LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 234
STENOGRAMA
2018 m. lapkričio 20 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, labas rytas. Pradedame 2018 m. lapkričio 20 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 80 Seimo narių.
Gerbiami kolegos, visų užsiregistravusių ir kitų Seimo narių vardu leiskite pasveikinti jubiliejų švenčiantį kolegą A. Butkevičių. (Plojimai)
A. BUTKEVIČIUS (LSDDF*). Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiami kolegos, dėkoju už pasveikinimą ir linkiu konstruktyvaus darbo. Labai ačiū. (Plojimai)
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2018 m. lapkričio 20 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
PIRMININKAS. Darbotvarkės tvirtinimas. Dėl darbotvarkės – A. Palionis. Prašom.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimas turi tradiciją, kad jeigu į darbotvarkę įtraukiami projektai, kurie keičia vieną straipsnį, tai įtraukiami visi projektai. Dabar popietinėje darbotvarkėje yra daug PVM įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymų projektų ir mes pasigedome vieno – projekto Nr. XIIIP-2589, kuris irgi yra dėl PVM įstatymo 19 straipsnio keitimo. Prašom frakcijos vardu įtraukti į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Ačiū, tuoj patikrinsime. J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, frakcijos vardu prašau išbraukti iš darbotvarkės klausimą – Seimo nutarimo „Dėl parlamentinio tyrimo dėl padėties žemės ūkio sektoriuje atlikimo ir pavedimo šį tyrimą atlikti Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetui“ projektą Nr. XIIIP-2771 ir įtraukti jį į kurią nors artimiausią darbotvarkę.
PIRMININKAS. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Mano prašymas labai kuklus – rezerve įrašytą rezoliucijos dėl Interpolo reikalų projektą perkelti į rytinio posėdžio pagrindinę darbotvarkę. Galbūt po pirmosios rezoliucijos, kad mes kaip nors rezoliucijų žanrą užbaigtume?
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Dėl rezoliucijų, gerbiamas Jurgi, mes Seniūnų sueigoje sutarėme, kad kai tik surenkame prašus, prasideda dviejų valandų skaičiavimas ir tada iš rezervo perkeliama automatiškai pagal Statutą.
Dabar kitas dalykas, frakcijos vardu siūlau išbraukti iš darbotvarkės 1-17 klausimą dėl Konstitucijos pakeitimo – 121 Seimo nario.
PIRMININKAS. Gerai. Daugiau pasiūlymų dėl darbotvarkės nematau. Turime apsispręsti dėl… (Balsai salėje) A. Palionis siūlė dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2589. Jo nėra darbų programoje, tai nutarimą reikėtų prašyti įtraukti į darbų programą. Gerai? J. Razma siūlo bendru sutarimu pritarti šiam pasiūlymui. Ačiū, pritarta.
Kitas J. Jaručio pasiūlymas frakcijos vardu buvo perkelti 1-26 klausimą į kitą darbotvarkę, į ketvirtadienį. Komiteto ar frakcijos vardu prašėte? Frakcijos vardu. Gerai, jei klausimų kyla, tai galime balsuoti. Ar norėtumėte pakomentuoti, kodėl prašote perkelti į kitą? J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Tiesiog ir frakcijos vardu, ir šios komisijos iniciatoriaus vardu, nes jo šiandien nėra, jis norėtų pristatyti, todėl ir prašiau.
PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti, ar galime bendru sutarimu? Balsuojame. Gerai, balsuojame. Pritariantieji J. Jaručio pasiūlymui balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 52, prieš – 30, susilaikė 4. Pasiūlymui pritarta. Klausimas išbrauktas.
Kitas buvo J. Razmos pasiūlymas dėl rezoliucijos dėl Interpolo vadovo iš rezervinio perkėlimo į rytinę darbotvarkę. Ar balsuojame, ar bendru sutarimu? Bendru sutarimu. Nėra prieštaraujančių. Gerai, bendru sutarimu perkeliama į pasiūlytą vietą, į darbotvarkės 1-3 klausimą. Gerai, ačiū.
Dar E. Gentvilas siūlė frakcijos vardu išbraukti darbotvarkės 1-17 klausimą – Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kur pranešėjas V. Pranckietis. Turime apsispręsti, bendru sutarimu pritarsime, ar… Balsuojame. Tie, kurie pritariate E. Gentvilo pasiūlymui išbraukti iš darbotvarkės, balsuojate už, kurie manote, kad turi likti darbotvarkėje, balsuojate kitaip.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 47, prieš – 36, susilaikė 14. Darbotvarkėje klausimas lieka.
Dėl visos darbotvarkės ar galime pritarti bendru sutarimu? Seimo narys V. Juozapaitis sako – negalime, tai balsuojame dėl visos darbotvarkės patvirtinimo.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 66, prieš – 2, susilaikė 27 Seimo nariai. Darbotvarkė patvirtinta.
10.09 val.
Seimo deklaracijos „Dėl Adolfo Ramanausko-Vanago pripažinimo Lietuvos valstybės vadovu“ projektas Nr. XIIIP-2667(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo deklaracijos „Dėl Adolfo Ramanausko-Vanago pripažinimo Lietuvos valstybės vadovu“ projektas Nr. XIIIP-2667(3). Pranešėjas – A. Gumuliauskas, redakcinės komisijos atstovas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Labas rytas. Kaip žinote, plenariniame posėdyje buvo sudaryta redakcinė komisija, kuri turėjo parengti deklaraciją dėl Adolfo Ramanausko-Vanago pripažinimo Lietuvos valstybės vadovu. Į šios redakcinės komisijos posėdį buvo sukviesti teisės ir istorijos mokslų specialistai, kurie diskutavo šiuo klausimu ir redakcinei komisijai pateikė savo išvadas. Tos išvados atsispindi tekste deklaracijos, kuri buvo priimta bendru sutarimu.
Noriu pabrėžti, kad dažnai spekuliuojama, kad politikai kišasi į istorijos mokslą. Šiuo atveju norėčiau pabrėžti, kad vis dėlto politikai pirmiausia išklausė mokslininkų ir jų pateiktos medžiagos pagrindu surašė šią deklaraciją. Taip pat viešojoje erdvėje dar kartais sklando tokie dalykai, sakykime, kad egzistuoja pogrindinė valstybė.
Aš noriu pasakyti, kad šiuo laikotarpiu, apie kurį mes kalbame, Lietuvos valstybė iš tikrųjų buvo okupuota ir okupacinė, arba sovietinė, valdžia tuo metu buvo neteisėta. Na, o ginkluotas pogrindis tęsė pirmosios Lietuvos Respublikos tradicijas ir todėl mes galime konstatuoti, kad nuo 1954 metų lapkričio 26 dienos po Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto žūties okupanto nelaisvėje iki 1957 m. lapkričio 29 d. Alfonso Ramanausko-Vanago nužudymo KGB kalėjime Vilniuje Alfonsas Ramanauskas-Vanagas buvo aukščiausias tuo metu likęs gyvas Lietuvos valstybės pareigūnas ir kovojančios su okupacija Lietuvos valstybės vadovas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Motyvai. Motyvai dėl viso.
Motyvai už – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pasisakau už, tik noriu patikslinti. Čia visą laiką buvo kalbama apie Alfonsą. Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Tai buvo paskutinis aukščiausias Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio pareigūnas, kuris liko po 1953 metų laisvėje ir faktiškai ėjo vadovo pareigas.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad mūsų pakviestų ekspertų nuomonės išsiskyrė ir mes svarstome tą variantą, kurį patys redagavome remdamiesi turima medžiaga. Taip, daliai tų siūlymų nebuvo pritarta, tačiau vis tiek galima konstatuoti viena, kad tai buvo aukščiausias tuo metu likęs gyvas iki 1957 Lietuvos, kovojančios Lietuvos, valstybės pareigūnas, paskutinis Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio pareigūnas. Jeigu jis tuo metu tokiu nebūtų buvęs, okupantų pajėgos jo taip intensyviai nebūtų ieškojusios ir persekiojusios, kankinusios ir nužudžiusios.
Todėl, manau, pritardami šiai rezoliucijai mes padedame tam tikrą tašką ir šioje daug dešimtmečių besitęsusioje A. Ramanausko-Vanago istorijoje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį dar į porą aspektų, kas yra svarbu priimant šitą rezoliuciją ir tęsiant pradėtą mūsų pogrindyje kovojusių žmonių deklaracijų pripažinimą… neformalius, bet iš esmės realius mūsų valstybės prezidentus. Mes turėtume tą liniją smarkiai plėtoti, nes dabar įvairiuose teismuose nagrinėjamos bylos. Mūsų net teisėjai mėgina remtis tuo, kad tuo metu galiojantys įstatymai, vienaip ar kitaip juos interpretuojant, nenumatė kokios nors pareigos mūsų žmonėms, kurie darė vienokius ar kitokius nusikaltimus. Imamas tęstinumas iš to laikotarpio, imame okupacinei valdžiai dirbusių įstatymų ir visos sistemos…
Jeigu mes einame nuosekliai, kad reali valdžia, mūsų tautos tęstinumas ėjo ne per okupacinės valdžios struktūras, ne per jų veiklą, bet per pasipriešinimo struktūras, tai ir turime eiti nuosekliai visur – ir įstatymuose, ir mūsų kituose teisės aktuose, teisinėse normose būtent tai įtvirtinti, kad ta praktika būtų sustabdyta, ir mes nemėgintume remtis sovietmečio įstatymais mėgindami išspręsti vieną ar kitą problemą.
Dar vienas labai svarbus aspektas yra tai, kad mes turėtume čia, Seimo salėje, nustoti ieškoti priešų ir juodinti partizaninį judėjimą ne tiktai A. Ramanausko-Vanago vardu, bet taip pat ir kitų mūsų pasipriešinimo lyderių, tokių kaip Vėtra ir kiti. Tikrai nieko bendro su mūsų dabar priimama rezoliucija nėra ir tas turėtų būti vieną kartą pabaigta.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Tikrai yra džiugu, kad yra pagerbtas žmogus – vienas iš partizaninio judėjimo lyderių, pasipriešinimo sovietinei okupacijai lyderių. Jis yra įvertinamas po mirties.
Aš noriu padėkoti ir iniciatoriams, tiems, kurie vis tiktai nusprendė, kad reikia jam suteikti valstybės vadovo statusą. Žmogus, kuris kovojo už Lietuvą, buvo nukankintas žiauriausiu būdu.
Taip pat pakviesčiau visus Seimo narius gerbti ne žodžiais, o realiais darbais visus, kurie kovojo už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, ir nesityčioti dažnai iš jų. Taigi džiugu, kad yra tokia iniciatyva. Noriu padėkoti R. Karbauskiui, kad jis tikrai tokią gražią iniciatyvą parodė.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, mes iš tikrųjų svarstome neeilinį įstatymo aktą ir tai darome dėl neeilinio žmogaus, kurį visi pagarbiai laidojome ir atidavėme pagarbą.
Kas dabar darosi Seimo salėje? Ar tai mūsų pagarba būtent šitam žmogui, kurį mes norime pripažinti valstybės vadovu? Tai mes būtent tokiu klegesiu aiškiai demonstruojame, kad tas žmogus mums tiktai eilinė istorinė asmenybė, kuri mums reikalinga tada, kai reikia pasifotografuoti ir pasireklamuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Keturi motyvai už išsakyti. Motyvų prieš nėra.
Kviečiu balsuoti dėl deklaracijos priėmimo.
Šios deklaracijos priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 91, prieš nebuvo, susilaikė 7 Seimo nariai. Seimo deklaracija „Dėl Adolfo Ramanausko-Vanago pripažinimo Lietuvos valstybės vadovu“ priimta. (Gongas)
(Šurmulys salėje)
10.20 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Interpolo ateities“ projektas Nr. XIIIP-2942 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Seimo rezoliucijos „Dėl Interpolo ateities“ projektas Nr. XIIIP-2942. Pranešėjas – Seimo narys G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamieji, labas rytas. Ačiū už galimybę pristatyti rezoliuciją. Pirmiausia noriu padėkoti kolegoms, Seniūnų sueigai, kurie leido šią rezoliuciją įtraukti į posėdį. Manau, tikrai tai rodo bent jau bendrą sutelktą požiūrį į tikrai svarbius užsienio politikos klausimus, kad sugebame atsitraukti nuo kasdienių diskusijų ir debatų apie biudžetą, apie kitus dalykus, kurie ne mažiau svarbūs, kad pamatytume ir tuos įvykius, kurie vyksta už Lietuvos ribų. Rezoliucija yra dėl šį ketvirtadienį vyksiančio balsavimo, kai bus renkamas naujas Interpolo generalinis direktorius. Lietuvos balsas – vienas iš daugelio, bet bus nepaprastai svarbus ir mūsų pozicija yra taip pat svarbi.
Interpolas paskutiniu metu susidūrė su labai nemenkomis problemomis. Labiausiai yra kalbama apie tai, kad naudojami vadinamieji raudonieji pranešimai. Jų reikšmė yra tokia, kad valstybė turi galimybę paprašyti suimti kokį nors asmenį, kuris yra ieškomas toje valstybėje, kad jisai būtų suimtas kitose Interpolo valstybėse. Ir taip jau atsitiko, kad Rusijos Federacija šitais raudonaisiais pranešimais naudojasi itin dažnai, ypač prieš savo kritikus, prieš valdžios kritikus. B. Brauderį, P. Silajevą, Estijos politiką, dabar išrinktą politiką, E. N. Krosą ir kitus buvo prašoma suimti jiems išvykus į kitas valstybes. Kai kurios valstybės, kaip Ispanija, yra apsigavusios ir sulaikiusios žmones be jokios pateisinamos priežasties vien tik vadovaudamosi Kremliaus nurodymu. Mes esame ne sykį ir Europos Parlamente atkreipę dėmesį, kad tokios praktikos yra labai netinkamos ir labai negeros.
Vakar pasirodė informacija, kad vienas iš asmenų, kuris gali būti teikiamas generaliniu direktoriumi, yra Kremliaus, V. Putino artimo rato žmogus – A. Prokopčiukas. Jeigu šis žmogus būtų išrinktas, mano asmenine nuomone, Interpolas apskritai būtų diskredituotas kaip institucija, nes konkrečiai tas pats A. Prokopčiukas buvo tas žmogus, kuris išduodavo tuos raudonuosius pranešimus, prašydamas suimti režimo kritikus kitose valstybėse. Tai tas žmogus, kuris griovė Interpolą, dabar imtųsi jam vadovauti.
Todėl mano siūlymas ir mano kreipimasis į jus šiandien, kolegos, kad mes išreikštume aiškią Seimo poziciją ir tam tikrą įpareigojimą ir vidaus reikalų ministrui, kuris balsuos jau šį ketvirtadienį ir rinks. Mūsų kreipimasis turėtų būti toks: visų pirma nepalaikyti, kategoriškai nepalaikyti nedemokratinės valstybės deleguojamo vadovo į generalinio direktoriaus poziciją, ir jeigu jis būtų išrinktas, su kitomis demokratinėmis valstybėmis, pirmiausia su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Europos Sąjungos valstybėmis, ieškoti būdų galbūt trauktis iš Interpolo, galbūt steigti naują organizaciją, kuri jungtų demokratines valstybes policijos bendradarbiavimo srityje. Tokia yra rezoliucija. Esu pasiruošęs atsakyti į jūsų klausimus, jeigu tokių turėtumėte.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori Seimo narys A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs nemanote, kad antrą kartą užlipsime ant grėblio, kaip užlipote renkant Amerikos prezidentą A. Trampą, agituodami prieš jį čia, posėdžių salėje?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Negalėčiau atgaminti tokio įvykio, kuriame būčiau agitavęs nerinkti Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento. Jeigu turėtumėte konkretesnį priminimą, tikrai reaguočiau.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Laba diena. Jūsų pasisakymui iš esmės aš kaip ir neprieštarauju, bet ar būtų galima gauti tuos dokumentus, apie kuriuos jūs kalbate, kad būtų galima užtikrintai žinoti apie šį jūsų minimą asmenį? Būčiau dėkingas.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Informacija rezoliucijoje taip pat yra surašyta, ji yra viešojoje erdvėje pasirodžiusi. Vakar Jungtinės Karalystės dienraštis „Times“ paskelbė apie tai, kad, jo šaltinių teigimu, toks asmuo gali būti teikiamas. Daugelis valstybių sureagavo į tai, nors tai nėra oficiali informacija, jis nėra… balsavimas dar neįvykęs, kandidatai dar nėra pristatyti. Bet aš manau, kad pozicija ir mūsų ministro tam tikras pastiprinimas, kad nesudvejotų ranka, kad būtų aišku ten, stovint toje salėje, kokia yra Lietuvos pozicija, kad konkrečiai mes nepalaikome. Jeigu tai nepasitvirtina, jeigu yra kitas žmogus, ar, pavyzdžiui, dėl daugelio demokratinių valstybių išsakytos pozicijos tas asmuo atsitraukia iš anksto, aš manau, tai jau yra laimėjimas. Rezoliucijos tekstas yra pristatytas. Jeigu reikės, aš galiu daugiau plėtoti ir kitais faktais.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui, daugiau klausiančių nėra. Dėkoju, galite sėsti. Diskusija. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė. Toliau yra bendroji tvarka rezoliucijų. Seimas turi nuspręsti, ar priimti rezoliuciją be pataisų. Motyvai. Motyvai už – Seimo narys A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kviečiu palaikyti rezoliuciją, kad neatrodytų, kad mes vieninteliai rūpinamės, kas bus Interpolo direktorius. Šiuo atveju mes galbūt netgi paskutiniai, nes daugelio valstybių parlamentarai yra išsakę savo negatyvią poziciją. Jungtinių Amerikos Valstijų kongresmenų, ir respublikonų, ir demokratų, atstovai yra parašę pareiškimą, prašydami prezidento D. Trampo įsikišti į šį procesą, kad Rusijos atstovas, kuris tikrai atstovauja ne pačioms demokratiškiausioms pozicijoms šitoje organizacijoje, nebūtų išrinktas jos direktoriumi. Taip, jisai yra šioje organizacijoje, jau kelerius metus yra pavaduotoju, tačiau tai yra visai kito lygio pareigos.
Be abejonės, reikia suprasti, kad tai būtų ir mūsų signalas, ženklas, mūsų atstovui, vidaus reikalų ministrui, jam pavaldiems asmenims, kurie dalyvauja šiame rinkimų procese, kad būtų aišku, už ką mes pasisakome. Mes pasisakome už tai, kad Lietuva turėtų aiškią poziciją, kad nebūtų dviprasmybių, blaškymosi, kad mes nepalaikome, kaip ir kitos valstybės, siūlomo kandidato.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš tikrai nesu prieš pačią idėją. Iš tikrųjų, jeigu Kremliaus atstovas vadovaus tokiai institucijai, tai nėra normalu. Tačiau aš pačiame tekste matau tam tikrų man keliančių… abejotinų dalykų, kuriuos reikėtų šiek tiek koreguoti. Man labai gaila, kad Statutas mums neleidžia dabar padaryti šito teksto korektūros. Todėl teks balsuoti už jį, už tokį tekstą, koks yra, nors jis, kaip aš minėjau, nėra, mano galva, visiškai tikslus.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, sveikinu rezoliuciją, ypač po tokių precedentų, kai demokratinėse šalyse buvo suimti mažiau demokratiškų šalių, kuriose veikia Interpolas, kritikai.
Tokių atvejų yra buvę su Azerbaidžano opozicijos atstovais, kurie buvo suimti Rytų Europoje, ir Rusijos, Kremliaus kritikais. Man atrodo, Interpolas, kurio tokios plačios funkcijos, turi veikti nekeldamas jokios abejonės, čia Lietuvos pozicija labai reikšminga. Ačiū inicijavusiems šią rezoliuciją ir kviečiu jai pritarti.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, be jokios abejonės, su tarptautine kriminalinės policijos organizacija, su kuria esu bendradarbiavęs, kurios daug pareigūnų pažįstu asmeniškai, yra pasitikėjimo pagrindu grindžiama bendradarbiavimo forma. Manau, kad tokiu atveju, jeigu mes nepalaikytume, mes, kaip valstybė, šia institucija prarastume pasitikėjimą. O tai ir asmenų, kurie gali būti siejami su sankcijomis, paieška, tai ir nusikaltimų, susijusių su turto paieška, tyrimas, tai ir sunkių, labai sunkių nusikaltimų tyrimas. Iš tikrųjų pasitikėjimo ši institucija negali prarasti. Jeigu daugelis valstybių išsakė abejonių dėl pasitikėjimo šios institucijos vadovu, mes privalome prisidėti prie šitų valstybių ir eliminuoti bet kokias abejones dėl institucinio pasitikėjimo, nes bendradarbiaujame jautrioje kriminalinės policijos srityje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų prieš niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti, kad rezoliucija būtų priimta be pataisų.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 88, prieš nebuvo, susilaikė 7. Rezoliuciją skelbiu priimtą. (Gongas).
Replika po balsavimo – J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Jeigu galima, norėčiau po balsavimo pasisakyti. Iš esmės gerai, kad rezoliucija priimta tuo klausimu, dėl kurio ji buvo parengta, bet ji labai nekokybiška. Labai blogai, kad netikėtai rezoliucija buvo įtraukta į rytinį posėdį ir niekas nesustabdė priėmimo. Jūs paskaitykite tekstą, ką čia mūsų Seimas siūlo – siūlo formuoti naują instituciją. Ar mes pajėgūs tą daryti? Kaltinamas yra Interpolas. Mes turėtume kaltinti tas nedemokratines valstybes, kurios pasinaudoja procedūromis, ir paieška paskelbiama politiniams oponentams, pasinaudojant kaltinimais kitais nusikaltimais, bet nekaltinti Interpolo, kad vis dažniau jisai tampa persekiojimo instrumentu, nes tai yra netiesa. Aš nežinau, kaip Lietuva dabar dirbs su Interpolu. Aš suprantu jaunimo entuziazmą, bet visuomet reikia atsisėsti ir truputį pagalvoti. Redakcines pastabas, kurios reikalingos, aš rengėjams, iniciatoriams įteikiau, deja, procesas nebuvo sustabdytas. Labai apgailestauju.
PIRMININKAS. Replika po balsavimo – G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Ačiū ir gerbiamam Juozui už pastabas, tik noriu šiek tiek atkreipti dėmesį į kai kuriuos teksto žodžius, kurie galbūt praslydo pro gerbiamojo Juozo akis, kad Lietuva kviečia demokratines valstybes. Tai yra bendras demokratinis procesas. Lietuva ne inicijuoja, Lietuva nestovi farvateryje, bet Lietuva drauge su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis kviečia atsižvelgti į tuos procesus, kurie vyksta, ir neignoruoti jų. Man atrodo, kad mes nesusipykstame su niekuo, o kaip tik, įvertindami savo pajėgumus, kviečiame kitus partnerius prisidėti prie bendrų demokratinių procesų.
PIRMININKAS. J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau patikslinti, nes jaunasis kolega nevisiškai tiksliai pacitavo rezoliuciją. Rezoliucijos pačiame pirmame punkte: „Lietuvos Respublikos Seimas pabrėžia, kad pastaraisiais metais Interpolas vis dažniau tampa nedemokratinių režimų įrankiu persekiojant politinius oponentus ir kritikus.“ Su tokiu Interpolo darbo vertinimu aš nesutinku.
10.35 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16, 19, 27, 29 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1377 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2610(2) (priėmimas)
PIRMININKAS. Darbotvarkės 1-3 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2610. Pranešėjas – A. Strelčiūnas. Pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto nėra priėmimo stadijoje, todėl kviečiu pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu. Tai yra vienintelis straipsnis. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 78, prieš – 5, susilaikė 12 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2610) priimtas. (Gongas)
10.36 val.
Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo Nr. I-830 2, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1677(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1677. Kviečiu G. Kindurį į tribūną. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų, pastabų nėra. Siūlau pritarti bendru sutarimu. Pritarta. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
G. KINDURYS (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti. Teisės departamentas pasiūlė išbraukti žodžius „Vyriausybės nustatyta tvarka“, kadangi tai suteikia neaiškumo, nes įvedimas turi būti reguliuojamas įstatymiškai. Komitetas siūlo pritarti ir todėl to straipsnio apskritai nereikėtų. Būtų keičiamas pavadinimas – išbraukiamas iš pavadinimo 3 straipsnis, o kitų straipsnių numeravimas vienu sumažėtų. Siūlau pritarti komiteto pozicijai.
PIRMININKAS. Ačiū. Su tokiomis suderintomis pozicijomis galime pritarti visam 2 straipsniui. Dėkoju. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 85, prieš – 4, susilaikė 7 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1677) priimtas. (Gongas)
10.38 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 11 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1678(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.2 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 11 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1678. Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Pastabų, pasiūlymų nėra.
Galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Galime. 2 straipsniui bendru sutarimu taip pat galime pritarti. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 82, prieš – 4, susilaikė 8 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1678) priimtas. (Gongas)
10.40 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 14, 15, 21, 23, 24, 84 straipsnių pakeitimo ir 18, 25 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XIII-1415 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2638(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir 18, 25 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XIII-1415 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2638. Pranešėja – A. Papirtienė, tačiau pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra, į tribūną nekviečiu.
Galime priimti pastraipsniui. Vienas straipsnis ir jam galime pritarti bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų už, prieš Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai – visi 93 balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2638) priimtas. (Gongas)
10.41 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2540(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2540, taip pat priėmimas. Pasiūlymų nėra gauta, todėl priimame pastraipsniui.
1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ir 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų turėtume apsispręsti. Manau, kad po svarstymo jau teisingai nusprendėme, kad aukštosios mokyklos vis dėlto turėtų būti depolitizuotos. Turime daug gerų, gabių specialistų, kurie tikrai geba atstovauti bendruomenėms, o jau savo ruožtu patys rektoriai arba kolegijų direktoriai gali bendrauti su valdžia, niekas netrukdo.
Bet pasitaiko atvejų, kuomet kai kada politizavimas tikrai trukdo, ypač skiriant vadovus. Ne vienas pavyzdys buvo, kuomet stengiamasi būtinai pasižiūrėti ne kompetencijas, o partiškumą. Manyčiau, tai reikėtų pašalinti iš aukštųjų mokyklų ir tikrai nenukentės tarybų lygis. Manau, dar geriau bus atstovaujamas verslas, nes atsiras daugiau dalykiškumo, o ne galbūt kokių asmeninių politinių santykių ir taip toliau. Siūlau pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų nėra užsirašiusių prieš, aiškiai kvestionuojančių šiuos nedidelius pakeitimus, bet girdžiu diskusijas tarp daugelio Seimo narių salėje ir todėl užsirašiau, dar kartą norėdamas akcentuoti, kodėl yra tikslinga priimti šiuos nedidelius Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus, kurie yra susiję su aukštųjų mokyklų valdymu.
Gerbiami kolegos, suprantu, kad kiekvienas politikas – ir mes, Seimo nariai, ir vietos politikai, ir merai, ir europarlamentarai – turime ką patarti universitetams ir kolegijoms. Yra dalykų, kuriuos mes jaučiamės išmaną, ir kartais norisi tiesiog imti patapšnoti per petį – gal jūs truputį kitaip darykite ar panašiai, gerbiamas rektoriau ar direktoriau. Bet, gerbiami kolegos, aš siūlau jums atsistoti šiek tiek į kitą pusę ir pasijausti akademinės bendruomenės nariu. Ar jums atrodytų normalu, kai ateina politikas, kad ir vietinis ir gerų norų vedinas, ir pradeda aiškinti strateginius klausimus ar patarinėti iš politikų pusės, kas turi būti aukštosios mokyklos vadovu?
Ir iš tiesų mes šiuo įstatymo pakeitimu baigiame klausimą, baigiame temą, nes yra išlikusi spraga, kuri leido jau kurį laiką galiojančiame valdymo modelyje politikams visgi dalyvauti. Mes pamatėme, kad vietos lygmens politikai ne vienoje kolegijoje ir kai kuriuose universitetuose yra įsitraukę. Mano supratimu, tai kertasi ir su aukštųjų mokyklų, ir jų bendruomenių savarankiškumu. Aš manau, kad šią spragą mes ištaisykime ir pamatysime, kad tai yra to paties aukštojo mokslo labui. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Malonu, kad buvęs švietimo ir mokslo ministras yra tokios nuomonės. Esu 36 metus praleidęs akademinėje bendruomenėje ir turiu pasakyti, kad neatsimenu nė vieno fakto, kad, į aukštosios mokyklos vidaus gyvenimą labai aiškiai įsikišus politikams, būtų išspręsta viena ar kita problema. Atvirkščiai – jų tik padaugėdavo. Todėl aš manau, kad niekas nedraudžia sudaryti įvairias sutartis su savivaldybėmis, su regionų tarybomis, niekas nedraudžia ateiti politikams į aukštąsias mokyklas ir patarti. Tad aš manau, kad šitas įstatymas neužkerta, sakykime, aukštosios mokyklos bendradarbiavimo su politikais, bet šiek tiek pakeičia taktiką, todėl aš balsuosiu už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, yra sričių, kur politinių partijų dalyvavimas tikrai turėtų būti ribojamas, kad nebūtų politikavimo. Tai yra jėgos struktūros, tai yra tos tarnybos, kurios turėtų įgyvendinti mūsų saugumo ir kitas funkcijas. Bet dabar, kai mes jau pradedame plėsti šį sąrašą, pirmiausia mes kelis dalykus padarome. Jau iš karto pasakome tiems žmonėms, kurie tapo politikais arba priklauso kokiai nors politinei partijai, kad jie yra blogi žmonės, kurie neturi jokios kompetencijos, negali niekam vadovauti. (Balsai salėje) Taip, būtent taip ir yra. Kito signalo mes visuomenei nesiunčiame. Todėl manau, kad mes siunčiame prastą signalą.
Jeigu mes kalbame apie kokius nors protingumo kriterijus, kad aukštosios mokyklos turi į tuos dalykus atsižvelgti, tai gerai, tegul atsižvelgia ir neskiria tų politikų, bet jeigu tas žmogus sugeba ir gali padaryti, tai yra tos pačios aukštosios mokyklos apsisprendimas ir jos valia vienaip ar kitaip elgtis. Jis pats rūpinasi tuo, kad didelis aukštosios mokyklos politizavimas nėra iš principo palankus, nes keičiasi valdžios ir gali visaip jos pasisukti. Tai palikime bendruomenei, jos autonomijai tuos dalykus spręsti. Bet kai mes įstatymiškai tuos dalykus rekomenduojame, ne per rekomendacijas, bet per prievolę, tiesiog pasakome patys ant savęs, kad esame antrarūšiai, kitokie žmonės, ir šiukštu mūsų negalima prileisti niekur, todėl aš tikrai susilaikysiu dėl šio įstatymo, nes matau realią problemą, kurią kolegos kelia. Tikrai yra reali problema, bet uždrausdami mes siunčiame blogą žinią.
PIRMININKAS. Motyvai už – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Išties, kolegos, man taip pat teko dirbti akademinėje bendruomenėje ir paskutiniai atvejai, ypač tų aukštųjų mokyklų, kurių šiandien situacija yra tikrai sudėtinga, kai studentų mažėja, darbuotojai nepatenkinti, jų trūksta ir studijų kokybė išties yra apgailėtina… Padarę analizę, tikriausiai pamatytume, kad į daugumos tų įstaigų tarybos sudėtį įeina politikų, ir tas politiko efektas išties išvirsta būtent į tą blogąją pusę. Ir aš, remdamasis tais pavyzdžiais, tikrai kviečiu palaikyti, nes politikai gali bet kokiu atveju kreiptis į tarybą, susitikti su vadovais, diskutuoti, kaip būtų galima padaryti geriau. Bet politinis efektas šiuo atveju tikrai yra nepageidaujamas, todėl tikrai kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Klausimas iš tiesų diskutuotinas, bet ar mes čia neperlenkiame lazdos? Vis dėlto regionų kolegijos, ypač regionų mokyklos, turi bendradarbiauti su vietos savivalda. Jos turi daug bendrų ir ryšių, ir projektų, ir yra jų bendros pastangos vystyti tą regioną, o mes čia visiškai uždraudžiame… Galbūt yra kitų būdų apriboti – nustatant proporcijas ar Seime, ar kitur, formuojant įvairias kitas tarybas, kai nustatomos proporcijos, kiek gali deleguoti kokia nors institucija ar politinė jėga, ar kokios kitos organizacijos. Šiuo atveju irgi turbūt būtų galima, tačiau visiškai atkirsti… Man teko būti savivaldybės tarybos nariu ir Aleksandro Stulginskio universiteto tarybos nariu, tiesa, fakulteto, tai šiuo atveju aš irgi, būdamas Biržų savivaldybės tarybos nariu, pavyzdžiui, negaliu dalyvauti kažkokio kito universiteto, esančio Vilniuje, Kaune ar kitame mieste, tarybos nariu. Ką tai bendro turi su politika apskritai? Mes nenurodome, kad apskritai tos vietovės, to regiono, to miesto negali. Kartais iš tiesų tai būtų nelogiška ir, manau, tai yra perlenkta lazda, todėl susilaikysiu balsuojant.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Man irgi kelia nuostabą toks norimas uždraudimas dalyvauti tiems išvardintiems politikams. Man kyla klausimas, kas būtų bloga, jeigu ilgametis dekanas, kuris dabar yra Seimo Pirmininkas, būtų išrinktas tos aukštosios mokyklos, kuriai paaukojo daug metų, tarybos nariu? Ar tai būtų blogai? Ar jo patirtis ir žinios būtų panaudotos piktam? Kitas klausimas, kad, būdamas išmintingas, jis turbūt dabar ir neitų į tą tarybą, kadangi jis pernelyg užimtas.
Bet klausimas kitas, kodėl negalėtų būti? Pavyzdžiui, jeigu man pasiūlytų, aš tikrai neičiau, nes aš toje srityje nedirbęs. Bet tie žmonės, kurie turi išmanymą, kurie turi patirtį, kodėl jie negalėtų ten dirbti? Tuo labiau kad tai nėra pastovus darbas, tai yra tiems strateginiams klausimams spręsti, kurie iškyla toje aukštojoje mokykloje, ypač regionuose. Kaip ir kolegos minėjo, kodėl negalėtų būti kolegijose savivaldybės tarybos nariai. Aišku, jeigu kvailas meras ir jeigu norės diktuoti savo sąlygas, tai visada, kaip ten sako, šeima ne be išsigimėlių, todėl visada pasitaiko visokių. Manau, kad tikrai perteklinis reguliavimas ir visiškai bereikalingas draudimas. Jau ne be reikalo žmonės pravardžiuoja šitą Seimą, šios kadencijos, draudimų Seimu. Aš – prieš.
PIRMININKAS. Daugiau dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl Mokslo ir studijų įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2540(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 71, prieš – 10, susilaikė 17 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2540) priimtas. (Gongas)
10.54 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 48, 52, 53, 58, 59, 77, 78, 79 ir 82 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-741(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-741. Pranešėjas – Seimo narys E. Jovaiša. Kviečiu į tribūną. Yra priėmimo stadijoje pasiūlymų, aptarkime bendrai.
Dėl 1 straipsnio yra Seimo Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarti.
PIRMININKAS. Su tokiu pasiūlymu galime pritarti visam 1 straipsniui.
2 straipsnis. Taip pat Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarti.
PIRMININKAS. Su tokiu pasiūlymu taip pat galime pritarti bendru sutarimu 2 straipsniui.
3 straipsnis. Seimo Teisės departamento pasiūlymas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarti.
PIRMININKAS. Ir kitam pasiūlymui komitetas?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. Taip pat pritarė. Trečias Teisės departamento pasiūlymas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ir dar vienas – ketvirtas Teisės departamento pasiūlymas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Taip pritarę galime bendru sutarimu pritarti visam 3 straipsniui.
4 straipsnis. Taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarti.
PIRMININKAS. Pritarė. Kitas Teisės departamento pasiūlymas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarti.
PIRMININKAS. Pritarė. Ir trečias Teisės departamento pasiūlymas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip pat pritarti.
PIRMININKAS. Komitetui pritarus tokiai departamento nuomonei, pritariame visam 4 straipsniui bendru sutarimu.
5 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
6 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. Pritarė. Pritardami šiam pasiūlymui pritariame bendru sutarimu 6 straipsniui.
7 straipsnis. Pasiūlymų negauta. Pritariame bendru sutarimu. 8 straipsnis, taip pat pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 9 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 10 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 11 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. Dėkoju pranešėjui.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narys E. Pupinis. (Balsas salėje: „Nekalbėk!“)
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų tenka pasidžiaugti, kad galbūt ir ilgesnės diskusijos buvo dėl šio įstatymo, komitete ir su pirmininku, ir su prezidentūra ilgai tarėmės, bet tikrai suradome ganėtinai gerą variantą. Aišku, galbūt iki idealumo trūksta, galbūt kada nors ateityje reikės ką nors koreguoti, tačiau, manau, šiuo metu jis pakankamai tinkamas ir savo vietą V pakopos kvalifikacijos rengiant specialistus, manau, surado kolegijos ir profesinės mokyklos. Aišku, ateitis parodys, kaip ta sistema veikia.
Tikrai džiaugiamės, kad į tą veiklą yra įtraukti ir sektoriniai profesiniai komitetai, kurie turės savo balsą ir galės spręsti, ar tos programos ir parinktos kolegijos yra kompetentingos rengti reikiamus specialistus. Tikrai siūlau pritarti ir balsuoti už šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Aš manau, kad tai labai lauktas įstatymas, nes dėl jo taikant trumpąsias studijas bus galima operatyviai užpildyti tas rinkos darbo vietas, kur reikia tam tikros kvalifikacijos. Jos labai greitai atsirado, plečiantis verslui ar pramonei. Todėl šis įstatymo projektas komitete buvo nagrinėjamas gana ilgai. Jis, aš manau, yra subrendęs ir už jį reikia balsuoti.
PIRMININKAS. Daugiau dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame dėl priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 95, prieš nebuvo, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-741) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – Seimo narys E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Kolegos, noriu labai padėkoti visiems, visoms partijoms, visoms dirbusioms jėgoms. Iš tikrųjų Lietuva gauna naują aukštojo mokslo pakopą, vadinamąją trumpąją pakopą, ir manau, kad tai mums visiems reikalingas dalykas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Replika po balsavimo – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš taip pat pasidžiaugdamas, kad štai čia, Seime, gana vieningai ir pozicijos, ir opozicijos balsams prisidedant, mes priėmėme tris Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo projektus, ta proga norėčiau padėkoti komiteto pirmininkui gerbiamam E. Jovaišai, kuris komiteto darbą tikrai organizuoja konstruktyviai, ten galima tikėtis, kad ir opozicijos argumentai bus išgirsti, ir po to rezultatas, kad ir ilgiau pasvarsčius, manau, yra gana geras. Tai galėtų būti geras komiteto pirmininko pavyzdys, kaip organizuoti darbą kitiems komitetų pirmininkams, pavyzdžiui, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkei.
PIRMININKAS. Darbotvarkės 1-10 klausimas – Socialinių paslaugų įstatymo 11, 13, 19 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1542.
11.00 val.
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VIII-602 2, 3 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2259(2) (priėmimas)
Atsiprašau, darbotvarkės 1-9 klausimas – projektas Nr. XIIIP-2259. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2, 3 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2259. Pranešėja – L. Matkevičienė, tačiau pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra, todėl siūlau priimti pastraipsniui.
1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu, 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu, 3 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu. Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narys A. Vinkus. Kviečiu.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš pasisakau už teikiamą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pateikimą svarstymo stadijoje. Reikia apskritai pasidžiaugti, kad mes aktyviai stebime narkotinių ir psichotropinių medžiagų rinką, jų vartojimo paplitimą ir nuolat ieškome būdų, kaip sumažinti vartojimą. Visi gerai suprantame, kokia tai skaudi tema, koks atsakingas yra jaunosios kartos atsakomybės ir požiūrio į šią problematiką formavimas. Bet kartu turbūt sutiksime, kad nė vienoje valstybėje, drįstu taip pasakyti, nepavyksta vien švietimo ir auklėjamojo darbo priemonėmis eliminuoti narkotinių ir psichotropinių medžiagų paplitimo rizikos. Teikiamas įstatymo pakeitimas, skirtas reguliuoti naujai atsirandančias ir rinkoje plintančias psichotropines medžiagas, yra sveikintinas. Kviečiu gerbiamus Seimo narius jį palaikyti ir jam pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau Seimo narių dėl motyvų neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai, visi balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2259) priimtas. (Gongas)
11.03 val.
Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 11, 13, 19 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1542(2)VK (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Socialinių paslaugų įstatymo 11, 13, 19 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1542. Pranešėja – R. Šalaševičiūtė, tačiau pasiūlymų nėra, tai į tribūną nekviečiu.
Siūlau priimti pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti jam bendru sutarimu? 2 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu. 3 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. 4 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. Ir 5 straipsnis „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“. Galime pritarti bendru sutarimu. Dėkoju.
Motyvai. Dėl motyvų užsirašė Seimo narys M. Majauskas. Motyvai už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, noriu atkreipti dėmesį, jog socialinės įstaigos vis dėlto yra įstaigos, kurios teikia paslaugas. Jų pertvarkymas į lankstesnes teisines formas, šiuo atveju į viešąsias įstaigas, suteiks joms daugiau galimybių. Suteiks galimybę įtraukti nevyriausybines organizacijas ir privatų sektorių į valdymą, taip pat leis vykdyti ūkinę komercinę veiklą, kas reiškia gauti papildomas pajamas, todėl galės suteikti daugiau paslaugų. Taip pat leis laisviau disponuoti turimomis lėšomis, taip pat, esant poreikiui, skolintis, dalyvauti įvairių fondų konkursinėse programose, ko biudžetinės įstaigos dažnai negali daryti, taip pat galės užtikrinti konkurencingesnį ir laisvesnį darbuotojų apmokėjimą pagal poreikį. Taigi iš tiesų tai yra reikalingas pakeitimas ir jis leistų socialinėms įstaigoms teikti kokybiškesnes paslaugas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 90, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1552) priimtas. (Gongas)
11.05 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 7, 9, 37 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2444(3)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Elektroninių ryšių įstatymo 3, 7, 9, 37 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2444. Pranešėjas – R. Sinkevičius. Kviečiu į tribūną. Yra pasiūlymų. Priėmimas. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 2 straipsnis. Dėl jo yra Teisės departamento pastaba. Komiteto…
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Komiteto išvada, gerbiamas Pirmininke, yra pritarti iš dalies. Teisės departamentas siūlė labiau konkretizuoti Ryšių reguliavimo tarnybos vadovo reikalavimus tam postui užimti, tačiau pernelyg didelis, sakykim, konkretizavimas įstatyme netaikytinas. Todėl komiteto nariai pritarė iš dalies numatydami tam tikrą patirties stažą, tai yra treji metai norint tapti Ryšių reguliavimo tarnybos vadovu.
PIRMININKAS. Antroji Teisės departamento pastaba.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Antrajai Teisės departamento pastabai nėra pritarta. Manytina, kad Ministras Pirmininkas, teikdamas kandidatūrą Lietuvos Respublikos Prezidentui, turės pakankamai kompetencijos įvertinti, ar siūlomas kandidatas yra tinkamas užimti pareigas, į kurias jis yra siūlomas, ir detalės, pagal kokią sutartį ar kokio pobūdžio darbus jis prieš tai dirbo, neturi būti įstatyme kaip nors labai aiškiai konkretizuotos.
PIRMININKAS. Ir daugiau dėl šio straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti su komiteto nuomone bendru sutarimu.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Bendru sutarimu komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. 3 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Ir 6 straipsnis „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“ – galime pritarti bendru sutarimu.
Motyvai už, prieš. Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai – visi balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2444) priimtas. (Gongas)
11.08 val.
Saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 201, 37, 39, 40 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2388(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Saugios laivybos įstatymo 201, 37, 39, 40 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2388. Pranešėjas – A. Baura. Kviečiu į tribūną.
Priėmimas. Yra pasiūlymų. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Dėl 2 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
A. BAURA (LVŽSF). Komitetas šios dienos posėdyje svarstė pastabas ir šiuo konkrečiu atveju čia tiesiog siūloma dėl numeracijos. Tai vietoj 4 straipsnio 4 dalies keičiamo įstatymo 40 straipsnio 7 dalį išdėstyti būtent taip, kad įmonė, atestuota vykdyti šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytą veiklą, taip pat gali vykdyti šio įstatymo to paties straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą veiklą be atskiros atestacijos.
PIRMININKAS. Ačiū. Viskas dėl tos pastabos? Tada su tokia komiteto nuomone galime pritarti visam 4 straipsniui bendru sutarimu. 5 straipsnis. Taip pat Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas…
A. BAURA (LVŽSF). Pritarė. O čia esmė – tiktai vietoj žodžių „Europos Sąjungoje“ reikėtų rašyti žodžius „valstybėje narėje“. Tam buvo pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas Teisės departamento pasiūlymas.
A. BAURA (LVŽSF). Kitas pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Aš labai trumpai noriu pasakyti, kad Teisės departamento pastaba buvo tokia, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokios teisinės pasekmės kiltų įmonėms, vykdančioms povandeninius techninius darbus jūrų uostuose ir jūroje. Jų siūlymas buvo toks: arba reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus, arba tiesiog palikti taip, kaip buvo. Tai pritarėme tokiam sprendimui, kad įmonių, vykdančių povandeninius techninius darbus jūrų uostuose ir jūroje, atitiktį nustatytiems teisės aktų reikalavimams atlieka administracija susisiekimo ministro nustatyta tvarka.
PIRMININKAS. Ačiū. Su tokia suderinta nuomone galime pritarti visam 5 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 6 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas, kuriam galime pritarti bendru sutarimu.
Dėl motyvų už, prieš Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 95, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2388) priimtas. (Gongas)
11.12 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 2, 20 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2137(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-13.1 klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2, 20 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2137(2). Pranešėjas – R. Sinkevičius. Kviečiu į tribūną. Priėmimas.
Yra pasiūlymų. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė?
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Komitetas Teisės departamento pasiūlymui nepritarė laikydamas, kad priėmus šį įstatymo projektą ir valstybei ar savivaldybei pardavus viešosios įstaigos dalininko teises, nebūtinai turi nutrūkti arba susikurti nauji teisiniai santykiai, arba kodėl jie negalėtų tęstis. Atsižvelgdami į STT, Valstybės kontrolės, Konkurencijos tarybos… mes galvojame, kad tie teisiniai santykiai galėtų būti aptarti iš naujo ir galbūt turėtų tęsinį.
PIRMININKAS. Ačiū. Su tokia komiteto nuomone galime pritarti bendru sutarimu visam 2 straipsniui.
3 straipsnis. Taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Su Teisės departamento pasiūlymu dėl 3 straipsnio komitetas sutinka ir siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Su tokiu sutikimu pritariame visam 3 straipsniui. 4 straipsnis. Dėl jo pasiūlymų nėra. Galime jam pritarti bendru sutarimu.
Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 8. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2137) priimtas. (Gongas)
11.14 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2138(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-13.2 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2138(2). Priėmimas. Pranešėjo į tribūną nekviesime, nes pasiūlymų priėmimo stadijoje negauta.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 3 straipsniui „Įstatymo įsigaliojimas“ taip pat pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų už, prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 94, prieš nėra, susilaikė 5 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2138) priimtas. (Gongas)
11.15 val.
Referendumo įstatymo Nr. IX-929 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2761 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Referendumo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2761. Svarstymas. Pranešėjas – G. Kindurys.
G. KINDURYS (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas lapkričio 14 dieną svarstė šį projektą ir priėmė sprendimą: atsižvelgiant į gautas pastabas, įstatymo projektą atmesti. Balsavimas buvo toks: už projektą 4, prieš – 5. Po to buvo alternatyvus, ar tobulinti, ar atmesti, nubalsuota – atmesti, už atmetimą balsavo 5.
PIRMININKAS. Ačiū, pranešėjau. Motyvai dėl komiteto išvados. Motyvai už – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, kviečiu palaikyti komiteto poziciją ir išvadą atmesti šį įstatymo projektą. Argumentai lieka tie patys, apie kuriuos kalbame jau labai ilgai, kalbėdami apie referendumą. Mes nuolatos bandome keisti taisykles, jas pritaikyti prie mūsų poreikių, neatsižvelgdami į tai, jog tokiais būdais mes diskredituojame visą referendumo idėją ir vilkiname laiką.
Antras dalykas, kuris yra be galo svarbus, kad šiuo įstatymo projektu mes kuriame precedentą, precedentą įtvirtinti vis žemesnę rinkėjų balsų normą referendumo sprendimui priimti ir taip dar labiau sumažiname Konstitucijos apsaugą. Kviečiu nepritarti ir palaikyti komiteto nuomonę atmesti šį įstatymo projektą, tai yra balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, tikrai nepritariu šitai įstatymo nuostatai ir komiteto pozicijai. Žiūrėkite, kas yra, jeigu mes kalbame apie Konstitucijos 1 straipsnį, kuris aiškiai apibrėžia, kas yra valstybė, kad ji yra demokratinė ir panašiai. Ką sako Konstitucijos 4 straipsnis: aukščiausią suverenią galią tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstotus, tai yra per Seimo narius. Pažiūrėkite, kas yra, kokia yra rinkėjų kvota, kad išrinktų Seimą. Užtenka vieno – ateitų faktiškai vienas rinkėjas ir išrinktų visą Seimą. Kodėl čia nėra kvotos? Tai pati aukščiausia institucija, ir mes taip nuvertiname. O mes šiandien puikiai žinome: trečdalis tautos yra išvažiavę. Jie yra Lietuvos piliečiai, jie turi balso teisę ir tikrai neturi tinkamų sąlygų dalyvauti rinkimuose. Ir faktiškai neįmanoma šiandien įgyvendinti tokią kvotą, juk reikia, kad nuo visų rinkėjų 50 % balsuotų už. Ar tai yra realu? Tai yra nerealu.
Antras dalykas, mes kalbame apie Konstituciją ir gerbiame Konstituciją. Pažiūrėkite, devyni teisėjai. Penki Konstitucinio Teismo teisėjai gali pakeisti Konstituciją. Seimas, aukščiausia institucija, penkis kartus balsuoja. Kokia kvota? Jau trečdalio balsų dauguma – 94 Seimo nariai turi balsuoti už Konstitucijos pataisą du kartus. O čia Konstitucinio Teismo teisėjai, iš devynių – penki. O ankščiau, nepakeitus Konstitucinio Teismo įstatymo, susirenka penki, trys yra kvorumas… Susirenka penki, yra kvorumas, už – trys, ir gali pakeisti Konstituciją. Konstitucinio Teismo perrašyta Konstitucija, faktiškai jos neatpažinsi. Tai yra visiškas nesusipratimas. Kodėl mes bijome tautos? Kodėl mes leidžiame Seimui… ir kas trukdo žmogui ateiti? Žmogus gali ateiti. Jam nedraudžiama.
PIRMININKAS. Laikas!
P. GRAŽULIS (MSNG). Bet jeigu jis neišsakė savo pilietinės valios, tai nedrauskime to daryti kitiems.
PIRMININKAS. Laikas!
P. GRAŽULIS (MSNG). Nepritariu šitai komiteto nuomonei. Prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame. Seimo nariai, pritariantys komiteto nuomonei „atmesti“, balsuoja už.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 85, prieš – 3, susilaikė 17 Seimo narių. Pritarta išvadai „atmesti“.
Kitas darbotvarkės 1-15 klausimas.
Replika po balsavimo – J. Bernatonis. Prašom.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, labai gaila, kad man nebuvo galimybės pasisakyti, nes ši pataisa buvo vertinama labai keistai. Galima diskutuoti, ar prieštarauja Konstitucijai įstatymas, ar ne, bet tai sprendžia Konstitucinis Teismas. Dėl projektų sprendžia Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Mano giliu įsitikinimu, ta pataisa, kadangi ji nustato aukštesnę kartelę Konstitucijos pataisoms negu visiems kitiems referendumams, ne prieštarauja Konstitucijai, bet sudaro sąlygas, kad nulemtų teigiamą sprendimą aktyvūs žmonės, o ne tie, kurie nusišalina nuo dalyvavimo sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip pilietybės išsaugojimas. Tai yra tautos išlikimo klausimas, ir labai gaila, kad Seimas taip neatsakingai atmetė šią pataisą, kuri neprieštarauja Konstitucijai.
PIRMININKAS. P. Urbšys – replika po balsavimo.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai tenka apgailestauti, kad vienos iš pagrindinių šio įstatymo projektų autorės šiandien nėra salėje, telieka tik pakelti akis į viršų, gal ji išgirs. Aš turiu omenyje Seimo narę A. Širinskienę. Gal tai padės jai atsikvošėti ir daugiau nebeinicijuoti įstatymų projektų, kurie akivaizdžiai turi Konstitucijos pažeidimo požymių, ir nebediskredituoti referendumo dėl dvigubos pilietybės.
11.23 val.
Prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2645(2)ES, Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo Nr. IX-352 6, 7 straipsnių ir 4 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2646(2) (svarstymas)
PIRMININKAS. Darbotvarkės 1-15.1 ir 1-15.2 klausimai – Prekių ženklų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2645(2)ES ir lydimasis Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo 6, 7 straipsnių ir 4 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2646(2). Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėjas S. Šedbaras. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai yra nauja Prekių ženklų įstatymo redakcija. Ji buvo apsvarstyta komitete 2018 m. lapkričio 15 d. Visi 11 dalyvavusių komiteto narių balsavo už. Lydimasis taip pat yra susijęs su Prekių ženklų įstatymu, jis taip pat buvo tą pačią dieną apvarstytas ir jam buvo pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė. Motyvai. Motyvai prieš – Seimo narė V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš norėčiau kalbėti apie lydimąjį įstatymo projektą, būtent apie tą, kuriuo numatoma gerokai padidinti mokesčius už tokius dalykus kaip paraišką įregistruoti prekių ženklą ir panašiai kai kuriais atvejais net dvigubai. Tiesiog norėčiau atkreipti kolegų dėmesį, kad nepraleidžiama proga padidinti mokesčius, ir tikrai kviesčiau nepritarti lydimajam.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš. Kadangi du projektai, tai dviem suteiksime galimybę. K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, aš norėčiau tą patį pasakyti. Mes nepraleidžiame progos padidinti mokestį. Vienas iš motyvų buvo tas, kad kitose valstybėse, Europos Sąjungos valstybėse šie mokesčiai didesni. Mes lyginame tik vieną mokesčių elementą, bet kitas toks elementas kaip darbo užmokesčio lygis, pavyzdžiui, Estijoje 30–40 % didesnis ir perkamoji galia didesnė. Šito mokesčio įvedimas ir padvigubinimas reikš ne ką kita, bet kad vartotojai galų gale turės prisiimti tą mokestinę naštą, nes niekas kitas nemokės tų dalykų. Aš manau, kad vertėtų vis dėlto susilaikyti nuo balsavimo ir nuo dar vieno mokesčio padidinimo. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Kadangi nuomonės išsiskyrė, kviečiu balsuojant apsispręsti dėl pritarimo šiems projektams po svarstymo.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 55, prieš – 4, susilaikė 38 Seimo nariai. Po svarstymo pritarta projektams Nr. XIIIP-2645 ir Nr. XIIIP-2646.
11.26 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2335(2), Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2336(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-16.1 ir 1-16.2 klausimai – Sveikatos sistemos įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2335 ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2336. Svarstymas. Pranešėjas – R. Martinėlis, Sveikatos reikalų komiteto nuomonė.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimo įstatymą. Išvada – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.
Gal iš karto lydimąjį pristatysiu – Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymas. Komiteto balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę pareikšti kviečiu V. Bukauską.
V. BUKAUSKAS (TTF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė minėtus teisės aktus ir pritarė bendru sutarimu. Čia už abu.
PIRMININKAS. Už abu, taip. Ačiū. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė, nuomonę sakyti taip pat neužsirašė. Ar galime pritarti po svarstymo šiems projektams bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
11.28 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės finansinio audito“ projektas Nr. XIIIP-2855(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-17 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės finansinio audito“ projektas Nr. XIIIP-2855. Svarstymas. Pranešėja – Seimo narė I. Šimonytė. Audito komitetas.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, praėjusią savaitę buvo pritarta po pateikimo nutarimo projektui, pagal kurį buvo parinkta Valstybės kontrolės finansinį auditą turinti atlikti įmonė, atlikus įmonių pasiūlymų palyginimą ir pasirinkus įmonę, kuri pasiūlė mažiausią kainą ir atitinka visus kvalifikacinius reikalavimus. Vėliau komitetas buvo paskirtas pagrindiniu komitetu, apsvarstė, pritarė nutarimo projektui ir dabar siūlome tiesiog visam Seimui pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Diskutuoti užsirašę Seimo nariai iš sąrašo išsitrynė. Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Galime.
Dėl vedimo tvarkos – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Kaip suprantu, baigtas šio klausimo svarstymas, ar ne? Dėl Valstybės kontrolės.
PIRMININKAS. Ne, dar nebaigtas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerai. Tada aš po to prašysiu.
PIRMININKAS. Gerai. Dėl 1-17 klausimo siūlau ypatingą skubą, kadangi nėra jokios diskusijos. Audito komitetas, matau, pritaria.
Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
Priėmimas. Du straipsniai. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų už, prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 95, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2855) priimtas. (Gongas)
Toliau pirmininkauja Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Mielieji kolegos, tęsiame posėdį. Skelbiu kitą darbotvarkės klausimą – Nr. XIIIP…
Dėl vedimo tvarkos – E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Buvau prašęs dėl vedimo tvarkos. Kolegos, darbotvarkėje yra mano rezoliucijos „Dėl nuolatinių bandymų keisti Lietuvos Respublikos Konstituciją“ projektas. Pagal Statutą mes ją galime jau svarstyti dabar, prieš tą jūsų skelbiamą klausimą dėl Konstitucijos pataisymo. Gal būtų logiška – pirmiau apsvarstome mano rezoliuciją, jeigu ją priimame, tada stabdome tolesnius svarstymus? Manau, būtų logiška ir nuoseklu. Tuo labiau kad pagal darbotvarkę mes dar turime 10 minučių iki to jūsų paskelbto klausimo svarstymo.
PIRMININKĖ. Taip, pagal laiką, gerbiami kolegos, 11 val. 40 min. buvo numatytas Konstitucijos svarstymas. Pasiūlymas yra frakcijos.
Prašome balsuoti. Kas už tai, kad leistume dabar prieš pagal darbotvarkėje numatytą Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą pateikti rezoliuciją, kurią siūlo E. Gentvilas? Prašom balsuoti ir apsispręsti.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 51, prieš – 19, 25 susilaikė.
11.33 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl nuolatinių bandymų keisti Lietuvos Respublikos Konstituciją“ projektas Nr. XIIIP-2941 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiamas kolega E. Gentvilas kviečiamas į tribūną ir jam leidžiama pateikti rezoliucijos… Minutėlę, tuoj ją pristatysime, kaip gi ji vadinama. Rezoliucijos „Dėl nuolatinių bandymų keisti Lietuvos Respublikos Konstituciją“ projektas Nr. XIIIP-2941. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Gerbiamieji, mes matome iš tiesų labai dažnus bandymus keisti Konstituciją. Aš, beje, negaliu pasakyti, nesu konstitucinės teisės ekspertas, ar tikrai visi siūlymai keisti yra reikalingi, todėl rezoliucija siūlau Seimo valdybai sudaryti tarpinstitucinę ekspertų grupę, kuri svarstytų ir pateiktų Seimui savo išvadas dėl būtinybės keisti Konstituciją, dėl negalimybės keisti Konstituciją.
Aš tikrai neatmetu, kad per 26 metus nuo jos priėmimo dalis dalykų jau gali būti keistini. Pavyzdžiui, Lietuva tapo Europos Sąjungos nare, Europos Sąjungos teisė įgijo mūsų konstitucinės teisės dalinę reikšmę, Lietuva tapo NATO nare, keičiasi geopolitinė padėtis. Gali būti, kad yra poreikis kur nors keisti, bet ne mes, pavieniai Seimo nariai, turime ad hoc, kaip sakoma, priešokiais, to momento svarbą pajutę arba įsivaizduodami tokią svarbą, pulti siūlyti keisti Konstituciją.
Kartais mes matome, kad iniciatyvos keisti Konstituciją neturi rimto noro keisti Konstituciją. Žiūrėkite, jeigu aš norėčiau inicijuoti Konstitucijos pataisą ir žinau, kad Konstitucijai pakeisti reikia dviejų balsavimų su 94 balsų dauguma, natūralu, kad eičiau ir ieškočiau frakcijų sutarimo. Frakcijos susitaria, pasisako, kad palaikysime tokias Konstitucijos reformas, ir tada einame. Dabar dažnu atveju mes matome iniciatyvas, kad keli vienos frakcijos nariai painicijuoja Konstitucijos keitimą, net nesiekia galimybės aptarti su kitais, rezultatas iš anksto žinomas – nepavyks, bet štai mes parodėme iniciatyvą keisti Konstituciją.
Gerbiamieji, Konstitucija yra pagrindinis įstatymas. Reikalingas didesnis pagarbus žvilgsnis į Konstituciją ir negalima su ja taip elgtis. Žinoma, niekas negali uždrausti, kad susiburia Seimo narių grupė ir inicijuoja, bet dabartiniai bandymai, deja, yra dažniau politinių viešųjų ryšių bandymai. Aš taip įvertinčiau.
Noriu pasakyti, kad yra Konstitucijos pataisymai. Šioje sesijoje, jeigu neklystu, devintas ar dešimtas jau siūlomas Konstitucijos keitimas. Yra pora dalykų iš tų devynių ar dešimties tikrai vertų dėmesio. Dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo, tai yra Prezidento R. Pakso situacija. Taip, tai yra tarptautinių institucijų sprendimai, kodėl mes turime reaguoti. Ir yra Konstitucijos pataisa dėl individualaus asmens teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą. Seniai su ekspertais aptarta, su Konstituciniu Teismu aptarta, juda šitas procesas, tačiau kitos septynios ar aštuonios iniciatyvos – tai yra viešųjų ryšių dalykai, ir manau, kad Konstitucija nėra tas bandymų poligonas, kuriame taip reikėtų daryti. Mano manymu, kad ir Seime sudaryta Konstitucijos komisija turėtų rimčiau pažiūrėti ir tapti tam tikru filtru.
Tai štai mano raginimas susilaikyti nuo Konstitucijos keitimo, kol ekspertai neįvertino poreikio būtinybės ar negalimybės keisti Konstitucijos dalykus. Žinoma, negalime ir neturime susilaikyti tais atvejais, kai tai daryti įpareigoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimai, tarptautinės Lietuvos Respublikos sutartys ar tarptautinių institucijų sprendimai, kaip čia yra Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas. Štai, jeigu yra tie pagrindai, tada keiskime Konstituciją nelaukdami ekspertų išvados. Kitais atvejais mes turėtume palaukti Lietuvos konstitucinės teisės ekspertų nuomonės, ką reikia daryti su Lietuvos Respublikos Konstitucija. Manau, kad nėra per ankstyvas mano siūlymas. Vis dėlto Konstitucija gyvena 27-uosius metus, gal ir yra poreikis ką nors keisti, bet, gerbiamieji, pridėkime ranką prie širdies, ne mes esame tie ekspertai. Paklauskime, paprašykime ekspertinės išvados, kaip mes galėtume elgtis su Konstitucija, nes tai, kas vyksta dabar, iš tiesų darosi, sakyčiau, rizikinga, kad mes savo pagrindinį įstatymą imsime ir išdarkysime.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Prašome atsakyti į klausimus. A. Salamakinas. Ruošiasi M. Majauskas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmoji pavaduotoja. Gerbiamasis pranešėjau, be abejonės, aš pritarsiu tam. Bet šiandien kolega L. Balsys pasiūlė dar vieną tokį siūlymą, kuriam aš irgi pritarčiau. Ar nereikėtų, vadovaujantis Seimo statuto 42 straipsniu, įsteigti Seimo narių grupę, na, pavadinkime ją Konstitucinės apsaugos? Jeigu į ją įsirašytų bent 50 Seimo narių, be tų Seimo narių, be tos grupės balsavimo ar leidimo nebeteiktume šitų siūlymų. Juk šitas pateikimas yra truputį ir anekdotinis. Pasirašo 45, o jūs bėkite iš paskos. Juk taip nebuvo daroma. Pirma reikia sutarti su visų frakcijų seniūnais, ar iš tiesų yra palaikymas, tada teikti. O taip yra tik laiko gaišinimas. Mano klausimas, ar pritartumėte tokios grupės įsteigimui?
E. GENTVILAS (LSF). Aš į ją įsirašyčiau. Tačiau manau, kad svarbiausias Seimo uždavinys yra užtikrinti, kad Seimo Konstitucijos komisija, pono P. Valiūno, atrodo, vadovaujama, atliktų tą savo vaidmenį, kurį turi atlikti. Jeigu jis ir toliau neatliekamas kvalifikuotai, žinoma, gali būti Seimo narių iniciatyva sudaryti tokią grupę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi K. Glaveckas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, jūs esate visiškai teisus. Šiandien mes matome ne pirmą, ne antrą, o jau dešimtą kartą per šią sesiją bandymą keisti Konstituciją. Greta to, dar 17 bandymų keisti konstitucinius įstatymus. Aš norėjau jūsų paklausti, kaip manote, kuris Seimo narys ar frakcijos seniūnas yra daugiausia kartų teikęs keisti Konstituciją? Ir kaip manote, kodėl?
E. GENTVILAS (LSF). Provokatorius M. Majauskas. Žinau, kad ne aš, žinau, kad ne iš opozicijos. Tada reikėtų sekti toliau. Tačiau aš tikrai nesitikrinau tų asmeninių iniciatyvų. Dabar kodėl? Mano manymu, tai yra ir noras parodyti: mes darome, mes darome pokyčius ir štai su šituo Seimu nepavyksta. Bet čia mano spėjimas tie tikrieji užmojai ir užkulisiai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Glaveckas. Ruošiasi I. Degutienė.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas pranešėjau, jūs, būdamas išvaizda panašus į Ciceroną, kaip graikų parlamente Ciceronas yra pasakęs kalbą – kalba iš tikrųjų tokia šviesi.
E. GENTVILAS (LSF). Jūs klystate, aš panašus į Sokratą.
K. GLAVECKAS (LSF). Panašus ir į Ciceroną. Sakykite, toks klausimas būtų. Gal vis dėlto reikėtų keisti ne Konstituciją taip dažnai, nors tas keitimas, bandymų pakeisti Konstituciją, kaip jūs teisingai sakėte, per visas paskutines kadencijas, gal penkias, buvo virš šimto kartų, bet reikėtų keisti ką kita? Konstituciją nors šiek tiek palikti ramybėje ir, pavyzdžiui, jos priežiūrą pavesti paminklosaugos institucijai, kuri neleistų jos keisti. Kaip jūs manote?
E. GENTVILAS (LSF). Man atrodo, jūs viską supainiojote – ir Ciceroną su graikais, ir Paveldo departamentą. Gerbiamieji, aš manau, kad pirmiausia mums reikia keisti patį mąstymą. Konstitucija yra pagrindinis įstatymas ir jam pakeisti galioja tam tikri kiti standartai ir pagrindai, ne tik aritmetiniai, procedūriniai, tačiau ir idėjiniai. Jeigu mes, kaip Seimo nariai, suprasime, kad negalime elgtis su Konstitucija kaip su kokiu, atsiprašau, Miškų įstatymu, kuris kiekvienoje sesijoje keičiamas šešis kartus, o Konstitucija – dešimt kartų… Ne todėl, kad Miškų įstatymas blogas, bet, atleiskite, pastatyti Konstituciją į paprasto įstatymo lygį ir dar dažniau siūlyti ją keisti – tai čia jau reikia Seimo narių savivokos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia I. Degutienė. Ruošiasi S. Jovaiša.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, iš tikrųjų jūsų teikiama rezoliucija yra kaip stop signalas šiandien pateiktas, kad, gerbiamieji, susimąstykite, ką jūs čia darote arba ką mes čia visi darome.
Aš tiesiog noriu visiems mums priminti, kad Lietuvos Respublikos 1992 metų Konstitucija buvo priimta visuotiniu referendumu, tai nėra paprastas dokumentas. Tai kas iš tikrųjų mums duoda tokią valią ir teisę kaitalioti taip, kaip mums atrodo? Ir po to mes tą visą idėją arba visą visumą nuo pirmo iki paskutinio straipsnio galime gerokai supainioti. Jūsų buvo pasakyta, kad nuo 1992 metų daug kas pasikeitė Lietuvoje. Mano klausimas būtų toks: ar tikrai tie pokyčiai yra tokie ženklūs Lietuvoje, kad reikia kaitalioti Konstituciją? Nes yra Europos valstybių, kurių Konstitucija šimtmečius galioja. Matyt, jų gyvenime irgi yra tam tikrų pokyčių, bet jie nepuola keisti vieno ar kito Konstitucijos straipsnio. Kaip jums atrodo? Ačiū.
E. GENTVILAS (LSF). Mano atsakymas toks – aš nežinau. Aš esu per menkas tos srities specialistas, kad galėčiau atsakyti, ar atsirado tokių visuomenės, geopolitinės aplinkos pokyčių, kurie vestų link Konstitucijos pakeitimo. Štai dėl to aš ir sakau, Seimo valdyba galėtų sudaryti tarpinstitucinę ekspertų grupę, kuri pateiktų atsakymą jums, man, visuomenei.
Dėl Seimo narių iniciatyvų. Aš pripažįstu, kad Seimo nariai turi formaliąją iniciatyvą, iniciatyvos teisę, remiantis ta pačia Konstitucija. Jie ja ir naudojasi, mano manymu, nepakankamai atsakingai. Todėl aš noriu atsakingo veikimo, kad visas Seimas girdėtų ekspertų nuomonę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Jovaiša. Ruošiasi V. Vingrienė.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aš, žinoma, pritarčiau šitai iniciatyvai, bet turiu klausimą, kas gi sudarys tą tarpinstitucinę ekspertų grupę? Jeigu sudarys valdantieji, tai mes matysime toliau viešųjų ryšių akcijas, nes ta jų sudaryta grupė vertins kiekvieną iniciatyvą kaip labai svarbią. Kokia jūsų nuomonė šiuo požiūriu?
E. GENTVILAS (LSF). Jeigu mes taip nepasitikime, tai ką, tada opozicijai sudarinėti savo ekspertų grupę? Aš vis dėlto tikiu sveiku protu ir padorumu pakviesti į tokios ekspertų grupės sudėtį vien tik tuos, kurie palaikytų bet kokią keitimo iniciatyvą… Aš nelabai tikiu, kad tokių ekspertų atsirastų, arba tai ne visai ekspertai. Aš manau, kad ir konsultacijose su Konstituciniu Teismu, dabar vykdančiu pareigas konsultuojant, galėtų atsirasti tokia ekspertų grupė iš buvusių Konstitucinio Teismo teisėjų, iš konstitucinės teisės specialistų, kurie dirba akademinėje sferoje, bet gal niekada nėra dirbę Konstituciniame Teisme, iš dabartinio Konstitucinio Teismo. Aš nemanau, kad tai būtų žemos kvalifikacijos arba kaip nors angažuoti ekspertai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Vingrienė. Ruošiasi I. Šiaulienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, labai gerai, kad jūs užsiminėte apie Miškų įstatymą, kuris yra dažnai keičiamas, bet turbūt tam tikros pataisos išties kaip ir suponuoja prieštaravimą šalies Konstitucijos 54 straipsniui, be abejo, ir džiugu, kad jūs iš tikrųjų inicijuojate šį klausimą, kad mes turime saugoti mūsų pagrindinį šalies dokumentą ir juo vadovautis.
O mano klausimas būtų susijęs su gerbiamos kolegės I. Degutienės apskritai dėl Konstitucijos keitimo. Atsižvelgiant į kitų šalių praktiką, ar iš tikrųjų mūsų šalies gyvenimas pasikeitė tiek, kad mes keistume Konstituciją? Ir ar apskritai pateisinamos intervencijos į Konstituciją dėl nereikšmingų šalies gyvenime klausimų?
E. GENTVILAS (LSF). Vėlgi, gerbiama Virginija, mano atsakymas – nežinau. Aš žinau, kad Amerikos Konstitucija, ją priėmus, daugybę metų, kelis dešimtmečius buvo nekeičiama. Man atrodo, kad tada tame uždarame neglobaliame pasaulyje tai galėjo tekėti savo vaga. Šiandien Lietuva gyvena globaliame pasaulyje ir vien geopolitiniai pokyčiai arba ir kiti socialiniai, ekonominiai, rinkos pokyčiai, arba požiūris į žmogaus teises ir laisves visiškai kitas susiformavo po nepriklausomybės paskelbimo. Galbūt tai suponuoja poreikį keisti Konstituciją. Bet aš atsakymo jums nepajėgus duoti. Tai turi pasakyti ekspertai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinė klausia I. Šiaulienė. Prašom.
I. ŠIAULIENĖ (LSDDF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs pats pristatydamas, gal tikriau atsakinėdamas į klausimus akcentavote, kad reikia keisti mąstymą. Aš visiškai pritariu. Ir visiškai pritarčiau, jeigu jūsų siūlymas būtų kaip kreipimasis į Seimą pareiškimo forma. Bet kai jūs siūlote priimti rezoliuciją ir patariate valdybai sudaryti ekspertų grupę, man įdomu, pagal kokius kriterijus būtų atrinkta ta ekspertų grupė? Valdyba turėtų atrinkti, kas įeitų?
Toliau. Jūs kitoje dalyje pasakote, kad Konstitucinis Teismas. Taip, Konstitucinis Teismas turi teisę aiškinti įstatymų konstitucingumą, bet vis dėlto Konstitucinis Teismas, kadangi jis formuojamas Seimo, mes balsuojame, negali. Ir, manyčiau, pačiai idėjai…
PIRMININKĖ. Laikas!
I. ŠIAULIENĖ (LSDDF). …nekišti nagų prie Konstitucijos, neskubėti ir atskirti. Kaip sakoma: nekeiskite, ko galima nekeisti, ir duokite išminties atskirti tą būtinybę nuo nebūtinybės.
PIRMININKĖ. Laikas!
I. ŠIAULIENĖ (LSDDF). Ir vis dėlto prašau atsakyti, pagal kokius… Dar turėčiau ir daugiau ką pasakyti, bet laikas baigėsi man klausti. Pagal kokius kriterijus ta tarpinstitucinė grupė būtų sudaryta? Nelabai matau rezoliucijos prasmės.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiama kolege. Aš pasitikiu jumis, kaip valdybos nare, valdyba in corpore, ir aš tikiu, kad jūs rasite tuos kriterijus. Patikėkite – ne rezoliucijos žanras nustatyti kriterijus. Ne E. Gentvilas čia turi nustatyti tuos kriterijus. Jūs esate valdybos nariai, prašom nustatyti kriterijus, atrasti. Stabdykite šitą maratoną, kuris ritasi.
Ir dėl kitos formos dalies. Mano manymu, Seimo nario pareiškimas, kaip jūs sakėte, tikrai būtų per maža paskata stabdyti nuolatinį Konstitucijos keitimą. Todėl aš pasirinkau rezoliucijos formą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pateikimas įvyko. Svarstymas. Diskusija. M. Puidokas nori diskutuoti, jūs užsirašėte. Prašau.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kalbėdami apie pasaulio konstitucijas, mes matome, kad praktika yra labai skirtinga. Vienose valstybėse konstitucijos yra dažnesnio keitimo objektas, kitose, kaip minėjo kolega E. Gentvilas, kaip Jungtinėse Amerikos Valstijose, Konstitucija yra keičiama itin retai. Norėtųsi, kad Lietuvos atveju mes formuotume taip pat savitą praktiką.
Lietuvos 1992 metais, kuomet priėmėme savo Konstituciją, buvo sudėtingos sąlygos, mes išsivadavome iš okupacinio režimo. Natūralu, kad kai kurie sprendimai, kuriuos reikėjo priimti turint tam, ko gero, nepakankamai laiko kai kurias atvejais… Keičiantis valstybės sąlygoms ir įvairiems dalykams, atsiranda poreikių daryti pakeitimus. Kaip pavyzdys galėtų būti kad ir tas pats Referendumo įstatymas, ir kiti dalykai. Mes turime labai sudėtingą tvarką atsižvelgiant į sumažėjusį gyventojų skaičių, kai žmonės gali išreikšti savo valią ir nuomonę.
Taigi tikrai yra normalu, kad kartais atsitinka situacijų, kai turime keisti Konstituciją arba galvoti apie tą keitimą ir apie jį diskutuoti. Aš manau, kad Lietuva nėra Jungtinės Amerikos Valstijos, kurios turėjo nepertraukiamą ir nuoseklią valstybės raidą, todėl turėtume vadovautis savo unikalia tiek istorine patirtimi, tiek politine praktika tam, kad rinktumės savo nuoseklų kelią ir nebijotume to kelio turėti. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, po svarstymo Seimas turi nuspręsti, ar priimti rezoliuciją be pataisų. Prašome apsispręsti ir balsuoti. Atsiprašau, yra motyvai. L. Balsys – už. Pradžiai…
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, siūlyčiau pritarti šiai E. Gentvilo pateiktai rezoliucijai. Galbūt ją galima taisyti ar tobulinti, bet pats faktas yra labai teigiamas ir gerbtinas. Tai yra atsakas į tą reiškinį, su kuriuo dabar susiduriame, kai pradėta Konstituciją taisyti be galo, be krašto, daugybiniais kartais, vadovaujantis siaurų interesų mums nežinomu kažkokiu klanu. Žinote, rimtoje valstybėje Konstitucija yra nejudinama, keičiama tik tais atvejais, kai iš tikrųjų gyvenimas parodo, kad tų permainų reikia. Kai gyvenimas parodo, kad tų permainų reikia, Konstitucija numato aiškią tvarką, kaip tą galima daryti. Ta tvarka nėra paprasta, ta tvarka nėra paprasta ir būtent dėl to tai yra gerai, nes tai reiškia, kad jeigu tikrai matome, kad reikia Konstituciją keisti, sugebėsime įveikti tą griežtą, sudėtingą tvarką ir tai pavyks, vadinasi, tokio pakeitimo ir bus reikėję. Jeigu nepavyks, vadinasi, tokio populistinio, atsitiktinio keitimo, vadovaujantis kažkieno interesais, ir nereikėjo. Siūlau nekišti nagų prie Konstitucijos, kai to nereikia, palaikyti šią rezoliuciją ir elgtis atsakingai ateityje siūlant Konstitucijos pakeitimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš į šitą dokumentą žiūriu kaip į aiškiai perteklinį. Yra labai aiškiai nustatyta operacija, kaip galima keisti Konstituciją, ji, kaip ir minėjo kolega L. Balsys, tikrai yra nelengva ir, kaip mes matome, iš tikrųjų įvairūs bandymai pakeisti Konstituciją, deja, baigėsi nesėkmingai. Todėl aš vis dėlto būčiau linkęs likti prie dabartinės tvarkos, o į idėją nekeisti Konstitucijos aš žiūriu kaip į dogmos idėją.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Konstitucijos keitimas – tai yra įvairių politinių jėgų sutarimas, ne vienos, bet įvairių. Kaip žinome, pati procedūra gal nėra sudėtinga, tačiau jai reikalingas gana platus konsensusas. Jo dabar nėra ir akivaizdu, kad jo nesiekiama. Todėl kyla klausimas, kam yra skirtos tos iniciatyvos? Manyčiau, kad pasiūlyta rezoliucija vis dėlto atspindi vieną pagrindinių dalykų – jeigu norime ką nors keisti, pirmiausia reikia rimtai apsvarstyti, įvertinti, pasitelkti ekspertus, nes dabar ekspertų nuomonė dėl Konstitucijos keitimo yra paprasčiausiai ignoruojama. Netgi po šito mes svarstysime kitą teisės aktą, dėl kurio ekspertai savo pozicijas pakankamai aiškiai yra pasakę, bet jie yra negirdimi, neišgirsti. Tiesą sakant, nelabai kas jų ir klausia. Todėl manyčiau, kad rezoliucija neužkerta kelio toms iniciatyvoms, tačiau, manau, nubrėžia bent jau tokią kryptį, kad siekiant pokyčių reikalingas sutarimas ir tikrai rimtas svarstymas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, manau, kad ši rezoliucija iš tiesų yra perteklinė, nes per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją Konstitucija buvo keista minimaliai ir tikrai ta tvarka, kuri ir dabar galioja, yra pakankama tam, kad galėtume turėti savo unikalią raidą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už rezoliuciją – J. Sabatauskas. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Keistai atrodo kolegų priešinimasis tokiai rezoliucijai. Ji niekaip negalėtų pakenkti dabartinei tvarkai ir šia rezoliucija niekas nesiūlo keisti apskritai Konstitucijos priėmimo arba keitimo tvarkos. Jinai nustatyta pačioje Konstitucijoje. Kolegos, skaitykite Konstitucijos XIV skirsnį ir viską sužinosite, jeigu kas nežino.
Čia tik siūloma sudaryti tarpinstitucinę ekspertų grupę. Aš įsivaizduoju, kad ta tarpinstitucinė grupė galėtų būti kaip… Ji atliktų analizę, ar iš tikrųjų Lietuva yra pribrendusi tokiems konstituciniams pokyčiams, ar jie yra būtini. Ji galėtų pateikti savo analizę, savo vertinimus, o ne vertinti, pavyzdžiui, kiekvieną konstitucinę iniciatyvą, nes, kaip žinome, nors kolega sakė formaliai, bet pačioje Konstitucijoje nustatyta, kas gali inicijuoti Konstitucijos keitimą. Seimo narių grupė, kuri inicijuoja Konstitucijos keitimą, tokią teisę turi, tačiau kartais matome, kad tos iniciatyvos žlunga vien dėl to, kad prieš tai net nebuvo bandyta tartis, nes Konstituciją galime priimti tik sutarimo būdu. Tą jau minėjo kiti kolegos.
Bet aš noriu pabrėžti. Ne todėl, kad aš to noriu arba mes, mūsų frakcija, to norime. Mes, visų frakcijų atstovai, galbūt turime susėsti ir bandyti tartis dar prieš iniciatyvą, o ne po to, kai jau jinai registruota. Todėl manau, kad ši rezoliucija niekuo nepakenks. Atvirkščiai – jinai galėtų padėti mums. Jeigu atsirastų, būtų sudaryta tokia ekspertų grupė, mums…
PIRMININKĖ. Laikas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …padėtų savo analize, savo vertinimais, savo pasiūlymais, bet niekaip negalėtų pakenkti. Todėl siūlau balsuoti už šią rezoliuciją.
PIRMININKĖ. Dėkojame. I. Šiaulienė – prieš.
I. ŠIAULIENĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, mūsų diskusija – akivaizdus pavyzdys, kaip geri norai veda į pragarą. Ar jūs galvojate, kad priimta rezoliucija išgelbės ir tie ekspertai, net ir padarę išvadas, sustabdys Seimą? Vadinasi, ta ekspertų grupė aukščiau Seimo. Juliau, man net keista, kad tu, kaip juristas, teisininkas, turintis tokią patirtį, kalbi tokius grynai politinius dalykus, kad tik būtų priimta rezoliucija.
Aš manau, kad tikrai dėmesio vertas klausimas. Sveikinu kolegą Eugenijų iškėlus šį klausimą, bet būdas ir dar šita viena priimta rezoliucija neišspręs šių problemų. Bus išspręsta problema, jeigu mes visi, šiandien dalyvaudami toje diskusijoje, tikrai keisime savo mąstymą ir suprasime, kad Konstitucija… Buvo pasakytas palyginimas, kad Miškų įstatymą šešis kartus galima keisti. Negalima ir Miškų įstatymo protingame Seime keisti šešis kartus. Turi būti atsakingas elgesys tiek su įstatymu, tiek ir su Konstitucija. Kai nėra atsakingo elgesio, jokia ekspertų grupė padėti negali.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Džiugelis nori išsakyti pritarimą už.
J. DŽIUGELIS (MSNG). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Iš tiesų mane šiek tiek stebina gerbiamų kolegų, ypač kolegų senbuvių, požiūris į svarbiausią valstybės įstatymą. Manau, kad ši iniciatyva, kuri sukurtų dar papildomą instrumentą apsaugoti būtent Konstituciją nuo pakeitimų, lengvabūdiškų pakeitimų, yra kvestionuojama ir ne visai jai pritariama. Iš tiesų per šią kadenciją matome, ko gero, rekordinį skaičių bandymų pakeisti Konstituciją ir, ko gero, tai tikrai kelia tam tikrą grėsmę. Akivaizdu iš tiesų, kad valdančiosios frakcijos seniūno nenoras diskutuoti ir kalbėti su opozicija ir parlamentinio dialogo nebuvimas, deja, neprives net ir prie reikalingų Konstitucijos pakeitimų. Iš esmės aš nemanau, kad Konstitucija turėtų būti lengva ranka keičiama, tačiau, be abejo, yra gana protingų ir racionalių siūlymų. Tačiau nemanau, kad ši rezoliucija, jos priėmimas pakenktų bendrai Konstitucijos garanto saugumui, todėl kviečiu, kolegos, pritarti šiai rezoliucijai ir apsaugoti mūsų pagrindinį valstybės dokumentą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis kalbės prieš P. Valiūnas.
P. VALIŪNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, aš pritariu E. Gentvilo nuomonei, kad Konstitucija nėra bandymų poligonas, tačiau, mano nuomone, tikrai čia yra politiniai dalykai, tam Seime yra Konstitucinė komisija ir ji turėtų… kurioje, beje, dalyvauja patys kompetentingiausi Seimo teisininkai, turintys didelę patirtį. Manau, kad čia nereikėtų jokios kitos grupės sudaryti. Viskas turėtų vykti Seime. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame, kad priimtume rezoliuciją be pataisų pagal mūsų Statuto 184 straipsnį.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 48, prieš – 29, susilaikė 27. Rezoliucijai be pataisų nepritarta, nes žinote, kad gali būti priimta… Jeigu tam prieštarauja daugiau kaip 1/3 Seimo narių, tai nepriimta.
Dabar turite apsispręsti, ar redaguoti rezoliucijos projektą, ar atmesti. Alternatyvus balsavimas: balsuojantys už pritaria, kad redaguotume, prieš – kad atmestume.
Balsavo 103 Seimo nariai: už redagavimą – 49, prieš – 54. Rezoliucija atmesta.
12.05 val.
Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2874 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2874. Kviečiu Seimo Pirmininką V. Pranckietį. Prašau.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, kaip tik ir paprašiau, kad būtų leista diskutuoti dėl E. Gentvilo rezoliucijos, ir dėkoju visiems, kurie dalyvavote šioje diskusijoje. Išgirdome visas nuomones.
Manau, kad nuomonė dėl Konstitucijos buvo formuojama nuo 1992 metų ir Konstitucija, už kurią balsavo tauta, taip pat sako, kad tai yra Seimo narių tam tikra pareiga, tai yra Seimo narių grupių, tai gali būti ir žmonių iniciatyva konstruoti kažkokius naujus įstatymus arba Konstitucijos pataisas. Tai yra galimybė ir ją mes turėtume naudoti žmonių interesais. Žmonių interesas, kurį aš nuolat girdžiu salėse, ir jūs, tikiu, girdite salėse, tai yra kalbėjimas apie Seimo narių skaičių. Ką tik čia vyko diskusija ir buvo minimos Jungtinės Amerikos Valstijos. Tai pasakysiu paprastai, Jungtinėse Valstijose 1 mln. rinkėjų atstovauja vienas Atstovų rūmų narys, apytikslis skaičius.
Taigi Lietuvoje apie skaičiaus poreikį turbūt galėtume labai įvairiai diskutuoti. Bet norėčiau pristatyti tai, kad per visą laikotarpį nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos gyventojų skaičius mažėjo ir šiuo metu siekia 2,8 mln. Atitinkamai mažėjo ir rinkimuose galinčių dalyvauti Lietuvos piliečių skaičius. Mažėjo darbuotojų viešajame, švietimo, sveikatos ir kituose sektoriuose, bet viešojo valdymo ir administravimo sektoriuose tas skaičius nėra toks paslankus mažėti.
Seimo narių skaičius iki šiol, nors valstybė susiduria su demografiniais pokyčiais, išliko visiškai nepakitęs – 141 Seimo narys. Manytina, kad, reikšmingai sumažėjus piliečių skaičiui, yra tikslinga ir Seimo narių skaičių mažinti. Priėmus siūlomas Konstitucijos pataisas, būtų sumažintas Seimo narių skaičius ir Seimą sudarytų 121 Seimo narys. Turės būti pakeistas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas bei Seimo rinkimų tvarką detalizuojantys poįstatyminiai aktai, be kita ko, nustatant, kiek Seimo narių renkama vienmandatėse apygardose ir kiek daugiamandatėje apygardoje. Priimto įstatymo nuostatų įgyvendinimas nepareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų. Seimo narių skaičiaus sumažinimas leistų taupyti biudžeto lėšas, skirtas Seimo narių ir jų padėjėjų atlyginimams bei parlamentinei veiklai.
Nuoširdžiai tikiu, kad atsakingai pažvelgsime į šį Lietuvos žmonių lūkesčius atitinkantį siūlymą ir nepriversime žmonių anksčiau ar vėliau inicijuoti referendumą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Nori paklausti išties daug Seimo narių. Pirmasis – M. Majauskas. Ruošiasi gerbiamas A. Anušauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, siūlote mažinti Seimo narių skaičių, atsižvelgdamas į mažesnį gyventojų skaičių.
V. PRANCKIETIS. Taip.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ar, vadovaudamasis ta pačia logika, siūlysite keisti ir kitus Konstitucijos straipsnius, pavyzdžiui, kaip 9 straipsnį, kuris sako, kad referendumas skelbiamas, kai to reikalauja ne mažiau kaip 300 tūkst. piliečių. Anksčiau buvo nustatyta, kai buvo daugiau gyventojų, dabar mažiau gyventojų, siūlote mažesnį Seimo narių skaičių, galbūt žemesnę kartelę. Ar taip pat siūlysite keisti 68 straipsnį, kuris sako, kad 50 tūkst. piliečių gali teikti Seimui įstatymo projektą? Taip pat 79 straipsnį, kuris sako, kad kandidatais į Prezidentus gali būti registruoti piliečiai, surinkę ne mažiau kaip 20 tūkst. parašų, bei 147 straipsnį, kad sumanymą keisti Konstituciją turi teisę pateikti ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkėjų. Ar vadovaudamasis ta pačia logika siūlysite keisti ir kitus Konstitucijos straipsnius, kad, kaip jūs sakote, mažiau gyventojų, mažiau Seimo narių, žemesnė kartelė?
V. PRANCKIETIS. Vadovaujantis logika, jūsų žodžiais tariant, šitie jūsų klausimai yra visiškai netinkantys prie mano teikiamo siūlymo. Visiškai nekalbame apie jokius kitus skaičių keitimus. Šiandien kalbame apie Seimo narių skaičių. (M. Majauskas: „Nesuprato klausimo.“)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Anušauskas. Ruošiasi E. Gentvilas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Mano vertinimu, toks įstatymo projektas pirmiausia yra oligarchus aptarnaujantis, daugiau niekam jis netinkamas, kad ir kuo remtųsi. Vis dėlto noriu paklausti, jūs tuos žmones, kurie išvyko, laikote Lietuvos piliečiais, kuriems turi būti atstovaujama, ar jau nelaikote? Jeigu lyginate su Amerika, tai aš suprantu, kad pagal tokį santykį pas mus turėtų būti 2,5 atstovo – A. Širinskienė, R. Karbauskis ir M. Puidokas. Bet aš manau, kad lyginkime su Estija, ten vienas atstovas yra skirtas 8,5 tūkst. piliečių, pas mus dabar apie 20 tūkst. Jūs norite dar sumažinti atstovavimą.
Tai ar ne ta prasmė?
V. PRANCKIETIS. Ne, prasmė ne ta. Jeigu jau lyginame su kitomis šalimis, tada imkime ir lyginkime. Tada imkime ir Latviją, imkime ir Lenkiją ir matysime, kad tie santykiai yra įvairūs. Bet grįšiu prie politologų skaičiavimų ir siūlymo. Jų siūlymas ir skaičiavimas yra, kad atstovaujant visiems mūsų rinkėjams ir rinkėjams, kurie ateina į rinkimus, skaičius yra suskaičiuotas maždaug 120. Kad būtų nelyginis, yra pasiūlymas 121. Manau, kad tokiam pasiūlymui jūs taip pat pritarsite.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi E. Pupinis.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, jūs čia tokią iniciatyvą su skaičiavimais teikiate. Kiekvienas projektas, ypač Konstitucijos, turi būti rengiamas tam, kad jis taptų kūnu. Kaip jūs vertinate tą savo iniciatyvą, kuria jūs pats turbūt tikite, kai nepanaudojote jūsų labai mėgstamo debatų, diskusijų, aptarimų instrumento? Net inicijuodami šitą projektą jūs surenkate 47 parašus ir visi jie yra tik Valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariai. Kur tas jūsų pomėgis diskutuoti, tartis tam, kad būtų pasiektas rezultatas? Kodėl jūs taip iš anksto nusispjovėte į kitus, nebandėte tartis ir kviesti net ir koalicijos partnerių? Kas čia per žaidimas? Ar tai žaidimas?
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, aš šiandien ir stoviu prieš jus tam, kad tarčiausi ir kalbėčiausi su visais. Ir kalbu su visais. Iniciatyva yra reikalinga tik tam, kad būtų iškelta, o toliau vyksta diskusijos. Labai tikiuosi ir jūsų pritarimo šiam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi S. Gentvilas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas Pirmininke, turbūt esate gerai apgalvojęs šio įstatymo tolesnę eigą. Norėčiau paklausti tokio svarbaus dalyko, nes Lietuvoje yra mišri rinkimų sistema: 71 Seimo narys renkamas tiesiogiai, 70 – pagal proporcinę sistemą. Kokį modelį jūs siūlytumėte po to, jeigu būtų priimta Konstitucijos pataisa?
V. PRANCKIETIS. Labai norėčiau atliepti žmonių lūkesčius. Žmonės visada sako: mes norėtume balsuoti už asmenis. Už asmenis – tai reiškia vienmandatėse apygardose. Taigi, galėtų būti svarstomi įvairūs variantai, jie ir turės būti svarstomi. O aš laikyčiausi tokios nuomonės, kad proporcinės sistemos, tai yra pagal sąrašus renkamų žmonių, skaičius galėtų sumažėti 20, kiek ir siūloma sumažinti Seimo narių skaičių. Taip, pagal sąrašus išrinkti žmonės kraipo galvas. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Gentvilas. Žodis jums. Ruošiasi G. Skaistė.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, ne kasdien jus matome tribūnoje. Konkrečiai šituo klausimu tauta jau yra pasisakiusi. Lygiai prieš 22 metus, 1996 m. spalio 20 d., įvyko tuomet LDDP inicijuotas referendumas ir tik 30 % valstybės, šalies piliečių pasisakė už Seimo narių mažinimą tuomet, kai buvo siūloma iki 111.
Bet aš, Seimo Pirmininke, visiškai apie kitą dalyką, apie jūsų pavyzdį šitam Seimui, dėl kurio jūs dažnai sakote, kad gėda. Seimo Pirmininke, ar jūs nemanote, kad siūlant konstitucines pataisas aiškinamajame rašte reikėtų parašyti ne tris sakinius, o bent kiek platesnę argumentaciją? Ar Seimo nariams rodymas pavyzdžio, kad aiškinamajame rašte parašote tik tris sakinius dėl Konstitucijos teikiamo pakeitimo, yra normalus Seimo Pirmininko įdirbis, kurį turėtumėte rodyti kaip pavyzdį kitiems Seimo nariams? Dėkui.
V. PRANCKIETIS. Turbūt ne sakinių skaičius, o jų turinys pasako apie tai, kas yra kalbama.
O grįžtant prie jūsų klausimo pradžios, tai norėčiau pasakyti, kad taip, ir dabar žmonės galėtų inicijuoti tą referendumą. Jeigu mes nežengsime šio žingsnio Seime ir nesumažinsime Seimo iniciatyva Seimo narių skaičiaus, tai tikėtina, kad kitas žingsnis galėtų būti siūlymas, kad Seimas bent jau leistų tautai vėl pasakyti savo žodį po 20 metų, ar reikia Seimo tokio, koks yra, ar Seimas gali būti mažesnis, tai yra paskelbti referendumą Seimo iniciatyva. Jeigu neįvyktų toks žingsnis, žmonėms liktų trečias žingsnis – surinkti 300 tūkst. parašų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. G. Skaistė. Žodis jums. Ruošiasi V. Čmilytė-Nielsen.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Mano asmenine nuomone, Seimo narių skaičiaus klausimas yra absoliučiai nereikšmingas klausimas Lietuvos mastu, ir iš principo nei čia būtų sutaupyta didelių lėšų, nei didelės pridėtinės vertės – tik politiniai dividendai ir tam tikras populizmas. Kai jūs pradėjote savo darbą kaip Seimo Pirmininkas, kalbėjote apie tai, kad jūsų pagrindinė užduotis yra pakelti Seimo prestižą. Tai dabar tiesiog natūraliai kyla klausimas, ar tas mažėjantis Seimas padidins Seimo prestižą, ar mažiau kam bus nusišnekėti, ir tada natūraliai tas Seimo prestižas turės kilti?
Kitas klausimas. Ar jūs manote, kad iš principo šita iniciatyva turi bent kokią perspektyvą? Žinome, kiek žmonių ir Seimo narių balsų reikia pakeisti Konstituciją ir koks yra jūsų frakcijos dydis, kas iš tiesų pasirašė šį įstatymo projektą. Ar nemanote, kad tai daugiau populizmas, neturint jokių perspektyvų tą pakeitimą priimti?
V. PRANCKIETIS. Pirmoji dalis. Manau, kad didėjant konkurencijai į Seimą Seimo prestižas gali kilti ir didėti, atsiras nebe 12 kandidatų į vieną vietą, bet atsiras gal 16 ar 18. Taip žmonės pasirinks tuos, kurie nekenks Seimo prestižui.
Dabar dėl kitos dalies. Aš norėčiau kalbėti apie tai, kad mes turime pasinaudoti visomis galimybėmis. Paskutinė galimybė, kaip minėjau, yra 300 tūkst. parašų. Mes kalbame, kad Konstitucija buvo visuotinai priimta, tai visuotinis kelias liktų pats sunkiausias ir daugiausia reikalaujantis darbo. Manau, kad mes galime čia parodyti gerą valią ir pritarti. Paklauskite, susitikimuose visi dalyvaujate, paklauskite žmonių, paprašykite, kad pakeltų rankas, kiek žmonių, dalyvaujančių susitikimuose, balsuotų už Seimo dydį – už 121. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos – V. Gailius. Prašau.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tribūnos kalba Seimo Pirmininkas, Seimo Pirmininkas pristato Konstitucijos pataisą. Norėčiau, kad mes girdėtume Seimo Pirmininką.
Seimo Pirmininke, gal svarstant tokį svarbų projektą bent jau pasirašę šį projektą galėtų dalyvauti salėje, kad neatrodytų visiškas farsas – teikiame dėl to, kad teikiame. Prašau jūsų iniciatyva sukviesti jūsų atstovaujamos frakcijos narius, kad būtų balsuojama ir projektas pradėtų savo kelią Seime.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų pastabas. Kaip minėjau, žodį ir galimybę paklausti suteikiu V. Čmilytei-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas Seimo Pirmininke, atsakydamas į prieš tai užduotus klausimus, pabrėžėte, kad Seimo narių skaičių būtina mažinti dėl sumažėjusio Lietuvos gyventojų skaičiaus. Norėčiau jūsų paklausti: tuo atveju, jei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga įvykdytų savo rinkimų programą ir sugrąžintų emigrantus į Lietuvą, ar teiktumėte siūlymą grąžinti 141 Seimo narį?
V. PRANCKIETIS. Ne, neteiksiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, laikas klausti baigėsi. J. Sabatauskas – dėl vedimo tvarkos.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš kaip tik dėl laiko klausiu. Svarstome ne šiaip sau nutarimą, rezoliuciją ir netgi ne įstatymą, o Konstitucijos pataisą. Tai gal galėtume tokiu klausimu visi užsirašiusieji paklausti?
PIRMININKĖ. Ačiū.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Man atrodo, na, ne pagarba Konstitucijai skirti tik 10 minučių.
PIRMININKĖ. Supratome.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji, apsispręsime balsuodami, ar pratęsti atsakymams į klausimus skirtą laiką. Prašom balsuoti, kad pratęstume ir dar 10 minučių atsakinėtume į klausimus.
Balsavo 97 Seimo nariai: už pratęsimą – 41, prieš – 32, susilaikė 24.
Klausimai nebebus pratęsiami, galimybė užduoti klausimus… laikas. (Balsai salėje)
Motyvai. Dėl vedimo tvarkos? Gerbiamas K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, paskutinį kartą Lietuvoje Konstitucija buvo keista 2004 metais. Nuo tų metų per 15 metų buvo apie 50 bandymų keisti Konstituciją ir niekas nepavyko. Bet iš tikro išsakytos Pirmininko mintys gana įdomios yra ir motyvuotos. Aš, norėdamas papildyti, kad mes realiai reaguojame į pasiūlymą sumažinti Seimo narių skaičių… Turėtume įgalioti mūsų kanceliariją nupirkti, pavyzdžiui, 30 grėblių, 30 kibirų ir 30, tarkim, kastuvų, kad kai Seimo nariai turi laisvą laiką, nesivalkiotų po Seimą, o pasiimtų grėbliuką, pasiimtų kokią nors lopetėlę ir eitų paneriu šiukšlių tvarkyti. Iš tikro mes…
PIRMININKĖ. Ačiū.
K. GLAVECKAS (LSF). …tada pateisintume tą didelį mūsų skaičių. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs turite puikų humoro jausmą.
Motyvai. Dėl vedimo tvarkos prieš motyvus – dar gerbiamas A. Kubilius. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš tiktai noriu atkreipti dėmesį, kad iš tikrųjų, čia jau buvo minėta, tokia iniciatyva buvo svarstoma ne pirmą kartą. Vieną kartą buvo net iki referendumo ateita. Tai darė socialdemokratai dar prie A. M. Brazausko, tuo metu LDDP. Akivaizdu, jog su tokiom iniciatyvom išeina partijos arba jų lyderiai tuo atveju, kai jų būsena yra labai prasta politiškai. Aš noriu, kad man būtų atsakyta, kokia būsena šiandien yra valstiečių, kad jie startuoja su šita iniciatyva? Šiaip jau paprastai su tokiom iniciatyvom eina prieš pat Seimo rinkimus. Dabar startuojama dabar. Tai gal reikia Seimo rinkimus paankstinti ir tada iš tikrųjų jau žinotume realią padėtį.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Visos iniciatyvos įmanomos.
Dabar motyvai. P. Urbšys – už.
P. URBŠYS (MSNG). Jeigu mes pradėjome kalbėti apie būsenas, tai kokia būsena buvo Aukščiausiosios Tarybos, į kurią daugiausia buvo išrinkta Sąjūdžio kandidatų? Būtent ji parengė Konstituciją – sumažinti skaičių aukščiausios valdžios nuo 350 ( LTSR Aukščiausioje Taryboje tiek buvo deputatų) iki 141. Kodėl populizmas atsiranda tada, kai mes čia pradedame kalbėti apie Seimo narių skaičiaus mažinimą? Kai mes kalbame apie valstybės tarnautojų skaičiaus mažinimą, apie pareigūnų skaičiaus mažinimą, atsižvelgiant į tai, kad sumažėjo gyventojų, čia nėra populizmas. Tik pradedame kalbėti apie Seimo narių skaičiaus sumažinimą, tada atsiranda populizmas. Aritmetika labai paprasta.
Kai 1992 metais referendumu patvirtino Seimo narių skaičių, tai 141 skaičius buvo lygu… vienas Seimo narys atstovavo 26 tūkstančiams, nes tuo metu Lietuvoje buvo 3,7 mln. gyventojų. Dabar mes turime 2,8 mln. gyventojų. Tai pagal tą patį principą, jeigu mes laikomės, turėtų būti 107 Seimo nariai, kurie atstovautų tam skaičiui, kuris buvo nustatytas referendumo metu priimant Konstituciją. Aš manau, kad vis dėlto šitą konstitucinę pataisą mes turime svarstyti. Kiek aš prisimenu, praeitoje kadencijoje būtent Konservatorių frakcijos narių buvo iniciatyva dėl mažinimo Seimo narių. Aš tikiuosi, kad jūs neprieštarausite patys sau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš iš pradžių norėčiau atsakyti gerbiamam A. Kubiliui, kuris klausė, kada gimsta tokios iniciatyvos. Aš manau, kad gimsta tada, kai Seimo Pirmininkui pasidaro gėda.
Patį sprendimą vis dėlto vertinu kaip populistinį siūlymą, kuris iš esmės nesprendžia situacijos. Kodėl? Visų pirma mes tokiu sprendimu gydome simptomus, o nesprendžiame priežasties. Seimu nepasitikima ne dėl to, jog yra tam tikras Seimo narių skaičius, o dėl to, kad esantys Seimo nariai neatitinka visuomenės lūkesčių, jais visuomenė pasitikėjo rinkdama į Seimą. Tai spręskime tuos lūkesčius ir dirbkime, kad pasiektume rezultatą taip, kad Seimu pasitikėtų.
Antra. Yra labai aiškių mokslinių straipsnių ir tyrimų, kurie rodo, koks iš tikrųjų turėtų būti Seimo narių skaičius tam tikram gyventojų skaičiui. Čia yra 1989 metų mokslinis straipsnis, kuriame rašoma, kad paprastai yra kubinė šaknis iš gyventojų skaičiaus. Švedijoje yra šiek tiek daugiau, Latvijoje yra šiek tiek mažiau, Lietuvoje kubinė šaknis iš 2,8 mln. išeina tiksliai 141 Seimo narys.
Toliau. Buvo paminėta, jog jau buvo priimti sprendimai, šiuo klausimu jau vyko referendumas ir žmonės pasakė, kad daliai tai yra svarbu, bet daugumai šis klausimas nėra toks svarbus dalyvauti ir priimti sprendimus tuo klausimu.
Ketvirtas dalykas. Yra toks dalykas kaip visuomenės atstovavimas. Esant mažesniam Seimo narių skaičiui, mažiau visuomenės grupių būtų visiškai atstovaujamos. Jaunimo, moterų arba mažesnės partijos turėtų mažiau galimybių atstovauti savo rinkėjams.
Penktas dalykas, kurį girdėjome, tai yra korupcija. Mažesnį Seimo narių skaičių legaliai ir nelegaliai būtų galima lengviau paveikti.
Šeštas dalykas. Man atrodo, čia yra tiesiog elementarus bandymas nukreipti dėmesį nuo esminių valstybės problemų siūlant populistinius sprendimus ir nesprendžiant to, kas iš tikrųjų gerintų žmonių gerovę. Todėl kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, balsuojame po pateikimo dėl Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 54, prieš – 29, susilaikė 15. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai. Kaip pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Aišku, Konstitucijos komisija. Konstitucijos komisija dabar lyg ir tyli. Jūs norite taip pat svarstyti. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Ar yra kitų pasiūlymų? Nėra. Bendru sutarimu.
Replikos po balsavimo. Pirmasis atsistojo P. Urbšys. Prašau.
P. URBŠYS (MSNG). Kaip buvo dabar nustatyta – pavasario sesijoje…
PIRMININKĖ. Garsiau, kolega!
P. URBŠYS (MSNG). Kaip buvo dabar nustatyta, kad bus svarstoma pavasario sesijoje, iš tikrųjų yra labai neapibrėžta. Jeigu valdantieji iš tikrųjų nori ne imituoti šią pataisą, o inicijuoti jos priėmimą, tikrai turi patys sau nustatyti labai konkrečią datą, be abejo, atsižvelgti į tai, ką kalba opozicija, ir bandyti surasti tam tikrą sutarimą tų Seimo narių, kurie manytų, kad Seimo nariai nėra šventos karvės ir tas skaičius gali keistis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną.
Gerbiamasis A. Kubilius. Prašau, replika po balsavimo.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Kažkaip labai nerimtai svarstote patį rimčiausią klausimą. Jūs įsivaizduokite, kokių pasekmių gali kilti! Aš noriu priminti, kad 1992 metais 141 Seimo narys buvo įrašytas į Konstituciją todėl, kad architektai atrado, jog į senąją salę galima sutalpinti tik 140 Seimo narių, patogiai sėdinčių, ir priekyje pirmininką.
Dabar jūs įsivaizduokite, kad jūs sumažinsite Seimo narių skaičių iki 100. Tai dabar šioje salėje ką jūs darysite? Padalinsite, pusė salės bus tuščia? Kaip jūs rodysite salę? Reikės statyti naują salę. Todėl man kyla įtarimas, kad čia iš tikrųjų statybininkai yra suinteresuoti ne tik metro, bet ir nauja sale. Todėl aš reikalauju, kad būtų Vyriausybės išvada ir taip pat Biudžeto ir finansų komiteto išvada dėl šito labai dideles pasekmes galinčio sukelti projekto.
PIRMININKĖ. Mes labai vertiname jūsų humoro jausmą.
E. Gentvilas – replika po balsavimo.
E. GENTVILAS (LSF). Seimo Pirmininkas šioje sesijoje maloniai pradėjo kviesti opozicinių frakcijų vadovus antradieniais 14 valandą pasitarti svarbiais klausimais. Tie svarbūs klausimai paprastai būna, na, tikrai svarbūs, pavyzdžiui, kaip Seimo darbą pakeisime, ar dirbsime ryte nuo 10 valandos iki 14 valandos, ar iki 13 valandos, komisijų sudėties pakeitimai ir taip toliau. Aš neignoruoju ir neironizuoju šiuo atveju, bet nepykite, gerbiamasis Seimo Pirmininke, šiandien aš neisiu pas jus, nes jeigu jūs nematote reikalo su opozicinėmis frakcijomis pasitarti dėl Konstitucijos keitimo, tiek to, gal aš neisiu tartis dėl Seimo narių susodinimo ir taip toliau. Bet šiaip ačiū jums už iniciatyvą, kad kviečiate kartais pasikalbėti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dirbame toliau pagal nustatytą darbotvarkę. (Balsai salėje) Gal galima nebereplikuoti? Vienas sakinys – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū. Vienas sakinys apie ką tik nubalsuotą iniciatyvą dėl Konstitucijos pataisos. Iš tiesų keista argumentacija, kad gyventojų sumažėjo, tai klausimas – o kiek piliečių sumažėjo ar padaugėjo? Paprastas skaičius. Ačiū Teisės departamentui, kuris surinko tuos duomenis. Priimant referendumu Konstituciją, rinkėjų buvo užregistruoti 2 mln. 549 tūkst. 952 piliečiai, o balsuojant už šį Seimą 2016 metais užregistruota rinkėjų buvo 2 mln. 514 tūkst. 657. Sumažėjo piliečių, arba užregistruotų rinkėjų, tik 35 tūkst. 295 – 1,38 %.
PIRMININKĖ. Ačiū, išgirdome jūsų…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Logikos, deja, nematau.
PIRMININKĖ. Ačiū, išgirdome jūsų skaičius.
12.31 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2017 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-2684(2) (svarstymas ir priėmimas)
Skelbiu kitą darbotvarkės klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2017 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą Nr. XIIIP-2684(2). Biudžeto ir finansų komitetas – J. Varžgalys. Prašome perskaityti pagrindinio komiteto išvadą. Ruošiasi visų komitetų paskirti išvadų rengėjai.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, komitetas svarstė. Balsavimo rezultatai: už – 9, susilaikė 3.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Aplinkos apsaugos komiteto pranešėjas K. Mažeika. Prašom. Ruošiasi Audito komitetas – I. Šimonytė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aplinkos apsaugos komitete buvo svarstyta lapkričio 7 dieną. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Audito komiteto išvadą kviečiu perskaityti I. Šimonytę. Ruošiasi Ekonomikos komiteto pranešėjas V. Sinkevičius.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Audito komitetas taip pat svarstė Seimo nutarimą, buvo balsuojama alternatyviai: pritarti projektui arba nepritarti projektui. Už formuluotę „pritarti projektui“ balsavo 1 komiteto narys, už formuluotę „nepritarti projektui“ balsavo 4 komiteto nariai. Komiteto sprendime yra išvardintos priežastys, dėl kurių komitetas nepritarė išvadoms. Priežastys iš esmės susijusios su tuo, kad yra pernelyg reikšmingi duomenų iškraipymai, Nacionalinis finansinių ataskaitų rinkinys neapima visų viešojo sektoriaus subjektų ir dėl to yra problemiška šitam rinkiniui pritarti. Toks buvo komiteto sprendimas. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ekonomikos komiteto pranešėją R. Sinkevičių kviečiu… Antaną Baurą prašom perskaityti išvadą. Ruošiasi D. Kreivys…
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas…
PIRMININKĖ. …Europos reikalų komitetas.
A. BAURA (LVŽSF). …kaip papildomas komitetas, šių metų spalio 31 dieną svarstė minėtą įstatymo projektą ir priėmė tokį sprendimą, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės valstybinio audito išvadą ir ataskaitą, mano paminėtam Seimo nutarimo projektui reikia pritarti ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Europos reikalų komiteto išvada. D. Kreivio nematau. Gal gali M. Puidokas? Perskaitykite kaip komiteto narys. Prašom. Ruošiasi Kaimo reikalų komitetas – A. Stančikas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Užsienio reikalų komitete pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kaimo reikalų komitetas – A. Stančikas, komiteto išvada. Ruošiasi Kultūros komitetas, pranešėjas – S. Tumėnas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Kaimo reikalų komitetas svarstė ir iš principo pritarė. Kaimo reikalų komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kultūros komiteto pranešėjas S. Tumėnas. Prašom perskaityti išvadą. Ruošiasi Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto… V. Bako nematau. Kas galėtų iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasirengti?
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Posėdis įvyko dar spalio 17 dieną, pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas – L. Kasčiūnas. Prašom. Ruošiasi Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė R. Šalaševičiūtė.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Sveiki. Man čia pirmas kartas, kai aš pavaduoju V. Baką.
Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu pritarti. Ačiū. Galvojau, kad bus truputį sunkiau.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą išgirdome. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėja R. Šalaševičiūtė. Ruošiasi Sveikatos reikalų komitetas – A. Kubilienė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Sveikatos reikalų komiteto pranešėja A. Kubilienė. Prašom. Ruošiasi E. Jovaiša, Švietimo ir mokslo komitetas.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šį projektą ir komiteto sprendimas yra pritarti projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš nebuvo, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Švietimo ir mokslo komiteto išvada – E. Jovaiša. Ruošiasi Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėja ponia A. Širinskienė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, svarstyta spalio 17 dieną. Yra pritarta: už – 6, prieš nebuvo, susilaikė 4. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ponios A. Širinskienės nematyti salėje. S. Šedbaras visada vietoje ir pasirengęs. Ačiū. Ruošiasi Užsienio reikalų komiteto pranešėjas J. Bernatonis.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė šį projektą spalio 24 dieną ir visų vienuolikos dalyvavusių balsais už pasiūlyta pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Užsienio reikalų komiteto pranešėjas gerbiamasis J. Bernatonis. Prašom. Iš Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto ruošiasi K. Masiulis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos Seimo nariai, Užsienio reikalų komitetas, dalyvaujant visiems jo nariams, vienbalsiai pritarė šiam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Masiulio nėra, bet visada yra pasiruošęs gerbiamas A. Strelčiūnas. Prašom. Ir ruošiasi Žmogaus teisių komitetas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė ir priėmė sprendimą iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2017 metų nacionalinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektui Nr. XIIIP-2684 su valstybinio audito ataskaita ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabomis. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis – Žmogaus teisių komitetas. Išvadą pateikia, perskaito gerbiamas L. Talmontas.
L. TALMONT (LLRA-KŠSF). Ačiū. Žmogaus teisių komitetas svarstė nutarimą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, diskusija. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Priėmimas. Vienas straipsnis – patvirtinti Lietuvos Respublikos 2017 metų nacionalinį finansinių ataskaitų rinkinį.
Motyvai. Norite, kolegos, išsakyti? Prašom, M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Kolegos, čia yra toks kaip ir konsoliduotas Nacionalinis finansinių ataskaitų rinkinys, kuris apima visas ataskaitas. Mes čia dar kalbėsime apie kiekvieną atskirai iš jų, bet aš noriu atkreipti dėmesį į kelis dalykus.
Pirma, tai čia mums atrodo labai procedūrinis ir techninis dalykas. Kalbame apie 2017 metus, mes jau tuoj pradėsime 2019 metus. Bet iš tikrųjų čia mes matome tai, kaip valstybė valdo savo turtą, ir tai nėra tik techninis, procedūrinis ir simbolinis veiksmas patvirtinti ar nepatvirtinti. Šios ataskaitos, ką ir Valstybės kontrolė, ką ir Audito komitetas pastebėjo, turi labai rimtų spragų ir labai rimtų problemų. Aš pabandysiu paminėti kelias iš jų.
Pirma, tai nėra inventorizuotas visas valstybės turtas. Mes nežinome, kiek turime turto, kokios jis vertės. Tarkime, yra meno kūriniai, iš jų galbūt, na, vertę galima nustatyti, naudos, finansinės grąžos gal ir negausime realios. Bet, pavyzdžiui, yra daug nekilnojamojo turto, žemės, kuri nėra inventorizuota, kuri nėra įvertinta, ir mes nežinome, kiek galime tikėtis gauti už tos žemės ar nekilnojamojo turto naudojimą. Tokiu būdu valstybė netenka pajamų, todėl turi rinkti mokesčius ir negali visiškai finansuoti paslaugų.
Antra problema. Mes kaupiame įvairius rezervus. Mes netgi skolinamės, kad kauptume rezervus. Pavyzdžiui, valstybės biudžete mes turime deficitą ir esme priversti skolintis, ir skolinamės dar papildomai, norėdami sukaupti rezervą tam, kad kritiniu kriziniu laikotarpiu mes galėtume ne mažinti išlaidas, o panaudoti tą rezervą. Gerbiami kolegos, mes kaupdami tą rezervą skolinamės ir mokame palūkanas, bet mes ir valdydami tuos pinigus prarandame pinigus.
Ką rodo šitos ataskaitos? Jeigu pažiūrėtume Rezervo stabilizavimo fondą, mes turime 163 mln. Finansinė ataskaita rodo, kad finansinės ir investicinės veiklos rezultatas yra minus pusė milijono. Mes mokame pasiskolindami už palūkanas ir po to mes dar investuodami tuos pinigus sumokame pusę milijono neigiamų palūkanų. Tai mes sumokame du kartus.
PIRMININKĖ. Ačiū, jau laikas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Lygiai taip pat pažiūrėkite į Garantinį fondą. Yra lygiai tokios pačios problemos. Todėl kviečiu balsuoti prieš, nepritarti ir pagaliau sutvarkyti tuos fondus taip, kad jie neštų realią finansinę naudą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Kubilius. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš gal papildomai dar vieną argumentą, kodėl aš irgi nenoriu balsuoti už, nors šiaip galbūt čia viskas teisingai suskaičiuota ir nėra dėl ko ginčytis. Aš pasigendu atsakymo ne tik dėl to, ar teisingai apskaičiuotas turtas, ar teisingai suskaičiuotos pajamos ir išlaidos, kas, matyt, yra atspindėta ataskaitose, bet aš pasigendu ataskaitos, ar buvo vykdomi fiskalinės drausmės uždaviniai, ar buvo pasiekti tie struktūriniai postūmiai, kurie buvo išsikelti, ar ne? Neturėdami tokių ataskaitų arba nesvarstydami kartu su visų konsoliduotų ataskaitų rinkiniu, svarstydami kaip tik tuo metu, kai yra ruošiamasi pradėti svarstyti kitų metų biudžetą, mano įsitikinimu, mes darome sisteminę klaidą.
Todėl aš kviečiu balsuoti prieš tokį nutarimą tam, kad tą ataskaitų rinkinį pagaliau išplėstume nuo tų buhalterinių skaičių iki ataskaitų apie tikros fiskalinės politikos iškeltų uždavinių 2017 metams ar kitiems metams pasiekimą ar nepasiekimą.
PIRMININKĖ. Už – S. Jakeliūnas. Prašom.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Kolegos, tikrai visada yra ką tobulinti. Komitete mes svarstėme, kad ateityje reikėtų keisti pateikimo terminus ir skirti daugiau laiko tiek komitetuose, tiek čia, Seime, nes tai tikrai yra svarbūs dokumentai. Bet šiame etape stabdyti šį procesą reikštų galimai nepasitikėjimą pateikusiomis institucijomis su visomis galimomis pasekmėmis. Siūlyčiau šį kartą palaikyti, pritarti ir, atsižvelgus į tas pastabas ir diskusijas, optimizuoti procesą ateityje. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2017 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 63, prieš – 6, susilaikė 14. Seimo nutarimą skelbiu priimtą. (Gongas)
12.45 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-2683(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją J. Varžgalį. Taip pat ruošiasi visų komitetų pranešėjai.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 9, susilaikė 3.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Aplinkos apsaugos komiteto pranešėjas K. Mažeika. Ruošiasi Audito komitetas, I. Šimonytė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aplinkos apsaugos komitetas svarstė lapkričio 7 dieną. Ataskaitai pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Kviečiu Audito komiteto pranešėją I. Šimonytę. Ruošiasi Ekonomikos komiteto pranešėjas R. Sinkevičius ar A. Baura? A. Baura.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Kaip ir prieš tai buvusiu klausimu, komitetas balsavo alternatyviai. Už formuluotę pritarti projektui balsavo 1 komiteto narys, už formuluotę nepritarti projektui balsavo 4 komiteto nariai ir todėl buvo pritarta šiai formuluotei – nepritarti nutarimo projektui. Pagrindinės priežastys yra susijusios su tuo, kad ataskaitos neatspindi valstybei priklausančio turto, ir per metus faktiškai nebuvo pasiekta jokia pažanga.
Kitas labai svarbus klausimas yra tas, kad Valstybės kontrolė iki šiol negali patvirtinti valstybės biudžeto pajamų duomenų dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos sistemos netobulumo. Atsižvelgdami į šiuos du esminius dalykus, komitete nepritarėme. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kviečiu A. Baurą perskaityti Ekonomikos komiteto išvadą. Ruošiasi Europos reikalų komiteto pranešėjas. Gal prašysime M. Puidoko?
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas šių metų spalio 31 dieną svarstė minėtą nutarimo projektą ir jam pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Europos reikalų komiteto pranešėją M. Puidoką perskaityti komiteto išvadas. Ruošiasi Kaimo reikalų komiteto pranešėjas A. Stančikas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“. Europos reikalų komiteto balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kaimo reikalų komiteto pranešėjas – A. Stančikas. Ruošiasi Kultūros komiteto pranešėjas S. Tumėnas. Prašom, Andriejau.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Kaimo reikalų komitetas minėtą klausimą svarstė ir bendru sutarimu jam pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Kultūros komiteto pranešėją S. Tumėną. Ruošiasi Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pranešėjas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Komitetas svarstė spalio 17 dieną. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gal gerbiamas M. Mackevičius galėtų perskaityti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą? Ruošiasi Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė R. Šalaševičiūtė.
M. MACKEVIČ (LLRA-KŠSF). Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė šį klausimą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Šalaševičiūtė perskaitys Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą. Ruošiasi Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė A. Kubilienė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė projektui bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė – A. Kubilienė. Ruošiasi Švietimo ir mokslo komiteto pranešėjas.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, lapkričio 7 dieną svarstė šį projektą ir komiteto sprendimas yra pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš nebuvo, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Kviečiu Švietimo ir mokslo komiteto pranešėją. Asta Papirtiene, gal galėtumėte… Atsiprašau, Aušra Papirtiene, ar galėtumėte perskaityti? Ruošiasi Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė. Prašau.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Švietimo ir mokslo komitetas svarstė ir pritarė. 6 – už, prieš nebuvo, susilaikė 4.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę A. Širinskienę. Jos nėra salėje. S. Tumėnas… S. Šedbaras, ačiū, kad jūs perskaitysite komiteto išvadą. Ruošiasi Užsienio reikalų komitetas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas šį projektą svarstė spalio 24 dieną ir visų 11 dalyvavusių balsais už buvo priimtas sprendimas siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Užsienio reikalų komiteto pirmininką J. Bernatonį. Ruošiasi Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėjas.
J. BERNATONIS (LSDDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos Seimo nariai, Užsienio reikalų komitetas svarstė tą pačią dieną kaip ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėją A. Strelčiūną kviečiu perskaityti komiteto išvadą. Ruošiasi Žmogaus teisių komiteto pranešėjas L. Talmontas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė ir nutarė pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2017 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektui Nr. XIIIP-2683, su valstybinio audito ataskaita pateiktoms išvadoms ir rekomendacijoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Patiksliname – dėl konsoliduotųjų ataskaitų.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Taip, taip.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Žmogaus teisių komiteto pranešėjas gerbiamasis L. Talmontas.
L. TALMONT (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Žmogaus teisių komitetas svarstė nutarimą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. K. Glaveckas. Maloniai prašome.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiami kolegos, iš tikro visiems, žiūrintiems iš šalies, ką mes čia darome, tai primena tokią ritualinę procedūrą, daug paprasčiau taupant laiką būtų visus komitetų pirmininkus išrikiuoti – į vieną pusę tuos, kurie pritaria, į kitą tuos, kurie nepritaria, ir taip išspręsti tą klausimą. Tas ritualas susiformavo per pastaruosius turbūt 15 metų ir metai iš metų kartojasi. Visiems susidaro įspūdis, kad toms visoms finansinėms ataskaitoms yra pritariama dėl to, kad paprasčiausiai būtų pakavota atsakomybė už tų ar kitų dalykų darymą. Ir Mykolas, ir kiti kalbėjo apie tai, kad ataskaitose kalbama apie tai… atskiros ataskaitos, kad yra blogai, kad neefektyvu, kad tokias klaidas reikia taisyti, – ar valstybės turto vertinimą, ar viešuosius interesus, ar efektyvumą, ar dar ką nors. Bet iš esmės jos baigiasi tiktai tuo, kad yra pakalbama Biudžeto ir finansų komitete ir Audito komitete, dviejuose, ir viskas tuo ir baigiasi.
Aš manau, vieną kartą Seimas vis dėlto turėtų inventorizuoti tų ataskaitų procedūrą, nes tokios ataskaitos iš esmės nieko neduoda nei ateičiai, nei praeičiai įvertinti, nes tuo, kad mes pritariame šitoms atskaitoms, mes nepasakome, kad ateityje nedarysime tų klaidų. Tos klaidos paprastai yra uždaromos ir užsegamos didžiose bylose tų ataskaitų. Aš manau, kad vieną kartą iš tikro reikėtų padaryti šitų dalykų inventorizaciją, ir tokių retorinių arba ritualinių procedūrų Seime būtų mažiau, ir daugiau darbo galėtume skirti realiems darbams. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Priėmimas. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Pastraipsniui. Vienas straipsnis. Balsuojame dėl viso.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys: už – 64, prieš – 1, susilaikė 16. Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIIP-2683) skelbiu priimtą. (Gongas)
12.54 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2017 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-2687(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2017 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-2687(2). Kviečiu D. Kaminską, Sveikatos reikalų komiteto pranešėją. Prašome.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, 2018 m. lapkričio 14 d. komitetas balsavo ir pritarė komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2017 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektui. Buvo priimta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Kviečiu Audito komiteto pranešėją I. Šimonytę. Ruošiasi Biudžeto ir finansų komitetas, gerbiamasis J. Varžgalys.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Vėlgi, kaip ir ankstesnių ataskaitų atveju, buvo alternatyviai balsuojama dėl Seimo nutarimo projekto. Projektui pritarė vienas komiteto narys, projektui nepritarė keturi komiteto nariai. Todėl komiteto sprendimas yra nepritarti Seimo nutarimo projektui. O motyvai vėlgi yra susiję su pastabomis, kurios išdėstytos Valstybės kontrolės išvadoje, su tomis pastabomis, kurios yra susijusios tiek su finansavimo skaidrumu, tiek su valstybės biudžeto lėšų skyrimu sveikatos priežiūrai, tiek su kainodara, ortopedijos technikos priemonių įsigijimu ir kompensavimu. Visa tai savo išvadoje surašėme pagrindiniam komitetui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu J. Varžgalį perskaityti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Biudžeto ir finansų komitete pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. A. Matulas. Maloniai prašau išsakyti savo nuomonę.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, kalbėsiu frakcijos vardu. Išties mes svarstome 2017 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį ir ketiname priimti nutarimą, kurio punktai skamba taip. Štai pirmas: parengti teisės aktų pakeitimo projektus, ir iš esmės siūloma nustatyti paslaugų apimtis. Trečias punktas: siūloma apsvarstyti galimybę parengti teisės aktus, panaikinti tam tikras privalomojo sveikatos draudimo įmokų lengvatas.
Atrodytų, lyg ir viskas logiška, bet, kolegos, mes šiuo metu kaip tik svarstome 2019 metų PSDF biudžetą ir būtų lyg ir protinga, kad mes, tuo pat metu svarstydami konsoliduotą 2017 metų ataskaitą, atsižvelgtume į tai, ką mes patys siūlome. Tuo pat metu, kai siūlome atsižvelgti, kaip ir minėjo Audito komitetas, į Valstybės kontrolės tam tikras pastabas, formuodami PSDF 2019 metų biudžetą mes darome lygiai tas pačias klaidas, tai yra į nieką neatsižvelgiame.
Kokia prasmė priimti mums patiems nutarimo projektą, kuriame iš esmės visos tos pačios klaidos yra kartojamos? Pavyzdžiui, 2019 metų PSDF biudžetas išties auga gana nemažai – apie 296 mln. Bet visą augimą – apie 230 mln. sudaro dirbančių asmenų įmokos, kurios kitais metais bus vienam žmogui apie 1 tūkst. 60 eurų. O valstybė išgalės mokėti už valstybės draudžiamus asmenis, kurių yra apie 1 mln. 500 tūkst., tik 370 eurų per metus. Tuo pačiu metu visi suprantame, kad valstybė draudžia kaip tik tas asmenų grupes, kurios reikalauja daugiausiai PSDF lėšų. O nedirbantys asmenys, pavyzdžiui, namų šeimininkės ir panašiai, bedarbiai, kurie nebus darbo biržoje, sumokės vidutiniškai 430 eurų į biudžetą. Vadinasi, valstybė toliau nemažina skirtumo tarp įmokų, o tas skirtumas išlieka toks pats arba net didėja.
Dabar žiūrėkite dėl valstybės asignavimų. Jau ne pirmą kartą Valstybės kontrolė ir mūsų Audito komitetas atkreipia dėmesį, kad valstybė yra pavedusi Privalomojo sveikatos draudimo fondui vykdyti tam tikras paslaugas už 210 mln. eurų, tuo tarpu skyrė 36 mln., arba 7 mln. daugiau negu praeitais metais. Kolegos, jeigu krizės metu, dar suprantu, buvo mažinta ir neturėjo finansinių galimybių, bet po krizės jau praėjo septyneri metai ir mes toliau sugebame padidinti asignavimus tik 7 mln. Visiškai neskiriame lėšų būtinajai pagalbai, kuri reikalinga gyvybei gelbėti ir išsaugoti, ką pasakė Konstitucinis Teismas 2013 metais.
Jeigu aš girdėdavau anksčiau iš buvusios opozicijos žmonių pasakymų, kad krizės metu kažkas apvogė Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kasmet nesumokėjo tam tikrų mokesčių iš valstybės asignavimų, tai kitų metų projekte valstybė, galima sakyti, apvogė Privalomojo sveikatos draudimo fondą 174 mln., nes tiek būtent neprimokėta. Kaip sakiau, nors kitų metų biudžetas auga, bet paslaugoms apmokėti skiriama daugiau maždaug 190 mln. eurų. Iš tų 190 mln. – 150 mln. bus reikalingi, kad būtų laikomasi šių metų įsipareigojimų, tai yra pakelti atlyginimus. Vadinasi, kitų metų biudžete atlyginimams, stacionariems medikamentams pirkti ir panašiai lieka tik šiek tiek daugiau negu 40 mln. Su 40 mln., jūs patys įsivaizduojate, mes sveikatos sistemos labai nepagerinsime. Kaip sakiau, mes priimame nutarimą, o darome tas pačias klaidas.
2 punkte sakoma, kad reikia užtikrinti sveikatos priežiūros įstaigų tinklo tinkamą finansavimą, atsižvelgiant į objektyvias sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąnaudas. Tai vėlgi, ar mes tą darome? Mes visiškai neskaičiuojame, kiek realios yra, kokios…
PIRMININKĖ. Laikas, gerbiamasis kolega!
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš frakcijos vardu kalbu.
PIRMININKĖ. Jūs užsirašėte frakcijos vardu. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Jūs pažiūrėkite, ar mes suskaičiavome, kiek kainuoja realiai sąnaudos? Ar mes nustatėme paslaugų apimtis? Ar mes siūlome įvesti, kad už tas nerealias sąnaudas apmokėtų, pavyzdžiui, darbdavys? Ar jiems sudarėme sąlygas? Ar papildomas draudimas? Ar mes ieškome papildomų finansavimo šaltinių, kurių yra apstu ir kuriais naudojasi kitos valstybės? Ne, mes nedarome. Ar mes užtikriname tinkamą įstaigų finansavimą? Jūs pažiūrėkite, kaip yra skirstomos VIP lėšos 2019 metų biudžete. Iš 14,2 mln. visos lėšos, išskyrus 800 tūkst., tenka dviem universitetinėms ligoninėms ir dviem iš esmės miestams, 800 tūkst. skiriama kitoms ligoninėms.
Kaip skirstomi Europos Sąjungos pinigai? Štai aš suskaičiavau, kiek pinigų numatoma skirti kai kurioms paslaugoms, kai kurioms programoms finansuoti. Pavyzdžiui, vaikų sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūrai tobulinti iš numatytų 29 mln. Europos Sąjungos paramos 69 % eina dviem universitetinėms ligoninėms, įtariu, kad suprantat, kokioms. Skubios pagalbos, traumų ir nelaimingų atsitikimų bei išorinių priežasčių programai numatoma skirti 8,3 mln. 86 % lėšų eina dviem ligoninėms! Dar įdomiau, Tuberkuliozės profilaktikos, diagnostikos, gydymo programa. Kas daugiausia serga tuberkulioze? Kaimų žmonės. Ir numatyta šiai programai skirti 19 mln., 81,69 % lėšų eina dviem ligoninėms. Tai ką mes kuriame, kolegos? Kam mes priimame tokius nutarimus, jeigu mes nė vieno to nutarimo punkto iš esmės nevykdome formuodami 2019 metų biudžetą? Aš manau, kad tas nutarimas yra beprasmis, aš susilaikysiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, aš noriu jus informuoti, kad yra gauti Teisės departamento pasiūlymai. Į juos pagrindinis komitetas atsižvelgė ir įvertino. Nekviečiu pranešėjo, bet tiesiog manau, kad pritarsime bendru sutarimu – į vieną, nes techninio pobūdžio, įrašysime žodžius „apsaugos“.
O kitas pasiūlymas buvo dėl preambulės, pasiūlyta ją išdėstyti truputį kitaip, ir pagrindinis komitetas tai įvertinęs pateikė patobulintą Seimo nutarimą. Prašome motyvus. Atsiprašau, yra du straipsniai.
Pastraipsniui. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime.
Dabar dėl viso. Prieš – M. Majauskas. M. Majausko nėra. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 56, prieš – 2, susilaikė 17. Seimo nutarimą skelbiu priimtą. (Gongas)
13.06 val.
Seimo nutarimas „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo 2017 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ Nr. XIIIP-2688(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo 2017 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-2688(2). Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę R. Šalaševičiūtę. Ruošiasi Audito komiteto pirmininkė I. Šimonytė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė bendru sutarimu pateiktam Seimo nutarimo projektui.
PIRMININKĖ. Audito komiteto pirmininkę I. Šimonytę prašome perskaityti Audito komiteto išvadą. Ruošiasi Biudžeto ir finansų komiteto pranešėjas J. Varžgalys.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Šį kartą 2 komiteto nariai balsavo už pritarimą nutarimo projektui, 4 balsavo prieš ir priimtas sprendimas yra nepritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui. Priežastys vėl yra susijusios su Valstybės kontrolės valstybinio audito išvadoje pateiktomis pastabomis, dėl kurių yra pateikta sąlyginė nuomonė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją J. Varžgalį perskaityti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu vėl socialinių reikalų… Diskutuoti niekas neužsirašė. Gerbiama pirmininke, yra gautas Audito komiteto pasiūlymas. Gal, pirmininke, trumpai? Minutėlę, įjungsime mikrofoną. Ne, ne, gerbiamoji pirmininke, jums į tribūną, nes jums reikės pasakyti komiteto nuomonę, kad nepritaria ir kodėl nepritaria. O dabar suteikiu žodį I. Šimonytei pateikti Audito komiteto pasiūlymą.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Iš esmės Audito komiteto pasiūlymas yra susijęs su tuo, ką aš minėjau pristatydama išvadą. Pasiūlymas buvo apibrėžti preambulėje šias pastabas, kurios paminėtos Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitoje dėl Socialinio draudimo fondo finansinių ataskaitų rinkinio, kadangi tai yra tikrai svarbūs dalykai, dėl kurių Seimas, mūsų nuomone, turėtų pasisakyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto pirmininkė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komiteto nuomonė yra nepritarti. Seimo statuto 2261 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad priimami Seimo nutarimai dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio, dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio ir dėl valstybės išteklių fondų, kurių lėšų sąmatas tvirtina Seimas, metinių ataskaitų rinkinių. Be to, buvo pritarta papildomo Biudžeto ir finansų komiteto sprendimui, kuriuo buvo siūloma pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl Audito komiteto pasiūlymo norinčių kalbėti nėra. Likite tribūnoje. (Balsai salėje) Ar balsuoti prašote, pirmininke? I. Šimonytė. Prašau. Tuoj įjungsime.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Tikrai motyvai labai keisti, nes argumentuoti tuo, kad yra kitas komitetas, kuris pasirodė sukalbamesnis ir pritarė nutarimui, todėl mes nepritarėme jūsų pastaboms dėl nutarimo, kurios yra tikrai labai svarbios Seimui tvirtinant atsiskaitymą už vieną iš pagrindinių valstybės piniginių fondų, skamba labai keistai, bet balsuoti aš neprašau.
PIRMININKĖ. Balsuoti neprašote. Dėkoju. Dėl 2 straipsnio taip pat buvo Audito komiteto pasiūlymas. Prašom, gerbiama Šimonyte.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš neprašau tęsti…
PIRMININKĖ. Neprašote balsuoti, nes Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė iš dalies.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Iš dalies, taip.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar galime su aptartais pasiūlymais pritarti?
Priėmimas. Preambulę mes aptarėme. 1 straipsnis. Galime priimti? Galime. 2 straipsnis. Galime priimti.
Dėl viso motyvai. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 70 Seimo narių: už – 57, prieš – 1, susilaikė 12. Seimo nutarimą skelbiu priimtą. (Gongas)
13.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo 2017 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-2692(2) (svarstymas ir priėmimas)
Seimo nutarimo „Dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo 2017 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-2692(2). Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę R. Šalaševičiūtę kviečiu perskaityti pagrindinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą. Ruošiasi I. Šimonytė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas bendru sutarimu pritarė patobulintam Seimo nutarimo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu I. Šimonytę. Audito komiteto išvada.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Šį kartą, skirtingai nei prieš tai esančiais klausimais, Audito komitetas pritarė Seimo nutarimo projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui patobulinti pagal Audito komiteto pasiūlymus. Sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra, tačiau yra gauta pasiūlymų. Prašau sugrįžti į tribūną Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę R. Šalaševičiūtę, o gerbiamąją I. Šimonytę pristatyti Audito komiteto pasiūlymus.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Audito komitetas pasiūlė vis dėlto papildyti preambulę ir akcentuoti tuos pastebėjimus, kurie susiję su tuo faktu, kad nebuvo laikomasi sudarant ataskaitas subjekto principo. Išties tai yra labai svarbus dalykas, kad šito principo būtų laikomasi, nes priešingu atveju nelabai aišku, kieno pajamos, kieno turtas, kieno įsipareigojimai yra atspindimi ataskaitose. Mūsų toks siūlymas ir yra papildyti nutarimo preambulę, pačiam nutarimui pritariant.
PIRMININKĖ. Socialinių reikalų ir darbo komiteto motyvai.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Nepritarti. Motyvai. Seimo nutarimo preambulėse nurodomas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis Seimas tvirtina ataskaitų rinkinius. Preambulėje konstatavus faktą, kad sudarant Ilgalaikio darbo išmokų fondo finansinių ataskaitų rinkinį nesilaikoma vieno iš bendrųjų apskaitos principų, įtvirtintų Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 4 straipsnyje, subjekto principo, ataskaitų rinkinys turėtų būti nepatvirtintas.
Vyriausybės posėdžio protokoliniu pavedimu yra pavesta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai užtikrinti Valstybės kontrolės 2018 m. spalio 1 d. valstybinio audito išvadoje Nr. FA-2018-P-4-8 pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą ir apie rezultatus nustatytais terminais informuoti Valstybės kontrolę ir Vyriausybės kanceliariją.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Reikalaujate balsuoti? Gerbiama I. Šimonytė? Tuoj įjungsime.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Išties tas faktas, kad subjekto principo nesilaikoma ir vis dėlto Seimas galėtų į tai atkreipti Vyriausybės dėmesį, nepadaro ataskaitos duomenų kokiu nors būdu neteisingų, ir aš su Teisės departamento išvada nieku gyvu negaliu sutikti, tačiau balsuoti neprašysiu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir dėl 2 straipsnio taip pat buvo Audito komiteto pasiūlymas. Jam pritarta iš dalies. Galime pritarti? Galime pritarti. Dėkoju abiem pranešėjams.
Gerbiami kolegos, motyvai dėl viso. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti. Dabar… Tuoj įjungsiu. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame „Dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo 2017 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 54, prieš – 1, susilaikė 12. Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIIP-2692(2) skelbiu priimtą. (Gongas)
Gerbiami kolegos, mums dar liko trys Seimo nutarimai. 2017 metų ataskaitos.
13.16 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo 2017 m. metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-2012(2) (svarstymas ir priėmimas)
Skelbiu Seimo nutarimo „Dėl Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo 2017 m. metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą Nr. XIIIP-2012(2). Kviečiu Ekonomikos komiteto pranešėją A. Baurą perskaityti Ekonomikos komiteto išvadą.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, minimą nutarimo projektą svarstė du kartus, tai yra praeitą savaitę ir šiandien svarstė papildomas Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas. Bendru sutarimu tiek departamento išvadoms, tiek Valstybės kontrolės audito išvadoms bei Audito komiteto buvo pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Audito komiteto pranešėją I. Šimonytę. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Audito komitetas svarstė šį nutarimo projektą ir bendru sutarimu jam pritarė. Pasiūlė pagrindiniam komitetui patobulinti pagal Audito komiteto pasiūlymus, tai, suprantu, pagrindinis komitetas ir padarė. Ačiū už tai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Gerbiami kolegos, noriu jus informuoti, kad yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymai, kuriems komitetas iš dalies pritarė. Ir vienam pritarė visa apimtimi. Ar galime pritarti komiteto nuomonei? (Balsai salėje) Galime. Dėkoju.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnį galime priimti? Priimame. 2 straipsnį galime priimti? Priimame.
Motyvai dėl viso. (Balsai salėje) Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 71 Seimo narys: už – 65, prieš nėra, susilaikė 6. Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIIP-2012(2) skelbiu priimtą. (Gongas)
13.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2017 metų Garantinio fondo 2017 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-2691(2) (svarstymas ir priėmimas)
Seimo nutarimo „Dėl 2017 metų Garantinio fondo 2017 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-2691(2). Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto išvadą perskaityti J. Varžgalį. Ruošiasi I. Šimonytė.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė. Už – 9, susilaikė 3.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu I. Šimonytę, Audito komiteto išvada. Ruošiasi Ekonomikos komiteto pranešėjas A. Baura.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Audito komitetas atsižvelgė į Valstybės kontrolės nuomonę ir pritarė pateiktam Seimo nutarimo projektui, tačiau pasiūlė patobulinti pagal Audito komiteto pasiūlymus, analogiškai kaip ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo atveju. Sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Ekonomikos komiteto pranešėją A. Baurą. Ruošiasi R. Šalaševičiūtė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šių metų spalio 31 dieną Ekonomikos komitetas svarstė minimą nutarimo projektą, pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms, taip pat atsižvelgė į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės valstybinio audito išvadą ir priėmė sprendimą, į visa tai atsižvelgiant, siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Kviečiu R. Šalaševičiūtę, Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas nutarimo projektui pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją J. Varžgalį. Audito komiteto pirmininke, prašome pristatyti, jūsų pasiūlymai.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Kadangi čia lygiai tokia pati situacija, kaip buvo ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo atveju, tai neprašau balsuoti ir siūlau iš karto svarstyti patį nutarimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Neprašote balsuoti. Komitetas pateikė savo argumentus, kodėl nepritarė. Kadangi yra neprašoma balsuoti, galime tam pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl 1 straipsnio taip pat buvo gauta Audito komiteto… Atsiprašau, dėl 2 straipsnio gauta Audito komiteto pasiūlymas. Iš dalies komitetas pritarė, taip pat nebalsuojame.
Pastraipsniui. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime.
Motyvai dėl viso. Norinčių kalbėti nėra. Minutę, pasižiūrime, kad neapvilčiau jūsų, jeigu kuris norite išsakyti savo nuomonę. Yra. Prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš priminsiu, kad vėlgi čia yra vienas iš tokių rezervų, kuris naudojamas tam tikrais atvejais, tuo atveju, jeigu darbdavys bankrutuoja ir neatsiskaito su darbuotojais. Čia yra sukaupta 49 mln. eurų. 49 mln. eurų, tai jeigu ūkiškas žmogus, jis tikėtųsi, kad tie pinigai, kažkur padėti banke, investuoti, duotų grąžą. Čia mes turime labai aiškią ataskaitą, juodai ant balto – finansinės ir investicinės veiklos rezultatas yra minus 47 tūkst. eurų.
Aš kviečiu labai rimtai pažiūrėti, kaip yra valdomi valstybės pinigai. Tai yra mūsų visų sumokėti pinigai į rezervą, kuriame sėdi tie pinigai ir duoda neigiamas palūkanas. Tai jeigu turi karvę, ji duoda pieno – gerai, neduoda pieno, ką darote, nežinau, pjaunate ją. Višta neduoda kiaušinių – pjaunate ją. Čia mes turime pinigus, kurie duoda neigiamą grąžą, tai kam juos laikyti, jeigu jie duoda neigiamą grąžą? Pažiūrėkime, galbūt juos galima kažkaip įdarbinti, investuoti. Aš suprantu, jeigu yra poreikis greitai juos išleisti, laikai juos likvidžiose lėšose, tuo metu neigiamos palūkanos… Bet gal dabar nėra poreikio staigiai išleisti 50 mln. eurų, galbūt galima investuoti į metų laikotarpio, trejų metų laikotarpio investicinius produktus. Kviečiu labai rimtai pažiūrėti, kokia yra investavimo strategija ir kaip yra valdomi valstybės pinigai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Apie tai mes diskutavome ir kadangi argumentai buvo išsakyti, kad svarbiausia yra saugumas po visų tų bankinių pamokų, kurias patyrė valstybės įvairios institucijos su visais fondais, manau, kad tai nėra pakankamas pagrindas nepritarti. Bet ateityje mes, be abejo, pasikviesime Finansų ministeriją, iždo valdytojus ir paklausime, ar yra efektyvesnių būdų valdyti likučius ir galbūt gauti teigiamą, o ne neigiamą grąžą, tačiau vis tiek siūlau balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Taip, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad, man atrodo, šių pinigų nereikėtų investuoti į tam tikrus fondus. Arba mažinti atskaitymo procentą iš įmonių į bankrutavusių įmonių fondą, arba išmokėti visą atlyginimą už visą negautą laikotarpį būtų teisingiausia. Šiandien yra išmokamas tik už tris mėnesius įmonei bankrutavus žmogui atlyginimas, ir tai ne visas išmokamas. Reikia taisyti įstatymą, ir manau, kad tada tokių likučių šiame fonde nebus. Bet iš principo pasisakau už ataskaitos tvirtinimą.
PIRMININKĖ. Balsuojame, kolegos. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl Garantinio fondo 2017 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 71 Seimo narys: už – 57, prieš – 1, susilaikė 13. Seimo nutarimą skelbiu priimtą. (Gongas)
13.25 val.
Seimo nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2017 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-2685(2) (svarstymas ir priėmimas)
Ir paskutinis metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimas. Tai būtų Seimo nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2017 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-2685(2). Matau, jau pasirengęs Biudžeto ir finansų komiteto šiandien labai šauniai dirbantis pranešėjas J. Varžgalys. Prašom.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto pagal Audito komiteto pasiūlymus patobulintam nutarimo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: 9 – už, susilaikė 3.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Maloniai kviečiu I. Šimonytę – Audito komiteto išvada. Šiandien jums taip pat teko pateikti daug išvadų.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Šį Seimo nutarimą komitetas svarstė, bendru sutarimu pritarė nutarimo projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui patobulinti pagal Audito komiteto pasiūlymus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra, pasiūlymų nebuvo gauta. Pastraipsniui.
1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime.
Motyvai dėl viso. M. Majauskas – prieš.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Kolegos, čia vėl atkreipsiu dėmesį. 163 mln. – pinigai ir pinigų ekvivalentai. Rezultatas – minus pusė milijono. Turime 163 mln. ir minus 559 tūkst. finansinės veiklos rezultatą. Vėlgi kviečiu rimtai pasižiūrėti, ne tik pažadėti, bet rimtai pasižiūrėti, kaip yra valdomi tie pinigai, ir galbūt tikrai galėtume bent jau prarasti mažiau, o būtų gerai gal bent vieną kitą kapeiką uždirbti iš tų pinigų, kuriuos laikome banke. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Kadangi argumentai prieš buvo tie patys, argumentai už – tie patys, tai skaičiai – kiti, didesni, nes ir fondas didesnis. Tačiau siūlau balsuoti už ir pritarti šitam ataskaitų rinkiniui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame dėl Rezervinio fondo 2017 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 56, prieš – 1, susilaikė 15. Seimo nutarimą skelbiu priimtą. (Gongas)
Gerbiami kolegos, jūs išties esate patys šauniausi, dirbote labai atkakliai ir daug. Rytinio posėdžio darbotvarkę mes baigėme, bet rytinio posėdžio nebaigėme.
Rezervinis 1 klausimas jau aptartas, rezervinis 2 klausimas dėl atliekų, kiek žinau, nebus teikiamas. O pateikiamas rezervinis 3 klausimas.
Prašom, K. Mažeika. Jeigu suklydau, prašom pasakyti. Viską išsiaiškinsime. K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Iš tiesų galiu pateikti ir antrą, jeigu (…).
PIRMININKĖ. Jūs esate pasirengęs?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš esu pasirengęs, taip, aš galiu.
PIRMININKĖ. Viskas gerai. Jeigu jūs esate pasirengęs ir surinkti parašai… (Balsai salėje) Atsiprašau, neregistruotas nutarimas, tai tą atidėsime.
13.29 val.
Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2839, Žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2840, Želdynų įstatymo Nr. X-1241 8, 9 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2841 (pateikimas)
Dabar kviečiu pateikti rezervinį 3 klausimą, nes čia yra viskas, ir Teisės departamento išvados. Skelbiu projektą Nr. XIIIP-2839. Jūs tikriausiai pateiksite ir lydimuosius projektus: Nr. XIIIP-2840 ir Nr. XIIIP-2841. Tai yra įstatymų projektai prie Nr. XIIIP-2031. Žuvininkystės įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2839. Pateikimas. K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama primininke. Gerbiami kolegos, išties noriu pristatyti Žuvininkystės įstatymo, Žemės mokesčio įstatymo ir Želdynų įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymų projektus. Šis paketas susijęs su pagrindinio Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatomis, tiesiog yra tiek Teisės departamento išvadoje, jeigu pažiūrėtumėte, pamatytumėte, tikslinga, atkreiptinas dėmesys, kad yra tikslinga suvienodinti šias nuostatas, kad visi šie mano išvardinti visuose įstatymuose… būtų vadovaujamasi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatomis, kas yra tikslinga. Projektai yra suderinti su Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijomis.
PIRMININKĖ. Dėkui. Gerbiamas kolega, jūsų niekas nenori paklausti. Po pateikimo motyvai. Norinčių kalbėti nėra. (Balsai salėje) Bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu. Komitetai. Dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2839 kaip pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, kaip papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 18 dieną. Dėl lydimojo Žemės mokesčio įstatymo projekto kaip pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, kaip papildomi – Biudžeto ir finansų bei Kaimo reikalų komitetai. Siūloma svarstyti taip pat gruodžio 18 dieną. Dėl Želdynų įstatymo projekto kaip pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, kaip papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 18 dieną. Ar galime pritarti komitetams ir svarstymo datoms? Galime. Dėkoju. Bendru sutarimu pritariame.
13.32 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XIII-1482 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2592 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 4 klausimas, kad papildytume sesijos darbų programą. A. Palionis kviečiamas į tribūną. Projektas Nr. XIIIP-2592.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Prašau Seimo narių papildyti mūsų rudens sesijos programą PVM įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu.
PIRMININKĖ. Pateikimas. Niekas nenori paklausti. Galime pritarti? Norinčių išsakyti motyvus nėra.
Svarstymas. Galime pritarti? Galime.
Priėmimas. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Įjungiame balsavimo lentelę. Balsuojame, kad papildytume sesijos dabų programą A. Palionio ką tik pateiktu pasiūlymu ir leistume jam pateikti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 64, prieš nėra, susilaikė 5. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
13.33 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2589 (pateikimas)
Leidžiame kolegai pateikti – įrašome į darbotvarkę Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2589. Prašau.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pagal Europos Sąjungos statistikos agentūros Eurostato duomenis Lietuvoje vidutinės maisto produktų kainos brango kur kas daugiau negu kitose Europos Sąjungos šalyse. Kai kurių produktų kainos didėjo, nes jas brangino tiekėjai, o pagrindinė priežastis buvo brangstančios žaliavos. Mūsų PVM įstatyme yra siūloma įteisinti, kad būtų priimtas lengvatinis 9 % PVM tarifas ir kad jis būtų taikomas visiems maisto produktams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. S. Gentvilas. Prašau. Ruošiasi M. Majauskas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Rodos, konservatoriai čia pirmieji pradėjo kalbėti apie tai. Gerbiamas Andriau, jūs, kaip Biudžeto ir finansų komiteto vienas iš narių, ar nemanytumėte, kad reikėtų pateikti šiek tiek daugiau statistikos negu tiktai septynetą sakinių aiškinamajame rašte? Reikėtų pateikti, koks būtų biudžeto netekimas taikant šitą lengvatinį PVM, taip pat, kaip tai iš tikrųjų atsilieptų, kokios studijos sako, kad iš esmės kainos sumažėtų ir tai nenueitų tiems patiems prekybininkams, kuriuos dažnai kaltiname, kad jie dirba per mažomis konkurencinėmis sąlygomis. Galbūt sumažinus gyventojams PVM maisto produktams iš esmės būtų didinama marža patiems prekybos tinklams ir kainos faktiškai nesumažėtų. Kokiais statistiniais arba moksliniais leidiniais jūs remiatės, kad iš esmės gyventojai tikrai gaus mažesnes kainas už maisto…
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū už klausimą. Iš esmės ne paslaptis, kad dėl konkrečios PVM lengvatos diskusijos Seime vyksta ne pirmus metus, ar maisto produktams, ar atskiroms maisto produktų rūšims. Prisimename praeitą kadenciją, kai mes mėsos gaminiams teikėme PVM lengvatą, į Seimą buvo atnešti trys skaičiai, koks būtų praradimas vien tiktai dėl mėsos PVM. Vieną skaičių pateikė Finansų ministerija, kitą skaičių pateikė Mokesčių inspekcija. Kad ir kaip būtų keista, jie skiriasi, ir gana ženkliai skiriasi – vienu trečdaliu.
Kodėl nepateikiame dabar duomenų? Prieš keletą metų ir Prekybininkų asociacija įsipareigojusi yra, jeigu valdžia sumažintų PVM, prekybininkai jo netaikytų antkainiams, o taikytų galutiniams vartotojams.
Kur mes matome naudą? Nauda visų pirma… Mes irgi puikiai žinome, 2017 metais Lietuvos piliečiai Lenkijoje išleido 304 mln. eurų. Jeigu paimtume mūsų prekybos centrų apyvartą, tai yra iš esmės „Norfos“ prekybos centro apyvarta. PVM sumažinimas padėtų ir sumažintų mūsų piliečių keliones į kaimynines šalis, nes ne paslaptis, kad Šiaurės Lietuvos gyventojai važiuoja apsipirkti į Latviją, Pietų Lietuvos gyventojai apsiperka Lenkijoje. Sutinku, kad būtų laikinas PVM nesurinkimas, bet galutinis efekto taškas būtų pasiektas ir surinkimas atsistatytų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi E. Pupinis.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, jūs tikrai visuomet ir komitete, ir čia, posėdžių salėje, pasižymite aštriu ir tokiu sveiku protu, bet čia iš to jūsų teikiamo projekto tikrai negalėčiau padarytų tokių išvadų, nes, vienas dalykas, teigiate, kad sumažinus pridėtinės vertės mokestį žmonės pradės daugiau valgyti, pradės daugiau vartoti ir taip tas netekimas bus sugrąžintas. Gal galite patikslinti? Aš suprantu Pietų ir Šiaurės Lietuvoje, bet ar vilniečiai staiga pradės daugiau valgyti, jeigu PVM bus mažesnis? Tai norėjau pasiklausti jūsų.
Taip pat galbūt galėtumėte patikslinti, kokius gi skaičius esate gavęs iš Finansų ministerijos, Mokesčių inspekcijos, apie kokius čia mes galimus netekimus kalbame? Iš tikrųjų teikti tokį svarbų, jautrų ir reikšmingą įstatymo projektą be realių skaičiavimų, bent jau kažkokių apytikslių, atrodo labai keista ir nerimta iš jūsų.
A. PALIONIS (LSDDF). Visų pirma, ačiū už komplimentą, Mykolai. Nepradės daugiau valgyti.
Tenka važinėti po Lietuvą. Prieš porą mėnesių Rokiškyje teko matyti skelbimą, kad vežame į Lenkiją apsipirkti. Vilniaus, manau, nėra paslaptis, lygiai taip pat dalis gyventojų ir vartotojų apsiperka ne čia, Lietuvoje, o Lenkijoje. Čia niekas nešneka, kad vartojimo padidėjimas kompensuos PVM netektį.
Dėl pateiktų duomenų. Prisipažinsiu, tikrai mes jų neužklausėme, nes skaičiai bus dideli. Aš manau, kad jeigu Seimas ir pritars, bus pateikta Vyriausybės išvada, mes tuos duomenis matysime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi K. Starkevičius.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, iš tikrųjų turbūt visi prisimename tą faktą, kai įrodinėjo, kad reikia Lietuvoje mažinti viešbučių kainas prieš pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. Tada buvo sumažintos kainos viešbučiams. Ai, taip, taip, PVM sumažintas. Taip. Bet kainos, deja, nesumažėjo, kainos padidėjo. Vėlgi, ar neatsitiks toks faktas, ir paprastai vis tiek tas atsiliepia biudžetui. Čia jau buvo klausta. Bet vis tiek dėl laikino subalansavimo reikėtų kaip nors numatyti kokį nors atsarginį variantą, kad būtų galima kokius nors mokesčius įvesti. Kaip jūs siūlote tuo trumpuoju periodu subalansuoti biudžetą?
A. PALIONIS (LSDDF). Visų pirma mes negalime lyginti viešbučių. Kodėl yra PVM lengvata viešbučiams? Nes jie dėvisi daug greičiau, kad reikia juos remontuoti ir plius, jeigu mes turėtume PVM visą, apsistojęs kad ir Europos Sąjungos gyventojas, ne Lietuvos rezidentas, matydamas, kad sumoka 100 eurų ir tame 100 eurų yra 21 euras PVM, išsirašys su nuliniu PVM sąskaitą ir PVM sumokės savo valstybei. Šito tikrai negalime lyginti, viešbučių su maisto lengvata, o tuos trumpus netekimus, suprantama, finansų subalansavimą turėtų įvertinti Finansų ministerija. Ar mes taikome šitas nuostatas iš karto visa apimtimi, gal išskirdami atskiras produktų rūšis, tai yra diskusijų klausimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš turiu kitą pavyzdį. Kolega pateikė neigiamą, aš teigiamą. Kai buvo PVM sumažintas transportui, būtent keleiviniam transportui, kompanijos nepakėlė šio mokesčio ir šiandien važinėjame tuo pačiu tarifu, nors degalų kainos svyruoja. Tačiau mano klausimas būtų, tai gal ir čia reikėtų padaryti taip – sutarti dėl eksperimento tam tikriems produktams, tarkim, metams, ir pasižiūrėti tų rezultatų, nes mes čia visi spėliojame, visi kaltiname ar prekybininkus, ar perdirbėjus, tačiau nematome to galutinio rezultato.
Ir dar vienas – susiejimas su vaučeriais. Gal reikėtų tų vaučerių, kurie visiškai neaiškūs, atsisakyti, o žengti tokį eksperimentinį žingsnį metams su PVM maisto produktams?
A. PALIONIS (LSDDF). Pritariu jūsų minčiai, bet neregistruojant Seime jokių projektų tos mintys kažkaip ir nerealizuojamos. Pateikimas yra, aišku, apimtis didelė, o svarstymo metu ir po Vyriausybės išvadų galima registruoti siūlymus ir bandyti visus variantus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis Andriau, noriu jus pataisyti, latviai į Lietuvą nevažiuoja maisto produktų pirkti.
A. PALIONIS (LSDDF). Lietuviai į Latviją važiuoja.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Lietuviai nevažiuoja į Latviją, latviai važiuoja į Lietuvą, atsiprašau, ne taip pasakiau.
A. PALIONIS (LSDDF). Prašau.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Kadangi gyvenu pasienio rajone, mieste, prekybos centruose savaitgaliais labai daug Latvijos piliečių, kurie perka maisto produktus. Iš Lietuvos į Latviją niekas nevažiuoja absoliučiai, nebent, nežinau, ar dar važiuoja, negirdėjau, alkoholinių gėrimų, alaus. Dabar alkoholiniai gėrimai irgi prie maisto produktų priskiriami, tai mažinsime PVM ir alkoholiniams gėrimams, taip?
A. PALIONIS (LSDDF). Čia yra tik maisto produktams, ne alkoholiniams gėrimams. Skystai duonai nesiskaito.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutiniam suteiksiu galimybę paklausti A. Salamakinui.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, na, jūs pasakėte, kad Vyriausybės jau čia privaloma išvada, bet kur jūs matote biudžete rezervą? Vis dėlto čia bus ne 1 mln., ne 2 mln. ir ne 3 mln., tai yra ganėtinai, vadinkime taip, didžiuliai pinigai. Nuo ko teks paimti? Perskirstyti visą biudžetą reikės?
A. PALIONIS (LSDDF). Aš tikiu vienu labai paprastu dalyku. Kai buvo mažinamas, jeigu prisiminsite, prieš dešimt metų gyventojų pajamų mokestis, vienas buvo etapas, antras buvo etapas ir pirmi keli mėnesiai buvo, kada biudžetas buvo nesurenkamas, bet įvertinus dviejų ketvirčių pajamas buvo netgi ir viršplaninės pajamos. Čia yra tiktai pačių finansų srautų subalansavimo klausimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai po pateikimo. P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, šita iniciatyva ne pirmą kartą yra Seime pateikiama, teko ir man pateikti. Ir aš dabartinei valdančiajai daugumai siūlyčiau žengti tokį ryžtingesnį žingsnį. Pažiūrėkime, mūsų kaimyninėje Lenkijoje PVM maisto produktams nėra vienodas, kai kuriems yra taikomi 5 %, kai kuriems taikomas net mažesnis. Jeigu mes sumažintume PVM, tikrai maisto produktų prekės atpigtų ir gyventojai apsipirkinėtų čia, o gal latvių dar daugiau važiuotų į Lietuvą apsipirkti. Manau, gal ir lenkai važiuotų apsipirkti. Prisiminkime, kad prieš kiek laiko, tik atgavus nepriklausomybę, srautai lenkų važiavo į Lietuvą apsipirkti. Ir, man atrodo, tokiu atveju mes tikrai tuos pinigus per sumažintą PVM susigrąžintume per padidėjusį vartojimą.
Manau, kad valstybei nuostolio nebūtų, gal kažkuriuo laikotarpiu ir būtų, būtų galima numatyti ne iš karto, pavyzdžiui, kiekvienais metais mažinti po keletą procentų, ir per trejus metus pasiekti 9 %, bet vis tiek reikėtų eiti tuo keliu, nes daugelyje Europos Sąjungos šalių PVM maisto produktams yra mažesnis negu kitoms prekėms. Todėl aš pritarčiau, kad reikėtų po pateikimo pritarti, o paskui galbūt ieškoti, komitetas ieškotų ir išmintingesnių kelių, kaip atpiginti maisto produktus, kad lietuviai nevažinėtų į svetimas šalis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, aš norėčiau pratęsti gerbiamojo Algimanto mintį, jog tai tikrai reikšmingų finansinių resursų reikalausiantis sprendimas. Rezervų tam nėra, o didelę naudą – valstybės finansinių resursų – dėl šio sprendimo pasiims prekybininkai, ir tai rodė ne vienas tyrimas, taip pat buvo ir Tarptautinio valiutos fondo įvairių skaičiavimų, kurie rodė, kad nuo 40 iki 70 % svyruoja nauda, kurią gali gauti būtent prekybininkai, kai kalbame apie pridėtinės vertės mokesčio lengvatą maisto produktams.
Kitas iš tikrųjų svarbus dalykas – man atrodo, kad čia mes matome tam tikrą premjero kainų mažinimo misijos fiasko, kai premjeras užsiėmė ryžtingai sumažinti kainas, bet matome, jog jokių realių rezultatų negali parodyti, todėl dabar ieškoma kokių nors sprendimų, kaip dirbtiniu būdu būtų galima mažinti kainas, taip valstybei patiriant didžiulį nuostolį. Bet taip pat ne mažiau svarbu yra, koks valstybės resursų prioritetas: ar mes nusprendžiame mažinti pridėtinės vertės mokestį ir leisti prekybininkams pasiimti didelę valstybės resursų naudą, ar mes, pavyzdžiui, skiriame tuos resursus mokytojų atlyginimams didinti, medikų atlyginimams didinti ar valstybės tarnautojų atlyginimams didinti. Čia vis dėlto nusprendžiame remti prekybininkus, tai tokiam sprendimui pritarti negaliu.
PIRMININKĖ. Nuomonės skirtingos, balsuojame po pateikimo.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 57, prieš – 2, susilaikė 15. Pritarta po pateikimo.
Gerbiami kolegos, mes girdėjome pranešėjo… Tikriausiai Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas tai ir nori pasakyti, bet suteiksiu žodį jam dėl Vyriausybės išvados.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Pirmiausia aš sveikinu didžiąją dalį dabar balsavusiųjų, tai yra gera preliudija į popietinę PVM odisėją. Be abejo, kadangi patys iniciatoriai prašo Vyriausybės išvados, aš prie šito prašymo taip pat prisidedu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime bendru sutarimu pritarti dėl Vyriausybės išvados? Galime. Kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Papildomas komitetas nebuvo numatytas. Kolegos, dabar prašau komiteto pirmininko taip pat, reikia susitarti, kada svarstysime šį teisės aktą. (Balsai salėje)
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Kai sulauksime Vyriausybės išvadų. Dabar siūlau datos nenumatyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime ir priimti tokį sprendimą? Nelabai galime? Iki gruodžio. Antras biudžeto svarstymas – gruodžio 6 dieną. Taip ir fiksuojame, turėsime išvadą, bus apsvarstyta komitete, ir gruodžio 6 dieną planuokime. Planuokime. Galime bendru suarimu? Galime.
Gerbiami kolegos, matau, kad darbotvarkė jau išseko ir nelabai spėsime pateikti ir atsakyti į klausimus. Ar dar galime iki 14 valandos dirbti? Dirbame toliau.
13.50 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XIII-1482 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2944 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Tada kviečiu R. Šalaševičiūtę. Paskutinis mūsų darbotvarkės buvo 2-22.1 klausimas, kad papildytume sesijos darbų programą, projektas Nr. XIIIP-2944.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, prašau pritarti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XIII-1482 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektui. Norėčiau po to pateikti du įstatymų projektus, tai yra Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2827 ir Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2828. Abu projektai yra teikiami Socialinių reikalų ir darbo komiteto, jie turėtų išspręsti socialinių darbuotojų atlyginimų padidinimo klausimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, dėl Seimo nutarimo, kad papildytume sesijos darbų programą, po pateikimo norinčių klausti nėra. Bendru sutarimu. Svarstymas. Bendru sutarimu? Priėmimas. Norinčių kalbėti nėra, balsuojame. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 71 Seimo narys: už – 67, prieš nėra, susilaikė 4. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-2944) priimtas. (Gongas) Darbotvarkė papildyta.
13.52 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2827, Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2828 (pateikimas)
Gerbiamoji pirmininke Rimante Šalaševičiūte, Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu, kaip jūs minėjote, pateikite Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2827 ir lydimąjį Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2828. Prašom. Pateikimas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gal, gerbiami kolegos, aš pradėsiu nuo Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, nes iš tiesų situacija yra tokia, kad labai skirtingai yra mokami socialiniams darbuotojams atlyginimai, jie iš dalies yra susiję ir su savivaldybių pinigais. Mūsų Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kai pradėjo galvoti, kokiu būdu ir kaip išspręsti socialinių darbuotojų atlyginimą, net buvo įvardyta Socialinių reikalų ir darbo komiteto seniai esančių narių, kad atlyginimai iš tikrųjų yra… Dešimt metų sprendžiama, kaip padėti socialiniams darbuotojams. Tuo labiau kad paskutiniu metu yra dar ir ta problema, kad dirbančių su vaikais socialinių darbuotojų atlyginimai yra nuo 15 iki 30 % didesni, tuo tarpu dirbančių su neįgaliaisiais atlyginimai kai kuriose savivaldybėse siekia tik 500 eurų.
Todėl mes siūlome nustatyti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, padidinant jį 20 %. Socialinių paslaugų srities darbuotojų pareiginės algos pastovioji dalis būtų didinama atsižvelgiant į socialinių paslaugų srities darbuotojų turimą kvalifikacinę kategoriją: už pirmą kvalifikacinę kategoriją siūlome 10 %, už antrą – 15 %, už trečią, tai yra aukščiausią, – 25 % didinti atlyginimą. Socialinių paslaugų srities darbuotojams, neturintiems kvalifikacinės kategorijos, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai gali būti didinami iki 10 %. Toks yra teikiamas mūsų komiteto narių siūlymas.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji Rimante Šalaševičiūte, J. Jarutis nori paklausti. Ruošiasi A. Sysas.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege, visiškai pritariu, kad reikia spręsti socialinių darbuotojų atlyginimo klausimą. Prieš keletą metų, kai socialinės paramos mokėjimas buvo perduotas savivaldybėms kaip savarankiška funkcija, savivaldybės labiau stengėsi įvertinti socialinės paramos gavėjų poreikius, jų turto lygį, kaip jie gyvena, ir taip taupydavo. Bet jūs sakote, kad atlyginimų didinimas, minėjote, būtų didinama iš nepanaudotų socialinės…
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Čia yra kitas projektas, gerbiamas Jaruti, kitas, kurį aš noriu pateikti. Ten būtų iš nepanaudotų, papildomai prie to, ką mes teikiame dabar.
J. JARUTIS (LVŽSF). Tada iš kokių pinigų bus didinama?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Turėtų būti iš valstybės biudžeto ir tiesiog duodama savivaldybėms. O kitas projektas, kad nepainiotume, iš karto galiu pasakyti kito projekto esmę. Mes turime Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą. Praeitų metų lapkričio mėnesį buvo nustatyta, kad tie pinigai, kurie nepanaudoti socialinėms reikmėms, pašalpoms ir kitoms socialinėms reikmėms, nes pinigai buvo naudojami ir ne pagal paskirtį, tai praeitais metais mes nustatėme įstatymu vienuolika pozicijų, susijusių su socialinėmis reikmėmis. Tik pagal tas sritis galima panaudoti pinigus.
Mes dabar konkretiname: yra dešimta ir vienuolikta pozicijos. Dešimta – socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo sąlygoms gerinti ir darbo užmokesčiui didinti buvo leidžiama jau šiais metais panaudoti ir savivaldybės administracijoje dirbančių socialinių išmokų specialistų darbo užmokesčiui didinti. Mes dabar papildomai minėtame įstatymo projekte įvardiname, kad savivaldybės nepanaudotas lėšas turėtų panaudoti prioritetiškai iki 20 % skirdamos socialinių darbuotojų darbo atlyginimui didinti.
Tai, ko jūs manęs klausėte, yra susiję su šiuo projektu. Iš tikrųjų praktika rodo, pavyzdžiui, Vilniuje yra didžiausias socialinių darbuotojų atlyginimas ir tai yra iš tos dalies, kuri pridedama iš sutaupytų lėšų. Šiandien mes gavome, vykdydami parlamentinę kontrolę, Lietuvos žemėlapį, siekia 1 tūkst. 81 eurą, o kai kuriose savivaldybėse nesiekia net 500 eurų. Todėl čia yra siekiamybė. Siekiant, kad nebūtų susipriešinimo tarp pačių socialinių darbuotojų ir kad iš tikrųjų išspręstume regionuose socialinių darbuotojų atlyginimo padidinimo klausimą, yra pateiktas toks siūlymas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama pirmininke, kadangi ilgai galvojome, kaip mums čia surašyti tą įstatymo projektą, todėl mano klausimas dabar kaip valdančiosios daugumos atstovei: kiek procentais tikitės, kad mūsų pataisoms bus pritarta? Ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Žinokite, gerbiamas Algirdai, iš tikrųjų visas komitetas nuoširdžiai svarstėme, kokius įstatymus ir kaip keisti. Atsižvelgdama į tai, kad tik 3 % pinigėlių nueina būtent šiai sričiai, aš manau, kad čia sėdintys, ypač vienmandatininkai, kurie dirba (ir labai daug) su socialiniais darbuotojais, manau, 80 %, aš tikiu, šiandien ir per svarstymą, ir priėmimą balsuos už šiuos projektus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galiu prašyti jūsų pratęsti rytinį posėdį tol, kol baigsime atsakyti į klausimus ir išklausysime motyvus? Dėkoju. R. J. Dagys klausia paskutinis. Jungiame. Jau įjungėme.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, aišku, aš irgi pritariu savo nuomonei, kadangi įstatymo projektą mūsų pateikėte. Klausimas būtų toks. Ar vis dėlto mes šį biudžetą svarstydami neturėtume išspręsti ir tam tikrų kitų problemų, susijusių su tomis institucijomis, kurioms mes užkrauname vis papildomo darbo? Čia vėl keli projektai įregistruoti, bet atlyginimai lieka tie patys. Turiu omeny socialinio draudimo sistemos darbuotojų ir panašiai. Aš bijau, kad mes tokiu atveju tiesiog nebeturėsime žmonių, kurie ten dirbs, o turint omeny, kas jų laukia atlikti, vis nauji kraunami darbai, mes tiesiog rizikuojame tam tikros socialinės sistemos stabilumu.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiamas Rimantai, iš tikrųjų jau ne vieną grupę ėmėme. Ir mūsų sistemos, aš turiu omeny Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sistemos darbuotojus, kurių atlyginimai 500–600 eurų, net ekspertų tokių turime, bet mes, komitetas, pasirinkome kaip prioritetą šią sritį. O jūs, kaip suprantu, turite omeny „Sodrą“, kiek žinau, pasiūlymą registruojate. Mes mėginsime jį ir komitete svarstyti po pateikimo. Iš tikrųjų mes negalime visiems rasti tiek, kiek norėtume, pinigų, kad visų poreikius patenkintume, bet mūsų toks komiteto sprendimas buvo. Ar ne taip?
PIRMININKĖ. Taip. Gerbiamoji pirmininke, dėkoju už atsakymus į klausimus.
Motyvai po pateikimo. R. J. Dagys – nuomonė už.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš tikrųjų šis projektas, kurį mes dabar galime… pateikėme jūsų dėmesiui, yra lengviau realizuojamas negu mano užduotas klausimas prieš tai. Kadangi šaltinis yra kaip ir aiškus, tai yra valstybės lėšos, kurios ten yra, jos nėra tokios labai ženklios ir didelės, kad mes galėtume tenai dėl jų labai pabloginti biudžetinę situaciją, nes ten rezervų tam galima rasti.
Kitas dalykas – savivaldybės lėšos. Noriu atkreipti dėmesį, kad mes čia kad ir kaip užstotume savivaldybes, negalime toleruoti tokios situacijos, kai atlyginimai už tą patį darbą iš esmės dvigubai skiriasi. Tuo tarpu tose savivaldybėse, kurios sutaupytas lėšas leidžia vienaip, ir atlyginimai beveik kone du kartus didesni. Tikrai rezervų tam yra ir čia lėšos tikrai ne visos atimamos iš savivaldybių, bet neužmirškime, kad tos lėšos, apie kurias mes dabar kalbame, turėtų būti skirtos būtent šiai sričiai. O tai, kad mūsų savivaldybės to nedaro, tai jos čia gudrauja. Jeigu jos taip ilgai gudraus, iš tikrųjų turbūt prasmė laikyti tas jų sutaupytas lėšas gali prapulti. Jos turi puikiai tai žinoti. Šiuo atveju manau, kad dėl tų 3 %, jeigu iš 3 % išleidžiamų tų sutaupytų pinigų ir bus išleista 4 %, tikrai savivaldybėms nieko čia blogo neatsitiks.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aišku, kad socialiniams darbuotojams didinti atlyginimus reikia, tai tikrai už, bet jau atsirado tokia tradicija, kad visas problemas valstybė nori išspręsti savivaldybių sąskaita, sąskaita tų pinigų, kuriuos jau kažkada davė perduodama socialinės paramos reikalus. Tų pinigų, gerbiamieji, jau senokai kaip ir nebėra. Jie iš esmės tapo dalimi biudžeto pinigų ir savivaldybės juos panaudojo, aišku, socialinės paskirties dalykams. Bet aš girdėjau dar vieną dalyką, kad į tą pačią eilutę, į tą patį stulpelį nori Vyriausybė įrašyti dar ir pagalbą dėl švietimo darbuotojų atlyginimų. Iš tikrųjų čia bus išvis nonsensas. Nemanau, kad mes turime tiktai rodyti pirštu į tas pačias lėšas ir sakyti: savivaldybės, mokėkite, mokėkite ir mokėkite. Čia Vyriausybės priimami sprendimai, todėl Vyriausybė turėtų taip pat skirti tų pinigų iš biudžeto savivaldybėms, tada bus išspręstos problemos. O šiaip mes priimame dokumentus dėl dokumentų. Ką gali savivaldybės skirti, kai 48 savivaldybėms kitais metais mažėja biudžetas apskritai? Galime tą rašyti, galime prirašyti, kiek norime, bet jeigu savivaldybės neturės iš ko įgyvendinti, tiktai mūsų pažadai ir liks. Aš susilaikysiu nuo tokio pasiūlymo.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl ką tik pateiktų įstatymų projektų Nr. XIIIP-2827 ir Nr. XIIIP-2828.
Balsavo 57 Seimo nariai: už – 47, prieš – 1, susilaikė 9. Kaip pagrindinis siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 11 dieną. Kitų pasiūlymų nėra? Nėra.
Gerbiamieji kolegos, keturios valandos labai atsakingo rytinio posėdžio. Ačiū jums kiekvienam, dirbome puikiai! Iki pasimatymo vakariniame posėdyje. (Gongas, balsai salėje) Paskutinis balsavimas buvo jūsų registracija.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Mano neveikė! Mano neveikė!
PIRMININKĖ. V. Kamblevičius taip pat aktyvai dirbo keturias valandas. Fiksuojame.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.