LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMo NR. VIII-1316 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO

įstATYMO PROJEKTO

2024-04-08 Nr. XIVP-3579

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabas.

1. Pagal projekto 1 straipsniu keičiamo Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir keičiamas įstatymas) 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą į valstybės tarnautojų pareigas galėtų būti priimami ne tik Lietuvos Respublikos piliečiai, bet ir Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę ar valstybės Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos narės pilietybę turintys asmenys, mokantys valstybinę lietuvių kalbą pagal Vyriausybės nustatytas kalbos mokėjimo kategorijas.

                 Vertinant šį projektu siūlomą teisinį reguliavimą pirmiausia atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo formuojamą oficialiąją konstitucinę doktriną, aiškinant Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatą „Piliečiai turi teisę <...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ yra pažymėjęs, kad „kai kurios Konstitucijos nuostatos, įtvirtinančios Lietuvos Respublikos piliečių teises, taip pat ir Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostata „Piliečiai turi teisę <...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, gali būti aiškinamos plečiamai, t. y. taip, kad sąvoka „pilietis“ apimtų ne tik Lietuvos Respublikos piliečius, bet ir užsienio valstybių piliečius bei asmenis be pilietybės. Tačiau tai nereiškia, kad užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės gali šias teises, taip pat ir teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, visais atvejais įgyvendinti savaime, remdamiesi vien Konstitucija, nes įstatymų leidėjas turi įgaliojimus, vykdydamas Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, remdamasis atitinkamomis tarptautinėmis sutartimis, nustatyti tokių teisių įgyvendinimo sąlygas ir tvarką. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 48 straipsnio 2 dalį užsieniečių darbą Lietuvos Respublikoje reguliuoja įstatymas. Kadangi piliečio konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą yra kiekvieno asmens konstitucinės teisės laisvai pasirinkti darbą atmaina, tai įstatymu gali būti nustatytos ir užsienio valstybių piliečių bei asmenų be pilietybės stojimo į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą sąlygos ir tvarka, kylančios iš Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų, tarptautinių sutarčių, kurios savo ruožtu turi neprieštarauti Konstitucijai.  Šiame kontekste pažymėtina, kad atitinkami Lietuvos Respublikos tarptautiniai įsipareigojimai kyla iš šalies narystės Europos Sąjungoje, kuri konstituciškai yra patvirtinta Konstitucijos sudedamąja dalimi – Lietuvos Respublikos konstituciniu aktu „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos tarptautiniai įsipareigojimai užtikrinti laisvą asmenų judėjimą kyla ne tik iš 2003 m. Stojimo į Europos Sąjungą sutarties, bet ir iš kitų Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių – Europos ekonominės erdvės susitarimo ir Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo. Atsižvelgiant į tai, teikiamą projektą būtų galima praplėsti nuostatomis, pagal kurias į valstybės tarnautojų pareigas galėtų būti priimami ne tik kitų Europos Sąjungos valstybių narių, bet ir kitų Europos ekonominės erdvės dalyvių ar Šveicarijos konfederacijos piliečiai.

                 Kiek tai susiję su galimybe tapti valstybės tarnautojais Šiaurės Atlanto sutarties  organizacijos narių piliečiams, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tai yra kitokio pobūdžio tarptautinė sutartis, kurios tikslas – politinėmis ir karinėmis priemonėmis užtikrinti savo narių laisvę ir saugumą. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau aptartą oficialiąją Konstitucinio Teismo doktriną, Lietuvos Respublika pagal Šiaurės Atlanto sutartį nėra prisiėmusi jokių tarptautinių įsipareigojimų, kuriuos, be kita ko, reikėtų įgyvendinti Valstybės tarnybos įstatymu.

                 Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, o taip pat į tai, kad Lietuvos Respublika yra tiek Europos Sąjungos valstybė narė, tiek ir Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvė, siūlytume tikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą taip, kad į valstybės tarnautojų pareigas galėtų būti priimami asmenys, turintys Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvės ar Šveicarijos konfederacijos pilietybę ir mokantys valstybinę lietuvių kalbą pagal Vyriausybės nustatytas kalbos mokėjimo kategorijas.

                 2. Atsižvelgiant į projektu siūlomus pakeitimus, kartu turėtų būti keičiamas ir Valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punktas, numatant atitinkamą atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindą (dabar numatytas atleidimas iš valstybės tarnautojo pareigų, jeigu asmuo praranda Lietuvos Respublikos pilietybę).

                 3. Projekto pavadinime vietoj žodžių „tarnybos įstatymas“ įrašytini žodžiai „tarnybos įstatymo“.

                 4. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Vidaus reikalų ministerija formuoja valstybės politiką valstybės tarnybos valdymo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, manytina, kad dėl siūlomo reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.

Departamento direktorius                                                                                     Dainius Zebleckis

I. Gaisrytė, tel. (0 5) 5 209 6376, e. p. [email protected]

I. Šambaraitė, tel. (0 5) 5 209 6850, el. p. [email protected]

L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5) 5 209 6055, el. p. [email protected]