PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO NR. VIII-2043 2, 10 IR 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 171 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1508(2)

 

2023-06-05

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.

1

 

 

Argumentai:

Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 (toliau Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) 2 straipsnio 40 dalyje įtvirtinta: „Motorinis dviratis – transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h.“ Pagal šį apibrėžimą motoriniams dviračiams priskiriami dviračiai, turintys pagalbinį varytuvą, ir elektriniai paspirtukai, ir elektra varomi riedžiai, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, o didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h. Įtvirtinus naujai siūlomą sąvoką „elektrinė mikrojudumo priemonė“ į jos apibrėžtį įeis elektriniai paspirtukai ir elektra varomi riedžiai, kurie atitinka pirmiau nurodytas technines charakteristikas (iki 1 kW ir iki 25 km/h). Taigi, atsiranda suskirstymas į „elektrines mikrojudumo priemones“ ir „motorinius dviračius“.

Nepatikslinus sąvokos „motorinis dviratis“ elektriniai paspirtukai ir elektra varomi riedžiai būtų laikytini ir elektrine mikrojudumo priemone, ir motoriniu dviračiu, dėl to eismo dalyviai galėtų naudotis šia susidariusia spraga ir teigti, kad jie vairuoja ne elektrinę mikrojudumo priemonę, o motorinį dviratį. Be to, esant nepatikslintam teisiniui reglamentavimui, eismo dalyvių priežiūrą vykdantys policijos pareigūnai negalėtų identifikuoti transporto priemonės rūšies, todėl negalėtų tinkamai vykdyti eismo dalyvių kontrolės funkcijos. Atsižvelgiant į tai, būtina patikslinti sąvokos „motorinis dviratis“ apibrėžtį, kad būtų aišku, jog elektriniai paspirtukai ir elektra varomi riedžiai nelaikytini motoriniais dviračiais.

Pažymėtina ir tai, kad elektrinių mikrojudumo priemonių konstrukcija, skirtingai negu automobilių, neapsaugo elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojų įvykus susidūrimui. Šios priemonės neturi vairuotoją saugančio rėmo ir kitų pasyviosios saugos priemonių (saugos diržų, oro pagalvių, bamperių, kitų deformacijos zonų ir pan.), skirtų smūgiui sušvelninti ir padedančių išvengti sužalojimų, o esant avariniam stabdymui ir atsitrenkimui į kliūtį yra tikimybė apvirsti bei susižaloti arba žūti. Dėl šios priežasties, eismo saugumo užtikrinimo srityje elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai turi būti priskirti pažeidžiamiausių eismo dalyvių grupei. Taigi, tikslinga papildyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 471 dalyje įtvirtintą sąvoką „pažeidžiamas eismo dalyvis” elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojais.

Taip pat, Įstatymo projektu Nr. XIVP-1508(2) keičiamose 171 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad elektrinė mikrojudumo priemonė gali važiuoti dviračių taku ir dviračių juosta, todėl 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse siūlomas sąvokų „dviračių takas“ ir „dviračių juosta“ apibrėžčių papildymas elektrine mikrojudumo priemone netikslingas, juo labiau pakeitimuose nenurodytas motorinis dviratis.

Šiuo metu galiojančių sąvokų „dviračių takas“ ir „dviračių juosta“ apibrėžtyse nurodyta, kad dviračių takas ir dviračių juosta skirti dviračiams, bet tai nereiškia, jog jais negali judėti kiti eismo dalyviai, pavyzdžiui, motoriniai dviračiai pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 17 straipsnį, pėstieji atitinkamai pagal 15 straipsnį (dviračių taku leidžiama eiti tik tuo atveju, kai nėra pėstiesiems skirtos infrastruktūros) ir elektrinės mikrojudumo priemonės pagal Įstatymo projekte numatytą 171 straipsnį. Be to, galiojančios redakcijos sąvokos „dviračių takas“ ir „dviračių juosta“ atitinka Kelių eismo konvenciją ir Kelio ženklų ir signalų konvenciją.

Atsižvelgiant į tai, tikslinga atsisakyti siūlomų Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimų.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 1 straipsnį, kuriuo keičiamas 2 straipsnis, ir jį išdėstyti taip:

1. Pakeisti 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Dviračių juosta – dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui skirta važiuojamosios kelio dalies juosta, atskirta horizontaliojo ženklinimo linija ir pažymėta dviračio simboliu.“

2. Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Dviračių takas – dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui skirtas kelias arba kelio dalis, pažymėti tam skirtais kelio ženklais. Dviračių takas privalo būti atskirtas nuo kelio ar jo dalių kelio inžinerinėmis priemonėmis.“

31. Papildyti 2 straipsnį 311 dalimi:

„311. Elektrinė mikrojudumo priemonė – vienam asmeniui važiuoti skirta elektra varoma transporto priemonė (elektrinis paspirtukas, elektra varomas riedis, elektra varoma riedlentė, elektrinis balansinis vienratis ir pan.), kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, o atskaitos taško aukštis, jeigu vairuotojui įrengta sėdimoji vieta, ne didesnis kaip 540 mm. Neįgaliųjų vežimėliai prie elektrinių mikrojudumo priemonių nepriskiriami.“

42. Pakeisti 2 straipsnį 33 dalį ir ją išdėstyti taip:

„33. Mopedas – dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui), ar triratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).“

53. Pakeisti 2 straipsnio 40 dalį ir ją išdėstyti taip:

„40. Motorinis dviratis – ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir pagalbinį vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h. Pagalbinis variklis nustoja veikti transporto priemonei pasiekus 25 km/h greitį. Neįgaliųjų vežimėliai prie motorinių dviračių nepriskiriami.

64. Papildyti 2 straipsnį 44² dalimi ir ją išdėstyti taip:

„44². Neįgaliojo vežimėlis – rankomis arba elektros varikliu varoma neįgaliojo judumo priemonė su ratais.“

5. Pakeisti 2 straipsnio 471 dalį ir ją išdėstyti taip:

„471. Pažeidžiamas eismo dalyvis – pėsčiasis, dviračio, motorinio dviračio vairuotojas ar keleivis, elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas, kitas eismo dalyvis – mopedo, motociklo, triračio, lengvojo keturračio, keturračio ar galingojo keturračio vairuotojas ar keleivis, kurie eisme dalyvauja nebūdami motorinėje transporto priemonėje (kabinoje (salone) arba kėbule).“

76. Pakeisti 2 straipsnio 49 dalį ir ją išdėstyti taip:

„49. Pėsčiasis – asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente be variklio, paspirtuku be variklio, vedantis dviratį, motorinį dviratį, mopedą, motociklą, ridenantis ar besinešantis elektrinę mikrojudumo priemonę, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį. Pėsčiuoju nelaikomas kelyje dirbantis asmuo.“

87. Pakeisti 2 straipsnio 50 dalį ir ją išdėstyti taip:

„50. Pėsčiųjų perėja – pėsčiųjų perėjimo per kelią vieta, pažymėta nurodomaisiais kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir ženklinimo linijomis arba tik kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“. Pėsčiųjų perėja gali būti žymima vien ženklinimo linijomis KET nustatytais atvejais. Pėsčiųjų perėjos ribas žymi ženklinimo linijos, o jeigu jų nėra, – įsivaizduojamos tiesės, einančios nuo kelio ženklų statmenai per kelią.“

98. Pakeisti 2 straipsnio 67 dalį ir ją išdėstyti taip:

„67. Šaligatvis – kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Šaligatvis gali būti naudojamas dviračių, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui, kai šaligatvis ar jo dalis pažymėta dviračių tako kelio ženklais.““

 

2.

3

1

 

Argumentai:

Įstatymo projekte Nr. XIVP-1508(2) nėra įtvirtintas elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojų minimalus amžius, nuo kurio leidžiama važiuoti šaligatviu. Nenustačius, kad ir šaligatviu elektrine mikrojudumo priemone leidžiama važiuoti nuo tam tikro amžiaus, atsiranda tikimybė dėl nuostatų neteisingo interpretavimo: gali būti suprantama, kad šaligatviu leidžiama važiuoti bet kurio amžiaus asmenims. Neteisingas teisės aktų reikalavimų interpretavimas gali turėti įtakos eismo dalyvių saugumui, t. y., pavyzdžiui, nebūtų užtikrinamas vaikų saugumas.

Siekiant aiškumo ir nuoseklumo bei siekiant išvengti klaidingų teisės akto reikalavimų interpretavimų, siūloma koreguoti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamą 171 straipsnio 1 dalį.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Papildyti Įstatymą 171 straipsniu:

„171 straipsnis. Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams taikomi reikalavimai ir draudimas

1. Elektrine mikrojudumo priemone leidžiama važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, dviračių juostomis, dviračių takais, kelkraščiu, šaligatviu gyvenamojoje zonoje ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims, o ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims – tik išklausiusiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą. Gyvenamojo namo kieme elektrine mikrojudumo priemone važiuojančių asmenų amžius neribojamas, tačiau jaunesnius kaip 10 metų asmenis privalo prižiūrėti suaugęs asmuo.

2. Važiuoti leidžiama tik su tvarkingą stabdį ir garso signalą, baltą šviesos žibintą priekyje ir raudoną šviesos žibintą gale, taip pat iš abiejų šonų oranžinius šviesą atspindinčius elementus turinčia elektrine mikrojudumo priemone. Važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi, elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba šios priemonės priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba kai blogas matomumas, elektrinės mikrojudumo priemonės priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas, šios priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Jaunesni kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai, važiuodami keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Vyresni kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai, važiuodami važiuojamąja kelio dalimi, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Vyresniems kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams, važiuojantiems keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams taip pat rekomenduojama naudoti kūno apsaugos priemones (pavyzdžiui, alkūnių, kelių apsaugas ir kt.).

3. Važiuodami dviračių taku, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo važiuoti kuo arčiau šio tako (jiems skirtos tako dalies) dešiniojo krašto. Jeigu važiuojant pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtu taku ar šaligatviu ženklinimo linijomis (baltu dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta šio tako ar šaligatvio dalis, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo nekelti pavojaus pėstiesiems.

4. Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams draudžiama:

1) važiuoti šaligatviais, išskyrus 2 straipsnio 67 dalyje nurodytą atvejį;

2) važiuoti pėsčiųjų takais;

3) važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, išskyrus KET nustatytus atvejus;

4) važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais;

5) važiuoti per pėsčiųjų perėjas;

6) vežti keleivius;

7) kirsti kelią tam nepritaikytose vietose;

8) važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo, jeigu jis įrengtas;

9) vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams;

10) kad jų elektrinė mikrojudumo priemonė būti velkama kitos transporto priemonės;

11) savo elektrine mikrojudumo priemone vilkti kitą transporto priemonę;

12) važiuoti įsikibus į kitą transporto priemonę;

13) važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu, o važiuojant pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtu taku, kelkraščiu arba šaligatviu pro pat pėsčiąjį – didesniu kaip 7 km/h greičiu.

5. Su į elektrinę mikrojudumo priemonę arba į motorinį dviratį savo konstrukcija panašia transporto priemone, kuri viršija šiame įstatyme nustatytas galios ir greičio technines charakteristikas ir negali būti klasifikuojama kaip elektrinė mikrojudumo priemonė arba motorinis dviratis, leidžiama dalyvauti viešajame eisme, jeigu yra atliktos šios transporto priemonės motorinėms transporto priemonėms privalomos procedūros (atitikties įvertinimas, registracija, privalomoji techninė apžiūra, galioja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas), o šios transporto priemonės vairuotojas vykdo šiame įstatyme motorinės transporto priemonės vairuotojui nustatytus reikalavimus.““

 

 

Teikia

Seimo narys                                                                                                    Kasparas Adomaitis                )