PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 IR 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 45(1) STRAIPSNIU

ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-4913

 

2020-06-10

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

 

2

 

 

Argumentai:

Pasiūlymas teikiamas siekiant nustatyti, jog nedidelių ir vidutinių specialiųjų poreikių mokiniams ugdymosi procesą vykdytų vienas arba daugiau mokytojų, o ugdymo procesą, kuriame dalyvauja mokiniai, turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, vykdytų daugiau kaip vienas mokytojas. Taip pat siūloma nustatyti, jog pagalbą mokiniui kartu teiktų ir švietimo pagalbos specialistai.  

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

7. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą įgyvendina visos privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančios mokyklos, kiti švietimo teikėjai. Ugdymo procesą, kuriame dalyvauja mokiniai, turintys didelių ar labai didelių nedidelių ir vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių, gali vykdyti daugiau kaip vienas mokytojas, ugdymo procesą, kuriame dalyvauja mokiniai, turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, vykdo daugiau kaip vienas mokytojas. kKartu su mokytoju pagalbą mokiniui teikti teikia švietimo pagalbos specialistai šio straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka.“

 

 

6

 

 

Argumentai:

Pasiūlymu siekiama patikslinti švietimo sąvoką, įvardinant formalųjį ir neformalųjį švietimą. Taip pat siūloma įtraukti nuostatą, jog savivaldybėse būtų sudaromas ir patvirtinamas, viešai skelbiamas mokyklų tinklo aprašas, kuriame būtų užtikrinama, jog tam tikroje mokykloje ar mokyklose, atsižvelgiant į esančią infrastruktūrą ir resursus, yra suteikiama atitinkamų rūšių psichologinė, speciali pedagoginė, speciali ar socialinė pedagoginė pagalba mokiniui.

 

Atsižvelgiant į tai, jog įstatymo projekte atsisakoma galimybės mokykloms, dėl objektyvių priežasčių negalinčioms užtikrinti pagalbos mokiniui, turinčiam specialiųjų poreikių, pasiūlyti mokytis kitoje mokykloje, kyla pagrįstų abejonių, ar visos šalies švietimo įstaigos bus pasiruošusios užtikrinti visavertišką pagalbą spec. poreikių reikalaujantiems vaikams.

Kadangi priėmus įstatymo projektą finansinė našta švietimo sistemai (tiek žmogiškųjų resursų, tiek pastatų pritaikymo prasme) būtų itin reikšminga, šiuo pasiūlymu siekiama nustatyti, jog iki tol, kol visos savivaldybės švietimo įstaigos bus pasiruošusios teikti visų sričių paslaugas spec. poreikių vaikams, savivaldybės viešai skelbtų aprašą, kuriame būtų nurodytos konkrečios švietimo įstaigos, tuo metu galinčios pasiūlyti spec. ugdymo paslaugas pagal moksleivių amžių, spec. poreikių lygį ir pobūdį.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 6 straipsnį, pridėti 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

„1. Formalaus ir neformalaus Ššvietimo prieinamumas mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, užtikrinamas, teikiant psichologinę, specialiąją pedagoginę, specialiąją, socialinę pedagoginę pagalbą, socialines, sveikatos priežiūros ir kitas paslaugas, aprūpinant ugdymuisi skirtomis techninės pagalbos priemonėmis mokykloje, specialiosiomis mokymo priemonėmis, pritaikant ugdymo aplinką (fizinę, informacinę) ir kitais įstatymų nustatytais būdais.

2. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo prieinamumu savivaldybių mokyklose rūpinasi savivaldybių institucijos, kitų mokyklų – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), savininkas.

3. Savivaldybių institucijos sudaro ir tvirtina aprašą dėl ugdymo savivaldybės teritorijoje įstaigų tinklo, kuriame mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, būtų užtikrinamos sąlygos gauti aukštos kokybės, jų specialiuosius poreikius atitinkančias ugdymo paslaugas. Informacija apie mokyklų tinklą, teikiančių ugdymo paslaugas, atsižvelgiant į moksleivių amžių, specialių poreikių lygį ir pobūdį, skelbiama viešai.“

 

 

7

 

 

Argumentai:

Pasiūlymu siekiama patikslinti švietimo sąvoką, įvardinant formalųjį ir neformalųjį švietimą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„1. Mokiniai į atitinkamą formalaus ar neformalaus švietimo programą vykdančią mokyklą vežami keleiviniu transportu, mokykliniu autobusu arba kitu transportu. Mokinių važiavimo keleiviniu transportu lengvatas reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas. Siekiant užtikrinti švietimo prieinamumą, į mokyklą ir atgal privalo būti vežami kaimuose, miesteliuose toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos gyvenantys mokiniai, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, ir vaikai, kuriems paskirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas. Vežimą į mokyklą ir atgal organizuoja valstybinės ir savivaldybės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitų mokyklų – savininkas (dalyvių susirinkimas) savo nustatyta tvarka. Mokinių vežimo mokykliniu autobusu tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.“

 

 

9

 

 

Argumentai:

Pasiūlymas teikiamas siekiant nustatyti įsigaliojimo datą (2022 m. gegužės 1 d.) įstatymo nuostatai dėl savivaldybių institucijų sudaromo ir tvirtinamo aprašo dėl ugdymo savivaldybės teritorijoje įstaigų tinklo, kuriose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, būtų užtikrinamos sąlygos gauti aukštos kokybės, jų specialiuosius poreikius atitinkančias ugdymo paslaugas.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

1. Šis įstatymas, išskyrus 1 ir 8 straipsnius, 6 straipsnio 3 dalį ir šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2025 m. gegužės 1 d.

2. Šio įstatymo 1 ir 8 straipsniai įsigalioja 2021 m. gegužės 1 d.

3. Šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d.

3. 4. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 8 straipsnio įgyvendinamąjį teisės aktą, iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima kitus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.


 

 

 

 

Teikia

Seimo narys                            

                       

Edmundas Pupinis