Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343 2, 26, 30, 31, 33, 34, 39 STRAIPSNIŲ  IR V SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO, 36 IR 37 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS  IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 34¹, 34² IR 34³ STRAIPSNIAIS

ĮSTATYMAS

2017 m.                d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Papildyti 2 straipsnį 13 dalimi:

„13. Sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių veiklos priežiūra - Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus nustatyta tvarka vykdoma sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių, sudariusių sutartis su teritorine ligonių kasa, veiklos priežiūra, kuri apima asmens sveikatos priežiūros paslaugų kiekio ir kokybės, t. y. atitikties nustatytiems šių paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis reikalavimams, bei vaistų, kurių įsigijimo išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, skyrimo, išdavimo teisėtumo, taip pat kitos su tuo susijusios sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių veiklos priežiūrą.“.

· Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2018-01-24:

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. SV-S-379 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.2 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė

n u t a r i a:

Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 26, 30, 31, 33, 34, 39 straipsnių  ir V skyriaus pavadinimo pakeitimo, 36 ir 37 straipsnių pripažinimo netekusiais galios  ir įstatymo papildymo 34¹, 34² ir 34³ straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIIP-793(3) (toliau – Projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus:

1. Projekto 1 straipsnio, kuriuo Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje siūloma apibrėžti sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių veiklos priežiūros sąvoką, turi būti atsisakoma, nes bendro pobūdžio ūkio subjektų veiklos priežiūros sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36¹ straipsnyje, o keičiamo Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje pateikiamas šios sąvokos turinys iš esmės atkartoja Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos teisės, nustatytos Sveikatos draudimo įstatymo 31 straipsnio 8 punkte, ir teritorinių ligonių kasų funkcijos, nustatytos 33 straipsnio 6 punkte. Be to, ši sąvoka iš dalies dubliuoja Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 3 punkte reglamentuojamos sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų kontrolės, kurią atlieka Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos, turinį. Įrašius į keičiamo Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalį siūlomą nuostatą, būtų neaiškus jos santykis su Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 3 punktu.

Komiteto nuomonė - Atsižvelgti.

2 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„26 straipsnis. Teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų bei teritorinių ligonių kasų ir vaistinių sutartys

1. Apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartimis, išlaidos už vaistinėse išduotus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones – vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir vaistinių sutartimis. Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis licenciją sveikatos priežiūros ir farmacinei veiklai turinčiomis bei pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis. Su šia sutartimi turi teisę susipažinti visi apdraustieji.

2. Sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų, tarp teritorinių ligonių kasų ir vaistinių, vadovaujantis šiuo ir kitais įstatymais, sudaromos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka atsižvelgus į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.

3. Teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartis yra rašytinis susitarimas, kuriuo sveikatos priežiūros įstaiga įsipareigoja šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais reikalavimais teikti apdraustiesiems valstybės laiduojamą (nemokamą) asmens sveikatos priežiūrą, o teritorinės ligonių kasos įsipareigoja šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka apmokėti įstaigai sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas.

4. Teritorinės ligonių kasos ir vaistinės sutartis yra rašytinis susitarimas, kuriuo vaistinė įsipareigoja šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis parduoti (išduoti) apdraustiesiems  kompensuojamuosius vaistus ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones, o teritorinės ligonių kasos įsipareigoja šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis atsiskaityti su vaistine už parduotus (išduotus) kompensuojamuosius vaistus ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis visiškai ar iš dalies kompensuodama jų įsigijimo išlaidas.

5. Sutarčių formas tvirtina sveikatos apsaugos ministras.“.

· Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2018-01-24:

2. Projekto 2 straipsniu keičiamas Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnis turi būti koreguojamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. lapkričio 16 d. priimtą Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 1, 2, 9, 12¹, 15, 21, 26, 27 ir 30 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 12² ir 26¹ straipsniais įstatymą Nr. XIII-736. Be to, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir jo pakeitimo įstatymo kai kurių nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame buvo pasisakyta ir apie sutartis, sudaromas dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis finansuojamų paslaugų teikimo. Šiame nutarime konstatuojama, kad valstybės įgaliotos institucijos ir sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių dėl Privalomojo sveikatos draudimo lėšomis apmokamų paslaugų teikimo sąlygos turi būti nustatytos įstatymu, kad tokių sutarčių sudarymo tvarka turėtų būti grindžiama objektyviais, iš anksto žinomais nediskriminaciniais kriterijais, kuriais nebūtų paneigta sąžiningos konkurencijos laisvė, kiti Konstitucijoje įtvirtinti Lietuvos ūkio principai.

Komiteto nuomonė - Atsižvelgti.

· Seimo nariai: Rimantė Šalaševičiūtė, Andrius Palionis, Irena Šiaulienė, Ričardas Juška, Jonas Liesys, 2018-04-10:

Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„26 straipsnis. Teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų bei teritorinių ligonių kasų ir vaistinių sutartys

1. Apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartimis, išlaidos už vaistinėse išduotus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones – vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir vaistinių sutartimis. Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis licenciją sveikatos priežiūros ir farmacinei veiklai turinčiomis bei pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis. Su šia sutartimi turi teisę susipažinti visi apdraustieji.

2. Sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų, tarp teritorinių ligonių kasų ir vaistinių, vadovaujantis šiuo ir kitais įstatymais, sudaromos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka atsižvelgus į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.

3. Teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartis yra rašytinis susitarimas, kuriuo sveikatos priežiūros įstaiga įsipareigoja šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais reikalavimais teikti apdraustiesiems valstybės laiduojamą (nemokamą) asmens sveikatos priežiūrą, o teritorinės ligonių kasos įsipareigoja šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka apmokėti įstaigai sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas.

4. Teritorinės ligonių kasos ir vaistinės sutartis yra rašytinis susitarimas, kuriuo vaistinė įsipareigoja šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis parduoti (išduoti) apdraustiesiems  kompensuojamuosius vaistus ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones, o teritorinės ligonių kasos įsipareigoja šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis atsiskaityti su vaistine už parduotus (išduotus) kompensuojamuosius vaistus ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis visiškai ar iš dalies kompensuodama jų įsigijimo išlaidas.

5. Sutarčių formas tvirtina sveikatos apsaugos ministras.

Šiame straipsnyje nurodytų sutarčių tipines formas, kuriose nurodytos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, teisės aktuose nustatyti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimai ar reikalavimai dėl išlaidų už vaistinėse išduodamus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas, tvirtina Valstybinės ligonių kasos direktorius.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Įstatymo projektą siūloma atmesti

· Seimo nariai: A. Matulas, R. Žemaitaitis, 2018-05-16:

Pakeisti 26 straipsnio 2 dalį:

                  “2. Sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų, tarp teritorinių ligonių kasų ir vaistinių, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais, sudaromos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka atsižvelgus į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. “

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Įstatymo projektą siūloma atmesti

3 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 30 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) koordinuoja ir prižiūri teritorinių ligonių kasų veiklą;“.

4 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 31 straipsnį nauju 11 punktu:

„11) taikyti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas poveikio priemones;“.

· Seimo nariai: Rimantė Šalaševičiūtė, Andrius Palionis, Irena Šiaulienė, Ričardas Juška, Jonas Liesys, 2018-04-10:

Pakeisti Projekto 31 straipsnio 11 punktą ir jį išdėstyti taip:

Papildyti 31 straipsnį nauju 11 punktu:

„11) taikyti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose įstatymuose  nustatytas poveikio priemones;“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Įstatymo projektą siūloma atmesti

2.   Buvusį 31 straipsnio 11 punktą laikyti 12 punktu.

· Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2018-01-24:

3. Projekto 4 ir 6 straipsniais keičiamo Sveikatos draudimo įstatymo 31 straipsnio 11 punkto ir 34 straipsnio 10 punkto formuluotės „šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas poveikio priemones“ turi būti keičiamos į „šiame ir kituose įstatymuose nustatytas poveikio priemones“, nes nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius lemiamą poveikį ūkinei veiklai, taip pat įvairias sankcijas už atitinkamus teisės pažeidimus (inter alia vadinamąsias ekonomines sankcijas, kurios priskirtinos administracinės teisinės atsakomybės institutui ir kuriomis yra sudaromos prielaidos daryti neigiamą poveikį teisinėn atsakomybėn traukiamų ūkio subjektų ekonominei padėčiai) pagal Konstituciją galima tik įstatymu; taigi tik įstatymu galima nustatyti ir lemiamą poveikį ūkinei veiklai galinčias daryti ekonominio poveikio priemones, kurios turi būti taikomos, jei nustatyti įpareigojimai yra nevykdomi arba netinkamai vykdomi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas).

Komiteto nuomonė - Atsižvelgti.

5 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas

Pripažinti 33 straipsnio 4 punktą netekusiu galios.

6 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas

1.   Papildyti 34 straipsnį nauju 10 punktu:

„10) taikyti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas poveikio priemones;“.

· Seimo nariai: Rimantė Šalaševičiūtė, Andrius Palionis, Irena Šiaulienė, Ričardas Juška, Jonas Liesys, 2018-04-10:

Pakeisti Projekto 34 straipsnio 10 punktą ir jį išdėstyti taip:

„Papildyti 34 straipsnį nauju 10 punktu:

„10) taikyti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose įstatymuose  nustatytas poveikio priemones;“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Įstatymo projektą siūloma atmesti

2.   Buvusius 34 straipsnio 10, 11 ir 12 punktus atitinkamai laikyti 11, 12 ir 13 punktais.

· Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2018-01-24:

3. Projekto 4 ir 6 straipsniais keičiamo Sveikatos draudimo įstatymo 31 straipsnio 11 punkto ir 34 straipsnio 10 punkto formuluotės „šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas poveikio priemones“ turi būti keičiamos į „šiame ir kituose įstatymuose nustatytas poveikio priemones“, nes nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius lemiamą poveikį ūkinei veiklai, taip pat įvairias sankcijas už atitinkamus teisės pažeidimus (inter alia vadinamąsias ekonomines sankcijas, kurios priskirtinos administracinės teisinės atsakomybės institutui ir kuriomis yra sudaromos prielaidos daryti neigiamą poveikį teisinėn atsakomybėn traukiamų ūkio subjektų ekonominei padėčiai) pagal Konstituciją galima tik įstatymu; taigi tik įstatymu galima nustatyti ir lemiamą poveikį ūkinei veiklai galinčias daryti ekonominio poveikio priemones, kurios turi būti taikomos, jei nustatyti įpareigojimai yra nevykdomi arba netinkamai vykdomi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas).

Komiteto nuomonė - Atsižvelgti.

7 straipsnis. Įstatymo papildymas 34¹ straipsniu

Papildyti Įstatymą 34¹ straipsniu:

„34¹ straipsnis. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar jo įgalioto asmens, teritorinių ligonių kasų direktorių ar jų įgaliotų asmenų sprendimai, priimami vykdant sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių veiklos priežiūrą

1. Valstybinės ligonių kasos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, teritorinių ligonių kasų direktoriai ar jų įgalioti asmenys, vykdydami sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių veiklos priežiūrą, priima šiuos sprendimus:

1) sprendimą nutraukti sutartį, kai nustatoma, kad įstaigos licencijos sveikatos priežiūros ar farmacinei veiklai galiojimas panaikinamas, taip pat kai neteikia apdraustiesiems valstybės laiduojamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros;

2) sprendimą pateikti rašytinį nurodymą sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei dėl įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus;

3) sprendimą skirti šiame įstatyme numatytas baudas sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei už nustatytus įstatymų ir  (arba) kitų teisės aktų pažeidimus;

4) sprendimą dėl iš apdraustojo neteisėtai paimto papildomo mokesčio už asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir (ar) vaistus grąžinimo, jei asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir (ar) vaistus jis turėjo gauti nemokamai;

5) sprendimą sustabdyti mokėjimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už visas arba dalį asmens sveikatos priežiūros paslaugų ar vaistų, kai nustatomi įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimai.

2. Nustačius įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo vykdymo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant, tikrinamai sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei gali būti pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas ne ilgesnis kaip 14 dienų terminas pažeidimui pašalinti, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Jeigu mažareikšmis teisės aktų reikalavimo pažeidimas nepašalinamas, pakartotinai rašytinis nurodymas negali būti pateiktas. Teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie laikomi mažareikšmiais tvirtinami Valstybinės ligonių kasos direktoriaus.

3. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar jo įgalioto asmens, teritorinių ligonių kasų direktorių ar jų įgaliotų asmenų sprendimas tvirtinamas  individualiu administraciniu teisės aktu.

4. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar jo įgalioto asmens, teritorinių ligonių kasų direktorių ar jų įgaliotų asmenų individualus administracinis aktas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo patikrinimo atlikimo dienos.

5. Valstybinės ligonių kasos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, teritorinių ligonių kasų direktoriai ar jų įgalioti asmenys prieš priimdami  šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą, nustato 14 dienų terminą tikrintai sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei paaiškinimams pateikti.

· Seimo nariai: A. Matulas, R. Žemaitaitis, 2018-05-16:

Pakeisti 34¹ straipsnio 1 dalies 5 punktą:

„5) sprendimą sustabdyti mokėjimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už visas arba dalį už konkrečią asmens sveikatos priežiūros paslaugųą ar vaistų, kai nustatomi grubūs įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimai suteikiant konkrečias paslaugas ar išduodant vaistus.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Įstatymo projektą siūloma atmesti

6. Apie posėdžio, kuriame bus priimami šio straipsnio 1 dalyje nustatyti sprendimai, datą ir laiką tikrinamai sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki posėdžio.

7. Sveikatos priežiūros įstaigos ar vaistinės įgaliotų asmenų paaiškinimų nepateikimas ar neatvykimas į posėdį netrukdo priimti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus, jei apie tai sveikatos priežiūros įstaiga ar vaistinė buvo tinkamai informuotos.

8. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar jo įgalioto asmens, teritorinių ligonių kasų direktorių ar jų įgaliotų asmenų priimtas individualus administracinis aktas per 3 darbo dienas įteikiami sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei.

9. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar jo įgalioto asmens, teritorinių ligonių kasų direktorių ar jų įgaliotų asmenų individualūs administraciniai aktai  gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo, jei teismas nenustato kitaip.“

· Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2018-01-24:

4. Projekto 7 straipsniu pildomo Sveikatos draudimo įstatymo 34¹ straipsnis turi būti tikslinamas, 1 dalyje nurodant, kad Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, teritorinių ligonių kasų direktoriai ar jų įgalioti asmenys priima sprendimus taikyti šiame straipsnyje nurodytas poveikio priemones. Atitinkamai tikslintinas šio straipsnio pavadinimas.

Turi būti tikslinama minėto straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotė, nurodant subjektą, kuris konstatuoja šiame punkte nustatytus sutarties nutraukimo pagrindus.

Turi būti tikslinami šio straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai, konkretizuojant pažeidimo turinį, nes pažeidimo turinį apibūdinanti formuluotė yra nekonkreti, reiškianti iš esmės bet kokių teisės aktų, taip pat ir nepriskiriamų Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijos sričiai, pažeidimą. Be to, Projekto 7 straipsniu pildomo Sveikatos draudimo įstatymo 34¹ straipsnio 2 dalies nuostata turi būti suderinta su Viešojo administravimo įstatymo 36⁹ straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytu mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo reglamentavimu.

Turi būti atsisakyta minėto straipsnio 3 dalies kaip perteklinės, nes, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 ir 10 dalyse, 6 straipsnio 3 dalyje bei 8 straipsnio 1 dalyje nustatytu reglamentavimu ir atsižvelgiant į Projekto 7 straipsniu pildomo Sveikatos draudimo įstatymo 34¹ straipsnio 1 dalyje siūlomas nuostatas, yra aišku, kad sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo yra individualus teisės aktas. Taip pat turi būti atsisakyta bendro pobūdžio sąvokos „individualus administracinis aktas“ Projekto 7 straipsniu pildomo Sveikatos draudimo įstatymo 34¹ straipsnio 4, 8 ir 9 dalyse.

Projekto 7 straipsniu pildomo Sveikatos draudimo įstatymo 34¹ straipsnyje turi būti detaliau reglamentuotas poveikio priemonių taikymo procesas, atsižvelgiant į Poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams pagrindinių nuostatų koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1304 „Dėl poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams pagrindinių nuostatų koncepcijos patvirtinimo“, 27.3.2–27.3.4 ir 27.4 papunkčių nuostatas (dėl teisės apklausti liudytojus, teikti įrodymus, tinkamo pranešimo apie posėdį tvarkos reglamentavimo ir kt.).

Komiteto nuomonė - Atsižvelgti.

· Seimo nariai: Rimantė Šalaševičiūtė, Andrius Palionis, Irena Šiaulienė, Ričardas Juška, Jonas Liesys, 2018-04-10:

Pakeisti Projekto 7 straipsniu pildomą Sveikatos draudimo įstatymo 34¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„34¹ straipsnis. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar jo įgalioto asmens, teritorinių ligonių kasų direktorių ar jų įgaliotų asmenų sprendimai, priimami vykdant sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių veiklos priežiūrą priimami sprendimai dėl poveikio priemonių

1. Valstybinės ligonių kasos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, teritorinių ligonių kasų direktoriai ar jų įgalioti asmenys, vykdydami sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių veiklos priežiūrą, priima šiuos sprendimus taikyti šiame straipsnyje nurodytas poveikio priemones:

1) sprendimą nutraukti sutartį, kai nustatoma Valstybinės ligonių kasos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, teritorinių ligonių kasų direktoriai ar jų įgalioti asmenys nustato, kad įstaigos licencijos sveikatos priežiūros ar farmacinei veiklai galiojimas panaikinamas, taip pat kai neteikia nevykdo esminio įsipareigojimo teikti apdraustiesiems valstybės laiduojamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros laiduojamą (nemokamą) asmens sveikatos priežiūrą;

2) sprendimą pateikti įteikti rašytinį nurodymą sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei dėl įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais;

3) sprendimą skirti šiame įstatyme numatytas baudas sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei už nustatytus įstatymų ir  (arba) kitų teisės aktų pažeidimus;

43) sprendimą dėl iš apdraustojo neteisėtai paimto papildomo mokesčio už asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir (ar) vaistus grąžinimo, jei asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir (ar) vaistus jis turėjo gauti nemokamai;

54) sprendimą sustabdyti mokėjimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už visas arba dalį asmens sveikatos priežiūros paslaugų ar vaistų, kai nustatomi įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų šių paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis reikalavimų pažeidimai, bei vaistų, kurių įsigijimo išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, skyrimo, išdavimo teisėtumo pažeidimai, taip pat kai nustatomi kiti su tuo susijusios sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių pažeidimai.

2. Nustačius įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo vykdymo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant, tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba. Tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant ištaisyti negalima priežiūrą atliekančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, tikrinamai sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei gali būti pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas ne ilgesnis kaip 14 dienų terminas pažeidimui pašalinti, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Jeigu mažareikšmis teisės aktų reikalavimo pažeidimas nepašalinamas, pakartotinai žodinė pastaba arba rašytinis nurodymas negali būti pateiktas pateikti. Teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie laikomi mažareikšmiais tvirtinami Valstybinės ligonių kasos direktoriaus.

3. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar jo įgalioto asmens, teritorinių ligonių kasų direktorių ar jų įgaliotų asmenų sprendimas tvirtinamas individualiu administraciniu teisės aktu.

4. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar jo įgalioto asmens, teritorinių ligonių kasų direktorių ar jų įgaliotų asmenų individualus administracinis aktas sprendimai taikyti šiame straipsnyje nurodytas poveikio priemones turi būti priimtas priimti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo patikrinimo atlikimo dienos.

5. Valstybinės ligonių kasos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, teritorinių ligonių kasų direktoriai ar jų įgalioti asmenys prieš priimdami  šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą, nustato 14 dienų terminą tikrintai sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei paaiškinimams pateikti.

6. Apie posėdžio, kuriame bus priimami šio straipsnio 1 dalyje nustatyti sprendimai, datą ir laiką tikrinamai sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki posėdžio.

7. Sveikatos priežiūros įstaigos ar vaistinės įgaliotų asmenų paaiškinimų nepateikimas ar neatvykimas į posėdį netrukdo priimti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus, jei apie tai sveikatos priežiūros įstaiga ar vaistinė buvo tinkamai informuotos.

Posėdžio metu sprendimai, nustatyti šio straipsnio 1 dalyje, gali būti priimami nesant sveikatos priežiūros įstaigos ar vaistinės atstovui tik tada, kai jiems tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą ir jie nepateikia dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą. Tinkamu pranešimu laikytinas šaukimas, išsiųstas registruotu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba šaukimas, išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu.

8. Jeigu posėdyje apklausiami liudytojai, sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei  suteikiama teisė apklausti juos, taip pat siūlyti savo liudytojus, teikti kitus įrodymus.

9. Jeigu bet kuriuo proceso metu priimant šio straipsnio 1 dalyje nustatytus sprendimus paaiškėja naujų aplinkybių ar įrodymų, sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei suteikiama teisė ne mažiau kaip per 5 darbo dienas su jais susipažinti ir pateikti savo paaiškinimus dėl jų.

10. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar jo įgalioto asmens, teritorinių ligonių kasų direktorių ar jų įgaliotų asmenų priimtas individualus administracinis aktas sprendimas taikyti šio straipsnio 1 dalyje poveikio priemones per 3 darbo dienas įteikiami sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Įstatymo projektą siūloma atmesti

· Seimo nariai: A. Matulas, R. Žemaitaitis, 2018-05-16:

Pakeisti 34¹ straipsnio 9 dalį:

       „9. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar jo įgalioto asmens, teritorinių ligonių kasų direktorių ar jų įgaliotų asmenų individualūs administraciniai aktai  gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo, jei teismas nenustato kitaip.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Įstatymo projektą siūloma atmesti

8 straipsnis. Įstatymo papildymas 34² straipsniu

Papildyti Įstatymą 34² straipsniu:

„34² straipsnis. Baudos

1. Už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei jų apmokėjimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, dėl kurių sveikatos priežiūros įstaiga ar vaistinė nepagrįstai gavo apmokėjimą ar nepagrįstai gavo didesnį apmokėjimą, sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei skiriama piniginė bauda, kurios dydis yra lygus nepagrįstai gauto apmokėjimo ar skirtumo tarp turėto gauti apmokėjimo ir nepagrįstai gauto didesnio apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis dvigubai sumai.

2. Už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei jų apmokėjimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, dėl kurių sveikatos priežiūros įstaiga ar vaistinė negavo nepagrįsto apmokėjimo ar negavo nepagrįstai didesnio apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei skiriama piniginė bauda, kurios dydis yra lygus dešimties bazinių socialinių išmokų dydžiui.

3. Už teisės gauti valstybės laiduojamą (nemokamą) asmens sveikatos priežiūrą pažeidimą sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei skiriama piniginė bauda, kurios dydis yra lygus neteisėtai iš paciento paimto papildomo mokesčio dvigubam dydžiui.

4. Šio straipsnio 1 – 3 dalyse nustatyta bauda gali būti skiriama iki 50 procentų mažesnė nei nustatytoji, jei nustatoma atsakomybę lengvinačių aplinkybių. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad sveikatos priežiūros įstaigos ar vaistinės, sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms; padėjo Valstybinei ligonių kasai ar teritorinei ligonių kasai tyrimo metu; atlygino nuostolius; pašalino padarytą žalą; savo valia nutraukė pažeidimą; Valstybinei ligonių kasai ar teritorinei ligonių kasai patikrinimo metu pateikdami rašytinį pripažinimo pareiškimą pripažino pažeidimą ir numatytą baudą, taip sudarydami sąlygas efektyviau atlikti patikrinimą; pripažino Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos patikrinimo metu nustatytas aplinkybes; taip pat tai, kad pažeidimą sudarantį elgesį nulėmė valdžios institucijų veiksmai.“.

· Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2018-01-24:

5. Projekto 8 straipsniu pildomo Sveikatos draudimo įstatymo 34² straipsnio turi būti atsisakoma, nes šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo yra pakankamas ir papildomų priemonių numatyti nereikia. Sprendimų dėl neteisėtai gautų lėšų grąžinimo privalomumas turėtų būti užtikrinamas ne baudų nustatymu, o kitais mechanizmais. Be to, baudų taikymas kai kurioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms būtų per didelė finansinė našta. Atitinkamai turi būti koreguojamas ir Projekto 7 straipsniu pildomo Sveikatos draudimo įstatymo 34¹ straipsnio 1 dalies 3 punktas ir atsisakoma Projekto 9 straipsniu pildomo 34³ straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalių, o šio straipsnio 4 dalis turi būti tikslinama atsisakant žodžių „išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį“.

Komiteto nuomonė - Atsižvelgti.

· Seimo nariai: Rimantė Šalaševičiūtė, Andrius Palionis, Irena Šiaulienė, Ričardas Juška, Jonas Liesys, 2018-04-10:

Išbraukti Projekto 8 straipsnį dėl įstatymo papildymo 34² straipsniu:

„34² straipsnis. Baudos

1. Už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei jų apmokėjimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, dėl kurių sveikatos priežiūros įstaiga ar vaistinė nepagrįstai gavo apmokėjimą ar nepagrįstai gavo didesnį apmokėjimą, sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei skiriama piniginė bauda, kurios dydis yra lygus nepagrįstai gauto apmokėjimo ar skirtumo tarp turėto gauti apmokėjimo ir nepagrįstai gauto didesnio apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis dvigubai sumai.

2. Už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei jų apmokėjimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, dėl kurių sveikatos priežiūros įstaiga ar vaistinė negavo nepagrįsto apmokėjimo ar negavo nepagrįstai didesnio apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei skiriama piniginė bauda, kurios dydis yra lygus dešimties bazinių socialinių išmokų dydžiui.

3. Už teisės gauti valstybės laiduojamą (nemokamą) asmens sveikatos priežiūrą pažeidimą sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei skiriama piniginė bauda, kurios dydis yra lygus neteisėtai iš paciento paimto papildomo mokesčio dvigubam dydžiui.

4. Šio straipsnio 1 – 3 dalyse nustatyta bauda gali būti skiriama iki 50 procentų mažesnė nei nustatytoji, jei nustatoma atsakomybę lengvinačių aplinkybių. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad sveikatos priežiūros įstaigos ar vaistinės, sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms; padėjo Valstybinei ligonių kasai ar teritorinei ligonių kasai tyrimo metu; atlygino nuostolius; pašalino padarytą žalą; savo valia nutraukė pažeidimą; Valstybinei ligonių kasai ar teritorinei ligonių kasai patikrinimo metu pateikdami rašytinį pripažinimo pareiškimą pripažino pažeidimą ir numatytą baudą, taip sudarydami sąlygas efektyviau atlikti patikrinimą; pripažino Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos patikrinimo metu nustatytas aplinkybes; taip pat tai, kad pažeidimą sudarantį elgesį nulėmė valdžios institucijų veiksmai.“.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Įstatymo projektą siūloma atmesti

9 straipsnis. Įstatymo papildymas 34³ straipsniu

Papildyti Įstatymą 34³ straipsniu:

„34³ straipsnis.       Sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei, sudariusioms sutartis su teritorine ligonių kasa, paskirtų poveikio priemonių vykdymas

1. Sveikatos priežiūros įstaiga ar vaistinė, sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa, paskirtą baudą privalo sumokėti į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos sprendimo gavimo dienos.

2 Sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei, sudariusioms sutartis su teritorine ligonių kasa, nesumokėjus baudos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, skaičiuojamos Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio palūkanos. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai sueina šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas.  Palūkanos neskaičiuojamos šio straipsnio 3 dalyje nustatytu baudos ar jos dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpiu.

3. Jeigu yra motyvuotas sveikatos priežiūros įstaigos ar vaistinės, sudariusių sutartis su teritorine ligonių kasa, prašymas, Valstybinė ligonių kasa ar teritorinė ligonių kasa turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki šešių mėnesių, jeigu sumokėti baudos laiku negali dėl objektyvių priežasčių.

4. Sveikatos priežiūros įstaiga ar vaistinė, sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa, privalo įvykdyti Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos sprendimus juose nustatytomis sąlygomis ir terminais, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį. Motyvuotu sveikatos priežiūros įstaigos ar vaistinės, sudariusių sutartis su teritorine ligonių kasa, prašymu Valstybinė ligonių kasa ar teritorinė ligonių kasa turi teisę įpareigojimų įvykdymo terminą atidėti iki dvigubai ilgesnio termino, negu buvo numatytas sprendime, jeigu įvykdyti nustatytų įpareigojimų laiku negalima dėl objektyvių priežasčių.

5. Sveikatos priežiūros įstaigos ar vaistinės, sudariusių sutartis su teritorine ligonių kasa, nesumokėtos baudos ir palūkanos išieškomi į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą. Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos sprendimas dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo yra vykdomasis dokumentas, kuris pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienerius metus nuo Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos sprendimo, kuriuo buvo skirta bauda, priėmimo dienos. Šis terminas pratęsiamas tiek laiko, kiek buvo atidėtas baudos mokėjimas ir sustabdytas baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas.“.

· Seimo nariai: Rimantė Šalaševičiūtė, Andrius Palionis, Irena Šiaulienė, Ričardas Juška, Jonas Liesys, 2018-04-10:

Išbraukti Projekto 9 straipsnį dėl įstatymo papildymo 34³ straipsniu:

„34³ straipsnis. Sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei, sudariusioms sutartis su teritorine ligonių kasa, paskirtų poveikio priemonių vykdymas

1. Sveikatos priežiūros įstaiga ar vaistinė, sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa, paskirtą baudą privalo sumokėti į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos sprendimo gavimo dienos.

2 Sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei, sudariusioms sutartis su teritorine ligonių kasa, nesumokėjus baudos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, skaičiuojamos Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio palūkanos. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai sueina šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas.  Palūkanos neskaičiuojamos šio straipsnio 3 dalyje nustatytu baudos ar jos dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpiu.

3. Jeigu yra motyvuotas sveikatos priežiūros įstaigos ar vaistinės, sudariusių sutartis su teritorine ligonių kasa, prašymas, Valstybinė ligonių kasa ar teritorinė ligonių kasa turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki šešių mėnesių, jeigu sumokėti baudos laiku negali dėl objektyvių priežasčių.

4. Sveikatos priežiūros įstaiga ar vaistinė, sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa, privalo įvykdyti Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos sprendimus juose nustatytomis sąlygomis ir terminais, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį. Motyvuotu sveikatos priežiūros įstaigos ar vaistinės, sudariusių sutartis su teritorine ligonių kasa, prašymu Valstybinė ligonių kasa ar teritorinė ligonių kasa turi teisę įpareigojimų įvykdymo terminą atidėti iki dvigubai ilgesnio termino, negu buvo numatytas sprendime, jeigu įvykdyti nustatytų įpareigojimų laiku negalima dėl objektyvių priežasčių.

5. Sveikatos priežiūros įstaigos ar vaistinės, sudariusių sutartis su teritorine ligonių kasa, nesumokėtos baudos ir palūkanos išieškomi į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą. Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos sprendimas dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo yra vykdomasis dokumentas, kuris pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienerius metus nuo Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos sprendimo, kuriuo buvo skirta bauda, priėmimo dienos. Šis terminas pratęsiamas tiek laiko, kiek buvo atidėtas baudos mokėjimas ir sustabdytas baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Įstatymo projektą siūloma atmesti

10 straipsnis. 36 straipsnio pripažinimas netukusiu galios

Pripažinti netukusiu galios 36 straipsnį.

· Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2018-01-24:

6. Projekto 10 straipsnio, kuriuo pripažįstamas netekusiu galios Sveikatos draudimo įstatymo 36 straipsnis, turi būti atsisakoma, nes naikinti teritorinės ligonių kasos taikinimo komisiją yra netikslinga – tai yra papildoma galimybė tikrintoms sveikatos priežiūros įstaigoms ar vaistinėms pareikšti nuomonę patikrinime nedalyvavusiems (nešališkiems) teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos nariams apie kontrolės procedūrų metu priimtus sprendimus ir poveikio priemonių taikymą. Siekiant Sveikatos draudimo įstatymo 36 straipsnio taikymo aiškumo, reikėtų atitinkamai jį patikslinti, numatant, kad teritorinės ligonių kasos taikinimo komisija yra privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, kurios sprendimas gali būti skundžiamas teismui, taip pat būtų tikslinga nustatyti objektyvų taikinimo komisijos narių atrankos mechanizmą.

Komiteto nuomonė - Atsižvelgti.

· Seimo nariai: A. Matulas, R. Žemaitaitis, 2018-05-16:

Papildyti 36 straipsnį:

“1. Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisiją iš keturių asmenų 4 metams renka teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba jos pirmininko teikimu. Vienas komisijos narys turi atstovauti pacientų asociacijoms, veikiančioms teritorinės ligonių kasos teritorijoje. Ši komisija sprendžia ginčus tarp draudžiamųjų sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir teritorinės ligonių kasos dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo. ir sveikatos priežiūros sutarčių vykdymo. Komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, komisijos pirmininko balsas yra lemiamas.

2. Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos veiklos tvarką nustato teritorinės ligonių kasos nuostatai.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Įstatymo projektą siūloma atmesti

11 straipsnis. 37 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios 37 straipsnį.

· Seimo nariai: Rimantė Šalaševičiūtė, Andrius Palionis, Irena Šiaulienė, Ričardas Juška, Jonas Liesys, 2018-04-10:

Išbraukti Projekto 11 straipsnį:

„11 straipsnis. 37 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios 37 straipsnį.“

Atsižvelgus į siūlomus pakeitimus, atitinkamai įstatymo projekte turi būti turi būti patikslinta straipsnių numeracija.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Įstatymo projektą siūloma atmesti

12 straipsnis. V skyriaus pavadinimo pakeitimas

Pakeisti V skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„V SKYRIUS

DRAUDŽIAMŲJŲ, SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ IR VAISTINIŲ, SUDARIUSIŲ SUTARTIS SU TERITORINĖMIS LIGONIŲ KASOMIS, TEISĖS IR PAREIGOS VYKDANT PRIVALOMĄJĮ SVEIKATOS DRAUDIMĄ“.

13 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„39 straipsnis. Sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių, sudariusių sutartis su teritorine ligonių kasa, pareigos vykdant privalomąjį sveikatos draudimą.

1. Sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa, privalo:

1) užtikrinti draudžiamiesiems privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, jų prieinamumą ir tinkamumą šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais;

2) užtikrinti informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus;

3) esant draudiminiam įvykiui, garantuoti, kad visi draudžiamieji turėtų lygias teises, kai jiems teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos;

4) teikti informaciją draudžiamajam apie asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, taip pat teikti informaciją apie asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nepriskirtos apmokamoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, jų teikimo sąlygas bei tvarką;

5) sutartyje nurodytais terminais teikti informaciją ir duomenis Valstybinei ligonių kasai ir teritorinėms ligonių kasoms;

6) vykdyti Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų pagal kompetenciją priimtus sprendimus.“.

2. Vaistinės, sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, privalo:

1) užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamais vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis Sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais;

2) sutartyje nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai ar teritorinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išdavimą (pardavimą);

3) sudaryti sąlygas teritorinei ligonių kasai kontroliuoti vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, kurių išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą;

4) vykdyti Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų pagal kompetenciją priimtus sprendimus.“.

14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.

· Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2018-01-24:

7. Projekto 14 straipsnio 1 dalis turi būti tikslinama, nustatant įsigaliojimo datą pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus – atitinkamų metų gegužės 1 d. arba lakpričio 1 d. Atitinkamai turi būti tikslinama ir Projekto 14 straipsnio 2 dalis.

Komiteto nuomonė - Atsižvelgti.

2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Valstybinės ligonių kasos direktorius iki 2017 m. rugsėjo 30 d. priima šio Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

· Seimo nariai: Rimantė Šalaševičiūtė, Andrius Palionis, Irena Šiaulienė, Ričardas Juška, Jonas Liesys, 2018-04-10:

Pakeisti Projekto 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

,,14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. birželio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos  direktorius iki 2017 m. rugsėjo 30 d. 2018 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Įstatymo projektą siūloma atmesti

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas

Teikia Seimo nariai:

Rimantė Šalaševičiūtė

Juozas Olekas

Andrius Palionis

Irena Šiaulienė

Remigijus Žemaitaitis

Rasa Budbergytė

Algirdas Butkevičius

Jonas Liesys

Ričardas Juška

· Seimo nariai: Rimantė Šalaševičiūtė, Andrius Palionis, Irena Šiaulienė, Ričardas Juška, Jonas Liesys, 2018-04-10:

Pakeisti VI skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„VI SKYRIUS

GINČŲ NAGRINĖJIMO TVARKA“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Įstatymo projektą siūloma atmesti

· Seimo nariai: Rimantė Šalaševičiūtė, Andrius Palionis, Irena Šiaulienė, Ričardas Juška, Jonas Liesys, 2018-04-10:

Papildyti Projektą 39¹ straipsniu:

„39¹ straipsnis. Taikinimo komisija

1. Taikinimo komisija yra nepriklausoma ikiteisminė institucija, nagrinėjanti ginčus, nurodytus šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje. Taikinimo komisiją sudaro, jos sudėtį ir Išankstinio ginčų ne teismo tvarka nagrinėjimo taisykles bei Taikinamojo tarpininkavimo taisykles tvirtina Valstybinės ligonių kasos direktorius.

2. Taikinimo komisiją sudaro 6 nariai: trys valstybės institucijų atstovai – po vieną Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir  teritorinių ligonių kasų atstovą; trys visuomeninių asociacijų atstovai: po vieną pacientų interesus ginančių organizacijų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų organizacijų ir vaistinių asociacijos atstovą. Taikinimo komisijos nariu gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Taikinimo komisijos  nariu negali būti asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. Taikinimo komisijos narių kandidatūrų pateikimo, atrankos tvarką tvirtina Valstybinė ligonių kasa.

3. Taikinimo komisija sudaroma dvejų metų kadencijai. Taikinimo komisijos nariu  asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

4. Taikinimo komisijos pirmininkas išrenkami pirmojo posėdžio metu Taikinimo komisijos narių balsų dauguma. Taikinimo komisijos pirmininku negali būti  Valstybinės ligonių kasos atstovas.

5. Taikinimo komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 4 Taikinimo komisijos nariai. Taikinimo komisijos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Kai balsai pasiskirsto po lygiai, Taikinimo komisijos  pirmininko arba jam nesant, jį pavaduojančio asmens balsas yra lemiamas.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Įstatymo projektą siūloma atmesti

· Seimo nariai: Rimantė Šalaševičiūtė, Andrius Palionis, Irena Šiaulienė, Ričardas Juška, Jonas Liesys, 2018-04-10:

Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„40 straipsnis. Ginčų dėl Valstybinės ligonių kasos, teritorinių ligonių kasų priimtų sprendimų, individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo), taip pat dėl šių institucijų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus nagrinėjimo tvarka

1. Ginčus dėl Valstybinės ligonių kasos direktoriaus, teritorinių ligonių kasų direktorių priimtų sprendimų, individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo), taip pat dėl šių institucijų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus nagrinėja Taikinimo komisija, kuri yra privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija. Taip pat Taikinimo komisija įgyvendina administracinio ginčo šalių sutaikinimo galimybę.

2. Taikinimo komisija privalo per 30 dienų nuo draudžiamojo, sveikatos priežiūros įstaigos ar vaistinės kreipimosi, o jeigu reikia papildomos informacijos ir tyrimo – papildomai per 15 dienų, išnagrinėti ginčą ir priimti sprendimą.

3. Taikinimo komisijos sprendimai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo, jei teismas nenustato kitaip“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Įstatymo projektą siūloma atmesti

· Seimo nariai: Rimantė Šalaševičiūtė, Andrius Palionis, Irena Šiaulienė, Ričardas Juška, Jonas Liesys, 2018-04-10:

Pakeisti 41 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„41 straipsnis. Ginčų tarp draudžiamųjų ir sveikatos priežiūros įstaigų dėl privalomojo sveikatos draudimo nagrinėjimo tvarka

1. Draudžiamųjų ir sveikatos priežiūros įstaigų ginčus dėl privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų paslaugų sprendžia teritorinės ligonių kasos. Teritorinė ligonių kasa privalo per 30 dienų nuo kreipimosi, o jeigu reikia papildomos informacijos ir tyrimo – papildomai per 15 dienų, išnagrinėti prašymą ir priimti sprendimą.

2. Teritorinės ligonių kasos sprendimą draudžiamasis ar sveikatos priežiūros įstaiga  gali apskųsti Taikinimo komisijai.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Įstatymo projektą siūloma atmesti

· Seimo nariai: Rimantė Šalaševičiūtė, Andrius Palionis, Irena Šiaulienė, Ričardas Juška, Jonas Liesys, 2018-04-10:

Atsižvelgus į siūlomus pakeitimus, atitinkamai įstatymo projekte turi būti turi būti patikslinta straipsnių numeracija.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Įstatymo projektą siūloma atmesti