LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

VII (RUDENS) SESIJOS

VAKARINIO posėdžio NR. 329

STENOGRAMA

 

2019 m. rugsėjo 24 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai
A. NEKROŠIUS ir R. ŽEMAITAITIS

 

 

 

PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF*). Pra­de­da­me va­ka­ri­nį Sei­mo po­sė­dį. Kvie­čiu vi­sus re­gist­ruo­tis. (Gon­gas)

Už­si­re­gist­ra­vo 61 Sei­mo na­rys.

No­rė­čiau įgar­sin­ti bal­sų skai­čia­vi­mo pro­to­ko­lus.

 

14.03 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Egi­di­jaus Lau­ži­ko at­lei­di­mo iš Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-3774(2) (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Pir­ma­sis – dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Egi­di­jaus Lau­ži­ko at­lei­di­mo iš Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų“ pro­jek­to Nr. XIIIP-3774(2) pri­ėmi­mo.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Iš vi­so bu­vo iš­duo­ta biu­le­te­nių – 71, ras­ta biu­le­te­nių – 71, ga­lio­jan­čių – 65, ne­ga­lio­jan­čių – 6. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 49, prieš – 7, su­si­lai­kė 9. Pri­im­ta. (Gon­gas)

 

14.03 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl pri­ta­ri­mo at­leis­ti Val­di­ma­rą Ba­vė­ja­ną iš Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-3814(2) (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas pro­to­ko­las – dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl pri­ta­ri­mo at­leis­ti Val­di­ma­rą Ba­vė­ja­ną iš Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų“ pro­jek­to Nr. XIIIP-3814(2) pri­ėmi­mo.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Iš vi­so iš­duo­ta biu­le­te­nių – 71, ras­ta – 71, ga­lio­jan­čių – 64, ne­ga­lio­jan­čių – 7. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 53, prieš – 3, su­si­lai­kė 8. Skel­biu pro­to­ko­lą pri­im­tą. (Gon­gas)

 

14.04 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl pri­ta­ri­mo at­leis­ti Egi­di­ją Ta­mo­šiū­nie­nę iš Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus pir­mi­nin­ko pa­rei­gų“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-3815(2) (priėmimo tę­si­nys)

 

Ki­tas bal­sų skai­čia­vi­mo pro­to­ko­las – dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl pri­ta­ri­mo at­leis­ti Egi­di­ją Ta­mo­šiū­nie­nę iš Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus pir­mi­nin­ko pa­rei­gų“ pro­jek­to Nr. XIIIP-3815(2) pri­ėmi­mo.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Iš vi­so iš­duo­ta biu­le­te­nių – 72, ras­ta biu­le­te­nių – 72, ga­lio­jan­čių – 66, ne­ga­lio­jan­čių – 6. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 58, prieš – 3, su­si­lai­kė 5. Skel­biu nu­ta­ri­mą pri­im­tu. (Gon­gas)

 

14.04 val.

Vy­riau­sy­bės pus­va­lan­dis

So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­ro Li­no Ku­ku­rai­čio pra­ne­ši­mas „Skur­das ir pa­ja­mų ne­ly­gy­bė: ten­den­ci­jos, prog­no­zės ir prie­mo­nės“

 

Ger­bia­mi ko­le­gos, ei­na­me to­liau. Pir­ma­sis va­ka­ri­nės dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Vy­riau­sy­bės pus­va­lan­dis. So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­ro pra­ne­ši­mas „Skur­das ir pa­ja­mų ne­ly­gy­bė: ten­den­ci­jos, prog­no­zės ir prie­mo­nės“. Kvie­čiu mi­nist­rą į tri­bū­ną. Pra­šau L. Ku­ku­rai­tį pri­sta­ty­ti.

L. KUKURAITIS. Ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, dė­ko­ju, kad pa­kvie­tė­te dis­ku­tuo­ti apie skur­dą ir ne­ly­gy­bę. Tai vi­sa­da ak­tu­a­lūs klau­si­mai, ypač ru­dens se­si­jo­je, kai pla­nuo­ja­me svars­ty­ti ki­tų me­tų biu­dže­tą. Ši­ta dis­ku­si­ja, kaip su­pran­tu, yra kiek pa­ska­tin­ta dis­ku­si­jos, ku­ri vy­ko Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­te, kai kal­bė­jo­me apie so­cia­li­nį rams­tį ir kaip se­ka­si Lie­tu­vai įgy­ven­din­ti. Pri­sta­čiau duo­me­nis, ku­riuos tu­ri­me apie skur­dą ir ne­ly­gy­bę, ir ši­ta dis­ku­si­ja da­bar per­ke­lia­ma čia.

Pra­džio­je trum­pai pa­teik­siu ofi­cia­lią so­cia­li­nę sta­tis­ti­ką, ku­rią pa­skel­bė Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas šių me­tų lie­pos mė­ne­sį. Ji ro­do, kad fak­tiš­kai vi­si ro­dik­liai, su­si­ję su fak­ti­ne žmo­nių si­tu­a­ci­ja, su jų ge­bė­ji­mu, ga­lė­ji­mu iš­gy­ven­ti mū­sų vi­suo­me­nė­je, ge­rė­ja. Va­di­na­si, tiek as­me­nų, pa­ti­rian­čių skur­do ri­zi­ką ar so­cia­li­nę at­skir­tį, skai­čius ma­žė­ja, tiek ab­so­liu­taus skur­do ly­gis kren­ta. Di­de­lio gy­ven­to­jų ma­te­ria­li­nio ne­pri­tek­liaus ly­gis ir­gi ma­žė­ja, žmo­nių skai­čius to ly­gio ma­žė­ja ir gy­ve­nan­čių že­miau, la­bai že­mo dar­bo in­ten­sy­vu­mo na­mų ūkiuo­se.

Vie­nin­te­lis ro­dik­lis, ku­ris ne­kren­ta, tai yra san­ty­ki­nio skur­do ri­ba ir san­ty­ki­nis skur­das. Tas skur­do ri­zi­kos ly­gis api­brė­žia­mas per me­dia­ną ir 60 % me­dia­nos pa­ja­mų. Tie, ku­rie tu­ri ma­žiau nei 60 % me­dia­nos pa­ja­mų, pa­ten­ka į san­ty­ki­nio skur­do sritį. Tai, kad pats skur­do ly­gis fak­tiš­kai nuo 2013 me­tų au­go ir 2017 me­tais, nes čia yra 2017 me­tų duo­me­nys, 2017 me­tų ty­ri­mas, sta­bi­li­za­vo­si, yra ge­ra ten­den­ci­ja.

Dar tru­pu­tį gi­liau, 2017 me­tų žmo­nių pa­ja­mos. Yra dvi gru­pės, ku­rios vir­ši­ja san­ty­ki­nį skur­dą, san­ty­ki­nio skur­do ri­bą. Tai yra vai­kai nuo 0 iki 17 me­tų ir sen­jo­rai, ku­riems yra virš 65 me­tų. Vi­sos ki­tos gru­pės, jų da­lis skurs­ta ma­žiau san­ty­ki­nai. Yra ir tre­čia gru­pė mū­sų vi­suo­me­nės, jie skurs­ta labiau nei san­ty­ki­nai vi­sa vi­suo­me­nė. Tai yra žmo­nės su ne­ga­lia. Nuo 2012 me­tų ir­gi jų san­ty­ki­nis skur­das au­go ir 2017 me­tais, nes tai yra 2017 me­tų duo­me­nys, sta­bi­li­za­vo­si. Bet tai di­džiu­lė spręs­ti­na pro­ble­ma, spręs­ti­na il­ga­lai­kė­mis prie­mo­nė­mis. Aš jas pa­ko­men­tuo­siu, pri­sta­ty­siu.

Tai­gi iš vi­so trys gru­pės, ku­rias ak­cen­ta­vo­me vi­sos ka­den­ci­jos me­tu, o ir to­liau ak­cen­tuo­ja­me. Tai yra skur­das vai­kų, sen­jo­rų ir ne­įga­lių­jų. Tai tu­ri bū­ti spren­džia­ma ir bu­vo spren­džia­ma ka­den­ci­jos me­tu. Pa­ro­dy­siu, ko­kių re­zul­ta­tų pa­sie­kė­me.

Dar vie­nas ak­tu­a­lus Lie­tu­vai ro­dik­lis yra ne­ly­gy­bės ly­gis. Jis pa­gal 2017 me­tų pa­ja­mas švel­niai kri­to, ly­gi­nant su 2016 me­tų pa­ja­mo­mis. Ne­ly­gy­bės ly­gis yra vie­nas di­džiau­sių Eu­ro­po­je, kaip ži­no­me. Kol kas tik bul­ga­rai mus len­kia ir la­bai ša­lia yra ru­mu­nai ir lat­viai.

Tai­gi ofi­cia­li sta­tis­ti­ka ro­do duo­me­nis iki 2017 me­tų, nes pa­da­ry­ta re­mian­tis 2018 me­tų ty­ri­mu apie 2017 me­tų žmo­nių pa­ja­mas. Į da­lį ši­tų ro­dik­lių ne­pa­te­ko da­bar­ti­nės dau­gu­mos vyk­dy­ta po­li­ti­ka. Ga­li­me pa­ma­ty­ti, kas pa­te­ko. Tai yra mo­ti­nys­tės iš­mo­kos lu­bos, jų pa­nai­ki­ni­mas, iš­mo­ka vie­nu me­tu gi­mus dau­giau kaip vie­nam vai­kui, pa­di­din­tas ba­zi­nės pen­si­jos dy­dis, jis ir­gi bu­vo įver­tin­tas 2017 me­tų pa­ja­mo­se, ir il­ga­lai­kės ir dos­nes­nės ne­dar­bo iš­mo­kos, su­si­ju­sios su so­cia­li­nio mo­de­lio įgy­ven­di­ni­mu.

Re­for­mos, tos es­mi­nės re­for­mos, ku­rios vy­ko 2018 me­tais, tai yra uni­ver­sa­li vai­ko iš­mo­ka ir jos pa­di­di­ni­mas 2019 me­tais, taip pat pla­nuo­ja­mas di­di­ni­mas 2020 me­tais. Mi­ni­ma­laus mė­ne­si­nio at­ly­gio di­di­ni­mas ga­na spar­tus. Ba­zi­nio dy­džio di­di­ni­mas vals­ty­bės tar­nau­to­jams bei biu­dže­ti­nio sek­to­riaus dar­buo­to­jams. Se­nat­vės pen­si­jų in­dek­sa­vi­mas, šal­pos pen­si­jų ba­zės di­di­ni­mas, vals­ty­bės re­mia­mų pa­ja­mų dy­džio pa­di­di­ni­mas, so­cia­li­nių iš­mo­kų in­dek­sa­vi­mas, „Sod­ros“ grin­dų įve­di­mas, taip pat ne­įskai­ty­ti­nos dar­bi­nės pa­ja­mos, skai­čiuo­jant pi­ni­gi­nę so­cia­li­nę pa­ra­mą, ir mo­kes­čių re­for­ma. Vi­sa tai kol kas ne­įtrau­kia­ma į ofi­cia­lią sta­tis­ti­ką ir mes ga­li­me tik prog­no­zuo­ti, mū­sų tu­ri­mais in­stru­men­tais, kaip ši­tos re­for­mos pa­vei­kia skur­do ir ne­ly­gy­bės ly­gį. Aš tai grei­tai pri­sta­ty­siu.

At­ski­rai no­ri­si pa­mi­nė­ti po­ky­tį, ku­ris įvy­ko so­cia­li­nio dia­lo­go sri­ty­je. Per šį lai­ko­tar­pį žen­kliai iš­au­go ko­lek­ty­vi­nių su­tar­čių skai­čius, taip pat žmo­nių, ku­riuos ap­ima ko­lek­ty­vi­nės su­tar­tys, skai­čius pa­dvi­gu­bė­jo nuo 2015 me­tų. 2015 me­tais bu­vo 7 % dar­buo­to­jų, ku­riuos den­gė ko­lek­ty­vi­nės su­tar­tys, o da­bar yra 15 %. Ati­tin­ka­mai šie­met bu­vo pa­si­ra­šy­ta jau an­tra na­cio­na­li­nio lyg­mens ko­lek­ty­vi­nė su­tar­tis, tai ir­gi pir­mą kar­tą mū­sų is­to­ri­jo­je nu­ti­kęs įvy­kis, ir žen­kliai dau­gė­ja darb­da­vio lyg­mens ko­lek­ty­vi­nių su­tar­čių.

So­cia­li­nė ap­sau­ga pa­gal tiks­li­nes gru­pes, tas tris, ku­rias aš įvar­di­nau. Šiek tiek bu­vo pa­mi­nė­ta, kas yra da­ro­ma kiek­vie­nos skur­dui ma­žin­ti, taip pat jų įtrauk­čiai di­din­ti mū­sų vi­suo­me­nė­je. Čia iš­var­din­ta daug da­ly­kų, ku­rie bu­vo da­ro­mi ir to­liau yra da­ro­mi ka­den­ci­jos me­tu. Uni­ver­sa­li iš­mo­ka, vai­kų die­nos cen­trų plėt­ra, ne­mo­ka­mo mai­ti­ni­mo fi­nan­sa­vi­mo pa­di­di­ni­mas, kom­plek­si­nės pa­slau­gos šei­mai, pa­tvir­tin­tas ba­zi­nis pa­slau­gų šei­mai pa­ke­tas, fi­nan­si­nė pa­ska­ta pir­mą­jį būs­tą įsi­gy­jan­čioms jau­noms šei­moms, šei­mos kor­te­lė ir ki­tos prie­mo­nės.

Pen­si­nin­kų skur­dui… ša­lia in­dek­sa­vi­mo bu­vo pa­di­din­ta šal­pos pen­si­jų ba­zė ir in­dek­suo­ta su mi­ni­ma­lių var­to­ji­mo po­rei­kių dy­džiu. Ji kas me­tus au­ga. Taip pat įves­tas nau­jas in­stru­men­tas ma­žiau­sias pen­si­jas tu­rin­tiems – prie­mo­kos ma­žiau­sių pen­si­jų ga­vė­jams bei įgy­ven­din­ta pen­si­jų kau­pi­mo per­tvar­ka, ne­įga­lie­siems skir­tos prie­mo­nės, in­dek­suo­tos ne­tek­to dar­bin­gu­mo pen­si­jos, su­ma­žin­tas ato­trū­kis tarp slau­gos ir pa­gal­bos, prie­žiū­ros iš­mo­kų.

Ban­do­mie­ji nau­jų pa­slau­gų pro­jek­tai per deins­ti­tu­cio­na­li­za­ci­jos ir ki­tas ga­li­my­bes, būs­to pri­tai­ky­mo bei ap­rū­pi­ni­mo tech­ni­nė­mis pa­gal­bos prie­mo­nė­mis. Vi­sa tai su­kū­rė są­ly­gas, kad skur­das Lie­tu­vo­je ma­žė­tų, kaip ir ne­ly­gy­bė.

Ir tai mes ga­li­me pa­ma­tuo­ti nau­ju, vi­siš­kai nau­ju So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos nau­do­ji­mu „Eu­ro­mo­do“ in­stru­men­tu. Tai yra mik­ro­si­mu­lia­ci­nis mo­de­lis 28 Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lims. Eu­ros­ta­tas taip pat nau­do­ja šį mo­de­lį ana­li­zuo­da­mas ir prog­no­zuo­da­mas duo­me­nis. Si­mu­lia­ci­jos at­lie­ka­mos nau­do­jant pa­ja­mų ir gy­ve­ni­mo są­ly­gų ty­ri­mo duo­me­nis, ku­riuos Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas bei Eu­ros­ta­tas nau­do­ja, skai­čiuo­da­mi ofi­cia­lius skur­do ir pa­ja­mų ne­ly­gy­bės ro­dik­lius. Taip pat mo­de­ly­je už­ko­duo­tas so­cia­li­nių iš­mo­kų, mo­kes­čių ir įmo­kų tei­si­nis reg­la­men­ta­vi­mas. Kei­čiant už­ko­duo­tą esa­mą tei­si­nį reg­la­men­ta­vi­mą nau­ju, ga­li­ma iš­ma­tuo­ti įvai­rių for­mų po­vei­kį so­cia­li­niams ro­dik­liams.

Ki­taip sa­kant, tu­ri­me in­stru­men­tą, į ku­rį įve­dę vie­nas ar ki­tas mū­sų pla­nuo­ja­mas po­li­ti­nes re­for­mas, mes ga­li­me pa­ma­tuo­ti, ko­kį po­vei­kį tai tu­rės skur­dui ir ne­ly­gy­bei. Šie­met tei­kia­mi vai­ko pi­ni­gai, tuos, ku­riuos siū­lo Vy­riau­sy­bė, 60 plius 40. Aiš­kiai iš­ma­ta­vo­me, kaip tai pa­veiks tam tik­rų gru­pių skur­dą ir ne­ly­gy­bę Lie­tu­vo­je, šias Vy­riau­sy­bės at­ne­ša­mas, taip pat ir ko­a­li­ci­nė­je su­tar­ty­je pa­tvir­tin­tas 70 plius 30… Jie abu tu­rės žen­klų tei­gia­mą po­vei­kį tiek skur­dui, tiek ne­ly­gy­bei ma­žin­ti. Tai­gi bet ko­kią prie­mo­nę mes ga­li­me, nau­do­da­mie­si „Eu­ro­mo­do“ in­stru­men­tu, ana­li­zuo­ti ir prog­no­zuo­ti at­ei­tį, kaip tos prie­mo­nės pa­veiks mū­sų si­tu­a­ci­ją.

Da­bar nu­ma­to­mų prie­mo­nių re­zul­ta­tai. Prog­no­zės. Skur­do ri­zi­kos ri­ba au­ga ir au­ga ga­na spar­čiai – nuo 2017 iki 2018 me­tų 13 % ir tarp 2018 ir 2019 me­tų – ir­gi 13 %. Va­di­na­si, žmo­nių pa­ja­mos au­ga, ati­tin­ka­mai au­go skur­do ri­zi­kos ri­ba, ir tas au­gi­mas yra ga­na spar­tus – 13 %. Jei­gu ma­to­te, pi­ni­gais tarp 2018 ir 2019 me­tų pa­ti skur­do ri­ba pa­au­go 50 eu­rų.

Kaip yra prog­no­zuo­ja­mas skur­do ri­zi­kos ly­gis 2018–2019 me­tais? Tai nė­ra ofi­cia­li Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to in­for­ma­ci­ja, tai yra mū­sų „Eu­ro­mo­du“ prog­no­zuo­ja­ma 2018–2019 me­tų si­tu­a­ci­ja. Pa­gal ją ben­dras skur­do ri­zi­kos ro­dik­lis nuo 22,9 % 2018 me­tais tu­rė­tų is­to­riš­kai kris­ti dau­giau ne­gu 2 %. Tu­rint gal­vo­je au­gan­čią eko­no­mi­ką, tai yra žen­klus pa­sie­ki­mas san­ty­ki­nio skur­do sri­ty­je, nes ab­so­liu­tus skur­das kren­ta ir­gi žen­kliu tem­pu.

2017 me­tais ab­so­liu­tus skur­das bu­vo 11,1 %, 2018 me­tais – apie 6 %, o 2019-aisiais apie 5 % mū­sų vi­suo­me­nės žmo­nių tu­rė­tų tu­rė­ti ma­žiau pa­ja­mų, ne­gu rei­ka­lin­ga iš­gy­ven­ti šio­je vi­suo­me­nė­je. San­ty­ki­nis skur­das ro­do mū­sų tar­pu­sa­vio pa­ja­mų san­ty­kius, ir tai, kad 2018 me­tais 2 % su­ma­žė­jo, o 2019 me­tais švel­niai pa­au­go, fak­tiš­kai 1 % pa­au­go, ro­do skir­tin­gas po­li­ti­kas, ku­rias įgy­ven­di­no Vy­riau­sy­bė tiek 2018, tiek 2019 me­tais, nes 2018 me­tais ne kar­tą bu­vo ak­cen­tuo­ta, kad yra skir­ta skur­džiau­sioms vi­suo­me­nės gru­pėms rem­ti. Ir tai įtrau­kia to­kais prie­mo­nes kaip pen­si­jų in­dek­sa­vi­mas, vai­ko pi­ni­gai kaip uni­ver­sa­li iš­mo­ka, vals­ty­bės re­mia­mų pi­ni­gų dy­džio pa­di­di­ni­mas ir in­dek­sa­vi­mas, šal­pos pen­si­jos pa­di­di­ni­mas. Tai pri­si­dė­jo, kad skur­das kris­tų tam tik­ru is­to­ri­niu grei­čiu, san­ty­ki­nis skur­das kris­tų to­kiu grei­čiu.

2019 me­tais Vy­riau­sy­bė ne kar­tą yra de­kla­ra­vusi, kad in­ves­tuo­ja į vi­du­ri­nę kla­sę, vi­du­ri­nę gru­pę, ir taip pa­di­di­na ne­ap­mo­kes­ti­na­mą pa­ja­mų dy­dį, dar­bo už­mo­kes­čio ap­mo­kes­ti­ni­mą ma­ži­na, taip pat ke­lia ba­zi­nį dy­dį, taip pat di­di­na sek­to­ri­nį (svei­ka­tos, švie­ti­mo ir ki­tų) dar­bo už­mo­kes­tį. Tai pri­si­dė­jo, kad ben­dros žmo­nių pa­ja­mos au­go taip spar­čiai, kad pa­ra­mos prie­mo­nės iš apa­čios ne­spė­jo to­kiu pat tem­pu. Ir, kaip ir mi­nė­jau, kad me­dia­na 2018–2019 me­tais už­au­go apie 80 ke­lis eu­rus, pa­si­stū­mė­jo į vir­šų, o 60 % nuo me­dia­nos, kas yra skur­do ri­zi­kos ly­gis, – apie 50 eu­rų. Tai yra tik­rai spar­tus ly­gis.

Ne­rei­kia iš­si­gąs­ti šio skai­čiaus, nes ab­so­liu­tus skur­das, kaip sa­kiau, nuo 11 % 2017 me­tais 2019 me­tais kren­ta iki 5 %. Bent jau taip ro­do mū­sų „Eu­ro­mo­do“ skai­čia­vi­mai. Jei­gu mes pa­žiū­rė­tu­me į la­biau­siai skurs­tan­čias gru­pes, ku­rios dir­ba ir už­dir­ba mi­ni­ma­lų mė­ne­si­nį at­ly­gį, mes tu­rė­tu­me si­tu­a­ci­ją, kad šiuo me­tu, 2019 me­tais, šei­mos, ku­rio­se yra abu tė­vai, au­gi­na iki dvie­jų vai­kų, už­dir­ba tiek pa­ja­mų, kad yra aukš­čiau ne­gu san­ty­ki­nio skur­do ri­ba. Ta­čiau šei­mos, ku­rios au­gi­na… yra tik vie­nas iš su­au­gu­sių, au­to­ma­tiš­kai da­lis tų šei­mų yra skur­de ir gau­na ma­žes­nes ne­gu san­ty­ki­nio skur­do ri­ba pa­ja­mas. Ly­giai taip pat ir šei­mo­s, ku­rios tu­ri tris ar dau­giau vai­kų, net jei­gu yra du su­au­gę. Dėl to vai­ko pi­ni­gai ir ta uni­ver­sa­lio­ji da­lis, tai yra pa­pil­do­ma da­lis, ku­ri skir­ta ma­žas pa­ja­mas tu­rin­čioms šei­moms, taip pat ir dau­gia­vai­kėms šei­moms, pa­de­da ši­tą skir­tu­mą ma­žin­ti ir trauk­ti jas iš skur­do.

Trum­pai dar, ką mes esa­me ap­skai­čia­vę dėl pa­ska­tų ne­dirb­ti. Ne­re­tai Lie­tu­vo­je sa­ko­ma, kad mū­sų so­cia­li­nės iš­mo­kos su­ku­ria to­kias pa­ska­tas ne­dirb­ti, kad yra pil­ni re­gio­nai be­dar­bių, ir ap­skai­čia­vo­me, kaip tai yra ap­skri­tai Eu­ro­po­je ir ko­kia mū­sų yra si­tu­a­ci­ja. Tai su­skai­čia­vo­me ri­bi­nę efek­ty­vią mo­kes­čių nor­mą, ku­ri pa­ro­do, ko­kia da­lis pa­pil­do­mai už­dirb­tų po­pie­riuje pa­ja­mų yra at­skai­to­ma per mo­kes­čius, per „Sod­ros“ įmo­kas ir su­ma­žė­jus ar pra­ra­dus tei­sę į iš­mo­kas. Jei­gu ri­bi­nė efek­ty­vi mo­kes­čių nor­ma yra dau­giau ne­gu 50 %, pa­ska­tos dirb­ti yra že­mos. Lie­tu­vo­je mes tu­ri­me 38 %. Tai ro­do, kad ap­skri­tai si­tu­a­ci­ja Eu­ro­pos ly­giu yra ne­blo­ga, ir mes pa­ska­tų ne­dirb­ti po­žiū­riu esa­me fak­tiš­kai kaip vi­dur­kis Eu­ro­pos. Gra­fi­ke ma­ty­ti, kad pi­ni­gi­nės pa­ska­tos dirb­ti iš es­mės yra vie­no­dai pa­si­skirs­čiu­sios vi­suo­se pa­ja­mų de­ci­liuo­se. Į pir­mus de­ci­lius pa­ten­ka tie as­me­nys, ku­rie tu­ri tei­sę į įvai­rias te­stuo­ja­mas ir ne­tes­tuo­ja­mas išmo­kas, ir šių as­me­nų ri­bi­nis dar­bi­nių pa­ja­mų pa­di­dė­ji­mas le­mia ne­ten­ka­mas tei­ses į tam tik­ras iš­mo­kas. Tai reiš­kia, kad jei­gu jie gau­na di­des­nes pa­ja­mas, pra­ran­da iš­mo­kas, bet tas pra­ra­di­mas nė­ra toks, ku­ris ska­tin­tų juos ne­dirb­ti. Tai­gi kol kas mes tu­ri­me gana su­ba­lan­suo­tą sis­te­mą.

Jei­gu pa­žiū­rė­tu­me, kaip ki­to pa­ska­ta ne­dirb­ti tarp 2018 me­tų ir 2019 me­tų, mes tu­ri­me gana ge­rą si­tu­a­ci­ją, nes ro­do, kad pir­muo­se de­ci­liuo­se, tai yra tie, ku­rie gau­na so­cia­li­nes iš­mo­kas, jų pa­ska­ta ne­dirb­ti dar su­ma­žė­jo, ly­gi­nant su 2018 me­tais. Ki­taip sa­kant, 2018 me­tais ne­dirb­ti ap­si­mo­kė­jo la­biau ne­gu 2019 me­tais. Toks su­ma­žė­ji­mas ga­li bū­ti są­ly­go­ja­mas įgy­ven­din­tų so­cia­li­nės pa­ra­mos re­for­mų, ku­rios yra nu­kreip­tos į pa­ska­tų dirb­ti stip­ri­ni­mą tarp ga­vė­jų. Pa­vyz­džiui, 2019 me­tais pa­gal Pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos ne­pa­si­tu­rin­tiems gy­ven­to­jams įsta­ty­mą, jei­gu as­muo įsi­dar­bi­na, jam iki 12 mė­ne­sių to­liau mo­ka­ma 50 % prieš įsi­dar­bi­ni­mą gau­tos so­cia­li­nės iš­mo­kos. Dėl to žmo­nės yra drą­sūs įsi­dar­bin­ti, nes ži­no, kad pa­ra­ma tę­sis, bent jau pu­sė tos pa­ra­mos, ku­rią tu­rė­jo. Ir 2019 me­tais įgy­ven­di­nę, štai mes tu­ri­me po­zi­ty­vų efek­tą. Tur­būt tuo ke­liu tu­rė­tu­me ei­ti, kad pa­ska­tos ne­dirb­ti ma­žė­tų.

Jei­gu žiū­rė­tu­me skur­do ri­zi­kos ly­gio tarp gru­pių po­ky­tį, tai nuo 2017 me­tų iki 2019 me­tų vai­kų skur­do ly­gis kren­ta žen­kliai – 6,2 %, sen­jo­rų iš­au­ga 5,3 %, o ben­drai vi­sos po­pu­lia­ci­jos, kaip ir ma­tė­te, per tuos dve­jus me­tus kren­ta. Sen­jo­rų skur­do ri­zi­kos ly­gis au­ga dėl to, kad dar­bo už­mo­kes­tis au­ga grei­čiau ne­gu in­dek­suo­ja­mos pen­si­jos, bent jau kol kas, bet 2020 me­tai bus pir­mie­ji me­tai, kai pen­si­jų for­mu­lė duos tei­gia­mą nau­dą pen­si­joms ir jos bus di­des­nės ne­gu dar­bo už­mo­kes­čio au­gi­mas, ir mes tu­rė­tu­me jau 2020 me­tais ma­ty­ti tam tik­rą su­si­ba­lan­sa­vi­mą pen­si­nin­kų skur­do ly­gio. Bet bet ku­riuo at­ve­ju, tu­rė­da­mi 40 % skurs­tan­čių pen­si­nin­kų, mes tu­ri­me pa­pil­do­mų prie­mo­nių. (Bal­sas sa­lė­je) Per il­gai, ar ne? (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Dėl ve­di­mo tvar­kos – A. Sy­sas. Pra­šau.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, vi­sa­da rei­kė­tų pa­pra­šy­ti mi­nist­ro nu­ma­ty­ti lai­ką, nes mes tik­rai no­rė­tu­me pa­klaus­ti. Mes džiau­gia­mės ši­tais pa­siek­tais re­zul­ta­tais, bet, aiš­ku, iš­ky­la ir klau­si­mų. Žy­miai įdo­miau, kai mes gau­si­me at­sa­ky­mus iš mi­ni­st­ro tie­sio­giai čia, gal ma­žiau klau­si­nė­si­me Vy­riau­sy­bės va­lan­do­je. To­dėl lie­ka sep­ty­nios mi­nu­tės, o mi­nist­ras dar ga­lė­tų 25 mi­nu­tes pa­sa­ko­ti.

L. KUKURAITIS. Ge­rai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ger­bia­mas ko­le­ga, mes Se­niū­nų su­ei­go­je kal­bė­jo­me šiek tiek apie tai, kad gal­būt pra­tę­si­me lai­ką ir už­duos klau­si­mus dau­ge­lis ki­tų Sei­mo na­rių.

L. KUKURAITIS. La­bai ačiū. Aš steng­siuos la­bai grei­tai pa­baig­ti.

PIRMININKAS. Pra­šau pa­baig­ti.

L. KUKURAITIS. Jei­gu mes pa­žiū­rė­tu­me į vai­kų ir sen­jo­rų skur­dą Pa­bal­ti­jy­je, taip pat ly­gi­ndami su Len­ki­jos si­tu­a­ci­ja, ma­ty­tu­me, kad 2015 me­tais, 2016 me­tais ir 2017 me­tais vai­kų skur­das bu­vo ne­adek­va­čiai per di­de­lis, paly­gi­nti su ki­to­mis ša­li­mis. Prog­no­zuo­ja­mas kri­ti­mas ar­ti­na mus prie Eu­ro­pos vi­dur­kio. Jei­gu 2020 me­tais mes dar pa­di­din­tu­me vai­ko pi­ni­gus, tu­rė­tu­me 2020 me­tais pa­siek­ti vai­kų skur­do Eu­ro­pos vi­dur­kį, nors dar 2017 me­tais bu­vo­me vie­ni iš pas­ku­ti­nių pa­gal vai­kų skur­do ly­gį Eu­ro­po­je.

Sen­jo­rų skur­das, kaip ir ma­tė­te, pro­jek­ci­jo­mis au­ga. Jis au­ga taip pat ir Es­ti­jo­je, ir Lat­vi­jo­je. Len­kams pa­vy­ko sta­bi­li­zuo­ti pen­si­nin­kų skur­dą ir iš­lai­ky­ti šią gru­pę ga­na že­mo skur­do ly­gio. Čia mes, kaip sa­kiau, tu­ri­me dė­ti pa­pil­do­mų pa­stan­gų.

Ko­kios mū­sų prog­no­zės dėl pa­ja­mų ne­ly­gy­bės? Tu­rė­tų kris­ti tiek pa­ja­mų pa­si­skirs­ty­mo ko­e­fi­cien­tas – 80 ir 20, tiek Gi­ni ko­e­fi­cien­tas. Tą pa­tvir­ti­na ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos Jung­ti­nių Tau­tų ty­ri­mo cen­tro re­for­mų po­vei­kio ver­ti­ni­mas. Jis ypač ver­ti­na pa­si­skirs­ty­mą, ko­kią įta­ką re­for­ma tu­ri pa­gal de­ci­lį. Tai tu­ri tei­gia­mą po­vei­kį, ypač vai­kų ne­ly­gy­bei.

2020 me­tais pla­nuo­ja­mos prie­mo­nės yra skir­tos ap­skri­tai pa­ja­moms di­din­ti, vai­kų skur­dui to­liau ma­žin­ti, sen­jo­rų skur­dui ma­žin­ti ir ne­įga­lių­jų skur­dui ma­žin­ti, bet apie tai ga­lė­si­me pa­kal­bė­ti tuo me­tu, kai at­ei­si­me su biu­dže­to pro­jek­tais. Juos pri­sta­ty­si­me pro­jek­tuo­da­mi, kiek kon­kre­ti prie­mo­nė ga­li pri­si­dė­ti prie skur­do ir ne­ly­gy­bės ma­ži­ni­mo.

Ačiū už dė­me­sį. At­si­pra­šau, kad il­gai.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju pra­ne­šė­jui. To­liau po­sė­džiui pir­mi­nin­kaus R. Že­mai­tai­tis.

PIRMININKAS (R. ŽEMAITAITIS, MSNG). Ko­le­gos, svei­ki gy­vi! Pir­mas frak­ci­jos var­du klau­sia K. Gla­vec­kas. Ne­ma­tau. Ta­da A. Sy­sas. Pra­šau, ko­le­ga Al­gir­dai.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Ger­bia­mas mi­nist­re, pra­džio­je aš to­kią re­pli­ką pa­sa­ky­siu. Jūs pa­sa­kė­te, kad is­to­ri­niu grei­čiu skur­das kri­to. Bū­tų ge­rai ži­no­ti: srai­gės, ge­par­do, lau­ki­nio ka­čiu­ko ar „For­mu­lės-1“ bo­li­do grei­čiu tas skur­das kri­to. Iš sa­vo 24 mi­nu­čių kal­bos jūs 23 mi­nu­tes sky­rė­te skur­dui ir tik 1 mi­nu­tę ne­ly­gy­bei.

Ma­no klau­si­mas ir bus bū­tent apie ne­ly­gy­bę. Jūs tik pa­sa­kė­te, kad tu­rė­tų ma­žė­ti, tai to­kia ar ten­den­ci­ja, ar prog­no­zė, bet ne­pa­sa­kė­te nė vie­nos prie­mo­nės. Aš la­bai no­rė­čiau, kad jūs iš­var­dy­tu­mė­te nors vie­ną prie­mo­nę, ku­ri bu­vo pri­im­ta, kad pa­ja­mų ne­ly­gy­bė ma­žė­tų, nes bū­tent ši­tas Sei­mas pri­ėmė ke­le­tą įsta­ty­mo pa­tai­sų, dėl ku­rių ne­ly­gy­bė tik pa­di­dė­jo. Pa­vyz­džiui, mo­kes­čių re­for­ma, įve­dant ta­ri­fą 27 ir „Sod­ros“ lu­bas. 50 mln. tur­tin­gie­siems į ki­še­nę. Nie­kaip ne­ly­gy­bės ne­su­ma­žin­si to­kiais spren­di­mais.

PIRMININKAS. Klau­si­mas, ko­le­ga!

A. SYSAS (LSDPF). Ma­no klau­si­mas: įvar­din­ki­te nors vie­ną prie­mo­nę, ku­ri su­ma­ži­no ne­ly­gy­bę. La­bai ačiū.

L. KUKURAITIS. Dė­kui. Iš tie­sų tų prie­mo­nių la­bai daug. Vie­na es­mi­nį iš­ly­gi­na­mą­jį mū­sų vi­suo­me­nė­je vaid­me­nį vai­di­na – tai pen­si­jos ir pen­si­jų in­dek­sa­vi­mas. Tai tu­ri tie­sio­gi­nį ne­ly­gy­bės ma­ži­ni­mo as­pek­tą. Vai­ko pi­ni­gai, kai jie yra ne tik uni­ver­sa­li iš­mo­ka, bet su pri­dė­ti­ne da­li­mi, taip pat at­lie­ka iš­ly­gi­na­mą­ją funk­ci­ją, vaid­me­nį. Mes ga­lė­tu­me at­ski­rai SRDK pri­sta­ty­ti, kaip koks vai­ko pi­ni­gų di­zai­nas kiek su­ma­ži­na ne­ly­gy­bę Lie­tu­vo­je. Ne­ap­mo­kes­ti­na­mų­jų pa­ja­mų di­di­ni­mas, nors ir kaip kal­bė­tu­me, ir­gi yra ne­ly­gy­bės ma­ži­ni­mo in­stru­men­tas. Ir vi­sos ki­tos prie­mo­nės, ypač tos, ku­rios di­di­na pa­slau­gas ir žmo­nių ga­li­my­bę gau­ti pa­gal­bą, tu­ri taip pat iš­ly­gi­na­mą­ją ver­tę.

PIRMININKAS. Ger­bia­mi ko­le­gos, aš tik no­riu pa­sa­ky­ti, klaus­ti bu­vo mi­nu­tė. Bu­vo skir­tas pus­va­lan­dis, kaip ir lai­kas bai­gė­si, bet aš, po­sė­džio pir­mi­nin­kas, tik­rai siū­lau, kad vi­sų opo­zi­ci­nių par­ti­jų at­sto­vai bent jau ga­lė­tų už­duo­ti klau­si­mą. Ko­le­gos, tin­ka? Pri­ta­ria­me. Se­kun­dė­lę. T. To­mi­li­nas frak­ci­jos var­du. Ne?

T. TOMILINAS (LVŽSF). Taip, taip.

PIRMININKAS. Pra­šau, To­mai.

T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš tik no­rė­jau pa­sa­ky­ti, kad ne tik opo­zi­ci­nės.

PIRMININKAS. Pu­sę va­lan­dos bu­vo dar­bo­tvarkėje, tie­siog aš ma­tau, kad yra daug už­si­ra­šiu­sių, tai kiek­vie­nam… Mi­nu­tė klau­si­mui.

T. TOMILINAS (LVŽSF). Mi­nist­re, ma­no klau­si­mas, pa­ko­men­tuo­ki­te de­ry­bų si­tu­a­ci­ją dėl nau­jos Na­cio­na­li­nės pa­žan­gos pro­gra­mos. Kaip mes ži­no­me, iš tik­rų­jų per­skirs­ty­mo bė­da ne­iš­spręs­ta. Pre­zi­den­to siū­ly­mai vi­siš­kai ati­tin­ka tai, už ką jūs vi­są lai­ką pa­si­sa­kė­te ir ko­vo­jo­te. Bet ma­ne do­mi­na bū­tent dis­ku­si­jos dėl eu­ro­pi­nės pa­ra­mos skirs­ty­mo. Ma­no ži­nio­mis, Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja nie­kaip ne­no­ri pri­si­im­ti at­sa­ko­my­bės už ne­ly­gy­bės ma­ži­ni­mą, kal­bant apie Eu­ro­pos Są­jun­gos struk­tū­ri­nę pa­ra­mą. Pa­ko­men­tuo­ki­te šią si­tu­a­ci­ją pla­čiau, nes mus tai taip pat lie­čia ir mes no­rė­tu­me apie tai Sei­me dis­ku­tuo­ti.

L. KUKURAITIS. Dė­ko­ju už klau­si­mą. Iš tie­sų vien pa­ra­mos lė­šo­mis ne­ly­gy­bės ne­su­ma­žin­si­me. Kiek mes iš apa­čios fi­nan­suo­tu­me la­biau­siai skurs­tan­čius ir rem­tu­me juos, tam rei­ka­lin­gi ir tin­ka­mi mo­kes­ti­niai spren­di­mai, taip pat taik­lios Eu­ro­pos struk­tū­ri­nės pa­ra­mos pa­nau­do­ji­mas. To­dėl mū­sų mi­nis­te­ri­ja yra už tai, kad už ne­ly­gy­bės ro­dik­lį bū­tų at­sa­kin­ga Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja. Dis­ku­si­ja vyks­ta Vy­riau­sy­bė­je, ir ma­nau, kad su­ra­si­me spren­di­mus.

PIRMININKAS. Taip. A. Ar­mo­nai­tės ne­ma­tau. S. Gent­vi­lo ne­ma­tau. G. Skais­tė. Pra­šau, ko­le­ge.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Ma­no klau­si­mas bū­tų dėl to, ką prem­je­ras su­ta­rė su Pre­zi­den­tu. Pre­zi­den­tas kal­bė­jo apie tai, kad rei­kia di­din­ti pa­kei­ti­mo nor­mą tarp pen­si­jų ir vi­du­ti­nio at­ly­gi­ni­mo. Bu­vo kal­ba­ma apie tai, kad bus ne tik in­dek­sa­vi­mo me­cha­niz­mas, bet taip pat bus skir­tos pa­pil­do­mos prie­mo­nės. O prem­je­ras sa­ko, kad vis­gi bus pa­lik­ta tik in­dek­sa­vi­mo me­cha­niz­mo prie­mo­nė ir ne­bus skir­ta jo­kių pa­pil­do­mų prie­mo­nių. Tai kas iš tik­rų­jų šiuo at­ve­ju tei­sus – ar Pre­zi­den­tas, ini­ci­juo­da­mas pa­pil­do­mas prie­mo­nes prie pen­si­jų in­dek­sa­vi­mo me­cha­niz­mo, ar vis­gi nie­ko pa­pil­do­mo ne­bus da­ro­ma.

L. KUKURAITIS. Dė­kui už klau­si­mą. Dėl pa­pil­do­mų pa­stan­gų pen­si­nin­kų skur­dui ma­žin­ti yra bent dvi prie­mo­nės, ku­rias pa­siū­lys Vy­riau­sy­bė. Tai yra ma­žų pen­si­jų di­di­ni­mas, kaip mes tu­rė­jo­me da­bar: tie, ku­rie gau­na ma­žas pen­si­jas, tu­rin­tys sta­žą, gau­na ma­žas pen­si­jas, ma­žes­nes ne­gu mi­ni­ma­lus var­to­ji­mo po­rei­kių dy­dis, kas ati­tin­ka ab­so­liu­taus skur­do ri­bą, kad jų pen­si­jos bū­tų ne ma­žes­nės ne­gu 95 % ri­ba. Tai mes ki­tiems me­tams su­teik­si­me 100 % ri­bą, ir tai bus ge­ras stan­dar­tas, kad tie žmo­nės, ku­rie dir­bo, ku­rie tu­ri sta­žą, gau­tų ne ma­žes­nę pen­si­ją ne­gu ab­so­liu­taus skur­do ri­ba, ir tai pa­lies de­šim­tis tūks­tan­čių pen­si­nin­kų, jų skur­do ma­ži­ni­mą. Ati­tin­ka­mai šal­pos pen­si­jų ba­zės di­di­ni­mas, ku­ris pa­lies ir ne­įga­lių­jų gru­pę, taip pat ir pen­si­nin­kų, ku­rie ne­tu­ri tei­sės į „Sod­ros“ pen­si­ją, taip pat bus di­di­na­mos pen­si­jos. Bus pa­siū­ly­ti šie du in­stru­men­tai. Vi­si ki­ti, jei­gu kal­ba­ma apie in­dek­sa­vi­mo ko­e­fi­cien­to kei­ti­mą ar­ba ba­zi­nės pen­si­jos pa­pil­do­mą di­di­ni­mą… vi­sa tai tu­ri­me su­tar­ti Sei­me, nes rei­kia kur kas di­des­nių re­sur­sų, lė­šų, ne­gu kad šiuo me­tu Vy­riau­sy­bė ga­li pa­siū­ly­ti ša­lia vai­ko pi­ni­gų, ša­lia ba­zi­nės pen­si­jos in­dek­sa­vi­mo, kur yra ga­na di­de­lės lė­šos.

PIRMININKAS. Ačiū, mi­nist­re. A. But­ke­vi­čius ir­gi no­ri už­duo­ti klau­si­mą. Žiū­ri­me, kas čia dar yra. Ir R. J. Da­gys bus pas­kui.

A. BUTKEVIČIUS (LGF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas mi­nist­re, ar jūs ne­gal­vo­ja­te ar­ti­miau­siu me­tu kom­pen­suo­ti pen­si­jas tiems žmo­nėms, ypač ku­rie dir­bo vi­daus rei­ka­lų sis­te­mo­je, po Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mo jiems ne­bu­vo kom­pen­suo­tos pen­si­jos. Jų pen­si­jos, ly­gi­nant su vi­du­ti­ne pen­si­ja, sa­ky­čiau, yra la­bai že­mos. Pa­vyz­džiui, va­kar kal­bė­jau­si su vie­na mo­te­ri­mi, ku­ri vi­daus rei­ka­lų sis­te­mo­je iš­dir­bo virš 30 me­tų, bet iš­ėjo į pen­si­ją 1994 me­tais, kai ko­e­fi­cien­tai bu­vo la­bai že­mi. Da­bar jos pen­si­ja yra, įsi­vaiz­duo­ki­te, 136 eu­rai. Aš ma­nau, kad gal tu­rė­tų bū­ti vie­na iš pri­ori­te­ti­nių sri­čių, kal­bant ir apie so­cia­li­nę ne­ly­gy­bę, kaip bū­tų ga­li­ma tiems žmo­nėms pa­dė­ti. Ačiū.

L. KUKURAITIS. Dė­ko­ju už klau­si­mą. Kal­bant apie vals­ty­bi­nes pen­si­jas, yra dvi pro­ble­mos. Vie­na yra kom­pen­sa­vi­mo pro­ble­ma, kad yra 200 tūkst. žmo­nių, ku­riems ne­kom­pen­suo­ta, o jei­gu skai­čiuo­tu­me tuos, ku­rie šiuo me­tu gy­ve­na, tai yra iš­gy­ve­na nuo kri­zės, tai yra apie 100 tūkst. žmo­nių, ku­riems ne­kom­pen­suo­ta. O ki­ta pro­ble­ma yra in­dek­sa­vi­mo pro­ble­ma, kad tos pen­si­jos yra ne­in­dek­suo­tos ir jos ne­au­ga kar­tu su me­tais. Fak­tiš­kai rei­kė­tų spręs­ti abu klau­si­mus. Vy­riau­sy­bė bent jau in­dek­sa­vi­mo spren­di­mą pa­siū­lys, dėl kom­pen­sa­vi­mo spren­di­mo rei­kia kal­bė­tis Sei­me.

PIRMININKAS. Ir R. J. Da­gys. Pra­šau, ko­le­ga.

R. J. DAGYS (MSNG). Ger­bia­mas mi­nist­re, žiū­rint į jū­sų kai ku­riuos pa­teik­tus duo­me­nis, kai ku­rio­se vie­to­se ma­ty­ti pro­gre­sas, aki­vaiz­du, kad yra eko­no­mi­kos ge­rė­ji­mo pa­sek­mė, bet dvi vie­tos tur­būt vi­siems ke­lia ne­ri­mą. Vie­na, tai yra mū­sų pen­si­nin­kų pa­ja­mos ir ar tik­rai tos prie­mo­nės yra pa­kan­ka­mos, kad iš­ves­tų juos iš skur­do, ži­nant at­ei­ty­je dar la­biau blo­gė­sian­čią de­mo­gra­finę si­tu­a­ci­ją. Ir ki­ta gy­vy­biš­kai svar­bi vie­ta yra šei­mų su tri­mis vai­kais pa­dė­tis.

Į jū­sų pro­jek­ci­jas žiū­rint, šios prie­mo­nės šiek tiek su­ma­ži­na tą da­ly­ką, bet tik­rai tur­būt ne­pa­da­rys to­kio pro­ver­žio, kaip sa­vu lai­ku pa­da­rė mū­sų dve­jų me­tų so­cia­li­nio drau­di­mo įve­di­mas mo­ti­noms, tai iš­ve­dė mus iš gims­ta­mu­mo duo­bės, fak­tiš­kai mir­ties zo­nos. Da­bar vi­si tie gims­ta­mu­mo pro­ce­sai su­sto­jo ir nu­sto­ja aug­ti taip, kaip mes no­rė­tu­me, ir tai mū­sų so­cia­li­nės sis­te­mos ne­įkve­pia dėl at­ei­ties.

L. KUKURAITIS. Dė­kui už klau­si­mą. Iš tie­sų jūs lie­čia­te dvi jaut­rias gru­pes. Dėl pen­si­nin­kų pa­ja­mų au­gi­mo, kaip mi­nė­jau, ap­skri­tai ab­so­liu­tus skur­das ma­žė­ja, taip pat ir pen­si­nin­kų. Va­di­na­si, vis dau­giau pen­si­nin­kų su­du­ria ga­lą su ga­lu, kad iš­gy­ven­tų, bet san­ty­ki­nai su ki­ta vi­suo­me­nės da­li­mi jie gau­na ma­žiau pa­ja­mų. Jau 2020 me­tais tu­rė­tų sta­bi­li­zuo­tis, o 2021 me­tais tu­rė­tu­me ma­ty­ti tei­gia­mas pen­si­nin­kų skur­do ma­žė­ji­mo ten­den­ci­jas, jei­gu bus tik in­dek­sa­vi­mo tem­pu. Ta­čiau mes čia vi­siš­kai pri­ta­ria­me Pre­zi­den­to iš­sa­ky­tai nuo­mo­nei, kad jei­gu no­ri­me spręs­ti pen­si­nin­kų skur­dą, ša­lia ši­tų prie­mo­nių, ku­rias Vy­riau­sy­bė pa­siū­lys, yra rei­ka­lin­gos ir prie­mo­nės, ku­rios spar­tin­tų pen­si­jų au­gi­mą spar­čiau ne­gu in­dek­sa­vi­mo tem­pu.

Kal­bant apie šei­mas ir de­mo­gra­finę si­tu­a­ci­ją, iš tie­sų vai­ko pi­ni­gai spren­džia taip pat ir dau­gia­vai­kių šei­mų pro­ble­mą. Kaip ma­tė­te, dvie­jų su­au­gu­sių su tri­mis vai­kais šei­moms, jei­gu už­dirb­tų tik ma­ma, trūks­ta 7 % iki sku­ro ri­bos. Fak­tiš­kai ta pri­de­da­ma da­lis, ku­rią mes pri­dė­si­me ki­tais me­tais, 2020 me­tais, dau­gia­vai­kėms šei­moms bus ga­na žen­klios pa­ja­mos, nes pa­ja­mos iš­aug­ti ga­li 100 ir dau­giau eu­rų, pri­klau­so­mai nuo vai­kų skai­čiaus, ir tu­rė­tu­me ši­tą skir­tu­mą pa­deng­ti. Va­di­na­si, dau­gia­vai­kes šei­mas vai­ko pi­ni­gais mes fak­tiš­kai ga­li­me iš­trauk­ti iš skur­do, jei­gu yra abu tė­vai. Jei­gu vie­nas tė­vas, vie­nas iš tė­vų, ta­da tu­ri­me pa­pil­do­mai ki­to­mis pa­ra­mos prie­mo­nė­mis pa­gel­bė­ti.

Da­bar apie de­mo­gra­finę si­tu­a­ci­ją ša­lia tų vi­sų prie­mo­nių, ku­rių šis Sei­mas pa­da­rė daug, kad ska­tin­tų tre­čio vai­ko at­si­ra­di­mą. Pa­grin­di­nė pro­ble­ma­ti­ka yra pa­slau­gų pri­ei­na­mu­mas, ir de­mog­ra­fai la­bai aiš­kiai kal­ba, kad šei­mos ne­si­jau­čia sau­giai, jei­gu ne­ži­no, kur pa­dės sa­vo vai­ką, kai vai­kui su­eis me­tai, dve­ji, tre­ji. Ir dar­že­lių, iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­gų, taip pat ne­mo­ka­mų bū­re­lių ar­ba to­kių bū­re­lių, ku­riuos šei­mos įpirk­tų, pri­ei­na­mu­mas ir­gi yra vie­na iš prie­mo­nių, kur tu­ri­me sis­te­miš­kai kar­tu su švie­ti­mo sis­te­ma dirb­ti, kar­tu su ja ir dar­buo­ja­mės siū­ly­da­mi spren­di­mus.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas mi­nist­re.

 

14.39 val.

Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio ap­rū­pi­ni­mo sis­te­mos pa­grin­dų įsta­ty­mo Nr. I-696 pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-3852, Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Respub­li­kos Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos 1990 m. spa­lio 23 d. nu­ta­ri­mo Nr. I-697 „Dėl Lietu­vos Res­pub­li­kos vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio ap­rū­pi­ni­mo sis­te­mos pa­grin­dų įsta­ty­mo įsiga­lio­ji­mo“ pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-3853 (pa­tei­ki­mas)

 

Da­bar pa­gal dar­bo­tvarkę yra ki­tas mū­sų dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio ap­rū­pi­ni­mo sis­te­mos pa­g­rin­dų įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-3852 ir ly­di­ma­sis tei­sės ak­tas, tai yra Sei­mo nu­ta­ri­mas. Pa­tei­ki­mas. Pra­šom, mi­nist­re.

L. KUKURAITIS. Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, tei­kia­me Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio ap­rū­pi­ni­mo sis­te­mos pa­grin­dų įsta­ty­mo pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tą. Sie­kiant tei­sė­kū­ros sis­te­miš­ku­mo prin­ci­po ir sie­kiant pa­nai­kin­ti ak­tu­a­lu­mą pra­ra­du­sį tei­sės ak­tą, da­ro­mas šis žings­nis. Pa­žy­mė­ti­na tai, kad 2017 m. lap­kri­čio 16 d. nu­ta­ri­mu „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos 2016 me­tų vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo fon­do kon­so­li­duo­tų­jų ata­skai­tų rin­ki­nio pa­tvir­ti­ni­mo“ Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mas at­krei­pė dė­me­sį į 1990 me­tais pri­im­tą ir vis dar ga­lio­jan­tį Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio ap­rū­pi­ni­mo sis­te­mos pa­grin­dų įsta­ty­mą, ku­ris re­gu­liuo­ja vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio ap­rū­pi­ni­mo san­ty­kių pa­grin­dus, bet ne­ati­tin­ka šių die­nų tei­si­nio reg­la­men­ta­vi­mo re­a­li­jų.

Įsta­ty­mas 1990 me­tais bu­vo pri­im­tas sie­kiant nu­sta­ty­ti vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio ap­rū­pi­ni­mo san­ty­kių pa­grin­dus. Įsta­ty­mu įtvir­tin­tos nor­mos šiuo me­tu pa­keis­tos ir įtvir­tin­tos ki­tais so­cia­li­nį drau­di­mą, so­cia­li­nę pa­ra­mą bei so­cia­li­nes pa­slau­gas reg­la­men­tuo­jan­čiais tei­sės ak­tais, kaip Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mu, Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo pen­si­jų įsta­ty­mu, Li­gos ir mo­ti­nys­tės so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mu, Šal­pos pen­si­jų įsta­ty­mu, Tiks­li­nių kom­pen­sa­ci­jų įsta­ty­mu, Ne­įga­lių­jų so­cia­li­nės in­teg­ra­ci­jos įsta­ty­mu, Pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos ne­pa­si­tu­rin­tiems gy­ven­to­jams įsta­ty­mu, Iš­mo­kų vai­kams įsta­ty­mu, So­cia­li­nės pa­ra­mos iš­mo­kų at­skai­tos ro­dik­lių ir ba­zi­nių baus­mių ir nuo­bau­dų dy­džio nu­sta­ty­mo įsta­ty­mu, So­cia­li­nių pa­slau­gų įsta­ty­mu, Ne­dar­bo so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mu ir Už­im­tu­mo įsta­ty­mu. Ši­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui įgy­ven­din­ti jo­kių įgy­ven­di­na­mų­jų tei­sės ak­tų pa­reng­ti ne­rei­kės, lė­šų taip pat. Pri­ėmus įsta­ty­mo pro­jek­tą, tei­si­nis re­gu­lia­vi­mas taps aiš­kes­nis ir nuo­sek­les­nis.

Kar­tu su įsta­ty­mo pro­jek­tu tei­kia­mas jo įgy­ven­di­na­ma­sis tei­sės ak­tas – Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos 1990 m. spa­lio 30 d. nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio ap­rū­pi­ni­mo sis­te­mos pa­g­rin­dų įsta­ty­mo įsi­ga­lio­ji­mo“ pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios“ pro­jek­tas, nes siū­lo­ma­me pri­pa­žin­ti ne­te­ku­siu ga­lios tei­sės ak­te, ku­ria­me nu­sta­ty­tas siū­lo­mo pri­pa­žin­ti ne­te­ku­siu ga­lios įsta­ty­mo įgy­ven­di­ni­mas, įtvir­tin­tos nuo­sta­tos jau ne­be­ak­tu­a­lios. Siū­lo­me pri­tar­ti pa­teik­tiems pro­jek­tams.

PIRMININKAS. Ger­bia­mas mi­nist­re, jū­sų no­ri pa­klaus­ti du Sei­mo na­riai. Pir­mas klau­sia R. J. Da­gys. Pra­šau, ko­le­ga.

R. J. DAGYS (MSNG). Ger­bia­mas mi­nist­re, taip, ši­tas įsta­ty­mas yra ga­nė­ti­nai pa­se­nęs, bet ar jūs ne­ma­ny­tu­mė­te, kad gal pa­na­šaus po­bū­džio do­ku­men­tas, ku­ria­me bū­tų iš­dės­ty­ti pa­grin­di­niai prin­ci­pai, nuo­sta­tos, bū­tų vis dėl­to nau­din­gas mū­sų vals­ty­bei, nes tai ap­sau­go­tų mus nuo to­kio ne­sis­te­mi­nio kei­ti­mo vi­sų pa­grin­di­nių prin­ci­pų – iš­plo­vi­mo prin­ci­pų, so­cia­li­nio drau­di­mo sis­te­mos iš­krai­py­mo ir vi­sų ki­tų blo­gy­bių, ku­rios kar­tais nu­tin­ka Sei­me, ypač ar­tė­jant prieš­rin­ki­mi­niam lai­ko­tar­piui? Ar tik­rai ne­rei­kė­tų su­si­tar­ti dėl ba­zi­nių nuo­sta­tų ži­nant, ko­kia įtemp­ta de­mo­gra­finė ir ki­ta si­tu­a­ci­ja lau­kia mū­sų at­ei­ty­je, kad tik­rai pi­ni­gai ir sis­te­ma tu­rė­tų (…) la­bai tiks­lin­gai ir ne­bars­ty­da­ma iš­tek­lių į ša­lis, nes ta­da efek­ty­vu­mas kren­ta vi­so­se sri­ty­se – ir to­se, kur no­ri­me pa­rem­ti, ir to­se, ku­rioms tru­pu­tį duo­da­me?

L. KUKURAITIS. Dė­ko­ju už klau­si­mą. Iš tie­sų taip, ši­tas įsta­ty­mas bu­vo labiau kon­cep­ci­nio po­bū­džio ir jo ak­tu­a­lu­mas kaip gai­rių įsta­ty­mo tur­būt nė­ra pa­si­bai­gęs, bet nuo­sta­tos, ku­rios reg­la­men­tuo­ja so­cia­li­nį ap­rū­pi­ni­mą, iš es­mės vi­sos yra pa­si­kei­tu­sios ki­tais tei­sės ak­tais. Dėl to pats įsta­ty­mas yra nai­kin­ti­nas, o tos gai­rės, toks įspū­dis, kad bent jau yra įtei­sin­tos at­ski­rais įsta­ty­mais, kaip So­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mu, so­cia­li­nės pa­ra­mos įsta­ty­mais ir ki­tais, ku­riuo­se at­si­spin­di tiek prin­ci­pai, tiek net at­ski­ri fon­dai, at­ski­ros Vy­riau­sy­bės fi­nan­sa­vi­mo pro­gra­mos. Ma­no gal­va, jau tas stu­bu­ras, apie ku­rį jūs kal­ba­te, yra pa­kan­ka­mai įdieg­tas mū­sų sis­te­mo­je ir ga­li funk­cio­nuo­ti at­ski­rai.

PIRMININKAS. Ir klau­sia A. Sy­sas. Pra­šau, ko­le­ga.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas mi­nist­re, prieš dve­jus me­tus (bus grei­tai, lap­kri­čio mė­ne­sį) Sei­mas pri­ėmė nu­ta­ri­mą, ku­riuo pri­pa­ži­no, kad ši­tas įsta­ty­mas se­niai nu­sto­jo ga­lio­ti. Jo­kių ki­to­kių tei­sės ak­tų ne­tei­kė­te, tik­tai ši­tą ak­tą. Kokia bu­vo prie­žas­tis dve­jus me­tus ruoš­ti to­kį įsta­ty­mo pro­jek­tą?

L. KUKURAITIS. Dė­kui už klau­si­mą. Ge­riau vė­liau ne­gu nie­kad.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas mi­nist­re. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu ar bal­suo­ja­me? (Bal­sai sa­lė­je) Pet­ras griež­tai no­ri bal­suo­ti, va­di­na­si, bal­suo­ja­me.

Bal­suo­ja­me, ko­le­gos. Kas už tai, kad po pa­tei­ki­mo bū­tų pri­tar­ta, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te. Bal­suo­ja­me, ko­le­gos.

Bal­sa­vo 94 Sei­mo na­riai: už – 93, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 1. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta. Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas. Nu­ma­to­ma svars­ty­ti spa­lio 15 die­ną. Ir ly­di­ma­sis tei­sės ak­tas ana­lo­giš­kai.

 

14.46 val.

Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mo Nr. XI-242 9, 15, 74, 75, 77, 79, 82, 83 straips­nių pa­kei­ti­mo, pa­pil­dy­mo 831 straips­niu ir 76 straips­nio pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-3846 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas mū­sų dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-3846. Per šo­ni­nį mik­ro­ną T. To­mi­li­nas. Pra­šau, ko­le­ga.

T. TOMILINAS (LVŽSF). Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, frak­ci­jos var­du pra­šo­me per­t­rau­kos iki ki­to po­sė­džio.

PIRMININKAS. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu, ko­le­gos, pri­tar­ti? (Bal­sai sa­lė­je) Mi­nist­ro nė­ra. Ge­rai, ko­le­gos, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu. Per­trau­ka iki ki­to po­sė­džio.

 

14.46 val.

Reg­la­men­tuo­ja­mų pro­fe­si­nių kva­li­fi­ka­ci­jų pri­pa­ži­ni­mo įsta­ty­mo Nr. X-1478 1, 2, 3, 5, 9, 12, 15, 21, 50, 51, 58, 59, 63, 64 straips­nių, 6 prie­do pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 61 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-3845 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas mū­sų dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Reg­la­men­tuo­ja­mų pro­fe­si­nių kva­li­fi­ka­ci­jų pri­pa­žini­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-3845. Ma­tau, yra ger­bia­mas vi­ce­mi­nist­ras M. Skuo­dis. Pra­šau, vi­ce­mi­nist­re, pri­sta­ty­ti klau­si­mą.

M. SKUODIS. Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, Reg­la­men­tuo­ja­mų pro­fe­si­nių kva­li­fi­ka­ci­jų pri­pa­ži­ni­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mus tei­kia­me dėl ke­tu­rių pa­grin­di­nių prie­žas­čių, ku­rias ir no­rė­čiau įvar­dy­ti.

Pir­mas da­ly­kas yra tai, kad šiuo me­tų tre­čių­jų vals­ty­bių pi­lie­čių, ku­rie pro­fe­si­nę kva­li­fi­ka­ci­ją įgi­jo tre­čio­sio­se vals­ty­bė­se, pro­fe­si­nių kva­li­fi­ka­ci­jų pri­pa­ži­ni­mo pro­ce­dū­ras re­gu­liuo­ja Vy­riau­sy­bės 2011 me­tų nu­ta­ri­mas. O vals­ty­bių na­rių pi­lie­čių pro­fe­si­nių kva­li­fi­ka­ci­jų, įgy­tų vals­ty­bė­se na­rė­se, pri­pa­ži­ni­mą re­gu­liuo­ja Reg­la­men­tuo­ja­mų pro­fe­si­nių kva­li­fi­ka­ci­jų pri­pa­ži­ni­mo įsta­ty­mas. Siek­da­mi tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo sis­te­miš­ku­mo ir nuo­sek­lu­mo, įsta­ty­mo pro­jek­te siū­lo­me pa­grin­di­nes nuo­sta­tas, reg­la­men­tuo­jan­čias tiek vals­ty­bė­se na­rė­se, tiek tre­čio­sio­se vals­ty­bė­se įgy­tų pro­fe­si­nių kva­li­fi­ka­ci­jų pri­pa­ži­ni­mą, re­gu­liuo­ti vie­na­me tei­sės ak­te – įsta­ty­me. Ki­taip sa­kant, Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mą siū­lo­me per­kel­ti į įsta­ty­mą.

Ant­ras da­ly­kas. Pro­fe­si­nių kva­li­fi­ka­ci­jų pri­pa­ži­ni­mą Lie­tu­vo­je reg­la­men­tuo­jan­čiuo­se tei­sės ak­tuo­se nė­ra nu­ma­ty­ta pro­ce­dū­rų, pa­gal ku­rias bū­tų ga­li­ma pri­pa­žin­ti tre­čių­jų vals­ty­bių pi­lie­čių, įgi­ju­sių pro­fe­si­nę kva­li­fi­ka­ci­ją vals­ty­bė­se na­rė­se, ir vals­ty­bių na­rių pi­lie­čių, įgi­ju­sių pro­fe­si­nę kva­li­fi­ka­ci­ją tre­čio­sio­se vals­ty­bė­se na­rė­se, pro­fe­si­nes kva­li­fi­ka­ci­jas. Įsta­ty­mo pro­jek­te siū­lo­me įtvir­tin­ti ati­tin­ka­mas nuo­sta­tas, kad vis­kas bū­tų re­gu­liuo­ja­ma.

Tre­čias. Šiuo me­tu Lie­tu­vos Res­pub­li­kos kom­pe­ten­tin­gos ins­ti­tu­ci­jos iš­duo­da tam tik­rus do­ku­men­tus Lie­tu­vos pi­lie­čiams, ku­rie iš­vyks­ta dirb­ti į ki­tas Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bes na­res ir no­ri, kad ten bū­tų pri­pa­žin­ta jų pro­fe­si­nė kva­li­fi­ka­ci­ja. Šiuo me­tu to­kių do­ku­men­tų yra iš­duo­da­ma per me­tus apie 600, dau­giau­sia svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tams. Bet įsta­ty­mo nuo­sta­tos tiks­liai ne­nu­ro­do, ko­kius do­ku­men­tus ar pa­žy­mė­ji­mus kiek­vie­nu at­ve­ju skir­tin­gos kom­pe­ten­tin­gos ins­ti­tu­ci­jos tu­rė­tų iš­duo­ti, to­dėl mes siū­lo­me įsta­ty­me nu­ma­ty­ti tiek tei­si­nį pa­grin­dą, tiek su­vie­no­din­ti vi­sus do­ku­men­tus.

Ga­liau­siai ket­vir­tas, pas­ku­ti­nis, da­ly­kas. Jei­gu as­muo ne­su­tin­ka su kom­pe­ten­tin­gos ins­ti­tu­ci­jos spren­di­mu dėl pro­fe­si­nių kva­li­fi­ka­ci­jų, įgy­tų vals­ty­bė­se na­rė­se, pri­pa­ži­ni­mo, jis ga­li iki­teis­mi­ne tvar­ka kreip­tis į prie Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nis­te­ri­jos įkur­tą Ape­lia­ci­nę ko­mi­si­ją. O jei­gu no­ri­ma gin­čy­ti pri­pa­ži­ni­mą pro­fe­si­nės kva­li­fi­ka­ci­jos, ku­ri bu­vo įgy­ta tre­čio­sio­se vals­ty­bė­se na­rė­se, už Eu­ro­pos Są­jun­gos ri­bų, ga­li­ma kreip­tis tik į Ad­mi­nist­ra­ci­nį teis­mą. To­dėl įsta­ty­mo pro­jek­tu siū­lo­me su­vie­no­din­ti, kad abiem at­ve­jais bū­tų ga­li­ma gin­čy­ti spren­di­mus iki­teis­mi­ne tvar­ka.

Apie ko­kius skai­čius kal­ba­me? 2018 me­tais bu­vo pri­pa­žin­tos 25 pro­fe­si­nės kva­li­fi­ka­ci­jos 25 as­me­nims, ku­rie įgi­jo jas vals­ty­bė­se na­rė­se. Dau­giau­sia tai yra Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čiai, dau­giau­sia svei­ka­tos prie­žiū­ros sri­ty­je. Taip pat bu­vo kva­li­fi­ka­ci­ja pri­pa­žin­ta 50 tre­čių­jų vals­ty­bių pi­lie­čių, ku­rie įgi­jo pro­fe­si­nę kva­li­fi­ka­ci­ją tre­čio­sio­se vals­ty­bė­se. Pra­šy­čiau pri­tar­ti po pa­tei­ki­mo.

PIRMININKAS. Vi­ce­mi­nist­re, no­ri pa­klaus­ti trys Sei­mo na­riai. Pir­mas klau­sia E. Pu­pi­nis. Pra­šau, ger­bia­mas ko­le­ga.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, iš tik­rų­jų, ko ge­ro, taip ir tu­ri bū­ti – vie­nas tei­sės ak­tas reg­la­men­tuo­ti tas kva­li­fi­ka­ci­jas, ta­čiau vėl­gi, kaip pas mus ta sis­te­ma vei­kia? Kiek su­pran­tu, tas kva­li­fi­ka­ci­jas kaž­ko­kiu bū­du tu­rės tik­rin­ti. Kas per ins­ti­tu­ci­jos ir kas jas fi­nan­suos, nes iš es­mės ar pa­tys as­me­nys, no­rė­da­mi gau­ti tam tik­rą pa­žy­mė­ji­mą ar kaž­ką, su­si­mo­kės, ar tai iš vals­ty­bės biu­dže­to. Bet čia pa­ra­šy­ta, kad vals­ty­bės biu­dže­to lė­šų ne­rei­kės, tai kaip čia iš tik­rų­jų bus, kaip tos kva­li­fi­ka­ci­jos pri­žiū­ri­mos ir per­tvar­ko­mos. Pa­sa­ky­ki­te kon­kre­čiai, kaip tai bus? Ačiū.

M. SKUODIS. Dė­kui už klau­si­mą. Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je įsta­ty­mai reg­la­men­tuo­ja 36 pro­fe­si­nes kva­li­fi­ka­ci­jas. Ten yra dau­giau įvai­riau­sių spe­cia­li­za­ci­jų me­di­ci­nos sri­ty­je ir tai yra nu­ma­ty­ta. Jei­gu žmo­gus stu­di­juo­ja to­je sri­ty­je, kas tu­rė­tų bū­ti stu­di­jo­se, kad ta jo įgy­ta kva­li­fi­ka­ci­ja ar­ba net­gi ir dar­bi­nė pa­tir­tis bū­tų pri­pa­žin­ta. Pa­vyz­džiui, svei­ka­tos ap­sau­gos sri­ty­je tai da­ro svei­ka­tos prie­žiū­ros sri­ties kom­pe­ten­tin­gos ins­ti­tu­ci­jos, švie­ti­mo sri­ty­je – švie­ti­mo sri­ties. Tai vyks­ta ir da­bar. Tai yra nie­ko nau­jo, mes nie­ko ne­iš­ple­čia­me, mes tie­siog at­nau­ji­na­me tą re­gu­lia­vi­mą, ku­ris bu­vo su­kur­tas pra­ei­ty­je, pri­tai­ko­me prie šian­die­nos re­a­li­jų ir tie­siog su­vie­no­di­na­me įvai­rus tei­sės ak­tus.

PIRMININKAS. Klau­sia S. Jo­vai­ša. Pra­šau.

S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, gal jums ži­no­ma, koks yra grįž­ta­ma­sis ry­šys, kaip, ko­kiu ly­giu pri­pa­žįs­ta­mos Lie­tu­vo­je įgy­tos pro­fe­si­nės kva­li­fi­ka­ci­jos vi­sų pir­ma Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­se. Ar yra ko­kie nors su­si­ta­ri­mai su to­mis vals­ty­bė­mis ir ar vi­so­se mū­sų ša­ly­je įgy­tos kva­li­fi­ka­ci­jos yra pri­pa­žįs­ta­mos ir ko­kiu laips­niu?

M. SKUODIS. Ačiū už klau­si­mą. Lie­tu­va yra iš tų ša­lių, ku­ri reg­la­men­tuo­ja ma­žiau­siai pro­fe­si­nių kva­li­fi­ka­ci­jų, tai yra 36. O ko­kio­je Vo­kie­ti­jo­je jų yra tik­rai daug di­des­nis skai­čius. Čia yra vie­nas da­ly­kas. Na­tū­ra­lu, skir­tin­go­se ša­ly­se pri­pa­ži­ni­mo pro­ce­dū­ros ski­ria­si. Kas yra Eu­ro­pos Są­jun­go­je su­vie­no­din­ta? Tai, kad tu­ri­me sep­ty­nias pro­fe­si­jas (dau­giau­sia tai yra su­si­ję su me­di­ci­na, taip pat ar­chi­tek­tai), ku­rios, jei­gu pro­fe­si­nė kva­li­fi­ka­ci­ja ar di­plo­mas įgy­tas Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė­je na­rė­je, tai pro­fe­si­nė kva­li­fi­ka­ci­ja pri­pa­žįs­ta­ma au­to­ma­tiš­kai, nie­ko ne­tik­ri­nant. Tai mes tu­ri­me tik dėl sep­ty­nių Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Ir Eu­ro­pos Są­jun­go­je ju­da­me ta lin­kme, kad vis dau­giau pro­fe­si­nių kva­li­fi­ka­ci­jų bū­tų pri­pa­žįs­ta­ma au­to­ma­tiš­kai, bet tik­rai yra ir to­kių at­ve­jų, jei­gu ša­lis nu­spren­džia ką nors re­gu­liuo­ti pa­pil­do­mai, tai tie­siog ta ša­lis žiū­ri jau į di­plo­mo tu­ri­nį, įgy­tą pro­fe­si­nę pa­tir­tį ir ta­da pri­ima tam tik­rus spren­di­mus.

Jei­gu jū­sų klau­si­mas su­si­jęs su tuo, ar tai ga­li bū­ti trak­tuo­ja­ma kaip bar­je­rai ben­drai rin­kai ir lais­vam as­me­nų ju­dė­ji­mui, tai tam tik­rais at­ve­jais taip. Bet ko­kių nors di­de­lių truk­džių mū­sų pi­lie­čiams mes ne­sa­me pa­ste­bė­ję ar už­fik­sa­vę.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas vi­ce­mi­nist­re. Už ir prieš nė­ra. Gal ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu. Ta­da, ko­le­gos, pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas. Nu­ma­to­ma svars­ty­ti lap­kri­čio 14 die­ną.

Ki­tas mū­sų dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-3613. Pra­ne­šė­jas V. Ąžuo­las. Ne­ma­tau. Vi­da Ačie­ne, gal jūs, ir­gi esa­te au­to­rė Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo, nes V. Ąžuo­lo ne­ma­tau. Esa­te sep­ty­ni, ku­rie pa­si­ra­šė­te. Čia dėl gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio for­mu­lės, kur bu­vo dėl NPD, ne 4 tūkst. 800, o 4 tūkst. 200. Gal J. Varž­ga­lys ga­lė­tų? Ne. S. Ja­ke­liū­no nė­ra. V. Ačie­nė. V. Rin­ke­vi­čius. Vik­to­rai Rin­ke­vi­čiau, gal ta­da jūs ga­lė­tu­mė­te dėl gy­ven­to­jų mo­kes­čio. (Bal­sai sa­lė­je) Ki­tas per­si­kels vėl į ket­vir­ta­die­nį, tai čia be pa­bai­gos bus. Ge­rai, nė­ra, tai nė­ra, ko­le­gos.

 

14.55 val.

Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. IX-1007 17 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1359(2) (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1359(2). J. Ja­ru­tis. Jo­no nė­ra. Ir nu­ma­ty­tas yra R. Šar­knic­kas. Pra­šau, ger­bia­mas ko­le­ga. (Bal­sai sa­lė­je)

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Pri­sta­tau ko­le­gos J. Ja­ru­čio ir sa­vo įsta­ty­mo pro­jek­tą, ku­riuo sie­kia­ma iš­plės­ti da­bar ga­lio­jan­čias nuo­sta­tas, kas ne­lai­ko­ma ap­mo­kes­ti­na­mo­mis pa­ja­mo­mis, su­si­ju­sio­mis su dar­bo ar jų es­mę ati­tin­kan­čiais san­ty­kiais, pri­de­dant są­ly­gą, kad jei tė­vai (įtė­viai) au­gi­na ke­tu­ris ar dau­giau vai­kų (įvai­kių) iki 18 me­tų, vie­nas iš tė­vų (įtė­vių) yra at­lei­džia­mas nuo gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio prie­vo­lės, iki vy­res­niam vai­kui su­kaks 18 me­tų. Ta pa­ti tvar­ka ga­lio­tų ir vie­nam ke­tu­ris ar dau­giau vai­kų (įvai­kių) au­gi­nan­čiam tė­vui (įtė­viui).

Tai­gi ša­ly­je da­bar vy­rau­ja ydin­ga pa­šal­pų sis­te­ma, o ne mo­kes­čių tam tik­roms as­me­nų gru­pėms ma­ži­ni­mo prak­ti­ka, ją bū­ti­na keis­ti. Tai­gi čia ne­se­niai sto­vė­jo ir mi­nist­ras, jis taip pat kal­bė­jo pa­na­šio­mis te­mo­mis. Eko­no­mi­kos au­gi­mui dau­giau tei­gia­mos įta­kos tu­ri dar­bo rin­ko­je esan­tys ir mo­kes­čius mo­kan­tys, net jei mo­kes­čiai tam tik­rai gru­pei as­me­nų bū­tų su­ma­žin­ti, o ne vien iš vals­ty­bės pa­šal­pų iš­si­lai­kan­tys pi­lie­čiai. Tai­gi di­de­lę nau­dą duo­da dir­ban­čios, so­cia­liai at­sa­kin­gos šei­mos, jos duo­tų di­des­nę pri­dė­ti­nę ver­tę ne­gu so­cia­li­nes pa­šal­pas gau­nan­čios šei­mos, ku­rios, na, kaip ži­no­me, yra ir ne­at­sa­kin­gos. Tai bū­tų tiek.

Gal prie to pa­ties dar pri­dė­čiau, kad to­kių šei­mų, ku­rios au­gi­na ke­tu­ris vai­kus, Lie­tu­vo­je yra per 4 tūkst. 400, ir me­ti­nis biu­dže­tas to pra­ra­di­mo, pa­ly­gin­ti su 11 mlrd. me­ti­niu biu­dže­tu… Vals­ty­bei tek­tų tik apie 250 tūkst. virš su­mos.

PIRMININKAS. Vis­kas? No­ri pa­klaus­ti trys Sei­mo na­riai. S. Gent­vi­las. Pra­šau, ko­le­ga.

S. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mas Ro­ber­tai, aš vi­siš­kai su ju­mis su­tin­ku dėl to, kad vals­ty­bei yra la­bai ne­tiks­lin­ga so­cia­li­nės pa­ra­mos sis­te­ma, bet aš no­rė­čiau pai­liust­ruo­ti vie­ną iš jū­sų pa­vyz­džių. Gal jūs ga­lė­tu­mė­te at­sa­ky­ti, ar ši­ta leng­va­ta yra so­li­da­ri ir lo­giš­ka? Tar­ki­me, mes tu­ri­me šian­dien Sei­me vie­ną iš opo­zi­ci­jos ly­de­rių G. Land­sber­gį, ku­ris ką tik de­kla­ra­vo, kad tu­ri 20 tūkst. eu­rų tur­to, 20 mln. eu­rų tur­to. Jie, kaip vie­šai ži­no­ma in­for­ma­ci­ja, tu­ri ke­tu­ris vai­kus. Da­bar vie­nas iš ši­tos šei­mos tė­vų ga­lės ne­mo­kė­ti gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio. Ar, jū­sų nuo­mo­ne, ši­tas įsta­ty­mas ne­tu­ri ydų, nes iš es­mės leis iš­veng­ti mo­kes­čių mo­kė­ji­mo ir toms šei­moms, ku­rios tu­rė­tų pri­si­dė­ti prie vi­sos mo­kes­čių sis­te­mos ir ga­lų ga­le biu­dže­to su­ne­ši­mo? Ačiū už at­sa­ky­mą.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš as­me­niš­kai ne­su lin­kęs skai­čiuo­ti sve­ti­mų pi­ni­gų, ta­čiau jū­sų klau­si­mas yra la­bai aiš­kus ir tiks­lus, ly­gi­nant vi­du­ti­nės kla­sės ir tur­tin­gų­jų kla­sės žmo­nes, ku­rie au­gi­na ke­tu­ris ir dau­giau vai­kų. Aš no­rė­čiau pa­pra­šy­ti pa­ban­dy­ti gy­ve­ni­me tų vai­kų ne­disk­ri­mi­nuo­ti. Na, li­ki­mas lė­mė gim­ti vie­niems ma­žiau fi­nan­si­nių ga­li­my­bių tu­rin­čio­se šei­mo­se, ki­tiems – ge­res­nė­se šei­mo­se. Šiuo at­ve­ju, ger­bia­mas Si­mo­nai, yra min­čių svars­ty­mas, šis klau­si­mas bus pa­lies­tas, nes tai yra la­bai ak­tu­a­lu dėl so­cia­li­nės ly­gy­bės.

Mes daž­nai kal­ba­me apie pro­gre­si­nius mo­kes­čius, yra ga­li­my­bė ar ne bū­tent tur­tin­ga­jai kla­sei. Ga­li­ma ieš­ko­ti tų ša­kų, kur įma­no­ma ras­ti dau­giau ar ma­žiau ly­gy­bės. Na, čia gal su­si­ta­ri­mo klau­si­mas, bet jis tik­rai bus pa­lies­tas, nes tu­ri bū­ti adek­va­tu.

PIRMININKAS. Klau­sia ko­le­gė I. Ši­mo­ny­tė. Pra­šau, ko­le­ge.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū. Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, mes čia šiek tiek su­si­ra­ši­nė­jo­me, tie­sa, ne su ju­mis, su jū­sų ko­le­ga ši­to pro­jek­to klau­si­mu. Aš tai siū­ly­čiau jums pa­si­skai­ty­ti Vals­ty­bės kon­tro­lės au­di­to ata­skai­tą apie so­cia­li­nę pa­ra­mą, kur la­bai aiš­kiai skai­čiais įro­dy­ta, kad bū­tent dau­gia­vai­kėms šei­moms so­cia­li­nė pa­ra­ma – tai yra vie­nin­te­lė so­cia­li­nė gru­pė tur­būt – yra tai­ko­ma ga­na tiks­lin­gai, nes pa­ja­mos iš­ties yra pri­ar­ti­na­mos ir net vir­ši­ja mi­ni­ma­lų var­to­ji­mo po­rei­kį, ko ne­ga­li­ma pa­sa­ky­ti apie vie­ni­šus žmo­nes ar­ba ma­žai vai­kų tu­rin­čias šei­mas. Bet aš jū­sų no­rė­čiau pa­klaus­ti, ar jūs su­tik­tu­mė­te, kad vie­nas iš pa­grin­di­nių ap­mo­kes­ti­ni­mo prin­ci­pų vis dėl­to yra tei­sin­gu­mas, ku­ris nu­ma­no, kad žmo­nių pa­rei­ga mo­kė­ti mo­kes­čius tu­ri pri­klau­sy­ti nuo žmo­nių ga­li­my­bių mo­kė­ti mo­kes­čius, o ne nuo kaž­ko­kių ki­tų fak­to­rių, ir kad čia le­mia­mas da­ly­kas yra vis dėl­to žmo­nių pa­ja­mos, o ne tu­ri­mas vai­kų skai­čius?

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ger­bia­ma In­gri­da, tik­rai yra la­bai daug tie­sos jū­sų klau­si­me ir aš ne­drįs­čiau la­bai ir prieš­ta­rau­ti. Ta­čiau mes… Lie­tu­vo­je naf­ta ne­te­ka. Skir­tin­gų so­cia­li­nių gru­pių tik­rai yra ne­ma­žai. Mes esa­me ir pro­gra­mo­je nu­ma­tę, dau­gu­ma tur­būt par­ti­jų, bū­ti so­cia­liai at­sa­kin­gi žmo­nėms, vai­kams. Šiuo me­tu aš kal­bu apie tė­vus, įtė­vius… vie­nam iš tė­vų, kad ne­bū­tų ap­krau­ti mo­kes­čiais. Mū­sų tiks­las yra ir de­mo­gra­finė pa­dė­tis, aiš­ku, taip pat. Taip, jū­sų klau­si­mas ver­tas dė­me­sio ir tik­rai aš pra­šy­čiau leis­ti, su­teik­ti ga­li­my­bę star­tuo­ti į an­trą lyg­me­nį – svars­ty­mą.

PIRMININKAS. Klau­sia R. J. Da­gys. Pra­šau, ko­le­ga.

R. J. DAGYS (MSNG). Ger­bia­mas ko­le­ga, čia jūs pa­lie­tė­te la­bai svar­bią te­mą. Tur­būt čia mė­gi­na­ma su­si­pai­nio­ti… čia dis­ku­tuo­da­mi. Įvai­rios vals­ty­bės tai­ko to­kią prie­mo­nę, bet iš­skir­ti­nai ne­kal­bė­da­mos apie so­cia­li­nį tei­sin­gu­mą, bet kaip gims­ta­mu­mo ska­ti­ni­mo prie­mo­nę.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Vie­nas iš bū­dų.

R. J. DAGYS (MSNG). Bū­tent gims­ta­mu­mo ska­ti­ni­mo prie­mo­nę. O ta­da ji­nai vei­kia pa­gal vie­nus me­cha­niz­mus, tie­siog neat­si­žvel­giama į te­stuo­ja­mas pa­ja­mas, o jei­gu mes ei­na­me pa­ra­mos dau­gia­vai­kėms šei­moms ke­liu, ta­da ei­na­ma per so­cia­li­nės pa­ra­mos sis­te­mą. Ku­riuo jūs prin­ci­pu re­mia­tės? Ar de­mo­gra­finio ska­ti­ni­mo, kas man iš pa­tei­ki­mo at­ro­dė, o da­bar jau… Ar vis dėl­to so­cia­li­nės pa­gal­bos prie­mo­nių?

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kom­plek­siš­kai.

PIRMININKAS. Ge­rai, ko­le­gos, ačiū. Bal­suo­ja­me, kas už tai, kad bū­tų pri­tar­ta po pa­tei­ki­mo, bal­suo­ja­te už… At­si­pra­šau, at­si­pra­šau, at­si­pra­šau.

Mo­ty­vai už – T. To­mi­li­nas.

T. TOMILINAS (LVŽSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, pri­ta­riu, kad pra­si­dė­tų ši dis­ku­si­ja. Ko­le­gų ini­cia­ty­va yra jau ku­rį lai­ką bran­di­na­ma. Tik­tai la­bai svar­bu mums pa­tiems ne­šau­dy­ti sau į ko­jas. Aš ypač krei­piuo­si į tuos, ku­rie da­rė spren­di­mus prieš me­tus, prieš dve­jus me­tus dėl vai­ko pi­ni­gų, dėl ki­tų da­ly­kų. Uni­ver­sa­li vai­ko pi­ni­gų sis­te­ma su­tei­kia ga­li­my­bę nau­do­tis vai­ko pi­ni­gais ma­žas pa­ja­mas gau­nan­tiems žmo­nėms, nes jie nuo NPD leng­va­tos bu­vo at­ri­bo­ti. Ir tai bu­vo es­mi­nis lai­mė­ji­mas šios ka­den­ci­jos. To­dėl, kal­bė­da­mi apie nau­ją leng­va­tą, mes ga­li­me apie tai dis­ku­tuo­ti. Ne­ži­nau, koks bus ga­lu­ti­nis spren­di­mas, ta­čiau ne­ga­li­me sau leis­ti di­din­ti ste­re­o­ti­po, kad čia mes kaž­ko­kius pa­šal­pi­nius dau­gi­na­me, ir taip to­liau. Vi­sa tai se­niai pa­neig­ta skai­čiais, ar­gu­men­tais ir kal­bė­ti apie pa­šal­pų vi­suo­me­nę ne­bė­ra jo­kio pa­grin­do. Lie­tu­vo­je yra vai­ko pi­ni­gai kaip ir ab­so­liu­čio­je dau­gu­mo­je Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių.

PIRMININKAS. Prieš – M. Ma­jaus­kas.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Pri­min­siu tai, kad, ger­bia­mi val­dan­tie­ji, jūs pa­nai­ki­no­te pa­pil­do­mą ne­ap­mo­kes­ti­na­mą­jį pa­ja­mų dy­dį, ku­ris bu­vo tai­ko­mas už kiek­vie­ną vai­ką, ir da­bar grįž­ta­te prie ne­ap­mo­kes­ti­ni­mo as­me­nų, au­gi­nančių vai­kus, šiuo at­ve­ju dau­gia­vai­kių šei­mų. Ta­čiau nors ir no­rai ge­ri, bet įsta­ty­mų ren­gė­jų kom­pe­ten­ci­ja mo­kes­ti­nė­je sri­ty­je, aki­vaiz­du, yra nu­li­nė, nes šiuo įsta­ty­mo pro­jek­tu pa­tiems tur­tin­giau­siems taip pat bus su­teik­ta mo­kes­ti­nė leng­va­ta.

Gal ma­no ko­le­ga ir ne­la­bai ap­si­džiaugs, bet aš tik­rai bal­suo­siu prieš, nes, ma­no su­pra­ti­mu, toks spren­di­mas ne­pa­grįs­tai su­teik­tų mo­kes­ti­nę leng­va­tą tiems, ku­riems tos leng­va­tos vi­siš­kai ne­rei­kia, jie tu­ri pa­ja­mų, tu­ri pi­ni­gų ir jie ga­li nu­si­pirk­ti tai, ko rei­kia, ir nu­pirk­ti sa­vo vai­kams. O tiems, ku­riems iš tik­rų­jų rei­kia, dau­gia­vai­kėms šei­moms, tą ga­li­ma su­teik­ti per so­cia­li­nę pa­ra­mą, o ne su­tei­kiant mo­kes­ti­nę leng­va­tą vi­siems, tarp jų ir pa­tiems tur­tin­giau­siems. To­dėl kvie­čiu bal­suo­ti prieš.

PIRMININKAS. Nuo­mo­nės už, prieš iš­sa­ky­tos. Ko­le­gos, bal­suo­ja­me. Kas už tai, kad po pa­tei­ki­mo bū­tų pri­tar­ta įsta­ty­mo pro­jek­tui Nr. XIIIP-1359, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip – prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vo 92 Sei­mo na­riai: už – 62, prieš – 10, su­si­lai­kė 20. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta.

Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas. Pla­nuo­ja­ma svars­ty­ti gruo­džio 12 die­ną, nes tai yra su­si­ję su pi­ni­gais. Vy­riau­sy­bės iš­va­dos rei­kė­tų. (Bal­sai sa­lė­je) Ko­le­gos, ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je) So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas, gir­džiu iš tri­bū­nos. Ga­li­me pa­pil­do­mam pri­tar­ti? Ko­le­gos, taip. Vy­riau­sy­bės iš­va­dai – ben­dru su­ta­ri­mu, nes tai yra biu­dže­ti­niai da­ly­kai ir tai yra su­si­ję su biu­dže­tu. Tie­siog Sta­tu­tas.

Ger­bia­ma­sis opo­zi­ci­jos at­sto­ve, tu­riu pa­klaus­ti, pas­kui sa­kys, kad ne taip.

 

15.07 val.

Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XIII-1335 2 ir 4 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-3613 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas mū­sų klau­si­mas. Ma­tau mū­sų ko­le­gą V. Ąžuo­lą, pra­šau pri­sta­ty­ti Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIIIP-3613.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo pa­grin­di­niai vie­ni iš pa­kei­ti­mų yra lė­tes­nis NPD di­dė­ji­mas. Tri­me­čia­me pla­ne bu­vo nu­ma­ty­ta po 100 eu­rų, mes siū­lo­me, kad šis di­dė­ji­mas bū­tų po 50 eu­rų. Ką duo­da šis pa­kei­ti­mas? Šis pa­kei­ti­mas duo­da apie 70 mln. pra­ras­tų pa­ja­mų sa­vi­val­dy­bių ir vals­ty­bės biu­dže­tuo­se. Taip pat at­lie­pia ir Pre­zi­den­to iš­reikš­tus lū­kes­čius, kad NPD rei­kė­tų di­din­ti lė­čiau ir taip tu­rė­ti ga­li­my­bę dau­giau lė­šų per­skirs­ty­ti ki­toms reik­mėms.

Ant­ras iš pa­siū­ly­mų bū­tų. Šiuo me­tu ga­lio­jan­tis gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­tis, ku­ris vir­ši­ja „Sod­ros“ lu­bas, yra 27 %, mes jį siū­lo­me di­din­ti iki 32 %. Šis pa­kei­ti­mas taip pat duo­tų apie 8 mln. eu­rų di­des­nes pa­ja­mas sa­vi­val­dy­bėms ir vals­ty­bės biu­dže­tui. Dar no­rė­čiau pa­mi­nė­ti, kad šis 5 % pa­di­di­ni­mas ne­bū­tų koks nors la­bai iš­skir­ti­nis pa­di­dė­ji­mas, o tai tik su­da­ry­tų vie­no­dą ben­drą ap­mo­kes­ti­na­mą­jį pa­ja­mų dy­dį, nes, kaip ži­no­me, įve­dus „Sod­ros“ lu­bas, nuo to, kas vir­ši­ja, yra ne­be­mo­ka­mas „Sod­ros“ mo­kes­tis. Šis mo­kes­čio pa­di­dė­ji­mas pa­deng­tų tą „Sod­ros“ ne­be­mo­kė­ji­mą, su­vie­no­din­tų… į vie­ną ei­lu­tę tiek ma­žes­nes pa­ja­mas gau­nan­čius žmo­nes, tiek di­de­les, ap­mo­kes­ti­ni­mas maž­daug tap­tų vie­no­das. Trum­pai tiek.

Ži­no­ma, dar no­rė­čiau pa­mi­nė­ti, kad šiuo me­tu yra ko­le­gų už­re­gist­ruo­ta dėl NPD ki­to­kių dy­džių ri­bo­to dar­bin­gu­mo žmo­nėms. Vi­si tie siū­ly­mai dėl NPD ri­bo­to dar­bin­gu­mo ir šie tu­rė­tų su­ei­ti į vie­ną vi­su­mą ir bū­tų svars­to­mi kar­tu. Ži­no­ma, su at­neš­tu Vy­riau­sy­bės biu­dže­tu.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti 11 Sei­mo na­rių. Pir­mas klau­sia M. Ma­jaus­kas. Pra­šau, ko­le­ga.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Mie­las ko­le­ga Va­liau, drįs­čiau pri­min­ti, kad mes ne vie­ną kar­tą tei­kė­me siū­ly­mus, taip pat ir kal­bė­jo­me, ir klau­sė­me, ir agi­ta­vo­me jus keis­ti nuo­sta­tą – mi­li­jar­das mi­li­jo­nų, sa­ky­da­mi, kad iš tik­rų­jų yra ne­pa­ke­lia­ma naš­ta vals­ty­bei toks spar­tus NPD di­di­ni­mas. Jūs sa­kė­te – ne, ne, vis­kas tei­sin­ga. Ne vie­ną kar­tą sa­kė­me, kad su­ma­žin­ti mo­kes­čius dau­giau­sia už­dir­ban­tiems, dar dau­giau su­ma­žin­ti ne­gu tiems, ku­rie už­dir­ba vi­du­ti­nį at­ly­gi­ni­mą, taip, kad tas, ku­ris už­dir­ba de­šimt vi­du­ti­nių at­ly­gi­ni­mų, mo­ka ma­žiau mo­kes­čių nei už­dir­ban­tis du ar vie­ną vi­du­ti­nį at­ly­gi­ni­mą, nė­ra tei­sin­ga. Šian­dien, pa­na­šu, jūs iš­gir­do­te ir grįž­ta­te su tais siū­ly­mais.

Ma­no pa­pras­tas klau­si­mas: ar jūs pri­pa­žįs­ta­te kly­dę?

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tik­rų­jų taip at­lie­piant, tai prieš tai mes tu­rė­jo­me tri­me­tį pla­ną, o tas tri­me­tis pla­nas re­a­liai įsi­ga­lio­jo nuo ki­tų me­tų. Tai prieš me­tus tos prog­no­zės, op­ti­miz­mas gal šiek tiek už­aukš­tin­tas bu­vo. Mes ti­kė­jo­mės, kad la­bai pui­kiai kil­si­me, la­bai ge­rai vis­ką su­rink­si­me. Re­a­ly­bė tur­būt at­si­ti­ko šiek tiek ki­to­kia. Ma­to­me pa­sau­lio eko­no­mi­kas, ki­tas vals­ty­bes, kad de­ja, bet lė­tė­ja. Tai tas op­ti­miz­mas, tur­būt tas op­ti­miz­mas šian­dien nu­si­lei­do ir tu­ri­me pri­im­ti to­kius spren­di­mus, ku­rie tu­ri bū­ti la­biau pa­ma­tuo­ti. O dėl to pa­ja­mų ap­mo­kes­ti­ni­mo, tai iš tik­rų­jų ta pro­ble­ma taip pat bu­vo… toks op­ti­miz­mas, kad gal­būt tos as­me­nų gru­pės žen­k­liai, la­bai pa­di­dės, ta­da įmo­nė­se la­bai pa­di­dės al­gų dy­džiai ir vi­sa ki­ta po „Sod­ros“ lu­bų įve­di­mo. Bet, de­ja, kaip ma­to­me iš pir­mi­nių duo­me­nų, de­ja, taip ne­at­si­ti­ko, tas as­me­nų ra­tas be­veik ne­pa­ki­tęs li­ko. Tik vie­nin­te­lis skir­tu­mas, kad jie mo­ka ma­žiau mo­kes­čių ne­gu, pa­vyz­džiui, vi­du­ti­nį at­ly­gi­ni­mą gau­nan­tys. Šis pa­kei­ti­mas tai ir iš­spręs­tų, kad jie mo­kė­tų tą pa­tį mo­kes­tį.

PIRMININKAS. Jū­sų klau­sia S. Gent­vi­las.

S. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mas Va­liau, leis­ki­te vi­sų pir­ma nu­si­ste­bė­ti. Įsta­ty­mas ir NPD nuo­lai­da įsi­ga­lio­ja tik sau­sio 1die­ną, ir jūs, kaip Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas, at­ei­na­te su ši­tuo pa­kei­ti­mu, ne kar­tu su biu­dže­to kaip val­dan­ty­sis, bet at­ski­rai. Čia šiaip ne­su­vo­kia­ma, kaip taip ne­dir­ba­ma kar­tu su Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja, bet aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te, da­bar kon­kre­čiau no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, ra­šo­te la­bai daug apie pa­ja­mas vals­ty­bei, ku­rias su­rink­si­te. Aš no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad jūs aiš­kiai įvar­din­tu­mė­te, ar ge­rai jau­čia­tės, kad jū­sų siū­ly­mas iš tik­rų­jų iš ma­žiau­siai už­dir­ban­čių žmo­nių, gau­nan­čių ma­žiau­sias pa­ja­mas, pi­ni­gi­nės per dve­jus me­tus iš­trauks 360 eu­rų, o iš ri­bo­to dar­bin­gu­mo žmo­nių – 240 eu­rų. Kon­kre­čiai iš pa­čių skur­džiau­sių Lie­tu­vos gy­ven­to­jų pi­ni­gi­nės iš­trauk­si­te šiuos pi­ni­gus. Ar jūs jau­čia­tės ge­rai?

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tik­rų­jų tai rei­kė­tų… du mo­men­tus, taip sa­kant. Ar nuo šiuo me­tu esan­čių mes su­ma­ži­na­me, tai tiks­las tik­rai ne­bu­vo toks, kad šiuo me­tu bū­tų su­ma­žin­ta. Ži­no­ma, įve­da­mas ko­e­fi­cien­tas, ir tas ko­e­fi­cien­to pa­kei­ti­mas tu­rė­tų bū­ti su­sie­tas su šiais da­ly­kais. Tai vie­nas klau­si­mas, kad mū­sų tiks­las nė­ra su­ma­žin­ti da­bar gau­na­mas. Jei žiū­rė­tu­me į pla­na­vi­mą, kas bu­vo su­pla­nuo­ta į prie­kį, ir vien į tą op­ti­mis­ti­nį, kad bu­vo taip su­pla­nuo­ta ir kaip čia bus vis­kas ge­rai, tai pa­gal op­ti­mis­ti­nį taip ne­iš­ei­na. Bet tiks­lai tai bū­tų, kad ne­su­ma­žė­tų. O dėl ri­bo­to dar­bin­gu­mo, tai, kaip ir mi­nė­jau, ko­le­gos yra už­re­gist­ra­vę, ir dėl ri­bo­to dar­bin­gu­mo tik­rai ne­at­si­tiks tas, jei­gu pri­tar­si­me ko­le­gų pa­siū­ly­mui.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Ar­mo­nai­tė.

A. ARMONAITĖ (MSNG). Dė­ko­ju. Aš no­riu tie­siau pa­klaus­ti ko­le­gos. Ar tai reiš­kia, kad jūs at­si­trau­kia­te nuo sa­vo prem­je­ro, nuo sa­vo fi­nan­sų mi­nist­ro ir vi­sos val­dan­čio­sios dau­gu­mos anks­čiau tran­sliuo­tos stra­te­gi­jos, nes aš, pa­si­žiū­rė­ju­si į tuos mo­kes­ti­nius įsta­ty­mų pa­kei­timus… ten bu­vo ge­rų idė­jų ir dėl „Sod­ros“ lu­bų, kad kur­tų­si dau­giau ge­rai ap­mo­ka­mų dar­bo vie­tų ir kad žmo­nėms pa­lik­tu­me dau­giau pi­ni­gų ki­še­nė­je, kad jie ga­lė­tų iš­leis­ti tam, kam jie ma­no, kad no­ri iš­leis­ti. Jūs da­bar nuo to at­si­trau­kia­te. Ar jūs čia de­ri­no­te su fi­nan­sų mi­nist­ru ir su prem­je­ru, ar tai yra Sei­mo jū­sų Vals­tie­čių frak­ci­jos po­zi­ci­ja, ar tai yra jū­sų as­me­ni­nė po­zi­ci­ja? Kie­no yra ši­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas? Kie­no va­lią jis vyk­do?

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tik­rų­jų po­zi­ci­ja yra tų Sei­mo na­rių, ku­rie už­re­gist­ra­vo šiuos pa­kei­ti­mus. Tai čia bū­tų šių Sei­mo na­rių po­zi­ci­ja. Jei­gu yra sa­ko­ma, kad Vy­riau­sy­bės bu­vo vie­no­kia nuo­mo­nė, mū­sų ki­to­kia, taip, tos, sa­ky­kim, nuo­mo­nės iš­si­sky­rė. Mes prieš me­tus taip pat, tiek S. Ja­ke­liū­nas, tiek aš, tiek ki­ti Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to na­riai, sa­kė­me, kad tos prog­no­zės yra per daug op­ti­mis­ti­nės ir rei­kė­tų šiek tiek at­sar­giau tai da­ry­ti. Bet kaip jau yra, Sei­mo na­riai tu­ri tei­sę teik­ti… teik­ti pa­kei­ti­mus. Tur­būt ne vi­si jie bū­na su­de­rin­ti su Vy­riau­sy­bės po­zi­ci­ja ar ki­tų ins­ti­tu­ci­jų po­zi­ci­ja. Bet to­kia mū­sų tei­sė.

PIRMININKAS. Jū­sų klau­sia G. Skais­tė.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Ka­dan­gi tai vis­gi, kaip sa­ko­te, nė­ra Vy­riau­sy­bės po­zi­ci­ja, tai yra Sei­mo na­rių po­zi­ci­ja, tai pats įsta­ty­mo įsi­ga­lio­ji­mas tuo­met at­ro­do keis­tai, nes jei­gu tei­kia­mas mo­kes­čių pa­kei­ti­mas ne su biu­dže­tu, ne­tei­kia­mas Vy­riau­sy­bės kar­tu su biu­dže­tu, tai įsi­ga­lio­ji­mas tu­rė­tų bū­ti ne anks­čiau kaip po še­šių mė­ne­sių. O jūs jo įsi­ga­lio­ji­mą skai­čiuo­ja­te nuo 2020 m. sau­sio 1 d., kai iš prin­ci­po še­šių mė­ne­sių jau ne­be­li­ko. Tai kas bū­tų su įsi­ga­lio­ji­mu, jei­gu Sei­mas bū­tų pri­ta­ręs, ar Vy­riau­sy­bė tuo­met pri­glaus­tų po sa­vo spar­ne­liu ir pa­teik­tų drau­ge su vi­su biu­dže­to pro­jek­tu?

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Ką Vy­riau­sy­bė pa­teiks, tai čia jau Vy­riau­sy­bė at­neš ir pa­teiks, o dėl įsi­ga­lio­ji­mo, kaip be­bū­tų, vi­si mo­kes­ti­niai pa­kei­ti­mai šiuo me­tu bus svars­to­mi kar­tu su biu­dže­tu. Jei­gu jie bū­tų pa­teik­ti pa­va­sa­rį, ga­lė­tų bū­ti svars­to­mi, pri­im­ti at­ski­rai, nes ta­da še­ši mė­ne­siai bū­tų. O da­bar, kaip be­bū­tų, bus svars­to­ma su biu­dže­tu ir bus kar­tu pri­ima­ma.

PIRMININKAS. Klau­sia E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Čia jau pa­mi­nė­jo ko­le­gos Sei­mo na­riai, kad iš tik­rų­jų tam tik­ras at­si­trau­ki­mas. No­rė­čiau su­ži­no­ti, ar tai bu­vo jū­sų ap­si­skai­čia­vi­mas, ar prieš Pre­zi­den­to rin­ki­mus spe­cia­liai bu­vo pa­da­ry­tas di­des­nis au­gi­mas, kai kan­di­da­ta­vo jū­sų prem­je­ras, o jau iš anks­to ži­no­jo­te, kad tie pla­nai bus ne­įgy­ven­din­ti, pa­pras­čiau­siai tai bu­vo kaip da­lis jū­sų rin­ki­mų agi­ta­ci­jos ap­gau­ti rin­kė­jus?

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Aš kaip ir pa­mi­nė­jau, mū­sų nuo­mo­nė su Vy­riau­sy­be iš­si­sky­rė. Vy­riau­sy­bė bu­vo la­biau op­ti­mis­tiš­ka šio­je si­tu­a­ci­jo­je, mes, Sei­mo na­riai, ne­bu­vo­me to­kie op­ti­mis­tiš­ki. Ir, de­ja, mū­sų, ku­rie ne­bu­vo to­kie op­ti­mis­tiš­ki, prog­no­zė pil­do­si.

PIRMININKAS. Klau­sia I. Ši­mo­ny­tė.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš ge­rai pri­si­me­nu, kai bu­vęs ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas iš pra­džių la­bai ap­dai­riai siū­lė pri­im­ti spren­di­mus, su­si­ju­sius su NPD di­di­ni­mu tik vie­ne­riems me­tams, bet pas­kui kaž­ko­dėl pa­si­da­vė tai, kaip jūs sa­ko­te, su­per­op­ti­miz­mo ban­gai ir nu­ė­jo ki­tu ke­liu. La­bai keis­ta, nes ši­to­kie da­ly­kai tu­rė­tų at­ei­ti kar­tu su biu­dže­tu ir tu­rė­tų bū­ti Vy­riau­sy­bės aiš­kiai pa­ro­dy­ta, ką ji į ką kei­čia, į ką yra kei­čia­mos pa­pil­do­mos pa­ja­mos, ku­rios bus gau­tos at­si­sa­kius mo­kes­čių ma­ži­ni­mo. Bet aš pa­ti sto­vė­jau čia tri­bū­no­je prieš ke­le­tą mė­ne­sių ir ra­gi­nau pri­stab­dy­ti mo­kes­čių re­for­mos ar­klius, tai tar­si man bū­tų ne į mos­tį ne­pri­tar­ti, bet vis dėl­to aš siū­liau vi­sai ki­to­kį da­ly­ką, siū­liau per­žiū­rė­ti vi­są mo­kes­čių re­for­mą taip, kiek mums rei­kia skir­ti pa­pil­do­mų iš­tek­lių vie­šų­jų sek­to­rių re­for­moms. Pa­sa­ky­ki­te man, ko­dėl jūs ne­lė­ti­na­te tam­po, ku­riuo yra ma­ži­na­mos „Sod­ros“ lu­bos, o vi­są tą lė­ti­ni­mo naš­tą ati­duo­da­te ma­žes­nių pa­ja­mų ga­vė­jams?

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Tur­būt pa­­kar­to­siu, kad tai bu­vo mū­sų su ko­le­go­mis ini­cia­ty­va. Ži­no­ma, gal­būt rei­kė­jo Vy­riau­sy­bės pa­lauk­ti, bet tai jau Vy­riau­sy­bės pre­ro­ga­ty­va, pa­ti Vy­riau­sy­bė nu­spręs, ko­kio­mis prie­mo­nė­mis, ką ma­žin­ti ir ką di­din­ti. O tas pa­siū­ly­mas yra da­lis iš mū­sų to… jei­gu Vy­riau­sy­bė pa­sa­ky­tų, kad mums trūks­ta pa­ja­mų, mes kaž­kur ne­be­tu­ri­me, tad vie­nas iš va­rian­tų, kad tai yra ta vie­ta, kur bū­tų ga­li­ma tai da­ry­ti. O dėl „Sod­ros“ lu­bų, mes taip pat su ko­le­go­mis prieš­ta­ra­vo­me šiam da­ly­kui, bet, de­ja, tos lu­bos šiek tiek iš­krei­pia vi­są mo­kes­ti­nę…

PIRMININKAS. Klau­sia R. Bud­ber­gy­tė. Pra­šau, ger­bia­ma ko­le­ge.

R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Ger­bia­mas ko­le­ga, iš aiš­ki­na­mo­jo raš­to kaip ir ga­li­ma su­pras­ti, kad iš jū­sų pa­teik­tų pa­siū­ly­mų bus fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­niai ir vai­ko pi­ni­gams, ir ba­zi­nei pen­si­jos da­liai pa­di­din­ti. Ne­su­pran­tu to­liau kai ­ko apie vie­šą­jį sek­to­rių, to­dėl no­rė­čiau, kad bū­tų pa­tiks­lin­ta, ką jūs pla­nuo­ja­te da­ry­ti dėl vie­šo­jo sek­to­riaus: ar tu­ri­te al­gas ome­ny­je, kad bus ba­zi­nis dy­dis di­di­na­mas, ar iš tie­sų ra­si­te, kaip su­rink­ti tų pa­pil­do­mų pi­ni­gų fi­nan­suo­ti ki­tus da­ly­kus, ku­rie su ki­tu biu­dže­tu at­ke­liaus iš Vy­riau­sy­bės?

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Tik vie­ną iš pa­ja­mų šal­ti­nių taip kon­kre­čiai įvar­din­ti, kam bus ski­ria­ma, yra su­dė­tin­ga, nes tai yra ben­dras biu­dže­to da­ly­kas. Kal­bant dėl ba­zi­nės pen­si­jos dy­džio, tai ba­zi­nės pen­si­jos dy­dis di­dė­ja na­tū­ra­liai, nes įsta­ty­mas mums nu­ro­do, kaip jis di­dė­ja, pa­gal ko­kius ro­dik­lius. Tai čia vis tiek jis di­dės, ar mes tu­rė­si­me tų šal­ti­nių, ar ne – vis tiek tu­rė­si­me pa­ten­kin­ti. Bet, ži­no­ma, kai Vy­riau­sy­bė at­neš biu­dže­to pro­jek­tą, ta­da tik­rai bus aiš­kiau, ku­rios sri­tys yra už­pil­dy­tos, ar vai­ko pi­ni­gai, ar ki­ti da­ly­kai, o ku­rioms trūks­ta. Šie fi­nan­sai bus vie­na iš ga­li­my­bių pa­pil­dy­ti trūks­ta­mas lė­šas.

PIRMININKAS. K. Gla­vec­ko ne­ma­tau. Ir pas­ku­ti­nis klau­sia V. Bu­kaus­kas. Pra­šau, ger­bia­mas ko­le­ga.

V. BUKAUSKAS (MSNG). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, aš ne­kar­to­siu, ką ko­le­gos klau­sė. Re­to­riš­kas klau­si­mas: kas di­des­nį op­ti­miz­mą tu­ri – Vy­riau­sy­bė ar jūs su sa­vo ko­le­go­mis teik­da­mi šį įsta­ty­mo pro­jek­tą?

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Tur­būt klau­si­mas, ku­riuo me­tu tas op­ti­miz­mas bu­vo di­des­nis. Per­nai tur­būt Vy­riau­sy­bės bu­vo di­des­nis, o mū­sų ma­žes­nis, o koks da­bar Vy­riau­sy­bės op­ti­miz­mas, su­ži­no­si­me su biu­dže­to pro­jek­tu.

PIRMININKAS. Už – M. Ma­jaus­kas. Pra­šau, ger­bia­mas ko­le­ga.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Aš tik­rai pri­tar­siu šiam siū­ly­mui ir pa­sa­ky­siu ko­dėl.

Pir­ma. Iš­gir­dau tik­rai nuo­šir­dų at­sa­ky­mą ir pri­si­pa­ži­ni­mą, jog bu­vo pa­da­ry­ta klai­da. Mes vi­si klys­ta­me. Aš taip pat klys­tu ir Va­lius klys­ta. To­kia jau to žmo­gaus pri­gim­tis. Svar­biau­sia, kad pri­si­pa­žin­tum, kai klys­ti, ir pa­ban­dy­tum iš­tai­sy­ti tą si­tu­a­ci­ją. Čia aš ma­tau tik­rai nuo­šir­dų ban­dy­mą iš­tai­sy­ti si­tu­a­ci­ją ir tai, man at­ro­do, pa­da­ry­ti rei­kia.

Ant­ras da­ly­kas. Mes ir pa­tys ne vie­ną kar­tą sa­kė­me, kad mi­li­jar­das mi­li­jo­nų yra ne­įgy­ven­di­na­ma po­pu­lis­ti­nė rin­ki­mų pro­gra­ma, ir siū­lė­me stab­dy­ti tą ini­cia­ty­vą, tei­kė­me la­bai kon­kre­čius spren­di­mus, ta­čiau val­dan­tie­ji at­me­tė. Tik­rai sma­gu, kad grį­žo­me prie tų spren­dimų ir gal­būt vi­si ga­lė­si­me su­tar­ti, kad tas ne­ap­mo­kes­ti­na­ma­sis pa­ja­mų dy­dis kaip leng­va­ta dir­ban­tiems di­dė­tų lė­čiau.

Tre­čias da­ly­kas. Mes taip pat ne vie­ną kar­tą kė­lė­me, kad tie žmo­nės, ku­rie už­dir­ba dau­giau­sia, ir mo­kes­čių su­mo­kė­tų pro­cen­tiš­kai dau­giau­sia. De­ja, tos pa­sta­bos ne­bu­vo iš­girs­tos ir vis dėl­to bu­vo pri­im­ta mo­kes­čių re­for­ma. Ji to­kia, kad tie, ku­rie už­dir­ba dau­giau­sia, su­mo­ka reikš­min­gai ma­žiau mo­kes­čių nei tie, ku­rie už­dir­ba vi­du­ti­nį ar ke­lis vi­du­ti­nius at­ly­gi­ni­mus. Šią si­tu­a­ci­ją rei­kė­jo tai­sy­ti ir sma­gu, kad ji bus tai­so­ma.

Ta­čiau yra vie­nas da­ly­kas, ku­ris ke­lia ne­ri­mą, mes ne­iš­gir­do­me nuo­šir­daus at­sa­ky­mo, kur tie pi­ni­gai bus pa­nau­do­ti. Man at­ro­do, čia rei­ka­lin­gas tik­rai ben­dras su­ta­ri­mas, kaip ir kam bus pa­nau­do­tos tos su­tau­py­tos lė­šos. Aš kvie­čiu įtrauk­ti ir pro­fe­si­nes są­jun­gas, ir švie­ti­mo ben­d­ruo­me­nę, ir ki­tas at­sa­kin­gas ins­ti­tu­ci­jas, kad bū­tų su­si­tar­ta, kaip tos pa­pil­do­mos lė­šos bus pa­nau­do­tos, kad bū­tų veiks­min­gai įgy­ven­din­tos re­for­mos ir su­ma­žin­ta so­cia­li­nė at­skir­tis. Ačiū.

PIRMININKAS. Prieš – S. Gent­vi­las. Pra­šau, ko­le­ga.

S. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, šią įsi­min­ti­ną rug­sė­jo 24 die­ną yra du pa­ra­dok­sa­lūs su­ta­pi­mai. Ko­le­ga T. To­mi­li­nas re­gist­ruo­ja įsta­ty­mo pa­siū­ly­mą mi­nist­rams ir Pre­zi­den­tui kel­ti al­gas sa­ky­da­mas, kad jos per ma­žos. Ki­tas ko­le­ga vals­tie­tis V. Ąžuo­las su ki­tais ko­le­go­mis re­gist­ruo­ja dėl įsta­ty­mo pa­siū­ly­mą, ku­ris ma­žins skur­džiau­sių Lie­tu­vos žmo­nių pa­jamas, ir pa­tei­kia ši­to­je tri­bū­no­je. Per dve­jus me­tus pa­tys skur­džiau­si Lie­tu­vos gy­ven­to­jai į kiše­nes ne­gaus 360 eu­rų. Ri­bo­to dar­bin­gu­mo žmo­nės ne­gaus 240 eu­rų, ku­rie bu­vo pa­ža­dė­ti jiems dar pra­ei­tą lap­kri­tį.

Mes gir­di­me val­dan­čiuo­sius, ku­rie kei­čia nuo­mo­nę per de­vy­nis mė­ne­sius ra­di­ka­liai. Ar mes ga­li­me ti­kė­ti ši­ta val­džia, ku­ri pa­si­ža­dė­ju­si še­šiems mė­ne­siams iki mo­kes­čių įsi­ga­lio­ji­mo ne­keis­ti mo­kes­čių? Ne­ga­li­me. Šian­dien Lie­tu­vos gy­ven­to­jas, ku­ris pla­nuo­ja sa­vo pa­ja­mas, stai­ga at­si­bus po de­vy­nių mė­ne­sių, pa­ė­męs pa­sko­lą ar dar kaž­ką, su­si­pla­na­vęs pir­ki­nius ar iš­lai­das, ir su­pras, kad jis ne­gaus per dve­jus me­tus 360 eu­rų. Skur­džiau­sias Lie­tu­vos gy­ven­to­jas! O tą pa­čią die­ną, ko­le­gos, jūs įre­gist­ruo­ja­te, kad mi­nist­rams kel­si­te al­gas po 500 eu­rų per mė­ne­sį. Ir jūs sa­ko­te, kad nė­ra pi­ni­gų vals­ty­bė­je! Ką jūs da­ro­te?

Ką da­ry­ti Lie­tu­vos ver­sli­nin­kams, ku­rie vi­lio­jo, vi­lio­jo, vi­lio­jo ta­len­tin­giau­sius pa­sau­lio pro­fe­sio­na­lus, emig­ra­ci­jo­je gy­ve­nan­čius gy­ven­to­jus ir pa­sa­kė, kad jums mo­kė­si­me vie­no­kią ar ki­to­kią al­gą? „Sod­ros“ lu­bas jūs vėl ke­lia­te. Aukš­tes­nių pa­ja­mų gy­ven­to­jus ir­gi ap­mo­kes­ti­na­te ir di­di­na­te pro­cen­ti­nį mo­kes­tį. Ar įma­no­ma ši­to­je vals­ty­bė­je gy­ven­to­jui pla­nuo­ti sa­vo pa­ja­mas ir at­sa­kin­gai biu­dže­tuo­ti sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mus, kai jūs juos kei­čia­te kas de­vy­nis mė­ne­sius? Ne­ga­na to, kad sa­ky­tu­mė­te, drą­siai pa­sa­ky­tu­mė­te, kad jūs ke­lia­te al­gas tą pa­čią die­ną mi­nist­rams ir Pre­zi­den­tui, o skur­džiau­sius Lie­tu­vos gy­ven­to­jus va­ro­te to­liau į skur­dą. Gė­da! Ki­taip ne­pa­va­din­si ši­to įsta­ty­mo pa­siū­ly­mo, ku­ris ne­pa­rem­tas nie­kuo.

PIRMININKAS. Lai­kas!

S. GENTVILAS (LSF). Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja prieš dvi sa­vai­tes…

PIRMININKAS. Lai­kas…

S. GENTVILAS (LSF). …pa­tei­kė eko­no­mi­nes prog­no­zes, ku­rios nie­ko ne­kal­ba apie tai, ką kal­ba V. Ąžuo­las.

PIRMININKAS. Ačiū. Ko­le­gos, nuo­mo­nės iš­si­sky­rė. Bal­suo­ja­me. Kas už tai, kad po pa­tei­ki­mo bū­tų pri­tar­ta Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo pro­jek­tui Nr. XIIIP-3613, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip – prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vo 92 Sei­mo na­riai: už – 52, prieš – 11, su­si­lai­kė 29. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta. Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mas – So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas. Nu­ma­to­ma svars­ty­ti lap­kri­čio 7 die­ną. Kar­tu, ger­bia­mi ko­le­gos, pra­šo­me Vy­riau­sy­bės iš­va­dos. Ti­kė­ki­mės, ger­bia­mas Si­mo­nai Gent­vi­lai, Vy­riau­sy­bė ne­pa­keis sa­vo nuo­mo­nės, tik­rai pri­si­dės prie ge­ro­vės vals­ty­bės ir skurs­tan­tiems ne­su­ma­žins NPD. Ti­kė­ki­mės, kad iš­va­da bus to­kia, ko­kia bu­vo prieš me­tus.

Per cen­tri­nį mik­ro­fo­ną V. Ąžuo­las.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Ko­le­gai tik no­rė­čiau dar kar­tą pa­kar­to­ti, kad jei­gu bus at­si­žvelg­ta į ko­le­gų pa­siū­ly­mus, tai ri­bo­to dar­bin­gu­mo… pa­ja­mos tik­rai ne­su­ma­žės. Bet jū­sų pa­sa­ky­mas, kad di­džiau­sias pa­ja­mas gau­nan­tys tu­rė­tų mo­kė­ti ma­žiau mo­kes­čių, iš tik­rų­jų ste­bi­na. Tai jūs už vie­nus ar už ki­tus? Juk da­bar di­džiau­sias pa­ja­mas gau­nan­tys, jiems įsi­ga­lio­jo „Sod­ros“ lu­bos, mo­ka ma­žiau mo­kes­čių.

PIRMININKAS. Ko­le­gos, dar kar­tą nu­ra­mi­nu. Ka­dan­gi Vy­riau­sy­bė bu­vo pri­ta­ru­si 400, ti­kė­ki­mės, ji lai­ky­sis sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mų ir tik­rai ne­su­ma­žins.

Pra­šau, per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną S. Gent­vi­las.

S. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mas Va­liau, nors ir ką jūs sa­ky­si­te, ko­kius įsta­ty­mus pri­im­si­te, mes tu­ri­me pla­nuo­ti, šei­mos pla­nuo­ja sa­vo pa­ja­mas. Jei­gu jos me­tams ei­nant su­pran­ta, kad jų pa­ja­mos kei­sis į vir­šų že­myn pro­cen­tais, de­šim­ti­mis pro­cen­tų, – taip ne­ga­li vals­ty­bė pla­nuo­ti. Taip jūs, kaip Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas, ne­ga­li­te elg­tis ir sa­ky­ti, kad Vy­riau­sy­bė ir fi­nan­sų mi­nist­ras ne­pa­val­dūs ir ne­klau­so jū­sų. Keis­ki­te mi­nist­rus!

PIRMININKAS. Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną M. Ma­jaus­kas. Pra­šau.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ma­to­me aud­rin­gas li­be­ra­lų kal­bas ir pa­si­sa­ky­mus. Aš tą sie­ju tik su vie­nu da­ly­ku – pa­si­prie­ši­ni­mu di­des­niam dau­giau­sia už­dir­ban­čių žmo­nių ap­mo­kes­ti­ni­mui. Man at­ro­do, bu­vo pa­da­ry­ta klai­da, ku­rią tik­rai rei­kė­jo iš­tai­sy­ti, nes tie, ku­rie už­dir­ba de­šimt vi­du­ti­nių at­ly­gi­ni­mų, su­mo­ka ma­žiau mo­kes­čių ne­gu tie, ku­rie už­dir­ba pus­an­tro ar du vi­du­ti­nius at­ly­gi­ni­mus. Tą da­ly­ką rei­kė­jo tai­sy­ti. Mes tai sa­kė­me nuo pat pra­džių. Sma­gu, kad tai­so­te. O li­be­ra­lams siū­lau nesijaudin­ti ir su­si­rū­pin­ti ne tik dau­giau­sia už­dir­ban­čiais, bet ir so­cia­li­ne at­skir­ti­mi. Ačiū.

PIRMININKAS. T. To­mi­li­nas ir­gi? Pra­šau, per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną T. To­mi­li­nas.

T. TOMILINAS (LVŽSF). No­riu pri­min­ti vi­siems, kas klau­so li­be­ra­lų: ši­tos kro­ko­di­lo aša­ros mums vi­siš­kai ži­no­mos, vi­sa­da jie gi­na tur­tin­ges­nius. Da­bar la­bai daug kal­bės apie so­cia­li­nį tei­sin­gu­mą, bet re­a­ly­bė­je pa­žiū­rė­ki­te, kaip jie bal­suo­ja, už ką jie pa­si­sa­ko. Ačiū opo­zi­ci­nei par­ti­jai, ku­ri čia yra di­džiau­sia, kad su­pran­ta, kad kar­tais tai­so­mos klai­dos yra ge­ras žings­nis, ir mes tai da­ro­me kar­tu.

 

15.28 val.

Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mo Nr. I-2721 29, 61, 671, 68, 69 ir 70 straips­nių pa­kei­ti­mo įstaty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-3847, Sei­mo sta­tu­to „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo statu­to Nr. I-399 13 straips­nio pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-3848 (pa­tei­ki­mas)

 

PIRMININKAS. Ko­le­gos, ki­tas mū­sų dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-3847 ir Sei­mo sta­tu­to pa­kei­ti­mas. Kvie­čiu R. Kar­baus­kį. Ger­bia­mas ko­le­ga, pri­sta­ty­ki­te du pro­jek­tus: Sei­mo rin­ki­mų ir Sei­mo sta­tu­to. Pra­šau, ger­bia­mas ko­le­ga.

R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mas, skir­tin­gai nei Pre­zi­den­to rin­ki­mų ar Eu­ro­pos Par­la­men­to rin­ki­mų įsta­ty­mai, ne­nu­ma­to pa­pil­do­mų bal­sa­vi­mo vie­tų už­sie­ny­je įkū­ri­mo ga­li­my­bės, taip pat iš anks­to bal­suo­ja­ma Sei­mo rin­ki­muo­se tik dvi die­nas, o dėl Pre­zi­den­to ir Eu­ro­pos Par­la­men­to rin­ki­mų mes jau esa­me nu­spren­dę, kad iš­anks­ti­nis bal­sa­vi­mas vyks­ta pen­kias die­nas.

Pir­mas siū­ly­mas yra vi­sa tai su­vie­no­din­ti vi­suo­se rin­ki­mų įsta­ty­muo­se. Ir ki­tas pa­siū­ly­mas – kal­ba­ma apie pa­sau­lio lie­tu­vių vien­man­da­tę apy­gar­dą, dėl ku­rios mes jau esa­me pri­ėmę spren­di­mą, kad iš­rink­ti Sei­mo na­riai ga­lė­tų or­ga­ni­zuo­ti su­si­ti­ki­mus su rin­kė­jais, kad jiems tos ga­li­my­bės bū­tų už­tik­rin­tos, tai yra už­sie­ny­je esan­čios mū­sų at­sto­vy­bės tas ga­li­my­bes už­tik­rin­tų.

PIRMININKAS. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti pen­ki Sei­mo na­riai. Pir­mas klau­sia K. Gla­vec­kas. Ne­ma­tau. E. Pu­pi­nis. Pra­šau, ger­bia­mas ko­le­ga.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, kad už­sie­ny­je bal­suo­ti ir su­si­tik­ti žmo­nės ga­lės, vis­kas ge­rai, bet ar ne­ma­no­te, kad vis dėl­to rei­kė­jo da­ry­ti at­ga­li­nį žings­nį, kuo­met mes pa­da­rė­me per il­gus bal­sa­vi­mus. Iš tik­rų­jų ypač sa­vi­val­dy­bių ko­mi­si­jos su­lau­kia pro­ble­mų, nes tie žmo­nės, ku­rie yra ko­mi­si­jo­je, yra dir­ban­tys. Iš tik­rų­jų tos ko­mi­si­jos ta­po ga­na sil­pnos, sė­di po ke­lis žmo­nes, ne­ga­li vi­si sė­dė­ti. Ar vis dėl­to ne ge­riau bū­tų grįž­ti prie se­nos sis­te­mos, kai bu­vo ski­ria­ma po­rą die­nų, nes pir­mo­sios die­nos iš es­mės bū­na tuš­čios, iš tik­rų­jų vi­si at­ei­na pas­ku­ti­nė­mis die­no­mis? Ačiū.

R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš ne­drį­siu da­bar teig­ti, bet pa­sa­ky­siu sa­vo nuo­mo­nę, kaip man at­ro­do. Mes tuo spren­di­mu pa­di­di­no­me da­ly­vau­jan­čių skai­čių, aš esu tuo įsi­ti­ki­nęs iš to, kiek skai­čiau, do­mė­jau­si re­zul­ta­tais. Iš tik­rų­jų Pre­zi­den­to rin­ki­mų me­tu, gal tai Pre­zi­den­to rin­ki­mai, sun­ku pa­ly­gin­ti, kas bū­tų bu­vę Sei­mo rin­ki­mų me­tu, bet, man ro­dos, kad vis dėl­to ga­li­my­bė iš anks­to bal­suo­ti pen­kias die­nas yra tik­rai di­des­nė ga­li­my­bė ne­gu tas dvi. Ir pa­pras­čiau­siai… o dėl dar­bo, man at­ro­do, mū­sų vals­ty­bė ga­li šiuos da­ly­kus sau leis­ti ir už­tik­rin­ti to­kią ga­li­my­bę rin­kė­jams.

PIRMININKAS. Klau­sia J. Raz­ma. Pra­šau, ko­le­ga.

J. RAZMA (TS-LKDF). Aš pra­tę­siu ko­le­gos E. Pu­pi­nio klau­si­mą. Kai jūs ly­gi­no­te su Pre­zi­den­to rin­ki­mais, Pre­zi­den­to rin­ki­muo­se kaž­kaip ne­iš­ryš­kė­jo bal­sų pir­ki­mo or­ga­ni­za­vi­mas, ma­tyt, tie ke­li kan­di­da­tai yra so­li­dūs, rim­ti ir to ne­da­ro. De­ja, Sei­mo rin­ki­muo­se, kai bu­vo an­ks­čiau ke­lios iš­anks­ti­nio bal­sa­vi­mo die­nos, jų skai­čius kaip tik bu­vo iš es­mės su­ma­žin­tas dėl to, kad vyks­ta or­ga­ni­zuo­tas rin­kė­jų ve­ži­mas, bal­sų pir­ki­mas, įta­kos da­ry­mas ir taip to­liau. Ar vis dėl­to ne­pa­kak­tų pa­lik­ti tas dvi die­nas, tie­siog ak­ty­viau ra­gin­ti žmo­nes pa­si­nau­do­ti ta rin­ki­mų tei­se ir pa­siek­ti to di­des­nio da­ly­va­vi­mo, ne­su­ku­riant pa­pil­do­mų grės­mių dėl ma­no mi­nė­tų reiš­ki­nių. Ki­ta ver­tus, iš­ven­giant ir pa­pil­do­mo mo­kė­ji­mo rin­ki­mų ko­mi­si­jos na­riams už tas pa­pil­do­mas dar­bo die­nas.

R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pir­miau­sia, ger­bia­mas ko­le­ga, iš tik­rų­jų kal­bė­ti apie tai, kad mes tu­ri­me ap­ri­bo­ti Lie­tu­vos rin­kė­jų ga­li­my­bes bal­suo­ti iš anks­to iki dvie­jų die­nų, nes kaž­kur kaž­kas pa­pir­ki­nė­ja, tik­riau­siai nė­ra tas vi­sai tin­ka­mas ar­gu­men­tas. Tei­sin­giau, yra mū­sų ins­ti­tu­ci­jos, mū­sų vi­suo­me­nė, ku­rios, man at­ro­do, rei­kia kon­sta­tuo­ti, gy­do­si nuo ši­tų pro­ble­mų ir jų vis ma­žiau ir ma­žiau. Lie­ka džiaug­tis, kad tik­rai yra pa­žei­di­mų ma­žė­ji­mo ten­den­ci­ja. O šne­kant apie kaš­tus, tai vėl­gi pa­sa­ky­siu, kad, man at­ro­do, šio­je si­tu­a­ci­jo­je mū­sų vals­ty­bė yra pa­jė­gi su­mo­kė­ti už tas ke­lias pa­pil­do­mas die­nas.

PIRMININKAS. Klau­sia S. Gent­vi­las.

S. GENTVILAS (LSF). Svei­ki­nu su pro­jek­tu, bal­suo­siu už, ger­bia­mas Ra­mū­nai. Ko­dėl ne­pra­plė­tus idė­jos in­ter­ne­ti­niu bal­sa­vi­mu? Kas, kas, bet už­sie­ny­je gy­ve­nan­tys lie­tu­viai ne­ga­li at­va­žiuo­ti iki Va­šing­to­no iš ki­tų 50 vals­ti­jų. Laiš­kai ir­gi… Mes tu­rė­jo­me at­ve­jį per pas­ta­ruo­sius rin­ki­mus – ne­ant­spau­duo­ti į VRK at­ėjo iš pa­siun­ti­ny­bių. Ka­da mes pri­ei­si­me prie klau­si­mo, kad iš es­mės in­ter­ne­ti­nis bal­sa­vi­mas leis­tų įtrauk­ti tą Lie­tu­vos da­lį, ku­ri yra fi­ziš­kai ati­to­lu­si nuo Lie­tu­vos ir nuo mū­sų am­ba­sa­dų. Ačiū.

R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Jei­gu bū­tų ga­li­ma už­tik­rin­ti sau­gu­mą bal­sa­vi­mo iš anks­to ar rin­ki­mų die­ną elek­tro­ni­niu paš­tu, tai to­kiu at­ve­ju bū­tų ga­li­ma ir svars­ty­ti. Bet, kiek man yra ži­no­ma, kiek aš esu gir­dė­jęs, ne­ži­nau, ką jūs esa­te gir­dė­jęs, bet už­tik­rin­ti sau­gu­mą to­kio bal­sa­vi­mo nė­ra įma­no­ma. Ši­to­je si­tu­a­ci­jo­je be­lie­ka ti­kė­tis, kad klai­dų bus ma­žiau, bal­sa­vi­mo vie­tų bus dau­giau ir ati­tin­ka­mai žmo­nės re­gist­ruo­sis iš anks­to. La­bai džiau­giuo­si, kad da­ly­vau­jan­čių rin­ki­muo­se Lie­tu­vos pi­lie­čių pa­dau­gė­jo. Ti­kiuo­si, kad (…) iš­liks, ir tai yra pir­miau­sia dėl to, kad jie iš anks­to re­gist­ruo­ja­si, yra vi­sa tvar­ka, ir, aiš­ku, paš­to pro­ble­mos vie­nos ar ki­tos ša­lies ar klai­dos mū­sų am­ba­sa­dų, ti­kiuo­si, bus iš­spręs­tos.

PIRMININKAS. Ir pas­ku­ti­nis V. Bu­kaus­kas.

V. BUKAUSKAS (MSNG). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš į sa­vo klau­si­mą jau ga­vau at­sa­ky­mą. Lin­kiu sėk­mės.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas pra­ne­šė­jau. Žiū­ri­me už ir prieš. Se­kun­dė­lę. Už – A. Vin­kus. Ger­bia­mas ko­le­ga, ar tik­rai no­ri­te už pa­si­sa­ky­ti?

A. VINKUS (LSDDF). Taip. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, šį pa­va­sa­rį vy­kę rin­ki­mai pa­ro­dė, kad mes jau tu­ri­me di­de­lį elek­to­ra­tą už­sie­ny­je. Jis nu­si­tei­kęs ak­ty­viai bal­suo­ti ir at­ei­nan­čiuo­se Sei­mo rin­ki­muo­se. Tuo la­biau kad už­sie­nio lie­tu­viai tu­rės at­ski­rą rin­ki­mų apy­gar­dą, kaip jau kal­bė­jo, ir į Sei­mą rinks jiems at­sto­vau­jan­tį Sei­mo na­rį. Ži­nau, kad sa­vo at­sto­vo rin­ki­mai į Sei­mą la­bai mo­ty­vuos už­sie­nio lie­tu­vius bal­suo­ti ar­tė­jan­čiuo­se Sei­mo rin­ki­muo­se, už­sie­nio lie­tu­vių pi­lie­tiš­ku­mo ska­ti­ni­mas yra ge­riau­sia jų ry­šio su Lie­tu­va iš­lai­ky­mo ir stip­ri­ni­mo for­ma. Pri­ėmę siū­lo­mas Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mo pa­tai­sas, tik su­vie­no­din­si­me rin­ki­mus re­gu­liuo­jan­čius įsta­ty­mus ir su­da­ry­si­me ga­li­my­bes Lie­tu­vos pi­lie­čiams ak­ty­viau bal­suo­ti Sei­mo rin­ki­muo­se tiek Lie­tu­vo­je, tiek už­sie­ny­je, nes Pre­zi­den­to rin­ki­mų, rin­ki­mų į Eu­ro­pos Par­la­men­tą ir Re­fe­ren­du­mo įsta­ty­muo­se to­kios nuo­sta­tos jau įtvir­tin­tos. Su­da­ry­da­mi ga­li­my­bę pa­di­din­ti bal­sa­vi­mo vie­tų už­sie­ny­je skai­čių mes už­sie­ny­je gy­ve­nan­tiems lie­tu­viams su­da­ry­si­me są­ly­gas pa­to­giau ir kar­tu ak­ty­viau bal­suo­ti, ne­lei­si­me at­slūg­ti šį pa­va­sa­rį su­ki­lu­siai už­sie­nio lie­tu­vių pi­lie­tiš­ku­mo ban­gai.

Ger­bia­mie­ji, su­da­ry­ki­me są­ly­gas pa­sau­lio lie­tu­vių pi­lie­tiš­ku­mui to­liau aug­ti. Sa­vo ir pa­sau­lio lie­tu­vių var­du kvie­čiu bal­suo­ti už.

PIRMININKAS. Ko­le­gos, bal­suo­ja­me. Kas už tai, kad po pa­tei­ki­mo bū­tų pri­tar­ta Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mo pro­jek­tui ir Sei­mo sta­tu­to pa­kei­ti­mui, bal­suo­ja už, kas ma­no ki­taip – bal­suo­ja prieš ar­ba su­si­lai­ko.

Bal­sa­vo 96 Sei­mo na­riai: už – 86, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 10. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta.

Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas. Nu­ma­to­ma svars­ty­ti lap­kri­čio 21 die­ną. Ir dėl Sei­mo sta­tu­to pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas, o pa­pil­do­mas – Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas.

 

15.36 val.

Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mo Nr. I-2721 98 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP- 2595, Pre­zi­den­to rin­ki­mų įsta­ty­mo Nr. I-28 3 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-2596, Rin­ki­mų į Eu­ro­pos Par­la­men­tą įsta­ty­mo Nr. IX-1837 96 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-2597, Sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų rinkimų įsta­ty­mo Nr. I-532 90 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-2598 (pateikimas)

 

Ki­tas mū­sų dar­bo­tvarkės klau­si­mas. Kvie­čiu į tri­bū­ną mū­sų ko­le­gą Z. Je­dins­kį dėl vi­sų ly­di­mų­jų tei­sės ak­tų – Sei­mo rin­ki­mų, Pre­zi­den­to, Eu­ro­pos Par­la­men­to, Sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų rin­ki­mų įsta­ty­mų pro­jek­tų. Pra­šau, ger­bia­mas ko­le­ga.

Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, pro­jek­tų tiks­las – vi­suo­se rin­ki­mų įsta­ty­muo­se su­de­rin­ti kan­di­da­tų prie­vo­lę vie­šai pa­skelb­ti, jei­gu ne pa­gal sa­vo kil­mės vals­ty­bės na­rės už­duo­tis yra są­mo­nin­gai ben­dra­dar­biau­ja­ma su ki­tos vals­ty­bės spe­cia­lio­sio­mis tar­ny­bo­mis. Taip pat už­tik­rin­ti, kad rin­ki­mų įsta­ty­mai ne­pri­eš­ta­rau­tų Lie­tu­vos Res­pub­li­kos as­me­nų, slap­ta ben­dra­dar­bia­vu­sių su bu­vu­sios SSRS spe­cia­lio­sio­mis tar­ny­bo­mis, re­gist­ra­ci­jos, pri­si­pa­ži­ni­mo, įskai­tos ir pri­si­pa­ži­nu­sių­jų ap­sau­gos įsta­ty­mo nuo­sta­to­ms. Šiuo me­tu rin­ki­mų įsta­ty­muo­se nė­ra su­de­rin­ti rei­ka­la­vi­mai kan­di­da­tams pa­teik­ti in­for­ma­ci­ją rin­kė­jams apie ben­dra­darbia­vi­mą su už­sie­nio vals­ty­bių spe­cia­lio­sio­mis tar­ny­bo­mis. Kai kur rei­ka­lau­ja­ma rin­kė­jams nu­ro­dy­ti ben­dra­dar­bia­vi­mą tik su ke­tu­rio­mis už­sie­nio vals­ty­bių tar­ny­bo­mis. Ki­tur ne­rei­ka­lau­ja­ma rin­kė­jams nu­ro­dy­ti ben­dra­dar­bia­vi­mo fak­to.

Pri­ėmus įsta­ty­mų pa­tai­sas bū­tų už­tik­rin­ta, kad kan­di­da­tui nu­slė­pus nuo rin­kė­jų slap­to ben­dra­dar­bia­vi­mo su už­sie­nio vals­ty­bės spe­cia­lio­sio­mis tar­ny­bo­mis fak­tus man­da­tas bū­tų pa­nai­ki­na­mas Rin­ki­mų įsta­ty­mo nu­sta­ty­ta tvar­ka.

Ačiū. Pra­šau pri­tar­ti pa­teik­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui.

PIRMININKAS. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti A. Skar­džius. Pra­šom, ger­bia­mas ko­le­ga.

A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Iš­ties bu­vu­sių ka­gė­bis­tų tur­būt ne­bū­na, kaip ir ki­tų tar­ny­bų bu­vu­sių at­sto­vų. Jūs sa­vo spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je kal­bė­jo­te ir ro­dė­te skaid­res čia pra­ėju­sią sa­vai­tę, kad du Sei­mo na­riai, pa­sak kai ku­rių šal­ti­nių, dir­bo ki­tų vals­ty­bių tar­ny­boms. Ką jūs pla­nuo­ja­te ini­ci­juo­ti dėl šių ko­le­gų Sei­mo na­rių? Ro­dos, po­nas V. Ba­kas ir po­nas L. Kas­čiū­nas bu­vo pa­mi­nė­ti.

Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Ačiū už klau­si­mą. Vi­suo­se įsta­ty­mų pro­jek­tuo­se yra sa­ki­nys, kad kan­di­da­tai į Pre­zi­den­tus, kan­di­da­tai į Sei­mo na­rius, kan­di­da­tai į sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rius, taip pat kan­di­da­tai į Eu­ro­pos Par­la­men­tą tu­ri pa­skelb­ti ne tik apie ben­dra­dar­bia­vi­mą su bu­vu­sios SSRS spe­cia­lio­sio­mis tar­ny­bo­mis, bet ir su ki­tų už­sie­nio vals­ty­bių ati­tin­kan­čio­mis tar­ny­bo­mis ne pa­gal Lie­tu­vos Res­pub­li­kos už­duo­tis.

PIRMININKAS. Ačiū, jūs at­sa­kė­te. Už – P. Urb­šys. Pra­šau, Po­vi­lai.

P. URBŠYS (MSNG). Aš tik­rai esu už, kad tai, kas yra sle­pia­ma, bū­tų iš­trauk­ta į die­nos švie­są. Bet yra toks la­bai dvi­pras­miš­kas įspū­dis, nes ini­cia­to­rius dar kar­tą no­ri į Sei­mo dar­bo­tvarkę įra­šy­ti klau­si­mą, su­si­ju­sį su tais, ku­rie yra pri­si­pa­ži­nę.

Man at­ro­do, iš tik­ro toks sau­gik­lis tu­rė­tų bū­ti ir tiems, ku­rie pri­si­pa­ži­no ir ne­pri­si­pa­ži­no, bet kar­tu, man at­ro­do, rei­kė­tų dar pa­tiks­lin­ti svars­ty­mo me­tu, ar da­bar­ti­nė įsta­ty­mo nuo­sta­ta ne­ap­ima ir pri­si­pa­ži­nu­sių, kad jie yra nu­ro­dę ben­dra­dar­bia­vi­mą.

PIRMININKAS. Ge­rai. Su­pra­tau. Bal­suo­ja­me, ko­le­gos. Kas už tai, kad po pa­tei­ki­mo bū­tų pri­tar­ta įsta­ty­mų pro­jek­tams, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip – prieš ar­ba su­si­lai­ko­te. Bal­suo­ja­me.

Bal­sa­vo 88: už – 79, prieš – 1, su­si­lai­kė 8. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta. Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mas – Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas. Nu­ma­to­ma svars­ty­ti šių me­tų lap­kri­čio 21 die­ną.

 

15.41 val.

Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mo Nr. I-2721 41 ir 89 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-3737 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas mū­sų dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-3737. Kvie­čiu S. Gent­vi­lą į tri­bū­ną.

S. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, no­rė­čiau pa­teik­ti Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mo 41 ir 89 straips­nių pa­kei­ti­mus. Iš tik­rų­jų vi­sa­me pa­sau­ly­je vyks­ta taip, kad žmo­nių nuo­mo­nė įvai­rė­ja, par­ti­jų ir at­sto­vų skai­čius di­dė­ja. Mes jau se­niai iš­žen­gė­me iš tos tra­di­ci­nės po­li­to­lo­gi­nės vi­suo­me­nės, ku­riai at­sto­va­vo ar­ba ku­rią for­ma­vo Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė, ypač šio­mis die­no­mis, kai ma­to­me, kad Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė iš tik­rų­jų iš­gy­ve­na kla­si­ki­nės de­mo­kra­tijos kri­zę. Ten, kur, at­ro­do, bū­da­vo de­ši­nie­ji ir kai­rie­ji aiš­kūs, da­bar ma­to­me, kad net ir il­gą is­to­ri­ją tu­rin­čios par­ti­jos sky­la, ir tai yra simp­to­miš­ka, nes tai ga­lio­ja ir vi­sai Ry­tų Eu­ro­pai, ir vi­sam pa­sau­liui net ir dvi­par­ti­nė­se sis­te­mo­se.

Šio įsta­ty­mo es­mė yra to­kia, kad iš es­mės Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­me siū­lo­ma su­vie­no­din­ti pa­te­ki­mo į par­la­men­tą kar­te­lę par­ti­joms, ko­mi­te­tams, ko­a­li­ci­joms sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bo­se tai­ko­ma pro­por­ci­ja – vie­to­je da­bar ga­lio­jan­čios 5 % par­ti­joms ir 7 % ko­a­li­ci­joms pa­te­ki­mo kar­te­lės tai­ky­ti to­kią pa­čią pa­te­ki­mo į par­la­men­tą kar­te­lę kaip ir sa­vi­val­dos rin­ki­muo­se pa­te­ki­mo į sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bą, tai yra 4 % ir 6 % ko­a­li­ci­joms.

Kar­tu siū­lo­ma, kad par­ti­jos ar­ba są­ra­šai, ku­rie ne­su­rink­tų… Da­bar­ti­nia­me Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­me yra nu­ma­ty­ta, kad par­ti­jos ir są­ra­šai, ku­rie ne­su­ren­ka 3 % rin­kė­jų bal­sų, pra­ran­da rin­ki­mų už­sta­tą. Šiuo at­ve­ju Rin­ki­mų įsta­ty­me mes siū­lo­me su­ma­žin­ti iki 2 %. Tu­rint ome­ny, kad ma­žo­sios po­li­ti­nės par­ti­jos ar­ba ju­dė­ji­mai ir taip ne­gau­na biu­dže­ti­nės do­ta­ci­jos ar­ba re­tai ga­li į ją pre­ten­duo­ti, ši­tas fi­nan­si­nis nu­skaus­mi­ni­mas yra ypač ža­lin­gas nau­jai pra­de­dan­čioms veik­lą po­li­ti­nėms par­ti­joms. Ši­tas su­ma­ži­ni­mas, pa­te­ki­mo į Sei­mą kar­te­lės nu­lei­di­mas 1 % lem­tų, kad pa­gal da­bar­ti­nį gy­ven­to­jų ir rin­kė­jų skai­čių 4 % rin­kė­jų ati­tik­tų 59 tūkst. rin­kė­jų. Pa­ly­gi­ni­mas – vi­sa­me Pa­ne­vė­žy­je yra re­gist­ruo­ta maž­daug tiek rin­kė­jų. Tai­gi kal­bė­ti apie tai, kad su­si­frag­men­tuos par­la­men­tas, ne­la­bai bū­tų ga­li­ma, nes tam, kad pa­tek­tum į par­la­men­tą kaip par­ti­ja ar­ba kaip ju­dė­ji­mas, tu­rė­tum su­rink­ti bent vi­so Pa­ne­vė­žio bal­so tei­sę tu­rin­čių as­me­nų skai­čių šim­tu pro­cen­tų.

Pa­bai­goje, prieš at­sa­ky­da­mas į jū­sų klau­si­mus, no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad ne, tai nė­ra kaž­kas ypač že­mo. Štai pa­vyz­džiai. Aust­ri­jo­je taip pat ga­lio­ja 4 % ri­ba, Nor­ve­gi­jo­je taip pat ga­lio­ja 4 % pa­te­ki­mo į par­la­men­tus ri­ba, Da­ni­jo­je ga­lio­ja vos 2 %, o Olan­di­jo­je – 0,67 % ri­ba tam, kad pa­tek­tų vie­nas ar ki­tas są­ra­šas į na­cio­na­li­nį par­la­men­tą.

Mie­lai at­sa­ky­siu į jū­sų klau­si­mus. Ma­nau, kad tai yra nau­din­gas pa­siū­ly­mas mū­sų jau­nai de­mo­kra­tijai.

PIRMININKAS. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti pen­ki Sei­mo na­riai. Klau­sia E. Pu­pi­nis. Pra­šau, ger­bia­mas ko­le­ga.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Jūs sa­kė­te, kad sten­gia­tės su­vie­no­din­ti, ta­čiau, kal­bant apie 2 %, jūs at­virkš­čiai – nu­lei­džia­te kar­te­lę. Tai reiš­kia, kad gal­būt iš tik­rų­jų at­si­ras daug ri­zi­kuo­jan­čių są­ra­šų, par­ti­jų, par­ti­jė­lių, ku­rios ban­dys pa­tek­ti. Ar jūs ma­no­te, kad la­bai mar­gas par­la­men­tas yra ver­ty­bė, nes po to tu­ri­me daug pro­ble­mų dėl idė­jų įgy­ven­di­ni­mo? Ir da­bar ma­to­me, kad su­si­da­ro at­ski­ros frak­ci­jos, ku­rios re­ke­tuo­ja pa­grin­di­nę frak­ci­ją. Ar tai pri­de­da tam tik­rų pliu­sų Sei­mui ar mi­nu­sų? Ačiū.

S. GENTVILAS (LSF). Taip, ir Tei­sės de­par­ta­men­tas yra iš­reiš­kęs tą pa­čią pa­sta­bą kaip ir jūs dėl rin­ki­mų už­sta­to su­ma­ži­ni­mo. Čia iš tik­rų­jų dis­ku­tuo­ti­na nor­ma. Svars­ty­mo me­tu, ma­nau, bū­tų ga­li­ma pa­si­žiū­rė­ti, ar par­ti­jos ne­tu­rė­tų mo­kė­ti… na, tu­rė­tų lik­ti prie 3 % per­žen­gi­mo ri­ba, kad ne­pra­ras­tų už­sta­to.

Bet, kal­bant apie par­la­men­tą, ir šio­je ka­den­ci­jo­je ma­to­me, kad net di­džiau­sios par­ti­jos sky­la, nuo to nė­ra nie­kas ap­sau­go­tas. O rin­kė­jo va­lia yra, man at­ro­do, kur kas svar­bes­nė ne­gu par­ti­jų už­si­kon­ser­va­vi­mas ir pa­sa­ky­mas, kad ma­žos par­ti­jė­lės tu­rė­tų ne­ri­zi­kuo­ti, kaip jūs var­di­na­te. Man at­ro­do, kaip tik mes tu­rė­tu­me at­si­žvelg­ti į rin­kė­jų va­lią ir leis­ti jiems bū­ti at­sto­vau­ja­miems ir ma­žes­nių po­li­ti­nių da­ri­nių.

PIRMININKAS. K. Gla­vec­ko ne­ma­tau. M. Ma­jaus­kas. Pra­šau, ko­le­ga.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­ma­sis pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, aš su­pran­tu, kad su­si­skal­džiu­siems li­be­ra­lams ky­la la­bai rim­tų iš­šū­kių, bet ar ne pa­pras­čiau bū­tų at­si­sės­ti su A. Ar­mo­nai­te, R. Ši­ma­šiu­mi, at­si­pra­šy­ti vie­niems ki­tų, at­si­pra­šau, ir su V. Čmi­ly­te-Niel­sen, su­si­tar­ti, su­si­tai­ky­ti ir tuo­met ne­rei­kės keis­ti įsta­ty­mų, ne­rei­kės leis­ti že­miau ri­bų, vi­si pa­tek­si­te į Sei­mą ir kar­tu lai­min­gai gy­ven­si­te?

S. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Ger­bia­mas My­ko­lai, prieš pus­me­tį nu­te­kė­ju­sio­je kon­ser­va­to­rių slap­to­je stra­te­gi­jo­je bu­vo tiks­las kaip tik mus skal­dy­ti, to­dėl vie­ši jū­sų pa­reiš­ki­mai, at­ro­do, yra prie­šin­gi tam, kas pa­ra­šy­ta jū­sų par­ti­jos stra­te­gi­jo­je. Bet tai iš tik­rų­jų ne­su­si­ję su li­be­ra­lų skal­dy­mu­si ar so­cial­de­mok­ra­tų skal­dy­mu­si, nė vie­na par­ti­ja, ir jū­sų taip pat, nė­ra ap­sau­go­ta nuo ski­li­mo. Pas­ta­rie­ji įvy­kiai, nes iš­mes­ta ke­le­tas žmo­nių iš par­ti­jos, tai įro­do.

Man at­ro­do, jei­gu mes tu­ri­me dis­ku­tuo­ti apie Sei­mo rin­ki­mus ir da­bar yra me­tas dis­ku­tuo­ti, tai rei­kė­tų at­ver­ti pla­čią po­li­to­lo­gi­nę dis­ku­si­ją, ku­ri, aš ma­nau, svars­ty­mo me­tu bus ga­li­ma. Iš tik­rų­jų kvie­čiu pa­lai­ky­ti spren­di­mą.

PIRMININKAS. Kvie­čiu J. Raz­mą už­duo­ti klau­si­mą.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mas ko­le­ga, aš su­tin­ku, kad ga­li­ma pa­dis­ku­tuo­ti dėl rin­ki­mų bar­je­rų. Bet kaip jums at­ro­do, ar šiuo at­ve­ju ne ge­riau bū­tų, kad to­kį pro­jek­tą teik­tų at­sto­vas ku­rios nors par­ti­jos, ku­ri ne­tu­ri ko­vo­ti su tuo rin­ki­mų bar­je­ru pa­gal so­cio­lo­gi­nių ty­ri­mų re­zul­ta­tus? Da­bar ga­li at­ro­dy­ti, kad čia esa­ma ko­kio nors vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų kon­flik­to, nes šian­dien, jūs tur­būt su­tik­si­te, taip jau yra, kad jū­sų par­ti­ja ne­la­bai to­li nuo to eg­zis­tuo­jan­čio bar­je­ro. Ar ne­ban­dė­te kal­bė­ti su di­džių­jų par­ti­jų at­sto­vais, gal kas ga­lė­tų teik­ti, ta­da gal mes kaip nors ki­taip žiū­rė­tu­me į tą ini­cia­ty­vą?

S. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mas Jur­gi, aš su­pran­tu jū­sų šio­kią to­kią iro­ni­ją, bet Sei­mo man­da­tas yra lais­vas, Sei­mo na­rys tu­ri ini­cia­ty­vos tei­sę. An­tra ver­tus, per pas­ta­ruo­sius ket­ve­rius rin­ki­mus Li­be­ra­lų są­jū­dis vi­sa­da 2 % vir­ši­jo vi­suo­me­nės ap­klau­sos prog­no­zes. Aš ma­nau, tai yra… Jei­gu jūs kon­kre­čiai tai­ko­te į li­be­ra­lus, tai mū­sų rin­kė­jas, kai jam pa­skam­bi­na vi­suo­me­nės ap­klau­sos da­ry­to­jas ar su­da­ry­to­jas, ne­tu­ri lai­ko at­sa­ki­nė­ti į klau­si­mus, nes yra už­si­ė­męs dar­bais. Mes vi­sa­da, vi­sa­da Li­be­ra­lų są­jū­dis pa­ro­dy­da­vo ge­res­nius re­zul­ta­tus, ne­gu bu­vo pro­g­no­zuo­ja­ma. Su jū­sų pil­ko­mis prog­no­zė­mis, de­ja, li­be­ra­lams ne pa­ke­liui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ge­rai, klau­sia J. Džiu­ge­lis.

J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Dė­ko­ju. Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, aš iš tie­sų esu ša­li­nin­kas par­ti­nės sis­te­mos ir to stip­ri­ni­mo. Ma­no klau­si­mas. Ži­no­te, da­bar iš tie­sų yra to­kia ten­den­ci­ja, kad at­si­ran­da vie­nas ki­tas ryš­kes­nis po­li­ti­nis vei­kė­jas ir ji­sai ku­ria par­ti­ją. La­bai blo­ga prak­ti­ka, kai tos par­ti­jos po to nu­kryps­ta nuo ver­ty­bi­nės li­ni­jos ir su­ra­di­ka­lė­ja. Ma­no klau­si­mas yra, ar ši­tas jū­sų pa­siū­ly­mas ne­at­ver­tų ke­lio į par­la­men­tą ra­di­ka­lioms par­ti­joms ir ar tai ne­pa­blo­gin­tų bū­tent de­mo­kra­tijos Lie­tu­vo­je, kai par­ti­nė sis­te­ma iš es­mės iš­si­gim­tų. Ačiū.

S. GENTVILAS (LSF). La­bai gi­lus klau­si­mas, sun­ku į jį at­sa­ky­ti per mi­nu­tę ar dvi. Bet žvel­giant į Eu­ro­po­je ra­di­ka­lė­jan­čias idė­jas, tai jos vi­sų pir­ma ky­la dėl to, kad tra­di­ci­nės po­li­ti­nės par­ti­jos ne­su­ge­ba įveik­ti in­teg­ra­ci­jos iš­šū­kių, kai mai­šo­si vi­suo­me­nės ir ci­vi­li­za­ci­jos jų ša­ly­se, kai mes pa­ti­ria­me so­cia­li­nę at­skir­tį ir da­lis vi­suo­me­nės jau­čia­si, kad esa­mos par­ti­jos ne­at­sto­vau­ja, ir ta­da kaž­kas, daug ža­dan­tis sa­vo ver­slo sėk­me, ban­dys įro­dy­ti di­de­lius po­ky­čius vi­suo­me­nė­je. Mes ir­gi nuo to ne­sa­me ap­gin­ti, bet tai nė­ra 4–5 % klau­si­mas, tai yra la­biau ar tra­di­ci­nės par­ti­jos su­ge­ba su­si­do­ro­ti su iš­šū­kiais vi­suo­me­nė­je. Mes ma­to­me, net Skan­di­na­vi­jo­je, kur bal­sa­vi­mo tei­se nau­do­ja­si 90 %, šian­dien ly­de­riau­ja ra­di­ka­lios par­ti­jos, nes tra­di­ci­nės par­ti­jos ne­už­si­i­ma ši­tuo. Ir joms prog­no­zės jau yra vir­ši­jan­čios 20 % rin­kė­jų pa­si­ti­kė­ji­mą, ir čia nė­ra 4–5 % klau­si­mas, o es­mi­nis, ar par­ti­jos at­lie­pia rin­kė­jų va­lią.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga. Už – V. Si­mu­li­kas. Pra­šau.

V. SIMULIK (LVŽSF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Mie­li ko­le­gos, tei­sė žmo­gui pa­si­rink­ti, tei­sė tu­rė­ti sa­vo po­zi­ci­ją, nuo­mo­nę, fi­lo­so­fi­ją, gal kar­tais ir ne­pa­tin­kan­čią tra­di­ci­nių par­ti­jų at­sto­vams ar­ba tu­rin­tiems ypa­tin­gus ver­ty­bi­nius ver­ti­ni­mus… tai, ma­ny­čiau, nie­ka­da ne­ga­li­ma eli­mi­nuo­ti pi­lie­čio, žmo­gaus, as­mens, ku­ris tu­ri nuo­mo­nę to­kią, ko­kią vals­ty­bė, vyk­dy­da­ma po­li­ti­ką, tiek vi­daus, tiek iš­orės, su­for­muo­ja vi­suo­me­nei. Ne­leis­ti jam pa­si­rin­k­ti ir ap­ri­bo­ti jo tei­sę tu­rė­ti sa­vo at­sto­vus, ma­ny­čiau, yra ne­to­le­ruo­ti­na. Sa­vai­me aiš­ku, jei­gu tai bū­tų 2 % ar­ba 1,5 %, kaip pa­mi­nė­jo apie Olan­di­ją, kad že­miau 1 %, ne­to­le­ruo­čiau ir ši­to da­ly­ko, nes tai jau per daug že­mas slenks­tis. Bet ku­riuo at­ve­ju ir po­li­ti­kai, ei­nan­tys į rin­ki­mus, tu­ri tu­rė­ti sa­vo su­pra­ti­mą ir aiš­ki­ni­mą, kaip val­dys, jei­gu gaus val­džią, kaip jie įsi­vaiz­duo­ja san­da­rą, kaip jie įsi­vaiz­duo­ja prin­ci­pus, vie­šą­jį ad­mi­nist­ra­vi­mą ir vi­sa ki­ta.

Tai­gi, mie­li ko­le­gos, siū­ly­čiau pa­lai­ky­ti ir dis­ku­tuo­jant tik­rai pra­plės­ti aki­ra­tį. Tuo la­biau kad tei­kė­jas pa­mi­nė­jo, kad vi­suo­me­ni­niai rin­ki­mų ko­mi­te­tai ga­lės ei­ti. Jie, ko­mi­te­tai, ne­ga­lės, nes vie­nin­te­liai rin­ki­mai, į ku­riuos ne­ga­li ei­ti sa­va­ran­kiš­kos, ne­par­ti­nės struk­tū­ros, yra Sei­mo rin­ki­mai. Tiek į sa­vi­val­dą, tiek į Eu­ro­pos Par­la­men­tą – tai yra tei­sė, pa­lik­ta žmo­nėms, lais­vai ku­rian­tiems (…). O Sei­mo rin­ki­muo­se jie yra izo­liuo­ti. Ačiū.

PIRMININKAS. Klau­sia… At­si­pra­šau. Prieš – J. Raz­ma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, aš ma­nau, kad svar­bi ver­ty­bė yra rin­ki­mų sis­te­mos sta­bi­lu­mas ir jo­je nu­sta­ty­ti bar­je­rai yra vie­na iš svar­bes­nių nuo­sta­tų. Aš ma­nau, ži­no­da­mi tą nuo­sta­tą, dau­ge­lis po­li­ti­nių par­ti­jų iš anks­to pla­nuo­ja sa­vo per­spek­ty­vą, ėji­mą į rin­ki­mus, su­da­ro ko­a­li­ci­jas ir taip spren­džia sa­vo si­tu­a­ci­ją. Toks kei­ti­nė­ji­mas tų bar­je­rų kaip tik de­sta­bilizuoja tą sis­te­mą ir, kaip čia bu­vo ko­le­gų klau­si­muo­se mi­nė­ta, ga­li pa­ska­tin­ti kur­tis įvai­rias ra­di­ka­lias gru­puo­tes, ku­rioms vis ma­žė­jan­tis rin­ki­mų bar­je­ras ga­li at­ro­dy­ti leng­viau įvei­kia­mas. Tai aš siū­lau to kei­ti­mo ne­da­ry­ti, tuo la­biau kad da­bar­ti­nis bar­je­ras, kaip ma­to­me, už­tik­ri­na, kad į Sei­mą pa­ten­ka še­šios, sep­ty­nios par­ti­jos pa­gal są­ra­šą. Ga­li pa­tek­ti ir dar dau­giau, tai tik­rai ne ri­ba. Ir to, tik­rai ma­nau, pa­kan­ka, kad at­spin­dė­tų ir vi­suo­me­nės pa­žiū­rų vi­są spek­trą, ir idė­jų įvai­ro­vę. Tai­gi ne­siū­lau to­kių spren­di­mų, ku­rie ves­tų link di­des­nio po­li­ti­nės sis­te­mos frag­men­tiš­ku­mo, su­si­skal­dy­mo, nes iš­ties tai ne­su­tei­kia ir bū­si­moms ko­a­li­ci­joms to sta­bi­lu­mo, kai jas rei­kia kur­ti iš daug ma­žų da­ri­nių. To­dėl kvie­čiu su­si­lai­ky­ti ar­ba bal­suo­ti prieš.

PIRMININKAS. Ko­le­gos, nuo­mo­nės už, prieš iš­sa­ky­tos. Pa­žiū­rė­si­me, ar pil­koms prog­no­zėms lem­ta iš­si­pil­dy­ti. Bal­suo­ja­me, ko­le­gos. Kas už tai, kad po pa­tei­ki­mo bū­tų pri­tar­ta, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip – prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vo 84 Sei­mo na­riai: už – 61, prieš – 6, su­si­lai­kė 17. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta.

Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mas – Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas. Pla­nuo­ja­ma svars­ty­ti lap­kri­čio 21 die­ną.

Ki­tas mū­sų dar­bo­tvarkės klau­si­mas – pro­jek­tas Nr. XIIIP-3349. L. Kas­čiū­no ne­ma­tau.

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – pro­jek­tas Nr. XIIIP-3694. J. Ja­ru­čio ir­gi ne­ma­tau. Abu mū­sų ko­le­gos yra iš­vy­kę.

Ką gi, ko­le­gos, pa­reiš­ki­mų nė­ra. Kvie­čiu re­gist­ruo­tis.

Už­si­re­gist­ra­vo 83 Sei­mo na­riai.

Ge­ro jums li­ku­sio va­ka­ro. (Gon­gas)


* Santrumpų reikšmės: LGF – frakcija „Lietuvos gerovei“; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.