Projektas Nr. XIVP-3402(2)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO NR. I-1593 PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2024 m. d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 2 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:

„19. Privalomoji karo tarnyba – karo prievolininko atliekama privalomoji pradinė karo tarnyba, tarnyba rezerve ar tarnyba paskelbus mobilizaciją.“

2. Papildyti 2 straipsnį nauja 21 dalimi:

„21. Rezervo karys – karo prievolininkas, pašauktas į kitą tarnybą rezerve.“

3. Buvusias 2 straipsnio 21 ir 22 dalis laikyti atitinkamai 22 ir 23 dalimis.

3. Papildyti 2 straipsnį nauja 23 dalimi:

„23. Tarnyba rezerve – tarnyba aktyviajame rezerve ir į kitą tarnybą rezerve paskirtų karo prievolininkų atliekama privalomoji karo tarnyba.“

4. Buvusią 23 dalį laikyti 24 dalimi.“

2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) pagrindinio karinio parengtumo neįgiję asmenys, kai jiems sukanka 60 metų, išskyrus norą atlikti kitą tarnybą rezerve pareiškusius asmenis;“.

3 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas

Papildyti 4 straipsnio 2 dalį 6 punktu:

„6) dalyvavus ne mažiau kaip 9 metus kitoje tarnyboje rezerve organizuojamuose mokymuose ir pratybose ir kariuomenės vadui ar jo įgaliotam asmeniui priėmus sprendimą, kad įgytas pagrindinis karinis parengtumas, arba atliekant šią tarnybą baigus mokymus, skirtus pagrindiniam kariniam parengtumui įgyti.“

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-05:

Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad ne pačios pratybos ar mokymai turėtų trukti 9 metus, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 6 punkte vietoj formuluotės „dalyvavus ne mažiau kaip 9 metus“ įrašytina formuluotė „ne mažiau kaip 9 metų laikotarpyje dalyvavus“. Be to, šiame punkte vietoj žodžių „šią tarnybą“ įrašytini žodžiai „kitą tarnybą rezerve“, o prieš žodžius „kariuomenės vado“ – žodis „Lietuvos“ (Lietuvos kariuomenės vado pareigos tikslintinos ir projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 23¹straipsnio 1 ir 3 dalyse bei nauja redakcija dėstomo įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, 17 straipsnio 1 ir 3 dalyse ir 18 straipsnio 4 dalyje).

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Komiteto pasiūlymas:

„6) ~~dalyvavus ne mažiau kaip 9 metus~~ ne mažiau kaip 90 dienų dalyvavus kitoje tarnyboje rezerve organizuojamuose mokymuose ir pratybose ir Lietuvos kariuomenės vadui ar jo įgaliotam asmeniui priėmus sprendimą, kad įgytas pagrindinis karinis parengtumas, arba atliekant kitą tarnybą rezerve baigus mokymus, skirtus pagrindiniam kariniam parengtumui įgyti.“

2. Pakeisti nauja redakcija dėstomo įstatymo 4 straipsnio 4 punktą:

„4) ~~dalyvavus~~ ne mažiau kaip 90 dienų ~~9 metus~~ dalyvavus kitoje tarnyboje rezerve organizuojamuose mokymuose ir pratybose ir Lietuvos kariuomenės vadui ar jo įgaliotam asmeniui priėmus sprendimą, kad įgytas pagrindinis karinis parengtumas, arba atliekant šią tarnybą baigus mokymus, skirtus pagrindiniam kariniam parengtumui įgyti;“

Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

4 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Karo prievolininkai į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo, įskaitant ir pagrindinio karinio parengtumo neįgijusius karo prievolininkus, atliekančius kitą tarnybą rezerve, šaukiami nuo 18 iki 23 metų (įskaitytinai), o raštu pareiškę norą – nuo 18 iki 38 metų (įskaitytinai). Karo prievolininkai, kuriems nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba atidėta individualia tvarka šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, į šią tarnybą, pasibaigus šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytoms aplinkybėms, šaukiami iki 26 metų (įskaitytinai), bet ne ilgiau kaip iki kitų kalendorinių metų pabaigos po šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų aplinkybių.“

5 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Į jaunesniųjų karininkų vadų mokymus šaukiami raštu pareiškę norą karo prievolininkai, studijuojantys aukštosiose mokyklose ar jas baigę, išskyrus Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją, kitas NATO ar Europos Sąjungos valstybių narių karo mokymo įstaigas, nuo 18 iki 32 metų (įskaitytinai). Pagrindinį karinį parengtumą įgiję karo prievolininkai į jaunesniųjų karininkų vadų mokymus šaukiami, jeigu jie atitinka šioje dalyje nurodytus reikalavimus, neturi suteikto karininko laipsnio ir nebuvo atleisti iš tikrosios karo tarnybos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5, 8 ir 9 punktuose ir 2 dalies 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 punktuose nustatytais pagrindais, kariūno tarnybos, išskyrus kariūnus, atleistus ne dėl jų kaltės, teisėjo, prokuroro, advokato, advokato padėjėjo, notaro, kandidato į notarus (asesoriaus), notaro atstovo, antstolio, antstolio atstovo, antstolio padėjėjo pareigų, valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus ar praradus pasitikėjimą jais.“

6 straipsnis. IV skyriaus pavadinimo pakeitimas

Pakeisti IV skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„IV SKYRIUS

TARNYBA REZERVE“.

7 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„21 straipsnis. Tarnybos rezerve atlikimas

1. Tarnyba rezerve apima tarnybą aktyviajame rezerve ir kitą tarnybą rezerve tarnaujant kariniuose vienetuose.

2. Karo prievolininkai į tarnybą aktyviajame rezerve skiriami iš parengtojo kariuomenės personalo rezervo iki 60 metų, atsargos karo kapelionai – iki 65 metų.

3. Į kitą tarnybą rezerve šaukiami karo prievolininkai iš parengtojo kariuomenės personalo rezervo, išskyrus karo prievolininkus, paskirtus į aktyvųjį rezervą, taip pat norą atlikti tarnybą rezerve pareiškę karo prievolininkai iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo.

4. Pašaukti į mokymus, pratybas ar vykdyti tarnybos užduočių tarnybą rezerve atliekantys karo prievolininkai Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka aprūpinami apranga, maistu ir tarnybine gyvenamąja patalpa, jiems mokamas atlyginimas už šias dienas, taikomos socialinės garantijos.“

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-05:

Siūlytina patikslinti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, nes siūloma šios dalies formuluotė suponuoja, kad kariniuose vienetuose atliekama tik kita tarnyba rezerve. Jeigu siekiama nustatyti, kad ir tarnyba aktyviajame rezerve, ir kita tarnyba rezerve atliekamos kariniuose vienetuose, šioje dalyje vietoj žodžio „atliekamą“ siūlome įrašyti žodį „atliekamas“. Taip pat pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „norą atlikti tarnybą rezerve“ įrašytini žodžiai „norą atlikti kitą tarnybą rezerve“. Analogiško turinio pastabos taikytinos ir nauja redakcija dėstomo įstatymo 15 straipsnio 1 ir 3 dalims.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

8 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Aktyviojo rezervo kario atliekamos tarnybos aktyviajame rezerve trukmė – 15 metų nuo skyrimo į aktyvųjį rezervą.“

9 straipsnis. Įstatymo papildymas 23¹ straipsniu

Papildyti Įstatymą 23¹ straipsniu:

„23¹ straipsnis. Kitos tarnybos rezerve atlikimo sąlygos ir šaukimo į šią tarnybą tvarka

1. Į kitą tarnybą rezerve gali būti šaukiami karo prievolininkai dalyvauti mokymuose ar pratybose iki 10 dienų per metus, vykdyti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ir Lietuvos Respublikos karinės jėgos naudojimo statuto 9 straipsnio 1 dalyje nustatytų užduočių bei atlikti karo tarnybą mobilizacijos ir karo padėties metu. Karo prievolininkai pagrindiniam kariniam parengtumui įgyti su jų sutikimu gali būti siunčiami į kitos, negu šioje dalyje numatyta, trukmės mokymus ar pratybas. Mokymų ir pratybų programas, trukmę ir periodiškumą nustato kariuomenės vadas.

2. Šaukimo į mokymus ir pratybas pradžią ir pabaigą nustato krašto apsaugos ministras. Apie šaukimo pradžią ir pabaigą prieš vieną mėnesį iki šaukimo į mokymus ir pratybas pradžios paskelbiama per krašto apsaugos sistemos institucijų informacinės visuomenės informavimo priemones ir (ar) visuomenės informavimo priemones. Kai priimamas sprendimas šaukti karo prievolininkus į kitą tarnybą rezerve vykdyti tarnybos užduočių, apie šaukimo pradžią paskelbiama nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos per krašto apsaugos sistemos institucijų informacinės visuomenės informavimo ir (ar) visuomenės informavimo priemones.

3. Kariuomenės vadas, atsižvelgdamas į krašto apsaugos ministro nustatytą į mokymus ir pratybas šaukiamų karo prievolininkų skaičių, tvirtina atitinkamų kalendorinių metų mokymų ir pratybų planą, kuriame nustatomi kariniai vienetai, kuriuose bus vykdomi mokymai ir pratybos, ir mokymuose ir pratybose dalyvaujančių karo prievolininkų skaičių.

4. Šaukimas vykdomas, iki pašaukiamas krašto apsaugos ministro nustatytas kitą tarnybą rezerve atliksiančių karių skaičius. Į kitą tarnybą rezerve šaukiami pagal individualias savybes, patirtį, parengimą ir turimą kvalifikaciją pareigoms, į kurias planuojama juos skirti, tinkami karo prievolininkai.

5. Karo prievolininkai, pašaukti į mokymus ir pratybas ar vykdyti tarnybos užduočių, tarnybos laikotarpiu karinio vieneto vado (viršininko) skiriami į pareigas kariniame vienete ir pasibaigus tarnybos laikotarpiui atleidžiami iš jų.

6. Karo prievolininkai skiriami atlikti kitą tarnybą rezerve tik teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus jų sveikatą ir nustačius, kad jie tinkami atlikti šią tarnybą.

7. Rezervo kariai atleidžiami iš pareigų nepasibaigus tarnybos laikotarpiui, kai:

1) jie priimami į profesinę karo tarnybą;

2) jie paskiriami į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą;

3) jie pašaukiami į privalomąją pradinę karo tarnybą;

4) jie netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

5) jie atleidžiami nuo karo prievolės;

6) patikrinus sveikatos būklę paaiškėja, kad jie netinkami kitai tarnybai rezerve;

7) atsiranda šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3–14 punktuose nustatytos aplinkybės;

8) sutrinka jų sveikata ir sveikatos sutrikimas gali nesibaigti iki mokymų, pratybų ar tarnybos užduočių vykdymo laikotarpio pabaigos.

8. Šaukimo į kitą rezervo tarnybą tvarką, taip pat pašauktų karo prievolininkų skyrimo į pareigas kariniame vienete ir atleidimo iš jų tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

9. Kita tarnyba rezerve atliekama Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.“

10 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„25 straipsnis. Šaukimo į mokymus ir pratybas ar vykdyti tarnybos užduočių atidėjimas

1. Šaukimas į mokymus ir pratybas ar vykdyti tarnybos užduočių atidedamas šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3–14 punktuose nurodytiems karo prievolininkams.

2. Vykdant šaukimą į mokymus ir pratybas ar vykdyti tarnybos užduočių, tarnyba atidedama aktyviojo rezervo kariams ir į kitą tarnybą rezerve šaukiamiems karo prievolininkams, kurių sveikatos būklę patikrinus nustatyta, kad jie dėl laikinų sveikatos sutrikimų negali dalyvauti mokymuose ir pratybose ar vykdyti tarnybos užduočių, iki baigsis laikinas jų sveikatos sutrikimas.“

11 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 31 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) informuoti karo prievolininkus apie jų skyrimą į tarnybą rezerve ir atleidimą iš jo krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka;“.

· L. Kasčiūnas, A. Pocius V. Rakutis 2024-05-03:

Argumentai

Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau – NSGK) 2024 m. gegužės 14 d. posėdyje buvo iš dalies pritarta 2024 m. gegužės 13 d. registruotam Seimo nario A. Žukausko siūlymui dėl Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3402, kuriuo siekiama išvengti situacijos, kai jaunuolis, dar būdamas abiturientas ir jau žinodamas apie įtraukimą į metinį karo prievolininkų sąrašą, baigęs mokyklą vengs atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, tikėdamasis įstoti į aukštąją mokyklą, galės atidėti tarnybą individualia tvarka, taip pat užtikrinti, kad į metinį karo prievolininkų sąrašą įtraukti jaunuoliai (būdami dar moksleiviai), baigę mokyklą, privalės atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą.

Siekiant sistemiškai suderinti Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3402 nuostatas, patikslintas pagal Seimo nario A. Žukausko registruotą pasiūlymą, su kitomis projekto nuostatomis, taip pat siekiant užtikrinti, kad į metinį karo prievolininkų sąrašą nebūtų įtraukiami dėl sveikatos privalomajai pradinei karo tarnybai netinkami abiturientai (tai leis abiturientams iš anksto žinoti apie jų tinkamumą tarnybai ir pareigą atlikti tarnybą, o prievolę administruojančiai institucijai dėl sveikatos netinkamų asmenų netraukti į metinį karo prievolininkų sąrašą ir jų atžvilgiu nepradėti šaukimo procedūrų), bei tinkamai pasiruošti nuostatų, susijusių su naujomis šaukimo vykdymo procedūromis, numatytomis nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo projekte, įgyvendinimui, siūlytina nukelti nauja redakcija dėstomo Karo prievolės įstatymo įsigaliojimą į 2026 m. sausio 1 d., o nuo 2025 m. sausio 1 d. pradėti vykdyti tik asmenų, sukakusių 17 metų, kurie, jiems sukakus 18 metų, įgis pareigą atlikti karo prievolę, sveikatos patikrinimo procedūras, taip pat atlikti kitus su tuo susijusius pakeitimus.

Pasiūlymas

1. Pakeisti Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3402(2) (toliau – Įstatymo projektas) 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„11 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 31 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) informuoti karo prievolininkus apie jų skyrimą į tarnybą rezerve ir atleidimą iš jo krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka;“.

2. Papildyti 31 straipsnį 5¹ punktu:

„5¹) organizuoti asmenų, sukakusių 17 metų, kurie, jiems sukakus 18 metų, įgis pareigą atlikti karo prievolę, (toliau – asmenys, sukakę 17 metų) sveikatos patikrinimą;“.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

· L. Kasčiūnas, A. Pocius V. Rakutis 2024-05-03:

Pasiūlymas

Papildyti Įstatymo projektą nauju 12 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„12 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„32 straipsnis. Karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymų įteikimas ir asmenų ir kitų organizacijų ir jų padalinių pareigos administruojant karo prievolę

1. Karo prievolininkams, įrašytiems į kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašą, karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymai dėl šio įstatymo 6 straipsnio 5¹ dalies 4 punkte nurodytų dokumentų ir duomenų pateikimo, taip pat sveikatos patikrinimo skelbiami kalendorinių metų karo prievolininkų sąraše šio įstatymo 6 straipsnio 5¹ ir 5²dalyse nustatyta tvarka. Kiti karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymai karo prievolininkams ~~ir įteikiami asmeniškai~~ siunčiami elektroninio pašto adresu, kurį karo prievolininkas nurodė registrų informacinėse sistemose ar kitose valstybės informacinėse sistemose, kurios naudojamos elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Asmenims, sukakusiems 17 metų, nurodymas pasitikrinti sveikatą, taip pat kiti nurodymai siunčiami elektroniniu paštu arba paštu deklaruotos ar faktinės gyvenamosios vietos adresu. Taip pat nurodymai skirti asmeniui, sukakusiam 17 metų, gali būti siunčiami jo atstovui pagal įstatymą elektroninio pašto adresu, kurį atstovas pagal įstatymą nurodė registrų informacinėse sistemose ar kitose valstybės informacinėse sistemose, kurios naudojamos elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti.

2. Jeigu dėl objektyvių priežasčių karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymo įteikti asmeniškai karo prievolininkui ar asmeniui, sukakusiam 17 metų, negali, šis nurodymas, sutikus jį priimti, pasirašytinai įteikiamas kartu su karo prievolininku ar asmeniu, sukakusiu 17 metų, gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams ar fiziniams ir juridiniams asmenims ir kitoms organizacijoms, ir jų padaliniams, kurie susiję su karo prievolininku ar asmeniu, sukakusiu 17 metų, darbo, mokslo ir studijų teisiniais santykiais, ar valstybės ir savivaldybių institucijoms, teikiančioms karo prievolininkui ar asmeniui, sukakusiam 17 metų, socialinio draudimo, užimtumo rėmimo ar kitas viešąsias paslaugas, kurie nedelsdami šį nurodymą privalo perduoti karo prievolininkui.

3. Karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos prašymu fiziniai ir juridiniai asmenys ir kitos organizacijos, ir jų padaliniai privalo teikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai duomenis, būtinus karinei įskaitai tvarkyti elektroniniu arba automatiniu duomenų perdavimo būdu, o kai tai neįmanoma, – raštu.“

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

· L. Kasčiūnas, A. Pocius V. Rakutis 2024-05-03:

Pasiūlymas

Įstatymo projekto 12 ir 13 straipsnius laikyti atitinkamai 21 ir 22 straipsniais.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

· L. Kasčiūnas, A. Pocius V. Rakutis 2024-05-03:

Pasiūlymas

Papildyti Įstatymo projektą nauju 13 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„13 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 34 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) gauti iš karo prievolininkų ir asmenų, sukakusių 17 metų, papildomą, dokumentais pagrįstą informaciją, būtiną karinei įskaitai tvarkyti;“.

2. Pakeisti 34 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) nurodyti karo prievolininkams ir asmenims, sukakusiems 17 metų, pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai reikalingus dokumentus;“.

3. Papildyti 34 straipsnį nauju 10 punktu:

„10) skirti asmenims, sukakusiems 17 metų, sveikatos patikrinimą ir nurodyti nustatytu laiku atvykti pasitikrinti sveikatos;“.

4. Buvusius 34 straipsnio 10–11 punktus laikyti atitinkamai 11–12 punktais.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

· L. Kasčiūnas, A. Pocius V. Rakutis 2024-05-03:

Pasiūlymas

Papildyti Įstatymo projektą 14 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„14 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Karinei įskaitai tvarkyti Vyriausybė steigia Lietuvos Respublikos karo prievolininkų registrą, kuriame nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais yra tvarkomi karo prievolininkų asmens duomenys. Šiame registre gali būti tvarkomi karo prievolininkų specialių kategorijų asmens duomenys, taip pat duomenys apie įtariamojo ar kaltinamojo statusą baudžiamajame procese, padarytą nusikalstamą veiką, paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ar bausmę už padarytą nusikalstamą veiką ir jos vykdymą. Karo prievolininkų registre taip pat tvarkomi asmenų, sukakusių 17 metų, asmens duomenys, specialių kategorijų asmens duomenys, duomenys apie įtariamojo ar kaltinamojo statusą baudžiamajame procese, padarytą nusikalstamą veiką, paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ar bausmę už padarytą nusikalstamą veiką ir jos vykdymą.“

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

· L. Kasčiūnas, A. Pocius V. Rakutis 2024-05-03:

Pasiūlymas

Papildyti Įstatymo projektą 15 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„15 straipsnis. 35¹ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 35¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„35¹ straipsnis. Asmens duomenų tvarkymas

1. Administruojant karo prievolę, Karo prievolininkų registre karo prievolininkų ir asmenų, sukakusių 17 metų, asmens duomenys tvarkomi nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu (toliau – Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymas) ir šiuo įstatymu.

2. Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 5 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos teikimas duomenų subjektams (karo prievolininkams ir asmenims, sukakusiems 17 metų) gali būti atidėtas, apribotas arba ši informacija gali būti neteikiama, Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 12 straipsnyje, 14 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytos duomenų subjektų (karo prievolininkų ir asmenų, sukakusių 17 metų) teisės susipažinti su savo asmens duomenimis, reikalauti ištaisyti, ištrinti asmens duomenis ar apriboti jų tvarkymą gali būti apribotos visiškai arba iš dalies, atsižvelgiant į tai, kiek ir kol tai būtina ir proporcinga, tais atvejais, kai duomenų subjektui pateikus informaciją ir (arba) įgyvendinus šioje dalyje nurodytą duomenų subjekto teisę gali tapti neįmanoma arba gali būti sukliudyta atlikti šaukimą į privalomąją karo tarnybą, organizuoti karo prievolininkų atranką į privalomąją karo tarnybą, nustatyti jų tinkamumą privalomajai karo tarnybai ar alternatyviajai krašto apsaugos tarnybai, skirti juos į privalomąją karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą ir (arba) užtikrinti privalomosios karo tarnybos atlikimą. Karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija turi kiekvienu konkrečiu atveju krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens nustatyta tvarka įvertinti, ar šioje dalyje nurodytos duomenų subjektų teisės turi būti visiškai arba iš dalies apribotos, taip pat fiksuoti raštu, įskaitant elektroninę formą, faktines arba teisines priežastis, kuriomis pagrįstas sprendimas apriboti šias teises, ir prireikus šią informaciją pateikti subjektams, nagrinėjantiems skundus dėl žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų, jų prašymu.“

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

· L. Kasčiūnas, A. Pocius V. Rakutis 2024-05-03:

Pasiūlymas

Papildyti Įstatymo projektą 16 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„16 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„36 straipsnis. Karo prievolininkų ir asmenų, sukakusių 17 metų, sveikatos tikrinimas

Vyriausybės nustatyta tvarka ir periodiškumu karo prievolininkų ir asmenų, sukakusių 17 metų, sveikatą tikrina krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigos, kurios naudojasi ir kitų, krašto apsaugos sistemai nepriklausančių, sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis, taip pat krašto apsaugos ministro sprendimu – kitose krašto apsaugos sistemai nepriklausančiose sveikatos priežiūros įstaigose. Asmenų, sukakusių 17 metų, siuntimo pasitikrinti sveikatos tvarką nustato krašto apsaugos ministras. Mobilizacijos metu Vyriausybės nustatyta tvarka karo prievolininkų sveikatą tikrina ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos.“

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

· L. Kasčiūnas, A. Pocius V. Rakutis 2024-05-03:

Pasiūlymas

Papildyti Įstatymo projektą 17 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„17 straipsnis. Įstatymo papildymas 37¹ straipsniu

Papildyti Įstatymą 37¹ straipsniu:

„37¹ straipsnis. Asmenų, sukakusių 17 metų, pareigos, iki jie įstatymų nustatyta tvarka įgyja karo prievolininko statusą

1. Asmenys, sukakę 17 metų, privalo:

1) ne vėliau kaip per vieną mėnesį po to, kai sukako 17 metų, krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka susisiekti su karo prievolę administruojančia krašto apsaugos sistemos institucija ir pateikti duomenis ryšiams palaikyti (el. pašto adresą, faktinės gyvenamosios vietos adresą ir telefono numerį), taip pat pagal karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymą pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai reikalingus dokumentus ir duomenis, atvykti pasitikrinti sveikatos;

2) neįvykdę šios dalies 1 punkte nurodytos pareigos, karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos prašymu pateikti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių įrodymus;

3) vykdyti kitus teisėtus karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymus.

2. Asmenys, sukakę 17 metų, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus dokumentus ir duomenis karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai gali pateikti atvykę į instituciją, elektroninio ryšio priemonėmis arba atsiųsti registruota pašto siunta.

3. Asmenų, sukakusių 17 metų, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų pareigų neįvykdymą laiku pateisinančios priežastys yra šios:

1) karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti;

2) asmens, sukakusio 17 metų, šeimos nario ar jo artimojo giminaičio mirtis;

3) stichinė nelaimė;

4) Lietuvos Respublikos teritorijos okupacija ar blokada;

5) kitos teisės aktuose nustatytos aplinkybės, dėl kurių apribotos asmenų, sukakusių 17 metų, judėjimo galimybės.“

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

· L. Kasčiūnas, A. Pocius V. Rakutis 2024-05-03:

Pasiūlymas

Papildyti Įstatymo projektą 18 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„18 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„38 straipsnis. Karo prievolininko ir asmens, sukakusio 17 metų, teisė skųsti karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimus

1. Karo prievolininkas ir asmuo, sukakęs 17 metų, turi teisę skųsti karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimą krašto apsaugos ministrui per 10 dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas skundas krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka išnagrinėjamas per 14 dienų nuo jo gavimo. Išnagrinėjus skundą, priimamas krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimas palikti karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimą nepakeistą, jį pakeisti arba panaikinti.

3. Karo prievolininkas ir asmuo, sukakęs 17 metų, krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens priimtą sprendimą per 10 dienų nuo jo gavimo dienos gali skųsti Regionų administraciniam teismui.

4. Karo prievolininko ir asmens, sukakusio 17 metų, skundo pateikimas nestabdo karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimo vykdymo.“

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

· L. Kasčiūnas, A. Pocius V. Rakutis 2024-05-03:

Pasiūlymas

Papildyti Įstatymo projektą 19 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„19 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„39 straipsnis. Karo prievolininkų ir asmenų, sukakusių 17 metų, aprūpinimas, iki jie įstatymų nustatyta tvarka įgyja kario statusą

1. Už kiekvieną tinkamumo privalomajai karo tarnybai tikrinimo dieną karo prievolininkams ir asmenims, sukakusiems 17 metų, mokami 0,2 Vyriausybės nustatytos bazinės socialinės išmokos dydžio dienpinigiai.

2. Karo prievolininkams ir asmenims, sukakusiems 17 metų, apmokamos kelionių iš gyvenamosios vietos į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją, iš karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos atgal į gyvenamąją vietą, iš gyvenamosios vietos į šaukimo punktą, iš šaukimo punkto atgal į gyvenamąją vietą, iš gyvenamosios vietos pasitikrinti sveikatos, pasitikrinus sveikatą atgal į gyvenamąją vietą, iš gyvenamosios vietos į paskirtą privalomosios karo tarnybos vietą išlaidos pagal pateiktus keleivinio transporto (išskyrus taksi) bilietus, o tokių bilietų nepateikus, – pagal krašto apsaugos ministro nustatytus vieno kilometro važiavimo nuosavu transportu kompensuojamus dydžius. Karo prievolininkui ir asmeniui, sukakusiam 17 metų, apmokamų kiekvienos iš šioje dalyje nurodytų kelionių išlaidų dydis negali viršyti dydžio, kurį nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į karo prievolininko gyvenamąją vietą. Kelionės išlaidos nekompensuojamos, kai karo prievolininkas vežamas karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos transportu arba jis šio transporto atsisako.

3. Karo prievolininkai ir asmenys, sukakę 17 metų, jų tinkamumo karo tarnybai tikrinimo dienomis aprūpinami maistu pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems išmokama Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija.

4. Jeigu karo prievolininko tinkamumo privalomajai karo tarnybai tikrinimas trunka ilgiau kaip vieną darbo dieną, prireikus karo prievolininkui suteikiama nakvynė karo prievolę administruojančioje krašto apsaugos sistemos institucijoje arba karinio vieneto patalpose.“

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Komiteto pasiūlymas:

Pasiūlymas

Papildyti Įstatymo projektą 19 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„19 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„39 straipsnis. Karo prievolininkų ir asmenų, sukakusių 17 metų, aprūpinimas, iki jie įstatymų nustatyta tvarka įgyja kario statusą

5. Šiame straipsnyje nurodytas aprūpinimas karo prievolininkui ir asmeniui, sukakusiam 17 metų, neteikiamas, jeigu jis nevykdo teisėtų karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymų.

6. Šiame straipsnyje nurodytos išlaidos apmokamos iš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai tam tikslui skirtų valstybės biudžeto asignavimų krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.“

Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

· L. Kasčiūnas, A. Pocius V. Rakutis 2024-05-03:

Pasiūlymas

Papildyti Įstatymo projektą 20 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„20 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 42 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„42 straipsnis. Karo prievolės administravimo ir karo prievolininkų ir asmenų, sukakusių 17 metų, aprūpinimo ir skatinimo išlaidos

Karo prievolės administravimo ir šiame įstatyme nustatyto karo prievolininkų ir asmenų, sukakusių 17 metų, aprūpinimo ir karo prievolininkų skatinimo išlaidos finansuojamos iš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.“

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

12 straipsnis. Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymą Nr. I-1593 ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS
KARO PRIEVOLĖS ir ALTERNATYVIOSIOS KRAŠTO APSAUGOS TARNYBOS
ĮSTATYMAS

PREAMBULĖ

Lietuvos Respublikos Seimas,

vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 straipsnio antrąja dalimi, kurioje nustatyta, kad „Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką“, taip pat Konstitucijos 139 straipsnio pirmąja dalimi, kurioje nustatyta kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo;

įgyvendindamas Konstitucijos 139 straipsnio antrojoje dalyje įtvirtintą pareigą – įstatymu nustatyti Lietuvos Respublikos piliečių karo ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo tvarką;

atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimą (bylos Nr. 16/2009);

siekdamas laiduoti tinkamą krašto apsaugą ir tokį karo tarnybos teisinį reglamentavimą, kuris būtų nustatytas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos narystę Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje (toliau – NATO) ir Europos Sąjungoje, kitus tarptautinius įsipareigojimus, geopolitinę situaciją ir galimas grėsmes valstybės saugumui, taip pat užtikrintų valstybės gynimą nuo užsienio ginkluoto užpuolimo;

pabrėždamas, kad šiam tikslui pasiekti turi būti sudarytos tokios teisinės prielaidos, kad valstybėje būtų reikiamas ją ginti tinkamai parengtų piliečių skaičius, o tokios teisinės prielaidos apima įvairias veiksmingas priemones, kuriomis Lietuvos Respublikos piliečiai būtų iš anksto parengti prireikus ginti valstybę,

priima šį įstatymą.

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos piliečių karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo ir jų administravimo tvarką.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karys (toliau – aktyviojo rezervo karys) – parengtojo kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkas, atliekantis tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve.

2. Aktyvusis kariuomenės personalo rezervas (toliau – aktyvusis rezervas) – parengtojo kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkų, kurių turimi kariniai įgūdžiai periodiškai atnaujinami mokymuose ir pratybose, dalis.

3. Alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečio, kuris dėl religinių ar pacifistinių įsitikinimų negali vykdyti tarnybos, susijusios su ginklų, specialiųjų priemonių ar prievartos naudojimu, kaip konstitucinė prievolė atliekama krašto apsaugos tarnyba.

4. Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos prievolininkas (toliau – alternatyviosios tarnybos prievolininkas) – prievolę atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą turintis Lietuvos Respublikos pilnametis pilietis.

5. Karinė įskaita – elektroninė karo prievolininkų apskaita.

6. Kariuomenės personalo rezervas – karo prievolininkų visuma, išskyrus tikrąją karo tarnybą atliekančius karo prievolininkus.

7. Karo prievolė – konstitucinė Lietuvos Respublikos piliečio pareiga atlikti karo tarnybą.

8. Karo prievolininkas – karo prievolę turintis Lietuvos Respublikos pilnametis pilietis.

9. Karo prievolininko kodas – unikali skaitmenų seka, skirta karo prievolininko ir asmens, sukakusio 17 metų, kuris, jam sukakus 18 metų, įgis pareigą atlikti karo prievolę, ir kuriam atitinkamų metų šaukimo metu bus sukakę arba sukaks 18 metų, (toliau – asmenys, sukakę 17 metų) tapatybei nustatyti, duomenims apie jį kaupti.

10. Karo prievolininkų šaukimas (toliau – šaukimas) – procedūra, apimanti karo prievolininkų atranką ir skyrimą į privalomąją karo tarnybą, tarnybos atidėjimą ir atleidimą nuo jos.

11. Neparengtasis kariuomenės personalo rezervas – karo prievolininkai, neįgiję pagrindinio karinio parengtumo.

12. Pagrindinis karinis parengtumas – Lietuvos kariuomenės vado nustatytų kariui būtinų žinių ir gebėjimų turėjimas.

13. Parengtasis kariuomenės personalo rezervas – karo prievolininkai, įgiję pagrindinį karinį parengtumą.

14. Privalomoji karo tarnyba – karo prievolininko atliekama privalomoji pradinė karo tarnyba, tarnyba rezerve ar tarnyba paskelbus mobilizaciją.

15. Privalomoji pradinė karo tarnyba – karo prievolininkų parengimas ginklu ginti valstybę.

16. Rezervo karys – karo prievolininkas, pašauktas į kitą tarnybą rezerve.

17. Tarnyba aktyviajame kariuomenės personalo rezerve (toliau – tarnyba aktyviajame rezerve) – į aktyvųjį rezervą paskirtų karo prievolininkų atliekama privalomoji karo tarnyba.

18. Tarnyba rezerve – tarnyba aktyviajame rezerve ir į kitą tarnybą rezerve paskirtų karo prievolininkų atliekama privalomoji karo tarnyba.

19. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme.

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-05:

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad ir projekto 1 straipsniu keičiamo Karo prievolės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnyje, apibrėžiančiame įstatyme vartojamas sąvokas, ir kitose keičiamo įstatymo nuostatose dažnai ir nuosekliai vartojama „kitos tarnybos rezerve“ sąvoka, šią sąvoką taip pat siūlytume apibrėžti keičiamo įstatymo 2 straipsnyje. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 12 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Karo prievolės įstatymo (toliau – nauja redakcija dėstomas įstatymas) 2 straipsniui.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

3 straipsnis. Atleidimas nuo karo prievolės

1. Nuo karo prievolės atleidžiami:

1) asmenys, kurie nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais tam tikroje srityje;

2) asmenys su negalia, išskyrus tuos, kurie raštu pareiškė norą atlikti šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytos trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą ar kitą tarnybą rezerve, atitinka Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo poreikius ir atitinkamai tarnybai nustatytus sveikatos būklės reikalavimus;

3) asmenys, kurie karinės medicinos ekspertizės komisijos, sudarytos ir veikiančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, dėl sveikatos būklės pripažinti netinkamais privalomajai karo tarnybai;

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-05:

Sistemiškai vertinant nauja redakcija dėstomo įstatymo nuostatas, nėra aišku, kodėl nauja redakcija dėstomo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nėra numatyta galimybė savo noru atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą ir asmenims, kurie dėl sveikatos būklės pripažinti netinkamais privalomajai karo tarnybai (jeigu atitinka Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo poreikius). Pažymėtina, kad jeigu tokia galimybė suteikta asmenims su negalia, tai leidžia daryti išvadą, kad ir asmens sveikatos būklė neturėtų lemti absoliutaus draudimo jam atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad nauja redakcija dėstomo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punktas taip pat implikuoja, kad karo prievolininkai, kurie neatitinka sveikatos būklės reikalavimų, gali būti paskirti į privalomąją pradinę karo tarnybą. Jeigu būtų atsižvelgta į šią pastabą, nauja redakcija dėstomo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje turėtų būti pateikta dispozicinė nuoroda ir į šio straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Įstatymo projekte nėra numatyta galimybė atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą asmenims, kurie dėl sveikatos būklės pripažinti netinkamais šiai tarnybai (pvz. sergantys psichikos liga).

Sveikatos būklės reikalavimai karo prievolininkams yra privalomi, tačiau yra skirtingi atsižvelgiant į nauja redakcija dėstomo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytą tarnybos trukmę.

Minėtoje nuostatoje nurodyta, kad karo prievolininkai, kurie dėl sveikatos būklės reikalavimų negali būti paskirti į šios dalies 1, 2 ir 4 punktuose nustatytos trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą gali būti paskirti į kitos trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą, t.y. neimplikuoja, kad karo prievolininkai, kurie neatitinka sveikatos būklės reikalavimų, gali būti paskirti į privalomąją pradinę karo tarnybą.

Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

4) asmenys, įstatymų nustatyta tvarka perkelti į dimisiją;

5) pagrindinio karinio parengtumo neįgiję asmenys, kai jiems sukanka 60 metų, išskyrus norą atlikti kitą tarnybą rezerve pareiškusius asmenis;

6) moterys, išskyrus tas, kurios:

a) raštu pareiškė norą tapti karo prievolininkėmis;

b) yra įgijusios aukštąjį išsilavinimą baigus medicinos ar slaugos ir akušerijos studijų krypčių studijas;

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-05:

Siekiant teisinio aiškumo, nauja redakcija dėstomo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatoje iki dvitaškio po žodžio „kurios“ įrašytini žodžiai „atitinka abi šias sąlygas“.

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Komiteto pasiūlymas:

„6) moterys, išskyrus tas, kurios atitinka bent vieną iš šių sąlygų: “

Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

7) alternatyviosios tarnybos prievolininkai.

2. Šio straipsnio 1 dalies 2, 4, 5 ir 7 punktuose nurodytiems Lietuvos Respublikos piliečiams karo padėties metu ginkluotųjų pajėgų vado sprendimu gali būti leista atlikti karo prievolę, jeigu jie raštu pareiškė norą atlikti tarnybą paskelbus mobilizaciją.

II SKYRIUS

PRIVALOMOJI PRADINĖ KARO TARNYBA

PIRMASIS SKIRSNIS

PRIVALOMOSIOS PRADINĖS KARO TARNYBOS ATLIKIMO TVARKA IR SĄLYGOS

4 straipsnis. Privalomosios pradinės karo tarnybos įskaitymas

Privalomoji pradinė karo tarnyba įskaitoma:

1) kai kariūnas baigia pirmuosius studijų metus;

2) kai atliekant profesinę karo tarnybą bandomuoju laikotarpiu įgyjamas pagrindinis karinis parengtumas;

3) ištarnavus ne mažiau kaip 3 metus krašto apsaugos savanorių karo tarnyboje ar kitoje savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje ir Lietuvos kariuomenės vadui ar jo įgaliotam asmeniui priėmus sprendimą, kad įgytas pagrindinis karinis parengtumas;

4) dalyvavus ne mažiau kaip 9 metus kitoje tarnyboje rezerve organizuojamuose mokymuose ir pratybose ir kariuomenės vadui ar jo įgaliotam asmeniui priėmus sprendimą, kad įgytas pagrindinis karinis parengtumas, arba atliekant šią tarnybą baigus mokymus, skirtus pagrindiniam kariniam parengtumui įgyti;

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-05:

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Komiteto pasiūlymas:

2. Pakeisti nauja redakcija dėstomo įstatymo 4 straipsnio 4 punktą:

Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

5) kai karo prievolininkas baigia kitos NATO ar Europos Sąjungos valstybės narės karo mokymo instituciją;

6) Lietuvos kariuomenės vado sprendimu, kai karo prievolininkas atlieka karo tarnybą kitoje NATO ar Europos Sąjungos valstybėje narėje.

5 straipsnis. Privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo sąlygos

1. Privalomoji pradinė karo tarnyba atliekama kariniuose vienetuose ir (ar) karinėje mokymo įstaigoje pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas programas.

2. Karo prievolininkai į privalomąją pradinę karo tarnybą iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo, įskaitant ir pagrindinio karinio parengtumo neįgijusius karo prievolininkus, atliekančius kitą tarnybą rezerve, šaukiami nuo 18 metų iki kol asmuo sukanka 22 metus, o raštu pareiškę norą – nuo 18 metų iki kol asmuo sukanka 39 metus. Karo prievolininkai, kurie raštu pareiškė norą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, nurodytą šio straipsnio 3 dalies 4 punkto a papunktyje, šaukiami ir iš parengtojo kariuomenės personalo rezervo, jeigu jie atitinka šioje dalyje nurodytus reikalavimus, neturi suteikto karininko laipsnio ir nebuvo atleisti iš tikrosios karo tarnybos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5, 8 ir 9 punktuose ir 2 dalies 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 punktuose nustatytais pagrindais, kariūno tarnybos, išskyrus kariūnus, atleistus ne dėl jų kaltės, teisėjo, prokuroro, advokato, advokato padėjėjo, notaro, kandidato į notarus (asesoriaus), notaro atstovo, antstolio, antstolio atstovo, antstolio padėjėjo pareigų, valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus ar praradus pasitikėjimą jais. Karo prievolininkai, kuriems privalomoji pradinė karo tarnyba atidėta individualia tvarka šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 7, 9, 11, 13, 14 ir 15 punktuose nustatytais pagrindais, į šią tarnybą, pasibaigus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 7, 9, 11, 13, 14 ir 15 punktuose numatytoms aplinkybėms, šaukiami, iki kol asmuo sukanka 23 metus. Karo prievolininkai, kurie į privalomąją pradinę karo tarnybą buvo paskirti, tačiau neatvyko jos atlikti, ir karo prievolininkai, įgiję Lietuvos kariuomenėje trūkstamas profesijas (kvalifikacijas), į privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami, iki kol asmuo sukanka 31 metus. Lietuvos kariuomenėje trūkstamų profesijų (kvalifikacijų) sąrašą nustato krašto apsaugos ministras.

3. Privalomosios pradinės karo tarnybos trukmė:

1) 9 mėnesiai, išskyrus šios dalies 2–4 punktuose nurodytus atvejus;

2) 3 mėnesiai įgijusiems Lietuvos kariuomenėje trūkstamas profesijas (kvalifikacijas) karo prievolininkams;

3) nustatoma Lietuvos kariuomenės vado, atsižvelgiant į karinės specialybės karinio parengtumo reikalavimus karo prievolininkams, kurie neatitinka sveikatos būklės reikalavimų būti paskirti į šios dalies 1, 2 ir 4 punktuose nustatytos trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą, raštu pareiškė norą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą ir atitinka Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo poreikius;

4) norą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą pareiškusiems ir atitinkantiems Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo poreikius studentams, į aukštąją mokyklą įstojusiems iki jų įtraukimo į metinį karo prievolininkų sąrašą, karo prievolininkams, baigusiems aukštąsias mokyklas, taip pat karo prievolininkams, nurodytiems šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje:

a) nuo 160 iki 200 dienų pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintą jaunesniųjų karininkų vadų mokymų programą;

b) nuo 90 iki 120 dienų pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas kitas mokymo programas, skirtas pagrindiniam kariniam parengtumui ir (ar) karinei specialybei įgyti.

· Seimo nariai: A.Žukauskas Morgana Danielė, Vytautas Raskevičius, Ieva Pakarklytė, Vytautas Mitalas, Marius Matijošaitis, Kasparas Adomaitis, Ewelina Dobrowolska, Monika Ošmianskienė, Aušrinė Armonaitė 2024-06-10:

Pakeisti Projekto 5 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) norą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą pareiškusiems ir atitinkantiems Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo poreikius studentams, kurie į aukštąją mokyklą ~~įstojusiems~~ įstojo iki jų įtraukimo į metinį karo prievolininkų sąrašą, karo prievolininkams, baigusiems aukštąsias mokyklas, taip pat karo prievolininkams, nurodytiems šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje:

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Komiteto pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 5 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) norą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą pareiškusiems ir atitinkantiems Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo poreikius studentams, studentams, į aukštąją mokyklą įstojusiems iki jų įtraukimo į metinį karo prievolininkų sąrašą, karo prievolininkams, baigusiems aukštąsias mokyklas, taip pat karo prievolininkams, nurodytiems šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje:“

Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

4. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta privalomosios pradinės karo tarnybos trukmė gali būti sutrumpinama, bet ne daugiau kaip 3 mėnesiais. Šios tarnybos sutrumpinimo tvarką, atsižvelgdamas į Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo poreikius, karinės specialybės, kuriai rengiamas karo prievolininkas, karinio parengimo reikalavimus nustato Lietuvos kariuomenės vadas.

5. Šio straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodyta privalomoji pradinė karo tarnyba organizuojama dalimis. Laikotarpis, kurio metu dalimis gali būti organizuojama privalomoji pradinė karo tarnyba, gali trukti ne ilgiau kaip 3 metus. Į privalomąją pradinę karo tarnybą pašauktiems studentams sudaromos sąlygos suderinti studijas ir privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimą.

6. Privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantys karo prievolininkai Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka aprūpinami apranga, maistu ir tarnybine gyvenamąja patalpa, jiems mokamos privalomosios pradinės karo tarnybos kariams nustatytos išmokos buitinėms išlaidoms ir premijos, taikomos socialinės garantijos.

6 straipsnis. Šaukimas į privalomąją pradinę karo tarnybą

1. Šaukimas į privalomąją pradinę karo tarnybą vykdomas kiekvienais metais.

2. Šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą pradžią ir pabaigą nustato krašto apsaugos ministras. Apie šaukimo pradžią ir pabaigą prieš vieną mėnesį iki šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą pradžios paskelbiama per Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos institucijų informacinės visuomenės informavimo priemones ir (ar) visuomenės informavimo priemones.

3. Asmuo iki paskyrimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą datos gali raštu pareikšti norą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą. Tokį savo pareiškimą jis gali atšaukti iki paskyrimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą datos.

4. Šaukimas vykdomas, iki pašaukiamas krašto apsaugos ministro nustatytas šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose numatytos trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą atliksiančių karių skaičius. Pirmiausia šaukiami privalomąją pradinę karo tarnybą norintys atlikti karo prievolininkai, jų nelikus, – toliau iš eilės į metinį karo prievolininkų sąrašą įrašyti noro ją atlikti nepareiškę karo prievolininkai pagal šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nustatytą trukmę ir kitus šiuose punktuose nurodytus reikalavimus.

5. Metinis karo prievolininkų sąrašas sudaromas į jį atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa, pagal pirmumo grupes (pradedant nuo pirmosios grupės) surašant karo prievolininkus, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka gali būti pašaukti atlikti šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nustatytos trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą:

1) pirmoji grupė – asmenys, sukakę 17 metų, taip pat karo prievolininkai, kurie buvo paskirti atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, tačiau neatvyko jos atlikti, arba jeigu išnyko šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 7, 9, 11, 12, 14 ir 15 punktuose nustatyti pagrindai, kuriais jiems privalomoji pradinė karo tarnyba buvo atidėta individualia tvarka, taip pat karo prievolininkai, kurie studijuoja paskutiniame kurse pagal studijų programas ar mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas, kurias baigus įgyjama Lietuvos kariuomenėje trūkstama profesija (kvalifikacija);

· L. Kasčiūnas, A. Pocius V. Rakutis 2024-05-03:

Argumentai

Įstatymo projektu nustačius pareigą pradėti sveikatos patikrinimo procedūras iš anksto iki metinio karo prievolininkų sąrašo sudarymo, (per mėnesį, kai asmeniui sukanka 17 metų) ir siekiant užtikrinti duomenų aktualumą sudarant metinį karo prievolininkų sąrašą, siūlytina atsisakyti išankstinio metinio karo prievolininkų sąrašo paskelbimo ir palikti esamą tvarką, numatančią, kad metinis karo prievolininkų sąrašas paskelbiamas ne vėliau kaip per vieną mėn. nuo šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą pradžios.

Pasiūlymas

1. Pakeisti Įstatymo projekto 21 straipsniu (buvęs 12 straipsnis) nauja redakcija išdėstomo Karo prievolės įstatymo (toliau – naujos red. Įstatymas) 6 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

1) pirmoji grupė – asmenys, sukakę 17 metų, taip pat karo prievolininkai, kurie buvo paskirti atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, tačiau neatvyko jos atlikti, arba jeigu išnyko šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 7, 9, 11, 12 13, 12, 14 ir 15 punktuose nustatyti pagrindai, kuriais jiems privalomoji pradinė karo tarnyba buvo atidėta individualia tvarka, taip pat karo prievolininkai, kurie studijuoja paskutiniame kurse pagal studijų programas ar mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas, kurias baigus įgyjama Lietuvos kariuomenėje trūkstama profesija (kvalifikacija);

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

2) antroji grupė – karo prievolininkai, kurie vykdant ankstesnį šaukimą buvo įtraukti į pirmąją grupę, bet nebuvo paskirti atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, išskyrus karo prievolininkus, kurie buvo paskirti atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, tačiau neatvyko jos atlikti, arba jeigu išnyko šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 7, 9, 11, 13, 14 ir 15 punktuose nustatyti pagrindai, kuriais jiems privalomoji pradinė karo tarnyba buvo atidėta individualia tvarka, taip pat karo prievolininkus, kurie studijuoja paskutiniame kurse pagal studijų programas ar mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas, kurias baigus įgyjama Lietuvos kariuomenėje trūkstama profesija (kvalifikacija). Taip pat į antrąją grupę įtraukiami karo prievolininkai, kurie vykdant ankstesnį šaukimą nebuvo pašaukti atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos ir pagal šios dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus neįtrauktini į pirmąją grupę;

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-05:

Derinant nauja redakcija dėstomo įstatymo nuostatas tarpusavyje, nauja redakcija dėstomo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 2 punkte vietoj žodžių „nebuvo pašaukti“ įrašytini žodžiai „nebuvo paskirti“.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Pagal nauja redakcija dėstomo įstatymo 6 str. 5 d. 2 p. nuostatas į 2 grupę patenka tiek tie, kurie nebuvo paskirti, tiek ir tie, kurie nebuvo pašaukti, t. y. tie, kurie dėl tam tikrų aplinkybių (pilietybės suteikimas, nebuvo įtrauktas į registrus ir kt.) vykdant ankstesnį šaukimą asmenys nebuvo įtraukti į šaukiamųjų sąrašus.

Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

3) trečioji grupė – karo prievolininkai, kurie vykdant ankstesnį šaukimą buvo įtraukti į antrąją arba trečiąją grupę, bet nebuvo pašaukti atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos.

6. Sudarytas metinis karo prievolininkų sąrašas viešai paskelbiamas Lietuvos kariuomenės interneto svetainėje www.karys.lt ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą pradžios ir skelbiamas iki atitinkamų metų šaukimo pabaigos. Metinis karo prievolininkų sąrašas, kuriame pateikiami šio straipsnio 7 dalyje nurodyti duomenys, paskelbiamas ir jame nurodyti asmens duomenys tvarkomi nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, siekiant viešu paskelbimu informuoti jame esančius karo prievolininkus ir asmenis, sukakusius 17 metų, dėl šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą, įskaitant jos atidėjimą, užtikrinti šaukimo ir karo prievolininkų informavimo skaidrumą bei šios informacijos karo prievolininkams prieinamumą. Metinio karo prievolininkų sąrašo sudarymo eiga, kiti duomenys, susiję su šaukimo vykdymu, taip pat skelbiami Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos interneto svetainėje www.kam.lt ir per kitas krašto apsaugos sistemos institucijų informacinės visuomenės informavimo priemones. Metinio karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūrą stebi šio įstatymo 7 straipsnyje nurodyti asmenys.

· L. Kasčiūnas, A. Pocius V. Rakutis 2024-05-03:

2. Pakeisti naujos red. Įstatymo 6 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. ~~Sudarytas~~ Metinis karo prievolininkų sąrašas sudaromas ir viešai paskelbiamas Lietuvos kariuomenės interneto svetainėje www.karys.lt ne vėliau kaip ~~prieš tris mėnesius iki~~ per vieną mėnesį nuo šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą pradžios bei skelbiamas iki atitinkamų metų šaukimo pabaigos. Metinis karo prievolininkų sąrašas, kuriame pateikiami šio straipsnio 7 dalyje nurodyti duomenys, paskelbiamas ir jame nurodyti asmens duomenys tvarkomi nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, siekiant viešu paskelbimu informuoti jame esančius karo prievolininkus ir asmenis, sukakusius 17 metų, dėl šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą, įskaitant jos atidėjimą, užtikrinti šaukimo ir karo prievolininkų informavimo skaidrumą bei šios informacijos karo prievolininkams prieinamumą. Metinio karo prievolininkų sąrašo sudarymo eiga, kiti duomenys, susiję su šaukimo vykdymu, taip pat skelbiami Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos interneto svetainėje www.kam.lt ir per kitas krašto apsaugos sistemos institucijų informacinės visuomenės informavimo priemones. Metinio karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūrą stebi šio įstatymo 7 straipsnyje nurodyti asmenys.“

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

7. Metiniame karo prievolininkų sąraše nurodoma:

1) karo prievolininko ar asmens, sukakusio 17 metų, eilės numeris;

2) pirmoji vardo raidė, pavardė, gimimo metai;

3) karo prievolininko kodas;

4) tarnybos trukmė, kuriai karo prievolininkas ar asmuo, sukakęs 17 metų, šaukiamas;

5) dokumentų, kuriais pagrindžiamos šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos atleidimo nuo karo prievolės aplinkybės ar šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo individualia tvarka aplinkybės, ir karo prievolininko ar asmens, sukakusio 17 metų, duomenų ryšiams palaikyti (faktinės gyvenamosios vietos, telefono numerio, elektroninio pašto adreso) pateikimo terminas ir karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos, kuriai šie dokumentai ir duomenys turi būti pateikti, adresas, telefono numeris ir elektroninio pašto adresas;

6) sveikatos priežiūros įstaigos arba karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos, jeigu iš jos vykdomas karo prievolininkų ar asmenų, sukakusių 17 metų, vežimas karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos transportu į sveikatos priežiūros įstaigą, adresas ir data, kada karo prievolininkas privalo atvykti pasitikrinti sveikatos;

7) informacija apie karo prievolininko ar asmens, sukakusio 17 metų, šaukimo eigą (šaukimo procedūros vykdomos; privalomoji pradinė karo tarnyba atidėta; išbrauktas iš karinės įskaitos; paskirtas atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą).

8. Šio straipsnio 7 dalies 6 punkte nurodyta informacija metiniame karo prievolininkų sąraše paskelbiama ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šio straipsnio 7dalies 5 punkte nurodytų dokumentų ir duomenų pateikimo dienos. Šio straipsnio 7 dalies 7 punkte nurodyta informacija metiniame karo prievolininkų sąraše paskelbiama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šiame punkte nurodytų atitinkamų šaukimo eigos aplinkybių pasikeitimo dienos. Karo prievolininkui ar asmeniui, sukakusiam 17 metų, metiniame karo prievolininkų sąraše nurodytu laiku nepateikus šio straipsnio 7dalies 5 punkte nurodytų dokumentų ir duomenų ar neatvykus pasitikrinti sveikatos, naujas šių veiksmų atlikimo terminas ir data metiniame karo prievolininkų sąraše paskelbiami ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo ankstesnio šiame sąraše nurodyto atitinkamų veiksmų atlikimo termino pabaigos dienos ir nuo ankstesnės šiame sąraše nurodytos atitinkamų veiksmų atlikimo datos.

9. Karo prievolininkai skiriami atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą tik teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus jų sveikatą ir nustačius, kad jie tinkami atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą. Asmenys, sukakę 17 metų, skiriami atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą tik teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus jų sveikatą ir nustačius, kad jie tinkami atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, ir tik jiems sukakus 18 metų.

10. Karo prievolininkų ir asmenų, sukakusių 17 metų, šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

7 straipsnis. Metinio karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūrų stebėtojai

1. Stebėti metinio karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūras skiriami Lietuvos Respublikoje įregistruotų viešųjų juridinių asmenų, kurių veikla yra susijusi su krašto apsaugos sistemos stiprinimu ir visuomenės parengimu gynybai, jaunimo ugdymu ir pilietiniu, patriotiniu auklėjimu, žmogaus teisių gynimu, vienasmeniai valdymo organai, kolegialių valdymo organų nariai, kiti darbo, tarnybos ar narystės santykiais su šioje dalyje nurodytais juridiniais asmenimis susiję fiziniai asmenys.

2. Stebėti metinio karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūrų negali būti skiriami šie asmenys:

1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais dėl sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turintys neišnykusį arba nepanaikintą teistumą;

2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams arba korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turintys neišnykusį arba nepanaikintą teistumą;

3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams arba korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžiamas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo, jeigu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai;

4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei, ir turintys neišnykusį arba nepanaikintą teistumą;

5) įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos nariai, jeigu nuo buvimo uždraustos organizacijos nariu dienos nepraėjo 5 metai;

6) atleisti iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos arba pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo, jeigu nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;

7) teismo tvarka pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais bent vienoje srityje;

8) tarnaujantys arba dirbantys krašto apsaugos sistemos institucijose arba jų padaliniuose.

3. Karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija, skirdama asmenis stebėti metinio karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūras, turi teisę gauti iš visų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų bei jų padalinių, registrų, informacinių sistemų jų turimą informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, reikalingus patikrinti, ar asmuo atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, o šioje dalyje nurodyti duomenų teikėjai privalo karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos prašymu tokią informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, pateikti.

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-05:

Nauja redakcija dėstomo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje ir 31 straipsnio 2 dalyje po žodžių „kitų fizinių ir juridinių asmenų bei jų padalinių“ įrašytini žodžiai „kurie įstatymais dėl jų veiklos pobūdžio yra įpareigoti kaupti atitinkamą informaciją ir pateikti ją valstybės institucijoms“ (analogiškai kaip nustatyta 29 straipsnio 2 punkte). Taip pat pažymėtina, kad 31 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „ar kitose informacinėse sistemose“ įrašytini žodžiai „ar kitose valstybės informacinėse sistemose tvarkomą“.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

4. Metinio karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūras turi stebėti ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 10 asmenų, kurių iš to paties viešojo juridinio asmens negali būti daugiau kaip 2/3 visų metinio karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūras stebinčių asmenų.

5. Asmenys, stebintys metinio karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūras, jų prašymu gali susipažinti su informacija, susijusia su metinio karo prievolininkų sąrašo sudarymu ir karo prievolininkų, asmenų, sukakusių 17 metų, įtraukimu į jį, išskyrus atvejus, kai susipažinimą su šia informacija riboja teisės aktai, reglamentuojantys šios informacijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus.

6. Asmenų skyrimo stebėti metinio karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūras tvarką, nurodant ir asmens duomenis, kurie gali būti renkami, nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Asmenų, skiriamų stebėti metinio karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūras, asmens duomenys, administruojant šias procedūras, krašto apsaugos sistemoje tvarkomi nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais.

8 straipsnis. Paleidimas iš privalomosios pradinės karo tarnybos

1. Atlikę šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytos trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą, kariai išleidžiami į atsargą ir priskiriami parengtajam kariuomenės personalo rezervui.

2. Išleidžiamiems į atsargą privalomąją pradinę karo tarnybą pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintą jaunesniųjų karininkų vadų mokymų programą atlikusiems ir kvalifikacinį egzaminą išlaikiusiems kariams, turintiems aukštąjį išsilavinimą, suteikiamas jaunesniojo karininko laipsnis. Išleidimo į atsargą metu neįgijusiems aukštojo išsilavinimo kariams, atitinkantiems šioje dalyje nustatytus kitus reikalavimus jaunesniojo karininko laipsniui suteikti, jaunesniojo karininko laipsnis suteikiamas įgijus aukštąjį išsilavinimą.

3. Privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantis karys paleidžiamas iš tarnybos pirma šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyto laiko, kai:

1) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

2) jis pripažįstamas netinkamu privalomajai pradinei karo tarnybai dėl sveikatos būklės;

3) raštu pareiškusi norą tapti karo prievolininke moteris, kuri nėra įgijusi pagrindinio karinio parengtumo, pateikia prašymą paleisti iš privalomosios pradinės karo tarnybos;

4) karo prievolininkas, atliekantis šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą privalomąją pradinę karo tarnybą, pateikia prašymą paleisti iš privalomosios pradinės karo tarnybos;

5) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jis nuteisiamas už nusikaltimą ir jam skiriama bausmė, dėl kurios jis negali tęsti tarnybos. Tokiu atveju, atsižvelgiant į tai, ar karys atliktos privalomosios pradinės karo tarnybos metu įgijo pagrindinį karinį parengtumą, ar neįgijo, jis priskiriamas parengtajam arba neparengtajam kariuomenės personalo rezervui.

4. Privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantis karys jo prašymu paleidžiamas iš tarnybos pirma šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyto laiko, kai:

1) atsiranda šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 9–15 punktuose nustatytos aplinkybės. Tokiu atveju, atsižvelgiant į tai, ar karys atliktos privalomosios pradinės karo tarnybos metu įgijo pagrindinį karinį parengtumą, ar neįgijo, jis priskiriamas parengtajam arba neparengtajam kariuomenės personalo rezervui;

2) jo prašymas dėl alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo buvo pripažintas pagrįstu;

3) jis yra įgijęs pagrindinį karinį parengtumą ir yra atrenkamas į profesinę karo tarnybą ir sudaro profesinės karo tarnybos sutartį arba atrenkamas į savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą ir sudaro kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį. Tokiu atveju paleidimo iš privalomosios pradinės karo tarnybos diena laikoma diena, einanti prieš profesinės karo tarnybos sutarties, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties įsigaliojimo dieną.

5. Paleidimo iš privalomosios pradinės karo tarnybos tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

ANTRASIS SKIRSNIS

PRIVALOMOSIOS PRADINĖS KARO TARNYBOS ATIDĖJIMAS

9 straipsnis. Privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimas bendra tvarka

1. Privalomoji pradinė karo tarnyba krašto apsaugos ministro įsakymu atidedama bendra tvarka visiems karo prievolininkams tuo atveju, kai atitinkamiems metams nustatytas privalomąją pradinę karo tarnybą atliksiančių karių ribinis skaičius yra nulis.

2. Privalomoji pradinė karo tarnyba pagal šio straipsnio 1 dalį atidedama atitinkamiems metams.

3. Atidėjus privalomąją pradinę karo tarnybą bendra tvarka pagal šio straipsnio 1 dalį, privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka pagal šio įstatymo 10 straipsnį neatidedama.

10 straipsnis. Privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimas individualia tvarka

1. Privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka atidedama šiems karo prievolininkams:

1) bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas, taip pat ir pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, vykdomas kartu su formaliojo profesinio mokymo programomis, išskyrus atvejus, kai atitinkamų metų šaukimo metu jie baigs pagrindinio, vidurinio ugdymo ar formaliąją profesinio mokymo programą;

2) aukštųjų mokyklų studentams, į aukštąją mokyklą įstojusiems iki jų įtraukimo į metinį karo prievolininkų sąrašą, – vieną kartą vienam studijų laikotarpiui pagal trumpųjų studijų, pirmosios pakopos (profesinio bakalauro ir bakalauro) studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal antrosios pakopos studijų programą arba vientisųjų studijų programą, taip pat vieną kartą vienam studijų laikotarpiui pagal laipsnio nesuteikiančią studijų programą, pagal studijas rezidentūroje ir (ar) doktorantūroje, išskyrus tuos aukštųjų mokyklų studentus, kurie ankstesnių šaukimų metu nevykdė karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymų ar juos vykdė netinkamai;

Pakeisti 10 str. 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) aukštųjų mokyklų studentams, į aukštąją mokyklą įstojusiems iki jų įtraukimo į metinį karo prievolininkų sąrašą, – vieną kartą vienam studijų laikotarpiui pagal trumpųjų studijų, pirmosios pakopos (profesinio bakalauro ir bakalauro) studijų programą ~~arba vientisųjų studijų programą~~, pagal antrosios pakopos studijų programą arba vientisųjų studijų programą ir 9 mėnesius po jų, taip pat vieną kartą vienam studijų laikotarpiui pagal laipsnio nesuteikiančią studijų programą, pagal studijas rezidentūroje ir (ar) doktorantūroje, išskyrus tuos aukštųjų mokyklų studentus, kurie ankstesnių šaukimų metu nevykdė karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymų ar juos vykdė netinkamai;“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Numačius, kad tarnyba atidedama 9 mėnesius po bet kurios studijų programos arba vientisųjų studijų programos baigimo, susidarytų situacija, kad į privalomąją pradinę karo tarnybą nebūtų šaukiami specialybes įgiję karo prievolininkai, taip pat tie karo prievolininkai, kurie po šių studijų baigimo netęsia aukštesnės pakopos studijų. Be to, siūlomas tarnybos atidėjimo laikotarpis akivaizdžiai per ilgas, nes tarnybos trukmė - nuo 3 mėnesių (LK reikalingas specialybes įgijusiems) iki 9 mėnesių).

Balsavimo rezultatai: už-4(pirmininko balsas), prieš -1, susilaikė- 3.

3) karo prievolininkams, kuriems atliekant šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytos trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą, būtų padaryta neproporcingai didelė žala jų asmeniniams ar visuomeniniams interesams, tačiau jos būtų galima išvengti atliekant privalomąją pradinę karo tarnybą, nustatytą šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punkte, jeigu einamiesiems metams pašaukiamas krašto apsaugos ministro nustatytas šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytos trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą atliksiančių karių skaičius;

4) Seimo, Vyriausybės, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų nariams ir savivaldybių merams;

5) teisėjams;

6) prokurorams;

7) įtariamiems ir kaltinamiems baudžiamajame procese arba atliekantiems bausmę, dėl kurios jie negali atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos;

8) atlikusiems bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, išskyrus areštą;

9) vieniems auginantiems nepilnametį vaiką arba jeigu jiems suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukanka treji metai;

10) nėščiosioms, pateikusioms medicinos pažymą apie nėštumą, joms pagimdžius – ir gimdymo atostogų metu;

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-05:

Nauja redakcija dėstomo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 10 punktas, kuriame numatyta, kad privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka atidedama nėščiosioms, pateikusioms medicinos pažymą apie nėštumą, joms pagimdžius – ir gimdymo atostogų metu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūloma nuostata gali būti vertinama kaip diskriminacinė nedirbančiųjų atžvilgiu, kadangi pagal Darbo kodekso 132 straipsnį, tik darbuotojoms suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos – 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų) (nedirbančioms negali būti suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos). Vadinasi, darbuotojos šiuo atveju būtų geresnėje padėtyje, taigi, siūlytina minėtą nuostatą patikslinti, numatant karo tarnybos atidėjimo trukmę, skaičiuojamą kalendorinėmis dienomis ir kuri būtų taikoma visoms moterims (pvz., siūlomoje nuostatoje galima būtų numatyti, kad karo tarnyba atidedama nėščiosioms, pateikusioms sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie nėštumą, o pagimdžiusioms – 56 kalendorines dienas po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų po gimdymo) metu). Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinas ir nauja redakcija dėstomo įstatymo 14 straipsnio 10 punktas.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

11) teisės aktų nustatyta tvarka paskirtiems vieninteliu asmens su negalia globėju ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens rūpintoju arba asmens su negalia aprūpintoju;

12) juridinio asmens teises turinčių Lietuvos religinių bendruomenių ar bendrijų nariams, kurie šių religinių bendruomenių ar bendrijų kanonų, statutų ar kitų normų nustatyta tvarka yra išrinkti ar paskirti atlikti pastoracinį darbą tose religinėse bendruomenėse ar bendrijose;

13) jų sutuoktinės, partnerės ar sugyventinės nėštumo ir gimdymo atostogų metu;

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-05:

Atsižvelgiant į šios išvados 9 punkte nurodytus argumentus, tikslintinas ir nauja redakcija dėstomo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 13 punktas ir vietoj žodžių „nėštumo ir gimdymo atostogų metu“ įrašytini žodžiai „nėštumo likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorines dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų po gimdymo) metu“. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinas nauja redakcija dėstomo įstatymo 14 straipsnio 13 punktas.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

14) auginantiems du ar daugiau vaikų, kurių amžius yra iki trejų metų;

15) krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, jeigu, jiems atliekant privalomąją pradinę karo tarnybą, būtų padaryta neproporcingai didelė žala jų asmeniniams ar visuomeniniams interesams, tačiau jos būtų galima išvengti, jeigu privalomąją pradinę karo tarnybą jie atliktų kitu metu.

Pakeisti Projekto 10 straipsnio 1 dalies 15 punktą ir jį išdėstyti taip:

„15) krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, jeigu, jiems atliekant privalomąją pradinę karo tarnybą, būtų padaryta neproporcingai didelė žala jų asmeniniams ar visuomeniniams interesams, tačiau jos būtų galima išvengti, jeigu privalomąją pradinę karo tarnybą jie atliktų kitu metu. Neproporcingai didelės žalos asmeniniams ar visuomeniniams interesams nustatymo kriterijus tvirtina krašto apsaugos ministras.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad visų neproporcingai didelės žalos atvejų neįmanoma reglamentuoti, atitinkamai neįmanoma reglamentuoti ir kriterijų pagal kuriuos atvejai priskiriami neproporcingai didelės žalos atvejams.

Pažymėtina, kad sprendimai gali būti skundžiami krašto apsaugos ministrui, taip pat teismui, kurių sprendimų pagrindu formuojama teisminė praktika, kurios pagrindu išvengiama skirtingų sprendimų priėmimo komisijoje.

Balsavimo rezultatai: už-6, prieš - 1, susilaikė - 1.

2. Šio straipsnio 1 dalies 2, 5, 6, 9, 11, 12, 13 ir 14 punktuose nurodytiems karo prievolininkams privalomoji pradinė karo tarnyba neatidedama, jeigu jie raštu pareiškė norą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą.

3. Šio straipsnio 1 dalies 15 punkte nurodytiems karo prievolininkams privalomoji pradinė karo tarnyba neatidedama, jeigu, jiems atliekant šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytos trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą, būtų padaryta neproporcingai didelė žala jų asmeniniams ar visuomeniniams interesams, tačiau jos būtų galima išvengti atliekant privalomąją pradinę karo tarnybą, nustatytą šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punkte.

4. Vykdant šaukimą, privalomoji pradinė karo tarnyba atidedama karo prievolininkams:

1) kai, patikrinus jų sveikatos būklę, nustatoma, kad jie dėl laikinų sveikatos sutrikimų negali atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, iki baigsis laikinas jų sveikatos sutrikimas;

2) kurie, šaukimui pasibaigus, lieka nepašaukti atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos.

5. Privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo karo prievolininkams individualia tvarka tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

III SKYRIUS

ALTERNATYVIOJI KRAŠTO APSAUGOS TARNYBA

11 straipsnis. Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo ir alternatyviosios tarnybos prievolininkų aprūpinimo sąlygos

1. Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos trukmė – 12 mėnesių. Į alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kurį alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą atliekantis alternatyviosios tarnybos prievolininkas be pateisinamos priežasties nebuvo tarnybos vietoje.

2. Paskelbus mobilizaciją alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba trunka tol, kol paskelbiama demobilizacija.

3. Alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba atliekama valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, taip pat viešosios naudos nevyriausybinėse organizacijose, kurios veikia asmenų su negalia apsaugos, socialinės atskirties mažinimo, švietimo ir kultūros skatinimo, humanitarinės pagalbos teikimo, sveikatos apsaugos, pilietinio ugdymo srityse, dirbant visuomenei naudingą darbą, nesusijusį su ginklo, specialiųjų priemonių ir prievartos naudojimu (toliau – viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos). Viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų, kuriose atliekama alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba, sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija pagal paraiškas, kurias Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos, pageidaujančios, kad jose būtų atliekama alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba, ir vykdančios veiklas, atitinkančias alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos poreikius.

4. Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo vieta parenkama alternatyviosios tarnybos prievolininko ar jo šeimos narių (sutuoktinių, nepilnamečių vaikų (įvaikių), jeigu jie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečių vaikų (įvaikių) iki 20 metų, jeigu jie su alternatyviosios tarnybos prievolininku turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, sutuoktinio nepilnamečių vaikų (įvaikių), jeigu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su alternatyviosios tarnybos prievolininko sutuoktiniu ir jie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečių vaikų (įvaikių) iki 20 metų, jeigu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su alternatyviosios tarnybos prievolininko sutuoktiniu ir jie su alternatyviosios tarnybos prievolininku turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, nepilnamečių išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas alternatyviosios tarnybos prievolininkas ir (ar) jo sutuoktinis, kitų išlaikytinių asmenų, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas alternatyviosios tarnybos prievolininkas ir (ar) jo sutuoktinis (toliau – šeimos nariai)) faktinės ar deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybėje. Jeigu alternatyviosios tarnybos prievolininkas negyvena Lietuvos Respublikoje ir (ar) jo šeimos nariai nėra deklaravę gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo vieta parenkama atsižvelgiant į alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos poreikį ir alternatyviosios tarnybos prievolininko išreikštą norą dėl tarnybos vietos.

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-05:

Manytina, kad nauja redakcija dėstomo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies paskutiniajame sakinyje po žodžių “Jeigu alternatyviosios tarnybos prievolininkas negyvena Lietuvos Respublikoje“ vietoj jungtukų „ir (ar)“ turėtų būti įrašytas jungtukas „ir“, nes turi būti įgyvendintos būtent abi sąlygos (prievolininkas ir jo šeimos nariai neturi faktinės ir deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje) tam, kad alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo vieta parenkama atsižvelgiant į alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos poreikį ir alternatyviosios tarnybos prievolininko išreikštą norą dėl tarnybos vietos. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 7 daliai.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

5. Alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą atliekantiems alternatyviosios tarnybos prievolininkams kiekvieną mėnesį mokama 4,6 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka buitinėms išlaidoms, išskyrus atvejus, kai alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba atliekama paskelbus mobilizaciją, taip pat tarnybos metu jiems mokama karo prievolininkams taikoma Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija.

6. Alternatyviosios tarnybos prievolininkams, atliekantiems alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, kai paskelbiama mobilizacija, mokamas pirmam kario laipsniui pirmų metų profesinės karo tarnybos kariui nustatyto dydžio tarnybinis atlyginimas.

7. Alternatyviosios tarnybos prievolininkus, kurie neturi gyvenamosios vietos alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo vietoje (negyvena Lietuvos Respublikoje ir (ar) jų šeimos nariai nėra deklaravę gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo vietoje (atitinkamoje savivaldybėje)), alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos laikotarpiu Vyriausybės įgaliota alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojanti institucija aprūpina laikina gyvenamąja patalpa.

8. Sveikatos tikrinimo dienomis alternatyviosios tarnybos prievolininkams išmokama Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija ir už kiekvieną sveikatos tikrinimo dieną jiems mokami 0,2 Vyriausybės nustatytos bazinės socialinės išmokos dydžio dienpinigiai.

9. Alternatyviosios tarnybos prievolininkams kompensuojamos kelionių, išskyrus lengvąjį automobilį taksi ir lengvąjį automobilį, kuriuo vykdoma keleivių vežimo už atlygį pagal užsakymą veikla, iš gyvenamosios vietos pasitikrinti sveikatos, pasitikrinus sveikatą atgal į gyvenamąją vietą, iš gyvenamosios vietos į alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojančią instituciją ir atgal į gyvenamąją vietą, iš gyvenamosios vietos pirmą kartą vykstant į alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo vietą ir šiai tarnybai pasibaigus atgal į gyvenamąją vietą išlaidos pagal patirtas kelionės išlaidas patvirtinančius dokumentus arba vieno kilometro važiavimo nuosavu transportu kompensuojamus dydžius, taikomus karo prievolininkams. Šioje dalyje nurodytų atlyginamų kelionės išlaidų dydis negali viršyti karo prievolininkams Vyriausybės nustatyto apmokamų kelionės išlaidų dydžio.

10. Alternatyviosios tarnybos prievolininkams du kartus per tarnybos metus suteikiama po 7 kalendorines dienas atostogų. Atostogų dienomis alternatyviosios tarnybos prievolininkams maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija nemokama, už šias dienas jiems mokami privalomosios pradinės karo tarnybos kariams taikomi Vyriausybės nustatyto dydžio dienpinigiai.

11. Už alternatyviosios tarnybos prievolininkus mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, jeigu jos turi būti mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 11 dalimi.

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-05:

Nauja redakcija dėstomo įstatymo 11 straipsnio 7 dalį siūlome patikslinti, nurodant, kad alternatyviosios tarnybos prievolininkai laikinąja gyvenamąja patalpa aprūpinami, kai jie ne negyvena Lietuvos Respublikoje apskritai, o kai negyvena būtent alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo vietoje (atitinkamoje savivaldybėje).

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

12. Alternatyviosios tarnybos prievolininkams, išskyrus atvejus, kai alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba atliekama paskelbus mobilizaciją, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos, artimųjų giminaičių (tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), senelių, vaikaičių, brolių (įbrolių), seserų (įseserių), sutuoktinio, partnerio, sugyventinio, taip pat sutuoktinio, partnerio, sugyventinio tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų (įseserių) (toliau – artimieji giminaičiai)) bei išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju jis yra paskirtas, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jų rašytiniu prašymu gali būti skiriama iki 5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių pašalpa. Pašalpą skiria alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojanti institucija. Pašalpa alternatyviosios tarnybos prievolininkui nemokama, jeigu jis turi teisę gauti tos pačios paskirties pašalpą iš kitos biudžetinės įstaigos.

13. Mirus alternatyviosios tarnybos prievolininkui, išskyrus atvejus, kai alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba atliekama paskelbus mobilizaciją, vienam iš asmenų, nurodytų šio straipsnio 4 dalyje, skiriama 5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių pašalpa, kurią skiria alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojanti institucija. Pašalpa asmeniui nemokama, jeigu dėl alternatyviosios tarnybos prievolininko mirties asmeniui skiriama pašalpa iš kitos biudžetinės įstaigos.

14. Asmenims, paleistiems iš alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos, tapusiems laikinai nedarbingiems alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos metu (išskyrus laikinąjį nedarbingumą dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje)) ir neįgijusiems teisės į ligos išmoką pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, tačiau ne ilgiau kaip 4 mėnesius mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyto dydžio ligos išmoka, taikant šiame įstatyme nustatytą maksimalaus kompensuojamojo uždarbio dydį. Ši išmoka skaičiuojama pagal Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą. Šią išmoką moka alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojanti institucija Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

15. Šiame straipsnyje nurodytas aprūpinimas alternatyviosios tarnybos prievolininkui neteikiamas, jeigu jis nevykdo teisėtų alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos institucijos nurodymų.

16. Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose ir viešosios naudos nevyriausybinėse organizacijose tvarką, saugos ir sveikatos reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

· L. Kasčiūnas, A. Pocius V. Rakutis 2024-05-03:

Argumentai

Atsižvelgiant į tai, kad darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai reglamentuojami ne tik sveikatos apsaugos ir socialinės ir apsaugos ir darbo ministrų įsakymais, bet ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, siekiant šios srities teisinio reguliavimo nuoseklumo, tikslintina naujos red. Įstatymo 11 straipsnio 16 dalis.

Pasiūlymas

Pakeisti naujos red. Įstatymo 11 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:

„16. Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose ir viešosios naudos nevyriausybinėse organizacijose tvarką, saugos ir sveikatos reikalavimus, nelaimingų atsitikimų tarnyboje ir profesinių ligų tyrimo tvarką nustato ~~Vyriausybės~~ Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

17. Alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojanti institucija yra atsakinga už valstybės biudžeto lėšų, skirtų alternatyviajai krašto apsaugos tarnybai atlikti, administravimą ir naudojimą.

12 straipsnis. Skyrimas atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą

1. Alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą pageidaujantys atlikti karo prievolininkai prašymą atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą pateikia karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai. Šis prašymas turi būti grindžiamas religiniais arba pacifistiniais įsitikinimais, neleidžiančiais vykdyti tarnybos, susijusios su ginklų, specialiųjų priemonių ar prievartos naudojimu. Karo prievolę administruojanti institucija šį prašymą nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas perduoda alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojančiai institucijai, kuri organizuoja karo prievolininkų pateiktų prašymų nagrinėjimą šio straipsnio 2 dalyje nurodytoje komisijoje.

2. Karo prievolininkų prašymus dėl alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo nagrinėja ir sprendimą dėl prašymų pagrįstumo priima komisija, sudaryta iš nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių ir religinių bendrijų, mokslo institucijų ir aukštųjų mokyklų atstovų. Tuo atveju, jeigu individualus prašymas dėl alternatyvios krašto apsaugos tarnybos atlikimo yra grindžiamas religiniais įsitikinimais, į komisijos posėdį kviečiamas tos konkrečios religinės bendruomenės ar bendrijos atstovas. Šios komisijos narių skaičių, jos sudarymo ir darbo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Komisijai priėmus sprendimą, kad karo prievolininko prašymas pagrįstas, karo prievolininkas, vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, atleidžiamas nuo karo prievolės ir priskiriamas alternatyviosios tarnybos prievolininkams.

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-05:

Nauja redakcija dėstomo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „mokslo institucijų ir aukštųjų mokyklų“ įrašytini žodžiai „mokslo ir studijų institucijų“.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

3. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytos trukmės alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą skiriami atlikti alternatyviosios tarnybos prievolininkai nuo 18 metų iki kol asmuo sukanka 22 metus, o raštu pareiškę norą – nuo 18 metų iki kol asmuo sukanka 39 metus. Alternatyviosios tarnybos prievolininkai, kuriems būnant karo prievolininkais privalomoji pradinė karo tarnyba buvo atidėta individualia tvarka šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 7, 9, 11, 13, 14 ir 15 punktuose nustatytais pagrindais, taip pat kuriems alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba buvo atidėta individualia tvarka šio įstatymo 14 straipsnyje nustatytais pagrindais, į alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą skiriami, iki kol asmuo sukanka 23 metus. Alternatyviosios tarnybos prievolininkai, kurie į alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą ar būdami karo prievolininkai į privalomąją pradinę karo tarnybą buvo paskirti, tačiau neatvyko jos atlikti, ir alternatyviosios tarnybos prievolininkai, įgiję Lietuvos kariuomenėje trūkstamas profesijas (kvalifikacijas), į alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą skiriami, iki kol asmuo sukanka 31 metus.

4. Alternatyviosios tarnybos prievolininkai skiriami atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą paskelbus mobilizaciją, iki jie sukanka 60 metų, įskaitant ir atlikusius šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytos trukmės alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

5. Prašymą atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą pripažinus pagrįstu, sprendimą dėl alternatyviosios tarnybos prievolininko skyrimo atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą priima alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojanti institucija.

6. Jeigu alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos metu numatytiems darbams atlikti privaloma pasitikrinti sveikatą, į alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą skiriami alternatyviosios tarnybos prievolininkai, pasitikrinę sveikatą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

7. Iki paskyrimo atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą alternatyviosios tarnybos prievolininkas gali bet kuriuo metu atšaukti prašymą atlikti šią tarnybą. Tokiu atveju jis skiriamas atlikti privalomąją karo tarnybą šio įstatymo nustatyta tvarka.

13 straipsnis. Paleidimas iš alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos

1. Iš alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos alternatyviosios tarnybos prievolininkas paleidžiamas, kai:

1) jis atlieka šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytos trukmės alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, išskyrus atvejus, kai paskelbiama mobilizacija;

2) atliekant alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą paskelbus mobilizaciją, paskelbiama demobilizacija;

3) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

4) atliekant alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą paskelbus mobilizaciją, jam sukanka 60 metų;

5) jis pripažįstamas netinkamu atlikti alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos metu nustatytus darbus dėl sveikatos būklės ir nėra kitų darbų, kuriuos būtų galima jam pavesti pagal turimą sveikatos būklę;

6) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jis nuteisiamas už nusikaltimą ir jam skiriama bausmė, dėl kurios jis negali tęsti tarnybos;

7) atsiranda šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 9–15 punktuose nustatytos aplinkybės.

2. Paleidimo iš alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

14 straipsnis. Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atidėjimas

Alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atidedama šiems alternatyviosios tarnybos prievolininkams:

1) Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimo, Europos Parlamento ir Vyriausybės nariams;

2) savivaldybių tarybų nariams ir savivaldybių merams, išskyrus savivaldybių tarybų narius ir savivaldybių merus, kurių įgaliojimai sustabdyti įsigaliojus Seimo nutarimui dėl tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje;

3) teisėjams;

4) prokurorams;

5) įtariamiems ir kaltinamiems baudžiamajame procese arba atliekantiems bausmę, dėl kurios jie negali atlikti tarnybos;

6) Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo nustatyta tvarka įrašytiems į civilinio mobilizacinio personalo rezervą (šio punkto nuostata taikoma paskelbus mobilizaciją);

7) kurie dėl sveikatos būklės negali atlikti alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos, iki baigsis laikinas jų sveikatos sutrikimas;

8) atlikusiems bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, išskyrus areštą;

9) vieniems auginantiems nepilnametį vaiką arba jeigu jiems suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukanka treji metai;

10) nėščiosioms, pateikusioms medicinos pažymą apie nėštumą, joms pagimdžius – ir gimdymo atostogų metu;

11) teisės aktų nustatyta tvarka paskirtiems vieninteliu asmens su negalia globėju ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens rūpintoju arba asmens su negalia aprūpintoju;

13) jų sutuoktinės, partnerės ar sugyventinės nėštumo ir gimdymo atostogų metu;

14) auginantiems du ar daugiau vaikų, kurių amžius yra iki trejų metų;

15) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, jeigu, jiems atliekant alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, būtų padaryta neproporcingai didelė žala jų asmeniniams ar visuomeniniams interesams, tačiau jos būtų galima išvengti, jeigu alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą jie atliktų kitu metu.

Pakeisti Projekto 14 straipsnio 15 punktą ir jį išdėstyti taip:

„15) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, jeigu, jiems atliekant alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, būtų padaryta neproporcingai didelė žala jų asmeniniams ar visuomeniniams interesams, tačiau jos būtų galima išvengti, jeigu alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą jie atliktų kitu metu. Neproporcingai didelės žalos asmeniniams ar visuomeniniams interesams nustatymo kriterijus tvirtina krašto apsaugos ministras.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Balsavimo rezultatai: Balsavimo rezultatai: už-6, prieš - 1, susilaikė - 1.

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-05:

Nauja redakcija dėstomo įstatymo 14 straipsnio 15 punkte brauktini pertekliniai žodžiai „Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“, nes jau šio straipsnio nuostatoje iki dvitaškio nustatyta, kad alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba alternatyviosios tarnybos prievolininkams atidedama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

IV SKYRIUS

TARNYBA REZERVE

15 straipsnis. Tarnybos rezerve atlikimas

1. Tarnyba rezerve apima tarnybą aktyviajame rezerve ir kitą tarnybą rezerve, atliekamą tarnaujant kariniuose vienetuose.

2. Karo prievolininkai į tarnybą aktyviajame rezerve skiriami iš parengtojo kariuomenės personalo rezervo iki jie sukanka 60 metų, atsargos karo kapelionai – iki jie sukanka 65 metus.

16 straipsnis. Tarnybos aktyviajame rezerve atlikimo ypatumai

1. Aktyviojo rezervo kario atliekamos tarnybos aktyviajame rezerve trukmė – 15 metų nuo skyrimo į aktyvųjį rezervą.

2. Į aktyvųjį rezervą paskirti karo prievolininkai dalyvauja mokymuose ar pratybose nuo 20 iki 90 dienų per tarnybos aktyviajame rezerve laikotarpį, vykdo Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ir Lietuvos Respublikos karinės jėgos naudojimo statuto 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas užduotis bei atlieka karo tarnybą mobilizacijos ir karo padėties metu. Mokymų ar pratybų trukmę, periodiškumą ir programas nustato Lietuvos kariuomenės vadas.

3. Tarnyba aktyviajame rezerve atliekama Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

17 straipsnis. Kitos tarnybos rezerve atlikimo sąlygos ir šaukimo į šią tarnybą tvarka

1 Į kitą tarnybą rezerve gali būti šaukiami karo prievolininkai dalyvauti mokymuose ar pratybose iki 10 dienų per metus vykdyti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų ir Karinės jėgos naudojimo statuto 9 straipsnio 1 dalyje nustatytų užduočių bei atlikti karo tarnybą mobilizacijos ir karo padėties metu. Karo prievolininkai pagrindiniam kariniam parengtumui įgyti su jų sutikimu gali būti siunčiami į kitos, negu šioje dalyje numatyta, trukmės mokymus ar pratybas. Mokymų ir pratybų programas, trukmę ir periodiškumą nustato kariuomenės vadas.

2. Šaukimo į mokymus ir pratybas pradžią ir pabaigą nustato krašto apsaugos ministras. Apie šaukimo pradžią ir pabaigą prieš vieną mėnesį ar iki šaukimo į mokymus ir pratybas pradžios paskelbiama per krašto apsaugos sistemos institucijų informacinės visuomenės informavimo priemones ir (ar) visuomenės informavimo priemones. Kai priimamas sprendimas šaukti karo prievolininkus į kitą tarnybą rezerve vykdyti tarnybos užduočių, apie šaukimo pradžią paskelbiama nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos per krašto apsaugos sistemos institucijų informacinės visuomenės informavimo ir (ar) visuomenės informavimo priemones.

6. Karo prievolininkai skiriami atlikti kitą tarnybą rezerve tik teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus jų sveikatą ir nustačius, kad jie tinkami atlikti šią tarnybą.

7. Rezervo kariai atleidžiami iš pareigų nepasibaigus tarnybos laikotarpiui, kai:

1) jie priimami į profesinę karo tarnybą;

2) jie paskiriami į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą;

3) jie pašaukiami į privalomąją pradinę karo tarnybą;

4) jie netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

5) jie atleidžiami nuo karo prievolės;

6) patikrinus sveikatos būklę paaiškėja, kad jie netinkami kitai tarnybai rezerve;

7) atsiranda šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4–15 punktuose nustatytos aplinkybės;

8) sutrinka jų sveikata ir sveikatos sutrikimas gali nesibaigti iki mokymų, pratybų ar tarnybos užduočių vykdymo laikotarpio pabaigos.

8. Šaukimo į kitą rezervo tarnybą tvarką, taip pat pašauktų karo prievolininkų skyrimo į pareigas kariniame vienete ir atleidimo iš jų tvarką nustato krašto apsaugos ministras. Kita tarnyba rezerve atliekama Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

18 straipsnis. Karo prievolininkų skyrimas į aktyvųjį rezervą, atleidimas iš jo, šaukimo į mokymus, pratybas ar vykdyti tarnybos užduočių, atrankos ir skyrimo į pareigas kariniame vienete ir atleidimo iš jų tvarka

1. Išleidžiami į atsargą tikrosios karo tarnybos kariai skiriami į aktyvųjį rezervą. Į aktyvųjį rezervą tikrosios karo tarnybos karius skiria vadas (viršininkas), išleidžiantis karius į atsargą.

2. Aktyviojo rezervo kariai iš tarnybos aktyviajame rezerve karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu atleidžiami, kai:

1) jie priimami į profesinę karo tarnybą;

2) jie priimami į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą;

3) jie netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

4) jie atleidžiami nuo karo prievolės;

5) patikrinus sveikatos būklę paaiškėja, kad jie netinkami tarnybai aktyviajame rezerve;

6) pasibaigia jų tarnybos aktyviajame rezerve laikotarpis.

3. Aktyviojo rezervo karių šaukimas į mokymus ir pratybas vykdomas kiekvienais metais.

4. Kariuomenės vadas, atsižvelgdamas į krašto apsaugos ministro nustatytą į mokymus ir pratybas šaukiamų aktyviojo rezervo karių skaičių, nustato karinius vienetus, kuriuose bus vykdomi aktyviojo rezervo karių mokymai ir pratybos, ir mokymuose ir pratybose dalyvaujančių aktyviojo rezervo karių skaičių.

5. Į mokymus ir pratybas ar vykdyti tarnybos užduočių šaukiami nustatytus reikalavimus pareigoms (kario laipsnis, karinė specialybė), į kurias planuojama skirti, atitinkantys aktyviojo rezervo kariai.

6. Aktyviojo rezervo kariai, pašaukti į mokymus ir pratybas ar vykdyti tarnybos užduočių, tarnybos laikotarpiu karinio vieneto vado (viršininko) skiriami į pareigas kariniame vienete ir pasibaigus tarnybos laikotarpiui atleidžiami iš jų.

7. Aktyviojo rezervo kariai atleidžiami iš pareigų kariniame vienete nepasibaigus tarnybos aktyviajame rezerve laikotarpiui, kai:

1) atsiranda šio straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės;

2) atsiranda šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4–15 punktuose nustatytos aplinkybės;

3) sutrinka jų sveikata ir sveikatos sutrikimas gali nesibaigti iki mokymų, pratybų ar tarnybos užduočių vykdymo laikotarpio pabaigos.

8. Karo prievolininkų skyrimo į tarnybą aktyviajame rezerve, atleidimo iš jos, aktyviojo rezervo karių šaukimo į mokymus ir pratybas ar vykdyti tarnybos užduočių tvarką, taip pat pašauktų aktyviojo rezervo karių skyrimo į pareigas kariniame vienete ir atleidimo iš jų tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

19 straipsnis. Šaukimo į mokymus ir pratybas ar vykdyti tarnybos užduočių atidėjimas

1. Šaukimas į mokymus ir pratybas ar vykdyti tarnybos užduočių atidedamas šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4–15 punktuose nurodytiems karo prievolininkams.

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-05:

Siekiant teisinio aiškumo, nauja redakcija dėstomo įstatymo 10 straipsnį siūlome papildyti nauja dalimi, atskleidžiančia, ar tarnyba individualia tvarka būtų atidedama neapibrėžtam laikotarpiui (t. y. kitais metais vykdomo šaukimo metu vėl tikrinama, ar neišnyko atidėjimą lėmusios aplinkybės) ar vis dėlto priimant sprendimą atidėti tarnybą iš karto nustatomas konkretus terminas, kuriam praėjus (dingus pagrindui dėl kurio tarnyba buvo atidėta) karo prievolininkas įrašomas į atitinkamą šaukimo pirmumo grupę. Analogiško turinio pastaba taikytina ir nauja redakcija dėstomo įstatymo 14 straipsniui, kuriame reglamentuojamas alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atidėjimas, 19 straipsniui, nustatančiam šaukimo į mokymus ir pratybas ar vykdyti tarnybos užduočių atidėjimą, bei 23 straipsniui, kuriame nustatytos tarnybos paskelbus mobilizaciją atidėjimo sąlygos.

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Komiteto pasiūlymas:

„1. Šaukimas į mokymus ir pratybas ar vykdyti tarnybos užduočių atidedamas šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4–15 punktuose nurodytiems karo prievolininkams. Šaukimo į mokymus ir pratybas ar vykdyti tarnybos užduočių atidėjimo karo prievolininkams individualia tvarka tvarką nustato krašto apsaugos ministras.“

V SKYRIUS

KARO PRIEVOLININKŲ TARNYBA PASKELBUS MOBILIZACIJĄ

20 straipsnis. Tarnybos paskelbus mobilizaciją atlikimo sąlygos

1. Paskelbus visuotinę mobilizaciją, Lietuvos kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkai yra šaukiami atlikti karo tarnybą. Paskelbus dalinę mobilizaciją, karo prievolininkai yra šaukiami, jeigu Seimo nutarime ar Lietuvos Respublikos Prezidento dekrete dėl mobilizacijos skelbimo yra nurodyta pašaukti kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkus atlikti karo tarnybą.

2. Tarnyba paskelbus mobilizaciją atliekama kariniuose vienetuose. Atlikti karo tarnybą pašaukti juridinio asmens teises turinčių Lietuvos religinių bendruomenių ar bendrijų nariai, kurie šių religinių bendruomenių ar bendrijų kanonų, statutų ar kitų normų nustatyta tvarka yra išrinkti ar paskirti atlikti pastoracinį darbą tose religinėse bendruomenėse ar bendrijose, kariniuose vienetuose skiriami į karo kapeliono pareigas.

3. Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Viešojo saugumo tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos tarnaujantys statutiniai valstybės tarnautojai, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai ir Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis tarnaujantys žvalgybos pareigūnai tarnybą paskelbus mobilizaciją, jeigu karo padėtis neįvesta, atlieka tarnaudami šiose institucijose, o įvedus karo padėtį, – bet kurioje ginkluotųjų pajėgų institucijoje.

4. Paskelbus mobilizaciją, neparengtajame kariuomenės personalo rezerve esantys karo prievolininkai šaukiami į karinius mokymus įgyti pagrindinį karinį parengtumą. Įgiję pagrindinį karinį parengtumą pagal turimą karinę ir (ar) civilinę specialybę karo prievolininkai paskiriami į pareigas kariniame vienete.

5. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyti kariniai mokymai atliekami mokomuosiuose kariniuose vienetuose pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas programas.

6. Karo prievolininkams, pašauktiems į tarnybą Lietuvos kariuomenėje paskelbus mobilizaciją, atsižvelgiant į turimą, suteiktą kario laipsnį, mokamas atitinkamo laipsnio pirmų metų profesinės karo tarnybos kariui nustatyto dydžio tarnybinis atlyginimas. Karo prievolininkai, pašaukti į tarnybą paskelbus mobilizaciją, aprūpinami mutatis mutandis taikant šio įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostatas, išskyrus išmokas buitinėms išlaidoms ir premijas.

21 straipsnis. Šaukimo į tarnybą paskelbus mobilizaciją tvarka

1. Paskelbus visuotinę ar dalinę mobilizaciją, kai priimamas sprendimas pašaukti į karo tarnybą kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkus, pranešimas apie šaukimo pradžią skelbiamas per visuomenės informavimo priemones, taip pat per krašto apsaugos sistemos institucijų informacinės visuomenės informavimo priemones arba karo prievolininkai informuojami asmeniškai.

2. Paskelbus visuotinę ar dalinę mobilizaciją, kai priimamas sprendimas pašaukti kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkus į karo tarnybą, karo prievolininkai nustatytu laiku atvyksta į šaukimo punktus, karinių vienetų dislokacijos ar kitas nurodytas vietas.

3. Karo prievolininkai atlikti karo tarnybą paskelbus mobilizaciją skiriami tik patikrinus jų sveikatą ir nustačius, kad jie tinkami atlikti karo tarnybą paskelbus mobilizaciją.

4. Šaukimo paskelbus mobilizaciją tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

22 straipsnis. Paleidimas iš tarnybos paskelbus mobilizaciją

1. Iš tarnybos paskelbus mobilizaciją anksčiau, negu paskelbiama demobilizacija, karo prievolininkas paleidžiamas, kai:

1) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

2) jis dėl sveikatos būklės negali tęsti privalomosios karo tarnybos;

3) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jis nuteisiamas už nusikaltimą ir jam skiriama bausmė, dėl kurios jis negali tęsti tarnybos.

2. Iš tarnybos paskelbus mobilizaciją anksčiau, negu paskelbiama demobilizacija, karo prievolininkas gali būti paleidžiamas, kai vietoj visuotinės mobilizacijos paskelbiama dalinė mobilizacija ir dėl šios priežasties yra išformuojamas karinis vienetas arba sumažinamas karinio vieneto, kuriame jis atliko karo tarnybą, karių skaičius.

3. Paleidimo iš tarnybos paskelbus mobilizaciją tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

23 straipsnis. Tarnybos paskelbus mobilizaciją atidėjimas

1. Tarnyba paskelbus mobilizaciją atidedama šiems karo prievolininkams:

1) Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimo, Europos Parlamento ir Vyriausybės nariams;

3) teisėjams ir prokurorams;

4) vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, išskyrus pareigūnus, tarnaujančius tose statutinėse įstaigose, kurios įvedus karo padėtį ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) atveju tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi, ir finansų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose;

5) Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnams;

6) įtariamiems ir kaltinamiems baudžiamajame procese arba atliekantiems bausmę, dėl kurios jie negali atlikti tarnybos;

7) Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo nustatyta tvarka įrašytiems į civilinio mobilizacinio personalo rezervą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus;

8) kurie dėl sveikatos būklės negali atlikti tarnybos paskelbus mobilizaciją, iki baigsis laikinas jų sveikatos sutrikimas.

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-05:

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Komiteto pasiūlymas:

2. Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Tarnyba paskelbus mobilizaciją krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka atidedama šiems karo prievolininkams:“

Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

2. Karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos siūlymu karo prievolininkui, kuris yra įrašytas į civilinio mobilizacinio personalo rezervą ir kuriam tarnyba paskelbus mobilizaciją nėra atidedama kitais šio straipsnio 1 dalies 1–6 ir 8 punktuose nustatytais pagrindais, tarnyba paskelbus mobilizaciją gali būti neatidedama, jeigu:

1) karo prievolininko pareigų kariniame vienete pagal jo turimą karinę ir (ar) civilinę specialybę neatlikimas sutrikdytų karinio vieneto veikimą;

2) valstybės ginkluotai gynybai užtikrinti trūksta tarnybą paskelbus mobilizaciją atliekančių karo prievolininkų.

3. Sprendimą dėl tarnybos paskelbus mobilizaciją atidėjimo karo prievolininkams, kurie yra įrašyti į civilinio mobilizacinio personalo rezervą ir kuriems tarnyba paskelbus mobilizaciją nėra atidedama kitais šio straipsnio 1 dalies 1–6 ir 8 punktuose nustatytais pagrindais, įvertinęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, nedelsdamas, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos siūlymo neatidėti tarnybos paskelbus mobilizaciją gavimo dienos priima krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo.

VI SKYRIUS

KARO PRIEVOLĖS IR ALTERNATYVIOSIOS KRAŠTO APSAUGOS TARNYBOS ADMINISTRAVIMAS

24 straipsnis. Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos administravimas

1. Karo prievolę administruoja krašto apsaugos sistemos institucija, kuriai ši funkcija pavedama krašto apsaugos ministro įsakymu.

2. Alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruoja Vyriausybės įgaliota institucija.

25 straipsnis. Karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos kompetencija

Karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija:

1) administruoja aktyvųjį rezervą krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka;

2) vykdo šaukimą į privalomąją karo tarnybą;

3) organizuoja karo prievolininkų atranką į privalomąją karo tarnybą ir atrinktų karo prievolininkų sveikatos patikrinimą, kad būtų nustatytas jų tinkamumas privalomajai karo tarnybai;

4) organizuoja asmenų, sukakusių 17 metų, sveikatos patikrinimą, kad būtų nustatytas jų tinkamumas privalomajai karo tarnybai;

5) tinkamus karo prievolininkus skiria į privalomąją karo tarnybą ir organizuoja jų pristatymą į tarnybos atlikimo vietą;

6) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas su karo prievolės administravimu susijusias funkcijas.

26 straipsnis Alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojančios institucijos kompetencija

Alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojanti institucija:

1) organizuoja karo prievolininkų pateiktų prašymų atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą nagrinėjimą šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytoje komisijoje, teikia administracinę pagalbą komisijai organizuojant jos veiklą, taip pat atstovauja šiai komisijai teismuose dėl jos priimtų sprendimų;

2) organizuoja alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos vietų sukūrimą (nustatymą) ir alternatyviosios tarnybos prievolininkų paskyrimą į alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat paskirtų alternatyviosios tarnybos prievolininkų sveikatos patikrinimą dėl jų tinkamumo alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos metu atliekamiems darbams;

3) tinkamus alternatyviosios tarnybos prievolininkus skiria į alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą ir siunčia į tarnybos atlikimo vietą;

4) vykdo paskirtų alternatyviosios tarnybos prievolininkų apskaitą;

5) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas su alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos administravimu susijusias funkcijas.

27 straipsnis. Karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos ir alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojančios institucijos nurodymų įteikimas ir asmenų ir kitų organizacijų pareigos administruojant karo prievolę ir alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą

1. Karo prievolininkams ir asmenims, sukakusiems 17 metų, įrašytiems į metinį karo prievolininkų sąrašą, karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymai dėl šio įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 5 punkte nurodytų dokumentų ir duomenų pateikimo, taip pat sveikatos patikrinimo skelbiami metiniame karo prievolininkų sąraše šio įstatymo 6 straipsnio 6 ir 7dalyse nustatyta tvarka. Kiti karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos institucijos nurodymai karo prievolininkams, alternatyviosios tarnybos prievolininkams ir asmenims, sukakusiems 17 metų, siunčiami elektroniniu paštu, adresu, kurį karo prievolininkas nurodė registrų informacinėse sistemose ar kitose valstybės informacinėse sistemose, kurios naudojamos elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti.

2. Karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos ir alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojančios institucijos prašymu fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos privalo elektroniniu arba automatiniu duomenų perdavimo būdu, o kai tai neįmanoma, – raštu teikti šioms institucijoms duomenis, reikalingus karinei įskaitai tvarkyti ir šaukimui vykdyti, alternatyviajai krašto apsaugos tarnybai administruoti.

· L. Kasčiūnas, A. Pocius V. Rakutis 2024-05-03:

Pasiūlymas

Pakeisti naujos red. Įstatymo 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Karo prievolininkams ir asmenims, sukakusiems 17 metų, įrašytiems į metinį karo prievolininkų sąrašą, karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymai dėl šio įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 5 punkte nurodytų dokumentų ir duomenų pateikimo, taip pat sveikatos patikrinimo skelbiami metiniame karo prievolininkų sąraše šio įstatymo 6 straipsnio 6 ir 7dalyse nustatyta tvarka. Kiti karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos institucijos nurodymai karo prievolininkams, alternatyviosios tarnybos prievolininkams ir asmenims, sukakusiems 17 metų, siunčiami elektroniniu paštu, adresu, kurį karo prievolininkas nurodė registrų informacinėse sistemose ar kitose valstybės informacinėse sistemose, kurios naudojamos elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Asmenims, sukakusiems 17 metų, ir neįrašytiems į metinį karo prievolininkų sąrašą, nurodymas pasitikrinti sveikatą, taip pat kiti nurodymai siunčiami elektroniniu paštu arba paštu deklaruotos ar faktinės gyvenamosios vietos adresu. Taip pat nurodymai skirti asmeniui, sukakusiam 17 metų, gali būti siunčiami jo atstovui pagal įstatymą elektroninio pašto adresu, kurį atstovas pagal įstatymą nurodė registrų informacinėse sistemose ar kitose valstybės informacinėse sistemose, kurios naudojamos elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti.“

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

28 straipsnis. Policijos pareigos administruojant karo prievolę ir alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą

Karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojančios institucijos vadovų ar jų įgaliotų atstovų prašymu policija privalo atlikti karo prievolininkų ir alternatyviosios tarnybos prievolininkų paiešką ir informuoti karo prievolininkus ir alternatyviosios tarnybos prievolininkus apie prievolę vykdyti karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojančios institucijos nurodymus.

29 straipsnis. Karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos teisės

Įgyvendindama šį įstatymą, karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija turi teisę:

1) gauti neatlygintinai iš registrų informacinėse sistemose ar kitose valstybės informacinėse sistemose, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų karinei įskaitai tvarkyti būtiną informaciją;

2) kai nėra galimybių gauti iš registrų informacinėse sistemose ar kitose valstybės informacinėse sistemose, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų karinei įskaitai tvarkyti būtinos informacijos, neatlygintinai gauti karinei įskaitai tvarkyti būtiną informaciją iš fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių, kurie įstatymais dėl jų veiklos pobūdžio yra įpareigoti kaupti atitinkamą informaciją ir pateikti ją valstybės institucijoms;

3) gauti iš karo prievolininkų ir asmenų, sukakusių 17 metų, papildomą, dokumentais pagrįstą informaciją, būtiną karinei įskaitai tvarkyti;

4) gauti iš Lietuvos kariuomenės informaciją, būtiną privalomajai karo tarnybai planuoti;

5) nurodyti karo prievolininkams ir asmenims, sukakusiems 17 metų, pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai reikalingus dokumentus;

6) nurodyti karo prievolininkams ir asmenims, sukakusiems 17 metų, nustatytu laiku atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją, kai nėra galimybių šio įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nurodytais būdais gauti iš karo prievolininkų ir asmenų, sukakusių 17 metų, dokumentais pagrįstą informaciją arba kai tai būtina karo prievolės administravimo procedūroms vykdyti, o paskelbus mobilizaciją, – į šaukimo punktą, karinių vienetų dislokacijos ar kitas nurodytas vietas;

7) kreiptis į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas su prašymu paraginti užsienyje gyvenančius karo prievolininkus vykdyti šiame įstatyme nustatytas pareigas;

8) kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas teises.

30 straipsnis. Alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojančios institucijos teisės

Įgyvendindama šį įstatymą, alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojanti institucija turi teisę:

2) gauti iš alternatyviosios tarnybos prievolininkų papildomą, dokumentais pagrįstą informaciją, būtiną alternatyviajai krašto apsaugos tarnybai tvarkyti;

3) nurodyti alternatyviosios tarnybos prievolininkams nustatytu laiku atvykti atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, perkelti alternatyviosios tarnybos prievolininką iš vienos alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo vietos į kitą;

4) nurodyti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigoms atlikti alternatyviosios tarnybos prievolininkų sveikatos patikrinimus;

5) naudotis kitomis įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytomis teisėmis.

31 straipsnis. Karinė įskaita

1. Karinei įskaitai tvarkyti Vyriausybė steigia Lietuvos Respublikos karo prievolininkų registrą, kuriame yra tvarkomi karo prievolininkų duomenys, specialių kategorijų asmens duomenys, duomenys apie įtariamojo ar kaltinamojo statusą baudžiamajame procese, padarytą nusikalstamą veiką, paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ar bausmę už padarytą nusikalstamą veiką ir jos vykdymą. Karo prievolininkų registre taip pat tvarkomi asmenų, sukakusių 17 metų, asmens duomenys, specialių kategorijų asmens duomenys, duomenys apie įtariamojo ar kaltinamojo statusą baudžiamajame procese, padarytą nusikalstamą veiką, paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ar bausmę už padarytą nusikalstamą veiką ir jos vykdymą.

2. Karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija ar jos padalinys turi teisę gauti iš visų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, kitų fizinių ir juridinių asmenų bei jų padalinių, taip pat registrų informacinėse sistemose ar kitose informacinėse sistemose informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, specialių kategorijų asmens duomenis, reikalingus karinei įskaitai tvarkyti ir šaukimui vykdyti, o šioje dalyje nurodyti asmenys privalo karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos ar jos padalinio prašymu tokią informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, specialių kategorijų asmens duomenis, pateikti.

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-05:

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

3. Lietuvos Respublikos karo prievolininkų registro valdytoja – Krašto apsaugos ministerija. Šio registro tvarkytojai paskiriami krašto apsaugos ministro įsakymu, kuriuo tvirtinami Lietuvos Respublikos karo prievolininkų registro nuostatai.

4. Asmenys į karinę įskaitą įrašomi, kai teisės aktų nustatyta tvarka priskiriami karo prievolininkams, ir išbraukiami iš karinės įskaitos, kai atleidžiami nuo karo prievolės, miršta, teismo paskelbiami mirusiais ar nežinia kur esančiais.

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-05:

Derinant nauja redakcija dėstomo įstatymo nuostatas su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu, nauja redakcija dėstomo 31 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „steigia Lietuvos Respublikos karo prievolininkų registrą“ įrašytini žodžiai „steigia Lietuvos Respublikos karo prievolininkų registro informacinę sistemą“, o šio straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „registro valdytoja“ – žodžiai „registro informacinės sistemos ir duomenų valdytoja“. Atitinkamai turėtų būti patikslinta ir nauja redakcija dėstomo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis vietoj „karo prievolininkų registro“ nurodant „Karo prievolininkų registro informacinę sistemą“.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

32 straipsnis. Asmens duomenų tvarkymas

1. Administruojant karo prievolę ir alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat Karo prievolininkų registrą, karo prievolininkų ir alternatyviosios tarnybos prievolininkų bei asmenų, sukakusių 17 metų, asmens duomenys krašto apsaugos sistemoje tvarkomi nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu (toliau – Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymas) ir šiuo įstatymu.

2. Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 5 dalyje ir 30 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos teikimas duomenų subjektams (karo prievolininkams, alternatyviosios tarnybos prievolininkams ir asmenims, sukakusiems 17 metų) gali būti atidėtas, apribotas arba ši informacija gali būti neteikiama. Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 12 straipsnyje nustatyta duomenų subjektų (karo prievolininkų, alternatyviosios tarnybos prievolininkų ir asmenų, sukakusių 17 metų) teisė susipažinti su savo asmens duomenimis gali būti visiškai arba iš dalies apribota, taip pat Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodyta duomenų valdytojo pareiga pateikti informaciją apie bet kokį atsisakymą ištaisyti ar ištrinti asmens duomenis arba apriboti jų tvarkymą ir apie šio atsisakymo priežastis gali būti visiškai arba iš dalies apribota, atsižvelgiant į tai, kiek ir kol tai būtina ir proporcinga, tais atvejais, kai duomenų subjektui pateikus informaciją ir (arba) įgyvendinus šioje dalyje nurodytą duomenų subjekto teisę gali tapti neįmanoma arba gali būti sukliudyta atlikti šaukimą į privalomąją karo tarnybą, organizuoti karo prievolininkų atranką į privalomąją karo tarnybą, nustatyti jų tinkamumą privalomajai karo tarnybai ar alternatyviajai krašto apsaugos tarnybai, skirti juos į privalomąją karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą ir (arba) užtikrinti privalomosios karo tarnybos ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimą. Karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija turi kiekvienu konkrečiu atveju krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens, o alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojanti institucija Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įvertinti, ar šioje dalyje nurodytos duomenų subjektų teisės turi būti visiškai arba iš dalies apribotos, taip pat fiksuoti raštu, įskaitant elektroninę formą, faktines arba teisines priežastis, kuriomis pagrįstas sprendimas apriboti šias teises, ir prireikus šią informaciją pateikti subjektams, nagrinėjantiems skundus dėl žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų, jų prašymu.

33 straipsnis. Karo prievolininkų, alternatyviosios tarnybos prievolininkų ir asmenų, sukakusių 17 metų, sveikatos tikrinimas

1. Vyriausybės nustatyta tvarka ir periodiškumu karo prievolininkų ir asmenų, sukakusių 17 metų, sveikatą tikrina krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigos, kurios naudojasi ir kitų, krašto apsaugos sistemai nepriklausančių, sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis. Mobilizacijos metu Vyriausybės nustatyta tvarka karo prievolininkų sveikatą tikrina ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos.

· L. Kasčiūnas, A. Pocius V. Rakutis 2024-05-03:

Pasiūlymas

Pakeisti naujos red. Įstatymo 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Vyriausybės nustatyta tvarka ir periodiškumu karo prievolininkų ir asmenų, sukakusių 17 metų, sveikatą tikrina krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigos, kurios naudojasi ir kitų, krašto apsaugos sistemai nepriklausančių, sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis, taip pat krašto apsaugos ministro sprendimu – kitose krašto apsaugos sistemai nepriklausančiose sveikatos priežiūros įstaigose. Asmenų, sukakusių 17 metų, siuntimo pasitikrinti sveikatos tvarką nustato krašto apsaugos ministras. Mobilizacijos metu Vyriausybės nustatyta tvarka karo prievolininkų sveikatą tikrina ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos.“

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

2. Alternatyviosios tarnybos prievolininkų sveikatą tikrina Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigos.

3. Karo prievolininkų, alternatyviosios tarnybos prievolininkų ir asmenų, sukakusių 17 metų, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais sveikatos tikrinimo išlaidos padengiamos iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.

34 straipsnis. Karo prievolininkų pareigos, iki jie įstatymų nustatyta tvarka įgyja kario statusą, ir alternatyviosios tarnybos prievolininkų pareigos iki paskyrimo atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą

1. Karo prievolininkai privalo:

1) jeigu karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija nurodo, pateikti papildomą, dokumentais pagrįstą informaciją, būtiną karinei įskaitai tvarkyti;

2) pagal karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymą pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai reikalingus dokumentus ir duomenis, karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodytu laiku atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją ar šaukimo punktą arba pasitikrinti sveikatos;

3) karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodytu laiku atvykti į paskirtą privalomosios karo tarnybos atlikimo vietą ir prisistatyti atitinkamos krašto apsaugos sistemos institucijos (jos padalinio) vadui (viršininkui);

4) neįvykdę šios dalies 2 ar 3 punkte nurodytos pareigos, karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos prašymu pateikti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių įrodymus;

5) išvykę į kitą valstybę nuolat ar laikinai, ilgesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, nedelsdami, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo išvykimo informuoti karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją apie savo faktinę gyvenamąją, darbo, mokymosi ar studijų vietą, o pasikeitus šiems duomenims – apie tai informuoti per vieną mėnesį nuo jų pasikeitimo;

6) vykdyti kitus teisėtus karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymus.

2. Alternatyviosios tarnybos prievolininkai privalo:

1) pagal alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojančios institucijos nurodymą pateikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojančiai institucijai reikalingus dokumentus ir duomenis;

2) alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojančios institucijos nurodytu laiku atvykti į alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojančią instituciją arba pasitikrinti sveikatos;

3) alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojančios institucijos nurodytu laiku atvykti į paskirtą alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo vietą ir prisistatyti valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos arba viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos administracijai;

4) neįvykdę šios dalies 2 ar 3 punkte nurodytos pareigos, alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojančios institucijos prašymu pateikti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių įrodymus;

5) vykdyti kitus teisėtus alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojančios institucijos nurodymus.

3. Karo prievolininkai šio straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose nurodytą informaciją karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai, o alternatyviosios tarnybos prievolininkai šio straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose nurodytą informaciją alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojančiai institucijai gali pateikti atvykę į instituciją, elektroninių ryšių priemonėmis arba atsiųsti registruotąja pašto siunta.

4. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų karo prievolininkų ir šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų alternatyviosios tarnybos prievolininkų pareigų neįvykdymo laiku pateisinamos priežastys yra šios:

1) karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai ir alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojančiai institucijai adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti;

2) karo prievolininko, alternatyviosios tarnybos prievolininko šeimos nario ar jo artimojo giminaičio mirtis;

3) stichinė nelaimė;

4) Lietuvos Respublikos teritorijos okupacija ar blokada;

5) kitos teisės aktuose nustatytos aplinkybės, dėl kurių apribotos karo prievolininko judėjimo galimybės.

35 straipsnis. Asmenų, sukakusių 17 metų, pareigos, iki jie įstatymų nustatyta tvarka įgyja karo prievolininko statusą

1. Asmenys, sukakę 17 metų, privalo:

1) pagal karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymą pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai reikalingus dokumentus ir duomenis, karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodytu laiku atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją arba pasitikrinti sveikatos;

· L. Kasčiūnas, A. Pocius V. Rakutis 2024-05-03:

Pasiūlymas

Pakeisti naujos red. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) ne vėliau kaip per vieną mėnesį po to, kai sukako 17 metų, krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka susisiekti su karo prievolę administruojančia krašto apsaugos sistemos institucija ir pateikti duomenis ryšiams palaikyti (el. pašto adresą, faktinės gyvenamosios vietos adresą ir telefono numerį), taip pat pagal karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymą pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai reikalingus dokumentus ir duomenis, karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodytu laiku atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją arba pasitikrinti sveikatos;“.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

3) išvykę į kitą valstybę nuolat ar laikinai, ilgesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, nedelsdami, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo išvykimo, informuoti karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją apie savo faktinę gyvenamąją, darbo, mokymosi ar studijų vietą, o pasikeitus šiems duomenims – apie tai informuoti per vieną mėnesį nuo jų pasikeitimo;

4) vykdyti kitus teisėtus karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymus.

2. Asmenys, sukakę 17 metų, šio straipsnio 1 dalies 1, 3 punkte nurodytą informaciją karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai gali pateikti atvykę į instituciją, elektroninių ryšių priemonėmis arba atsiųsti registruotąja pašto siunta.

3. Asmenų, sukakusių 17 metų, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų pareigų neįvykdymo pateisinamos priežastys yra šios:

1) karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti;

2) asmens, sukakusio 17 metų, šeimos nario ar jo artimojo giminaičio mirtis;

3) stichinė nelaimė;

4) Lietuvos Respublikos teritorijos okupacija ar blokada;

5) kitos teisės aktuose nustatytos aplinkybės, dėl kurių apribotos asmenų, sukakusių 17 metų, judėjimo galimybės.

36 straipsnis. Karo prievolininko, alternatyviosios tarnybos prievolininko ir asmens, sukakusio 17 metų, teisė skųsti karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojančios institucijos sprendimus

1. Karo prievolininkas ir asmuo, sukakęs 17 metų, turi teisę skųsti karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimą krašto apsaugos ministrui per 8 darbo dienas nuo sprendimo gavimo dienos.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas skundas krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka išnagrinėjamas per 10 darbo dienų nuo jo gavimo. Išnagrinėjus skundą, priimamas krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimas palikti karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimą nepakeistą, jį pakeisti arba panaikinti.

3. Karo prievolininkas ir asmuo, sukakęs 17 metų, krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens priimtą sprendimą per 8 darbo dienas nuo jo gavimo dienos gali skųsti Regionų administraciniam teismui.

4. Karo prievolininko ir asmens, sukakusio 17 metų, skundo pateikimas nestabdo karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimo vykdymo.

5. Alternatyviosios tarnybos prievolininkas turi teisę skųsti komisijos, nagrinėjančios karo prievolininkų prašymus dėl alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo, ir alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojančios institucijos sprendimus Regionų administraciniam teismui per 8 darbo dienas nuo sprendimo gavimo dienos.

6. Alternatyviosios tarnybos prievolininko skundo pateikimas nestabdo komisijos, nagrinėjančios karo prievolininkų prašymus dėl alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo, ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojančios institucijos sprendimo vykdymo.

37 straipsnis. Karo prievolininkų aprūpinimas

1. Už kiekvieną tinkamumo privalomajai karo tarnybai tikrinimo dieną karo prievolininkams mokami 0,2 Vyriausybės nustatytos bazinės socialinės išmokos dydžio dienpinigiai.

2. Karo prievolininkams kompensuojamos kelionių, išskyrus lengvąjį automobilį taksi ir lengvąjį automobilį, kuriuo vykdoma keleivių vežimo už atlygį pagal užsakymą veikla, iš gyvenamosios vietos į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją, iš karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos atgal į gyvenamąją vietą, iš gyvenamosios vietos į šaukimo punktą, iš šaukimo punkto atgal į gyvenamąją vietą, iš gyvenamosios vietos pasitikrinti sveikatos, pasitikrinus sveikatą atgal į gyvenamąją vietą, iš gyvenamosios vietos į paskirtą privalomosios karo tarnybos vietą, paleidus iš privalomosios karo tarnybos ar atleidus iš pareigų aktyviojo rezervo karius ar rezervo karius, pašauktus į mokymus ir pratybas ar vykdyti tarnybos užduočių, atgal į gyvenamąją vietą išlaidos pagal patirtas kelionės išlaidas patvirtinančius dokumentus arba vieno kilometro važiavimo nuosavu transportu kompensuojamus dydžius krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Karo prievolininkams, atliekantiems šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytą privalomąją pradinę karo tarnybą, kelionių išlaidos kompensuojamos kiekvieną kartą pašaukus vykdyti tarnybos užduočių, vykti į tarnybą ir atgal į gyvenamąją vietą. Karo prievolininkui apmokamų kiekvienos iš šioje dalyje nurodytų kelionių išlaidų dydis negali viršyti dydžio, kurį nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į karo prievolininko gyvenamąją vietą. Kelionės išlaidos nekompensuojamos, kai karo prievolininkas vežamas karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos transportu arba jis šio transporto atsisako.

3. Karo prievolininkai jų tinkamumo privalomajai karo tarnybai tikrinimo dienomis aprūpinami maistu pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems išmokama Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija.

5. Šiame straipsnyje nurodytas aprūpinimas karo prievolininkui neteikiamas, jeigu jis nevykdo teisėtų karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymų.

6. Šiame straipsnyje nurodytos išlaidos apmokamos iš Krašto apsaugos ministerijai tam tikslui skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

· L. Kasčiūnas, A. Pocius V. Rakutis 2024-05-03:

Pasiūlymas

Pakeisti naujos red. Įstatymo 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„37 straipsnis. Karo prievolininkų ir asmenų, sukakusių 17 metų, aprūpinimas

2. Karo prievolininkams ir asmenims, sukakusiems 17 metų, kompensuojamos kelionių, išskyrus lengvąjį automobilį taksi ir lengvąjį automobilį, kuriuo vykdoma keleivių vežimo už atlygį pagal užsakymą veikla, iš gyvenamosios vietos į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją, iš karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos atgal į gyvenamąją vietą, iš gyvenamosios vietos į šaukimo punktą, iš šaukimo punkto atgal į gyvenamąją vietą, iš gyvenamosios vietos pasitikrinti sveikatos, pasitikrinus sveikatą atgal į gyvenamąją vietą, iš gyvenamosios vietos į paskirtą privalomosios karo tarnybos vietą, paleidus iš privalomosios karo tarnybos ar atleidus iš pareigų aktyviojo rezervo karius ar rezervo karius, pašauktus į mokymus ir pratybas ar vykdyti tarnybos užduočių, atgal į gyvenamąją vietą išlaidos pagal patirtas kelionės išlaidas patvirtinančius dokumentus arba vieno kilometro važiavimo nuosavu transportu kompensuojamus dydžius krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Karo prievolininkams, atliekantiems šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytą privalomąją pradinę karo tarnybą, kelionių išlaidos kompensuojamos kiekvieną kartą pašaukus vykdyti tarnybos užduočių, vykti į tarnybą ir atgal į gyvenamąją vietą. Karo prievolininkui ir asmeniui, sukakusiam 17 metų, apmokamų kiekvienos iš šioje dalyje nurodytų kelionių išlaidų dydis negali viršyti dydžio, kurį nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į karo prievolininko ar asmens, sukakusio 17 metų, gyvenamąją vietą. Kelionės išlaidos nekompensuojamos, kai karo prievolininkas vežamas karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos transportu arba jis šio transporto atsisako.

3. Karo prievolininkai ar asmenys, sukakę 17 metų, jų tinkamumo privalomajai karo tarnybai tikrinimo dienomis aprūpinami maistu pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems išmokama Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija.

5. Šiame straipsnyje nurodytas aprūpinimas karo prievolininkui ar asmeniui, sukakusiam 17 metų, neteikiamas, jeigu jis nevykdo teisėtų karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymų.

6. Šiame straipsnyje nurodytos išlaidos apmokamos iš Krašto apsaugos ministerijai tam tikslui skirtų valstybės biudžeto asignavimų.“

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

38 straipsnis. Karo prievolę ir alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą atliekančių asmenų statusas

Privalomosios karo tarnybos kariai ir alternatyviosios tarnybos prievolininkai, dirbantys pagal darbo sutartis ar valstybės tarnyboje, įstatymų nustatyta tvarka atleidžiami nuo darbo, taip pat atleidžiami nuo mokymosi pagal formaliąją profesinio mokymo programą profesinio mokymo įstaigose ir studijų aukštojoje mokykloje, garantuojant jiems darbo vietą, pareigas, mokymosi ar studijų vietą. Privalomosios pradinės karo tarnybos, išskyrus atliekančio dalimis organizuojamą privalomąją pradinę karo tarnybą, kario ir alternatyviosios tarnybos prievolininko, atliekančio alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, prašymų pagrindu atidedamas pagal būsto kreditavimo sutartį suteikto kredito dalies įmokų mokėjimas privalomosios pradinės karo tarnybos ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos metu. Pasibaigus privalomosios pradinės karo tarnybos ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos laikotarpiui, bendru šalių sutarimu yra perskaičiuojami atidėti pagal būsto kreditavimo sutartį suteikto kredito dalies įmokų mokėjimai ir sudaromas atnaujintas mokėjimo grafikas. Privalomosios pradinės karo tarnybos ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos metu apskaičiuotos palūkanos už būsto kreditą privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančio kario ar alternatyviosios tarnybos prievolininko pasirinkimu mokamos vienu iš šių būdų:

1) palūkanos už būsto kreditą mokamos taip, kaip nurodyta būsto kreditavimo sutartyje;

2) palūkanų už būsto kreditą mokėjimas atidedamas ir visos atidėtos palūkanos sumokamos iš karto pasibaigus privalomosios pradinės karo tarnybos ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos laikotarpiui;

3) palūkanų už būsto kreditą mokėjimas atidedamas ir visos atidėtos palūkanos sumokamos pasibaigus privalomosios pradinės karo tarnybos ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos laikotarpiui pagal iš naujo sudarytą palūkanų mokėjimo grafiką.

39 straipsnis. Lengvatos darbdaviams, įdarbinusiems privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusius karo prievolininkus

1. Darbdaviams, kai išleisti iš darbo karo prievolininkai, atlikę privalomąją pradinę karo tarnybą grįžta į darbą, taikoma šio straipsnio 3 dalyje nustatyta subsidija darbo užmokesčiui.

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-05:

Nauja redakcija dėstomo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies formuluotę reikėtų patikslinti, nes subsidija darbo užmokesčiui ne taikoma, o mokama.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu

2. Jeigu karo prievolininkai, atlikę privalomąją pradinę karo tarnybą, negrįžta į ankstesnę darbo vietą, darbdaviui mutatis mutandis taikoma šio straipsnio 3 dalyje nustatyta subsidija darbo užmokesčiui, kuri mokama vieną mėnesį.

3. Darbdaviams, įdarbinusiems privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusius karo prievolininkus, mokama subsidija darbo užmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmens darbo sutartyje, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotoms draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti (toliau – subsidija darbo užmokesčiui). Jeigu įdarbinto asmens darbo sutartis sudaryta ne visam darbo laikui arba jis dirbo ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis skaičiuojamas už faktiškai dirbtą laiką pagal apskaičiuotą ar darbo sutartyje nustatytą dienos (valandinį) atlygį. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis yra iki 100 procentų apskaičiuotų lėšų nuo įdarbinto asmens darbo užmokesčio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotos draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos suma. Subsidijos darbo užmokesčiui dydį, neviršijant 1,17 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, ir subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Darbdaviams, įdarbinusiems privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusius ir pagrindinį karinį parengtumą įgijusius karo prievolininkus, subsidija darbo užmokesčiui nustatoma proporcingai ištarnautam laikui, už vieną mėnesį tarnybos mokama 0,67 mėnesio. Apskaičiuotos mokamos subsidijos trukmės reikšmė apvalinama iki sveiko skaičiaus pagal aritmetinę skaičių apvalinimo taisyklę: jeigu po skaitmens, iki kurio apvalinama, skaitmuo yra 5 arba didesnis negu 5, prie skaitmens pridedamas vienetas, jeigu skaitmuo po skaitmens, iki kurio apvalinama, yra mažesnis negu 5, paskutinis skaitmuo paliekamas nepakeistas. Ši subsidija taikoma, jeigu karo prievolininkas buvo įdarbintas per 3 mėnesius nuo privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo datos.

4. Šiame straipsnyje nurodyta lengvata finansuojama iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų bei šaltinių lėšų.

40 straipsnis. Privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių Lietuvos Respublikos piliečių skatinimas

1. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantys asmenys, išskyrus atvejus, kai jų tarnyba įvertinta nepatenkinamai arba jie nevykdė tarnybos, yra skatinami piniginėmis išmokomis, kurias sudaro kas mėnesį skaičiuojamos šio dydžio sumos, priklausančios nuo atliktos tarnybos vertinimo rezultatų:

1) 4 bazinės socialinės išmokos – asmenims, kurių tarnyba įvertinta labai gerai;

2) 3 bazinės socialinės išmokos – asmenims, kurių tarnyba įvertinta gerai;

3) 2 bazinės socialinės išmokos – asmenims, kurių tarnyba įvertinta patenkinamai.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos piniginės išmokos didinamos 3 kartus:

1) 7–9 tarnybos mėnesiais privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantiems asmenims;

2) 3 mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantiems asmenims, įgijusiems Lietuvos kariuomenėje trūkstamas profesijas (kvalifikacijas).

3. Savo noru privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantiems asmenims, kurie norą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą pareiškė iki metinio karo prievolininkų sąrašo paskelbimo arba kurie nebuvo įrašyti į metinį karo prievolininkų sąrašą, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos išmokos didinamos 30 procentų. Privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantiems asmenims, kurie buvo įrašyti į metinį karo prievolininkų sąrašą ir norą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą pareiškė paskelbus šį sąrašą, tačiau ne vėliau kaip iki įsakymo dėl paskyrimo į karinį vienetą pasirašymo dienos, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos išmokos didinamos 15 procentų.

4. Piniginės išmokos, nurodytos šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, yra apskaičiuojamos proporcingai asmens privalomojoje pradinėje karo tarnyboje ištarnautam laikui ir išmokamos privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusiems asmenims.

5. Piniginių išmokų, nurodytų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, mokėjimo tvarką ir privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių asmenų tarnybos vertinimo kriterijus nustato krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo.

6. Karo prievolininkams, atlikusiems 9 mėnesių trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą, kuri nebuvo sutrumpinta, ir per 12 mėnesių nuo paleidimo iš privalomosios pradinės karo tarnybos baigusiems B kategorijos vairavimo kursus, išlaikiusiems egzaminus ir įgijusiems teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, atlyginamos kursų išlaidos pagal krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka pateiktus kursų išlaidas patvirtinančius dokumentus, bet ne daugiau kaip 10 bazinių socialinių išmokų.

41 straipsnis. Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos administravimo, karo prievolininkų ir alternatyviosios tarnybos prievolininkų aprūpinimo ir karo prievolininkų skatinimo išlaidos

Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos administravimo ir šiame įstatyme nustatyto karo prievolininkų ir alternatyviosios tarnybos prievolininkų aprūpinimo ir karo prievolininkų skatinimo išlaidos finansuojamos iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.

42 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą

Asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka.“

13 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus 12 straipsnį ir šio straipsnio 2, 4, 5, 6, 7, 8 ir 9 dalis, įsigalioja 2024 m. liepos 1 d.

2. Šio įstatymo 12 straipsnis ir šio straipsnio 4, 5, 6 ir 7 dalys įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.

3. Karo prievolininkams iki šio įstatymo 8 straipsnio įsigaliojimo atlikus 10 metų tarnybą aktyviajame rezerve, įsigaliojus šio įstatymo 8 straipsniui, tarnybos aktyviajame rezerve trukmė iki 15 metų nepratęsiama.

4. Į privalomąją pradinę karo tarnybą nešaukiami ir į 12 mėnesių alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą neskiriami karo prievolininkai, kurie iki šio įstatymo 12 straipsnio įsigaliojimo pagal iki šio įstatymo 12 straipsnio įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo nuostatas dėl amžiaus ar kitų aplinkybių nebūtų šaukiami į privalomąją pradinę karo tarnybą ar skiriami į alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

5. Karo prievolininkai, kuriems iki šio įstatymo 12 straipsnio įsigaliojimo nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba buvo atidėta individualia tvarka galiojusio Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, į šio įstatymo 12 straipsnyje išdėstytame Lietuvos Respublikos karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatyme nustatytą privalomąją pradinę karo tarnybą gali būti šaukiami, pasibaigus galiojusio Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytoms aplinkybėms, iki 26 metų (įskaitytinai), bet ne ilgiau kaip iki kitų kalendorinių metų pabaigos po galiojusio Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų aplinkybių.

6. Karo prievolininkai, pradėję privalomąją pradinę ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą iki šio įstatymo 12 straipsnio įsigaliojimo, baigia ją pagal iki šio įstatymo 12 straipsnio įsigaliojimo galiojusias Karo prievolės įstatymo nuostatas.

7. Kituose teisės aktuose vartojamas pavadinimas „Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas“ atitinka pavadinimą „Lietuvos Respublikos karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymas“.

8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Vyriausybės įgaliota institucija ir krašto apsaugos ministras iki 2024 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje numatytus įgyvendinamuosius teisės aktus.

9. Vyriausybė, Vyriausybės įgaliota institucija ir krašto apsaugos ministras iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 12 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

· L. Kasčiūnas, A. Pocius V. Rakutis 2024-05-03:

Pasiūlymas

Pakeisti Įstatymo 22 straipsnį (buvęs 13 straipsnis) ir jį išdėstyti taip:

„1322 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus ~~12 straipsnį~~ 8 straipsnį, 11 straipsnio 2 dalį, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 21 straipsnius ir šio straipsnio 2, 4, 5, 6, 7, 8, ir 9, 10 ir 11 dalis, įsigalioja 2024 m. liepos 1 d.

2. Šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalis, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 ir 20 straipsniai ir šio straipsnio 4 dalis įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.

23. Šio įstatymo 1221 straipsnis ir šio straipsnio 4, 5, 6, ir 7 ir 8 dalys įsigalioja 20256 m. sausio 1 d.

34. Karo prievolininkams iki šio įstatymo 8 straipsnio įsigaliojimo atlikus 10 metų tarnybą aktyviajame rezerve, įsigaliojus šio įstatymo 8 straipsniui, tarnybos aktyviajame rezerve trukmė iki 15 metų nepratęsiama.

45. Į privalomąją pradinę karo tarnybą nešaukiami ir į 12 mėnesių alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą neskiriami karo prievolininkai, kurie iki šio įstatymo 12 21 straipsnio įsigaliojimo pagal iki šio įstatymo straipsnio įsigaliojimo galiojusias Karo prievolės įstatymo nuostatas dėl amžiaus ar kitų aplinkybių nebūtų šaukiami į privalomąją pradinę karo tarnybą ar skiriami į alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

56. Karo prievolininkai, kuriems iki šio įstatymo 12 21 straipsnio įsigaliojimo nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba buvo atidėta individualia tvarka galiojusio Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, į šio įstatymo 12 21 straipsnyje išdėstytame Karo prievolės įstatyme nustatytą privalomąją pradinę karo tarnybą gali būti šaukiami, pasibaigus galiojusio Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytoms aplinkybėms, iki 26 metų (įskaitytinai), bet ne ilgiau kaip iki kitų kalendorinių metų pabaigos po galiojusio Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų aplinkybių.

67. Karo prievolininkai, pradėję privalomąją pradinę ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą iki šio įstatymo 12 21 straipsnio įsigaliojimo, baigia ją pagal iki šio įstatymo 12 21 straipsnio įsigaliojimo galiojusias Karo prievolės įstatymo nuostatas.

78. Kituose teisės aktuose vartojamas pavadinimas „Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas“ atitinka pavadinimą „Lietuvos Respublikos karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymas“.

89. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Vyriausybės įgaliota institucija ir krašto apsaugos ministras iki 2024 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio straipsnio ~~8 dalyje~~ 10 ir 11 dalyse numatytus įgyvendinamuosius teisės aktus.

10. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Vyriausybės įgaliota institucija ir krašto apsaugos ministras iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, reikalingus šio įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalims, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 ir 20 straipsniams įgyvendinti.

911. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Vyriausybės įgaliota institucija ir krašto apsaugos ministras iki 20245 m. gruodžio 31 d. priima įgyvendinamuosius teisės aktus, reikalingus šio įstatymo 12 21 straipsniu nauja redakcija išdėstytam Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymui įgyvendinti.

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Komiteto pasiūlymas:

Argumentai

Atsižvelgiant į tai, kad tarnyba aktyviajame rezerve pratęsimas iki 15 m. įsigalioja nuo 2025 m. sausio 1 d., atitinkamai tikslintina 22 straipsnio 2 dalis įrašant žodžių junginį 8 straipsnis.

Pasiūlymas

„1322 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

2. Šis įstatymas, išskyrus ~~12 straipsnį~~ 8 straipsnį, 11 straipsnio 2 dalį, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 21 straipsnius ir šio straipsnio 2, 4, 5, 6, 7, 8, ir 9, 10 ir 11 dalis, įsigalioja 2024 m. liepos 1 d.

2. Šio įstatymo 8 straipsnis, 11 straipsnio 2 dalis, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 ir 20 straipsniai ir šio straipsnio 4 dalis įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.

23. Šio įstatymo 1221 straipsnis ir šio straipsnio 4, 5, 6, ir 7 ir 8 dalys įsigalioja 20256 m. sausio 1 d.

Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-05:

Projekto 13 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „iki šio įstatymo 8 straipsnio įsigaliojimo“ įrašytina konkreti data – iki 2024 m. liepos 1 d.; atitinkamai vietoj formuluotės „įsigaliojus šio įstatymo 8 straipsniui“ įrašytina formuluotė „po 2024 m. liepos 1 d.“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir kitoms projekto 13 straipsnio dalims, vietoj formuluotės „iki 12 straipsnio įsigaliojimo“ rašant konkrečią datą – iki 2025 m. sausio 1 d.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas