LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 118
STENOGRAMA
2017 m. lapkričio 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas G. KIRKILAS
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDDF*). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pradedame vakarinį posėdį. (Gongas)
Registracija. Užsiregistravo 59 Seimo nariai.
15.04 val.
Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 2, 10, 20 ir 32 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1294, Energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 1, 2, 10, 13 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1295 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, tęsiame klausimus iš rytinio posėdžio. Nematau kolegos V. Bako. Kolegos, kol ateis kolega V. Bakas, kuris turi atsakyti į klausimus, pereiname prie klausimų 2-1a ir 2-1b, projektai Nr. XIIIP-1294 ir Nr. XIIIP-1295. Kviečiu ministrą Ž. Vaičiūną, energetikos ministrą. Pateikimas. Šilumos ūkio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projektas. Prašom. Gerbiamieji kolegos, prašau dėmesio! (Balsai salėje) Kol kas nežinau.
Ž. VAIČIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu įstatymų projektus – Šilumos ūkio įstatymo ir Energijos išteklių rinkos įstatymo pakeitimo įstatymų projektus. Šių dviejų įstatymų projektų tikslai ir esmė yra pirmiausia užtikrinti skaidrią ir objektyvią šilumos gaminimo ir (ar) supirkimo procedūrą, iš esmės esamą šilumos supirkimo iš nepriklausomo šilumos gamintojo sistemą perkelti į elektroninę erdvę. Šiuo metu šilumos aukcionus organizuoja pats šilumos tiekėjas, kuris taip pat juose ir dalyvauja su savo įrenginiais, o tai praktikoje kelia daug ginčų. Be to, tokia prerogatyva dažnai lemia ir tai, kad šilumos tiekėjai turi galimybę vienašališkai ir subjektyviai nustatyti šilumos supirkimo iš nepriklausomo šilumos gamintojo sąlygas, todėl siekiant nustatyti objektyvią nepriklausomo šilumos gamintojo pagamintos šilumos supirkimo procedūrą ir didinti skaidrumą šilumos tiekėjams, vykdant valstybės reguliuojamą veiklą, ši procedūra yra perkeliama į elektroninę erdvę, kurią administruotų energijos išteklių rinkos operatorius BALTPOOL. Iš esmės svarbu akcentuoti, kad įstatymų projektais nėra keičiama šilumos supirkimo tvarka, o tik perkeliama visa procedūra į elektroninę erdvę.
Antras momentas yra tai, kad, siekiant paskatinti energijos efektyvumą, įstatymų tikslų įgyvendinimą, suteikiama galimybė šilumos tiekėjams, pasirašius susitarimus dėl energijos sutaupymo su Energetikos ministerija, diegti šilumos sutaupymo priemones vartotojams, t. y. daugiabučiuose namuose. Svarbu pažymėti, kad šiuo metu didiesiems šilumos tiekėjams yra draudžiama vykdyti bet kokią veiklą pastato viduje.
Trečia. Įvedama privaloma dvinarė šilumos kaina šilumos vartotojams, kurie įsirengia mišrias, t. y. kombinuotas, šildymo ar karšto vandens sistemas. Iš esmės šio pakeitimo tikslas yra toks, kad vykdant daugiabučių namų renovaciją vis daugiau šilumos vartotojų įsirengia mišrias šildymo ir karšto vandens sistemas. Tačiau šilumos vartotojas, dalį šilumos gamindamas jam priklausančiais šilumos gamybos įrenginiais ir išlaikydamas galimybę bet kuriuo metu pasinaudoti centralizuotais šilumos tinklais, sumoka gerokai mažesnę kainą už šilumos ūkio infrastruktūrą, todėl nepadengtos pastoviosios išlaidos yra paskirstomos kitiems šilumos vartotojams.
Ir ketvirta, paskutine, nuostata yra nustatomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų perskaičiavimo periodiškumas, t. y. kas trejus, penkerius metus. Čia yra Seimo kontrolieriaus rekomendacija. Šiandien svarbu pasakyti, kad perskaičiavimo termino apskritai nėra nustatyta ir atitinkamai turime situaciją, kai tam tikrose savivaldybėse priežiūros tarifai, nors ir keičiasi rinkos sąlygos, galioja daugiau kaip 10 metų.
Prašau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas kolegų Seimo narių. E. Pupinis. Prašom. Nėra. K. Bartkevičius.
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, norėjau paklausti, kodėl aukciono organizavimas pavedamas energijos išteklių biržos operatoriui BALTPOOL? Sakykite, kiek kainuotų aukciono organizavimas metams, jeigu paslauga būtų perkama rinkoje?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Aukcioną organizuoti būtent naudojant BALTPOOL sistemą yra dvi priežastys. Viena priežastis. Manome, kad siekiant apsaugoti nacionalinius interesus ir energetikos politikos tikslus tai turi būti valstybės kontroliuojama įmonė. Tam, kad būtų išvengta interesų konflikto ir būtent tam tikro kainų pranašumo.
Antras dalykas, atlikome apklausą, kokia galėtų būti tokios paslaugos rinkos kaina. Atlikus apklausą paaiškėjo, kad rinkos kaina būtų keliasdešimt kartų didesnė nei pačios sistemos sukūrimo sąnaudos ir jos administravimo sąnaudos. Iš esmės, mūsų skaičiavimais, per BALTPOOL biržą administruojant tokią sistemą, metinės išlaidos, t. y. ir sukūrus pačią sistemą, ir ją palaikant, metinės išlaidos neturėtų viršyti 18 tūkst. eurų per metus.
PIRMININKAS. Kolega S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs minėjote, jeigu aš gerai supratau, jog teiksite, kad šilumos tarifai būtų fiksuojami ilgesniam laikui, taip? Trejiems, penkeriems metams? Iš tikrųjų šilumos kainos, nelygu koks sezonas, kažkiek svyruoja. Aš galės gamintojai sutikti su tokiomis sąlygomis, jeigu išlaidos šilumai gaminti stipriai padidės?
Ir dar vienas buitinis klausimas. Kodėl dažnai šilumos kaina didėja šildymo sezonui artėjant ir ji tarsi draugiškai pamažinama tada, kai jos nelabai reikia, vasaros laikotarpiu? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimus. Pirmiausia dėl tarifų perskaičiavimo periodiškumo, tai čia yra ne šilumos kaina, bet tai yra karšto vandens sistemų priežiūros kaina. Tai yra ta kaina, kurią susirenka administratoriai, ir dėl to turime situaciją, kai fiksuoti yra tarifai ilgam laikotarpiui, ir tai neatitinka rinkos sąlygų. Čia yra ne šilumos kaina, bet yra priežiūros kaina.
Kitas klausimas buvo būtent dėl šilumos kainos. Svarbu akcentuoti tai, kad dabar faktiškai visose savivaldybėse dominuojantis išteklius yra biokuras. Natūralu, kad tas biokuras perkamas per biržą, ir turime situacijų, kai šimtu procentų visas biokuras yra perkamas per biržą, ir natūralu, kad, artėjant šildymo sezonui, biokuro kaina kyla. Dėl tos priežasties yra būtent prieš šildymo sezoną, šildymo sezono metu biokuro, kaip pagrindinio ištekliaus, kaina šiek tiek didesnė negu vasaros laikotarpiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs teikiate faktiškai įstatymo projektą, susijusį su šilumos tiekėjų… centralizuotų šilumos tiekėjų veikimu. Bet beveik pusė vartotojų yra privatūs šilumos vartotojai ir kartu gamintojai. Jūs sakote, kad beveik visi nuo centrinio šildymo pereina prie biokuro, bet prie biokuro pereina ir daugelis privačių vartotojų. Ar nemanote, kad juos taip pat reikėtų paskatinti dėl to vartojimo? Mes teikėme keletą įstatymų projektų dėl mažesnio pridėtinės vertės mokesčio, bet gal jūs turite kitų formų, kad pajustų privatūs vartotojai, kurių, kaip sakiau, yra pusė visų šilumos vartotojų, kad jie pajustų tą naudą naudodami biokurą? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkui už tikrai aktualų klausimą. Iš esmės šiuo metu turime situaciją, kai privatūs vartotojai, nors jie sudaro apie 40 % visų šilumos vartotojų… Yra didelė problema su tuo, kad net statistikos nelabai žinome, kokia yra padėtis, dėl to Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projekte siūlome aiškiai vertinti sistemą ne tik pagal centrinio šildymo sistemą, kaip buvo daroma iki šiol, bet į tai žiūrėti kaip į visa apimančią – tiek centrinio šildymo sistemą, tiek privačius vartotojus.
Dėl biokuro skatinimo. Šiame sektoriuje pabrėžčiau tai, kad centrinio šildymo sistemoj šiuo metu turime apie 65 % iš biokuro, o privačiame sektoriuje siūlomi pakeitimai mokestinėmis priemonėmis ir kitom galbūt ir teisingi, bet reikėtų tai vertinti kaip vieną paketą privačių šilumos naudotojų. Šis įstatymo projektas to neapima, tai ne šio įstatymo objektas, bet, be abejo, esame pasirengę pateikti sisteminius pasiūlymus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Už norėtų kalbėti K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš tik noriu atkreipti gerbiamo kolegos dėmesį, kad tikriausiai žinote apie BALTPOOL, kad tai yra vienas sėkmingiausių projektų, ir išties tikrai turėtume tuo keliu eiti ir toliau. Tikrai sveikintinas žingsnis, kai ministerija ryžtasi eiti tuo keliu. Tik noriu vėl atkreipti dėmesį, kad pati Energetikos strategija yra iš dalies to dalis, apie ką mes kalbame, ir ta atsinaujinančių energijos išteklių – biokuro ir kitų, saulės, vėjo, manau, yra būtent Energetikos strategijos dalis, kurią plačiąja prasme ir apima šis projektas. Manau, tai yra tik maža dalis to, apie ką ministras ir kalba. Išties kviečiu palaikyti ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, balsuojame po pateikimo dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-1294 ir Nr. XIIIP-1295. Kas palaikote šiuos įstatymų projektus po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Prašom tylos! Kolegos, balsuojame, balsavimas pradėtas. Labai garsiai kalbame, kolegos! Būtų geriau, kad nekalbėtume garsiai balsavimo metu.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 90, t. y. vienbalsiai, prieš, susilaikiusių nėra. Po pateikimo pritarta. Siūlomas kaip pagrindinis Ekonomikos komitetas. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Ar reikia papildomų? Nereikia. Siūloma svarstyti gruodžio 12 dieną.
15.15 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 13, 18, 22, 24, 26, 291, 30, 311, 38, 45, 46 straipsnių pakeitimo, aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 301 straipsniu pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-973, Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 2, 18, 19, 20, 43 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-974 (pateikimo tęsinys)
Gerbiamieji kolegos, rytiniame posėdyje dar nebaigėme klausinėti V. Bako. (Balsai salėje) Nebaigėme. Jau pradėjome. Gal pabaikime ir po to pereisime prie dar dviejų nebaigtų klausimų. V. Bakas atsako į klausimus. Kiek dar liko norinčių paklausti, tuoj atkursime. Čia kalbama apie įstatymų projektus Nr. XIIIP-973 ir Nr. XIIIP-974. Prašom.
Pirmasis klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, tai jokia naujiena, kai pradėjusi dirbti Vyriausybė pradeda įvedinėti naują tvarką, bet, kaip teko girdėti iš spaudos ir dabar pačioje Vyriausybėje (aš čia, iš pat dešinės, nuo jūsų – iš kairės), tai iš tikrųjų viskas išvirsta į tą, kad faktiškai žmonių nesumažėja, o tik perstumdomos kėdės. Ar neišeis šiuo metu taip pat su naujų institucijų atsiradimu ir vėl tas sukels tik daugiau sąmyšio, o po to rezultatas faktiškai bus tas pats? O kai kada išeina ir atvirkštinis, kad po įvairių reformų tik valstybės tarnyboje daugėja žmonių. Ačiū.
V. BAKAS (LVŽSF). Žinote, aš jau minėjau, kad įstatymų projektų tikslas yra modernizuoti valstybės tarnybą, išsaugoti gabiausius žmones, taip pat pasiekti, kad ji būtų konkurencinga. O kalbant apie kėdžių perstumdymą, tai iš tiesų opozicija yra kaip niekad stipri, ir aš manau, kad bus vykdoma parlamentinė kontrolė, ir mes sutarsime visi kartu, kad šis įstatymas kurtų, o ne griautų. Tai tuo neabejoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs nedidelius pataisymus vadinate reforma. Na šiek tiek per skambiai, nes atskiroms karjeros valstybės tarnybos pareigybėms nustatyti kitas tvarkas nėra pakeitimas, arba Vyriausybės nariams taikyti Darbo kodeksą. Mano klausimas būtų: kodėl šį Vyriausybės įstatymą teikia ne Vyriausybė, o keli Seimo nariai, jeigu tai ir Vyriausybės pertvarka?
V. BAKAS (LVŽSF). Iš tikrųjų šį projektą teikia, rengia, dalyvavo rengiant Vyriausybės ekspertai ir, kaip jūs žinote, taip pat ir jūsų balsais šis įstatymas pavasario sesijoje buvo atmestas. Gerbiamas kolega Sysai, aš suprantu jus, kad tas jūsų holistinis požiūris per daugybę metų nepasiteisino. Jeigu mes nedarysime nieko ir toliau jo laikysimės, jūs turite suprasti, kad mes tiesiog sugriausime valstybės tarnybą. Žmonės, ten dirbantys, nori pokyčių, nori saugumo, o mes norime, kad visuomenėje atsirastų pasitikėjimas valstybės tarnyba. Ir šiandien tai yra pirmas žingsnis į valstybės tarnybos pertvarkymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A. Strelčiūnas. Prašom.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Norėčiau jūsų paklausti. Jūs teikiate Valstybės tarnybos įstatymo kai kurių punktų pakeitimus. Bet iš teksto aš matau, kad jūs galite laikinai, pavyzdžiui, trejiems metams, be konkurso priimti žmogų. Gal vis dėlto galėtumėte pasiūlyti (aš suprantu, kad naujai priimant žmogų reikia laiko) numatyti, kad iki metų, tai būtų logiška? Bet čia jūsų pasiūlymas yra kaip trejiems metams. Tai gal čia vis dėlto?..
V. BAKAS (LVŽSF). Iš tikrųjų svarstydami įstatymų projektus, mes galime diskutuoti dėl laiko, bet jūs suprantate, kad būna įvairių situacijų. Aš sutinku, kad mes, svarstydami komitetuose ir čia, Seime, galime teikti, ko gero, ir susitarsime dėl patobulinimo.
PIRMININKAS. Klausia kolega J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs, pristatydamas šį įstatymo projektą, teigėte prieštaringus dalykus, sakėte, kad valstybės tarnyba nori permainų ir nori stabilumo. Tai, matyt, čia yra tam tikras vidinis prieštaravimas. Aš manau, kad svarbiausia, kad valstybės tarnyba dirbtų efektyviai, ir tam reikalingi tokie dalykai kaip inovacijos (naujovės), bet taip pat reikalinga institucinė atmintis. Man, dirbant jau gana ilgą laiką valstybei ir žmonėms, teko susipažinti su įvairių valstybių modeliais. Daugelyje valstybių, kai keičiasi politinio pasitikėjimo vadovai, tas yra natūralu, išlieka tam tikro lygmens valstybės tarnautojų institucijos atstovai. Šiuo atveju aš kalbu apie kanclerius, kanclerio pareigybę. Atrodė, kad keičiasi ministrai, viceministrai, maždaug 18 sveikatos ministro patarėjų, tai kažkas turi išlikti. Dabar jūs sakote, kad kancleris pasidaro tokia pat kaitos figūra ir lieka kažkur žemesnio lygio. Ar neatrodo, kad mes iš tikrųjų tokiais sprendimais triname institucinę atmintį, kas yra labai svarbu?
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, aš visiškai jums pritariu, kad labai svarbu užtikrinti valstybės tarnybų institucinę atmintį. Bet kartu supraskite, kad mes negalime, ko gero, palikti situacijos, kokia yra dabar, kai pareigūnai į pareigas skiriami vos ne iki gyvos galvos. Tai žemina patį pareigūną. Mes turime suteikti kažkiek dinamikos, turime sudaryti galimybę rotuoti tuos pačius kanclerius. Čia nekalbama apie tai, kad mes norime atleisti visus kanclerius. Jokiu būdu! Mes norime tiesiog nuosekliai vykdyti tą politiką, kurią pradėjome dėl medicinos įstaigų vadovų, kitų biudžetinių įstaigų. Negali būti čia kažkoks valstybės tarnybos ledynmetis.
O dėl institucinės atminties – vienareikšmiškai. Geras administratorius, politikas puikiai supranta, kad institucinė atmintis yra vertybė. Bet kartu yra ir kitų problemų, dėl kurių mes apskritai jokių pokyčių įgyvendinti negalime.
PIRMININKAS. Klausia kolega A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas komiteto pirmininke, kada jūs pasakėte, kad tai yra valstybės tarnybos pertvarka, aš tikrai dar kartą bandžiau žiūrėti ir skaityti abu įstatymus (ir lydimąjį) ir susidariau nuomonę, kad jūs gal turite kitą projektą, o mes kitą. Ką aš radau? Lydimajame įstatyme kalbama apie karjeros valstybės tarnyboje galimą perkėlimą, o Vyriausybės įstatyme kalbama, kad vietoj 28 dienų atostogų Vyriausybės nariams – 20, Ministro Pirmininko atsakymai į Seimo narių klausimus; toliau Ministras Pirmininkas gali steigti biudžetines įstaigas ir praranda pareigybę kanclerio pirmasis pavaduotojas. Aš norėčiau, kad per jums skirtas atsakyti dvi minutes jūs įvardintumėte kertinius… arba tas vinis, kas tame įstatyme yra ir kas valstybės tarnyboje iš tiesų keisis kardinaliai?
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū. Puikus klausimas. Iš tiesų yra pristatomi du įstatymai – Valstybės tarnybos ir Vyriausybės. Į tai aš kviečiu atkreipti dėmesį. Esminiai pokyčiai, kurių siekiama.
Pirma. Yra kadencijos ministerijų kancleriams ir galimybė juos rotuoti.
Antra. (Aš sakau apie svarbiausius.) Tai yra galimybė Vyriausybei steigti biudžetines įstaigas tam, kad galėtume konsoliduoti paramines funkcijas. Pavyzdžiui, IT ūkis. Aš jau minėjau, atrodo, 90 subjektų vykdo tą patį darbą, yra krūva dubliuojančių funkcijų. Jos labai brangiai kainuoja. Mes galėsime kai kurias paramines (ne politikos formavimo) funkcijas konsoliduoti.
Trečia, tas yra labai svarbu. Manau, dideli pokyčiai siūlomi teisės aktų projektų rengimo srityje, nes šiandien, kaip žinote, tam, kad būtų parengtas koks nors projektas, tarkim, ministerijai jį reikia suderinti su visais suinteresuotais asmenimis. Suderinti reiškia tai, kad nekiltų prieštaravimų. Šiuo atveju daug teisės aktų projektų tiesiog įklimpsta tame derinimo liūne ir net nepasiekia Seimo. Čia turi vykti diskusija dėl politinių idėjų, o ne kažkokiame derinimo etape, kur visi su visais turi sutarti. Todėl mes kai kur ir nesulaukiame proveržio. Aš manyčiau, kad čia yra tokie svarbiausi pakeitimai.
PIRMININKAS. Ačiū. Nematau J. Narkevičiaus, nematau J. Sabatausko. Tada klausia R. J. Dagys. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš (…) klausimas, kodėl nėra visos reformos. Į tai atsakyti nėra prasmės, bet jūs dabar ką tik kalbėjote apie derinimo procedūras, kad čia mes viską turime derinti. Deja, kol kas aš nenorėčiau jūsų nuvilti, bet jūs patys puikiai žinote, kad atėjusių nederintų projektų praktika… Aš turiu pavyzdį. Vaiko teisių pagrindų įstatymas, kurį mes turėjome, atėjo nederintas, todėl mes turėjome beveik 90 % perrašyti čia pasitelkę absoliučiai visus pajėgumus, kiek turėjome Seime. Tai yra blogas pavyzdys. Kaip tik iš Vyriausybės turėtų ateiti kvalifikuoti, suderinti projektai. O jūs dabar siūlote tai padaryti. Ar jūs norite išpūsti mūsų Seimo aparatą taip, kad čia būtų perkelti visi ekspertai, bet tada patarėjų korpuso tikrai neužteks?
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiamasis, jūs tikrai patyręs Seimo narys. Aš manyčiau, kad kai yra kalbama apie kokybę, tai vis dėlto apie tarnautojų, kurie rengia įstatymus, kompetenciją, o ne apie derinimo problemas. Aš turiu minty derinimą tuo aspektu, kada tas derinimas nesibaigia. Pavyzdžiui, dvi institucijos nesutaria dėl kokio nors teisės akto, įstatymo projekto ir jis pagal dabartinę sistemą stringa. Turi atsirasti schema, pagal kurią tie nesutarimai tarp ministerijų, tarp institucijų būtų sprendžiami, o ne strigdytų idėjas. Aš daugiau apie tai kalbu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Yra norinčių kalbėti už, prieš. Už norėtų kalbėti K. Masiulis. Prašau, kolega.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, valstybės valdymo pertvarkos, arba reformos, pertvarkymai nėra fundamentalūs ir labai reikšmingi. Tikrai čia klystų, jeigu kas nors pasakytų, kad tai yra daroma reforma. Būtų per daug skambiai tai pavadinta. Tačiau vis tiek tai yra patvarkymai, mažas žingsnelis į priekį. Tas bendrųjų funkcijų sutelkimas į vienas rankas yra ekonomija. Iš tikro yra sveikintinas dalykas. Personalo atranka, vertinimas, lygiai taip pat buhalterinių dalykų sutelkimas į vienas rankas tikrai turėtų duoti ekonomiją. Seniai tai reikėjo padaryti. Tai apsimoka. Tai daro didžiulės įmonės, kompanijos, kurios dirba pasauliniu mastu – keliose valstybėse. Tikrai apsimoka tokius dalykus daryti. Turėtų ir valstybės taip pat elgtis. Bet tai yra ekonomiją duodantys patvarkymai, bet neduodantys valdymo reformos.
Iš tikro valdymo reformą suprasčiau, kai mes peržiūrime funkcijas. Yra daugybė funkcijų, kurių nereikia, kada mažėtų valstybės funkcijų. Atsirastų funkcijų, kurių reikia, ir nyktų tos, kurių nereikia. Valstybės trukdymas nyktų ten, kur valstybė trukdo nereikalingai, tarkime, piliečiams deklaruojant vietas. Mes dabar deklaruosime ir visai nereikalingai. Žmogus galėtų pareikšti, kur gyvena, bet mes prikuriame visokių sunkumų žmogui, kad jis negalėtų normaliai pareikšti, kur jis gyvena, kur paštas jį pasiekia. Ne! Mes prikuriame barjerų. Verslui mes galime prikurti daugiau…
PIRMININKAS. Laikas!
K. MASIULIS (TS-LKDF). …barjerų. Šito mes nesutvarkome.
PIRMININKAS. Jūs pritariate? Pritariate.
Prieš – A. Sysas. Prašau. Nėra. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų valstybės tarnybos efektyvinimas niekam nekelia abejonių, tačiau kolegos išdėstyti argumentai tokių abejonių sukelia. Iš tikrųjų tie pasakymai, kad negalima tarp ministerijų suderinti, man atrodo, rodo lyderystės stoką tų ministerijų vadovų. Nebuvo per tuos 27 metus tiek daug atvejų, kada kolegos Vyriausybės nariai, ministrai negalėtų susitarti ir priimti politinio sprendimo, kurį valstybės tarnautojai įgyvendina.
Dar daugiau sakyčiau, kad tas mechanizmas, kuris buvo naudojamas praeitos Vyriausybės, kada prieš Vyriausybės posėdžius kanclerių lygiu buvo suderinami daugelis klausimų ir ministrams reikėdavo tik užbaigti, pasakyti savo politinę valią, kaip tik duodavo tokią galimybę.
Jeigu dabar pažiūrėtume, ar tie kancleriai labai jau čia ilgai užsisėdėję ir taip nepakeliama našta, tai pažiūrėkite, iš 14 ministerijų didžioji dalis kanclerių dirba pirmą arba antrą kadencinį periodą pagal jūsų dabar skaičiuojamus laikus.
Nebuvo problemos atleisti nei Vyriausybės kanclerio, nei Vyriausybės kanclerio pavaduotojo, jeigu buvo tokia Ministro Pirmininko valia. Motyvai, kuriuos jūs išsakote, man atrodo, kaip tik prieštarauja tiems jūsų pasiūlymams. Aš manau, kad dėl to mes turėtume dar gerokai padiskutuoti, o ne priimti tokį fragmentišką sprendimą. Kai kurių funkcijų pavedimas atskiroms naujai įkurtoms institucijoms, manau, dar labiau užvilkins tų sprendimų pateikimą Seimui ir nesulauksime tos kokybės, kokios mes tikimės. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame, nėra bendro sutarimo. Balsuojame, kas pritaria po pateikimo įstatymų projektams Nr. XIIIP-973 ir Nr. XIIIP-974 – Vyriausybės įstatymo kelių straipsnių pataisų ir Valstybės tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pataisų įstatymų projektams, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Gerbiami kolegos, balsavo 98 Seimo nariai: už – 57, prieš nėra, susilaikė 41. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Galime tam pritarti? Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti gruodžio 21 dieną. Galime tam pritarti? Galime, ačiū.
15.33 val.
Profesinių pensijų kaupimo įstatymo Nr. X-745 2, 18, 30 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1284ES (pateikimas)
Gerbiami kolegos, pereiname prie vakarinės darbotvarkės 2-2 klausimo – Profesinių pensijų kaupimo įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1284. Kviečiu viceministrę E. Radišauskienę. Pateikimas. Prašau, viceministre.
E. RADIŠAUSKIENĖ. Pristatau Profesinių pensijų kaupimo įstatymo 2, 18, 30 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą. Šiuo įstatymu yra perkeliama 2014 metų Europos Tarybos ir Parlamento direktyva, vadinamoji portabilumo direktyva, kurios tikslas yra sudaryti palankias sąlygas darbuotojų judumui tarp valstybių narių gerinant jų dalyvavimo dėl papildomų pensijų teisę į šių pensijų išsaugojimą ir įgijimą. Ši direktyva nustato minimaliuosius valstybių narių profesinių pensijų kaupimo sistemos reikalavimus, t. y. minimalų amžių, minimalų dalyvavimo laikotarpį. Direktyva nenumato Profesiniame pensijų kaupimo fonde sukauptų teisių perkėlimo, kai žmogus persikelia iš vienos valstybės narės į kitą. Tada tiesiog direktyva suvienodina minimalius reikalavimus ir garantuoja, kad tie žmonės, kurie išėjo iš darbo ir persikėlė gyventi į kitą valstybę narę, jau turi įgytas tam tikras teises, jos bus išsaugotos toje valstybėje narėje, kurioje jie jas įgyja, arba trumpo dalyvavimo atveju tiesiog jie gaus sukauptą įmokų sumą.
Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad darbuotojams, kurie neišbuvo minimalaus dalyvavimo Profesinių pensijų fonde laikotarpio, t. y. ne daugiau negu dvejų metų, nutraukus darbo santykius, yra grąžinamos visos jų vardu sukauptos įmokos arba jų investicinė grąža, tiesiog tai, kas yra žmogui palankiau. Dėl šios naujos nuostatos yra koreguojami keli šio įstatymo straipsniai. Įstatymo įsigaliojimo data yra siūloma direktyvoje numatyta perkėlimo į nacionalinę teisę data, t. y. 2018 m. gegužės 21 d. Papildomų lėšų įstatymo projektui įgyvendinti neprireiks, nes kol kas Lietuvoje nėra nė vieno fondo. Į Teisės departamento pastabas yra atsižvelgta. Prašom pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti V. Sinkevičius. Prašom, kolega.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Aš iš tiesų girdžiu, kad labai reikalinga direktyva yra perkeliama. Prašau dar kartą supaprastinti, viceministrę patikslinti, ar tai reiškia, kad yra išsprendžiamas dabar mūsų žmonių, dirbančių kitoje valstybėje, pensijų perkėlimo klausimas?
E. RADIŠAUSKIENĖ. Ačiū už klausimą. Taip, jeigu būtų tokių pensijų kaupimo fondų Lietuvoje, taip. Bet šiuo atveju, kaip ir minėjau, Lietuvoje kol kas nėra nė vieno fondo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama viceministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Nėra norinčių kalbėti už, prieš. Gal galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? (Balsai salėje) Balsuojam. Kas pritaria po pateikimo Profesinių pensijų kaupimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1284, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiami kolegos, balsavo 93 Seimo nariai: už – 90, prieš nėra, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Papildomų reikia? Ne. Siūloma svarstyti gruodžio 19 dieną.
15.36 val.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1293 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1293. Kviečiu į tribūną energetikos ministrą Ž. Vaičiūną pristatyti. Pateikimas. Prašom, ministre.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip laikinai einantis ūkio ministro pareigas pristatau šį Ūkio ministerijos parengtą Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šio projekto esmė, palyginti su esamu teisiniu reguliavimu, yra valstybės ir savivaldybės įmonėse didinti nepriklausomų valdybos narių skaičių nuo vieno trečdalio, kaip yra iki šiol, iki ne mažiau nei pusės įstatuose nurodytų valdybos narių skaičiaus. Priežastis, lėmusi įstatymo projekto rengimą, pirmiausia yra siekis įgyvendinti EBPO pateiktą rekomendaciją Lietuvai padidinti valstybės valdomų įmonių valdybų savarankiškumą. Tai yra būtinas dėsnis – nepriklausomų narių, išrinktų laikantis skaidrių paskyrimo procedūrų, skaičius.
Įstatymo projektu siekiama, pirma, nustatyti, kad, nepaisant įmonės balanse nurodytos turto vertės ir pardavimo pajamų per ataskaitinius finansinius metus, valstybės ar savivaldybės valdybose būtų nepriklausomų narių, sudarančių ne mažiau kaip vieną antrąją įstatuose nurodytų valdybos narių skaičiaus. Antra, valdybos narių proporcijas reikalaujama nustatyti ir savivaldybės įmonėms (pabrėžiu – ir savivaldybės įmonėms), vadovaujantis teisės aktų sistemiškumo principu, pagal kurį vienodas teisinis reguliavimas būtų nustatytas tiek valstybės, tiek savivaldybės įmonėms, teisinės formos juridiniams asmenims. Trečia, nustatyti, kad kandidatai į valdybos narius savo paraiškas ir kitus dokumentus galėtų teikti Vyriausybės nustatyta tvarka.
Apibendrinant galima pasakyti, kad priėmus įstatymo pakeitimą bus tinkamai įgyvendinta EBPO rekomendacija, padidintas valstybės ir savivaldybės įmonių valdybų savarankiškumas, užtikrintas jų nepriklausomumas, efektyvesnis ir skaidresnis šių įmonių valdymas, supaprastintas kandidatų į valdybos narius dokumentų priėmimas ir pateikimas. Prašau pritarti įstatymo projektui po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūsų nori paklausti J. Varžgalys. Prašau.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, kaip jūs žinote, kai kuriose savivaldybėse savivaldybės valdomos įmonės neturi tokių valdybų. Tai pagal įstatymą privalės visos savivaldybės valdomos įmonės turėti valdybas?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkui už klausimą. Įstatymo nuostatos būtų taikomos tais atvejais, kai yra sudaromos valdybos. Čia yra esmė – būtent proporcija nepriklausomų valdybos narių tais atvejais, kai yra valdybos.
PIRMININKAS. Ačiū. Už norėtų kalbėti G. Steponavičius. Nėra.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Aš tiesiog kviečiu pritarti…
PIRMININKAS. Ai, yra. Prašau.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). …įstatymo projektui. Kaip nėra, gerbiamas pirmininke? Malonu, kad suteikėte žodį.
PIRMININKAS. Atsiprašau.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Taip pat malonu, kad galų gale ir pastebite. Tai išties geras projektas ir kviečiu po pateikimo pritarti, nes išties nepriklausomų valdybų nepriklausomų narių skaičiaus didinimas ir tokiu būdu į rezultatus orientuoto valdymo sprendimų didinimas yra, mano supratimu, seniai subrendęs sprendimas ir kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritaria Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1293, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 96 Seimo nariai: už – 91, prieš nėra, susilaikė 5. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Ekonomikos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar reikia dar? Ne. Siūloma svarstyti gruodžio 19 dieną.
15.41 val.
Metrologijos įstatymo Nr. I-1452 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1210ES (pateikimas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Metrologijos įstatymo Nr. I-1452 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1210ES. Taip pat suteikiame žodį energetikos ministrui. Pateikimas. Prašau, ministre.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu jums pristatyti Vyriausybės teikiamą Ūkio ministerijos parengtą Metrologijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Šio projekto esmė – išdėstyti Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo naują redakciją. Esminiai pakeitimai ir siekiai: pirma, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną, siekiama nustatyti aiškias matavimo priemonių produktų kiekio pakuotėje kontrolės sistemas, atitinkamų patikrinimų licencijavimo sąlygas ir tokiu būdu sudaryti sąlygas teisinio apibrėžtumo, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principams įgyvendinti.
Antra, įgyvendinti 2016 m. kovo 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą, kuriuo nustatomi topografų ir jų komponentų konstrukcijos, bandymo, įrengimo ir naudojimo bei remonto reikalavimai.
Trečia, užtikrinti tinkamą abipusio pripažinimo principą, šių principų taikymą matavimo priemonėms, kurių tipo patvirtinimas yra atliktas kitose Europos Sąjungos šalyse narėse ir Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse. Tai reikštų, kad užtikrinus šio principo įgyvendinimą ūkio subjektams, užsiimantiems matavimo priemonių pateikimu ir tiekimu rinkai, nebereikės iš naujo Lietuvos Respublikoje atlikti šių matavimo priemonių įvertinimo ir patvirtinimo procedūrų. Trečia, siūloma patikslinti metrologinio laidavimo sistemos subjektų pagrindines funkcijas.
Ketvirta, užtikrinti reikalavimų matavimo priemonėms, nepatenkančioms į Europos Sąjungos teisės aktų taikymo sritį, nustatymą atskirais Lietuvos Respublikos teisės aktais.
Penkta, atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktus, Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymą ir tarptautinių metrologijos organizacijų vartojamus terminus ir sąvokas, patikslinti šio įstatymo sąvokas. Prašau pritarti įstatymo projektui po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre, nėra norinčių paklausti. Ar yra norinčių kalbėti už, prieš? Nėra. Gal galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Ačiū. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Europos, atsiprašau, Ekonomikos komitetas. Ar reikia papildomų? Nereikia. Siūloma svarstyti gruodžio 7 dieną.
15.44 val.
Civilinio kodekso 2.40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1159, Valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1160 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-5a, 2-5b klausimai – projektai Nr. XIIIP-1159, Nr. XIIIP-1160. Pateikimas. Taip pat prašau, ministre, gal abu iš karto pristatyti.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, pristatau Vyriausybės teikiamą Ūkio ministerijos parengtą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir Valstybinės kalbos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šių įstatymų projektų esmė – nustatyti, kad juridinių asmenų pavadinimai galėtų būti sudaromi užsienio kalba lotyniškais rašmenimis. Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą juridinių asmenų pavadinimų sudaryti užsienio kalba neleidžiama, išskyrus juridinių asmenų, susijusių su užsienio juridiniais asmenimis, sudaromus pavadinimus.
Šiais įstatymų projektais siekiama, pirma, sudaryti palankesnes sąlygas verslui, kad juridinių asmenų pavadinimai, sudaryti užsienio kalba lotyniškais rašmenimis, būtų lengviau atpažįstami, įsimenami ir suprantami tarptautinėje rinkoje, o tai gali turėti įtakos juridinio asmens konkurencingumui.
Antra, suvienodinti teisės aktų nuostatas, nustatant aiškų ir nedviprasmišką reguliavimą, kad visi juridiniai asmenys turėtų teisę sudaryti pavadinimą užsienio kalba.
Trečia, bene svarbiausia nuostata, užtikrinti, kad būtų įgyvendinamas lygiateisiškumo principas, suteikiant visiems juridiniams asmenims galimybę sudaryti pavadinimus užsienio kalba lotyniškais rašmenimis.
Iš esmės įstatymų projektais daromi šie pagrindiniai pakeitimai, t. y. Civilinio kodekso 2.40 straipsnyje siūloma nustatyti, kad: „Juridinio asmens pavadinimas sudaromas lietuvių kalba arba užsienio kalba lotyniškais rašmenimis“, antra, Valstybinės kalbos įstatymo 16 straipsnį siūloma papildyti nuostata, kad: „Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai sudaromi lietuvių kalba arba užsienio kalba lotyniškais rašmenimis“. Įstatymų projektuose taip pat siūlomi keli redakcinio pobūdžio pakeitimai. Prašau pritarti įstatymų projektams po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre, jūsų nori paklausti keletas kolegų Seimo narių. Pirmasis – M. Majauskas. Prašau, kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, ministre, už pristatymą. Pirma norėčiau pagirti ir pasidžiaugti, kad pristatote pavaduodamas ministrą, tai iš tikrųjų retas atvejis, kada pavaduojantis ministras ateina pristatyti projektų, o ne ministerijos darbuotojai. Tikrai sveikinu, panašu, kad dirbote ministro darbą.
Apskritai noriu pasakyti, kad valstybės pareiga yra padėti verslui kurti darbo vietas, investuoti, atrasti naujas rinkas, ir šiuo metu galiojantis Civilinis kodeksas ne padeda, o trukdo. Tai yra be galo teisinga iniciatyva ir aš, sakyčiau, eičiau dar toliau, dėl manęs tai netgi jeigu ir būtų lengvas keiksmažodis įmonės pavadinime, bet jeigu jinai kurtų darbo vietas, mokėtų gerą atlyginimą, prisidėtų socialiai prie valstybės gerovės kūrimo, mano supratimu, mes turime skatinti ir padėti verslui tai daryti.
Mano klausimas būtų, gerbiamasis ministre, toks. Aš taip pat rengiau tokį panašų įstatymo projektą, bet pasitaręs su Valstybine lietuvių kalbos komisija šiek tiek sudvejojau, nes jų nuomonė buvo kategoriškai neigiama, jie sakė, žiūrėkite, mes gi galime sugalvoti labai gražių lietuviškų žodžių, kam čia dabar visokių keistų raidžių, lotyniškų, ir skaičių, ir panašiai. Ar jūs kalbėjotės su jais?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Taip, buvo tokių kontaktų, galbūt pasakyčiau, kad taip pat buvo ir keletas pastabų. Iš esmės suprantame, kad tai yra svarbus įstatymo projektas ir neišvengiamai turbūt Seime ir svarstant komitetuose būtų gerai išgirsti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuomonę šiuo svarbiu klausimu. Iš esmės turime situaciją, kai netgi nekalbant apie tokios galimybės suteikimą šiuo metu jau yra daug egzistuojančių pavadinimų užsienio kalba. Taip yra pirmiausia dėl to, kad yra naudojami kaip prekės ženklai, prekės ženklai gali būti registruojami užsienio kalba.
Antras dalykas, yra nemažai atvejų, kai iki Valstybinės kalbos įstatymo įsigaliojimo buvo sukurti tokie pavadinimai ir jie todėl yra.
Trečias dalykas, turime situaciją, kai netgi galiojant įstatymo nuostatoms, draudžiančioms pavadinimus užsienio kalba, yra atvejų, kai notarams padedant yra įregistruojami pavadinimai, po to tai teikiama būtent Registrų centrui ir tokiu, na, nevisiškai teisingu, teisėtu, bet nevisiškai teisingu būdu pasiekiamas tas efektas, kuris yra pasiekiamas. Tiesiog suprantu, kad čia bus dar nemažai diskusijų ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuomonę taip pat bus galima išgirsti ir čia, Seime.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti kolega A. Gumuliauskas. Prašau.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš norėjau pasitikslinti, čia turimos galvoje užsienio įmonės, kurios su savo kapitalu ateina į Lietuvą, taip, ir naudoja savo pavadinimą arba tą tarptautinį prekės ženklą. Ar aš taip supratau?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkui už klausimą. Iš esmės, jeigu neklystu, tokio ribojimo, kad būtinai užsienio kapitalas, nėra. Šiuo metu buvo daroma išimtis, kad gali būti ir Lietuvos subjektas, įmonė gali turėti tokį pavadinimą, jeigu pagrindžia savo sąsajas, ryšius, verslo ryšius su užsienio kapitalo įmone. Tai šiuo atveju, be abejo, tos sąlygos yra palengvinamos.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V. Sinkevičius. Prašau, kolega.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Dėkoju, ministre, iš tiesų dėkoju už atliekamą darbą. Čia kolegos aplink mane nelabai supranta, kam to reikia. Ministre, gal paaiškinkite labai paprasta kalba, per kokį skausmą mūsų įmonės, mūsų verslas turi eiti vien dėl šito labai paprasto reguliavimo, kuris, aš nuoširdžiai tikiu, mūsų gražios gimtosios kalbos nesugriaus. Tai gal labai paprastai, keliais argumentais, ką iš tiesų patiria verslas. Aš manau, kad mūsų darbas čia yra vis dėlto padėti mūsų verslui, atrišti rankas, manau, kad šis įstatymas tai padėtų padaryti.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų turime labai daug atvejų, kada tai tampa viena iš tokių biurokratinių kliūčių, biurokratinių suvaržymų. Tikrai tai neturės neigiamos įtakos lietuvių kalbos vartojimui, nes kalbame tik apie pavadinimus. Visiems pavadinimams toliau bus taikomos Civilinio kodekso nuostatos ir tie pavadinimai tikrai bus korektiški. Klausimas yra tas, kad iš tiesų turime apie 11… Pacituosiu 2015–2016 metų statistiką. Buvo apie 11 % iš visų registruotų juridinių asmenų, kurie sudarė pavadinimus. Netinkami pavadinimai buvo sudaryti ne lietuvių kalba arba begalūniai dirbtini žodžiai, bet jie buvo įregistruoti. Kitaip tariant, noriu pasakyti tai, kad bet kokiu atveju turime egzistuojančią sistemą, kada įmonės, organizacijos randa būdą apeiti įstatymo nuostatas.
Kita vertus, be abejo, tai yra perteklinė, pabrėžiu, tai yra perteklinė biurokratinė našta įmonėms, kurios čia steigiamos. Tuomet atsiranda dviprasmybė dėl prekės ženklo įregistravimo ir įmonės įregistravimo. Manome, kad šis palengvinimas tikrai paskatintų ir nesukurtų papildomų neigiamų įtakų Lietuvoje.
PIRMININKAS. Klausia kolega S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamasis ministre, aš nesu toks kosmopolitas kaip mano kolega Virginijus, bet ar jums neatrodo, kad tas projektas yra truputį skubotas ir mes einame tarsi prieš traukinį, nes dabar diskutuojame, ar, kur, kada, kaip leisime vartoti tris svetimas raides? Ar jums neatrodo, kad reikėjo dar truputį neskubėti ir pažiūrėti, kokie sprendimai bus priimti, nes šiek tiek koreliuoja tie dalykai tarp savęs? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Be abejo, galutinis sprendimas bus jūsų, Seimo, kokia yra nuostata dėl skubos… Bet, mūsų vertinimu, šiuo metu, kada turime situaciją, kai Latvijoje, Estijoje, Norvegijoje, Danijoje ar kitose aplinkinėse šalyse tokių nuostatų, ribojančių nuostatų, nėra, lyginant su Lietuvos Respublika, manome, kad sprendimas yra laiku. Jis kaip tik skatintų investicijas. Tikrai nedarome kompromisų dėl lietuvių kalbos vartojimo, nes kalbame tik apie geresnių, platesnių sąlygų sudarymą dėl pavadinimų, bet jokiu būdu nedarome kompromisų dėl lietuvių kalbos vartojimo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Yra norinčių kalbėti. Už – M. Majauskas. Prašom, kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dar kartą noriu padėkoti gerbiamajam ministrui, atėjusiam su tokia iniciatyva. Aišku, tai yra smulkus, nedidelis žingsnis, bet jis yra tikrai teisinga kryptimi – atviros, progresyvios Lietuvos link. Tai padeda ypač naujam, jaunam verslui kurtis, steigtis, ieškoti naujų rinkų ir kalbėti ta kalba, kuria kalba visas verslo pasaulis. Aš labai kviečiu palaikyti ir balsuoti už šį projektą. Ačiū. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Prieš – kolega P. Urbšys. Kolega P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikro aš nežinau, kaip jūs jaučiatės Lietuvos Respublikos sostinėje. Aš kartais senamiestyje tikrai pasijuntu, kad esu ne Lietuvoje. Jeigu mes gėdijamės, kad mes esame lietuviai, jeigu mes gėdijamės savo tautos, tai gal pradėkime gėdytis ir Konstitucijos, kurioje įrašyta, kad vis dėlto valstybę kuria tauta? Jeigu viską apribosime verslu, be abejo, tada viskas apsimokės, bet kas mes dėl to liksime? Čia aiškus žingsnis atgal. Jūs iš Seimo tribūnos paminėjote, kad yra galimybė registruoti pavadinimus nelietuviškais rašmenimis. Įmonės tai ir daro. Nebent įmonės nori išsižadėti savo tapatybės, kad jos yra Lietuvos įmonės, aš nežinau, ar naudinga pačiai Lietuvai save reprezentuoti užsienio valstybėse.
PIRMININKAS. Prašau. Atsiprašau, čia buvo prieš. Nėra bendro sutarimo, balsuojame, gerbiamieji kolegos, po pateikimo dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1159 ir įstatymo projekto Nr. XIIIP-1160. Kas pritaria po pateikimo šiems įstatymų projektams, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. (Šurmulys salėje) Kolegos, prašom užimti savo vietas ir netriukšmauti, jeigu galima.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 88 Seimo nariai: už – 58, prieš – 9, susilaikė 21. Pritarta po pateikimo. Dėl abiejų įstatymų projektų siūlomi komitetai – kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime pritarti? Pritarta. Kaip papildomas – Švietimo ir mokslo komitetas. Taip? Žiūriu į pirmininką. Pritariate? Taip. Kolegos, abu įstatymų projektus siūloma svarstyti Seime gruodžio 19 dieną.
15.56 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Moldovos Respublikos bendrosios aviacijos erdvės susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-1273 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-6 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Moldovos Respublikos bendrosios aviacijos erdvės susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-1273. Kviečiu ministrą R. Masiulį, susisiekimo ministrą. Ministre, prašom pristatyti projektą. Pateikimas.
R. MASIULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, pristatau įstatymo projekto rengimo priežastis, tikslus ir uždavinius. Įstatymo tikslas – ratifikuoti Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Moldovos Respublikos bendrosios aviacijos erdvės susitarimą. Šiuo metu oro susisiekimo tarp Europos Sąjungos ir Moldovos paslaugos teikiamos remiantis dvišaliais atskirų valstybių narių ir Moldovos susitarimais. Lietuvos Respublika yra sudariusi oro susiekimo sutartį su Moldovos Respublika. Ši sutartis ratifikuota 1998 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Moldovos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl oro susisiekimo ratifikavimo“.
Siekdama užtikrinti oro transporto rinkos plėtrą, Europos Sąjungos Taryba 2011 metų birželio mėnesį suteikė Europos Komisijai įgaliojimus pradėti derybas su Moldova dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Moldovos Respublikos bendros aviacijos erdvės susitarimo sudarymo. Susitarimas buvo pasirašytas 2012 m. birželio 26 d. Briuselyje. Susitarimu siekiama: pakeisti galiojančius dvišalius valstybių narių ir Moldovos susitarimus dėl oro susiekimo; laikantis abipusiškumo principo, palaipsniui atverti rinką, tai yra suteikti galimybę vykdyti skrydžius atitinkamais maršrutais ir naudotis pajėgumais (susitarimu yra pašalinami visi egzistuojantys tiek Europos Sąjungos, tiek Moldovos oro vežėjų teisių suvaržymai vykdyti skrydžius tarp punktų Europos Sąjungoje ir Moldovoje); užtikrinti, kad nei Europos Sąjungos, nei Moldovos oro vežėjai nebūtų diskriminuojami ir kad jiems būtų sudaromos vienodos veiklos sąlygos; užtikrinti Europos Sąjungos ir Moldovos bendradarbiavimą oro eismo saugos ir saugumo, socialinių reikalų, vartotojų teisių gynimo, aplinkos, oro eismo valdymo, konkurencijos ir valstybės pagalbos srityse.
Susitarimo nuostatos yra viršesnės už atitinkamas galiojančios dvišalės Respublikos ir Moldovos Respublikos sutarties nuostatas. Galiojančiomis skrydžių teisėmis, kurios suteiktos pagal dvišalę sutartį ir kurioms šis susitarimas netaikomas, galima ir toliau naudotis su sąlyga, kad valstybės narės ir jų piliečiai nėra diskriminuojami. Priėmus įstatymą ir ratifikavus susitarimą, bus įgyvendinti Lietuvos įsipareigojimai dėl Europos Sąjungos teisės perkėlimo. Siūlyčiau priimti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Jūsų nori paklausti kolega K. Starkevičius. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš norėčiau paklausti, kaip bus traktuojama Padnestrės oro erdvė? Ar kaip Moldovos teritorija, ar reikės su Rusija suderinti dėl Padnestrės, ar čia patenka į tą sąvoką, kurią mes dabar deriname, ar ne?
R. MASIULIS. Aš šį klausimą pasitikslinsiu, atsakysiu jums, dabar negaliu pakomentuoti.
PIRMININKAS. Čia gal Užsienio reikalų ministerija galėtų žinoti. Gerbiamieji kolegos, ar yra norinčių kalbėti už? Už nori K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Na ką, kolegos, Europos integracijos dalykas, balsuokime už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar galime bendru sutarimu? Prašom balsuoti. Kas pritariate ratifikavimo su Moldova įstatymo projektui Nr. XIIIP-1273, balsuojate už po pateikimo, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Prašom, kolegos, kviečiu užimti savo vietas ir balsuoti. Balsavimas pradėtas.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 95 Seimo nariai: už – 94, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Užsienio reikalų komitetas, kaip papildomas – Ekonomikos komitetas. Ar reikia dar kitokių komitetų? Nereikia. Siūloma svarstyti gruodžio 12 dieną.
16.01 val.
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VIII-602 4 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1162, Farmacijos įstatymo Nr. X-709 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1163 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 2-7a ir 2-7b klausimai – įstatymo projektai Nr. XIIIP-1162 ir Nr. XIIIP-1163. Kviečiu kolegę A. Širinskienę pateikti abu projektus. Prašom, kolege.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taigi, mielieji kolegos, noriu pristatyti du įstatymų projektus. Iš tiesų pagrindiniai narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės principai yra numatyti Jungtinių Tautų 1961 metų konvencijoje ir ta konvencija, kaip žinome, pateikia narkotinių medžiagų sąrašus.
Į konvencijos pirmąjį sąrašą yra įtrauktos medžiagos, dėl kurių yra didžiausia priklausomybės rizika, todėl konvencija nustato, kad valstybės narės tas medžiagas iš pirmojo sąrašo turi labai griežtai kontroliuoti ir gali leisti naudoti tik dėl dviejų priežasčių, t. y. tada, kai tos medžiagos yra vartojamos mokslo ir medicinos tikslais. Tačiau konvencijoje buvo numatyta valstybės, prisijungusios prie konvencijos, diskrecija apsispręsti dėl vartojimo medicinos ir mokslo tikslais.
Lietuva iki šiol buvo priėmusi sprendimą leisti pirmojo sąrašo narkotines medžiagas vartoti mokslo tikslu, tačiau vartoti medicinos tikslu buvo draudžiama. Taigi praktikoje iš tiesų galėjo atsirasti tokių situacijų, kada vaistų gamintojai pagamina saugius ir efektyvius vaistus, tačiau negali registruoti Europos Sąjungoje ar nacionalinėje teisėje nustatyta tvarka.
Siūlomais įstatymų projektais ir siūlome šią situaciją taisyti, tiesiog nekeisti pirmojo sąrašo apimties, t. y. visas narkotines medžiagas, kurios yra pirmajame sąraše, taip pat palikti, kaip jos yra. Nedarome intervencijos į konvencijos reguliavimo sritį, tačiau teikiamais tiek Farmacijos įstatymo, tiek Narkotinių medžiagų ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pakeitimais atveriame kelią viso pirmojo sąrašo medžiagoms būti vartojamoms kaip veikliosioms medžiagoms vaistams gaminti.
Atitinkamai atsiranda ir saugikliai, t. y. kaip ir visiems kitiems vaistiniams preparatams, taip ir vaistams, pagamintiems iš pirmojo sąrašo psichotropinių medžiagų ir pirmojo sąrašo narkotinių medžiagų, turės būti taikoma registracijos tvarka ir, be abejo, turės būti pateikti, kaip ir dėl visų kitų vaistų, moksliniai įrodymai, kuriais yra užtikrinamas tiek to vaistinio preparato saugumas, tiek jo efektyvumas pacientui.
Be to, kadangi puikiai suprantame, kad pirmojo sąrašo medžiagos yra pačios grėsmingiausios pagal klasifikavimą priklausomybės prasme, tai Sveikatos apsaugos ministerija dėl bendradarbiavimo su kitomis žinybomis būtų įpareigota numatyti ir sukurti poįstatyminį reguliavimą, kaip tie vaistiniai preparatai, kurie yra registruojami su pirmojo sąrašo medžiagomis, judėtų Lietuvos Respublikoje, kaip į ją patektų, būtų skirstomi per vaistines ir t. t.
Taigi neidami į kompromisą dėl saugumo ir narkotinių medžiagų judėjimo kontrolės mes kartu, manau, gebėtume užtikrinti ir tai, kad Lietuvos pacientus pasiektų saugūs ir efektyvūs moksliniais įrodymais pagrįsti vaistiniai preparatai, pagaminti iš visų, jeigu rinkoje tokių atsirastų, pirmajame sąraše esančių narkotinių ir psichotropinių medžiagų.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege, už pristatymą. Jūsų nori paklausti keletas kolegų Seimo narių. M. Majauskas – pirmasis. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Gerbiama Agne Širinskiene, aš tikrai noriu nuoširdžiai padėkoti jums ir už pristatymą, ir už registruotą projektą. Nedažnai tą darau, bet tą darau dabar, ir tai darau tikrai iš visos širdies, nes tai yra tikrai labai reikalingas įstatymas. Labai džiaugiuosi, kad yra bendras tiek politinis, tiek visuomenės sutarimas, kad reikia užtikrinti sunkiai sergantiems ligoniams geriausią įmanomą gydymą ir tą padaryti kaip įmanoma greičiau.
Mano klausimas būtų toks. Ar nebūtų galima pabandyti padaryti tai greičiau nei per metus, o, tiksliau, dar daugiau nei metai, kaip jūs esate numatę šių įstatymų įsigaliojimą? Galbūt galėtume nustatyti greitesnį įsigaliojimo terminą ir šiek tiek paskubinti ministeriją, nes žmonių, kurie serga, yra labai labai sunki situacija?
Antras klausimas yra dėl maisto papildų, kuriuose nėra psichotropinės medžiagos THC, bet jie visai neseniai buvo uždrausti Lietuvoje, jie turi CBD veikliąją medžiagą. Jie daugelyje šalių yra leidžiami kaip maisto papildai ir taip pat yra labai reikalingi preparatai ligoniams. Ar nemanote, kad juos taip pat reikėtų peržiūrėti?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tiesų dėl įsigaliojimo termino. Mes, prieš pateikdami įstatymo projektą, tą projektą kažkiek deriname ir su Narkotikų kontrolės departamentu. Įvertinus tai, kad yra narkotinių medžiagų judėjimas per sienas ir bus tam tikri apribojimai, buvo išsakyta dvejonė tos institucijos, kad jie norėtų turėti laiko paderinti ir kartu su Europos Sąjungos institucijomis, nes mes jau paliesime ir prekių judėjimą per sienas.
Dėl antro jūsų klausimo – maisto papildų. Kaip žinote, Europos Sąjungos teisyne maisto papildai yra reguliuojami ne pagal vaistų teisę, o maisto teisynas yra taikomas. Šiuo atveju vėlgi kiltų tam tikrų teorinių ir praktinių klausimų, kaip galėtų vaisto papildas turėti veikliąją medžiagą, kuri turi tam tikrą poveikį, nes pagrindinis atribojimas vaistinio preparato ir maisto papildo yra ir tam tikras veikliosios medžiagos kiekis, ir daug dalykų. Vėlgi negalime griežtai sakyti, ir mes klaidintume visuomenę sakydami, kad maisto papildai gydo ar atlieka kokias nors vaistų funkcijas. Maisto papildo pagrindinė funkcija yra papildyti maisto racioną tomis medžiagomis, kokių trūksta tuo metu vartotojui.
Tikrai siūlyčiau nepainioti pacientų gydymo ir farmacijos teisyno, maisto papildų teisyno bei raciono papildymo tam tikromis medžiagomis. Šiuo atveju mes apsiribojame tik farmacijos teisynu.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Armonaitė. Prašom.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju už iniciatyvą, kurią tikriausiai reikėjo mums Lietuvoje priimti daug daug anksčiau, jau net nekalbu apie šią kadenciją, kalbu apie ankstesnes kadencijas. To iš tiesų reikia čia ir dabar.
Aš vis dėlto norėčiau paklausti jūsų nuomonės apie paplitusį pasaulyje, ir Vakarų Europoje, ir Kanadoje, gydymąsi kanapėmis, kai gydytojas išrašo receptą žmogui, kuris gali pats užsiauginti ir išgauti ekstraktą. Yra labai griežtai ribojama, kiek augalų tu gali auginti, yra labai griežtai kontroliuojama. Tai negali būti vieša, kažkur laukuose ir panašiai. Tai yra griežtai reguliuojama, tik su gydytojo receptu.
Kokia vis dėlto jūsų nuomonė yra dėl šio būdo? Dabar mes kalbame tik apie farmaciją, mes kalbame tik apie vaistų gamintojus, bet galbūt būtų galima ir natūraliu būdu tas veikliąsias gydomąsias medžiagas išgauti? Dėkoju.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tiesų jūs pati paminėjote – Kanadoje. Aš nežinau, ar yra Europos Sąjungoje. Išmanant Europos Sąjungos vaistų teisyną, kiltų tam tikrų klausimų. Vėlgi atsiranda problema – tai tos kultūros homogeniškumas, kai vaistų pramonė gamina, jinai užtikrina ir veikliųjų medžiagų vienodą pasiskirstymą, ir kitus aspektus, kas vėlgi yra labai svarbu tiek užtikrinant pacientui vaisto teigiamą poveikį, efektyvumą ir saugumą. Kitas dalykas, na, nepamirškime, kad tai yra konvencijos pirmojo sąrašo medžiagos, kai mūsų tarptautiniai įsipareigojimai tikrai reikalauja užtikrinti aukštus apsaugos standartus. Tai aš turėčiau labai didelių abejonių.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė V. Vingrienė. Prašau.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Aš, kaip Pluoštinių kanapių įstatymo rengėja, dar Žemės ūkio ministerijoje esu įsigilinusi būtent į šitą sritį. Kalbama būtent apie šio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kalbama daugiau apie šiuos kanapių produktus, įtrauktus kaip vaistiniai preparatai, tai tikrai labai palaikyčiau.
Kitas klausimas būtų tas, ar nereikėtų eiti paprastesniu keliu, t. y. tiesiog perkelti iš pirmojo sąrašo, kuriame esančių medžiagų negalima net vartoti, tarkime, tą patį tetrahidrokanabinolį ar kanapių dervą, į antrojo sąrašo preparatus, kurie jau leidžiami vartoti medicinoje, kaip morfinas ar kiti. Tai būtų daug paprastesnis kelias – tiesiog ministro įsakymu pakeisti, ką leidžia ir Tarptautinė narkotikų konvencija. Tokiu atveju tą ir padarė kitos šalys, tarkime, ta pati Vokietija arba Čekija, rodos, ir Slovėnija. Aš manau, kad mes turėtume eiti paprastesniu keliu.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mes diskutavome dėl tokio varianto, tačiau suprantame, kad medžiagų kilnojimas iš vieno sąrašo į kitą lemia ir tų medžiagų judėjimo per sienas teisinį režimą, o vienos medžiagos perkėlimas į antrąjį sąrašą reikštų, kad ta medžiaga per sienas juda lengviau.
Kitas dalykas, farmacijos pramonė puikiai ir labai sparčiai vystosi, tai aš nematau priežasties diskriminuoti ir kalbėti vien tik apie kanapes. Matant farmacijos pramonės pažangą ir tuos tyrimus, kurie prasideda, tikrai gali būti taip, kad ir kitos veikliosios medžiagos, kurios yra pirmajame sąraše, galės būti vartojamos pacientams gydyti. Tiesiog mes, nekeisdami teisinio režimo sąrašo, pasakome, kad taip, visas pirmasis sąrašas, ar tai yra kanapės, kanabinoidai ar kitos medžiagos, kurios yra narkotinės, gali būti vartojamos žmonėms gydyti. Tačiau įvertinę tai, kad Jungtinių Tautų bendroje konvencijoje sakoma, kad tai yra išskirtinė tikimybė, kad tai yra priklausomybę sukeliančios medžiagos, judėjimo per sienas dėl šios priežasties mes išlaikome griežtą teisinį režimą. Tai ir saugumo dalykai, viena vertus, ir, be abejo, pacientų gydymo prieinamumas, kita vertus.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Kamblevičius. Prašau.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, norėjau paklausti. Ar yra nors pusė Europos Sąjungos šalių, kurios vartoja? Kitas klausimas. Ar nepaleisime mes iš butelio džino? Matote, jau kalba apie auginimą, apie viską.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš nemanau, kad mes paleidžiame džiną iš butelio. Europos Sąjungoje, kiek man teko susipažinti, yra keturi vaistiniai preparatai, kurie yra įregistruoti dalies Europos Sąjungos valstybių, tikrai mažiau negu pusės valstybių. Yra rengiama viena paraiška dėl centrinės registracijos, tai atliks Europos vaistų agentūra Londone. Na, paraiškos rengimas, aišku, nereiškia registravimo. Taip, Europoje yra vaistinių preparatų, kurie yra pagrįsti moksliškai. Vertiname, kad Europos Sąjungos teisynas, kurį mes esame perkėlę iš esmės farmacijos srityje pažodžiui, tikrai taiko aukštus saugumo, efektyvumo, mokslinių tyrimų įrodymų laipsnius. Manau, kad rizikos dėl tos apimties, kiek apima teikiamas projektas, nėra. Aš riziką daugiau matyčiau dėl tų siūlymų, kurie nuskambėjo salėje, dėl auginimo vietoje ar kitų dalykų, dėl perkėlimo iš vieno sąrašo į kitą. Šiuo atveju paliekame pirmąjį sąrašą, kad būtų leistas tas griežtas ir kontroliuojamas judėjimas. Jeigu vėlgi atsiras vaistų gamintojų, kurie kreipsis su paraiškomis į nacionalines tarnybas, prekiauti tokiais vaistais tikrai galima. Kiek man teko domėtis, tai Vaistų kontrolės tarnyba iki šiol nėra gavusi nei farmacijos paklausimų, nei pamačiusi kokio nors susidomėjimo tokius vaistus teikti rinkai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama pirmininke, jūs atsakėte į visus klausimus. Yra tik norinčių kalbėti už. Gal galime bendru sutarimu?.. Ne, M. Majauskas nori. Prašau M. Majauską.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mes šiandien įteisinome medicinines kanapes Lietuvoje. Pradedame labai labai svarbų procesą. Viena vertus, tai ilgai lauktas istorinis žingsnis, kita vertus, matyt, geriau vėliau nei niekada. Šiandien aš ypač noriu padėkoti už šitą žingsnį ir pasakyti, kad tai nėra joks mano ar mano kolegų nuopelnas, bet tai yra pacientų, kurie šiandien išdrįso kalbėti atvirai ir labai aiškiai apie tai, kad jiems reikia pagalbos ir jie turi gauti visą geriausią gydymą, o mūsų pareiga tai užtikrinti. Gerbiami kolegos, noriu padėkoti ir pakviesti balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-1162 ir Nr. XIIIP-1163 po pateikimo. Kas pritaria įstatymų projektams, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. (Triukšmas salėje) Kviečiu visus balsuoti! Balsavimas pradėtas.
Gerbiami kolegos, balsavo 93 Seimo nariai: už – 92, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Sveikatos reikalų komitetas. Galime pritarti? Pritarta. Ar reikia papildomų? Nereikia. Siūloma svarstyti abu projektus gruodžio 12 dieną. Ačiū. (Balsai salėje) Prašau. (Balsai salėje) Siūlote Prevencijos komisiją? Sutinkame? Ar reikia Prevencijos komisijos. (Šurmulys salėje) Reikia? Nereikia? Vieni sako, kad taip, kiti, kad ne. Klausiu Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės. Pirmininkė neturi nuomonės, tada pritariame.
Prašau A. Sysą.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, mes turime specialiai sukurtą komisiją. Kam mes kuriame komisijas, kurios nieko nedaro? Tai, kad turėtų… Mes gi posėdžiaujame kiekvieną savaitę ir rytoj vėl posėdžiausime, tai mes tikrai turėtume pasižiūrėti.
PIRMININKAS. Kolegos, siūlau pritarti pasiūlymui. M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mes turime daug vaistų, kurie yra opijaus pagrindu, kurie sukelia ir fizinę, ir psichologinę priklausomybę, kurie pasižymi tolerancija, vadinasi, kiekvieną kartą didesnė dozė, ir paskui efektyvi dozė labai nedaug tesiskiria nuo veikliosios dozės. Tai iš tikrųjų mes turime visiškai čia kitą situaciją, mes kalbame apie vaistus, kurie yra reikšmingai ir saugesni, negu šiuo metu vartojami, tarp jų ir gerai žinomas afentanilis. Tie vaistai, apie kuriuos kalbėjo gerbiama Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė, yra reikšmingai saugesni, todėl turėtų būti priimama kuo greičiau ir nestabdoma įvairiomis procedūromis.
PIRMININKAS. Ne, aš nemanau, kad čia stabdo. Aš manau, kad Prevencijos komisija prisitaikys ir tikrai apsvarstys, čia daug laiko netruks. Kadangi nuomonės nesutampa, siūlau pritarti ir Prevencijos komisijai. Projektus, kaip minėjau, siūloma svarstyti gruodžio 12 dieną. Gerbiami kolegos, mes dar nebaigėme rytinės darbotvarkės. Norėčiau pakviesti K. Mažeiką.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Pirmininke, juk nesutarėme. Jūs kaip ir turėtumėte pasiūlyti balsuoti, ar?..
PIRMININKAS. Paprastai tokiais atvejais nebalsuojame, yra norinčių…
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Bet jeigu aš paprašiau ir nepritariau, tai bent jau būtų korektiška leisti balsuoti.
PIRMININKAS. Bet kai mes skiriame komitetus, nebalsuojame, kas yra prieš, kas yra už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ar galime, jei prašau balsuoti?
PIRMININKAS. Norite balsuoti?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiami kolegos, M. Majauskas siūlo balsuoti. Grįžtame vėl prie to paties klausimo… (Balsai salėje) Ar reikia šį klausimą, kuris buvo prieš tai A. Širinskienės pristatytas, šalia pagrindinio Sveikatos reikalų komiteto dar duoti papildomai pasvarstyti Prevencijos komisijai? Kas už, balsuoja… Balsuojame alternatyviai. Kas už, balsuoja už pasiūlymą dėl Prevencijos komisijos, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje)
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Pirmininke, jūs ne taip suformulavote. Yra Priklausomybių prevencijos komisija.
PIRMININKAS. Priklausomybių, taip, taip.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). O jūs sakėte Prevencijos, šiaip dar yra Savižudybių ir smurto prevencijos komisija.
PIRMININKAS. Taip, taip, Priklausomybių, aš turėjau galvoje Priklausomybių. Kas pritaria šitam A. Syso pasiūlymui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Dėl papildomo komiteto, šiuo atveju komisijos.
Gerbiami kolegos, už balsavo 24, prieš – 65. Nepritarta.
16.20 val.
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 11 straipsnio ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1116 (pateikimas)
Dabar jau tikrai grįžtame prie rytinės darbotvarkės nepabaigtų klausimų. Tai yra 1-18 klausimas – Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1116. K. Mažeika, komiteto pirmininkas. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamieji kolegos, išties noriu pristatyti įstatymą, kuris lyg ir buvo atmestas prieš pusę metų, bet tai yra labai susijęs su Medžioklės įstatymu projektas, nes siekiant įgyvendinti tikslus, kurie keliami įstatyme, tomis pataisomis, kurios numatytos, išties yra siūloma padidinti mokestį už gamtos išteklius, kuris buvo didintas gana seniai. Aptarta ir su medžiotojų bendruomene. Tikrai nemažai žmonių pritaria būtent šiam žingsniui, nes lūkesčiai, kurie keliami, tikrai reikalauja resursų. Bet kokiu atveju lyg ir buvo pasigirdę, kad nukentės savivaldybės, tačiau prieita prie kompromiso, kad mokestis turėtų didėti du kartus ir lygiagrečiai – po 50 % savivaldybėms ir 50 % į specialiąją Aplinkos ministerijos programą. Tai leistų pasiekti visų užsibrėžtų tikslų.
Kalbant apie savivaldybes, tai toms savivaldybėms, kurios patiria daugiau žalos nuo vilkų ar kitų plėšrūnų, būtų kompensuotas tas skirtumas, nereikėtų ieškoti papildomų lėšų.
O kalbant apie ministerijos specialiąją programą, tai ji išties yra praplėsta ir būtent akcentuotos su medžiotojais susijusios veiklos. Kaip žinote, įstatyme yra naikinamas būtent sąvadas, tai yra duomenų pateikimas į sąvadą, tai medžiotojams kainuodavo iki 20 eurų, o iš to lyg ir išgyvendavo Medžiotojų ir žvejų draugija arba kitos draugijos. Išties lyg ir buvo pasigirdusios kalbos, kad pati draugija neturės pajamų, neturės iš ko gyventi, nutrūks daug metų trukusi veikla, gera veikla, susijusi su medžiotojų kultūros kėlimu, su kitomis tradicijomis. Numatyta iš Aplinkos ministerijos specialiosios programos numatyti lėšų vykdyti būtent projektinei veiklai, susijusiai su medžiotojų kultūros tradicijų puoselėjimu, su renginiais, su Lietuvos šimtmečio renginiais, kurie numatyti, taip pat kitai veiklai, susijusiai su medžioklės saugumo reikalais, su medžioklės atsakomybe.
Galiu tiktai paminėti, kad šiandien ministerija surinkdavo apie 30 %. Tai būdavo apie 1,1 mln. eurų. Savivaldybėms tekdavo per 3,5 mln. eurų. Jeigu po 50 % išlyginus lėšų paskirstymą ir padidinus du kartus, savivaldybėms padidėtų apie 30 %. Savivaldybės, kaip ir minėjau, turėtų daugiau lėšų įvairioms programoms. Ne tik žalai atlyginti, bet ir kas susiję su sveikatingumu, ir kitomis aplinkosauginėmis programomis.
Kolegos, jeigu turėsite klausimų, tikrai mielai atsakysiu.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmasis – E. Pupinis. Prašau, kolega.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega. Apie įmokų padidinimus iš tikrųjų irgi yra atskira nuomonė, nes galbūt tie žmonės, kurie neturi už ką sumokėti, apskritai bus eliminuoti iš medžioklės. Bet klausimas apie visa kita. Iš tikrųjų bent jūsų politinė doktrina buvo tokia, kad jūs turėtumėte pasitikėti kuo arčiau esančiomis bendruomenėmis, bet šiuo atveju išeina taip, kad jūs perskirstymą darote atvirkščiai – šiek tiek procentus mažinate savivaldai ir žemiausiai grandžiai ir visus pinigus bandote perkelti aukščiau, neva aukštesnė valdžia geriau išspręs. Iš tikrųjų ar nemanote, kad vis dėlto reikėtų laikytis subsidiarumo principo? Jeigu pinigai surenkami tam tikriems tikslams (o čia iš tikrųjų medžiotojai dėl plotų prižiūrėjimo ir dėl pamaitinimo), tai iš tikrųjų kam kelti viršun, kai galima skirstyti ten, kur jie surenkami? Ačiū.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Geras klausimas. Tačiau, kaip ir minėjau pradžioje, kad išties padidėja tos pačios dotacijos ir savivaldybėms. Tikrai nenukenčia. Teko įvertinti nemažai savivaldybių – nepanaudoja maksimaliai tų pinigų, kuriuos gauna už vilkų žalą ir iš kitų eilučių. Tiesiog grąžina į biudžetą. Visai nedaug savivaldybių tiesiog pritrūksta tų pinigų ir prašo papildomų dotacijų. Bet turiu paminėti ir tai, kad medžiotojai tikrai atsakingai ir prižiūri, daugelis ir maitina tuos žvėris, bet turime paminėti ir tai, kad šiandien Vyriausybė per tiek metų turėjo imtis ir kraštutinių priemonių, kad padėtų kovoti su afrikiniu kiaulių maru, moka išmokas po 300 eurų. Kiti žmonės tiek pensijos negauna, kiek gauna medžiotojai už vieną sumedžiotą šerną. Tie pinigai tenka medžiotojų būreliams, kurie iš tų pinigų taip pat lygiai gali… Tas lėšas gali išleisti ar sumokėti mokesčiui, ar tam pačiam žvėrių pašarui, ar kokiai nors kitai infrastruktūrai ir renginiams organizuoti.
PIRMININKAS. Klausia R. Martinėlis. Prašau.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėjau paklausti. Jūs minėjote, kad, keliant nuomos mokestį savivaldai, bus daugiau skiriama sveikatingumo programoms. Tai yra labai teigiama.
Norėjau paklausti, ar bus investuojama iš Aplinkos ministerijos į medžioklės infrastruktūrą, sakykim, šaudyklų ir kitų įrenginių plėtrą?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Geras klausimas. Išties iš Aplinkos ministerijos specialiosios programos taip pat… Tame pagrindiniame įstatyme ir yra numatyta, kad būtent su medžioklės kultūra susijusioms veikloms, taip pat gyvūnų veisimo programoms. Lyg ir sutarta su medžiotojų bendruomene, kad ir smulkiosios faunos – kurapkų, kiškių veisimo programoms tikrai būtų tikslinga tuos pinigus naudoti. Taip pat Medžiotojų ir žvejų draugija, įstatyme įtvirtinta, bus atsakinga už medžiotojų saugumo užtikrinimą, saugios medžioklės užtikrinimą. Vėlgi tie pinigai galėtų būti naudojami būtent jų turimai infrastruktūrai, kuri yra nusidėvėjusi, dažnai nelabai tinkama, remontuoti, restauruoti, pritaikyti prie šiuolaikinių reikalavimų. Kaip daugelyje Europos šalių, sakykim, tuos praktinius įgūdžius formuoja ne teoriškai kaip dabar, bet galėtų lygiai taip pat, kaip ir kitose šalyse, praktiškai formuoti ir atsakyti būtent medžiotojų organizacijos.
PIRMININKAS. Gerbiamas pirmininke, aš suprantu, kad jūs turite daug žinių šiuo klausimu, bet jeigu jūs trumpiau atsakytumėte… Labai daug Seimo narių nori paklausti. Gerai? Klausia A. Baura. Prašau.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamas kolega, mano klausimas yra analogiškas kolegos E. Pupinio. Pats esu iš to regiono, kuris bene labiausiai šiais ir praeitais metais yra nukentėjęs nuo vilkų daromos žalos, aš tiesiog pasakysiu pavyzdėlį. Šiais metais Anykščių rajone nuo vilkų… Užfiksuota tų tokių, kurie jau registruoti, 30 atvejų, o tai reiškia, kad vilkai papjovė 96 avis, 3 veršius ir 1 ožką. Tiktai tai, kas yra registruota. Čia pinigų suma tikrai yra nemaža. Mes turėjome atvejį, kai 2014 metais jau pagal rajono savivaldybės specialiąją programą dėl atlyginimo už vilkų padarytą žalą buvome pritrūkę pinigų.
Mano klausimas būtų toks: ar vis dėlto čia neperlenkta lazda, kai 11 straipsnio 2 dalyje siūloma būtent po 50 % to mokesčio padaryti pinigų? Tuo labiau aš nebūčiau linkęs gal sutikti su jūsų teiginiu, kad buvo savivaldybių, tų…
PIRMININKAS. Klauskite, kolega.
A. BAURA (LVŽSF). …kurios nepanaudojo pinigų. Aš nelabai suprantu, kaip taip gali būti.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Galiu paaiškinti, nes numato… dėl galimos padarytos žalos yra numatyta savivaldybėje eilutė ir, jeigu žalos nebuvo, jos nepanaudoja praktiškai. Ką ir noriu paminėti, kad yra vėlgi įstatymo projektas ir ministerija siūlo lygiai taip pat. Ir mes siūlome ir pritariame tam, kad būtų atlyginama žala ne tik už tiesiog gyvūnus, kurie buvo vilkų sudraskyti, bet ir būtų įvertinta, kokio tai lygmens gyvūnai: ar tai veisliniai gyvūnai, ar tiesiog paprasti ūkiniai gyvūnai, kurių vertė yra pakankamai skirtinga. Veisliniai, kaip suprantate, yra daug brangesni. Mūsų skaičiavimais, to 30 % padidėjimo tikrai pakaktų, o jeigu kiek trūktų, visada galima suderinti su ministerija. Jie tikrai atsižvelgia į tuos ūkininkų prašymus, savivaldybių prašymus ir ta žala kompensuojama. Nebuvo tokio atvejo, kad nebūtų kompensuota.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamas komiteto pirmininke, aš vis tiek nesuprantu jūsų logikos. Jūs pasakote, kad savivaldybės tų lėšų neišnaudojo. Tai kam tada reikia daugiau surinkti? Toliau – dar vienas niuansas. Kaip jūs skaičiuosite tuos mišrius miškus? Vienu medžiu daugiau ar mažiau lapuočių ar spygliuočių? Galbūt reikėtų nustatyti vieną bendrą tarifą, jeigu ten yra kas nors mišraus? Ir, aišku, pensininkų čia jūs tikrai neapginsite, nes visi privalės būreliuose mokėti didesnius mokesčius. O čia kaip su PVM šilumos tarifui – bus daug žmonių, pensininkų, kuriems iš tikrųjų bus sunku pakelti tuos padidėjusius mokesčius.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų galiu pasakyti, kad metodiką, kaip skaičiuojami mokesčiai dėl mišrių miškų, spygliuočių ar pievų, nustato mokslininkai. Tam ir yra daromas Medžioklėtvarkos projektas – kas dešimt metų žiūri, kiek kokių miškų, kiek kokių mokesčių turi būti. Tam ir skaičiuojama, tam dirba mokslininkai, ne kokia nors atskira komisija. Buvo mokslininkų įžvalgų, kad tikrai būtų tikslinga peržiūrėti įkainius, nes po šito įstatymo turėsime dėl gamtos išteklių, kalbant apie žvyrą, vėlgi sulyginimo. Tie ištekliai, kurie, palyginus su gyvąja gamta, lyg ir turėtų būti mažesni, yra ir taip gerokai didesni už gyvosios gamtos išteklius. Manau, tai pakankamas signalas, kad reikėtų tai peržiūrėti. O dėl pensininkų galiu pasakyti, kad yra beveik apie 10 tūkst. medžiotojų, kurie iš viso neturi kur medžioti. Tai ne tik pensininkai, bet ir jaunimas, ir gana jauni. Tos pačios draugijos suka galvas, kaip tiems žmonėms suteikti galimybę. Manau, kad turime atsižvelgti bendrai į visus. Neturime žiūrėti tų, kurie kažkada turėjo tam tikrų privilegijų. Turime žiūrėti į visus vienodai, vertinti ir leisti, suteikti galimybę visiems pasirinkti.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausia J. Olekas. Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs labai aiškiai šiuo įstatymo projektu siūlote padidinti mokesčius ir padidinti tiems medžiotojams, kurie galbūt ir neturi tų pajamų. Aš kalbu apie tuos, kurie gyvena, sakykime, iš pensijos ir panašių dalykų. Galbūt tas jūsų siūlymas dėl naujų mokesčių įtraukimo galėtų būti susijęs, pavyzdžiui, su priėmimo į klubus, būrelius tvarkų keitimu, bet šiuo atveju jūs einate keliu, kai didindami mokesčius galbūt dalį tų mažiau turtingų žmonių išvarysite iš medžioklės ir tada jų vietas užims kiti.
Antras dalykas. Nelabai tikėtinas jūsų sakymas, kad mes pakelsime mokesčius, tada liks ir savivaldybei, bet faktiškai savivaldybės dalį, kuri skiriama nuo šitų mokesčių, sumažinate. Mano klausimas būtų labai konkretus. Ar nematote kitų būdų, kaip įtraukti jaunimą į medžioklės…
PIRMININKAS. Klauskite.
J. OLEKAS (LSDPF). …veiklą nedidinant mokesčių tiems žmonėms, kurie dabar medžioja ir galbūt neturi tam lėšų? Ačiū.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Galbūt aš pataisysiu jus. Tikrai manau, kad tai nėra vargingų žmonių užsiėmimas, pirmiausia. Galbūt ir yra kažkokia dalis žmonių, kuriems bus sudėtingiau, bet, manau, visi klubai turi asociacijos, vadinkime, turi galimybę priimti daugiau narių ir taip išskaidyti mokestį, susimažinti ir kompensuotis. Tai neturėtų būti baimė būti uždariems ir bandyti visomis galimybėmis išlaikyti tą patį, vadinkime, plotą su tiek pat žmonių. Tai, manau, turėtų atrišti rankas, atverti duris ir būti atviresniems, pasitikėti tais jaunaisiais kolegomis.
Kitas dalykas. Yra nemažai medžiotojų, kurie priklauso dviem, trims ar netgi penkiems klubams. Nedideli mokesčiai leidžia jiems, suteikia galimybę priklausyti keliems klubams. Galbūt jie atlaisvins vietą ir į tą vietą bus priimtas tas jaunas, naujas medžiotojas. Tai vėlgi kita alternatyva. O kitiems, kurie turi vėlgi tuos didelius miškus, gerus miškus, žinote, įstatymo pataisa yra pateikta dėl to, kad bus galima oficialiai parduoti žvėrieną, kurią jie sumedžioja, nes šiandien labai klesti nelegali prekyba. Skelbimuose, jeigu atsidarytumėte skelbimų portalus, tikrai galima rasti daug skelbimų, kuriai parduodama mėsa ar kokie nors žvėrienos gaminiai. Tai galėtų būti dalis pajamų ir jie taip pat galėtų kompensuoti tą dalį, vadinkime, tą skirtumą, ir taip mes paskatintume ir ūkiškumą, ir sudarytume galimybę ūkiškai tvarkytis ir gauti pajamas į biudžetą.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Už norėtų kalbėti V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Man leidžiate?
PIRMININKAS. Prašau.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas pirmininke, aš tikrai kviečiu kolegas palaikyti šį įstatymo pakeitimo projektą, nes dabar kalbama ne vien apie pomėgį, kai mes atitinkamai turėtume užtikrinti galimybę medžioti ir mokėti galbūt mažesnius ar didesnius mokesčius, bet klausimas yra pusiausvyra tarp gamtos išteklių ir paties pomėgio. Aš manau, kad gamtos išteklių naudojimas taip pat turi savo kainą ir vėl tie patys mokesčiai bus paskirstyti tiek už medžiojamų gyvūnų padarytą žalą, tiek ūkininkams, tiek ūkiniams gyvuliams, tiek galbūt ūkininkų plotams. Manau, kad tikrai labai logiškas siūlymas padidinti mokesčius dvigubu tarifu. Kviečiu visus palaikyti. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Prieš – E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Kolega kalbėdamas tikrai daug čia pasakė tokių įdomių frazių, kai tenka suprasti, kad medžioklė nėra kokių nors vargingų žmonių užsiėmimas, reikia, kad tuo užsiimtų tik turtingi žmonės.
Dar vienas dalykas. Iš tikrųjų kam reikalingi tie pensininkai, kurie medžioja, nes, anot gerbiamo kolegos Seimo nario Kęstučio, laukia daug jaunų žmonių su šautuvais, kurie turi būti, vadinasi, įeiti į medžioklių plotus ir, ko gero, taip reikia suprasti, kad tam ir didinama kaina, kad kažką patrauktų ir kažkas galėtų pradėti medžioti.
Dar viena blogybė – tai, kad iš tikrųjų bandoma gana neteisingai perskirstyti lėšas. Dalį lėšų, kurios turėtų būti panaudojamos spręsti vietos problemoms, – čia ir gerbiamas A. Baura sakė, kad vietos problemų tikrai yra, kas susiję su kompensavimu ir dėl plėšrūnų, ir dėl šernų plotų sugadinimo. Tai vėlgi jos turi būti kuo žemiau, o ne ten kur nors aukščiau spręsti globalias problemas, kažkokių šaudyklų ir taip toliau. Tikrai nepritarsiu, nes, manau, ir kiti iš regiono turėtų tam nepritarti. Iš tiesų problemos turi būti pagal subsidiarumo principą sprendžiamos kuo žemiau, o ne atiduotos ministerijoms, kurios po to lėšas išdalina neaišku kam, o problemos lieka neišspręstos. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, nėra bendro sutarimo. Turime balsuoti dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1116. (Balsai salėje) Kas pritaria įstatymo projektui po pateikimo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje) Prašau ramiai atsisėsti, balsuoti ir netriukšmauti, jeigu galima. (Šurmulys salėje) Balsavimas pradėtas.
Gerbiami kolegos, balsavo 79 Seimo nariai: už – 51, prieš – 2, susilaikė 26. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Galime pritarti? Ir kaip papildomi – Aplinkos apsaugos komitetas, Kaimo reikalų komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar pakaks? (Balsai salėje) Pakaks. Siūloma svarstyti gruodžio 5 dieną.
Dėl vedimo tvarkos – P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, aš manau, kad galbūt būtų įdomi Vyriausybės išvada šiuo klausimu. O apskritai kas čia stebisi – tai anksčiau tik karaliai medžiodavo, jokie elgetos ir pensininkai nemedžiodavo, tai yra karalių pramoga ir reikia suprasti vieną kartą. Dabar kokie čia pensininkai – tegu sėdi sau namie ant pečiaus, o nemedžioja. Čia turtuolių pramoga ir turi suprasti, ir dar mokesčius reikėtų didinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Pirmininke, reikia Vyriausybės išvados? Nereikia. Pirmininkas sako, kad nereikia.
Kolegos, baigiame šį klausimą.
16.40 val.
Informaciniai pranešimai
Turiu informaciją: įvyko pasikeitimų Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijoje. Frakcijos seniūno pavaduotoju išrinktas A. Butkevičius.
16.40 val.
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1267 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 1-19 klausimas. Vėl kviečiu K. Mažeiką į tribūną. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1267. Pateikimas. Prašom, pirmininke.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Šis įstatymo projektas kalba apie gelmių išteklius. Siūloma suvienodinti žvyro ir kito smėlio mokesčio tarifus, nes taip bus supaprastintas mokesčio deklaravimas ir nekils ginčų tarp naudingų iškasenų naudotojų ir kontroliuojančių institucijų. Galiu tik pagarsinti, kad šiandien smėlio kubinis metras yra įvertintas 38 euro centais, o žvyro – 48 euro centais. Siūloma nustatyti 42 euro centus už smėlį ir žvyrą, kad nekiltų, kaip ir minėjau, įvairių diskusijų ir vertinimų, nes tie sluoksniai yra persidengę ir patiems eksploatuotojams kyla daug klausimų. Galbūt kai kuriais atvejais kyla ir tam tikrų smulkių korupcinių atvejų, kai lyg ir pakraunamas vienas, o užrašomas kitas. Tai išties labai logiškas sprendimas suvienodinti ir kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti V. Kamblevičius. Prašom, kolega. V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Taip, taip. Norėjau jūsų paklausti. Nustatant kainas, visų pirma reikia žinoti, kokie yra ištekliai, ko yra daugiau, smėlio ar žvyro, tada kalbėti apie kainas ir koks santykis?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Geras klausimas. Tačiau, kaip ir minėjau, šie sluoksniai yra pakankamai persidengiantys, ir mes kalbame apie kitą smėlį ir žvyrą, kuris naudojamas ūkio reikalams ir kitiems reikalams. Su Geologijos tarnyba buvo derinta ir tas poveikis tikrai neturės kažkokio didelio skirtumo, nes šiandien, kaip ir minėjau, buvo sudėtinga įvertinti – kartais rašydavo smėlį, kartais žvyrą. Išties yra priemaišų, todėl kartais kyla klausimas, kodėl būtent tas ar tas, nes kontroliuojančios institucijos negali nustatyti arba joms sunku nustatyti, nes lyg ir dviprasmiškai išeina. Mašinos dalyje, kaip sako, vienas ekskavatoriaus kaušas atrodo smėlio, o kitas – labiau žvyro. Tada kur kas yra? Todėl buvo nutarta ir siūlomas toks loginis sprendimas. O biudžetas tikrai neturėtų nukentėti ir turėtų išlikti tas pats pajamų kiekis, kuris buvo iki šiol, tik būtų aiškumas.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Visi nori kalbėti už? Gal nereikia? Bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Galime pritarta? Ačiū, pritarti. Siūloma svarstyti gruodžio 5 dieną.
16.43 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 45 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 152, 153 straipsniais įstatymo Nr. XII-2538 3 straipsnio papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1312 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 2-8 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1312. Kviečiu į tribūną M. Majauską. Prašom, Mykolai. Pateikimas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų karšta medikų tema – daug kalbėjome apie atlyginimus, ir man atrodo, kad turime bendrą tiek visuomenės sutarimą, tiek politinį sutarimą, kad medikams atlyginimai turėtų artimiausiu metu didėti, ir didėti pakankamai reikšmingai.
Antras klausimas, kuris yra taip pat jautrus ir svarbus ir kurį medikai ne vieną kartą kėlė, tai įstatymas, kuris netrukus įsigalios, Lietuvos Respublikos Prezidentės inicijuotas įstatymas, dėl sankcijų už eiles sveikatos priežiūros įtaigose. Pats įstatymas iš tikrųjų yra pažangus ir, mano žiniomis, yra šalių, kur jis yra įgyvendintas. Ten, kur įgyvendintas, ten eilės mažėja, bet, deja, Lietuvoje panašu, kad šis projektas neveiks. Neveiks, nes jam nėra kol kas pasiruošta, nėra suteikta pakankamai resursų. Daug priežiūros sveikatos įstaigų nėra pasirengusios tinkamai sutvarkyti eilių todėl, kad negauna adekvataus finansavimo, nepritraukia pakankamai medikų, neužtikrina tam tikros infrastruktūros, todėl ir susidaro eilės. Siūlymas yra atidėti tų sankcijų įsigaliojimą.
Žinau, kad tokį patį įstatymo projektą yra parengę ir teikia Socialdemokratų partija. Žinau, kad labai panašų ir valstiečiai, tai aš manau, kad galbūt reikia juos visus sujungti ir mums labai rimtai pasvarstyti, nes laiko liko labai labai nedaug. Kviečiu pritarti po pateikimo ir judėti į priekį.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmoji – A. Kubilienė. Prašom. A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Jūsų projekte siūloma už laiku nesuteiktas paslaugas iš PSDF didinti apmokėjimą 5 %. Žinant, kad šitų paslaugų, kurios yra suteikiamos…
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Už laiku suteiktas.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Taip, už laiku suteiktas. Žinant, kad yra maždaug apie 80 %, tai iš tikrųjų yra tokia tikimybė, kad tai nebūtų kaip ir skatinimas, o būtų tikriausiai įkainio padidėjimas. Ar jūs skaičiavote, kiek reikėtų lėšų tam?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų, jeigu atkreipsite dėmesį, ten yra iki 5 %, ir tas yra labai sąmoningai, nes yra daug įstaigų, kur mes matome, kad yra eilės, ir eilės ne todėl, kad kažką gydymo įstaigos darbo blogai, bet yra labai geri medikai, labai geri specialistai, pas kuriuos žmonės registruojasi ir nori konkrečiai pas juos patekti, todėl yra eilės. Yra daug įstaigų, kurios aptarnauja teritoriją, kur yra labai mažai žmonių, kur galbūt teikiamų paslaugų kokybė nėra adekvati ar tinkama, ar kokybiška, ar net saugi, todėl ten nėra eilių. Tas įstaigas premijuoti ir skatinti, aš nemanau, kad būtų tikslinga. Todėl kartu šį įstatymą rengę sakėme, kad turime premijuoti iki 5 %, o Teritorinei ligonių kasai palikti nuspręsti, kurios įstaigos turėtų būti premijuojamos, premijuojamos pagal principą, kurios tvarkosi geriau ir gerai, pagal tai, kokie iššūkiai yra. Ne tos, kurios tvarkosi blogai ir ten nėra eilių dėl įvairių kitų priežasčių, o dėl to, kad tvarkosi gerai.
PIRMININKAS. Klausia D. Kaminskas.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Gerbiamasis prelegente, iš tikrųjų sveikintinas dalykas, ką jūs… Kaip jūs minėjote, ir vieni, ir kiti siūlome panašius. Bet dabar norėjau paklausti. Jūs dėl to baudavimo, jeigu įstaigos nepasiekia atitinkamų rodiklių, lyg ir paliekate šitame projekte?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Noriu atkreipti dėmesį, kad nemažai įstaigų, kurios nesusitvarko ir praleidžia eilių terminus, tai daro, nes trūksta kompiuterinio tomografo, trūksta kolonoskopo…
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Atsiprašau, kolega…
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Jeigu galiu, aš pabaigsiu. Trūksta infekcionistų, trūksta neurologų. Kai kur yra tvarka – ministro įsakymas, kuris reikalauja su įvairiomis lėtinėmis ligomis: hipertenzija, cukriniu diabetu, bronchine astma, nuolatos eiti pas specialistus, todėl susidaro papildomos eilės, ko visiškai nereikia. Tai sutvarkykime tuos dalykus ir įstaigos neturės eilių, ir nereikės jų bauduoti, ir nereikės nieko skatinti, nes viskas bus sutvarkyta.
PIRMININKAS. Klausia R. Martinėlis. Prašom.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti, ar nemanote, gal reikėtų prieš tai atlikti paslaugų personalo, kiek jo trūksta, monitoringą? Ar nenukentės paslaugų kokybė, didinant prieinamumą, nes paslaugų suteikiama, faktiškai diduma paslaugų yra be eilių suteikiama, o personalo yra tiek, kiek yra, jo daugiau neatsiras?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Žiūrėkite, aš pakartosiu dar ir dar kartą. Kelių dalykų reikia, norinti suvaldyti eiles? Ir vėlgi aš esu menkas medicinos specialistas, viso labo buhalteris, mėgstu skaičius ir girdžiu tai, ką kalba profesionalai. Sako, eilės susidaro, nes dėl daugelio ligų, kurios yra lėtinės ligos, reikia nuolat kreiptis į specialistus tam, kad gautų išrašą, kad gautų skyrimą, kad gautų receptą. Didelę dalį jų gali atlikti šeimos gydytojai, ypač, kaip minėjau, dėl lėtinių ligų. Tai dėl tų papildomų kreipimųsi susidaro eilės.
Antras dalykas, trūksta įrangos. Kai trūksta įrangos, tai pačiai įrangai tenka daugiau pacientų, todėl ir susidaro eilės.
Trečias dalykas. Jeigu trūksta specialistų, natūralu, kai trūksta specialistų, tam pačiam specialistui tenka tas pats arba didesnis kiekis žmonių, ir todėl susidaro eilės.
Man atrodo, mes turime spręsti šituos klausimus, juos išsprendus, tas įstaigas, kurios juos spręs geriausiai, mums visiems padedant, šiek tiek premijuoti, ne visas, bet kai kurias, ir palikti tai atsakingoms institucijoms spręsti. Mano supratimu, bendromis jėgomis mes galėtume užtikrinti, kad jos tikrai susiimtų ir užtikrintų, kad tų eilių būtų mažiau. Tuomet galėtume kalbėti apie tokio pažangaus įstatymo įgyvendinimą. Šiandien man atrodo, kad jam tiesiog yra nepasirengta.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia I. Šimonytė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Mykolai, norėčiau paklausti tokio klausimo. Man šitose diskusijose dėl įsigaliosiančio, jeigu nebus pakeistas ar atidėtas, įstatymo teko girdėti ir tokį argumentą, kad mes paprašysime institucijų nebausti tų gydymo įstaigų, kurios nesilaiko įstatyme nustatytos tvarkos, tiesiog pažiūrėsime į tą įstatymą pro pirštus. Ką jūs manote apie tokį įstatymo įgyvendinimą?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš labai tikiuosi, kad tie žodžiai buvo pasakyti ne įstatymo leidėjo, nes įstatymo leidėjas tikisi, kad įstatymų, kuriuos jis leidžia, priima ir už kuriuos balsuoja, yra laikomasi. Aš labai norėčiau, kad taip ir būtų. Todėl, manau, mes turime visi, labai tikiuosi, bendru sutarimu visiems projektams, tiek socialdemokratų, tiek valstiečių, tiek šiam projektui, pritarti po pateikimo, sujungti ir kalbėti apie tai, kad įsigaliotų toks projektas, kurio laikytųsi ir ministrai, ir visos gydymo įstaigos, ir visų pirma dėl to nenukentėtų pacientai. Ne medikai, bet pacientai, nes pacientai šiuo atveju yra svarbiausia. Bet jeigu kentės medikai, natūralu, medikų kančia persiduos ir pacientams, persiduos ir paslaugos kokybei. Kviečiu atidėti keliems metams sankcijas ir pagalvoti apie tai, kaip mes galėtume kartu sutvarkyti tas eiles. Labai ačiū.
PIRMININKAS. O kodėl jūs pabėgate? Dar yra norinčių paklausti.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš pamačiau – nebėra.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Namo susirengė.
PIRMININKAS. E. Pupinis klausia.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, iš tiesų tai turbūt dar viena klaida, kai direktyvomis stengiamės ką nors sureguliuoti. Pinigų neduodame, problemų nesprendžiame. Parašysime raštus ir atrodo, kad viskas susitvarkys. Kaip minėjote, nuo to nukentėtų pacientai, nes, savaime suprantama, mediko darbas irgi nėra tas, kad kaip konvejeriu gali dėlioti prekes į vieną, į kitą vietą arba kokius nors daiktus. Tai yra ligos, kurias reikia gydyti, o ne tik priimti ir pažiūrėti, kad jis kuo greičiau išeitų iš čia.
Bet klausimas kitas. Ar šis įstatymo projektas (vyksta biudžeto svarstymas) turi kokį nors ryšį su biudžetu? Ar ten buvo suskaičiuoti tam tikri finansiniai dalykai, kai mes svarstome biudžetą? Ačiū.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš labai tikiuosi, kad prie biudžeto klausimo bus grįžta ir bus grįžta kalbant apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervą. Suprantu, kad atidaryti rezervą ir šiandien numatyti tas išlaidas reikštų deficitą ir tai reikštų, kad, matyt, galbūt kitose srityse reikėtų ne taip reikšmingai didinti išlaidas. Tai yra iššūkis, su kuriuo Vyriausybė turi susitvarkyti. Bet aš net neabejoju, kad mes turėsime peržiūrėti biudžetą: arba turėsime peržiūrėti dar dabar, koks jis yra pateiktas, kad medikų atlyginimai didėtų jau nuo sausio 1 dienos, arba tas turės būti padaryta jau Vyriausybės skirstant rezervą po Naujųjų metų.
Aš labai tikiuosi, kad dalis tų pinigų ir bus skirta tam, kad mažėtų eilės. Kaip minėjau, eilės gali, mano giliu įsitikinimu, mažėti dėl kelių dalykų.
Viena, jeigu yra suteikiama pakankamai finansavimo įrangai įsigyti ten, kur eilės yra didesnės. Antra, skiriama pakankamai finansavimo pritraukti medikus, specialistus ten, kur eilės. Kaip kalbėjau, infektologai, neurologai – ten yra didžiausios eilės, bent jau kiek man teko girdėti. Taip pat turi būti peržiūrėti ir įsigalioję ministro įsakymai, kurie, mano giliu įsitikinimu, turi perteklinį reikalavimą eiti pas daugybę specialistų, ypač sergant lėtinėmis ligomis. Aš labai tikiuosi, kad biudžetas bus peržiūrėtas ir bus peržiūrėtas taip, kad medikų atlyginimai didės.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, kiek, jūsų manymu, normaliai dirbančiai Vyriausybei reiktų laiko, kad tą klausimą dėl eilių tinkamai išspręstų? Aš kalbu apie normalią Vyriausybę ir atitinkamai ministrą.
Ir kitas klausimo aspektas. Ar domėjotės, kaip į jūsų projektą žiūri prezidentūra, kuri buvo tų eilių tvarkymo paprastuoju būdu iniciatorė? Ar pritaria, kad reikia vis dėlto stabtelti ir tvarkyti tą situaciją?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš esu nuoširdžiai įsitikinęs, kad Lietuvos Respublikos prezidentūra inicijavo šį įstatymą gerų norų vedama. Tie norai buvo, kad sveikatos priežiūros įstaigos gerai tvarkytų eiles, ir tam reikėjo pasirengti. Šiandien, deja, mes nesugebėjome ir nespėjome pasirengti. Nenoriu badyti pirštais ir sakyti, kad vienas ar kitas yra kaltas. Turbūt visi esame šiek tiek prie to prisidėję.
Bet jeigu mes bendromis jėgomis įvardintume svarbiausias problemas, skirtume tam resursų, aš manau, tą būtų galima padaryti per gerus metus, paskatinti įstaigas, kurios gerai tvarkosi, kad jos tvarkytųsi dar geriau, taip pat ir sutvarkyti tam tikrus ministro perteklinius įsakymus, skirti resursų įstaigoms dėl medikų ir specialistų ten, kur jų labiausiai trūksta, taip pat įsigyti įrangos. Aš manau, kad tai neužtruktų daugiau kaip metus, pusantrų, ir tai būtų pakankamas terminas sveikatos priežiūros įstaigoms susitvarkyti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega, dabar jau galite eiti. Atsakėte į visus klausimus.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, šiek tiek paskubėjau.
PIRMININKAS. Už norėtų kalbėti J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš tikrai noriu pakviesti pritarti kolegų pateiktam įstatymo projektui. Labai panašų įstatymo projektą, man atrodo, šiek tiek tikslesnį, pristatysiu aš, jeigu jūs leisite, vėliau. Bet šis projektas iš dalies sprendžia tas problemas, kurios susikaupė dėl eilių, galinčių atsirasti ir dėl medikų darbo įtampos. Jeigu pažiūrėtume, kokį įstatymą taisome, tai yra kokias kolega siūlo atidėti procedūras, tai priežastis yra viena ir labai paprasta – dabar galiojantis įstatymas, kuris numato įsigaliosiančią tvarką nuo sausio 1 dienos, labai aiškiai įpareigojo Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir sveikatos ministrą iki spalio 1 dienos parengti tvarkas. Šiandien, jeigu neklystu, yra lapkričio 14 diena. Tų patvirtintų tvarkų nėra. Yra gana didelis nesutarimas dėl ministro pasiūlyto projekto, todėl aš manau, kad mes tikrai negalime leisti, kad ta tvarka įsigaliotų dabar.
Žinome, kiek yra perkrauti medikai, nes nemaža dalis medikų išvyksta iš Lietuvos, ypač jaunų medikų, tiek gydytojų, tiek slaugytojų, todėl tie pasilikę ir besiaukojantys Lietuvos medikai, kad apžiūrėtų pacientą, kiekvienas pacientas nori būti priimtas ir apžiūrėtas kokybiškai, ir medikas nori to paties, to tiesiog fiziškai padaryti negali.
Todėl aš manau, kad mes turime pritarti kolegų pateiktam projektui. Galbūt, kaip siūlo autoriai, sujungti su mūsų ar kolegų valstiečių projektu, kuris dar ateityje bus pateikiamas, ir pabandyti pasitarti, kaip galėtume išspręsti, kad tikrai nesukeltume dar didesnės griūties dėl įsigaliojusių baudų.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – A. Kubilienė. Prašom, kolege.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Pats noras, kolegos, keisti situaciją iš tikrųjų yra sveikintinas ir tikrai pritariu, kad šiuo metu, šiuo laikotarpiu tą įstatymą reikia taisyti. Tačiau žinome, kad, Valstybinės ligonių kasos duomenimis, apie 80 % paslaugų yra suteikiama tuo laiku, kuriuo įstatymas ir nurodo, šeimos gydytojui priimti per septynias dienas ir kitaip. Todėl iš tikrųjų manau, kad būtų labai didelės sąnaudos pridėti po tuos 5 %, kad ir mažiau už paslaugą, suteiktą laiku.
Kitas dalykas, tikriausiai papildomai reikėtų lėšų ir administravimui, ir visam mechanizmui. Administravimo mechanizmui, kad būtų pažiūrėta, ar tos paslaugos suteiktos laiku, ar ne laiku. Manau, kad šių lėšų šiuo metu nėra, todėl aš nepritariu šiam įstatymo projektui ir siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos, už nuomones. Kviečiu balsuoti, nėra bendro sutarimo.
Kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIIIP-1312 – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo kelių straipsnių pataisoms, prašau balsuoti už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Kolegos, balsavimas pradėtas. Prašau užimti vietas ir balsuoti.
Gerbiami kolegos, balsavo 85 Seimo nariai: už – 41, prieš – 2, susilaikė 42. Nepritarta.
Kokių yra pasiūlymų? Grąžinti tobulinti? (Balsai salėje) Kokiu pagrindu? (Balsai salėje) Nėra pagrindo, kolegos. Galime bendru sutarimu grąžinti tobulinti? (Balsai salėje) Galima. Grąžinta.
17.00 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 45 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 152, 153 straipsniais įstatymo Nr. XII-2538 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1323 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1323. (Balsai salėje) Kviečiu J. Oleką pristatyti įstatymo projektą.
Prieš tai suteikiu žodį (atsiprašau J. Oleko) E. Zingeriui.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Labai jums ačiū. Mano „už“ įskaitykite, jeigu galite?
PIRMININKAS. Už.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Vis tiek nepritarta. Įskaičiuojame „už“, bet vis tiek nepritarta. J. Olekas. Pateikimas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, lyg nujausdamas, kad gali būti toks balsavimas, su kolegomis parengiau kitą įstatymo projektą. Juo išsprendžiama dalis tų problemų, kurias kėlė kolegė A. Kubilienė ir kiti dėl finansų. Jeigu visi suprantame, kad egzistuoja problema dėl dabartinių finansų, dėl dabartinių žmogiškųjų resursų, kaip išspręsti šią problemą, tai mūsų pasiūlymas susijęs su tuo, kad papildomų finansų tikrai nereikia. Mes tik siūlome geriau pasirengti šį įstatymą įgyvendinti. Jau minėjau, kad galiojantis įstatymas įpareigojo Sveikatos ministeriją ir Vyriausybę parengti tvarkas iki spalio 1 dienos. Šiandien jau lapkričio vidurys – tų patvirtintų tvarkų nėra. Mes žinome tai, kad vyksta didelė diskusija, kad į Privalomojo sveikatos draudimo fondą valstybė už savo draudžiamus piliečius moka maždaug tik trečdalį tos sumos, kurią mes kiekvienas sumokame į tą fondą. Jeigu atsirastų tos lygiavertės įmokos, mes turėtume tam tikrą finansinį resursą tą įgyvendinti.
Dar daugiau. Aš atsiverčiu mūsų dabartinės Vyriausybės programą. Ką joje regiu? Kad išspręstume šias problemas, kurios kyla dėl gydytojų ir slaugytojų pagalbos pacientams, kad paslaugas suteiktų, ligonius gydytų, yra numatyta daug priemonių. Štai numatyti nauji šeimos gydytojams gyventojų aptarnavimo skaičiaus normatyvai ir jiems taikyti reikalingos prielaidos. Kada, jūsų manymu, jį numatyta pateikti? Ne šių metų spalį, lapkritį ar gruodį, jį numatyta įgyvendinti 2018 metų antrajame ketvirtyje.
Kita priemonė, kuri labai svarbi šiam įstatymui įgyvendinti – sumažinti šeimos gydytojo praktikos administracinę naštą. Tvarka! Sumažinsime administracinę naštą, liks daugiau laiko teikti pagalbą pacientams. Bet kada šita priemonė numatyta? Numatyta 2018 metų ketvirtąjį ketvirtį.
Einame toliau: pakeisti šeimos gydytojų apmokėjimo tvarką ir didinti apmokėjimą už gerus darbo rezultatus, skatinamąsias paslaugas, prevencines programas, skubios pagalbos teikimą. Kada numatyta šita priemonė? 2019 metų pirmąjį ketvirtį.
Lygiai taip pat, kaip numatyta išplėsti šeimos gydytojo komandą. Mes sakome, kad šeimos gydytojas užsiima ir tam tikrais socialiniais reikalais, prevenciniais dalykais. Puiku! Numatyta įtraukti gyvensenos, medicinos, socialinius darbuotojus, įtraukti burnos higienistą į pirminės odontologijos pagalbos teikiančiųjų komandą. Kada tai numatyta? 2019 metais. Kada mes iš gydytojų reikalaujame? 2018 m. sausio 1 d.
Labai ūkiškai pasakysiu: mes statome vežimą prieš arklį ir tą arklį už vežimo gerokai plakame. Tik šiuo atveju vežimas yra, deja, pacientas, o plakamas arklelis yra medicinos darbuotojas. Todėl aš nuoširdžiai kolegoms pagelbėju ir teikiu visiems mums, man atrodo, labai suprantamą išeitį – įgyvendinti šias priemones, kurios numatytos Vyriausybės programoje, ir tada pasiekti galimybę, kad kiekvienam medikui, susidūrusiam su pacientu, užtektų laiko jį pažiūrėti ir dėl to mažėtų eilės. Kviečiu pritarti mūsų pateiktam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirmoji – A. Kubilienė. Prašau, kolege.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Šiuo įstatymo projektu jūs nukeliate problemos sprendimą į 2020 metus. Pritariu ir dar kartą noriu pakartoti, kad įstatymo pakeitimas iš tikrųjų būtinas, bet tame įstatyme yra nuostatos, kurios yra susijusios su kokybiškesnėmis paslaugomis pacientams, ir nuostatos, susijusios su efektyvesne gydymo įstaigų veikla. Ar jums neatrodo, kad jūs nuviliate pacientus, kai tas nuostatas nukeliate į 2020 metus? Ačiū.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Ne, neatrodo, nes niekas taip nenuvilia paciento, kaip sutiktas pavargęs gydytojas. Gydytojas, kuris pasitinka savo pacientą su gera nuotaika, skiria dėmesį pacientui, yra didžiausia mūsų efektyvumo vertybė, kai trūksta kokio nors vaistelio ar kokio nors aparato. Bet jeigu medikas bus pailsėjęs, bus pasirengęs, bus negainiojamas ir neplakamas dėl kokių nors bausmių ir popierinių darbų, jis visada suteiks pacientui tą pagalbą. Aš, dirbęs beveik ketvirtį amžiaus praktinį medicinos darbą, daug dienų ir nemažai naktų, labai nuoširdžiai kreipiuosi į jus, kolegos, kad mes suprastume. Čia dabar ne ambicijų karas, ne kas pasiūlė ir kas pritars tam įstatymui, čia yra mūsų sutarimo su mūsų vienu iš svarbiausių visuomenės sluoksnių klausimas, su tais žmonėmis, kurie davė Hipokrato priesaiką, kad jie galėtų ją normaliai įvykdyti.
PIRMININKAS. Klausia kolega D. Kaminskas.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Iš dalies mano klausimo jau buvo paklausta. Tiesiog aš gerbiamo kolegos norėjau paklausti. Ar jūs sutiktumėte, gal vis dėlto būtų tikslinga bent jau metus, sakysim, ne afišuoti, bet tiesiog atlikti monitoringą, kad mes tikrai žinotume, kokia yra situacija, ir per šituos ateinančius metus nustatytume, koks tai turėtų būti minimalus laikas, skirtas pacientui, ir koks maksimalus krūvis medikui. Turint to monitoringo rezultatus ir įvedus tam tikrus dalykus, aš įsivaizduoju, mes galėtume tas problemas spręsti gal šiek tiek ir anksčiau.
J. OLEKAS (LSDPF). Puiku, kolega, jeigu mes iš tikrųjų turėsime tuos duomenis ir tas galimybes. Atlikę monitoringą, mes žinosime situaciją, bet, matyt, reikės tam tikrų priemonių. Aš jau minėjau, į Vyriausybės programą dalis tų priemonių yra įtraukta. Jeigu mes turėsime, atlikę jį, to monitoringo atitiktį toms programoms, tai bus puikus variantas.
Dar vienas iš variantų, arba problemų, kurios buvo šiandien minėtos pristatant, dėl e. sveikatos, e. recepto, kurios stringa, kurios verčia vėl pažiūrėti. Mes išbandykime jį gerai ir pamatysime, kad, pavyzdžiui, galbūt nereikia ateiti pas gydytoją specialiai prasitęsti, dar išsirašyti receptą. Mes jau 5–10 min. sutaupysime to, ką bus galima elektroninėje erdvėje padaryti. Aš su tuo sutinku, bet mano pasiūlymas iš tikrųjų nedaryti taip, kad mes kiekvieniems metams baigiantis – gruodį ar lapkritį susirinkę vėl kalbėtume apie pratęsimą. Pasilikime ilgesnį intervalą – iki 2020 metų, kai tos priemonės bus įgyvendintos pagal Vyriausybės programą. Jeigu dalis priemonių bus įgyvendinamos, ministras parengs tvarkas, apie kurias aš kalbėjau, kurių nėra, tai prašau, mes galėsime jomis pasinaudoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Sysas. Prašau, kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, ar negalime teigti, kad tiek prezidentūra, tiek Seimas, priimdamas šitą įstatymą, norėjo kaip geriau, bet išėjo kaip visada? Mes nepadarėme analizės, ar tai įmanoma įgyvendinti. Prasidėjęs gydytojų sąjūdis kaip tik atkreipė dėmesį, kad ne pinigai yra svarbiausia, o tie šalutiniai sprendimai, reikalavimai, kurių jie negali įvykdyti. Todėl mano klausimas šiek tiek siejasi su kolegės pasakytu klausimu. Mano klausimas skambėtų taip: ar galima teoriškai suteikti ar įpareigoti suteikti kokybišką paslaugą?
J. OLEKAS (LSDPF). Teoriškai galima, bet praktiškai beveik neįmanoma. Iš tikrųjų tą, ką aš matau, ir dabar šiek tiek nepraktikuodamas, bet neretai užsuku į gydymo įstaigas, pasikalbu tiek su kolegomis medikais, tiek su žmonėmis, kurie laukia eilėse arba tiesiog užeina, tikrai yra daug puikių pavyzdžių, kada suteikiamos, ir turbūt tokių absoliuti dauguma, bet kaina, už kurią teikia mūsų medikai, ar tai būtų gydytojai, ar slaugytojai ar poliklinikose, ar ambulatorijose, ar stacionare, yra nepamatuojama. Iš tikrųjų kol mes nesiimsime šitų priemonių, tų, kas yra numatyta įgyvendinant tam tikrus (…), atpalaiduojant nuo administracinės naštos, paskaičiuojant krūvius, apie ką čia dabar klausdami sakote, tol mes normalaus bendravimo, normalios paslaugos teikimo nesulauksime. Todėl reikia stabtelėti, dabar yra geras momentas, kad tą stabtelėjimą priimtume ir mes, įvairių politinių partijų politikai, ir mūsų medikų visuomenė, ir pacientai. Tada startuotume kokybiškesnio mūsų bendravimo ir kokybiškesnių paslaugų link.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega, jūs atsakėte į visus klausimus.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Už norėtų kalbėti A. Matulas. Prašau, kolega.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš noriu priminti, kad medikų sąjūdis įkurtas iš esmės dėl tos priežasties, jog žmonės bijojo, kad nuo sausio 1 dienos, įsigaliojus šitam įstatymui ir nieko nepasirengus, tiesiog jie bus terorizuojami. Vienas iš reikalavimų yra, kad medikas, kuris nesugebės įstaigoje priimti per nustatytą laiką, turės surasti dar kelias įstaigas, pasiūlyti, kur žmogus galės gauti tą paslaugą greičiau. Tai gal batus parduodant irgi lygiai taip pat – nerado parduotuvėje tų batų, pardavėjas turi surasti kitą parduotuvę, į kurią rekomenduos nueiti. Tikrai neterorizuokime tų medikų. Aš manau, kad Prezidentė parodė labai gerą iniciatyvą, bet jos kai kurie patarėjai jos tiesiog neinformavo, kad dabar dėl įvairių priežasčių, taip pat ir dėl objektyvių, visiškai nepasirengta įstatymo projektui. Mes gi kai svarstėme šitą įstatymo projektą, gerokai jį supaprastinome, nes net buvo numatyti ne tiktai mažesni paslaugų įkainiai, bet ir baudos, mes tas baudas eliminavome. Bet tiesiog yra visiškai nepasirengta. Elektroninė sveikata visiškai neveikia iš esmės ir be šito praktiškai neįmanoma įgyvendinti. Tiesiog atsiras dar papildomos anketos, kurias ranka turės pildyti.
Kolegos iš daugumos, aš manau, padėkime šiuo atveju ministrui, nes, kaip sakiau, buvo ir objektyvių priežasčių, vienas ministras mirė, komanda nepadarė savo darbo, dabar vėl dedasi tam tikri dalykai ir nepasirengta įstatymo projektui. Tai nesulaukime tokių pasekmių kaip su priklausomybių ligų centrų reorganizacija, kai Priklausomybių ligų komisija rekomendavo šiek tiek atidėti, nepaklausė, kas dabar išėjo? Keli centrai nedirba. Lygiai taip pat dėl slaptų pirkėjų vaistinėse. Įvedėte nuo lapkričio 1 dienos, vaistininkai dabar vykdo ir nereceptinių vaistų neparduoda, žmonės dabar terorizuojami. O to reikėjo? Nereikėjo.
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
A. MATULAS (TS-LKDF). Tai dabar nepadarykime klaidos, atidėkime. Tikrai, kolega Olekai, ačiū jums už šitą iniciatyvą, atidėkime įstatymų įsigaliojimą, pasirenkime visi, įsitikinkime, išbiurokratinkime sistemą, daugybę dalykų reikia padaryti, kad…
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega!
A. MATULAS (TS-LKDF). …šita sistema veiktų. (Baigiu jau.) Iš kur tas žmogus priims, tarkime, rajone per mėnesį ar per savaitę, jeigu ten gydytojų kaip trūko, taip ir trūksta, netgi daugiau per tuos pusantrų metų jų trūksta, tai kaip tu jį priimsi?
PIRMININKAS. Ačiū. A. Kubilienė – prieš. (Balsai salėje) Taip, A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ta situacija, kurią mes šiandien turime, kad pacientai yra supriešinti su medikais, tai yra ankstesnių vyriausybių darbo rezultatas. 2016 metais priimant šį įstatymą, už kurį balsavo čia daug sėdinčių Seimo narių, ir buvo, kad šitas įstatymas tiek pacientams, tiek medikams suteikė tam tikrų lūkesčių, čia kalbama ne tiktai apie greitą patekimą pas gydytoją, bet ir apie gydymo įstaigų veiklos rodiklius, apie kokybiškas paslaugas ir panašiai. Todėl aš nepritariu viso įstatymo, viso in corpore įstatymo atidėjimui iki 2020 metų. Siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, nėra bendro sutarimo. Balsuojame. Kas pritaria Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1323, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Gerbiami kolegos, balsavimas pradėtas, prašau užimti savo vietas ir balsuoti. (Šurmulys salėje)
Gerbiami kolegos, balsavo 84 Seimo nariai: už – 37, prieš – 2, susilaikė 45. Nepritarta. Ar galime bendru sutarimu grąžinti tobulinti įstatymo iniciatoriams? (Balsai salėje) Galime? Grąžiname tobulinti. (Balsai salėje) Prašau. Grąžiname tobulinti iniciatoriams.
17.16 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-321(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-321. Kviečiu į tribūną A. Palionį pristatyti. Pateikimas. Prašau, kolega.
A. PALIONIS (LSDDF). Posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, noriu pristatyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektą, kuriuo siekiama įteisinti reguliavimą, kad būtų taikomi skirtingi mokesčių tarifai fizinių asmenų pajamoms. Siekiame socialinio teisingumo ir proporcingo gyventojų apmokestinimo. Pasiūlymo esmė yra ta, kad gyventojų, gaunančių visų rūšių pajamų iki 20 tūkst. eurų per metus, liktų gyventojų pajamų mokesčio tarifas 15 %, tų, kurie gauna iki 30 tūkst., tai nuo 20 iki 30 tūkst., būtų 16 %, tų, kurie gauna iki 40 tūkst., tai nuo 30 iki 40 tūkst., būtų 17 % ir tų, kurie gauna per 40 tūkst. per metus, būtų 20 % mokesčio tarifas.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti keletas kolegų Seimo narių. A. Sysas – pirmasis. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, aš irgi pasirašęs po tuo įstatymu ir daug metų kalbu apie gyventojų pajamų progresinius mokesčius. Ar po to, kadangi mes jį pateikėme pakankamai seniai, po paskutinių Lietuvos banko tyrimų, kuriuos inspiravo greičiausiai Lietuvos Prezidentė, kur skurdas ir atskirtis tik didėja, ar nereikėtų tų dydžių, ypač viršutinių, pakelti aukščiau, ne 20, o 25 ar 30 nuo tam tikros sumos? Ačiū.
A. PALIONIS (LSDDF). Gerbiamas kolega, kas kas, bet kiek jūs kartų bandėte su didesnėmis sumomis ir mes žinome rezultatą, tai dėl to toks nuosaikesnis mūsų projektas ir buvo, kad iš pradžių įtvirtintume, išvis patvirtintume progresinių mokesčių tarifus ir vadovaudamiesi jau natūralia statistika galėtume daryti išvadas, kaip tie tarifai galėtų keistis po metų ar po dvejų, ar?..
PIRMININKAS. A. Baura.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, mano klausimėlis labai trumpas. Gal jūs disponuojate, tarkime, tokia informacija, o kiek šalyje būtų tokių dirbančių, kurie, tarkime, per metus gauna 20 tūkst., 40 tūkst.?
A. PALIONIS (LSDDF). Aš jums galiu pasakyti duomenis, kiek tai atsilieptų biudžeto pajamoms. Jeigu lygintume 2016 metus, tai yra už ką jau yra atiduotos pajamų deklaracijos, natūralu, kad tiems, kurie iki 20 tūkst., niekas nepasikeistų, nes tarifas išlieka tas pats. Tiems asmenims, kurių pajamos yra nuo 20 tūkst. iki 30 tūkst., įplaukos padidėtų 9,5 mln., tų asmenų, kurių pajamos nuo 30 iki 40 tūkst., taip pat 9,1 mln. eurų, o tų asmenų, kurių pajamos viršija 40 tūkst. eurų, įplaukos padidėtų 96 mln., tai realiai pati didžiausia suma ir yra tų asmenų, kurie uždirba per 40 ir pajamos būtų didžiausios. O jeigu žiūrėtume pagal asmenų skaičių, tai 2016 metų neturiu, bet galiu pasakyti 2015 metų statistiką. Per visas tas tris didesnes, per 20 tūkst., išeitų 126 tūkst. dirbančiųjų, tai sudaro 11 % visų dirbančiųjų. Ir jeigu dar prie statistinių duomenų, tai mes visi žinome, kad dabar yra 15 % GPM tarifas, bet visą laiką yra skaičiuojamas efektyvus GPM tarifas, t. y. kiek iš gautų pajamų sumokėta mokesčių ir kiek ta sumokėta suma sudaro procentų. Tai jeigu žiūrėtume iki 20 tūkst. pajamų, tai tas efektyvus tarifas sudaro 11,69 %, nuo 20 iki 30 – 8,93, nuo 30 iki 40 – 7,29, o tie, kurie uždirba daugiau negu 40, efektyvus tarifas yra 4,72 %. Tai didinant proporcingumą mes ir efektyvų tarifą pakeltume, daugmaž suvienodintume.
PIRMININKAS. Klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, pirmiausia noriu pasveikinti, kad šita iniciatyva skinasi kelią, ir noriu paklausti jūsų. Kaip jūs manote, žiūrint retrospektyviai, kodėl progresinių mokesčių idėja niekada nebuvo realizuota praeitos Vyriausybės, užužpraeitos Vyriausybės ir panašiai? Kokios buvo pagrindinės kliūtys? Kas strigo, jūsų manymu? Nes jeigu jūs norite pasiekti rezultatą, reikia įvertinti praeities taktines arba strategines klaidas.
A. PALIONIS (LSDDF). Visų pirma, reikia pasakyti tai, kad mes nesame uždara erdvė. Yra atvira ir Europos Sąjungos erdvė. Reikia atsižvelgti ir į kaimyninių šalių mokesčius, nes dabartiniais laikais verslą iškelti į kitą šalį ir mokėti mokesčius kitoje šalyje nėra sudėtinga. Nežinau, kodėl, bet šitos idėjos kilo dar prieš gerus metus, ir nežinau, kodėl, bet kaimyninėje Latvijoje lygiai taip pat paėmė kaip konstantą 20 tūkst. eurų pajamas. Tik pas juos dabar galiojantis tarifas yra daug didesnis negu 15 %. Iki 20 tūkst. pajamų mažina tarifą, daugiau kaip – didina tarifą. Aš manau, kad šiuo metu yra tikrai pats laikas tokius nuosaikius progresinius mokesčius pradėti taikyti ir mums.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S. Jakeliūnas. Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui. Gerbiamas pranešėjau, jūs turbūt žinote, kad kažkada gyventojų pajamų mokestis buvo 33 %, t. y. pusantro karto daugiau, negu jūsų dabar siūlomas maksimalus tarifas. Turint tą omenyje, turint omenyje, kad vadinamoji privalomojo sveikatos draudimo įmoka nėra draudimas, yra mokestis, turint omenyje, kad „Sodroje“ susikaupęs tas didžiausias progresyvumas, jeigu žiūrėtume sistemos mastu, kokie būtų jūsų siūlymai, jeigu tokių būtų, dėl konkrečiai sveikatos draudimo pavertimo mokesčiu ir prijungimo prie gyventojų pajamų mokesčio? Ir taip pat dėl „Sodros“ lubų įvedimo, nes tokia diskusija taip pat čia nuolat vyksta Seime, atsiradimo, nes tie dalykai turėtų būti sprendžiami kartu, bent jau mano supratimu.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū už klausimą. Visų pirma, pats labai puikiai prisimenu, kai dar, rodos, G. Kirkilo Vyriausybė buvau verslininkas, ir vienintelis projektas, kurį labai atidžiai stebėjau, kai mažino gyventojų pajamų mokesčio procentus, ir visi sakė, kad nesurinksime biudžeto. Tai nepasitvirtino. O dėl privalomojo sveikatos draudimo – aš nemanau, kad tai būtų problema: gal netgi kaip ir jūsų yra idėjos dėl „Sodros“ mokesčio, kad sujungtume viską į vieną mokestį ir turėtume 1 %. Aš manau, kad tikrai galima diskutuoti svarstymo stadijoje, ir tai netrukdo tą patį progresyvumą išlaikyti ar tą patį, ar kitokį, – koks bus bendras politinis sutarimas.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Ačiū. Klausia I. Šimonytė. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Būtent dėl tų priežasčių, kurias savo klausime paminėjo gerbiamas S. Jakeliūnas. Tai, ką jūs teikiate, nėra progresiniai pajamų mokesčiai, nes didelė dalis pajamų mokesčio yra visiškai kitose lentynose, ir jūs visiškai nesprendžiate šito klausimo. Ir žmonėms, kurie gauna didesnį darbo užmokestį, jūs dabartinius 42 % mokesčių norite imti ir padidinti, o tiems žmonėms, kurie gauna kitų pajamų, čia jau kaip pasiseks, taip pasiseks. Bet mane domina visiškai praktinis klausimas. Jūs vis tiek… dažnai kalbant apie progresinius mokesčius yra sakoma, kad taip yra visoje Europoje, taip yra visame pasaulyje ir tikrai čia yra daug tiesos. Bet kur jūs matėte tokią šalį, kuri negarantuoja vienodo neapmokestinamojo pajamų dydžio visiems pajamų gavėjams ir lašina progresinio pajamų mokesčio tarifus per pipetę po vieną procentinį punktą?
A. PALIONIS (LSDDF). Gerbiama Ingrida, jau ne vieną kartą Seime skynėsi idėjos ne po vieną procentinį punktą ir mes žinome likimus. Mūsų mintis ir buvo tokia, kad mes patvirtintume progresinį tarifą, kad mes galėtume pasižiūrėti, kaip tai veikia ir kokie yra tikri skaičiai realiai, ir tada padaryti išvadas, kokie galėtų būti tarifai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Dumbrava. Prašau.
A. DUMBRAVA (TTF). Labai ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, kaip ir A. Sysas sakė, kad seniai tas klausimas svarstomas. Aš atsimenu, kai buvo svarstomas Socialinių reikalų ir darbo komitete ir mums ekspertai sakė, kad ta dalis žmonių, kurie uždirba labai daug, nėra labai didelė, kad būtų čia koks nors proveržis. Tai dabar truputį mane nustebino tie skaičiai, bet tie 90 mln., rodos, kaip jūs pasakėte, daug uždirbančių, tai tikrai galbūt reikėtų mums dar pasitikslinti tuos skaičius.
Kitas klausimas apie šešėlį. Ar nepasitrauktų tie daug uždirbantys žmonės, neatsirastų daugiau šešėlio kažkokio, kad jie vengtų mokėti tuos mokesčius, nes 5 % gana nemaža dalis?
A. PALIONIS (LSDDF). Gerbiamas Algimantai, aš lyginau pastarųjų ketverių metų visą gyventojų pajamų rinką – ta dalis daugiau uždirbančių žmonių kiekvienais metais didėja. Jeigu lygintume 2016 su 2015 metais pagal pajamas, milijonus, tai maždaug 30 mln. mokesčiais yra didesnė suma. Bet aš dar noriu atkreipti dėmesį, kad šitie tarifai galioja tik su darbo santykiais, pajamomis, t. y. nuo visų pajamų: ir nuo investicijų, ir nuo kapitalo. Jeigu žiūrėtume tą segmentą, kurie uždirba per 40 tūkst. per metus, tai jų pajamos 2016 metais yra 5,2 mlrd. eurų, bet su darbo santykiais tai yra tiktai 718 tūkst. Visos kitos pajamos yra kapitalo, investicijų, turto pardavimo. Čia ne tik apie darbo santykius kalbame. O jeigu, pavyzdžiui, yra kita didesnė pajamas gaunanti asmenų dalis, kai nuo vidutinio iki 20 tūkst. per metus, jie realiai irgi gauna pajamas 4,3 mlrd., bet su darbo santykiais yra 3,5 mlrd., – jau tik 700 iš kapitalo ir iš investicijų. Todėl ir išeina, kad tos per 40 tūkst. pajamų yra didesnės, nes yra ne darbo santykių pajamos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į jums užduotus klausimus. Nuomonė už, nuomonė prieš. T. Tomilinas – nuomonė už. Prašau.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš kviečiu palaikyti iniciatoriaus ir kitų kolegų projektą, nes mes puikiai žinome, kad mūsų ekonominė politika, vykdyta ilgus metus, serga, sunkiai serga sunkia lėtine liga. Mes turime ne tik skurdą, mes turime pagaliau konstatavę, kad turime nelygybės struktūrinę problemą, jau nekalbant apie emigraciją ir bendrą teisingumo stoką. Mes esame Seimas, mes priimame vertybinius sprendimus. Mes nepriimame vien techninių sprendimų. Ir šiandien tam, kad ta liga būtų pagydyta, neužtenka senų receptų, reikia kitų receptų. Progresiniai mokesčiai nėra biudžeto papildymo instrumentas, todėl siūlau nediskutuoti, ar gausime 100 mln., ar 50 mln., čia yra antraeilis kausimas. Progresiniai mokesčiai nėra ekonomikos skatinimo priemonė, nes yra problemų dėl konkurencijos. Progresiniai mokesčiai yra solidarumo ir gerovės valstybės vienas iš šimto ar dviejų šimtų, gerovės valstybės, aš tai pabrėžiu kaip vertybę, kūrimo instrumentų. Tai yra konkretus instrumentas kurti gerovės valstybei, kurį, beje, jau išbandė daugelis valstybių.
Taigi esu tikras, kad mūsų visuomenė pasiekė tą civilizacinę brandą, kai mes galime susitarti, aš pabrėžiu žodį „susitarti“, o ne konfliktuoti, nes, skirtingai nuo Skandinavijos XX amžiaus vidurio, kai konflikto būdu atsirado progresyvumas, mes galime šiandien susitarti žinodami istoriją, žinodami, kas gali atsitikti, jeigu žmonės iš tikrųjų ir toliau dešimtmečiais bus alkani ir pikti. Mes galime susitarti kurti gerovės valstybę, kurios pagrindinis elementas yra visuotinis švietimas, sveikatos apsauga, absoliutus žmonių saugumas, vaikų priežiūra ir t. t., tai, kuo remiasi Skandinavija. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Jeigu mūsų lauktų tokie stebuklai – gerovės valstybė ir visi kiti, kas čia buvo išvardinti ką tik kalbėjusio kolegos, tai turbūt čia mes pultume ir prašytume Seimo Pirmininko ypatingos skubos, kad priimtume kuo greičiau ir eitume į gerovės valstybę. Bet turbūt tokie dalykai čia negresia.
Pirmiausia atkreipsiu dėmesį, kad pas mus nedidelių ir vidutinių atlyginimų srityje pakankamas apmokestinimo progresiškumas jau dabar yra dėl to, kad neapmokestinamasis pajamų dydis priklauso nuo gaunamo atlyginimo, ir gana stipriai. Taip, galima diskutuoti apie aukštesnių atlyginimų dalies progresiškumą, bet, gerbiamieji kolegos, tai, manau, būtų galima daryti tik tuo atveju, jeigu įvestume „Sodros“ lubas. Dabar, kai aukštesnius atlyginimus gaunantys žmonės nuo tos didesnės atlyginimo dalies moka visą „Sodrą“, nors tai nė kiek neprisideda prie jų pensijos didėjimo, ir dar mes pasiūlysime progresinį, didesnį pajamų mokestį, tai tikrai neturi jokios logikos. Jeigu mes kalbame, kad norime pritraukti į Lietuvą aukštesnes technologijas, visokius aptarnavimo centrus, tai tikrai nemanau, kad su tokiomis progresinių mokesčių idėjomis galime prie to prisidėti.
PIRMININKĖ. Ačiū, nuomonės išsakytos, prašome balsuoti. (Šurmulys salėje)
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 59, prieš – 5, susilaikė 19. Pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
Kitas mūsų… Per šoninį mikrofoną – T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Siūlau dar kaip papildomą komitetą Socialinių reikalų ir darbo komitetą.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas būtų kaip papildomas? Ačiū, pritarta. (Balsai salėje) Pavasario sesijoje, manau, bus iki to išsakyta…
17.34 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-770 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-770. Ž. Pavilionis. Prašom. Pateikimas.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, Seimo nariai, aš manau, tiesiog pratęsdamas tą pačią diskusiją ir parodydamas, kad šiuo klausimu mes tikrai galėtume surasti sutarimą po gilesnių diskusijų… Tiek, kiek mano, kaip diplomato, patirtis rodo, tos šalys, kurios orientuojasi į aukščiausios pridėtinės vertės ekonomiką, investuoja į savo žmones. Tose šalyse vienokia ar kitokia forma mokesčių progresyvumas galioja.
Šis siūlymas, kurį mes pateikėme, iš esmės labai panašus į mūsų kaimyninių šalių. Lenkijoje panašus mokestinis slenkstis galioja, bet ir daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių, tos transatlantinės šeimos šalių, panašios priemonės, skatinančios žmogų dirbti ir užsidirbti, galioja. Jeigu jūs pažiūrėtumėte net geografiškai, šalys, kurios taiko panašias mokestines sistemas, kurias mes šiuo metu, iš esmės yra į Rytus nuo mūsų, tai yra Baltarusija, Rusija, Centrinės Azijos valstybės, Rumunija, Bulgarija. Aš manau, mes tikrai išaugome iš tų marškinėlių ir atėjo laikas, kai mes į tuos žmones galėtume investuoti, taip paskatindami juos dirbti, užsidirbti, mažiau slėpti mokesčius ir galų gale įvesti teisingesnę mokestinę sistemą.
Šis siūlymas yra šiek tiek panašus į kolegų socialdemokratų siūlymą. Aš tiesiog labai prašau pritarti jam. Tai jokiu būdu nėra kažkoks kėsinimasis į dabartinį biudžeto projektą, t. y. projektas dėl diskusijos, ir aš tikiu tikrai, kad ir kairė, ir dešinė, ir dauguma šio Seimo sutars dėl bendros, teisingesnės, progresyvesnės mokesčių sistemos. Galbūt kitais metais dėl bendro mokestinio paketo mes surasime tą susitarimą, kaip surandam susitarimą dėl visų svarbiausių ar užsienio, ar politikos, ar nacionalinio saugumo klausimų. Labai jums ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pirmasis klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Sveikinu Krikščionių demokratų frakcijos narius, pagaliau po ilgų metų pertraukos pasiryžusius pateikti progresinių mokesčių įstatymą. Bet mano klausimas būtų – jūs siūlote ne tik kelti kartelę, bet ir leisti. Tas nuleidimas iš karto sukelia galvos skausmą dėl biudžeto, nes tai yra bitutės, kurios ir suneša gyventojų pajamų mokestį. Be didelių skaičiavimų, akivaizdu, kad tai praradimai ne mažiau kaip 200 mln. eurų. Kuo jūs žadate padengti, nes surinkimas nepadengs to nuostolio, jeigu mes mažinsime mokestį mažiausiai uždirbantiems? Labai ačiū.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Mes atsižvelgėme į tai, ką nuolat mums primena Europos Komisija, kad mokestinė našta mūsų žmonėms yra viena iš didžiausių ir tai nemažina atskirties, o ją didina. Aš manau, padidėjus vartojimui, atsiradus naujų galių ekonomikoje, suteikę mūsų žmonėms naujas ekonomines galias, mes galėsime kompensuoti tai. Galbūt tai nėra trumpalaikė perspektyva, galbūt vidutinės trukmės perspektyva, bet lygiai taip pat panašiai ekonomiką skatina nemažai Vakarų demokratijų. Tai šiek nuleista kartelė leis žmonėms įkvėpti ekonominio oro, aš manau, tai yra protinga.
PIRMININKĖ. Klausia L. Kaščiūnas. Ruošiasi T. Tomilinas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų dažnai, kai kalbame apie progresyvumą arba teisingesnius mokesčius, teisingesnę mokesčių sistemą, žmonės dažnai klausia, ką tai reiškia? Ar tai reiškia, kad jeigu yra uždirbama virš tam tikros sumos, įsijungia naujas tarifas? Mūsų šiuo pasiūlymu yra labai aiškiai pasakoma, kad yra tam tikras slenkstis, kad iki tam tikros ribos yra mažesnis GPM – 12 %, ir tik nuo 1 tūkst. 800 eurų popieriuje, sumai, kuri viršija tą kartelę, įsijungtų jau 19 %. Šiuo atveju galbūt galėtumėte dar kartą akcentuoti tuos visus pagrindinius dalykus, kaip šita sistema veikia, kaip ji veiktų ir kokie yra tarptautiniai pavyzdžiai?
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Iš esmės mes įvedame metinį pajamų apskaičiavimą, kaip yra ir daugelyje šalių. Taip skaidriname mūsų pajamų sistemą. Ir visiems bus aišku, nuo kokių pajamų bus skaičiuojamas mažesnis tarifas ir didesnis. Beje, Lenkijoje, kur slenkstis yra šiek tiek mažesnis – apie 20 tūkst. eurų per metus, tas koridorius yra daug didesnis – nuo 18 iki 32 %. Tuo tarpu mes siūlome žmonėms, uždirbantiems iki 1 tūkst. 800 eurų, taikyti 12 % GPM, o per 1 tūkst. 800 – jau 19 %. Tas koridorius yra siauresnis, simbolinis, bet aš manau, padarę tą pirmą simbolinį žingsnį link teisingumo, ilgainiui mes galėtume surasti galbūt adekvačius, adekvatesnius skaičius. Man atrodo, svarbiausia, kad po 27 metų valstybės mes nors vieną simbolinį žingsnį ta linkme visi kartu žengtume, ir žmonės, aš manau, tai pasveikintų. Šiandien „Žinių radijuje“ ši tema buvo. 77 % balsavusių internetu pasisakė už mokesčių sistemos progresyvumą. Aš manau, mes turėtume tą žmonių balsą išgirsti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia T. Tomilinas. Ruošiasi S. Jakeliūnas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Mano klausimas yra iš esmės panašus. Mes kalbame apie visų mokesčių progresyvumą ar tik gyventojų pajamų iš darbo užmokesčio? Turbūt patikslinkite ponui J. Razmai, ar jūs sutinkate, kaip ir aš, su „Sodros“ lubomis. Su ta sąlyga, jeigu bus progresyvumas.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Sutinku, o čia yra siaurai taikoma tik pajamoms, darbo užmokesčiui, taip.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Siūlote taikyti tik darbo pajamoms, o kai kurie kolegos Seime siūlo radikaliai didinti sveikatos draudimo įmokas už valstybės vadinamuosius draudžiamus asmenis, nes ten yra disproporcijos. O kadangi ir prieš tai klausiau, ir turbūt kai kurie jūsų kolegos sutinka, kad iš esmės tai nėra draudimas, sveikatos draudimas tai yra mokestis, ar siūlytumėte sujungti tuos du komponentus – sveikatos draudimą prie gyventojų pajamų mokesčio ir dėl abiejų tada jau kalbėti apie progresinį tarifą?
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš manau, kompleksinis sprendimas bet kokiu atveju yra geresnis, tačiau būdami opozicijoje mes tų kompleksinių sprendimų, atsiprašau, bet negalime pateikti. Aš manau, svarstydami kartu, sudėję ir kairės, ir dešinės galvas, mes surastume tuos kompleksinius sprendimus, kurie visiems būtų naudingi. Čia tiesiog signalas iš mūsų pusės, kad mes turėtume galbūt bandyti tų sprendimų ieškoti kartu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia L. Staniuvienė.
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Mano klausimas labai trumpas. Kodėl abiejuose projekto punktuose GPM tarifas pakeliamas taip drastiškai, net 7 %?
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Tai nuo 15 iki 19 ir sumažinamas iki 12-os. Tik skirtumas padidinamas. Atsiranda tam tikras skirtumas tarp žmonių, kurie uždirba iki 1008, ir kitų. Tas skirtumas nėra toks didelis. Kaip minėjau, Lenkijoje tas skirtumas yra nuo 18 iki 32 %, o kai kur jis yra dar didesnis. Tai čia yra tik pirmas mūsų žingsniukas tam tikro teisingumo link mokestinės sistemos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į klausimus, galite atsisėsti. O dabar nuomonė už, nuomonė prieš. J. Olekas – nuomonė už.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, kviečiu pritarti kolegų pateiktam įstatymo projektui suprasdamas, kad jis nėra visiškai tobulas, ir čia klausimo forma išsakyta kritika. Galbūt ir kai kurie skaičiai per daug sumažino, galbūt tas padidintas tarifas per anksti, nes mažiau negu pusantro karto kaip vidutinis atlyginimas, tai šiandien žmogus dar galbūt nesijaučia toks tvirtas gaudamas tokį atlyginimą.
Bet aš tikrai labai siūlau pritarti, nes manau, kad mes svarstyti mokestinę reformą ir gyventojų pajamų mokesčio progresinę sistemą tikrai privalome. Galbūt, kaip sakė, plačiau žiūrėdami, sujungę ir su „Sodros“ mokesčiais, bet tą tikrai padarytume. Jeigu šiandien kolegos Seimo nariai būtų maloningi, pritartų ir šiam projektui, manau, turėdami jau du pateiktus projektus turėtume gerą pagrindą diskutuoti. Tokiu būdu turbūt per ateinančius metus kartu su Vyriausybe galėtume pasirengti, priimdami 2019 metų biudžetą turėtume tikrą mokestinę reformą, kuri padarytų gyvenimo, verslo sąlygas ir šiaip gyvenimą Lietuvoje geresnį, sumažintų pajamų nelygybę, atskirtį. Todėl aš kviečiu pritarti ir šiam projektui, o nepasakyti, kad mūsų pateiktas geras, jų pateiktas blogas, ir svarstome vieną, taip prisiimdami autorystę. Tebūnie autorystė bendra ir bendras mūsų geras darbas. Kviečiu pritarti pateiktam projektui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Nors ir noriu kolegai linkėti sėkmės būsimose rinkimų batalijose, bet negaliu pritarti projektui, kuris neatitinka mūsų rinkimų programos. Mes kalbėjome apie sisteminę mokestinę reformą ir dabartinei Vyriausybei linkėčiau mokestines idėjas pateikti sistemiškai. Jeigu iš tikrųjų būtų siūlomas tam tikras progresiškumas kartu sprendžiant „Sodros“ lubų klausimą, kartu sprendžiant, ką mes darome su nekilnojamojo turto apmokestinimu ir kitais dalykais, manau, galėtų viskas atrodyti kitaip. Be to, išlieka valstiečių ir žaliųjų buvęs pažadas sujungti draudiminius mokesčius su gyventojų pajamų mokesčiu, kaip ir mes sakėme, sukuriant didesnę erdvę neapmokestinamųjų pajamų dydžio taikymui socialiai svarbiais atvejais.
Manau, kad į mokestinius dalykus turime žiūrėti rimčiau ir tai labiau turėtų būti paliekama Vyriausybės sprendimams ir siūlymams, o ne pavieniams Seimo narių šūviams. Todėl aš susilaikysiu ir dėl kolegos iniciatyvos, nors frakcijos solidarumo momentai gal ir skatintų kitaip balsuoti.
PIRMININKĖ. Balsuojame dėl įstatymo projekto, kurį ką tik pateikė Ž. Pavilionis.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 52, prieš – 3, susilaikė 17. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Kaip papildomo komiteto tikriausiai T. Tomilinas atsistojęs prašys Socialinių reikalų ir darbo komiteto. Galime tam pritarti? Galime. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
S. Jakeliūnas – per šoninį mikrofoną. Prašom.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Kadangi čia palinkėjimų ir pageidavimų dėl sisteminių ir kompleksinių sprendimų jau nuskambėjo ne vienas, tai, be abejo, linkėjimas Vyriausybei į tai atsižvelgti. Dėl to prašau Vyriausybės išvados tiek dėl ankstesniojo įstatymo projekto, tiek dėl šito.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu dėl prieš tai svarstyto projekto Nr. XIIIP-321 ir šio projekto Nr. XIIIP-770 prašyti Vyriausybės išvados.
Gerbiamieji kolegos, norėčiau su jumis pasitarti. Mums numatytas šios dienos darbotvarkės laikas baigėsi, tačiau liko visai nedaug klausimų. Kai kurių pranešėjų nėra. Gal dar gerą pusvalandį padirbėkime? Ačiū už pritarimą ir norą dirbti.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo taip pat šio straipsnio, 6 straipsnio, pakeitimo projektas Nr. XIIIP-505. Nematau pranešėjos. Pateikti negalime. Kviečiu A. Maldeikienę. Atsiprašau, yra kolegė I. Šimonytė. Tą išbraukiame, o jūs norite pateikti kitą – projektą Nr. XIIIP-365. Kviečiu kolegę.
17.48 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 271 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-365 (pateikimas)
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 271 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-365. I. Šimonytė. Pateikimas.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šio įstatymo projekto tikslas yra išspręsti problemą, kuri kyla kiekvienais rinkimų metais, kada kiekvieno kandidato į politikus duomenis apie pajamų deklaracijose deklaruotus skaičius Vyriausioji rinkimų komisija pateikia labai keistu būdu, t. y. du skaičius, visas pajamas į vieną krūvą sumestas ir taip pat sumokėtą gyventojų pajamų mokestį. Paskui didelė dalis renkamų politikų ar išrinktų politikų turi aiškintis, ar jie čia visus mokesčius sumokėjo, ar ne visus mokesčius sumokėjo, ką paslėpė, kokie jų tarifai ir t. t., ir panašiai.
Šio įstatymo pakeitimo tikslas yra numatyti, kad politikų pajamų deklaracijų pagrindiniai duomenys yra skelbiami taip, kaip jau daugybę metų yra skelbiami turto deklaracijų duomenys, ir dėl to niekam nekyla klausimų. Nuolat paskelbiama atnaujinta informacija iš turto deklaracijų, galima tą informaciją pamatyti, patikrinti, išsiaiškinti, kas ten turi kokių vertybinių popierių ar registruojamo turto, ar pinigų, ar paskolų.
Atitinkamai siūloma numatyti, kad taip pat ir pajamų deklaracijų duomenys, kurie šiuo metu nėra skelbiami niekada, išskyrus tik, kai vyksta rinkimai ir juos Vyriausioji rinkimų komisija skelbia labiausiai agreguota forma ir dėl to kyla įvairių nesusipratimų, kaltinimų ir neskaidrumų, neaiškumų, numatyti tiesiog, kad valstybės politikų duomenys pajamų deklaracijose taip pat būtų paskelbiami suprantama forma, kad būtų aišku, kiek apmokestinamųjų pajamų buvo gauta ir sumokėta mokesčių, kiek kokių kitų pajamų buvo gauta, kad tiesiog rinkėjai ir visuomenė galėtų įsitikinti, kad renkami politikai moka mokesčius taip, kaip yra nustatyta įstatyme, tokia yra įstatymo projekto pagrindinė nuostata. Žinoma, formą, kiek, kokios tos duomenų grupės būtų ir kaip detaliai skelbiamos, galėtų nustatyti Vyriausybė ir Finansų ministerija, jau įvertinusios taip pat ir kaštus, ir sveiko proto reikalavimus, tačiau principinis siūlymas būtų toks, kad šitie duomenys būtų skelbiami nuolat. Tada mes galėtume neturėti tos situacijos, kurią turime tada, kada tie duomenys yra tarsi netyčia paskelbiami ir sukelia labai daug nesusipratimų. Tokia projekto esmė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, pritariu ir sveikinu jūsų siūlymą, bet mano klausimas, kodėl jūs pasikuklinote ir kalbate tik apie politikus, nes turtą deklaruoja ir kitos grandys – teisėjai, Vyriausybės nariai? Ar čia kaip dėl progresinių – geriau vienas mažas žingsnelis, negu daug tokių, kuriems nepritars? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ne, dėl progresinių aš nesutinku. Aš manau, kad geriau normalūs progresiniai mokesčiai negu tai, kas čia šiandien buvo siūloma. Kalbant apie šitą įstatymo projektą, iš tikrųjų buvo tokia diskusija, kiek plačiai šią grupę plėsti, nes nepabijokime to žodžio – turto deklaravimo pareiga jau dabar yra nustatyta be galo plačiai, duomenys viešai skelbiami tikrai ne visų deklaruojančių asmenų. Taip, galbūt būtų galima šią nomenklatūrą papildyti kokiais nors dar ypatingo svarbumo asmenimis – teisėjais ar dar kuo nors, bet labiausiai ta problema yra aktuali būtent mums, politikams, tada, kai mes per rinkimus turime šituos duomenis paskelbti ir kai paaiškėja, kad tų duomenų nėra su kuo palyginti, ir amžinai tokiame pasiteisinimų ir nesusipratimų ratelyje gyvuojame. Jeigu projektui būtų pritarta, manau, dėl to sąrašo, ar papildyti ne politikais, bet kokiais valstybės pareigūnais ar aukšto rango tarnautojais, tikrai čia galima diskutuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama pranešėja, kaip žinome, čia liečia nemažą politikų grupę ir iš tikrųjų ją dar galima išplėsti, bet vis tiek mes dažnai turime tokių situacijų, kai de jure – šeima, de facto – ne. Tokiu atveju tą šeimą išskirti irgi gana sudėtinga, kai nėra abipusio sutarimo. Gali pasitaikyti toks atvejis, kai kita pusė galbūt nori savo buvusiam ar dar esamam šeimos nariui ne padėti, o pakenkti jo reputacijai. Jeigu ji padarys kokį abejotiną sandorį ar ką nors panašaus, o reikės pateikti bendrą deklaraciją, kaip tam žmogui elgtis? Jis gali būti neteisėtai apšmeižtas arba jo reputacija sugadinta. Ar čia tokiu atveju nereikėtų kokių saugiklių?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Mes nekalbame apie bendrą deklaravimą. Mes kalbame apie deklaracijų duomenis. Tie duomenys yra Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir tie duomenys būtų gaunami ir skelbiami pačios Valstybinės mokesčių inspekcijos. Aš tikrai čia neįžiūrėčiau kokios nors galimybės kam nors ką nors piktavališkai daryti. Juoba kad jau dabar turto deklaracijos, kurios yra teikiamos, išties netgi yra bendros. Jos ne atskirai yra deklaruojamos, o yra teikiamos bendros ir duomenys taip pat yra skelbiami ir apie sutuoktinį, ir apie deklaruojantį asmenį. Galbūt nagrinėjant komitete galima ką nors detaliau pasižiūrėti, būtent į konkrečią problemą, kurią jūs turite mintyje, bet man nelabai aišku, kaip ji apskritai galėtų kilti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Paskutinis klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju jums už pateiktą šį įstatymo projektą. Aš taip pat su jumis sutinku. Gal panašiai gerbiamas A. Sysas jūsų klausė, tai aš turbūt nekartosiu. Gal tiktai būtų papildomas dėl perspektyvos, kad ir dalyvaujantiems valstybės įstaigose, savivaldybių įstaigose būsimiems kandidatams, vadovams tai turbūt irgi galiotų?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Sakau, čia yra diskusijų dalykas. Aš bijau, kad mes Lietuvoje tais deklaravimais esame linkę šiek tiek apsikloti ir nelabai kreipiame dėmesį į tai, kokia iš tikrųjų yra Vakarų praktika. Vakarų praktika yra labai paprasta: yra pajamų deklaravimas (paprastai pajamų mokesčiai progresiniai ir visiems reikia deklaruoti) ir interesų deklaravimas tiems žmonėms, kurie eina kokias nors specialias pareigas. Tokio, kokį mes turime, atskiro turto deklaravimo, tiesą sakant, kitose šalyse net nėra. Tas interesų deklaravimas ir tas viešumas, čia reikia rasti balansą tarp visuomenės intereso žinoti ir asmens privačių duomenų. Politikai, man atrodo, jau tikrai turi būti skaidrūs kaip krištolas ir neturėti ko slėpti, o dėl kitų visuomenės grupių, manau, čia per diskusiją tiesiog galima pakalbėti, padiskutuoti, kiek iš tikrųjų verta eiti toli, kiek mes dar nežinome apie tuos žmones, kurie eina, tarkim, pareigūno arba aukšto rango valstybės tarnautojo pareigas.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Nuomonės už… nuomonės prieš nėra, bet A. Sysui žodį suteiksime.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Svarbu ne žodis, o kad būtų balsavimas. Aš tikrai sveikinu Ingridą ir Aušrą, kurios pateikė, nes dažniausiai po rinkimų mes pašnekame apie tai, pasiaiškiname, kad tikrai tai reikia padaryti, ir užmirštame. Geriau vėliau negu niekada. Aš manau, galbūt ne viskas iškart gerai išeis, bet tikrai esu linkęs, kad ta grupė šiek tiek padidėtų tų, kuriems privalu deklaruoti, nes pajamas mes deklaruojame asmeniškai, šeimos turtą mes deklaruojame kartu. Pabaigoje, matyt, jį reikėtų pavadinti kalnų krištolo skaidrumo įstatymu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kolegos, gal galime šitą kalnų krištolo įstatymą bendru sutarimu? Taip jį pavadino A. Sysas. Ačiū, bendru sutarimu. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar gerbiamas S. Jakeliūnas prašys Vyriausybės išvados? (Balsai salėje)
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Vis dėlto norėtume prašyti Vyriausybės išvados. Nemanome, kad ji pateiks neigiamą, bet norime įvertinti detales, pasirengimą tai daryti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Reikia balsuoti dėl Vyriausybės išvados? (Balsai salėje) Prašoma balsuoti dėl Vyriausybės išvados. Kas manote, kad reikia Vyriausybės išvados, balsuojate už, kas manote kitaip, pasirenkate kitus balsavimo mygtukus. Šis įstatymo projektas taip pat bus svarstomas pavasario sesijoje. (Balsai salėje)
Bus prašoma Vyriausybės išvados. To paprašė 36 Seimo nariai, prieš – 11, susilaikė 14. Iš viso balsavo 61. Dėkoju.
17.57 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XIII-633 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1358 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezerviniai klausimai. Rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimas dėl sesijos darbų programos papildymo. L. Matkevičienę prašom į tribūną pateikti Seimo nutarimo projektą Nr. XIIIP-1358.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, gerbiami Seimo nariai, prašau į šios Seimo sesijos darbų programą įtraukti nutarimo „Dėl 2018 metų paskelbimo Lietuvos katalikų moterų sąjungos metais“ projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Tumėnas vis tiek nori klausti, ar įtraukti. Gal paklausite, kai pristatys, gerai? Dėkoju.
Nuomonė už, nuomonė prieš. Bendru sutarimu? Įtraukiame į darbotvarkę. Dėkoju.
Svarstymas. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Pritarta po svarstymo.
Priėmimas. Niekas nenori išsakyti nuomonės. Balsuojame ir leisime tada pateikti, jeigu bus pritarta.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 61 Seimo narys: už – 57, prieš nėra, susilaikė 4. Seimo nutarimas, kad papildytume darbų programą, priimtas. (Gongas)
17.59 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2018 metų paskelbimo Lietuvos katalikių moterų sąjungos metais“ projektas Nr. XIIIP-1263(2) (pateikimas)
Prašome pateikti Seimo nutarimo „Dėl 2018 metų paskelbimo Lietuvos katalikių moterų sąjungos metais“ projektą Nr. XIIIP-1263(2). L. Matkevičienė. Prašau.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Gerbiami Seimo nariai, atsižvelgta į tai, kad 2018 metais bus minimos Lietuvos katalikių moterų sąjungos 100-osios atkūrimo metinės, ir įvertinta svarba Lietuvos katalikių moterų sąjungos, kaip organizacijos, įkurtos pirmojoje Lietuvos Respublikoje ir atkurtos po 1990 metų Kovo 11-osios, kaip savo veiklos ir tradicijų tęsėjos…
Ypač noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad reikia įvertinti organizacijos gyvavimą egzode, tai būtent 1946 metais jos veiklą atgaivino Tiubingene, Vokietijoje, 1951 metais Paryžiuje, 1953 metais centras buvo Niujorke, buvo atnaujinti ryšiai su pasaulio katalikių moterų sąjungomis, kurios veikė Kanadoje, Argentinoje, Australijoje. Suvokdama, kad buvo skatinamas ir palaikomas tas laisvės troškimas, ypač Sovietų Sąjungos okupacijos metais, vertindama moterų nuveiktus darbus, jų reikšmę ir vykdomus šios sąjungos kilnius tikslus dėl Lietuvos valstybės ir žmonių, pagerbdama šią Lietuvai ir jos žmonėms svarbią istorinę organizaciją ir jos nares, aš siūlau paskelbti 2018 metus Lietuvos katalikių moterų sąjungos metais.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia M. Majauskas. Nėra Mykolo. A. Gumuliauskas. Prašau.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Be abejonės, aš visiškai suprantu šios organizacijos svarbą mūsų Lietuvos valstybės atkūrimo procese 1918 metais, ypač akcentuoju jos veiklą Lietuvos laisvinimo byloje, tai yra jos veiklą egzodo sąlygomis. Aš, netgi nenorėdamas klausti, tikrai siūlyčiau pritarti šitam klausimui, kadangi… Na, vis dėlto tai yra Lietuvoje moterų laisvėjimas, toks politinis laisvėjimas iš tikrųjų buvo vienas pirmųjų Europoje ir tai yra reikšmingas dalykas. Dažnai mes pamirštame moterų indėlį į Lietuvos valstybės atkūrimą 1918 metais. Šiuo atveju tas kolegės siūlymas mums leidžia visiems tai priminti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolege, ką galite atsakyti.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Aš tiktai labai dėkoju kolegai, kuris tikrai dar sustiprino tą mūsų troškimą, kad tikrai reikia pripažinti…
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia S. Tumėnas, ruošiasi A. Armonaitė.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū kolegei už gražią iniciatyvą. Bet čia girdžiu aplink skeptikų, kad tų metų yra per daug. Aš norėčiau tikėti, kad neturėtų galioti principas, kad kuris pirmesnis, tas teisesnis, nes reikia pasidžiaugti, kad Lietuvos istorija rodo, kad tiek daug yra nuveikta gražių darbų ir jų daug nuveikė Lietuvos valstybei Lietuvos moterys. Jūs savo pristatyme akcentuojate, kad Lietuvių katalikių moterų sąjunga nusipelnė dėl bendro visuomeninio darbo, švietimo, bet aš noriu akcentuoti, kad daug yra ir nepaminėtų dar gerų darbų – dėl krašto apsaugos, patriotinio auklėjimo, Lietuvos kariuomenės. Pavyzdžiui, aš žinau atvejį Zarasų apskrityje, kai Lietuvių katalikių moterų sąjungos skyrius įteikė Prezidentui A. Smetonai šautuvą ir jį prašė perduoti Lietuvos kariuomenei. Ar jūs nemanote, kad reiktų dar truputį praplėsti, kaip nusipelnė Lietuvos moterys ir Lietuvos kariuomenei, patriotiniam auklėjimui? Ačiū.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega. Iš tikrųjų aš tiesiog taupiau mūsų visų laiką, tikrai daug turėčiau pasakyti, bet laiką taupau. Aš dėkoju jums už pastabą.
PIRMININKĖ. A. Armonaitė nori paklausti. Prašau.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju, gerbiama kolege, už iniciatyvą. Aš turiu tokį klausimą. Mes šiandien 2018 metus paskelbėme partizano A. Ramanausko-Vanago metais ir Sąjūdžio metais ir buvo dar daug kitų iniciatyvų, ir šimtmetį švęsime. Ar jums neatrodo, kad mes kartais devalvuojame pačią idėją? Aš absoliučiai nieko neturiu prieš Katalikių moterų sąjungą, priešingai, netgi labai vertinu jų veiklą ir manau, kad ji turi būti pažymėta. Tiesiog ar jums neatrodo, kad mes kartais, kai labai daug skelbiame tais metais, jau pametame, kas vis dėlto mums yra svarbiausia? Tai pirmas klausimas.
Antras klausimas, pasitikslinimas. Jūs minėjote, ar šimtmetį švenčia nuo įkūrimo, ar nuo atsikūrimo? Čia pasitikslinimas, ne visai buvo aišku. Dėkoju.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Čia yra minimos Lietuvos katalikių moterų sąjungos 100-osios atkūrimo metinės, 100-osios atkūrimo metinės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Razma, ruošiasi R. Šarknickas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, iš tikrųjų 2018 metais minime valstybės šimtmetį, tai į nepriklausomybės atkūrimo turinį daug kas įeina, tai yra valstybės atkūrimo turinys ir svarbių visuomeninių organizacijų įkūrimas, ir valstybės struktūrų įkūrimas, kariuomenės, pavyzdžiui, įkūrimas. Bet ar mes dėl tų atskirų nepriklausomybės turinį sudarančių faktų dar atskirai skelbsime su tuo susijusius metus? Tai man atrodo, kad čia mes tuo keliu eidami, nežinia, kur turėsime sustoti. Ar vis dėlto mes kaip nors negalėtume susitarti, kad yra valstybės atkūrimo šimtmetis ir matykime jo turinyje viską, kas buvo, ir tą turinį paskui dėstykime to Šimtmečio minėjimo programoje, bet nelenktyniaukime, kas kokį dar svarbų aspektą prisiminsime?
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Lietuvos katalikių moterų sąjungos 100-osios atkūrimo metinės yra kaip istorinis įvykis. Man atrodo, kad mes jo kaip ir nuneigti negalime. Aš manau, čia kaip tiktai galbūt reikia parodyti tą katalikių moterų vaidmenį ne tik pirmosios Lietuvos atkūrimo laikotarpiu, bet ir dabar jų veiklą plėsti, tiesiog pakelti jų autoritetą, taip pat ir dėl to, kad pirmiausia tai yra istorija. Dėl to, aš manau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Šarknickas. Prašau, kolega.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš gal nedrįsčiau vartoti žodžio „devalvuoti“, dar kažkaip, ar per daug, ar per mažai, tai yra vis dėlto moteris, motina, mama. Vis dėlto mes įsirašysime į istoriją pagarbą moteriai, pačiai moteriai. Tai čia yra svarbu. Vis dėlto jos buvo labiausiai skriaudžiamos ir dabartiniais laikais šeimose mes tą matome, kad dar moterys yra vienaip, kitaip engiamos, tai siūlyčiau pagerbti.
PIRMININKĖ. Ačiū, tai nebuvo klausimas, bet jūsų poziciją maloniai priėmė pranešėja ir šio nutarimo teikėja. Ačiū, kolege.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Nėra nuomonės prieš. Ar norite kalbėti? (Balsas salėje: „Nenorim!“ „Balsuojam!“) Balsuojame.
Balsavo 52 Seimo nariai: už – 46, prieš – 1, susilaikė 5. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas, papildoma – Valstybės istorinės atminties komisija. Siūloma svarstyti gruodžio 12 dieną.
18.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-1297 (pateikimas)
Mūsų r-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-1297. Jau pasirengęs šios komisijos garbus pirmininkas, mūsų kolega A. Vinkus. Prašome. Pateikimas.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiami kolegos Seimo nariai, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos vardu teikiu šios komisijos nuostatų projektą. Nuostatai yra išdėstyti nauja redakcija, nes šiuo metu galiojantys šios komisijos nuostatai paskutinį kartą buvo tvirtinti 2007 metais, buvo tik keli redakcinio pobūdžio pakeitimai. Praėjo lygiai dešimtų metų, todėl paseno kai kurie juridiniai teiginiai ir formuluotės, pasikeitė ir Pasaulio lietuvių bendruomenės struktūra, todėl buvo poreikis nuostatus atnaujinti. Turėjome labai gerą progą komisijos posėdžiuose padiskutuoti dėl komisijos veiklos tikslų, krypčių ir ateities.
Labai trumpai pristatysiu tik esminius nuostatų pakeitimus. Išskyrėme pagrindinius komisijos tikslus, taip pat atsirado du nauji punktai: tai komisijos veiklos kryptys ir komisijos funkcijos, išskirti derinantis prie tipinių visų Seimo komisijų nuostatų.
Noriu pabrėžti, kad visi komisijos nariai intensyviai, susitelkę dirba siekdami spręsti Lietuvoje ir užsienio valstybėse gyvenantiems lietuviams aktualias problemas. Ypač džiaugiuosi, kad užsienio lietuviai noriai įsitraukia į valstybės gyvenimą, noriai neša savo indėlį į šalies saugumą, mokslą, švietimą, kultūrą bei verslą. Paminėsiu tik pagrindinius komisijos tikslus: puoselėti Lietuvoje ir užsienio valstybėse gyvenančių lietuvių bendradarbiavimą, rūpintis abipuse pagalba ir parama, keistis mokslo, kultūros ir kita informacija, Seimui ir kitoms valstybės institucijoms teikti rekomendacijas, kurios skatintų užsienyje gyvenančius lietuvius grįžti gyventi į Lietuvą. Šiam teikiamam nuostatų projektui 2017 metais, šiais metais, spalio 23 dieną vykusiame komisijos posėdyje komisijos nariai pritarė bendru sutarimu. Vakar Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikė dėl nuostatų projekto techninio pobūdžio pastabų, todėl maloniai prašau jūsų, gerbiami kolegos Seimo nariai, nuostatų projektui pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Nori paklausti S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas komisijos pirmininke, ačiū už iniciatyvą ir pristatymą. Apie mūsų tą bendrą komisiją, kuriai ir aš atstovauju, yra mėgstama pasakyti, kad ji yra neveiksni, nestatutinė, bet ji yra išskirtinė. Šį kartą, ko gero, pirmą kartą išdrįsome į funkcijas įrašyti ir priežiūros funkciją. Ar jūs, pirmininke, manote, kad ir toliau reikėtų stiprinti šitos komisijos galias, nes šita komisija atstovauja viso pasaulio lietuviams? Ar šitoji pirmoji kregždė skatins dar drąsesnius žingsnius?
A. VINKUS (LSDDF). Žinoma, ką aš pajutau per tuos metus, kad mūsų pasaulio lietuviai, mūsų broliai ir seserys, labai teigiamai priima tos komisijos, galimybę toje komisijoje dirbti kartu su dešimčia Seimo narių. Ir kai aš buvau Omahos mieste prieš tris savaites, kai buvau pakviestas Amerikos lietuvių tarybos pirmininko J. Paliukaičio, ir vyko 21 sesija, tai jie su didele pagarba kalbėjo apie mūsų Seimą. Seimas įrodo ir tai, kad buvo atsiųsti ponas Ž. Pavilionis, aš, iš Užsienio reikalų ministerijos. Jie deda didelių vilčių dirbti kartu su šia komisija, siekti tam tikrų rezultatų. Dabar komisijos išvados yra tik rekomendacinio pobūdžio. Iš tiesų jos galių stiprinimas prisidėtų prie geresnio darbo ir paramos užsienio lietuviams grįžti į Lietuvą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega, ačiū už pristatymą. Aš manau, kad tikrai mes galime visiems padėkoti: ir mūsų tautiečiams, kurie išsiblaškę po pasaulį, ir komisijos nariams Seimo nariams, ir, ko gero, pritarti jūsų teikiamam projektui. Bet pritaręs kolegos siūlymui dėmesį atkreipiu – tokia priežiūrinė funkcija. Aš matau tam tikrą gal dar silpnąją vietą, nes, kiek žinau, ne visi ministrai noriai ateina į komisijos posėdžius ir pateikia informaciją. Paskutinis atvejis su Kultūros ministerija, su kultūros ministre. Tai dabar jūsų tas įrašas, kad gali gauti informaciją. Gali gauti, gali negauti. Gal mums reikėtų patvirtinti čia, bet kažkur paieškoti formos, kad privalėtų, čia yra Seimo komisija, kaip ir kitos komisijos, kaip komitetai ir dar su pasaulio lietuvių atstovais. Todėl aš manyčiau, kad čia reikėtų truputį tokio kietesnio kai kurio elemento. Ačiū už atsakymą.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas kolega, labai ačiū. Mes to ir siekiame. Tai ir buvo pirmame variante. Ir jeigu šiame variante būtų parašyta, kad privalo pateikti informaciją, tai iš tiesų nereikėtų mums laukti ir išgyventi, koks bus atsakymas.
Bet aš noriu jums pasakyti, kad šį kartą, šį kartą nuoširdžiai, tiesiai jie pajuto mūsų Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėmesį jiems. Išliko ir Koordinacinė komisija, kai galvojo kai kurias komisijas sujungti. Jie labai tai įvertino. Buvo ir gynybos ministras, švietimo ministrė, socialinės apsaugos ir kiti ministrai. Taigi šį kartą ministrai noriai dalyvavo. O dėl kultūros ministrės, žinoma, taip susiklostė, kad negalėjo dalyvauti. Bet šiuo atveju, kaip mane informavo, turėjo nedarbingumo lapelį, tikrai rimtai sirgo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į jums užduotus klausimus. Nuomonė prieš – M. Adomėnas. Ačiū, gerbiamas Antanai Vinkau, galite atsisėsti.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, iš klausimų paaiškėjo, jog naujaisiais nuostatais komisijai priskirta parlamentinės priežiūros funkcija. Dabar Pasaulio lietuvių komisija nėra parlamento dalis, nėra Seimo dalis, ji yra komisija, sudaryta iš Seimo narių ir ne Seimo narių. Ir kaip tokia ji nėra Seimo institucija, kuri gali vykdyti parlamentinę funkciją. Taigi aš iš tikrųjų patarčiau tuos nuostatus peržiūrėti griežta konstitucionalisto akimi ir tik tuomet teikti Seimui. Gali paaiškėti, jog yra priskiriamos komisijai, kuri nėra Seimo dalis, funkcijos, kurios yra tik Seimo narių prerogatyva.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. Nuomonė už – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos. Aš nesutikčiau su kolegos išreikšta nuomone. Nėra taip čia įrašyta, kad parlamentinės kontrolės funkcija. Iš tikrųjų tai yra mūsų bendras sutarimas, kad mes, Seimo nariai, ir mūsų broliai ir sesės lietuviai iš įvairių pasaulio valstybių galėtų kartu diskutuoti, spręsti tas visas mums bendras problemas ir gauti informaciją. Aš labai pabrėžiu – gauti, nes, mano supratimu, Komisija tikrai ne visada pajėgia išsireikalauti iš mūsų kai kurių vykdomosios valdžios institucijų informacijos ir juo labiau pagarbaus dėmesio (…). Todėl čia bėdos, kad mes pakviesime savo kokį nors vykdomosios valdžios atstovą, ir prieštaravimų Konstitucijai tikrai neįžvelgiu ir manau, kad negalėtų būti.
O kad išgirdę informaciją galėtų teikti pasiūlymus, tai, aš manau, kuo mes būsime atviresni savo rinkėjams ir savo tautiečiams tiek savo rinkimų apygardose, tiek pasaulyje plačiau, tuo mes priimsime geresnius sprendimus, ypač kai tai susiję su tais žmonėmis, kurie yra išvykę iš Lietuvos. Todėl kviesčiau pritarti ir dar kartą siūlau pasižiūrėti, kad būtų pareigos ne tik komisijos narių, bet ir tų pareigūnų, kurie yra kviečiami, – kad jie turėtų pareigą pristatyti informaciją, deramai pateikti komisijai svarstant jiems aktualius klausimus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės išsakytos, prašome balsuoti.
Balsavo 59 Seimo nariai: už – 55, prieš nėra, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Papildomų komitetų niekas nenorite pasiūlyti. Siūloma svarstyti lapkričio 23 dieną.
18.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės finansinio audito“ projektas Nr. XIIIP-1318 (pateikimas)
Rezervinis 4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės finansinio audito“ projektas Nr. XIIIP-1318. I. Šimonytė. Pateikimas. Prašome pateikti.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Kadangi pagal Valstybės kontrolės įstatymą Valstybės kontrolę audituoja išorės auditorius, tai kiekvienais metais vyksta ta pati įmonės parinkimo procedūra. Iš pradžių Valstybės kontrolė atlieka preliminarią įmonių, kurios atitinka reikalavimus ir sutinka pateikti pasiūlymą, atranką, o tuomet jau pateikia šitą informaciją Seimui ir Seimas atitinkamai apsisprendžia dėl konkrečios įmonės, kuri atliks Valstybės kontrolės einamųjų metų finansinį auditą.
Šiais metais buvo gauti keturi įmonių, kurios atitiko kvalifikacinius reikalavimus atlikti Valstybės kontrolės finansinės ataskaitos auditą, pasiūlymai. Audito komitetas siūlo pasirinkti tą įmonę, kuri pasiūlė už šią paslaugą mažiausią kainą, tai yra UAB „Provisus“, kurios paprašyta kaina už atliktą darbą yra 3 tūkst. 751 euras su pridėtinės vertės mokesčiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Olekas. Ruošiasi S. Jakeliūnas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, aš noriu paklausti, ar šita kompanija yra anksčiau atlikusi auditą, ar čia nauja?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Taip, yra atlikusi keletą kartų, bet ne per pastaruosius laikotarpius. Yra įvykęs kelerių metų atvėsimas ir dabar galėtų vėl tą auditą atlikti, atlikusi, rodos, keturis kartus. Tai tikrai kompetencijos turi.
PIRMININKĖ. Ačiū. S. Jakeliūnas. Prašom klausti.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Su tuo susijęs klausimas, kitaip sakant, ar kaina yra vienintelis kriterijus, pagal kurį priimate sprendimą?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Tiesą sakant, pati atranka, turiu pasakyti, man atrodo, keistoka ir dėl to mes siūlysime įstatymo pataisas, kad kriterijai būtų aiškiai apibrėžti. Aiškių kriterijų, kaip Seimas turėtų atsirinkti, nėra, bet kadangi visos šitos įmonės yra kvalifikuotos atlikti šitą darbą ir jokių kitų esminių skirtumų tarp jų, išskyrus pasiūlytą kainą, nėra, komitetas apsisprendė siūlyti Seimui pasirinkti pagal kainą. Tačiau aš manau, kad įstatymo nuostatas reikėtų tikslinti, ir tą mes, kaip komitetas, inicijuosime.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Nuomonių išsakyti niekas nenori. Gal galime bendru sutarimu? Dėkoju. Galime bendru sutarimu. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Audito komitetas, papildomas nenumatomas. Siūloma svarstyti lapkričio 21 dieną.
Mielieji kolegos, liko dar keletas rezervinių klausimų. Ar juos nukeliame į ketvirtadienį? (Balsai salėje) Norite dirbti toliau? Prašome balsuoti, kad pratęstume posėdį dar pusę valandos. Kas siūlote pratęsti?
Balsavo 57 Seimo nariai: už – 29, prieš – 14, susilaikė 14. Dirbame toliau.
18.23 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1321 (pateikimas)
Mokslo ir studijų įstatymo 29 straipsnis. Jį pristato E. Jovaiša. Pateikimas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, kaip žinome, Lietuvos aukštasis mokslas yra dvinaris: mes turime universitetinį aukštąjį mokslą ir turime koleginį aukštąjį mokslą. Universitetų vadovams – rektoriams yra vienareikšmis reikalavimas turėti daktaro laipsnį. Mes, šio projekto teikėjai, taip pat manome, kad tokį pat daktaro laipsnį turi turėti ir kolegijų direktoriai, jeigu jie iš tikrųjų pretenduoja, kaip mes esame Bolonijos erdvėje įvardinti – aukštasis mokslas… Todėl šio pasiūlymo esmė yra tokia, kaip minėjau, kad kolegijos vadovas turi būti toks pats daktaras. Tačiau, suprasdami, kad šitoks įstatymų keitimas gali sudaryti didelį diskomfortą, siūlome nukelti šio įstatymo įsigaliojimo laiką į 2021 m. sausio 1 d. Taigi kolegijų direktoriai turėtų galimybę, trejų metų galimybę, įgyti daktaro laipsnį, jeigu jie norėtų toliau eiti kolegijų direktorių pareigas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi J. Olekas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Turbūt pasaulyje yra visokių modelių, ir yra tokių, kai mokslininkai daugiau būna atsakingi už akademinę dalį. O rektoriai… daugiau direktorių pareigas eina, jie organizuoja ne tik visą mokymą, bet apskritai universiteto gyvavimą. Tai iš tiesų, kodėl einame tokiu keliu, kad būtinai rektorius turi būti mokslininkas, nors jis iš esmės yra ir vadovas? Galbūt reikėtų atskirti funkcijas – mokslo dalį į savo vietą, o išgyvavimą ir visą vadybą palikti vadybininkams, kurie iš tikrųjų gebės universitetus padaryti ekonomiškai tvirtus?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip, iš tikrųjų galimas ir toksai požiūris. Tiesą sakant, tam tikra įstatymų dalimi tai yra kažkiek atskirta. Bet vis dėlto tradiciškai visa bendruomenė didelį pasitikėjimą reiškia iškiliems mokslininkams. Kol kas pas mus taip yra, toks valdymo modelis galėtų irgi būti. Tačiau, pakartosiu, mano galva, jeigu aukštasis mokslas ir kolegijai, tai yra tam tikras simbolis, kad šita kolegija gali žengti taikomųjų tyrimų keliu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia J. Olekas. Ruošiasi S. Tumėnas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš labai palaikyčiau pranešėjo poziciją, kad vis dėlto lyderis turėtų būti su mokslo laipsniu ir rodyti tam tikrą pavyzdį. Organizuoti galėtų pavaduotojas iš to triumvirato ar kitas žmogus. Bet mano klausimas dėl įgyvendinimo. Jūs siūlote labai konkrečią datą – 2021 metus. Ar negalėtų būti pagal sutarties pasibaigimo terminą, nes kai kam sutartis pasibaigs anksčiau? Nauji pradedantys kandidatuoti į tas pozicijas, gali būti, kad 2020 metais žmogus pradeda darbą ir jau 2021 metais jam reikia?.. Jeigu mūsų dabartinis įstatymas leidžia jam kandidatuoti, tai galbūt su naujo rektoriaus atėjimu ir galėtų būti taikoma šita jūsų siūloma formuluotė? Ačiū už atsakymą.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip, gera pastaba. Bet aš galvoju, kad šiandieną ar šiais metais paskelbtas įstatymas būtų lyg tam tikras kelrodis visiems, kas ateina, visi žinos, kad 2021 metais, jeigu nori kandidatuoti, turi turėti daktaro laipsnį.
J. OLEKAS (LSDPF). O 2020 metais?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Prašau? (Balsai salėje) Tai aš ir sakau, šiandien 2017 metai, mes duodame ženklą: gerbiamieji kolegos, norite kandidatuoti į kolegijų direktorius, jums nuo 2021 m. sausio 1 d. privaloma sąlyga yra daktaro laipsnis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Tumėnas. Ruošiasi V. Juozapaitis.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamasis pranešėjau, mes žinome pasaulyje daug valstybių, kur net universitetų rektoriams nereikia būti mokslininkais, daktarais, juos samdo merijos ir panašiai. Lietuvoje nėra tos tradicijos, tačiau Lietuvoje yra kolegijų, kur kolegijos vadovas yra daktaras, kur kolegijos vadovas yra profesorius. Ar jūs turite tokius statistinius duomenis, kiek Lietuvoje kolegijų vadovų yra daktarai šiandien?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerai. Aš turiu tokius duomenis. Iš 22 kolegijų 11 yra su daktaro laipsniu, 11 – be daktaro laipsnio. Galiu išvardinti: Kauno technikos kolegijos vadas N. Varnas neturi, Alytaus kolegija – be, Klaipėdos valstybinė kolegija – be, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija – irgi be, puiki kolegija. Čia, matote, irgi į tą pusę, kaip sako E. Pupinis, į tą pusę viskas. Vilniaus kooperacijos kolegija, Vilniaus dizaino kolegija, Vilniaus verslo kolegija, Kolpingo kolegija Socialinių mokslų kolegija ir Tarptautinės teisės ir verslo aukštoji mokykla. Štai yra sąrašas tų kolegijų direktorių, kurie šiandien yra be mokslo laipsnių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Garbusis pranešėjau, aš norėčiau patikslinti, arba tiesiog pasitikslinti. Lietuvos aukštųjų mokyklų rektoriams nėra taikoma taisyklė būti tik daktaru, nes jie gali turėti ir pedagoginį vardą – arba docento, arba profesoriaus. Bent jau taip buvo iki šios dienos, ir tikrai žinau aukštųjų mokyklų, kur rektoriai nėra mokslo daktarai. Kitas klausimas. Jūs duodate trejų metų terminą daktaro laipsniui įgyti, kada doktorantūros studijos kai kur tęsiasi ketverius metus. Ką daryti tuos metus, kodėl toks laiko tarpas?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Labai ačiū. Pirmuoju klausimu – jeigu jis yra docentas, tai jis niekaip negali būti be daktaro laipsnio, nes…
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš esu profesorius, bet aš daktaro laipsnio neturiu.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Čia yra meno srityje. Meno srityje šitie dalykai yra, bet mes šiuo atveju meno kolegijų net ir neturime. Toks mano atsakymas būtų. Vis dėlto yra didžiulė patirtis, dirbant toje pačioje, kad ir meno srityje, jeigu jūs turite profesoriaus, ir atitinka tam tikra prasme šią kvalifikaciją.
Dėl trejų metų, kodėl yra toks laikas. Matote, jei žmogus norėtų stacionarios doktorantūros, tai yra ketveri metai. Jeigu žmogus eis į stacionarią doktorantūrą, vargu ar jis gali eiti kolegijos vadovo pareigas. (Balsai salėje) Reikia šiuo atveju apsispręsti. Reikia apsispręsti, tam ir yra įstatymas. Aš noriu pasakyti, užbaigdamas šią mintį, atsakymą, kad čia labiau tikėtina, ir manau, kad visiškai tikėtina, kad jau tų pretendentų įdirbis yra mokslo srityje ir kad čia bus naudojama eksterni doktorantūra, arba, tiksliau sakant, doktorantūra eksternu. O tam užtenka trejų metų. (Balsai salėje) Prašau?
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gal detaliau?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Humoras geras, gerbiamas Vytautai. Nežinau, kaip jis ten darė.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Yra tik nuomonės už. Gal galime nekalbėti, Kęstuti? Bendru sutarimu? Dėkoju. Bendru sutarimu po pateikimo pritarta. Pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 5 dieną.
18.31 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1204 (pateikimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – taip pat Mokslo ir studijų įstatymo projektas Nr. XIIIP-1204. M. Adomėnas pateikia 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Prašom.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, kolegos, mano teikiamas įstatymo projektas iš tiesų sprendžia tą pačią problemą. Iš esmės yra analogiškas ką tik pritartam įstatymo projektui. Vis dėlto noriu pabrėžti, kad mes gyvename pasaulyje, kur formalios kvalifikacijos reiškia vis mažiau. Ten, kur tai yra susiję su mokslu, su griežtai akademine veikla, daktaro laipsnis, be abejo, yra svarbus žingsnis, bet ar jis yra būtina kvalifikacija, kalbant apie kolegijos valdymą, leiskite tuo suabejoti.
Tai nėra visiškai analogiška, bet aš pats esu nemažai laiko praleidęs Kembridžo koledžuose, kurie yra universiteto integrali dalis, tai daug daugiau negu kolegijos, ir ten koledžų magistrai toli gražu ne visuomet yra akademiniai žmonės. Jie turi supratimą apie akademinį gyvenimą, dažnai yra baigę tą koledžą, bet į pensiją išėję diplomatai dažnai tampa magistrais, ir žmonės, kurie turi didelių institucijų valdymo ir tam tikros diplomatijos santykių patirties.
Aš tą norėjau pasakyti kaip iliustraciją, kad net pasaulyje tikrai anaiptol ne blogiausiuose universitetuose yra praktika, kad netgi akademinių institucijų padalinių vadovai dažnai formalių kvalifikacijų gali neturėti. Jeigu yra konkursai, jeigu yra atranka, tuomet tos formalios kvalifikacijos turėjimas toli gražu nėra toks būtinas.
Vėlgi, jeigu kalbame apie Lietuvos kolegijas, komiteto pirmininkas minėjo, kad 11 ir lygiai pusė kolegijų direktorių neturi dabar daktaro laipsnio, iš jų keturios – valstybinės. Iš tų keturių valstybinių trys tikrai puikios kolegijos, tokios kaip Vilniaus technologijų ir dizaino, Kauno technikos ir Klaipėdos valstybinė kolegija.
Kadangi judame į tą pasaulį, kur iš tiesų bus svarbiau įgyti įgūdžiai ir kompetencijos, o ne formalios kvalifikacijos, mes siūlome pateikti kriterijus rektoriui ir direktoriui tapti atitinkamai… kurio rezultatas būtų tas, kad direktorius gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis pedagoginės ir vadybinės padėties be reikalavimo turėti mokslinį laipsnį.
Taigi siūlyčiau pritarti šiam projektui po pateikimo, kad mes galėtume komitete galbūt surasti bendrą geriausią sprendimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi J. Olekas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Tikrai pritarti galima, nes, kaip ir minėjau, ypač kolegijos lygiu vadyba yra labai svarbi. Tik norėčiau paklausti, kaip iš tikrųjų yra Europos šalyse? Ar tos tradicijos yra daugiau link akademizavimo, ar iš tikrųjų daugiau žiūrima į tai, kad būtų konkuruojama sėkmingai, o jau akademinius reikalus tvarko tie asmenys, kurie turi mokslinius vardus, ir jeigu yra tyrimai, tai tiems padaliniams taip pat vadovauja žmonės su akademiniu laipsniu?
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Tai, kas atitinka mūsų kolegiją, Europoje yra labai platus spektras institucijų ir vienos praktikos tikrai nėra. Šiuo atveju aš manau, kad mes turėtume žiūrėti į tai, kas yra geriausia mūsų aukštosioms neuniversitetinėms mokykloms, kas geriausiai leistų joms būti konkurencingoms ir galų gale turėti geriausius vadovus. Taigi nesusiaurinti dirbtinai tų sąlygų ir žmonėms, kurie neturi polinkio į akademinę veiklą, leisti sutelkti savo dėmesį į vadovavimą patikėtoms kolegijoms, o ne į dirbtinio doktorato rašymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega, aš nemanau, kad jūsų doktoratas dirbtinis ar kieno nors kito dirbtinis. Jei žmonės apsisprendžia rašyti doktoratą, tai, matyt, jie turi tam vilčių, gebėjimų ir panašiai, o ne būtinai dirbtinai.
Bet mano klausimas yra kitas. Ką jūs siūlote tada, kad greta direktoriaus kas nors kuruotų tą mokslinę sritį ir tam žmogui būtų kokie nors reikalavimai, nes dabar jūsų pasiūlytas reikalavimas direktoriui yra vadybinė patirtis, nepriekaištinga reputacija ir pedagogika. Iš tikrųjų tos mokslinės krypties, mes galvojame, kad mūsų kolegijos, aukštosios mokyklos turi tą kryptį, lyg ir visiškai nebelieka. Prieš tai buvo reikalavimas mokslo laipsnio. Ar turite kokį nors pasiūlymą dėl to, kas galėtų išlaikyti tą mokslinį lygį? Ačiū.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegijos direktorius retai yra tas žmogus, kuris savo pastangomis išlaiko mokslinį lygį. Jis iš tiesų užsiima vaidmenų paskirstymu didelėje institucijoje. Atskirai studijų, atskirai vykdomo mokslo, jeigu toks yra, lygiu rūpinasi direktorių pavaduotojai, kaip ir universitete yra mokslo, studijų prorektorius. Kitų sričių. Aš nemanau, kad to kriterijaus panaikinimas kokiu nors būdu tarsi sumažina akademinį lygį. Jis tiesiog leidžia kolegijoms pasirinkti geriausią vadovą iš platesnio spektro kandidatų.
O dėl doktorato dirbtinumo, nedirbtinumo. Jeigu žmonės iškart po studijų nestojo į doktorantūrą, tikėtina, kad ta griežtai akademinė veikla nėra jų pašaukimas, tuomet, jeigu sėkmės lydimas vadovas negalės išlikti poste neparašęs doktorato, man atrodo, jis nukreips energiją ne ten, kur ją gali geriausiai pritaikyti. Kokybę, tiek mokslo, tiek studijų, geriausiai užtikrina skaidrūs ir didelį kandidatų kiekį pritraukiantys konkursai, o ne formalių kriterijų įvedimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Atsakėte į klausimus.
Mielieji kolegos, prieštaraujančių nėra. Gal galime nesakyti nuomonių už? Galime. Bendru sutarimu galime pritarti? Galime pritarti. Siūlomas kaip pagrindinis Švietimo ir mokslo komitetas, papildomų komitetų nesiūloma. Siūloma svarstyti gruodžio 5 dieną.
18.38 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos prisijungimo prie Europos Tarybos pagrindinės konvencijos dėl kultūros paveldo vertės visuomenei (Faro konvencijos)“ projektas Nr. XIIIP-1035 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 7 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos prisijungimo prie Europos Tarybos pagrindinės konvencijos dėl kultūros paveldo vertės visuomenei (Faro konvencijos)“ projektas Nr. XIIIP-1035. N. Puteikis. Pateikimas.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Kolegos, šią Faro konvenciją pasirašė didelis skaičius Europos Sąjungos valstybių. Šios rezoliucijos projekte mes siūlome, kad Vyriausybė paspartintų prisijungimą prie šitos konvencijos, nes norint, kad tokia konvencija įsigaliotų Lietuvoje, reikia ir Vyriausybės žingsnių, ir tam tikro per Kultūros ministeriją ir Vyriausybę teikimo Seimui.
Trumpai vienu sakiniu apibūdinant, tai tas pats, kas Orhuso konvencija, tik ne aplinkosaugos, o kultūros paveldo srityje. Ji užtikrina piliečių teisę gauti informaciją apie svarstomus projektus kultūros paveldo srityje ir leisti visuomenei dalyvauti kiek įmanoma ankstesnėje stadijoje, nes Lietuvoje dabar tokios mados, kad visuomenė įtraukiama paskutinėje stadijoje ir tai sukelia konfliktus su statybininkais investuotojais.
Trumpai taip. Tekstas yra, tiesiog raginame Vyriausybę paspartinti. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių paklausti nėra. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu priminti jums rezoliucijų svarstymo tvarką. Jeigu nėra klausimų, yra skelbiama bendroji diskusija, po pateikimo nebalsuojama.
Bendroji diskusija – E. Pupinis. Gerbiamas kolega, prašom atsisėsti ir užleisti tribūną E. Pupiniui. Atsisako kalbėti. Dabar, gerbiamieji, mums reikia apsispręsti, ar priimti šią rezoliuciją be pataisų, ar, jūsų manymu, ją reikia taisyti. Štai, jeigu vienas trečdalis Seimo narių pareikš, kad ją reikia taisyti, tada atitinkamai redaguosime arba atmesime rezoliuciją, yra kiti balsavimo būdai.
Pirmasis balsavimas dėl to, ar priimti rezoliuciją be pataisų. Kas mano, kad reikia priimti be pataisų, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, spaudžia atitinkamai kitus mygtukus.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 52 Seimo nariai: už – 50, prieš nėra, susilaikė 22. Rezoliucija… Atsiprašau, susilaikė 2. Apsirikome. 50 balsavo už, prieš nėra, susilaikė 2.
Rezoliucija „Dėl Lietuvos prisijungimo prie Europos Tarybos pagrindinės konvencijos dėl kultūros paveldo vertės visuomenei“ priimta. (Gongas)
18.41 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais (Orhuso konvencijos) įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje įstatymo parengimo“ projektas Nr. XIIIP-1036 (pateikimas)
Seimo rezoliucijos „Dėl Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje įstatymo parengimo“ projektas. Pateikimas. N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Panaši rezoliucija, tik šį kartą kreipimasis ne į Vyriausybę, o į Seimo valdybą. Orhuso konvencija seniai Lietuvoje galioja, tačiau kyla prieštaravimų kai kuriems įstatymams, nes Orhuso konvencijos pagrindinė mintis, kad visuomenė galėtų dalyvauti, kai svarstomi aplinkosauginiai projektai, kuo ankstesnėje stadijoje. Lietuvos politikai per daugelį metų visuose įstatymuose surašė taip, kad visuomenė gauna teisę dalyvauti pačioje paskutinėje stadijoje, kai investuotojai, statytojai ar suinteresuotos organizacijos jau būna investavusios gana įspūdingas sumas į tuos projektus. Ta Orhuso konvencija dėl to ir atsiradusi pasaulyje, nes siekiama, kad visi ginčytini klausimai būtų išdiskutuoti iki priimant pagrindinius sprendimus.
Dar 2009 metais amžinąjį atilsį advokato K. Čilinsko sudaryta darbo grupė parengė tokį įstatymo pataisų paketą, siūlė Vyriausybei jį apsvarstyti ir teikti Seimui, kad Seimas sutvarkytų štai šitą vėlavimo fazę, arba pernelyg vėlyvą visuomenės įtraukimą į svarstymo procedūrą. Pagrindinė mintis dėl šios rezoliucijos, kad mes prašome, jeigu jūs pritartumėte, Seimo valdybos sudaryti darbo grupę, kuri galėtų išnagrinėti amžinąjį atilsį K. Čilinsko parengtą paketą ir pagal jį priimti kokius nors siūlymus Seimui, ar vieną atskirą įstatymą, ar kitus taisyti. Bet tiesiog norisi šitą reikalą vis dėlto išjudinti ir padaryti civilizuotą. Aš manau, kad mes, tapę Europos Sąjungos dalimi de jure, turėtume tapti ir de facto. Kitaip tariant, piliečiai turėtų visą teisę naudotis Orhuso konvencija ir ramiai apsvarstyti pačiose pradinėse stadijose visus su aplinkosauga susijusius klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nori paklausti A. Širinskienė. Prašau, kolege.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mielas kolega, aš šiek tiek ir stebiuosi ta jūsų iniciatyva kurti Seime nuolatinę veikiančią darbo grupę. Nelabai suprantu, kur jūs matote ir įžvelgiate tą tikslingumą, nes taip, Europos Taryba ir Europos Parlamentas yra ratifikavę dokumentus, Orhuso konvencijos mintys ir normos yra patekusios tiek į Europos Sąjungos, tiek į nacionalinę teisę. Bent jau, kiek man teko ir su gerbiamu aplinkos ministru diskutuoti šiuo klausimu, Aplinkos ministerija taip pat nemato tokios darbo grupės būtinybės. Juo labiau mes čia dabar kalbame apie tą darbo grupę, kuri būtų vos ne nuolatinio pobūdžio. Kai žinote, kiek mes Seime šiuo metu turime darbo grupių ir kiek yra iniciatyvų, ar nemanote, kad tai yra perteklinis dalykas, kuris iš tiesų neduos ko nors naujo? Jeigu jūs turite konkrečių pasiūlymų ir matote problemų dėl Orhuso konvencijos įgyvendinimo, greičiausiai galite registruoti teisės aktus.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš vienas, įregistravęs teisės aktus, nemanau, kad ką nors pasieksiu. Tai geriausiai rodo ir mano teiktos penkios Advokatūros įstatymo pataisos, kai buvo siekta skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms padėti, o ne didinti advokatų pelną, kurį, kaip mes matėme pagal vidutines algas, jie sėkmingai dedasi į kišenę. Tai jūs čia, šitoje salėje, labai sėkmingai atmetėte iš penkių tris. Tikrai neturiu vilčių, kad jeigu teiksiu kokį nors siūlymą, susijusį su Orhuso konvencija, vienas, aš ko nors pasieksiu.
Vis dėlto darbo grupė neturėtų būti nuolatinė, darbo grupė galėtų apibendrinti praktiką, o praktika buvo pagarsinta šitame pačiame Seime prieš keletą metų, kai Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkai pripažino, kad realybė yra tokia – teismų praktikoje Orhuso konvencija tiesiai netaikoma. Netaikoma todėl, kad į daugybę Lietuvos Respublikos įstatymų Orhuso konvencijos reikalavimai nėra perkelti. Aš dalyvavau pats toje konferencijoje, pats klausimus uždaviau, girdėjau tuos atsakymus, yra konferencijos garso įrašas.
Tai, ką jūs sakote, kad aplinkos ministras sako, kad to nereikia, čia aš, tiesą sakant, nelabai galiu patikėti, kad taip gali būti. Neįtikėtina, kad aplinkos ministras stojo į Orhuso konvencijos priešininkų pusę arba nežino praktikos. Jis pats yra buvęs visuomenininkas, kaip gali buvęs visuomenininkas dabar tapti nomenklatūrininku? Čia dabar nomenklatūrininkai sako, kad Orhuso konvencijos praktika Lietuvoje yra sėkminga. Nieko panašaus! Aš tiesiog pasiūliau daugiau proto pasitelkti. Vienkartinė darbo grupė dėl Orhuso konvencijos kas čia blogo?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Tikrai nemanau, kad ministras nežino, ką sako. Iš tikrųjų vienas dalykas būti visuomenininku, o po to, kai atsiduri pozicijoje, kai reikia, kad ūkis vystytųsi, iš tiesų ne kiekvienas asmuo galėtų stabdyti statybas ar pradėtas kokias nors investicijas. Taip pat turbūt ne kartą teko susidurti su Orhuso konvencija, kur ir įstatymais… Bent jau iš Europos institucijų neteko girdėti, kad ko nors mes nevykdome. Orhuso konvencija yra gana plati. Jeigu mes viską įgyvendinsime, mes išvis čia niekur nepajudėsime. Kiekvienas žmogus galės protestuoti prieš bet kokį judesį, kuris susijęs su statybomis ar su kokiomis nors investicijomis arčiau gamtos. Nemanau, kad reikėtų pritarti. Iš tikrųjų teisės aktų pakanka ir jie galioja. Ar nemanote, kad mes vis dėlto kai kada užsineriame per daug sau kilpų, o po to galvojame, kaip iš jų išlipti? Tada galvojame, kodėl iš mūsų visi bėga?
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, aš galiu tik atsakyti remdamasis Lenkijos pavyzdžiais. Kai ankstesnė Lenkijos Vyriausybė taip manė ir pradėjo Belovežo girios kirtimus, nes Orhuso konvencijos neleido Lenkijos teismai taikyti, baigėsi tuo, kad Europos Sąjunga iš esmės pereina prie sankcijų Lenkijos dabartinei Vyriausybei už tai, kad praeita Vyriausybė neįgyvendino Orhuso konvencijos, neperkėlė jos reikalavimų į teisės aktus. Kiek Lenkijai kainuos šitas konfliktas dėl Belovežo girios? Jeigu Lenkiją remiame dėl kitų nesutarimų su Europos Sąjunga, tai šiuo atveju nemanau, kad kas nors ją parems, ji liks vienintelė.
Jeigu mes iš tikro paliksime dabartinę situaciją, kuri vadinasi taip, kad Orhuso konvencija realiai netaikoma Lietuvoje, neatmestina galimybė, kad dėl kokių nors rimtų projektų visuomenė, apskundusi Europos Sąjungos institucijoms, sustabdys grandiozinės vertės ekonominius projektus, kurių dalis gali būti susiję su nacionaliniu saugumu.
Svarstymo stadijose Orhuso konvencija kaip tik amortizuoja visus galimus būsimus konfliktus, todėl aš taip ir siūlau. Aš gi nesiūlau ratifikuoti kokią nors papildomą konvenciją, sustiprinti. Darbo grupė gali pareikšti tokią išvadą, kaip jūs dabar pasakėte. Visaip gali būti. Aš nesu kategoriškas dėl savo nuomonės, bet aš nematau nieko čia baisaus. Kas tokio, jeigu susirinks grupė žmonių, išmanančių tuos dalykus, išklausys tą patį aplinkos ministrą? Gal jis deleguos savo kokį nors žmogų, kuris sako, kad čia viskas gerai, o gal atvirkščiai – paaiškės, kad aplinkos ministras neįsigilinęs. Nuo didesnių svarstymų…
Kas yra Europos kultūra? Prieš priimant svarbius sprendimus ilgai svarstyti. Būtent ilgai, o ne priimti greitus sprendimus. Aš siūlau lėtą svarstymą, jokių čia revoliucijų nežadu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Olekas. Prašau, kolega.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aš iš principo pritariu jūsų minčiai dėl to, kad mes turime įgyvendinti ir vadovautis, ir atverti galbūt pagal Orhuso konvenciją kelius visuomenei dėl tam tikrų sprendimų priėmimo, bet man pats žanras, mes svarstome rezoliuciją, kreipiamės į valdybą. Galbūt būtų galima tiesiogiai Aplinkos apsaugos komiteto paprašyti, kad pasvarstytų, ar netgi čia diskusiją kuriuo nors metu surengti? Tiesiog, man atrodo… Nežinau, kodėl jūs pasirikote būtent šį kelią, nes šiandien svarstėme progresinius mokesčius, bet prieš tai nesikreipėme į valdybą rezoliucija, kad sukurtų darbo grupę. Matyt, reikės tą įstatymo projektą pagerinti. Tai pati jūsų pasirinkta forma, gal pasakytumėte keletą žodžių dėl to?
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Ieškau visokių formų. Progresiniai mokesčiai Lietuvoje neegzistuoja, jie nėra priimti ir politinės partijos, su labai retomis išimtimis, nėra įsirašiusios į rinkimų programas. Taip sakant, nėra čia dėl ko kitos formos rinktis. Kaip tiktai grupė Seimo narių teikia pataisas dėl progresinių, vyksta ginčai. Šiuo atveju turime priešingą situaciją: Orhuso konvencija teoriškai ratifikuota, praktiškai neveikia ir tai konstatavo Aukščiausiojo Teismo ankstesnis pirmininkas ir ankstesnis Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas čia, Seime, specialioje konferencijoje. Vadinasi, specialią konferenciją surengti nebeužtenka. Specialistai toje konferencijoje pasakė – neveikia. Aš vis dėlto nematau čia nieko blogo, jog bandau paprašyti, kad Seimas kreiptųsi į valdybą ir valdyba sudarytų tokią grupę. Ne aš pasakiau, kad neveikia, pasakė daugybė žmonių toje specialioje konferencijoje. Konferencija – neveikia, mano pataisas galima registruoti, jas tikrai atmesite, reikalingas platesnis svarstymas. Jeigu dėl progresinių mokesčių ginčijamės 15 metų mes, politikai, tarpusavyje ir bankininkai prieš mus, tai dėl šitos rezoliucijos galima turbūt ir pusę metų toje darbo grupėje padirbėti ir pasiginčyti. Kas čia tokio blogo?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, pagal rezoliucijų visą tvarką aš pasinaudosiu J. Oleko pastaba, labai tikslia ir teisinga. Įvertinant tai, kad salėje yra tik 52 Seimo nariai, galbūt tikslinga būtų pasitarti, daryti čia pertrauką, pasitarti su Aplinkos apsaugos komitetu ir tuo rezoliucijos pateikimą… na, toliau nebedaryti svarstymo, bendros diskusijos ir priėmimo. O mes tiesiog surastume būdą pasitarti dėl galimybės spręsti šį klausimą galbūt ir kitaip.
Taip pat prašyčiau dėl r-9 klausimo daryti pertrauką, jo nepateikti, nes irgi atitinkamai reikėtų pasižiūrėti su komitetais. Mūsų skaičius Seimo narių, dabar esančių plenarinių posėdžių salėje… Galbūt irgi tokios labai sudėtingos, sakyčiau, ir atsakingos rezoliucijos neturėtume priimti. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime!“)
18.52 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. XIII-8 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1360 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiami kolegos, labai trumpas Seimo nutarimas dėl Seniūnų sueigos sudėties pakeitimo. Jeigu jūs neprieštaraujate, aš iš čia jį pateiksiu. O pateikimas yra toks, kad vietoj L. Balsio Mišri Seimo narių grupė, kaip jūs žinote, išsirinko naują Mišrios Seimo narių grupės seniūną B. Matelį, kurį maloniai prašome, kad jis būtų, o jūs pritartumėt, Seimo seniūnų sueigos nariu. Todėl keičiame Seimo seniūnų sueigos sudėtį.
Po pateikimo pritariame bendru sutarimu. Dėkoju.
Svarstymas. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti dėl šio nutarimo.
Šio nutarimo priėmimas
Dėkoju. Balsavo 47 Seimo nariai vienbalsiai. Prieš mušdama į gongą, aš tiesiog noriu patikslinti, kad J. Olekas – Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas, o A. Palionis – Socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas. Tiesiog pakeitimai, kuriuos aš turėjau jums pasakyti iš anksto. Atsiprašau, kad pasakiau juos dabar, bet tikriausiai dėl to problemų neturime.
O dabar mušu į gongą ir sakau, kad Seniūnų sueigos sudėtis pakeista. (Gongas)
Gerbiami kolegos, jūs matote, kad neregistruotas dėl Seimo komitetų sudėties. Taip, seniūnai buvo susirinkę, svarstė, truputį dar turime vieną problemą išspręsti, manau, kitame posėdyje mes tą sėkmingai padarysime.
18.55 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Danutės Palaimienės peticijos“ (projektas Nr. PNP-37) priėmimas
Paskutinis mūsų r-12 klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Danutės Palaimienės peticijos“ projektas. Peticijos komisijos pirmininkas labai trumpai, aiškiai pateiks išvadą.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Tikrai komisija išnagrinėjo D. Palaimienės peticiją ir nutarė atmesti atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę. Norėčiau pažymėti, kad šiuo metu yra parengta naujo įstatymo redakcija, tačiau joje nėra numatyta galimybė kompensuoti netyčiniais nusikaltimais padarytą žalą. Rengiant įstatymo projektą buvo analizuojama galimybė išplėsti nusikaltimų, veikų, dėl kurių padarymo valstybei kompensuojama žala, sąrašą. Tačiau įvertinus nusikaltimų, veikų statistiką per 2016 metus padarytų nusikaltimų, papildomai reikėtų apie 10 mln. eurų. Todėl atsižvelgus prašau pritarti komisijos išvadoms ir priimti protokolinį nutarimą atmesti pareiškėjos pasiūlymą. Tiek trumpai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Balsuojame ir tai bus kartu mūsų užsiregistravimas šiame vakariniame plenariniame posėdyje. (Balsai salėje)
Dėkoju, balsavo 48 Seimo nariai: už – 41, prieš – 2, susilaikė 5. Peticija atmesta.
Gerbiami kolegos, dėkoju už darbą. Gražaus vakaro, iki kito posėdžio.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.