LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 436
STENOGRAMA
2020 m. rugsėjo 15 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. LIESYS ir I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF*). Gerbiami kolegos, prašom užimti vietas. Pradedame rugsėjo 15 dienos vakarinį plenarinį posėdį. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 60 Seimo narių.
14.01 val.
Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio atsakymai į Seimo narių raštu pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 208 str.)
Pirmasis popietinės darbotvarkės klausimas – Ministro Pirmininko S. Skvernelio atsakymai į Seimo narių raštu pateiktus klausimus pagal Seimo statuto 208 straipsnį. Kviečiu gerbiamąjį premjerą į tribūną.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Laba diena, gerbiami kolegos. Norėčiau pagarsinti klausimą, o po to atsakyti ir į klausimą, ir galbūt toms gerbiamoms Seimo narėms, kurios pasirašė po klausimu, ir individualiai. Klausimas Ministrui Pirmininkui S. Skverneliui.
„FNTT atliekamas tyrimas dėl galimai neskaidraus Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vykdyto greitųjų koronaviruso testų pirkimo už 6 mln. eurų meta šešėlį ne tik ant jūsų vadovaujamos Vyriausybės vicekanclerio ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidato į Lietuvos Respublikos Seimą Luko Savicko, bet ir ant visos Vyriausybės. Dėl šio skandalo jau atsistatydino sveikatos apsaugos viceministrė, o kanclerio pavaduotojas viešai kalbėjo apie sveikatos apsaugos ministro atsakomybę. Rinkiminė kampanija eina į pabaigą ir tikėtina, kad teisėsaugos institucijos nespės užbaigti tyrimo ir pateikti visuomenei ir rinkėjams svarbių atsakymų.
Todėl norime, kad atsakymą pateiktumėte jūs, tad naudodamiesi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 208 str. 13 punktu prašome atsakyti, kodėl nesustabdėte Vyriausybės rūmuose planuoto, aptarinėto ir koordinuoto 0,5 mln. greitųjų testų pirkimo, kai tuos pačius testus ir mažesnį kiekį Krašto apsaugos ministerija įsigijo už keturis kartus mažesnę kainą?“
Atsakymas. Atsakydamas į jūsų klausimą noriu pažymėti, kad visas su greitųjų testų pirkimais susijusias procedūras atliko atsakingos institucijos – Sveikatos apsaugos ministerija ir Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija griežtai laikydamosi tuo metu galiojusių viešųjų pirkimų įstatymų.
Būtų galima tuo ir baigti, tačiau mes puikiai suprantame, kad šis klausimas, kaip ir formuluotės, yra tiesiogiai sietinas su rinkimais. Kai kurios Seimo narės, pasirašiusios šį klausimą, faktiškai jį daro politinį ir apeliuoja į rinkimų kampanijos pabaigą, tai norėčiau pakalbėti plačiau ir atsakyti.
Na, pirmiausia tai mes jau turime, matyt, kasmetinę ydingą praktiką, kada prieš rinkimus bet kokį tyrimą (ar ikiteisminį tyrimą) mes bandome politizuoti, nesvarbu, kokie rinkimai būtų – Seimo, Prezidento ar parlamento. Galime prisiminti vadinamąją auksinių šaukštų istoriją, kuri labai skambiai nuskambėjo, bet jeigu šiandien paklausčiau, kuo jinai pasibaigė, pasibaigė tuo, kad buvo pakenkta socialdemokratų Vyriausybei 2016 metais, o toliau baigėsi visiškai niekuo. Matyt, turime analogišką situaciją.
Vis dėlto kalbant apie šią istoriją reikėtų vėlgi laikytis to paties principo – jeigu teisėsaugai kyla klausimų, teisėsauga atlieka tyrimą. Tyrimą atlieka. Nereikia teisėsaugos tampyti, tegul ramiai dirba, tačiau mes vėlgi rinkimų metu bandome šį klausimą padaryti rinkimų kampanijos dalimi.
Pirmiausia dėl tos informacijos, kuri yra viešojoje erdvėje. Niekas labai ir nesigilino, ir negalėjo gilintis ir žinoti, kas yra tame tyrime, kam kokios pretenzijos reiškiamos, bet to ir nereikia. Užtenka viešai paskleisti žinią, nesvarbu, kokią žinią, o po to daryti panašaus pobūdžio renginius Lietuvos Respublikos Seime.
Suprantu, kad prieš rinkimus niekam nereikia tiesos, teisingumo nereikia, bet bent jau nacionalinis transliuotojas, turintis labai svarbią visuomenės informavimo misiją, galėjo šiek tiek daugiau pasivarginti ir pateikti tikslesnę informaciją visuomenei. Tuo labiau kad tai daro ne bet koks žurnalistas, o Žurnalistinių tyrimų skyrius. Transliuotojas, atlikdamas „tyrimą“ pagal savo kodeksą, švelniai tariant, suklydo. Noriu tikėtis, kad suklydo tiek atlikdamas elementarius aritmetinius veiksmus, tiek teikdamas informaciją visuomenei, nurodydamas nepilną informaciją apie greitųjų testų kainą, pasirašytas sutartis, tiekėjus, rinkos kainas, keltus reikalavimus tiekėjams dėl greitųjų testų ir pristatymo terminų, kas labai svarbu, ir kiekio. „Tyrėjai“ palygino KAMʼo ir SAMʼo pirkimus neįvertinę, kad šie pirkimai atlikti yra skirtingu laikotarpiu, ir institucijos kėlė skirtingus reikalavimus dėl pristatymo. Vienur pristatymo terminas buvo daugiau negu mėnuo, kitur reikėjo tai padaryti per savaitę arba nedelsiant.
Lygiai taip pat reikia paminėti ir tą faktą, kad KAMʼas pirko tuo metu ne iš vieno tiekėjo – tuo pat metu pasirašė (aišku, tai yra jau beveik po dešimties dienų) dvi sutartis. Vienos kaina yra apie 4 eurus, kitos kaina lygiai tokia pati arba labai artima tai, už kokią pirko laboratorija.
Dėl aritmetikos. Aš suprantu, kad matematika – sunkus dalykas. Tai parodė ir šiuometiniai valstybiniai egzaminai, bet, norint nustatyti bent jau testų kainų vidurkį, reikėtų tai irgi įvertinti. Ne tik kad sudėti tris skirtingas kainas, padalinti iš trijų ir gauti aritmetinį vidurkį, bet vertinti ir kiekį – koks kiekis pagal pristatymo terminus kokia kaina buvo perkamas. Bet, matyt, tas aritmetines detales patikslins ir tyrėjai.
Kitas momentas, kuris taip pat kelia didelį nerimą, kai kam tai atrodo nesvarbu, bet tyrimo metu atskleista ikiteisminio tyrimo medžiaga, jos nutekinimas. Vėlgi mes turime sisteminę problemą, kad mūsų kolegos audringai diskutuoja apie tai, matyt, nes diskutuojame ne pirmus metus. Daug mes turėjome tokių atvejų, kai yra nutekinama arba su valstybės ir tarnybine paslaptimi susijusi informacija, arba ikiteisminio tyrimo medžiaga, bet apie tai institucijos faktiškai nekelia klausimų. Šį kartą šitas klausimas yra keliamas ir nežinau, kodėl tai traktuojama kaip kažkoks spaudimas teisėsaugai. Jokiu būdu!
Dabar apie mitus, kurie čia irgi viešojoje erdvėje sukurti yra. Schemos. Yra kažkokios korupcinės schemos, ir tas normaliai kas dieną transliuojama. Tik norėčiau vėlgi paminėti ir atsakyti, kad FNTT atlieka tyrimą pagal keturis Baudžiamojo kodekso straipsnius: sukčiavimą, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą, dokumento suklastojimą arba disponavimą suklastotu dokumentu ir piktnaudžiavimą (228 straipsnis). Apie korupcijos tyrimus ir schemas čia jokios kalbos nėra. Galbūt ikiteisminiame tyrime ir yra kitų duomenų, bet bent jau aš arba kažkas kitas tokiais duomenimis nedisponuoja.
Kolega E. Gentvilas vis kelia klausimą, kodėl čia kvestionuojama dėl to, kas turėjo tirti. Taip, yra normalus dalykas. Yra ikiteisminio tyrimo įstaigų kompetencija, nustatyta generalinio prokuroro įsakymu, ir labai aiškiai pasakyta: XXXII skyrius yra FNTT skyrius, o XXXIII skyriaus 228 straipsnis – piktnaudžiavimas, jeigu galima įžvelgti valstybės tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų, yra STT kompetencija. Tai čia tikrai retoriniai klausimai, kurie, matyt, didelės reikšmės neturi.
Dabar vėlgi keliamas, matyt, klausimas dėl įmonės pelno. Kokia gi pelno marža yra? Tam ir yra FNTT, kad nustatytų. Nors kalbant apie pelno maržą įmonės, kuri pardavė vieną ar kitą prekę, yra daugiau moralinis, o ne teisinis klausimas. Bet vėlgi, gerbiama kolege Aušrine Armonaite, jeigu jums kyla klausimų pasirašinėjant tokius klausimus, tai jūs turite unikalią galimybę. Aš dabar kalbu tiktai tai, kas yra skelbiama viešai prieinamuose šaltiniuose. Jokiomis slaptomis pažymomis nedisponuoju ir tos informacijos neskelbiu. Jūsų partijos narys, Laisvės partijos narys, bičiulis R. Laukys yra įtariamasis šioje byloje, jūsų partijos savivaldos rinkimuose finansinis rėmėjas. Aš nekaltinu to žmogaus, nes kol teismo sprendimo nėra, yra tik įtarimai, bet faktas tas, kad jūs galėtumėte užduoti šituos klausimus ir jis mielai jums atsakytų. Galbūt yra ir taip, kad įmonė, kuri uždirbo pelną (mes galime vėlgi diskutuoti apie pelno maržos dydį), vėlgi cituojant vieną garsų, iškiliausią mūsų šalies politiką, kas gali paneigti galimybę, kad galbūt tuo pelnu buvo bandoma paremti ir politinės partijos rinkiminę kampaniją. (Šurmulys salėje) Bet tai yra retorinis klausimas. Kaip sakau, cituojant vieną iš iškiliausių mūsų šalies politikų.
Gerbiamai D. Šakalienei taip pat norėčiau paminėti, kad jūs testų įsigijimo ir jų būtinumo klausimais galėtumėte puikiai pasikonsultuoti su savo partijos bičiuliu S. Čaplinsku, kuris yra numeris 19-tas (čia ne politinė reklama) jūsų partijos sąraše ir vienmandatininkas yra. Jo ekspertinės išvados buvo labai svarbios ir jo indėlis taip pat yra nemažas šioje istorijoje.
Vėlgi mes nekvestionuojame – reikėjo, nereikėjo. Dabar galima kvestionuoti, tačiau tuo metu ekspertų išvados, ne tik išvados, dramatiški sprendimai leido priimti tokius sprendimus, kad reikia testuoti, testuoti ir dar kartą testuoti kuo daugiau. Tų testų tiesiog, deja, buvo tiek, kiek buvo, tikrai ne tiek, kad mes galėtume nuo 100 per parą visų laboratorijų pereiti prie 6 arba 9 tūkst.
Dar. Mano kolegė R. Budbergytė, irgi viena iš pasirašiusių politikių, kelia klausimą dėl kandidato į Seimą L. Savicko. Tai yra jūsų, beje, ir tiesioginis konkurentas vienmandatėje apygardoje. Ar visuomenė turi teisę žinoti ir gauti svarbius atsakymus? Taip, be abejo. Šitas jaunas žmogus negali apsiginti, šioje tribūnoje stovėti, negali netgi kalbėti apie tuos menamus kaltinimus, nors įtarimai nėra pareikšti jam, nes jisai pasirašęs, kad negali nieko atskleisti, ir apsiginti negali.
Bet jūs klausiate, ar turi teisę žinoti, kodėl aš nesustabdžiau kažko tenai? Taip, aš daug ką bandžiau sustabdyti per ketverių metų kadenciją, pripažįstu, ne viskas man pavyko. Arba daugeliu atvejų, kai buvo Ministro Pirmininko kreipimaisi į teisėsaugos institucijas, man ir nepavyko, nes tiesiog arba jau nebeaktualu, arba sumos ne tos yra. Pavyzdžiui, didžiausias viešųjų pirkimų konkursas praeitais metais ir daugelis dalykų. Bet viena, ką man pavyko sustabdyti, 2016 metais vėlgi pasinaudojome viešai skelbiama informacija, kuri buvo pateikta, matyt, apie garsiausią politinės korupcijos bylą ir susirašinėjimą tarp vieno iš verslo atstovų ir vieno žurnalisto. Darant prielaidas, aš darau tiktai prielaidas, neteigiu, kad taip yra, tame susirašinėjime galimai jūs esate aptariama, nes ir datos, ir detalės sutampa. Jeigu prisimenate, formuojant 2016 metų Vyriausybę, netikėtai iš kandidatų pasitraukė teisingumo ministras gerbiamas J. Pagojus, tai nėra jokia paslaptis, kadangi pateikė, švelniai tariant, ne visai teisingą informaciją apie save. Tie pokalbiai, kurie buvo nustatyti ir paviešinti, galbūt tai ne jūs, galbūt tai kita Rasa… Sprendimas, ar bus teikiama Rasa į teisingumo ministrus, turėtume savo žmogų, pasakė vienas garsus verslininkas. Jeigu prieš tai dar pažiūrėtumėte susirašinėjimą, kaip irgi kažkas iš dabartinių Seimo narių norėjo tapti finansų ministre ir Seimo nare, tai yra patvirtinta, pasakyta, tai kokių reikėjo įsipareigojimų turėti vienas kito atžvilgiu, kad tokius sprendimus priimtų verslo atstovas (ar verslo atstovai), kuris dabar dalyvauja vienoje iš garsiausių korupcijos bylų.
Toliau. Norėčiau atsakyti mielai kolegei A. Gedvilienei. (Balsai salėje) Būtinai. Mes dažnai susirašinėjame, kalbamės per Vyriausybės valandą, yra viena iš aktyviausių Vyriausybės, Ministro Pirmininko kritikių, tai yra normalu. Galima pasakyti, ir draugė. Noriu priminti, kad šalia šito garsaus tyrimo yra dar STT atliekamas tyrimas dėl reagentų įsigijimo. Ten irgi figūruoja viena ar kita pavardė, taip pat ir paminėto jauno politiko, kandidato į Seimo narius nuo LVŽS. Gavome mes jūsų su patosu parašytą kreipimąsi dėl POLA vadovo Š. Narbuto dalyvavimo tose istorijose. Patosinis pareiškimas. Paskui greitai nutilo, kai gavote iš mūsų atsakymą. Pasirodo, kad šitame neeiliniame posėdyje birželio 18 dieną buvo organizuota diskusija opozicinių partijų dėka ir plenariniame posėdyje šitas asmuo kalbėjo opozicijos frakcijos siūlymu, aiškino ir mokė, kaip visgi reikia reaguoti į koronaviruso pamokas, pasekmes ir taip toliau.
Dar daugiau, mieli kolegos, birželio 9 dieną Seime, atsižvelgiant į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narės ponios A. Bilotaitės siūlymą, tarp sudarytos ir šios Seimo narės vadovaujamos darbo grupės dėl papildomų priemokų gydymo įstaigose kylančioms problemoms spręsti ir su tuo susijusiems teisės aktams tobulinti narių yra vienas iš asmenų, kuriems irgi pareikšti įtarimai. Bet šitoje vietoje daryti politikos nereikia, nes, matome, tai nėra saugi teritorija. Dar daugiau, miela Agne, bandymas politizuoti bylas, įtraukti jas į politines rinkimines batalijas, daryti vertinimus apie korumpuotą verslą, galimai korupcines schemas ir taip toliau, kai mes turėjome ne vieną tokį atvejį, kada po to kaltinamieji asmenys, tuo prisidengdami, laimi bylas, galutines bylas Europos Žmogaus Teisių Teisme, kadangi politikai darė poveikį. Pirmą kartą būnant Seime, pirmą kadenciją turbūt būtų galima to nesuprasti, bet jūs esate patyrusi Seimo narė ir toks bandymas šitą bylą politizuoti tai vėlgi, tikėtina, daro galimybę labai sėkmingai gintis toms privačioms įmonėms ar privačiai įmonei, kurios šiandien yra FNTT tyrimo objektas. Ir vėlgi, kas gali paneigti galimybę, kad tai nėra noras padėti savo koalicijos partneriams Vilniaus savivaldybėje.
Į klausimą aš atsakiau seniai, aš dabar… (Balsai salėje) Jūs manęs necenzūruokite, aš turiu galimybę kalbėti ir kalbėsiu.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, atsakymų laikas nesibaigė, prašau…
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Beveik baigiu. Beveik baigiu. Beveik baigiu. Gerbiamieji kolegos, jūs nesinervinkite. Kokia apimtimi Seimo narys atsakinėja į klausimus, yra Seimo nario išskirtinė diskrecija ir aš ta teise tikrai naudojuosi.
Toliau. Kad šita istorija yra rinkiminė ir reklaminė rinkimų metu, patvirtina ir šiandien gerbiamo opozicijos lyderio pasisakymas žiniasklaidoje. Pabandysiu pacituoti. Atsiprašau, kad galiu būti netikslus. G. Landsbergis svarstė, kad ši istorija šiuo metu premjerui yra itin nepalanki, nes visa rinkimų kampanija turėjo būti pastatyta ant didvyriškos pergalės, sakė jis. Taip, tai didvyriška pergalė ne premjero. Tai pergalė Lietuvos žmonių: nuo eilinio valstybės tarnautojo, kuris naktimis turėjo daryti sprendimus, greitai daryti, žaibiškai, ir per dieną, ir per pusdienį, ir per valandą, iki mediko, gydytojo, kuris taip pat nebijojo atsakomybės ir taikė eksperimentinį gydymą su galimomis pasekmėmis, kad tas gydymas gali baigtis letališkai. Tačiau vėlgi kiekvieną istoriją, sėkmės istoriją, didvyrišką ar nelabai, galima, atsiprašant, sumėšlinti su „šūdmalos“ pagalba. „Šūdmala“ irgi nėra mano terminas. Jį vartoja kitas garsus politikas.
Pabaigai norėčiau pacituoti 2016 metų Laisvės premijos laureato profesoriaus V. Landsbergio kalbą Lietuvos Respublikos Seime. Tiksli citata: „Kalbant apie visai paprastai suprantamas ideologijas, verta prisiminti vieną seną receptą ir amžiną egzaminą: gerai sumaišęs molio dubeny kilogramą sviesto ir kilogramą mėšlo, gauni du kilogramus mėšlo. Priešiškos televizijos mums kaip tik ir siūlo šį kūdikių maistelį. Siūlo jį visam pasauliui. Daug investuoja.“ Ačiū už dėmesį. (Plojimai) Liko 30 sekundžių.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, laikas, skirtas klausimui, yra pasibaigęs. Tada Seimą prašau apsispręsti, ar pratęsime laiką.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Pagal Statutą yra 20 minučių.
PIRMININKĖ. Prašom?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Statutas – 20 minučių. Ačiū už dėmesį. Linkiu produktyvaus darbo.
PIRMININKĖ. Prašom pagal Statutą, skaitau: atsakymui į tokį klausimą skiriama ne daugiau kaip 20 minučių. Seimas gali apsispręsti. (Balsai salėje) Baigėsi. Jūs reikalaujate pratęsti? (Balsai salėje) Ką paskaityti? Viskas, gerbiamieji, baigiame klausimą. Niekas nepageidaujate. (Balsai salėje)
Kitas popietinės darbotvarkės klausimas – projektas Nr. XIIIP-5151. (Triukšmas salėje) Prašom nerėkti iš salės, gerbiama Seimo nare. Yra tvarka. Dabar tik atsistojo K. Masiulis ir aš galėsiu jam suteikti teisę klausti. Per šoninį mikrofoną K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Matau, kad opozicija suvaryta kaip banda ir čia sėdi tam, kad jokiais būdais… tai yra pozicija kaip banda… (Juokas salėje) …tam, kad nebūtų galima jokiais būdais balsuoti ir pratęsti laiko, kada premjeras vėl galėtų emocingai čia skeryčiotis, kaltinti visus, vartoti tokius žodžius, už kuriuos moksleivis turbūt į kampą statomas, ir panašiai. Aš nežinau, ar čia premjerą puošia, ar valstybę puošia tokie terminai ir tokios šnekos. Kadangi iš tikro nepuošia mūsų, nei parlamento, nei nieko, aš neprašau pratęsti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiami kolegos, darbotvarkės 2 klausimas. (Triukšmas salėje) Aš negirdėjau, niekas frakcijos vardu neprašė. (Triukšmas salėje) Niekas neprašė. Ir dabar nematau premjero. Ar yra jis salėje? Nebėra. (Triukšmas salėje) Prašom, Aiste… Agne Bilotaite, prašom.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ar įjungėte? Labai ačiū. Aš frakcijos vardu norėčiau paprašyti balsuoti, nes tikrai yra klausimų. Premjeras tikrai padarė čia rinkiminį šou, bet į klausimus taip ir nebuvo atsakyta. Lietuvos žmonės nori sulaukti atsakymų.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, dėl rinkimų šou turiu pasakyti, kad mes visi nuodėmingi šiuo klausimu. (Balsai salėje) Aš siūliau, niekas prie šoninio mikrofono neatsistojo ir nepaprašė frakcijos vardu, kol buvo premjeras. Nežinau, ką šis balsavimas dabar duos. (Balsai salėje) Nepabėgo.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Pirmininke, aš noriu pasisakyti!
PIRMININKĖ. Jūs patys, pasakė K. Masiulis, pasimetę kaip banda. (Balsai salėje) Viskas. Gerbiami kolegos, nematau, jūs galėsite dar sykį išsikviesti. Dar kartą per šoninį mikrofoną M. Navickienė. Prašom.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, apie jūsų pirmininkavimo stilių ir pastabų stilių jau esu pasisakiusi ir per šoninį mikrofoną, ir turbūt daugeliui Seimo narių yra aišku, kokia metodika jūs pirmininkaujate, kodėl ir kam. Tai čia jau nuostabos nekelia, tik, tiesą sakant, tokį pasibjaurėjimą. Kitas dalykas. Mano klausimas būtų toks, ar premjeras apskritai liko salėje bent dėl teorinės galimybės jam atsakyti į klausimus, kurių nemažai turi Seimo nariai ir į kuriuos atsakymo laukia Lietuvos žmonės, ar premjeras jau žinodamas, kaip dauguma elgsis, kad neleis užduoti klausimų, išnaudojo visą laiką, išėjo iš salės ir paliko tiesiog tokią simbolinę galimybę opozicijai paprašyti paklausti? Tai kaip yra iš tikrųjų, pirmininke, gal jūs galėtumėte į temą pakomentuoti?
PIRMININKĖ. Mielai atsakysiu ir tą paliudys stenograma, kad aš kėliau klausimą, tiesiog dėmesinga opozicija turi būti pasirengusi. Aš skelbiu balsavimą, prašau balsuoti. Ar turėtų atsakyti Ministras Pirmininkas į klausimus dar papildomai? (Balsai salėje)
Balsavo 91 Seimo narys: už – 40, prieš – 36, susilaikė 15. Taigi, kaip matote, sprendimas toks.
Per kitą šoninį mikrofoną – S. Jovaiša, o paskui P. Gražulis.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Aš labai norėčiau reaguoti į kai kurių kolegų pasisakymus, kad čia yra kažkoks rinkimų šou. Na, gerbiami kolegos, jeigu valstybėje galimai dingsta keli ar keliolika milijonų, tai mes turbūt turime reaguoti šiandien ir dabar, nelaukti, kada pasibaigs kadencija ir tų žmonių galbūt neliks, tada kelti tuos klausimus. Tad užmirškite, kad bus leidžiama korupcijai klestėti, vogti valstybės pinigus ir laukti, kol tų, kurie tai padarė, nebeliks.
PIRMININKĖ. Ir per centrinį šoninį mikrofoną P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Tai, ką gerbiamas Sergejus sako, čia tie 3 ar kiek, ar 4 mln. prieš 4 mlrd., kuriuos gavote iš banko palūkanų, bankai per dešimt metų palūkanų, yra tik semečkės, čia nereikia kreipti dėmesio, jeigu palyginama skaičiais. O premjeras atsakė į visus klausimus, net asmeniškai pasakė, kas, su kuo, kada, ką veikė, ką darė ir kaip susiję. Iš salės net pabėgo opozicijos lyderis, o premjeras išbėgo į Vyriausybės posėdį. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ir dar Povilas. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Iš tikro premjero pasisakymas galėjo padaryti įspūdį, tik man tikrai nesuprantama asmeniškai, kodėl jis taip greitai pasišalino. Vis dėlto, opozicija, prisiimkite ir kritikos sau. Ar jus pribloškė premjero pasisakymas, kad jūs nespėjote vis dėlto pasakyti dėl vedimo tvarkos, nes šiandien iš tikrųjų tas klausimas yra aktualus. Man atrodo, kad kuo daugiau bus išsakyta nuomonių ir pateikta informacijos, tuo daugiau pasitarnaus visuomenės pasitikėjimui, ar viskas buvo gerai. Todėl bet koks vengimas ar bandymas laiku nesureaguoti vis dėlto palieka neatsakytus klausimus ir vėl sudaro pagrindą kilti įvairioms prielaidoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiami kolegos, už išsakytas nuomones.
14.30 val.
Oficialiosios statistikos įstatymo Nr. I-270 2, 3, 4, 6, 13, 14, 17 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5151, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5152 (pateikimas)
Tęsiame darbotvarkę. Kaip skelbiau, popietinis klausimas 2-2.1 ir jo lydimasis 2-2.2, projektai – Oficialiosios statistikos įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5151 ir lydimasis – Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5152. Kviečiu finansų ministrą V. Šapoką juos pristatyti. Prašom.
V. ŠAPOKA. Laba diena, gerbiami kolegos. Oficialiosios statistikos įstatymo projektas parengtas siekiant sukurti teisinį pagrindą valstybės duomenų valdysenos informacinei sistemai. Duomenų sistema kuriama plečiant COVID-19 aplinkybėmis oficialiosios statistikos portale įdiegtų operatyvinių duomenų modulį. Priėmus įstatymo projektą bus įsteigta lanksti informacinė sistema, kuri leis operatyviai reaguoti į valstybės informacijos poreikius ir užtikrinti jų tenkinimą siekiant priimti duomenimis grįstus sprendimus. Sistemoje būtų konsoliduojami valstybės informacinių sistemų, registrų ir kitų šaltinių duomenys, reikalingi valstybės ekonominei ir socialinei raidai stebėti ir analizuoti bei efektyviems informacijos mainams užtikrinti.
Teikiami pakeitimai reikalingi, kaip minėjau, sudaryti teisines prielaidas Lietuvos statistikos departamentui steigti sistemą ir joje užtikrinti COVID-19 stebėsenos informacinės sistemos tęstinumą, užtikrinti prieigą prie konsoliduotų operatyvių duomenų, būtinų stebėti sergamumo, taip pat ir kitus socialinius, ekonominius pokyčius pandemijos metu, ir prie šių duomenų pagrindu atliktos analizės rezultatų.
Įstatymo projektu taip pat reglamentuotas sistemoje būsiančių statistinių duomenų tvarkymas, keičiamos kai kurios kitos oficialios statistikos nuostatos, kurios susijusios su tuo, kad statistiniai formuliarai būtų teikiami tik elektroniniu būdu. Tokiu būdu mažinamos statistinių duomenų surinkimo ir apdorojimo išlaidos, išplečiamas subjektų, galinčių būti kita oficialiąja statistiką tvarkančia įstaiga, sąrašas. Nustatoma, kad kai kurie statistiniai stebėjimo vienetų duomenys būtų nelaikomi konfidencialiais, ir suteikiama teisė Statistikos departamentui atlikti užsakomuosius tyrimus, tai yra tuos tyrimus, kurie nebuvo anksčiau numatyti oficialiosios statistikos programoje. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkojame už pristatymą. Jūsų nori klausti trejetas Seimo narių. Pirmasis klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, kaip jums atrodo, ar Statistikos departamentas yra koks nors mokslinis tyrimų institutas, nes jis pradės daryti užsakomuosius tyrimus, dar ką nors? Jeigu mes norime turėti normalią statistiką, tai turi būti konfidencialumas. Šitame įstatyme jūs tą konfidencialumą numažinate. Ar mes galime tikėtis po tokio įstatymo priėmimo normalių statistinių duomenų? Ar bus įtaka tokių sprendimų priėmimui ir galutiniams rezultatams?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Tikrai nuraminsiu. Jūs kalbate apie sąvoką „užsakomasis“. Tai yra, kaip ir pristatymo metu aš minėjau, tie tyrimai, kurie nebuvo tvirtinamoje programoje iš anksto numatyti. Šiuo metu sistemoje, kuri susijusi su COVID-19, natūralu, kad tie tyrimai nebuvo numatyti iš anksto, o kaip žinote, Statistikos departamentui taikomas ir Europos Sąjungos statistikos kodeksas, kuris tikrai labai griežtai reguliuoja tiek nepriklausomumą, tiek visą metodinį pagrindą tyrimams atlikti. O jeigu taip jau paprastai kalbėtume, ar Statistikos departamentas yra mokslinių tyrimų institucija, aš galiu drąsiai pasakyti, kad profesine prasme tai taip, nes ten dirba tikrai labai kvalifikuoti žmonės.
PIRMININKĖ. Klausia R. Budbergytė, bet salėje nematau. Tuomet J. Sabatauskas. Taip pat nėra. Ačiū, ministre, jūs atsakėte į visų Seimo narių klausimus.
Motyvai. Prieš – J. Sabatauskas. Deja, salėje nėra. Už niekas nepageidauja.
Prašau balsuoti dėl pateiktų įstatymų projektų Nr. XIIIP-5151 ir Nr. XIIIP-5152 po pateikimo.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 72, prieš – 1, susilaikė 2. Taigi, po pateikimo įstatymų projektams yra pritarta.
Komitetai. Kaip pagrindinis yra siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomo nenumatoma. O dėl Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto kaip pagrindinis yra siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomo nėra. Ir svarstymo data – rugsėjo 22 diena. Dėkoju.
Galime pritarti, nėra kitų siūlymų? Dėkoju.
14.36 val.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5037 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5037. Kviečiu jį pateikti ekonomikos ir inovacijų ministrą R. Sinkevičių. Prašom.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Pristatau jums Vyriausybės teikiamą Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymo projekto rengimą paskatino, kad dėl koronaviruso COVID-19 patiriami verslo suvaržymai tam tikruose ūkio sektoriuose, kuriuose veikia valstybės ir savivaldybės įmonės, ir dėl šių suvaržymų sukeltos neigiamos pasekmės valstybės ir savivaldybių įmonėms.
Galiojantis teisinis reguliavimas numato galimybes nustatyti mažesnes valstybės ar savivaldybės įmonių pelno įmokas į valstybės ar savivaldybės biudžetą, kai dėl karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremalios situacijos ar ekstremaliojo įvykio metu apribotos veiklos ir yra reali galimybė tapti savivaldybės ar valstybės įmonei nemokiai. Taigi, įstatymo projekte siūloma nustatyti dar vieną minėtą sąlygą, kurią tenkinant Vyriausybė ar savivaldybės taryba savo nustatyta tvarka galėtų nustatyti mažesnę, negu nurodyta įstatyme, valstybės ir savivaldybės įmonės pelno įmoką į valstybės ir savivaldybės biudžetą.
Pažymėtina, kad priėmus įstatymo projektą, esant įstatymo projekte nurodytoms sąlygoms, valstybės ir savivaldybės įmonės galės į valstybės ar savivaldybės biudžetą mokėti mažesnę, nei nustatyta įstatyme, pelno įmoką, tačiau tai nepanaikins racionalaus lėšų surinkimo į valstybės ar savivaldybės biudžetus kontrolės. Net ir įsigaliojus šiai nuostatai, sprendimą dėl valstybės ar savivaldybės įmonės mokėtinos sumos pelno įmokos mažinimo priims ne pačios valstybės ar savivaldybės įmonės, ne valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises įgyvendinančios institucijos, o atitinkamai tik Vyriausybė ar savivaldybės taryba, įvertinusios pateiktus argumentus ir galimą pelno įmokų mažinimo įtaką biudžetui.
Įstatymo projektas sukurs papildomas prielaidas valstybės ar savivaldybės įmonėms išsaugoti finansinį likvidumą, laiku atsiskaityti su tiekėjais, darbuotojais, kitais kreditoriais, užtikrinti veiklos tęstinumą ir taip prisidėti prie koronaviruso sukeltų padarinių, nukentėjusių ūkio sektorių veiklos atkūrimo. Būtų tiek.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiamas ministre, jums yra klausimų. Pirmasis klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, iš tiesų galbūt ir svarbu, padės įmonėms išgyventi, tačiau vėlgi kai kada kad nebūtų piktnaudžiaujama tokiais atvejais, kai įmonės pačios galbūt ir ne visai blogai gyvena, tačiau sieks tokių lengvatų, nors nepildys valstybės ir savivaldybių biudžeto. Ar neprognozuojate tokių galimų problemų, susijusių su biudžetais? Ačiū.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Žinoma, nes sprendimą dėl mažesnių pelno įmokų arba visiško atleidimo nuo pelno įmokų mokėjimo į valstybės ar savivaldybių biudžetus priims kolektyviniai organai, šiuo atveju Vyriausybė. Jeigu kalbame apie savivaldybes, vis dėlto savivaldybės taryba. Ir savivaldybės taryba, reikia tikėtis, vertins ir įtaką biudžetui, ir įmonės galimybes išlikti, kaip pasakyti, mokiai ir laiku atsiskaityti su kreditoriais ir darbuotojais. Toks kolektyvinis sprendimų priėmimas yra daug skaidresnis už tokį, jeigu būtų suteikta teisė priimti akcijas įgaliotam valdyti institutui ar panašiai.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia S. Gentvilas. Prašom. Simono nėra. Tuomet A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre… Čia, raudonas taškas yra toks. Ministre, ar nebus piktnaudžiaujama, nes nėra aiškių kriterijų? Aš suprantu, kad pinigai vis tiek patenka arba valstybei, arba savivaldai, ir taryba tokį sprendimą priimdama praranda dalį pajamų. Bet kai nėra aiškaus kriterijaus, gali būti piktnaudžiavimas. Mes žinome, kad ir tarybose yra visokių junginių – tai vienos partijos įtaka, tai kitos vienoje ar kitoje savivaldybėje. Ar nebus, kad bičiuliai ir draugai bus atleisti, o neprieteliai turės mokėti. Kur yra garantija, kad šio įstatymo lygiateisiškumo principas nebūtų pažeistas? Ačiū.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū už klausimą. Turėčiau pasakyti, kad vis dėlto šis įstatymo pasiūlymas numato tam tikrus kriterijus, tai yra karo atveju, ekstremaliosios situacijos atveju, ekstremaliojo įvykio atveju, ir neišeis taip, jeigu įmonė nėra paveikta šių ekstremaliųjų sąlygų, neišeis svarstyti apie tokios įmonės atleidimą (arba visai panaikinimą) nuo pelno mokesčio įmokos. Kaip čia pasakyti, gyvenimo realybė yra tokia, kad geresnę kontrolę negu visuomeninė kontrolė arba išrinktų žmonių kontrolė, valdant šias įmones, kokį kitonišką mechanizmą iš išorės sunku sugalvoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, ar galite patikslinti, kaip čia yra: visos įmonės susidūrė su problemomis – ir privačios, ir valstybinės, ir valstybės kontroliuojamos. Bet nė vienai nebuvo keičiamas Pelno mokesčio įstatymas. Visos mokėjo pelno mokestį. Jeigu to mokesčio negalėjo sumokėti, tas mokestis buvo atidedamas. Čiagi mes prieš save turime sprendimą, kuriuo tiesiog yra sumažinamos valstybės ar savivaldybių įmonių pelno įmokos. Nėra taip, kad būtume aptekę pinigais, ir kokių nors panašių sprendimų netaikėme niekur kitur. Kodėl būtent čia išskiriame šią sritį?
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Čia nekalbame apie atleidimą nuo pelno mokesčio. Čia yra įmoka iš dalies uždirbto pelno, kuris eina dividendų pavidalu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, pratęsdama savo kolegos M. Majausko klausimą, aš noriu dar kartą patikslinti.
Ar nemanote, kad šiuo siūlymu yra nusižengiama sąžiningos konkurencijos principui?
Kita vertus, kolega A. Sysas visiškai teisingai klausė, ar bus nustatyti vieningi, aiškūs kriterijai. Jie galėtų turėti ir tam tikrą skaitinę išraišką, nes priešingu atveju, jeigu tokių kriterijų nebus nustatyta, tai net ir tariantis su savivaldybėmis mes galėsime įtarti, kad yra kokia nors neaiški ta lengvatų suteikimo sistema ir kad ji galbūt iš tikrųjų suteikiama tik tam tikroms įmonėms arba tam tikruose regionuose. Ar jums neatrodo, kad skaidrumo tikrai trūksta šiame siūlyme? Jeigu jo būtų daugiau, gal mažiau būtų įtarimų? Ačiū.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū už klausimą. Aš manau, kad niekada neuždrausta savivaldybei nusistatyti savo kriterijus, kuriais vadovaudamasi galėtų priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Įstatymo projektas nėra įpareigojantis tokius kriterijus nusistatyti, bet nėra draudžiantis tokius kriterijus nusistatyti. Daugelis savivaldybių paprastai turi tokius kriterijus, pagal kuriuos vertina savo įmonių finansinę, ekonominę būklę.
PIRMININKĖ. Ar atsakysite dar į papildomą klausimą dėl konkurencijos? Prašom įjungti. Dar papildomas klausimas. V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Norėjau patikslinti dar klausimą. Aš klausiau apie sąžiningos konkurencijos principą. Čia buvo paminėtos visos įmonės, ne tik valstybinės, bet ir privačios, kurių didelė dalis tikrai susidūrė su sunkumais. Dar daugiau, kai tos įmonės kreipdavosi į „Invegą“ dėl pagalbos, pasirodė, kad daug lengviau gauti tą pagalbą iš tarptautinių finansinių institucijų negu iš savo lietuviškos „Invegos“. Iš tiesų problemų buvo daug. Kaip jūs spręsite tą iškylantį klausimą, kad galbūt čia pažeidžiama konkurencija suteikiant lengvatą tik vienai įmonių grupei?
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Žiūrėkite, mes negalime nustatyti privačioms įmonėms, kaip joms elgtis, kaip savininkas turi elgtis paskirstydamas dividendus. Savivaldybės ir valstybės įmonėms mes galime nustatyti, kaip, kokiais atvejais tie dividendai, mokami į biudžetą, galėtų būti sumažinti ar panašiai. Aš nemanau, kad savivaldybės įmonių galimybė sumažinti įmokas į biudžetą iškreiptų konkurencines rinkos sąlygas.
PIRMININKĖ. Dėkojame, gerbiamas ministre.
Motyvai. Už kalba P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai aš dar pasižiūrėjau, ar salėje yra liberalų. Yra liberalų, bet jie kažkodėl neįžiūri, kad šis įstatymo projektas pažeistų sąžiningos konkurencijos principą, kaip įžvelgia kai kurie konservatoriai. Esmė yra tokia, kad čia kalbama apie valstybės ir savivaldybės įmones, kai yra situacija, susijusi būtent su karo padėtimi, mobilizacija, karantinu, ekstremalia situacija. Na, negalima lyginti valstybės ir savivaldybės įmonių su komercinėmis įmonėmis. Valstybės ir savivaldybės įmonės teikia viešąsias paslaugas. Kai kas nori būtent jas komercializuoti. Logiška. Ir tai nėra dėl atleidimo, kalbama būtent apie mokesčio sumažinimą. Man atrodo, tai yra tikrai labai geras siūlymas, kuris užtikrintų vis dėlto tam tikrą stabilumą valstybės ir savivaldybės įmonių, vykdančių labai svarbią misiją, ypač tose ekstremaliose situacijose. To reikia žmonėms.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Tikrai nebalsuosiu prieš, bet susilaikysiu, nes ir ministras painioja sąvokas. Mes kalbame apie lygiateisiškumo principą, kad nebūtų pažeistas. Tai, kas nurodyta 15 straipsnio 9 dalies 3 punkte, naujame, kurį siūlo, tai yra priežastys, dėl ko galima būtų taikyti tam tikras išimtis. Kai yra ekstremali situacija, ekstremalus įvykis, tai tas įvykis yra visoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, taip, kaip buvo paskelbta Lietuvoje nuo kovo 16 dienos. Aš juk klausiau apie tai, kur saugikliai, kad paprasčiausiai nebūtų piktnaudžiaujama ir vieniems suteikiama teisė nemokėti dividendų, o kitiems – pasakys paprasčiausiai, kad mes, kaip taryba, dauguma susirinkusi, nutarėme, kad savivaldybei labai reikia pinigėlių, prašom mokėti. Tai va šito įstatyme nėra. Aš tikiuosi, kad komitetas, kuris svarstys šitą įstatymą, pagalvos ir apie tai, nes tikrai turėsime faktų, kai bus piktnaudžiaujama šia įstatymo nuostata.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Prašom balsuoti dėl teikiamo Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto po pateikimo.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 64, prieš – 1, susilaikė 22. Taigi įstatymo projektui po pateikimo yra pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstymo data – spalio 1 diena. Kitų siūlymų nėra? Dėkoju.
14.51 val.
Civilinio kodekso 6.751 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5129ES (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Civilinio kodekso 6.751 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5129ES. Pranešėjas – R. Sinkevičius. Prašom, ministre.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Gerbiamieji Seimo nariai, pristatau jums Vyriausybės teikiamą Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.751 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Norėčiau turbūt paaiškinti savais žodžiais.
Iki šiol turistai, sumokėję atitinkamą mokestį ir sudarę sutartį, neįvykus kelionei dėl ekstremalių situacijų, galėjo susigrąžinti savo įmoką per 14 dienų. Seimas priėmė įstatymo projektą, kad pinigų susigrąžinimo terminas yra pratęstas iki 90 dienų. Ryšium su tuo, Europos Komisija pradėjo Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą, tai yra kad tokia sistema neatitinka Tarybos direktyvos, kuri buvo priimta 2015 m. lapkričio 25 d. Teisės pažeidimo procedūra pradėta ir norėčiau pasakyti, kad jos pasekmės nebūtų labai malonios, jeigu būtų nustatyta, kad Lietuva pažeidė šitą direktyvą. Europos Komisija Lietuvai gali skirti periodinę baudą (minimali bauda yra 560,88 euro per dieną, maksimali – 33 tūkst. 652,8 euro per dieną) arba skirti vienkartinę baudą, kurios dydis yra 464 tūkst. eurų. Ryšium su tuo, įvertinus, kad turizmo organizatoriai įgijo teisę gauti kreditą, tam buvo skirta priemonė – vienai įstaigai, nesant užstato, galima skirti iki 1 mln. eurų kreditą, kas turizmo organizatoriams leistų visiškai atsiskaityti su klientais, kurie įmokėjo įmokas, bet negavo paslaugos. Taip pat išlieka ir galimybė susitarti, kad už neįvykusią kelionę organizatoriai gali pasiūlyti turistams kuponą, kuris galiotų 12 mėnesių. Bet tam, kad būtų išvengta direktyvos nuostatų taikymo Lietuvai, prašoma Seimo priimti šį teikiamą įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkojame, ministre. Jūsų nori vėl klausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, nesupratau, kur čia taip skubama? Visi žinome, kiek ilgai trunka Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūra – metų metus. O dabar čia iš karto reaguojama į pastabą, kad pažeista teisė. Beje, ją pažeidė keliolika Europos Sąjungos valstybių ir dar drastiškiau – Kroatija pusantrų metų atidėjo.
Nenoriu jūsų kaltinti kaip naujo ministro, tačiau klausimas toks: kodėl šita Vyriausybė nenumatė efektyvaus sprendimo, kaip padėti ir turizmo organizatoriams, kad jie galėtų atsiskaityti su kelionių paslaugų pirkėjais? Estija balandžio 21 dieną paskyrė 25 mln. eurų turizmo firmoms ir ten nebeegzistuoja problema, Latvija – birželio mėnesį. Lietuva pagaliau numatė 15 mln. eurų paramą, kuri yra tiek biurokratizuota, kad dar įsisavinta tik 3 mln. eurų. Jūs keiskite toje vietoje paramos skyrimą, o ne per šito įstatymo pakeitimą.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Pirmiausia dėl skubos. Aš galvoju, kad Seimas gali nagrinėti šitą klausimą ilgiau ar trumpiau ir čia yra Seimo valia, kiek tą terminą ir kada kokį sprendimą priimti. Aš manau, kad yra geriau pateikti anksčiau ir leisti Seimui giliau gilintis į tą problemą, daryti susitikimus su socialiniais partneriais ir panašiai, ir panašiai. Gal čia tos bėdos nėra.
Turėčiau sutikti, kad ne visos, kad 18 šalių, kiek man žinoma, iš Europos Sąjungos taiko panašų metodą, kai verslą (šiuo atveju turizmo verslą) kredituoja klientai. Kokios bus pasekmės ir kokia bus patirtis, kaip greitai Europos Komisija reaguos, man sunku pasakyti, bet iš esmės klausimas nėra labai sudėtingas ir didelio Europos Komisijos tyrimo jis nereikalauja.
Dėl paramos turizmo verslui. Suprantama, kreditinės linijos atidarymas yra vienas iš teigiamų reiškinių, nesvarbu, kiek ten biurokratizmo ir taip toliau. Nėra taip paprasta dalinti pinigus, kai nėra užstato. Reikia vertinti ir kitus šio verslo gyvybingumo rodiklius ir tai, žinoma, reikalauja iš verslo pastangų ir papildomo laiko. Manau, kad ir priemonė šiai verslo sričiai skaitmenizuoti, tam buvo skirti 9 mln. eurų, taip pat buvo efektyvi ir ji galbūt galėtų būti pratęsta.
Tačiau norėčiau pasakyti, kad Seimo nariams taip pat paliekama iniciatyva parodyti šiuo atveju išmonę, kaip galėtų būti dotuojama arba subsidijuojama ši siaura verslo sritis nepažeidžiant visuomeninio intereso ir neeikvojant viešųjų pinigų siaurai sričiai gaivinti. Dėl to lauktume Seimo narių pasiūlymų ir galbūt Turizmo įstatymo pakeitimų, jeigu tokie būtų sumąstyti.
PIRMININKĖ. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, sakykite, ar buvo kitų Europos Sąjungos šalių, kurios keitė grąžinimo terminus už neįvykusias keliones? Ar Lietuva čia buvo išskirtinė ir vienintelė, kuri nustatė direktyvai prieštaraujančią nuostatą? Ar buvo ir kitų šalių, kurios peržiūrėjo tas 14 dienų, besistengdamos pagelbėti kelionių organizatoriams? Ačiū.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū už klausimą. Iš tikro, mano žiniomis, tokių šalių Europos Sąjungoje buvo 18, jos tą terminą iš 14 dienų perkėlė į vėlesnį laiką. Aš manau, kad ir kitoms šalims yra pradėta direktyvos pažeidimo procedūra.
PIRMININKĖ. J. Razmos salėje nėra. S. Gentvilo taip pat. Klausia I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, visi mes žinome, kad teikiami teisės aktai, kurie šiandien ir svarstomi, turi būti aiškūs, nedviprasmiški ir nesudaryti problemų jų taikymo praktikoje. Taip pat Teisėkūros įstatymas iš mūsų reikalauja, kad šie teisės aktai neprieštarautų teisinės valstybės principams, kurie nustato reikalavimus įstatymų leidėjui ir kitiems teisės subjektams, tai yra teisės aktas yra nukreiptas į ateitį ir teisės aktas, tai yra įstatymo projektas, negalioja atgal. Taip pat ir lygiateisiškumo principas. Jūsų įstatymo projektas siūlo nustatyti ir taikyti jau susiklosčiusiems teisiniams santykiams, kurie atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Ar jūs manote, kad toks teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucinio Teismo doktrinai, kad teisės aktas negali galioti atgal?
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Matyt, iš tikrųjų jūs esate teisi, kad teisės aktas negali galioti atgal, bet priėmus siūlomą projektą atsiras galimybė tiems žmonėms, klientams, ne toliau sėdėti ir laukti, bet atsiras galimybė per 14 dienų susigrąžinti savo pinigus. Aš taip įsivaizduoju. O dėl nuoseklumo turiu pasakyti, kad ir pradiniame variante Vyriausybė siūlė netaikyti 90 dienų termino ir Vyriausybės išvada buvo tokia. Seimas, turėdamas įgaliojimus, į tą Vyriausybės išvadą neatsižvelgė ir priėmė taip, kaip jam atrodo teisinga.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, palaikau jūsų teikimą, nes aš manau, kad buvo labai ekstremali situacija, aišku, nebuvo pinigų, nebuvo aiškumo, bet sprendžiant iš to, kiek Seimas priėmė sprendimų padėti verslui ir kiek skyrėme pinigų, tai ir šitos agentūros galėjo susitvarkyti. Juo labiau kad mes komitete matėme duomenis – atleistų iš paslaugų yra kur kas daug daugiau žmonių nei iš turizmo verslo, todėl piktnaudžiavimas šioje srityje yra labai aiškus. Nors praėjo jau daugiau kaip 100 dienų, jau greitai 150 dienų bus nuo koronos paskelbimo, su kai kuriais turistais taip ir neatsiskaitoma, laukiama, kol išvis viskas pasibaigs, atsiras koks nors aiškumas ir tada pradės atsiskaityti. Todėl sveikinu, atsakymo aš nenoriu, bet palaikau tą nuostatą, kad mes turime ginti vartotoją.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū Seimo nariui, kuris palaiko įstatymo nuostatas. Žinoma, jeigu dar įvertintume, kad per Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją tiems žmonėms, kurie šiandien neturi darbo ir dirba turizmo verslo srityje, taip pat numatytos tam tikros įvairios… prastovų kompensavimas ir panašiai.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia A. Kupčinskas. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, jeigu taip skaičiuotumėte, tai tos 90 dienų kaip ir praėjo jau po karantino atšaukimo. Birželio viduryje buvo paskelbta apie atšaukimą, 90 dienų kaip ir praėjo. Dabar tas įstatymo keitimas, kodekso keitimas, kaip ir nebeaktualus, bet aš suprantu, kad jūsų vadovaujamos ministerijos noras yra daugiau apsiginti arba pasirodyti prieš pačią Europos Komisiją ir parodyti, kad mes uoliai vykdome visas, kad ir diskutuotinas, bet būtent Europos Komisijos procedūras. Kitas dalykas, mes praėjusiame Ekonomikos komiteto posėdyje nagrinėjome iš esmės situaciją turizmo sektoriuje Lietuvoje, jūs jau nebedalyvavote komiteto veikloje, ir tenai labai aiškiai turizmo sektorius ir asociacijos formuluoja, kad jos prašytų Vyriausybės pagalbos apie 15 mln. eurų.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū gerbiamam Seimo nariui už klausimą. Iš tikrųjų šiek tiek diskusinis yra klausimas, nuo kurio laiko taikoma 90 dienų. Ar nuo karantino pabaigos, ar nuo ekstremalios situacijos, kuri vis dar tebėra, pabaigos. Gaila, kad čia įstatymo leidėjas nereglamentavo 90 dienų datos pradžios, ir iš tikrųjų tai kelia diskusiją. Jeigu tokia pradžia būtų tvirtai įrašyta įstatymo projekte, tai šiandien galbūt jūs ir būtumėte teisus, nes praėjo tos 90 dienų, o reikalai nepajudėjo.
O dėl turizmo verslo, apie ką buvo šnekėta Ekonomikos komitete, aš esu informuotas ir manau, kad reikia ieškoti teisingo ir teisėto sprendimo. Aš manau, kad turizmo verslo situacija šiandien prasta ir galbūt reikia keisti Turizmo įstatymo nuostatas arba kitas nuostatas tam, kad vis dėlto tai būtų parlamento – aukščiausios valdžios valia mokėti ar nemokėti subsidijas, o ne būtų ministro ar ministerijos valia, kad paskui netektų mums visiems aiškintis tose tarnybose, kurios kontroliuoja visų šitų dalykų mokėjimus.
PIRMININKĖ. Dėkojame, ministre, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Motyvai. Už kalba A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, aš manau, kad mes įstatyme buvome padarę išlygą, taip norėdami pagelbėti verslui. Situacija Lietuvoje stabilizavosi ir negali būti palikta nuostata įstatyme, ko iš mūsų reikalauja Europos Komisija, kad vartotojų teisių gynimas yra absoliučiai vienodas visose Europos Sąjungos valstybėse. Todėl visiškai logiška, kad 90 dienų terminas turi būti išbrauktas, juo labiau įdomiausias dalykas, kad Seimas, priimdamas įstatymą, nenurodė, nuo kada jis prasideda. Kiti skaičiuoja, kad jis dar nepradėtas skaičiuoti. Taip mes galime vartotojus tampyti labai ilgą laiką. Todėl siūlau pritarti ir nutraukti bylą, kuri pradėta prieš Lietuvą, ir padėti tašką šitoje istorijoje, juo labiau kad visi verslai ir turizmo verslas yra remiamas iš kovidinių pinigų.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Nesu visiškai prieš, tačiau norėčiau sudėlioti prioritetus ir paklausti, kodėl Estijos keliautojai jau gegužę atgavo pinigus ir kodėl Estijos parlamentas neturėjo priimti tokio vartotojams neteisėto įstatymo? Atsakymas yra paprastas. Estija dar balandžio 21 dieną patvirtino Europos Komisijoje valstybės paramą 25 mln. turizmo sektoriui. Iš karto ją pervedė, negrąžintiną paramą, pabrėžiu, negrąžintiną paramą, ir su visais keliautojai buvo atsiskaityta. Lietuvos atveju tik du mėnesiai po to, tai yra birželio mėnesį, pradėtas notifikavimas, liepos mėnesį pradėtas „Invegos“ paraiškų priėmimas ir šiandien iš 15 mln. dar tik 3 mln., gerbiamas ministre, yra išdalinta atsiskaityti su keliautojais. Tai natūralu, kad tokio įstatymo tada reikėjo, nes mūsų Ekonomikos ir inovacijų ministerija vėlavo nuo Estijos tris mėnesius. Estai jau seniai atgavo pinigus ir kalba visai apie kitas problemas.
Dabar gerbiamas A. Sysas kalbėjo, kad situacija yra pasikeitusi. Pažiūrėkime į rugpjūčio 20 dienos sprendimą. 10 valandą vakaro rugpjūčio 20 dieną išeina sprendimas, kad už dviejų valandų stabdomi visi ryšiai su Graikija. Lėktuvai išskrenda kitą dieną 6 ryto, turizmo įstaigos neinformuotos. Vėlgi milžiniški nuostoliai. O kaip mūsų Sveikatos apsaugos ministerija, Užsienio reikalų ministerija komunikuoja su sektoriumi? Štai taip ir komunikuoja. Nenustebkime, kodėl lietuviai neatgauna pinigų, kodėl Lietuvos turizmo sektorius turi gilius nuostolius. Kai mes dabar čia entuziastingai priimsime šitą Civilinio kodekso atkeitimą, turėkime omeny, kad prieš Lietuvą yra 38 Europos teisės pažeidimo procedūros. Šita yra pradėta vėliausiai. Kur jūsų entuziazmas, valdantieji, keisti ir taisyti likusias 37? Kur jūsų entuziazmas padaryti prieinamą paramą tuos 15 mln., kurie turėtų būti skirti atsiskaityti su gyventojais? Čia yra prioritetai. Čia yra prioritetai, kad mūsų turizmo sektorius…
PIRMININKĖ. Laikas.
S. GENTVILAS (LSF). …tie keli tūkstančiai darbo vietų išliktų gyvybingos, o keliautojai atgautų pinigus.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti, prašau apsispręsti ir balsuoti dėl teikiamo Civilinio kodekso straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5129 po pateikimo.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 76, prieš – 1, susilaikė 11. Po pateikimo Civilinio kodekso straipsnio pakeitimo įstatymo projektui yra pritarta. Vyriausybė siūlo skubos tvarką. (Triukšmas salėje) Konstitucijoje nėra. Kaip pagrindinis komitetas, reikės apsispręsti, yra įrašyti du – Teisės ir teisėtvarkos ir Ekonomikos. Gerbiami kolegos, kadangi Civilinis kodeksas, tai pirmumas turėtų būti Teisės ir teisėtvarkos komiteto.
Per šoninį mikrofoną – S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, norėtume paprašyti pagrindiniu komitetu skirti Ekonomikos komitetą, Teisės ir teisėtvarkos… Taip buvo įstatymas priimtas, tada buvo irgi taip pat.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, kaip papildomą galime Ekonomikos komitetą? O kaip pagrindinis turėtų būti Teisės ir teisėtvarkos, kadangi Civilinis kodeksas. Sutariame? Dėkoju.
Svarstymo data – rugsėjo 29 diena.
Kitas kompleksinis klausimas. Prašom, per šoninį mikrofoną – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Galbūt aš nesupratau arba jūs neaiškiai pasakėte. Jūs sakėte, Vyriausybė siūlo skubos tvarką, ir daugiau nieko nepasakėte.
PIRMININKĖ. Negali būti.
E. GENTVILAS (LSF). Kaip?
PIRMININKĖ. Nebėra, negali būti skubos tvarkos.
E. GENTVILAS (LSF). Tai aš ir sakau, reikia fiksuoti, kad nėra skubos tvarkos.
PIRMININKĖ. Nėra.
E. GENTVILAS (LSF). Gerai, ačiū.
15.11 val.
Alternatyviųjų degalų įstatymo projektas Nr. XIIIP-5137ES, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 12, 32, 36, 37, 39 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5138, Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5139 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Kitas kompleksinis 2-5.1 klausimas ir lydimieji projektai – Alternatyviųjų degalų įstatymo projektas Nr. XIIIP-5137ES, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5138 ir Gamtinių dujų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5139. Juos mums pateiks energetikos ministras Ž. Vaičiūnas. Prašom.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien teikiamas trijų įstatymų projektų paketas. Energetikos sektoriuje dėl atsinaujinančių energetikos išteklių plėtros iš esmės yra viskas gerai. Sukūrėme reikalingus teisinius pagrindus, atsinaujinantys ištekliai plėtojami. Yra vienas iš sektorių, būtent transporto sektorius, kuris sunaudoja bene daugiausia energijos išteklių Lietuvoje ir yra vienas iš taršiausių. Šiandien teikiu įstatymų projektų paketą, kuris užtikrins Lietuvos transporto sektoriaus transformaciją ir garantuos ilgalaikį tiek Lietuvos transporto sektoriaus konkurencingumą, tiek transporto sektoriaus taršos sumažinimą, nubrėždamas kryptingą politiką iki 2030 metų skatins vietinių degalų naudojimą transporte ir taip sukurs sąlygas naujiems verslams ir darbo vietoms regionuose kurti.
Šiais įstatymų projektais yra įgyvendinami Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos ir Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano tikslai ir uždaviniai, siekiant 15 % atsinaujinančių energijos išteklių dalies transporto sektoriuje 2030 metams ir siekiant įgyvendinti Lietuvos įsipareigojimus Europos Sąjungos žaliojo kurso kontekste, pirmiausia dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimo iki 2030 metų. Ir noriu pasakyti, kad kaip tik būtent šią akimirką, šiuo metu Europos Komisijos koledže diskutuojama dėl tikslų patvirtinimo 2030 metams, ambicingesnių emisijų mažinimo tikslų, sumažinimo, tokiu būdu nuo 40 % sumažinimo 2030 metais padidinti ambiciją iki 55 %. Kaip tik apsisprendus rytoj šis klausimas bus pristatomas Europos Parlamente.
Taip pat šiuo paketu yra perkeliamos trys Europos Sąjungos direktyvos, tai yra dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo direktyva ir trečioji yra dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones. Dėl ko buvo parengtas šis įstatymų projektų paketas? Kaip ir minėjau, ne tik dėl didelio transporto sektoriaus energijos suvartojimo ir taršos, bet pagrindinės priežastys yra trys. Nuolat didėja degalų ir energijos suvartojimas transporto sektoriuje – 2010–2018 metais jis padidėjo 42 %, o atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje yra ypač maža, tai yra 2018 metais siekė vos 4,3 %. Antroji problema – nėra naudojami pažangieji biodegalai, o biodegalų įmaišymo kontrolės sistema Lietuvoje yra nepakankama. Trečioji priežastis yra nepakankamai išplėtota alternatyvi degalų infrastruktūra, todėl nuo 2006 iki 2017 metų iš esmės alternatyvių degalų vartojimas Lietuvoje sumažėjo net 8 %.
Šiuo paketu nustatoma aiški ir konkreti sistema trijuose sektoriuose, tai yra biodegalų, biodujų ir elektromobilumo – vystymosi perspektyva šiose grandyse. Pagrindinės grandys yra trys, tai yra tiek gamyba ir tiekimas, tiek infrastruktūra, tiek ir vartotojai. Kitaip tariant, trys sektoriai trijose grandyse, ir tai yra toks sisteminis požiūris.
Įstatymų projektais įgyvendinami esminiai pokyčiai. Pirma: sukuriama nauja lanksti ir skaitmeninė įpareigojimų mineralinių degalų tiekėjams sistema, tai yra laipsniškai didinami biodegalų naudojimo įpareigojimai mineralinių degalų tiekėjams skatins biodegalų gamybą Lietuvoje. Taip pat papildomais saugikliais bus skatinama pažangiųjų biodegalų, įskaitant ir biometano, gamyba, užtikrinamas privalomas minimalus biodegalų kiekis kiekviename litre leis išlaikyti biodegalų gamybos Lietuvoje apimtį ir darbo vietų stabilumą. Taip pat lankstus metinio kaupimo įpareigojimas leis degalų tiekėjams mažiausiais kaštais įgyvendinti žaliojo kurso tikslus. Galiausiai nauja įpareigojimų, apskaitos ir kontrolės sistema glaudžiai bendradarbiaujant Vartotojų teisių apsaugos tarnybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Muitinei užtikrins skaidrią ir efektyvią rinkos dalyvių priežiūrą.
Antrasis esminis pokytis: yra numatomas alternatyviųjų degalų, kuriais pakeičiami naftos degalai, naudojimo skatinimas ir numatyti konkretūs tikslai dėl alternatyvių degalų naudojimo ir reikalingos infrastruktūros plėtros. Siekiama, kad 2030 metais bent pusė įsigyjamų, pabrėšiu, įsigyjamų lengvųjų automobilių ir visi įsigyjami lengvieji krovininiai automobiliai būtų elektriniai. Taip pat siekiama, kad biodujos, vandenilis ir dujiniai degalai iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių iki 2030 metų sudarytų bent 5,2 % transportui reikalingos energijos.
Konkrečiuose sektoriuose, skatinant elektromobilumą, turi būti numatoma iki 2030 metų įrengti 60 tūkst. elektromobilių įkrovimo prieigos taškų, iš kurių bent 6 tūkst. būtų vieši arba pusiau vieši, taip pat numatoma sukurti viešųjų įkrovimo prieigų informacinę sistemą. Valstybės transporto elektrifikacijos parama numatoma tol, kol elektromobiliai sudarys bent 10 % automobilių skaičiaus.
Skatinant dujų degalų vartojimą, 2030 metais planuojama išplėtoti bazinę dujinių degalų infrastruktūrą minimum iki 30 suspaustųjų dujų stotelių ir trijų LNG – suskystintųjų gamtinių dujų stotelių, taip pat skatinti dujiniais degalais varomų transportų priemonių naudojimą, tačiau tik su įsipareigojimu vartoti degalus iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių bent 10 %. Galiausiai skatinti biometano ir vandenilio gamybą dedikuotomis paramos priemonėmis, biodujų kilmės garantijų sistema ir galimybe mineralinių degalų tiekėjams finansuoti biometano ar vandenilio naudojimą įgyvendinant savo įsipareigojimus.
Taip pat svarbu pabrėžti, kad įteisinami nauji reikalavimai perkančiosioms organizacijoms dėl netaršių transporto priemonių pirkimo, tai yra nuo 2026 metų visi viešieji pirkimai turėtų būti organizuojami taip, kad lengvieji automobiliai būtų netaršūs, o nuo 2029 metų visas viešasis transportas, būtent kelių keleivinis transportas, turėtų būti netaršus.
Galiausiai pabaigai – dėl finansavimo poreikio. Šioms nuostatoms įgyvendinti 2021–2030 metais prireiks iki 1,8 mlrd. eurų lėšų. Iš esmės yra tinkamas momentas, nes šiuo metu kaip tik yra sukurti papildomi europiniai finansavimo instrumentai žaliojo kuro tikslams įgyvendinti, tai yra be tradicinių paramos priemonių, tokių kaip Europos Sąjungos struktūrinė parama ar Klimato kaitos programa, taip pat galės būti panaudotos Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo lėšos, tai yra tos lėšos, kurios galėtų būti skiriamos šiai transformacijai.
Taip pat pabrėžčiau, kad jau šiuo metu šios priemonės yra įgyvendinamos, tai yra Klimato kaitos programoje transporto sektoriui šiais metais jau numatyta daugiau kaip 55 mln. eurų. Tai taip pat prisideda prie šio įstatymo nuostatų įgyvendinimo.
Pabaigai. Šis kompleksinis ir tikrai svarbus įstatymų projektų paketas yra būtinas tam, kad galėtume užtikrinti mūsų energetinės nepriklausomybės tikslų įgyvendinimą, būtent 45 % atsinaujinančių išteklių užtikrinimą mūsų energijos išteklių struktūroje 2030 metais. Be šio paketo tai padaryti tiesiog nebūtų įmanoma.
Kaip minėjau, kryptinga politika dėl pažangiųjų biodegalų, ypač biometano, skatinimo sudarys sąlygas naujiems verslams ir papildomoms darbo vietoms Lietuvoje kurti, taip pat bus užtikrinamas Lietuvos transporto sektoriaus konkurencingumas. Pritarus šis įstatymas įsigaliotų 2021 m. liepos 1 d. Iki tol būtų parengti visi reikalingi poįstatyminiai teisės aktai. Tiek pristatymo. Prašau pritarti po pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų nori klausti P. Saudargas. Prašom.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama pirmininke. Apskritai įstatymas yra pozityvus, tiktai kyla tam tikrų klausimų. Aš nežinau, ar spėsiu į laiką visų jų paklausti.
Pirmas klausimas. Dėl biodegalų, pagamintų iš maistinės kilmės žaliavų. Čia jau buvo diskusija, yra įsipareigojimas jų nedidinti, kad ne daugiau kaip 7 %. O jūs nemanote, kad juos reikėtų galbūt mažinti ir daugiau taikyti iš nemaistinės kilmės žaliavų? Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Tikslai dėl elektromobilių – 2030 metais ne mažiau kaip 50 % naujų sandorių. Bet ar priemonės, kaip tuos tikslus pasiekti, yra pakankamos? Ar tikrai įkrovimo stotelių rekonstruojamose naujose degalinėse užtenka, ar reikėtų kokių nors daugiau subsidijų ir panašiai?
Trečias klausimas. Vis tiktai jūs norite (jau čia dėl biodujų), kad biodujų gamintojų prijungimo prie tinklų kaštai iš esmės gultų ant biodujų gamintojų. Ar tikrai mes taip einame į priekį?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už šiuos klausimus. Atsakau į pirmąjį klausimą dėl pirmosios ir antrosios kartos biodegalų santykio. Taip, tikrai aktuali diskusija. Šiame įstatyme siūloma nustatyti fiksuotą būtent 6,2 % dydį pagal energetinę vertę. Tai reikštų, kad, pavyzdžiui, 2030 metais direktyvinis įpareigojimas ir antrosios kartos – bent 3,5 %, tai yra antrosios kartos, arba pažangiųjų biodegalų. Ir yra paliekama tam tikra erdvė didinti. Jeigu mes kalbame apie 2030 metų tikslą, tai maždaug apie pusė tų procentų galėtų būti taip pat pasiekiama iš pažangiųjų, arba antrosios kartos, biodegalų. Tikrai tam erdvės yra.
Tikslas, be abejo, yra pirmiausia išsaugoti Lietuvoje tą pramonę, tą industriją, kuri jau gamina pirmosios kartos biodegalus, bet tuo pačiu metu suteikti tinkamas paskatas pažangiesiems biodegalams. Šiuo požiūriu svarbi ne tik finansinė parama, bet taip pat vadinamieji daugikliai. Tai sistema reiškia, kad iš pažangiųjų biodegalų ta dalis bus dvigubinama ir apskaitoje jie turės dvigubai didesnę naudą arba vertę. Manome, kad tikrai paskatos yra pakankamos.
Antras klausimas buvo, ar tiems elektromobilumo tikslams pasiekti pakanka paramos priemonių. Šiame įstatyme numatomi patys tikslai. Kaip ir minėjau, paramos priemonių ir šaltinių yra pakankamai daug, ne tik esami, kaip Klimato kaitos programa, bet būtent Europos ekonomikos gaivinimo. Šis fondas galėtų būti puikiai tam naudojamas. Mes esame pateikę pasiūlymus, kaip tik Vyriausybėje svarstysime dėl šių išteklių panaudojimo. Jie galėtų būti puikiausiai naudojami tiek subsidijoms, tiek įkrovos stotelėms, na, kad jų daugiau Lietuvoje atsirastų.
Trečiasis klausimas. Dėl biodujų prijungimo kaštų. Atsinaujinančioje energetikoje naudojamas horizontalus principas, kad prijungimo kaštai yra pačios atsinaujinančios energetikos vystytojų atsakomybė ir jų dalis. Tai yra pirmas toks horizontalus principas. Mes pasisakome labiau už skatinimą per paramą – arba fiksuotas tarifas, arba kiti būdai, bet prijungimo kaštai turėtų būti horizontaliai išlaikomi ir tai turėtų būti pačių vystytojų atsakomybė.
PIRMININKĖ. A. Skardžiaus nėra. Tada klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, iš tiesų tekstas labai gražus, gražu skaityti, mes visi už tai. Tačiau klausimas dėl finansų ir, aišku, dėl Darnaus judumo fondo, kaip jam seksis formuoti tuos savo resursus, ir apskritai apie Darnaus judumo fondą, ar bus sugalvotas koks nors naujas, didelis aparatas, kuris strateguos ir panašiai, ar tai bus kažkokie pinigai, kai aparatas nebus didelis? Vėlgi klausimas apie tai, ar tikrai yra suskaičiuoti pinigai, kokios tai sumos, nes manau, kad ypač savivaldos, kurios dar turi savo įmones, susidurs su tam tikromis problemomis, pradėjusios vykdyti konkursus, tarkim, pirkdamos autobusus ir panašiai. Aišku, galbūt bus kitų išeičių, bet kokie pinigai čia susiję ir kaip jie paklius į savivaldybes, nes priešingu atveju gali būti ceitnotinė situacija – mes paprasčiausiai pradėsime keisti datas, kadangi nebus resursų. Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Aš gal atsakysiu, tik trumpai pakartosiu, kad yra suskaičiuoti visi reikalingi finansiniai ištekliai iki 1,8 mlrd. eurų. Iš esmės įvertinant technologijų plėtrą, šios sumos bus ir mažesnės, nes technologijos tobulėja, jos efektyvėja ir tokių priemonių įdiegimas yra pigesnis laikui bėgant.
Antrasis aspektas, noriu pabrėžti pagrindinį dalyką, tai yra iki šiol Lietuvoje mes turėjome tam tikrą planavimo problemą, kuomet tokių fondų lėšos, kaip Klimato kaitos programos ir kitų, yra planuojamos vieneriems metams, tai šis įstatymas sukuria ilgalaikio planavimo galimybę, iki 2030 metų aiškius tikslus. Tuomet tikrai bus lengviau planuoti tiek Klimato kaitos programos lėšas, tiek Europos ekonomikos gaivinimo fondo lėšas, kiekvienais metais numatant stabilų ir pakankamą finansavimą.
PIRMININKĖ. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, tikiu, diskusijų bus daug, bet įstatymas irgi yra vertas 3 mlrd. eurų investicijų ir truputį kelia nuostabą keletas aspektų, ypač dėl SGD panaudojimo ir dujų plėtros. Pavyzdžiui, dabar APVA yra paskelbusi autobusų ir viešojo transporto konkursą savivaldybėms ir finansuoja vis dar SGD varomus autobusus, nors Lietuvoje jau gaminami elektriniai autobusai, tiek Klaipėdoje, tiek Kaune. Tai čia, kai išradus mobilųjį ryšį, Lietuva vis dar tiestų kabelinius tinklus. Kodėl mes vis dar remiame SGD varomas transporto priemones? Kaip jūs planuojate naikinti subsidijas suskystintoms gamtinėms dujoms, nes, pavyzdžiui, Estijoje akcizas yra 30–40 kartų didesnis, ir kaip naikinsite kitas lengvatas, kurios yra teikiamos iškastiniam kurui transportui? Du klausimai.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimus. Pirmiausia dėl SGD naudojimo. Turime tikrai ne tik savo ambicingus tikslus, bet ir europinius tikslus – CO2 emisijų ir apskritai emisijų mažinimo tikslus. Pirmiausia SGD išteklius yra orientuotas į sunkųjį transportą šiandien, deja, bet technologiškai nėra galimybių naudojant elektrą. Aš nekalbu apie viešąjį transportą, viešasis transportas yra atskira tema, bet pirmiausia kalbu apie sunkiasvorius automobilius, Lietuvoje šitas sektorius taip pat labai svarbus, tai tuo pereinamuoju laikotarpiu SGD būtent ir leidžia užtikrinti tiek pigesnį kurą, tiek emisijų požiūriu švaresnį kurą. Tai yra tas sprendinys, kuriam kol kas kitų konkurentų nelabai yra. Tai čia atsakant dėl SGD skatinimo.
O dėl visų kitų subsidijų iškastiniam kurui, tai, rengdami Nacionalinį energetikos ir klimato kaitos planą, inventorizavome visas subsidijas, kurios teikiamos iškastiniam kurui, tai šiuo metu, rodos, yra devynios subsidijos, kurios yra teikiamos. Tas subsidijų laipsnis, atsisakymas yra pateiktas Nacionaliniame energetikos ir klimato kaitos plane ir manau, kad ateityje tas planas turi būti sėkmingai įgyvendinamas ir tų subsidijų laipsniškai atsisakoma. Be abejo, čia turime subalansuoti, kad ir vartotojams tas perėjimas nebūtų pernelyg staigus.
PIRMININKĖ. Klausia L. Balsys.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, mano pirmas klausimas gal toks labiau techniškas, bet, suprantu, perkeliant kai kurias direktyvas atsiranda galimybė plačiau traktuoti tas proporcijas atsinaujinančiame transporto sektoriuje ir vadinamasis skaitiklio išplėtimas. Gal apie tai galėtumėte tarti keletą žodžių, kuo čia pasireikš ir kaip čia keisis pagal tą naują formulės traktavimą, skaičiuojama mūsų, Lietuvos, situacija pagal dalį atsinaujinančių? O kitas klausimas, tai projektas, kaip čia kolegos minėjo, reikalauja nemažų iš tikrųjų viešųjų pinigų, milijardinių investicijų, bet aš pasigendu aiškumo, pavyzdžiui, dėl antros kartos nemaistinės ir neiškastinės biodegalų kilmės gamybos. Ar čia bus aiškių ir konkrečių projektų, nes kol kas Lietuvoje faktiškai nulis, nėra tos pramonės, kuri bent ta linkme eitų ir darytų rimtas investicijas? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimus. Galbūt pradėsiu nuo antros klausimo dalies, būtent dėl finansinės dalies. Kalbant apie antros kartos, arba pažangiųjų, biodegalų rėmimą, šiuo metu esame pateikę siūlymus ir juos svarstysime Vyriausybėje ne tik dėl papildomo įtraukimo į DNR planą, bet ir finansine prasme, kad tai turi būti finansuojama iš Europos ekonomikos gaivinimo plano. Šio plano užduotis, kad bent 30 % finansavimo turi būti skiriama klimato kaitos mažinimo priemonėms. Todėl labai tinkamas momentas ir visiškai atitinka šio įstatymo tiek raidę, tiek dvasią. Manau, kad tiems siūlymams bus pritarta.
O kitiems metams siūlome pirmuosius milijonus,
kurie būtų skiriami tam, kad būtų užtikrinta nuosekli antros kartos
plėtra. Čia būtų dvejopas signalas. Viena vertus, signalas per finansavimą,
o antras dalykas, kaip ir minėjote, per daugiklius, tai yra antros kartos,
arba pažangieji, biodegalai būtų įskaitomi dvigubai. Tas pats kiekis
būtų dvigubinamas ir tai taip pat būtų papildoma paskata. Manome,
kad mes dėl pažangiųjų biodegalų taip pat galime turėti galimybę
Lietuvoje. Svarbu, kad tie 3,5 %, kurie 2030 metais turės būti naudojami,
turėtų
būti pagaminti ne tik Lietuvoje. Čia galime galvoti ir apie eksporto
galimybes.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, laikas klausti baigėsi. Prašom dėl motyvų. Per šoninį mikrofoną M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Atkreipiu dėmesį, kad tai yra pakankamai kompleksinis ir sudėtingas klausimas, kurį sudaro trijų įstatymų paketas, ir prašyčiau suteikti galimybę paklausti dar bent keliems Seimo nariams, nes klausimas yra tikrai svarbus ir ne viena Vyriausybė turės jį įgyvendinti.
PIRMININKĖ. Supratome. Dar yra likę trys norintys paklausti. Ar daugiau? O, pats M. Majauskas pabaigoje. Gerai, V. Poderys. Prašom.
V. PODERYS (MSNG). Dėkui, pirmininke. Gerbiamas ministre, labai reikalingas įstatymas, su tuo ir sveikinu. Tačiau yra vienas praktinis klausimas apie šiuos priedus iš atsinaujinančių energijos šaltinių, priedus dyzelino ir žieminio dyzelino. Praktikai skundžiasi, kad didelė norma sumažina dyzelino kokybę dėl išsisluoksniavimo. Ar negalėtų būti reguliavimas, ar nebūtų galima papildyti įstatymo projekto nuostata, kad žieminiam dyzelinui, žieminiams degalams būtų sumažinta ta norma, bet turbūt kitų sezonų metu grąžinta, kad per metus būtų išnaudota visa kvota, kaip ir Lietuva yra užsibrėžusi. Ar pritartumėte tokiai idėjai? Dėkui.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Pirmiausia pabrėžčiau, kad šią žiemą, šios žiemos metu, praeitos žiemos metu, buvo naudojami 3 % biodegalų dyzeline. Kokių nors didelių esminių problemų nebuvo, bet taip, tai susiję du degalų kokybe, nes kuo didesnis procentas biodalies, tuo kyla daugiau iššūkių. Iš esmės svarbu tai, kad Lietuvoje dyzelino naudojama pakankamai daug. Siekiant šių tikslų, biodalis yra tikrai svarbi. Galbūt atsakyčiau praktiškai kiek.
Dėl įstatymo apie metus laiko buvo konsultuojamasi su rinka. Rinka mato galimybes jeigu ne iki šios žiemos, tai iki kitos žiemos pagaminti pakankamos kokybės biodalį tam, kad būtų galima išlaikyti dyzeline 6 % biodalį. Sutikčiau su tam tikru niuansu, probleminiu šią žiemą, bet šis įstatymas, kaip ir minėjau, įsigaliotų nuo 2021 metų, o tuo tarpiniu periodu taip pat esame pasirengę diskutuoti Seime, kaip surasti tinkamą sprendimą.
PIRMININKĖ. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, kiekvienas įstatymas, aš manau, turi ir socialinę dedamąją. Šiuo atveju 3 mlrd. numatomų investicijų per dešimt metų. Bet vis dėlto kartais susidaro įspūdis, kad šiuo atveju proteguojama transporto priemonė, viskas gerai, pažangi, pavyzdžiui, elektromobiliai. Tačiau jie yra brangūs eiliniam vartotojui – tris, keturis kartus brangesni negu elementarus naujas automobilis. Numatomi tikslai – vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių eismą riboti miestuose. Tai yra ar nesusidaro toks įspūdis, kad vis dėlto pamirštama, kad mūsų transporto struktūra yra kitokia, kad socialiai pažeidžiami žmonės ja naudojasi. Jie dabar bus pastatomi po kelerių metų į tokią lūzerių padėtį, negalės net įvažiuoti į miestus. Susidaro toks įspūdis. Kaip bus sprendžiamos tos problemos socialinės?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Kaip tik yra baigiama rengti socialinio ir ekonominio vertinimo dalis, tai jūsų keliami klausimai ten taip pat bus atsakyti.
Dėl paties principo, tai elektra nėra vienintelis išteklius, kokiu būdu skatinami atsinaujinantys arba alternatyvieji degalai. Yra, kaip minėjau, trys pagrindinės dalys: elektra, biometanas ir biodegalai. Ir tai yra būtent tas saugiklis, kad derindami visus šiuos tris išteklius mes galime užtikrinti mūsų tikslų pasiekimą.
Dėl jūsų keliamo būtent socialinio klausimo, tai pažymėčiau, kad numatomi labai aiškiai pereinamieji laikotarpiai, ir tikrai yra laiko klausimas, kai ir visuose kituose Europos miestuose, ypač didžiuosiuose, tokio transporto judėjimas bus ribojamas. Tai taip pat bus savivaldybių pasirinkimas, bet gaires, tikslus mes turėtume rodyti jau dabar.
PIRMININKĖ. Klausia V. Juozapaitis. Prašom. Nėra. Tuomet R. Šarknickas. Atsisakote. V. Kamblevičius. Jūsų klausimas, Vytautai Kamblevičiau. Atsisakote, Vytautai? Nereaguoja. M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, svarbus įstatymo projektas ir visas paketas. Matyt, turės ilgalaikių pasekmių ne tik aplinkosaugai, bet ir ekonomikai. Mano klausimas čia, kaip šie pakeitimai paveiks biodegalų gamintojus ir naftos kompanijas. Kaip pasikeis įtaka užsienio investuotojams ir kaip pasikeis situacija vietiniams gamintojams? Ar nebus taip, kad esminę naudą gaus „Neste“ ir „Orlenas“, kai vietiniai biodegalų gamintojai dėl to nukentės?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Tikrai aktualus klausimas. Aš atsakyčiau labai trumpai ir iš esmės. Šis įstatymas būtent ir sukuria galimybes ir visus svertus, kad Lietuvoje mes turėtume vietinius gamintojus. O esamiems gamintojams būtų užtikrintas nuoseklus ir laipsniškas perėjimas.
Turėjome tikrai išsamią ir, kaip minėjau, metus trukusią viešąją konsultaciją. Tai iš esmės taip pat yra suderinta. Ir pabrėžčiau, kad priešingai, jeigu šio įstatymo nebūtų ir nebūtų užbrėžti šie tikslai, mes turėtume turbūt padėtį, kai turėtume ateityje, jau po keleto metų, importuoti visą reikalingą alternatyviųjų degalų dalį, atsinaujinančių degalų dalį iš kitų valstybių, kurios tokią pramonę yra sukūrusios. Kaip ir teisingai sakote, šis įstatymas sukuria galimybes mūsų vietiniam verslui investuoti su minėtomis finansinėmis paskatomis ir taip ateityje užsitikrinti švaresnę ateitį būtent transporto sektoriuje.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūs atsakėte į visų norinčiųjų paklausti klausimus. Motyvai už – P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Kaip minėjau, įstatymui iš esmės pritariu. Man labiausiai patinka daug išsikeltų gerų tikslų. Vienas dalykas, kuris man ne visai patinka, aš jau paminėjau, kad jeigu jau skatiname, tai skatiname. Ir kalbant apie biodujų gamintojus, tai dabar jau visi prijungimo kaštai guls ant jų pečių. Gal reikėtų čia kažko paieškoti daugiau? Bet kas man patinka, tai vis dėlto išsikelti tikslai – naujų elektromobilių pirkimą pasiekti. Linkiu sėkmės, linkiu ieškoti galbūt dar daugiau skatinimo būdų, priemonių, kaip pasiekti tuos tikslus. Neblogai skamba vis dėlto tokia lanksti aplinkybė dėl biodegalų maišymo į mineralinius degalus, kad nebūtinai tikslams pasiekti tu turi fiziškai maišyti, bet tu gali realiai perimti, nusipirkti, įsigyti iš tų, kurie viršija tuos tikslus. Išeina toks apskaitos vienetų migravimas ir taip sistema tampa lankstesnė. Arba tu pats eini žaliojo kurso keliu, arba tu pats vykdai tuos įsipareigojimus, arba tu realiai subsidijuoji ir tada remi tuos, kurie tą vykdo už tave. Aš sakyčiau, tokio lankstumo galėtume paieškoti ir kitose srityse. Manyčiau, tai inovatoriška idėja, ir manyčiau, kad elektromobiliams skatinti… Priminsiu, kad aš pats esu kažkada registravęs ir PVM lengvatą, buvau jūsų valdančiųjų atstovų sukritikuotas, kad noriu remti turtinguosius ir panašiai, nes elektromobilius perka tik turtingieji, bet jeigu mes išsikeliame tokius tikslus, kad visi turės jais važinėti, tai tada ne tik turtingieji, bet mes visus žmones norime persodinti ne į iškastinį kurą, o alternatyvius degalus naudojančius automobilius. Taigi siūlyčiau ieškoti dar papildomų priemonių.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Nesu prieš iškeltus tikslus, tačiau klausimų vis dėlto lieka. Pavyzdžiui, Lietuva prisiima įsipareigojimus, kad transporte atsinaujinančių energijos išteklių dalis turėtų būti 14 % jau 2030 metais. Sakysime, Vokietijos startinės pozicijos visai kitos, bet įsipareigojimai, ko gero, labai panašūs pagal tas direktyvas. Tai vis dėlto man trūksta supratimo apie tai, kad mes… Taip, vis dėlto turime išsikelti ambicingus tikslus, tačiau pateiksiu pavyzdį: Vokietija įkrovimo stotelėms numato 2 mlrd. 500 tūkst., mes – milijardą. Aš suprantu, tos mūsų startinės pozicijos skiriasi, bet 30 kartų mažesnė valstybė. Dar daugiau kartų skiriasi automobilių bendras skaičius, jau nekalbu apie elektromobilių skaičių. Šiuo atveju aš matau, kad didžiulės lėšos skiriamos naujos ekonomikos rūšies atsiradimui Lietuvoje, viskas gerai, tačiau siūlau vis dėlto pagalvoti apie šio įstatymo adaptavimą Lietuvos sąlygoms, išlaikant galbūt ambicingus tikslus, bet nepamirštant ir tos socialinės dedamosios, ji tikrai reikalinga. Žmonėms tai būtų aiškiau ir suprantama, jie tikrai palaikytų tokį įstatymą, jei aiškiai žinotų, kokius lūkesčius kelti dėl savo ateities, nes įstatymas palies ir pavėžėjus, ir taksi automobilius, kurie per kelerius metus faktiškai turėtų būti pakeisti naujais.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Prašom balsuojant apsispręsti dėl teikiamų įstatymų projektų Nr. XIIIP-5137, Nr. XIIIP-5138 ir Nr. XIIIP-5139.
Balsavo 76 Seimo nariai ir visi pritarė įstatymų projektams.
Gerbiami kolegos, dabar yra komitetai. Dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo kaip pagrindinis siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas, o dėl Alternatyviųjų degalų įstatymo ir Gamtinių dujų įstatymo projektų kaip pagrindinis siūlomas Ekonomikos komitetas. (Balsai salėje) S. Gentvilas per šoninį mikrofoną.
S. GENTVILAS (LSF). Dėl pagrindinio Alternatyviųjų degalų įstatymo prašau bent papildomu paskirti Aplinkos apsaugos komitetą.
PIRMININKĖ. O dabar dėl Ekonomikos komiteto nekyla klausimų? Per šoninį mikrofoną A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Išties trys įstatymų projektai, tai yra vienas pagrindinis ir du lydimieji. Dėl vieno yra paskirtas Aplinkos apsaugos komitetas kaip pagrindinis, bet Ekonomikos komitetas neturėdamas pirmininko negali būti pagrindiniu komitetu, nes jau yra precedentas. Kai Aplinkos apsaugos komitetas buvo be pirmininko, jis negalėjo svarstyti. Reikėtų atsiklausti Teisės departamento, nežinau, ar vicepirmininkė, pirmoji pavaduotoja R. Baškienė klausė departamento, nes nėra net kas deda parašą po išvada. Todėl aš siūlyčiau pagrindiniu komitetu dėl visų trijų, neskaidyti, palikti Aplinkos apsaugos komitetą.
PIRMININKĖ. Ar galime sutarti?
Per šoninį mikrofoną – P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Aš irgi tą patį siūlau, bet dėl kitų motyvų. Procedūriniai dalykai čia visi bus išspręsti, ir pirmininkas, ne pirmininkas. Bet mes turime įstatymų paketą, pagrindinį su lydimaisiais, tie lydimieji nėra tokie išplėstiniai, ir mes įvelsime visiškai kitą komitetą. Ar jūs norite efektyviai Seime dirbti, ar ne? Aišku, kad paskirkime vieną Aplinkos apsaugos komitetą pagrindiniu.
PIRMININKĖ. Kolegos, sutariame. Pagrindiniu komitetu skiriamas Aplinkos apsaugos komitetas ir papildomu – Ekonomikos komitetas. Svarstymo data – spalio 20-oji visų trijų įstatymų projektų.
Dar Kaimo reikalų komiteto pirmininkas A. Stančikas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Kolegos, Kaimo reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, būtų linkęs irgi apsvarstyti šituos įstatymus.
PIRMININKĖ. Visus tris?
A. STANČIKAS (LVŽSF). Faktiškai reikėtų visus tris, kadangi vis tiek jie yra susiję.
PIRMININKĖ. Kolegos, pritariame, kad papildomi bus du komitetai: Ekonomikos komitetas ir Kaimo reikalų komitetas. Dėkoju.
15.46 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 320 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5077 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 320 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5077. Pateikia jį energetikos ministras Ž. Vaičiūnas. Prašom.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, siūlomi Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai yra būtent planingo institucijų darbo rezultatas gerinant Lietuvos branduolinės saugos reglamentavimo ir priežiūros sistemą. Problema yra viena, kad pagal skirtingas įstatymo nuostatas už tą patį mažareikšmį nusižengimą branduolinės saugos srityje tuo pat metu privaloma skirti tiek privalomą nurodymą, tai yra būtent dėl pažeidimo ištaisymo, tiek administracinę nuobaudą. Praktikoje tai yra tikrai sudėtinga situacija. Šiais pakeitimais siekiama kuo greitesnio branduolinės saugos pažeidimų šalinimo. Toks yra tikslas.
Todėl siūloma, kad tų lengvų pažeidimų atveju būtų taikomi privalomi nurodymai, kiek įmanoma operatyviau jie būtų ištaisomi, o esant pavojingiems pažeidimams ūkio subjektų vadovams ar kitiems ūkio subjektų atsakingiems asmenims būtų skiriamos administracinės nuobaudos, nustatytos Administracinių nusižengimų kodekso 322 straipsnyje, kartu taikant ūkio subjektams poveikio priemones, nustatytas Branduolinės saugos įstatyme ir Radiacinės saugos įstatyme, tai yra būtent licencijos arba leidimo sustabdymas, taip pat panaikinimas.
Šios nuostatos parengtos pagal TATENA rekomendacijas ir skatins ūkio subjektų darbuotojus neslėpti informacijos apie galimus pažeidimus, operatyviau įgyvendinti su šiais pažeidimais susijusius prevencinius veiksmus ir, be abejo, užtikrins proporcingą privalomo vykdyti nurodymo ir administracinių nuobaudų taikymą. Tokia trumpa nuostata, toks pakeitimas. Prašau pritarti po pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkojame už pateikimą. Nėra norinčių klausti. Motyvų taip pat niekas nepageidauja pareikšti. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Dėkoju. Pritarta įstatymo projektui Nr. XIIIP-5077 po pateikimo bendru sutarimu. Pagrindiniu komitetu yra siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas nenumatomas. Svarstymo data – spalio 20-oji. Pritariate. Dėkoju.
15.49 val.
Branduolinės saugos įstatymo Nr. XI-1539 5, 22, 23, 24, 25, 26, 29, 32, 36, 391 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5130 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Branduolinės saugos įstatymo kai kurių straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5130. Jį pateikia taip pat energetikos ministras Ž. Vaičiūnas. Prašom.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, atsižvelgiant į sukauptą praktiką ir Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) saugos standartus yra tobulinama Lietuvos branduolinės saugos reglamentavimo ir priežiūros sistema, kaip ir ankstesnio įstatymo pakeitimo atveju. Šiuo projektu siekiama pirmiausia įtvirtinti dabartinę reguliavimo praktiką sukonkretinant, kokių sričių standartai, standartizacijos leidimai ar licencijos, leidimų turėtojų ar branduolinės energetikos subjektų statybos vietos, aikštelės vertinimą atliekančių asmenų normatyviniai, techniniai dokumentai yra laikomi branduolinės saugos normatyvinių techninių dokumentų sistemos dalimi, ir aiškiai apibrėžti šių dokumentų taikymo taisykles. Kitaip tariant, tie standartai, kurie susiję su branduoline sauga, yra VATESI kompetencija ir būtent jie turėtų būti taikomi įstatymo lygiu.
Antrasis pakeitimas. Šiuo metu licencijose pagal mūsų teisės aktus negali būti nustatomos sąlygos – licencijos išduodamos besąlyginės, tačiau bendras energetikos sektorius tikrai yra specifinis, ir branduolinės energetikos objektams nustatant licencijas turi būti nustatytos ir atskiros sąlygos. Būtent taip užtikrinamas priimtinas branduolinis, radiacinis ir fizinės saugos lygis.
Trečiuoju pakeitimu patikslinama licencijos vykdyti branduolinės energetikos objekto eksploatavimą nutraukimo, galiojimo panaikinimo tvarka, kartu į šį procesą įtraukiant ir visuomenę. Konkrečiai tariant, yra kalbama apie tuos atvejus, kai jau baigia galioti branduolinės energetikos eksploatavimo licencija, ji turi būti panaikinama, praktiniu atveju tokia nuostata jau galėtų būti taikoma Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos atveju, kad šiame procese galėtų pilnavertiškai dalyvauti ir visuomenė.
Ketvirtoji pataisa. Siekiant ūkio subjektams sumažinti nereikalingą administracinę naštą, tam tikrais atvejais atsisakoma reikalavimo pateikti radionuklidų išmetimo į aplinką planą. Paprastai tariant, šiuo metu yra reikalavimas pateikti tokį planą visais atvejais, o pagal pakeitimus pirmiausia turi būti įrodoma, kad išmetimų nebus, tada tokio plano pateikti nereikėtų, o jeigu neįrodoma, kad išmetimų nebus, arba tokie išmetimai faktiškai bus patiriami, turi būti pateikiamas ir šių radionuklidų išmetimo planas. Tai yra tam, kad būtų sumažinta administracinė našta tokiais atvejais, kai tokio plano pateikti nereikia. Tokie pagrindiniai pakeitimai, prašau pritarti po pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkojame už pateikimą. Jūsų nori klausti trejetas Seimo narių ir pirmasis klausia P. Saudargas. Prašom.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju. Kadangi lyg ir neplanuojame naujų atominių objektų statyti, turbūt visas įstatymas skirtas mūsų Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, demontavimo darbams. Tai man tas truputį… atsibudo numirėlis čiaudėti – yra toks liaudiškas pasakymas. Ar nėra jau beveik viskas išmontuota? Tie darbai jau įpusėję, ar čia mes dabar priimdami kažkokius vos ne biurokratinius teisės aktus ką nors…
Klausimas toks: ar mes susiduriame su kokiomis nors problemomis, kad dabar mums reikalingas šis įstatymas, ar čia Europos teisė pasikeitė per tą laiką, nes lyg ir procesas įpusėjęs, o reglamentuojame dabar, tarsi atnaujiname. Toks kyla klausimas. Man labai baisiai skamba „radionuklidų išmetimo į aplinką planas“. Tarsi toks būtų planas ir mes juo kur nors planuotume išmesti, nes, man atrodo, niekur mes tų radionuklidų nemetame. Dėkui.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Galbūt patikslinčiau, taip, Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimas vyksta, bet čia svarbu pažymėti vieną esminį dalyką, kad būtent eksploatavimo nutraukimo licencija gali būti išduodama tiktai nuo to momento, kai iškrautas branduolinis kuras. Branduolinis kuras šiuo metu tikrai iškraunamas sėkmingai, kaip tik praeitą savaitę buvo iškrautas visas nepažeistas branduolinis kuras – daugiau negu 160 konteinerių, dabar pradėtas krauti jau pažeistas branduolinis kuras – iš viso bus 190 konteinerių.
Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad pati eksploatavimo nutraukimo licencija reguliatoriaus galės būti išduota tiktai iškrovus branduolinį kurą, todėl šis įstatymas turi būtent tą tikrai praktinę reikšmę ir praktinę naudą dėl šio objekto. O dėl kito objekto. Kaip ir minėta, Lietuvoje yra du branduolinės energetikos objektai, kitas yra Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugykla, dar nuo sovietinių laikų likusi. Yra priimti sprendimai, kad 2023 metais šio objekto turi nebelikti. Tai visos radioaktyviosios atliekos turi būti išrūšiuotos, jos turi būti saugomos vienoje vietoje, kad sumažintume ir taršos galimybę, ir tai padarytume efektyviausiu būdu. Todėl šis įstatymas yra reikalingas.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, aš, kaip ir mano kolega, išties manau, kad tai yra tiesiog vykstančios situacijos įteisinimas atgaline data. Tačiau mano klausimas yra toks. Kiek aš pamenu, ginčas VATESI vyko su konteinerių gamintojais dėl užpildo. Tai kainuodavo po 100 mln. litų kiekvienais metais. Litų. Kadangi nesutarė, kuo užpilti konteineriai. Tai vis dėlto ar dokumentaciją suderino naują, ar pakeitė konteinerius, ar konteinerių užpildą? Ir kas atsakys už tas penkerių metų prastovas po 100 mln. litų. Prieš jus buvęs energetikos ministras, dabartinis Prezidento patarėjas, įvardino būtent šitą sumą – prastova kainuodavo tiek. Čia dėl „Nukem“ vėlavimo.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkui už klausimą. Tik patikslinsiu, kad nesutarimai dėl šių konteinerių būtent struktūros yra baigti. Taip pat buvo arbitražiniai sprendimai, kurie buvo palankūs Lietuvai, Lietuvai pavyko laimėti.
Kitas dalykas – dėl pačių konteinerių, kiek reikėjo pagaminti papildomai. Pabrėšiu, buvo rasti sprendimai, būtent Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų konstrukcija buvo pripažinta tinkama. Čia jau turbūt negrįšime į istoriją, bet faktas tas, kad tokiu būdu buvo sutaupytas ne vienas milijonas eurų.
PIRMININKĖ. A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, džiaugiuosi, kad rūpinatės sauga, bet dar paklausiu apie to objekto gyvenimą. Šešis mėnesius sprendžiate problemą dėl darbuotojų pavėžėjimo į Ignalinos atominę stotį ir niekaip neišsprendžiate. Tai ar išspręsite specialistų atvežimą, kad jie užtikrintų, kad radionuklidai taip sau į mišką neišgaruotų? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Problema buvo susijusi su tuo, kad dėl COVID-19 reikalavimų transportu negalėjo važiuoti didesnis kiekis darbuotojų, todėl ta įmonė, kuri vežė, atsisakė teikti šią paslaugą. Pasiūlymai buvo pateikti, jie buvo nepriimtini profsąjungoms, nes būtų mokama iš darbo užmokesčio fondo. Dabar ieškoma kitų sprendimų. Jie tikrai bus rasti. Norėčiau pabrėžti, kad šita problema yra pernelyg politizuojama, nes visi darbuotojai, buvo daromos apklausos, didžioji dalis darbuotojų sėkmingai atvyko į darbą savo transportu, taip užtikrinamas tiek saugus atvykimas, tiek efektyvus procesas.
PIRMININKĖ. Gerai būtų, jeigu radionuklidai sklistų tik į mišką. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį į sensacingą informaciją – Latvija keičia biokuro importo reglamentavimą ir importuojant nuo 30 bekerelių mažina radioaktyvumo reglamentavimą iki 10. Tai visiškai užkirs baltarusiško kuro importą į Latviją. Tai yra daroma po to, kai Rygos energetikoje paaiškėjo, kad pro kaminą išmetami pelenai iš baltarusiškos medienos prilygsta radioaktyvioms atliekoms. Aš du mėnesius bandau atkreipti Sveikatos apsaugos ministerijos, Energetikos ministerijos dėmesį į šitą faktą. Ypač turint omeny, kad šiemet baltarusiškas biokuras absoliučiai dominuos mūsų moderniose jėgainėse. Ar jūs galite užtikrinti, įvardinkite procedūras, kad ant lietuvių galvų nelis radioaktyviomis atliekomis? Latvija ėmėsi konkrečių ministrų įsakymų pakeitimų, kurie įsigalios jau sausio 1 dieną ir draus beveik visą baltarusiško biokuro importą. Ką daro Lietuva? Ir kaip jūs galite garantuoti, kad ant lietuvių galvų žiemą nelis radioaktyviomis atliekomis, importuotomis iš Baltarusijos? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Dėl biokuro užteršimo radiacinėmis medžiagomis. Galiu tik užtikrinti, kad Lietuva pirmoji ir pirmesnė negu Latvija ėmėsi žingsnių. Dabar negaliu patikslinti, bet tikrai atsiųsiu asmeniškai, kada tie pakeitimai buvo atlikti anksčiau. Nesu tikras dėl pačių normų, bet tas žingsnis buvo daromas iš Lietuvos pusės.
Jūsų keliamas klausimas tikrai aktualus dėl antrosios klausimo dalies, tai yra biokuro dalies Lietuvos rinkoje. Užpraeitais metais buvo 20 %, praeitais metais – 30 %. Nacionaliniame energetikos ir klimato plane esame numatę, kad importuojamo biokuro dalis iš trečiųjų šalių neturėtų sudaryti daugiau kaip 20 %, ir dabar kaip tik yra rengiami įstatymo pakeitimai. Aš manau, kad Konkurencijos tarybos nuomonė taip pat bus palanki ir surasime sprendimus, kad tokia nuostata galėtų būti įgyvendinta ir tokiu būdu užtikrintas mūsų pramonės konkurencingumas.
PIRMININKĖ. Dėkojame, gerbiamas ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvų pareikšti niekas nesiregistravo. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Pageidaujate balsuoti? Prašom. Balsuojate dėl projekto Nr. XIIIP-5130.
Balsavo 72 Seimo nariai ir visi pritarė įstatymo projektui. Komitetai, vėl turime tą pačią problemą. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Šitam pritariate. Taip, pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Svarstymo data – rugsėjo 29-oji. Dėkoju, kolegos.
16.02 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 3, 4, 5, 6, 7, 11, 12, 14, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 24, 26, 37, 43, 52, 67, 72 straipsnių ir priedo pakeitimo bei Įstatymo papildymo 241 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5058ES (pateikimas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo bei įstatymo papildymo 241 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5058ES. Teikia teisingumo ministras E. Jankevičius. Prašom, ministre.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, tai yra labiau techninis projektas. Aš pateiksiu pavyzdį, kad visiems būtų aiškiau. Kai Lietuvos piliečiai padaro nusikaltimą kitoje Europos Sąjungos šalyje ir yra nuteisiami joje, paprastai tuomet yra svarstoma, kurioje šalyje geriau atlikti bausmę, ir pagrindinis vertinimas yra resocializacijos aspektas. Dabar Teisingumo ministerijos specialistai vertina ir rašo pagrįstą nuomonę, žiūri registrus, ar yra artimieji, sakykime, Lietuvoje, ar kitos aplinkybės, ar yra jis kaip nors susijęs su viena šalimi, ar labiau su kita. Tai pagal mūsų pasiūlymą tą dabar galėtų daryti Kalėjimų departamento Resocializacijos skyriaus specialistai. Paprastai kitose Europos Sąjungos valstybėse tai ir atlieka Kalėjimų departamento pareigūnai. Jeigu pritartumėte tokiam projektui, tai būtų mažiau biurokratijos tiesiog. Prašau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkojame, ministre. Jūsų niekas klausti nepageidauja.
Ar, kolegos, bendru sutarimu galime pritarti? Pritariame. Ačiū, ministre. Pritarta po pateikimo. Komitetai. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Svarstymo data – spalio 13-oji. Pritariame. Ačiū.
16.04 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 94, 342, 362, 364, 3655 straipsnių ir priedo pakeitimo ir 173, 3653, 3654 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4997ES, įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 1, 2 ir 72 straipsnių, XIV skyriaus ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo naujais XIV, XV, XVI, XVII skyriais bei 86 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4998ES (pateikimas)
Kitas projektas, kompleksinis, jį teikia teisingumo ministras E. Jankevičius, tai yra Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo ir keleto straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4997ES ir įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 1, 2 ir 72 straipsnių, XIV skyriaus ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo naujais XIV, XV, XVI, XVII skyriais bei 86 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4998ES. Prašom, ministre.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šis tiesioginio taikymo reglamentas įsigaliojo 2018 metų pabaigoje. Mes šiek tiek pagal jį tobulinome mūsų teisės aktus. Tiesioginis reglamentas nustatė bendras Europos Sąjungos taisykles, kaip yra areštuojamas arba konfiskuojamas turtas kitoje Europos Sąjungos šalyje. Aš pateiksiu vėlgi pavyzdį. Pavyzdžiui, Ispanijos teismas priima sprendimą areštuoti savo ar mūsų piliečio turtą Lietuvoje. Pagal dabartinę procedūrą, kuri būtų taikoma, teismas turėtų kreiptis į Lietuvos teismą, kuris arba pripažintų Ispanijos teismo sprendimą dėl arešto, arba jį atmestų. Visi atsisakymo pagrindai ir nagrinėjimo terminai yra visoms valstybėms vienodi. Prašau pritarti projektui.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Taip pat niekas nepageidauja klausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Komitetai. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas dėl abiejų įstatymų projektų, papildomo nėra. Svarstymo data – spalio 13-oji.
16.06 val.
Notariato įstatymo Nr. I-2882 2, 3, 19, 20, 202, 22, 26, 37, 38, 44 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 203 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5107 (pateikimas)
Kitas įstatymo projektas. Darbotvarkės 2-10 klausimas – Notariato įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 203 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5107. Prašom, ministre.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, tai yra šiokia tokia naujovė ir pagrindinis šio įstatymo projekto tikslas – suteikti notarams teisę organizuoti ir vykdyti aukcionus naudojantis informacinių technologijų priemonėmis. Dabar galiojantis teisinis reguliavimas nenustato notarų teisės organizuoti ir vykdyti turto pirkimo, pardavimo ir nuomos aukcionus. Notarai, jeigu jūs pritartumėte, galėtų teikti aukcionų organizavimo ir vykdymo paslaugas. Aukcionų organizavimas ir vykdymas būtų neprivaloma paslauga, už kurią notaras pagal sudarytą paslaugų teikimo sutartį galėtų imti su paslaugos gavėju sutartą atlyginimą. Na, čia tiesiog būtų dėl patogumo.
Galima pateikti vieną kitą pavyzdį. Koks nors užsienyje gyvenantis pilietis galbūt yra vieną kitą sandorį sudaręs pas notarą, o jo turtas yra Lietuvoje, ir jis paprašytų notaro organizuoti aukcioną ir parduoti tą nekilnojamąjį turtą.
Tiek trumpai. Čia toks paprastas projektas, bet mūsų piliečiams jis būtų patogus. Prašau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkojame, ministre. Jūsų nori klausti pora Seimo narių. Pirmasis klausia M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, sudarius galimybę notarams teikti papildomas tam tikras paslaugas ir gauti su tuo susijusias pajamas, galbūt yra vietos peržiūrėti notarų įkainius? Sakykime, šiuo atveju notarai turės galimybę papildomai užsidirbti ir mažiau mes girdėsime jų nusiskundimų, kad jiems sunku išgyventi, pajamų mažai, darbo daug. Galbūt tai (o galbūt yra daugiau galimybių) sudarys progą peržiūrėti ir sakyti, kad galbūt galima kai ką pamažinti, kai kuriuos įkainius, kurie iš tikrųjų yra labai jautrūs gyventojams?
E. JANKEVIČIUS. Taip, iš tikrųjų galima būtų taip vertinti. Aišku, reikia pasižiūrėti, kiek šita paslauga būtų populiari ir kaip dažnai žmonės ja naudotųsi. Kita vertus, visai neseniai tam tikri notarų įkainiai buvo peržiūrėti. Hipotekos sandorį pas notarus sudarančioms jaunoms šeimoms iki 35 metų iki 85 tūkst. būsto vertės šis sandoris dabar yra nemokamas. Anksčiau kainavo, dabar nieko nekainuoja. Taigi kainos jau šiek tiek, įkainiai šituo aspektu sumažėjo. Bet, be abejo, vertinsime kitais metais, kiek tokių sandorių per aukcionus įvyko, ir visko gali būti.
PIRMININKĖ. Klausia S. Gentvilas. Gerbiamas Simonai, jūs klausite ar ne?
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre (atsiprašau už trukdį), noriu paklausti, kodėl Notarų rūmai planuoja kurti atskirą sistemą, kai jau egzistuoja e. varžytinių sistemos, sukurtos valstybės Registrų centro? Dėkui.
E. JANKEVIČIUS. Jie planuoja tiesiog savo lėšomis tokią aukcionų sistemą įkurti. Nematome čia nieko blogo, jeigu jie pageidauja, jie tai gali daryti už savo lėšas, ne už valstybės.
PIRMININKĖ. Dėkojame, ministre. Jūs atsakėte į visų norinčių paklausti klausimus. Motyvų pareikšti taip pat nėra pageidaujančių. Ar galime balsuoti? Prašau balsuoti dėl Notariato įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo.
Balsavo 64 Seimo nariai: už – 63, susilaikė 1, prieš nėra. Taigi įstatymo projektui po pateikimo yra pritarta. Siūlomas kaip pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomo nėra. Svarstymo data – spalio 15-oji.
Gerbiami kolegos, dėkoju už bendrą darbą.
Toliau Seimo posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas J. Liesys. Linkiu jam sėkmės.
PIRMININKAS (J. LIESYS, LSF). Laba diena. Kolegos, tęsiame darbotvarkę.
16.11 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 3, 6, 7, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 23, 25, 26, 27, 28, 30, 31, 33, 35, 37, 39, 47, 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4942, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4943 (pateikimas)
Teritorijų planavimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4942 ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4943. Kviečiamas pranešėjas gerbiamas ministras K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, siekiant atliepti viešąjį teritorijų planavimo interesą, įvertinus teritorijų planavimo proceso praktiką ir atsižvelgus į Valstybės kontrolės ir gautuose suinteresuotos visuomenės pasiūlymuose nurodytas keičiamų įstatymų spragas, Seimui teikiamas Teritorijų planavimo įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir lydimasis – Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
Pagrindinės sprendžiamos problemos. Nerengiant vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų, nesiekiama darnaus teritorijų vystymosi, skatinama miestų drieka, visuomenė nepakankamai supažindinama su teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais ar šių sprendinių pakeitimais, nenumatyta galimybė teritorijų planavimo dokumentais sukurti sąlygas mišriai miestų socialinei infrastruktūrai formuoti, taip pat trūksta aiškumo reglamentuojant teritorijų planavimo dokumentų keitimą ir koregavimą, nenumatytas valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų koregavimas, atitinkamais atvejais šių projektų planavimo procesas galėtų būti trumpinamas. Įtvirtinta galimybė žemėtvarkai priskirti teritorijų planavimo funkcijas. Netinkamas senaties terminas pareikšti reikalavimus dėl patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ginčijimo. Taip pat atitinkami galiojantys detalieji planai nebeatitinka šiuolaikinių reikalavimų.
Siūloma nustatyti, kad privaloma rengti vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus; teisines prielaidas visuomenės informavimo apie teritorijų planavimo procesus tvarkai pakeisti; galimybę didinti užstatymų intensyvumą savivaldybės lygmens miestų teritorijų bendruosiuose planuose nurodytose teritorijose, jeigu dalis papildomai gauto ploto bus perduodama savivaldybei ir į savivaldybės būsto fondą, kada turi būti keičiami kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, o kada jie gali būti koreguojami. Taip pat teisines prielaidas valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentams koreguoti ir galimybei nustatytomis sąlygomis šiuos dokumentus rengti netaikant keičiamame įstatyme numatytų išimčių, tai yra trumpinant procesus. Atsisakyti žemės valdos projektų priskyrimo galiojančių detaliųjų planų korektūroms, taip pat penkerių metų nuo patvirtinto teritorijų planavimo dokumentų įsigaliojimo naikinamojo termino pareikšti reikalavimus dėl patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų, jų sprendinių ar juos patvirtinančių administracinių aktų ginčijimo (iki šiol buvo dveji metai su statybos leidimo išdavimu), kad teritorijų planavimo dokumentai, parengti iki 1996 m. sausio 1 d. ir įregistruoti teritorijų planavimo dokumentų registre kaip detalieji planai, kurie neatitinka galiojančiuose teisės aktuose teritorijų planavimo dokumentams nustatytų formos, turinio reikalavimų, vadovaujantis kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, sprendinių įgyvendinimo stebėsenos išvadomis, galėtų būti pripažinti netekusiais galios savivaldybės tarybos sprendimu. Jeigu bus klausimų, mielai atsakysiu.
PIRMININKAS. Gerbiamas ministre, jūsų nori klausti nemažai Seimo narių. P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, suprantama, kad procedūrų spartinimas, biurokratijos mažinimas – viskas yra gerai ir tam tikrai pritariame, tačiau vienas klausimas vis dėlto dėl užstatymo intensyvumo. Neva tai, jeigu dalis ploto bus užstatyta, perduodama savivaldybės žinion, tai galima bus tą intensyvinti. Nemanau, kad visose teritorijose užstatymo intensyvumas tiesiogiai proporcingas gyvenimo kokybei. Čia gal irgi reikėtų atidžiau panagrinėti šitą klausimą, tarsi nusiperka statytojai tada iš savivaldybių tokią indulgenciją. Ar čia nematote to?
Antras dalykas, ar čia jau atsiskleidžia kokia nors strateginio planavimo ambicija, nes čia mes tvirtiname bendrąjį planą, viskas gerai, nuo kažko reikia pradėti, bet aš pasigedau tam tikros regionų vizijos ir to užtaiso. Ar čia yra tik eiliniai tam tikri biurokratiniai pataisymai, ar čia jau mes matysime kokias nors užuomazgas ambicingesnių tokių strateginių projektų?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, ačiū, kolega, už klausimą. Tikrai tai atliepia. Būtent intensyvumas nereiškia, kad kalbame apie visą savivaldybės teritoriją. Apie tam tikras teritorijas, daugiausia turbūt kalbama apie gyvenamąsias teritorijas, kur šiandien situaciją galima pavadinti kaip pavyzdį Liuksemburgo. Čia vietos gyventojai negali įsigyti būsto, nes persikėlus po breksito iš Londono įvairiems dideliems centrams, daugybei gyventojų persikėlus gyventi, ieškant būsto, tiesiog vietiniai gyventojai išnuomoja būstą už gerą kainą ir išvažiuoja gyventi į regioną, o tiems vietiniams, kaip šiuo atveju ar studentams, ar besikuriantiems, įsigyti būsto praktiškai neįmanoma ir jo kaina neproporcinga. Tokių apraiškų galima matyti jau ir pas mus, kai būsto kaina yra labai didelė. Sprendžiant miestų problemas, kai siekiama pritraukti aukštos pridėtinės vertės specialistus, studentus ir taip toliau, kurie po studijų galėtų likti dirbti toliau svarbiose įstaigose, tai viena iš galimybių, ir plius pas mus Lietuvoje matome, kad socialinio būsto klausimas ir problema tikrai yra opi, didžiulis trūkumas, didžiulės eilės, tos galimybės, kad tiesiog savivaldybė iš savo biudžeto pasistatytų vieną ar kitą socialinį būstą, na, turbūt yra vienetiniai atvejai ir tai yra naudojantis Europos Sąjungos fondų lėšomis. Šiuo atveju procesas tikrai būtų naudingas visoms pusėms ir tikrai nebūtų taip, kad tai būtų chaotiškas planavimas, nes yra vėlgi atitinkami sprendimai ir siūlymai, kaip ateityje tai turėtų būti.
O apskritai kalbant apie šiuos pasiūlymus, tai jie yra susiję su gerąja praktika, kaip ir minėjau, atsižvelgiant tiek į proceso trumpinimą, ką jūs ir pastebėjote, taip pat į gautus pasiūlymus suinteresuotos visuomenės, tiek ir visų turbūt šalių, suinteresuotų šalių. Tas spragas siūloma ištaisyti ir pradėti, kad tos statybos nebūtų tokios chaotiškos, kaip kai kuriais atvejais matome kai kuriuose miegamuosiuose rajonuose.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, jūs paminėjote Liuksemburgą, bet štai mes gyvename Vilniuje, baigiantis savivaldybės kadencijai buvo skubama priimti naująjį bendrąjį planą. Dabar jau baigėsi, įpusėjo savivaldybės kadencija, baigiasi, ministre, jūsų kadencija ir mūsų visų, kaip Seimo, bet šiuo atveju jūsų, nes jūs šiek tiek pristabdėte tą priėmimą. Koks likimas Vilniaus bendrojo plano ir kaip mes gyvensime tiesiog nesidairydami į Liuksemburgą, kada gi bus bendrasis Vilniaus planas? Ar čia tiesiog savivaldybė branginsis iki pat rinkimų laukdama rėmėjų rinkimuose ir paliks dar kitai kadencijai?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Situacija nėra tokia šmaikšti galbūt, kaip norėtųsi apie ją kalbėti. Tikrai buvo daug pastabų, ir ne tik suinteresuotų šalių, visuomenės, bet ir mūsų specialistų, taip pat tam tikrų tarnybų, kai kurie sprendimai nebuvo išdiskutuoti su visuomene, todėl po daugybės pastabų planas grąžintas savivaldybei. Ji turi atsakyti į tuos klausimus, turi detalizuoti. Matome, kad galiojant tokiems straipsnių pakeitimams, kuriuos mes siūlome, tų klausimų net nekiltų ir savivaldybė negalėtų vienoje ar kitoje vietoje bandyti įterpti ar gyvenamųjų namų kvartalą, ar keisti paskirtį iš želdynų į gyvenamą ir taip toliau, kur yra detaliojo plano sprendiniai. Tas aiškumas ir tam tikros gairės padėtų savivaldybei priimti teisingą bendrąjį planą, nepaliktų terpės neišdiskutuoti vieno ar kito sprendimo su visuomene ir suinteresuotomis šalimis.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas. Dėkojame. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, pritarsiu įstatymo projektui, tačiau norėčiau paklausti dėl jo 23 straipsnio, konkrečiai dėl valstybinės svarbos projektų. Vienas toks valstybinės svarbos projekto planavimas buvo pradėtas birželio 30 dieną Vyriausybės nutarimu. Dieną prieš tai Seimas 67 balsų dauguma, nė vienam nebalsavus prieš, ragino Vyriausybę nepradėti planuoti Girulių miško iškirtimo kaip alternatyvos geležinkelio kelyno įrengimui.
Šiandien žiūriu į įstatymo projektą, ir jūs, kaip valstietis, kalbantis apie savivaldos teises, neteikiate siūlymo grąžinti iki 2014 metų galiojusią teisę savivaldybėms daryti įtaką dėl valstybinės svarbos projektų atsiradimo. Šiandien savivaldybės vis dar yra nustumtos nuo valstybinės svarbos projektų derinimo. Jos gali tik išreikšti nuomonę, kuri neprivaloma. Kaip jūs manote, ar nereikėtų mums svarstymo stadijoje įstatymo 23 straipsnyje grąžinti savivaldybėms teisę daryti įtaką valstybinės svarbos projektams? Dėkui.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Dėl Girulių miško tai tikrai tas klausimas yra, buvo tam tikra spraga, turbūt vienos institucijos spraga, kuri ištaisyta. Ir tikrai kokios nors vienareikšmiškos pozicijos dėl objekto statybos ir miško kirtimo nebuvo, buvo kalbama apie alternatyvas. Šiandien tos situacijos apie kertamą mišką turbūt diskutuoti nevertėtų.
Turbūt reikėtų pasakyti apie kitą pavyzdį – Kaišiadorių rajone planuojamą oro uostą, kurį pati savivaldybė jau projektuoja kaip svarbų ypatingos reikšmės projektą. Šiuo atveju situacija turbūt priešinga jūsų išvardintai, todėl tikrai tų neaiškumų ir žmonių kiršinimo, ir tokio pasimetimo neturėtų būti. Tai turėtų būti pakankamai reglamentuota ir aišku, nes gąsdinimas dėl žemės paėmimo ir projektavimo darbai, įvairūs pranešimai, pamąstymai turbūt eiliniam žmogui nesuteikia pasitikėjimo valstybe. Valstybei svarbios reikšmės kažkokio projekto vien pavadinimas gali kelti didelį susirūpinimą, kai tuos dokumentus rengia savivaldybės. Manau, kad turime atskirtas tas dvi grandis. Bet kuriuo atveju savivaldybė argumentuotą savo nuomonę tikrai gali išreikšti. Manau, kad tose diskusijose bet kuriuo atveju savivaldybė dalyvauja, kiekvienu atveju siūlo alternatyvas ir visa tai išdiskutuojama. Manau, kad tikrai kažkokio su pateiktu pavyzdžiu kompromiso… Tikrai šiandien įrankių užtenka.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, nedažnai pateikiant įstatymą jo aiškinamasis raštas yra tris ar keturis kartus ilgesnis už patį įstatymą, ypač apie naujas teisinio reguliavimo normas. Teigiami rezultatai – tai ten išvardinta visa krūva. Iš dalies turbūt reikia sutikti, bet, sakau, man labai keista, kad kiekvieną straipsnį aiškinate, straipsnis – viena eilutė, o aiškinimas 30 ar 40. Bet gal čia yra tokia jūsų ministerijos metodika. Atsakykite man į klausimą: kuris iš tų šešių teigiamų rezultatų, jūsų nuomone, tikrai bus įgyvendintas ir mes gausime tą naudą?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Gerbiamas kolega, pirmiausia ačiū už komplimentą. Aiškinamasis raštas. Manau, visi aiškinamieji raštai turėtų būti tokie, kad būtų suprantami ne tik tiems, kurie teisiškai vertina, kad nereikėtų gilintis į įstatymą, bet kad galėtų suprasti ir visi kolegos, tai taip. O pagrindinis aspektas, ką jūs daug metų akcentuojate, socialinę atskirtį, socialinę politiką, turbūt ir kalbu apie socialinio būsto atsiradimą, investuotojų pareigą ir prievolę. Ką ir kalbėjome, kad esant intensyvesniam užstatymo plotui dalis tų patalpų, to gyvenamojo ploto, atitektų savivaldybei tiek socialinio būsto, tiek kitoms socialinėms reikmėms atliepti. Tokia praktika iš tiesų vadovaujasi ir kitos valstybės. Iš tiesų tai yra ta geroji praktika, kurią bandome perkelti į mūsų teisinę bazę.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam ministrui už įstatymų projektų straipsnių pakeitimo pristatymą. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Motyvai už – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Sveikintina ministerijos teisėkūros monitoringo išdava, didelis kompleksinis įstatymas. Siūlau balsuoti už ir, man atrodo, tai tikrai prisidės prie kai kurių kokybinių elementų, teisminių ginčų išvengimo.
Du dalykai, kuriuos norėčiau pasakyti ir prie kurių reikėtų grįžti. Visų pirma tai Klaipėdos Girulių atvejis ir kiti sudėtingi atvejai Alytuje vystant elektros skirstomuosius tinklus. Reikia grąžinti savivaldai teisę derinti valstybinės svarbos projektus taip, kaip buvo iki 2014 metų, nes savivalda būna pikta, nes ji neišgirsta. Reikia suteikti teisę savivaldybei motyvuotus nesuderinimus teikti ir tai galutinai vertintų inspekcija.
Antrasis dalykas yra 25 straipsnis, kur išbraukiamas penkerių metų terminas dėl apskundimo viešojo intereso atvejais, kad jo nebegalima bus skųsti. Man atrodo, jeigu yra viešasis interesas, detalieji planai, bendrieji planai gali būti skundžiami be terminų. Siūlau prie to grįžti, o šiaip kviečiu pritarti projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tikrųjų turbūt reikėtų pritarti įstatymo projektui, galbūt patobulinti, bet norėčiau atkreipti dėmesį į 7 straipsnio 1 dalį, kur buvo numatyta, kad valstybės teritorijoje erdvinio vystymo kryptis ir teritorijų naudojimo funkcijų prioritetus nustato Seimas. Mūsų Seimas jau aplenkdamas šį įstatymą, kaip suprantu, patvirtino koncepciją – visą Lietuvos teritorijų bendrojo plano koncepciją. Ar nebuvo nusižengta įstatymui, nes mes Teritorijų planavimo įstatymą priimame po to, kai jau patvirtinome koncepciją? Aš tik norėjau atkreipti dėmesį.
PIRMININKAS. Nuomonės išsiskyrė. Gerbiami kolegos, balsuojame.
Užsiregistravo 71, balsavo 70: už – 70, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo yra pritarta.
Dėl Teritorijų planavimo įstatymo pagrindiniu komitetu siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas, o dėl Teritorijų planavimo įstatymo pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Svarstysime šių metų spalio 13 dieną.
16.29 val.
Aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 2, 5, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5097, Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 6, 25, 26 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5098, Radiacinės saugos įstatymo Nr. VIII-1019 5, 6, 23, 28 straipsnių, 1 ir 2 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5099, Branduolinės saugos įstatymo Nr. XI-1539 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5100, Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5101, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5102 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Aplinkos monitoringo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5097 ir lydimieji projektai Nr. XIIIP-5098, Nr. XIIIP-5099, Nr. XIIIP-5100, Nr. XIIIP-5101, Nr. XIIIP-5102. Kviečiu gerbiamą ministrą pristatyti šiuos projektus.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Teikiame šešių įstatymų pakeitimo projektus. Projektų tikslas – įgyvendinti Vyriausybės pasitarimo sprendimą. Šių projektų tikslas yra prioritetinis, nes į Astravo atominę elektrinę jau atvežtas ir pakrautas branduolinis kuras, pradėtas fizikinis paleidimas. Įstatymų pakeitimais siekiama sustiprinti Lietuvos pajėgumus ir sustiprinti reagavimo į avarijas laiką.
Kokia yra esmė? Aplinkos apsaugos agentūros vykdomo radiologinio monitoringo organizavimo ir atlikimo priežiūros funkcijas perduoti Radiaciniam saugos centrui; patikslinti Sveikatos apsaugos ministerijos kompetenciją pavedant jai nustatyti su aplinkos radiologinio monitoringo įgyvendinimu susijusias tvarkas; nustatyti Radiacinės saugos centro kompetenciją perėmus aplinkos radiologinio monitoringo organizavimo, atlikimo ir priežiūros funkcijas; taip pat patikslinti Aplinkos ministerijos agentūros kompetenciją suderinti susijusias keičiamų įstatymų nuostatas.
Kokia pagrindinė nauda? Tai greitesnis reagavimas avarinės situacijos atveju. Nebelieka tarpinės grandies. Taip pat geriau išnaudojamos valstybės lėšos ir žmogiškieji ištekliai. Tai yra suderinta ir rengta kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ir Radiacinės saugos centru. Jei bus klausimų, mielai atsakysiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas ministras taip pat pristatė ir Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnį. Nori klausti P. Saudargas. Prašau.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui. Gerbiamas ministre, iš tiesų, matyt, reikalingas įstatymas. Aš negaliu kvestionuoti, jeigu tikrai perskirstomos funkcijos ir galbūt sutaupys lėšų, ir efektyvumas padidės, tačiau turbūt pagrindinis aspektas – jūsų paminėtas sakinys greičiau reaguoti į katastrofas, avarijas, į tą situaciją. Man toks klausimas jau kaip fizikui. Ar monitoringas padės? Kai mes jau nustatysime radionuklidų taršą Lietuvoje, tai jau bus vėlu ką nors daryti. Tai turbūt yra aišku. Mes turime pasižiūrėti į praeities pamokas. Turbūt visa dabartinė radionuklidų tarša yra buvusio Černobylio nuosėdos. Teko daug mokslinių darbų klausyti ta tema. Mes tai galime sau matuoti, žiūrėti, monitorinti, bet ar tai padės iš tikrųjų jau likviduoti ir užbėgti už akių avarijos padariniams, man norėtųsi, kad galbūt ta kryptimi mes labiau stipriau…
PIRMININKAS. Ačiū. Laikas!
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). …judėtume negu tik monitoringo. Paskui bus šaukštai po pietų. Dėkui.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Turbūt patikslinsiu. Tai yra kalbame apie maždaug dviejų valandų laikotarpį, kiek sutrumpėja pranešimas turbūt visuomenei apie įvykusią avariją. Šiuo metu patys davikliai, jeigu taip galima pasakyti, yra administruojami Aplinkos apsaugos agentūros, jie išdėstyti tiek pasienio zonoje, tiek kitose numatytose vietose, tie duomenys yra perduodami Radiacinės saugos centrui maždaug kas valandą, pusantros – tokiu dažnumu. Tas funkcijas sujungus, tai turbūt labai logiška, dingsta ta perdavimo funkcija būtent tarp vienos ir kitos institucijos. Visą procesą administruoja viena institucija, kuri turi… Kaip sakau, mes turime pusantros, dvi valandas reaguoti į avariją, jeigu taip galima pasakyti, jeigu ji atsitiktų. Tai yra turbūt tas pats brangiausias laikas, per kurį galima tikrai padaryti labai nemažai.
PIRMININKAS. Dėkojame už atsakytus klausimus. A. Skardžiaus nematau. Daugiau klausiančiųjų nėra.
Gerbiami kolegos, ar mes galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas dėl visų klausimų, o dėl Administracinių nusižengimų kodekso yra siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Svarstysime šių metų spalio 13 dieną. Dėkojame.
16.34 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5053, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5054 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5053 ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5054. Prašom, gerbiamas ministre, pristatyti.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Teikiame Seimui Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Abu projektai yra parengti atsižvelgiant į Vyriausybės pasitarimo protokolo ir kitus priimtus sprendimus ir šie sprendimai vertinti kaip tvari ir strateginė Vyriausybės pozicija, kad statinio informacinio modeliavimo, tai yra BIM metodų, taikymas turi tapti viešojo sektoriaus įgyvendinamųjų statinių ir jiems paskirtimi artimų objektų statybos, įrengimo projektų, su jais susijusių viešųjų pirkimų sąlygų ir procedūrų dalimi.
Vienas esminių dalykų yra skatinti BIM metodus taikyti statybos sektoriuje, atitinkami reikalavimai vykdant viešuosius pirkimus. Taip pat siūloma nustatyti reikalavimus ir kriterijus dėl BIM metodų taikymo, kas įsigaliotų nuo 2021 m. sausio 1 d. Iki to Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės priimti šių įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus, kurie yra iš esmės parengti. Iki šių įstatymų pakeitimų įsigaliojimo jau yra pradėtos pirkimų procedūros, tęsiamos sudarytų preliminarių sutarčių pagrindu, atnaujintas, vyksta tiekėjų varžymasis, pagal sukurtą dinaminę pirkimų sistemą pirkimai taip pat yra atliekami.
BIM metodų taikymas – tai išplėstinė viešųjų pirkimų skaidrinimo galimybė. Bus sudaryta galimybė greitai ir kokybiškai nustatyti tikslesnius medžiagų kiekius, taip pat kokybiška vizualine informacija pagrįsti užsakovo sprendimai lems geresnius statinio projekto sprendinius, sukurtomis bendromis informacijos mainų taisyklėmis pagrįsti informacijos mainai mažins statybos dalyvių ir jų veiklą prižiūrinčių institucijų korupcijos riziką, padidins statybos sektoriuje veikiančių įmonių našumą, išteklių efektyvumą, taip pat konkurencingumą. Turbūt tiek, jeigu bus klausimų, mielai atsakysiu.
PIRMININKAS. Yra, klausiančiųjų tiktai vienas, gerbiamas ministre. S. Gentvilas, prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, VGTU jau rengia turbūt trečią ar ketvirtą BIM specialistų kartą. Statybų kasmetinėje parodoje jau kalbama, nežinau, trejus ketverius metus apie BIM technologijų taikymą, buvo atsivežtas net Singapūro vyriausiasis architektas pristatyti SD modelius kitose valstybėse. Su tuo yra stipriai vėluojama. Dabar norisi tikėti, kad viskas bus parengta, aš tiktai noriu paklausti. Šiandien jau kai kurie pastatai yra projektuojami pagal BIM metodiką, tarkime, atliekų deginimo jėgainės, bet viena pagrindinių problemų yra, kad sunku valstybei įkelti projektus, nes „Infostatyba“ tiesiog nebepaveža, serveriai nebepaveža šitų. Dabar, kai nuo ateinančių metų sausio 1 dienos įpareigosite visus viešuosius pastatus įkelti BIM modeliais, kaip susitvarkysite, ar nebus čia, taip sakant, serverių paskendimo be lietaus, tiesiog perkrova? Dėkui.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už šmaikštų klausimą. Tas tikrai yra apgalvota ir pamatuota, todėl kalbame apie nuoseklumą, pirmiausia kalbame apie viešuosius pastatus, kurie jau dabar pradedami projektuoti. Tie pavyzdžiai, praktinė patirtis to potencialo ir absolventų, galima sakyti, jau specialistų kelinta karta, manau, yra turbūt garantas to, kad šitas metodas ir šis projektas tikrai yra laukiamas, ir manau, kad komitete mes tikrai sulauksime gerų diskusijų. Manau, kad palaikymas iš to sektoriaus yra didžiulis.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamam ministrui už pristatytus straipsnių pakeitimo projektus.
Gerbiami kolegos, galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl abiejų klausimų kaip pagrindinis siūlomas Ekonomikos komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Prašau. Prašau per šoninį. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, kadangi čia yra susiję ne su ekonomika, o su projektavimu, tiesiogiai su „Infostatybos“ sistema, aš labai prašyčiau pagrindiniu komitetu dėl abiejų skirti Aplinkos apsaugos komitetą.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti, kad pagrindinis komitetas būtų Aplinkos apsaugos komitetas? Sutinkame. Dėkojame. Pagrindinis komitetas yra Aplinkos apsaugos komitetas. O papildomo nereikia? Nesiūlote? Dėkojame. Svarstysime šių metų spalio 20 dieną.
16.40 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5136 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5136. Pranešėjas – B. Bradauskas. Prašom, Broniau, į tribūną.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, rytinis balsavimas parodė, kad šis klausimas, matyt, sunkiai skverbsis į gyvenimą, todėl noriu kreiptis į valdančiuosius. Matyt, užgavo jūsų ambicijas, kad ne jūsų atstovas teikia šį labai svarbų ir reikalingą kaip oras be viruso klausimą. Noriu patikinti, kad aš esu kilęs iš valstiečių, bežemių, bet ne iš partijos. Esu socialdemokratas, bet niekada nebuvau partinis, kai buvo sprendžiami svarbūs valstybei reikalai.
Keletas skaičių. Šiandien viešbučių užimtumas yra 5 %. Šalia, už upės, yra viešbutis „Naujasis Vilnius“ – iš 114 kambarių užimti tik 4. Dirbančiųjų skaičius viešbučių sektoriuje yra beveik 43 tūkst., turizmo sektoriuje – 36 tūkst. su trupučiu. Taigi apie 80 tūkst. darbuotojų. Kaip juos išlaikyti, jeigu mes jiems nepadėsime? Sakykime, viešbučiams Viešbučių asociacija prašė 10 mln. subsidijų, tas išgelbėtų žmonių atleidimą iš darbo. Jiems buvo atsakyta. Sumažinus tik 20 % darbuotojų, jie atsidurs darbo biržoje ir jiems reikės išmokėti 110 mln. eurų, ne 10 mln.
Tai kur yra logika? Kodėl mes norime sužlugdyti šitą sektorių? Ir taip šitas sektorius Lietuvoje yra atsilikęs nuo Europos Sąjungos vidurkio. Europos Sąjungoje bendrojo vidaus produkto per turizmą sukuriama apie 10 % su trupučiu, o Lietuvoje – 5,1 %. Ir tą mes norime sužlugdyti. Jeigu mes sužlugdysime atvažiuojamąjį turizmą, ypač atvažiuojamąjį, būtent apgyvendinimo sektorių, mes neatsikelsime.
Kai kas man priekaištauja, sako, žiūrėk, mes sumažinome PVM iki 9 %, bet viešbučiuose gyvenimas neatpigo. Tai yra idiotiškas klausimas. Jis ir neturi pigti, ir negali pigti, nes viešbučiuose gyvena 95 % atvykstančiųjų ir kainos turi būti tokios, kokios yra Europoje. Bet lėšos reikalingos infrastruktūrai sukurti, patrauklumui sukurti, kad važiuotų pas mus, o ne išvažiuotų iš mūsų.
Taigi yra pats momentas ištiesti pagalbos ranką šitam sektoriui, kad jisai nežlugtų. Todėl labai prašau būti visiems nepartiniams ir spręsti šitą klausimą tikrai ekonomiškai. Per ketverius metus, aš manau, visi, kas turi ekonominį išsilavinimą, kas neturi, jau turėjo suprasti tą klausimą, pagrindinę abėcėlę, per ketverius metus gaunamas bakalauro laipsnis. Kviečiu nepasilikti visą laiką pirmame kurse. Ačiū, tikiuosi palaikymo.
PIRMININKAS. Gerbiamas pranešėjau, jūsų nori klausti M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, sakykite, ar vertinote, kaip šis siūlymas atitinka Europos Sąjungos direktyvas ir ar sudaro Europos Sąjungos teisės bazė galimybę taikyti lengvatą turizmo paslaugoms. Atkreipsiu dėmesį, ne apgyvendinimo paslaugoms, o turizmo paslaugoms. Ir kiek toks sprendimas kartu su apgyvendinimo paslaugų lengvatiniu tarifu kainuotų biudžetui netekimų? Ačiū.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Jeigu jūs skaitėte aiškinamąjį raštą, tai ten paskutinė pastraipa yra tokia, aš galiu ją perskaityti, kad Europos Komisija sušvelnino pagalbos verslui taisykles kovai su ekonominės krizės padariniais, leisdama taikyti tokias priemones kaip PVM lengvata, specifinė veikla ir taip toliau. Todėl man labai gaila, kad mūsų tarnybos, kurios pašauktos vertinti Europos teisės reikalus, visada ieško kabliukų, kaip sužlugdyti klausimą, o ne kaip padėti mūsų valstybei spręsti tuos klausimus. Todėl tas išvadas, kurios pateiktos dėl šio įstatymo projekto, aš laikau niekinėmis.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų niekinėmis gal laikyti nereikia, bet, savaime suprantama, varžtai šiek tiek atleisti. Bet ar nesulauksime Komisijos priekaištų? Čia vienas klausimas. Pagrindinis klausimas vis dėlto, kodėl jūs planuojate dvejus metus, ne metus, pavyzdžiui, o dvejus metus, nes biudžetiniai metai, ar treji, vadinasi, 2023 metų gruodžio mėnesį, kodėl toks terminas?
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gyvenimas nestovi vietoje, mes siūlome trejus metus, bet gali būti įvairiai. Gali būti… Kas šiandien gali pasakyti, kiek tęsis pandemija? Niekas negali. Taip pat neklauskite, kiek tai kainuos, nes nei jūs, nei vienas šiandien nepasakys, nes neaišku, kokia situacija bus. Šiandien, kartoju, viešbučių užimtumas 5 %, rytoj gali būti 1 %, poryt gali būti 10 %. Todėl tokie dalykai, na, tiesiog nėra pamatuojami šiandien.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Broniau, visų pirma priimkite komplimentą, kad teikiate įstatymo projektą kaip socialdemokratas dėl mokesčių mažinimo. Matau, kad liberalizmas iš tikrųjų, anot R. Karbauskio, populiarėja. Antrasis komplimentas yra, kad vis dėlto persigalvojo Socialdemokratų frakcija, nes šių metų kovo 31 dieną M. Majausko buvo teikiamas PVM įstatymo projektas, mano teikiamas buvo įstatymo projektas ir tuomet Socialdemokratų frakcija balsavo susilaikydama. Tikiuosi, kad tikrai partiškumas nelems šį kartą.
Tačiau norėčiau paklausti. Čia dažnai PVM sumažinimas vertinamas biurokratiškai, bet yra plačiai paplitusi viešbučių praktika, jeigu jie priima turistų grupes, išrašyti sąskaitą už apgyvendinimą, įtraukiant maisto paslaugas ir išvengiant už maisto paslaugas imti 21 % PVM, ir imti tik už apgyvendinimą. Paimama tiesiog iš konferencijų dalyvių pigiai su 9 %. Tai akivaizdus šešėlis, kuris jau vyksta, ir ar tai nėra įrodymas, kad iš tikrųjų reikėtų mažinti, kaip jūs siūlote, turizmo paslaugoms iki 9 %, nes, ar taip, ar taip, viešbučiai įtraukia maitinimą…
PIRMININKAS. Laikas, ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). …į apgyvendinimo paslaugų 9 %?
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Noriu pasakyti, nesvarbu, koks bus PVM – 20 %, 15 % ar kiek. Jeigu tokie klausimai, tokie reiškiniai vyksta, tai jie ir vyks, bet tam yra kontrolės institucijos – ir Mokesčių inspekcija, ir kitos institucijos. Reikėtų, kad jos ne snaustų, o dirbtų savo darbą. Visko įstatymais neatribosi nuo tokių reiškinių.
PIRMININKAS. Klausia A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, iš tiesų praėjusią savaitę Ekonomikos komitete mes buvome susitikę su Turizmo verslo asociacijos ir sektoriaus atstovai, kalbėjome apie tai. Ir ką teko išgirsti iš pačių organizacijų atstovų, tai jie vis dėlto akcentuoja, kad turizmo verslas negavo jokios subsidinės paramos negrąžintinos. Ir tą negrąžintiną paramą, subsidiją sudarytų iki 15 mln. eurų, tai yra jie skaičiuoja nuo sumokėtų pernykščių mokesčių ir tai būtų iki 15 mln. eurų. Jie būtent ir akcentavo, kad tai turbūt būtų paprastesnis kelias, tai yra jeigu Vyriausybė apsispręstų suteikti turizmo verslo atstovams, jų verslams iki 15 mln. Jūs einate sudėtingesniu keliu. Ar nemanote, kad būtent PVM lengvatos pratęsimas yra sudėtingesnis kelias negu subsidijos suteikimas? Ačiū.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Ginčytinas klausimas. Subsidija, be abejo, yra gerai, bet šiuo atveju nesprendžiamas klausimas. Negali sakyti, kad turizmo sektoriui nėra pagalbos. Yra ir Vyriausybės priimta, ir medikų būtent pasibuvimai už 200 eurų, ir visa kita, bet to maža. To maža. Šiandien mes matome, kad tikrai geriau jau neatimti iš jų, negu atimti ir paskui dalinti. Aš manau, tai būtų teisingesnis kelias ir treji metai būtų stabilumas. O dabar subsidiją šiais biudžetiniais metais skiriame, kitais neskiriame, dar kitais… Toks dalykas, kuris nėra tvirtas, ir nėra ūkio subjektai tikri darydami savo skaičiavimus. Jie turi žinoti, kad tiek jie gaus, tiek jie išleis. O subsidija tai yra nuo gero oro ir nuo geros Vyriausybės.
PIRMININKAS. Klausia V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, dabar šitas turizmo sektorius, apgyvendinimo sektorius merdi. Ką tokiam sunkiam ligoniui padės ten kažkokių keletas lašelių, kažkokia tabletė ar kas nors? Mes nepakelsime to sektoriaus, kol neatsigaus turizmas. Apskritai, jeigu jis klestėtų, tada galėtume kalbėti, ir išvis mūsų Lietuvos ekonomikoje tai sudaro nedidelę dalį. Nemanau, kad šitas PVM sumažinimas galėtų iš viso tą ekonomikos sritį mūsų valstybėje pakelti. Reikia eiti visai kitu keliu. Šiuo momentu, aš manau, reikėtų padaryti, ką ir daro Vyriausybė, teikti paramą ir turizmo sektoriui, ir apgyvendinimo, kad jie išgyventų. Tada ateityje iš viso nežlugtų ir galėtų teikti tas paslaugas. Mes einame turbūt ne tuo keliu. Ne tas momentas, kai tokiu laikotarpiu tas mokesčių mažinimas išgelbės sektorių. Reikia ieškoti kažkokių geresnių ir efektyvesnių…
PIRMININKAS. Ačiū, laikas.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). …būdų.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Kadangi čia paminėjote ligą, tai man įsiminė viena televizijos laida, kai joje dalyvavo žmogus, kuris 40 dienų pragulėjo komos būsenos, turintis virusą, ir vis dėlto jis atsigavo. Atsigavo todėl, kad jis buvo gydomas. Jūs neprognozuokite ir nenumokite visai rankų, kad jeigu kas žlunga, tegul žlunga. Jei tokia politika, kad skęstančiųjų gelbėjimas – tai pačių skęstančiųjų reikalas, tai tada ko mes čia sėdime. Mes esame ekonomikos „daktarai“ ir mes turime padėti vienai, kitai šakai, jeigu matome, kad yra problemų. Sugriauti yra labai lengva – mostelėjai kuvalda ir viskas, o pastatyti reikalingi metai. Todėl mes turime palaikyti šitą sektorių. Aš agituoju balsuoti už, o paskui pažiūrėsime.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamam Broniui už pristatymą.
Gerbiami kolegos, motyvai. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, jeigu šiandien jūs sugalvotumėte organizuoti kelionę po Lietuvą ir kelionę po Latviją, tai šiandien kreiptumėtės į gidą ir paklaustumėte, ar galima suorganizuoti kelionę. Bet už kelionę į Latviją jums rašytų 0 % PVM turizmo paslaugoms, Lietuvoje tai būtų visas 21%. Čia klausimas… Ta prasme, reikia suprasti, kad vietinis turizmas dabar artimiausioje perspektyvoje bus pagrindinis. Jeigu mes dabar gido paslaugas, pervežimo paslaugas į Latviją galime įforminti iš tikrųjų nuliniu PVM tarifu, o Lietuvoje galioja visas 21 %, tai čia yra gražus pavyzdys, kodėl reikėtų pritarti gerbiamo B. Bradausko siūlymui.
Dabar antrasis motyvas galėtų būti, nes V. Rinkevičius, mačiau, užsirašęs kalbėti prieš. Na, ekonomika pati turi ieškoti sprendimų ir mažesni mokesčiai laikinai turėtų būti vienas iš kelių. Bet aš suprantu, kad pas mus gerovės valstybė konstruojama iš kitos pusės – maksimaliais mokesčiais, o po to jau valdžia, surinkusi tuos mokesčius, tas kruopelytes, sugalvos kaip nors atiduoti. Bet, aišku, bus didelis administracinis aparatas, paraiškos bus itin sudėtingos, iš paskos dar atsiųsite ir FNTT, ir taip toliau, ir taip toliau. Lietuvoje taip jau yra konstruojamas ir verslas, ir gerovės valstybė.
Trečiasis argumentas yra pagalba medikams 200 eurų. Absoliuti dauguma sanatorijų negalės suteikti šitų paslaugų medikams, nes de minimis standartai jas riboja teikti pagalbą, gauti paramą tik už 200 tūkst. eurų. Ir negalės sanatorijos priimti šitų medikų. Apskritai kai kurios didžiosios sanatorijos galvoja net boikotuoti šitą paramą, nes Konkurencijos taryba davė tokį išaiškinimą, kuris gąsdina, kad sulauks vėzdo atbuline tvarka.
Kviečiu pritarti šitam racionaliam gerbiamo Broniaus pasiūlymui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Kaip tik rugpjūčio pabaigoje buvau Latvijoje, savaitgalį tris dienas važinėjau po Latviją, buvau Rygoje, Jūrmaloje pasižiūrėti, susipažinti, kaip jie gyvena ir kaip jų turizmas. Nė kiek ne mažesnės kainos, gal man nepasisekė, pasirinkau ne tuos viešbučius, gal kas žino geresnių, bet tie tokie normalūs viešbučiai iš vadinamojo bukingo, o kainos Jūrmaloje netgi gerokai didesnės man pasirodė.
Aš manau, kad reikia kompleksinių priemonių ieškoti visam sektoriui, o ne pešioti po vieną plunksnelę ir bandyti žiūrėti, kas čia išeis. Vyriausybė tą ir daro. Aš manau, nedarykime čia priešrinkiminio šou ar dar ko nors, tiesiog palikime Vyriausybei, kad tai būtų kompleksinis sprendimas, kuris duotų visam sektoriui apčiuopiamą ir ilgalaikę naudą, o ne tokį vienkartinį lyg ir gerą padarysime gestą, bet jeigu jis bus toks vienkartinis, tai ir liks vienkartinis. Siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės išsiskyrė, gerbiami kolegos, balsuojame.
Užsiregistravo 60, balsavo 59: už – 29, prieš – 3, susilaikė 27. Vieno balso persvara nepritarta.
Gerbiami kolegos, alternatyvus balsavimas. Ar siūlome tobulinti, ar… (Balsas salėje: „Pakartoti balsavimą!“) Kodėl? (Triukšmas salėje) Argumentų nėra. Ar siūlome tobulinti, ar atmetame? Balsuojame. Už tobulinimą – balsuojame už, už atmetimą – balsuojame prieš.
Dėkojame. Užsiregistravo 59, balsavo 59: už tobulinimą – 40, už atmetimą – 19. Įstatymo projektą siūlome teikėjams tobulinti.
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo narių pranešimai ir pareiškimai. Deja, nėra darbotvarkėje. Registruojamės.
Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Šios dienos popietinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.