LIETUVOS RESPUBLIKOS užimtumo įstatymo NR. XII–2470 37, 392 ir 393 straipsniŲ pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 37, 392 ir 393 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – užtikrinti lankstesnį darbo ir mokymosi laiko derinimą, racionaliai panaudojant lėšas mokymo stipendijoms ir padidinti galimybes užsieniečiams mokytis valstybinės kalbos.
Uždaviniai:
1. Padidinti paramos mokymuisi priemonių lankstumą, mažinant mokymosi valandų per dieną skaičių, sudarant galimybę derinti darbo ir mokymosi laiką, mokymo stipendijos dydį skaičiuojant pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliojo valandinio atlygio dydį.
Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys:
1) Neracionaliai panaudojamos lėšos mokymo stipendijoms, kai derinant darbo ir mokymosi laiką, mažinamas mokymosi valandų skaičius per dieną. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme mokymo stipendijos dydis susietas su nustatyta mokymosi programos trukme, lankytomis valandomis ir Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžiu, todėl besimokantis asmuo, pavyzdžiui, po dvi valandas per dieną gauna tokią pačią stipendiją, kaip ir besimokantis 8 valandas per dieną. Mokymo stipendijos skaičiavimas pagal Vyriausybės patvirtintą minimaliojo valandinio atlygio dydį, užtikrintų racionalų lėšų panaudojimą. Be to, būtų sudaryta galimybė derinti mokymosi ir darbo laiką.
2) Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimai) karo pabėgėliams iš Ukrainos galioja iki tos pačios datos 2024 m. kovo 4 d., t. y. kiek pagal Tarybos Direktyvos 2001/55/EB 5 straipsnyje numatytas laikinosios apsaugos laikotarpis.
3) Šiuo metu Lietuvoje likusiems gyventi ukrainiečiams leidimai pratęsti iki 2024 m. kovo 4 d. Šių asmenų leidimai galioja ilgiau nei vienus metus ir jie gali būti nukreipiami mokytis valstybinės lietuvių kalbos. Tačiau karo pabėgėliai, atvykę į Lietuvą po 2023 m. kovo 4 d, neturi galimybės dalyvauti neformaliajame suaugusiųjų švietime ir mokytis valstybinės lietuvių kalbos, nes jiems išduoti leidimai galios iki 2024 m. kovo 4 d , t. y. trumpiau nei vienus metus.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai.
Įstatymo projektą parengė Seimo narys Justas Džiugelis.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Užimtumo įstatymo 37 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad mokymo stipendijos dydis yra 0,5 Vyriausybės patvirtintos MMA dydžio. Užimtumo įstatymo 393 straipsnio 5 dalyje nustatyta, mokama 0,3 Vyriausybės patvirtintos MMA dydžio mokymo stipendija. Tokiais atvejais, kai mokymo programos trukmė yra trumpesnė nei 8 val. per dieną (pavyzdžiui, 4 val. per dieną), visa jos trukmė tampa dvigubai ilgesnė, o per mėnesį mokant MMA dydžio mokymo stipendiją, jos mokėjimo išlaidos išauga du kartus.
Užimtumo įstatymo 392 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmenys, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai ir nėra asmenys, kurie pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, turintys leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, asmenys, kuriems suteiktas perkeliamojo asmens statusas, ir asmenys, turintys teisę gauti laikinąją apsaugą, iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu, siunčiami mokytis valstybinės kalbos, jeigu jų turimas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje galioja ne trumpiau kaip vienus metus.
4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Siekiant sudaryti galimybę užimtiems asmenims derinti mokymą su darbu, kad mokymo trukmė galėtų būti trumpesnė nei 8 val. per dieną ir būtų užtikrinamas racionalus lėšų, skiriamų stipendijoms mokėti panaudojimas, siūloma mokymo stipendijos apskaičiavimą derinti su lankytomis valandomis, mokymo stipendijos dydį už kiekvieną lankytą valandą skaičiuoti pagal Vyriausybės patvirtintą minimaliojo valandinio atlygio dydį.
Atsižvelgiant į tai, kad karo pabėgėliai, atvykę į Lietuvą po 2023 m. kovo 4 d , neturės galimybės dalyvauti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgyvendinamoje priemonėje - neformalusis suaugusiųjų švietimas ir mokytis valstybinės kalbos, nes jiems išduoti leidimai galios trumpiau nei vienus metus ir neatitiks Užimtumo įstatymo 392 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos. Siūloma atsisakyti šiuo metu galiojančios nuostatos, kad leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje turi galioti ne trumpiau kaip vienus metus, sudarant galimybę užsieniečiams mokytis valstybinės kalbos, nepriklausomai nuo turimo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo termino. Atsisakius anksčiau minėtos sąlygos, galimybę lengviau integruotis darbo rinkoje turėtų daugiau asmenų, tarp jų turintys paklausią Lietuvoje kvalifikaciją (pavyzdžiui, medikai, slaugytojai, fizioterapeutai, mokytojų padėjėjai, inžinerijos specialistai ir kt.), kurių, dėl Rusijos karinės agresijos, į Lietuvos Respubliką atvyksta ne mažas skaičius.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Priėmus įstatymo pakeitimus neigiamų pasekmių nebūtų.
6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Įstatymo priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės.
7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Įstatymo projektas darys teigiamą įtaką verslui, nes atsiras galimybė ne tik įdarbinti reikiamos kvalifikacijos užsieniečius, bet ir besimokančius valstybinės kalbos. Tuo pačiu bus užtikrinta užsieniečių sklandesnė integracija.
8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Nėra.
10. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas.
Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus, o naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų Įstatymo projektas nenustato.
11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
12. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai.
Įstatymo įgyvendinimui reikalingų įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti.
Papildomų valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų įsteigtų fondų lėšų įstatymui įgyvendinti neprireiks. Valstybinės kalbos mokymai užsieniečiams bus finansuojami iš 2023-2025 metais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtų asignavimų, papildomų lėšų nereikės.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Įstatymo projekto rengimo metu konsultuotasi su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistais.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Nėra.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra.