LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 pakeitimo
ĮSTATYMO PROJEKTO
2022-02-08 Nr. XIVP-1056(4)
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje esantį smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens apibrėžimą siūlytina dėstyti taip: „Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo – asmuo, kurio elgesys kelia pagrįstą įtarimą, kad gali būti panaudotas smurtas artimoje aplinkoje“.
2. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti: „8. Specializuota kompleksinė pagalba – pagalba smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, kurią organizuoja, koordinuoja ir (ar) teikia specializuotos kompleksinės pagalbos centrai ir kuri, atlikus įvertinimą, pripažinta atitinkančia šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.” Pastebėtina, kad įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti siekiantis teikti specializuotą kompleksinę pagalbą juridinis asmuo, o ne jo teikiama paslauga - specializuota kompleksinė pagalba. Specializuotos kompleksinės pagalbos teikimas yra reglamentuojamas nauja redakcija dėstomo įstatymo 14 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, siūlytina vietoje žodžių „ir kuri, atlikus įvertinimą, pripažinta atitinkančia šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus” įrašyti žodžius „kaip tai nustatyta šio įstatymo 14 straipsnyje.“
3. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje siūlomoje įtvirtinti specializuotos kompleksinės pagalbos centro apibrėžtyje siūlytina išbraukti žodį „akredituotas”, o vietoje žodžių „organizuojantis, koordinuojantis ir (ar) teikiantis” įrašyti žodžius „kuriam šio įstatymo 16 straipsnio nustatyta tvarka suteikta teisė teikti”. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pagal nauja redakcija dėstomo įstatymo 16 straipsnį, jame nurodytiems juridiniams asmenims suteikiama teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą, o ne teisė organizuoti, koordinuoti ir (ar) teikti specializuotą kompleksinę pagalbą.
4. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte siūloma nustatyti, jog bendradarbiavimas – tai „svarbus <...> bendradarbiavimas“. Kurio nors dalyko apibrėžimas idem per idem (tas pats per tą patį) yra ydingas. Todėl siūlytina bendradarbiavimo principo paaiškinime išbraukti žodžius „svarbus“ ir „bendradarbiavimas ir“.
5. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte siūloma nustatyti, jog smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys asmenys ar smurtą patyrę asmenys turi „lygias teises dalyvauti smurto artimoje aplinkoje prevencijos veikloje“. Neaišku, kokiu būdu nurodyti asmenys galėtų dalyvauti „prevencijos veikloje“. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal nauja redakcija dėstomo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, „Nevyriausybinės organizacijos skatinamos vykdyti ir dalyvauti vykdant smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo veiklas.“ Taigi prevencijos veiklą vykdo atitinkamos organizacijos, bet ne patiriantys ar patyrę smurtą asmenys. Jeigu turima omenyje, jog taikant prevencijos priemones smurtą patiriantys ar patyrę asmenys negali būti diskriminuojami, tai projekto nuostata atitinkamai taisytina.
6. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 3 straipsnio 7 punkte siūloma nustatyti, kad įgyvendinant smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens geriausių interesų užtikrinimo principą, pilnamečiams smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims užtikrinama galimybė likti jų gyvenamoje vietoje su kartu gyvenančiais nepilnamečiais vaikais ar palaikyti įprastus ryšius su nepilnamečiais vaikais, jeigu tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis projekto nuostatomis, galimybė užtikrinti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens teisę likti gyvenamojo vietoje būtų galima tik apsaugos nuo smurto orderio galiojimo laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nauja redakcija dėstomo įstatymo 3 straipsnio 7 punkte prieš žodžius „pilnamečiams smurto artimoje“ įrašyti žodžius „smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims paskyrus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį (toliau – apsaugos nuo smurto orderis),”. Jeigu šiai pastabai būtų pritarta, tuomet turėtų būti tikslinama ir nauja redakcija dėstomo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis, joje paliekant tik sutrumpintą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio pavadinimą.
7. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų nuostatos dėl specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimo taisytinos. Akreditavimas – tai atitinkamų įgaliojimų suteikimas, todėl akredituojamas galėtų būti asmuo, o ne jo teikiama paslauga, kaip, beje, ir nustatyta nauja redakcija dėstomo įstatymo 16 straipsnyje - juridiniam asmeniui, kuris atitinka 16 straipsnyje nustatytus reikalavimus, išduodamas sprendimas dėl teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, nauja redakcija dėstomo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoje žodžių „specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimo“ siūlytina įrašyti žodžius „sprendimo teikti specializuotą kompleksinę pagalbą išdavimo tvarkos“, o 4 punkte – vietoje žodžių „akredituoti specializuotą kompleksinę pagalbą“ įrašyti žodžius „išduoti sprendimus teikti specializuotą kompleksinę pagalbą“.
8. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte po žodžio „vyrų“ įrašytinas žodis „teisių“.
9. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 3 punkte po žodžių „kaip laikomasi apsaugos nuo smurto orderio“ įrašytinas žodis „įpareigojimų“.
10. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 4 straipsnio 12 dalies 7 punkte neaiški skliaustuose įrašyta formuluotė „veiklos vykdymo teritorijų adresai“. Neaišku, ar turima omenyje juridinio asmens buveinės adresas, ar jo veiklos teritorija (teritorija, kurioje juridinis asmuo vykdo veiklą). Projektas tikslintinas, pašalinant šį neaiškumą.
11. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 15 dienų laikotarpiui nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas:“, o 8 dalyje : „Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 15 dienų nuo jo paskyrimo momento <...>“. Neaišku, kas būtų laikoma apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momentu ir kur šis momentas fiksuojamas. Projektas tikslintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą.
12. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatoma, kad skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 15 dienų laikotarpiui nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas „nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu”. Pastebėtina, kad nauja redakcija dėstomo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžiant apsaugos nuo smurto orderio sąvoką yra nurodyta, kad šiuo orderiu smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo yra įpareigojamas nebendrauti ir neieškoti ryšių ne tik su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, bet ir su kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvenančiais pilnamečiais asmenimis ir (ar) vaikais. Nurodytų projekto nuostatų tarpusavio nesuderinamumas turėtų būti ištaisytas.
13. Kartu teikiamame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-1057(2)) siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų „nesilaikymą”. Atsižvelgiant į tai, nauja redakcija dėstomo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose žodis „nevykdymą” keistinas į „nesilaikymą”. Analogiškai turėtų būti tikslinama ir nauja redakcija dėstomo įstatymo 8 straipsnio 7 dalies formuluotė „pažeidęs jam nustatytus apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimus”, ją išdėstant taip: „nesilaikęs apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų”.
14. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, jog smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo informuojamas apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų taikymo trukmę, atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, nustatytą šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, taip pat apie atsakomybę už piktnaudžiavimą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens teisėmis. Tačiau nėra aišku, kada ir kaip smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo informuojamas apie sprendimą neskirti apsaugos nuo smurto orderio. Projektą reikėtų papildyti nurodyta nuostata.
15. Siekiant teisinio aiškumo, nauja redakcija dėstomo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 4 punkto konstrukcija „specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, kartu perduoti ir vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi atlikto smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo rezultatus” keistina į „specializuotos kompleksinės pagalbos centrą ir jam perduoti smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo, atlikto vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, rezultatus“.
16. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 4 punkte taip pat siūloma nustatyti, kad „Specializuotos kompleksinės pagalbos centras privalo susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti”. Manytina, jog žodžiai „jei jis sutinka ją gauti” yra pertekliniai, nes prieš tai vartojamas žodis „pasiūlyti” akivaizdžiai rodo, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo neturėtų teisinės pareigos sutikti su jam siūloma specializuota kompleksine pagalba.
17. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti: „9. Nustojus galioti apsaugos nuo smurto orderiui, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo gali Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.” Projekto nuostata diskutuotina. Pastebėtina, kad pagal Civilinio proceso kodekso 145 straipsnį, laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su ieškinio reikalavimu, jų paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Siūlytina vertinamos nuostatos atsisakyti arba vietoje jos nustatyti, jog nustojus galioti apsaugos nuo smurto orderiui, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali kreiptis į teismą prašydamas apginti jo teises kitais įstatymų nustatytais teisių gynimo būdais.
18. Iš nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnyje numatomo teisinio reguliavimo nėra visiškai aišku, kokiam laikotarpiui galėtų būti skirtas apsaugos nuo smurto orderis, jeigu, pvz., policijos pareigūno skirtą ir keletą dienų galiojusį orderį apylinkės teismas panaikintų, o apygardos teismas nuspręstų, kad apylinkės teismo sprendimas panaikinti orderį yra nepagrįstas. Galbūt būtų tikslinga projekte aiškiai įtvirtinti, kad bendra apsaugos nuo smurto orderio skyrimo dėl to paties faktinio pagrindo trukmė negali būti ilgesnė nei 15 dienų.
19. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje po žodžių „sprendimo priėmimo“ siūlytina įrašyti žodį „dienos“, o vietoje formuluotės „per policijos įstaigos padalinį, kuriame tarnauja skundžiamą sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį arba jo neskirti priėmęs pareigūnas, gali skųsti apylinkės teismui“ įrašyti formuluotę „gali skųsti apylinkės teismui per policijos įstaigos padalinį, kuriame tarnauja skundžiamą sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį arba jo neskirti priėmęs pareigūnas, pagal šio padalinio buvimo vietą.“
20. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog „Skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje per 48 valandas gali būti priimami šie sprendimai: 1) skundą tenkinti ir panaikinti paskirtą apsaugos nuo smurto orderį; 2) skundą tenkinti ir skirti apsaugos nuo smurto orderį; 3) skundo netenkinti ir palikti galioti sprendimą dėl apsaugos nuo smurto orderio (skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti). Tačiau iš projekto nuostatų neaišku, kokį sprendimą turėtų priimti skundą gavęs policijos padalinys, jeigu skundas būtų paduotas praleidus 9 straipsnio 1 dalyje nustatytą 15 dienų terminą. Neaišku, ar nurodytas terminas yra naikinamasis, ar jis gali būti atnaujintas. Jeigu terminas gali būti atnaujintas - kas ir kokiais atvejais priima dėl to sprendimą. Projektas tobulintinas pašalinant nurodytus neaiškumus.
Be to, manytume, kad įstatyme turėtų būti įvardintas pareigūnas, kuris įgaliotas priimti 9 straipsnio 2 dalyje nurodytus sprendimus, taip pat, kokia tvarka sprendimai priimami.
21. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnio 6 dalis papildytina fraze „ir apie tai informuojamas skundą pateikęs asmuo“.
22. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnio 7 dalis redaguotina, pirmiausia nustatant suinteresuoto asmens teisę skųsti policijos padalinyje priimtą sprendimą, po to – nustatyti skundo pateikimo terminą ir tvarką. Tai nustačius, atskiru sakiniu nustatyti policijos padalinio pareigą ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninėmis ryšio priemonėmis perduoti skundą apylinkės teismui, pateikiant visą turimą informaciją apie įvykį.
23. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnio 9 dalies pirmąjį sakinį siūlytina papildyti, po kablelio, fraze „kiti suinteresuoti asmenys“, o paskutiniame sakinyje vietoje žodžio „subjektai“ įrašyti žodį „asmenys“.
24. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnio 10 dalyje išbrauktini žodžiai „jo advokatas (atstovas)“. Advokatas atstovauja skundą teikiantį asmenį šio asmens prašymu, bet pats neturi savarankiškos teisės pateikti skundą. Be to, vertinamoje dalyje vietoje žodžių „nuo reikiamos medžiagos gavimo” įrašytini žodžiai “nuo bylos gavimo”.
25. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnio 11 dalyje numatoma, kad „Šiame straipsnyje nurodyti skundai, pateikti apylinkės ar apygardos teismui, tiek, kiek nenustatyta šiame įstatyme, nagrinėjami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka”. Pastebėtina, kad skundų nagrinėjimas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas suponuoja, jog skundus apygardos teisme nagrinėtų 3 teisėjų kolegijos (Baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis). Mūsų nuomone, nagrinėjant skundus dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo/neskyrimo bendra taisyklė dėl apeliacinius skundus nagrinėjančių teisėjų skaičiaus šiuo atveju turėtų negalioti, nes orderio skyrimo/neskyrimo pagrįstumo klausimas yra gerokai paprastesnis lyginant su klausimais, kurie sprendžiami apeliacinės instancijos teisme baudžiamosiose bylose (klausimai dėl kaltinimo pagrįstumo, paskirtos bausmės dydžio ir pan.). Dėl to siūlytina projekte nustatyti, kad šiuo atveju skundus apygardos teisme nagrinėja vienas teisėjas.
26. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnio 13 dalyje siūloma nustatyti, kad apylinkės ar apygardos teismui priimant sprendimą dėl paskirto apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo, turi būti išspręstas ir klausimas dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens patirtų išlaidų, susijusių su apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų vykdymu, atlyginimo. Ši nuostata diskutuotina. Pažymėtina, kad įtvirtinus siūlomą normą, gali susidaryti tokia teisinė padėtis, kai sprendimas dėl paskirto apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo negalės būti priimtas ne dėl jo panaikinimą lemiančių priežasčių, o dėl to, kad nebus išspręstas pavojų keliančio asmens patirtų išlaidų, susijusių su apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų vykdymu, atlyginimo klausimas. Pažymėtina ir tai, kad, priimant sprendimą dėl paskirto apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo, asmens patirtos išlaidos dar gali būti nežinomos, jas patyręs asmuo dar gali neturėti visų patirtų išlaidų pagrindžiančių įrodymų, todėl aptariama nuostata galėtų trukdyti tinkamai įgyvendinti apsaugos nuo smurto orderio paskirtį.
27. Išanalizavus nauja redakcija dėstomo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 ir 8 punktuose bei nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnyje numatomą teisinį reguliavimą lieka neaišku, ar smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo turėtų teisę apskųsti sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį. Antai nauja redakcija dėstomo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 ir 8 punktuose kategoriškai formuluojama, kad šie asmenys galėtų skųsti išimtinai tik sprendimus neskirti orderio, o nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog „<…> smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys asmenys policijos pareigūnų sprendimus skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti <…> gali skųsti apylinkės teismui”. Manytina, jog šis tarpusavio prieštaravimas turėtų būti pašalintas.
28. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateiktas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens apibrėžimas leidžia daryti išvadą, kad šio asmens statusas turėtų būti siejamas su atvejais, kai smurtas dar nėra panaudotas, tačiau yra rizika, kad jis gali būti panaudotas ateityje. Dėl to manytina, jog nauja redakcija dėstomo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata, pagal kurią smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys asmenys ar smurtą patyrę asmenys turėtų teisę nesusitikti su smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiu asmeniu įvykį tiriančių teisėsaugos institucijų patalpose, formuluojama per siaurai – t. y. teisė nesusitikti turėtų galioti ir tais atvejais, kai smurtas jau yra galimai panaudotas ir yra atliekamas tyrimas siekiant nustatyti, ar smurtą galimai panaudojęs asmuo yra kaltas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nauja redakcija dėstomo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 punktą dėstyti taip: „nesusitikti su smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiu asmeniu ar asmeniu, kuris yra galimai panaudojęs smurtą artimoje aplinkoje, įvykį tiriančių teisėsaugos institucijų patalpose;”.
29. Pastebėtina, kad nauja redakcija dėstomo įstatymo V skyriaus pavadinime nurodoma, kad projekto nuostatomis siekiama reglamentuoti tiek smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių, tiek smurtą patyrusių asmenų apsaugos nuo smurto organizavimą. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 12 straipsnyje reglamentuojamos teisėsaugos pareigūnų funkcijos organizuojant smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą patyrusių asmenų apsaugą, tačiau nauja redakcija dėstomo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje policijos pareigūnų veiksmai, gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, siejami išimtinai su ikiteisminio tyrimo pradėjimu, esant nusikalstamos veikos požymių. Taigi neaiškus 12 straipsnio ir 8 straipsnio nuostatų tarpusavio santykis. Be to, nauja redakcija dėstomo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė „padarytos nusikalstamos veikos požymių“, siekiant ją suderinti su nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimais, keistina į „galimai padarytos nusikalstamos veikos požymių“.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina tobulinti 12 straipsnio 1 dalį, pradedant ją, pvz., taip: „Gavę skundą, pareiškimą ar pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą arba patys būdami to įvykio liudininkai, Lietuvos policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka užfiksuoja smurto artimoje aplinkoje įvykį ir: 1) nenustatę galimai padarytos nusikalstamos veikos požymių, šio įstatymo 8 straipsnio nustatyta tvarka sprendžia dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo; 2) nustatę galimai padarytos nusikalstamos veikos požymių, pradeda ikiteisminį tyrimą.“ Toliau kaip projekto tekste, atitinkamai suredagavus.
30. Pagal nauja redakcija dėstomo įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, specializuotą kompleksinę pagalbą gali gauti ir dėl smurto artimoje aplinkoje mirusio asmens šeimos nariai. Tuo tarpu vadovaujantis nauja redakcija dėstomo įstatymo 2 straipsnio 9 dalimi, specializuotos kompleksinės pagalbos centras paslaugas teikia tik smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims. Projekto nuostatos nedera tarpusavyje, todėl tobulinant projektą reikėtų jas suderinti.
31. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 15 straipsnis taisytinas, kiek tai susiję su specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimu. Šioje išvadoje jau minėta, kad akreditavimas – tai atitinkamų įgaliojimų suteikimas, todėl akredituojamas galėtų būti asmuo, o ne jo teikiama paslauga. Be to, projekte nėra nuostatų, kokia tvarka specializuota kompleksinė pagalba būtų akredituojama, kuo akredituota specializuota kompleksinė pagalba skiriasi nuo specializuotos kompleksinės pagalbos. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 16 straipsnyje yra nustatoma, kokia tvarka suteikiama teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą, bet ne akredituotą specializuotą kompleksinę pagalbą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimo taisyklės negali būti nustatytos poįstatyminiu teisės aktu, nes pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, su asmenų teisių ir laisvių, jų ūkinės veiklos sąlygų ribojimu susijusios nuostatos turi būti dėstomos įstatyme (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 5 d., 2008 m. kovo 15 d. nutarimai ir kt.). Atsižvelgiant į tai, vertinamo straipsnio pavadinime siūlytume išbraukti žodžius „akreditavimas ir“, o 1 ir 2 dalių atsisakyti. Pastebėtina, kad nauja redakcija dėstomo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostata iš dalies atkartoja nauja redakcija dėstomo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatas, o 2 dalis – nauja redakcija dėstomo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą.
32. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „Šiame įstatyme numatyta specializuota kompleksinė pagalba finansuojama valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.“ Finansavimo iš valstybės biudžeto tvarką, pagal nauja redakcija dėstomo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija priima teisės aktus dėl <...> valstybės lėšų specializuotai kompleksinei pagalbai teikti poreikio nustatymo, šių lėšų planavimo, paskirstymo, pervedimo, naudojimo ir atsiskaitymo už panaudotas lėšas). Tačiau iš projekto nuostatų neaišku, kokia tvarka specializuota kompleksinė pagalba būtų finansuojama savivaldybių biudžetų ir Europos struktūrinių fondų lėšomis. Pastebėtina, kad specializuotos kompleksinės pagalbos centrams finansavimas skiriamas pagal šių centrų sutartis su socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga – pagal nauja redakcija dėstomo įstatymo 15 straipsnio 5 dalį, socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga organizuoja specializuotai kompleksinei pagalbai einamaisiais biudžetiniais metais teikti skiriamų lėšų naudojimo sutarčių sudarymą su specializuotos kompleksinės pagalbos centrais. Atsižvelgdami į nurodytas nauja redakcija dėstomo įstatymo 4 straipsnio nuostatas ir socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos įstaigos teisinį statusą, manytume, kad nurodytose sutartyse galėtų būti aptariama tik finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarka. Todėl projektas pildytinas nuostatomis dėl specializuotos kompleksinės pagalbos finansavimo iš kitų įstatyme nustatytų šaltinių tvarkos.
33. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 16 straipsnio 5-11 dalys tobulintinos atsižvelgiant į tai, kad teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikiama priimant atitinkamą administracinį aktą – sprendimą, todėl nuostatos dėl teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą sustabdymo, atnaujinimo, panaikinimo, keistinos į nuostatas dėl sprendimo dėl teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą galiojimo sustabdymo, atnaujinimo, panaikinimo.
34. Projekto 2 ir 3 straipsnių nuostatos, kiek tai susiję su specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimu, taisytinos, atsižvelgiant į šios išvados pastabas dėl nauja redakcija dėstomo įstatymo 2 straipsnio 9 dalies, 4 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų ir 15 straipsnio. Projekto 2 ir 3 straipsniuose vietoje formuluotės „specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimas“ vartotina formuluotė „teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimas“, vietoje formuluotės „teisė teikti akredituotą specializuotą kompleksinę pagalbą“ - „teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą“.