PASIŪLYMAS

DĖL užimtumo įstatymo nr. xii-2470 25, 37, 41 ir 42 straipsnių pakeitimo

ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIIIP-4628

2020-03-17

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	Straipsnis	Straipsnio dalis	Punktas
1.	3	2		Argumentai: Šiuo metu siūlomuose Lietuvos Respublikos Darbo kodekso, Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų bei Užimtumo įstatymų pakeitimais siūloma nustatyti, kad darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą ne tik negalėdamas suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojui nesutinkant dirbti kito jam pasiūlyto darbo, tačiau ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir darbdaviui dėl to negalint suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo. Tokiu atveju, išskyrus biudžetines įstaigas ir Lietuvos banką,  darbuotojui būtų mokamas ne mažiau kaip 40 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos darbo užmokestis, ko pasekoje tokį užmokestį gaunantis darbuotojas dar gautų ir išmoką už prastovą, kuri sudaro 60 procentų asmens gauto darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra paskelbusi dviejų savaičių karantiną, tačiau egzistuoja didelė tikimybė, jog pandeminėms sąlygoms artimiausiu metu kintant į blogąją pusę, jis privalės būti pratęstas. Kai kurioms verslo šakoms, tokioms kaip turizmas, apgyvendinimas, maitinimo paslaugos ir pan. paskelbtas karantinas reiškia visiškai arba beveik visiškai sustojusią veiklą, ko pasekoje jų apyvarta pasiekia pavojingai žemą lygį, potencialiai neleidžiantį mokėti ne tik iki tol mokėtų vidutinių atlyginimų savo darbuotojams, tačiau skatinantį darbuotojus išvis atleisti, siekiant išvengti bankroto. Tokiomis aplinkybėmis, net ir 40 proc. MMA mokėjimas darbuotojams paskelbus prastovą neapibrėžtą laiką daliai verslo gali tapti nepakeliama našta, kurią būtų bandoma spręsti ar bent palengvinti darbuotojų atleidimu. Siekiant išvengti minėto scenarijaus ir išsaugoti darbo vietas, taip garantuojant greitesnį ekonomikos atsigavimą pasibaigus karantinui, yra tikslinga nustatyti, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir darbdaviui dėl to negalint suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, darbuotojui būtų mokamas ne mažiau kaip 10 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos darbo užmokestis, tokiu atveju gaunamos išmokos dydį kilstelint iki 90 proc., paliekant MMA apribojimą tokioms išmokoms. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 3 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2. Papildyti 41 straipsnį 2^1dalimi: „2^1. Darbdaviams dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiesiems, mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo jiems priskaičiuoto darbo užmokesčio. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtajam priskaičiuoto darbo užmokesčio ir sudaro 60 90 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Jei užimtajam prastova paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam užimtojo prastovos laikui. Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui, darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiesiems, kurių darbo vietoms išlaikyti buvo mokėta subsidija darbo užmokesčiui, turi išlaikyti ne trumpiau kaip 6 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.”

Teikia

Seimo nariai                Mykolas Majauskas    

                                    Monika Navickienė