|
|
2
|
|
|
Argumentai:
Pasiūlymas teikiamas siekiant nustatyti,
jog nedidelių ir vidutinių specialiųjų poreikių mokiniams ugdymosi procesą
vykdytų vienas arba daugiau mokytojų, o ugdymo
procesą, kuriame dalyvauja mokiniai, turintys didelių ar labai didelių
specialiųjų ugdymosi poreikių, vykdytų daugiau kaip vienas mokytojas. Taip
pat siūloma nustatyti, jog pagalbą mokiniui kartu teiktų ir švietimo pagalbos
specialistai.
Pasiūlymas:
Pakeisti
2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7. Mokinių, turinčių
specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą įgyvendina visos privalomąjį ir
visuotinį švietimą teikiančios mokyklos, kiti švietimo teikėjai. Ugdymo
procesą, kuriame dalyvauja mokiniai, turintys didelių ar labai didelių
nedidelių ir vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių, gali vykdyti
daugiau kaip vienas mokytojas, ugdymo
procesą, kuriame dalyvauja mokiniai, turintys didelių ar labai didelių
specialiųjų ugdymosi poreikių, vykdo daugiau kaip vienas mokytojas. kKartu su mokytoju pagalbą mokiniui teikti teikia
švietimo pagalbos specialistai šio straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka.“
|
|
|
6
|
|
|
Argumentai:
Pasiūlymu siekiama patikslinti švietimo sąvoką,
įvardinant formalųjį ir neformalųjį švietimą. Taip pat siūloma įtraukti
nuostatą, jog savivaldybėse būtų sudaromas ir patvirtinamas,
viešai skelbiamas mokyklų tinklo aprašas, kuriame būtų užtikrinama, jog tam
tikroje mokykloje ar mokyklose, atsižvelgiant į esančią infrastruktūrą ir
resursus, yra suteikiama atitinkamų rūšių psichologinė, speciali pedagoginė,
speciali ar socialinė pedagoginė pagalba mokiniui.
Atsižvelgiant į tai, jog įstatymo projekte atsisakoma
galimybės mokykloms, dėl objektyvių priežasčių negalinčioms užtikrinti
pagalbos mokiniui, turinčiam specialiųjų poreikių, pasiūlyti mokytis kitoje
mokykloje, kyla pagrįstų abejonių, ar visos šalies švietimo įstaigos bus
pasiruošusios užtikrinti visavertišką pagalbą spec. poreikių reikalaujantiems
vaikams.
Kadangi priėmus įstatymo projektą finansinė našta
švietimo sistemai (tiek žmogiškųjų resursų, tiek pastatų pritaikymo prasme)
būtų itin reikšminga, šiuo pasiūlymu siekiama nustatyti, jog iki tol, kol
visos savivaldybės švietimo įstaigos bus pasiruošusios teikti visų sričių paslaugas
spec. poreikių vaikams, savivaldybės viešai skelbtų aprašą, kuriame būtų
nurodytos konkrečios švietimo įstaigos, tuo metu galinčios pasiūlyti spec.
ugdymo paslaugas pagal moksleivių
amžių, spec. poreikių lygį ir pobūdį.
Pasiūlymas:
Pakeisti
6 straipsnį, pridėti 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Formalaus ir neformalaus Ššvietimo
prieinamumas mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, užtikrinamas,
teikiant psichologinę, specialiąją pedagoginę, specialiąją, socialinę
pedagoginę pagalbą, socialines, sveikatos priežiūros ir kitas paslaugas,
aprūpinant ugdymuisi skirtomis techninės pagalbos priemonėmis mokykloje,
specialiosiomis mokymo priemonėmis, pritaikant ugdymo aplinką (fizinę,
informacinę) ir kitais įstatymų nustatytais būdais.
2. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių,
ugdymo prieinamumu savivaldybių mokyklose rūpinasi savivaldybių institucijos,
kitų mokyklų – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija
(dalyvių susirinkimas), savininkas.
3. Savivaldybių institucijos sudaro ir tvirtina
aprašą dėl ugdymo savivaldybės teritorijoje įstaigų tinklo, kuriame
mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, būtų užtikrinamos
sąlygos gauti aukštos kokybės, jų specialiuosius poreikius atitinkančias
ugdymo paslaugas. Informacija apie mokyklų tinklą, teikiančių ugdymo
paslaugas, atsižvelgiant į moksleivių amžių, specialių poreikių lygį ir
pobūdį, skelbiama viešai.“
|
|
|
7
|
|
|
Argumentai:
Pasiūlymu siekiama patikslinti švietimo sąvoką,
įvardinant formalųjį ir neformalųjį švietimą.
Pasiūlymas:
Pakeisti
7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Mokiniai į atitinkamą formalaus ar neformalaus švietimo
programą vykdančią mokyklą vežami
keleiviniu transportu, mokykliniu autobusu arba kitu transportu. Mokinių važiavimo keleiviniu
transportu lengvatas reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto lengvatų
įstatymas. Siekiant užtikrinti
švietimo prieinamumą, į mokyklą
ir atgal privalo būti vežami
kaimuose, miesteliuose toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos gyvenantys
mokiniai, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, ir
vaikai, kuriems paskirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas. Vežimą į mokyklą
ir atgal organizuoja valstybinės ir savivaldybės mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitų mokyklų –
savininkas (dalyvių susirinkimas) savo nustatyta tvarka. Mokinių vežimo
mokykliniu autobusu tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.“
|
|
|
9
|
|
|
Argumentai:
Pasiūlymas teikiamas siekiant nustatyti
įsigaliojimo datą (2022 m. gegužės 1 d.) įstatymo nuostatai dėl
savivaldybių institucijų sudaromo ir tvirtinamo aprašo dėl ugdymo
savivaldybės teritorijoje įstaigų tinklo, kuriose mokiniams, turintiems
specialiųjų ugdymosi poreikių, būtų užtikrinamos sąlygos gauti aukštos
kokybės, jų specialiuosius poreikius atitinkančias ugdymo paslaugas.
Pasiūlymas:
Pakeisti
9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
1. Šis įstatymas, išskyrus 1 ir 8 straipsnius, 6
straipsnio 3 dalį ir šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2025 m.
gegužės 1 d.
2. Šio įstatymo 1 ir 8 straipsniai įsigalioja 2021 m. gegužės
1 d.
3. Šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalis įsigalioja
2022 m. gegužės 1 d.
3. 4.
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2020 m.
gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 8 straipsnio įgyvendinamąjį teisės aktą,
iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima kitus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės
aktus.
|