2020-05-12

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2020 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO NR. XIII-2694 9 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR.XIIIP-4802

Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
Straipsnis	Straipsnio dalis	Punktas
2			2020 m. biudžeto įstatyme nustatyta galimybė finansuoti tam tikras išlaidas iš skolintų lėšų virš Seimo patvirtintų maksimalių asignavimų, nepažeidžiant tuo pačiu įstatymu patvirtinto skolinimosi limito bei valdžios sektoriaus deficito/pertekliaus rodiklio. Tokia nuostata gali būti pateisinama tais atvejais, kai susidaro padėtis, kai reaguoti ir išlaidas pasitelkti reikia itin skubiai arba dėl kokių nors kitų priežasčių patikslinti skubiai biudžeto įstatymą nėra galimybių. Visgi, gera biudžeto valdysena reikalauja, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų paskirstomi remiantis demokratinės atskaitomybės principais. Pagal šalies Konstituciją esminius turtinius įsipareigojimus tvirtina Seimas, Seimui taipogi pavesta biudžeto tvirtinimo ir vykdymo priežiūros prievolė. Seimas taipogi tvirtina fiskalinio deficito lygį ir kitus esminius biudžeto politikos parametrus. Atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją Vyriausybė yra priėmusi sprendimų dėl atskirų išlaidų finansavimo iš skolintų lėšų, o Seimas po biudžeto priėmimo patvirtino šimtus milijonų siekiančias papildomas išlaidas makroekonominėms pandemijos pasekmėms sumažinti, kurioms šiuo metu įstatyme patvirtintų atitinkamoms institucijoms asignavimų nepakaks. Tuo tarpu šių metu valstybės biudžeto patvirtinimo įstatymas nėra pakeistas. Šis biudžeto keitimas yra jau antras 2020 m. ir aiškėjant pandemijos poveikiui ekonomikai yra visos galimybės patikslinti Seimo patvirtintus maksimalius asignavimų limitus lėšomis, reikalingomis tiek pandemijos sukeltoms papildomoms išlaidoms finansuoti, tiek ir makroekonominėms priemonėms ekonominėms pasekmėms švelninti, juoba, kad dėl dalies jų Seimas jau yra apsisprendęs ir jų mastas yra patvirtintas. Be to, akivaizdu, kad biudžeto įstatymo 19 straipsnyje patvirtintas valdžios sektoriaus perteklius net nebus pasiektas, tad bet koks didesnių nei patvirtinti asignavimai išlaidų finansavimas iš skolintų lėšų pažeidžia minimą straipsnį. Siekiant aiškiai apibrėžti, kada privalo būti pateiktas biudžeto įstatymo patikslinimas, siūloma tikslinti galiojančio įstatymo formuluotę ir numatyti, kad jeigu visų pagal minimą punktą virš maksimalių asignavimų finansuojamų išlaidų suma viršija 0,3 procento praėjusių metų BVP to meto kainomis, biudžeto įstatymas privalo būti atitinkamai tikslinamas. Minima riba siūloma pagal analogiją su tokio paties dydžio reikšmingumo riba Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, kuria nustatoma galimai reikšminga rizika valdžios sektoriaus rodikliui dėl savivaldybės biudžeto konsolidavimo. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: „1) skolintis valstybės vardu, kai yra poreikis ir kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 10 ir 19 straipsnių nuostatos: su valstybės skola susijusioms išlaidoms apmokėti; priemonėms, finansuojamoms iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, bendrai finansuoti ir su šių priemonių įgyvendinimu susijusioms išlaidoms apmokėti; Europos Sąjungos teisės aktais numatytai nacionalinei paramai žemės ūkio subjektams teikti; nenumatytoms įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą mokėti; nenumatytoms išlaidoms dėl einamaisiais biudžetiniais metais vykdomo referendumo ir (arba) rinkimų apmokėti; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti (užtikrinti ne mažiau kaip 2,02 procento BVP, bet ne daugiau kaip 2,05 procento BVP skyrimą), kai atsiranda papildomų lėšų poreikis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) paskelbus BVP prognozę Lietuvos Respublikai; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu, vykdyti, įskaitant rezervinių lėšų sukaupimą ir (arba) paskolinimą, kaip tai numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimuose ir (arba) su tuo susijusiose sutartyse ar susitarimuose; išlaidoms, susijusioms su ekstremaliųjų situacijų likvidavimu, jų padarinių šalinimu ir padarytų nuostolių padengimu iš dalies, kai nepakanka valstybės rezervo ir Vyriausybės rezervo lėšų, apmokėti; išlaidoms, susijusioms su atstovavimu Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) užsienio ginčų sprendimo institucijose, įskaitant teisinių išvadų dėl jų sprendimų apskundimo parengimą, teisinių išvadų dėl sprendimų apskundimo gavimą ir atstovavimą Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) atliekant kitus veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos (Vyriausybės) interesų gynimu (bet tuo neapsiribojant), apmokėti; arbitražų ar teismų sprendimams, kuriais priteistos sumos iš Lietuvos valstybės kurių pagrindu Lietuvos valstybei kyla pareiga mokėti sumas, vykdyti; nepalankių klimato reiškinių nulemtiems nuostoliams žemės ūkio sektoriuje kompensuoti. Jeigu šiame punkte nurodytų išlaidų suma viršija 0,3 procento praėjusių metų BVP to meto kainomis, privalo būti atitinkamai tikslinamos šiuo įstatymu patvirtintos asignavimų sumos; “.

Teikia:

Seimo narė                                                                                                   Ingrida Šimonytė