LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 329
STENOGRAMA
2019 m. rugsėjo 24 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
A. NEKROŠIUS ir R. ŽEMAITAITIS
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF*). Pradedame vakarinį Seimo posėdį. Kviečiu visus registruotis. (Gongas)
Užsiregistravo 61 Seimo narys.
Norėčiau įgarsinti balsų skaičiavimo protokolus.
14.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl Egidijaus Laužiko atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-3774(2) (priėmimo tęsinys)
Pirmasis – dėl Seimo nutarimo „Dėl Egidijaus Laužiko atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projekto Nr. XIIIP-3774(2) priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso buvo išduota biuletenių – 71, rasta biuletenių – 71, galiojančių – 65, negaliojančių – 6. Balsavimo rezultatai: už – 49, prieš – 7, susilaikė 9. Priimta. (Gongas)
14.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Valdimarą Bavėjaną iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-3814(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas protokolas – dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Valdimarą Bavėjaną iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projekto Nr. XIIIP-3814(2) priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių – 71, rasta – 71, galiojančių – 64, negaliojančių – 7. Balsavimo rezultatai: už – 53, prieš – 3, susilaikė 8. Skelbiu protokolą priimtą. (Gongas)
14.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Egidiją Tamošiūnienę iš Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų“ projektas Nr. XIIIP-3815(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas balsų skaičiavimo protokolas – dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Egidiją Tamošiūnienę iš Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų“ projekto Nr. XIIIP-3815(2) priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių – 72, rasta biuletenių – 72, galiojančių – 66, negaliojančių – 6. Balsavimo rezultatai: už – 58, prieš – 3, susilaikė 5. Skelbiu nutarimą priimtu. (Gongas)
14.04 val.
Vyriausybės pusvalandis
Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio pranešimas „Skurdas ir pajamų nelygybė: tendencijos, prognozės ir priemonės“
Gerbiami kolegos, einame toliau. Pirmasis vakarinės darbotvarkės klausimas – Vyriausybės pusvalandis. Socialinės apsaugos ir darbo ministro pranešimas „Skurdas ir pajamų nelygybė: tendencijos, prognozės ir priemonės“. Kviečiu ministrą į tribūną. Prašau L. Kukuraitį pristatyti.
L. KUKURAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, dėkoju, kad pakvietėte diskutuoti apie skurdą ir nelygybę. Tai visada aktualūs klausimai, ypač rudens sesijoje, kai planuojame svarstyti kitų metų biudžetą. Šita diskusija, kaip suprantu, yra kiek paskatinta diskusijos, kuri vyko Europos reikalų komitete, kai kalbėjome apie socialinį ramstį ir kaip sekasi Lietuvai įgyvendinti. Pristačiau duomenis, kuriuos turime apie skurdą ir nelygybę, ir šita diskusija dabar perkeliama čia.
Pradžioje trumpai pateiksiu oficialią socialinę statistiką, kurią paskelbė Statistikos departamentas šių metų liepos mėnesį. Ji rodo, kad faktiškai visi rodikliai, susiję su faktine žmonių situacija, su jų gebėjimu, galėjimu išgyventi mūsų visuomenėje, gerėja. Vadinasi, tiek asmenų, patiriančių skurdo riziką ar socialinę atskirtį, skaičius mažėja, tiek absoliutaus skurdo lygis krenta. Didelio gyventojų materialinio nepritekliaus lygis irgi mažėja, žmonių skaičius to lygio mažėja ir gyvenančių žemiau, labai žemo darbo intensyvumo namų ūkiuose.
Vienintelis rodiklis, kuris nekrenta, tai yra santykinio skurdo riba ir santykinis skurdas. Tas skurdo rizikos lygis apibrėžiamas per medianą ir 60 % medianos pajamų. Tie, kurie turi mažiau nei 60 % medianos pajamų, patenka į santykinio skurdo sritį. Tai, kad pats skurdo lygis faktiškai nuo 2013 metų augo ir 2017 metais, nes čia yra 2017 metų duomenys, 2017 metų tyrimas, stabilizavosi, yra gera tendencija.
Dar truputį giliau, 2017 metų žmonių pajamos. Yra dvi grupės, kurios viršija santykinį skurdą, santykinio skurdo ribą. Tai yra vaikai nuo 0 iki 17 metų ir senjorai, kuriems yra virš 65 metų. Visos kitos grupės, jų dalis skursta mažiau santykinai. Yra ir trečia grupė mūsų visuomenės, jie skursta labiau nei santykinai visa visuomenė. Tai yra žmonės su negalia. Nuo 2012 metų irgi jų santykinis skurdas augo ir 2017 metais, nes tai yra 2017 metų duomenys, stabilizavosi. Bet tai didžiulė spręstina problema, spręstina ilgalaikėmis priemonėmis. Aš jas pakomentuosiu, pristatysiu.
Taigi iš viso trys grupės, kurias akcentavome visos kadencijos metu, o ir toliau akcentuojame. Tai yra skurdas vaikų, senjorų ir neįgaliųjų. Tai turi būti sprendžiama ir buvo sprendžiama kadencijos metu. Parodysiu, kokių rezultatų pasiekėme.
Dar vienas aktualus Lietuvai rodiklis yra nelygybės lygis. Jis pagal 2017 metų pajamas švelniai krito, lyginant su 2016 metų pajamomis. Nelygybės lygis yra vienas didžiausių Europoje, kaip žinome. Kol kas tik bulgarai mus lenkia ir labai šalia yra rumunai ir latviai.
Taigi oficiali statistika rodo duomenis iki 2017 metų, nes padaryta remiantis 2018 metų tyrimu apie 2017 metų žmonių pajamas. Į dalį šitų rodiklių nepateko dabartinės daugumos vykdyta politika. Galime pamatyti, kas pateko. Tai yra motinystės išmokos lubos, jų panaikinimas, išmoka vienu metu gimus daugiau kaip vienam vaikui, padidintas bazinės pensijos dydis, jis irgi buvo įvertintas 2017 metų pajamose, ir ilgalaikės ir dosnesnės nedarbo išmokos, susijusios su socialinio modelio įgyvendinimu.
Reformos, tos esminės reformos, kurios vyko 2018 metais, tai yra universali vaiko išmoka ir jos padidinimas 2019 metais, taip pat planuojamas didinimas 2020 metais. Minimalaus mėnesinio atlygio didinimas gana spartus. Bazinio dydžio didinimas valstybės tarnautojams bei biudžetinio sektoriaus darbuotojams. Senatvės pensijų indeksavimas, šalpos pensijų bazės didinimas, valstybės remiamų pajamų dydžio padidinimas, socialinių išmokų indeksavimas, „Sodros“ grindų įvedimas, taip pat neįskaitytinos darbinės pajamos, skaičiuojant piniginę socialinę paramą, ir mokesčių reforma. Visa tai kol kas neįtraukiama į oficialią statistiką ir mes galime tik prognozuoti, mūsų turimais instrumentais, kaip šitos reformos paveikia skurdo ir nelygybės lygį. Aš tai greitai pristatysiu.
Atskirai norisi paminėti pokytį, kuris įvyko socialinio dialogo srityje. Per šį laikotarpį ženkliai išaugo kolektyvinių sutarčių skaičius, taip pat žmonių, kuriuos apima kolektyvinės sutartys, skaičius padvigubėjo nuo 2015 metų. 2015 metais buvo 7 % darbuotojų, kuriuos dengė kolektyvinės sutartys, o dabar yra 15 %. Atitinkamai šiemet buvo pasirašyta jau antra nacionalinio lygmens kolektyvinė sutartis, tai irgi pirmą kartą mūsų istorijoje nutikęs įvykis, ir ženkliai daugėja darbdavio lygmens kolektyvinių sutarčių.
Socialinė apsauga pagal tikslines grupes, tas tris, kurias aš įvardinau. Šiek tiek buvo paminėta, kas yra daroma kiekvienos skurdui mažinti, taip pat jų įtraukčiai didinti mūsų visuomenėje. Čia išvardinta daug dalykų, kurie buvo daromi ir toliau yra daromi kadencijos metu. Universali išmoka, vaikų dienos centrų plėtra, nemokamo maitinimo finansavimo padidinimas, kompleksinės paslaugos šeimai, patvirtintas bazinis paslaugų šeimai paketas, finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, šeimos kortelė ir kitos priemonės.
Pensininkų skurdui… šalia indeksavimo buvo padidinta šalpos pensijų bazė ir indeksuota su minimalių vartojimo poreikių dydžiu. Ji kas metus auga. Taip pat įvestas naujas instrumentas mažiausias pensijas turintiems – priemokos mažiausių pensijų gavėjams bei įgyvendinta pensijų kaupimo pertvarka, neįgaliesiems skirtos priemonės, indeksuotos netekto darbingumo pensijos, sumažintas atotrūkis tarp slaugos ir pagalbos, priežiūros išmokų.
Bandomieji naujų paslaugų projektai per deinstitucionalizacijos ir kitas galimybes, būsto pritaikymo bei aprūpinimo techninėmis pagalbos priemonėmis. Visa tai sukūrė sąlygas, kad skurdas Lietuvoje mažėtų, kaip ir nelygybė.
Ir tai mes galime pamatuoti nauju, visiškai nauju Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos naudojimu „Euromodo“ instrumentu. Tai yra mikrosimuliacinis modelis 28 Europos Sąjungos šalims. Eurostatas taip pat naudoja šį modelį analizuodamas ir prognozuodamas duomenis. Simuliacijos atliekamos naudojant pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenis, kuriuos Lietuvos statistikos departamentas bei Eurostatas naudoja, skaičiuodami oficialius skurdo ir pajamų nelygybės rodiklius. Taip pat modelyje užkoduotas socialinių išmokų, mokesčių ir įmokų teisinis reglamentavimas. Keičiant užkoduotą esamą teisinį reglamentavimą nauju, galima išmatuoti įvairių formų poveikį socialiniams rodikliams.
Kitaip sakant, turime instrumentą, į kurį įvedę vienas ar kitas mūsų planuojamas politines reformas, mes galime pamatuoti, kokį poveikį tai turės skurdui ir nelygybei. Šiemet teikiami vaiko pinigai, tuos, kuriuos siūlo Vyriausybė, 60 plius 40. Aiškiai išmatavome, kaip tai paveiks tam tikrų grupių skurdą ir nelygybę Lietuvoje, šias Vyriausybės atnešamas, taip pat ir koalicinėje sutartyje patvirtintas 70 plius 30… Jie abu turės ženklų teigiamą poveikį tiek skurdui, tiek nelygybei mažinti. Taigi bet kokią priemonę mes galime, naudodamiesi „Euromodo“ instrumentu, analizuoti ir prognozuoti ateitį, kaip tos priemonės paveiks mūsų situaciją.
Dabar numatomų priemonių rezultatai. Prognozės. Skurdo rizikos riba auga ir auga gana sparčiai – nuo 2017 iki 2018 metų 13 % ir tarp 2018 ir 2019 metų – irgi 13 %. Vadinasi, žmonių pajamos auga, atitinkamai augo skurdo rizikos riba, ir tas augimas yra gana spartus – 13 %. Jeigu matote, pinigais tarp 2018 ir 2019 metų pati skurdo riba paaugo 50 eurų.
Kaip yra prognozuojamas skurdo rizikos lygis 2018–2019 metais? Tai nėra oficiali Statistikos departamento informacija, tai yra mūsų „Euromodu“ prognozuojama 2018–2019 metų situacija. Pagal ją bendras skurdo rizikos rodiklis nuo 22,9 % 2018 metais turėtų istoriškai kristi daugiau negu 2 %. Turint galvoje augančią ekonomiką, tai yra ženklus pasiekimas santykinio skurdo srityje, nes absoliutus skurdas krenta irgi ženkliu tempu.
2017 metais absoliutus skurdas buvo 11,1 %, 2018 metais – apie 6 %, o 2019-aisiais apie 5 % mūsų visuomenės žmonių turėtų turėti mažiau pajamų, negu reikalinga išgyventi šioje visuomenėje. Santykinis skurdas rodo mūsų tarpusavio pajamų santykius, ir tai, kad 2018 metais 2 % sumažėjo, o 2019 metais švelniai paaugo, faktiškai 1 % paaugo, rodo skirtingas politikas, kurias įgyvendino Vyriausybė tiek 2018, tiek 2019 metais, nes 2018 metais ne kartą buvo akcentuota, kad yra skirta skurdžiausioms visuomenės grupėms remti. Ir tai įtraukia tokais priemones kaip pensijų indeksavimas, vaiko pinigai kaip universali išmoka, valstybės remiamų pinigų dydžio padidinimas ir indeksavimas, šalpos pensijos padidinimas. Tai prisidėjo, kad skurdas kristų tam tikru istoriniu greičiu, santykinis skurdas kristų tokiu greičiu.
2019 metais Vyriausybė ne kartą yra deklaravusi, kad investuoja į vidurinę klasę, vidurinę grupę, ir taip padidina neapmokestinamą pajamų dydį, darbo užmokesčio apmokestinimą mažina, taip pat kelia bazinį dydį, taip pat didina sektorinį (sveikatos, švietimo ir kitų) darbo užmokestį. Tai prisidėjo, kad bendros žmonių pajamos augo taip sparčiai, kad paramos priemonės iš apačios nespėjo tokiu pat tempu. Ir, kaip ir minėjau, kad mediana 2018–2019 metais užaugo apie 80 kelis eurus, pasistūmėjo į viršų, o 60 % nuo medianos, kas yra skurdo rizikos lygis, – apie 50 eurų. Tai yra tikrai spartus lygis.
Nereikia išsigąsti šio skaičiaus, nes absoliutus skurdas, kaip sakiau, nuo 11 % 2017 metais 2019 metais krenta iki 5 %. Bent jau taip rodo mūsų „Euromodo“ skaičiavimai. Jeigu mes pažiūrėtume į labiausiai skurstančias grupes, kurios dirba ir uždirba minimalų mėnesinį atlygį, mes turėtume situaciją, kad šiuo metu, 2019 metais, šeimos, kuriose yra abu tėvai, augina iki dviejų vaikų, uždirba tiek pajamų, kad yra aukščiau negu santykinio skurdo riba. Tačiau šeimos, kurios augina… yra tik vienas iš suaugusių, automatiškai dalis tų šeimų yra skurde ir gauna mažesnes negu santykinio skurdo riba pajamas. Lygiai taip pat ir šeimos, kurios turi tris ar daugiau vaikų, net jeigu yra du suaugę. Dėl to vaiko pinigai ir ta universalioji dalis, tai yra papildoma dalis, kuri skirta mažas pajamas turinčioms šeimoms, taip pat ir daugiavaikėms šeimoms, padeda šitą skirtumą mažinti ir traukti jas iš skurdo.
Trumpai dar, ką mes esame apskaičiavę dėl paskatų nedirbti. Neretai Lietuvoje sakoma, kad mūsų socialinės išmokos sukuria tokias paskatas nedirbti, kad yra pilni regionai bedarbių, ir apskaičiavome, kaip tai yra apskritai Europoje ir kokia mūsų yra situacija. Tai suskaičiavome ribinę efektyvią mokesčių normą, kuri parodo, kokia dalis papildomai uždirbtų popieriuje pajamų yra atskaitoma per mokesčius, per „Sodros“ įmokas ir sumažėjus ar praradus teisę į išmokas. Jeigu ribinė efektyvi mokesčių norma yra daugiau negu 50 %, paskatos dirbti yra žemos. Lietuvoje mes turime 38 %. Tai rodo, kad apskritai situacija Europos lygiu yra nebloga, ir mes paskatų nedirbti požiūriu esame faktiškai kaip vidurkis Europos. Grafike matyti, kad piniginės paskatos dirbti iš esmės yra vienodai pasiskirsčiusios visuose pajamų deciliuose. Į pirmus decilius patenka tie asmenys, kurie turi teisę į įvairias testuojamas ir netestuojamas išmokas, ir šių asmenų ribinis darbinių pajamų padidėjimas lemia netenkamas teises į tam tikras išmokas. Tai reiškia, kad jeigu jie gauna didesnes pajamas, praranda išmokas, bet tas praradimas nėra toks, kuris skatintų juos nedirbti. Taigi kol kas mes turime gana subalansuotą sistemą.
Jeigu pažiūrėtume, kaip kito paskata nedirbti tarp 2018 metų ir 2019 metų, mes turime gana gerą situaciją, nes rodo, kad pirmuose deciliuose, tai yra tie, kurie gauna socialines išmokas, jų paskata nedirbti dar sumažėjo, lyginant su 2018 metais. Kitaip sakant, 2018 metais nedirbti apsimokėjo labiau negu 2019 metais. Toks sumažėjimas gali būti sąlygojamas įgyvendintų socialinės paramos reformų, kurios yra nukreiptos į paskatų dirbti stiprinimą tarp gavėjų. Pavyzdžiui, 2019 metais pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, jeigu asmuo įsidarbina, jam iki 12 mėnesių toliau mokama 50 % prieš įsidarbinimą gautos socialinės išmokos. Dėl to žmonės yra drąsūs įsidarbinti, nes žino, kad parama tęsis, bent jau pusė tos paramos, kurią turėjo. Ir 2019 metais įgyvendinę, štai mes turime pozityvų efektą. Turbūt tuo keliu turėtume eiti, kad paskatos nedirbti mažėtų.
Jeigu žiūrėtume skurdo rizikos lygio tarp grupių pokytį, tai nuo 2017 metų iki 2019 metų vaikų skurdo lygis krenta ženkliai – 6,2 %, senjorų išauga 5,3 %, o bendrai visos populiacijos, kaip ir matėte, per tuos dvejus metus krenta. Senjorų skurdo rizikos lygis auga dėl to, kad darbo užmokestis auga greičiau negu indeksuojamos pensijos, bent jau kol kas, bet 2020 metai bus pirmieji metai, kai pensijų formulė duos teigiamą naudą pensijoms ir jos bus didesnės negu darbo užmokesčio augimas, ir mes turėtume jau 2020 metais matyti tam tikrą susibalansavimą pensininkų skurdo lygio. Bet bet kuriuo atveju, turėdami 40 % skurstančių pensininkų, mes turime papildomų priemonių. (Balsas salėje) Per ilgai, ar ne? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pirmininke, visada reikėtų paprašyti ministro numatyti laiką, nes mes tikrai norėtume paklausti. Mes džiaugiamės šitais pasiektais rezultatais, bet, aišku, iškyla ir klausimų. Žymiai įdomiau, kai mes gausime atsakymus iš ministro tiesiogiai čia, gal mažiau klausinėsime Vyriausybės valandoje. Todėl lieka septynios minutės, o ministras dar galėtų 25 minutes pasakoti.
L. KUKURAITIS. Gerai. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, mes Seniūnų sueigoje kalbėjome šiek tiek apie tai, kad galbūt pratęsime laiką ir užduos klausimus daugelis kitų Seimo narių.
L. KUKURAITIS. Labai ačiū. Aš stengsiuos labai greitai pabaigti.
PIRMININKAS. Prašau pabaigti.
L. KUKURAITIS. Jeigu mes pažiūrėtume į vaikų ir senjorų skurdą Pabaltijyje, taip pat lygindami su Lenkijos situacija, matytume, kad 2015 metais, 2016 metais ir 2017 metais vaikų skurdas buvo neadekvačiai per didelis, palyginti su kitomis šalimis. Prognozuojamas kritimas artina mus prie Europos vidurkio. Jeigu 2020 metais mes dar padidintume vaiko pinigus, turėtume 2020 metais pasiekti vaikų skurdo Europos vidurkį, nors dar 2017 metais buvome vieni iš paskutinių pagal vaikų skurdo lygį Europoje.
Senjorų skurdas, kaip ir matėte, projekcijomis auga. Jis auga taip pat ir Estijoje, ir Latvijoje. Lenkams pavyko stabilizuoti pensininkų skurdą ir išlaikyti šią grupę gana žemo skurdo lygio. Čia mes, kaip sakiau, turime dėti papildomų pastangų.
Kokios mūsų prognozės dėl pajamų nelygybės? Turėtų kristi tiek pajamų pasiskirstymo koeficientas – 80 ir 20, tiek Gini koeficientas. Tą patvirtina ir Europos Komisijos Jungtinių Tautų tyrimo centro reformų poveikio vertinimas. Jis ypač vertina pasiskirstymą, kokią įtaką reforma turi pagal decilį. Tai turi teigiamą poveikį, ypač vaikų nelygybei.
2020 metais planuojamos priemonės yra skirtos apskritai pajamoms didinti, vaikų skurdui toliau mažinti, senjorų skurdui mažinti ir neįgaliųjų skurdui mažinti, bet apie tai galėsime pakalbėti tuo metu, kai ateisime su biudžeto projektais. Juos pristatysime projektuodami, kiek konkreti priemonė gali prisidėti prie skurdo ir nelygybės mažinimo.
Ačiū už dėmesį. Atsiprašau, kad ilgai.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Toliau posėdžiui pirmininkaus R. Žemaitaitis.
PIRMININKAS (R. ŽEMAITAITIS, MSNG). Kolegos, sveiki gyvi! Pirmas frakcijos vardu klausia K. Glaveckas. Nematau. Tada A. Sysas. Prašau, kolega Algirdai.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamas ministre, pradžioje aš tokią repliką pasakysiu. Jūs pasakėte, kad istoriniu greičiu skurdas krito. Būtų gerai žinoti: sraigės, gepardo, laukinio kačiuko ar „Formulės-1“ bolido greičiu tas skurdas krito. Iš savo 24 minučių kalbos jūs 23 minutes skyrėte skurdui ir tik 1 minutę nelygybei.
Mano klausimas ir bus būtent apie nelygybę. Jūs tik pasakėte, kad turėtų mažėti, tai tokia ar tendencija, ar prognozė, bet nepasakėte nė vienos priemonės. Aš labai norėčiau, kad jūs išvardytumėte nors vieną priemonę, kuri buvo priimta, kad pajamų nelygybė mažėtų, nes būtent šitas Seimas priėmė keletą įstatymo pataisų, dėl kurių nelygybė tik padidėjo. Pavyzdžiui, mokesčių reforma, įvedant tarifą 27 ir „Sodros“ lubas. 50 mln. turtingiesiems į kišenę. Niekaip nelygybės nesumažinsi tokiais sprendimais.
PIRMININKAS. Klausimas, kolega!
A. SYSAS (LSDPF). Mano klausimas: įvardinkite nors vieną priemonę, kuri sumažino nelygybę. Labai ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkui. Iš tiesų tų priemonių labai daug. Viena esminį išlyginamąjį mūsų visuomenėje vaidmenį vaidina – tai pensijos ir pensijų indeksavimas. Tai turi tiesioginį nelygybės mažinimo aspektą. Vaiko pinigai, kai jie yra ne tik universali išmoka, bet su pridėtine dalimi, taip pat atlieka išlyginamąją funkciją, vaidmenį. Mes galėtume atskirai SRDK pristatyti, kaip koks vaiko pinigų dizainas kiek sumažina nelygybę Lietuvoje. Neapmokestinamųjų pajamų didinimas, nors ir kaip kalbėtume, irgi yra nelygybės mažinimo instrumentas. Ir visos kitos priemonės, ypač tos, kurios didina paslaugas ir žmonių galimybę gauti pagalbą, turi taip pat išlyginamąją vertę.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, aš tik noriu pasakyti, klausti buvo minutė. Buvo skirtas pusvalandis, kaip ir laikas baigėsi, bet aš, posėdžio pirmininkas, tikrai siūlau, kad visų opozicinių partijų atstovai bent jau galėtų užduoti klausimą. Kolegos, tinka? Pritariame. Sekundėlę. T. Tomilinas frakcijos vardu. Ne?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Taip, taip.
PIRMININKAS. Prašau, Tomai.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš tik norėjau pasakyti, kad ne tik opozicinės.
PIRMININKAS. Pusę valandos buvo darbotvarkėje, tiesiog aš matau, kad yra daug užsirašiusių, tai kiekvienam… Minutė klausimui.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Ministre, mano klausimas, pakomentuokite derybų situaciją dėl naujos Nacionalinės pažangos programos. Kaip mes žinome, iš tikrųjų perskirstymo bėda neišspręsta. Prezidento siūlymai visiškai atitinka tai, už ką jūs visą laiką pasisakėte ir kovojote. Bet mane domina būtent diskusijos dėl europinės paramos skirstymo. Mano žiniomis, Finansų ministerija niekaip nenori prisiimti atsakomybės už nelygybės mažinimą, kalbant apie Europos Sąjungos struktūrinę paramą. Pakomentuokite šią situaciją plačiau, nes mus tai taip pat liečia ir mes norėtume apie tai Seime diskutuoti.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų vien paramos lėšomis nelygybės nesumažinsime. Kiek mes iš apačios finansuotume labiausiai skurstančius ir remtume juos, tam reikalingi ir tinkami mokestiniai sprendimai, taip pat taiklios Europos struktūrinės paramos panaudojimas. Todėl mūsų ministerija yra už tai, kad už nelygybės rodiklį būtų atsakinga Finansų ministerija. Diskusija vyksta Vyriausybėje, ir manau, kad surasime sprendimus.
PIRMININKAS. Taip. A. Armonaitės nematau. S. Gentvilo nematau. G. Skaistė. Prašau, kolege.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Mano klausimas būtų dėl to, ką premjeras sutarė su Prezidentu. Prezidentas kalbėjo apie tai, kad reikia didinti pakeitimo normą tarp pensijų ir vidutinio atlyginimo. Buvo kalbama apie tai, kad bus ne tik indeksavimo mechanizmas, bet taip pat bus skirtos papildomos priemonės. O premjeras sako, kad visgi bus palikta tik indeksavimo mechanizmo priemonė ir nebus skirta jokių papildomų priemonių. Tai kas iš tikrųjų šiuo atveju teisus – ar Prezidentas, inicijuodamas papildomas priemones prie pensijų indeksavimo mechanizmo, ar visgi nieko papildomo nebus daroma.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Dėl papildomų pastangų pensininkų skurdui mažinti yra bent dvi priemonės, kurias pasiūlys Vyriausybė. Tai yra mažų pensijų didinimas, kaip mes turėjome dabar: tie, kurie gauna mažas pensijas, turintys stažą, gauna mažas pensijas, mažesnes negu minimalus vartojimo poreikių dydis, kas atitinka absoliutaus skurdo ribą, kad jų pensijos būtų ne mažesnės negu 95 % riba. Tai mes kitiems metams suteiksime 100 % ribą, ir tai bus geras standartas, kad tie žmonės, kurie dirbo, kurie turi stažą, gautų ne mažesnę pensiją negu absoliutaus skurdo riba, ir tai palies dešimtis tūkstančių pensininkų, jų skurdo mažinimą. Atitinkamai šalpos pensijų bazės didinimas, kuris palies ir neįgaliųjų grupę, taip pat ir pensininkų, kurie neturi teisės į „Sodros“ pensiją, taip pat bus didinamos pensijos. Bus pasiūlyti šie du instrumentai. Visi kiti, jeigu kalbama apie indeksavimo koeficiento keitimą arba bazinės pensijos papildomą didinimą… visa tai turime sutarti Seime, nes reikia kur kas didesnių resursų, lėšų, negu kad šiuo metu Vyriausybė gali pasiūlyti šalia vaiko pinigų, šalia bazinės pensijos indeksavimo, kur yra gana didelės lėšos.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. A. Butkevičius irgi nori užduoti klausimą. Žiūrime, kas čia dar yra. Ir R. J. Dagys bus paskui.
A. BUTKEVIČIUS (LGF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, ar jūs negalvojate artimiausiu metu kompensuoti pensijas tiems žmonėms, ypač kurie dirbo vidaus reikalų sistemoje, po Konstitucinio Teismo sprendimo jiems nebuvo kompensuotos pensijos. Jų pensijos, lyginant su vidutine pensija, sakyčiau, yra labai žemos. Pavyzdžiui, vakar kalbėjausi su viena moterimi, kuri vidaus reikalų sistemoje išdirbo virš 30 metų, bet išėjo į pensiją 1994 metais, kai koeficientai buvo labai žemi. Dabar jos pensija yra, įsivaizduokite, 136 eurai. Aš manau, kad gal turėtų būti viena iš prioritetinių sričių, kalbant ir apie socialinę nelygybę, kaip būtų galima tiems žmonėms padėti. Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Kalbant apie valstybines pensijas, yra dvi problemos. Viena yra kompensavimo problema, kad yra 200 tūkst. žmonių, kuriems nekompensuota, o jeigu skaičiuotume tuos, kurie šiuo metu gyvena, tai yra išgyvena nuo krizės, tai yra apie 100 tūkst. žmonių, kuriems nekompensuota. O kita problema yra indeksavimo problema, kad tos pensijos yra neindeksuotos ir jos neauga kartu su metais. Faktiškai reikėtų spręsti abu klausimus. Vyriausybė bent jau indeksavimo sprendimą pasiūlys, dėl kompensavimo sprendimo reikia kalbėtis Seime.
PIRMININKAS. Ir R. J. Dagys. Prašau, kolega.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiamas ministre, žiūrint į jūsų kai kuriuos pateiktus duomenis, kai kuriose vietose matyti progresas, akivaizdu, kad yra ekonomikos gerėjimo pasekmė, bet dvi vietos turbūt visiems kelia nerimą. Viena, tai yra mūsų pensininkų pajamos ir ar tikrai tos priemonės yra pakankamos, kad išvestų juos iš skurdo, žinant ateityje dar labiau blogėsiančią demografinę situaciją. Ir kita gyvybiškai svarbi vieta yra šeimų su trimis vaikais padėtis.
Į jūsų projekcijas žiūrint, šios priemonės šiek tiek sumažina tą dalyką, bet tikrai turbūt nepadarys tokio proveržio, kaip savu laiku padarė mūsų dvejų metų socialinio draudimo įvedimas motinoms, tai išvedė mus iš gimstamumo duobės, faktiškai mirties zonos. Dabar visi tie gimstamumo procesai sustojo ir nustoja augti taip, kaip mes norėtume, ir tai mūsų socialinės sistemos neįkvepia dėl ateities.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Iš tiesų jūs liečiate dvi jautrias grupes. Dėl pensininkų pajamų augimo, kaip minėjau, apskritai absoliutus skurdas mažėja, taip pat ir pensininkų. Vadinasi, vis daugiau pensininkų suduria galą su galu, kad išgyventų, bet santykinai su kita visuomenės dalimi jie gauna mažiau pajamų. Jau 2020 metais turėtų stabilizuotis, o 2021 metais turėtume matyti teigiamas pensininkų skurdo mažėjimo tendencijas, jeigu bus tik indeksavimo tempu. Tačiau mes čia visiškai pritariame Prezidento išsakytai nuomonei, kad jeigu norime spręsti pensininkų skurdą, šalia šitų priemonių, kurias Vyriausybė pasiūlys, yra reikalingos ir priemonės, kurios spartintų pensijų augimą sparčiau negu indeksavimo tempu.
Kalbant apie šeimas ir demografinę situaciją, iš tiesų vaiko pinigai sprendžia taip pat ir daugiavaikių šeimų problemą. Kaip matėte, dviejų suaugusių su trimis vaikais šeimoms, jeigu uždirbtų tik mama, trūksta 7 % iki skuro ribos. Faktiškai ta pridedama dalis, kurią mes pridėsime kitais metais, 2020 metais, daugiavaikėms šeimoms bus gana ženklios pajamos, nes pajamos išaugti gali 100 ir daugiau eurų, priklausomai nuo vaikų skaičiaus, ir turėtume šitą skirtumą padengti. Vadinasi, daugiavaikes šeimas vaiko pinigais mes faktiškai galime ištraukti iš skurdo, jeigu yra abu tėvai. Jeigu vienas tėvas, vienas iš tėvų, tada turime papildomai kitomis paramos priemonėmis pagelbėti.
Dabar apie demografinę situaciją šalia tų visų priemonių, kurių šis Seimas padarė daug, kad skatintų trečio vaiko atsiradimą. Pagrindinė problematika yra paslaugų prieinamumas, ir demografai labai aiškiai kalba, kad šeimos nesijaučia saugiai, jeigu nežino, kur padės savo vaiką, kai vaikui sueis metai, dveji, treji. Ir darželių, ikimokyklinio ugdymo įstaigų, taip pat nemokamų būrelių arba tokių būrelių, kuriuos šeimos įpirktų, prieinamumas irgi yra viena iš priemonių, kur turime sistemiškai kartu su švietimo sistema dirbti, kartu su ja ir darbuojamės siūlydami sprendimus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre.
14.39 val.
Valstybinio socialinio aprūpinimo sistemos pagrindų įstatymo Nr. I-696 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3852, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. I-697 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio aprūpinimo sistemos pagrindų įstatymo įsigaliojimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIIIP-3853 (pateikimas)
Dabar pagal darbotvarkę yra kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Valstybinio socialinio aprūpinimo sistemos pagrindų įstatymo projektas Nr. XIIIP-3852 ir lydimasis teisės aktas, tai yra Seimo nutarimas. Pateikimas. Prašom, ministre.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiame Valstybinio socialinio aprūpinimo sistemos pagrindų įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą. Siekiant teisėkūros sistemiškumo principo ir siekiant panaikinti aktualumą praradusį teisės aktą, daromas šis žingsnis. Pažymėtina tai, kad 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybinio socialinio draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ Lietuvos Respublikos Seimas atkreipė dėmesį į 1990 metais priimtą ir vis dar galiojantį Valstybinio socialinio aprūpinimo sistemos pagrindų įstatymą, kuris reguliuoja valstybinio socialinio aprūpinimo santykių pagrindus, bet neatitinka šių dienų teisinio reglamentavimo realijų.
Įstatymas 1990 metais buvo priimtas siekiant nustatyti valstybinio socialinio aprūpinimo santykių pagrindus. Įstatymu įtvirtintos normos šiuo metu pakeistos ir įtvirtintos kitais socialinį draudimą, socialinę paramą bei socialines paslaugas reglamentuojančiais teisės aktais, kaip Valstybinio socialinio draudimo įstatymu, Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymu, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu, Šalpos pensijų įstatymu, Tikslinių kompensacijų įstatymu, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu, Išmokų vaikams įstatymu, Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymu, Socialinių paslaugų įstatymu, Nedarbo socialinio draudimo įstatymu ir Užimtumo įstatymu. Šitam įstatymo projektui įgyvendinti jokių įgyvendinamųjų teisės aktų parengti nereikės, lėšų taip pat. Priėmus įstatymo projektą, teisinis reguliavimas taps aiškesnis ir nuoseklesnis.
Kartu su įstatymo projektu teikiamas jo įgyvendinamasis teisės aktas – Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. spalio 30 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio aprūpinimo sistemos pagrindų įstatymo įsigaliojimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas, nes siūlomame pripažinti netekusiu galios teisės akte, kuriame nustatytas siūlomo pripažinti netekusiu galios įstatymo įgyvendinimas, įtvirtintos nuostatos jau nebeaktualios. Siūlome pritarti pateiktiems projektams.
PIRMININKAS. Gerbiamas ministre, jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmas klausia R. J. Dagys. Prašau, kolega.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiamas ministre, taip, šitas įstatymas yra ganėtinai pasenęs, bet ar jūs nemanytumėte, kad gal panašaus pobūdžio dokumentas, kuriame būtų išdėstyti pagrindiniai principai, nuostatos, būtų vis dėlto naudingas mūsų valstybei, nes tai apsaugotų mus nuo tokio nesisteminio keitimo visų pagrindinių principų – išplovimo principų, socialinio draudimo sistemos iškraipymo ir visų kitų blogybių, kurios kartais nutinka Seime, ypač artėjant priešrinkiminiam laikotarpiui? Ar tikrai nereikėtų susitarti dėl bazinių nuostatų žinant, kokia įtempta demografinė ir kita situacija laukia mūsų ateityje, kad tikrai pinigai ir sistema turėtų (…) labai tikslingai ir nebarstydama išteklių į šalis, nes tada efektyvumas krenta visose srityse – ir tose, kur norime paremti, ir tose, kurioms truputį duodame?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų taip, šitas įstatymas buvo labiau koncepcinio pobūdžio ir jo aktualumas kaip gairių įstatymo turbūt nėra pasibaigęs, bet nuostatos, kurios reglamentuoja socialinį aprūpinimą, iš esmės visos yra pasikeitusios kitais teisės aktais. Dėl to pats įstatymas yra naikintinas, o tos gairės, toks įspūdis, kad bent jau yra įteisintos atskirais įstatymais, kaip Socialinio draudimo įstatymu, socialinės paramos įstatymais ir kitais, kuriuose atsispindi tiek principai, tiek net atskiri fondai, atskiros Vyriausybės finansavimo programos. Mano galva, jau tas stuburas, apie kurį jūs kalbate, yra pakankamai įdiegtas mūsų sistemoje ir gali funkcionuoti atskirai.
PIRMININKAS. Ir klausia A. Sysas. Prašau, kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, prieš dvejus metus (bus greitai, lapkričio mėnesį) Seimas priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad šitas įstatymas seniai nustojo galioti. Jokių kitokių teisės aktų neteikėte, tiktai šitą aktą. Kokia buvo priežastis dvejus metus ruošti tokį įstatymo projektą?
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Geriau vėliau negu niekad.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Galime bendru sutarimu ar balsuojame? (Balsai salėje) Petras griežtai nori balsuoti, vadinasi, balsuojame.
Balsuojame, kolegos. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsuojame, kolegos.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 93, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Numatoma svarstyti spalio 15 dieną. Ir lydimasis teisės aktas analogiškai.
14.46 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 9, 15, 74, 75, 77, 79, 82, 83 straipsnių pakeitimo, papildymo 831 straipsniu ir 76 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3846 (pateikimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo projektas Nr. XIIIP-3846. Per šoninį mikroną T. Tomilinas. Prašau, kolega.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, frakcijos vardu prašome pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu, kolegos, pritarti? (Balsai salėje) Ministro nėra. Gerai, kolegos, pritarta bendru sutarimu. Pertrauka iki kito posėdžio.
14.46 val.
Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo Nr. X-1478 1, 2, 3, 5, 9, 12, 15, 21, 50, 51, 58, 59, 63, 64 straipsnių, 6 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3845 (pateikimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3845. Matau, yra gerbiamas viceministras M. Skuodis. Prašau, viceministre, pristatyti klausimą.
M. SKUODIS. Dėkoju, pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo pakeitimus teikiame dėl keturių pagrindinių priežasčių, kurias ir norėčiau įvardyti.
Pirmas dalykas yra tai, kad šiuo metų trečiųjų valstybių piliečių, kurie profesinę kvalifikaciją įgijo trečiosiose valstybėse, profesinių kvalifikacijų pripažinimo procedūras reguliuoja Vyriausybės 2011 metų nutarimas. O valstybių narių piliečių profesinių kvalifikacijų, įgytų valstybėse narėse, pripažinimą reguliuoja Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymas. Siekdami teisinio reguliavimo sistemiškumo ir nuoseklumo, įstatymo projekte siūlome pagrindines nuostatas, reglamentuojančias tiek valstybėse narėse, tiek trečiosiose valstybėse įgytų profesinių kvalifikacijų pripažinimą, reguliuoti viename teisės akte – įstatyme. Kitaip sakant, Vyriausybės nutarimą siūlome perkelti į įstatymą.
Antras dalykas. Profesinių kvalifikacijų pripažinimą Lietuvoje reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta procedūrų, pagal kurias būtų galima pripažinti trečiųjų valstybių piliečių, įgijusių profesinę kvalifikaciją valstybėse narėse, ir valstybių narių piliečių, įgijusių profesinę kvalifikaciją trečiosiose valstybėse narėse, profesines kvalifikacijas. Įstatymo projekte siūlome įtvirtinti atitinkamas nuostatas, kad viskas būtų reguliuojama.
Trečias. Šiuo metu Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos išduoda tam tikrus dokumentus Lietuvos piliečiams, kurie išvyksta dirbti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir nori, kad ten būtų pripažinta jų profesinė kvalifikacija. Šiuo metu tokių dokumentų yra išduodama per metus apie 600, daugiausia sveikatos priežiūros specialistams. Bet įstatymo nuostatos tiksliai nenurodo, kokius dokumentus ar pažymėjimus kiekvienu atveju skirtingos kompetentingos institucijos turėtų išduoti, todėl mes siūlome įstatyme numatyti tiek teisinį pagrindą, tiek suvienodinti visus dokumentus.
Galiausiai ketvirtas, paskutinis, dalykas. Jeigu asmuo nesutinka su kompetentingos institucijos sprendimu dėl profesinių kvalifikacijų, įgytų valstybėse narėse, pripažinimo, jis gali ikiteismine tvarka kreiptis į prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įkurtą Apeliacinę komisiją. O jeigu norima ginčyti pripažinimą profesinės kvalifikacijos, kuri buvo įgyta trečiosiose valstybėse narėse, už Europos Sąjungos ribų, galima kreiptis tik į Administracinį teismą. Todėl įstatymo projektu siūlome suvienodinti, kad abiem atvejais būtų galima ginčyti sprendimus ikiteismine tvarka.
Apie kokius skaičius kalbame? 2018 metais buvo pripažintos 25 profesinės kvalifikacijos 25 asmenims, kurie įgijo jas valstybėse narėse. Daugiausia tai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, daugiausia sveikatos priežiūros srityje. Taip pat buvo kvalifikacija pripažinta 50 trečiųjų valstybių piliečių, kurie įgijo profesinę kvalifikaciją trečiosiose valstybėse. Prašyčiau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Viceministre, nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmas klausia E. Pupinis. Prašau, gerbiamas kolega.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, iš tikrųjų, ko gero, taip ir turi būti – vienas teisės aktas reglamentuoti tas kvalifikacijas, tačiau vėlgi, kaip pas mus ta sistema veikia? Kiek suprantu, tas kvalifikacijas kažkokiu būdu turės tikrinti. Kas per institucijos ir kas jas finansuos, nes iš esmės ar patys asmenys, norėdami gauti tam tikrą pažymėjimą ar kažką, susimokės, ar tai iš valstybės biudžeto. Bet čia parašyta, kad valstybės biudžeto lėšų nereikės, tai kaip čia iš tikrųjų bus, kaip tos kvalifikacijos prižiūrimos ir pertvarkomos. Pasakykite konkrečiai, kaip tai bus? Ačiū.
M. SKUODIS. Dėkui už klausimą. Šiuo metu Lietuvoje įstatymai reglamentuoja 36 profesines kvalifikacijas. Ten yra daugiau įvairiausių specializacijų medicinos srityje ir tai yra numatyta. Jeigu žmogus studijuoja toje srityje, kas turėtų būti studijose, kad ta jo įgyta kvalifikacija arba netgi ir darbinė patirtis būtų pripažinta. Pavyzdžiui, sveikatos apsaugos srityje tai daro sveikatos priežiūros srities kompetentingos institucijos, švietimo srityje – švietimo srities. Tai vyksta ir dabar. Tai yra nieko naujo, mes nieko neišplečiame, mes tiesiog atnaujiname tą reguliavimą, kuris buvo sukurtas praeityje, pritaikome prie šiandienos realijų ir tiesiog suvienodiname įvairus teisės aktus.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša. Prašau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, gal jums žinoma, koks yra grįžtamasis ryšys, kaip, kokiu lygiu pripažįstamos Lietuvoje įgytos profesinės kvalifikacijos visų pirma Europos Sąjungos šalyse. Ar yra kokie nors susitarimai su tomis valstybėmis ir ar visose mūsų šalyje įgytos kvalifikacijos yra pripažįstamos ir kokiu laipsniu?
M. SKUODIS. Ačiū už klausimą. Lietuva yra iš tų šalių, kuri reglamentuoja mažiausiai profesinių kvalifikacijų, tai yra 36. O kokioje Vokietijoje jų yra tikrai daug didesnis skaičius. Čia yra vienas dalykas. Natūralu, skirtingose šalyse pripažinimo procedūros skiriasi. Kas yra Europos Sąjungoje suvienodinta? Tai, kad turime septynias profesijas (daugiausia tai yra susiję su medicina, taip pat architektai), kurios, jeigu profesinė kvalifikacija ar diplomas įgytas Europos Sąjungos valstybėje narėje, tai profesinė kvalifikacija pripažįstama automatiškai, nieko netikrinant. Tai mes turime tik dėl septynių Europos Sąjungoje. Ir Europos Sąjungoje judame ta linkme, kad vis daugiau profesinių kvalifikacijų būtų pripažįstama automatiškai, bet tikrai yra ir tokių atvejų, jeigu šalis nusprendžia ką nors reguliuoti papildomai, tai tiesiog ta šalis žiūri jau į diplomo turinį, įgytą profesinę patirtį ir tada priima tam tikrus sprendimus.
Jeigu jūsų klausimas susijęs su tuo, ar tai gali būti traktuojama kaip barjerai bendrai rinkai ir laisvam asmenų judėjimui, tai tam tikrais atvejais taip. Bet kokių nors didelių trukdžių mūsų piliečiams mes nesame pastebėję ar užfiksavę.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas viceministre. Už ir prieš nėra. Gal galime bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu. Tada, kolegos, pagrindinis komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas. Numatoma svarstyti lapkričio 14 dieną.
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektas Nr. XIIIP-3613. Pranešėjas V. Ąžuolas. Nematau. Vida Ačiene, gal jūs, irgi esate autorė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, nes V. Ąžuolo nematau. Esate septyni, kurie pasirašėte. Čia dėl gyventojų pajamų mokesčio formulės, kur buvo dėl NPD, ne 4 tūkst. 800, o 4 tūkst. 200. Gal J. Varžgalys galėtų? Ne. S. Jakeliūno nėra. V. Ačienė. V. Rinkevičius. Viktorai Rinkevičiau, gal tada jūs galėtumėte dėl gyventojų mokesčio. (Balsai salėje) Kitas persikels vėl į ketvirtadienį, tai čia be pabaigos bus. Gerai, nėra, tai nėra, kolegos.
14.55 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1359(2) (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektas Nr. XIIIP-1359(2). J. Jarutis. Jono nėra. Ir numatytas yra R. Šarknickas. Prašau, gerbiamas kolega. (Balsai salėje)
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Pristatau kolegos J. Jaručio ir savo įstatymo projektą, kuriuo siekiama išplėsti dabar galiojančias nuostatas, kas nelaikoma apmokestinamomis pajamomis, susijusiomis su darbo ar jų esmę atitinkančiais santykiais, pridedant sąlygą, kad jei tėvai (įtėviai) augina keturis ar daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, vienas iš tėvų (įtėvių) yra atleidžiamas nuo gyventojų pajamų mokesčio prievolės, iki vyresniam vaikui sukaks 18 metų. Ta pati tvarka galiotų ir vienam keturis ar daugiau vaikų (įvaikių) auginančiam tėvui (įtėviui).
Taigi šalyje dabar vyrauja ydinga pašalpų sistema, o ne mokesčių tam tikroms asmenų grupėms mažinimo praktika, ją būtina keisti. Taigi čia neseniai stovėjo ir ministras, jis taip pat kalbėjo panašiomis temomis. Ekonomikos augimui daugiau teigiamos įtakos turi darbo rinkoje esantys ir mokesčius mokantys, net jei mokesčiai tam tikrai grupei asmenų būtų sumažinti, o ne vien iš valstybės pašalpų išsilaikantys piliečiai. Taigi didelę naudą duoda dirbančios, socialiai atsakingos šeimos, jos duotų didesnę pridėtinę vertę negu socialines pašalpas gaunančios šeimos, kurios, na, kaip žinome, yra ir neatsakingos. Tai būtų tiek.
Gal prie to paties dar pridėčiau, kad tokių šeimų, kurios augina keturis vaikus, Lietuvoje yra per 4 tūkst. 400, ir metinis biudžetas to praradimo, palyginti su 11 mlrd. metiniu biudžetu… Valstybei tektų tik apie 250 tūkst. virš sumos.
PIRMININKAS. Viskas? Nori paklausti trys Seimo nariai. S. Gentvilas. Prašau, kolega.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Robertai, aš visiškai su jumis sutinku dėl to, kad valstybei yra labai netikslinga socialinės paramos sistema, bet aš norėčiau pailiustruoti vieną iš jūsų pavyzdžių. Gal jūs galėtumėte atsakyti, ar šita lengvata yra solidari ir logiška? Tarkime, mes turime šiandien Seime vieną iš opozicijos lyderių G. Landsbergį, kuris ką tik deklaravo, kad turi 20 tūkst. eurų turto, 20 mln. eurų turto. Jie, kaip viešai žinoma informacija, turi keturis vaikus. Dabar vienas iš šitos šeimos tėvų galės nemokėti gyventojų pajamų mokesčio. Ar, jūsų nuomone, šitas įstatymas neturi ydų, nes iš esmės leis išvengti mokesčių mokėjimo ir toms šeimoms, kurios turėtų prisidėti prie visos mokesčių sistemos ir galų gale biudžeto sunešimo? Ačiū už atsakymą.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš asmeniškai nesu linkęs skaičiuoti svetimų pinigų, tačiau jūsų klausimas yra labai aiškus ir tikslus, lyginant vidutinės klasės ir turtingųjų klasės žmones, kurie augina keturis ir daugiau vaikų. Aš norėčiau paprašyti pabandyti gyvenime tų vaikų nediskriminuoti. Na, likimas lėmė gimti vieniems mažiau finansinių galimybių turinčiose šeimose, kitiems – geresnėse šeimose. Šiuo atveju, gerbiamas Simonai, yra minčių svarstymas, šis klausimas bus paliestas, nes tai yra labai aktualu dėl socialinės lygybės.
Mes dažnai kalbame apie progresinius mokesčius, yra galimybė ar ne būtent turtingajai klasei. Galima ieškoti tų šakų, kur įmanoma rasti daugiau ar mažiau lygybės. Na, čia gal susitarimo klausimas, bet jis tikrai bus paliestas, nes turi būti adekvatu.
PIRMININKAS. Klausia kolegė I. Šimonytė. Prašau, kolege.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamas pranešėjau, mes čia šiek tiek susirašinėjome, tiesa, ne su jumis, su jūsų kolega šito projekto klausimu. Aš tai siūlyčiau jums pasiskaityti Valstybės kontrolės audito ataskaitą apie socialinę paramą, kur labai aiškiai skaičiais įrodyta, kad būtent daugiavaikėms šeimoms socialinė parama – tai yra vienintelė socialinė grupė turbūt – yra taikoma gana tikslingai, nes pajamos išties yra priartinamos ir net viršija minimalų vartojimo poreikį, ko negalima pasakyti apie vienišus žmones arba mažai vaikų turinčias šeimas. Bet aš jūsų norėčiau paklausti, ar jūs sutiktumėte, kad vienas iš pagrindinių apmokestinimo principų vis dėlto yra teisingumas, kuris numano, kad žmonių pareiga mokėti mokesčius turi priklausyti nuo žmonių galimybių mokėti mokesčius, o ne nuo kažkokių kitų faktorių, ir kad čia lemiamas dalykas yra vis dėlto žmonių pajamos, o ne turimas vaikų skaičius?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerbiama Ingrida, tikrai yra labai daug tiesos jūsų klausime ir aš nedrįsčiau labai ir prieštarauti. Tačiau mes… Lietuvoje nafta neteka. Skirtingų socialinių grupių tikrai yra nemažai. Mes esame ir programoje numatę, dauguma turbūt partijų, būti socialiai atsakingi žmonėms, vaikams. Šiuo metu aš kalbu apie tėvus, įtėvius… vienam iš tėvų, kad nebūtų apkrauti mokesčiais. Mūsų tikslas yra ir demografinė padėtis, aišku, taip pat. Taip, jūsų klausimas vertas dėmesio ir tikrai aš prašyčiau leisti, suteikti galimybę startuoti į antrą lygmenį – svarstymą.
PIRMININKAS. Klausia R. J. Dagys. Prašau, kolega.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiamas kolega, čia jūs palietėte labai svarbią temą. Turbūt čia mėginama susipainioti… čia diskutuodami. Įvairios valstybės taiko tokią priemonę, bet išskirtinai nekalbėdamos apie socialinį teisingumą, bet kaip gimstamumo skatinimo priemonę.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Vienas iš būdų.
R. J. DAGYS (MSNG). Būtent gimstamumo skatinimo priemonę. O tada jinai veikia pagal vienus mechanizmus, tiesiog neatsižvelgiama į testuojamas pajamas, o jeigu mes einame paramos daugiavaikėms šeimoms keliu, tada einama per socialinės paramos sistemą. Kuriuo jūs principu remiatės? Ar demografinio skatinimo, kas man iš pateikimo atrodė, o dabar jau… Ar vis dėlto socialinės pagalbos priemonių?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kompleksiškai.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, ačiū. Balsuojame, kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo, balsuojate už… Atsiprašau, atsiprašau, atsiprašau.
Motyvai už – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, pritariu, kad prasidėtų ši diskusija. Kolegų iniciatyva yra jau kurį laiką brandinama. Tiktai labai svarbu mums patiems nešaudyti sau į kojas. Aš ypač kreipiuosi į tuos, kurie darė sprendimus prieš metus, prieš dvejus metus dėl vaiko pinigų, dėl kitų dalykų. Universali vaiko pinigų sistema suteikia galimybę naudotis vaiko pinigais mažas pajamas gaunantiems žmonėms, nes jie nuo NPD lengvatos buvo atriboti. Ir tai buvo esminis laimėjimas šios kadencijos. Todėl, kalbėdami apie naują lengvatą, mes galime apie tai diskutuoti. Nežinau, koks bus galutinis sprendimas, tačiau negalime sau leisti didinti stereotipo, kad čia mes kažkokius pašalpinius dauginame, ir taip toliau. Visa tai seniai paneigta skaičiais, argumentais ir kalbėti apie pašalpų visuomenę nebėra jokio pagrindo. Lietuvoje yra vaiko pinigai kaip ir absoliučioje daugumoje Europos Sąjungos valstybių.
PIRMININKAS. Prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Priminsiu tai, kad, gerbiami valdantieji, jūs panaikinote papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį, kuris buvo taikomas už kiekvieną vaiką, ir dabar grįžtate prie neapmokestinimo asmenų, auginančių vaikus, šiuo atveju daugiavaikių šeimų. Tačiau nors ir norai geri, bet įstatymų rengėjų kompetencija mokestinėje srityje, akivaizdu, yra nulinė, nes šiuo įstatymo projektu patiems turtingiausiems taip pat bus suteikta mokestinė lengvata.
Gal mano kolega ir nelabai apsidžiaugs, bet aš tikrai balsuosiu prieš, nes, mano supratimu, toks sprendimas nepagrįstai suteiktų mokestinę lengvatą tiems, kuriems tos lengvatos visiškai nereikia, jie turi pajamų, turi pinigų ir jie gali nusipirkti tai, ko reikia, ir nupirkti savo vaikams. O tiems, kuriems iš tikrųjų reikia, daugiavaikėms šeimoms, tą galima suteikti per socialinę paramą, o ne suteikiant mokestinę lengvatą visiems, tarp jų ir patiems turtingiausiems. Todėl kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Nuomonės už, prieš išsakytos. Kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta įstatymo projektui Nr. XIIIP-1359, balsuojate už, kas manote kitaip – prieš arba susilaikote.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 62, prieš – 10, susilaikė 20. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Planuojama svarstyti gruodžio 12 dieną, nes tai yra susiję su pinigais. Vyriausybės išvados reikėtų. (Balsai salėje) Kolegos, galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Socialinių reikalų ir darbo komitetas, girdžiu iš tribūnos. Galime papildomam pritarti? Kolegos, taip. Vyriausybės išvadai – bendru sutarimu, nes tai yra biudžetiniai dalykai ir tai yra susiję su biudžetu. Tiesiog Statutas.
Gerbiamasis opozicijos atstove, turiu paklausti, paskui sakys, kad ne taip.
15.07 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1335 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3613 (pateikimas)
Kitas mūsų klausimas. Matau mūsų kolegą V. Ąžuolą, prašau pristatyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektą Nr. XIIIP-3613.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pagrindiniai vieni iš pakeitimų yra lėtesnis NPD didėjimas. Trimečiame plane buvo numatyta po 100 eurų, mes siūlome, kad šis didėjimas būtų po 50 eurų. Ką duoda šis pakeitimas? Šis pakeitimas duoda apie 70 mln. prarastų pajamų savivaldybių ir valstybės biudžetuose. Taip pat atliepia ir Prezidento išreikštus lūkesčius, kad NPD reikėtų didinti lėčiau ir taip turėti galimybę daugiau lėšų perskirstyti kitoms reikmėms.
Antras iš pasiūlymų būtų. Šiuo metu galiojantis gyventojų pajamų mokestis, kuris viršija „Sodros“ lubas, yra 27 %, mes jį siūlome didinti iki 32 %. Šis pakeitimas taip pat duotų apie 8 mln. eurų didesnes pajamas savivaldybėms ir valstybės biudžetui. Dar norėčiau paminėti, kad šis 5 % padidinimas nebūtų koks nors labai išskirtinis padidėjimas, o tai tik sudarytų vienodą bendrą apmokestinamąjį pajamų dydį, nes, kaip žinome, įvedus „Sodros“ lubas, nuo to, kas viršija, yra nebemokamas „Sodros“ mokestis. Šis mokesčio padidėjimas padengtų tą „Sodros“ nebemokėjimą, suvienodintų… į vieną eilutę tiek mažesnes pajamas gaunančius žmones, tiek dideles, apmokestinimas maždaug taptų vienodas. Trumpai tiek.
Žinoma, dar norėčiau paminėti, kad šiuo metu yra kolegų užregistruota dėl NPD kitokių dydžių riboto darbingumo žmonėms. Visi tie siūlymai dėl NPD riboto darbingumo ir šie turėtų sueiti į vieną visumą ir būtų svarstomi kartu. Žinoma, su atneštu Vyriausybės biudžetu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Jūsų nori paklausti 11 Seimo narių. Pirmas klausia M. Majauskas. Prašau, kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Mielas kolega Valiau, drįsčiau priminti, kad mes ne vieną kartą teikėme siūlymus, taip pat ir kalbėjome, ir klausėme, ir agitavome jus keisti nuostatą – milijardas milijonų, sakydami, kad iš tikrųjų yra nepakeliama našta valstybei toks spartus NPD didinimas. Jūs sakėte – ne, ne, viskas teisinga. Ne vieną kartą sakėme, kad sumažinti mokesčius daugiausia uždirbantiems, dar daugiau sumažinti negu tiems, kurie uždirba vidutinį atlyginimą, taip, kad tas, kuris uždirba dešimt vidutinių atlyginimų, moka mažiau mokesčių nei uždirbantis du ar vieną vidutinį atlyginimą, nėra teisinga. Šiandien, panašu, jūs išgirdote ir grįžtate su tais siūlymais.
Mano paprastas klausimas: ar jūs pripažįstate klydę?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų taip atliepiant, tai prieš tai mes turėjome trimetį planą, o tas trimetis planas realiai įsigaliojo nuo kitų metų. Tai prieš metus tos prognozės, optimizmas gal šiek tiek užaukštintas buvo. Mes tikėjomės, kad labai puikiai kilsime, labai gerai viską surinksime. Realybė turbūt atsitiko šiek tiek kitokia. Matome pasaulio ekonomikas, kitas valstybes, kad deja, bet lėtėja. Tai tas optimizmas, turbūt tas optimizmas šiandien nusileido ir turime priimti tokius sprendimus, kurie turi būti labiau pamatuoti. O dėl to pajamų apmokestinimo, tai iš tikrųjų ta problema taip pat buvo… toks optimizmas, kad galbūt tos asmenų grupės ženkliai, labai padidės, tada įmonėse labai padidės algų dydžiai ir visa kita po „Sodros“ lubų įvedimo. Bet, deja, kaip matome iš pirminių duomenų, deja, taip neatsitiko, tas asmenų ratas beveik nepakitęs liko. Tik vienintelis skirtumas, kad jie moka mažiau mokesčių negu, pavyzdžiui, vidutinį atlyginimą gaunantys. Šis pakeitimas tai ir išspręstų, kad jie mokėtų tą patį mokestį.
PIRMININKAS. Jūsų klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Valiau, leiskite visų pirma nusistebėti. Įstatymas ir NPD nuolaida įsigalioja tik sausio 1dieną, ir jūs, kaip Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, ateinate su šituo pakeitimu, ne kartu su biudžeto kaip valdantysis, bet atskirai. Čia šiaip nesuvokiama, kaip taip nedirbama kartu su Finansų ministerija, bet aiškinamajame rašte, dabar konkrečiau norėčiau pasakyti, rašote labai daug apie pajamas valstybei, kurias surinksite. Aš norėčiau pasakyti, kad jūs aiškiai įvardintumėte, ar gerai jaučiatės, kad jūsų siūlymas iš tikrųjų iš mažiausiai uždirbančių žmonių, gaunančių mažiausias pajamas, piniginės per dvejus metus ištrauks 360 eurų, o iš riboto darbingumo žmonių – 240 eurų. Konkrečiai iš pačių skurdžiausių Lietuvos gyventojų piniginės ištrauksite šiuos pinigus. Ar jūs jaučiatės gerai?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų tai reikėtų… du momentus, taip sakant. Ar nuo šiuo metu esančių mes sumažiname, tai tikslas tikrai nebuvo toks, kad šiuo metu būtų sumažinta. Žinoma, įvedamas koeficientas, ir tas koeficiento pakeitimas turėtų būti susietas su šiais dalykais. Tai vienas klausimas, kad mūsų tikslas nėra sumažinti dabar gaunamas. Jei žiūrėtume į planavimą, kas buvo suplanuota į priekį, ir vien į tą optimistinį, kad buvo taip suplanuota ir kaip čia bus viskas gerai, tai pagal optimistinį taip neišeina. Bet tikslai tai būtų, kad nesumažėtų. O dėl riboto darbingumo, tai, kaip ir minėjau, kolegos yra užregistravę, ir dėl riboto darbingumo tikrai neatsitiks tas, jeigu pritarsime kolegų pasiūlymui.
PIRMININKAS. Klausia A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Aš noriu tiesiau paklausti kolegos. Ar tai reiškia, kad jūs atsitraukiate nuo savo premjero, nuo savo finansų ministro ir visos valdančiosios daugumos anksčiau transliuotos strategijos, nes aš, pasižiūrėjusi į tuos mokestinius įstatymų pakeitimus… ten buvo gerų idėjų ir dėl „Sodros“ lubų, kad kurtųsi daugiau gerai apmokamų darbo vietų ir kad žmonėms paliktume daugiau pinigų kišenėje, kad jie galėtų išleisti tam, kam jie mano, kad nori išleisti. Jūs dabar nuo to atsitraukiate. Ar jūs čia derinote su finansų ministru ir su premjeru, ar tai yra Seimo jūsų Valstiečių frakcijos pozicija, ar tai yra jūsų asmeninė pozicija? Kieno yra šitas įstatymo projektas? Kieno valią jis vykdo?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų pozicija yra tų Seimo narių, kurie užregistravo šiuos pakeitimus. Tai čia būtų šių Seimo narių pozicija. Jeigu yra sakoma, kad Vyriausybės buvo vienokia nuomonė, mūsų kitokia, taip, tos, sakykim, nuomonės išsiskyrė. Mes prieš metus taip pat, tiek S. Jakeliūnas, tiek aš, tiek kiti Biudžeto ir finansų komiteto nariai, sakėme, kad tos prognozės yra per daug optimistinės ir reikėtų šiek tiek atsargiau tai daryti. Bet kaip jau yra, Seimo nariai turi teisę teikti… teikti pakeitimus. Turbūt ne visi jie būna suderinti su Vyriausybės pozicija ar kitų institucijų pozicija. Bet tokia mūsų teisė.
PIRMININKAS. Jūsų klausia G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kadangi tai visgi, kaip sakote, nėra Vyriausybės pozicija, tai yra Seimo narių pozicija, tai pats įstatymo įsigaliojimas tuomet atrodo keistai, nes jeigu teikiamas mokesčių pakeitimas ne su biudžetu, neteikiamas Vyriausybės kartu su biudžetu, tai įsigaliojimas turėtų būti ne anksčiau kaip po šešių mėnesių. O jūs jo įsigaliojimą skaičiuojate nuo 2020 m. sausio 1 d., kai iš principo šešių mėnesių jau nebeliko. Tai kas būtų su įsigaliojimu, jeigu Seimas būtų pritaręs, ar Vyriausybė tuomet priglaustų po savo sparneliu ir pateiktų drauge su visu biudžeto projektu?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Ką Vyriausybė pateiks, tai čia jau Vyriausybė atneš ir pateiks, o dėl įsigaliojimo, kaip bebūtų, visi mokestiniai pakeitimai šiuo metu bus svarstomi kartu su biudžetu. Jeigu jie būtų pateikti pavasarį, galėtų būti svarstomi, priimti atskirai, nes tada šeši mėnesiai būtų. O dabar, kaip bebūtų, bus svarstoma su biudžetu ir bus kartu priimama.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Čia jau paminėjo kolegos Seimo nariai, kad iš tikrųjų tam tikras atsitraukimas. Norėčiau sužinoti, ar tai buvo jūsų apsiskaičiavimas, ar prieš Prezidento rinkimus specialiai buvo padarytas didesnis augimas, kai kandidatavo jūsų premjeras, o jau iš anksto žinojote, kad tie planai bus neįgyvendinti, paprasčiausiai tai buvo kaip dalis jūsų rinkimų agitacijos apgauti rinkėjus?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Aš kaip ir paminėjau, mūsų nuomonė su Vyriausybe išsiskyrė. Vyriausybė buvo labiau optimistiška šioje situacijoje, mes, Seimo nariai, nebuvome tokie optimistiški. Ir, deja, mūsų, kurie nebuvo tokie optimistiški, prognozė pildosi.
PIRMININKAS. Klausia I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš gerai prisimenu, kai buvęs komiteto pirmininkas iš pradžių labai apdairiai siūlė priimti sprendimus, susijusius su NPD didinimu tik vieneriems metams, bet paskui kažkodėl pasidavė tai, kaip jūs sakote, superoptimizmo bangai ir nuėjo kitu keliu. Labai keista, nes šitokie dalykai turėtų ateiti kartu su biudžetu ir turėtų būti Vyriausybės aiškiai parodyta, ką ji į ką keičia, į ką yra keičiamos papildomos pajamos, kurios bus gautos atsisakius mokesčių mažinimo. Bet aš pati stovėjau čia tribūnoje prieš keletą mėnesių ir raginau pristabdyti mokesčių reformos arklius, tai tarsi man būtų ne į mostį nepritarti, bet vis dėlto aš siūliau visai kitokį dalyką, siūliau peržiūrėti visą mokesčių reformą taip, kiek mums reikia skirti papildomų išteklių viešųjų sektorių reformoms. Pasakykite man, kodėl jūs nelėtinate tampo, kuriuo yra mažinamos „Sodros“ lubos, o visą tą lėtinimo naštą atiduodate mažesnių pajamų gavėjams?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Turbūt pakartosiu, kad tai buvo mūsų su kolegomis iniciatyva. Žinoma, galbūt reikėjo Vyriausybės palaukti, bet tai jau Vyriausybės prerogatyva, pati Vyriausybė nuspręs, kokiomis priemonėmis, ką mažinti ir ką didinti. O tas pasiūlymas yra dalis iš mūsų to… jeigu Vyriausybė pasakytų, kad mums trūksta pajamų, mes kažkur nebeturime, tad vienas iš variantų, kad tai yra ta vieta, kur būtų galima tai daryti. O dėl „Sodros“ lubų, mes taip pat su kolegomis prieštaravome šiam dalykui, bet, deja, tos lubos šiek tiek iškreipia visą mokestinę…
PIRMININKAS. Klausia R. Budbergytė. Prašau, gerbiama kolege.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Gerbiamas kolega, iš aiškinamojo rašto kaip ir galima suprasti, kad iš jūsų pateiktų pasiūlymų bus finansavimo šaltiniai ir vaiko pinigams, ir bazinei pensijos daliai padidinti. Nesuprantu toliau kai ko apie viešąjį sektorių, todėl norėčiau, kad būtų patikslinta, ką jūs planuojate daryti dėl viešojo sektoriaus: ar turite algas omenyje, kad bus bazinis dydis didinamas, ar iš tiesų rasite, kaip surinkti tų papildomų pinigų finansuoti kitus dalykus, kurie su kitu biudžetu atkeliaus iš Vyriausybės?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Tik vieną iš pajamų šaltinių taip konkrečiai įvardinti, kam bus skiriama, yra sudėtinga, nes tai yra bendras biudžeto dalykas. Kalbant dėl bazinės pensijos dydžio, tai bazinės pensijos dydis didėja natūraliai, nes įstatymas mums nurodo, kaip jis didėja, pagal kokius rodiklius. Tai čia vis tiek jis didės, ar mes turėsime tų šaltinių, ar ne – vis tiek turėsime patenkinti. Bet, žinoma, kai Vyriausybė atneš biudžeto projektą, tada tikrai bus aiškiau, kurios sritys yra užpildytos, ar vaiko pinigai, ar kiti dalykai, o kurioms trūksta. Šie finansai bus viena iš galimybių papildyti trūkstamas lėšas.
PIRMININKAS. K. Glavecko nematau. Ir paskutinis klausia V. Bukauskas. Prašau, gerbiamas kolega.
V. BUKAUSKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš nekartosiu, ką kolegos klausė. Retoriškas klausimas: kas didesnį optimizmą turi – Vyriausybė ar jūs su savo kolegomis teikdami šį įstatymo projektą?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Turbūt klausimas, kuriuo metu tas optimizmas buvo didesnis. Pernai turbūt Vyriausybės buvo didesnis, o mūsų mažesnis, o koks dabar Vyriausybės optimizmas, sužinosime su biudžeto projektu.
PIRMININKAS. Už – M. Majauskas. Prašau, gerbiamas kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš tikrai pritarsiu šiam siūlymui ir pasakysiu kodėl.
Pirma. Išgirdau tikrai nuoširdų atsakymą ir prisipažinimą, jog buvo padaryta klaida. Mes visi klystame. Aš taip pat klystu ir Valius klysta. Tokia jau to žmogaus prigimtis. Svarbiausia, kad prisipažintum, kai klysti, ir pabandytum ištaisyti tą situaciją. Čia aš matau tikrai nuoširdų bandymą ištaisyti situaciją ir tai, man atrodo, padaryti reikia.
Antras dalykas. Mes ir patys ne vieną kartą sakėme, kad milijardas milijonų yra neįgyvendinama populistinė rinkimų programa, ir siūlėme stabdyti tą iniciatyvą, teikėme labai konkrečius sprendimus, tačiau valdantieji atmetė. Tikrai smagu, kad grįžome prie tų sprendimų ir galbūt visi galėsime sutarti, kad tas neapmokestinamasis pajamų dydis kaip lengvata dirbantiems didėtų lėčiau.
Trečias dalykas. Mes taip pat ne vieną kartą kėlėme, kad tie žmonės, kurie uždirba daugiausia, ir mokesčių sumokėtų procentiškai daugiausia. Deja, tos pastabos nebuvo išgirstos ir vis dėlto buvo priimta mokesčių reforma. Ji tokia, kad tie, kurie uždirba daugiausia, sumoka reikšmingai mažiau mokesčių nei tie, kurie uždirba vidutinį ar kelis vidutinius atlyginimus. Šią situaciją reikėjo taisyti ir smagu, kad ji bus taisoma.
Tačiau yra vienas dalykas, kuris kelia nerimą, mes neišgirdome nuoširdaus atsakymo, kur tie pinigai bus panaudoti. Man atrodo, čia reikalingas tikrai bendras sutarimas, kaip ir kam bus panaudotos tos sutaupytos lėšos. Aš kviečiu įtraukti ir profesines sąjungas, ir švietimo bendruomenę, ir kitas atsakingas institucijas, kad būtų susitarta, kaip tos papildomos lėšos bus panaudotos, kad būtų veiksmingai įgyvendintos reformos ir sumažinta socialinė atskirtis. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš – S. Gentvilas. Prašau, kolega.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, šią įsimintiną rugsėjo 24 dieną yra du paradoksalūs sutapimai. Kolega T. Tomilinas registruoja įstatymo pasiūlymą ministrams ir Prezidentui kelti algas sakydamas, kad jos per mažos. Kitas kolega valstietis V. Ąžuolas su kitais kolegomis registruoja dėl įstatymo pasiūlymą, kuris mažins skurdžiausių Lietuvos žmonių pajamas, ir pateikia šitoje tribūnoje. Per dvejus metus patys skurdžiausi Lietuvos gyventojai į kišenes negaus 360 eurų. Riboto darbingumo žmonės negaus 240 eurų, kurie buvo pažadėti jiems dar praeitą lapkritį.
Mes girdime valdančiuosius, kurie keičia nuomonę per devynis mėnesius radikaliai. Ar mes galime tikėti šita valdžia, kuri pasižadėjusi šešiems mėnesiams iki mokesčių įsigaliojimo nekeisti mokesčių? Negalime. Šiandien Lietuvos gyventojas, kuris planuoja savo pajamas, staiga atsibus po devynių mėnesių, paėmęs paskolą ar dar kažką, susiplanavęs pirkinius ar išlaidas, ir supras, kad jis negaus per dvejus metus 360 eurų. Skurdžiausias Lietuvos gyventojas! O tą pačią dieną, kolegos, jūs įregistruojate, kad ministrams kelsite algas po 500 eurų per mėnesį. Ir jūs sakote, kad nėra pinigų valstybėje! Ką jūs darote?
Ką daryti Lietuvos verslininkams, kurie viliojo, viliojo, viliojo talentingiausius pasaulio profesionalus, emigracijoje gyvenančius gyventojus ir pasakė, kad jums mokėsime vienokią ar kitokią algą? „Sodros“ lubas jūs vėl keliate. Aukštesnių pajamų gyventojus irgi apmokestinate ir didinate procentinį mokestį. Ar įmanoma šitoje valstybėje gyventojui planuoti savo pajamas ir atsakingai biudžetuoti savo įsipareigojimus, kai jūs juos keičiate kas devynis mėnesius? Negana to, kad sakytumėte, drąsiai pasakytumėte, kad jūs keliate algas tą pačią dieną ministrams ir Prezidentui, o skurdžiausius Lietuvos gyventojus varote toliau į skurdą. Gėda! Kitaip nepavadinsi šito įstatymo pasiūlymo, kuris neparemtas niekuo.
PIRMININKAS. Laikas!
S. GENTVILAS (LSF). Finansų ministerija prieš dvi savaites…
PIRMININKAS. Laikas…
S. GENTVILAS (LSF). …pateikė ekonomines prognozes, kurios nieko nekalba apie tai, ką kalba V. Ąžuolas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, nuomonės išsiskyrė. Balsuojame. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektui Nr. XIIIP-3613, balsuojate už, kas manote kitaip – prieš arba susilaikote.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 52, prieš – 11, susilaikė 29. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Numatoma svarstyti lapkričio 7 dieną. Kartu, gerbiami kolegos, prašome Vyriausybės išvados. Tikėkimės, gerbiamas Simonai Gentvilai, Vyriausybė nepakeis savo nuomonės, tikrai prisidės prie gerovės valstybės ir skurstantiems nesumažins NPD. Tikėkimės, kad išvada bus tokia, kokia buvo prieš metus.
Per centrinį mikrofoną V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Kolegai tik norėčiau dar kartą pakartoti, kad jeigu bus atsižvelgta į kolegų pasiūlymus, tai riboto darbingumo… pajamos tikrai nesumažės. Bet jūsų pasakymas, kad didžiausias pajamas gaunantys turėtų mokėti mažiau mokesčių, iš tikrųjų stebina. Tai jūs už vienus ar už kitus? Juk dabar didžiausias pajamas gaunantys, jiems įsigaliojo „Sodros“ lubos, moka mažiau mokesčių.
PIRMININKAS. Kolegos, dar kartą nuraminu. Kadangi Vyriausybė buvo pritarusi 400, tikėkimės, ji laikysis savo įsipareigojimų ir tikrai nesumažins.
Prašau, per šoninį mikrofoną S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Valiau, nors ir ką jūs sakysite, kokius įstatymus priimsite, mes turime planuoti, šeimos planuoja savo pajamas. Jeigu jos metams einant supranta, kad jų pajamos keisis į viršų žemyn procentais, dešimtimis procentų, – taip negali valstybė planuoti. Taip jūs, kaip Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, negalite elgtis ir sakyti, kad Vyriausybė ir finansų ministras nepavaldūs ir neklauso jūsų. Keiskite ministrus!
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Matome audringas liberalų kalbas ir pasisakymus. Aš tą sieju tik su vienu dalyku – pasipriešinimu didesniam daugiausia uždirbančių žmonių apmokestinimui. Man atrodo, buvo padaryta klaida, kurią tikrai reikėjo ištaisyti, nes tie, kurie uždirba dešimt vidutinių atlyginimų, sumoka mažiau mokesčių negu tie, kurie uždirba pusantro ar du vidutinius atlyginimus. Tą dalyką reikėjo taisyti. Mes tai sakėme nuo pat pradžių. Smagu, kad taisote. O liberalams siūlau nesijaudinti ir susirūpinti ne tik daugiausia uždirbančiais, bet ir socialine atskirtimi. Ačiū.
PIRMININKAS. T. Tomilinas irgi? Prašau, per šoninį mikrofoną T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Noriu priminti visiems, kas klauso liberalų: šitos krokodilo ašaros mums visiškai žinomos, visada jie gina turtingesnius. Dabar labai daug kalbės apie socialinį teisingumą, bet realybėje pažiūrėkite, kaip jie balsuoja, už ką jie pasisako. Ačiū opozicinei partijai, kuri čia yra didžiausia, kad supranta, kad kartais taisomos klaidos yra geras žingsnis, ir mes tai darome kartu.
15.28 val.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 29, 61, 671, 68, 69 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3847, Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 13 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3848 (pateikimas)
PIRMININKAS. Kolegos, kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Seimo rinkimų įstatymo projektas Nr. XIIIP-3847 ir Seimo statuto pakeitimas. Kviečiu R. Karbauskį. Gerbiamas kolega, pristatykite du projektus: Seimo rinkimų ir Seimo statuto. Prašau, gerbiamas kolega.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Seimo rinkimų įstatymas, skirtingai nei Prezidento rinkimų ar Europos Parlamento rinkimų įstatymai, nenumato papildomų balsavimo vietų užsienyje įkūrimo galimybės, taip pat iš anksto balsuojama Seimo rinkimuose tik dvi dienas, o dėl Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų mes jau esame nusprendę, kad išankstinis balsavimas vyksta penkias dienas.
Pirmas siūlymas yra visa tai suvienodinti visuose rinkimų įstatymuose. Ir kitas pasiūlymas – kalbama apie pasaulio lietuvių vienmandatę apygardą, dėl kurios mes jau esame priėmę sprendimą, kad išrinkti Seimo nariai galėtų organizuoti susitikimus su rinkėjais, kad jiems tos galimybės būtų užtikrintos, tai yra užsienyje esančios mūsų atstovybės tas galimybes užtikrintų.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmas klausia K. Glaveckas. Nematau. E. Pupinis. Prašau, gerbiamas kolega.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, kad užsienyje balsuoti ir susitikti žmonės galės, viskas gerai, bet ar nemanote, kad vis dėlto reikėjo daryti atgalinį žingsnį, kuomet mes padarėme per ilgus balsavimus. Iš tikrųjų ypač savivaldybių komisijos sulaukia problemų, nes tie žmonės, kurie yra komisijoje, yra dirbantys. Iš tikrųjų tos komisijos tapo gana silpnos, sėdi po kelis žmones, negali visi sėdėti. Ar vis dėlto ne geriau būtų grįžti prie senos sistemos, kai buvo skiriama porą dienų, nes pirmosios dienos iš esmės būna tuščios, iš tikrųjų visi ateina paskutinėmis dienomis? Ačiū.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš nedrįsiu dabar teigti, bet pasakysiu savo nuomonę, kaip man atrodo. Mes tuo sprendimu padidinome dalyvaujančių skaičių, aš esu tuo įsitikinęs iš to, kiek skaičiau, domėjausi rezultatais. Iš tikrųjų Prezidento rinkimų metu, gal tai Prezidento rinkimai, sunku palyginti, kas būtų buvę Seimo rinkimų metu, bet, man rodos, kad vis dėlto galimybė iš anksto balsuoti penkias dienas yra tikrai didesnė galimybė negu tas dvi. Ir paprasčiausiai… o dėl darbo, man atrodo, mūsų valstybė gali šiuos dalykus sau leisti ir užtikrinti tokią galimybę rinkėjams.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma. Prašau, kolega.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš pratęsiu kolegos E. Pupinio klausimą. Kai jūs lyginote su Prezidento rinkimais, Prezidento rinkimuose kažkaip neišryškėjo balsų pirkimo organizavimas, matyt, tie keli kandidatai yra solidūs, rimti ir to nedaro. Deja, Seimo rinkimuose, kai buvo anksčiau kelios išankstinio balsavimo dienos, jų skaičius kaip tik buvo iš esmės sumažintas dėl to, kad vyksta organizuotas rinkėjų vežimas, balsų pirkimas, įtakos darymas ir taip toliau. Ar vis dėlto nepakaktų palikti tas dvi dienas, tiesiog aktyviau raginti žmones pasinaudoti ta rinkimų teise ir pasiekti to didesnio dalyvavimo, nesukuriant papildomų grėsmių dėl mano minėtų reiškinių. Kita vertus, išvengiant ir papildomo mokėjimo rinkimų komisijos nariams už tas papildomas darbo dienas.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pirmiausia, gerbiamas kolega, iš tikrųjų kalbėti apie tai, kad mes turime apriboti Lietuvos rinkėjų galimybes balsuoti iš anksto iki dviejų dienų, nes kažkur kažkas papirkinėja, tikriausiai nėra tas visai tinkamas argumentas. Teisingiau, yra mūsų institucijos, mūsų visuomenė, kurios, man atrodo, reikia konstatuoti, gydosi nuo šitų problemų ir jų vis mažiau ir mažiau. Lieka džiaugtis, kad tikrai yra pažeidimų mažėjimo tendencija. O šnekant apie kaštus, tai vėlgi pasakysiu, kad, man atrodo, šioje situacijoje mūsų valstybė yra pajėgi sumokėti už tas kelias papildomas dienas.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Sveikinu su projektu, balsuosiu už, gerbiamas Ramūnai. Kodėl nepraplėtus idėjos internetiniu balsavimu? Kas, kas, bet užsienyje gyvenantys lietuviai negali atvažiuoti iki Vašingtono iš kitų 50 valstijų. Laiškai irgi… Mes turėjome atvejį per pastaruosius rinkimus – neantspauduoti į VRK atėjo iš pasiuntinybių. Kada mes prieisime prie klausimo, kad iš esmės internetinis balsavimas leistų įtraukti tą Lietuvos dalį, kuri yra fiziškai atitolusi nuo Lietuvos ir nuo mūsų ambasadų. Ačiū.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Jeigu būtų galima užtikrinti saugumą balsavimo iš anksto ar rinkimų dieną elektroniniu paštu, tai tokiu atveju būtų galima ir svarstyti. Bet, kiek man yra žinoma, kiek aš esu girdėjęs, nežinau, ką jūs esate girdėjęs, bet užtikrinti saugumą tokio balsavimo nėra įmanoma. Šitoje situacijoje belieka tikėtis, kad klaidų bus mažiau, balsavimo vietų bus daugiau ir atitinkamai žmonės registruosis iš anksto. Labai džiaugiuosi, kad dalyvaujančių rinkimuose Lietuvos piliečių padaugėjo. Tikiuosi, kad (…) išliks, ir tai yra pirmiausia dėl to, kad jie iš anksto registruojasi, yra visa tvarka, ir, aišku, pašto problemos vienos ar kitos šalies ar klaidos mūsų ambasadų, tikiuosi, bus išspręstos.
PIRMININKAS. Ir paskutinis V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš į savo klausimą jau gavau atsakymą. Linkiu sėkmės.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas pranešėjau. Žiūrime už ir prieš. Sekundėlę. Už – A. Vinkus. Gerbiamas kolega, ar tikrai norite už pasisakyti?
A. VINKUS (LSDDF). Taip. Gerbiamieji Seimo nariai, šį pavasarį vykę rinkimai parodė, kad mes jau turime didelį elektoratą užsienyje. Jis nusiteikęs aktyviai balsuoti ir ateinančiuose Seimo rinkimuose. Tuo labiau kad užsienio lietuviai turės atskirą rinkimų apygardą, kaip jau kalbėjo, ir į Seimą rinks jiems atstovaujantį Seimo narį. Žinau, kad savo atstovo rinkimai į Seimą labai motyvuos užsienio lietuvius balsuoti artėjančiuose Seimo rinkimuose, užsienio lietuvių pilietiškumo skatinimas yra geriausia jų ryšio su Lietuva išlaikymo ir stiprinimo forma. Priėmę siūlomas Seimo rinkimų įstatymo pataisas, tik suvienodinsime rinkimus reguliuojančius įstatymus ir sudarysime galimybes Lietuvos piliečiams aktyviau balsuoti Seimo rinkimuose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, nes Prezidento rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą ir Referendumo įstatymuose tokios nuostatos jau įtvirtintos. Sudarydami galimybę padidinti balsavimo vietų užsienyje skaičių mes užsienyje gyvenantiems lietuviams sudarysime sąlygas patogiau ir kartu aktyviau balsuoti, neleisime atslūgti šį pavasarį sukilusiai užsienio lietuvių pilietiškumo bangai.
Gerbiamieji, sudarykime sąlygas pasaulio lietuvių pilietiškumui toliau augti. Savo ir pasaulio lietuvių vardu kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta Seimo rinkimų įstatymo projektui ir Seimo statuto pakeitimui, balsuoja už, kas mano kitaip – balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 10. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Numatoma svarstyti lapkričio 21 dieną. Ir dėl Seimo statuto pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
15.36 val.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 98 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP- 2595, Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2596, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 96 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2597, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 90 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2598 (pateikimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas. Kviečiu į tribūną mūsų kolegą Z. Jedinskį dėl visų lydimųjų teisės aktų – Seimo rinkimų, Prezidento, Europos Parlamento, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų projektų. Prašau, gerbiamas kolega.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Gerbiami kolegos, projektų tikslas – visuose rinkimų įstatymuose suderinti kandidatų prievolę viešai paskelbti, jeigu ne pagal savo kilmės valstybės narės užduotis yra sąmoningai bendradarbiaujama su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis. Taip pat užtikrinti, kad rinkimų įstatymai neprieštarautų Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo nuostatoms. Šiuo metu rinkimų įstatymuose nėra suderinti reikalavimai kandidatams pateikti informaciją rinkėjams apie bendradarbiavimą su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis. Kai kur reikalaujama rinkėjams nurodyti bendradarbiavimą tik su keturiomis užsienio valstybių tarnybomis. Kitur nereikalaujama rinkėjams nurodyti bendradarbiavimo fakto.
Priėmus įstatymų pataisas būtų užtikrinta, kad kandidatui nuslėpus nuo rinkėjų slapto bendradarbiavimo su užsienio valstybės specialiosiomis tarnybomis faktus mandatas būtų panaikinamas Rinkimų įstatymo nustatyta tvarka.
Ačiū. Prašau pritarti pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti A. Skardžius. Prašom, gerbiamas kolega.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Išties buvusių kagėbistų turbūt nebūna, kaip ir kitų tarnybų buvusių atstovų. Jūs savo spaudos konferencijoje kalbėjote ir rodėte skaidres čia praėjusią savaitę, kad du Seimo nariai, pasak kai kurių šaltinių, dirbo kitų valstybių tarnyboms. Ką jūs planuojate inicijuoti dėl šių kolegų Seimo narių? Rodos, ponas V. Bakas ir ponas L. Kasčiūnas buvo paminėti.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Ačiū už klausimą. Visuose įstatymų projektuose yra sakinys, kad kandidatai į Prezidentus, kandidatai į Seimo narius, kandidatai į savivaldybės tarybos narius, taip pat kandidatai į Europos Parlamentą turi paskelbti ne tik apie bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, bet ir su kitų užsienio valstybių atitinkančiomis tarnybomis ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis.
PIRMININKAS. Ačiū, jūs atsakėte. Už – P. Urbšys. Prašau, Povilai.
P. URBŠYS (MSNG). Aš tikrai esu už, kad tai, kas yra slepiama, būtų ištraukta į dienos šviesą. Bet yra toks labai dviprasmiškas įspūdis, nes iniciatorius dar kartą nori į Seimo darbotvarkę įrašyti klausimą, susijusį su tais, kurie yra prisipažinę.
Man atrodo, iš tikro toks saugiklis turėtų būti ir tiems, kurie prisipažino ir neprisipažino, bet kartu, man atrodo, reikėtų dar patikslinti svarstymo metu, ar dabartinė įstatymo nuostata neapima ir prisipažinusių, kad jie yra nurodę bendradarbiavimą.
PIRMININKAS. Gerai. Supratau. Balsuojame, kolegos. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta įstatymų projektams, balsuojate už, kas manote kitaip – prieš arba susilaikote. Balsuojame.
Balsavo 88: už – 79, prieš – 1, susilaikė 8. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Numatoma svarstyti šių metų lapkričio 21 dieną.
15.41 val.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 41 ir 89 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3737 (pateikimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Seimo rinkimų įstatymo projektas Nr. XIIIP-3737. Kviečiu S. Gentvilą į tribūną.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, gerbiami Seimo nariai, norėčiau pateikti Seimo rinkimų įstatymo 41 ir 89 straipsnių pakeitimus. Iš tikrųjų visame pasaulyje vyksta taip, kad žmonių nuomonė įvairėja, partijų ir atstovų skaičius didėja. Mes jau seniai išžengėme iš tos tradicinės politologinės visuomenės, kuriai atstovavo arba kurią formavo Jungtinė Karalystė, ypač šiomis dienomis, kai matome, kad Jungtinė Karalystė iš tikrųjų išgyvena klasikinės demokratijos krizę. Ten, kur, atrodo, būdavo dešinieji ir kairieji aiškūs, dabar matome, kad net ir ilgą istoriją turinčios partijos skyla, ir tai yra simptomiška, nes tai galioja ir visai Rytų Europai, ir visam pasauliui net ir dvipartinėse sistemose.
Šio įstatymo esmė yra tokia, kad iš esmės Seimo rinkimų įstatyme siūloma suvienodinti patekimo į parlamentą kartelę partijoms, komitetams, koalicijoms savivaldybių tarybose taikoma proporcija – vietoje dabar galiojančios 5 % partijoms ir 7 % koalicijoms patekimo kartelės taikyti tokią pačią patekimo į parlamentą kartelę kaip ir savivaldos rinkimuose patekimo į savivaldybės tarybą, tai yra 4 % ir 6 % koalicijoms.
Kartu siūloma, kad partijos arba sąrašai, kurie nesurinktų… Dabartiniame Seimo rinkimų įstatyme yra numatyta, kad partijos ir sąrašai, kurie nesurenka 3 % rinkėjų balsų, praranda rinkimų užstatą. Šiuo atveju Rinkimų įstatyme mes siūlome sumažinti iki 2 %. Turint omeny, kad mažosios politinės partijos arba judėjimai ir taip negauna biudžetinės dotacijos arba retai gali į ją pretenduoti, šitas finansinis nuskausminimas yra ypač žalingas naujai pradedančioms veiklą politinėms partijoms. Šitas sumažinimas, patekimo į Seimą kartelės nuleidimas 1 % lemtų, kad pagal dabartinį gyventojų ir rinkėjų skaičių 4 % rinkėjų atitiktų 59 tūkst. rinkėjų. Palyginimas – visame Panevėžyje yra registruota maždaug tiek rinkėjų. Taigi kalbėti apie tai, kad susifragmentuos parlamentas, nelabai būtų galima, nes tam, kad patektum į parlamentą kaip partija arba kaip judėjimas, turėtum surinkti bent viso Panevėžio balso teisę turinčių asmenų skaičių šimtu procentų.
Pabaigoje, prieš atsakydamas į jūsų klausimus, norėčiau pasakyti, kad ne, tai nėra kažkas ypač žemo. Štai pavyzdžiai. Austrijoje taip pat galioja 4 % riba, Norvegijoje taip pat galioja 4 % patekimo į parlamentus riba, Danijoje galioja vos 2 %, o Olandijoje – 0,67 % riba tam, kad patektų vienas ar kitas sąrašas į nacionalinį parlamentą.
Mielai atsakysiu į jūsų klausimus. Manau, kad tai yra naudingas pasiūlymas mūsų jaunai demokratijai.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Klausia E. Pupinis. Prašau, gerbiamas kolega.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Jūs sakėte, kad stengiatės suvienodinti, tačiau, kalbant apie 2 %, jūs atvirkščiai – nuleidžiate kartelę. Tai reiškia, kad galbūt iš tikrųjų atsiras daug rizikuojančių sąrašų, partijų, partijėlių, kurios bandys patekti. Ar jūs manote, kad labai margas parlamentas yra vertybė, nes po to turime daug problemų dėl idėjų įgyvendinimo? Ir dabar matome, kad susidaro atskiros frakcijos, kurios reketuoja pagrindinę frakciją. Ar tai prideda tam tikrų pliusų Seimui ar minusų? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Taip, ir Teisės departamentas yra išreiškęs tą pačią pastabą kaip ir jūs dėl rinkimų užstato sumažinimo. Čia iš tikrųjų diskutuotina norma. Svarstymo metu, manau, būtų galima pasižiūrėti, ar partijos neturėtų mokėti… na, turėtų likti prie 3 % peržengimo riba, kad neprarastų užstato.
Bet, kalbant apie parlamentą, ir šioje kadencijoje matome, kad net didžiausios partijos skyla, nuo to nėra niekas apsaugotas. O rinkėjo valia yra, man atrodo, kur kas svarbesnė negu partijų užsikonservavimas ir pasakymas, kad mažos partijėlės turėtų nerizikuoti, kaip jūs vardinate. Man atrodo, kaip tik mes turėtume atsižvelgti į rinkėjų valią ir leisti jiems būti atstovaujamiems ir mažesnių politinių darinių.
PIRMININKAS. K. Glavecko nematau. M. Majauskas. Prašau, kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamas kolega, aš suprantu, kad susiskaldžiusiems liberalams kyla labai rimtų iššūkių, bet ar ne paprasčiau būtų atsisėsti su A. Armonaite, R. Šimašiumi, atsiprašyti vieniems kitų, atsiprašau, ir su V. Čmilyte-Nielsen, susitarti, susitaikyti ir tuomet nereikės keisti įstatymų, nereikės leisti žemiau ribų, visi pateksite į Seimą ir kartu laimingai gyvensite?
S. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Gerbiamas Mykolai, prieš pusmetį nutekėjusioje konservatorių slaptoje strategijoje buvo tikslas kaip tik mus skaldyti, todėl vieši jūsų pareiškimai, atrodo, yra priešingi tam, kas parašyta jūsų partijos strategijoje. Bet tai iš tikrųjų nesusiję su liberalų skaldymusi ar socialdemokratų skaldymusi, nė viena partija, ir jūsų taip pat, nėra apsaugota nuo skilimo. Pastarieji įvykiai, nes išmesta keletas žmonių iš partijos, tai įrodo.
Man atrodo, jeigu mes turime diskutuoti apie Seimo rinkimus ir dabar yra metas diskutuoti, tai reikėtų atverti plačią politologinę diskusiją, kuri, aš manau, svarstymo metu bus galima. Iš tikrųjų kviečiu palaikyti sprendimą.
PIRMININKAS. Kviečiu J. Razmą užduoti klausimą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš sutinku, kad galima padiskutuoti dėl rinkimų barjerų. Bet kaip jums atrodo, ar šiuo atveju ne geriau būtų, kad tokį projektą teiktų atstovas kurios nors partijos, kuri neturi kovoti su tuo rinkimų barjeru pagal sociologinių tyrimų rezultatus? Dabar gali atrodyti, kad čia esama kokio nors viešųjų ir privačių interesų konflikto, nes šiandien, jūs turbūt sutiksite, taip jau yra, kad jūsų partija nelabai toli nuo to egzistuojančio barjero. Ar nebandėte kalbėti su didžiųjų partijų atstovais, gal kas galėtų teikti, tada gal mes kaip nors kitaip žiūrėtume į tą iniciatyvą?
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Jurgi, aš suprantu jūsų šiokią tokią ironiją, bet Seimo mandatas yra laisvas, Seimo narys turi iniciatyvos teisę. Antra vertus, per pastaruosius ketverius rinkimus Liberalų sąjūdis visada 2 % viršijo visuomenės apklausos prognozes. Aš manau, tai yra… Jeigu jūs konkrečiai taikote į liberalus, tai mūsų rinkėjas, kai jam paskambina visuomenės apklausos darytojas ar sudarytojas, neturi laiko atsakinėti į klausimus, nes yra užsiėmęs darbais. Mes visada, visada Liberalų sąjūdis parodydavo geresnius rezultatus, negu buvo prognozuojama. Su jūsų pilkomis prognozėmis, deja, liberalams ne pakeliui. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, klausia J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamas pranešėjau, aš iš tiesų esu šalininkas partinės sistemos ir to stiprinimo. Mano klausimas. Žinote, dabar iš tiesų yra tokia tendencija, kad atsiranda vienas kitas ryškesnis politinis veikėjas ir jisai kuria partiją. Labai bloga praktika, kai tos partijos po to nukrypsta nuo vertybinės linijos ir suradikalėja. Mano klausimas yra, ar šitas jūsų pasiūlymas neatvertų kelio į parlamentą radikalioms partijoms ir ar tai nepablogintų būtent demokratijos Lietuvoje, kai partinė sistema iš esmės išsigimtų. Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Labai gilus klausimas, sunku į jį atsakyti per minutę ar dvi. Bet žvelgiant į Europoje radikalėjančias idėjas, tai jos visų pirma kyla dėl to, kad tradicinės politinės partijos nesugeba įveikti integracijos iššūkių, kai maišosi visuomenės ir civilizacijos jų šalyse, kai mes patiriame socialinę atskirtį ir dalis visuomenės jaučiasi, kad esamos partijos neatstovauja, ir tada kažkas, daug žadantis savo verslo sėkme, bandys įrodyti didelius pokyčius visuomenėje. Mes irgi nuo to nesame apginti, bet tai nėra 4–5 % klausimas, tai yra labiau ar tradicinės partijos sugeba susidoroti su iššūkiais visuomenėje. Mes matome, net Skandinavijoje, kur balsavimo teise naudojasi 90 %, šiandien lyderiauja radikalios partijos, nes tradicinės partijos neužsiima šituo. Ir joms prognozės jau yra viršijančios 20 % rinkėjų pasitikėjimą, ir čia nėra 4–5 % klausimas, o esminis, ar partijos atliepia rinkėjų valią.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Už – V. Simulikas. Prašau.
V. SIMULIK (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, teisė žmogui pasirinkti, teisė turėti savo poziciją, nuomonę, filosofiją, gal kartais ir nepatinkančią tradicinių partijų atstovams arba turintiems ypatingus vertybinius vertinimus… tai, manyčiau, niekada negalima eliminuoti piliečio, žmogaus, asmens, kuris turi nuomonę tokią, kokią valstybė, vykdydama politiką, tiek vidaus, tiek išorės, suformuoja visuomenei. Neleisti jam pasirinkti ir apriboti jo teisę turėti savo atstovus, manyčiau, yra netoleruotina. Savaime aišku, jeigu tai būtų 2 % arba 1,5 %, kaip paminėjo apie Olandiją, kad žemiau 1 %, netoleruočiau ir šito dalyko, nes tai jau per daug žemas slenkstis. Bet kuriuo atveju ir politikai, einantys į rinkimus, turi turėti savo supratimą ir aiškinimą, kaip valdys, jeigu gaus valdžią, kaip jie įsivaizduoja sandarą, kaip jie įsivaizduoja principus, viešąjį administravimą ir visa kita.
Taigi, mieli kolegos, siūlyčiau palaikyti ir diskutuojant tikrai praplėsti akiratį. Tuo labiau kad teikėjas paminėjo, kad visuomeniniai rinkimų komitetai galės eiti. Jie, komitetai, negalės, nes vieninteliai rinkimai, į kuriuos negali eiti savarankiškos, nepartinės struktūros, yra Seimo rinkimai. Tiek į savivaldą, tiek į Europos Parlamentą – tai yra teisė, palikta žmonėms, laisvai kuriantiems (…). O Seimo rinkimuose jie yra izoliuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia… Atsiprašau. Prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš manau, kad svarbi vertybė yra rinkimų sistemos stabilumas ir joje nustatyti barjerai yra viena iš svarbesnių nuostatų. Aš manau, žinodami tą nuostatą, daugelis politinių partijų iš anksto planuoja savo perspektyvą, ėjimą į rinkimus, sudaro koalicijas ir taip sprendžia savo situaciją. Toks keitinėjimas tų barjerų kaip tik destabilizuoja tą sistemą ir, kaip čia buvo kolegų klausimuose minėta, gali paskatinti kurtis įvairias radikalias grupuotes, kurioms vis mažėjantis rinkimų barjeras gali atrodyti lengviau įveikiamas. Tai aš siūlau to keitimo nedaryti, tuo labiau kad dabartinis barjeras, kaip matome, užtikrina, kad į Seimą patenka šešios, septynios partijos pagal sąrašą. Gali patekti ir dar daugiau, tai tikrai ne riba. Ir to, tikrai manau, pakanka, kad atspindėtų ir visuomenės pažiūrų visą spektrą, ir idėjų įvairovę. Taigi nesiūlau tokių sprendimų, kurie vestų link didesnio politinės sistemos fragmentiškumo, susiskaldymo, nes išties tai nesuteikia ir būsimoms koalicijoms to stabilumo, kai jas reikia kurti iš daug mažų darinių. Todėl kviečiu susilaikyti arba balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Kolegos, nuomonės už, prieš išsakytos. Pažiūrėsime, ar pilkoms prognozėms lemta išsipildyti. Balsuojame, kolegos. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta, balsuojate už, kas manote kitaip – prieš arba susilaikote.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 61, prieš – 6, susilaikė 17. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Planuojama svarstyti lapkričio 21 dieną.
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – projektas Nr. XIIIP-3349. L. Kasčiūno nematau.
Kitas darbotvarkės klausimas – projektas Nr. XIIIP-3694. J. Jaručio irgi nematau. Abu mūsų kolegos yra išvykę.
Ką gi, kolegos, pareiškimų nėra. Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 83 Seimo nariai.
Gero jums likusio vakaro. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LGF – frakcija „Lietuvos gerovei“; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.