Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 20, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 267
STENOGRAMA
2023 m. balandžio 27 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko
pavaduotojai
J. SABATAUSKAS ir P. SAUDARGAS
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF*). Sveiki, gerbiami kolegos. Pradedame vakarinį plenarinį posėdį. (Gongas) Taigi, kaip suprantu, pietūs jau pavalgyti, registruojamės. Prašom.
Užsiregistravo 64 Seimo nariai. E. Rudelienė per centrinį mikrofoną.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi posėdis prasidėjo vėliau, tiesiog noriu klausti. Kada bus balsavimas, gal galite pasakyti? Ar bus tik vienas popietinis, gal po visko, ar kada?
PIRMININKAS. Matote, parašyta 15 val. 20 min. Dabar aš staigiai dar nesuskaičiavau, kaip čia mums seksis eiti. Matote, šios dienos darbotvarkė yra gerokai sujaukta. Kol kas dirbkime tarsi nieko nebūtų įvykę, o dirbdami susitarsime, kolegos. Nieko negaliu. Taip, jeigu ką, žinoma, pratęsime.
Dabar… (Balsai salėje) Tai kad jau užsiregistravome. Ką tik 64 Seimo nariai užsiregistravo.
Opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ darbotvarkė
14.18 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 71, 92 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2452 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-1 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2452. Pateikimas. Gerbiamas A. Butkevičius mums mielai pateiks šį įstatymo projektą. Prašom į tribūną.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija parengė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimus ir tikrai labai trumpai norėčiau pasakyti šito įstatymo projekto parengimo tikslą. Pirmiausia buvo atsižvelgta į pačius smulkiausius verslininkus, kurie nėra PVM mokėtojai. Šiuo metu aukščiausia PVM riba yra 45 tūkst. eurų ir jeigu 45 tūkst. eurų yra viršijama, tada tu jau tampi PVM mokėtoju. Mūsų įstatymo projekte, kurį šiuo metu pateikėme, yra numatyta didinti ribą iki 65 tūkst. eurų. Europos Komisija dabar yra net jau tikriausiai galutinai patvirtinusi, kad ši riba gali būti iki 85 tūkst.
Kolegos, aš noriu labai atsakingai pareikšti, kad 65 tūkst. yra pateikta ne dėl to, kad ar opozicinė frakcija teikia, ar dėl to, kad sugalvojome kur nors diskutuodami tokią sumą pasirinkti, bet yra atlikti tiesiog matematiniai paskaičiavimai įvertinus 2021 ir 2022 metų infliaciją. Taip pat turėjome susitikimą ir su Laisvosios rinkos instituto kai kuriais specialistais, ir su pačia vadove teko kalbėtis, taip pat teko kalbėtis ir su kai kurių universitetų profesūra, kad ar teisingai mes pritaikėme formulę, kai nustatėme didesnę PVM ribą įtraukdami vidutinę metinę infliaciją ar metinę infliaciją, nes, kaip žinote, infliacija labai sparčiai augo 2022 metais, bet jau ir 2021 metais buvo augimas. Tikrai galiu pasakyti, kad skaičiuodami radome bendrą sutarimą ir dėl to yra numatyta šiuo metu 65 tūkst. eurų.
Taip pat, jeigu žiūrėtume į tarptautinę praktiką, kai kurios šalys yra automatiškai įstatymuose numačiusios, kad pasibaigus metams, ypač tas akcentuojama dėl asmenų, kurie yra verslininkai, smulkūs verslininkai, ta apyvartos suma yra nuolat padidinama. Jeigu, aišku, infliacijos rodiklis yra aukštesnis, dažniausiai būna nustatyta riba 4 % pasibaigus metams. Tai toks šiandien yra mūsų to įstatymo projekto pateikimo tikslas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašom.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Iš tikrųjų antrąja savo pasisakymo dalimi kaip ir pradėjote kalbėti apie tai, ką aš norėjau paklausti, kad galbūt geriau būtų nustatyti ne konkrečią ribą įstatyme, o nustatyti formulę, kaip būtų apskaičiuojama ir ta riba didėtų arba mažėtų. Nežinau, priklausomai nuo ekonominės situacijos. Kodėl vis dėlto pasirinkote konkrečios sumos tą variantą? Tai vienas klausimas.
Ir antras klausimas susijęs. Ar manote, kad dabartinis priežiūros ir kontrolės mechanizmas yra pakankamas dėl PVM grobstymo, nes tai vis dar išlieka aktualia problema biudžeto surinkimo kontekste ir apie tai byloja keletas pavyzdžių iš kovidinio laikotarpio, kai buvo prisipirkta įvairių prabangių mašinų ir ne tik kad taip netikslingai panaudota parama, bet dar ir vykdyti PVM atskaitymai. Taigi dėl kontrolės, ar manote, kad jau dabar viskas sutvarkyta ir ji yra pakankama?
PIRMININKAS. Dėkui.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju už klausimą. Gyvenimo praktika yra parodžiusi, kad politikai labai nemėgsta, kad įstatymo projektuose, ypač Lietuvoje, prirašome tam tikrų formulių. Mano gyvenime taip buvo, nors aš formules mėgstu ir net mokslinę disertaciją rašydamas jas labai daug, atlikdamas įvairius skaičiavimus, taikiau. Tai dėl to būdavo atsisakyta. Jeigu būtų bendras sutarimas, aišku, būtų geriausia, kad Vyriausybė tokį variantą pasiūlytų, nes turėtų būti ir toks labiau aiškinamasis darbas atliktas.
Dabar dėl PVM grobstymo. Aš manau, kad tokiais PVM grobstymo dalykais vargu ar tokie smulkieji verslininkai, kurie daugiausia dirba su verslo liudijimais, kurių apyvarta siekia, kaip dabar yra, iki 45 tūkst., galėtų užsiimti.
PIRMININKAS. Dėkui už pristatymą. Dabar motyvai už – gerbiamas A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Be jokios abejonės, aš palaikau šį įstatymo projektą ir dar noriu pasakyti keletą dalykų. Lietuva dar 2021 metais gavo Europos Komisijos leidimą PVM viršutinę ribą padidinti nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. Praėjusiais metais tokį įstatymo projektą palaikė parlamentas, kad tokia riba galėtų būti pakelta. Žinoma, ji galėtų būti didesnė, tačiau Europos Komisijos leidimas buvo būtent dėl tokios sumos. Beveik metus iš Vyriausybės mes tos išvados taip ir nesulaukėme, tad parlamentas neturi galimybės svarstyti, bet džiugu, kad Vyriausybė vis dėlto įtraukė į mokesčių reformos paketą ribos pakėlimą iki 55 tūkst., nuo kada tampama PVM mokėtoju.
Tačiau kelia nerimą tai, kad jeigu nebūtų pritarta visam mokesčių reformos paketui, šis labai reikalingas smulkiesiems verslininkams įstatymas nugultų stalčiuose. Kviečiu palaikyti dabar atskirai teikiamą įstatymo projektą, kurį teikia kolega A. Butkevičius, ir tikiuosi, kad smulkieji verslininkai, kurie jau pernai laukė šito įstatymo projekto, visgi sulauks gerų žinių iš parlamento. Tai kviečiu palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti ir balsuosime numatytu laiku. Tikiuosi, kad būtent tuo laiku ir balsuosime.
14.24 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5, 461, 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2451 (pateikimas)
Taigi dabar darbotvarkės 2-2 klausimas – Pelno mokesčio įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2451. Vėlgi pranešėjas – gerbiamas A. Butkevičius. Na va, galėjote toli ir nenueiti. Prašom.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkui, posėdžio pirmininke. Pelno mokesčio įstatymo projektą Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija parengė ir teikia šiandien svarstyti, pateikimo procedūra. Turiu pasakyti, kad tai susieta su individualia veikla. Šiuo metu pelno mokesčio tarifo 5 % dydis yra taikomas įmonėms, kurios dirba pagal individualios įmonės statusą, kuriose dirba iki dešimties darbuotojų ir metinė apyvarta neviršija 300 tūkst. eurų. Turiu pasakyti, kad mes šitą skaičių norime padidinti nuo 300 tūkst. iki 445 tūkst.
Tikrai nekartosiu, ką kalbėjau pristatydamas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektą. Čia vėl buvo pritaikyta formulė, kurioje iš esmės dominavo 2021–2022 metų infliacijos rodikliai. Šitas skaičiavimas sutapo, kaip sakiau, ir su kai kurių mokslo institutuose dirbančių darbuotojų metodika ir skaičiavimais. Kaip matote, kitą sykį gali būti keista, kodėl ne 450 tūkst. Vien tik dėl to, kaip sakiau, kad pagal formulę išėjo toks galutinis rezultatas.
Manau, kad pastaruoju metu infliacija tikrai yra išaugusi, nors dabar po truputį mažėja, bet mažėja metinė infliacija ir vidutinė metinė infliacija, o mėnesinė infliacija, negalutiniais skaičiavimais, vis tiek šį mėnesį buvo dar 0,2 % aukštesnė, negu buvo praeitą mėnesį. Tai čia yra realusis infliacijos rodiklio atspindys. Manau, kad esant tokioms pačioms kiekybinėms apimtims individualios įmonės, kurios vykdydavo darbus, jau peržengia 300 tūkst. eurų ribas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Gerbiamas A. Skardžius klausia pirmasis. Jo nėra. Tada gerbiama L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų tai labai palengvintų. Žinome, kad ypač mažos įmonės (man teko su jomis ne vieną kartą diskutuoti ir susitikti) tikrai laukia pakeitimų, nes tie 300 tūkst. jau yra senokai užfiksuota suma. Prašom pasakyti, gal turite skaičius, kiek maždaug turime Lietuvoje tokių įmonių, kurios turėjo tą lengvatą iki 300 tūkst. ir ne daugiau kaip 10 darbuotojų?
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Kai atlikome skaičiavimus, tikrai turėjome skaičius, bet šiuo metu negalėčiau atsakyti, nenoriu suklaidinti. Paskutiniu metu 300 tūkst. eurų buvo nustatyta 2014 metais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar motyvai. Už – gerbiama L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Gerbiami kolegos, mes žinome, kad labai didelę pridėtinę vertę sukuria mūsų mažosios įmonės, kurios iš tikrųjų pačios sau sukuria darbo vietas. Ypač daug mažų įmonių mes turime regionuose. Žinome, kad dėl infliacijos ir pabrangus visoms paslaugoms ta suma, kuri buvo nustatyta 2014 metais, tikrai neatitinka realybės. Tikrai yra nedidelė, tai yra 145 tūkst. tik pakelta. Tikrai siūlau palaikyti, jei norime išsaugoti ir kad taip pat būtų konkurencingos mūsų įmonės, galėtų dirbti ir toliau sėkmingai mokėti mokesčius. Kartu mes išsaugosime ir mažinsime šešėlį. Bet jeigu mes paliksime tuos 300 tūkst… Iš tikrųjų mes žinome, kad dažnai nueinama ir į šešėlį. Tikrai kviečiu visus palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręsime, kai bus balsavimo langas.
14.29 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2456 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-3 klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2456. Gerbiamą R. Baškienę kviečiu į tribūną pristatyti. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Mielieji kolegos, pristatant šį įstatymo projektą būtina ir galima kalbėti apie demografinę situaciją Lietuvoje. Mūsų, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, komanda iš tikrųjų daug analizavo ir dirbo prie šio klausimo – įvertino mano paminėtos demografinės situacijos problemas, ypač mažėjantį gimstamumą, kuris yra drastiškas (galima sakyti, žvelgiant į skaičius, per dešimtmetį beveik 10 tūkst. sumažėjo gimimų skaičius), būtinybę kalbėti ir formuoti teigiamą požiūrį į šeimą kaip vertybę, kaip visuomenės pagrindą, būtinybę kalbėti apie paramą šeimoms, auginančioms vaikus. Kaip žinome, Lietuva gali pasidžiaugti ganėtinai ilgomis motinystės atostogomis, vaiko priežiūros atostogomis, jas mes įteisinome papildomai pakeitę nuostatas nuo 2023 m. sausio 1 d.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnis, kurį teikiame kaip pasiūlymą, nustato tvarką, kad kompensuojamas maksimalus darbo užmokestis negali viršyti dviejų šalies vidutinių darbo užmokesčių, galiojusių praėjusį ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo momento. Kaip jūs žinote, kiekvienas asmuo turi individualias vaiko priežiūros išmokos sąlygas ir individualią galimybę pagal uždirbamas pajamas. Štai aš noriu remtis vis dėlto „Sodros“ duomenimis ir dar kartu akcentuoti, kad dalis žmonių, kurie neturi draudžiamųjų pajamų, gauna minimaliąją išmoką. Džiaugiuosi gerąja žinia, kurią pasakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė patvirtindama, kad iš tikrųjų mes tuos žmones matome, pastebime ir vietoj 6 bazinių dydžių bus svarstomi ir teikiami čia Seimui 8 baziniai dydžiai. Tai tikrai pagirtina. Tačiau mūsų siūlymas yra vietoj 2 taikyti 3.
Aš turiu savo pasiūlymų ir mūsų komandos pasiūlymų, tiesiog turiu tam tikrų pagrindimų. Vertinant šiuos siūlymus, reikia atsižvelgti į pagrindinį dalyką, – o kaip gi šituos procentus, kuriuos nustato, žmogus gali pasirinkti: ar vaiką auginti vienerius metus ir gauti 60 % atlyginimo, buvusio kaupiamojo dydžio, išmoką? Tai sudarytų tam tikrą mėnesio išmoką, bet ji bus vėlgi atitinkamai įvertinta pagal maksimalius ir minimalius dydžius ir gali būti maksimaliai ne daugiau kaip 2 tūkst. 265 eurai. Tačiau jeigu vaiką pasirenka auginti iki dvejų metų, tai pirmųjų ir antrųjų metų laikotarpiu yra dar mažesnis procentas. Vėlgi, įrašius į tą pačią formulę, išeitų, sakau kaip pavyzdį, kad, vaiką auginant antraisiais metais, maksimalus dydis net ir dirbant būtų 1 tūkst. 132 eurai.
Dabar žmogui, kuris moka įmokas, dirba, kaip jūs žinote, socialinio draudimo įmoka – 19,5 %. Motinystės įmoka nėra didelė. Mes, beje, ją padidinome. Buvo 1,7 %, dabar 1,8 %. Čia šiuo atveju reikia iš tiesų pasižiūrėti, ar turime finansinę galimybę. Vėlgi komanda labai analizavo situaciją, ir ne tik kaip prioritetą matydama tikslą skatinti gimstamumą, bet ir gerbti žmones, kurie dirba, uždirba, moka įmokas, kad jie atitinkamai teisingai gautų ir vaiko priežiūros išmoką.
Įvertinome „Sodros“ galimybes ir „Sodros“ biudžetą. 2022 metais visų rūšių pajamos viršijo išlaidas. Lentelėje, kurią turiu rankose, ir pensijų, ir ligos, ir ypač motinystės, apie ką kalbame, – 2022 metais išlaidos 121 mln. viršijo pajamas. Vadinasi, finansinis pagrindimas yra.
Noriu dar atkreipti dėmesį, kad yra taikomos įmokos lubos, įmokos lubos. Tie, kurie uždirba daugiau kaip 5 vidutinius mėnesinius darbo užmokesčius, arba per metus 60 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, didesnės negu ta suma įmokos mokėti nebereikia. Vadinasi, mes vertiname ir gerbiame tuos daug uždirbančius, bet šiuo atveju mūsų dėmesys yra nukreiptas į tą viduriniąją klasę, į tuos žmones, kurie uždirbtų didesnį atlyginimą, bet net ne minimalų, o tokį, kad galėtų gauti didesnes vaiko priežiūros išmokas.
Vėlgi noriu atkreipti dėmesį į skaičius, nes jie iškalbingiausi. 2023 m. kovo 31 d. „Sodros“ rezervas sudaro 1 mlrd. 967 mln., planuojama, kad 2023 metais jis bus 2 mlrd. 274 mln. Iš tiesų rezervas reikalingas, į jį nesikėsinama. Aš sakau, pagrindinė statistika, leidžianti mums teikti šitą įstatymo projektą, yra skaičiai – įplaukų planas, įmokų faktas ir tiek, kiek panaudojame. Visa tai įvertinę, mes tikrai turime rezervą, „Sodros“ duomenimis, apie 81 mln. eurų vaiko priežiūros išmokoms, tai daliai, kur sukaupiame nustatytą lygį.
Šios galimybės leidžia teigti ir kreiptis į jus su prašymu, kad galėtume pritarti mūsų įstatymo projektui – vietoj 2 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių taikyti 3, nes uždirbančių daugiau negu dabartiniai nustatyti 2 vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai yra maždaug apie 20 % Lietuvos gyventojų. Vėlgi statistika patikslintų tuos skaičius. Suprantu, kad šiuo atveju reikės Vyriausybės išvados, bet mes, atitinkamai įvertinę visas galimybes, tikrai turime pamatyti ir tuos žmones, kurie mokėdami mokesčius, pasirinkdami dirbti ir auginti vaiką galėtų gauti didesnę vaiko priežiūros išmoką. Trumpai būtų tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų užsirašė paklausti keletas Seimo narių. Gerbiamas E. Pupinis klausia pirmas. Prašom. Tuoj įjungsiu.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, turbūt visi norėtume, kad kuo daugiau gautų visi vaikus auginantys. Ko gero, norėtume to jūsų deklaruoto tikslo, kad tai paskatintų gimdymą, pagerintų demografinę situaciją. Deja, Lenkijos pavyzdys to nerodo. Visi priprato prie pinigų, labiau juos panaudoja atostogoms, atostogos trukdo užsiimti vaikų auginimu. Nematau, kad šis jūsų deklaruotas tikslas tikrai bus įgyvendintas. Jūs ir sakėte, kad apie 20 % galbūt pagerins gyvenimą. Šiuo atveju turbūt didesnė problema yra tiems, kurie gyvena palei grindis, o ne palei lubas. Galbūt reikėtų labiau galvoti apie tuos, vis dėlto tiems labiau pagelbėti, kurie kažkada apskritai negavo to didesnio atlyginimo, nei apie tuos, kurie gavo padorius atlyginimus. Šiuo atveju turbūt ne čia pagrindinė problema.
Dar turbūt prisimenate tą neseną istoriją, kuomet visi semdavo maksimumą, nes mes nebuvome uždėję ribų. Nemažai žmonių net įtraukėme į tokią nelaimę žinomų žvaigždžių, jiems teko lankytis teismuose, nes dirbtinai paskutiniu momentu, na, dabar ilgesnį laikotarpį reikėtų mokėti didelį atlyginimą, kad gautų tas lubas. Koks vis dėlto pagrindinis tikslas, be tų visų pavojų, kurie gali būti? Ačiū.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas kolega. Jūs išties išvardinote tą nerimą ir tą rūpestį. Be abejo, prisimenu tuos laikus, kai mes tikrai buvome sunerimę, ir kad buvo įvestos. Aišku, yra tarnybos, kurios turi stebėti, žiūrėti situaciją, ir piktnaudžiavimo būti negali. Yra nustatyta tvarka, kaip paskaičiuojamas kompensuojamasis dydis. Čia vėlgi viskas ir priklauso nuo to, kokias pajamas, kokias įmokas moka žmogus. Čia piktnaudžiauti nelabai ir išeina, nes per 12… turi būti ne mažiau kaip 12 mėnesių, už praėjusį ketvirtį ir taip toliau. Visa tai yra nustatyta įstatymu ir įkalta gana atsakingai ir tvirtai.
Atsakydama į jūsų klausimą, galbūt, sakyčiau, išties dalis šeimų gyventų turtingiau, ramiau, saugiau, bet jos siekia mokytis, atitinkamai daug dirbti, gauti didesnį atlyginimą, daugiau investuoti į būsimą vaikų gyvenimą. Taip, išmoka, kuri būtina toms šeimoms ir toms motinoms, kurios pagimdo vaikučius, neturėdamos socialinio draudimo stažo, maža. Taip, valstybė ir Vyriausybė eina tuo keliu. Ką tik paminėjau, kad tikrai labai sveikinu dėl padidintų ir minimalių išmokų. Tai trumpai būtų tiek.
O tikslas iš tikrųjų, jūs minite Lenkijos variantą. Aš viliuosi, kad, matydami tuos skaičius, mes tikrai paskatintume tuos žmones dar susimąstyti ir galbūt tegul vienu, keliais vaikais gimsta daugiau ir tuo Lietuva taip pat džiaugsis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausimą užduos gerbiamas J. Džiugelis. Kadangi jo nėra, tai gerbiama L. Nagienė. Paprašysime gerbiamo V. Pranckiečio sudaryti galimybę L. Nagienei paklausti. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų įstatymo pataisą pati parašiau, ji yra galbūt ir logiška, nes infliacija yra vienaip ar kitaip, darbo užmokestis didėja. Ar neatrodo, kolege, pristatanti projektą, kad kai asmuo sumoka, riba yra nuo. Mokestinė bazė 60 VDU per metus, ar ne? O jis uždirbs dar daugiau, bet jam mes nustatome ribojimą – tik 3. Ar nereikėtų, nes kaip ir pensiją skiriant yra koeficientas 5 (yra vidutinis šalies darbo užmokestis), ar nemanote, kad ir šiuo atveju galbūt būtų reikėję irgi suvienodinti? Aš suprantu, dideli pinigai, bet, įvertinus gimstamumą, šiandien pas mus gimstamumas nedidės. Sutinku su ponu Edmundu, kolega pasakė, kad nedidės, tikrai su tuo sutinku, bet reikėtų atkurti teisybę ten, kur yra nuo sumokėtų mokesčių ir kur yra 60 VDU?
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Ir dabar yra nuo sumokėtų mokesčių, ir nepasiimsi daugiau. Komitete, manau, pritarus, mes galėsime svarstyti įvairius variantus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinė klausia gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašom. Atsiprašau, K. Vilkauskas. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, kad nepraleidote. Gerbiama kolege, tikrai labai gražūs, geri ketinimai, nes visi matome, kokios demografinės problemos. Aišku, čia yra signalas moterims, kad gimdytų, ir tikrai tas vaiko priežiūros koeficiento didėjimas yra geras dalykas. Ar negalvojate, kad tai irgi paskatintų, nes čia yra viena iš priemonių? Mes žinome visą tą demografinių klausimų paveikslą, bet ar nemanote, kad būtų galima padidinti vienkartinę išmoką gimus vaikui, nes čia irgi buvo projektų, buvo net drastiškų? Atsimenu, A. Guoga siūlė net 10 tūkst. eurų, jeigu gimsta vienas vaikas. Aišku, tiek negalima siūlyti, būtų nerealu, bet ar galvojate, kad gal būtų galima ir papildyti jūsų įstatymo projektą, kad ir gimus vaikui?
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Aišku, čia truputėlį kitas niuansas. Bet aš, atliepdama į jūsų mintį, galiu pasidžiaugti tomis savivaldybėmis, kurios savo iniciatyva prisideda prie vaiko gimimo savo savivaldybėje ir atitinkamai skiria tam tikrą finansavimą, krepšelius ar finansinę paramą. Galimi visokie būdai, jeigu mes tik turime tokių galimybių ir turime tokį tikslą. O aš manau, Lietuva privalo šį tikslą turėti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar dėl motyvų. Ne, I. Kačinskaitė-Urbonienė. Maniau, kad jau, nes perskaičiau vieną kartą. Prašom klausti.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų aš prisimenu, kad šia tema mes diskutavome maždaug prieš metus, kai buvo priimama nauja Vaiko priežiūros, motinystės, tėvystės išmokų tvarka. Tada irgi lyg ir visi sutarėme, kad mes esame suinteresuoti, kad kuo daugiau tėvų susilauktų vaikų ir, žinoma, norėtume skatinti tas šeimas, kurios neblogai uždirba. Man atrodo, kad čia yra viena iš priemonių. Kiek prisimenu, labai seniai galioja ta tvarka, kad yra motinystės išmokos lubos 2 VDU. Gal jūs žinote tiksliau, kiek laiko galioja ši nuostata, ir ar tai negalėtų būti vienas iš argumentų peržiūrėti?
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Išties metų nepasakysiu, bet tos pačios vadinamosios dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių lubos galioja ir ligai, galioja ir nedarbui. Vadinasi, mes turėtume gal ir kompleksiškai pasižiūrėti į viską. Bet kodėl aš paėmiau būtent šią siauresnę sritį? Tiek liga, tiek nedarbas yra daugiau trumpalaikės priemonės. Vaiko išmoka, kurią gauna motina, auginanti vaikus, ypač jeigu ji pasirenka dvejus metus, iš tikrųjų apima gana ilgą laiko tarpą.
Dargi mums iš tikrųjų reikėtų pagalvoti ir kitu aspektu, kad moteris, grįždama į savo darbą, kai įšaldytas darbo užmokestis, ji grįžta į buvusį savo atlyginimą, kai per tą laikotarpį keitėsi ir valstybės nustatytas vidutinis darbo užmokestis, ir jos įmonės galbūt darbo užmokestis. Taigi požiūris į motiną, auginančią vaikus, iš tikrųjų turėtų būti labai kompleksinis, labai apgalvotas ir su noru padėti, kad ateityje ji galbūt vėl galvotų apie antrą ir trečią vaikutį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar jau tikrai atsakėte į visus klausimus. Motyvai už – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų kviesčiau palaikyti šį projektą, rizikų nematau. Gerbiamas Edmundai, žinote, teko man dėl rizikų ir ne vienoje teismo byloje būti, kai tada iš tikrųjų įstatymo leidėjas visiškai neįžvelgė ir nematė, kokios buvo rizikos, kai buvo fiktyviai įkurtos įmonės, kurios paskutiniu metu mokėdavo, paskutinius 3, 4, 5 mėnesius „mokėdavo“ didžiulius atlyginimus, o iš tikrųjų net ir mokesčiai būdavo nesumokėti. Tikrai šiandien ištaisoma tai, kad… Mes žinome, aš garantuoju, reikėtų dar pažiūrėti tiksliai įstatymą, bet dešimt metų tie du vidutiniai darbo užmokesčiai yra įtvirtinti įstatyme, jau seniai. Įvertinus šiandien visą infliaciją, pasikeitus darbo užmokesčio dydžiui ir panašiai, aš manau, kad tie du vidutiniai darbo užmokesčiai tikrai gali būti, jeigu yra sumokėti mokesčiai. Tikrai galėtų būti trys ir mes po trupučiuką augintume, prieitume prie tos ribos, kad asmuo galėtų gauti tai, nuo ko yra sumokėti mokesčiai. O galbūt ateityje po to irgi peržiūrėsime, dar kitais metais ar dar po dvejų metų peržiūrėsime tą ribą. Todėl kviečiu palaikyti šią įstatymo pataisą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiama M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Čia tas prieš skamba taip labai dramatiškai. Aš tikrai noriu padėkoti gerbiamai Rimai už tai, kad ir nuosekliai, ir nuoširdžiai bando rūpintis ir kelti tuos klausimus. Aš tikrai pritariu, kad reikia dėti maksimalias pastangas tam, kad Lietuvos šeimos turėtų palankią ir motyvuojančią, skatinančią aplinką ir priemones auginti kuo daugiau vaikų.
Bet realiai daug kartų girdėjau žodį „demografija“. Noriu, kolegos, visiems dar kartą tik pakartoti, ką sako ir tyrimai, ir mokslininkai, kad išmokos nėra tvari priemonė didesniam gimstamumui užtikrinti. Visiškai kiti faktoriai motyvuoja, tokie kaip darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimas, ką padarėme bendrai parlamente priimdami direktyvą dėl neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų, kartu ir didesnių išmokų Lietuvos šeimoms, taip pat artimesnė ugdymo įstaigų infrastruktūra, būsto klausimai, darbo vietų prieinamumas. Tai yra aplinka ir formos, kurios skatina šeimas turėti daugiau vaikų. Dėl demografijos aspekto negaliu sutikti tiesiog su paviršutiniu vertinumu.
Dabar grįžtu prie lubų klausimo. Buvo pasakyta daug ir teisingų dalykų, kad 2 VDU yra taikomi ne tik šioje srityje, apie kurią jūs kalbate, todėl pritarčiau tam, kad galėtume svarstyti apie visų lubų pokyčius, kurie galėtų atsirasti valstybėje, bet tą turbūt reikia daryti savo laiku. Dabar paskaičiavome, kiek galėtų kainuoti šis pasiūlymas, kurį jūs iškėlėte, tai realiai būtų virš 30 mln. eurų „Sodros“ biudžeto. Mes dabar matome, kad iš „Sodros“ biudžeto galėtume įsipareigoti papildomai finansuoti pakeitimų ne daugiau kaip už 8 mln. eurų būtent šioje dalyje tam, kad biudžetas išliktų subalansuotas. Kadangi Vyriausybė, mes jau vakar priėmėme tokį sprendimą siekdami irgi didinti išmokas tiems, kurie gauna mažiausias išmokas, tai tas pakėlimas iki aštuonių bazinių socialinių išmokų dydžio per metus kainuos apie 4 mln. eurų. Aš labai siūlyčiau dar vieną aspektą, kurio nepaminėjau, kad papildoma galimybė dirbti ir užsidirbti vakarykščiu Vyriausybės sprendimu bus užtikrinama šeimoms ir nebus mažinama išmoka…
PIRMININKAS. Laikas, gerbiama ministre.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). …kai bus uždirbama iki minimalios mėnesinės algos. Tai aš siūlyčiau tiesiog diskusiją bendrinti, atidėti ją vėlesniam laikui, dabar negalėsiu jai pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju, laikas. Apsispręsime balsuodami tam numatytu laiku.
14.49 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 13 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2487 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2487. Gerbiamas V. Bakas mums pateiks šį įstatymo projektą. Prašom.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, kartu su kai kuriais iš jūsų teikiu šio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 ir 31 straipsnių pataisas. Jų esmė yra leisti nepilnamečiams įsigyti dujinių įrenginių, kurie priskiriami D kategorijos ginklams. Šiuo metu pagal galiojantį įstatymą tokius įrenginius gali turėti tik tie asmenys, kurie yra sulaukę 18 metų, bet, kolegos, mes, matyt, šiemet visi girdėjome apie skaudžius atvejus, kai nepilnamečiai tapo smurto, priekabiavimo, išnaudojimo aukomis.
Štai oficialioji statistika rodo, kad 2022 metais registruota daugiau nei dešimtadaliu nusikalstamų veikų, kuriose nukentėjusieji yra nepilnamečiai. Todėl, žiūrint į šį kontekstą, į grėsmes, su kuriomis susiduria mūsų vaikai, mūsų paaugliai viešosiose vietose, iš esmės tokiu atveju jie lieka be jokių galimybių apsiginti nuo smurtautojų. Kaip matome, policija ne visada suspėja suteikti pagalbą arba užtikrinti prevenciją.
Matyt, daugelis iš mūsų turi paauglių vaikų arba anūkų. Iš tiesų, kai jie eina iš mokyklų, būrelių, laisvalaikio renginių namo, tai kelia tam tikrą susirūpinimą ir nerimą tėvams, ar tikrai vaikai gali saugiai grįžti namo. Daugelis tėvų, kaip mes matome ir viešojoje erdvėje, ir privačiuose pokalbiuose susitikdami su savo rinkėjais, kalba apie tai, kad įgytus vadinamuosius dujinius balionėlius duoda savo vaikams, kad jie galėtų reikalui esant apsiginti. Ir štai kas atsitinka tokiu atveju – pagal galiojantį reguliavimą jie patys tampa pažeidėjais, nors iš esmės kito pasirinkimo jie neturi. Šiomis pataisomis aš, įvertinęs ir tarptautinę praktiką, kviečiu padėti ir vaikams, ir tėvams užtikrinti saugumą, būti saugesniems ir tik savigynos tikslais turėti ir reikalui esant naudoti dujų balionėlius.
Buvo keletas reakcijų per šitas kelias savaites viešojoje erdvėje ir diskusijų metu, norėčiau taip pat į jas atsakyti.
Buvo dalies mokytojų, mokyklų atstovų vieša pozicija, kad štai kils kažkokių problemų mokyklose, bet užsienio šalyse yra tokia praktika: tokius įrenginius galima padėti į saugyklas, vidaus tvarkos taisyklėse numatyti ir neleisti jų neštis į pamokas ar patalpas, nes, pabrėžiu, šitie įrenginiai skirti ne mokykloms. Kai vaikas yra mokykloje, jis yra saugus. Problema yra tada, kai jis išeina už mokyklos ribų, ir čia yra rūpestis ir mokytojams, ir tėvams, ir patiems vaikams.
Dabar amžius. Dėl amžiaus įvairiose šalyse, ir Europos šalyse, yra įvairių praktikų. Pavyzdžiui, Vokietijoje leidžiama nuo 14 metų nešiotis ir savigynos tikslais naudoti. Vokietija šiaip yra… gana daug teisinės praktikos esame perkėlę į savo teisinę sistemą. Tai dėl amžiaus galime diskutuoti tikrai komitetų posėdžiuose ir pasižiūrėti – galbūt nuo 16 metų, galbūt nuo 15 metų, bet tikrai negali būti situacijos, kai paauglys, vaikas iki 18 metų, iš esmės neturi jokių būdų apsiginti.
Dabar stiprumas ir pavojingumas taip pat yra diskusijų objektas. Daugelyje šalių, pavyzdžiui, leidžiama vaikams įsigyti ne daugiau negu 5 % koncentracijos veikliosios medžiagos. Dėl to taip pat galime susitarti.
Mokymai. Yra pilietinio ugdymo pamokos, yra tėvai. Galų gale galima kalbėti su prekybininkais, kurie prekiauja tokiais dalykais. Gali būti ten poros valandų kursas, įtraukiant tą pačią policiją, rėmėjus, kad išmokytų, kaip saugiai naudotis. Tai nėra labai sudėtinga. Yra keletas taisyklių.
Ir pavojus. Aš, perskaitęs literatūrą, niekur neradau (čia, aišku, medikai daugiau gali pasakyti), kad balionėlis sukelia negrįžtamų pasekmių. Jis sudirgina akis, jis trumpam laikui nuginkluoja pažeidėją – lygiai tiek, kiek reikia tam vaikui apsiginti. Yra ir tų vadinamųjų paprikos pagrindu kuriamų balionėlių. Iš esmės tas sudirginimas praeina, bet jis tikrai atgraso ir bent laikinai nuginkluoja tą pažeidėją.
Gerbiami kolegos, aš kviesčiau pritarti po pateikimo, tikrai diskutuoti komitetuose, bet žengti žingsnį link mūsų vaikų saugumo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Užsirašė nemažai paklausti. Pirmas klausia gerbiamas K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų situacija kelia nerimą ir turbūt, gerai jūs pastebėjote, tai nėra mokykloje naudojamas daiktas, kas turbūt iš karto kelia pirmą tokį opų klausimą. Turbūt yra problema vaikams iš mokyklos patekti namo, iš mokyklos patekti į popamokines veiklas, sporto būrelius ir iš būrelių po to grįžti namo.
Tų problemų nėra toms šeimoms, tiems vaikams, kuriuos tėvai vežioja kaip taksistai ir tiesiog nesinaudoja viešuoju transportu, nepaleidžia vaikų individualiai pasiekti vienos ar kitos vietos. Turbūt čia nėra vaistas nuo problemos sprendimo.
Galbūt jūs, kaip buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas ir bendravęs turbūt su nemažai institucijų, galbūt dar yra daugiau priemonių dėl tos pačios policijos įsitraukimo į tų pačių vaikų mokymą, švietimą…
PIRMININKAS. Laikas!
K. MAŽEIKA (DFVL). …ir galų gale apsaugą jų tų kelionių metu? Kokios dar kitos papildomos priemonės būtų galimos?
V. BAKAS (DFVL). Problema ta, kad mes pastaruosius, ko gero, dešimt metų ėjome policijos liekninimo keliu. Mes manėme, kad policininkus sistemoje galima pakeisti vaizdo kameromis ar kokiomis nors kitomis priemonėmis. Deja, dėl tokio požiūrio…
Beje, ėmėme pavyzdį ir iš kitų šalių. Aš atsimenu, pats būdamas policijos pareigūnu… tarsi būdavo sakoma, politikai, ypač kai susitikdavau kaip profsąjungos pirmininkas, sakydavo, kad Lietuvoje per daug policijos, reikia mažinti. Rodydavo į Europos šalis ir sakydavo: suraskite ten gatvėje policininką.
Bet laikai keičiasi. Europoje žmonės nori, kad policininkai grįžtų į gatves. Matyt, ir mes čia turime labai rimtai pasvarstyti, kad Lietuvos gatvėse policijos būtų daugiau, bet tai susiję su labai rimtais politinės valios sprendimais. Be abejo, policija galėtų padaryti daugiau, bet aš suprantu dabartinę situaciją, kad ne visada policija gali sureaguoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas J. Džiugelis, bet jo nėra salėje. Tada gerbiamas A. Veryga. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Ačiū už pristatytą projektą. Tikrai aš būčiau linkęs jį palaikyti, ir palaikyti dėl keleto priežasčių.
Pirmiausia, jūs čia jau teisingai paminėjote, kad visgi Lietuvoje ir policijos pareigūnų nuolat mažėja. Nors Lietuva girdavosi ir reitingais puikuodavosi kaip viena saugiausių valstybių, bet dėl pastarųjų turbūt savaičių, mėnesių įvykių, kai matome, kad vaikai ir parkuose yra viliojami, išnaudojami ir galų gale nukenčia, matome ir nepilnamečių, kurie apskritai namo negrįžta, manau, kad tai būtų logiška priemonė.
Visgi dar norėčiau jūsų paklausti. Kaip jūs galvojate, kaip reikėtų užtikrinti, kad būtų mokama pasinaudoti ta priemone, nes ji, sakykim, kartais gali sukelti perdėto saugumo jausmą? Čia kaip ir ginklo turėjimas. Jeigu tu jo nemoki panaudoti, bet turi, įsivaizduoji, kad esi labai saugus. Tai reikėtų, kad visgi būtų mokomasi ir panaudoti tada tokią priemonę.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų tam yra būdų, kad, ir neskiriant kokių nors ypatingų išteklių, galima vaikus išmokyti, supažindinti, kaip su ta priemone elgiamasi. Aš minėjau, kad pradedant nuo kokių nors pilietinio ugdymo pamokų, kurios yra įvairiose mokyklose, galų gale gynybos, apie kurią mes šnekame, privalomų pamokų, į kurias gali ir Šaulių sąjunga įsitraukti, ir policijos rėmėjai. Aš manau, pasitelkiant mokyklų tinklą, bendradarbiaujant su žmonėmis, turinčiais patirties, taip pat tais, kurie prekiauja šitais įrenginiais, galima tikrai nesunkiai, taip pat kuriant audiovizualines priemones, išmokyti vaikus naudotis, paaiškinti apie grėsmes ir apie galimybes.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, tikrai yra įvardinta įvairių pavojų, tačiau kaip elgtis mokyklos viduje, tarkime, su tais balionėliais? Visko būna, visokių vaikų būna, kai kurie kai kada savęs netvardo tam tikroje situacijoje. Kai kada netgi būna problemų ir mokytojams. Iš tikrųjų ar nemanote, kad bent mokyklos viduje turėtų būti panašiai elgiamasi, kaip kai kas netgi su mobiliaisiais telefonais elgiasi, kažkur jie paliekami tam, kad į mokyklos patalpas nesineštų, nes kai kas, pavyzdžiui, bando pašmaikštauti tam, kad nebūtų vienos ar kitos pamokos? Iš tikrųjų kaip elgtis šiuo atveju, ar nereikėtų patikslinti jūsų įstatymo projekto?
V. BAKAS (DFVL). Aš visiškai su jumis sutinku ir jau dabar yra praktika privačiose mokyklose, kai netgi telefonai yra paliekami spintelėse, tą patį būtų galima padaryti ir su šitais balionėliais. Taip pat galima tą ir reikėtų šiek tiek kontrolės, kai įnešami narkotikai, ir daugelis mokyklų susiduria su tuo, kad galbūt vengia apieškoti mokinius. Taip tas klausimas yra išsprendžiamas. Šita priemonė skirta ne mokyklai, naudoti ne mokyklos viduje. Galima nustatyti dar daugiau ribojimų, pavyzdžiui, kai kuriose šalyse yra nustatomi ribojimai, kad negalima balionėlių, tokių dujinių įrenginių neštis, tarkime, į mitingus ar demonstracijas. Tą galime pataisyti, tikrai dėl to reikia kalbėti. Bet mano toks kvietimas pritarti apskritai idėjai, nes, ko gero, mums yra svarbiau tai, kad vaikas į namus grįžtų nesužalotas, grįžtų gyvas ir sveikas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori klausti gerbiamas K. Vilkauskas. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Jūsų teikiamo projekto pasekmė, kad Lietuvoje nėra prevencijos. Iš tikrųjų tiktai policija reaguoja, nes turime dėl to aiškias priežastis, kad per mažai pareigūnų. Iš tikrųjų, jeigu būtų nepilnamečių reikalų inspektoriai, vadinti anksčiau apylinkių, dabar seniūnijų galėtų būti inspektoriai, tam, kad žmonės jaustųsi saugūs vaikščiodami gatvėse ir panašiai, ir žinotų, kad bet kokiu atveju, žinant, kas linkęs yra nusikalsti ar prieš tuos pačius paauglius, visą laiką prevenciškai būtų dėmesio centre tie piliečiai ir asmenys. Bet mano klausimas. Ar iki šiol buvo, kadangi šiaip de facto jau tėvai nupirkę po visų tų atvejų ir anksčiau dar nešiojosi vaikai, bet ar buvo tokių atvejų, kad vaikui panaudojus, nes jis pats tiesioginės atsakomybės negauna, aišku, tėvai yra baudžiami, ar buvo tokių atvejų, kad buvo tėvai nubausti?
Ir dar kitas klausimas. Su paaugliais visaip būna. Jie, be abejo, mokykloje taip nedarys, teisingai, reikia tuos balionėlius kur nors saugoti, kad mokykloje nekiltų pavojus, bet kad netaptų paauglių tarpusavio, sakykim, tokiu aiškinimosi įrankiu. Apie tai irgi reikėtų pagalvoti.
PIRMININKAS. Laikas!
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Dėkoju.
V. BAKAS (DFVL). Visiškai su jumis sutinku. Apie atvejus, kad būtų nubausti tėvai, aš negirdėjau Lietuvoje. Tačiau, kaip žinote, yra administracinė atsakomybė. Jeigu, pavyzdžiui, tikrai policija sugalvotų padaryti akciją, nors man tai sunkiai suvokiama, mes turėtume problemų, nes daugybė tėvų yra įgiję balionėlius… Aišku, aš tik dar kartą pritariu, kad, be abejo, mokyklos galėtų nustatyti ribojimus, kad jie nepatektų į klases, ir tai būtų logiška. Galų gale ir toks veiksmas… Reikia labai aiškiai pasakyti ir pristatant Seime, kad dujų balionėlio naudojimas turėtų būti teisėtas tik savigynos tikslais. Visais kitais atvejais yra teisinė atsakomybė. Tai būtų atsakomybė ir tėvams, ir patiems vaikams. Aš neteikiu pasiūlymo, kuris panaikintų atsakomybę, jeigu, pavyzdžiui, toks įtaisas būtų panaudotas be pagrindo, chuliganiškais tikslais ir panašiai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas A. Skardžius nori paklausti. Prašom.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs minėjote, kad ir pareigūnu dirbote, ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovu, kuris, be abejo, formavo politiką, bet kodėl problema egzistuoja, o atsakingos institucijos lyg stručiai sukišusios galvas į smėlį, tik užpakaliai matyti? Ir mes taisome Ginklų ir šaudmenų įstatymą kalbėdami apie ką? Apie balionėlius. Juk treniruoto žmogaus pats kūnas yra ginklas. Rankinėje galima rasti žirkles, galima rasti plunksnakotį ir visa kita, taip pat galima panaudoti kaip ginklą, tik pasekmės būtų turbūt kur kas liūdnesnės. Tai kur problema, kur ta problema? Kodėl atsakingos institucijos, matydamos, kad yra tokia situacija – keliuose girti, stovi kameros, miestuose, nežinau, kiek yra kamerų, bet žmonės jaučiasi nesaugiai, miškuose gaisrai, nors kameroms išleidome, atrodo, 50 mln., ir visa kita… Ar mes nemokame, ar mes nematome, kas kokiame Londone daroma ar kur kitur, kaip sprendžiamos tos problemos?
V. BAKAS (DFVL). Čia gal daugiau pasisakymas.
PIRMININKAS. Prašom, prašom. Jeigu pavyks, atsakykite, laikas baigėsi.
V. BAKAS (DFVL). Žiūrėkite, aš gal nepriešinčiau pačios kriminogeninės padėties su teise naudoti dujų balionėlius. Pavyzdžiui, Vokietijoje, Kroatijoje, Italijoje, rodos, Čekijoje, JAV, kai kuriose šalyse galima naudoti nuo 14 metų. Kad ten kriminogeninė situacija būtų daug sudėtingesnė negu Lietuvoje, aš taip nepasakyčiau. Aš nemanau, kad policija čia visai neatlieka funkcijų. Ji daro didelį darbą ir tai rodo visuomenės pasitikėjimas.
Šitomis pataisomis mes viso labo suteikėme galimybę čia ir dabar, iškilus grėsmei, vaikui apsiginti nuo išpuolio. Nes net ir, tarkime, konflikto atveju policijai reikia kelių minučių, kad atvažiuotų, reikia žmogui dar paskambinti. Ji tiesiog nespėtų sureaguoti. Tai aš nepriešinčiau kriminogeninės situacijos su ta teise, kurią aš siūlau. Juo labiau dėl treniravimo, nepaisant, kad kai kas siūlo lankyti kovos menus, tai svarbu, bet apsiginti nuo gaujos paauglių arba agresyvių žmonių ir tai gali nepadėti. Ne visi pasiekia tokių meistriškumo aukštumų galbūt kaip jūs treniruodamasis. Tam reikėjo daug metų išmokti. Tai čia kviesčiau nepriešinti.
Beje, dar labai įdomi situacija yra ta, kad F2 kategorijos petardas, kur yra po 25 šūvius, galima įsigyti nuo 16 metų, o dujiniam balionėliui, kuris yra pati nekalčiausia savigynos priemonė, mes nustatome kažkokius didžiulius ribojimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų pasisakymo laikas baigėsi. Dabar už – K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų sunku sugalvoti argumentų, kodėl nereikėtų pritarti, juo labiau kad jau kuris laikas diskutuojame, kaip sumažinti balsuojančiųjų rinkimuose amžių. Jau dabar jaunimas turi teisę važiuoti važiuojamąja dalimi, dalyvauti eisme dviračiu nuo 14 metų, jeigu išklausė kursą – nuo 12 metų. Dar turbūt naujausias, turbūt visi matome tuos mažuosius automobilius, kurie jau visai yra eismo dalyviai, lygiai taip pat nuo 16 metų, dar netgi nuo 15 metų tam tikros kategorijos.
Iš tiesų galima galvoti ne apie tokio amžiaus žmonių baimes, bet apie galimybes, tos iškeltos priežastys yra gana argumentuotos, ir suteikti galimybę, lygiai taip pat įvertinus visas aplinkybes, galbūt išklausius kursą, pritarti po pateikimo. Tada įtraukti ir policijos atstovus, įvertinti kitų šalių praktiką ir priimti tą sprendimą, kad jaunimas tuose rajonuose, miestuose, mikrorajonuose, kuriuose saugumo lygis tikrai sumažėjęs, turėtų galimybę jaustis saugesnis. Tikrai kviečiu pritarti ir tą diskusiją pratęsti svarstymo stadijoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas A. Bagdonas. Prašom.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, išties matome nemažai atvejų viešojoje erdvėje, kuomet nukenčia nepilnamečiai, ir tai tikrai kelia nerimą. Noriu padėkoti įstatymo projekto iniciatoriams už šios problemos iškėlimą ir įstatymo projektą, kurį šiandien svarstome parlamente. Tačiau šiai priemonei pritarti tikrai negaliu, nes nepilnamečiai gali padidinti ne tik nelaimingų atsitikimų skaičių, nežinodami, kaip naudoti tas priemones, bet ir pačių nukentėjusių nepilnamečių skaičių. Manau, kad dabartinis reglamentavimas iš tiesų yra tinkamas, ir pilnamečiai žmonės, kurie patys atsako už savo veiksmus, o ne tėvai, kurie atsako už nepilnamečių veiksmus, galėtų tokius įrenginius naudoti. Manau, turėtume ieškoti prevencinių priemonių, kaip užkardyti galimus nusikaltimus, o ne kiekvienam nepilnamečiui duoti į rankas dujų balionėlį. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuosime tam numatytu laiku.
15.10 val.
Darbo kodekso 115 ir 122 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2605 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-5 klausimas – Darbo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2605. T. Tomilinas. Prašom į tribūną pateikti.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, leiskite jums pristatyti, palaukite, bandau parodyti ekrane aiškinamąjį raštą, man bus šiek tiek lengviau pristatyti iš teksto.
Gerbiami kolegos, vienas iš pagrindinių šiuolaikinio žmogaus iššūkių yra nuovargis darbe, jis gali nulemti ir perdegimą, ligas, net rimtas problemas šeimose. Didžiausią spaudimą darbo rinkoje, drįsčiau pasakyti, priversti kentėti būtent žmonės, kurie dirba pagal suminį darbo grafiką. Įprastas darbo režimas yra 8 darbo valandos, kaip jūs žinote, mes visi taip dirbame. Papildomas, viršvalandžiai yra apmokami papildomai Darbo kodekso numatyta tvarka. Tačiau, remiantis Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, praeitais metais iš 12 tūkst. patikrintų įmonių apie 3–3,5 tūkst. taikė suminę apskaitą.
Darbo teisės politika niekada nenumatė tokio scenarijaus. Kai mūsų, kas atsimenate, 2016–2017 metais buvo vykdoma rimta Darbo kodekso liberalizacijos reforma, visada buvo deklaruojama, kad darbas be apmokamų viršvalandžių, pagal suminį grafiką, pamainomis, kitaip tariant, bus išimtis ten, kur reikalinga tam tikra gamybos specifika, kur yra nuolat veikiančios staklės ar panašiai. Tačiau, deja, greičiausiai darbas pagal suminį grafiką, tai yra vengiant mokėti už viršvalandžius, tampa absoliučia norma ir mes turime, skaičiuodami pagal Valstybinės darbo inspekcijos tyrimą, apie 26 % ekonomikos, dirbančios pagal suminį grafiką. Tai jau faktiškai tampa taisykle kai kuriose srityse, kur reikia ir kur nereikia.
Mes nebeturime galimybių, pavyzdžiui, jūs žinote, kad pernai transporto sektoriuje vyko labai rimti streikai, mes nebeturime argumentų darbuotojams ir jie neateina dirbti paprasčiausiai, nes net keliamas atlyginimas netenkina darbuotojų. Net labai rimti atlyginimai transporto sektoriuje nevilioja darbo jėgos, nes iš tiesų suminis grafikas ir visa darbo sąlygų visuma tiesiog netenkina žmonių.
Kaip galima paaiškinti, kad Valdovų rūmuose žmonės dirba pagal suminį grafiką? Kodėl? Kodėl net pusiau valstybinės ar savivaldybės darbdaviai vengia mokėti elementarius viršvalandžius, kaip turi būti mokama pagal Darbo kodeksą? Standartiškai žmogus dirba 40 valandų per savaitę, kas papildoma, yra apmokama kaip viršvalandžiai. Dabar gi taikant suminę darbo apskaitą, patariant protingiems teisininkams, žmogus gali dirbti iki 52 valandų per savaitę ir iš esmės darbdavys turi galimybę išvengti už viršvalandžius mokėjimo per įvairiausias… dėl buhalterinės apskaitos specifikos.
Suminė darbo laiko apskaita tikrai gali būti taikoma, kaip minėjau, gamyboje, ten, kur yra tam tikras ekonomikos būtinumas, kur veikia, tradiciškai gamyboje dažnai veikia, ir profsąjungos, jos gali apginti žmogų nuo neteisingos apskaitos. Bet žymiai sunkiau užtikrinti darbo ir poilsio teisę įmonėse, kuriose nėra profesinių sąjungų ir ta suminė apskaita taikoma tiesiog išvengiant viršvalandžių.
Mūsų sumanymas yra paprastas – pakeisti Darbo kodekso normą ir įteisinti tokį principą. Jei įmonė… Jokiu būdu mes nesiūlome uždrausti suminės darbo laiko apskaitos, tai yra normali forma, ji kartais reikalinga, nes žmonės ir naktimis dirba, ir taip toliau, tiesiog įvesti taisyklę tam, kad apsaugotume žmogų, tam, kad žmogus turėtų galimybę, na, diskutuodamas dėl darbo laiko, dėl darbo apskaitos turėtų balsą įmonėje, tiesiog tai reglamentuoti kolektyviniu susitarimu. Tai būtų tam tikra apsauga, tai neuždraustų suminės laiko apskaitos kaip tokios, ją būtų galima įteisinti. Mes siūlome metus atidėti įstatymo įsigaliojimą tam, kad įmonės galėtų pasiruošti. Iš tiesų tas kolektyvines sutartis reikia parengti, reikia bendrauti su kolektyvu, reikia susitarti dėl įvairiausių nuolaidų vieni kitiems. Bet galiausiai, mano galva, tai, viena vertus, paskatintų socialinį dialogą, kita vertus, apsaugotų darbuotojus ten, kur jie turi būti apsaugoti.
Šiandien pasaulis diskutuoja apie dirbtinio intelekto, robotozacijos įtaką darbo rinkai. Mes Ateities komitete diskutuojame, kiek čia, kaip čia, kur pasaulis juda. Jungtinė Karalystė visai neseniai darė eksperimentą dėl 4 darbo dienų savaitės. Beje, tas eksperimentas iš esmės pasiteisino. Sutrumpinus darbo laiką, produktyvumas išaugo, jau nekalbant apie įvairiausius streso ir darbuotojų pasitenkinimo rodiklius, jie tikrai pagerėjo. Apie 39 % darbuotojų, dalyvavusių šiame eksperimente, patyrė mažiau streso, nes darbo dienų skaičius sumažėjo beveik dviem trečdaliais. Visas pasaulis, kitaip tariant, diskutuoja dėl darbo laiko trumpinimo, mes sau to leisti negalime, mes dar besivystanti ekonomika, suprantama, kad ir į verslo interesus reikia atsižvelgti. Tačiau suminė darbo laiko apskaita yra būtent tas ribinis režimas, kai iš tiesų žmogus yra išnaudojamas Lietuvoje, iš tiesų turi mažai galimybių pakeisti įmonių politiką. Jeigu mes ir norime kalbėti apie mažesnį žmogaus krūvį, tai būtent reikėtų pradėti nuo tų įmonių ir tų darbų, kur yra taikoma suminė darbo laiko apskaita. Tai tiesiog ta vieta, kur laikas pradėti rimtas diskusijas dėl darbo teisės pokyčių po reformos.
Aš, preliminariai pristatęs šią idėją, tikrai sulaukiu ir verslo gana palankių, bent jau ne tokių negatyvių komentarų. Tiesiog verslas pasiruošęs diskutuoti Trišalėje taryboje, kalbėtis apie tai. Man teko kalbėti su liberalizavimo reformos kūrėjais. Jie irgi yra gana nustebę, kad kai kuriuose sektoriuose taip stipriai išplito suminė darbo laiko apskaita. Tai turėjo būti išimtis ir iš dalies neatitinka to susitarimo, kurį mes pasiekėme praeitos kadencijos pačioje pradžioje, kai buvo liberalizuojama darbo rinka. Kažkas stipriai laimėjo dėl šitos normos. Dabar laikas humanizuoti tą darbą ir pasiūlyti tam tikrų papildomų socialinių garantijų.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia gerbiamas E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ačiū, gerbiamas kolega. Ieškant problemų, jų visada galima rasti. Na, ne visi elgiasi sąžiningai. Bet ir patys žmonės neprieštarauja tokiai sistemai, kuomet yra suminė darbo laiko apskaita. Na, tiesiog patogiau susidėlioja sau grafikus. Dėl to nieko blogo nemato. Jūs taip pat sakėte, kad reikia tikėtis daugiau iš kolektyvinių sutarčių, bet jūs apribojate tuo pačiu įstatymu vis dėlto ir tą maksimalią ribą nuo 52 iki 48. Tai sumažina galimybę taikyti tą suminę darbo apskaitos tvarką. Ar nemanote, kad galbūt būtų galima daugiau apeliuoti ir paskatinti kurti tam tikrą atstovavimą darbuotojams, negu riboti kokius nors dalykus, ir šiuo atveju jau įprastą formą vėl keisti, vėl kam nors galvoti, nes, kaip ir minėjau, kai kur viskas yra gerai ir žmonės yra patenkinti, kad gali taikyti patys, nes susikuria tam tikrą laisvesnį grafiką pagal savo poreikius? Ačiū.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiamas kolega, aš tikrai netgi dariausi tokią nedidelę apklausą. Negaliu pretenduoti į tokią labai didelę sociologiją, bet 9 iš 10 žmonių, susidūrusių su tokiu režimu ar dabartiniame darbe, ar ankstesniame, nori pokyčių čia ir supranta, kad darbuotojų galios disproporcija yra didžiulė. Aš būtent tai ir siūlau, kad nieko… Aš nesiūlau drausti suminės apskaitos, tegul ji būna, bet tegul jinai būna kolektyviniame susitarime, kur numatoma žmogaus galimybė normaliai planuoti savo gyvenimą. Dabar, kai kito mėnesio grafikus žmogus sužino prieš savaitę, tikrai labai greitai gali pasikeisti jo gyvenimas. Iš tikrųjų negali to savo gyvenimo normaliai planuoti, savo šeimos gyvenimo, savo galbūt sveikatos reikalų, na, suderinti šeimos ir darbo klausimų.
Tai yra iš esmės visoje Europos Sąjungoje vos ne pagrindinis politikos tikslas. Nuolat apie tai kalbama. Padarykime ką nors labai praktiško šia linkme. Mes visi diskutuojame, kodėl tie vaikai pradeda rūkyti mokyklose kažkokias keistas medžiagas. Turbūt dėl to, kad jų tėvai dirba po 52 valandas – dieną ir naktį. Tai viena iš priežasčių. Aš nesakau, kad tik dėl to, bet turbūt, jeigu paieškosime koreliacijų, tai rasime tą koreliaciją, kad ten, kur tėvo nėra, ten, kur nėra normalaus santykio, nes darbas atima visą gyvenimą, yra didžiulių problemų. Aš siūlau eiti labai inkrementišku, labai švelniu keliu, paskatinti čia kolektyvinius susitarimus ir taip tą balansą pasiekti.
Dėl valandų skaičiaus sutinku, galime diskutuoti, galime palikti galbūt dabartines maksimalias valandas. Čia jau yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto klausimas sudėlioti tuos niuansus, bet dėl esminio principo tikrai reikėtų pradėti diskutuoti, kad suminė darbo laiko apskaita, tiksliau, darbas pamainomis, netaptų mūsų ekonomikos norma, nes taip mes diskredituotume net ir tas darbo rinkos liberalizavimo reformas, kurias darėme. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Pirmiausia Edmundui norėčiau pasiūlyti – pabandykite 52 valandas dirbti per savaitę suminiu grafiku ir pasižiūrėti, kokia savijauta. Suminė darbo laiko apskaita atsirado būtent dėl to, kad kažkas nori nemokėti viršvalandžių ir kitokiais būdais atsiskaityti. Mano klausimas pranešėjui: gal jūs darėte kokį nors tyrimą, kiek dėl suminės darbo laiko apskaitos yra pavogta darbo užmokesčio iš darbuotojų?
Antras klausimas. Suprantu, kad negaliu sakyti, kad mūsų kolektyvinės sutartys – misija neįmanoma, bet misija sudėtinga. Ar vis dėlto nereikėtų aiškiau apibrėžti Darbo kodekso įstatyme, kas gali naudotis sumine darbo laiko apskaita? Negali būti, kad visose šakose staigiai prireikė suminės darbo laiko apskaitos. Tai akivaizdžiai parodo mūsų gyvenimas. Ačiū.
T. TOMILINAS (DFVL). Ačiū, Algi. Dėkoju už jūsų energiją dėl šio klausimo ir norą keisti situaciją. Aš neturiu tokio tyrimo, bet galėčiau atsakyti remdamasis Pasaulinės sveikatos organizacijos ir Tarptautinės darbo organizacijos duomenimis ne apie pavogtus pinigus, kaip jūs sakote, bet apie pavogtą sveikatą. Šių garbingų tarptautinių organizacijų tyrimai sako, kad, per savaitę dirbant 55 valandas ar daugiau, 35 % padidėja insulto rizika (skaičiuokite sveikatos biudžetą), 17 % – tikimybė mirti nuo širdies ligos. Čia viskas palyginama su normaliu darbo grafiku. O kur dar yra žmonių psichinė sveikata, depresijos, priklausomybės, kaip minėjau, visokie vaikų rūkymo mišinukai ir panašiai, profesinis perdegimas? Skaičiuokime visus šiuos dalykus, jie kainuoja milijardus mums. (Balsai salėje) Ne, aš nesiūlau nedirbti, aš siūlau dirbti kaip visi balti… Čia blogas juokas, atsiprašau. (Šurmulys salėje) Kaip visi žmonės, kurie prieš 100 metų išsikovojo 8 valandas.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju.
T. TOMILINAS (DFVL). O už papildomą darbą mokama papildomai.
PIRMININKAS. Gerbiamas Tomai, atsakyti irgi yra ribotas laikas.
T. TOMILINAS (DFVL). Atsiprašau, čia buvo nekorektiškai atsakyta.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamas K. Masiulis klaus, paskutinis klausimas. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke.
T. TOMILINAS (DFVL). Juodos apykaklės, matote.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš noriu jūsų paklausti tokio dalyko, jūs čia pasakėte tą žodį „balti“…
T. TOMILINAS (DFVL). Pajuokavau, atsiprašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Profesionalų vadyboje yra tos sąvokos „balti kalnieriukai“ ir „mėlyni kalnieriukai“.
T. TOMILINAS (DFVL). Būtent.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Šitas jūsų pokytis, aš iš esmės jam linkęs pritarti, daugiau į mėlynuosius nukreiptas. Bet dabar rinkoje labai daug yra tų baltų kalnieriukų žmonių, kurių darbo laiką labai sunku apskaičiuoti, ir tokių žmonių tabelių pildymas yra fikcija, nes yra daugybė ofisų, tarp jų ir Vilniuje, kur yra tik pusė darbo vietų, o kita pusė dirba namuose…
T. TOMILINAS (DFVL). Distanciškai, taip, taip.
K. MASIULIS (TS-LKDF). …ir iš viso ten mažumas rasi, ten labai sunku susekti, apskaičiuoti. Net ir Seime daugybė žmonių dirba nuotoliniu būdu, teisybė? O tabeliai turbūt užpildomi ir visa kita. Aš manau, kad tai fikcija. Ar nereikėtų čia tokių didesnių pokyčių? Gerai, dėl mėlynų kalnieriukų sutinku, bet dėl tų baltų, kur jūs..
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega!
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kažką kitaip reikėtų daryti.
T. TOMILINAS (DFVL). Kęstuti, aš prisipažinsiu, tikrai yra sunku atsakyti į šį klausimą. Taip, mūsų ekonomika sparčiai kinta, žmonės tikrai… Dalis rinkos tiesiog yra patys savo gyvenimą organizuojantys žmonės, dirbantys pagal individualią veiklą, pagal įvairiausias paslaugų sutartis – tikrai rinka labai įvairi. Visiems vieno standarto neprimesi. Tačiau aš rodau tuos skaičius, kurie yra. Tikrai yra darbų, kur žmonės yra išnaudojami, kur, kaip jūs minite, tikrai tos normos turi didžiulę prasmę, žmogus skaičiuoja tas valandas ir jis nenori būti išnaudojamas, jei lyginasi su kitu kolega, kuris dirba pagal normalų grafiką. Kodėl viename muziejuje yra viršvalandžiai, o kitame muziejuje nėra viršvalandžių? Nelogiška, nelankstu. Aš sutinku, aš neturiu visų atsakymų, aš tikrai noriu būti atviras su jumis, ir tikrai reikia ieškoti papildomų dalykų. Mes darėme didžiulį liberalizacijos žingsnį į priekį, daug yra atlaisvinta tame Darbo kodekse, bet čia akivaizdžiai yra piktnaudžiaujama ir bandoma apgauti žmones, nemokant jiems už viršvalandžius.
PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamas kolega, jūsų viso klausimo svarstymo laikas, 2 minutės, jau baigėsi.
T. TOMILINAS (DFVL). Atsiprašau.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Jau galite užimti savo darbo vietą. Dabar motyvai už, prieš. (Balsai salėje) Žinoma, galėsime balsuoti po motyvų, bet yra tam tikra tvarka. Gerbiamas A. Sysas kalbės už. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, tai yra tam tikra dabartinio amžiaus rykštė, kai dalis žmonių paprasčiausiai yra išnaudojami. Matau Moniką, gerbiamą ministrę, ji galėtų papasakoti kolegoms, kurie abejoja, kad lietuvaičiai (Europos Sąjungos statistika aiškiai parodo) – tikrai vieni iš daugiausiai valandų dirbančių žmonių dėl viršvalandžių, dėl suminės darbo laiko apskaitos – čia ne išsigalvojimas. Tikrai mūsų tautiečiai dirba daug.
Skirtingai, su darbo užmokesčiu yra prasčiau – rodo visos statistikos. Būtent suminė darbo laiko apskaita yra ta landa, kuria naudojasi kai kurie darbdaviai. Sutinku, kad toks mokėjimo būdas turi būti, yra įvairūs budėjimai, viskas, bet jeigu jūs padarote analizę ir pasižiūrite, kokios sritys pradėjo jį naudoti, na, tikrai jo ten neturėtų būti, turėtų būti normalus darbo laikas. Jeigu yra viršvalandžiai, už juos turi būti sumokėta, ir viskas. Todėl Tomo pasiūlymas toks… Aš todėl ir klausiau apie kolektyvinę sutartį. Žinant, kad mūsų darbdaviai ypač šakinių kolektyvinių sutarčių pasirašyti nelabai nori, tai čia yra mūsų visų reikalas, jei norime išsaugoti darbo jėgą. Mes čia diskutuojame – iš trečiųjų šalių atvežkime, dar ką nors darykime, nes mūsų darbo jėga bėga, jeigu yra išnaudojama ir normaliai nemokamas darbo užmokestis.
Aš manau, kad prieš daugiau kaip 100 metų lietuvaičiai kovojo už 40 valandų darbo savaitę. Praeina 120 metų – mes vėl jiems įkalame 52, 56 ar 48 valandas. Na, kiti laikai. Todėl pritarkime tokiam siūlymui, o svarbiausia, pagalvokime, kaip apriboti išnaudojimą, kuris yra šiandien ne tik ukrainiečių, kitų tautybių, čia atvažiuojančių…
PIRMININKAS. Laikas.
A. SYSAS (LSDPF). …bet ir lietuvaičių.
PIRMININKAS. Gerbiamas J. Razma kalbės prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš gal nesu čia labai kategoriškai prieš, bet kaip konservatorius atsargiai žiūriu į kokias nors naujas iniciatyvas pajudinti tokias esmines Darbo kodekso vietas. Puikiai prisimename, kiek dėl Darbo kodekso buvo diskutuota, derinta, ieškota kompromisų, kiek Trišalėje taryboje išvargta valandų, ir vėl dabar pradėti sukti viską iš naujo dėl atskirų nuostatų man neatrodo labai patrauklu.
Čia kalbama, aišku, apie tuos neigiamus atvejus, kai įžiūrimas ir tam tikras žmonių išnaudojimas, bet vis dėlto yra žmonių, kurie nori padirbėti daugiau, daugiau uždirbti. Ar mes čia neapribosime jų tam tikrų galimybių, mažindami maksimalų valandų skaičių? A. Sysas sako, kad Lietuva tuo ir išsiskiria. Ką padarysi, Algirdai, lietuviai yra išskirtinai darbštūs, žinome, kiek užsienyje dirba, sunkiai dirba, užsidirba, kartais čia grįžta, bet kiti nori ir čia užsidirbti. Todėl aš turbūt susilaikysiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti, tai pagal tradiciją ir balsuokime. Pradėkime nuo šito projekto, kurį ką tik apsvarstėme, kuris buvo ką tik pateiktas, nes jau yra balsavimo laikas. Balsuojame dėl Darbo kodekso dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2605.
Užsiregistravo 97, balsavo 95: už – 53, prieš – 1, susilaikė 41. Po pateikimo yra pritarta.
Siūlomas komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar tiktų šitas kaip pagrindinis? Ar jūs dar kažko norite, gerbiamas Tomai Tomilinai? Prašom.
T. TOMILINAS (DFVL). Man atrodo, kad mes paprastai salėje prašome Trišalės tarybos išvados. Atsiliepiu į Jurgio nuogąstavimus.
PIRMININKAS. Ar galime sutikti bendru sutarimu? Dėkoju, sutarėme. Pagrindinis – SRDK. Siūlome Trišalės tarybos išvadas. Siūlome svarstyti birželio 20 dieną. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Gerbiamas K. Masiulis per šoninį mikrofoną.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Noriu atsiprašyti kolegų, nes pavartojau nelietuvišką žodį „kalnierukai“. Tai yra apykaklės.
PIRMININKAS. Gerai, atsiprašymas priimtas.
15.33 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 108, 115, 122, 125, 137, 187, 205, 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1131, 1871 , 4741 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4857(3) (priėmimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, grįžkime šiek tiek atgal. Yra likęs tik balsavimas. Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4857(3). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 85, balsavo 76: už – 70, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.34 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 122, 151, 167 ir 225 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4858(4) (priėmimo tęsinys)
Toliau – Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4858(4). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 76, balsavo 70: už – 69, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.34 val.
Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4859(3) (priėmimo tęsinys)
Ir paskutinis lydimasis – Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4859(3). Balsuojame. Taip pat priėmimo stadija.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 79, balsavo 70: už – 70, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Taigi įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.35 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 71, 92 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2452 (pateikimo tęsinys)
Toliau keliaujame – popietinė darbotvarkė. Darbotvarkės 2-1 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2452. Pateikimas buvo padarytas. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Užsiregistravo 101, balsavo 99: už – 35, prieš – 15, susilaikė 49. Taigi nėra pritarta.
Dabar ar grąžiname iniciatoriams tobulinti, ar atmetame? Kas už – tai tobulinti, kas atmesti – tai minusas.
Užsiregistravo 104, balsavo 102: už – 57, prieš – 45. Taigi yra grąžinamas tobulinti.
Dabar gerbiama premjerė per šoninį mikrofoną. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiais įstatymų projektais yra keičiami tie patys dalykai, dėl kurių pasiūlymų po poros savaičių Seimui pateiks Vyriausybė. Raginčiau kolegas nesiskubinti tobulinti, o tada jau tobulinti tuos projektus, kurie bus Seimui pateikti kaip per pasiūlymus. Dabar čia darbas dėl darbo išeina.
PIRMININKAS. Dėkoju. Supratome ateitį mūsų.
Dabar toliau taip pat apsvarstytas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2456.
15.37 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5, 461, 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2451 (pateikimo tęsinys)
Atsiprašau, dar vieną praleidau, netyčia pasižymėjau, kad jau balsavome. Pelno mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2451. Per anksti pažymėjau, kad balsavome. Taigi Pelno mokesčio įstatymas.
Užsiregistravo 106, balsavo 106: už – 37, prieš – 22, susilaikė 47. Taigi nėra pritarta. Gerbiamas A. Butkevičius per šoninį mikrofoną. Prašom.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Aš norėčiau Ministrei Pirmininkei pasakyti, kad jūsų projektai dar niekur net nebuvo diskutuojami, kai mano projektai buvo įregistruoti jau Seime. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju už repliką.
Dabar apsispręskime alternatyviai, ar grąžiname iniciatoriams tobulinti, tai – už, o jei atmetame, tai – minusas. Siūlote greitesnį balsavimą.
Užsiregistravo 104, balsavo 102: už – 54, prieš – 48. Taigi grąžintas tobulinti.
15.39 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2456 (pateikimo tęsinys)
Dabar darbotvarkės 2-3 klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2456. Taigi po pateikimo balsuojame.
Užsiregistravo 103, balsavo 102: už – 46, prieš – 5, susilaikė 51. Nėra pritarta. Balsuojame alternatyviai, ar grąžinti tobulinti, ar atmesti. Prašom balsuoti.
Nesiregistravimas čia nepadės klausimų spręsti. Girdžiu replikas. Čia alternatyvus balsavimas, kaip nors vis tiek bus.
Užsiregistravo 101, balsavo 97: už – 68, prieš – 29. Taigi vėl grąžinamas tobulinti iniciatoriams.
15.40 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 13 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2487 (pateikimo tęsinys)
Dabar Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2487. Ginklus šitas Seimas myli, kaip mes žinome. Balsuojame.
Užsiregistravo 95, balsavo 91: už – 56, prieš – 9, susilaikė 26. Taigi po pateikimo yra pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ar visi sutinka? Dėkoju, pritarta. Papildomu – Žmogaus teisių komitetas. Ar tinka, galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti gegužės 23 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu?
Per šoninį mikrofoną – gerbiamas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Čia mes kalbame apie ginklus turbūt sąlyginai. Ar tikrai čia tokiais klausimais užsiima Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas? Gal Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kuris su policija bendrauja, tiktų labiau?
PIRMININKAS. Bet aš klausiau, ar visiems tinka ir ar bendru sutarimu pritariame. Tai jūs tada nieko nesakėte. Seimas jau dabar apsisprendė. (Balsai salėje) Kaip nespėjote? Dabar gerbiamas A. Vyšniauskas per šoninį mikrofoną.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Vyriausybės išvados reikėtų, o pirmininkė sako, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas netinka.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Dar kartą gerbiama I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Šitą kontrolės įstatymą visą laiką kuravo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kartais buvo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Manau, kad nėra pagrindo, lieka kitas, tik ne Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pats svarstomas objektas gal ir keltų klausimų, bet įstatymas iš tikrųjų paprastai yra čia. Prašom, gerbiamas L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Man jau pradeda patikti idėja, tai mes sutinkame.
PIRMININKAS. Dėkoju. Juo labiau, gerbiami kolegos, mes ką tik bendru sutarimu tą ir nusprendėme. Aš nelabai suprantu, kodėl ta diskusija, tokia pavėluota, vyksta. Taigi visus klausimus išsprendėme, viskam pritarėme bendru sutarimu. Pritarėme.
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Darbo kodekso dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2605. Dėl šito mes jau balsavome, man atrodo, šito aš nepasižymėjau. Vadinasi, visus balsavimus mes jau atlikome.
15.45 val.
Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2651 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – projektas Nr. XIVP-2651. Kviečiu į tribūną gerbiamą V. Targamadzę. Pateikimas Profesinio mokymo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Toliau posėdžiui pirmininkaus gerbiamas J. Sabatauskas, jeigu kas nors atkreiptų jo dėmesį. (Balsai salėje) Ne, tai dėl balsavimų galime susitarti. Vieną sekundę, gerbiama Vilija Targamadze. Pasitarkime. Ar Seimas norėtų po kiekvieno balsuoti, ar taip, kaip numatyta, 16 val. 30 min.? Siūlo 16 val. 30 min., taip, kaip parašyta. Gerbiami kolegos, gerai, juo labiau kad aš paskelbiau, kas yra kitas posėdžio pirmininkas, tai ir nuspręs tas, kas dabar toliau pirmininkaus – gerbiamas J. Sabatauskas. Atsiprašau, kad aš dar įsivėliau į diskusijas. Geros dienos.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Man jau galima ar ne?
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF). Dėl vedimo tvarkos – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Atsižvelgiant į tai, kad yra likę keturi klausimai, ir, jeigu balsavimas 16 val. 30 min., tai, kad nereikėtų laukti, mes per 20 minučių, manau, tuos keturis klausimus ir pabaigsime.
PIRMININKAS. Tai siūlote balsuoti po kiekvieno…
K. MAŽEIKA (DFVL). Po kiekvieno klausimo siūlau balsuoti, taip. Ačiū.
PIRMININKAS. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau, kad mes laikytumės darbotvarkės, dėl kurios balsavome ryte, taigi balsavome. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame dėl pateikto pasiūlymo balsuoti po kiekvieno projekto pateikimo. Balsavimas prasideda.
Užsiregistravo 74, balsavo 71: už – 36, prieš – 34, susilaikė 1. Pritarta pasiūlymui balsuoti po kiekvieno projekto pateikimo.
Prašom, gerbiamoji kolege Vilija Targamadze, jums žodis.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Profesinio mokymo įstatyme formaliojo profesinio mokymo programos… (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Labai atsiprašau. Kolegos, prašyčiau tylos!
V. TARGAMADZĖ (DFVL). …mokomoji kalba nėra reglamentuota. Todėl siūlome Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte įteisinti, kad formaliojo profesinio mokymo mokomoji kalba yra lietuvių kalba. Įstatymo projekte yra numatyti atvejai, kai galima mokyti ir kita kalba. Pavyzdžiui, mokosi moksleiviai iš kitų šalių, dėstytojai iš kitų šalių ar yra jungtinės programos su kitomis šalimis.
Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme įtvirtintas vienas iš švietimo tikslų – užtikrinti valstybinės kalbos mokėjimą. Taip pat nustatyta, kad kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui ir užsieniečiui, turinčiam teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, garantuojamas mokymas valstybine kalba ir valstybinės kalbos mokymasis; asmens, turinčio teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vaikams sudaromos sąlygos mokytis valstybine kalba ir esant galimybei mokytis jų gimtosios kalbos.
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme analogiškai yra parašyta taip, kaip ir yra siūloma. Yra Teisės departamento pastabų, jos nėra esminės. Svarstymo metu būtų galima pakoreguoti. Taigi siūlau po pateikimo pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji. Jūsų paklausti nori gana nemažai – net devyni Seimo nariai. Pirmasis – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama profesore, jūs ir paminėjote, kad Švietimo įstatymas daug ką reglamentuoja, jis yra bazinis įstatymas, jo įtaka apima ir Profesinio mokymo įstatymą, aišku, nekalbant apie Mokslo ir studijų įstatymą. Tai irgi yra kitas bazinis įstatymas. Ar verta dubliuoti, tarkim, tą pačią tvarką, kai Švietimo įstatymas tikrai labai gerai reglamentuoja? Ten taip pat kalbama, pavyzdžiui, apie teisę mokytis valstybės gimtąja kalba, garantuojamas mokymas valstybės kalba ir valstybinės kalbos mokymasis. Toliau – mokytojo teisės ir pareigos taip pat lietuvių kalba pateikti ugdymo turinį. Taip pat kitos švietimo teisės vėlgi kalba apie lietuvių kalbą – užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programų vykdymas, vėlgi užsienio valstybių, netgi čia paminėta. Ir aukštųjų mokyklų studijų programos gali būti vykdomos atsižvelgiant į tarptautinius susitarimus. Ar būtinai reikia į Profesinio mokymo įstatymą surašyti, kai turime Švietimo įstatymą? Ačiū.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Tada nereikėtų įrašyti ir Mokslo ir studijų įstatyme. Aišku, kad reikėtų įtvirtinti dėl formaliojo profesinio mokymo programų, kad prioritetas yra mūsų valstybinė kalba ir mokoma lietuvių kalba. Nepamirškime, koks yra ir kontekstas. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū pirmininkui. Aš tai turiu tokį pojūtį, kad šios pataisos yra iš principo dėl rusų kalbos. Kai kuriose profesinėse mokyklose, ir puikiai turbūt jas galėčiau išvardinti pats, tos rusų kalbos yra per daug. Gal reikia šitai aiškiai ir pasakyti? Tuo labiau kad ir jūsų pataisos, kurias pasižiūrėjau, sako ir dėlioja daugybę išlygų, prie kurių galima prisitaikyti net ir šitame kontekste.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū už klausimą ir pastabą. Nepamirškime, kad mes turime savo valstybinę kalbą, kurią turime gerbti ir įtvirtinti įstatymuose.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Labai trumpai. Profesore, noriu jūsų paklausti, nes tikrai nemanau, kad čia vien dėl rusakalbių yra problema. Yra ir daugiau tautinių mažumų Lietuvoje, ir jūs tikrai, žinau, šiek tiek ir diskutavote, ir žinote, galbūt galite atskleisti, kiek tai galėtų liesti galbūt ir kokia yra pozicija tautinių bendruomenių šiuo atveju, nes tikrai besimokančių turbūt yra nemažai? Ačiū.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū, aš negaliu skaičių pasakyti, nes tokių skaičių neradau. Bet iš tikrųjų tai būtų dar vienas iš motyvų mokytis valstybinę kalbą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S. Lengvinienė.
S. LENGVINIENĖ (LF). Ačiū. Lietuvoje trūkstant darbo jėgos, didėjant migracijų srautams į Lietuvą, o iš jų dauguma yra žemos kvalifikacijos darbuotojai, ar įteisinimas Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme, kad formaliojo profesinio mokymo mokamoji kalba yra lietuvių kalba, neužkirs galimybės atvykusiems darbuotojams gauti kvalifikaciją ir mokytis lietuvių kalbos šiose įstaigose, tai užtikrina Švietimo įstatymas?
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū už klausimą. Iš tiesų ne, nes yra nurodytos išimtys. Yra nurodytos išimtys, jeigu yra dėstytojai iš kitų šalių ar jungtinės programos, ar mokosi moksleiviai, kurie yra iš kitų šalių. O jeigu jau laikinai gyvena, jie privalo valstybine kalba mokyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš iš tiesų norėčiau pasiteirauti, ar su šiomis pataisomis iš tiesų yra sprendžiama problema, tai yra menama problema. Gal jūs galėtumėte visgi patikslinti, kiek profesinio ugdymo įstaigų Lietuvoje yra ir koks skaičius nesivadovauja lietuvių kalba dėstymo procese?
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Šita pataisa yra susijusi su įstatyme įtvirtinta. Ar būtų viena mokykla daugiau, ar mažiau, ne čia esminis dalykas. Svarbiausia yra, kad mes įtvirtintume, kad mokymasis iš esmės vyksta lietuvių kalba su tam tikromis išimtimis.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Gerbiama Vilija, jūsų pateikiamas įstatymo projektas visomis prasmėmis yra blogas. Pirma, jau kolegų paminėta, yra užsieniečių, kurie nori dirbti ir kuo greičiau persikvalifikuoti, nes dažnai jų įgytos žinios ir kompetencijos neatitinka Lietuvoje keliamų reikalavimų. Amatą jie įgytų daug greičiau, jeigu būtų galimybė sudaryti platesnį kalbų spektro pasirinkimą visiems tiems žmonėms.
Antras dalykas yra mokiniai, baigę pagrindines tautinių mažumų mokyklas, kurie mokosi vėliau profesinėse mokyklose, greta savo profesijos baigia programą ir įgyja vidurinio ugdymo atestatą. Kaip dabar bus, jeigu jie mokėsi dešimt metų ir turėjo gimtąją kalbą, kaip jūs planuojate, įrašius tokią perteklinę nuostatą, bus organizuojamas tų vaikų mokymas? Vadinasi, profesinės mokyklos dar labiau neteks mokinių vien dėl tokių iniciatyvų, kurios yra tikrai perteklinės, nes, kaip ir minėjo gerbiamas E. Pupinis, yra viskas sureguliuota kituose įstatymuose.
PIRMININKAS. Primenu, klausti – 1 minutė. Prašom.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū už pastabas. Pirma, tiems, kurie atvyksta iš kitų šalių, jeigu jūs gerai skaitėte ir įdėmiai skaitėte, yra išimčių ir jie galės mokytis kita kalba. Kita vertus, yra mūsų valstybinė kalba ir jeigu mokosi ir tautinių mažumų mokyklose, jie turi mokytis ir valstybinę kalbą, taigi profesinėje mokykloje nebus jiems didelių problemų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Masiulis. (Balsai salėje)
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėjau irgi jūsų paklausti, jau čia klausimas, kuris buvo, ar čia ne dėl vienos mokyklos, bet…
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ne, čia ne dėl vienos mokyklos, čia yra principinis klausimas. Galų gale turime valstybinę kalbą, įteisinkime ir išmokime gerbti savo valstybinę kalbą.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Į daugumą klausimų jau atsakėte. Iš esmės aš tikrai pritarsiu jūsų įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Jūs atsakėte į visus klausimus labai trumpai ir konkrečiai. Pavyzdys visiems. Aš galvojau, kad nespės paklausti.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Tikrai labai prašau pritarti, o paskui svarstysime, taigi yra kitos stadijos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų. K. Mažeika – už.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Kolegos, noriu tik atkreipti dėmesį, Valstybinė kalbos inspekcija yra nustačiusi, kad tie patys ukrainiečiai, apie kuriuos mes kalbame, kurie integruojami į darbo rinką, per 24 mėnesius turi išmokti lietuvių kalbos pradmenų. Vyriausybė dar ambicingiau nustačiusi: per 12 mėnesių turi susikalbėti ir kažkokius pradmenis turėti, norėdami integruotis į mūsų darbo rinką.
Mielieji, jei jau mes karo pabėgėliams keliame tokias sąlygas, tai profesinėje mokykloje įgydami profesiją, ypač tie žmonės, kurie yra (su visa pagarba) vienos ar kitos tautinės mažumos, lygiagrečiai vis tiek turėtų būti motyvuoti kalbėti lietuviškai, mokytis lietuviškai ir dirbti, integruotis į Lietuvos darbo rinką. Tikrai kviečiu palaikyti, tęsti tą diskusiją ir populiarinti būtent lietuvių kalbą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Kaip čia jau buvo paminėta, iš tikrųjų galime daug ką prirašyti tuose įstatymuose, bet, kaip ir sakiau, Švietimo įstatymas gana gerai reglamentuoja. Kad būtų buvę kokių nors problemų, tai tikrai nebuvo. Kaip čia buvo minėta, tęstinis profesinis mokymas iš esmės vyksta lietuvių kalba. Tarkim, formalusis, kai atvažiuoja iš kitų šalių, vyksta kita kalba. Šiuo atveju tikrai gal ir būtų gerai viską dėstyti lietuvių kalba, bet ką daryti, kai darbo rinkoje reikalingi tam tikri žmonės? Dėl svarstymo, sakau, svarstyti galime, bet aš nematau priežasties.
O kalbant apie Aukštojo mokslo įstatymą, iš tikrųjų tai yra atskiras statusas, net aukštųjų mokyklų statutus mes tikriname. Todėl atskirai ir surašyta į Aukštojo mokslo įstatymą, nes tai yra atskiras. O profesinis mokymas patenka į bazinio Švietimo įstatymo įtaką. Šiuo atveju aš tikrai nematau reikalo, bet jei jau Seimas nuspręs, tai vis tiek Vyriausybės išvados reikėtų. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, nuomonės dėl motyvų išsakytos. Kaip ir sutarėme, balsuojame po kiekvieno projekto. Balsuojame. Kas už tai, kad pritartume Profesinio mokymo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2651 po pateikimo?
Užsiregistravo 71, balsavo 70: už – 30, prieš – 7, susilaikė 33. Projektui nepritarta. Turime apsispręsti, kas bus toliau su tuo projektu. Kas balsuoja už, – už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, kas balsuoja prieš, – kad atmestume. Balsuojame.
Užsiregistravo 75, balsavo 75: už – 44, prieš – 31. Grąžinta iniciatoriams tobulinti.
15.59 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 28 ir 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo 221 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2295 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Teritorijų planavimo įstatymo 2, 28 ir 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo 221 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2295. Pateikimo stadija. Pranešėja – L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kas būtent paskatino rengti šią įstatymo pataisą, tai pirmiausia, prieš rengiant šią įstatymo pataisą, ne vieną kartą vyko diskusija tiek su Aplinkos ministerija, tiek su Žemės ūkio ministerija, tiek su Savivaldybių asociacija. Mes žinome, dabar sužinojome, ką reiškia rezervuota teritorija. Teritorijų planavimo įstatymo įgyvendinamuosiuose poįstatyminiuose teisės aktuose nėra net sąvokos „rezervuotų valstybės poreikiams teritorijų“. Tokios sąvokos šiame įstatyme nėra. Ši sąvoka „rezervuotų valstybės poreikiams teritorijų“, teisinis režimas numatytas tik 2030 metų Lietuvos bendrajame plane. Jame nurodoma, kad teritorijos, rezervuotos valstybės poreikiams, nesukelia jokių teisinių pasekmių apribojimų fiziniams, juridiniams asmenis disponuoti ir valdyti turtą, nekilnojamąjį turtą, ir kartu pažymima, kad šios teritorijos siejamos su investicijų rizika, plėtojant naujas ekonomines veiklas, didinant esamų ekonominių veiklų pridėtinę vertę.
Tai, kad teritorijų rezervavimas iš tiesų sukelia neigiamą poveikį investiciniam patrauklumui ir šių teritorijų vystymuisi, parodo esama praktika. Ir anksčiau buvusiose, ir šiuo metu rezervuotuose valstybės poreikiams teritorijose teritorijų rezervavimas valstybės poreikiams stabdo ekonominį ir ūkinį šių teritorijų vystymąsi, taip pat neigiamai veikia šiose teritorijose esančio nekilnojamojo turto vertę. Be to, teritorijos valstybės poreikiams rezervuojamos visą Lietuvos bendrojo plano galiojimo laikotarpį ir taip sukuria ilgalaikį teisinį neapibrėžtumą asmenims, turintiems nuosavybę rezervuotose teritorijose. Tai gali trukti ir kelis dešimtmečius.
Pagal esamą teisinį reglamentavimą, net ir aiškiai pasikeitus valstybės poreikiams rezervuotose teritorijose, nenumatytas specialus teritorijų rezervavimo panaikinimo mechanizmas. Tai lemia, kad praktikoje teritorijų rezervavimas, pasikeitus valstybės poreikiams, nėra panaikinamas. Taip asmenims, turintiems nuosavybę rezervuotose teritorijose, pratęsiamos teritorijų rezervavimo pasekmės ir tokiais atvejais, kuomet teritorijų rezervavimas nebeatitinka valstybės poreikių ir yra akivaizdžiai nebereikalingas. Tokia teisiškai neapibrėžta situacija gali lemti mažesnį rezervuotos teritorijos investicinį patrauklumą, joje esančio nekilnojamojo turto vertės sumažėjimą, asmenų, turinčių nuosavybę rezervuotose teritorijose, neužtikrintumą, baimę investuoti į savo turimą nekilnojamąjį turtą, plėtoti ten vystomą verslą ir panašiai. Akivaizdu, kad toks teisinis neapibrėžtumas neproporcingai riboja šių asmenų teises ir teisėtus lūkesčius, todėl šiuo projektu siūlau įstatyme numatyti rezervuotų teritorijų sąvoką ir teritorijų rezervavimo valstybės poreikiams panaikinimo tvarką, pasikeitus valstybės poreikiams rezervuotose teritorijose Lietuvos bendrojo plano galiojimo laikotarpiu.
Siūloma numatyti pareigą planavimo organizatoriui panaikinti numatytų teritorijų rezervavimą, pasikeitus valstybės poreikiams rezervuotose teritorijose, susietose su valstybei svarbiais projektais. Tokiu atveju siūloma teritorijų rezervavimo panaikinimui taikyti tokią pačią supaprastintą koregavimo ir viešinimo tvarką, kokia šiuo metu ir yra numatyta.
Noriu atkreipti dėmesį dar į vieną labai svarbų pasiūlymą. Įstatyme numatyta teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūra yra tokia sudėtinga ir formalizuota, kad suinteresuotai visuomenei, kuri net ir nuolat domisi teritorijų planavimo procesu, yra pernelyg sudėtinga laiku susipažinti su šia informacija. Tai jau remdamiesi praktika kalbame. Įstatyme yra numatyta speciali informavimo tvarka tuomet, kai žemės sklypas numatomas valstybei svarbiam projektui įgyvendinti arba rengiamas valstybei svarbaus teritorijų planavimo dokumento projektas. Tačiau kai valstybei svarbiam projektui rezervuojamos teritorijos, kalbu – rezervuojamos, šiose teritorijose gyvenantys ar nekilnojamojo turto turintys asmenys nėra niekaip papildomai informuojami. Nėra nustatyta, kaip apie galimas rizikas, plėtojant nekilnojamąjį turtą rezervuotose valstybės poreikiams teritorijose, turi būti informuojami tiek privatūs investuotojai, fiziniai, juridiniai, tiek ir, sakysime, kaip pačios savivaldybės per savo puslapius informuotų ir seniūnijas. Todėl projektu siekiame įtraukti atsakingus savivaldybių, seniūnijų atstovus į parengto teritorijų planavimo dokumento projekto viešinimo procedūras, taip pat numatyti pareigą informuoti ir privačius investuotojus, fizinius, juridinius asmenis apie galimas rizikas plėtojant nekilnojamąjį turtą rezervuotose valstybės poreikiams teritorijose, taip suteikiant galimybę įgyvendinti visuomenės teisę susipažinti su teritorijų planavimo dokumentais ir užtikrinti teisinio aiškumo principą. Kviečiu labai palaikyti šį projektą, nes yra dalis asmenų, teritorijos didžiulės yra rezervuotos ir laukia šio įstatymo pakeitimų. Laukiu klausimų.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Jūsų nori klausti trys Seimo nariai. Pirmas – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama pranešėja, kaip jūs manote, ką reikės daryti, jeigu nebus pritarta jūsų pasiūlymui ir vėl tie žmonės, verslai, gyvenantys toje teritorijoje, liks nežinioje? Iš tikrųjų Žemaitijos pavyzdys mums parodė, kad ta teritorija atsiranda gana greitai ir atsiranda po paslapties skraiste, o šiandien, sakykime, net ten esantis verslas nebežino, net nebekalba apie plėtrą, nežino, ar iš viso galės dirbti, ar iš viso ten galės būti ir kaip tai bus atlyginama. Sakykime, pavyzdžiui, švelniakailiai žvėreliai, kaip dabar norima uždaryti. Pasiūlomas 1 euras ir toje teritorijoje atsiranda baimė, kad visiems bus pasiūlytas tik 1 euras ir liks be nieko.
L. NAGIENĖ (DFVL). Tokiu atveju, aš nežinau, mes dar kartą kreipsimės į Aplinkos ministeriją, ji yra bendrojo plano rengėja ir atsakinga, tokiu atveju turi koreguoti ir taisyti bendrąjį planą. Kito varianto mes nematome, mes jau išnagrinėjome ir turėjome ne vieną diskusiją su abiem ministerijomis.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, iš tiesų buvo nagrinėtas šis pasiūlymas, tačiau buvo gauta informacija ir Aplinkos ministerijos, kad vis dėlto tą atšaukimą gali daryti Vyriausybė, nes iš tikrųjų projektas yra įgyvendintas. Tarp kitko, projekto teritorija buvo parengta anos Vyriausybės, bet ne toje vietoje, kur buvo suderinta, po to buvo perkelta į kitą vietą, kur rastas gyventojų sutikimas. Tačiau vėlgi ar negalima paprasčiau reglamentuoti, reikia būtinai viską rašyti į įstatymą?
Lygiai tokios pat problemos yra dėl viešinimo. Tai yra amžinos problemos, nes dažnai būna ne dėl to, kad viešiname kaip nors silpnai (būna ir dėl to), bet žmonės paprastai pradeda domėtis jau po to, kai pradedama projektą įgyvendinti, tada atsiranda daug nepatenkintų. Šiuo atveju žmonės mažai įsitraukia į viešąjį gyvenimą, jie paprasčiausiai nėra aktyvūs. Šiuo atveju irgi buvo diskusijų, ar tikrai viešinti ant kiekvieno stulpo, kiekvienam žmogui būtina paskambinti, ar gali ir kitų priemonių būti? Ačiū.
L. NAGIENĖ (DFVL). Pirmiausia ačiū, gerbiamas Edmundai, už klausimą. Galiu pasakyti, kad mes nuėjome pačiu paprasčiausiu keliu, kad nereikėtų taikyti visų procedūrų. Tai yra bendrojo plano koregavimo labai paprastą būdą įstatymo pataisoje mes numatėme.
Dėl viešinimo. Viešinimas, kai yra rezervuota teritorija, iš viso nebuvo numatyta viešinimo tvarka rezervuotos. Žinote, tuo laiku aš nei Seime buvau, nei savivaldybėje dirbau. Žinau, kad buvo tokių atvejų, kai visiškai to viešinimo… Punktyrinę liniją meras pastebėjo tik tada, kai jau buvo pateiktas ir patvirtintas bendrasis planas, tik tada punktyrinę liniją… Rezervuotos teritorijos viešinimo tvarka net nėra numatyta.
PIRMININKAS. Jūsų klausia V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS. Ačiū. Pirmiausia dėkoju už tai, kad jūs tokį projektą rengėte, nes tas projektas kilo iš to, kad turėjome Peticijų komisijoje tokį skundą, pranešimą, nepasitenkinimą tuo, kad nubrėžta raudona linija bendrajame plane, kuri niekam nebereikalinga, ji smukdė žmonių turto kainą. Dėl viešinimo ten irgi buvo keliamas klausimas, kad žmonės net sužinoti negalėjo. Tai gal tikrai reikėtų pasirūpinti, kad žmonės privalomai sužinotų, kad jų turtas yra nuvertinamas? Todėl dėkoju jums ir klausti čia nėra ko, reikia pritarti projektui.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų jau paklausė visi, kurie norėjo klausti. Dėl balsavimo motyvų S. Gentvilas – už. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, aš manau, kad iš tikrųjų nėra problemos žemaičiams. Mes tuos aiškinamuosius raštus esame išsiuntę ir Notarų rūmams, ir regioninėms savivaldybėms, ir Bankų asociacijai, kad Lietuvos bendrajame plane numatyta rezervuota teritorija kariniam poligonui niekaip neriboja tų ūkininkų ar gyventojų nuosavybės. Lietuvos bendrajame plane, tai yra megadokumentas ir vienas iš trijų svarbiausių šalies strateginių dokumentų, yra parašyta, kad pasirinkus ir atlikus galimybių studiją poligono vieta bus nustatyta galimybių studijos metu.
Kaip visi gerai žinome, poligonas vystomas Rūdninkuose. Šiandien Aplinkos ministerijos, Statybų inspekcijos išaiškinimas visoms savivaldybėms ir Notarų rūmams sako, kad negalioja jokios rezervuotos teritorijos. Bet kadangi yra uosto rezervinė teritorija, yra teismų sprendimai dėl, pavyzdžiui, uosto rezervinės teritorijos taikymo ir nuosavybės ribojimų, kad valstybė negali iki begalybės turėti kažkokių rezervuotų teritorijų, mes esame linkę pasižiūrėti, man atrodo, Vyriausybės mastu, ar čia dar yra kažkur neaiškumų. Bet ligšioliniai mūsų išaiškinimai sako, kad nėra problemų.
Dar vieną dalyką noriu pabrėžti. Valstybinės svarbos projektams Lietuvos bendrasis planas negalioja. Jeigu tai yra karinis poligonas, jeigu tai yra dujotiekiai, jeigu tai yra išoriniai ar vidiniai uostai, jie yra valstybinės svarbos projektai ir Lietuvos bendrasis planas jiems negalioja. Todėl, ar tai būtų karinis poligonas… Ką tik priėmėme naujus Teritorijų planavimo ir Žemės įstatymus, pagal kuriuos privati nuosavybė bus akimirksniu paimama. Tokius objektus planuojant nereikia vadovautis Lietuvos bendruoju planu.
Šiuo atveju, aš manau, reikia nuraminti žemaičius, kad jų nuosavybė nėra niekaip ribojama. Valstybė yra apsisprendusi Rūdninkuose vystyti poligoną. O dėl galimų kažkokių interpretacijų išvengimo siūlau tiesiog Vyriausybės išvadoje pažiūrėti į dalyko esmę.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, daugiau nėra norinčių pasisakyti. Balsuojame dėl Teritorijų planavimo įstatymo 2, 28, 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo 221 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2295. Pateikimo stadija.
Užsiregistravo 80, balsavo 80: 39 – už, prieš – 8, susilaikė 33. Nepritarta.
Balsuojame, ar grąžinti iniciatoriams tobulinti, ar atmesti.
Užsiregistravo 85, balsavo 85: už – 58, 27 – prieš. Grąžinta iniciatoriams tobulinti.
Replika po balsavimo – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Labai ačiū. Tie, kurie balsavote prieš, tikriausiai neturite turto rezervuotoje teritorijoje. Nesvarbu, kad ministras pasakė, kad išplatintas pranešimas ir notarai turės, žinos ir panašiai. Pasikeitus bet kada kokiam notarui, jis tikrai net nežinos. Jis pasižiūrės, kad yra rezervuota teritorija, ir šito turto vertė yra visai kitokia. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū kolegei.
16.13 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2536 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Socialinio draudimo pensijų įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2536. Pateikimo stadija. Pranešėja – L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Noriu vėl ištaisyti seną Socialinio draudimo įstatymo projekto klaidą. Mes žinome, kad išankstinės pensijos jau yra seniai priimtos, tačiau ir man pačiai tokių atvejų net nebuvo, tik dirbdama Seime susidūriau su tokiu atveju.
Siekiant užtikrinti teisingai į išankstinę pensiją išėjusių asmenų turtines teises, šiuo projektu siūloma numatyti, kad, atnaujinus išankstinės pensijos mokėjimą, išankstinės pensijos dydis yra perskaičiuojamas išskaičiuojant išankstinės pensijos sustabdymo laikotarpį proporcingai tam laikotarpiui, kada jis gavo.
Vadovaujantis dabar esamu teisiniu reguliavimu, asmeniui paskirtos išankstinės pensijos mokėjimas gali būti sustabdomas ir atnaujinamas. Jeigu sustabdžius išankstinės pensijos mokėjimą asmuo tam tikrą laikotarpį gavo draudžiamųjų pajamų arba šiam laikotarpiui pasibaigus atnaujino paskirtosios išankstinės pensijos mokėjimą, tokiu atveju ši pensija perskaičiuojama Socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka. Nors esamas teisinis reguliavimas numato, kad atnaujinant ir perskaičiuojant paskirtosios išankstinės senatvės pensijos dydį yra įvertinamas asmens įgytas stažas ir apskaitos vienetų skaičius, nėra atsižvelgiama į išankstinės pensijos sustabdymo laikotarpį. Taigi, pavyzdžiui, asmuo, kurio išankstinės pensijos mokėjimas buvo sustabdytas, nes asmuo gavo neįgalumo išmoką, įgijo teisę į kitą išmoką, pasibaigus išankstinės pensijos sustabdymo laikotarpiui išankstinės pensijos dydis nėra perskaičiuojamas, nepriklausomai nuo to, kiek truko sustabdymo laikotarpis.
Taigi, asmeniui sustabdžius išankstinę pensiją gali būti išmokama mažesnė išmoka, negu būtų buvusi išmokama išskaičiavus sustabdymo laikotarpį. Todėl šiuo projektu siekiame užtikrinti, kad asmenims, kuriems išankstinės senatvės pensijos mokėjimo laikotarpiu išankstinė senatvės pensija buvo sustabdyta, būtų perskaičiuojamas išankstinės senatvės pensijos dydis, įskaičiuojant sustabdymo laikotarpį.
Taip paprastai, ūkiškai pasakius, 12 mėnesių, tarkime, aš išėjau į priešlaikinę pensiją ir jos gavau 2 mėnesius, 10 mėnesių aš tapau neįgalus ir 10 mėnesių man buvo paskirta neįgalumo pensija, tai yra netekto darbingumo išmoka. Tokiu atveju, kai man sueina senatvės amžius, man yra perskaičiuojama senatvės pensija, tačiau įvertinamas visas 12 mėnesių laikotarpis, lyg aš būčiau pasinaudojusi priešlaikine pensija.
Taip yra įstatyme, tokia yra taisyklė ir tai yra labai nesąžininga mūsų išmokų gavėjų atžvilgiu. Labai prašau palaikyti. Gal nors šis projektas pereis.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. Jūsų niekas nenori klausti. Jūs labai gerai viską išaiškinote. Dėl balsavimo motyvų prieš nori kalbėti J. Džiugelis. Prašom.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Mieli kolegos, galbūt keletas aspektų. Pirmiausia, tai apskritai truputį kertasi su siekiu išlaikyti žmones ilgiau darbo rinkoje. Čia vienas dalykas.
Antras dalykas. Galbūt perskaičiavimo tvarka ir būtų svarstytina, bet aš noriu patikinti, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rudenį teiks įstatymų projektus, kompleksiškai žiūrės į pensijų klausimus.
Trečias dalykas, kodėl vis dėlto aš kviesčiau dabartiniame etape nepritarti. Iniciatoriai nenurodo, kiek reikės lėšų šiam įstatymo projektui įgyvendinti, o akivaizdu, kad perskaičiuojant lėšų reikės. Todėl manau, kad siekdami kokybiško teisėkūrinio proceso negalėtume pritarti šiam įstatymo projektui, bet pati problema svarstytina ir pati ministerija tikrai teiks įstatymų projektus, sieks kompleksiškai spręsti šią problemą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Niekas daugiau nenori kalbėti. Aš taip supratau, repliką – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Labai ačiū. Jūs tikriausiai nesusidūrėte su skaičiavimais. Nepagrįstai yra nubaudžiamas tas žmogus, kuris gavo net ir netekto darbingumo išmoką. Jam priklauso didesnė išmoka, o mes jam sumažiname. Iš tikrųjų labai prašau gerai pasižiūrėti į skaičiavimus. Aš galėsiu jums atsiųsti pavyzdžių. Tikrai jūs neteisus taip aiškindamas.
PIRMININKAS. Kolegos, kadangi leidau kalbėti L. Nagienei, tai gerbiamai ministrei taip pat privalau leisti.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš tikrai akcentuoju tai, ką kolega J. Džiugelis teisingai pasakė, kad šią problemą imsis spręsti Vyriausybė. Kai tam ateis laikas, mes matysime tikrus finansinius srautus ir tikras galimybes šią problemą išspręsti. Dėl to šiame etape prašom nepalaikyti.
PIRMININKAS. Turėsite galimybę kartu spręsti. Kolegos, kadangi nuomonės išsakytos, turime balsuoti dėl Socialinio draudimo pensijų įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2536 pateikimo stadijoje.
Užsiregistravo 83, balsavo 80: už – 30, prieš – 4, susilaikė 46. Projektui nepritarta. Turime apsispręsti, koks tolesnis šio projekto likimas. Balsuojame. Už – už tai, kad būtų grąžintas tobulinti, prieš – kad atmestas.
Užsiregistravo 81, balsavo 80: už – 47, prieš – 33. Grąžinta iniciatoriams tobulinti.
Replika po balsavimo – D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gal čia tik kolegoms Seimo nariams, kurie dirba ir Vyriausybėje, vis dėlto ne visi Vyriausybėje dirba ir norėtųsi, kad Seimo narių iniciatyvos teisė nebūtų ribojama ir pasakyta, kad bus sprendžiama kažkada, kada Vyriausybė nuspręs. Vis dėlto tai yra Seimas ir Seimas turi galimybę priimti ir be Vyriausybės. Tiesiog visada pagalvokite, laidydami tokias replikas.
16.21 val.
Socialinės paramos mokiniams įstatymo Nr. X-686 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-977(2) (pateikimas)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dabar darbotvarkės 2-11 klausimas – Socialinės paramos mokiniams įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-977(2). Pateikimas. Pranešėjas – L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Gerbiami kolegos…
PIRMININKAS. Ar jūs abu pristatysite?
L. KUKURAITIS (DFVL). Prašom?
PIRMININKAS. Ar po vieną?
L. KUKURAITIS (DFVL). Po vieną, nes jie nesusiję.
PIRMININKAS. Po vieną. Prašom.
L. KUKURAITIS (DFVL). Aš negaliu jų kartu pristatyti.
PIRMININKAS. Aš jau paskelbiau. Prašom.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkui, posėdžio pirmininke. Vėl trečiokų maitinimas, ne pirmą ir ne antrą kartą. Bus skaidrių. Trumpai pristatau idėją. Priminsiu, kad, deja, irgi ne visi Seimo nariai žino, kad šiuo metu mes nemokamai maitiname priešmokyklinukus, pirmokus ir antrokus. Idėja yra užbaigti šią priemonę, kas ir buvo pažadėta šeimoms dar 2020 metais, kad nemokamai bus maitinami visi pradinukai. Dabar pati programa įstrigusi antroje klasėje. Daugelis tėvų klausia, apskritai visuomenėje neretai užduodami klausimai, kodėl tik antrokai? Kodėl tik iki antros klasės?
Dabar nemokamo maitinimo nauda. Ne kartą apie tai buvo kalbama. Yra tik du rimti kohortiniai tyrimai pasaulyje – JAV ir švedų. Švedų naujausi duomenys – 2021 metų pristatymas 1959–1969 kartos, tai reiškia viso dešimtmečio švedų vaikų, tuo metu gavusių nemokamą maitinimą palyginimas su vaikais, kurie tuo metu negavo nemokamo maitinimo. Nauda yra absoliuti visose srityse. Pirmiausia – sveikata. Nemokamas maitinimas turi tiesioginę įtaką netgi vaikų ūgiui, netgi vaikų ūgiui. Tai reiškia, kad vystymasis, vaikų raida yra kur kas geresnė tų, kurie gauna nemokamą maitinimą. Antrasis – vaikų mokyklos lankymas irgi išauga. Vaikų mokyklos lankymas irgi išauga. Aš girdžiu, Linai, ką jūs darote, jūs sakote, kad negalima palyginti, bet lyginimas yra kohortinis, vadinasi, lygina su vaikais, kurie negavo, lygiai su tų pačių socialinių sąlygų vaikais, kurie negavo nemokamo maitinimo. Palyginimas yra tų pačių grupių, tik vieni gavo, kiti negavo. Vaikų, kurie gavo nemokamą maitinimą tą dešimtmetį, gyvenimo pajamos, lyginant su vaikais, kurie tuo metu negavo nemokamo maitinimo, buvo 3 % didesnės, bendrai paėmus, negu tų, kurie negavo. Tai reiškia – ekonominė nauda. Ir didžiausia nauda vaikams yra būtent iš I ketvirčio pajamų socialinę riziką patiriančių šeimų, mažesnes pajamas turinčių šeimų. Kitaip sakant, tai yra ir dėl sveikatos, ir dėl mokyklų lankymo, ir ekonominė nauda, ir socialinė nauda. Ir tai tyrimai, kokią įtaką nemokamas maitinimas turi visam gyvenimo ciklui.
Dabar situacija Lietuvoje. Vaikų nutukimas auga labai sparčiai, ypač per pandemiją. Jūs matėte turbūt ne kartą skaidres, kaip mes pradedame aplenkti netgi labiausiai nutukusias Vakarų pasaulio šalis. Šeimų finansinė situacija per praėjusius metus irgi ženkliai nukrito, nes infliacija, deja, tiek darbo užmokestį, tiek vaiko pinigus valgė negailestingai. Realusis darbo užmokestis buvo beveik 10 % mažesnis 2022 metais ir realieji vaiko pinigai – keliolika procentų.
Paprastai kritika yra iš trijų dalių. Pirma – tai yra švaistomas maistas. Sveikatos apsaugos ministerija yra parengusi rekomendaciją, kurios tikslas – visose mokyklose rekomenduoja švedišką stalą. Švediškas stalas iš tiesų taupo, jis yra ir sveikesnis, ir nešvaistomas maistas. Švediškas stalas naudojamas Skandinavijoje, naudojamas Estijoje, naudojamas visur mokyklose ir pasiteisina. Vaikai valgo sveikiau ir nešvaisto maisto. Dėl to, kad mes neįdiegėme rekomendacijų, neturėtume stabdyti nemokamo maitinimo programos apskritai.
Antroji kritika – mano vaikams nereikia arba ne visiems vaikams reikia nemokamo maitinimo. Tai irgi neatitinka realybės, nes jeigu pažiūrėtume vaiko pinigus, kiek vaiko pinigų pasiima jų tėvai ir jų šeimos, tai visi Lietuvoje, kurie irgi tuo metu šaukė, kad mums nereikia vaiko pinigų, pasiima, vadinasi, tuos vaiko pinigus naudoja. Vaiko pinigai, priminsiu, padarė didžiulę įtaką vaikų skurdui. Mūsų vaikų skurdas nuo 40 % santykinio nukrito iki 20 ir dar mažiau procentų santykinio per keletą metų dėl vaiko pinigų, o absoliutus skurdas nusileido mažiau negu 5 %, būtent dėl vaiko pinigų universalių išmokų. Taigi tai, kad mano vaikams nereikia arba ne visiems vaikams reikia, jeigu mes padarome universaliąsias priemones, tai turi įtaką visiems vaikams, teigiamą įtaką.
Tai kainuoja. Švedai paskaičiavo, kad 1 euras, investuotas į nemokamą maitinimą, žiūrint į ilgąją perspektyvą ekonominiu, socialiniu ir kitais aspektais, sukuria 2 eurus vertės. Kitaip sakant, jeigu mes įdėsime 5 mln. eurų šiemet į trečiokų maitinimą, tai ilgoji perspektyva ta, kad mes gausime 10 mln. iš tų vaikų, kurie sukurs vertę.
2023 metams reikia tik 5 mln. eurų. Žinome, kad šiemet turime labai daug pinigų, kurie tiesiog sutaupyti dėl elektros kompensacijų. 812 mln., kiek pamenu, buvo skirta. Taip, tai yra skolinti pinigai, bet skolinamės mes šiuo metu ir pensijoms, ir kitiems dalykams, socialinėms išmokoms mokėti 2 % nuo BVP. Klausimas, ar mes neturime 5 mln. savo vaikams tam, kad jie sukurtų 10 mln. vertę ateityje, ir ar visos mūsų priemonės, kurias mes atnešame į Seimą, turi tokį atsiperkamumą kaip nemokamas maitinimas? Tai dėl to kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū. Pristatėte, Linai, taip, tarsi pas mus vaikai badauja ir čia pamėlę vaikšto gatvėmis, jau faktiškai mes turėsime numirusių iš bado. Tokie tyrimai pirmiausia turi šiokių tokių manipuliacinių elementų, kai tyrėjai, ieškodami teigiamų atsakymų, mato tik palankius rezultatus. Šituos tyrimus aš žinau ir jie nėra visai validūs iki galo. Yra šalių kaip Norvegija. Nemaitina ne todėl, kad jie neturi pinigų, o todėl, kad nemato, kaip visiems vaikams ir jų šeimoms įtikti dėl maitinimo įpročių. Tai yra visiškai neįmanoma pateikti 500, pavyzdžiui, mokyklai skirtingą meniu ir iš pagarbos jie to nedaro. Ar nemanote, kad mes nesame tokie turtingi, kad iš nemokamo maitinimo šertume fermas ir, sakysime, iš 5 mln. palaidotume į atliekas 2 mln.? Ačiū.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkui už klausimą. Aš savo pristatymu bandžiau atsakyti į šią kritiką tiek dėl švaistomo maisto, tiek dėl įtikimo šeimoms. Jeigu yra švediškas stalas ir vaikas pats renkasi, tada nebereikia mums įtikti. Eilės mokyklose, kur stovi tiek, kad vaikai nespėja per pertrauką prieiti prie maisto, nes jam deda tai, ko jis nevalgys, yra ne tas sprendimas. Eilės mokyklose skurstančių vaikų, kuriems nemokamas maitinimas duodamas, o kiti bado pirštais ir sako: žiūrėkite, tie yra iš pažeidžiamų šeimų, – irgi ne tas sprendimas, kurį mes turėtume priimti.
Švedai, suomiai, estai šią priemonę įveda kaip vieną pagrindinių priemonių savo švietimo sistemoje, kaip vieną iš švietimo sistemos kolonų, kur mes sakome, kad tai geriausios švietimo sistemos pasaulyje. O mes šitą koloną ignoruojame. Estijoje iki 12 klasių visus maitina nemokamai ir niekas neužduoda klausimų, o mums atrodo, kad yra per brangu. Man atrodo, ne.
PIRMININKAS. Jūsų klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Na, kolega Linas, jeigu būtų kalbėjęs apie vaikų psichinę sveikatą, turbūt būtų logiška ir suprantama, bet kai apie vaikų mėlynumą ir badą, labai keistai skamba iš kolegos, žinant situaciją.
Galbūt teko domėtis, kodėl vis dar daugelyje Lietuvos savivaldybių, kalbant apie vaikų maitinimą, nėra užtikrinamos tos trumposios grandinės, kad jie gautų sveiką maistą? Ir turbūt dėl tos formos, kurią jūs siūlote, švediško stalo, vėlgi mes galime galvoti, ką kolega sako, kai matome tautiečius ir kitus Turkijoje viešbutyje, kur švediškas stalas. Ten lėkštes prisideda daugiau negu telpa, paragauja visko po biškį arba net neragauja, tiesiog procese dalyvauja. Turbūt kalbėti apie vaikų kultūrą ir ugdymą irgi yra dalis to projekto, kad tie pinigai būtų naudojami efektyviai, bet apie tas grandines galbūt yra svarbiau.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkui. Iš tiesų – taip. Deja, mūsų mokyklos nepersiorientavo pagal Sveikatos apsaugos ministerijos teikiamas rekomendacijas arba labai maža dalis mokyklų persiorientavo, o tos, kurios persiorientavo, ir kalba, kad švaistymo nebėra. Vaikams tinka švediško stalo principas. Kodėl kitos neina iš paskos, iš tiesų yra jau savivaldybių ir administracijos, taip pat ir mokyklų administracijos atsakomybė.
Dėl to šitos programos mes neturėtume sustoti prie antrokų, tiesiog pasiekti, kad vaikai maitintųsi sveikai, tuo, ką jie nori valgyti, ir visi, nes nutukimas, kaip rodžiau, išaugo dvigubai per pastaruosius ketverius metus, dvigubai, vaikų nutukimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S. Jovaiša. Atsiprašau, R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Aš ir žiūriu. Ačiū, pirmininke. Gerbiamas Linai, žinote, mes 2020–2021 metais faktiškai lenktyniavome dėl projektų pateikimo, mes prašėme nemokamo maitinimo (turiu omenyje Valstiečių frakciją, ir aš pati rengiau tuos projektus), nemokamo maitinimo visiems pradinukams, tai yra trečiokams ir ketvirtokams. Jūs prašėte tik trečiokams ir dabar projektą svarstome. Dabar labai aiškiai įvardijote sumą pinigų, kurią turi Vyriausybė, kuria disponuoja ir gali skirti. Lygiai vienodai su pinigais būtent šiam reikalui, tokiam kaip nemokamam maitinimui, kad būtų maitinami visi, buvo anksčiau. Kaip jūs manote, kodėl jums buvo leista taisyti, o mūsų projektas buvo atmestas, kokios priežastys, jūsų nuomone?
L. KUKURAITIS (DFVL). Rimante, jūs manęs klausiate, ką galvoja kiti. Apie tai aš neturiu komentaro. Man atrodo, šiuo metu tiesiog trūksta normalios politinės valios pabaigti socialinę programą, kurią pradėjome ir pažadėjome šeimoms. Tai yra toks prastas, labai prastas variantas, kai pradėtos programos vienoje kadencijoje nebaigiamos kitoje. Man atrodo, to mes neturėtume daryti, ypač socialiai jautriais klausimais. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Na, dabar gerbiamas kolega Linas šypsosis. Ačiū. Jūs kalbate apie normalią politinę valią. Aš jums priminsiu. Praeitą kadenciją jūs šitą normalią politinę valią taip pat išreiškėte nesutikdami su analogišku Irenos siūlymu prie pirmokų ir antrokų pridėti trečiokus ir ketvirtokus. O dabar jūs prisirinkote įvairiausių pavyzdžių ir įrodinėjate, kad tai jau yra gerai, ir darote tai antrą kartą.
Mano klausimas. Kaip jūs galvojate, ar neužtenka vaiko pinigų maitinimui nusipirkti? Lygiaverčiai su visais kitais galėtų maitintis taip, kaip jie nori, tiek morališkai, tiek sočiai. Ačiū.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju už klausimą. Dėl to, kaip uždavėte klausimą, tikrai tikiuosi tiek jūsų, tiek gerbiamos Irenos palaikymo šio projekto. Kodėl kas metus, o ne iš karto visus pradinukus? Turbūt atsakymas yra ir jūsų pusėje. Tiesiog nėra tiek pinigų, kad galėtume visus reikalingus 60 mln. ar kiek visiems pradinukams per metus sutelkti. Dėl to kas metus po vieną klasę po 15 mln. plius. Tokia buvo mintis. To ir siekiame. Deja, jau 2022 metais yra pertrauka. Bijau, kad 2023 metais irgi bus pertrauka. Kažkuriuo metu mes turbūt pasieksime tuos pradinukus, bet klausimas, ar tikrai to nenorite padaryti jūs? Čia viena.
Dėl vaiko pinigų ir nemokamo maitinimo santykio. Vaiko pinigai dabar yra apie 80–85 eurai. Kurie turite vaikų, pasakykite, kiek kainuoja maitinimas mokyklose. Kainuoja labai labai panašiai. Vadinasi, kaštai… (Balsai salėje) Priklauso nuo mokyklos ir, aišku, nuo amžiaus. Bet kaštai, kuriuos tėvai patiria dėl vaikų, tai yra ir būreliai, ir apranga, ir visa kita jų veikla, už ją mokykloje irgi reikia primokėti – važiavimas, kelionės, priemonės. Reikia išlaikyti vaikus. Ar tikrai 80 eurų gali viską padengti? Aišku, kad ne. Tuo labiau kad jie nuvertėjo. Kaip sakiau, 15 % pernai nuvertėjo vaiko pinigai, palyginti su kainų pokyčiais.
PIRMININKAS. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Man klausantis jūsų susidarė toks įspūdis, kad jūs pats ir atsakote į mano klausimą. Jūs sakote, nebuvo pritarta tai didesnei vaikų grupei, kad daugiau klasių būtų maitinama, nes trūksta pinigų. Kai dabar esate opozicijoje, labai lengva ranka galite tai siūlyti. Išeina taip: kol esi pozicijoje, jauti atsakomybę už valstybės biudžetą ir finansus ir supranti jų ribotumą, kai esi opozicijoje, nebejauti tos ribos. Ar ne taip išeina su tais siūlymais? Labai lengva žarstyti pasiūlymus, kai nesi atsakingas už biudžetą.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkui už klausimą. Dėl to mes ir laikomės tos pačios nuostatos, kokios laikėmės ir būdami valdžioje tuo metu, kai įvedėme programą, – įvedėme po vieną klasę. Ir dabar siūlymas yra įvesti toliau po vieną klasę. Ne viską iš karto, bet po vieną klasę. Vadinasi, mes esame nuoseklūs. Deja, jūs nė vienai papildomai klasei nepritariate. Todėl ir sakau, ar tikrai mes turime sustabdyti šią programą prie antrokų? Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Labai ačiū. Gerbiamas kolega, šiaip tikrai graži ta idėja – vaikystė be skurdo, kad, nepriklausomai, kokioje šeimoje auga, vaikas apskritai nesuktų galvos nei dėl mokymo priemonių, nei dėl maitinimo. Galima padaryti gerą žingsnį, siūlant sprendimą tuo keliu.
Mano klausimas yra susijęs su maitinimo kokybe. Štai tas nutukimas, apie tai jūs kalbėjote, maisto išmetimas, tai minėjo kolega. Iš tiesų kalbantis su vaikais, matyt, dažnas politikas ar tėtis išgirsta apie tai, kad kai kuriose mokyklose ta kokybė yra tokia prasta, kad vaikai nevalgo, nešasi iš namų sumuštinius, bandeles. Galbūt tas nutukimas ir sveikatos problemos čia ir atsiranda.
Aš norėčiau jūsų paklausti. Ar apskritai šiuo metu pakankamas tas kokybės monitoringas, tos priežastys, kodėl galbūt vaikai, nors ir skiriami pinigai, nesinaudoja tuo nemokamu maitinimu ne dėl to, kad jie gali ar negali įpirkti, bet dėl to, kad to, ką siūlo valgyklos, neįmanoma valgyti?
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju už klausimą. Iš tiesų labai svarbus ir aktualus klausimas, nes tai susiję ir su finansavimu, kiek yra skiriama nemokamam, pavyzdžiui, maitinimui, tai yra iki 2 eurų, priklausomai nuo to, ar yra pusryčiai ir kiti dalykai. Aišku, kad už tas lėšas gali padaryti ribotą kokybę. Tai čia vienas dalykas, kiek pats nemokamas maitinimas finansuojamas ir ar tėvams nereikia primokėti papildomai. Čia vienas klausimas.
Antras, aišku, dėl kontrolės ir tam tikro kokybės standarto. Džiugu, kad bent praėjusioje kadencijoje mokyklose buvo stipri intervencija į viešojo maitinimo kokybę ir buvo stengiamasi, kad ir cukraus mažiau būtų, ir kitų dalykų. Dabar, ar tai užtikrinama ir kiek užtikrinama, čia, aišku, priklauso nuo įgyvendinimo, bet dar viena problema šalia tos, kurią jūs paminėjote, yra ir ta, kad mūsų duoti eurai, kuriuos mes duodame vaikams, kad jie eitų ir pirktų mokyklose, neretai išleidžiami kioskeliuose, degalinėse, parduotuvėse, todėl iš ten taip pat ateina nutukimas. Deja, aš tą labai aiškiai liudiju ir apie savo vaikus, jie tiesiog neįperka maisto už tuos pinigus, kuriuos mes duodame, nes mokykloje kaina yra per didelė. Tada jie eina nusipirkti čipsų ir pepsio, nes tai yra pigiau nei karštas patiekalas. Supraskite, kokioje situacijoje atsiduria, kokį pasirinkimą turi ir tėvai, ir vaikai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega, jūsų paklausė visi, kurie norėjo paklausti. Dėl balsavimo motyvų prieš – L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Pirmiausia noriu pasakyti, kad vaikų skurdo lygis Lietuvoje yra žemesnis nei Europos Sąjungos vaikų, tai yra mes turime daug geresnę situaciją.
Kitas dalykas, mes tikrai negalime sakyti, kaip čia jau beveik nupiešė L. Kukuraitis, kad vaikai badauja, nes valstybė iš principo šiandien iki pilnametystės kiekvienam vaikui moka 85 eurus papildomų pajamų. Jeigu vaikas badauja, aš keliu klausimą, ką ta šeima veikia ir kiek jinai iš viso tada rūpinasi savo vaiku? Čia yra jau truputėlį toks irgi žaidimas žodžiais, nes tėvai privalo atsakyti už savo vaikus ir asmeniškai net nežinau, apie ką čia kalbama. Nemoki auginti vaikų, tai kas čia darosi, eik mokytis tada tuos vaikus auginti.
Trečias dalykas, beje, pirmokai ir antrokai labiau linkę paklusti suaugusiųjų spaudimui: tu turi pavalgyti, tu neišmesi maisto ir visa kita. Tai pirmos ir priešmokyklinės, žinokite, paklūsta labiau. Jūs pasižiūrėkite, kai jau yra trečiokai, ketvirtokai, tik nusisuko suaugęs žmogus, jie labai ramiai apsisukę keliaus ir išmes maistą, kuris jiems nepatinka. Dėl to turėsime augantį maisto švaistymą ir jokiu būdu neužtikrinsime jų sotumo. Turint galvoje, kad nuo 2025 metų tai padidintų biudžeto išlaidas 23 mln., aš beveik prognozuoju, kad iš tų 23 mln. kokius 12 mln., galbūt 10 mln. mes ramiai išleistume maistui utilizuoti, fermoms ar kam nors kitam. Aš tikrai siūlau nebalsuoti ir nešvaistyti pinigų, o galvoti apie kitas išeitis.
PIRMININKAS. Dėl motyvų už – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tikrai keista kalbėti, kai kolega, kuris yra Sveikatos reikalų komiteto narys, kuris žino situaciją dėl tų pačių vaikų nutukimo, kas buvo pristatyta, kuris puikiai žino situaciją, kad Lietuvoje pas penktas vaikas yra ties skurdo riba arba žemiau skurdo ribos, kalba apie maisto švaistymą. Šioje kadencijoje jų net nebuvo pateiktas nė vienas pasiūlymas, o tik iš opozicijos kolega Tomas pateikė iniciatyvą dėl maisto švaistymo ir visas kitas. Tikrai labai keisti argumentai.
Kolegos, jeigu jūs turite geresnių pasiūlymų, arba juos pateikite, arba pritarkime kolegos Lino pasiūlymui, kur yra konkretūs skaičiai, Švedijos, Norvegijos pavyzdžiai, tai jūs visi puikiai žinote, ir tęskime diskusiją svarstymo metu. Teikite pasiūlymus dėl šio projekto arba tikrai nemulkinkime kolegų, o eikime kokio nors pokyčio keliu, ką jūs ir žadėjote. Kviečiu šiam projektui pritarti ir tada kalbėti apie kitas iniciatyvas, papildomus pasiūlymus arba alternatyvas. Ačiū. (Balsas salėje: „Teisingai.“)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Balsuojame dėl Socialinės paramos mokiniams įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-977(2). Pateikimo stadija.
Užsiregistravo 73, balsavo 72: už – 29, prieš – 7, susilaikė 36. Projektui nepritarta. Turime apsispręsti dėl šio projekto likimo. Kas balsuoja už – kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, kas prieš – kad atmestume.
Užsiregistravo 73, balsavo 72: už – 39, prieš – 33. Grąžintas iniciatoriams tobulinti. Replika po balsavimo – V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Aš kas kartą stebiuosi Lino pasisakymu ir nelabai… Ir dabar galvoju, kokius jis vaikus, kurios šalies, konsultavo, jeigu sako, kad 85 eurų… pavadinti tėtį ar mamą, kuriam neužtenka 85 eurų vaikui užauginti, yra kažkas už absurdo ribų, nes 85 eurus kainuoja vienas būrelis. Aš jau nekalbu apie visą tą vaikų sistemą, kurioje auga: aplinką, korepetitorius, įvairias priemokas, rinkimus. Atsibuskime. Jeigu mes tikrai kalbame apie demografinės problemos sprendimą, tai 85 eurai yra tai, dėl ko mums turėtų būti gėda šiaip jau.
PIRMININKAS. Kadangi paminėtas vardas, tai replikuos L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Aš tikrai turiu pasakyti, nesigirsiu, kiek vaikų užaugo mūsų šeimoje, tebūnie, suskaičiuokite patys, ir anūkai dabar. Aš galiu pasakyti tik tiek. Tikrai turėjau specialybę, kuri vienu metu buvo labai nepopuliari, vėliau populiari. Baigiau mokslus normaliai, kaip žmogus, ir neturėjau jokios paramos. Šita parama, kuri yra dabar, yra labai neseniai. Mano vaikai užaugo be jokios paramos, man jos nereikėjo ir žinojau, ką daryti. Žinokite, ir vaikai užaugo. Tai, ką aš kalbu, aš visą laiką galiu pasakyti drąsiai, kad tikrai nemanau, kad valstybei reikia švaistyti pinigus dėl to, kad kažkas susimąsto, kad taip yra patogu.
PIRMININKAS. Replika po balsavimo – D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, pirmininke. Aš pratęsiu Lino pradėtą švaistymo temą. Man atrodo, Linas įvardino tokius pasakiškus skaičius, kad, pasirodo, mes kasmet iššvaistome apie 10 mln. maistui, remdami vaikų maitinimą. Taip išeina, kad dabar maitinami antrokai, pirmokai, parengiamosios klasės moksleiviai. Paskaičiuokite, kiekvienoje klasėje po 10 mln., taip išeina, galima sutaupyti 30 mln. eurų atsisakant šios paramos. Tai, Linai, lauksiu, kada užregistruosite tokį pasiūlymą.
PIRMININKAS. Replika po balsavimo – M. Maldeikis.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Dvi pastabos. Visų pirma, aš norėjau atkreipti dėmesį, kad mūsų opozicinė darbotvarkė, o opozicijos faktiškai nėra. Labai norėtųsi pamatyti opoziciją, tada mes turėtume balsavimą, nes realiai balsavimas vyksta tuščioje salėje, be opozicijos. Tai netgi negali kaltinti valdančiųjų dėl to, kad opozicijos nėra. Priiminėjame…
Ir antras dalykas dėl tų visų pasiūlymų, kurių aš visą laiką klausausi. Aš tikrai turiu vieną svajonę – pamatyti, kai ateis jūsų Vyriausybė ir visi šitie pasiūlymai gulės mūsų lapuose, ir mes juos visus priiminėsime. Aš apie tai tikrai svajoju ir linkiu.
PIRMININKAS. Replika po balsavimo – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga praėjusią kadenciją darė didelį postūmį, būtent socialinį, įvairioms šeimoms ir panašiai. Dabar siūlyčiau tiesiog atkreipti dėmesį dėl 3 klasių, kad jau ne tik 3 klasėms reikia padėti, bet ir 4 klasėms, nes vaikščiodami po bet kurio miesto bendrabučius ir daugiabučius matome, kad skurdas yra augantis. Tai dėl to šis projektas buvo laiku ir teisingas dabar. Gaila, kad nėra pritarta. Įtariu, kad ir nebus.
PIRMININKAS. Replika po balsavimo – M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš gal noriu pasakyti tik keletą dalykų. Žiūrėkite, diskusija tikrai yra svarbi. Ir šeimoms, ir vaikams yra reikalinga ir parama, ir pagalba. Ir ji yra. Mes matome, kad Lietuvoje vaikų skurdo rodikliai rodo, kad mes kaip valstybė su savo paramos mechanizmais atrodome geriau negu Europos Sąjungos vidurkis. Labai svarbu mums susitarti, ką už kokias lėšas geriausia mes galime padaryti dėl vaikų, dėl šeimų. Ar maitinimas trečiokų ir ketvirtokų toms pačioms šeimoms būtų efektyviausia, kai parama būtų 23 mln. eurų, ar ne? Ar tikrai tokia priemonė būtų mūsų šeimų žmonėms pati taikliausia? Man kyla abejonių, ar už tuos pačius pinigus mes negalėtume pasiūlyti kokių nors kitų dalykų, kurie labiau spręstų šeimų problemas.
Bet kitas dalykas, kuris man yra labai svarbus. Man yra gana keista, kai buvęs ministras teikia siūlymą dėl 2023 metų biudžeto. Vadinasi, jeigu nuo liepos 1 dienos įsigaliotų, jau patvirtinus, žinote, ką reiškia, ar ne, patvirtintas metinis biudžetas, reikėtų kažkur ieškoti papildomų lėšų jau šiemet. Tai aš manau, kad tą daryti galėtume visi sutarti korektiškiau.
PIRMININKAS. Replika po balsavimo – L. Nagienė. (Balsai salėje)
L. NAGIENĖ (DFVL). Galima. Tiek jūs replikų sakote, tiek mes irgi taip pat.
Iš tikrųjų mes užmiršome savo žmones. Užmiršome savo šeimas ir savo vaikus. (Nutrūksta įrašas)
PIRMININKAS. Atsiprašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ir labai gaila, kad M. Maldeikis taip kalbėdamas pasako: pasižiūrėkite, kokius čia įstatymus teikiate. Taip, teikiame tokius, kokie yra reikalingi, o ne išgalvoti ir ne svajonių įstatymai.
PIRMININKAS. Replika po balsavimo – R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš, kaip buvęs mokyklos vadovas, ministrei noriu pasakyti: iš tiesų nereikia taupyti vaikų sveikatos sąskaita.
Antras dalykas, Lino pateiktas projektas – man net pritrūko. Aš vis dėlto teikčiau dėl ketvirtokų ir trečiokų iš karto, nes mes turime pradines mokyklas, kurios organizuoja 1–4 klasių vaikų ugdymą. Mes, organizuodami taisyklingai vaikų maitinimą, švedišką stalą pasiūlydami, kuris yra ekonomiškas, kuris ugdo maisto vartojimą, nešvaistymą, ir sutaupytume, ir nediferencijuotume vaikų į mažesnius, didesnius, nes jie visi yra pradinukai ir mokosi viename ugdymo koncentre.
PIRMININKAS. Kolegos, žiūriu, kad čia neišsenkanti replikų versmė. Iš tikrųjų aktuali tema, bet pirmiausia duosiu kalbėti tiems, kurie dar nekalbėjo. Štai paskutiniai trys kalbėtojai, kurie dabar stovi prie mikrofonų. Užfiksuokite.
R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš pirmiausia noriu atkreipti dėmesį, kadangi nespėjau užsirašyti pirma kalbėti, pritarti už ar nepritarti, kad dėl ketvirtokų yra įregistruotas mano ir kolegų pasirašytas projektas dėl to paties straipsnio. Man pačiai asmeniškai keista, kodėl nebuvo, kaip pagal Statutą reikalaujama, jei yra to paties įstatymo tie patys straipsniai, jie svarstyti kartu? Tiesiog būtų buvęs pateiktas ir šis projektas.
Antras dalykas. Rita kalba apie trečiokus ir ketvirtokus. Dar 2020 m. gruodžio 23 d. Rita buvo uždavusi klausimą ministrei M. Navickienei dėl trečiokų ir ketvirtokų. Atsakymas buvo: atsižvelgsime į ekonominę situaciją, visa kita ir žiūrėsime, kaip čia mums išeis. Ekonominė situacija dabar tokia, kad iš tikrųjų ne visi skaičiai pateikti dar buvo. Aš tikiuosi, gal po laisvos savaitės man leis pateikti mūsų projektą dėl ketvirtokų, ir žiūrėsime. Iš tikrųjų rūpestis dėl vaikų ne visada yra toks, aš taip manau, koks turėtų būti.
PIRMININKAS. Replika – L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju. Kadangi ministrė mane paminėjo, tai apie vaikų skurdą pasakysiu taip. Vaikų skurdas ženkliai sumažintas praėjusioje kadencijoje. Šiandien Statistikos departamentas, Valstybės duomenų agentūra pranešė, kad vaikų skurdas pradėjo augti šios kadencijos laikotarpiu. Tai dėl to, net jeigu jis yra mažesnis, turime toliau dėti pastangas jį mažinti arba bent jau užfiksuoti to lygio, kokio jis yra.
O dėl 5 mln., kurių šiemet reikėtų, tai ne kartą buvo pranešta, kad gegužės mėnesį bus ateita su biudžetu, nes 812 mln. – kompensacijoms už elektrą. Dėl jų reikia kažkaip spręsti. Turint galvoje, kad tai yra tik 5 mln. ir ne kartą jau ir pernai buvote gegužės mėnesį su biudžetu, tai 5 mln. galite atrasti. Sprendimą reikia daryti čia ir dabar, nes vaikų skurdas, šiandien pateiktais duomenimis, pradėjo augti.
PIRMININKAS. Ir paskutinę repliką – M. Maldeikis, nes buvo paminėtas.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Aš tiesiog apie politinį hipokritiškumą. Už tai, kad mes… už jūsų sėdi ministras, kuris visa tai, ką jūs dabar teikiate ir pats ministras teikė, – viską buvo galima padaryti jam esant valdžioje. Kodėl to nebuvo padaryta? Kodėl mes dabar sėdime, svarstome ir jūs sakote, kad mes elgiamės negerai? Kodėl jūs negalėjote to padaryti? Štai apie tai kalbame. Ir jeigu jūs gausite valdžią, aš net neabejoju, kad tai bus padaryta, bet aš jau per ilgai valdžioje, kad tikėčiau, kad jūs sėdėsite ir balsuosite už tai, ką jūs dabar siūlote, už 90 % projektų, kuriuos jūs siūlote.
PIRMININKAS. Pristatymo metu buvo minimi keli etapai.
16.57 val.
Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2658 (pateikimas)
Kolegos, pasitaupykite, žinokite, mūsų laukia dar vienas įstatymo projektas – Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2658. Pateikimo stadija. Pranešėjas – L. Kukuraitis. Gerbiamas kolega, prašau netrukdyti ten. (Balsai salėje) Aš paskelbiau pranešėją. Prašom.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkui, posėdžio pirmininke. Diskusija tikrai labai aštri, nes tikrai labai jautrūs klausimai. Džiugu, kad ji vyksta. Seimas turi spręsti šiuos klausimus, aš tikiuosi, teigiamai, o ne neigiamai, kaip, deja, buvo nuspręsta.
Bet Matui atsakysiu, kadangi irgi buvo paminėtas ministras jo pasisakyme per šoninį mikrofoną, kad mes ir darėme. Pasižiūrėkite statistiką, jūs gi faktų žmogus, pažiūrėkite, kada vaikų skurdas sumažėjo ir kas dabar vyksta. Tai čia vienas dalykas. Ir kada atsirado ši programa? Ji atsirado praeitoje kadencijoje. Tai mes ir darėme, ir toliau darysime.
Šis įstatymo projektas yra toks sudėtingas, kad reikia kelių skaidrių, kad išaiškinčiau, apie ką jis yra. Norime nustatyti kur kas aktualesnį minimalių vartojimo poreikių dydį, pagal kurį skaičiuojamos pagrindinės bazinės socialinės išmokos. Tai bazinė socialinė išmoka, šalpos pensijų bazė, tikslinių kompensacijų bazė ir valstybės remiamų pajamų dydis.
Nuo to, kaip mes nustatome MVPD, tą minimalių vartojimo poreikių dydį, priklauso beveik iki milijono žmonių, pažeidžiamiausių gyventojų, pajamos. Ir tai turime įsisąmoninti. Iki milijono žmonių, pažeidžiamiausių mūsų visuomenės grupių, pajamos. Ir čia parodyta, kad bazinė socialinė išmoka 16 % minimalių vartojimo poreikių dydžio, šalpos pensijų bazė – 54 % ir taip toliau.
Dabar kaip yra šiuo metu apskaičiuojamas, nustatomas tas minimalių vartojimo poreikių dydis? Socialinės apsaugos ir darbo ministerija apskaičiuoja ateinančių metų MVPD einamųjų metų pabaigoje, gruodžio mėnesį. Skaičiuojamos IV ketvirčio praėjusių ir iki III ketvirčio einamųjų metų vidutinės mažmeninės maisto prekių kainos. Bet kai nustatoma sąsaja su dydžiu, BSI, VRP, šalpos pensijų bazė ir taip toliau, remiamasi praėjusių metų MVPD. Ką tai reiškia?
Pavyzdžiui, 2023 metų, šių metų, MVPD yra nustatomas pagal 2021 metų IV, 2022 metų III ketvirčius, bet juo bus remiamasi 2024 metais, kai bus nustatoma BSI, VRP, šalpos pensijų bazė ir tikslinių kompensacijų bazė. Atsilikimas vidutiniškai yra dveji metai.
Klausimas toks, pusiau galvosūkis, kokio laikotarpio MVPD naudojamas šiuo metu, kai mes apskaičiuojame BSI tikslinę kompensaciją ir taip toliau? Tai yra 2020 metų IV ketvirčio laikotarpis, 2021 metų III ketvirčio. Šiuo metu (2023 metais) mūsų vaikų, senjorų, žmonių su negalia ir visų kitų išmokos yra susietos su 2020–2021 metų maisto kainomis, kokios maisto kainos buvo tuomet. Vadinasi, 30 % infliacija yra neįskaičiuojama. Vidutiniškai atsilikimas yra dveji metai.
Mūsų siūlymas yra pakoreguoti principą. Vadinasi, apskaičiuoti einamuosius metus šiek tiek perskirstant ketvirčius ir taip pat taikyti praėjusių metų MVPD nustatymą, kai skaičiuojamos BSI, VRP, šalpos pensijų bazės ir kitos bazės. Pavyzdys būtų, kad 2023 metų nustatomas pagal 2022–2023 metų kainų vidurkius, o naudojamas 2024 metais, ir vidutiniškai atsilikimas būtų nuo trijų ketvirčių iki metų trijų ketvirčių, vidutiniškai apie vienus metus. Kitaip sakant, sutrumpintas atsilikimas vienus metus. Tai ypač buvo skausminga šiais metais, praėjusiais metais, kai infliacija augo kartais rekordiškai, o žmonėms pajamos buvo didinamos 5 % ir mažiau. Dėl to siūlymas sisteminis. Jis, žinoma, kažkuriuo metu kainuotų pinigų, bet laikyti dvejus metus atsiliekančias išmokas žmonėms, tai yra pažeidžiamiausioms grupėms – vaikams, žmonėms su negalia, senjorams, mažas pajamas turintiems, globėjams, įtėviams, gedintiems, vienišiems tėvams, artistams ir kitiems – iki milijono žmonių tiesiog, man atrodo, mes neturime tokios politinės teisės. Kviečiame pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori klausti keturi Seimo nariai. Pirmasis – L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū. Aš tiesiog turiu klausimą. Man toks jausmas, kad šiandien eina, kolega, jūsų pasiūlymai tokie, kad, galvoju, jūs turbūt turite pinigų spausdinimo mašiną ir mielai apdovanosite dar didesniais projektais, pagal kuriuos vis didėja ir didėja biudžeto išlaidos. Pasakykite, kiek papildomai reikės pinigų per artimiausius metus, kiek kainuos toks pasiūlymas?
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkui už klausimą. Pirmiausia reikia pasakyti, kad socialinė sritis Lietuvoje apskritai neprifinansuojama trečdaliu lyginant su Europos Sąjungos vidurkiais. Trečdalio mes neatiduodame, neperskirstome per socialinę sritį lyginant su Europa.
Šitų skaičių tiesiog negali paskaičiuoti, nes jie priklauso nuo kasmetinės infliacijos. Klausimas labiau moralinis, ar mes turime moralinę teisę dvejais metais atsilikdami pažeidžiamiausių grupių žmonėms išmokėti tą augimą, kurį padidina infliacija?
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Masiulis. Atsisako. Klausia I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Man pirmiausia toks labai paprastas ir labai buitinis klausimas. Kaip jūs įsivaizduojate šito įstatymo įsigaliojimą nuo 2023 m. liepos 1 d.?
Dar kartą norėčiau, kad jūs vis dėlto patikslintumėte savo teiginius apie tai, kad praėjusiais metais baziniai dydžiai buvo indeksuoti 5 %. Jūs puikiai žinote, kad tai yra netiesa, nes baziniai dydžiai buvo vieną kartą indeksuoti nuo sausio 1 dienos ir antrą kartą buvo indeksuoti nuo birželio 1 dienos būtent todėl, kad būtų palaikyta šitų socialinių išmokų, kurios priklauso nuo bazinių dydžių, perkamoji galia. Pirmiausia norėčiau, kad jūs pripažintumėte, kad suklaidinote žmones, o toliau jau tiesiog visiškai praktiškai kaip buvęs ministras, valdęs biudžetą, pasakytumėte, iš kurios konkrečiai biudžeto eilutės ministrė M. Navickienė turėtų perskirstyti lėšas tam, kad būtų galima įvykdyti jūsų įstatymą?
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju už klausimą. Jeigu įsiskaitėte įstatymą, kaip skaičiuojamas MVPD, tai pats apskaičiavimas būtų šių metų, o kitais metais naudotume praėjusių. Taip yra įstatyme, bent jau žiūrint į mūsų korekciją. Tai reiškia, kad realiai įtaką turėtų tik kitų metų biudžetui. Čia pirma.
Antras dalykas. Kai jūs teigiate dėl indeksavimo, aš su jumis sutinku. Tikrai praėjusių metų birželio mėnesį buvo papildomos Vyriausybės pastangos padidinti tam tikrus dydžius, bet tai niekaip nesusiję su indeksacija. Bet padidinta tiek, kad vaiko pinigai, realūs vaiko pinigai, sakau, per praėjusius metus nuvertėjo 15 %. Ar mes pasivijome infliaciją? Ne, net Vyriausybės papildomomis pastangomis mes nepasivijome. Jeigu nebūtų Vyriausybės papildomų pastangų, atsilikimas būtų virš 20 %. Todėl pagal šitą įstatymą yra privalu, kad mes pažeidžiamiausių grupių nevilktume dviem metais iš paskos, o išmokėtume tai, kas jiems priklauso.
PIRMININKAS. Klausia B. Matelis.
B. MATELIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, man susidarė toks įspūdis, jūs gal paneikite arba patvirtinkite, bet žvelgiant į tą klausimą, kuris buvo prieš tai jūsų pristatytas ir dabar, man susidaro įspūdis, ne tik man tikriausiai, kad jūs tiesiog manipuliuodami socialiai labai jautriais klausimais dalyvaujate tokiame politiniame žaidime. Jeigu imtume prieš tai buvusį klausimą, jeigu opozicija būtų susirinkusi, jisai būtų dabar priimtas toks, kokį jūs pateikėte. Jūs tą puikiai žinote.
Man dabar susidaro toks įspūdis, kad jūs (opoziciją turiu galvoje) gal čia esate tik opozicijos įrankis, tiesiog sutarėte pateikti tokius socialiai labai jautrius klausimus, vėliau visi sutarėte neateiti į posėdžius, dėl jų nebalsuoti, kad vėliau galėtumėte sustoti į eilutę prie mikrofonų ir kaltinti prieš visą Lietuvą – štai kaip jūs balsavote, valdantieji! O kaip jūs balsavote? (Balsai salėje) Ką jūs padarėte, kad susirinktų opozicija ir tokį labai jautrų klausimą ir jums asmeniškai labai svarbų priimtumėte? Ką jūs padarėte?
L. KUKURAITIS (DFVL). Gerai, dėkui, Bronislovai, aiškus klausimas. Džiaugiuosi, kad pripažįstate, jog tai jautrus klausimas. Džiaugiuosi, kad pripažįstate, kad tai yra dvejų metų problema, išmokų atsilikimas. Dėl balsavimo. Pasižiūrėkite, kaip balsavote jūs, ir bus aišku, jūs pritariate ar nepritariate. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų paklausė visi norintys paklausti. Dėl balsavimo motyvų L. Nagienė – už. Prašom, ponia Laima.
L. NAGIENĖ (DFVL). Labai ačiū. Galvojau, užsirašiusi buvau. Atsakydama ir gerbiamai premjerei, aš manau, galėtume mes priimti šitą teisės aktą po pateikimo, galbūt diskutuoti dėl vieno dalyko, dėl vieno ketvirčio, jeigu imtume, pavyzdžiui, dabar dėl 2024 metų rodiklių aš galėčiau pasakyti, kad galėtume mes imti 2022 metų II, III, IV ketvirčius ir 2021 metų… (Kaip čia yra, užsirašiau.) Dėl 2023 metų skaičiavimo imtume ne visus metus, bet imtume tik I ketvirtį, imtume 2022 metų III–IV ketvirčius ir 2023 metų I ketvirtį, nes iš tikrųjų galbūt mes dar neturėsime II ketvirčio rodiklių. Todėl būtų visiškai logiška, nes yra kai kuriuose įstatymuose taip ir skaičiuojama, kiek aš žinau, net dėl nelaimingų atsitikimų skaičiavimo rodiklių ir visų kitų.
Gerbiama premjere, mes kalbame apie žmones, kuriems galėtume padėti, nes tikrai tie baziniai dydžiai yra labai svarbūs, o nesinorėtų, kad skurdas Lietuvoje augtų. Palaikykime dėl tų bazinių dydžių skaičiavimo visiškai normaliai imdami, vieną ketvirtį tiktai praleisdami. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų prieš – M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš tiktai pasakysiu, kad MVPD dabar jau yra padidėjęs istoriškai dideliu kiekiu, beveik 100 eurų. Ir jau dabar žinome, kad tas padidėjęs MVPD lems tikrai labai ženklią pinigų sumą, šimtai milijonų šiaip yra skiriama, triženkliai skaičiai milijonų tam, kad mes galėtume jau dabar planuoti, kiek 2024 metais reikės pinigų visų bazinių socialinių dydžių tinkamam indeksavimui. Ir tai, kad nereikės papildomų lėšų 2023 metais, nėra tiesa, nes reikėtų iš naujo perskaičiuoti mažiausias pensijas gaunančiųjų priemokas. Tai yra ženklūs pinigai, kuriuos mes jau turėjome atrasti, kai perskaičiavome dabar padidėjusį MVPD. Tai nereikia sakyti, kad nereikėtų perskaičiuoti 2023 metų biudžeto, nes reikėtų.
Dabar kitas dalykas vėl yra dėl siūlomų įsigaliojimo datų. Patvirtinus įstatymo projektu siūlomas nuostatas dėl MVPD, jo galiojimas nesutaptų nei su kalendorinių metų, nei su biudžetinių metų pradžia ir pabaiga, taip pat atitinkamų metų patvirtintas MVPD galiojimas netektų tikslių galiojimo ribų, apskritai būtų labai sudėtinga projektuoti bet kokius pokyčius 2024–2026 metais. Tai bent jau tada turėjote rašyti įsigaliojimą nuo 2025 metų. Parašyti tinkamai, kad bus reikalingos papildomos lėšos, tada bent jau tas jūsų pristatymas būtų skambėjęs sąžiningai.
Bet iš principo aš noriu pasakyti, kad tai yra tikrai svarbus aspektas, kad baziniai socialiniai dydžiai nuolat indeksuojami ir juos indeksavome net du kartus praėjusiais metais. O kas dabar mūsų laukia 2024 metais jau su padidėjusiu MVPD, tai tikrai ženkliai išaugsiančios visų socialiai jautriausių grupių pajamos, nes ir taip indeksacija bus labai sparti ir nuo didesnės bazės.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2658. Pateikimo stadija.
Užsiregistravo 68, balsavo 67: už – 21, prieš – 11, susilaikė 35. Projektui nepritarta. Turime nuspręsti, koks šio projekto likimas. Kas balsuos už, balsuos už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, prieš – kad atmestume.
Užsiregistravo 69, balsavo 69: už – 29, prieš – 40. Projektas atmestas.
Replika po balsavimo – L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkui. Aš tik noriu pasakyti premjerei, atsakydamas į jos klausimą, iš tiesų nebuvau visai korektiškas. Yra viena grupė žmonių, kuriems einamasis MVPD yra taikomas, tai mažos pensijos, teisingai, reikėtų šiek tiek pinigų. Dėkui, ministre, už patikrinimą. Dėkui.
PIRMININKAS. Kolegos, tai buvo paskutinis šios dienos darbotvarkės klausimas. Kadangi ką tik balsavome, turbūt nesiregistruosime.
Balandžio 27 dienos popietinis posėdis baigtas. (Gongas) Ačiū visiems, gero vakaro.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.