Lietuvos banko
metinės finansinės 
ataskaitos

Lietuvos banko
metinės finansinės 
ataskaitos

Lietuvos banko
metinės finansinės 
ataskaitos

Lietuvos banko
metinės finansinės 
ataskaitos
RINKINYS 
2022

2 
LIETUVOS BANKO METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS
ISSN 1648-9756 (online)




























































© Lietuvos bankas, 2023
Gedimino pr. 6, LT-01103 Vilnius 
www.lb.lt


© Lietuvos bankas, 2021
Gedimino pr. 6, LT-01103 Vilnius 
www.lb.lt

LIETUVOS BANKO METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS
3 

TURINYS

NEPRIKLAUSOMO AUDOTORIAUS IŠVADA LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI ...... 4
LIETUVOS BANKO BALANSAS ......................................................................... 6
LIETUVOS BANKO PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITA ......................................... 8
1. METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ SUDARYMO PAGRINDAI IR PATEIKIMAS .... 9
AIŠKINAMASIS RAŠTAS ................................................................................. 9
2. APSKAITOS POLITIKA ................................................................................ 9
3. FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS ............................................................. 15
4. SU DALYVAVIMU EUROSISTEMOJE SUSIJUSIŲ OPERACIJŲ FINANSINĖS
APSKAITOS PRINCIPAI ................................................................................. 16
5. ĮVYKIAI PO BALANSO DATOS. HRVATSKA NARODNA BANKA PRISIJUNGĖ PRIE
EUROSISTEMOS .......................................................................................... 22
6. PASTABOS DĖL BALANSO ......................................................................... 22
7. PASTABOS DĖL PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITOS .................................... 33
8. KITOS PASTABOS .................................................................................... 37

`


NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA


Lietuvos Respublikos Seimui:

Nuomonė

Mes atlikome Lietuvos banko (toliau – Bankas) metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kurį sudaro 2022 m.
gruodžio 31 d. balansas ir tą dieną pasibaigusių metų pelno (nuostolio) ataskaita bei aiškinamasis raštas,
įskaitant svarbių apskaitos metodų santrauką, auditą.

Mūsų nuomone, pridėtas finansinių ataskaitų rinkinys visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia Banko
2022 m. gruodžio 31 d. finansinę padėtį ir tą dieną pasibaigusių metų finansinius veiklos rezultatus pagal
Europos Centrinio Banko (ECB) valdančios tarybos patvirtintas ECB gaires (ES) 2016/2249 dėl Europos
centrinių bankų sistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės teisinio pagrindo (ECB/2016/34), su
pakeitimais, Lietuvos banko įstatymą bei Lietuvos banko valdybos patvirtintą Lietuvos banko apskaitos
politiką.

Pagrindas nuomonei pareikšti 

Auditą atlikome pagal tarptautinius audito standartus (TAS). Mūsų atsakomybė pagal šiuos standartus
išsamiai apibūdinta šios išvados skyriuje „Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų rinkinio auditą“.
Mes esame nepriklausomi nuo  Banko  pagal Tarptautinių buhalterių etikos standartų valdybos išleistą
Buhalterių profesionalų etikos kodeksą (toliau –  TBESV kodeksas) ir Lietuvos Respublikos finansinių
ataskaitų audito įstatymo reikalavimus, susijusius su auditu Lietuvos Respublikoje. Mes taip pat laikomės
kitų etikos reikalavimų, susijusių su Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymu ir TBESV
kodeksu.

Mes tikime, kad mūsų surinkti audito įrodymai yra pakankami ir tinkami mūsų nuomonei pagrįsti.

Kiti dalykai

Banko  finansinių  ataskaitų rinkinys  už metus, pasibaigusius 2021  m. gruodžio 31 d. auditavo kitas
auditorius, kuris 2022 m. kovo 31 d. pareiškė nemodifikuotą nuomonę apie šį finansinių ataskaitų rinkinį.

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansinių ataskaitų rinkinį
Vadovybė yra atsakinga už finansinių ataskaitų rinkinio parengimą ir teisingą pateikimą pagal Europos
Centrinio Banko (ECB) valdančios tarybos patvirtintas ECB gaires (ES) 20216/2249 dėl Europos centrinių
bankų sistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės teisinio pagrindo (ECB/20216/34), su pakeitimais,
Lietuvos banko įstatymą bei Lietuvos banko valdybos patvirtintą Lietuvos banko apskaitos politiką, ir tokią
vidaus kontrolę, kokia, vadovybės nuomone, yra būtina finansinių ataskaitų rinkiniui parengti be reikšmingų
iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos. 
Rengdama finansinių ataskaitų rinkinį, vadovybė privalo įvertinti Banko gebėjimą tęsti veiklą ir atskleisti
(jei būtina) dalykus, susijusius su veiklos tęstinumu ir veiklos tęstinumo apskaitos principo taikymu,
išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti  Banką  ar nutraukti veiklą arba neturi kitų realių
alternatyvų, tik taip pasielgti.
Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Banko finansinių ataskaitų rinkinio rengimo procesą.
Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų rinkinio auditą

Mūsų tikslas yra gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinių ataskaitų rinkinys kaip visuma nėra
reikšmingai iškraipytas  dėl apgaulės ar klaidos, ir išleisti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų
nuomonė. Pakankamas užtikrinimas –  tai aukšto lygio užtikrinimas, o ne garantija, kad reikšmingą
iškraipymą, jeigu jis yra, visada galima nustatyti per auditą, kuris atliekamas pagal TAS. Iškraipymai, kurie
gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos, laikomi reikšmingais, jeigu galima pagrįstai numatyti, kad atskirai ar
kartu jie gali turėti didelės įtakos vartotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis finansinių
ataskaitų rinkiniu.

Atlikdami auditą pagal tarptautinius audito standartus, viso audito metu priimame  profesinius
sprendimus ir laikomės profesinio skepticizmo principo. Mes taip pat:
•  Nustatome ir įvertiname finansinių ataskaitų rinkinio reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės arba
klaidų riziką, suplanuojame  ir atliekame procedūras kaip atsaką į tokią riziką ir surenkame
pakankamų tinkamų audito įrodymų mūsų nuomonei pagrįsti. Reikšmingo iškraipymo dėl
apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidų neaptikimo rizika,
nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba
vidaus kontrolių nepaisymas.
•  Suprantame su auditu susijusias  vidaus kontroles, kad galėtume suplanuoti konkrečiomis
aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, o ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie  Banko
vidaus kontrolės veiksmingumą.
•  Įvertiname taikomų apskaitos metodų tinkamumą ir apskaitinių vertinimų bei susijusių vadov ybės
atskleidimų pagrįstumą.
•  Padarome išvadą dėl taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to, ar,
remiantis surinktais įrodymais, egzistuoja su įvykiais ar sąlygomis susijęs reikšmingas
neapibrėžtumas, dėl kurio gali kilti reikšmingų abejonių dėl Banko gebėjimo tęsti veiklą. Jeigu
padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėžtumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje
privalome atkreipti dėmesį į susijusius atskleidimus finansin ių ataskaitų rinkinyje arba, jeigu tokių
atskleidimų nepakanka, turime modifikuoti savo nuomonę.  Mūsų išvados pagrįstos audito
įrodymais, kuriuos surinkome iki auditoriaus išvados datos. Tačiau, būsimi įvykiai ar sąlygos gali
lemti, kad Bankas negalės toliau tęsti savo veiklos.
•  Įvertiname bendrą finansinių  ataskaitų  rinkinio  pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant
atskleidimus, ir tai, ar finansinių ataskaitų rinkinyje pateikti pagrindžiantys sandoriai ir įvykiai
taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją.

Mes, be visų kitų dalykų, informuojame už valdymą atsakingus asmenis apie audito apimtį ir atlikimo
laiką bei reikšmingus audito pastebėjimus, įskaitant svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos
nustatome audito metu.


Auditorius Romanas Skrebnevskis
Auditoriaus pažymėjimo Nr. 000471

UAB „ROSK Consulting“
Įmonės audito pažymėjimo Nr. 001514

Vilnius, Lietuva  
2023 m. kovo 31 d.




Elektroniniu auditoriaus parašu pasirašoma tik Nepriklausomo auditoriaus išvada.

6 
LIETUVOS BANKO METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS

(tūkst. Eur)


  Pastabos  2022 12 31  2021 12 31
TURTAS      
1. Auksas ir gautinas auksas  1  319 752  301 628
2. Pretenzijos ne euro zonos rezidentams užsienio
valiuta
  4 812 029  5 529 482
Iš TVF gautinos lėšos  2  852 186  851 182
Sąskaitos bankuose ir investicijos į vertybinius popierius, išorės
paskolos ir kitas išorės turtas
3  3 959 843  4 678 300
3. Pretenzijos euro zonos rezidentams užsienio valiuta  4  2 768  1 616
4. Pretenzijos ne euro zonos rezidentams eurais  5  92 405  19 695
5. Su pinigų politikos operacijomis susijęs skolinimas
euro zonos kredito įstaigoms eurais
6  1 628 810  1 628 810
Pagrindinės refinansavimo operacijos    –  –
Ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos    1 628 810  1 628 810
Koreguojamosios grįžtamosios operacijos    –  –
Struktūrinės grįžtamosios operacijos    –  –
Ribinio skolinimo galimybė    –  –
Kreditai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole    –  –
6. Kitos pretenzijos euro zonos kredito įstaigoms eurais  7  1 606  904
7. Euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais    13 350 617  13 295 289
Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai  8  12 985 330  12 992 282
Kiti vertybiniai popieriai  9  365 286  303 007
8. Valdžios sektoriaus skola eurais    –  –
9. Vidinės Eurosistemos pretenzijos    8 508 496  16 830 959
Dalyvavimas ECB  10  213 408  209 877
Pretenzijos, atitinkančios pervestas užsienio atsargas  11  233 496  233 496
Grynosios pretenzijos, susijusios su eurų banknotų paskirstymu
Eurosistemoje  12  1 040 765  1 544 825
Kitos Eurosistemos pretenzijos (grynosios)  13  7 020 828  14 842 762
10. Nebaigtų atsiskaitymų lėšos    –  60
11. Kitas turtas    627 821  533 294
Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas  14  39 359  36 127
Kitas finansinis turtas  15  456 534  412 877
Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai  16  40 186  21 513
Sukauptos pajamos ir būsimųjų laikotarpių išlaidos  17  90 656  61 513
Kitas įvairus turtas  18  1 086  1 264
VISAS TURTAS    29 344 303  38 141 736
LIETUVOS BANKO BALANSAS

LIETUVOS BANKO METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS
7 

(tūkst. Eur)


  Pastabos  2022 12 31  2021 12 31
ĮSIPAREIGOJIMAI      
1. Banknotai apyvartoje  19  8 371 076  8 223 855
2. Įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms, susiję
su pinigų politikos operacijomis, eurais  20  12 443 493  15 591 795
Einamosios sąskaitos (įskaitant privalomųjų atsargų sistemą)    1 091 337  15 591 795
Indėlių galimybė    11 352 156  –
Terminuotieji indėliai    –  –
Koreguojamosios grįžtamosios operacijos    –  –
Indėliai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole    –  –
3. Kiti įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms
eurais

9 900  –
4. Išleisti skolos sertifikatai    –  –
5. Įsipareigojimai kitiems euro zonos rezidentams eurais  21  4 546 049  8 997 229
Įsipareigojimai valdžios sektoriui    2 002 516  4 126 552
Kiti įsipareigojimai    2 543 532  4 870 677
6. Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais  22  1 331 286  2 519 591
7. Įsipareigojimai euro zonos rezidentams užsienio
valiuta
23  303 004  279 703
8. Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams užsienio
valiuta
24
–  14 461
9. TVF suteiktų specialiųjų skolinimosi teisių atitikmuo  2  701 568  692 713
10. Vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai    –  –
Grynieji įsipareigojimai, susiję su eurų banknotų paskirstymu
Eurosistemoje

–  –
Kiti Eurosistemos įsipareigojimai (grynieji)  13  –  –
11. Nebaigtų atsiskaitymų lėšos    8 100  2
12. Kiti įsipareigojimai    301 564  304 653
Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai  16  9 310  36 385
Sukauptos išlaidos ir būsimųjų laikotarpių pajamos  25  29 270  13 955
Kiti įvairūs įsipareigojimai  26  262 985  254 313
13. Atidėjiniai  27  297 778  461 846
14. Perkainojimo sąskaitos  28  507 144  512 164
15. Kapitalas   29  523 343  505 736
 Įstatinis kapitalas    60 000  60 000
 Atsargos kapitalas    463 343  445 736
16. Pelnas  40  –  37 989
VISI ĮSIPAREIGOJIMAI    29 344 303  38 141 736
LIETUVOS BANKO BALANSAS

8
LIETUVOS BANKO METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS
(tūkst. Eur)
Lietuvos banko 2022 m. finansinių ataskaitų rinkinys patvirtintas Lietuvos banko valdybos  2023 m. kovo 28 d.
nutarimu Nr. 03-65. 
Valdybos pirmininkas  Gediminas Šimkus
(pasirašyta el. parašu)
Korporatyvinių paslaugų
departamento direktorė   Jurgita Šaučiūnienė
(pasirašyta el. parašu)
Pastabos  2022 m.  2021 m.
 Palūkanų pajamos  244 350  193 522
 Palūkanų išlaidos  (55 985)  (20 391)
1. Grynosios palūkanų pajamos 30  188 365  173 131
 Grynosios realizuotosios pajamos (išlaidos) iš finansinių
operacijų
 (73 656)  106 585
 Finansinių straipsnių vertės sumažėjimas  (185 330)  (21 929)
 Pervedimai į atidėjinius rizikoms  163 989  (111 000)
2. Grynasis finansinių operacijų, vertės sumažėjimo ir
atidėjinių rizikoms rezultatas 31  (94 997)  (26 345)
 Komisinių ir kitų atlygių pajamos  15 237  11 802
 Komisinių ir kitų atlygių išlaidos  (3 819)  (3 231)
3. Grynosios komisinių ir kitų atlygių pajamos 32  11 418  8 571
4. Pajamos iš nuosavybės finansinių priemonių 33  12 602  11 286
5.Grynasis pinigų politikos pajamų paskirstymo
rezultatas
34  (69 953)  (87 176)
6. Kitos pajamos 35  6 502  1 731
GRYNOSIOS PAJAMOS  53 937  81 198
7. Personalo išlaikymo išlaidos 36  (24 166)  (22 059)
8. Administracinės išlaidos 37  (18 405)  (13 782)
9. Turto nusidėvėjimo ir amortizacijos išlaidos 14  (4 629)  (4 320)
10.Banknotų gamybos išlaidos 38  (2 900)  (2 005)
11. Kitos išlaidos 39  (3 836)  (1 043)
PELNAS  40  –  37 989
LIETUVOS BANKO PELNO (NUOSTOLIO)
ATASKAITA

LIETUVOS BANKO METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS
9 
1. METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ SUDARYMO PAGRINDAI IR PATEIKIMAS
Nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuva yra euro zonos narė.
Lietuvos bankas finansinę apskaitą tvarko ir metines finansines ataskaitas sudaro vadovaudamasis Europos
Centrinio Banko (ECB) valdančiosios tarybos patvirtintomis ECB gairėmis (ES) 2016/2249 dėl Europos
centrinių bankų sistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės teisinio pagrindo (ECB/2016/34), su
pakeitimais (toliau – Apskaitos gairės), Lietuvos banko įstatymu ir Lietuvos banko valdybos patvirtinta
Lietuvos banko apskaitos politika. Tose finansinės apskaitos srityse, kurių nereglamentuoja Apskaitos gairės ir
Lietuvos banko apskaitos politika ir kai nėra atitinkamai sričiai taikomų ECB reikalavimų arba nurodymų,
vadovaujamasi Europos Sąjungos (ES) teisės aktais patvirtintų tarptautinių apskaitos ir finansinės
atskaitomybės standartų principais.
Lietuvos banko balanse, pelno (nuostolio) ataskaitoje ir pastabose pateikiami suminiai skaičiai dėl apvalinimo
gali nesutapti su juos sudarančių skaičių suma.
2. APSKAITOS POLITIKA
2.1. BENDRIEJI PRINCIPAI
Lietuvos banko finansinė apskaita tvarkoma vadovaujantis šiais pagrindiniais apskaitos principais: veiklos
tęstinumo, kaupimo ir įvykių po balanso datos.
Kokybinės Lietuvos banko sudaromų metinių finansinių ataskaitų savybės yra šios: ekonominė realybė ir
skaidrumas, atsargumas, reikšmingumas, nuoseklumas ir palyginamumas.
Auksas, apyvartiniai vertybiniai popieriai ir kitas, esantis finansinio turto sudėtyje, balansinis ir nebalansinis
turtas bei įsipareigojimai (toliau – finansiniai straipsniai) į finansinę apskaitą įrašomi įsigijimo (sandorio) verte
ir metinėse finansinėse ataskaitose parodomi pagal jų rinkos kainą (išskyrus kitame finansiniame turte
parodomas neapyvartines nuosavybės priemones ir amortizuota verte vertinamus skolos vertybinius
popierius). Aukso, kiekvienos emisijos skolos ir nuosavybės apyvartinių vertybinių popierių bei išankstinių dar
nepaskelbtų hipoteka užtikrintų vertybinių popierių sandorių ir kiekvieno išvestinio sandorio perkainojimo
pagal rinkos kainą rezultatų apskaita tvarkoma atskirai.
Finansiniai straipsniai užsienio valiuta metinėse finansinėse ataskaitose parodomi eurais pagal rinkos kursą
1
.
Kiekvienos užsienio valiutos perkainojimo pagal rinkos kursą rezultatų apskaita tvarkoma atskirai. 
Lietuvos bankas nerealizuotųjų perkainojimo rezultatų pripažinimui taiko asimetrinį principą, įteisintą
Apskaitos gairėse. Pagal jį, nerealizuotasis perkainojimo nuostolis, susidaręs finansinių metų pabaigoje dėl
atskiro finansinio straipsnio perkainojimo pagal rinkos kainą ar rinkos kursą ir viršijantis į perkainojimo
sąskaitą įrašytą ankstesnį su tuo pačiu finansiniu straipsniu susijusį nerealizuotąjį perkainojimo prieaugį,
pripažįstamas einamųjų finansinių metų išlaidomis. Šis nerealizuotasis perkainojimo nuostolis negali būti
dengiamas paskesniais metais dėl rinkos kainos ar rinkos kurso pokyčių susidariusiu to paties finansinio
straipsnio perkainojimo prieaugiu arba kompensuojamas kito finansinio straipsnio perkainojimo prieaugiu.
Nerealizuotasis perkainojimo prieaugis, susidaręs finansinių metų pabaigoje dėl atskiro finansinio straipsnio
perkainojimo pagal rinkos kainą ir rinkos kursą, parodomas perkainojimo sąskaitose.
Apskaičiuojant aukso, vertybinių popierių ir užsienio valiutos realizuotuosius ir nerealizuotuosius rezultatus, šių
finansinių straipsnių įsigijimo vertei nustatyti taikomas vidurkinio kurso ir vidurkinės kainos metodas.
Pajamos ir išlaidos apskaitoje pripažįstamos tuo metu, kai jos yra uždirbamos arba patiriamos, o ne tada, kai
jos gaunamos arba sumokamos. Pajamos ir išlaidos užsienio valiuta pripažįstamos eurais pagal jų įtraukimo į
apskaitą dienos rinkos kursą ir tą dieną daro įtaką atitinkamos užsienio valiutos pozicijai. 


1
 Rinkos kursas – euro ir užsienio valiutos orientacinis kursas, nustatomas kasdienės suderinimo tarp Europos centrinių bankų sistemos (ECBS)
centrinių bankų bei kitų centrinių bankų procedūros metu ir skelbiamas ECB.
AIŠKINAMASIS RAŠTAS

10 
LIETUVOS BANKO METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS
2.2. UŽSIENIO VALIUTA
Euro ir užsienio valiutų, kuriomis Lietuvos bankas turi didžiausias pozicijas, rinkos kursai
(valiutos vnt. už 1 Eur)

Užsienio valiutos vidurkinis kursas perskaičiuojamas kiekvieną dieną, atsižvelgiant į atitinkamos užsienio
valiutos pozicijos padidėjimą ir šios valiutos visų dienos įsigijimų (jeigu pozicija teigiama) arba visų dienos
pardavimų (jeigu pozicija neigiama) vidurkinį kursą. Kai užsienio valiutos teigiama pozicija sumažėja
(neigiama pozicija padidėja), skaičiuojamas realizuotasis rezultatas. 
Lietuvos banko grynasis turtas (įsipareigojimai) pagal užsienio valiutas atskleistas 42 pastaboje „Lietuvos
banko turtas ir įsipareigojimai pagal užsienio valiutas“.
Finansinių metų pabaigoje išlaidomis pripažinus nerealizuotąjį atskiros užsienio valiutos perkainojimo nuostolį,
šios užsienio valiutos vidurkinis kursas tikslinamas pagal tų finansinių metų paskutinės dienos rinkos kursą.
2.3. AUKSAS
Auksas metinėse finansinėse ataskaitose parodomas pagal finansinių metų paskutinės dienos vienos Trojos
uncijos rinkos kainą eurais. 
Finansinių metų pabaigoje išlaidomis pripažinus nerealizuotąjį aukso perkainojimo nuostolį, aukso vidurkinė
kaina tikslinama pagal finansinių metų paskutinės dienos rinkos kainą.
Operacijos, susijusios su aukso apsikeitimo sandoriais, apskaitoje parodomos taip pat kaip ir atpirkimo
skolinimosi sandoriai.
2.4. APYVARTINIAI VERTYBINIAI POPIERIAI
Apyvartiniai skolos ir nuosavybės vertybiniai popieriai į balansinę apskaitą įtraukiami įsigijimo verte
atsiskaitymo pagal sandorį dieną. 
Pinigų politikos tikslais laikomi skolos vertybiniai popieriai balanse parodomi amortizuota verte, atėmus jų
vertės sumažėjimą. Kiti apyvartiniai vertybiniai popieriai balanse parodomi pagal finansinių metų paskutinės
dienos rinkos kainą (88 % tikrosios vertės 2022 m. gruodžio 31 d. ir 99,6 % – 2021 m. gruodžio 31 d.) arba
taikant atitinkamą pajamingumo kreivę (12 % tikrosios vertės 2022 m. gruodžio 31 d. ir 0,4 % – 2021 m.
gruodžio 31 d.). Perkainojimo rezultatai dėl vertybinių popierių rinkos kainos ir dėl užsienio valiutos rinkos
kurso pokyčių parodomi atskirose perkainojimo sąskaitose.
Kiekvienos emisijos vertybinių popierių vidurkinė kaina perskaičiuojama darbo dienos pabaigoje atsižvelgiant į
visų per dieną įsigytų tos pačios emisijos vertybinių popierių kiekį ir jų dienos pirkimų vidurkinę kainą. Pagal
šią perskaičiuotą vidurkinę kainą apskaičiuojamos tą pačią dieną parduotų tos emisijos vertybinių popierių
realizuotosios pajamos arba išlaidos. Hipoteka užtikrintų vertybinių popierių (angl. mortgage-backed
securities) atveju realizuotosios pajamos arba išlaidos apskaičiuojamos informacijos apie faktoriaus
(nurodančio dar negrąžintų paskolų vertės išraišką procentais) pasikeitimą gavimo dieną, atsižvelgiant į šios
hipoteka užtikrintų vertybinių popierių emisijos grąžinamos dalies nominaliąją vertę ir tą pačią dieną
apskaičiuotą šių vertybinių popierių vidurkinę kainą.
Su skolos vertybiniais popieriais kartu nupirkta atkarpos išmoka į vertybinių popierių įsigijimo vertę
neįskaitoma, apskaitoje ji parodoma atskirame balanso straipsnyje kaip kitas turtas. 
Su nuosavybės vertybiniais popieriais kartu nupirktų dividendų suma įtraukiama į įsigijimo vertę. Dividendai,
nupirkti po jų paskelbimo dienos, apskaitoje parodomi atskirame balanso straipsnyje kaip kitas turtas.
Skolos vertybinių popierių atkarpa pripažįstama palūkanų pajamomis kiekvieną dieną nuo atsiskaitymo pagal
pirkimo sandorį dienos iki skolos vertybinių popierių išpirkimo arba atsiskaitymo pagal pardavimo sandorį
dienos.
Valiutos pavadinimas  Kodas  2022 12 31  2021 12 31
Pokytis,
proc.
Čekijos krona  CZK  24,1160  24,8580  –3,0
Didžiosios Britanijos svaras sterlingų  GBP  0,88693  0,84028  5,6
Japonijos jena  JPY  140,660  130,380  7,9
JAV doleris  USD  1,06660  1,13260  –5,8
Kanados doleris  CAD  1,44400  1,43930  0,3
Kinijos juanis   CNY  7,35820  7,19470  2,3
Specialiosios skolinimosi teisės (SST)   XDR  0,79891  0,80913  –1,3

LIETUVOS BANKO METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS
11 
Skolos vertybinių popierių įsigijimo vertės ir nominaliosios vertės skirtumas – nuolaida arba premija –
pripažįstamas palūkanų pajamomis arba išlaidomis tolygiai kiekvieną dieną nuo atsiskaitymo pagal pirkimo
sandorį dienos iki skolos vertybinių popierių išpirkimo arba atsiskaitymo pagal pardavimo sandorį dienos. Su
infliacija susietų vertybinių popierių nominalo vertė indeksuojama pagal infliacijos indeksą kiekvieną dieną nuo
atsiskaitymo pagal pirkimo sandorį dienos iki vertybinių popierių išpirkimo arba atsiskaitymo pagal pardavimo
sandorį dienos, nominalo vertės pokytį pripažįstant palūkanų pajamomis arba išlaidomis.
Skolos vertybinių popierių be atkarpos nuolaida arba premija kaupiama taikant vidaus grąžos metodą (angl.
internal rate of return), o skolos vertybinių popierių su atkarpa nuolaida arba premija – taikant tiesinį metodą.
Finansinių metų pabaigoje išlaidomis pripažinus nerealizuotąjį atskiros emisijos vertybinių popierių
perkainojimo nuostolį, šios emisijos vertybinių popierių vidurkinė kaina tikslinama pagal finansinių metų
paskutinės dienos jų rinkos kainą.
2.5. NEAPYVARTINĖS NUOSAVYBĖS PRIEMONĖS
Neapyvartinės nuosavybės priemonės – tai Lietuvos banko reikmėms laikomos ilgalaikės investicijos į
nuosavybės vertybinius popierius siekiant dalyvauti tam tikros įmonės, kurios nuosavybės vertybiniais
popieriais viešai neprekiaujama ir jų kaina nėra kotiruojama rinkoje, veikloje. Apskaitoje šios investicijos
parodomos įsigijimo verte, atsižvelgus į šių nuosavybės priemonių vertės sumažėjimą.
2.6. PAJAMOS IR IŠLAIDOS 
Pelno (nuostolio) ataskaitoje atskirų finansinių straipsnių ar priemonių palūkanos parodomos grynąja verte
(palūkanų pajamos mažinamos su tuo pačiu finansiniu straipsniu ar priemone susijusiomis palūkanų
išlaidomis).
Realizuotosios pajamos ir išlaidos, susijusios su užsienio valiutos, aukso ir vertybinių popierių pardavimu,
įtraukiamos į pajamų ir išlaidų sąskaitas. Šios pajamos ir išlaidos apskaičiuojamos atsižvelgiant į atitinkamo
finansinio straipsnio vidurkinį kursą arba kainą. 
Finansinių straipsnių nerealizuotieji perkainojimo prieaugiai nepripažįstami pajamomis, jie parodomi
perkainojimo sąskaitose. Nerealizuotieji perkainojimo nuostoliai, viršijantys su atitinkamu finansiniu straipsniu
susijusį perkainojimo prieaugį, finansinių metų pabaigoje pripažįstami išlaidomis. 
Turto vertės sumažėjimas pripažįstamas išlaidomis ir nėra panaikinamas paskesniais metais, nebent vertė
padidėja, o tą padidėjimą galima susieti su konkrečiu įvykiu, įvykusiu po to, kai vertės sumažėjimas buvo
pirmą kartą įtrauktas į apskaitą.
Dividendai už apyvartinius nuosavybės vertybinius popierius į apskaitą įtraukiami, kai yra paskelbiami, o
dividendai už nuosavybės priemones, laikomas banko reikmėms, – kai jie gaunami arba gaunamas
pranešimas apie jų paskirstymą.
2.7. GRĮŽTAMIEJI SANDORIAI
Grįžtamieji sandoriai yra operacijos, kurias atlikdamas Lietuvos bankas perka arba parduoda turtą
sudarydamas atpirkimo sandorį arba vykdo įkaitu užtikrintas kredito operacijas.
Atpirkimo skolinimosi sandoriai apskaitoje parodomi kaip įkeitimu užtikrinti kitų sandorių šalių indėliai: balanso
įsipareigojimų dalyje įrašomi įsipareigojimai grąžinti pinigus, o finansinis turtas, sutartyje nurodytas kaip
įkaitas (jis pagal šiuos sandorius yra parduodamas ir atperkamas), sandorių galiojimo laikotarpiu ir toliau
rodomas balanso turto dalyje. Kaip įkaitas sumokėtos piniginės lėšos rodomos balanso turto dalyje.
Atpirkimo investavimo sandoriai apskaitoje parodomi balanso turto dalyje kaip banko suteikti kreditai, o
gautas įkaitas, kuris pagal šiuos sandorius yra perkamas, o vėliau parduodamas, sandorių galiojimo
laikotarpiu banko balanse neparodomas ir neperkainojamas. Kaip įkaitas gautos piniginės lėšos rodomos
balanso įsipareigojimų dalyje.
Atpirkimo investavimo ir atpirkimo skolinimosi sandoriuose numatyto įkaito pirkimo ir atpirkimo verčių
skirtumas pripažįstamas palūkanų pajamomis arba išlaidomis tolygiai kiekvieną dieną per visą sandorio
galiojimo laikotarpį.
Siekdamas palaikyti obligacijų ir atpirkimo sandorių rinkos likvidumą, Lietuvos bankas kartu su ECB ir kitais
Eurosistemos nacionaliniais centriniais bankais (NCB) skolina pagal viešojo sektoriaus pirkimo programą ir
specialiąją pandeminę pirkimo programą įsigytus vertybinius popierius. Lietuvos bankas vertybinius popierius
skolina per paskirtą agentą ir pagal savo vertybinių popierių saugotojo siūlomas atsiskaitymų neįvykimo
prevencijos bei strateginio skolinimo programas. Vertybinių popierių skolinimo atveju vertybiniai popieriai
sandorių galiojimo laikotarpiu ir toliau rodomi balanso turto dalyje.

12 
LIETUVOS BANKO METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS
2.8. VALIUTŲ KEITIMO SANDORIAI
Pagal neatidėliotinus valiutų keitimo sandorius, išankstinius valiutų keitimo sandorius ir valiutų apsikeitimo
sandorius gautina ir mokėtina užsienio valiuta turi įtakos atitinkamos užsienio valiutos pozicijai sandorio
sudarymo dieną ir parodoma nebalansinėse sąskaitose nuo sandorio sudarymo iki atsiskaitymo dienos. 
Skirtumas tarp išankstinio valiutų keitimo ar valiutų apsikeitimo sandorio vertės neatidėliotinu kursu ir
sandorio vertės išankstiniu kursu pripažįstamas palūkanų pajamomis arba išlaidomis, kurios kaupiamos
tolygiai kiekvieną dieną per visą sandorio galiojimo laikotarpį.
Išankstiniai valiutų keitimo sandoriai be įvykdymo (angl. non-deliverable foreign exchange forwards) nuo jų
sudarymo iki pabaigos dienos parodomi nebalansinėje apskaitoje tariamąja verte, apskaičiuota pagal sandorio
išankstinį kursą. Šių sandorių vertės pokytis dėl rinkos kainos parodomas balanse pagal finansinių metų
pabaigos būklę kaip nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumas. Finansinių metų pabaigoje
nerealizuotasis perkainojimo nuostolis pripažįstamas išlaidomis pelno (nuostolio) ataskaitoje ir parodomas
balanso įsipareigojimų dalyje, o nerealizuotasis perkainojimo prieaugis atvaizduojamas balansinėse
perkainojimo sąskaitose. Skirtumas tarp sandorio išankstinio kurso ir neatidėliotino kurso, galiosiančio
atsiskaitymo pagal sandorį dieną, atsižvelgus į sukauptą vertės sumažėjimą, pripažįstamas realizuotosiomis
pajamomis arba išlaidomis.
2.9. IŠANKSTINIAI VERTYBINIŲ POPIERIŲ SANDORIAI
Pagal išankstinius vertybinių popierių sandorius perkami arba parduodami vertybiniai popieriai parodomi
nebalansinėje apskaitoje nuo sandorio sudarymo iki atsiskaitymo dienos sandoryje numatyta išankstine kaina
(angl. forward price of the transaction). Šių sandorių vertės pokytis dėl rinkos kainos parodomas balanse
pagal finansinių metų pabaigos būklę.  
Išankstinių vertybinių popierių sandorių atsiskaitymo dieną vertybinių popierių pirkimo arba pardavimo
operacijos parodomos balansinėse sąskaitose pagal šių vertybinių popierių tos dienos rinkos kainą, o šios
kainos ir sandorio kainos skirtumas pripažįstamas realizuotosiomis pajamomis arba išlaidomis.
2.10. IŠANKSTINIAI DAR NEPASKELBTŲ HIPOTEKA UŽTIKRINTŲ VERTYBINIŲ POPIERIŲ
SANDORIAI
Pagal išankstinius dar nepaskelbtų hipoteka užtikrintų vertybinių popierių sandorius (angl. to be announced,
TBA) perkami arba parduodami vertybiniai popieriai parodomi nebalansinėje apskaitoje nuo sandorio
sudarymo iki atsiskaitymo dienos sandoryje numatyta kaina. Šių sandorių vertės pokytis dėl rinkos kainos
parodomas balanse pagal finansinių metų pabaigos būklę.
Išankstinių dar nepaskelbtų hipoteka užtikrintų vertybinių popierių vidurkinė kaina perskaičiuojama darbo
dienos pabaigoje atsižvelgiant į visų per dieną į šią poziciją įsigytų tos pačios emisijos vertybinių popierių kiekį
ir jų dienos pirkimų vidurkinę kainą. Pagal šią perskaičiuotą vidurkinę kainą apskaičiuojamos tą pačią dieną iš
šios pozicijos parduotų tos emisijos išankstinių dar nepaskelbtų hipoteka užtikrintų vertybinių popierių
realizuotosios pajamos arba išlaidos.
Išankstinių dar nepaskelbtų hipoteka užtikrintų vertybinių popierių sandorių atsiskaitymo dieną vertybinių
popierių pirkimo arba pardavimo operacijos parodomos balansinėse sąskaitose pagal šių vertybinių popierių
sandoryje numatytą įsigijimo kainą.
2.11. ATEITIES SANDORIAI
Ateities sandoris (angl. future contract) – standartizuotas biržose prekiaujamas finansinis sandoris (palūkanų
normų, akcijų indeksų, valiutų, aukso ir žaliavų), pagal kurį sutartu laiku ateityje įsipareigojama nupirkti arba
parduoti sutartą turtą sandorio sudarymo metu sutarta kaina. Ateities sandoriai nuo jų sudarymo dienos iki
nutraukimo arba įvykdymo dienos parodomi nebalansinėje apskaitoje jų nominaliąja verte. Šių sandorių
kasdienis kintamosios maržos pokytis pripažįstamas realizuotosiomis pajamomis arba išlaidomis. Komisiniai
mokesčiai, susiję su ateities sandoriais, pripažįstami komisinių ir kitų atlygių išlaidomis.
2.12. PALŪKANŲ NORMŲ SANDORIAI
Palūkanų normų ateities sandoriai nuo jų sudarymo dienos iki nutraukimo arba įvykdymo dienos parodomi
nebalansinėje apskaitoje jų nominaliąja verte. Šių sandorių kasdienis kintamosios maržos pokytis
pripažįstamas realizuotosiomis pajamomis arba išlaidomis.
Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai nuo jų sudarymo dienos iki nutraukimo arba įvykdymo dienos parodomi
nebalansinėje apskaitoje sandoriuose sutarta suma. Šių sandorių vertės pokytis dėl rinkos kainos parodomas
balanse pagal finansinių metų pabaigos būklę kaip nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumas. Finansinių
metų pabaigoje nerealizuotasis perkainojimo nuostolis pripažįstamas išlaidomis pelno (nuostolio) ataskaitoje,
parodomas balanso įsipareigojimų dalyje ir yra amortizuojamas tiesiniu metodu iki sandorio pabaigos dienos.
Nerealizuotasis perkainojimo prieaugis parodomas balansinėse perkainojimo sąskaitose. Palūkanų pajamos ir
išlaidos kaupiamos tolygiai kiekvieną dieną per visą sandorio galiojimo laiką.

LIETUVOS BANKO METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS
13 
2.13. ILGALAIKIS MATERIALUSIS IR NEMATERIALUSIS TURTAS 
Prie ilgalaikio materialiojo turto priskiriami materialieji turto objektai, kurie nenusidėvi per vienus metus ir
kurių įsigijimo vertė (įskaitant pridėtinės vertės mokestį) yra ne mažesnė kaip 2 000 Eur. Prie ilgalaikio
nematerialiojo turto priskiriami materialios substancijos neturintys turto objektai, teikiantys ekonominę naudą
ne trumpiau kaip vienus metus ir kurių įsigijimo vertė yra ne mažesnė kaip 2 000 Eur. Ilgalaikis materialusis ir
nematerialusis turtas apskaitoje pripažįstamas įsigijimo verte, kuri mažinama jo sukauptu nusidėvėjimu
(amortizacija) ir vertės sumažėjimu. Banko viduje sukurtas nematerialusis turtas apskaitoje pripažįstamas,
jeigu atitinka pripažinimo ilgalaikiu turtu kriterijus. Tokio turto įsigijimo vertę sudaro tiesiogiai sukuriant turtą
dalyvavusių Lietuvos banko tarnautojų išlaikymo išlaidų dalis, turtui sukurti įsigytų paslaugų, sunaudoto turto
ir (arba) jo nusidėvėjimo (amortizacijos) išlaidos. Nebaigto kurti arba rekonstruoti ilgalaikio turto, žemės,
meno kūrinių, muziejaus fondų, į kultūros vertybių registrą įtraukto materialiojo turto, išskyrus pastatus,
nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Kito ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija) skaičiuojamas visą numatytą
turto naudingo tarnavimo laiką taikant tiesinį metodą. 
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas 
Ilgalaikis turtas  Metai
Materialusis turtas  
   Pastatai   44–59
   Pinigų skaičiavimo įranga  5–15
   Kompiuterių įranga  3–7
   Kitas inventorius (baldai, kabinetų įranga ir kt.)  5–30
Nematerialusis turtas  3–10

Nustačius, kad ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikas reikšmingai pasikeitė, tikslinamas likęs nusidėvėjimo
(amortizacijos) laikotarpis.
Pardavus ilgalaikį turtą, šio turto pardavimo vertės ir balanse parodytos jo vertės skirtumas pripažįstamas
pajamomis arba išlaidomis. 
Ilgalaikio turto palaikymo ir priežiūros išlaidos pripažįstamos tada, kai jos patiriamos.
2.14. NUOMA
Nuomos teise naudojamas materialusis turtas ir su juo susiję nuomos įsipareigojimai į balansą įtraukiami
nuomos laikotarpio pradžios dieną ir atitinkamai parodomi balanso straipsniuose „Ilgalaikis materialusis ir
nematerialusis turtas“ ir „Kiti įvairūs įsipareigojimai“. Už nuomos įsipareigojimą sumokėtos palūkanos
parodomos pelno (nuostolio) ataskaitos straipsnyje „Palūkanų išlaidos“ kaip kitos palūkanų išlaidos.
Nuomos teise naudojamas turtas apskaitoje pripažįstamas, jeigu atitinka pripažinimo ilgalaikiu materialiuoju
turtu kriterijus (žr. Aiškinamojo rašto 2.13 dalį „Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas“), ir parodomas
įsigijimo verte, sumažinta nusidėvėjimu. Nusidėvėjimas skaičiuojamas visą turto nuomos laiką taikant tiesinį
metodą. Pagal 2022 m. pabaigos būklę nuomos teise naudojamo turto naudingo tarnavimo laikas yra nuo 3 iki
5 metų. 
Nuomos teise naudojamo turto įsigijimo vertę sudaro pripažintų diskontuotų nuomos įsipareigojimų suma,
pradinės tiesioginės išlaidos ir nuomos mokėjimai, sumokėti iki nuomos laikotarpio pradžios dienos, atėmus
gautas nuomos paskatas, bei planuojamos turto atkūrimo iki pradinės būklės išlaidos.
Nuomos įsipareigojimas į apskaitą įtraukiamas būsimų nuomos mokėjimų dabartine verte, diskontuota taikant
nuomos sutartyje nustatytą palūkanų normą. Kai sutartyje palūkanų norma nenurodoma, taikoma nuomos
sutarties sudarymo metu galiojusi Eurosistemos pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma. Kai dėl
indeksavimo ar kokių nors kitokių nuomos sutarties sąlygų pasikeitimo pasikeičia būsimos nuomos įmokos,
nuomos įsipareigojimas perskaičiuojamas. Perskaičiavus nuomos įsipareigojimą, atitinkamai koreguojama
nuomos teise naudojamo turto dabartinė vertė.

14 
LIETUVOS BANKO METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS
2.15. BANKNOTAI IR MONETOS APYVARTOJE
Euro zonos NCB ir ECB, kartu sudarantys Eurosistemą, leidžia eurų banknotus
2
. Bendra apyvartoje
cirkuliuojančių eurų banknotų vertė paskirstoma Eurosistemos centriniams bankams kiekvieno mėnesio
paskutinę darbo dieną pagal banknotų paskirstymo raktą
3
.
ECB skiriama 8 proc. visų apyvartoje cirkuliuojančių eurų banknotų vertės, kiti 92 proc. paskirstomi NCB pagal
Eurosistemos kapitalo raktą. Kiekvienam NCB paskirstytų banknotų dalis atskleidžiama jų balanso
įsipareigojimų 1 straipsnyje „Banknotai apyvartoje“.
Skirtumas tarp kiekvienam NCB pagal banknotų paskirstymo raktą paskirstytos banknotų vertės ir faktiškai į
apyvartą išleistų banknotų vertės parodomas kaip vidinis Eurosistemos likutis, už kurį gaunamos arba
mokamos palūkanos
4
, skaičiuojamos pagal ribinę palūkanų normą, taikomą Eurosistemos pagrindinių
refinansavimo operacijų aukcionuose
5
. 
Šios palūkanų pajamos arba išlaidos atskleidžiamos pelno (nuostolio) ataskaitos 1 straipsnyje „Grynosios
palūkanų pajamos“ (žr. 30 pastabą „Grynosios palūkanų pajamos“).
Siekiant išvengti reikšmingų NCB santykinių pinigų politikos pajamų svyravimų prie Eurosistemos prisijungus
naujiems nariams, grynosios vidinės Eurosistemos pretenzijos (įsipareigojimai) dėl eurų banknotų apyvartoje
paskirstymo tikslinamos kompensacinėmis sumomis, kurios pradedamos taikyti naujo Eurosistemos nario euro
įvedimo metais ir tolygiai mažinamos per kitus penkerius metus. Dėl Hrvatska narodna banka prisijungimo
prie Eurosistemos kompensacinių sumų taikymo laikotarpis tęsis nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2027 m.
gruodžio 31 d. 
Lietuvos banko į apyvartą išleistų apyvartinių eurų monetų nominalioji vertė parodoma balanso įsipareigojimų
12 straipsnyje „Kiti įsipareigojimai“ (žr. 26 pastabą „Kiti įvairūs įsipareigojimai“).
Lietuvos banko į apyvartą išleistų ir po euro įvedimo iš apyvartos negrąžintų litų
6
 banknotų ir apyvartinių litų
monetų nominalioji vertė parodoma balanso įsipareigojimų 12 straipsnyje „Kiti įsipareigojimai“. 
Kolekcinių eurų monetų ir kitų numizmatinių vertybių pardavimo vertė (be PVM) pripažįstama pajamomis.
Banknotų ir monetų gamybos ir jų apyvartos išlaidos pripažįstamos, kai yra patiriamos, ir nesiejamos su
pinigų išleidimu į apyvartą. 
2.16. ATIDĖJINIAI FINANSINĖMS RIZIKOMS IR ĮSIPAREIGOJIMAMS 
Lietuvos banko valdyba, siekdama, kad Lietuvos bankas turėtų pakankamai finansinių išteklių, kuriais būtų
galima padengti finansinio turto, įskaitant finansinį turtą, įgytą vykdant Eurosistemos pinigų politikos
operacijas, ir su šio turto valdymu susijusių finansinių įsipareigojimų neigiamą vertės pokytį, ir taip
sudarydama prielaidas apsaugoti Lietuvos banko kapitalą ir finansinio turto realiąją vertę, formuoja atidėjinius
tikėtinoms rinkos, likvidumo ir kredito rizikoms (toliau – atidėjiniai finansinėms rizikoms). Šie atidėjiniai
sudaromi Lietuvos banko valdybos nustatyta tvarka, kuria siekiama, kad atidėjinių suma padengtų Lietuvos
bankui tenkančią apskaitinės rizikos vertę, nustatytą pagal ECB valdančiosios tarybos aprobuotą rizikos
vertinimo metodiką, taikant tikėtino vertės trūkumo (angl. expected shortfall) rodiklį ir 99 proc. patikimumo
lygmenį (ES99 %). Atidėjiniai finansinėms rizikoms gali būti panaudoti su finansinio turto operacijomis
susijusioms grynosioms išlaidoms (realizuotiesiems rezultatams, nerealizuotiesiems perkainojimo nuostoliams
ir vertės sumažėjimo išlaidoms) ar jų daliai dengti. Dengtinos išlaidos negali viršyti sumos, kuri lygi
ataskaitinių metų neigiamam finansiniam rezultatui, apskaičiuotam prieš panaudojant atidėjinius. 
Atidėjiniai išeitinėms išmokoms, mokėtinoms tarnautojams, įgysiantiems teisę į valstybinio socialinio draudimo
pensiją dirbant Lietuvos banke, vertinami atliekant aktuarinius skaičiavimus. Jų dydis nustatomas kaip
tarnautojų išėjimo į pensiją metu uždirbtų išeitinių išmokų, apskaičiuotų pagal tarnautojų kaitos rodiklių ir
atlyginimų augimo prielaidas, dabartinė vertė taikant ilgalaikio skolinimo palūkanų normą Lietuvos Respublikoje. 
Kiti Lietuvos banke sudaromi atidėjiniai įsipareigojimams, tokiems kaip tarnautojų darbo užmokesčiui už
kasmetines atostogas, išeitinėms išmokoms ir kompensacijoms ar grąžinamiems litų banknotams ir monetoms
keisti, nėra diskontuojami dėl santykinai trumpo laikotarpio nuo šių atidėjinių sudarymo iki jų panaudojimo. 

2
 2010 m. gruodžio 13 d. Sprendimas ECB/2010/29 dėl eurų banknotų emisijos (nauja redakcija), OL L 35, 2011 2 9, p. 26, su pakeitimais.
Neoficialų konsoliduotą tekstą su pakeitimų sąrašu galima rasti čia.
3
 Banknotų paskirstymo raktas – tai procentinės dalys, apskaičiuotos atsižvelgiant į ECB dalį visoje eurų banknotų emisijoje ir taikant pasirašyto
kapitalo raktą NCB daliai visoje eurų banknotų emisijoje.
4
 2016 m. lapkričio 3 d. Sprendimas ECB/2016/36 dėl valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionalinių centrinių bankų pinigų politikos
pajamų paskirstymo (nauja redakcija), OL L 347, 2016 12 20, p. 26. Neoficialų konsoliduotą tekstą su pakeitimų sąrašu galima rasti čia.
5
 Ribinė palūkanų norma, taikoma Eurosistemos pagrindinių refinansavimo operacijų aukcionuose, 2021 m. buvo lygi 0, 2022 m. pabaigoje –
2,5 proc.
6
 Iki euro įvedimo kaip mokėjimo priemonė galiojusi nacionalinė valiuta.

LIETUVOS BANKO METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS
15 
Atidėjiniai finansinėms rizikoms ir įsipareigojimams sudaromi pagal metų pabaigos būklę ir įtraukiami į išlaidų
sąskaitas.
2.17. ĮVYKIAI PO BALANSO DATOS
Metinėse finansinėse ataskaitose pateikiami ataskaitinių metų duomenys tikslinami įvykiais, kurie nustatomi
laikotarpiu tarp metinių finansinių ataskaitų datos ir šių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo Lietuvos
banko valdyboje dienos, jeigu šiuos įvykius lėmusios aplinkybės buvo iki metinių finansinių ataskaitų datos ir
dėl to ataskaitose pateikiami duomenys būtų pasikeitę. 
Įvykiais po balanso datos netikslinami metinėse finansinėse ataskaitose pateikiami ataskaitinių metų
duomenys, jei šiuos įvykius nulėmė aplinkybės, dėl kurių ataskaitoje pateikiami duomenys būtų pasikeitę
vėliau negu metinių finansinių ataskaitų data. Tokie įvykiai aprašomi metinių finansinių ataskaitų
aiškinamajame rašte, jei jų neatskleidimas galėtų daryti įtaką ataskaitų naudotojų sprendimams.

3. FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS
3.1. SU PINIGŲ POLITIKOS OPERACIJOMIS SUSIJUSIOS FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS
Su pinigų politika susijusio turto ir operacijų rizika valdoma bendrai visos Eurosistemos mastu. Lietuvos
bankas šiame rizikos valdymo procese dalyvauja per atstovą ECB Rizikos valdymo komitete, kuris yra
atsakingas už finansinės rizikos, susijusios su Eurosistemos pinigų politikos operacijomis ir ECB užsienio
atsargų investavimu, valdymą. 
Vykdant pinigų politikos operacijas, svarbiausios yra kredito, rinkos ir likvidumo rizikos. Eurosistema,
vykdydama kredito operacijas, dažniausiai susiduria su kredito rizika, kuri kyla dėl galimo sandorio šalies
įsipareigojimų nevykdymo. Valdant sandorio šalies kredito riziką, nustatomi patikimumo reikalavimai sandorio
šalims, su kuriomis tokios operacijos gali būti vykdomos, o pinigų politikos skolinimo operacijos vykdomos tik
su įkaitu. Įkaitas turi atitikti nustatytus tinkamumo reikalavimus ir kitas rizikos valdymo priemones. Jeigu
sandorio šalis taptų nemoki, Eurosistema susidurtų su turto, turimo kaip įkaito, išleidėjo arba skolininko
kredito rizika, rinkos rizika dėl besikeičiančios įkaito rinkos vertės ir likvidumo rizika (ypač tuo atveju, jei
Eurosistema norėtų parduoti didelę poziciją).
Vertybinių popierių pirkimo operacijų rizikai riboti nustatomi vertybinių popierių, kurių Eurosistema gali įsigyti
pagal patvirtintas vertybinių popierių pirkimo programas, reikalavimai ir ribojama jų įsigijimo apimtis.
Lietuvos bankas užtikrina, kad Lietuvoje registruotos finansų įstaigos, dalyvaujančios pinigų politikos
operacijose, ir pagal pinigų politikos operacijas suteiktas įkaitas atitiktų nustatytus reikalavimus, ir
kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytų rizikos limitų.
3.2. SU LIETUVOS BANKO INVESTICIJOMIS SUSIJUSIOS FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS 
Investuodamas su pinigų politikos operacijomis nesusijusį finansinį turtą, Lietuvos bankas dažniausiai
susiduria su šiomis finansinėmis rizikomis: rinkos (valiutos kurso, nuosavybės vertybinių popierių ir aukso
kainų, palūkanų normos), kredito (nemokumo, kredito reitingo sumažinimo, sandorio šalies, atsiskaitymų) ir
likvidumo.
Pagrindinė priemonė investicinio portfelio – didžiausios finansinio turto, nesusijusio su pinigų politikos
operacijomis, dalies – rinkos rizikai įvertinti ir valdyti yra investicijų rizikos vertės (angl. value-at-risk) rodiklis,
apskaičiuotas vienų metų laikotarpiui taikant 95 proc. patikimumo lygmenį. Šis rodiklis, kitaip vadinamas
rizikos biudžetu, negali būti didesnis kaip 250 mln. Eur (nesikeitė, palyginti su 2021 m. pabaiga). Rizikos
biudžeto taikymas užtikrina integruotą rinkos rizikos valdymą, sudaro sąlygas lanksčiau taikyti įvairias
investavimo strategijas ir vienu bendru rodikliu įvertina nuosavybės ir skolos vertybinių popierių riziką. Rizikos
vertei apskaičiuoti taikomas rizikos vertinimo modelis, jį taikant atsižvelgiama į praeities dėsningumus ir į
prognozuojamą makroekonominę aplinką. 2022 m. gruodžio 31 d. investicinio portfelio rizikos vertė sudarė
93 mln. Eur ir tai buvo 97 mln. Eur mažiau nei 2021 m. pabaigoje. 
Siekiant, kad rizikos valdymo sistema būtų patikima, kartu su rizikos biudžetu taikomos ir kitos rinkos rizikos
valdymo priemonės.
Finansinio turto, nesusijusio su įsipareigojimais užsienio valiuta, valiutos kurso rizikai valdyti nustatomi
atvirosios valiutos pozicijos limitai, išskyrus atskirą rezervų portfelį JAV doleriais – šio portfelio valiutos kurso
rizika nedraudžiama. 2022 m., kaip ir 2021 m., nustatytas maksimalus leistinas rezervų portfelio rizikos
biudžetas sudarė 40 mln. JAV dol., o 2022 m. pabaigoje jo vertė buvo 19 mln. JAV dol. (2021 m. pabaigoje –
28 mln. JAV dol.). 
Finansinio turto dalies, susijusios su įsipareigojimais užsienio valiuta, valiutos kurso rizika pašalinama
investuojant įsipareigojimų valiuta. 
Valiutos kurso ir palūkanų normos rizikai valdyti Lietuvos bankas plačiai taiko išvestines finansines priemones.

16 
LIETUVOS BANKO METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS
Kredito rizika valdoma dirbant tik su patikimomis finansų įstaigomis ir investuojant tik į investicinį reitingą
turinčias finansines priemones. Atsižvelgiant į sandorio šalies ar emitento patikimumą, nustatyti emitentų,
sandorio šalių ir jų grupių įsipareigojimų Lietuvos bankui dydžio limitai padeda išskaidyti kredito riziką. 
Siekiant užtikrinti finansinio turto, nesusijusio su įsipareigojimais užsienio valiuta, likvidumą, dalis jo
investuojama į labai saugius ir likvidžius vyriausybių skolos vertybinius popierius. Su įsipareigojimais susijusios
finansinio turto dalies likvidumo rizika valdoma derinant įsipareigojimų ir juos atitinkančių investicijų trukmę.
Atsiskaitymų rizikai mažinti taikomos tokios priemonės: atsiskaitymai vykdomi vienu metu, derinami pinigų
srautai, pasirašomos savitarpio įsipareigojimų įskaitymų sutartys.
Valdant finansinę riziką, svarbus vaidmuo tenka tinkamam investicijų paskirstymui, siekiant sumažinti
investicijų koncentraciją. Diversifikacijai užtikrinti Lietuvos bankas naudoja rizikos išskaidymu pagrįstą
strateginį investicijų paskirstymą (angl. risk parity). Be to, Lietuvos bankas investuoja ir į biržoje prekiaujamus
fondus (angl. exchange traded funds), susietus su gerai diversifikuotais nuosavybės ir skolos vertybinių
popierių rinkų indeksais.
Visos išvestinės finansinės priemonės įtraukiamos vertinant Lietuvos banko finansinio turto investicijų rinkos ir
kredito riziką. 

4. SU DALYVAVIMU EUROSISTEMOJE SUSIJUSIŲ OPERACIJŲ FINANSINĖS
APSKAITOS PRINCIPAI
Šioje dalyje pateikti dėl operacijų, susijusių su dalyvavimu Eurosistemoje, susidariusių pretenzijų ir
įsipareigojimų bei pajamų ir išlaidų straipsnių apskaitos principai. 
4.1. DALYVAVIMAS ECB KAPITALE
NCB dalys pasirašytajame ECB kapitale priklauso nuo nustatyto ECB kapitalo rakto, kuris, vadovaujantis ECBS
ir ECB statuto 29 straipsniu, turi būti tikslinamas kas penkeri metai arba pasikeitus ECBS NCB sudėčiai. 
Pasirašytasis ECB kapitalas yra 10 825 007 tūkst. Eur. 2020 m. sausio 31 d. Bank of England išstojus iš ECBS,
ECB savo pasirašytojo kapitalo dydžio nepakeitė, o Bank of England dalis pasirašytajame ECB kapitale buvo
perskirstyta euro zonos ir kitiems ne euro zonos NCB. 
Apmokėtasis ECB kapitalas 2020 m. taip pat nesikeitė, jis ir toliau sudarė 7 659 444 tūkst. Eur, nes, Bank of
England išstojus iš ECBS, jo anksčiau apmokėtą kapitalo dalį, t. y. 58 201 tūkst. Eur, padengė kiti NCB. Be to,
ECB valdančioji taryba nusprendė, kad euro zonos NCB dviem metinėmis įmokomis visiškai apmokės jų
padidėjusią pasirašytojo ECB kapitalo dalį 2021 ir 2022 m.
7
 2021 m. gruodžio 29 d. euro zonos NCB
sumokėjus pirmąją įmoką, apmokėtasis ECB kapitalas padidėjo iki 8 269 532 tūkst. Eur, o po antrosios
įmokos apmokėjimo 2022 m. gruodžio 28 d., jis padidėjo iki 8 879 621 tūkst. Eur.
ES šalių NCB dalyvavimas ECB kapitale 

7
 ECB Sprendimas (ES) 2020/138 2020 m. sausio 22 d. dėl ECB kapitalo apmokėjimo, kurį atlieka valstybių narių, kurių valiuta yra euro,
nacionaliniai centriniai bankai, ir Sprendimo (ES) 2019/44 panaikinimo (ECB/2020/4), OL L 27I , 2020 2 1, p. 6–8; ECB Sprendimas (ES)
2020/136 2020 m. sausio 22 d. dėl ECB kapitalo apmokėjimo, kurį atlieka ne euro zonos nacionaliniai centriniai bankai, ir dėl Sprendimo (ES)
2019/48 panaikinimo (ECB/2020/2), OL L 27I , 2020 2 1, p. 1–3; ECB Sprendimas (ES) 2020/139 2020 m. sausio 22 d. kuriuo nustatomos
ECB kapitalo dalių tarpusavio pervedimų tarp nacionalinių centrinių bankų ir apmokėto kapitalo pakoregavimo sąlygos ir kuriuo panaikinamas
Sprendimas (ES) 2019/45 (ECB/2020/5), OL L 27I , 2020 2 1, p. 9–14.

NCB
Kapitalo raktas
2022 12 31, proc.
Apmokėtasis ECB
kapitalas 2022 12 31,
Eur
Eurosistemos
kapitalo raktas
2022 12 31, proc.
Nationale Bank van België /
Banque Nationale de Belgique
2,9630  320 744 959  3,64324
Deutsche Bundesbank  21,4394  2 320 816 566  26,36145
Eesti Pank  0,2291  24 800 091  0,28170
Banc Ceannais na hÉireann / Central Bank of Ireland  1,3772  149 081 997  1,69338
Bank of Greece  2,0117  217 766 667  2,47355
Banco de España  9,6981  1 049 820 011  11,92459
Banque de France  16,6108  1 798 120 274  20,42430
Banca d’Italia  13,8165  1 495 637 102  16,98849
Central Bank of Cyprus  0,1750  18 943 762  0,21518

LIETUVOS BANKO METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS
17 

Lietuvos banko įnašo į ECB kapitalą pokyčiai atskleidžiami 10 pastaboje „Dalyvavimas ECB“. 
4.2. Į ECB PERVESTOS UŽSIENIO ATSARGOS
Vadovaudamiesi ECBS ir ECB statuto 48 ir 30 straipsnių nuostatomis, NCB, prisijungdami prie Eurosistemos,
perveda į ECB užsienio atsargų dalį, apskaičiuotą pagal NCB kapitalo rakto ir jau pervedusių užsienio atsargas
NCB kapitalo raktų sumos santykį. 
2022 m gruodžio 31 d. NCB pervestos užsienio atsargos sudarė 40 344 mln. Eur. Lietuvos banko į ECB
pervesta užsienio atsargų dalis atskleidžiama 11 pastaboje „Pretenzijos, atitinkančios pervestas užsienio
atsargas“.
Už šias pervestas užsienio atsargas (išskyrus aukso dalį) NCB mokamos palūkanos pagal naujausią žinomą
ribinę palūkanų normą, taikomą Eurosistemos pagrindinių refinansavimo operacijų aukcionuose
8
.
4.3. SKOLINIMAS EURO ZONOS KREDITO ĮSTAIGOMS EURAIS
Pagrindinės refinansavimo operacijos: jos vykdomos kas savaitę sudarant likvidumą didinančius grįžtamuosius
sandorius, kurių terminas yra viena savaitė ir kurie įprastai vykdomi standartinių konkursų būdu. Šioms
operacijoms tenka pagrindinis vaidmuo reguliuojant palūkanų normas, valdant likvidumą finansų rinkoje ir
išreiškiant pinigų politikos poziciją. 
Ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos: šios operacijos vykdomos siekiant suteikti sandorio šalims
papildomą ilgesnės trukmės refinansavimą. 2019 m. ECB valdančioji taryba nusprendė vykdyti septynias
trečiosios serijos tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas (TITRO III), o 2020 m. gruodžio mėn. ji
šią seriją papildė trimis operacijomis, kurios buvo vykdomos 2021 m. birželio–gruodžio mėn. Šių operacijų
trukmė yra treji metai. Pagal pirmas septynias TITRO III šių operacijų dalyviai turi galimybę kas ketvirtį
grąžinti visą arba dalį pasiskolintos sumos, pradedant nuo 2021 m. rugsėjo mėn., kai nuo jų suteikimo yra
praėję 12 mėn. Pagal vėlesnes tris TITRO III tokia galimybė yra nuo 2022 m. birželio mėn. Pagal ECB
valdančiosios tarybos priimtus pradinius sprendimus kiekvienai TITRO III taikytina galutinė mažiausia
palūkanų norma gali siekti operacijos laikotarpiu galiojančią vidutinę palūkanų normą už naudojimąsi indėlių

8
 Ribinė palūkanų norma, taikoma Eurosistemos pagrindinių refinansavimo operacijų aukcionuose, 2021 m. buvo lygi 0, 2022 m. pabaigoje –
2,5 proc.
NCB
Kapitalo raktas
2022 12 31, proc.
Apmokėtasis ECB
kapitalas 2022 12 31,
Eur
Eurosistemos
kapitalo raktas
2022 12 31, proc.
Latvijas Banka  0,3169  34 304 447  0,38965
Lietuvos bankas  0,4707  50 953 308  0,57876
Banque centrale du Luxembourg  0,2679  29 000 194  0,32940
Bank Čentrali ta’Malta / Central Bank of Malta  0,0853  9 233 731  0,10488
De Nederlandsche Bank  4,7662  515 941 487  5,86042
Oesterreichische Nationalbank  2,3804  257 678 468  2,92689
Banco de Portugal  1,9035  206 054 010  2,34051
Banka Slovenije  0,3916  42 390 728  0,48150
Národná banka Slovenska  0,9314  100 824 116  1,14523
Suomen Pankki – Finlands Bank  1,4939  161 714 781  1,83687
Iš viso (euro zonos NCB)  81,3286  8 803 826 700  100,00000
Българска народна банка (Bulgarijos nacionalinis
bankas)
0,9832  3 991 180  –
Česká národní banka  1,8794  7 629 194  –
Danmarks Nationalbank  1,7591  7 140 851  –
Hrvatska narodna banka  0,6595  2 677 160  –
Magyar Nemzeti Bank  1,5488  6 287 164  –
Narodowy Bank Polski  6,0335  24 492 255  –
Banca Naţională a României  2,8289  11 483 573  –
Sveriges Riksbank  2,9790  12 092 886  –
Iš viso (ne euro zonos NCB)  18,6714  75 794 264  –
Iš viso  100,0000  8 879 620 963  100,00000

18 
LIETUVOS BANKO METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS
galimybe. Vėliau, reaguodama į COVID-19 protrūkį, 2020 m.
9
 ECB valdančioji taryba nusprendė, kad nuo
2020 m. birželio 24 d. iki 2021 m. birželio 23 d. ir nuo 2021 m. birželio 24 d. iki 2022 m. birželio 23 d.
trunkančiais laikotarpiais, dar atitinkamai vadinamais specialiu palūkanų normos laikotarpiu ir papildomu
specialiu palūkanų normos laikotarpiu, taikytina mažiausia palūkanų norma gali siekti tais laikotarpiais
galiojančią vidutinę palūkanų normą už naudojimąsi indėlių galimybe, sumažintą 50 bazinių punktų, tačiau bet
kokiu atveju ne didesnę kaip –1 proc. Be to, 2022 m. spalio 27 d. ECB valdančioji taryba nusprendė, kad nuo
2022 m. lapkričio 23 d. iki kiekvienos neįvykdytos TITRO III termino arba išankstinio grąžinimo datos TITRO
III palūkanų norma bus indeksuojama pagal vidutines šiuo laikotarpiu galiojančias pagrindines ECB palūkanų
normas. Tą pačią dieną ECB valdančioji taryba nusprendė nustatyti tris papildomas savanoriško išankstinio
grąžinimo datas, kad TITRO III dalyviai turėtų papildomų galimybių iš dalies arba visiškai grąžinti atitinkamas
TITRO III paskolas prieš terminą. Šių operacijų faktinė palūkanų norma gali būti žinoma tik pasibaigus
kiekvienai iš šių operacijų arba iš anksto grąžinus visą ar dalį pasiskolintos sumos, o prieš tai ją patikimai
įvertinti galima tik tuo atveju, jeigu su palūkanų norma susiję duomenys apie specialų palūkanų normos ir
papildomą specialų palūkanų normos laikotarpius yra perduoti sandorio šalims. Tai reiškia, kad, rengiant 2022
m. metines finansines ataskaitas, TITRO III sukauptoms palūkanoms apskaičiuoti buvo taikytas toks metodas:
i) už laikotarpį iki 2022 m. birželio 23 d. taikyta palūkanų norma, nustatyta papildomam specialiam palūkanų
normos laikotarpiui, dėl kurio su palūkanų normomis susiję duomenys sandorio šalims buvo perduoti 2022 m.
birželio 10 d.; ii) už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 24 d. iki lapkričio 22 d. palūkanų norma buvo susieta su
vidutine pagrindine ECB palūkanų norma, galiojusia nuo atsiskaitymo dienos iki 2022 m. lapkričio 22 d., ir iii)
už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 23 d. iki gruodžio 31 d. palūkanų norma buvo indeksuota pagal vidutinę
šiuo laikotarpiu galiojusią pagrindinę ECB palūkanų normą. Be to, 2022 m. taip pat atsižvelgiama ir į 2022 m.
pinigų politikos palūkanų normų pokyčių įtaką iki specialaus palūkanų normos laikotarpio taikytoms
palūkanoms.
Be to, 2021 m. paskirstytos keturios papildomos kas ketvirtį vykdomos specialiosios pandeminės ilgesnės
trukmės refinansavimo operacijos (SPITRO). Šių operacijų trukmė yra apytiksliai vieni metai. Trijų SPITRO
terminas baigėsi 2022 m. Šios operacijos užtikrino euro zonos bankų sistemos likvidumą ir padėjo palaikyti
sklandų pinigų rinkos veikimą užsitęsusiu pandemijos laikotarpiu. SPITRO buvo vykdomos pagal fiksuotųjų
palūkanų konkurso procedūrą ir paskirstant visą sumą. Šioms operacijoms taikoma 25 baziniais punktais
sumažinta operacijos laikotarpiu galiojanti vidutinė palūkanų norma, taikoma Eurosistemos pagrindinių
refinansavimo operacijų aukcionuose.
Koreguojamosios grįžtamosios operacijos: jos skirtos rinkos likvidumo situacijai reguliuoti ir palūkanų
normoms valdyti, o ypač – nenumatytų rinkos svyravimų įtakai palūkanų normoms mažinti. Atsižvelgiant į jų
pobūdį, šios operacijos vykdomos ad hoc pagrindu. 
Struktūrinės grįžtamosios operacijos: tai grįžtamieji atvirosios rinkos sandoriai, vykdomi koreguojant
Eurosistemos struktūrinę likvidumo poziciją finansų sektoriaus atžvilgiu standartinių konkursų būdu. 
Ribinio skolinimo galimybė: tai Eurosistemos teikiama nuolatinė galimybė, pagal kurią sandorių šalys už iš
anksto nustatytą palūkanų normą ir įkaitą gali gauti iš NCB vienos nakties paskolą. 
Kreditai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole: tai sandorio šaliai sumokėtos piniginės lėšos tais atvejais,
kai įkaito vertė viršija nustatytą vertės pokyčio ribą, ir tai reiškia, kad yra įkaito, susijusio su pinigų politikos
operacijomis, perviršis.
2022 m. gruodžio 31 d. Eurosistemos NCB turimo turto, susijusio su pinigų politikos operacijomis, vertė
sudarė 1 324 347 mln. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 2 201 882 mln. Eur). Lietuvos banko turimo turto,
susijusio su pinigų politikos operacijomis, dalis atskleista 6 pastaboje „Su pinigų politikos operacijomis susijęs
skolinimas euro zonos kredito įstaigoms eurais“. 
Nuostoliai iš pinigų politikos operacijų gali susidaryti, jeigu sandorio šalis neįvykdo savo įsipareigojimų ir jeigu
už pinigų politikos operacijas ji pateikė nepakankamą įkaitą. ECB valdančiosios tarybos sprendimu, nuostoliai
dėl specifinio įkaito, kurį NCB gali priimti savo nuožiūra, nėra paskirstomi tarp Eurosistemos NCB. 
4.4. PINIGŲ POLITIKOS TIKSLAIS LAIKOMI VERTYBINIAI POPIERIAI
2022 m. gruodžio 31 d. ECB ir euro zonos NCB turėjo vertybinių popierių, įsigytų pagal vertybinių popierių
rinkų programą (VPRP), trečiąją padengtųjų obligacijų pirkimo programą (POPP3), turtu užtikrintų vertybinių
popierių pirkimo programą (TUVPPP), viešojo sektoriaus pirkimo programą (VSPP)
10
, bendrovių sektoriaus
pirkimo programą (BSPP) ir specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP)
11
. 

9
 2020 m. balandžio 30 d. ir 2020 m. gruodžio 10 d. ECB valdančiosios tarybos sprendimai.
10
 2020 m. vasario 3 d. Sprendimas ECB/2020/9 dėl viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimo antrinėse rinkose programos (nauja
redakcija), OL L 39, 2020 2 12, p. 12.
11
 2020 m. kovo 24 d. Sprendimas ECB/2020/17 dėl laikinos specialiosios pandeminės pirkimo programos, OL L 91, 2020 3 25, p. 1, su
pakeitimais.

LIETUVOS BANKO METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS
19 
* Kiti turto tinkamumo konkrečioms programoms kriterijai pateikiami ECB valdančiosios tarybos sprendimuose.
** Pagal VPRP buvo įsigyti tik penkių euro zonos iždų išleisti viešojo sektoriaus skolos vertybiniai popieriai.
*** Išimtis, leidžianti netaikyti tinkamumo kriterijų, buvo suteikta Graikijos vyriausybės išleistiems vertybiniams popieriams.

2022 m. pirmąjį ketvirtį Eurosistema toliau vykdė grynuosius vertybinių popierių pirkimus pagal TPP
12
,
įsigydama vertybinių popierių vidutiniškai už 20 mlrd. Eur per mėnesį. 2022 m. kovo mėn. ECB valdančioji
taryba priėmė sprendimą
13
 patikslinti grynųjų pirkimų sumas ir balandžio mėn. vykdyti grynuosius pirkimus už
40 mlrd., gegužės mėn. – už 30 mlrd. ir birželio mėn. – už 20 mlrd. Eur per mėnesį sumą, o 2022 m. birželio
mėn. ji nusprendė
14
 nuo 2022 m. liepos 1 d. nutraukti grynuosius turto pirkimus pagal TPP. ECB valdančioji
taryba ketina tęsti visų pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui,
reinvestavimą iki 2023 m. vasario pabaigos. Vėliau pagal TPP įsigytų vertybinių popierių portfelis bus
mažinamas išmatuotu ir nuspėjamu tempu, nes Eurosistema nereinvestuos visų pagrindinių sumų, gautų iš
vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui. Iki 2023 m. antrojo ketvirčio pabaigos nutarta mažinti
sukaupto TPP portfelio dydį 15 mlrd. Eur per mėn. tempu, vėliau bus sprendžiama dėl tolesnio šio portfelio
mažinimo tempo. ECB valdančioji taryba reguliariai vertins pagal TPP įsigytų vertybinių popierių portfelio
mažinimo tempą taip užtikrindama, kad jis atitiktų bendrą pinigų politikos strategiją ir poziciją, siekdama
išsaugoti rinkos funkcionavimą ir tvirtai kontroliuoti trumpalaikes pinigų rinkos sąlygas. 
Be to, vadovaujantis 2021 m. gruodžio mėn. ECB valdančiosios tarybos sprendimu
15
, 2022 m. pirmąjį ketvirtį
Eurosistema toliau vykdė grynuosius turto pirkimus pagal SPPP
16
, tik mažesniu tempu negu ankstesnį ketvirtį.
Remiantis tuo pačiu sprendimu, 2022 m. kovo pabaigoje grynieji turto pirkimai pagal SPPP buvo nutraukti.
ECB valdančioji taryba ketina reinvestuoti pagrindines sumas, gautas iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių
išpirkimo, suėjus jų terminui, bent iki 2024 m. pabaigos. Reinvestuodama ECB valdančioji taryba ir toliau
palaikys lankstumą, siekdama atremti su pandemija susijusią pinigų politikos perdavimo mechanizmo riziką.
Nuoseklus SPPP portfelio mažinimas pasibaigus reinvestavimo terminui ateityje bus valdomas siekiant išvengti
trikdžių tinkamam pinigų politikos pobūdžiui užtikrinti.

12
 Daugiau informacijos apie TPP pateikiama ECB interneto svetainėje.
13
 Žr. 2022 m. kovo 10 d. pranešimą spaudai apie ECB valdančiosios tarybos sprendimus.
14
 Žr. 2022 m. birželio 9 d. pranešimą spaudai apie ECB valdančiosios tarybos sprendimus.
15
 Žr. 2021 m. gruodžio 16 d. pranešimą spaudai apie ECB valdančiosios tarybos sprendimus.
16
 Daugiau informacijos apie SPPP pateikiama ECB interneto svetainėje.
  Pradžios data  Pabaigos data  Sprendimo Nr.  Tinkami vertybiniai popieriai*
Pasibaigusios (nutrauktos) programos
POPP1
2009 m. 
liepa
2010 m. 
birželis
ECB/2009/16  Euro zonos rezidentų padengtosios obligacijos
POPP2
2011 m. 
lapkritis
2012 m. 
spalis
ECB/2011/17  Euro zonos rezidentų padengtosios obligacijos
VPRP
2010 m. 
gegužė
2012 m. 
rugsėjis
ECB/2010/5
Euro zonoje išleisti viešojo ir privačiojo sektorių
skolos vertybiniai popieriai**
Turto pirkimo programa (TPP)
POPP3
2014 m.
spalis
Aktyvi
ECB/2020/8
(su pakeitimais)
Euro zonos rezidentų padengtosios obligacijos
TUVPPP
2014 m.
lapkritis
Aktyvi
ECB/2014/45
(su pakeitimais)
Euro zonos rezidentų išleisti turtu užtikrinti
aukščiausio prioriteto ir garantijomis užtikrinti
vidutinio prioriteto vertybiniai popieriai
VSPP 
2015 m.
kovas
Aktyvi
ECB/2020/9
(nauja redakcija)
Euro zonos centrinės, regioninės arba vietos
valdžios ar pripažintų agentūrų, taip pat euro
zonoje veikiančių tarptautinių organizacijų ir
daugiašalių plėtros bankų išleistos obligacijos 
BSPP
2016 m.
birželis
Aktyvi
ECB/2016/16
(su pakeitimais)
Euro zonoje įsteigtų nebankinių bendrovių
išleistos obligacijos ir komerciniai popieriai
Specialioji pandeminė pirkimo programa (SPPP)
SPPP
2020 m.
kovas
Aktyvi
ECB/2020/17 
(su pakeitimais)
Visos turto kategorijos, tinkamos pagal TPP***

20 
LIETUVOS BANKO METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS
Eurosistemos turimų vertybinių popierių vertė 2022 m. gruodžio 31 d. 
(tūkst. Eur)

Pagal visas šias programas įsigyti vertybiniai popieriai Eurosistemos NCB balansuose parodomi amortizuota
verte, sumažinta vertės sumažėjimu. Pagal ECBS ir ECB statuto 32 straipsnio 4 dalį, nuostolius, jei tokie
susidarytų iš turimų vertybinių popierių, įsigytų pagal POPP3, VPRP, BSPP, SPPP (išskyrus vyriausybės
vertybinius popierius) ir VSPP (išskyrus vyriausybės vertybinius popierius) dengtų visi Eurosistemos NCB
proporcingomis dalimis pagal Eurosistemos kapitalo raktą. Šių vertybinių popierių bendra vertė 2022 m.
gruodžio 31 d. buvo 1 095 390 mln. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 1 032 681 mln. Eur). Pagal POPP1 ir
POPP2 įsigytų visų vertybinių popierių bei pagal VSPP ir SPPP įsigytų vyriausybės vertybinių popierių vertės
sumažėjimo nuostolius dengtų patys NCB.
ECB valdančioji taryba reguliariai įvertina finansinę riziką, susijusią su vertybiniais popieriais, įsigytais pagal
visas šias programas. Kasmet atskirai vertinamas kiekvienos vertybinių popierių programos vertės
sumažėjimas. Tais atvejais, kai pastebima vertės sumažėjimo rodiklių, atliekama tolesnė analizė, siekiant
įsitikinti, kad vertybinių popierių pinigų srautams vertės sumažėjimo įvykis įtakos neturėjo. Nustačius, kad
vertybinių popierių vertė yra sumažėjusi, laikantis atsargumo principo, formuojami atidėjiniai pinigų politikos
operacijų nuostoliams padengti. Vertybinių popierių, laikomų pinigų politikos tikslais, kurių vertės sumažėjimo
nuostolius proporcingomis dalimis dengia visi Eurosistemos NCB, vertės sumažėjimas pripažįstamas kaip
pinigų politikos pajamų paskirstymo rezultato dalis.
Lietuvos banko turimų vertybinių popierių vertė atskleidžiama 8 pastaboje „Pinigų politikos tikslais laikomi
vertybiniai popieriai“. 
4.5. ĮSIPAREIGOJIMAI EURO ZONOS KREDITO ĮSTAIGOMS, SUSIJĘ SU PINIGŲ POLITIKOS
OPERACIJOMIS, EURAIS
Einamosios sąskaitos (įskaitant privalomųjų atsargų sistemą): tai kredito įstaigų, kurioms taikomas
reikalavimas laikyti privalomąsias atsargas, lėšų likučiai jų atsiskaitomosiose sąskaitose NCB, išskyrus lėšas,
kuriomis negalima laisvai disponuoti, ir kredito įstaigų, kurios atleistos nuo privalomųjų atsargų reikalavimų,
sąskaitų likučius, parodomus įsipareigojimų 3 straipsnyje „Kiti įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms
eurais“. 
Indėlių galimybė: Eurosistemos teikiama nuolatinė galimybė, pagal kurią sandorių šalys už iš anksto nustatytą
palūkanų normą gali NCB padėti vienos nakties indėlį. 
Terminuotieji indėliai: šie įsipareigojimai yra nustatyto termino ir fiksuotosios palūkanų normos likvidumo
mažinimo koreguojamosios operacijos. 
Koreguojamosios grįžtamosios operacijos: tai likvidumą mažinančios grįžtamosios operacijos, kurios
atliekamos siekiant subalansuoti didelius likvidumo svyravimus. 
  2022 12 31  2021 12 31
Pasibaigusios (nutrauktos) programos  2 860 114  9 356 525
POPP1  –  428 897
POPP2  –  2 406 061
VPRP  2 860 114  6 521 567
TPP  3 253 653 296  3 123 381 560
POPP3  301 973 050  298 167 380
TUVPPP  22 894 683  28 402 721
VSPP vyriausybės (agentūrų) vertybiniai popieriai  2 309 438 192  2 222 598 917
VSPP tarptautinių institucijų vertybiniai popieriai  275 228 136  264 536 991
BSPP  344 119 235  309 675 550
SPPP  1 680 665 751  1 580 665 411
Padengtosios obligacijos  6 051 662  6 072 868
Vyriausybės (agentūrų) vertybiniai popieriai  1 482 853 119  1 400 220 469
Tarptautinių institucijų vertybiniai popieriai  145 687 092  130 590 451
Bendrovių sektoriaus vertybiniai popieriai  46 073 878  43 781 623
Iš viso  4 937 179 162  4 713 403 496

LIETUVOS BANKO METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS
21 
Indėliai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole: jie parodo sandorio šalies indėlių pavidalu sumokėtas
pinigines lėšas tais atvejais, kai įkaito rinkos vertė yra mažesnė už nustatytą vertės pokyčio ribą, ir tai reiškia,
kad trūksta su galiojančiomis pinigų politikos operacijomis susijusio įkaito. 
4.6. DALYVAVIMAS MOKĖJIMO SISTEMOJE TARGET2
Dėl tarpvalstybinių mokėjimų, atliekamų per sistemą TARGET2
17
, ES centrinių bankų sąskaitose šioje
sistemoje susidaro tarpusavio likučiai. Šie likučiai kasdien yra dengiami tarpusavyje ir tada priskiriami ECB,
kiekvienam NCB paliekant vieną grynąją poziciją tik ECB atžvilgiu. Lietuvos banko vidiniai Eurosistemos
likučiai, susidarę TARGET2 ECB atžvilgiu, parodomi balanso straipsniuose „Kitos Eurosistemos pretenzijos
(grynosios)“ arba „Kiti Eurosistemos įsipareigojimai (grynieji)“. Už šiuos likučius gaunamos arba mokamos
palūkanos, skaičiuojamos pagal ribinę palūkanų normą, taikomą Eurosistemos pagrindinių refinansavimo
operacijų aukcionuose.
4.7. PINIGŲ POLITIKOS PAJAMŲ PASKIRSTYMAS 
Eurosistemos NCB pinigų politikos pajamos, uždirbtos vykdant Eurosistemos pinigų politikos funkcijas, pagal
ECBS ir ECB statuto 32 straipsnį, skaičiuojamos ir paskirstomos NCB proporcingai jų Eurosistemos kapitalo
raktams kiekvienų finansinių metų pabaigoje.
Eurosistemos NCB pinigų politikos pajamos – tai pajamos, uždirbtos iš nustatyto turto, laikomo įsipareigojimų
bazei padengti.
Pagrindiniai nustatyto turto straipsniai yra tokie: su pinigų politikos operacijomis susijęs skolinimas euro zonos
kredito įstaigoms eurais; pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai; grynosios vidinės Eurosistemos
pretenzijos, atitinkančios ECB pervestas užsienio atsargas, taip pat susidariusios dėl TARGET2 operacijų ir dėl
eurų banknotų paskirstymo Eurosistemoje; sukauptos palūkanos už ilgesnio nei vieni metai termino pinigų
politikos operacijas; tam tikras kiekis aukso, nustatomas proporcingai kapitalo raktui. 
Pagrindiniai įsipareigojimų bazės straipsniai: banknotai apyvartoje; su pinigų politikos operacijomis susiję
įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais; grynieji vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai dėl TARGET2
operacijų ir dėl eurų banknotų paskirstymo Eurosistemoje. 
Už įsipareigojimų bazės straipsnius ir (arba) nustatyto turto straipsnius sumokėtos palūkanos atimamos iš už
šiuos straipsnius NCB surinktų pinigų politikos pajamų. Už skirtumą, susidariusį tarp NCB nustatyto turto
vertės ir įsipareigojimų bazės vertės, skaičiuojamos palūkanos, tam skirtumui taikant naujausią žinomą
Eurosistemos pagrindinių refinansavimo operacijų ribinę palūkanų normą
18
. Be to, pinigų politikos pajamų
skaičiavimo tikslais laikoma, kad iš aukso pajamų neuždirbama, o iš vertybinių popierių, įsigytų pagal POPP1
(ECB sprendimas ECB/2009/16), POPP2 (ECB sprendimas ECB/2011/17), vyriausybių vertybinių popierių,
įsigytų pagal VSPP (ECB sprendimas ECB/2020/9), ir vyriausybių vertybinių popierių, įsigytų pagal SPPP (ECB
sprendimas ECB/2020/17) pajamų uždirbama, šių popierių likučiams taikant naujausią žinomą Eurosistemos
pagrindinių refinansavimo operacijų ribinę palūkanų normą.
Suskaičiavus per finansinius metus visų Eurosistemos NCB uždirbtas pinigų politikos pajamas ir gautą
rezultatą paskirsčius NCB proporcingai pagal jų kapitalo raktus, skirtumai tarp kiekvieno NCB surinktų (angl.
pooled) ir pagal Eurosistemos kapitalo raktą jam tenkančių pinigų politikos pajamų apmokami per TARGET2.
Lietuvos bankui paskirstytos grynosios pinigų politikos pajamos (išlaidos) atskleistos 34 pastaboje „Grynasis
pinigų politikos pajamų paskirstymo rezultatas“.
4.8. GRYNOJO FINANSINIO TURTO VALDYMAS 
Eurosistemos NCB ir ECB yra sudarę Susitarimą dėl grynojo finansinio turto (angl. Agreement on Net Financial
Assets, ANFA), jame nustatytas didžiausias kiekvieno NCB ir ECB ne pinigų politikos tikslais laikomo grynojo
finansinio turto dydis ir jo valdymas. Sutartimi reglamentuojamą grynąjį finansinį turtą daugiausia sudaro
įsipareigojimų bazės lėšos, gautos vykdant pinigų politikos operacijas, kurios tuo metu nėra tiesiogiai
naudojamos pinigų politikai vykdyti (žr. Aiškinamojo rašto 4.7 dalį „Pinigų politikos pajamų paskirstymas“).
Tokį turtą įprastai sudaro aukso ir užsienio atsargos, investicijos eurais. 
Lietuvos bankas grynojo finansinio turto dydį nustato atsižvelgdamas į rinkos sąlygas ir investavimo galimybes
bei apribojimus. Vidutinis grynojo finansinio turto dydis negali būti didesnis, nei pagal susitarimą nustatoma
grynojo finansinio turto maksimali riba. 2022 m., kaip ir 2021 m., Lietuvos banko vidutinis grynojo finansinio
turto dydis atitiko šio susitarimo nuostatas.
4.9. ECB PELNO PASKIRSTYMAS
Jei ECB valdančioji taryba nenusprendžia kitaip, ECB senjoražo pajamas, gautas iš ECB priskirtų 8 proc. visų
apyvartoje cirkuliuojančių eurų banknotų, taip pat pajamas iš vertybinių popierių, įsigytų pagal vertybinių

17
 Transeuropinė automatizuota realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų skubių pervedimų sistema.
18
 Ribinė palūkanų norma, taikoma Eurosistemos pagrindinių refinansavimo operacijų aukcionuose, 2021 m. buvo lygi 0, 2022 m. pabaigoje –
2,5 proc.

22 
LIETUVOS BANKO METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS
popierių programas (VPRP, POPP3, TUVPPP, VSPP ir SPPP), ECB paskirsto kitų metų sausio mėn. kaip tarpinį
pelną
19
. Sprendimas neskirstyti minėtų pajamų priimamas, kai, remdamasi ECB vykdomosios valdybos
parengtu pagrįstu vertinimu, ECB valdančioji taryba tikisi, kad ECB patirs bendrąjį metinį nuostolį arba gaus
metinį grynąjį pelną, kuris bus mažesnis už šias pajamas. Gautą tarpinį ECB pelno paskirstymo rezultatą euro
zonos NCB pripažįsta pajamomis tų finansinių metų, kuriais šios pajamos buvo uždirbtos, o ne kuriais buvo
gautos.
Galutinis pelnas paskirstomas ECB kapitalo dalininkams proporcingai jų Eurosistemos kapitalo raktui pagal
ECBS ir ECB statuto 33 straipsnio nuostatas, ECB valdančiajai tarybai patvirtinus ECB metines finansines
ataskaitas. Gautą galutinį ECB pelno paskirstymo rezultatą NCB pripažįsta finansinių metų, kuriais jis gautas,
pajamomis.
ECB pelno paskirstymo metu pervestos sumos atskleidžiamos pelno (nuostolio) ataskaitos 4 straipsnyje
„Pajamos iš nuosavybės finansinių priemonių“ (žr. 33 pastabą „Pajamos iš nuosavybės finansinių priemonių“).

5. ĮVYKIAI PO BALANSO DATOS. HRVATSKA NARODNA BANKA PRISIJUNGĖ
PRIE EUROSISTEMOS
Vadovaudamasi 2022 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimu 2022/1211/ES, priimtu pagal Sutarties dėl Europos
Sąjungos veikimo 140 straipsnio 2 dalį, Kroatija 2023 m. sausio 1 d. įsivedė bendrąją valiutą. Pagal ECBS ir
ECB statuto 48 straipsnio 1 dalį ir 2022 m. gruodžio 30 d. ECB valdančiosios tarybos priimtus teisės aktus
20
,
2023 m sausio 1 d. Hrvatska narodna banka sumokėjo likusią savo ECB kapitalo dalį. Pagal ECBS ir ECB
statuto 48 straipsnio 1 dalį ir 30 straipsnio 1 dalį, 2023 m sausio 1 d. Hrvatska narodna banka pervedė ECB
užsienio atsargų sumą, atitinkančią jo pasirašytojo kapitalo dalį. Dėl kapitalo rakto pasikeitimo Hrvatska
narodna banka prisijungus prie Eurosistemos, Lietuvos banko dalis ECB apmokėtajame kapitale (Eurosistemos
raktas) sumažėjo nuo 0,57876 iki 0,57411 proc. Lietuvos banko dalis ECB pasirašytajame kapitale yra 0,4707
proc.

6. PASTABOS DĖL BALANSO
1 PASTABA. AUKSAS IR GAUTINAS AUKSAS

Aukso investicijos
(Trojos uncijomis)

2022 m. gruodžio 31 d. Lietuvos bankas visą turimą auksą buvo investavęs į aukso indėlius ir aukso
apsikeitimo sandorius.
Aukso kiekis 2022 m., palyginti su 2021 m., padidėjo dėl aukso luitų svorio skirtumo, atsiradusio atsiskaitant
pagal aukso investavimo sandorius.
Aukso vertės padidėjimą 2022 m. lėmė finansų rinkose pakilusi aukso kaina.

19
 2014 m. gruodžio 15 d. ECB sprendimas (ES) 215/298 dėl tarpinio Europos Centrinio Banko pajamų paskirstymo (ECB/2014/57), OL L 53,
2015 2 25, p. 24, su pakeitimais. Neoficialų konsoliduotą tekstą su pakeitimų sąrašu galima rasti čia.
20
 2022 m. gruodžio 30 d. ECB sprendimas (ES) 2023/135 dėl Hrvatska narodna banka atliekamų kapitalo apmokėjimų, užsienio atsargų
pervedimų ir įnašų į Europos Centrinio Banko atsargas ir atidėjinius, OL L 17, 2023 1 19, p. 94-98; 2022 m. gruodžio 30 d. Hrvatska narodna
banka ir Europos Centrinio Banko susitarimas dėl Europos Centrinio Banko kredituojamo Hrvatska narodna banka reikalavimo pagal ECBS ir
ECB statuto 30 straipsnio 3 dalį, OL C 18, 2023 1 19, p. 1–3.
  2022 12 31  2021 12 31
Aukso kiekis    
   Trojos uncijomis  187 419  187 407
   Kilogramais  5 829  5 829
Trojos uncijos kaina, Eur  1 706,075  1 609,483
Aukso vertė, tūkst. Eur  319 752  301 628
  2022 12 31  2021 12 31
Apsikeitimo sandoriai  171 419  187 407
Terminuotieji indėliai  16 000  –
Iš viso  187 419  187 407

LIETUVOS BANKO METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS
23 

2 PASTABA. IŠ TVF GAUTINOS LĖŠOS 
(tūkst. Eur)

Didžiąją dalį Lietuvos banko valdomoje TVF sąskaitoje esančių SST sudaro TVF Lietuvos Respublikai pagal
2009 ir 2021 m. bendruosius SST paskirstymus suteiktos 560 492 tūkst. SST. Jų atitikmuo (701 568 tūkst.
Eur) parodomas Lietuvos banko balanso įsipareigojimų 9 straipsnyje „TVF suteiktų specialiųjų skolinimosi
teisių atitikmuo“.  
Be to, 2021 m. Lietuvos bankas ir TVF pasirašė savanoriškos SST prekybos susitarimą (angl. Voluntary
Trading Arrangement). Pagal jį, esant Lietuvos banko pritarimui, TVF gali Lietuvos banko vardu susitarti dėl
SST pardavimo ar pirkimo už eurus, neperžengdamas nustatytos didžiausios ir mažiausios SST prekybos
apimties. 2022 m. Lietuvos bankas pagal šį susitarimą pardavė 17 287 tūkst. SST (2021 m. nupirko 22 715
tūkst. SST) už eurus. Parduoti SST sumažino Lietuvos banko sąskaitos TVF likutį. Už sąskaitoje TVF esančių
SST likutį Lietuvos bankas gauna palūkanas, o už Lietuvos Respublikos gautas SST pagal TVF paskirstymą
moka palūkanas. Sustiprėjusios SST euro atžvilgiu darė teigiamą įtaką 2022 m. SST likučio sąskaitoje TVF
vertei. 
Lietuvos bankas Lietuvos Respublikos vardu vykdo TVF fiskalinės agentūros funkcijas. Lietuvos kvota TVF
apibrėžia jos dalyvavimo ir balsavimo teisę TVF. Lietuvos įsipareigojimai TVF parodomi TVF sąskaitoje Nr. 1,
esančioje Lietuvos banke. Nuo 2018 m. Lietuvos bankas Lietuvos Respublikos vardu vykdo TVF finansines
operacijas, naudodamas Lietuvos banko finansinį turtą. 
Grynosios atsargų pozicijos padidėjimą 2022 m. gruodžio 31 d., palyginti su 2021 m. gruodžio 31 d., lėmė
dalyvavimas finansinių operacijų plane: pagal jį 2022 m. Lietuvos bankas suteikė papildomą 7 mln. SST
(2021 m. – 20 mln. SST) finansavimą. Už lėšas, pervestas pagal finansinių operacijų planą, Lietuvos bankas
gauna palūkanų.
2020 m. Lietuvos bankas su TVF pasirašė dvišalį skolinimo susitarimą, pagal kurį Lietuvos bankas prireikus
TVF suteiktų iki 297 mln. Eur paskolų iš savo finansinio turto. Pagal susitarimą tokiomis skolinimosi teisėmis
TVF galėtų pasinaudoti tokiu atveju, jei TVF neužtektų turimų išteklių reikiamam skolinimo pajėgumui
užtikrinti. 2022 m. Lietuvos bankas nesuteikė paskolų pagal šį susitarimą.
2022 m. Lietuvos bankas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė nusprendė prisidėti prie naujos TVF finansinės
iniciatyvos – TVF Atsparumo ir tvarumo fondo (angl. Resilience and Sustainability Trust), kuriuo TVF teikia
ilgesnio laikotarpio paskolas ir remia ekonominį atsparumą ir tvarumą didinančias struktūrines reformas
klimato kaitos ir pasirengimo pandemijoms srityse. 2023 m. sausio 20 d. įsigaliojus Lietuvos banko ir TVF
susitarimui dėl Lietuvos banko įnašo į TVF Atsparumo ir tvarumo fondo paskolos ir depozito sąskaitas,
2023 m. vasario 1 d. Lietuvos bankas pervedė 13,9 mln. SST įnašą į depozito sąskaitą. Įnašas į paskolos
sąskaitą sudaro 69,4 mln. SST, šias lėšas Lietuvos bankas yra įsipareigojęs paskolinti TVF Atsparumo ir
tvarumo fondo įgyvendinamoms TVF programoms.

3 PASTABA. SĄSKAITOS BANKUOSE IR INVESTICIJOS Į VERTYBINIUS POPIERIUS, IŠORĖS
PASKOLOS IR KITAS IŠORĖS TURTAS UŽSIENIO VALIUTA
Šį balanso straipsnį sudaro Lietuvos banko sąskaitų likučiai, terminuotieji indėliai, investicijos į vertybinius
popierius, atpirkimo investavimo sandoriai ir kitos investicijos su ne euro zonos rezidentais užsienio valiuta. 
(tūkst. Eur)
  2022 12 31  2021 12 31
SST likutis sąskaitoje TVF  711 953  721 370
Grynoji atsargų pozicija TVF  140 233  129 812
   Lietuvos kvota TVF   553 150  546 306
   TVF sąskaitos Nr. 1 Lietuvos banke likutis   (412 917)  (416 494)
Iš viso  852 186  851 182
  USD  CAD  JPY  GBP  CZK  Kitos  Iš viso
2022 12 31               
Sąskaitų likučiai  1 788  2 623  500 548  8 665  108 232  24 692  646 549
Terminuotieji indėliai  6 657  –  –  –  –  –  6 657
Skolos vertybiniai popieriai  1 748 678  527 419  –  453 997  –  –  2 730 093
Apyvartiniai nuosavybės
565 695  –  –  –  –  –  565 695

24 
LIETUVOS BANKO METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS

2022 m. gruodžio 31 d., palyginti su 2021 m. gruodžio 31 d., šis balanso straipsnis sumažėjo 718 457 tūkst.
Eur. Tai daugiausia lėmė sumažėję sąskaitų likučiai Čekijos kronomis dėl metų pabaigoje susidariusių
nepalankių sąlygų pinigų rinkoje sudaryti trumpos trukmės sandorius. 2022 m. Lietuvos banko strateginė
investicijų struktūra iš esmės nepasikeitė: buvo šiek tiek padidintos investicijos į JAV vyriausybės vertybinius
popierius, sumažintos investicijos į Kanados vyriausybės vertybinius popierius ir atsisakyta investicijų į Kinijos
vyriausybės vertybinius popierius. Investicijos į biržoje prekiaujamų fondų vienetus padidėjo įgyvendinant
aktyvaus investicijų valdymo sprendimus.
2022 m. šio balanso straipsnio bendros vertės padidėjimui įtakos turėjo ir euro atžvilgiu pabrangęs JAV
doleris.

Sąskaitų bankuose ir investicijų į vertybinius popierius, išorės paskolų ir kito išorės turto pasiskirstymas
pagal emitento ir sandorio šalies ekonominę erdvę
(tūkst. Eur)

4 PASTABA. PRETENZIJOS EURO ZONOS REZIDENTAMS UŽSIENIO VALIUTA
(tūkst. Eur)



  USD  CAD  JPY  GBP  CZK  Kitos  Iš viso
vertybiniai popieriai
Atpirkimo investavimo
sandoriai  10 126  –  –  –  –  –  10 126
Kitos investicijos  724  –  –  –  –  –  724
Iš viso  2 333 667  530 042  500 548  462 663  108 232  24 692  3 959 843
2021 12 31              
Sąskaitų likučiai  1 448  690  388 896  681  910 375  2 185  1 304 276
Terminuotieji indėliai  42 734  –  –  –  –  –  42 734
Skolos vertybiniai popieriai  1 636 752  712 772  –  453 154  –  96 802  2 899 480
Apyvartiniai nuosavybės
vertybiniai popieriai
309 056  –  –  –  –  –  309 056
Atpirkimo investavimo
sandoriai  122 550  –  –  –  –  –  122 550
Kitos investicijos  205  –  –  –  –  –  205
Iš viso  2 112 744  713 463  388 896  453 835  910 375  98 987  4 678 300
  2022 12 31  2021 12 31
JAV  2 279 291  2 020 593
Kanada  564 739  756 468
Japonija  528 870  426 856
Didžioji Britanija  396 071  386 303
Ne euro zonos ES valstybės narės  108 308  749 546
Tarptautinės finansų įstaigos  53 030  203 005
Kitos šalys  29 535  135 529
Iš viso  3 959 843  4 678 300
  JPY  USD  GBP  Kitos  Iš viso
2022 12 31          
Sąskaitų likučiai  1 760  740  235  33  2 768
Iš viso  1 760  740  235  33  2 768
2021 12 31          
Sąskaitų likučiai  –  1 029  487  100  1 616
Iš viso  –  1 029  487  100  1 616

LIETUVOS BANKO METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS
25 
5 PASTABA. PRETENZIJOS NE EURO ZONOS REZIDENTAMS EURAIS
Šį balanso straipsnį sudaro Lietuvos banko sąskaitų likučiai ir investicijos į skolos vertybinius popierius eurais
su ne euro zonos rezidentais.
(tūkst. Eur)

6 PASTABA. SU PINIGŲ POLITIKOS OPERACIJOMIS SUSIJĘS SKOLINIMAS EURO ZONOS KREDITO
ĮSTAIGOMS EURAIS
(tūkst. Eur)

2022 m. gruodžio 31 d., kaip ir 2021 m. gruodžio 31 d., visą Lietuvos banko ilgesnės trukmės refinansavimo
operacijų likutį sudarė suteiktas papildomas refinansavimas pagal TITRO III.
Šios operacijos plačiau apibūdintos Aiškinamojo rašto 4.3 dalyje „Skolinimas euro zonos kredito įstaigoms
eurais“.
2022 m. (kaip ir 2021 m.) šių pinigų politikos operacijų vertės sumažėjimo nuostolių nebuvo nustatyta.

7 PASTABA. KITOS PRETENZIJOS EURO ZONOS KREDITO ĮSTAIGOMS EURAIS
Šiame straipsnyje parodyti su pinigų politikos operacijomis nesusiję Lietuvos banko sąskaitų likučiai kredito
įstaigose, jie 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė 1 606 tūkst. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 904 tūkst. Eur).

8 PASTABA. PINIGŲ POLITIKOS TIKSLAIS LAIKOMI VERTYBINIAI POPIERIAI
Šiame straipsnyje parodomi Lietuvos banko pagal VSPP įsigyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir tarptautinių
institucijų vertybiniai popieriai bei pagal SPPP įsigyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybiniai popieriai,
kurie balanse parodomi amortizuota verte (žr. Aiškinamojo rašto 4.4 dalį „Pinigų politikos tikslais laikomi
vertybiniai popieriai“). 
(tūkst. Eur)
Lentelėje vertybinių popierių rinkos vertė pateikta tik atskleidimo tikslais, ji nėra įtraukta į balansą. 
ECB valdančioji taryba, remdamasi vertės sumažėjimo testo rezultatais, nusprendė, kad pagal 2022 m.
gruodžio 31 d. būklę visi numatomi pinigų srautai iš vertybinių popierių, įsigytų pagal VSPP ir pagal SPPP, bus
gauti ir todėl 2022 m. (kaip ir 2021 m.) šiame straipsnyje parodytų Lietuvos banko turimų vertybinių popierių
vertės sumažėjimo nuostolių nebuvo nustatyta.

9 PASTABA. KITI VERTYBINIAI POPIERIAI
Šiame straipsnyje parodyti Lietuvos banko turimi euro zonos rezidentų apyvartiniai nuosavybės vertybiniai
popieriai, kurių likutis 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė 365 286 tūkst. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 303 007
tūkst. Eur). Šie vertybiniai popieriai 2021 ir 2022 m. buvo vertinami rinkos verte. 
  2022 12 31  2021 12 31
Sąskaitų likučiai  4  1
Skolos vertybiniai popieriai  92 400  19 694
Iš viso  92 405  19 695
  2022 12 31  2021 12 31
Ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos  1 628 810  1 628 810
Iš viso  1 628 810  1 628 810

2022 12 31  2021 12 31
amortizuota vertė  rinkos vertė  amortizuota vertė  rinkos vertė
VSPP  10 176 317  8 373 661  10 376 684  10 971 470
Tarptautinių institucijų vertybiniai
popieriai
5 853 756  4 899 988  6 505 184  7 069 089
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
(agentūrų) vertybiniai popieriai
4 322 562  3 473 673  3 871 499  3 902 381
SPPP  2 809 013  2 244 520  2 615 598  2 573 700
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
(agentūrų) vertybiniai popieriai
2 809 013  2 244 520  2 615 598  2 573 700
Iš viso   12 985 330  10 618 180  12 992 282  13 545 170

26 
LIETUVOS BANKO METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS
2022 m. gruodžio 31 d. apyvartinių nuosavybės vertybinių popierių likutis padidėjo įgyvendinus aktyvaus
investicijų valdymo sprendimus. 

10 PASTABA. DALYVAVIMAS ECB
(tūkst. Eur)

Vadovaujantis ECBS ir ECB statuto 29 straipsniu, NCB dalys pasirašytajame ECB kapitale perskaičiuojamos
kas penkeri metai arba pasikeitus ECBS NCB sudėčiai. Paskutinį kartą kapitalo raktas pakoreguotas 2020 m.
vasario 1 d. dėl 2020 m. sausio 31 d. įvykusio Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES, o kartu ir Bank of England
išstojimo iš ECBS. Po šio koregavimo Lietuvos bankui tenkantis kapitalo raktas padidėjo 0,0648 proc. punkto ir
nuo 2020 m. vasario 1 d. sudaro 0,4707 proc.  
2020 m. ECB apmokėtasis kapitalas nepakito, nes, Bank of England išstojus iš ECBS, jo anksčiau apmokėtą
kapitalo dalį padengė kiti NCB. Be to, ECB valdančioji taryba nusprendė, kad euro zonos NCB dviem
metinėmis įmokomis visiškai apmokės jų padidėjusią pasirašytojo ECB kapitalo dalį 2021 ir 2022 m. Lietuvos
bankui 2021 m. gruodžio 29 d. sumokėjus pirmąją 3 531 tūkst. Eur įmoką, Lietuvos bankui tenkanti
apmokėtojo ECB kapitalo dalis padidėjo iki 47 422 tūkst. Eur. Po antrosios įmokos apmokėjimo 2022 m.
gruodžio 28 d. Lietuvos banko ECB apmokėtojo kapitalo dalis padidėjo iki 50 953 tūkst. Eur. 
Lietuvos bankas, pagal ECBS ir ECB statuto 48 straipsnio 2 dalį, yra įnešęs 162 454 tūkst. Eur į ECB rezervus
ir į atidėjinius.

11 PASTABA. PRETENZIJOS, ATITINKANČIOS PERVESTAS UŽSIENIO ATSARGAS
Lietuvos bankas, tapęs Eurosistemos dalimi, pagal ECBS ir ECB statuto 48 straipsnio 1 dalį, į ECB yra
pervedęs užsienio atsargų dalį. 
Šiame balanso straipsnyje parodomos Lietuvos banko pretenzijos, atitinkančios pervestas užsienio atsargas,
nuo 2020 m. vasario 1 d. sudaro 233 496 tūkst. Eur. Pagal ECBS ir ECB statuto 30 straipsnio 2 dalį kiekvieno
NCB pervestos užsienio atsargos nustatomos proporcingai jo daliai pasirašytajame ECB kapitale. 2022 m.
jokių pokyčių nebuvo.

12 PASTABA. GRYNOSIOS PRETENZIJOS, SUSIJUSIOS SU EURŲ BANKNOTŲ PASKIRSTYMU
EUROSISTEMOJE
Šiame straipsnyje parodomas vidinis Eurosistemos likutis, susijęs su eurų banknotų paskirstymu
Eurosistemoje (žr. Aiškinamojo rašto 2.15 dalį „Banknotai ir monetos apyvartoje“ ir 19 pastabą „Banknotai
apyvartoje“)
21
. 2022 m. gruodžio 31 d., palyginti su 2021 m. gruodžio 31 d., šis likutis sumažėjo 504 060
tūkst. Eur, arba 33 proc. Tai lėmė didesnis Lietuvos banko išleistų į apyvartą eurų banknotų nominaliosios
vertės padidėjimas (10 %), palyginti su visos Eurosistemos banknotų apyvartoje nominaliosios vertės
padidėjimu (2 %). 

13 PASTABA. KITOS GRYNOSIOS EUROSISTEMOS PRETENZIJOS (ĮSIPAREIGOJIMAI) 
(tūkst. Eur)


21
 Bendra apyvartoje cirkuliuojančių eurų banknotų vertė paskirstoma Eurosistemos centriniams bankams kiekvieno mėnesio paskutinę darbo
dieną pagal banknotų paskirstymo raktą. ECB skiriama 8 proc. visų apyvartoje cirkuliuojančių eurų banknotų vertės, kiti 92 proc. paskirstomi
NCB. Kiekvienas NCB savo balanse parodo išleistų eurų banknotų dalį, atitinkančią jo apmokėtojo ECB kapitalo dalį. Skirtumas tarp eurų
banknotų, priskirtų NCB pagal jo apmokėtojo ECB kapitalo dalį, vertės ir faktiškai į apyvartą išleistų eurų banknotų vertės parodomas kaip
„Grynosios pretenzijos (įsipareigojimai), susijusios su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje“.
  2022 12 31  2021 12 31
Lietuvos banko įnašas į ECB kapitalą   50 953  47 422
Lietuvos banko įnašas į ECB rezervus ir atidėjinius, prilyginamus rezervams  162 454  162 454
Iš viso  213 408  209 877
  2022 12 31  2021 12 31
Likutis TARGET2 sąskaitoje  7 089 655  14 928 380
Pinigų politikos pajamų paskirstymas  (69 953)  (87 176)
Kitos Eurosistemos pretenzijos   1 125  1 558
Kitos grynosios Eurosistemos pretenzijos (įsipareigojimai)  7 020 828  14 842 762

LIETUVOS BANKO METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS
27 
Kitas grynąsias Eurosistemos pretenzijas (įsipareigojimus) sudaro: 1) Lietuvos banko grynasis vidinis
Eurosistemos likutis, susidaręs ECB atžvilgiu dėl pervedimų, kuriuos per TARGET2 atliko ir gavo ECBS NCB ir
ECB; 2) grynasis likutis ECB atžvilgiu, susijęs su mokėtina pinigų politikos pajamų paskirstymo suma (žr. 34
pastabą „Grynasis pinigų politikos pajamų paskirstymo rezultatas“); 3) grynasis likutis ECB atžvilgiu, susijęs
su kitomis gautinomis ar mokėtinomis sumomis, įskaitant Lietuvos banko gautiną sumą, susijusią su tarpiniu
ECB pelno paskirstymu (žr. 33 pastabą „Pajamos iš nuosavybės finansinių priemonių“). 
Likučio TARGET2 sąskaitoje sumažėjimą daugiausia lėmė 2022 m. sumažėję kredito įstaigų einamųjų sąskaitų
(įskaitant privalomųjų atsargų sistemą) bei euro zonos rezidentų (valdžios sektoriaus ir Lietuvos banko
mokėjimo sistemos CENTROlink dalyvių) sąskaitų likučiai eurais. Likutį TARGET2 sąskaitoje didino indėlių
galimybės likutis (žr. 20 pastabą „Įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms, susiję su pinigų politikos
operacijomis, eurais“ ir 21 pastabą „Įsipareigojimai kitiems euro zonos rezidentams eurais“).
Į kitas Eurosistemos pretenzijas 2021 m. taip pat buvo įtraukta Lietuvos banko gautina suma, susijusi su ECB
tarpiniu pelno paskirstymu. 2022 m. ECB valdančioji taryba, atsižvelgdama į ECB bendrą finansinį metų
rezultatą, nusprendė pasilikti visas pajamas, gautas iš apyvartoje esančių banknotų, taip pat pajamas, gautas
iš vertybinių popierių, įsigytų pagal VPRP, TPP ir SPPP (žr. Aiškinamojo rašto 4.9 dalį „ECB pelno
paskirstymas“). Todėl 2022 m. pabaigoje nebuvo jokios gautinos sumos, susijusios su ECB tarpiniu pelno
paskirstymu.

14 PASTABA. ILGALAIKIS MATERIALUSIS IR NEMATERIALUSIS TURTAS
(tūkst. Eur)

Ilgalaikio turto padidėjimui 2022 m. didžiausią įtaką turėjo keturių Lietuvos banko viduje projektų būdu
kuriamų nematerialiojo turto objektų pripažinimas ilgalaikiu turtu (2 747 tūkst. Eur), investicijos į kompiuterių
įrangos atnaujinimą (2 473 tūkst. Eur) ir sudaryta nauja patalpų nuomos sutartis (1 786 tūkst. Eur). Ilgalaikis
turtas sumažėjo nurašius iš balanso 2022 m. demontuoto pastato vertę. Pastatas demontuotas įgyvendinant
Lietuvos banko pastatų komplekso, esančio Vilniuje, Žirmūnų g. 151, atnaujinimo projektą.
Lietuvos bankas nėra sudaręs sandorių, pagal kuriuos būtų įkeistas Lietuvos banko materialusis turtas.

15 PASTABA. KITAS FINANSINIS TURTAS
Šiame straipsnyje parodomi Lietuvos banko sąskaitų likučiai euro zonos rezidentų institucijose (ne kredito
įstaigose) eurais, taip pat Lietuvos banko reikmėms laikomos investicijos į neapyvartines nuosavybės
priemones, kuriomis viešai neprekiaujama ir jų kaina nėra kotiruojama rinkoje.

 Materialusis turtas
Nemate-
rialusis
turtas
(įskaitant
nebaigtą
kurti)
Nuomos
teise
naudo-
jamas 
turtas
Iš viso
žemė ir
pastatai
(įskaitant
nebaigtą
statybą)
pinigų
skaičiavimo
įranga
(įskaitant
nebaigtą
montuoti)
kompiuterių
įranga
(įskaitant
nebaigtą
montuoti)
kitas
materialusis
turtas
(įskaitant
nebaigtą
montuoti)
Įsigijimo vertė 2021 12 31  39 961  8 699  13 535  8 067  19 427  3 142  92 831
Padidėjimas 2022 m.  505  36  2 473  84  2 914  1 848  7 862
Sumažėjimas 2022 m.  (3 302)  –  (32)  (227)  –  –  (3 561)
Įsigijimo vertė 2022 12 31  37 163  8 735  15 977  7 924  22 341  4 991  97 131
Sukauptas nusidėvėjimas
(amortizacija) 2021 12 31
(22 620)  (5 690)  (10 671)  (5 986)  (9 785)  (1 951)  (56 704)
Nusidėvėjimas (amortizacija)
2022 m.  (633)  (322)  (1 153)  (152)  (1 444)  (925)  (4 629)
Nurašytas nusidėvėjimas
(amortizacija) 2022 m.
3 302  –  32  227  –  –  3 561
Sukauptas nusidėvėjimas
(amortizacija) 2022 12 31  (19 951)  (6 012)  (11 792)  (5 911)  (11 229)  (2 876)  (57 772)
Likutinė vertė 2022 12 31  17 212  2 723  4 185  2 013  11 112  2 114  39 359
Likutinė vertė 2021 12 31  17 340  3 008  2 865  2 081  9 641  1 191  36 127

28 
LIETUVOS BANKO METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS
(tūkst. Eur)

Lietuvos banko sąskaitos likutis atspindi Lietuvos banko, kaip RT1
22
 dalyvio, poziciją, kurią sudaro Lietuvos
banko mokėjimo sistemos CENTROlink dalyvių – momentinių mokėjimo paslaugų naudotojų – lėšos, skirtos
RT1 mokėjimams vykdyti. 
Lietuvos bankas yra Tarptautinių atsiskaitymų banko (TAB) narys, turintis 1 070 akcijų, kurių įsigijimo vertė
yra 3 334 tūkst. Eur, o kiekvienos akcijos nominalioji vertė – 5 000 SST. 2022 m. už TAB akcijas Lietuvos
bankas gavo 372 tūkst. Eur dividendų (2021 m. – 669 tūkst. Eur).  
Lietuvos bankas turi 37 SWIFT akcijas, jų įsigijimo vertė yra 177 tūkst. Eur. Dividendai už šias akcijas
nemokami.
Lietuvos bankas yra vienas iš viešosios įstaigos „Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras“ steigėjų,
2021 m. įnešęs 143 tūkst. Eur piniginį įnašą šios įstaigos įstatiniam kapitalui formuoti. 

16 PASTABA. NEBALANSINIŲ PRIEMONIŲ PERKAINOJIMO SKIRTUMAI
Šiuose straipsniuose parodomi pagal nebalansinėse sąskaitose atvaizduojamus valiutų keitimo sandorius
gautinų ir mokėtinų užsienio valiutų perkainojimo pagal rinkos kursą rezultatai, taip pat išankstinių valiutų
keitimo sandorių be įvykdymo, vertybinių popierių ir palūkanų normų apsikeitimo sandorių perkainojimo pagal
jų rinkos kainą rezultatai.
(tūkst. Eur)

17 PASTABA. SUKAUPTOS PAJAMOS IR BŪSIMŲJŲ LAIKOTARPIŲ IŠLAIDOS
(tūkst. Eur)
2022 m. gruodžio 31 d. sukauptų pajamų ir būsimųjų laikotarpių išlaidų likutis padidėjo daugiausia dėl
atsiradusio sukauptų palūkanų pajamų už vidines Eurosistemos pretenzijas likučio. Tai susiję su 2022 m.

22
 RT1 – EBA CLEARING S.A.S à capital variable valdoma mokėjimų sistema.
  2022 12 31  2021 12 31
Sąskaitų likučiai  452 881  409 223
Tarptautinių atsiskaitymų banko akcijos  3 334  3 334
SWIFT akcijos  177  177
VšĮ Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro steigimo įnašas  143  143
Iš viso  456 534  412 877

2022 12 31  2021 12 31
teigiami
skirtumai
neigiami
skirtumai
teigiami
skirtumai
neigiami
skirtumai
Valiutų keitimo sandoriai  32 207  7 907  20 490  35 987
Išankstiniai valiutų keitimo sandoriai be įvykdymo  7 871  –  964  321
Vertybinių popierių sandoriai  108  1 247  59  77
Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai  –  155  –  –
Iš viso   40 186  9 310  21 513  36 385
  2022 12 31  2021 12 31
Sukauptos palūkanų pajamos  83 420  54 331
   Už pinigų politikos tikslais laikomus vertybinius popierius  48 881  45 595
   Už vidines Eurosistemos pretenzijas  17 915  –
   Už kitus vertybinius popierius  8 619  5 001
   Už išvestines finansines priemones  7 321  946
   Kitos sukauptos palūkanų pajamos  685  2 789
Kitos sukauptos pajamos  –  1 817
Nupirktų skolos vertybinių popierių atkarpos išmokos dalis  5 149  3 172
Būsimųjų laikotarpių išlaidos  2 088  2 193
Iš viso  90 656  61 513

LIETUVOS BANKO METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS
29 
viduryje pradėjusia kilti ribine palūkanų norma, taikoma Eurosistemos pagrindinių refinansavimo operacijų
aukcionuose, kuri 2022 m. pabaigoje sudarė 2,5 proc. (2021 m. pabaigoje ji buvo 0 %).

18 PASTABA. KITAS ĮVAIRUS TURTAS
(tūkst. Eur)

19 PASTABA. BANKNOTAI APYVARTOJE
(tūkst. Eur)
Šiame straipsnyje parodyta pagal banknotų paskirstymo raktą Lietuvos bankui tenkanti visų apyvartoje
esančių eurų banknotų dalis (žr. Aiškinamojo rašto 2.15 dalį „Banknotai ir monetos apyvartoje“). Banknotų
paskirstymo raktas 2022 m. gruodžio 31 d. buvo 0,5325 proc. (iki 2020 m. sausio 31 d. – 0,5365 %).
Faktiškai Lietuvos banko išleistų į apyvartą eurų banknotų nominalioji vertė 2022 m. padidėjo 10 proc.
Kadangi faktiškai Lietuvos banko išleistų į apyvartą eurų banknotų nominalioji vertė yra mažesnė už
paskirstytų eurų banknotų nominaliąją vertę, susidaręs 1 040 765 tūkst. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. –
1 544 825 tūkst. Eur) skirtumas parodomas balanso turto dalyje kaip „Grynosios pretenzijos, susijusios su
eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje“ (žr. 12 pastabą). 

20 PASTABA. ĮSIPAREIGOJIMAI EURO ZONOS KREDITO ĮSTAIGOMS, SUSIJĘ SU PINIGŲ
POLITIKOS OPERACIJOMIS, EURAIS
Šiame straipsnyje parodyti euro zonos kredito įstaigų einamųjų sąskaitų (įskaitant privalomųjų atsargų
sistemą) likučiai (išskyrus lėšas, kuriomis negalima laisvai disponuoti, ir kredito įstaigų, kurios atleistos nuo
privalomųjų atsargų reikalavimų, sąskaitų likučius) ir indėlių galimybės likučiai. 
(tūkst. Eur)

Iki 2022 m. gruodžio 20 d. už sąskaitų likučius, kurie atitinka privalomųjų atsargų reikalavimus, buvo
mokamos palūkanos taikant naujausią žinomą ribinę palūkanų normą, kurią Eurosistema taiko pagrindinių
refinansavimo operacijų aukcionuose
23
. 2022 m. spalio 27 d. ECB valdančioji taryba nusprendė, kad nuo
2022 m. gruodžio 21 d. už šiuos likučius mokama palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe. Už
sąskaitų likučius, viršijančius privalomųjų atsargų reikalavimus, skaičiuojamos palūkanos, taikant mažesniąją
iš šių reikšmių: 0 proc. arba palūkanų normą už naudojimąsi indėlių galimybe. Nuo 2019 m. spalio 30 d. ECB
valdančiosios tarybos sprendimu pradėta taikyti dviejų pakopų atlyginimo už laikomas atsargas sistema. Pagal
šią sistemą daliai kredito įstaigų laikomo perteklinio likvidumo nebuvo taikoma neigiama palūkanų norma už
naudojimąsi indėlių galimybe. Šiai perteklinio likvidumo daliai buvo taikoma metinė 0 proc. palūkanų norma.
Sąskaitų likučių, viršijančių privalomųjų atsargų reikalavimus, dalis, kuriai nebuvo taikoma palūkanų norma už
naudojimąsi indėlių galimybe, metų pabaigoje buvo lygi kredito įstaigų šešių
24
 privalomųjų atsargų dydžių
sumai. Kitai daliai laikomo perteklinio likvidumo ir toliau buvo taikoma mažesnioji iš šių reikšmių: 0 proc. arba
palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe. Nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. palūkanų normai už naudojimąsi

23
 Ribinė palūkanų norma, taikoma Eurosistemos pagrindinių refinansavimo operacijų aukcionuose, 2021 m. buvo lygi 0, 2022 m. pabaigoje –
2,5 proc.
24
 ECB valdančioji taryba gali pakeisti daugiklio dydį, atsižvelgusi į besikeičiantį kredito įstaigų laikomo perteklinio likvidumo lygį. 
  2022 12 31  2021 12 31
Trumpalaikis turtas  693  752
 Išankstiniai mokėjimai ir kitos gautinos sumos  226  303
 Kreditai Lietuvos banko tarnautojams  167  210
Iš viso  1 086  1 264
  2022 12 31  2021 12 31
Eurų banknotai, Lietuvos banko išleisti į apyvartą  7 330 311  6 679 031
Eurų banknotų koregavimas pagal banknotų paskirstymo raktą   1 768 633  2 259 892
ECB išleistų eurų banknotų dalis  (727 868)  (715 067)
Iš viso  8 371 076  8 223 855
  2022 12 31  2021 12 31
Einamųjų sąskaitų likučiai (įskaitant privalomųjų atsargų sistemą)  1 091 337  15 591 795
Indėlių galimybė   11 352 156  –
Iš viso  12 443 493  15 591 795

30 
LIETUVOS BANKO METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS
indėlių galimybe pradėjus kilti virš 0 proc., ECB valdančioji taryba nusprendė sustabdyti dviejų pakopų
sistemos taikymą, nustatydama nulio dydžio daugiklį, nes dviejų pakopų atlygio už atsargų perviršį sistema
nebereikalinga.
Dėl palūkanų normos už naudojimąsi indėlių galimybe kilimo virš 0 proc. kredito įstaigos 2022 m. ketvirtąjį
ketvirtį nustojo laikyti likvidumo perteklių einamosiose sąskaitose padėdamos jį į indėlių galimybės priemonę.
Likvidumą mažinančios pinigų politikos operacijos aprašytos Aiškinamojo rašto 4.5 dalyje „Įsipareigojimai euro
zonos kredito įstaigoms, susiję su pinigų politikos operacijomis, eurais“.

21 PASTABA. ĮSIPAREIGOJIMAI KITIEMS EURO ZONOS REZIDENTAMS EURAIS
Šiame straipsnyje parodyti euro zonos rezidentų, įskaitant finansų įstaigas, kurioms netaikomi privalo-
mųjų atsargų reikalavimai, sąskaitų likučiai eurais laikomi Lietuvos banke. 
(tūkst. Eur)
Įsipareigojimai kitiems euro zonos rezidentams eurais sumažėjo dėl sumažėjusių valdžios sektoriaus ir
Lietuvos banko mokėjimo sistemos CENTROlink dalyvių, nepriklausančių kredito įstaigų sektoriui (mokėjimo ir
elektroninių pinigų įstaigų), sąskaitų likučių.

22 PASTABA. ĮSIPAREIGOJIMAI NE EURO ZONOS REZIDENTAMS EURAIS
Šiame straipsnyje parodomi Lietuvos banko mokėjimo sistemos CENTROlink dalyvių ne euro zonos rezidentų
(mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų), ne euro zonos NCB ir tarptautinių institucijų sąskaitų likučiai eurais,
laikomi Lietuvos banke. 2022 m. gruodžio 31 d. jie sudarė 1 331 286 tūkst. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. –
2 519 591 tūkst. Eur). Sąskaitų likučiai daugiausia sumažėjo dėl sumažėjusių Lietuvos banko mokėjimo
sistemos CENTROlink dalyvių, nepriklausančių kredito įstaigų sektoriui (mokėjimo ir elektroninių pinigų
įstaigų), sąskaitų likučių.

23 PASTABA. ĮSIPAREIGOJIMAI EURO ZONOS REZIDENTAMS UŽSIENIO VALIUTA
Šiame straipsnyje atskleidžiami Lietuvos banko su euro zonos finansų sektoriaus rezidentais sudaryti aukso
apsikeitimo sandoriai užsienio valiuta, sąskaitos perviršis, taip pat įsipareigojimai valdžios sektoriui –
didžiausią jų dalį sudaro valstybės valdymo institucijų sąskaitų likučiai užsienio valiuta. 
(tūkst. Eur)

24 PASTABA. ĮSIPAREIGOJIMAI NE EURO ZONOS REZIDENTAMS UŽSIENIO VALIUTA
2022 m. gruodžio 31 d. Lietuvos bankas neturėjo įsipareigojimų ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta.
2021 m. gruodžio 31 d. šiame straipsnyje parodyti Lietuvos banko su ne euro zonos rezidentais sudaryti
aukso apsikeitimo sandoriai Japonijos jenomis, kurių vertė sudarė 14 461 tūkst. Eur.   
  2022 12 31  2021 12 31
Įsipareigojimai valdžios sektoriui  2 002 516  4 126 552
Kiti įsipareigojimai  2 543 532  4 870 677
Iš viso  4 546 049  8 997 229
  USD  Kitos  Iš viso
2022 12 31      
Įsipareigojimai finansų sektoriui  301 102  –  301 102
   Aukso apsikeitimo sandoriai  300 950  –  300 950
   Sąskaitos perviršis  152  –  152
Įsipareigojimai valdžios sektoriui  1 843  59  1 902
Iš viso  302 945  59  303 004
2021 12 31      
Įsipareigojimai finansų sektoriui  278 416  –  278 416
   Aukso apsikeitimo sandoriai  278 416  –  278 416
Įsipareigojimai valdžios sektoriui  1 263  24  1 287
Iš viso  279 679  24  279 703

LIETUVOS BANKO METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS
31 
25 PASTABA. SUKAUPTOS IŠLAIDOS IR BŪSIMŲJŲ LAIKOTARPIŲ PAJAMOS
(tūkst. Eur)

Sukauptos palūkanų išlaidos už pinigų politikos operacijas padidėjo dėl 2022 m. išaugusių sukauptų palūkanų
išlaidų už TITRO III (žr. 6 pastabą). Sukauptos palūkanų išlaidos už sąskaitų likučius padidėjo dėl 2022 m.
rugsėjo mėn. pradėjusių virš 0 proc. kilti palūkanų normų, mokamų už sąskaitų likučius.

26 PASTABA. KITI ĮVAIRŪS ĮSIPAREIGOJIMAI
(tūkst. Eur)

2022 m. gruodžio 31 d. kituose įvairiuose įsipareigojimuose parodoma 2 099 tūkst. Eur (2021 m. gruodžio
31 d. – 1 178 tūkst. Eur) nuomos įsipareigojimų suma (žr. Aiškinamojo rašto 2.14 dalį „Nuoma“).

27 PASTABA. ATIDĖJINIAI
(tūkst. Eur)

Lietuvos banko valdyba, remdamasi atidėjinių rizikoms sudarymo tvarka Lietuvos banke, priėmė sprendimą
2022 m. panaudoti 163 989 tūkst. Eur atidėjinių rizikoms su finansinių priemonių operacijomis susijusiems
nuostoliams dengti (2021 m. sudaryta 111 000 tūkst. Eur papildomų atidėjinių rizikoms). Po šio pervedimo
Lietuvos banko 2022 m. finansinis rezultatas tapo 0 Eur. Su finansinėmis operacijomis susiję nuostoliai
daugiausia susidarė dėl skolos ir nuosavybės vertybinių popierių realizuotųjų ir nerealizuotųjų kainos pokyčio
nuostolių, susijusių su eurais ir JAV doleriais išreikštų vertybinių popierių pelningumo padidėjimu (žr.
Aiškinamojo rašto 2.16 dalį „Atidėjiniai finansinėms rizikoms ir įsipareigojimams“ ir 31 pastabą „Grynasis
finansinių operacijų, vertės sumažėjimo ir atidėjinių rizikoms rezultatas“ ). 
Atidėjiniai tarnautojų darbo užmokesčiui už kasmetines atostogas padidėjo dėl išaugusio darbo užmokesčio ir
nepanaudotų atostogų dienų skaičiaus. Atidėjinių išeitinėms išmokoms, mokėtinoms tarnautojams,
įgysiantiems teisę į valstybinio socialinio draudimo pensiją dirbant Lietuvos banke, sumažėjimui įtakos turėjo
  2022 12 31  2021 12 31
Sukauptos palūkanų išlaidos  27 032  13 045
   Už pinigų politikos operacijas  14 818  8 069
   Už išvestines finansines priemones  6 482  4 976
   Už sąskaitų likučius  5 733  –
Kitos sukauptos išlaidos  2 206  878
Būsimųjų laikotarpių pajamos  31  33
Iš viso  29 270  13 955
  2022 12 31  2021 12 31
Eurų monetos apyvartoje  146 941  139 196
Litų banknotai apyvartoje  78 591  80 540
Litų monetos apyvartoje  31 892  31 931
Kiti įvairūs įsipareigojimai  5 560  2 646
Iš viso  262 985  254 313
  2022 12 31  2021 12 31
Atidėjiniai rizikoms (žr. Aiškinamojo rašto 2.16 dalį „Atidėjiniai finansinėms rizikoms ir
įsipareigojimams“)  292 881  456 870
Atidėjiniai įsipareigojimams  4 897  4 975
   Tarnautojų darbo užmokesčiui už kasmetines atostogas  3 120  2 798
   Išeitinėms išmokoms, mokėtinoms tarnautojams, įgysiantiems teisę į valstybinio
socialinio draudimo pensiją dirbant Lietuvos banke
1 361  1 529
   Lietuvos banko valdybos narių išeitinėms kompensacijoms, nustatytoms Lietuvos
banko įstatyme
121  147
   Atidėjiniai litų banknotams ir monetoms keisti  295  317
   Atidėjiniai kitiems įsipareigojimams  –  184
Iš viso  297 778  461 846

32 
LIETUVOS BANKO METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS
atidėjiniams skaičiuoti naudojamų ilgalaikio skolinimo palūkanų normos ir tarnautojų kaitos koeficiento
padidėjimas. Šių atidėjinių pasikeitimas parodytas 36 pastaboje „Personalo išlaikymo išlaidos“. 
Atidėjiniai litų banknotams ir monetoms keisti – tai 2014 m. sudaryti atidėjiniai nurašytų litų banknotų ir
monetų, kurie gali būti grąžinti į Lietuvos banką pakeisti į eurus, nominaliajai vertei padengti. 2022 m.
panaudota 22 tūkst. Eur (2021 m. – 15 tūkst. Eur) šių atidėjinių.
2022 m. gruodžio 31 d. buvo šešios su finansų rinkos dalyvių veiklos priežiūra susijusios teisminės bylos,
kuriose atsakovu ar bendraatsakoviu nurodomas Lietuvos bankas ir kurios susijusios su galimomis išlaidomis
dėl žalos atlyginimo. Kadangi ieškinių tenkinimo tikimybė vertinama kaip mažai tikėtina, nebuvo sudaryta
atidėjinių šiems ieškiniams tenkinti.

28 PASTABA. PERKAINOJIMO SĄSKAITOS
Šiose sąskaitose parodomi nerealizuotieji aukso, skolos ir apyvartinių nuosavybės vertybinių popierių,
nebalansinių finansinių priemonių bei užsienio valiutos perkainojimo prieaugiai. Atskirai nuo kitų perkainojimo
prieaugių parodomi nerealizuotieji finansinių straipsnių perkainojimo prieaugiai, susidarę iki įstojimo į euro zoną.
(tūkst. Eur)

2022 m. gruodžio 31 d. perkainojimo sąskaitų likučiai sumažėjo daugiausia dėl skolos ir nuosavybės vertybinių
popierių nerealizuotųjų kainos pokyčio nuostolių, susijusių su eurais ir JAV doleriais išreikštų vertybinių
popierių pelningumo padidėjimu. Perkainojimo sąskaitų likučiams didinantį poveikį daugiausia turėjo euro
atžvilgiu pabrangęs JAV doleris ir pakilusi aukso rinkos kaina.
Nerealizuotieji perkainojimo nuostoliai pagal 2022 finansinių metų pabaigos būklę pripažinti išlaidomis,
parodomi 31 pastaboje „Grynasis finansinių operacijų, vertės sumažėjimo ir atidėjinių rizikoms rezultatas“.

29 PASTABA. KAPITALAS
2022 m. kapitalo pokyčių ataskaita
(tūkst. Eur)

Lietuvos banko įstatinis kapitalas yra 60 000 tūkst. Eur ir yra visiškai suformuotas.
Lietuvos banko įstatyme nustatyta, kad Lietuvos banko atsargos kapitalas turi būti ne mažesnis už penkis
įstatinio kapitalo dydžius ir gali būti didinamas iš Lietuvos banko pelno Lietuvos banko valdybos nepriklausomu
sprendimu, priimtu atsižvelgiant į rizikas ir galimą jų poveikį. Atsargos kapitalas naudojamas susidariusiam
Lietuvos banko nuostoliui padengti.
Lietuvos banko valdyba 2015 m. priėmė sprendimą didinti Lietuvos banko atsargos kapitalą iki siektino dydžio,
numatydama, kad jo kasmetinio didinimo tempas būtų lygus Lietuvos banko prognozuojamam vidutinio
laikotarpio Lietuvos Respublikos bendrojo vidaus produkto (apskaičiuoto palyginamosiomis kainomis) metinio
augimo tempo vidurkiui, apskaičiuotam pagal ataskaitinių metų ketvirtąjį ketvirtį sudarytas Lietuvos banko
prognozes.   
  2022 12 31  2021 12 31
Perkainojimo sąskaitos    
   Perkainojimo prieaugis, susidaręs iki įstojimo į euro zoną  164 456  164 456
   Užsienio valiutos  196 514  171 049
   Aukso  137 223  119 122
   Išvestinių finansinių priemonių  7 979  1 023
   Skolos vertybinių popierių  971  10 520
   Nuosavybės vertybinių popierių   –  45 994
Iš viso  507 144  512 164
  2022 12 31  2021 m. pelno paskirstymas  2021 12 31
Kapitalas      
   Įstatinis kapitalas  60 000  –  60 000
   Atsargos kapitalas  463 343  17 607  445 736
Iš viso  523 343  17 607  505 736

LIETUVOS BANKO METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS
33 
7. PASTABOS DĖL PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITOS
30 PASTABA. GRYNOSIOS PALŪKANŲ PAJAMOS
(tūkst. Eur)
2022 m. Lietuvos bankas uždirbo 15 233 tūkst. Eur grynųjų palūkanų pajamų daugiau negu 2021 m.,
daugiausia dėl padidėjusių grynųjų palūkanų pajamų iš skolos vertybinių popierių, vidinių Eurosistemos
pretenzijų, susijusių su TARGET2 likučiu, ir Lietuvos banko sąskaitų likučių. Palūkanos už skolos vertybinius
popierius išaugo dėl padidėjusio euro zonos ir JAV vertybinių popierių pelningumo. Grynosioms palūkanų
pajamoms 2022 m. įtakos turėjo pakilusios virš 0 proc. ribinės palūkanų normos, taikomos Eurosistemos
pagrindinių refinansavimo operacijų aukcionuose, ir palūkanų normos, taikomos už naudojimąsi indėlių
galimybe. Tai lėmė gautas 38 462 tūkst. Eur palūkanų pajamas už vidines Eurosistemos pretenzijas (2021 m.
tokių pajamų Lietuvos bankas negavo) ir patirtas 30 944 tūkst. Eur palūkanų išlaidas už naudojimąsi indėlių
galimybę (2021 m. Lietuvos bankas tokių išlaidų nepatyrė). Bendras palūkanų normų augimas turėjo įtakos
didesnėms grynosioms palūkanų pajamoms už Lietuvos banko sąskaitų likučius ir mažesnėms grynosioms
palūkanų pajamoms už sąskaitų likučius, laikomus Lietuvos banke. Palūkanos už pinigų politikos tikslais
laikomus vertybinius popierius padidėjo dėl 2022 m. įsigytų vertybinių popierių pagal VSPP ir SPPP (žr. 8
pastabą). 

31 PASTABA. GRYNASIS FINANSINIŲ OPERACIJŲ, VERTĖS SUMAŽĖJIMO IR ATIDĖJINIŲ
RIZIKOMS REZULTATAS
Šiame straipsnyje parodomos a) grynosios pajamos (išlaidos), susijusios su finansinių priemonių, aukso ir
užsienio valiutos pardavimo sandoriais; b) finansinių straipsnių vertės sumažėjimas, kurį sudaro nerealizuotieji
perkainojimo nuostoliai, susidarę dėl mažesnių rinkos kainų ir kursų, palyginti su šių straipsnių vidurkinėmis
kainomis ir kursais, pagal 2022 m. gruodžio 31 d. būklę ir c) Lietuvos banko valdybos sprendimu panaudoti
atidėjiniai finansinėms rizikoms su finansinių priemonių operacijomis susijusiems nuostoliams dengti.
(tūkst. Eur)

2022 m.  2021 m.
palūkanų
pajamos
palūkanų
išlaidos
palūkanų
pajamos
palūkanų
išlaidos
Pinigų politikos operacijų  103 290  (37 645)  120 505  (7 323)
   Pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių  73 410  –  66 359  –
   Einamųjų sąskaitų (įskaitant privalomųjų atsargų sistemą)  29 870  –  54 146  –
   Pagrindinių refinansavimo operacijų  9  –  –  –
   Ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų  –  (6 701)  –  (7 323)
   Indėlių galimybės  –  (30 944)  –  –
Skolos vertybinių popierių  69 847  –  30 900  –
Vidinių Eurosistemos pretenzijų (įsipareigojimų)  38 462  –  –  –
   Už TARGET2 likučius  31 653  –  –  –
   Už pretenzijas, susijusias su eurų banknotų paskirstymu  5 645  –  –  –
   Už į ECB pervestas užsienio atsargas  1 165  –  –  –
Sąskaitų likučių Lietuvos banke  19 566  –  42 076  –
Lietuvos banko sąskaitų likučių  11 982  –  –  (3 320)
Atpirkimo skolinimo sandorių  –  (2 018)  –  (1)
Aukso apsikeitimo sandorių  –  (4 743)  –  (836)
Valiutų keitimo sandorių  –  (11 579)  –  (8 911)
Kitos  1 203  –  42  –
Iš viso palūkanų pajamų (išlaidų)  244 350  (55 985)  193 522  (20 391)
Grynosios palūkanų pajamos  188 365    173 131  

  2022 m.  2021 m.
Grynosios realizuotosios pajamos (išlaidos)   (73 656)  106 585
   Sandorių vertybiniais popieriais   (121 336)  72 990
   Sandorių užsienio valiuta  61 869  25 503

34 
LIETUVOS BANKO METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS

Grynosios realizuotosios pajamos iš sandorių vertybiniais popieriais mažėjo daugiausia dėl neigiamo vertybinių
popierių kainų pokyčio, susidariusio JAV dolerių ir Didžiosios Britanijos svaro sterlingų portfeliuose,
realizavimo, o grynosios realizuotosios pajamos iš sandorių užsienio valiuta didėjo daugiausia dėl teigiamo
valiutos kurso pokyčio, susidariusio JAV dolerių portfelyje, realizavimo.
Vertybinių popierių vertės sumažėjimo nuostolis padidėjo daugiausia dėl skolos ir nuosavybės vertybinių
popierių, išreikštų JAV doleriais ir eurais, nerealizuotųjų kainos pokyčio nuostolių, susijusių su šių vertybinių
popierių pelningumo padidėjimu. 

32 PASTABA. GRYNOSIOS KOMISINIŲ IR KITŲ ATLYGIŲ PAJAMOS
(tūkst. Eur)

Lietuvos banko vykdoma finansų rinkos priežiūra pagal Lietuvos banko įstatymo nuostatas finansuojama iš
prižiūrimų finansų rinkos dalyvių įmokų ir Lietuvos banko lėšų. 2022 m. Lietuvos bankas surinko 9 850 tūkst.
Eur įmokų finansų rinkos priežiūros išlaidoms padengti (2021 m. – 7 477 tūkst. Eur) ir 376 tūkst. Eur finansų
rinkos dalyvių įmokų pertvarkymo institucijos veiklai finansuoti (2021 m. – 257 tūkst. Eur).
Pajamos už atsiskaitymų paslaugas padidėjo daugiausia dėl išaugusio Lietuvos banko mokėjimo sistemos
CENTROlink dalyvių atliekamų mokėjimų skaičiaus.

33 PASTABA. PAJAMOS IŠ NUOSAVYBĖS FINANSINIŲ PRIEMONIŲ 
(tūkst. Eur)

Pajamos iš apyvartinių nuosavybės finansinių priemonių 2022 m. padidėjo dėl turimų didesnių vidutinių
apyvartinių nuosavybės vertybinių popierių pozicijų.
Neapyvartinių nuosavybės vertybinių popierių dividendai – tai dividendai 2022 ir 2021 m. gauti už Lietuvos
banko turimas TAB akcijas (žr. 15 pastabą). 2021 m. į šią sumą įtraukti papildomi dividendai, taip
kompensuojant 2019–2020 m. nesumokėtus dividendus.
  2022 m.  2021 m.
   Išvestinių palūkanų normų sandorių   (14 189)  8 092
Finansinių straipsnių vertės sumažėjimas  (185 330)  (21 929)
   Vertybinių popierių    (172 082)  (20 750)
   Užsienio valiutos  (11 847)  (780)
   Išvestinių finansinių priemonių     (1 402)  (399)
Pervedimai iš atidėjinių (į atidėjinius) rizikoms (žr. 27 pastabą)  163 989  (111 000)
Grynasis finansinių operacijų, vertės sumažėjimo ir atidėjinių
rizikoms rezultatas
(94 997)  (26 345)
  2022 m.  2021 m.
Komisinių ir kitų atlygių pajamos  15 237  11 802
   Finansų rinkos dalyvių įmokų  10 226  7 733
   Atsiskaitymo paslaugų  4 272  3 391
   Vertybinių popierių skolinimo  212  211
   Kitų paslaugų  526  467
Komisinių ir kitų atlygių išlaidos  (3 819)  (3 231)
   Finansinių priemonių  (2 756)  (2 485)
   Kitos  (1 063)  (745)
Grynosios komisinių ir kitų atlygių pajamos  11 418  8 571
  2022 m.  2021 m.
Apyvartinių nuosavybės vertybinių popierių dividendai  11 988  7 531
Neapyvartinių nuosavybės vertybinių popierių dividendai   372  669
Pajamos iš ECB pelno paskirstymo  241  3 085
Iš viso  12 602  11 286

LIETUVOS BANKO METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS
35 
2022 m. ECB valdančioji taryba, atsižvelgdama į bendrą ECB finansinį metų rezultatą, nusprendė pasilikti visas
pajamas, gautas iš apyvartoje esančių banknotų, taip pat pajamas, gautas iš vertybinių popierių, įsigytų pagal
VPRP, TPP ir SPPP, todėl Lietuvos bankas negavo pajamų, susijusių su tarpiniu ECB pelno paskirstymu (2021
m. 150 000 tūkst. Eur ECB pajamų buvo skirta tarpiniam ECB pelno paskirstymui, Lietuvos banko dalis buvo
868 tūkst. Eur). 2022 m. pajamomis pripažintas galutinis 2021 m. ECB pelno paskirstymas (žr. Aiškinamojo
rašto 4.9 dalį „ECB pelno paskirstymas“). 

34 PASTABA. GRYNASIS PINIGŲ POLITIKOS PAJAMŲ PASKIRSTYMO REZULTATAS
(tūkst. Eur)

2022 m. Lietuvos bankas faktiškai uždirbo daugiau grynųjų pinigų politikos pajamų, negu priklauso pagal
kapitalo raktą. Tai daugiausia lėmė santykinai maža Lietuvos banko vykdytų ilgesnės trukmės refinansavimo
operacijų apimtis, todėl Lietuvos bankas, palyginti su Eurosistema, patyrė mažiau palūkanų išlaidų, taip
pat santykinai didelės grynosios palūkanų pajamos už tarptautinių institucijų vertybinius popierius, įsigytus
pagal VSPP. Apskaičiavus per 2022 m. visų Eurosistemos NCB uždirbtas pinigų politikos pajamas ir gautą
rezultatą paskirsčius NCB proporcingai pagal jų kapitalo raktus, Lietuvos bankui tenkantis grynasis pinigų
politikos pajamų paskirstymo rezultatas – išlaidos, buvo apmokėtos per TARGET2 (žr. Aiškinamojo rašto 4.7
dalį „Pinigų politikos pajamų paskirstymas“ ir 13 pastabą „Kitos grynosios Eurosistemos pretenzijos
(įsipareigojimai)“).

35 PASTABA. KITOS PAJAMOS
(tūkst. Eur)

2022 m. pajamos iš kolekcinių monetų ir kitų numizmatinių vertybių pardavimo padidėjo Lietuvos bankui
šimtmečio proga išleidus daugiau ir didesnio svorio bei vertės kolekcinių monetų.
Didžiąją kitų įvairių pajamų dalį (1 995 tūkst. Eur) sudarė TVF Lietuvos bankui, vykdančiam TVF fiskalinės
agentūros funkcijas, grąžintos lėšos, kuriomis Lietuvos bankas dėl teisinių suvaržymų negalėjo prisidėti prie
Sudano skolų mažinimo.

36 PASTABA. PERSONALO IŠLAIKYMO IŠLAIDOS
(tūkst. Eur)

Pagal Lietuvos banko įstatymą, Lietuvos banko valdybą sudaro: Valdybos pirmininkas, du Valdybos pirmininko
pavaduotojai ir du Valdybos nariai. 
  2022 m.  2021 m.
Lietuvos banko surinktos grynosios pinigų politikos pajamos  (111 504)  (94 366)
Lietuvos bankui paskirstytos grynosios pinigų politikos pajamos   41 301  6 772
Ankstesnių laikotarpių pinigų politikos pajamų patikslinimas  251  417
Grynasis pinigų politikos pajamų paskirstymo rezultatas  (69 953)  (87 176)
  2022 m.  2021 m.
Pajamos iš kolekcinių monetų ir kitų numizmatinių vertybių pardavimo  3 973  1 231
Kitos įvairios pajamos  2 529  500
Iš viso  6 502  1 731
  2022 m.  2021 m.
Darbo užmokesčio išlaidos  22 792  20 554
   Valdybos nariams  746  682
   Struktūrinių padalinių vadovams  1 011  1 396
   Kitiems Lietuvos banko tarnautojams  21 035  18 476
Kitos išmokos  917  997
Valstybinio socialinio draudimo įmokos  351  319
Atidėjinių su darbo santykiais susijusiems įsipareigojimams išlaidos
(pajamos)
105  190
Iš viso  24 166  22 059

36 
LIETUVOS BANKO METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS
2022 m. gruodžio 31 d. Lietuvos banke veikė dvylika departamentų ir du savarankiški skyriai. Iš viso 2022 m.
gruodžio 31 d. Lietuvos banke faktiškai dirbo 663 tarnautojai, iš jų 46 – pagal terminuotas darbo sutartis
(2021 m. pabaigoje – atitinkamai 610 ir 39). Dar 24 tarnautojai turėjo vaiko priežiūros atostogas ar
nemokamas atostogas jų darbo kitose institucijose laikotarpiu (2021 m. pabaigoje – 26). Vertinant pagal visos
darbo dienos ekvivalentą (angl. full-time employee), 2022 m. vidutiniškai dirbo 655 tarnautojų (2021 m. –
647 tarnautojai). 
Personalo išlaikymo išlaidos 2022 m. padidėjo dėl išaugusio tarnautojų skaičiaus ir pakilusio darbo
užmokesčio. Struktūrinių padalinių vadovų darbo užmokesčio išlaidų sumažėjimui įtakos turėjo 2021 m.
rudenį įgyvendinta organizacinės struktūros pertvarka – buvo sumažintas hierarchijos pakopų skaičius, t. y.
atsisakyta tarnybų vadovų.
2022 m. 237 tūkst. Eur (2021 m. – 163 tūkst. Eur) personalo išlaikymo išlaidų įtraukta į banko viduje projektų
būdu kuriamo nematerialiojo turto objektų įsigijimo vertę (žr. Aiškinamojo rašto 2.13 dalį ir 14 pastabą
„Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas“), todėl šiame straipsnyje jos neparodytos.

37 PASTABA. ADMINISTRACINĖS IŠLAIDOS
(tūkst. Eur)

Informacinių sistemų palaikymo ir informacijos įsigijimo išlaidos 2022 m. padidėjo daugiausia dėl vykdytų
informacinių sistemų programavimo ir jų techninio aptarnavimo darbų. Kitos administracinės išlaidos padidėjo
daugiausia dėl kompensuotų teisinių išlaidų, susijusių su finansų rinkos dalyvių veiklos priežiūra.

38 PASTABA. BANKNOTŲ GAMYBOS IŠLAIDOS
Lietuvos bankas kartu su kitais euro zonos NCB dalyvauja eurų banknotų gamyboje. ECB valdančioji taryba
nustato eurų banknotų nominalus ir jų gamybos apimtį, kurią kiekvienais metais savo lėšomis turi įvykdyti
euro zonos NCB. 2022 m. Lietuvos bankas patyrė 2 900 tūkst. Eur išlaidų už eurų banknotų gamybą
Eurosistemos strateginėms atsargoms papildyti (2021 m. – 2 005 tūkst. Eur).

39 PASTABA. KITOS IŠLAIDOS
(tūkst. Eur)






  2022 m.  2021 m.
Administracinės išlaidos    
   Informacinių sistemų palaikymo ir informacijos įsigijimo  7 997  6 465
   Turto priežiūros  2 387  2 190
   Narystės tarptautinėse organizacijose įmokų  1 822  1 723
   Ryšio ir pašto  736  741
   Įrangos ir biuro reikmenų  579  546
   Tarnautojų mokymo  524  246
   Tarnybinių komandiruočių  485  36
   Komunikacijos  478  255
   Kitos  3 397  1 581
Iš viso  18 405  13 782
  2022 m.  2021 m.
Kolekcinių ir proginių monetų kaldinimo išlaidos  3 633  692
Apyvartinių eurų monetų kaldinimo išlaidos  128  314
Pinigų apyvartos išlaidos  70  37
Kitos įvairios išlaidos  4  0
Iš viso  3 836  1 043

LIETUVOS BANKO METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS
37 
40 PASTABA. PELNO PASKIRSTYMAS
Vadovaujantis Lietuvos banko įstatymo 23 straipsniu, finansinių metų pelnas (nuostolis) skirstytinas
(dengiamas) tokia tvarka:
1)  pasibaigus finansiniams metams, skirstomas (dengiamas) paskirstytinasis pelnas (nuostolis) – jį
sudaro tų metų pelno (nuostolio) ir ankstesnių finansinių metų nepaskirstytojo pelno (jei toks buvo
likęs) suma; 
2)  susidarius paskirstytinajam nuostoliui, jis dengiamas turimu Lietuvos banko atsargos kapitalu. Jei
atsargos kapitalo nepakanka, likęs nepadengtas nuostolis dengiamas paskesnių finansinių metų
paskirstytinuoju pelnu; 
3)  paskirstytinasis pelnas paskirstomas tokia tvarka:
-  ankstesnių finansinių metų nepadengtiems nuostoliams padengti;
-  įstatiniam kapitalui iki Lietuvos banko įstatyme nustatyto dydžio sudaryti;
-  atsargos kapitalui sudaryti iki sumos, nustatytos Lietuvos banko valdybos nepriklausomu sprendimu,
priimtu atsižvelgiant į rizikas ir galimą jų poveikį, ir ne mažesnės už penkis Lietuvos banko įstatinio
kapitalo dydžius;
-  Lietuvos banko pelno įmokai į valstybės biudžetą. Ši įmoka neturi viršyti sumos, kuri lygi 70 proc.
apskaičiuoto paskutinių trejų pasibaigusių finansinių metų Lietuvos banko pelno (nuostolio) vidurkio.
Paskirstytinojo pelno likusi dalis laikoma nepaskirstytuoju pelnu, kuris bus skirstomas paskesniais finansiniais
metais.
2022 m. Lietuvos banko finansinis rezultatas buvo 0 Eur, todėl pelnas nebuvo paskirstytas.
Pelno paskirstymas
(Eur)

8. KITOS PASTABOS 
41 PASTABA. IŠVESTINĖS PRIEMONĖS
2022 m. gruodžio 31 d. Lietuvos bankas turėjo galiojančių valiutų apsikeitimo, išankstinių valiutų keitimo,
išankstinių valiutų keitimo be įvykdymo, ateities, palūkanų normų apsikeitimo, išankstinių vertybinių popierių
pirkimo ir išankstinių dar nepaskelbtų hipoteka užtikrintų vertybinių popierių sandorių. Visi šie sandoriai buvo
sudaryti valdant Lietuvos banko finansinį turtą, nesusijusį su pinigų politikos operacijomis, ir parodomi
nebalansinėse sąskaitose.
Valiutų apsikeitimo sandoriai ir išankstiniai valiutų keitimo sandoriai
Išankstiniai valiutų keitimo sandoriai be įvykdymo 
(tūkst. Eur)
Ateities sandoriai
(tūkst. Eur)
  2022 m.  2021 m.  2020 m.
Pelno paskirstymas      
   Lietuvos banko atsargos kapitalui  –  17 606 578  8 010 382
   Valstybės biudžetui  –  20 382 191  16 625 836
Iš viso  –  37 988 769  24 636 218
  2022 12 31  2021 12 31
Pretenzijos   2 575 548  3 886 576
Įsipareigojimai  2 575 548  3 886 576

  2022 12 31  2021 12 31
Tariamos pretenzijos   226 958  53 721
Įsipareigojimai  219 979  52 753

  2022 12 31  2021 12 31
Pretenzijos   5 417 668  8 496 429

38 
LIETUVOS BANKO METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS
2022 m. gruodžio 31 d. ateities sandorių pretenzijų ir įsipareigojimų likučiai sumažėjo įgyvendinant aktyvaus
investicijų valdymo sprendimus.
Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai
2022 m. gruodžio 31 d. galiojusių palūkanų normų apsikeitimo sandorių sutarta suma sudarė 100 000 tūkst.
Eur (2021 m. gruodžio 31 d. galiojusių palūkanų normų apsikeitimo sandorių Lietuvos bankas neturėjo).

Išankstiniai vertybinių popierių sandoriai
(tūkst. Eur)
Išankstiniai dar nepaskelbtų hipoteka užtikrintų vertybinių popierių sandoriai
(tūkst. Eur)

42 PASTABA. LIETUVOS BANKO TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI PAGAL UŽSIENIO VALIUTAS
(tūkst. Eur)

  2022 12 31  2021 12 31
Įsipareigojimai  4 043 844  5 676 793

  2022 12 31  2021 12 31
Gauti vertybiniai popieriai  18 430  972
Mokėtinos sumos  18 430  972

  2022 12 31  2021 12 31
Gautini hipoteka užtikrinti vertybiniai popieriai  66 459  135 530
Mokėtinos sumos  66 459  135 530

  USD  GBP  CAD  CNY  XDR  JPY  Kitos
2022 12 31               
Balansinis turtas  2 353 397  466 332  532 245  7 682  852 847  527 259  132 971
Balansiniai įsipareigojimai  324 224  224  110  272  701 568  7  1 505
GRYNASIS BALANSINIS
TURTAS (ĮSIPAREIGOJIMAI)  2 029 173  466 108  532 135  7 409  151 279  527 252  131 466
Grynasis nebalansinis turtas
(įsipareigojimai), įtrauktas į
valiutų pozicijas
(18 287)  8 520  (141 434)  (239 976)  –  (516 791)  (130 412)
GRYNASIS TURTAS
(ĮSIPAREIGOJIMAI)  2 010 886  474 628  390 701  (232 567)   151 279  10 461  1 055
2021 12 31              
Balansinis turtas  2 139 535  454 994  714 840  99 180  851 196  389 076  911 346
Balansiniai įsipareigojimai  330 996  2 596  4 342  14 110  692 713  18 891  14 915
GRYNASIS BALANSINIS
TURTAS (ĮSIPAREIGOJIMAI)
1 808 539  452 399  710 498  85 069  158 483  370 185  896 431
Grynasis nebalansinis turtas
(įsipareigojimai), įtrauktas į
valiutų pozicijas
(46 867)  (149 677)  (248 769)  (103 724)  –  (368 918)  (896 624)
GRYNASIS TURTAS
(ĮSIPAREIGOJIMAI)
1 761 673  302 721  461 729   (18 655)  158 483  1 267  (193)