LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

kaimo reikalų komitetas

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (1)

DĖL Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo projekto nr. XIVP-394(2)

 

2021-06-16 Nr. 110-P-24

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa, komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Gintautas Kindurys, Kęstutis Mažeika, Andrius Vyšniauskas.

 

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-14.

1

1

 

 

1. Siekiant įstatymo nuostatų nuoseklumo, projekto 1 straipsnio 1 dalies formuluotę „priežiūros institucijos funkcijas ir teises“ siūlytina perkelti prieš formuluotę „pažeidimų nagrinėjimo iniciatyvos teisę“.

Pritarti

Pakeisti Projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Šis įstatymas nustato žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjų ir pirkėjų veiklos vykdytojų grupes; draudžiamos nesąžiningos prekybos praktikos, taikomos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje, veiksmų sąrašą ir tokios nesąžiningos prekybos praktikos draudimą; priežiūros institucijos funkcijas ir teises; pažeidimų nagrinėjimo iniciatyvos teisę; priežiūros institucijos funkcijas ir teises; pareiškimo atlikti pažeidimo tyrimą pateikimo ir jo nagrinėjimo, pažeidimų tyrimo, bylų nagrinėjimo ir atsakomybės už šio įstatymo pažeidimus taikymo tvarką.“.

2

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-14.

1

6

 

 

2. Projekto 1 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Jeigu didelę rinkos galią turinti mažmeninės prekybos įmonė tais pačiais ar skirtingais veiksmais pažeidžia ir šio įstatymo, ir Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo nuostatas, ji atsako Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo nustatyta tvarka“. Projekto nuostata toje apimtyje, kiek joje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, jeigu skirtingais veiksmais didelę rinkos galią turinti mažmeninės prekybos įmonė pažeidžia ir šio įstatymo, ir Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo nuostatas, ji atsako tik Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo nustatyta tvarka, kelia abejonių. Atkreipiame dėmesį, kad aukščiau minėtuose įstatymuose nustatyta pažeidimų sudėtis gali būti nevienoda, todėl skirtingais veiksmais pažeidus abiejų įstatymų nuostatas, nuo atsakomybės, nustatytos Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatyme, mažmeninė prekybos įmonė, manytina, neturėtų būti atleidžiama. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar vertinamojoje projekto nuostatoje nereikėtų išbraukti žodžių ,,ar skirtingais“.

Pritarti

Pakeisti Projekto 1 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Jeigu didelę rinkos galią turinti mažmeninės prekybos įmonė tais pačiais ar skirtingais veiksmais pažeidžia ir šio įstatymo, ir Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo nuostatas, ji atsako Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo nustatyta tvarka.“.

3

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-14.

2

7

 

 

3. Projekto 2 straipsnio 7 dalyje siūlomos apibrėžti sąvokos „pareiškėjas“ turinys nėra aiškus:

Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad santrumpa „tiekėjas“ yra pateikta tik projekto 2 straipsnio 15 dalyje. Todėl, siekiant aiškumo, projekto 2 straipsnio 7 dalies nuostatas reikėtų tikslinti, prieš žodį „tiekėjas“ įrašant žodžius „žemės ūkio ir maisto produktų“.

Antra, projekto nuostatas „ar gamintojų grupė arba tokių fizinių ar juridinių asmenų grupė (t. y. gamintojų organizacija, tiekėjų organizacija, kita organizacija, taip pat tokių organizacijų asociacija)“ savo turiniu pagal projekto 2 straipsnio 15 dalį apima sąvoka „žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjas“. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad šios projekto nuostatos yra perteklinės apibrėžimo turinio konstrukcijoje vartojamos sąvokos „tiekėjas“ atžvilgiu. Be to, šiose projekto nuostatose nėra aišku, kokia „gamintojų grupė“ (pavyzdžiui, žemės ūkio ir (ar) maisto produktų gamintojų grupė ar kokia kita) turima omenyje, taip pat nėra aišku, ką reiškia „tokių“ fizinių ar juridinių asmenų grupė.

Trečia, iš projekto nuostatų konstrukcijos nėra pakankamai aišku, ar tiekėjas (pavyzdžiui, žemės ūkio ir (ar) maisto produktų gamintojas), nesantis kokios nors organizacijos ar asociacijos narys, turi teisę reikalauti, kad būtų pradėtas šio įstatymo pažeidimo tyrimas ir pats pateikti Agentūrai pareiškimą dėl pažeidimo tyrimo atlikimo.

Atsižvelgiant į tai, šios ir projekto 11 straipsnio 1 dalies pirmojo sakinio analogiškos nuostatos tikslintinos.

Pritarti

Pakeisti Projekto 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Pareiškėjas – žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjas, kurio interesai yra pažeisti ar gamintojų grupė arba tokių fizinių ar juridinių asmenų grupė (t. y. gamintojų organizacija, tiekėjų organizacija, kita organizacija, taip pat tokių organizacijų asociacija), turintyis teisę pateikti pareiškimą ir reikalauti, kad būtų pradėtas šio įstatymo pažeidimo tyrimas ir pateikti pareiškimą vieno arba kelių savo narių, kurių interesai buvo pažeisti, prašymu.“.

4

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-14.

4

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4

5

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

6

 

 

4. Svarstytina, ar projekto 4 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos ta apimtimi, kurioje nurodyta „šio straipsnio <...> 3 dalyje nurodyti draudimai“ yra teisinga, nes, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4 straipsnio 3 dalyje nėra nurodomi jokie draudimai, o tik reglamentuojamas mokėjimo terminų skaičiavimas.

Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 4 straipsnio 10 dalies nuostatoms dėl nuorodų į projekto 4 straipsnio 3 ir 8 dalis. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 21 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, draudžiami nesąžiningos prekybos praktikos veiksmai, už kuruos taikoma atsakomybė, yra nurodyti projekto 4 straipsnio 1, 2, 4 ir 7 dalyse. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.

Pritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti

1. Pakeisti Projekto 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Šio straipsnio 1, ir 2 ir 3 dalyse nurodyti draudimai nedaro poveikio:

1) pasekmėms, susijusioms su Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme nurodytais pavėluotais mokėjimais už parduotą žemės ūkio produkciją ir žalos atlyginimo priemonėmis;

2) galimybei pirkėjui ir tiekėjui susitarti dėl vertės pasidalijimo sąlygų, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 172a straipsnyje.“.

 

2. Pakeisti Projekto 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Šio straipsnio 1, ir 2 ir 3 dalyse nurodyti draudimai netaikomi mokėjimams:

1) kuriuos pirkėjas atlieka tiekėjui, kai tokie mokėjimai atliekami įgyvendinant Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programą, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 23 straipsnio nuostata;

2) pagal vyno gamybai skirtų vynuogių arba misos tiekėjų ir jų tiesioginių pirkėjų tiekimo sutartis, jeigu:

a) į standartines sutartis, kurias iki 2019 m. sausio 1 d. Europos Sąjungos valstybė narė padarė privalomas pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 164 straipsnį, įtraukiamos konkrečios prekybos sandoriuose nurodytos mokėjimo sąlygos ir kad nuo tos datos Europos Sąjungos valstybės narės atnaujins šį standartinių sutarčių taikymo pratęsimą be esminių mokėjimo sąlygų pakeitimų, kurie būtų nepalankūs vynuogių arba misos tiekėjams, ir

b) vyno gamybai skirtų vynuogių arba misos tiekėjų ir jų tiesioginių pirkėjų tiekimo sutartys bus daugiametės arba taps daugiametės.“.

5

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-14.

4

10

 

 

5. Projekto 4 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad „šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 7 ir 8 dalyse nustatyti draudimai yra laikomi aukštesnės galios privalomomis nuostatomis, kurios taikomos visais į tų draudimų taikymo sritį patenkančiais atvejais, nepriklausomai nuo šalių sudarytai pirkimo - pardavimo sutarčiai taikytinos teisės“. Nuostata diskutuotina, nes vadovaujantis konstituciniu teisinės valstybės principu, suponuojančiu teisės aktų hierarchiją, visos to paties įstatymo nuostatos yra vienodos teisinės galios, o „aukštesnė teisinė galia“ galima tik skirtingų teisės aktų lygmens atveju, pavyzdžiui įstatymo nuostatos visada yra „aukštesnės teisinės galios“ nei poįstatyminio teisės akto nuostatos. Tuo tarpu pačios normos „privalomumas“ priklauso nuo jos formulavimo būdo - imperatyviai formuluojama įstatymo nuostata visuomet yra „privaloma“ ir formuluojanti aiškią elgesio taisyklę, o rekomendacinio pobūdžio formuluotė šalims suteikia galimybę veikti savo nuožiūra, laikantis tam tikrų standartų. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio aiškumo ir siūlomos nuostatos suderinamumo su nacionalinėje teisėje įprastomis teisės aktų formuluotėmis, siūlytina projekto 4 straipsnio 10 dalyje atsisakyti žodžių junginio „aukštesnės galios privalomos nuostatos“, nurodant, kad šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 7 ir 8 dalyse nustatyti draudimai būtų privalomi nepriklausomai nuo šalių sudarytai pirkimo - pardavimo sutarčiai taikytinos teisės.

Pritarti

Pakeisti Projekto 4 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Šio straipsnio 1, 2, 3, 4 , ir 7 ir 8 dalyse nustatyti draudimai yra laikomi aukštesnės galios privalomomis nuostatomis, kurios taikomos visais į tų draudimų taikymo sritį patenkančiais atvejais privalomi, nepriklausomai nuo šalių sudarytai pirkimo–pardavimo sutarčiai taikytinos teisės.“.

6

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-14.

13

4

4

 

6. Projekto 13 straipsnio 4 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad Agentūra motyvuotu sprendimu atsisako pradėti tyrimą, jeigu ,,pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka Agentūros patvirtintų veiklos administracinių prioritetų, kurie nustatyti taip pat vadovaujantis ir ūkio subjektų veiklos priežiūros rizikos vertinimo principu. Šis principas reiškia, kad Agentūros veiksmai nukreipiami didelės rizikos atvejams šalinti, riziką siejant su žalos teisės normų saugomoms vertybėms atsiradimo tikimybe ir šios žalos dydžiu bei mastu“.

Pažymėtina, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 38 straipsnio nuostatas pažeidimai gali būti priskiriami mažareikšmiams pažeidimams. Viešojo administravimo įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie laikomi mažareikšmiais konkrečiose ūkio subjektų veiklos srityse, ar tokių pažeidimų kriterijai nurodomi ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto arba aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimamuose norminiuose administraciniuose aktuose. Taigi pagal Viešojo administravimo įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą mažareikšmių pažeidimų nustatymo kriterijai gali būti įtvirtinti ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių subjektų priimamuose norminiuose administraciniuose aktuose. Ir tyrimo atlikimas (neatlikimas), manytina, turėtų būti siejamas su tokiais pažeidimais, kurie atitiktų mažareikšmio pažeidimo kriterijus, o ne su tuo, ar galimi pažeidimai atitinka Agentūros veiklos administracinius prioritetus. Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, projekto nuostatas reikėtų suderinti su Viešojo administravimo įstatymo 38 straipsnio nuostatomis.

Pritarti

Pakeisti Projekto 13 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės yra priskirtinos prie galimų mažareikšmių pažeidimų ir neatitinka Agentūros patvirtintų veiklos administracinių prioritetų, kurie nustatyti nustatomi taip pat vadovaujantis ir ūkio subjektų veiklos priežiūros rizikos vertinimo principu. Šis principas reiškia, kad Agentūros veiksmai nukreipiami didelės rizikos atvejams šalinti, riziką siejant su žalos teisės normų saugomoms vertybėms atsiradimo tikimybe ir šios žalos dydžiu bei mastu;“.

7

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-14.

13

4

5

 

7. Projekto 13 straipsnio 4 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad Agentūra motyvuotu sprendimu atsisako pradėti tyrimą, jeigu ,,nuo šio įstatymo pažeidimo padarymo dienos iki šio straipsnio 3 dalyje nurodytus reikalavimus atitinkančio pareiškimo gavimo dienos praėjo daugiau kaip vieni metai, o jeigu pažeidimas yra tęstinis ar trunkamasis, – daugiau kaip vieni metai nuo paskutinių veiksmų atlikimo dienos“. Svarstytina, ar siūlomi nustatyti terminai nėra per trumpi. Vertinant projekte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, atkreiptinas dėmesį, kad, pavyzdžiui, Administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į asmenų, kurių atžvilgiu vykdomi neteisėti, šio įstatymo draudžiami veiksmai, interesus bei apsaugoti jų teises, terminus, kuriems suėjus Agentūra atsisakytų pradėti tyrimą, nereikėtų atitinkamai prailginti iki dvejų metų.

Nepritarti

Šiuo metu galiojančio MPĮNVD įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta, jog Konkurencijos taryba motyvuotu nutarimu atsisako pradėti pažeidimo tyrimą, jeigu: „nuo šio įstatymo pažeidimo dienos iki šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus atitinkančio pareiškimo gavimo dienos praėjo daugiau kaip vieni metai, o jeigu pažeidimas yra tęstinis ar trunkamasis, – daugiau kaip vieni metai nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos“. Be to, MPĮNVD įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, jog „šio straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti nutarimai turi būti priimti ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o kai pažeidimas yra tęstinis ar trunkamasis, – nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos“.

Pažymėtina, kad minėtos MPĮNVD įstatymo nuostatos galioja šiuo metu ir yra Konkurencijos tarybos, tiriančios tokios pobūdžio pažeidimus, praktikos rezultatas.

Atkreiptinas dėmesys, jog iš esmės tokio paties pobūdžio pažeidimus tirs ir Agentūra, todėl manytina, kad MPĮNVD įstatyme bei NPPD įstatyme įtvirtinti pažeidimų tyrimo bei senaties terminai turi sutapti.

8

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-14.

15

1

1

 

8. Projekto 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad Agentūros darbuotojai, atlikdami tyrimą dėl šio įstatymo pažeidimo, turi teisę pažeidimo tyrimo metu be išankstinio įspėjimo įeiti į pirkėjui, kuris įtariamas padaręs šio įstatymo pažeidimą, nuosavybės teise priklausančią ar jo valdomą teritoriją ir (ar) jam nuosavybės teise priklausančias ar jo valdomas ir naudojamas patalpas tik tuo atveju, kai yra tenkinamos visos 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos. Atkreiptinas dėmesys, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokių veiksmų turėtų imtis Agentūros darbuotojai, turintys teismo nutartį dėl leidimo įeiti į pirkėjui nuosavybės teise priklausančią ar jo valdomą teritoriją ir (ar) jam nuosavybės teise priklausančias ar jo valdomas ir naudojamas patalpas, jei pirkėjas ir (arba) jo įgaliotas atstovas negalėtų ar nenorėtų dalyvauti atliekant patikras. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.

Pritarti

Pakeisti Projekto 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„15 straipsnis. Agentūros darbuotojų teisės ir pareigos atliekant pažeidimo tyrimą

1. Agentūros darbuotojai, atlikdami tyrimą dėl šio įstatymo pažeidimo, turi šias teises:

1) pažeidimo tyrimo metu be išankstinio įspėjimo įeiti į pirkėjui, kuris įtariamas padaręs šio įstatymo pažeidimą, nuosavybės teise priklausančią ar jo valdomą teritoriją ir (ar) jam nuosavybės teise priklausančias ar jo valdomas ir naudojamas patalpas bei jose atlikti patikras tik jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a) Agentūros darbuotojai yra pateikę darbo pažymėjimą;

b) kartu dalyvauja pirkėjas ir (arba) jo įgaliotas atstovas, jeigu jie išreiškė pageidavimą dalyvauti atliekant patikrą;

c) Agentūros darbuotojai turi teismo nutartį dėl leidimo įeiti į pirkėjui nuosavybės teise priklausančią ar jo valdomą teritoriją ir (ar) jam nuosavybės teise priklausančias ar jo valdomas ir naudojamas patalpas bei jose atlikti patikras, išduotą vadovaujantis šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka;

2) peržiūrėti pažeidimo tyrimui reikalingus dokumentus, neatsižvelgdami į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi, gauti jų kopijas ir išrašus, susipažinti su pirkėjo darbuotojų užrašais, susijusiais su darbo veikla, taip pat juos ir pirkėjui nuosavybės teise priklausančiuose ar jo valdomuose kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose, saugyklose ir duomenų bazėse esančią informaciją kopijuoti. Kai yra tikslinga, Agentūros darbuotojai turi teisę tęsti šiame punkte nurodytų dokumentų, darbuotojų užrašų ir informacijos peržiūrą Agentūros ar kitose patalpose;

3) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, galinčių turėti tyrimui reikšmingos informacijos, įskaitant atsakymus į klausimus dėl faktų ir dokumentų iš asmenų, susijusių su pirkėjo, kuris įtariamas padaręs šio įstatymo pažeidimą, veikla, ir reikalauti, kad jų įgalioti atstovai atvyktų į Agentūrą duoti paaiškinimų;

4) gauti iš pirkėjo, kitų fizinių ir juridinių asmenų bei viešojo administravimo subjektų dokumentus, duomenis ir kitą šiems asmenims prieinamą informaciją, reikalingus pažeidimo tyrimui atlikti. Šią informaciją šie subjektai ir asmenys turi teisę pateikti Agentūros darbuotojams ir savo iniciatyva;

5) paimti dokumentus ir daiktus, kurie tiriant bylą gali turėti įrodomosios reikšmės;

6) pažeidimo tyrimui atlikti pasitelkti specialistus ir (arba) ekspertus (konsultantus). Agentūros pasitelktiems specialistams ir ekspertams (konsultantams) taikomi šio įstatymo 9 straipsnyje ir 10 straipsnio 4 dalyje nustatyti reikalavimai dėl profesinių, komercinių paslapčių ir pareiškėjų tapatybės nustatymo duomenų apsaugos;

7) pažeidimo tyrimo metu informacijos fiksavimo tikslais naudoti technines priemones (dėl garso ir (ar) vaizdo įrašų darymo);

8) užfiksuoti faktines aplinkybes;

9) pažeidimo tyrimui naudoti sukauptą informaciją apie įvairius žemės ūkio ir maisto produktų rodiklius vidaus ir eksporto rinkose, taip pat ir Agentūros turimą informaciją, gautą kitų šio įstatymo pažeidimų tyrimų ar nagrinėjimų metu;

10) perduoti teisėsaugos institucijoms medžiagą apie šio įstatymo pažeidimus, turinčius nusikalstamos veikos požymių.

2. Tam, kad tyrimą atliekantiems Agentūros darbuotojams būtų sudarytos sąlygos tinkamai atlikti patikrą, Agentūros darbuotojai gali pasitelkti policijos pareigūnus. Agentūros darbuotojų pasitelktiems policijos pareigūnams, dalyvaujantiems atliekant patikrą, taikomi šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyti apribojimai.

3. 2. Agentūros darbuotojai, įgyvendindami jiems šio įstatymo suteiktas teises, pažeidimo tyrimo veiksmus įformina raštu – surašo dokumentus: aktus, protokolus, reikalavimus ir kitus dokumentus. Šių dokumentų formą ir pildymo tvarką nustato Agentūra.

4. 3. Agentūros darbuotojų reikalavimai atliekant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus yra privalomi. Už šių reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą taikomos šiame įstatyme nustatytos sankcijos.

5. 4. Pažeidimo tyrimą atliekantys Agentūros darbuotojai raštu įspėja paaiškinimus duodančius asmenis apie atsakomybę už melagingos informacijos suteikimą arba už atsisakymą suteikti informaciją Agentūrai ar jos darbuotojams.“.

9

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-14.

24

1

 

 

9. Projekto 24 straipsnio 1 dalyje po žodžio „išskyrus“ įrašytini žodžiai „šio straipsnio“.

Pritarti

Pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. lapkričio
1 d.“.

 

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

 

4. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                     Viktoras Pranckietis

 

 

 

 

 

 

 

 

Kaimo reikalų komiteto biuro patarėjas Rolandas Juknevičius