Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 363
STENOGRAMA
2024 m. balandžio 16 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ ir J. SABATAUSKAS
PIRMININKĖ (R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ, TS-LKDF*). Sveiki, kolegos. Pradedame balandžio 16 dienos vakarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Tęskime darbą pagal numatytą darbotvarkę.
14.00 val.
Vyriausybės pusvalandis
Krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno pranešimas apie karo komendantūrų struktūros kūrimą
Darbotvarkės 2-1 klausimas – Vyriausybės pusvalandis. Kviečiu į tribūną krašto apsaugos ministrą L. Kasčiūną šiuo nauju amplua. Prašau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, labai džiaugiuosi, kad taip gausiai atėjote į Vyriausybės pusvalandį, bet manau, kad yra apie ką pasišnekėti. Ar jūs matote skaidres? Tai yra tas pirmas darbas, kurį pažadėjau padaryti per mėnesį, – duoti startą komendantūrų taikos metu procesui. Užtrukau 2 savaites. Manau, kad yra reikalingas dalykas, ir aš noriu jums jį plačiau pristatyti. Tikiuosi, pristatyti užtruksiu 15–20 minučių. Jeigu dar turėsime kokių 10 minučių klausimams, kurių gali būti, tikrai su mielu noru pasistengsiu į juos atsakyti. Be jokios abejonės, procesas dar vyksta, bet sprendimas aiškus ir turime labai aiškią viziją, ją ir noriu jums pristatyti.
Taigi pirmiausia karo Ukrainoje pamokos. Ukrainiečiai ir dabar signalizuoja: žiūrėkite, jeigu artėtų x diena, nedarykite mūsų klaidos – tarp civilinės ir karinės administracijos susiformuoti tam tikrai sąveikai užnugario funkcijoms vykdyti (užnugaris nėra tos reguliariosios kariuomenės funkcijos, bet tai yra kova su diversinėmis grupėmis, objektų apsauga, tam tikrų procesų viduje savivaldos lygmeniu valdymas) mums užtruko 3 mėnesius. Darykite viską taikos metu, treniruokitės, pratybinkitės, kad būtų po to lengviau sukurti tam tikrą struktūrą.
Tai mes Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete buvome pasigavę jau gerus dvejus metus ir apie tai kalbėjome, kad tą reikia daryti. Galų gale dabar radome tą sprendimą, kaip norėtume pajudėti. Taigi esminis momentas, kad mes ruošiamės. Jau taikos metu formuojasi savivaldoje tam tikros komandos, pavadinkime taip, komendantiniai vienetai, irgi savivaldos, taikos metu savivaldos lygiu. Taigi kuriame karo komendantūros struktūrą.
Pagal sumanymą karo komendantūros integruotųsi dabar į karo komplektavimo tarnybas, kurių yra 27 Lietuvoje, jos taptų karo komendantūrų ir karo komplektavimo tarnybomis. Esantys viduje karininkai būtų ir tie komendantai, ir tas štabas, kuris iš esmės dirbtų pagal savo atsakomybės regioną, rajoną ir su tomis savivaldybėmis, kurios į tą atsakomybės rajoną patenka.
Labai svarbu suprasti, kad šalia štabo atsiranda bent keturi srautai, keturi ramsčiai komendantūrų, tai yra formuojant tą komendantinį vienetą. Kai žmonės klausia, kas sudarytų tuos komendantinius vienetus, tas komendantūras, pirmas dalykas yra parengtasis rezervas.
Mielieji, mes turime apie 80 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių, kurie yra tarnavę Lietuvos kariuomenėje anksčiau nei prieš dešimt metų, tai yra parengtasis rezervas. Jie kažkada yra turėję, įgiję įgūdžių, juos galima atnaujinti. Kol kas tie žmonės, tie mūsų piliečiai neturi konkrečios vietos gynybos planuose. Komendantiniai vienetai ir yra ta vieta, ta platforma, kur jie tą vietą galėtų atrasti.
Nesakau, kad visi 80 tūkst. bus kviečiami į karo komendantūras, bet kariuomenė įsivertins poreikį, kiek žmonių reikia užnugariui, kiek mes turime tam tikros ekipuotės, ginkluotės, kad būtų galima, na, juos ne tik įstruktūrinti, įtinklinti, bet ir ekipuoti, ir apginkluoti.
Antras ramstis yra Šaulių sąjunga. Jūs gerai žinote, kad šalia kovinių šaulių irgi mūsų pastangomis, šios kadencijos pastangomis, šios kadencijos Seimo pastangomis atsirado komendantinių šaulių kategorija. Jie iš principo treniruojasi organizacijos viduje būtent užtikrinti tas mano minėtas komendantines funkcijas. Šiandien Šaulių sąjunga turi 1,5 tūkst. komendantinių šaulių. Vadas labai aiškiai pasakė praeitą savaitę, kad tikslas – iki metų galo turėti 2,5 tūkst. komendantinių šaulių.
Reikia labai aiškiai suvokti, šaulių yra daugiau, komendantinių šaulių potencialiai irgi galėtų būti daugiau, bet kai kurie, pavyzdžiui, yra pasieniečiai šauliai, kariai savanoriai šauliai, policininkai šauliai. Problema yra ta, kad pagal visą karo padėties struktūrą, ginkluotųjų pajėgų struktūrą, jie eitų į tas pareigybes. Pirmiausia jie eitų į pasienį, jie eitų į policiją, jie eitų kariais savanoriais pagal kitus gynybos planus. Todėl išsikristalizavusių dabar yra 1,5 tūkst., bet augimas eina ir tikimės iki metų galo turėti 2,5 tūkst., be abejo, pagal jų gyvenamąsias vietas.
Ir trečias ramstis, matyt, jis pats įdomiausias, tai yra mes nuo gegužės 1 dienos skelbiame galimybę registruotis į karo komplektavimo tarnybas tiek vietoje, tiek bus galimybė internetu pildyti anketą visiems pilietiškiems ir patriotiškiems Lietuvos Respublikos žmonėms, Lietuvos Respublikos piliečiams. Tiems, kurie nėra reguliariosios kariuomenės kariai, kurie nėra aktyvaus rezervo kariai, nėra parengtojo, nėra komendantiniai šauliai, bet irgi nori prisidėti ar ginklu, kalbant apie medžiotojus, kurių tikrai turime daug, ar ne tik ginklu, bet ir prie civilinės gynybos, – medikai, inžinieriai, dronistai ir kiti žmonės, kurie galėtų padėti ir būti naudingi atlikdami civilinės gynybos funkcijas. Jie irgi galės registruotis.
Nuo gegužės 1 dienos mes pradėsime agitaciją ir judėsime iki rugpjūčio 31 dienos, kuri, kaip žinote, yra Rusijos sovietinės kariuomenės išvedimo diena. Ir mes jau tada žinosime per rugsėjį, kiek žmonių atėjo į užnugarį, kiek žmonių nori ateiti į užnugarį, kiek prisiregistravo būtent komendantiniuose vienetuose, tada matysime visą tą architektūrą. Pagal tokį pirminį sumanymą galėtų būti taip, kad parengtojo rezervo, to pirmojo srauto, pirmojo ramsčio būtų virš 10 tūkst., toks planas yra, kaip ir minėjau, komendantinių šaulių apie 2,5 tūkst., o patriotinių, pilietinių asmenų ramstis jau priklausys nuo mūsų visų. Todėl, be abejo, visus ir vienmandatininkus, ir kitus aktyviai regionuose dirbančius žmones tikrai raginu – skleiskite šitą idėją, tai yra labai gera idėja. Kai žmogus klausia, kur yra mano vieta ginkluotosiose pajėgose, visada yra atsakymas, kur tu gali tai padaryti. Ir, man atrodo, šitas atsakymas yra pakankamai solidus.
Ir, be jokios abejonės, aš gal čia truputėlį užbėgau įvykiams už akių ir jau iš esmės perėjau į šitą skaidrę, turime dar ketvirtą kryptį – tai Krašto apsaugos savanorių pajėgos. KASP’as turi savo teritorinės gynybos funkcijas, dirba su reguliariosiomis pajėgomis. Tai yra mūsų kariuomenės dalis, integrali dalis, bet tam tikra dalis KASP’o kuopų ir KASP’o skyrių mažesnėse savivaldybėse prisidės prie šito komendantinio vieneto, komendantinės komandos rengimo, jie užtikrins rengimą, kad jie integruotųsi į tam tikrą, sakykime taip, ne tik karinį rengimą. Sumanymo esmė, kad per metus komendantiniam vienetui priklausančių piliečių rengimas būtų iki 10 dienų, ar tai būtų labiau karinis rengimas komendantinėms funkcijoms atlikti, ar tas civilinės gynybos funkcijoms stiprinti ir panašiai.
Tai reikia reglamentuoti, todėl aš jau rytoj ateisiu į kiečiausią Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, atsiprašau kitų komitetų, su pasiūlymais, ką reikės pakeisti. Tai šitą dalyką išspręsti ir parengti rezervą, reglamentuoti, kad jį irgi būtų galima kviesti į pratybas, ko iki šiol teisės aktuose nebuvo. Čia du pagrindiniai dalykai. Gal bus šiek tiek daugiau, rytoj bus pristatyta komitetui.
Taigi, principas yra iš esmės toks. Taigi, ką mes pasieksime? Aišku, sąveiką tarp ginkluotųjų pajėgų ir savivaldos. Noriu pasakyti, ką gerai ir kariuomenės vadas pabrėžia, kad jeigu savivaldoje taikos metu kiltų kokia nors nepaprastoji arba ekstremalioji situacija, nuo potvynių iki kokios nors vietinės krizės, pagal KASOKTĮ 18 straipsnį tu jau galėtum kreiptis į komendantūrą prašydamas pagalbos. Vadinasi, mes jau turėsime struktūrą, kuri galės padėti, jeigu reikia savivaldos institucijoms paramos. Kitaip tariant, mes užtikriname ne tik karo padėties metu, bet ir taikos metu sąveiką tarp savivaldos ir komendantinio vieneto.
Tada antras dalykas labai svarbus, ką pasieksime, – tai patriotiškai nusiteikusių žmonių vieta gynybos planuose ir, aišku, pasiruošimas. Pasiruošimas – tai yra ir visuomenės atsparumas, ir mūsų nedraugų atgrasymas, kad, žiūrėkite, visuomenė ruošiasi, mes žinome, ir jeigu bus pasiruošusi, čia kojos geriau nekelkite. Man atrodo, tai yra rimtas naujas puslapis visuotinės gynybos srityje.
Dar truputį primenu, ką jau minėjau, bet dar kartą apie tas galimas funkcijas. Aišku, čia nėra baigtinis sąrašas, jūs tai puikiai suprantate. Tai ir komendantinės valandos užtikrinimas, įrengimas kontrolės postų, kurie yra savotiški simboliai Ukrainoje, informacinės aplinkos stebėsena, kova su nelegaliomis ginkluotomis grupėmis, tai yra, sakykime, ta vadinamoji diversinių grupių prevencija ir kiti dalykai, kaip svarbių objektų apsauga ir kitos užduotys, kurias gali suformuluoti kariuomenės vadas.
Čia skaidrė, kuri yra tokia į priekį, vizija. Pakomentuosiu. Iš tikrųjų, mes dabar krašto apsaugos sistemoje įsibėgėjome ir į antrą pusę perėjome, sakyčiau taip, nes tai yra tikrai rimtas projektas, užbaigiame mūsų kariuomenėje modernaus kario projektą. 25 tūkst. – tiek kainuoja ekipuoti ir apginkluoti modernų karį. Tai yra ir ginkluotė, ir šalmas, ir kovinė liemenė, ir kiti labai svarbūs elementai. Mes užbaigiame šį procesą.
Tada kelsimės į aktyvųjį rezervą (tai yra užprogramuota dabartiniuose biudžetuose). Aktyvusis rezervas, kaip jūs žinote, vykdytų jau paramą kariuomenei. Jis jau būtų kaip reguliariosios kariuomenės parama, sakykime taip. Jeigu reikėtų, sakykime taip, nuostolius kompensuoti ir panašiai, ten aktyviojo rezervo funkcija.
Bet yra ambicija, tikslas turėti šiek tiek mažesnio lygio ekipuotę būtent ir tam komendantiniam vienetui, kuris galėtų vykdyti komendantines funkcijas. Jo kaina būtų apie 12 tūkst. vienam kariui, vienam komendantinio vieneto komandos nariui. Na, be abejo, jeigu mes turėsime… Nežinau, priklausys, kiek patriotiškų žmonių ateis, kiek iš jų ginkluotų, kiek iš jų, sakykime taip, vykdyti civilines funkcijas, kur, matyt, tokių ekipuočių nereikėtų. Jeigu mes turėtume 15 tūkst. užnugario per Lietuvą, sakykime taip, tai, be abejo, dauginkime ir matysime, kad tam reikės virš 200 mln. Tai yra vizija, kuri, matyt, daugiausiai priklausys ir nuo rytojaus, ir nuo kitų mūsų sprendimų dėl papildomo gynybos finansavimo.
Bet noriu pasakyti, kad ir dabar sukūrus komendantinius vienetus, jeigu mes pakviestume į pratybas pagal tą struktūrą, kuri yra suplanuota, kariuomenė turėtų galimybę kiekvieną aprūpinti tam tikrais automatiniais ginklais jau ir dabar. Mūsų resursai tai leidžia, noriu tai pabrėžti. Turime jau net ir ženklą. Lauksime kariuomenės vado įsakymo, kad būtų patvirtinta. Čia būtų komendantinio vieneto nario (kario) ženklas. Manau, irgi visai sėkmingas projektas.
Taigi, dar kartą apie laiko ašį. Rugpjūčio 31 dieną baigsis registracija. Iki tol reikia, sakau, šiek tiek pasitaisyti teisės aktus. Iki spalio 1 dienos susižiūrime, kiek yra atėjusių kartu: parengtas rezervas, komendantiniai šauliai, patriotiški žmonės, ir nuo spalio jau po truputį pradedame tokį rengimo procesą. Čia sistemai iššūkis. Mes turėsime pasiruošti, bet mes esame pasiryžę suspėti. Tikslas – (…) metų I pusmetį pasiekti tam tikrą jau pilną operacinį pajėgumą, su kuriuo jau galėtume vykdyti tam tikras užnugario funkcijas, kurias aš jums įvardijau.
Taigi, čia struktūra. Kaip matote, labai svarbu išlaikyti pavaldumą. Be abejo, pavaldumas bus po kariuomenės vadu. Tai yra labai svarbu, užtikrinant hierarchiją, užtikrinant visą tą nuoseklų planavimą.
Einame toliau. Kaip ir minėjau, dar kartą prisiminimui skaidrė, kas sudarytų: tai parengto rezervo kariai, komendantiniai šauliai, pilietiški asmenys, patriotai Lietuvos ir KASPʼas, kuris mokytų, daugiau užsiimtų mokymais, kaip nuolatinis tam tikras mokymo šaltinis.
Čia reikės (kaip ir minėjau šiek tiek skaidrėje apie tai, ką rytoj su komanda plačiau pristatysiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete) šiek tiek sutvarkyti teisinę bazę, kad iš parengtojo rezervo galėtume kviesti, iš neparengtojo galėtume kviestis (taip vadintųsi tie pilietiški, patriotiški asmenys, kaip ir minėjau). Netgi yra mintis, kad pratarnavęs komendantūrose devynerius metus, po tas iki 10 dienų per metus, įgytum jau karinį parengtumą. Tai nėra alternatyva kariniam šaukimui. Tai nėra alternatyva, bet tai yra galimybė tokį dalyką įgyti. Kaip ir minėjau, gali kreiptis visi nuo 18 metų, visi iki vyriausių žmonių, kadangi įvertinsime žmonių galimybes ne tik karinio parengtumo, bet ir, kaip sakiau, civilinės gynybos srityje.
Kur kreiptis? Karo komplektavimo tarnybų tinklas, jos yra 27, bus galimybė internetu. Tikrai pradėsime kampaniją. Leiskite šiek tiek įsibėgėti. Manau, aiškumas bus.
Taigi, būk pasiruošęs apginti savo šeimą, miestą ir kraštą, prisijunk! Tai, gerbiami Seimo nariai, labai raginu tapti šitos idėjos ambasadoriais savo apygardose, savo miestuose, savo miesteliuose ir rajonuose. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre, už ryžtingą pristatymą. Nemažai norinčių paklausti arba, nežinau, gal pakritikuoti. Pirmasis – D. Gaižauskas. Prašau.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas kolega, kai jūsų klausai ir įsižiūri, nu negali nesišypsoti – pilnas energijos, toks užsidegęs. Aš kaip sakau, dabar dar jūs atrodote kaip tas pasibaidęs žirgas – lakstote po Krašto apsaugos ministeriją, jau jus reikia stabdyti. Aš nežinau, gal kokia bacila tenai dar vis dėlto egzistuoja, nes jūs apsikrėtėte ja. Pamenu, kai jūs kritikavote savo kolegą, kad jis nesilanko komitete, nepristato savo idėjų, o išbėgęs kažkur pirmas pasisako. Tai jūs lygiai tą patį šiandien padarėte: prieš tai pasisakėte apie savo idėją, surengęs spaudos konferenciją, tokį gerą šou, dabar parlamente, o tik paskui Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Apie komendantūras mes visi šnekėjome ir laukėme greitai, pateikite, Krašto apsaugos ministerija, kaip jūs įsivaizduojate, nes mes kiekvienas turime savo pasiūlymų, tai labai svarbi dalis ir taip toliau. Jūs jau įsibėgėjote, padarėte, viskas bus ir panašiai. Ir prieš pat pabaigą, prieš pat rinkimus. Niekas nesuderinta, tai padaryta grynai tik dėl rinkiminės kampanijos, nes jūs užsakymą padarote, rinkimą iki rugpjūčio 31 dienos, o rugsėjo mėnesį, prieš Seimo rinkimus, apibendrinsite, kiek ateina gydytojų, karių statybininkų ir taip toliau. Ar nebijote, kad kitas krašto apsaugos ministras, kadangi nesuderinta, viską atšauks, nes jis turės visai kitą savo viziją, ir išmesite pinigus į balą?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Mielas Dainiau, aš galvojau, jūs pagirsite, o jūs vėl toks piktas kaip visada. Kažkada trūko energijos, dabar jos per daug, na, nesijaučiu aš pasibaidžiusiu žirgu, o jaučiuosi kryptingai judančiu link tikslo. Noriu pabrėžti, aš, ateidamas į ministro postą, deklaravau, sakiau, kad balandis yra komendantūrų mėnuo, reikia per mėnesį padaryti. Taip, pripažįstu, aš truputėlį vienu atveju jaučiu širdgėlą, kad negalėjau šiek tiek anksčiau ateiti į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, priimu, ateisiu rytoj. Bet lėmė ir objektyvios aplinkybės, tai yra tai, kad porą savaičių komiteto situacija buvo tokia neapibrėžta. Atleiskite, priimu, kitą kartą, kai tik startuosime dar ką nors naujo, būtinai pirmiausia į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. O čia, manau, yra projektas, kurį visą laiką ir jūs rėmėte, visi rėmėme komitete. Todėl aš tikrai nemanau, kad čia gali būti kokių nors pokyčių net ir pasikeitus Vyriausybei, pasikeitus ministrams. Galima visą laiką tobulinti sistemą, pažiūrėti, kas neveikia, pagerinti ir tikrai žiūrėti visiems kartu į priekį. Aš tikrai šitą idėją vertinu kaip mūsų bendrą idėją, nes visą laiką jaučiau jūsų paramą šiai idėjai. Ačiū.
PIRMININKĖ. S. Skvernelis.
S. SKVERNELIS (DFVL). Gerbiamas ministre, balandis – komendantūrų mėnuo, šūkiai keičiasi, kažkada balandis buvo švaros mėnuo. Bet ne apie tai klausimas. Išties jūs pasakėte daug gerų dalykų, komendantūrų esmę norint pakviesti žmones jungtis į šalies gynybą, viskas puiku, ypač kalbant apie komendantūras, jos būtų skirtos dviem labai svarbiems tikslams – kovai su diversinėmis grupėmis, svarbių strateginių objektų apsaugai. Norėčiau patikėti jūsų žodžių nuoširdumu, tikiuosi, kad taip ir yra, ir norėčiau jūsų paklausti. Viena vertus, jūs darote tikrai labai didelius ir teisingus žingsnius viena ranka, bet kita ranka ta tarnyba, kuri yra skirta būtent strateginių objektų apsaugai ir kovai su diversinėmis grupėmis, daugiau negu pusantrų metų neturi vado, turi laikiną bankroto administratorių iš policijos, tarnyba yra griaunama, žmonės bėga, nekomplektuojama.
Koks jūsų požiūris į Viešojo saugumo tarnybos likvidavimą? Ar jūs, kaip Vyriausybės narys, rodysite iniciatyvą pabaigti šią nesąmonę ir paskirti naują vadą, kad būtų galima iš tikrųjų užtikrinti šias valstybei svarbias funkcijas tokių geopolitinių grėsmių atveju?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Sauliau, galiu tvirtai pasakyti, aš matau Viešojo saugumo tarnybos prasmę, manau, ją reikia stiprinti, karo padėties metu tai yra ginkluotųjų pajėgų integrali dalis, turinti savo vaidmenį gynybos planuose. Tas vaidmuo siejasi su komendantinėmis funkcijomis, kaip jūs ir minėjote, tai yra kritinės infrastruktūros, svarbios infrastruktūros, apsauga, kur gali būti sąveika su komendantiniu vienetu tame regione, kur yra tas objektas. Taigi, aš manau, Viešojo saugumo tarnyba turi toliau savarankiškai stiprėti ir toliau būti stipri atrama mūsų gynybos politikoje.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Mano klausimas bus kiek kitoks, jį uždavė Rinkimų komisijoje dirbantys asmenys. Čia irgi apie entuziazmą, būtent apie gegužės 7–8 dienas, kada yra numatyti išankstiniai Prezidento rinkimai, o tuo pačiu metu Kaune, savivaldybės pastate, kuriame turėtų vykti rinkimai, yra suplanuoti kariškių mokymai. Patikslinkite informaciją. Kaip tai bus galima daryti, jiems yra sunkiai įsivaizduojama.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Miela Orinta, aš tikrai pasitikslinsiu dėl vietos, ne visas detales turbūt žinau, bet, žiūrėkite, visa tai suderinama, man atrodo, be problemų. Tai yra rinkimai rinkimais, demokratinis procesas, o jau pratybos netrukdys tam procesui. Tikrai garantuoju, kad viskas bus gerai, Orinta.
PIRMININKĖ. Klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiamas ministre, ačiū už pristatymą, sveikinimai užėmus tokias atsakingas pareigas, taip pat ir užuojauta, nes, kaip minėjo jūsų kolega, buvęs krašto apsaugos ministras A. Anušauskas, kuris paliko postą dėl korupcijos apraiškų krašto apsaugos sistemoje, jam teko sunkus darbas dėl to, kad susidūrė su grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais. Kokių veiksmų jūs jau spėjote imtis atėjęs į naujas pareigas, kad užkirstumėte kelią minėtoms korupcijos apraiškoms? Ar atlikote tokių apraiškų tyrimą? Gal galite jau supažindinti su to tyrimo išvadomis? Ačiū.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip, pasakysiu labai atsakingai. Iš tikrųjų yra nemažai ir buvusio ministro sukurtų vidaus struktūrų, kurios rūpinasi korupcijos prevencija ir dirba visai neblogai. Yra atlikti ir tam tikri vidaus auditai, yra tam tikros rekomendacijos, kurias jau išklausiau ir kurias planuoju įgyvendinti.
Labai svarbu, kad aš esu sutaręs dabar jau su Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovu, direktoriumi, greitu laiku susitikti būtent dėl šitų pasiūlymų pasiderinti, išklausyti jo patarimo ir, matyt, juos įgyvendinti. Kaip pavyzdį galbūt pasakysiu. Yra tokia Gynybos resursų agentūra, kuri tikrai užsiima pirkimais ir svarbiais dalykais. Tai galbūt būtų galima ten sukurti tam tikrą nedidelį padalinuką, kuris galėtų rūpintis korupcijos prevencija, tam tikrais rinkos tyrimais, pasižiūrėti, kad nebūtų pasikartojančių kažkokių pardavėjų ir panašiai. Tikrai tai planuoju padaryti ir galėsiu jus informuoti apie tam tikrus nuveiktus darbus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, iš tiesų džiaugiuosi jūsų energija, tuo įkvėpimu, tikrai man priimtini jūsų pasisakymai, matymai. Tikrai seniai reikėjo, kad bendruomenę pasiektų tos žinios, bet aš norėčiau praplėsti jūsų pristatytą klausimą dėl komendanto, kario pasirengimo, ekipuotės, kur nuo 12 tūkst. iki 25 tūkst. Rodos, tai jūs čia pristatydamas kalbėjote, bet tiktai labai trumpai palietėte, kur šiandien turime per 30 tūkst. su savais ginklais, su savais naktiniais matymais, su termovizoriais ir su neperšaunamomis liemenėmis, tai yra būtent mūsų visuomenės medžiotojai, kuriems, manau, šiandien trūksta aiškumo, trūksta tos žinios. Kaip rodo patirtis kaimyninėje šalyje Ukrainoje, tai būtent didžiąją dalį agresijos tiek Černigove, tiek Mariupolyje stabdė medžiotojai. Ką jūs manote būtent apie jų įveiklinimą – būtent priskyrimą prie komendanto atitinkamų atsakingųjų funkcijų? Ačiū už atsakymą.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Labai geras klausimas. Čia ir yra tas trečias srautas, trečias ramstis – pilietiški, patriotiški žmonės, kurie nėra parengtojo rezervo nariai, kurie nėra šauliai, nėra KASP’o kariai, bet yra medžiotojai, kiti asmenys, kurie nori prisidėti prie savo krašto, namų saugumo. Jie tikrai galės kreiptis į karo komplektavimo ir karo komendantūros tarnybas, galės netgi eiti kartu visi būreliu kaip medžiotojų struktūra, nes jie gerai išmano ir vietą, ir gerai išmano tam tikrus dėsningumus, tai čia ir yra esmė. Aš jau dabar kontaktavau su Medžiotojų sąjunga, kad ji paplatintų šitą idėją per visą savo struktūrą, kad mes galėtume šitą idėją pristatyti jiems, kad jie galėtų kreiptis, registruotis ir tapti komendantinio vieneto dalimi. Taip, tikrai taip.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, sveikinu dėl iniciatyvų. Aišku, svarbu įtraukti visuomenę į krašto gynybą, tiktai norėčiau paklausti. Iš tikrųjų, tikiuosi, Utenos komendantūra taip pat bus, bet ar tiktai bus taip, kaip yra, kad vadas Vilniuje, pavaduotojas Panevėžyje? Iš tikrųjų šitas struktūras reikia sutvarkyti, nes sudėtinga susitikti. Manau, kad vietoje turėtų būti žmogus.
Taip pat norėčiau paklausti. Sakėte, bus kviečiami, susiklosčius tam tikroms ekstremaliosioms situacijoms, tie žmonės. Kokios jų vis dėlto garantijos? Aš suprantu, kad ta idėja labai svarbi, kad žmonės eitų ir ateitų, bet vis dėlto dirbant, kai yra ekstremaliosios situacijos, bent jau draudimas turėtų būti. Kokios iš tikrųjų garantijos yra, ar tam yra numatyti finansai ir kaip šis visas procesas vyks, nes tam reikia finansinių lėšų?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, Edmundai. Atsakau į pirmą klausimą. Vienas iš motyvų, kodėl reikėjo pajudėti su šia struktūra, yra būtent jūsų iliustracija, kaip yra Utenoje, bet tai ne tik Utenoje. Būtent čia ir pasikeis viskas, nes karo komplektavimo tarnybos virsta štabais ir ten bus ir karo komendantas, tai bus vietos žmogus. Sakykime, net neabejoju, kad Utenoje bus vietos žmogus, nes Utena tikrai turi karo komplektavimo tarnybą, kuri virs karo komplektavimo ir karo komendantūros tarnyba, ir tada turės vietoje štabą, kuris sąveikaus ir su ta pačia Šaulių sąjungos rinktine, su šauliais ir galės burti komandą ir patobulinti įvairius scenarijus.
Dėl antro klausimo. Iš tikrųjų numatyta viskas, jeigu mes įtvirtinsime įstatymu iki (…) dienų kvietimą į tas pratybas, tai lygiai taip pat, matyt, ir ekstremalios situacijos regione atveju bus tam tikros socialinės garantijos išeiti iš darbo, sakykime taip, ir panašiai. Aišku, kai kur nepamirškime ir savanorystės principo, kuris, kaip Šaulių sąjungos veikla rodo, irgi be galo svarbus.
PIRMININKĖ. K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Sveiki. Dėkoju už galimybę paklausti. Iš tiesų girdžiu gerų atsiliepimų dėl aktyvaus ministerijos darbo, bet aš vis dėlto turiu tą klausimą, dėl kurio mes pradėjome diskutuoti, kai jūs buvote paskirtas ministru, ir norėčiau išgirsti labai aiškų atsakymą. Daug kas buvo nurašyta vaikystės klaidoms ir panašiai, bet labai gerai prisimename vis dėlto jūsų tą požiūrį į „Alternative für Deutschland“ partiją. Girdėjome daug pagyrimų V. Orbanui, V. Orbano politikai, kuri yra atvirai proputiniška ir tikrai antieuropietiška, ir netgi girdėjome jūsų pasisakymus dėl imigracinės politikos, kad net Konstituciniam Teismui nusprendus, kad kai kurie sprendimai buvo nekonstituciški, vis dėlto pasisakėte viešai, kad būtumėte daręs viską taip pat net ir žinodamas, kad tai nėra Lietuvos Konstituciją atitinkantys sprendimai. Visi šitie dalykai yra ne vaikystės klaidos, jie yra labai gyvi ir aktualūs dabar.
PIRMININKĖ. Ne dėl turinio, bet trumpiau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerai, gerai.
K. ADOMAITIS (LF). Palaikydamas jūsų, kaip sakyti, krašto apsaugos politiką, kurią vykdote, vis dėlto norėčiau labai aiškiai išgirsti, kad atsiribojate nuo V. Orbano, atsiribojate nuo „Alternative für Deutschland“ ir kad palaikysite visais atvejais Lietuvos Konstitucinio Teismo sprendimus ir juos gerbsite.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Mielas Kasparai, vis jums nenusibosta, ar ne? Bet unikalu, unikalu, tiesą sakant. Gerai, pradėsiu atsakymą nuo pirmo, nuo V. Orbano gal pradėkime. Tiesą sakant, šiokia tokia parama ir galbūt pokalbiai tarp, sakykime, valstybinių politinių jėgų, dešiniųjų, centro dešiniųjų, vyko 2010 metais, tuo metu, kai jis laimėjo rinkimus, kai dar nebuvo jokių proputiniškų, kremliškų sprendimų. Tada buvo įkurtas Vengrijos ir Lietuvos draugystės forumas, čia 2011–2012 metais, kuris buvo konservatyvus vertybiniais klausimais. Tiesiog galima tam pritarti, galima nepritarti, bet taip buvo. Kai jis posūkį padarė link V. Putino, apie kurį jūs kalbate, kokiais 2014–2015 metais, jūs galite labai lengvai susirasti ir mūsų visų komentarus, mūsų visų, kurie tuo metu, sakykime taip, turėjo galbūt šiek tiek kitokį požiūrį, kad mes nepritariame tam, ką jis daro, ir smerkiame. Kitaip tariant, neteisinga kalbėti apie paramą V. Orbanui ir jo proputiniškai politikai, nes kai tik prasidėjo jo proputiniška politika, ta parama ir tas, sakykime, draugiškas požiūris pasikeitė. Tai reikia labai aiškiai fiksuoti, nes dažnai tame sraute epitetų, prikurtų aplink mane ir nutaikytų man, yra labai daug netikslumų. Taip jau yra, propagandiniame kare nesvarbu detalės, bet jums, matyt, kaip išmintingam, išsilavinusiam žmogui, tai turėtų būti svarbu.
Dėl AfD. Aš dar kartą kartoju, nors dar kartą pasakiau, tai buvo klaida ta prasme, kad aš nei iki tol, nei kai atvyko, nei po to neturėjau jokio ryšio su šita politine organizacija. Tai buvo vieno žmogaus prašymas, mano buvusio pažįstamo, buvusio Seimo nario… dabartinio pažįstamo, buvusio Seimo nario prašymas, kur buvo mano neapgalvotai, sakykime taip, uždėta varnelė, dar netgi pasiskambinus į mūsų ambasadą Vokietijoje, pasitikrinus, pasiklausus, kaip tai atrodys. Matyt, nesuveikė kažkoks tas atsparumas ir tas kvietimas buvo 2018 metais išsiųstas, bet aš nei palaikiau ryšius iki tol, nei palaikiau per jų tą vizitą, apie kurį aš nieko nežinau, nei po to. Tai taip.
Dėl migracijos politikos, gerbiamas Kasparai, aš atsakysiu. Labai noriu padėkoti Seimui, kuris suprato, kad tuo metu, kai A. Lukašenka pradėjo visą tą surežisuotą, dirbtinę migracijos srautų politiką, jisai žinojo ir daug kas čia žinojo, kad kai mes priimsime sprendimus, tvirtus sprendimus, kurie apsaugos Lietuvos nacionalinį saugumą ir gynybą, ateis, prabėgs dveji treji metai ir niekas nebeprisimins šitų dalykų. Niekas nebeprisimins šitų dalykų, o po to kalbės apie žmogaus teisių pažeidimus, apie kokius nors kitus dalykus. Nors tuo metu niekas nesiūlė, gerbiamas Kasparai, negirdėjau ir iš jūsų pasiūlymų, adekvačių sprendimų. Padarėme sprendimus, kurie buvo be galo svarbūs ir kurie apsaugojo Lietuvą nuo pažeminimo. Ir aš tikrai tą patį ir toliau daryčiau.
PIRMININKĖ. Kolegos, kadangi laikas sutiksėjo, nežinau, ar yra noras pratęsti? (Šurmulys salėje) Norite. Gerai, 10 minučių pratęsiame, bet tada patrumpinkite: klausti – pusė minutės ir atsakymai tada trumpesni. Prašau, dėl vedimo tvarkos A. Anušauskas. (Šurmulys salėje) Lyg įjungiau. Atsiprašau. Dabar.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos. Kadangi iš pono A. Gedvilo nuskambėjo melaginga, klaidinga ir faktų neatitinkanti informacija, kad atsistatydinau dėl korupcijos krašto apsaugos sistemoje, kviečiu jį arba viešai tai paneigti, arba tiesiog tradiciniu būdu veiksiu kaip Seimo narys – kreipsiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją.
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Skvernelis pageidauja. Prašom, per šoninį mikrofoną.
S. SKVERNELIS (DFVL). Norėčiau apginti mūsų krašto apsaugos ministrą ir buvusį komiteto pirmininką, prisimindamas gerą bendradarbiavimą komitete, ir pacituoti kolegai K. Adomaičiui 2012 metų tuometinio premjero A. Kubiliaus citatą. „Šių dienų Europoje matome daug iššūkių, daug problemų ir daug galimybių, kurios reikalauja labai aiškių dviejų dalykų: grįžimo prie pamatinių vertybių ir tikros lyderystės. Europa turi potencialo būti stipri, vieninga savo vertybėmis, ekonomine galia, bet kartu Europa turi matyti, kiek dar daug ji turi pasiekti. Bet tam reikalinga tikra lyderystė. V. Orbanas, profesorius V. Landsbergis yra pavyzdžiai tos lyderystės, kuri, mano manymu, Europoje yra kartais pamirštama“, – pasakė premjeras. Taigi partijos narys, būdamas lojalus premjerui, kažką tuo metu pasakė, nėra nieko nuostabaus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, aš, pavyzdžiui, džiaugiuosi, kad jūs palaikote V. Orbano politiką, D. Trampo politiką, nes jie siekia taikos. Tai gal jūs galite paaiškinti. Buvusiam ministrui nereikėjo komendantūrų tiek laiko, virš trejų metų, nereikėjo jų steigti, daryti, tai kodėl iš jūsų atsiranda tokia skuba? Ar jūs turite kokių nors tikslų, nežinau, ar siekti taikos visur, ar kaip tik kažkokių provokacijų: Kaliningrado tranzito blokavimas, lietuvių karių siuntimas į Ukrainą? Kokiu keliu jūs žadate eiti? Ar nebus tokia situacija kaip su skiepais ir privaloma donoryste: kai labai prievarta vertėme žmones tą daryti, atsitiko taip, kad žmonės dabar bėga nuo to. Ar neatsitiks ir su komendantūromis tas pats? Ačiū.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Valiau, aš kartais girdžiu jūsų komentarus, bet pradedate stebinti. Čia atspirties taškas turi būti vienas paprastas supratimas. Ukrainoje irgi buvo tam tikrų vietų, kur jie galvojo, kad, žinote, mes nesiruoškime, neruoškime savęs karinio rengimo prasme, kai ateis rusai, mes pakelsime rankas ir gal pravažiuos. Juos išprievartavo, ištrėmė ir išžudė. Tas jūsų taikos skelbimas, atmetant visuomenės rengimąsi, yra labai klaidingas, nes jie nepravažiuos – jie užvažiuos, ir užvažiuos ir į Šiaurės Lietuvą, jeigu mes nebūsime pasirengę, jeigu mes nebūsime stiprūs, jeigu mes neturėsime sąjungininkų čia, jeigu visuomenė neturės ir nežinos savo vietos gynybos planuose. Pasirengimas yra kelias į atgrasymą. Kuo mes būsime atsparesni kartu su jumis, Valiau, net neabejoju, kad jūs vis tiek kažkur viduje patriotas, tai mes jiems ir pasakysime: čia neikite, nes šita visuomenė duos atkirtį. Mes turime tapti lietuviškuoju ežiu, gerbiamas Valiau. Tokiu dygliuotu, kad net ir daug didesnei rusiškai meškai, daug galingesnei, būtume tokie neparankūs, kad jie čia net nebandytų mūsų testuoti. Tapkite šituo ežiu ir jūs savo regione.
PIRMININKĖ. Ačiū. L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, karo komendantūros, jų steigimas, finansavimas. Ar nebus tai vėl savivaldai uždėta? Tai yra viena. Dabar yra numatytos kelios funkcijos, aš jų nesakysiu, bet jūsų komentaras: komendantūras ketinama pradėti komplektuoti nuo spalio, Krašto apsaugos ministerija nurodo, kad kol kas papildomo finansavimo šiam projektui nereikės, jis bus vykdomas iš vidinių rezervų. Tai ar įsivaizduojate? Jūs sakote – dabar kvieskite. Mes net nežinome nė kiek yra, kur kokia vieta, kur bus numatyta. Aš jau žinau, Mažeikiuose, žiūriu, uždėta, aš, kaip vienmandatininkė, pažiūrėjau žemėlapyje. Matau, yra numatyti 27 vienetai, apygardinės – šešios, jeigu neapsirinku, šešios apygardų. Tiesiog norėtųsi detaliau žinoti.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Be abejo, pirmiausiai savivaldai nieko nekainuos, čia yra krašto apsaugos sistemos dalis, bus tik nauda savivaldai, nes turėsite dar vieną atramą regione. Kai reikės kažkuo padėti, tikrai tie žmonės padės. Dabar struktūra jau yra, karo komplektavimo tarnybos veikia, tiesiog įvyks vidinė pertvarka, kad atsiras ten vidinių atsakingų žmonių, karininkų, kurie užsiims ir karo komendantūromis. Čia yra vidaus resursų perskirstymas, perdėliojimas, kad tie štabai galėtų pradėti veikti.
PIRMININKĖ. D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Dėkui. Pradėsiu nuo komendantūrų. Iš tikrųjų vis tiek kaina bus. Kiek, jūs įsivaizduojate, kokia maždaug bus kaina šito projekto, nes lėšų trūksta, mes ieškome papildomų lėšų gynybai, dėl to niekas nediskutuoja. Tai kaip vis dėlto jūs įsivaizduojate, kiek tai galėtų kainuoti ir kaip maždaug išdėstyti tas išlaidas, nes žmonių laikas, darbas ir visa kita taip pat kainuoja?
Antras dalykas. Kai kalbame apie krašto gynybos finansavimą, kokį jūs matote poreikį? Aišku, apie tai pokalbis bus rytoj, bet manau, kad Seimui tai tikrai irgi labai svarbu matyti. Nuo 2,75 iki 3,04, 3,5 ir taip toliau. Apytiksliai kiek maždaug jūs matote to poreikio augimą, nes pasakėte vakar kaip tik, kai buvome kartu laidoje pas Edmundą, kad prioritetai gali keistis, kad yra naujų akcentų. Tai keičiasi ar ne prioritetai ir kokius jūs dabar matote krašto apsaugos gynybos prioritetus?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Pradėsiu galbūt nuo prioritetų. Rytoj, gerbdamas ir opoziciją ir laukdamas… laukdami kartu su premjere grįžtančių jūsų į pokalbius, ten bus išsamiai pristatyta, todėl aš nedetalizuosiu, bet trumpai pasakysiu, kad atsiras daugiau oro gynybos akcentų. Nes dabar pagal laiką buvo sudėliota, kad pirmiausia yra divizijos sunkinimas, o po to pagal laiką įgalintojai, visas šias kryptis mes sinchronizuojame ir sunkinimas vyks kartu su įgalintojų, tai yra oro gynybos sistemų, stiprinimu. Iš esmės visa tai galima daryti ir iš to paties siekiamo papildomo gynybos finansavimo, atitinkant tuos rėmus. Gal net, sakykime taip, pirmieji skaičiai yra tokie, kad tą galima daryti net šiek tiek pigiau, bet nežymiai pigiau.
Šalia to divizijos sunkinimo toliau lieka prioritetas Vokietijos brigada. Lieka prioritetas kontrmobilumo priemonės. Lieka prioritetas, jeigu sutarsime, ir visuotinis šaukimas. Lieka prioritetas ir karinis rezervas. Tai, be jokios abejonės, nuo to, kiek mes sukursime, sugeneruosime papildomo finansavimo… Jeigu mes sutarsime, kad turime 3 %, tai yra nuo bazinio 2,52, kuris ir bus bazinis, kai baigs galioti tas bankų solidarumo mokestis, kuris iš principo leido mums turėti 2,77 šiais metais, tai jeigu mes sugeneruosime papildomų 400–450 mln., tai visomis šiomis kryptimis, kurias įvardijau, galima bus judėti gana sparčiai.
Todėl 3 % matau kaip tokį tikslą, kurio reikia siekti. O gal mes sutarsime ir dėl didesnio finansavimo. Jeigu sutarsime dėl mažesnio finansavimo, reikės persižiūrėti šiek tiek prioritetus, kažkaip persidėlioti pagal laiką. Tai jau taip yra. Mes turime tokią kryptį, jinai yra labai labai aiški. Kas įdomiausia, kad po to, kai premjerė ir Vyriausybė skyrė papildomus 35 mln. Čekijos iniciatyvai, paramai Ukrainai, šiandien jau mūsų gynybos finansavimas yra 2,85. Mes jau turime tokį skaičių ir jis gali netgi dar augti šiais metais. Nežinau, ar iki 3 %, bet augs. Kitaip tariant, manau, esame visai gerame kelyje. Aišku, jeigu jūs manęs paklaustumėte, kokio galvotum ir norėtum siekti finansavimo, be abejo, atsakyčiau, 3,5 yra tas procentas, ta investicija, kuri mums leistų judėti visomis kryptimis ypač sparčiai.
PIRMININKĖ. Dėkui. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamas ministre, tikrai sveikinu jus su iniciatyvomis, ilgai lauktomis iniciatyvomis. Na, tikrai būtumėte daug ką nuveikęs, jeigu visą kadenciją būtumėte buvęs ministru. Gaila, kad tiek nedaug laiko liko iki kadencijos pabaigos. Tad vis dėlto, gerbiamas ministre, ar jums pavyko išsiaiškinti, STT nepavyko, prokuratūrai nepavyko išsiaiškinti tos korupcijos, apie kurią kalbėjo jūsų pirmtakas. Ar jis tiesiog patologinis melagis, ar tiesiog gynė savo mundurą, nenorėdamas užleisti šios vietos? Vienas dalykas.
Kitas dalykas tai, kad jūsų kolega užsienio reikalų ministras labai stojo Izraelio pusėn, nors visi užsienio lyderiai ragino neeskaluoti konflikto Artimuosiuose Rytuose. Ar nesiųsite kartais pagal partijos pirmininko paliepimą mūsų specialiųjų pajėgų talkinti Izraeliui?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimus. Aš irgi noriu pasakyti, kad aš – Izraelio, o ne Irano pusėje. Esu Vakarų civilizacijos pusėje. Tikrai prisidėkime viskuo, kad Izraelis gyvuotų ir būtų nepriklausoma valstybė. Bet jokių planų siųsti ką nors į Izraelį tikrai neturime. Tą galiu patvirtinti.
O į pirmą klausimą – klausimai atsakyti, taškai sudėlioti, dūmas išsisklaidė, dirbame toliau.
PIRMININKĖ. Ačiū. A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš irgi pasinaudosiu proga, nes ką tik kalbėjęs politikas pamiršo, matyt, savo Daugų istoriją ir tuos ryšius su vienu iš Rusijos subjektų, taip, dešimtmetis praėjo, bet atmintis yra. O šiaip jau, gerbiami kolegos, komendantūros mobilizaciniame plane kaip buvo, taip ir yra, kol nebus reformuotas, nes pagal jį yra padaryti ir paskyrimai, ten šimtai žmonių yra paskirti į komendantūras, kurios sąveikaudamos su savivaldybėmis, be abejonės, vykdydavo savo mokymus. Dabar keičiama struktūra ir, kiek supratau, karo prievolės centrai tampa tomis bazėmis. Bet ar šiuo atveju papildomų funkcijų priskyrimas karo prievolės centrams jų pagrindinio uždavinio telkti žmones į kariuomenę nesumažins?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Kaip tik labai protingas sprendimas, nes jie yra atsakingi ir už mobilizaciją, ir telkti į kariuomenę žmones. Dabar dar turės papildomą, sakykime taip, tinklą žmonių, kurie gali atlikti tas užnugario funkcijas, o tai yra sistema, tai yra sistema su tam tikru daliniu rengimu, bent jau kariniu. O sociologinės apklausos liudija labai svarbų dalyką, gerbiamas Arvydai, kad žmogaus, kuris pabuvo su ginklu, buvo karinės parengties, širdyje atsiranda daugiau ugnies ir valios priešintis. Šiuo atveju, manau, yra tas žingsnis link visuotinės gynybos, naujas puslapis šitos visuotinės gynybos, sakyčiau, šitos visuotinės gynybos kūrimo istorijoje yra reikalingas. Tikrai buvo galima tą padaryti anksčiau, aš sutinku, bet darome dabar, judėsime į priekį ir, net neabejoju, pasibaigus rinkimams judėsime šita kryptimi visi drauge kaip viena komanda.
PIRMININKĖ. Kolegos Veryga ir Jaruti, ar reikalaujate paklausti, labai norite? J. Jarutis gal Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete paklaus. Aurelijau, prašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Laurynai, už pristatymą. Aš tokį labai praktinį klausimą turiu. Aš suprantu ir svarbą, ir reikšmę, bet ar neatsitiks taip, kad į tas kviečiamas komendantūras susirinks tie patys žmonės, kurie dabar jau yra šauliai, nes jeigu jau kažkas buvo pilietiški, buvo aktyvūs, tai jie turbūt ir nuėjo arba į KASP’ą, arba į Šaulių sąjungą, ir turbūt sutiksite, kad dar ir Šaulių sąjunga nėra nei ekipuota, nei apginkluota, nežinau, ar tuos švediškus užkeiktus ginklus jau pagaliau kas nors atidavė. Ar negalvojate, kad reikėtų tiesiog nuosekliai aprūpinti ir padaryti ten, kur tie darbai yra pradėti, o tada jau galvoti apie šituos? Labai ačiū.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš manau, tai neprieštarauja vienas kitam, net ir atsakant į klausimą dėl Šaulių sąjungos. Paradoksas, bet kai sukūrėme komendantinių šaulių kategoriją šalia kovinių, tai koviniai, kaip jūs žinote gerai, Aurelijau, ir tada jau buvo integruoti į KASP’ą, pirmiausia dalis į SOP’ą, sakykime, kai darė pratybas pagal gynybos planus, bet komendantiniai šauliai užsiimdavo, treniravosi tik dėl savęs, jie nebuvo įtraukti į karinį planą, jie neturėjo savo vietos. Per šitą komendantūrų sistemą jie realiai įsitraukia į gynybos planus vykdyti tų vadinamųjų komendantinių funkcijų. Ką aš noriu pasakyti? Net ir 2,5 tūkst. šaulių atėjimas jau būtų lūžis, nes iki šiol jie gynybos planuose tos vietos neturėjo, dabar ta vieta jiems siūloma.
Dėl atsakymo į klausimą, kiek turėsime tų patriotiškų, pilietiškų asmenų, tai iš tikrųjų nežinau. Pradėsime agitacijos kampaniją, bet, kaip ir minėjo gerbiamas Valentinas, medžiotojų, kitų ginklų savininkų, civilinės gynybos žmonių, nevyriausybininkų, vietos lyderių, patikėkite, tikrai dar yra ir nebūtinai jie yra Šaulių sąjungoje. Aš manau, čia yra dar potencialo. Kiek bus – 2, 3 ar 4 tūkst., ir tai gerai, o gal 5, o gal 10, ir tą pamatysime rugsėjo mėnesį.
Dabar dėl Šaulių sąjungos noriu atsakyti. Vakar kaip tik Krašto apsaugos ministerijoje priėmėme sprendimą, patvirtinome Šaulių sąjungos finansavimo planą kasmet didinti po 30 %, tą mes padarėme, taip pat dar šiais metais yra skirti papildomi resursai – 1,5 mln. dronų pajėgumų Šaulių sąjungai vystyti, vadinamojo drone hub, kurį jau turi šauliai, nuėjome į priekį su ambicija turėti tūkstantį dronų operatoriams stiprinti. Apie tai dar plačiau pakalbėsime gegužės mėnesį, nes gegužės mėnuo bus dronų mėnuo, balandis buvo komendantūrų mėnuo, pristatysime iniciatyvas dronų pasaulyje. Mes netgi pritarėme sprendimui ir dėl mokymo centro renovavimo, reglamentavimo, matyt, čia irgi sustiprės šauliai. Žinau apie tas problemas, bandome spręsti, kad tie užsilaikymai nebebūtų mūsų problema.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Kviečiu jus nenutolti nuo tribūnos, nes tuoj pereisime prie kito klausimo, kurį jūs turėsite pristatyti.
Replika per centrinį mikrofoną – A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Taupydamas Seimo darbo laiką ir reaguodamas į gerbiamo A. Anušausko paraginimą dar kartą aiškiau suformuluoti savo poziciją pasisakytu klausimu, noriu pasakyti, kad su korupcija buvusio ministro niekaip nesieju, tačiau remiuosi citata, kai buvo pasakyta, „grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais“. Čia yra citata. Aš manau, kad kruopelytė to irgi prisidėjo prie ministro apsisprendimo palikti pareigas. Mano tokia nuomonė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui.
14.47 val.
Seimo nutarimo „Dėl tarptautinių karinių pratybų „Baltijos operacija 2024“ projektas Nr. XIVP-3619 (pateikimas)
Einame prie darbotvarkės 2 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl tarptautinių karinių pratybų „Baltijos operacija 2024“ projekto Nr. XIVP-3619. Čia L. Kasčiūnas turėtų pristatyti. Laurynai Kasčiūnai! (Triukšmas salėje) Taip, nutarimas dėl karinių pratybų „Baltijos operacija 2024“.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Mielieji, mums reikia Seimo nutarimo, nes birželio mėnesio pradžioje, pirmoje pusėje, birželio 4–21 dienomis, vyks Jungtinių Amerikos Valstijų karinio jūrų laivyno ir kitų pajėgų didžiulės pratybos Baltijos jūroje – tokios didelės, kad mes jų dar neturėjome tokio dydžio. Pagal mūsų įstatymus, jeigu atvykstančių karių ir civilinio personalo skaičius didesnis nei 1 tūkst. 600, reikia Seimo specialaus nutarimo. Planuojame, kad atvyks iki 10 tūkst. karinio kontingento.
Noriu pasakyti, kad pratybos parodys, kad tie žodžiai, kad Baltijos jūra po Švedijos ir Suomijos narystės NATO pradžios tapo vidine NATO jūra, taps realybe. Tai pritarkite ir tikrai parodysime birželį jėgą ir pasiųsime mūsų nedraugams signalą, kad čia jų kojos ir laivų nebūtų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Kolegos nori jūsų paklausti. Pirmasis – V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, čia, iš kairės nuo jūsų.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip, ačiū.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Norėjome paklausti, kokia šių mokymų pagrindinė užduotis, kokias užduotis vykdys šitos pajėgos?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Tai ir NATO gynybos planai, ir sąveika tarp pajėgų, ir iš esmės, aišku, to tokio matomumo, atgrasymo efekto sukūrimas. Noriu pasakyti, kad šiais metais yra ypač daug pratybų ne tik Baltijos jūroje, kaip jūrinės valstybės apologeto svarbioje kryptyje, bet ir sausumoje turėsime irgi labai daug sąjungininkų, parodydami visą tą naują NATO gynybos planavimą, kuris yra dabar išreiškiamas pratybomis.
PIRMININKĖ. L. Girskienė. Prašau.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Žinoma, labai malonu, kad vyks tokio masto renginys, bet aš bandžiau pasiprašyti dalyvauti atidarymo renginyje. Deja, tikiuosi, ir kitiems Seimo nariams bus toks pat atsakymas duotas kaip ir man.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš, miela Ligita, nežinau, kur jūs klausėte ir ko jūs prašėte, bet aš, kaip NSGK pirmininkas, trejus su puse metų niekur nebuvau kviečiamas. Tai būna visokių dalykų. Pasitaisysime. Aš nežinau, ar ten bus atvirų durų diena. Jūs galite man perduoti, sakykime taip, informaciją ir pasitikrinsiu, bet, patikėkite, ten ne visada yra galimybės. Suprantate? Bet aš šito nežinau. Turbūt ne į mane kreipėtės, Ligita. Pakartokite man, aš pasitikrinsiu ir duosiu atgalinį ryšį.
PIRMININKĖ. D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Laurynai, išties pusė metų liko iki naujų Seimo rinkimų ir kaip sykis jūs – krašto apsaugos ministras, ir per tuos pusę metų mes turėsime labai daug pratybų. Balandžio mėnesį – Lietuva, Lenkija, kitą prieš Prezidento rinkimus – NATO didžiausios pratybos, dalyvaus virš 20 tūkst. karių, ir tada išeiname liepos mėnesį – Baltijos jūroje pratybos, virš 10 tūkst. karių. Toliau vasarą komendantūros pratybos iki rugpjūčio 31 dienos ir iki Seimo rinkimų Lietuvos mobilizacijos pratybos. Išties vien pratybos ir tai kainuos Lietuvai pinigų. Šiaip jūs, kaip krašto apsaugos ministras, turėtumėte bent pasakyti, kiek visos tos pratybos iš biudžeto mums pareikalaus lėšų (tai yra labai svarbu) ir ar jų jūs nepanaudojate kaip valdantieji konservatorių rinkimų kampanijos metu?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Karinės pratybos yra tikrai atskirtos nuo rinkimų kampanijos. Čia yra faktas, bet valstybė turi ruoštis, ir natūralu, kad tame mes turime dalyvauti.
O dėl tikslaus skaičiaus tikrai pabandysiu užklausti ir rytoj Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete jums pateikti atsakymą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus. Aš gal tiktai pasinaudodama posėdžio pirmininko teise pareplikuosiu. Man atrodo, kad krašto gynyba ne rinkimų klausimas, o bendras visų interesas. Pasisakyti dėl nutarimo už norėtų A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šias pratybas dar pernai suplanavo Lietuvos kariuomenė derindama su sąjungininkais. Be abejo, tai yra grafikas, kuris pirmiausia derinamas su sąjungininkais, jų pajėgomis, o ne su politiniu kalendoriumi. Toks būtų paprastas atsakymas. Šios pratybos yra kasmetinės. Tiesiog jos didelės ir Lietuvos teritorijoje tie 10 tūkst. karinių laivų įgulų iš 16 valstybių susirinks, ko gero, pirmą kartą. Čia kalbama būtent apie šio nutarimo projekto turinį.
Kitas dalykas, norėčiau pataisyti gerbiamą ministrą, matyt, pamiršo. Kariuomenė į svečių dienas, į pratybas visada kviečia NSGK ir kviesdavo. Dalyvavote, galite savo nuotraukų albumus patikrinti, ten pamatysite save kartu su kariais. Kviečiami buvote ir aš manau, kad būsite ir toliau kviečiami. Šiuo atveju aš tik noriu pasakyti, kad pratybų skaičius per pastaruosius kelerius metus išties didelis. Kariai dirba, tarnauja Lietuvai labai intensyviai, nes sąveikos su sąjungininkais didinimas būtent derinamas pratybų metu, o ne kokiais nors kitais renginiais. Apie 4 tūkst. Lietuvos karių išvyksta kiekvienais metais į pratybas kitose šalyse. Taigi, tai yra jų tarnybos ir darbo Lietuvai dalis. Aš kviečiu Seimo narius palaikyti šį nutarimo projektą, nes jisai būtinas kviečiant tokio dydžio kontingentą į mūsų teritoriją.
PIRMININKĖ. Dėkui. Lyg buvo dėl motyvų prieš D. Gaižauskas, bet jau nebeliko, ar teisingai suprantu? Jūs norite per šoninį mikrofoną pasisakyti? Prašau.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Išties prieš kažkaip būtų nepatogu balsuoti, nes balsuosiu už. Bet aš tik norėčiau pasakyti, aš visą laiką būsiu prieš būtent karinių pratybų naudojimą rinkimų kampanijų metu, rinkimų kampanijoms. Kodėl tai sakau? Jau yra ir pasisakyta, kad jūs karo tematiką naudojate visos savo rinkimų kampanijos metu, per visus trejus rinkimus. Tai, kaip jūs sudėliojate dabar savo pasisakymus ir taip toliau, akivaizdu, krenta įtarimas. Aš sutinku, kad jūs tai ir išnaudojate puikiai, dėl to yra išties negražu ir manau, kad rinkimų kampanijos metu nereiktų to daryti. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Jūs sakote netiesą, nes, kaip girdėjote, suplanuotas buvo iš anksto kalendorius, kuris ne visada ir nuo Lietuvos turbūt priklauso. Apsispręsime balsavimo metu.
14.55 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3579 (pateikimas)
Dabar eikime prie darbotvarkės 2-9 klausimo – Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3579. Pranešėjas – A. Bagdonas. Prašom. Balsavimas prasidės 15 valandą. Pranešėjau, prašom pristatyti.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, pristatau jums Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3579. Su kolegomis siekiame pakeisti 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą, įrašome, kad valstybės tarnyboje gali dirbti asmenys, turintys Lietuvos Respublikos pilietybę ar Europos Sąjungos šalies, ar NATO narės pilietybę ir mokantys valstybinę lietuvių kalbą pagal Vyriausybės nustatytą kalbos mokėjimo kategoriją.
Noriu paminėti, kad gegužės 12 dieną vyks referendumas dėl pilietybės išsaugojimo. Jei referendumas bus sėkmingas, tokios problemos ateityje nebus. Tačiau kol nėra išspręstas pilietybės išsaugojimo klausimas, savivaldybės susiduria su problema, kad į tam tikras valstybės pareigybes neatsiranda norinčių dirbti tą darbą, nes šiandien jis nėra pakankamai patrauklus, nėra taip gerai apmokamas, kaip norėtųsi, todėl turbūt visose savivaldybėse trūksta darbuotojų.
Siekiama, kad kuo daugiau iš Lietuvos išvykusių, užsienyje gyvenančių lietuvių, įgijusių tarptautinės patirties, grįžtų į Lietuvą ir įgytas žinias pritaikytų valstybės tarnyboje. Aš manau, mes galėtume suteikti galimybę Lietuvos piliečiams, išvykusiems į užsienį, gyvenantiems Europos Sąjungoje ar NATO valstybėse, praradusiems Lietuvos pilietybę, įgijusiems kitos šalies pilietybę, grįžti į Lietuvą. Jie, išlaikę B lygiu valstybės egzaminą, visgi galėtų dirbti valstybės tarnyboje. Laukiu jūsų klausimų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Jūsų nori klausti arba sureaguoti būrys kolegų. A. Syso nematau. Tuomet E. Dobrowolska. Prašom.
E. DOBROWOLSKA (LF). Gerbiamas kolega, norėčiau paklausti, kokiu būdu jūs numatytumėte įgyvendinimo mechanizmą? Šiandien valstybės tarnautojas turi atitikti nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, tai yra turi būti neteistas pagal atskirus Baudžiamojo kodekso straipsnius, esant poreikiui, gauti leidimą dirbti su ribota informacija. Kokiu būdu valstybės institucijos galėtų iš kitų Europos Sąjungos valstybių gauti tokius duomenis ir kokiu būdu, gavusios tokius duomenis, galėtų palyginti su mūsų Baudžiamuoju kodeksu, ar iš tikrųjų tas asmuo atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus?
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama ministre, už klausimą. Aš manau, kad bet kuris asmuo, kuris pretenduoja būti valstybės tarnautoju, turi atitikti keliamus kriterijus, taip pat jo reputacija turėtų būti nepriekaištinga. Bet aš dar kartelį noriu atkreipti dėmesį, kad mes kalbame apie tuos asmenis, kurie išvyko iš Lietuvos, kurie puikiai moka lietuvių kalbą, kurie dėl to, kad gyvena kitoje šalyje, įgijo kitos šalies pilietybę, tuo pačiu metu prarado Lietuvos, nori grįžti į Lietuvą, tačiau negali dirbti valstybės tarnyboje, nors puikiai moka lietuvių kalbą. Jei parlamentas nuspręstų palaikyti tokią idėją, dėl teisinių aspektų reikėtų ir Vyriausybės išvados, jei tokia galimybė būtų numatyta mūsų įstatymuose ateityje, aš manau, laimėtų visi. Jūs purtote galvą dėl nepriekaištingos reputacijos, tačiau visi asmenys, kurie pretenduoja dirbti valstybės tarnyboje, nepaisant to, ar jie būtų lietuviai, jei kalbėtume apie šį įstatymo projektą, turėtų NATO šalies pilietybę, Aljanso, ar turėtų Europos Sąjungos šalies, kitos valstybės, pilietybę, tuos kriterijus turėtų atitikti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Teiraujasi K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte jūs teigiate, kad trūksta valstybės tarnautojų, ypač regionuose. Taip, teisybė, bet gal jūs galėtumėte teikti tokius projektus, kurie skatintų valstybės tarnybos patrauklumą, ypač dėl atlygio, nes po šio paskutinio Valstybės tarnybos įstatymo, kurį priėmėme, tai tikrai yra labai daug klausimų dėl finansavimo, dėl garantijų. Ar nemanote, kad reikėtų eiti šiuo keliu? Ačiū.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju jums už klausimą, bet aš manau, mes visi suprantame, kad šiandien prioritetas yra gynyba ir jos stiprinimas, dėl to sutaria turbūt visos politinės partijos. Dar galbūt keletą pavyzdžių duočiau. Jeigu kyla abejonių, pavyzdžiui, kodėl tie asmenys galėtų, tai aš noriu priminti, kad į savivaldybės tarybą gali ne tik kandidatuoti, bet ir dirbti asmuo, nieko bendro neturintis su Lietuva. Užsienio pilietis, jeigu gyvena toje vietovėje, gali kandidatuoti ir dirbti savivaldybės taryboje. Ar dėl to kažkokių grėsmių atsirado? Neatsirado. Man atrodo, kad mes kartais bijome dalykų, kurių gal ir nereikėtų bijoti. Sutinku, kad valstybės tarnyboje vadovams mes pakėlėme atlyginimą, tačiau lėšų viskam nepakanka ir šiame etape valstybės tarnyboje finansų padidėjimo tiesiog nėra. Dėl to tenka apgailestauti, bet aš tikiuosi, kad ateityje tokia galimybė bus.
PIRMININKĖ. Dėkui. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Kolega, meluoti negražu, nes jūs dėl dvigubų Lietuvos piliečių, kurie prarado Lietuvos pilietybę, meluojate, nes jūsų tekste labai aiškiai parašyta, kad užtenka vienos iš savybių: arba Lietuvos pilietybės, arba Europos Sąjungos narės pilietybės, arba NATO narės. Teoriškai gali būti Turkijos pilietis, turintis dvigubą – ir Rusijos pilietybę, kuris siekia įsidarbinti krašto apsaugos sistemoje, o jūs tokiam Turkijos piliečiui su dviguba – ir Rusijos pilietybe leisite dirbti Lietuvos krašto apsaugos sistemoje. Tai kodėl jūs tada vienaip pristatote, o visai kitaip formuluojate įstatymo tekstą?
A. BAGDONAS (LSF). Gerbiama Agne, prieš kaltinant kitus melu, reikėtų visada pasižiūrėti į veidrodį. Šiandien iš šitos posėdžių salės tribūnos jūs ne kartą melavote, kaltinote kitus, apkaltinote Seimo narį, kad jis kompiuterį už 11 tūkst. įsigijo, nors tai yra visiškas melas. Kaltinti visus yra labai patogu.
Dabar, kalbant apie Turkijos pilietį, ar ne, kuris galbūt turi ir Rusijos pilietybę. Tai yra numatytas saugiklis, kad tas asmuo turi išlaikyti B lygio lietuvių kalbos egzaminą. Ne kiekvienas iš mūsų tą egzaminą galėtų išlaikyti, nes reikia labai gerai kalbėti lietuvių kalba. Yra asmenų, kurie santuokoje gyvena Lietuvoje ir neturi Lietuvos pilietybės. Tai tie asmenys, jeigu jie integruojasi į mūsų visuomenę ir išlaikytų egzaminą, lietuvių kalba puikiai kalbėtų, aš manau, kad ir tokie asmenys galėtų dirbti valstybės tarnyboje, juolab kad tų žmonių Lietuvoje trūksta.
PIRMININKĖ. L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega, pirmiausia pirmas klausimas. Kas paskatino? Vis tiek kažkokios buvo priežastys, motyvas teikti būtent tokį įstatymo projektą. Kalbate apie atlyginimą, tai jūs galvojate, kad už tokį ganėtinai mažą, kaip jūs patys žinote, valstybės tarnybos darbo užmokestį atsiras tiek norinčių dalyvauti mūsų valstybės veikloje? Šiandien gal turite, nes darėte analizę, kiek yra valstybės tarnyboje neužimtų etatų?
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju už jūsų klausimą. Gal pradėsiu nuo paskutinio klausimo. Tikslių duomenų, kiek šiandien kiekvienoje savivaldybėje trūksta darbuotojų, aš nežinau, bet skelbimų kiekvienoje savivaldybėje yra gana nemažai – po du, tris, keturis, kad tam tikrų specialybių darbuotojų trūksta. Apie tai nuolat kalba ir merai, tačiau tikslių duomenų aš jums pasakyti šiandien negaliu.
Kas paskatino šio projekto inicijavimą? Tai ne vienus metus iš eilės į Lietuvą grįžtančių žmonių – lietuvių yra daugiau negu išvykstančių. Tai reiškia, kad ta demografinė situacija, kalbant apie mūsų lietuvius, gerėja. Ir dėl ko žmonės grįžta? Grįžta, nes pas mus situacija, darbo užmokestis didėja, vidutinis darbo užmokestis siekia 2 tūkst. eurų, apie 2 tūkst. eurų. Situacija gerėja, tai žmonės grįžta, tačiau jie negali visiškai integruotis į darbo rinką. Manau, kad galbūt pridėjus papildomų saugiklių, kad į tas vietas galėtų pretenduoti tik praradę Lietuvos pilietybę asmenys, galima būtų jiems suteikti tą galimybę kandidatuoti. Niekas to darbo jiems tiesiog neduotų, jie dalyvautų konkurse kaip ir visi kiti. Jeigu jie atitiktų nepriekaištingos reputacijos sąvoką, taip pat mokėtų lietuvių kalbą ir išlaikytų B lygiu, tik tokie asmenys galėtų pretenduoti į tas laisvas esančias valstybės tarnybos vietas, kurios, kaip ir jūs sakote, vis dar nėra tinkamai apmokamos.
PIRMININKĖ. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, na, iš tiesų jūs vėl kalbate apie lietuvius. Iš tikrųjų yra paprastas būdas: atsisakyti svetimos pilietybės ir pasirinkti Lietuvos pilietybę, dirbti normaliai toje valstybės tarnyboje. Tikrai niekas netrukdo.
Kitas klausimas. Iš kur tas įstatymas, gal kokių analogų Europos Sąjungos šalyse yra, kad, tarkime, kaip čia buvo minėta, iš NATO šalių kažkurių, kurios yra NATO šalys, atvažiuotų čia ir darbuotųsi vien todėl, kad yra NATO šalys?
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju už klausimą. Siejame su NATO šalimis ir Europos Sąjungos šalimis dėl to, kad labai panašus turinys yra gegužės 12 dieną vyksiančiame referendume, tai yra draugiškos Lietuvai valstybės, kurių piliečiai, mano nuomone, yra draugiški ir Lietuvos atžvilgiu. Noriu jus patikslinti, kad lietuviai, išvykę gyventi į užsienį ir norėdami gyventi toje šalyje visavertį gyvenimą, kartais taip nutinka, įgyja kitos šalies pilietybę, tačiau jie neatsisako Lietuvos – ne, Lietuva iš jų atima pilietybę ir asmenims tada reikia dėti labai daug pastangų, kad tą pilietybę išsaugotų. Dar daugiau, jeigu kalbame apie pilietybę, tai mes turime 11 išimčių ir iš esmės tie, kurie išvyko iki 1991 metų, kurie šiandien gimę bet kurioje užsienio šalyje… lietuvių šeimai gimsta vaikas ir tas vaikas gali turėti dvi pilietybes, tačiau Lietuvoje gimę vaikai, išvykę gyventi į užsienį, Lietuvos pilietybę praranda, jeigu įgyja kitos šalies pilietybę.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ir paskutinioji klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Noriu paklausti pranešėjo. Čia šiek tiek bandė klausti E. Pupinis, bet aš atsakymo taip ir neišgirdau. Galbūt turite pavyzdžių iš kitų Europos Sąjungos šalių, kurios yra pritaikiusios panašų modelį? Kaip tai atsiliepia, na, vadinkime taip, jų valstybės tarnybai arba viešojo sektoriaus administravimui? Man asmeniškai nelabai teko girdėti apie tokias, bet mes turime labai gražių pavyzdžių, tarkime, medicinos srityje, kur turime atvažiavusių gydytojų iš kitų šalių – jie puikiai integruojasi ir iš tikrųjų teikia mums reikalingas paslaugas, kur mes stokojame specialistų tam tikrose srityse. Tai aš iš principo būčiau linkusi palaikyti tokį projektą, tačiau norisi tam tikro užtikrintumo. Taip pat Teisės departamentas rekomenduoja galbūt praplėsti tą sąrašą iki EBPO, Šveicarijos šalį įtraukti. Ar svarstėte tokią galimybę papildyti įstatymo projektą, nes tai būtų gana logiška?
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Ieva, už jūsų klausimą ar įžvalgas. Konkrečių pavyzdžių aš šią minutę tikrai pateikti negalėčiau, bet, kaip ir sakiau, na, įstatymo projektas inicijuotas dėl tos priežasties, kad dalis… Na, kiekvienais metais lietuvių grįžta vis daugiau į Lietuvą. Antra priežastis, kad valstybės tarnyboje trūksta darbuotojų tiesiog, nes yra nemažai laisvų vietų faktiškai visose savivaldybėse.
O kad įstatymo projektas yra tobulintinas, tai aš tikrai su tuo sutinku. Manau, jeigu pateikimo stadijoje parlamentas visgi nuspręstų pačiai idėjai pritarti, tai svarstymo stadijoje, aš manau, tie visi teisiniai neatitikimai, jeigu yra tokių, na, būtų sutvarkyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Deja, išsėmėme laiką, skirtą šitam klausimui. Norintys paklausti galės pasireikšti kitose stadijose, jeigu bus pritarta po pateikimo. Tai jūs jau galite eiti. O dėl motyvų už – D. Asanavičiūtė.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Norėčiau iš tikrųjų paagituoti balsuoti už, nes, kaip Andrius sakė, mes turime tokį sudėtingą konstitucinį pilietybės reguliavimą, kad mūsų žmonės, išvykę iš Lietuvos, jau po nepriklausomybės įgiję kitos mums draugiškos valstybės pilietybę, negali išsaugoti Lietuvos pilietybės. Matome, kad tokiems žmonėms yra užkirstas kelias dirbti ir valstybės tarnyboje čia, Lietuvoje, jeigu jie grįžta ir nori tą daryti. Taip pat mes žinome, kad per pastaruosius ketverius metus grįžo 24 tūkst. 500 daugiau Lietuvos piliečių, negu išvyko, tačiau grįžta sudarę mišrias santuokas arba su partneriais, antromis pusėmis, kurie, na, nėra Lietuvos Respublikos piliečiai ir negali jais būti, bet vis dėlto lietuvių kalbos mokėjimas yra geras kriterijus arba barjeras tų žmonių atrankai. Ir, kaip gerbiamas Andrius kalbėjo, kalbama ne apie priėmimą be konkurso, bet apie galimybę dalyvauti konkurse lygiomis teisėmis su Lietuvos Respublikos piliečiais, išlaikius kalbos egzaminą, tai yra papildoma sąlyga, na, ir turėti tą papildomą išsilavinusių žmonių resursą, kurio mums trūksta. Todėl tikrai raginu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų prieš – E. Dobrowolska.
E. DOBROWOLSKA (LF). Gerbiami kolegos, labai gaila, kai graži idėja yra pateikiama nesuprantant, kad įstatymo projekte kalbama kas kita. Įstatymo projektas nėra apie lietuvius, kurie yra išvažiavę. Įstatymo projekte kalbama apie Europos Sąjungos piliečius, kurie gali neturėti visiškai nieko bendro su Lietuva ir niekada neturėti pilietybės. Įstatymo projekte neatsakoma į klausimą, kokiu būdu gauti teistumo duomenis iš kitos Europos Sąjungos valstybės. Visos Europos Sąjungos valstybės baudžiamąjį kodeksą turi kardinaliai skirtingą. Mes niekada nepalyginsime, ar asmuo yra atleistas už valstybės tarnybos pažeidimą, mes niekada negausime duomenų, ar asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir niekada negalėsime atsakyti į klausimą, ar asmuo atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimą.
Lygiai tas pats, kas yra labai svarbu, – įstatymo projektas niekaip neatsako į klausimą, kas tais atvejais, jeigu Europos Sąjungos pilietis, kaip kitose valstybėse, jau turi dvigubą pilietybę ir ta dviguba pilietybė nėra su saugikliais, kad tai yra Europos Sąjungos antroji pilietybė. Tai gali būti Rusijos, Kinijos ir kitų valstybių. Tokiu atveju asmuo galėtų tapti valstybės tarnautoju ir vis dar nežinotume, ar iš tikrųjų jis turi nepriekaištingą reputaciją. Juolab tokiam asmeniui išduodant leidimą dirbti su slapta informacija visų duomenų mūsų teisėsaugos ir kitos institucijos tiesiog negalėtų objektyviai niekada gauti. Todėl labai siūlyčiau neapsigauti dėl labai gražios idėjos, kuri jokiu būdu neįgyvendinama šiuo įstatymo projektu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Kadangi jau yra balsavimo langas, balsuokime dėl tų įstatymų projektų, kuriuos apsvarstėme.
Pirmiausia dėl ką tik pristatyto Valstybės tarnybos įstatymo projekto Nr. XIVP-3579.
Užsiregistravo 102, balsavo 102: už – 39, prieš – 8, susilaikė 55. Po pateikimo nepritarta. Kaip paprastai, apsisprendžiame, ar įstatymą atmesti, ar tobulinti. Tie, kas už tobulinimą, balsuoja už, kas galvoja kitaip, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 102, balsavo 102: už – 65, prieš – 37. Įstatymo projektas bus tobulinamas, jeigu iniciatoriai pageidaus.
Per šoninį mikrofoną – A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Aš noriu tik štai ką pasakyti. Išklausius pono A. Bagdono labai atsakingą ir tvirtą kalbą, kurią palaikė ir ponia D. Asanavičiūtė, ir žinant, kokią įtampą jums dabar tas darbas… Kolege, tegul nekibina jūsų tas jaunuolis. Dalia, klausykite. Aš noriu labai rimtai kalbėti. Aš noriu pasakyti, kad D. Asanavičiūtė labai rimtai, susikaupusi dabar mane girdi ir įsiklausome vienas į kitą. Teisingumo ministrės aš negaliu komentuoti, bet turbūt kalba tai, ką žino. Bet dabar, kai mums beliko 2 mėnesiai iki referendumo, kai mes pirmą kartą pralaimėjome vien dėl to, kad 30 % balsavo prieš, jau buvo išankstinis nusistatymas, šiuo metu ir Vyriausybėje yra fonas, ir kalbama apie diasporos santykių gerinimą su tauta, su Lietuva ir taip toliau, dabar, belikus šitiek laiko, mes viešoje auditorijoje, kurią girdi ir užsienis, kurią girdi ir kiti, šnekamės. Sakys, ką jie galvoja apie tą referendumą? Stenkimės susitikę grupėmis išsiaiškinti. Aš manyčiau, kad ministrų pareiga yra padėti D. Asanavičiūtei ir…
PIRMININKĖ. Ačiū.
A. VINKUS (LVŽSF). …Seimo komisijai laukiant referendumo sumažinti konfliktus ir eiti kartu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Man atrodo, čia iš viešų diskusijų politinis spektras teigiamai žiūri į referendumą.
A. Bagdonas per centrinį mikrofoną.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Reaguodamas į Antano pasisakymą aš norėčiau pasakyti, kad teisingumo ministrė vis dėlto ne visada yra teisinga, nes, kaip ir minėjau, bet koks užsienietis, kuris gyvena vienoje ar kitoje savivaldybėje, be jokios patikros gali kandidatuoti į savivaldybės tarybą. Gerbiama ministre, jūs šį kartą klaidinote parlamento narius, bet aš dėkoju visiems, kurie palaikė šį mūsų inicijuotą įstatymo projektą, ir tiems, kurie leido tobulinti. Ačiū.
15.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl tarptautinių karinių pratybų „Baltijos operacija 2024“ projektas Nr. XIVP-3619 (pateikimo tęsinys)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar įjungsime gal trumpesnį balsavimo variantą. Turime apsispręsti dėl Seimo nutarimo „Dėl tarptautinių karinių pratybų „Baltijos operacija 2024“ projekto Nr. XIVP-3619. Nebent galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Galime. Negirdžiu prieštaraujančių. Dėkoju.
Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti šių metų balandžio 18 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių.
Mums liko dar trys, rodos, klausimai. Jeigu galime taip sutarti, kad būtų balsuojama po kiekvieno pristatymo.
15.16 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 3 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3547 (pateikimas)
Einame prie darbotvarkės 2-10 klausimo – Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3547. Pranešėjas – T. Tomilinas. (Balsas salėje: „Balsuojame.“)
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, Miškų įstatymo 3 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą mus rengti paskatino aiškiai matomas visuomenės noras labiau saugoti miškus Lietuvoje. Valstybė tam turi gana ribotus instrumentus ir apie juos šiandien šiek tiek pakalbėsime.
Deja, bet tenka konstatuoti, kad per šią kadenciją mums iš esmės nepavyko parodyti proveržio dėl miškų politikos, mes užstrigome debatuose. Nacionalinis susitarimas dėl miškų nepasirašytas. Dėl to visos politinės partijos turi prisiimti atsakomybę, neišskiriant nei valdančiųjų, nei opozicijos. Naujas Miškų įstatymas, kuriame galėjo atsirasti tam tikra, na, perspektyva ir naujas požiūris, taip ir nepateiktas Seimui. Čia, žinoma, atsakomybė tenka Vyriausybei. Galiu jau prognozuoti, nes Seimo kadencija eina į pabaigą.
Vyriausybės programos, šios Vyriausybės, dabartinės Vyriausybės programos prioritetas, joje yra tokie žodžiai, kad didelę gamtinę vertę turinčioms teritorijoms turi būti skirtas ypatingas dėmesys, turi būti tobulinamas „Natura 2000“ tinklas, užtikrinta veiksminga natūralių gamtinių buveinių ir jose esančių nykstančių rūšių apsauga, o iki 2024 metų turi būti pasiekta, kad Lietuvos saugomų teritorijų būtų 20 %.
Visa tai žinant norisi padaryti bent mažą žingsnį ir patenkinti visuomenės didžiulį lūkestį šiuo įstatymo projektu, kurį aš jums dabar pristatau. Miškai skirstomi į grupes, būtent tai ir yra pagrindinis įrankis, kaip mes saugome vienus plotus, miško plotus Lietuvoje ir kaip mes leidžiame aktyviau naudoti kitus.
Taip atrodo mūsų miškai pagal tas vadinamąsias miškų grupes. Čia mes matome grafiką, kaip keitėsi įvairių miškų grupių dydžio dinamika. Žalioji ir geltonoji dalis, tos labai mažos miškų grupės, tai yra I ir II A grupė. Per pastaruosius dešimt metų II grupės miškai sumažėjo beveik 16 tūkst. hektarų, o jų santykinė dalis nuo 12 % sumažėjo iki 11 %. Būtent tos grupės apsaugo miškus nuo pramoninio kirtimo ir saugo gamtą.
Miškų pramoninio kirtimo lobistai labai dažnai, na, mums pasakoja tokią iliuziją, kad Lietuva labai gerai saugo miškus, mūsų rodikliai yra puikūs, tačiau realybėje mes nesame arti to. Mes nepasiekėme Europos biologinės įvairovės strategijos tikslo. 2030 metais mes turime griežtai saugoti bent 10 % teritorijos. Šiuo metu saugome mažiau negu 1 %.
Europos Parlamento tvariosios miškininkystės studija rodo, kad Lietuvoje apie 90 % miškų patenka į tas miškų kategorijas, kur leidžiami pramoniniai plynieji kirtimai. Panašiai yra Latvijoje ir Airijoje, tačiau tas pirmavimas nėra tai, kuo turime didžiuotis, nes būtent taip nyksta vertingiausi miškai. Labai daug skandalų Lietuvoje yra kilę dėl IV ūkinės kategorijos miškų plotų didėjimo, vadinasi, II antros ir III miškų kategorijų sąskaita. Jūs girdėjote nemažai publikacijų apie Pakarklės mišką, apie Šimonių girią, anksčiau labai dažnai skambėdavo Labanoro giria.
Turime padaryti ir pakeisti vieną labai labai žalingą Miškų įstatymo nuostatą, kuri buvo 2015 metais, prieš dvi kadencijas, priimta Seime. Neatsimenu, kas yra tos nuostatos autorius, tačiau ši labai žalinga Miškų įstatymo nuostata tiesiog uždraudė, iš esmės apribojo, juridiškai apribojo net teorinę galimybę plėsti II kategorijos miškus, todėl mes jau ilgus metus matome tos miškų kategorijos nykimą. Ir tam, kad mes susikalbėtume, turime kalbėti aiškiais terminais.
Taip, miškų plotas apskritai Lietuvoje auga, tačiau vertingų miškų apsauga Lietuvoje silpnėja. Ir tai yra iššūkis. Ir aš nesuradau kitokio argumento, geresnio jums visiems, negu mūsų Konstitucija, kurioje yra juodu ant balto, jeigu norite, mėlynu ant balto ar žaliu ant balto, kaip kam kas patinka, yra tokie žodžiai (cituoju): „Valstybė ir jos piliečiai privalo rūpintis natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos, augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūrėti, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai.“ Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mes negalime uždrausti II kategorijos miškų plėtros. Taip, mes galime kompensuoti savininkams nuostolius, jeigu ta II kategorija atsiranda privačiuose miškuose.
Mano tikslas nėra tai skatinti. Aš norėčiau, kad valstybiniai miškai, visų pirma tie draustiniai ir tos buveinės, būtų plečiami būtent valstybinių miškų sąskaita, nes valstybė turi rodyti tvarios miškininkystės pavyzdį. Ir tikrai ji neturi taip naudoti miško, kaip naudoja privatus miško savininkas, nes tai yra privati jo nuosavybė, o valstybė gali rodyti visai kitokį pavyzdį.
Taigi, baigdamas noriu pasakyti, kad šiandien Aplinkos ministerija pateikė ant Vyriausybės stalo Miškų priskyrimo I miškų grupei nutarimo projektą. Ir ką gi pateikė, kokią pastabą pateikė Teisingumo ministerija? Negalima to daryti, negalima šito nutarimo priimti, nes įstatymas nepakeistas ir I, ir II kategorijos miškai iš esmės negali plėstis Lietuvoje. Ir todėl mes turime situaciją, kai iš vienos pusės visuomenė spaudžia mus labiau saugoti miškus, iš kitos pusės mes turime įstatyminį ribojimą juos labiau saugoti, todėl nerandame kompromiso.
Manau, kad šis pakeitimas būtų toks, sakyčiau, gana smulkus, nes, kaip minėjau, esminiai plotai yra IV kategorijos ir ten jokių pokyčių aš šiuo metu nesiūlau daryti. Tačiau jeigu valstybė suras valios plėsti saugomus miškus, tai turime tam sudaryti teisinį kelią. Tai nereiškia, kad automatiškai tai bus daroma, tai priklauso nuo administracinio sprendimo, tai nėra įstatymų leidybos klausimas, tačiau įstatymų leidėjas yra apribojęs galimybes labiau saugoti miškus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūsų nori paklausti būrelis kolegų. Pirmoji – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega, 16 tūkst. hektarų miškų susitraukė iš II kategorijos. Kokiais kriterijais yra nustatyta, kad galima iškirsti plynai ir perkelti į kitą kategoriją? Tai turi būti kriterijai, kuriais vadovaujantis jie būtų perkeliami iš II kategorijos į IV kategoriją, kad galėtų būti plynas kirtimas. Lygiai taip pat kokiais kriterijais jie bus perkeliami ir plėsime II kategorijos, kokiais kriterijais iš III ar iš IV – į II kategoriją? Labai norėtųsi iš jūsų tai išgirsti.
T. TOMILINAS (DFVL). Aš pavyzdį pateiksiu. Šiuo metu II A kategorijos miškais gali būti kraštovaizdžio, botaniniai, zoologiniai, botaniniai-zoologiniai draustiniai, priešeroziniai miškai. Taškas. Kitų saugomų miškų teritorijos II kategorijos miškais negali būti. Mes norime išplėsti ir parašyti, kad ir kitų saugomų teritorijų arba jų dalių miškai galėtų būti priskiriami prie tos kategorijos.
Kokie kriterijai to priskyrimo? Aš sutinku, tai yra Teisės departamento pagrindinė pastaba. Mes tuos kriterijus ištobulinsime kartu dirbdami komitete. Tikrai aš pritariu tai pastabai. Man labai malonu, kad Teisės departamento pastabos yra tikrai negriežtos, jos tiesiog papildo, pasako, kad taip būtų gerai. Mes įprastai paprašome Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomonės ir Vyriausybės išvados, viskam pritariu. Manau, kad Vyriausybė taip pat tam projektui pritars, tiesiog tuos kriterijus mes turime nustatyti įstatymu ir tai padarysime.
PIRMININKĖ. Dėkui. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, išties miškai Lietuvoje, mano įsitikinimu, tikrai neduoda tiek naudos, kiek galėtų duoti, kai yra prekiaujama kaip žaliava. Bet mano klausimas susijęs su miškais kaip energetiniu Lietuvos nuosavu ištekliu. Juk biokuro gamyba galėtų tenkinti visus Lietuvos poreikius, tačiau valdžios kažkodėl bando mus pasodinti ant dujų adatos, dabar ministras ateina su mažaisiais branduoliniais moduliniais reaktoriais ir visa kita. Ką jūs manote dėl miškų potencialo? Juk atsinaujinantis išteklius, jo galima prišienauti kiekvienais metais du kartus daugiau, negu Lietuva pasigamintų tas 20 teravatvalandžių šilumos energijos. Tai norėčiau išgirsti jūsų nuomonę šiame kontekste dėl energetinio ištekliaus, būtent biokuro.
T. TOMILINAS (DFVL). Aš, gerbiamas Artūrai, manyčiau, kad ta linkme daugelis vyriausybių ir ši Vyriausybė eina, bet aš būčiau atsargus dėl miško, kaip vien tik energetinio šaltinio, miško kaip medienos. Miškas tai yra ekosistema, tai yra taip pat natūrali buveinė daugeliui gyvūnijos ir augalijos, ir dėl to mes turime būti atsargūs. Šis projektas yra apie labai nedidelę dalį miškų (vadinamųjų saugomų miškų), apie tuos miškus, kurie yra aplink miestus. Tai mums labai svarbūs miškai. Jie atlieka kitą funkciją – jie mums yra gyvybiškai reikalingi, kai reikia per pandemiją kažkur išvažiuoti ir pasivaikščioti su šeima, na, kaip pavyzdį aš noriu pasakyti. Jeigu aplink Vilnių dėl energetinių sumetimų būtų iškirsti miškai, mes turėtume didžiulę problemą. Ir ne tik aplink Vilnių.
Noriu pasakyti, jūsų klausimas yra apie kitus Miškų įstatymo aspektus ir apie juos yra nemažai diskutuota ir rengiant nacionalinį miškų susitarimą. Deja, jis nepavyko. Ten buvo kalbama apie tą balansavimą, kad ūkiniai miškai galėtų būti labiau naudojami, bet mano projektas nėra apie tai. Jis yra apie saugomus miškus, kuriuos mes galime prarasti. Tai yra didžiulis praradimas, taip pat ir pridėtinės vertės praradimas. Nepamirškite, kad nemedieninė ekonomika taip pat labai svarbi ekonomikos šaka, mes turime ją vystyti, turizmas ir taip toliau.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia A. Veryga, o posėdį toliau ves Seimo Pirmininko pavaduotojas J. Sabatauskas.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju Tomui už pristatymą. Na, miškų susitarimas turbūt nebuvo pasirašytas ir nepavyko todėl, kad nebuvo susitarimo. Tai užtai jo ir nepasirašė niekas, nes ta nemaža grupė tiesiog nepritaria šitiems dalykams.
Aš noriu paklausti jūsų. Man teko visai neseniai bendrauti su žmonėmis, kurie rengia miškininkus, yra mokslininkai tos srities. Aš ten sužinojau daug dalykų, kurie man pasirodė labai naudingi, praktiški, nes dažnas iš mūsų nesigiliname, gal tiek nežinome apie miškų tvarkymą. Tai aš noriu tik paklausti, ar jūs tą projektą bandėte galbūt su šita grupe derinti? Ar jie turėjo kažkokių pastabų? Labai ačiū.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiamas Aurelijau, aš nesutinku su ta pozicija, kad miškų susitarimas buvo beprasmis ir nebuvo surasta sutarimo. Ten, rodos, 162 punktai buvo, aš dabar galiu klysti dėl tikslaus skaičiaus, bet esmė yra ta, kad surasti kompromisai po dvejų milžiniško darbo metų dėl daugybės, daugelio tų nuostatų. Būtent mokslininkai su tais nevyriausybininkais, gamtosaugininkais kartu ieškojo tų sutarimų, formuluotės. Tikrai nuostabus darbas yra padarytas. Šis projektas nė vienai iš tų pusių, ar tai būtų mokslininkai, ar tai būtų gamtosaugininkai, ar tai būtų net miško pramonė, mano galva, tikrai neprieštarautų. Žinoma, pagrindinis darbas dėl šio projekto buvo su Lietuvos aplinkosaugos koalicija, tačiau dėl tokių dalykų, dėl tokių, sakyčiau, smulkmenų mes… to susitarimo dėl miškų formatu buvo rasti kompromisai. Iš principo nebuvo rasti kompromisai, kiek ploto Lietuvoje turi sudaryti saugomi miškai, kiek turi sudaryti ūkiniai miškai, čia tokio kompromiso dėl proporcijų nebuvo, tam reikėjo, mano galva, daugiau politinės valios, niekada nesusitars labai skirtingų interesų atstovai, tuo tarpu nemanau, kad mokslas kaip nors prieštarauja tokiam projektui. Negali būti balanso, jei mes leidžiame plėsti ūkinių miškų teritorijas ir visiškai draudžiame plėsti saugomų. Tada nėra balanso. O to balanso tame susitarime buvo nemažai, tik dėl esminių proporcijų, dėl skaičių, kiek turi būti tų miškų, nebuvo rasti kompromisai, todėl ir nepavyko galiausiai pasirašyti to susitarimo.
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF). Ačiū. Klausia K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Dėkui už galimybę paklausti. Sveikinu su šio projekto pateikimu. Manau, jis tikrai yra nuosaikus, padeda plėsti saugomas teritorijas, bet jokiu būdu nepadaro per greitų žingsnių. Tiesą sakant, jame yra labai liberali nuostata, susijusi su šiuo metu vykstančiu (taip simboliška) miškasodžiu. Ta nuostata sako, kad nereikia visą laiką privalomai taikyti miško atkūrimo terminų, galima leisti miško savaiminį atžėlimą, ypač saugomose teritorijose, įstatyme kalbama būtent apie saugomas teritorijas, kuriose leidžiamas savaiminis atžėlimas.
Aš noriu paklausti. Gal reikėtų išplėsti tokį laisvesnį traktavimą, per kiek laiko reikia mišką atsodinti, leisti tą savaiminį atžėlimą ir taikyti ne tik saugomose teritorijose, bet ir kitose vietose?
T. TOMILINAS (DFVL). Žinoma, toks išplėtimas jau reikalautų labai didelių pastangų rasti kompromisus, mes jau susidurtume tiesiogiai su pramoniniu interesu. Nežinau, mes turėtume diskutuoti tiesiog Aplinkos apsaugos komitete. Neturiu atsakymo į šį klausimą. Bet kalbant apie saugomus miškus, natūralu, kuo daugiau gamtinio režimo, kuo daugiau natūralumo, miško organiškas atkūrimas taip pat yra visiškai natūralus. Diskutuosime, manau, kad tai yra puikus diskusijos mūsų komitete, Kaimo reikalų komitete, Vyriausybėje pagrindas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Iš tikrųjų geras įstatymo projektas. Labai džiaugiuosi, kad jūs, Tomai, esate viso to autorius, rūpinatės miško ateitimi. Dar prisimenu, kai Aplinkos apsaugos komitete vos prieš porą metų buvo klausimas dėl Angelų kalvos miško išsaugojimo, tuomet ta bendra kalba neužsimezgė. Jei, aišku, būtume tada susitelkę, tas miškas šiandien turbūt žaliuotų ir nereikėtų taip su gailesčiu prisiminti. Bet, nepaisant to, vis tiek gerai, kad atkreipiame dėmesį ir rūpinamės. Ketinu prie to prisidėti.
Noriu paklausti. Ką manote apie tai, kad vis masiškiau ir dažniau didžiųjų investuotojų superkami miškai? Kaip šitą klausimą apsaugoti?
T. TOMILINAS (DFVL). Ačiū už klausimą. Mano pozicija šiuo klausimu, tik nenoriu, kad jūs sutapatintumėte mano poziciją su šiuo projektu, tiesiog mano pozicija yra griežta ir ne tokia liberali. Aš esu šalininkas tų apribojimų, kuriuos mes turime, dėl 1,5 tūkst. hektarų. Aš manau, kad mes galime eiti dar toliau ir galvoti apie tai, kaip padaryti taip, kad mūsų miško savininkai būtų mūsų gyventojai, lietuviai, gyvenantys Lietuvoje, Lietuvos piliečiai, galiausiai galėtų kaimynai išpirkti tą mišką, jei jis parduodamas, o ne kokie nors pensijų fondai iš Skandinavijos. Aš to norėčiau, bet kaip tai padaryti, tai nėra labai paprasta, mes gyvename Ekonominėje bendrijoje, mes negalime tų tam tikrų griežtų apribojimų įvesti, čia nėra šio įstatymo objektas, nenoriu, kad sutapatintumėte tą mano nuomonę. Bet jeigu jūs paklausėte, aš atsakiau jums, kad aš pritariu jums.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Baigėsi pateikti skirtas laikas.
Dėl balsavimo motyvų J. Jarutis nori kalbėti prieš.
J. JARUTIS (LVŽSF). Aš noriu kalbėti prieš. Iš principo nesu prieš, esu už mišką, už jo išsaugojimą, už jo plėtimą, sodinimą, bet iš esmės man nepatinka, kai politikai kišasi ten, kur, manau, turėtų sprendimus priimti mokslininkai, miškininkai, kurie yra įgiję tam tikrų žinių ir žino, kaip miškas auga, kaip jis bręsta, kaip jis nyksta ir visa kita. Miškas mus maitina, mus šildo, rezistencijos metu mums padėjo gintis, bet mišką mes sodiname, jeigu sodiname, tam, kad kada nors jį iškirstume. Per pastaruosius 100 metų turbūt Lietuvos miškingumas padidėjo du kartus – dabar siekia apie 30 %. Jeigu kalbėtume apie I, II kategorijos miškus, kurie yra saugomos teritorijos ir ten tie kirtimai yra labai apriboti, tai miško auginimo tikslas yra ne tas, kad miškas augtų ir supūtų. Aš manau, kad kiekvieno šeimininko, taip pat ir valstybės yra tikslas, kad iš to turto turėtų naudą valstybė.
Jeigu kalbėtume apie saugomų teritorijų plėtimą, aš kategoriškai esu prieš. Tuo labiau kad maždaug vos ne ketvirtadalis mūsų Lietuvos teritorijos yra vienokios ar kitokios saugomos teritorijos, draustiniai, rezervatai, kurių statusas apriboja mūsų žmonių ūkinę veiklą, jų galimybę naudotis savo teisėtai turimu turtu. Taigi palikime spręsti šituos klausimus specialistams, mokslininkams, o mes, politikai, nesikiškime į tai. Aš kviečiu nepalaikyti. Galbūt būsiu vienintelis, kuris kalba prieš, bet mano tokia nuomonė. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už kalba K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiamas Jonai, aš manau, kad turime derinti visus interesus tiek miško, pavadinkime, kurį naudojame ūkiniams tikslams, tiek miško, kurį mes norime saugoti ir puoselėti kitiems tikslams. Aš manau, tikrai šitas projektas yra subalansuotas ir atsargus, nenueinantis nė į vieną pusę kažkaip drastiškai, nes tikrai čia reikia ieškoti tokio kompromiso ir suprasti interesus tiek saugomų teritorijų plėtros, tiek verslo, kuris kuria pridėtinę vertę ir kuris gyvena, remiasi būtent mišku. Iš tiesų labiausiai kalbame tiktai apie B kategorijos miškus. Lieka Lietuvoje tikrai, kaip Tomas rodė, daug ūkinių miškų ir nereikia šiuo atveju bijoti pradėti šito projekto. Man atrodo, svarbu suprasti, kad keičiasi šiek tiek ir visuomenės požiūris, ir norai, ir lūkesčiai dėl to, kaip mes tvarkomės miškus. Vėlgi čia ekspertai žiūri, ką pasakys politikai, žiūri, kokius politikai teiks siūlymus. Manau, kad jie ras, atsižvelgdami į tuos mūsų priimtus pokyčius, tam tikrus subalansuotus sprendimus dėl Lietuvos ateities.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, taigi iš karto ir balsuojame. Kas už tai, kad pritartume po pateikimo Miškų įstatymo 3 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3547? Balsuojame.
Užsiregistravo 86, balsavo 86: už – 67, prieš – 2, susilaikė 17. Po pateikimo projektui pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 4 dieną. Galima pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. (Balsai salėje) Dar yra siūlymas. Per šoninį mikrofoną A. Gedvilienė. Prašom.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Norime paprašyti Vyriausybės išvados dėl Miškų įstatymo projekto.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu dėl Vyriausybės išvados? Ačiū, pritarta. Prašome Vyriausybės išvados.
15.41 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 35 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3573 (pateikimas)
Kitas – Viešųjų pirkimų įstatymo 35 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3573. Pranešėja – D. Asanavičiūtė. Pateikimo stadija. Prašom.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamosios ir gerbiamieji, aš norėčiau jums pristatyti Viešųjų pirkimų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Šiek tiek pačios priešistorės. 2022 m. gegužės 9 d. Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje konstatavo, kad Rusijos Federacija yra terorizmą remianti ir jį vykdanti valstybė. Taigi, asmenys ar įmonės, remiančios Rusijos Federaciją, kartu remia ir teroristinę valstybę. 2023 metų birželio mėnesį kolega V. Semeška su keliais iš mūsų pateikė kreipimąsi į didžiuosius prekybos tinklus dėl bendrovių, eksportuojančių į Rusijos Federaciją, gaminių žymėjimo prekybos vietoje. Taip skatinama žymėti produkciją tų įmonių, kurios savo produkciją į Rusiją eksportuoja ne per trečiuosius ar antruosius asmenis, bet tiesiogiai, taip skatinant mūsų visuomenės sąmoningumą. Iš tikrųjų aš raginčiau galbūt daugiau Seimo narių prisidėti prie tokio kreipimosi į prekybos tinklus ir atkreipti jų dėmesį.
Taigi, dabar, šių metų sausio mėnesį, iniciatyvinė grupė „Stop prekybai rusijoje“ paskelbė apie Vičiūnų įmonę, su Vičiūnų įmonių grupe susijusios įmonės UAB „Autovici“ laimimus viešuosius pirkimus – nuo karo pradžios ši suma siekia 12 mln. eurų. Yra dar kelios įmonės, kurios, kiek žinoma, turi įmonių Rusijoje ar Baltarusijoje arba tiesiogiai vykdo eksportą į šias minėtas valstybes.
Taip pat neseniai paskelbta Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaita. Jau dabar aiškiai įvardijama, kad Kremliaus režimas griežtai kontroliuoja užsienio investuotojų, net dirbančių strategiškai nesvarbiuose sektoriuose, veiklą Rusijoje. Rusijoje dirbančių įmonių veikla turi atitikti Kremliaus režimo interesus, jos taip pat įpareigotos remti Kremliaus vykdomą politiką. Veiklą Rusijoje tęsiančios įmonės savo indėliu į Rusijos ekonomiką remia Kremliaus režimą ir padeda jam užsitikrinti karo reikmėms būtinas pajamas. Kai kuriais atvejais jos palaiko ryšius su Rusijos politinės valdžios atstovais ir yra pasitelkiamos Rusijos užsienio prekybos politikai įgyvendinti. Vienas iš nesenų pavyzdžių tikrai buvo viešojoje erdvėje. Taigi dėl šitų įvykių sekos kartu su iniciatyva „Stop prekybai rusijoje“ ir gimė įstatymo projektas, kuris įpareigotų Vyriausybę numatyti sąrašą įmonių, kurios remia Rusiją ir remia Rusijos režimą. Tokiu būdu būtų apribotos jų galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Kodėl toks sąrašas? Na, imtas pavyzdys iš Ukrainos nacionalinės korupcijos prevencijos agentūros, kuri sudariusi tokį Ukrainos karo rėmėjų sąrašą. Ji numatė tokius kriterijus: užsienietiškos, nerusiškos kilmės fizinis ar juridinis asmuo daro didelį tarptautinio masto verslą, jis veikia skirtingose jurisdikcijose, netiesiogiai remia ir prisideda prie Rusijos karinių pajėgų, tai yra mokėdamas mokesčius (jau matome ir Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, kad tai yra ir tiesioginis prisidėjimas prie Rusijos karo veiksmų), taip pat nedaro jokių pareiškimų apie norą išeiti iš Rusijos rinkos arba bando pateisinti sprendimą likti Rusijoje, taip pat pastebimas dalyvavimo Rusijos rinkoje didėjimas nuo viso masto karinės invazijos pradžios, didėjančios pajamos ir pelnas.
Taigi kodėl Vyriausybė įgaliota? Nes Vyriausybė formuoja viešųjų pirkimų politiką ir dėl to, na, įmonės, ministerijos, įmonės ir įstaigos, dalyvaujančios viešuosiuose pirkimuose, turėtų vadovautis numatytais Vyriausybės kriterijais. Ar yra, sakykime, būtina numatyti Vyriausybei tokį sąrašą, aišku, galime diskutuoti tam pasitelkdami komitetus ir diskusijas komitetuose ir parlamente apie tai, kad Vyriausybė nustatytų kriterijus. Tuomet, vadovaudamosi tais kriterijais, įstaigos, įmonės ir ministerijos, rengdamos viešųjų pirkimų savo specifinius kriterijus, į juos būtinai atsižvelgtų.
Taigi toks trumpas, gerbiami kolegos, pristatymas ir lauksiu klausimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti aštuoni Seimo nariai. Pirmoji klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų, gerbiama kolege, įstatymui pritariu, viskas, kaip sakoma, net pati pasirašiau. Bet aš manyčiau, įstatyme vis tiek turėtų būti apibrėžti kriterijai, kokiais kriterijais. Tai yra vienas dalykas. Ir kas vykdys tą kontrolę? Mes žinome, kad labai dažnai susietos įmonės būna perregistruotos, atsiranda kiti fiziniai asmenys. Kas tas sąsajas, būtent kas vykdys kontrolę, tas sąrašas nuolat kis, kas vykdys kontrolę? Ačiū.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Iš tikrųjų kriterijai yra įvardinti. Fizinis ar juridinis asmuo netiesiogiai prisideda prie Rusijos karinių pajėgumų, veikdamas Rusijos ir (arba) Baltarusijos teritorijoje, mokėdamas mokesčius, prisidėdamas prie propagandos ar mobilizacijos kampanijų. Šiokie tokie kriterijai vis tiek aiškūs, kryptis yra. Dabar kitus išsamius kriterijus Ukrainos korupcijos prevencijos agentūros pavyzdžiu aš jums įvardinau, tai būtų Vyriausybės sprendimu.
Dėl tų, kaip jūs sakote, slepiamų sąsajų. Vis dėlto mes Lietuvoje turime kelias platformas, kur yra aiškus sąsajų pagal asmenį, pagal įmonę, netgi pagal adresą, kontaktus žemėlapis, sąsajų žemėlapis, todėl nėra labai sudėtinga rasti sąsajas, ypač per artimus asmenis. Todėl tie įrankiai yra. Galima įvesti įmonių, norinčių dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, deklaraciją dėl jų nedalyvavimo Rusijos rinkoje ir tuomet įstaiga, vykdanti viešuosius pirkimus, galėtų pagal tą deklaraciją, pasitelkusi mūsų tarnybas, patikrinti asmenį, juridinį ar fizinį vienetą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia M. Matijošaitis.
M. MATIJOŠAITIS (LF). Gerbiama kolege, aš tiesiai prieš jus. Štai čia. Labai ačiū už pristatymą įstatymo, kurį teikiame kartu, nes kilnus tikslas. Tiems, kas dirba su užsienio ar europine politika, yra daugiau negu akivaizdu, kad gėda, ypač matant tam tikras draugiškas šalis mums, tokias kaip Centro Azijos Kazachstanas arba Pietų Kaukazo šalys, arba Jungtiniai Arabų Emyratai, Turkija, NATO (…) netgi irgi, matome daug tiesioginio, netiesioginio karo rėmimo sankcijų apėjimo. Visų pirma reikėtų išsivalyti savo kiemą ir šis įstatymas turi tokį tikslą. Tačiau jeigu įsiklausytume į teisininkų kritiką, yra tam tikrų aspektų, kurie sunkiai įgyvendinami. Todėl analogišką projektą, šiek tiek kitokio dizaino, pateiks, bet jau įregistravo, kolegė I. Pakarklytė, suderinusi su Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Mano klausimas: gal galėtume sujungti jėgas ir padaryti tikrai veikiantį? Ką jūs apie tai galvojate?
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Aš manau, kad mūsų visų bendras tikslas. Mes turime… Jeigu negalime daryti įtakos ir įstatymais apriboti tam tikrų įmonių nesankcionuotų prekių prekybos mūsų prekybos tinkluose, kaip aš minėjau, ir buvo gerbiamo V. Semeškos tam skirtas kreipimasis, tai vis dėlto viešuosius pirkimus ir strategiškai svarbius mūsų valstybei sektorius mes galime reguliuoti. Ir tą, manyčiau, turime padaryti kaip minimum.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiama Dalia, tikrai džiugu, kad mūsų tiek dauguma, tiek opozicinės frakcijos – visi kartu teikiame šį projektą. Šiandien taip pat dar vienas naujas projektas Laisvės frakcijos atstovės, kur galima sujungus jėgas tikrai surasti geriausius sprendimus.
Mano klausimas yra toks. Lietuvos bendrovės realiai prekiauja su valstybe, Seimo pripažinta teroristine valstybe. Ir mes dar gana švelnų įstatymo projektą teikiame, kad jos negalės dalyvauti tik viešuosiuose pirkimuose. Jūsų manymu, ar tai nėra per švelnu? Kaip apskritai Lietuvoje gali vykdyti veiklą tokios bendrovės, kurios daro verslą su teroristine valstybe ir finansuoja agresorę prieš laisvą ir suverenią valstybę? Ar tokios bendrovės apskritai neturėtų Lietuvoje būti likviduojamos, arba tegul pačios automatiškai persikelia į tą valstybę, su kuria vykdo verslą ir tuo remia brutalias žudynes Ukrainoje? Ačiū.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ačiū už jūsų tokį griežtą pasisakymą. Vis dėlto mes esame laisvosios rinkos valstybė ir sankcijų paketas yra taip pat labai aiškiai nurodantis prekes ar paslaugas, kurios negali būti teikiamos dėl Rusijos karo Ukrainoje. Dėl to mes turime, aš visų pirma galvoju, ugdyti mūsų visuomenės atsparumą, sąmoningumą ir tam tikrų faktų žinojimą. Tai vis dėlto ne tik įstatymo numatytomis priemonėmis gali būti vykdoma, bet ir mūsų kiekvieno – kaip piliečio, kaip sąmoningo žmogaus.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Išties palaikau iniciatyvinę grupę „Stop prekybai rusijoje“ ir apskritai šią idėją ir šį projektą. Mano klausimas yra apie tą įgyvendinimo dalį, nes, man atrodo, mes tikrai sutariame dėl to bendro intereso, kad tokios įmonės neturėtų laimėti Lietuvoje viešųjų pirkimų. Tai dabar dėl to Rusijos karo rėmėjų sąrašo, nes čia turbūt vienas iš iššūkių yra laikas. Kaip įsivaizduojate, gal kalbėjotės su institucijomis, kiek užtruktų parengti Vyriausybei tokį sąrašą? Ir dėl jo baigtinumo – ar jis būtų pildomas kas tam tikrą sutartą laikotarpį? Galbūt konsultavotės ir domėjotės, kaip praktiškai būtų įgyvendinama ši nuostata? Ačiū.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Apskritai mes turime nuspręsti ir sutarti, kad Vyriausybės formuojamoje viešųjų pirkimų politikoje šie kriterijai atsirastų, taip? Tai prekyba arba tiesioginis eksportas, arba turėjimas įmonių Rusijoje ir (arba) Baltarusijoje. Kaip tai įgyvendinti? Ar sudaryti sąrašą, kaip yra Ukraina sudariusi, sąrašą su kriterijais, kuriuos aš aiškiai įvardijau, tų kriterijų nėra daug, bet jie yra gana aiškūs ir išsamūs, ar sudaryti tiesiog politikos gaires, kurių pagrindu valstybinės institucijos turėtų numatyti savo viešuosius pirkimus ir viešųjų pirkimų sąlygas. Kaip poniai Laimai minėjau, deklaravimą ir tuomet tikrinimą.
Vėlgi čia yra sutarimo reikalas ir įgyvendinimo reikalas. Mes turėsime ir diskusiją komitete, manau, ir apskritai Seimo salėje. Bet kas yra svarbu, kad mes vis dėlto jau dvejus metus delsiame su tam tikromis įstatyminėmis iniciatyvomis dėl tų faktorių ribojimo. Šiandieną tiek aš teikiu, tiek jūs teikiate įstatymų projektus, jie šiek tiek skirtingi, bet iš principo kalbama apie tą patį. Vis dėlto Vyriausybės, kaip viešųjų pirkimų politikos formuotojos, indėlis turi būti ir nustatyti kriterijai turi būti. Kuo mes greičiau baigsime visą šią procedūrą Seime, tuo mes greičiau turėsime tuos kriterijus ir tuo greičiau bus galima vykdant viešuosius pirkimus įrašyti tuos kriterijus į savo sąrašą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš labai remiu jūsų idėją, bet problemų, matyt, bus. Ne taip lengva bus realizuoti, sudaryti sąrašą, kuris būtų baigtinis. Todėl noriu paklausti taip: gal reikėtų tą idėją išplėsti ir padaryti taip, kadangi tas sąrašas kažkoks bus sudarytas, į įstatymo projektą įrašyti taip, kad tie, kas dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, turėtų deklaruoti, kad jie neturi tokių kontaktų ir nedirba toje valstybėje agresorėje. O jeigu paaiškėtų, kad jie vis dėlto melavo, kad kas nors įvyktų. Gal dar ir tokių sankcijų reikėtų? Kaip manote?
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Tai aš jau minėjau du kartus. Bet čia vis dėlto, mano manymu, yra poįstatyminių teisės aktų dalykas – ne paties įstatymo. Įstatymas numato kryptį ir gaires, o jau poįstatyminiuose tai turėtų atsidurti deklaracijos forma ar kita forma.
Taip, aš sutinku, kad tai palengvintų ir patį įgyvendinimą, ir pačias procedūras, tai yra netikrinti visų ir surašyti išsamų sąrašą, bet turėti tam tikras deklaracijas, kurių pagrindu būtų tikrinamos įmonės ir verslo subjektai.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Faktiškai… J. Urbanavičiaus nematau. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, artėja rinkimai. Aš suprantu konservatorių pozicijas, prarastas Kaune. Gal jūs galėtumėte patvirtinti arba paneigti, ar čia skirta ne vienai „Vičiūnų“ įmonei, valdomai Kauno mero šeimos, visa šita pozicija. Galbūt atsakytumėte, ar Lietuva gauna pinigų iš Rusijos už dujų tranzitą į Kaliningradą per Lietuvos teritoriją, ir jeigu gauna pinigų, tai kur tuos pinigus padedame?
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Nemanau, kad dėl rinkimų viskas turi sustoti ir tiktai vykti rinkimų kampanijos. Mes turime įsipareigojimą mūsų valstybei dėl valstybės apsaugos ir tą įsipareigojimą vykdome. Jeigu kalbame apie kitas įmones, tai siūlau paklausyti šios dienos spaudos konferencijos 13 valandą. Dėl prekybos Rusijoje įvardijo ir kitas įmones, kurios galimai nenutraukia savo ryšių su Rusijos Federacija arba Baltarusija.
Dėl dujų aš nesu kompetentinga jums atsakyti, manau, čia ne man skirtas klausimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege, jūsų paklausė visi norintys klausti. Dėl balsavimo motyvų A. Vyšniauskas – už.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, manau, kad šį įstatymą priimsime tikrai didele balsų persvara, nes visi suprantame, kad nei Lietuvos verslo turi būti Rusijoje, nei Rusijos verslo – Lietuvoje. Tiesiog atėjo laikas pagaliau nutraukti visus šituos ryšius, nes bet koks verslas, Lietuvos verslas Rusijoje, yra rizika pirmiausia tam verslui, nes gali būti šantažuojamas, gali būti daroma įtaka, gali Rusijos tarnybos siekti per verslą daryti įtaką Lietuvoje, atitinkamai ir rizika tam verslui yra didžiulė. Dėl to šitas įstatymas kartu su kitais įstatymais, manau, yra priemonė mažinti Lietuvos verslo priklausomybę nuo Rusijos, dar labiau instituciškai paskatinti nutraukti visus ryšius, nors tokių įmonių tikrai jau nedaug, tie atvejai yra labai labai girdimi. Labai kviečiu palaikyti, atėjo laikas užbaigti su rusišku verslu visomis prasmėmis, ir šitas įstatymas padės tą padaryti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų V. Ąžuolas – prieš.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų, žiūriu aš tokius įstatymus ir kaip man patinka veidmainiai. Tas pats A. Vyšniauskas geria kolą apsiputojęs, tą, kuria prekiauja Rusijoje, ir jokio protesto nematau, su vėliavomis nelakstote, neprotestuojate, bet jeigu krabą lietuvišką parduosime, tai jau yra baisu. Veidmainiaukite toliau. Šaunuoliai! Varykite! Dabar visi jūs čia apsimetate kvaileliais, durneliais, kad čia neperkate produkcijos. Gerai, kas Lietuvoje neprekiauja, per aplinkui visa produkcija važiuoja ir į vieną pusę, ir į kitą: per Latviją, per Lenkiją, per kur tik norite vienokiais pavadinimais, kitokiais.
Tas įstatymas yra skirtas – Vyriausybė sudarys sąrašą, ką išrūkyti iš pirkimų, o ką palikti. Kurie šlovina konservatorius, tuos palikti sąraše, kurie nešlovina, tuos išbraukti. Varykite toliau, apgaudinėkite tautą toliau. Tik jokiu būdu kolos negerkite, nes ja Rusijoje prekiauja. Laikykitės vertybinės politikos! Varykite toliau tas nesąmones.
PIRMININKAS. Matau, per šoninį mikrofoną repliką nori pasakyti A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš tiktai turiu dvi pastabas. Pirma pastaba kolegai: parodykite man lietuvišką krabą. Nuoširdžiai prašau, parodykite man lietuvišką krabą, nes tai, apie ką jūs kalbate, nieko bendro su krabu neturintis produktas.
Kitas dalykas. Man atrodo, kad kolega labai susijaudinęs. Aš labai tikiuosi, kad jūsų kai kurių artimų politinių bendražygių verslai Rusijoje jau seniai uždaryti. Labai labai to tikiuosi. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, prieš balsavimą aš dar noriu paklausti K. Masiulio, ar jis dar norės? Ne, nenorės. Ačiū. Replikos nenori.
Kolegos, dėl balsavimo motyvų nuomonės išsakytos.
Balsuojame dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 35 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3573 po pateikimo.
Užsiregistravo 78, balsavo 77: už – 72, prieš – 2, susilaikė 3. Po pateikimo projektui pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 30 dieną. Galime pritarti dėl komiteto ir svarstymo laiko? Ačiū, pritarta.
Replika po balsavimo – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš suklydau dėl T. Tomilino pristatyto projekto. Paspaudžiau mygtuką „prieš“, nors norėjau balsuoti už, tai prašau įskaityti balsą už.
PIRMININKAS. Dėl protokolo: K. Masiulio balsavimas kitoks, negu buvo faktiškai padarytas.
Ir V. Semeška – replika.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, norėjau padėkoti tiek daugumos, tiek mažumos Seimo nariams. Tai yra tikrai istorinis momentas – šiame Seime mes ne tik kalbame, ne tik priimame rezoliucijas, tačiau jau inicijavome įstatymo projektą, kuriuo toms bendrovėms, kurios remia terorizmą, gyvena iš kruvinų pinigų, bus numatytos tam tikros sankcijos, bent jau bus užkirstas kelias prieiti prie valstybės viešųjų finansų, tai yra prie viešųjų pirkimų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir J. Jarutis – replika po balsavimo.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Istorinis ar neistorinis momentas, čia sunku pasakyti, bet įdomu, ar ne istorinis momentas, kad gerbiamas kolega J. Razma balsavo prieš šitą sprendimą? Gal paaiškintų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. I. Pakarklytė nenori? Ne. Ačiū.
Gerbiami kolegos, visi klausimai, numatyti darbotvarkėje, buvo apsvarstyti. (Balsai salėje) Ai, atsiprašau, pagrindinės darbotvarkės klausimai apsvarstyti.
16.04 val.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3647 (pateikimas)
Dabar 3 rezervinis klausimas – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3647. Pateikimo stadija. Pranešėja – I. Pakarklytė. Prašau.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, posėdžio pirmininke, kad leidote dar pristatyti. Suprantu, kad visi jau norite namo, tai daug laiko neužimsiu. Teikiu Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Jo tikslas iš principo yra uždrausti dalyvauti ir laimėti viešuosius pirkimus įmonėms, kurios iki šiol vykdo veiklą Rusijoje. Tokių įmonių tikrai dar yra nemažai. Aišku, dalis jų yra jau likviduojamos. Tikrai nuo 2022 m. vasario 24 d. jų mažėjo, bet bent jau lietuviško kapitalo įmonių apie 140 Juridinių asmenų registre galėtų būti. Aišku, nepatenka akcinių bendrovių savininkai, tų įmonių galėtų būti ir daugiau. Kaip ir sakiau, dalis šių įmonių yra restruktūrizuojamos, dalis likviduojamos, tačiau kita dalis vykdo veiklą aktyviai ir gauna pelnus. Situacija tikrai yra nepateisinama, kai tokios įmonės tebegali dalyvauti Lietuvoje organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose ir juos netgi laimėti.
Dabar kokį aš mechanizmą savo projektu siūlau? Siūlau papildyti jau dabar egzistuojantį mechanizmą. Šiuo metu mes turime tokią (sudėtingas pavadinimas, bet pasakysiu jį visą) Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją. Ji ir dabar jau vertina viešųjų pirkimų atitiktį nacionaliniam saugumui. Tą komisiją sudaro įvairios institucijos: rodos, aštuonios ministerijos, taip pat VSD, STT, Generalinė prokuratūra, Lietuvos policija, žodžiu, visos esminės institucijos. Šiuo metu tarp jų vertinimo kriterijaus nėra to kriterijaus, kad tiekėjas ar su juo susiję asmenys negali vykdyti veiklos Rusijoje ar Baltarusijoje. Šiuo atveju tai yra esminis kriterijus. Mano siūlomas mechanizmas yra pakankamai greitai veikiantis, nes nereikia ko nors naujo kurti, o mes turime jau tą veikiančią komisiją, kuri ir vertintų pagal tą papildomą kriterijų. Naujų kontrolės mechanizmų nereikėtų sukurti, todėl aš ir įsigaliojimo datą siūlau jau nuo šios vasaros, nes įgyvendinimas yra gana nesudėtingas. Rengdama šį projektą konsultavausi su institucijomis, kurios būtų atsakingos už įgyvendinimą, nes, mano nuomone, mes turėjome tai įgyvendinti jau vakar, užvakar ir tikrai seniai. Dažniausias klausimas, kurį ir išgirstu iš žmonių: o tai kaip mes galime dar neturėti tokio įstatymo?
Manau, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra visų mūsų reikalas. Todėl dėkoju kolegoms, kurie aktyviai pasirašė projektą, ir iš daugumos, ir iš opozicijos, rodos, iš visų frakcijų yra pasirašyta. Lauksiu jūsų klausimų ir kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamą Ievą norėčiau užklausti tokio praktinio klausimo. Ar patektų į šituos ribojimus ir tarptautinės kompanijos, kurios gali turėti labai specifines veiklas arba gali turėti kompetencijas kokias nors labai ypatingas? Ar nepasidarys taip, kad mes tada lietuviškoms firmoms neleisime dalyvauti, bet tokioms firmoms, kurios vykdo veiklą Rusijoje, o tai gali būti ir kokios nors siauros specializacijos firmos, atversime vartus? Kaip spręstumėte šitą klausimą?
I. PAKARKLYTĖ (LF). Kaip aš ir minėjau, tas egzistuojantis mechanizmas yra tikrai ne pirmus metus, turbūt jau nuo užpraeitos Vyriausybės veikia būtent šita Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija. Turbūt reiktų kokį trumpinį sugalvoti, nes labai ilgas pavadinimas. Jie jau tai vertino, tai lygiai taip pat ir tarptautines įmones. Dar gal ką norėčiau pabrėžti, kad tai galiotų visiems visų sričių pirkimams, galėtų juos vertinti komisija. Tai nebūtų tiktai nacionalinio saugumo sritis arba galbūt kritinės infrastruktūros sritis, kas ir taip pagal Viešųjų pirkimų įstatymą yra privaloma jau, kad, na, ši komisija įvertintų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, jūs minėjote, kad domėjotės, kaip panašius teisės aktus taiko kitos valstybės. Kariaujanti Ukraina, na, mes šiuokart tapatinamės su kariaujančia Ukraina, bent jau tokia valdančiųjų pozicija yra visur, kur tik galima tapatintis, tačiau ką jūs dabar teikiate, Ukrainoje, mano žiniomis, nėra taikoma visa apimtimi. Kokios dar valstybės, mūsų kaimynės, Europos Sąjungos valstybės taiko tokį patį reglamentavimą, kurį jūs dabar teikiate?
I. PAKARKLYTĖ (LF). Turbūt jūs, kolega, šiek tiek neatidžiai klausėtės ir supainiojote pristatymus, nes aš sakiau, kad konsultavausi su mūsų institucijomis, o ne su užsienio šalių institucijomis. Bet net neabejoju, kad mūsų kaimyninės šalys taip pat turi analogiškas komisijas, sudarytas iš įvairių valstybės institucijų, ministerijų, saugumo tarnybų, kurios vertina atitiktį nacionaliniam saugumui.
PIRMININKAS. Ačiū, jūsų paklausė visi, norėję paklausti. Dėl balsavimo motyvų už – V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš esmės tikslas yra panašus kaip ir prieš tai pateikto ir mūsų teigiamai balsuoto įstatymo projekto. Todėl manyčiau, kad teikiančiosios šalys ir pasirašiusieji tiek po vienu įstatymo projektu, tiek ir po kitu, kadangi galima rasti tų pačių pasirašiusių Seimo narių… Geriausias sprendimas būtų pritarti jiems abiem, tai yra ir šiam įstatymo projektui, ir Ekonomikos komitete po įvairių klausymų, ir nedelsiant per ilgai rasti kompromisinius sprendimus ir subalansuotą sprendimą tokį, kad nepadarytume žalos mūsų valstybei ir kiek galima labiau sumažintume pajamas tų bendrovių, kurios prekiauja, vykdo veiklą su teroristine valstybe. Kviečiu pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš nėra norinčių kalbėti. Balsuojame dėl Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3647. Pateikimo stadija.
Užsiregistravo 65, balsavo 65: už – 65, prieš ir susilaikiusių nėra. Projektui pritarta po pateikimo.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomų nesiūloma. Siūloma svarstyti gegužės 30 dieną. (Balsas salėje)
Pasiūlytas tik vienas komitetas. Jei turite siūlymų, prašom. Per centrinį mikrofoną A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Kadangi dėl prieš tai buvusio projekto kaip pagrindinis buvo pasirinktas Ekonomikos komitetas, manau, prasminga būtų tą patį komitetą parinkti, kad būtų galima iš abiejų siūlomų įstatymų projektų pateikti vieną subalansuotą. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūs siūlote Ekonomikos komitetą? Kadangi čia yra Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo projektas, tai kaip pagrindinis siūlomas NSGK. Gal kaip papildomą Ekonomikos komitetą? Galima bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Kaip pagrindinis – NSGK, kaip papildomas – Ekonomikos komitetas. Projektas turėtų būti svarstomas gegužės 30 dieną. Ačiū, sutarta bendru sutarimu.
Tai jau tikrai paskutinis šios dienos projektas. (Balsai salėje) Dar norite registruotis? Registruojamės.
Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Skelbiu, kad balandžio 16 dienos popietinis posėdis baigėsi. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.