LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
AUDITO KOMITETAS
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 9 straipsniO pakeitimo
įstatymo PROJEKTO Nr. XIVP-2339
2023-05-10 Nr. 141-P-11
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis, komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė, komiteto nariai: Asta Kubilienė, Jurgis Razma, Artūras Skardžius.
Komiteto biuras: vedėja Laura Pranaitytė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Aurita Buragienė, Eglė Jonevičienė, Rūta Petrukaitė.
Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos Vidaus audito ir kontrolės metodologijos grupės vadovas Jonas Vaitkevičius, Finansų ministerijos Vidaus audito ir kontrolės metodologijos grupės patarėja Inesa Šumskienė, Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė, Seimo kancleris Modestas Gelbūda, Seimo kontrolierė Erika Leonaitė, Seimo kontrolierių įstaigos Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja Ina Sadaunykienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Kindurytė, Valstybės kontrolės patarėjas Aurimas Miškinis.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-20 |
1 (9) |
(7) |
(2) |
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 9 straipsnio 7 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad vidaus audito paslaugos gali būti įsigyjamos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, jeigu, be kitų sąlygų, tam pritaria Seimo arba Vyriausybės įgaliotas subjektas. Kartu su projektu pateiktame Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 32 straipsnio pakeitimo“ projekte (reg. Nr. XIVP-2340) jau konkrečiai yra nustatyta, kad atitinkami įgaliojimai – priimti sprendimą, kad būtų įsigytos vidaus audito paslaugos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka – suteikiami Seimo valdybai. Atsižvelgus į tai, neaišku, koks Seimo įgaliotas subjektas projekte numanomas. Jeigu, vis dėlto, ir projekte Seimo įgaliotu subjektu implikuojama būtent Seimo valdyba, tai projekte reikėtų aiškiai ir nurodyti. Beje, pažymėtina, kad siūloma projekto formuluotė nedera su Seimo statuto projektu dar ir todėl, kad ji suponuoja, jog Seimo įgaliotas subjektas bus nurodytas ne Seimo statute, o paskirtas būtent konkrečiu Seimo sprendimu. |
Pritarti |
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) viešajame
juridiniame asmenyje, kurio savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas
arba Vyriausybė, vidaus auditui atlikti pagal šio straipsnio 4 dalį yra
paskirta kito viešojo juridinio asmens vidaus audito tarnyba arba
centralizuoto vidaus audito tarnyba Žr. Audito komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIVP-2339(2). |
|
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-20 |
1 (9) |
(7) |
(2) |
2. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 2 punkte ir kartu su projektu pateiktame Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 32 straipsnio pakeitimo“ projekte (reg. Nr. XIVP-2340) vartojamos skirtingo turinio formuluotės: įstatyme siūloma nustatyti, kad vidaus auditui atlikti gali būti įsigyjamos vidaus audito paslaugos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka pritarus Seimo įgaliotam subjektui, o Seimo statute – kad pati Seimo valdyba priima sprendimą dėl vidaus audito paslaugų įsigijimo. Šias nuostatas reikėtų suvienodinti tarpusavyje. |
Pritarti |
Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, Audito komitetas siūlo pagrindiniam komitetui tikslinti Seimo statuto projektą Nr. XIVP-2340, jame nurodant, kad Seimo valdyba pritaria šių institucijų vidaus audito paslaugų įsigijimui Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Žr. Audito komiteto išvadą dėl Seimo statuto projekto Nr. XIVP-2340. |
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-20 |
1 (9) |
(7) |
(2) |
Tačiau pažymėtina, kad Seimo statuto projekte siūloma nuostata prieštarauja keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 punktui, nustatančiam, jog būtent viešojo juridinio asmens vadovo kompetencijai priklauso sprendimų dėl vidaus audito paslaugų įsigijimo, kai jos gali būti įsigyjamos pagal šio įstatymo 9 straipsnio 7 dalį, priėmimas. |
Nepritarti |
Atkreiptinas dėmesys, kad pritarus Seimo statuto pataisoms, viešo juridinio asmens vadovo kompetencijai ir toliau priklausys sprendimų dėl vidaus audito paslaugų įsigijimo, kai jos gali būti įsigyjamos pagal šio įstatymo 9 straipsnio 7 dalį, priėmimas. Tuo tarpu Seimo valdybos pritarimas reikalingas siekiant užtikrinti efektyvų viešųjų finansų panaudojimą, procesų tarp Seimui atskaitingos institucijos ir Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriaus suderinamumą bei nuoseklumą. |
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-20 |
1 (9) |
1N (4) |
|
3. Atsižvelgus į siūlomus pakeitimus, kartu turi būti keičiama ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalis, joje esančią formuluotę „šio straipsnio 7 dalyje numatytą atvejį“ keičiant formuluote „šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus“. |
Pritarti |
Pasiūlymas: 1. Papildyti įstatymo projekto 1 straipsnį nauja 1 dalimi ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 9 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Kitų viešųjų
juridinių asmenų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas arba
Vyriausybė, vidaus auditą atlieka juose įsteigta vidaus audito tarnyba arba
atitinkamai Seimo arba Vyriausybės paskirta kito viešojo juridinio asmens
centralizuoto vidaus audito tarnyba ar vidaus audito tarnyba, išskyrus šio
straipsnio 7 dalyje 2. Atitinkamai suderinti 1 straipsnio dalių numeraciją. Žr. Audito komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIVP-2339(2). |
|
5. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-20 |
* |
|
|
4. Atsižvelgus į tai, kad kartu su projektu teikiamame Seimo nutarimo „Dėl Vidaus audito tarnybos paskyrimo“ projekte (reg. Nr. XIVP-2338) siūloma paskirti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyrių atlikti vidaus auditą Seimui atskaitingose institucijose, kuriose vidaus audito tarnyba nėra įsteigta, atkreiptinas dėmesys, kad iš keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, kaip įgyvendinant aptariamą pavedimą turės būti taikomos tam tikros keičiamo įstatymo nuostatos. Keičiamame įstatyme vartojama formuluotė „viešojo juridinio asmens vadovas“ reglamentuojant tam tikrus vidaus audito veiksmus, tačiau iš keičiamo įstatymo nuostatų ne visais atvejais aišku, ar kalbama apie viešojo juridinio asmens, kurio vidaus audito tarnyba atlieka auditą, vadovą, ar apie audituojamo viešojo juridinio asmens vadovą. Pavyzdžiui: iš keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyta, kad „vidaus auditas viešajame juridiniame asmenyje atliekamas vadovaujantis šiuo įstatymu, viešojo juridinio asmens vadovo patvirtinta vidaus audito metodika ir kitais vidaus audito atlikimą reglamentuojančiais teisės aktais, atsižvelgiant į tarptautinius vidaus audito profesinės praktikos standartus“, nėra aišku, kieno patvirtinta metodika vadovaujantis Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyrius atliktų vidaus auditą kokioje nors kitoje institucijoje; iš keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyta, kad „Vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytas vidaus auditas gali būti atliekamas vidaus audito tarnybos vadovo sprendimu, raštu suderinus su viešojo juridinio asmens vadovu“, yra neaišku, ar Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriaus vadovas veiklos plane nenumatyto vidaus audito atlikimą turėtų derinti su Seimo kancleriu, ar su kitos institucijos vadovu; iš keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punkto, kuriame nustatyta, kad vidaus audito tarnybos vadovas „nedelsdamas praneša viešojo juridinio asmens vadovui, taip pat kolegialiam valdymo organui, jeigu kolegialus valdymo organas nurodytas viešojo juridinio asmens steigimo dokumentuose, apie daromą poveikį, kai yra planuojamas ir (arba) atliekamas vidaus auditas ir (arba) pateikiami vidaus audito rezultatai“, yra neaišku, ar Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriaus vadovas apie poveikį turėtų pranešti Seimo kancleriui, ar įstaigos, kurios vidaus auditas atliekamas, vadovui ir kt. |
Pritarti iš dalies |
Argumentai: Pritarus pateiktam teisės aktų projektų paketui, Seimo valdyba ir Seimo kancleris turės parengti įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus. Juose ir turės būti apspręsti Seimo kanceliarijos Teisės departamento minimi klausimai. Pastebėtina ir tai, kad jau šiuo metu egzistuoja praktika, kai: § atskiros ministerijos Vyriausybės pavedimu atlieka joms nepavaldžių įstaigų vidaus auditus (pvz. Susisiekimo ministerija atlieka vidaus auditus Ryšių reguliavimo tarnyboje) ir vidaus audito atlikimo procesai tarp šių institucijų yra apibrėžti poįstatyminiais teisės aktais; § ministerijos atskirais ministrų įsakymais (pvz. Teisingumo) yra patvirtinusios procesus ir veiksmus, kuriuos atlieka ministerijų vidaus auditoriai, atlikdami ministerijoms atskaitingų institucijų vidaus auditus ir kt. Papildomai pažymėtina, kad Finansų ministerija, kuri formuoja valstybės politiką vidaus kontrolės ir vidaus audito srityse, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, esminių pastabų šiam teisės aktų projektų paketui neturėjo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pritarus šiam teisės aktų projektų paketui, audito mastas ir apimtys Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriuje ženkliai išaugtų, t. y. vidaus auditus jam bus pavesta atlikti 14 Seimui atskaitingų institucijų, Audito komitetas protokoliniu nutarimu paprašė Finansų ministerijos metodiškai padėti Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriui pasirengti šio proceso praktiniam veikimui. |
|
6. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-20 |
* |
|
|
5. Atsižvelgus į keičiamo įstatymo 13 straipsnyje nustatytą kompetenciją, teigtina, jog šiame straipsnyje nustatyta viešojo juridinio asmens, kuriame yra įsteigta vidaus audito tarnyba, vadovo kompetencija. Iš keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, kaip tam tikros keičiamo įstatymo 13 straipsnio nuostatos turėtų būti taikomos Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriui atliekant kitų institucijų vidaus auditus. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad viešojo juridinio asmens vadovas, veikdamas vidaus audito srityje, „įpareigoja audituojamo subjekto vadovą, kad šis per 5 darbo dienas susipažintų su vidaus audito tarnybos pateiktu vidaus audito ataskaitos projektu ir pateiktų dėl jo nuomonę vidaus audito tarnybai“. Svarstytina, kaip ši keičiamo įstatymo nuostata būtų taikoma tais atvejais, kai Seimo kancleris, kaip Seimo kanceliarijos vadovas, veikdamas vidaus audito srityje, įpareigotų su Seimo kanceliarija jokiais pavaldumo ar atskaitingumo ryšiais nesusijusio juridinio asmens (ar juridinio asmens padalinio) vadovą susipažinti su ataskaitos projektu ir pateikti dėl jo nuomonę. Šiame kontekste svarstytina, kokius įgaliojimus Seimo kancleris turėtų audituojamo subjekto vadovo atžvilgiu, jeigu pastarasis nevykdytų minėtų veiksmų. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad viešojo juridinio asmens vadovas, veikdamas vidaus audito srityje, „gavęs vidaus audito ataskaitą, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų priima sprendimą įgyvendinti vidaus audito ataskaitoje pateiktas rekomendacijas arba jų neįgyvendinti, prisiimdamas su tuo susijusią riziką, arba įpareigoja audituojamo subjekto (viešajam juridiniam asmeniui pavaldaus ir (arba) atskaitingo viešojo juridinio asmens) vadovą, gavusį vidaus audito ataskaitą, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų priimti sprendimą dėl vidaus audito rekomendacijų. Jeigu audituojamo subjekto (viešajam juridiniam asmeniui pavaldaus ir (arba) atskaitingo viešojo juridinio asmens) vadovas nesutinka su vidaus audito ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis ir pateikė viešojo juridinio asmens, kuriam audituojamas subjektas yra pavaldus ir (arba) atskaitingas, vadovui ir vidaus audito tarnybos vadovui pagrįstus motyvus dėl nesutikimo su vidaus audito ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis, viešojo juridinio asmens, kuriam audituojamas subjektas yra pavaldus ir (arba) atskaitingas, vadovas priima sprendimą įgyvendinti vidaus audito ataskaitoje pateiktas rekomendacijas arba jų neįgyvendinti, prisiimdamas su tuo susijusią riziką, ir įpareigoja audituojamo subjekto (viešajam juridiniam asmeniui pavaldaus ir (arba) atskaitingo viešojo juridinio asmens) vadovą įgyvendinti šį sprendimą“. Pažymėtina, jog iš teikiamo projekto nuostatų nėra aišku, kaip minėtos nuostatos būtų taikomos Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriui atlikus Seimo kanceliarijai nepavaldaus ir (arba) neatskaitingo viešojo juridinio asmens auditą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog viešieji juridiniai asmenys, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas, nėra nei pavaldūs, nei atskaitingi Seimo kanceliarijai. Projektas tobulintinas šalinant šiuos neaiškumus. |
Nepritarti |
Žr. argumentus prie Teisės departamento 5 pastabos. |
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Finansų ministerija, 2023-04-14 |
1 (9) |
(7) |
(3) |
Argumentai: Lietuvos Respublikos finansų ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto 2023 m. kovo 24 d. raštu Nr. S-2023-1262 „Dėl siūlymų pateikimo“ pateiktą prašymą, išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl vidaus audito tarnybos paskyrimo“ projektą Nr. XIVP-2338, Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2339 (toliau – Įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 32 straipsnio pakeitimo“ projektą Nr. XIVP-2340, kuriais siekiama sistemiškai išspręsti klausimą dėl vidaus audito atlikimo Seimui atskaitingose institucijose, kuriose vidaus audito tarnyba nėra įsteigta, ir pažymi, kad iš esmės pritaria minėtiems projektams, tačiau siūlo patobulinti Įstatymo projekto 9 straipsnio 7 dalies 3 punktą įvertinant šiame rašte pateiktus pastebėjimus. <...> Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Įstatymo projekte formuluojamą 9 straipsnio 7 dalies 3 punkto teisės normą yra nustatomos 2 atskiros sąlygos, kuomet, tenkinant bent vieną iš jų, viešajam juridiniam asmeniui sudaroma galimybė įsigyti vidaus audito paslaugas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Pirmoji sąlyga – jeigu viešojo juridinio asmens savininko teisių ir pareigų neįgyvendina Seimas arba Vyriausybė – leidžia suprasti, kad vidaus audito pirkimo paslauga galės naudotis visi (kiti) viešieji juridiniai asmenys, tenkinantys šią sąlygą (pagal Įstatymo 1 straipsnio 2 dalį Įstatymas taikomas viešiesiems juridiniams asmenims, kurie yra viešojo sektoriaus subjektai). Pavyzdžiui, tai visos savivaldybių įstaigos (mokyklos, vaikų darželiai, socialinių paslaugų įstaigos ir kt.) ir visi kiti viešieji juridiniai asmenys, kuriuose savininko teisių ir pareigų neįgyvendina Seimas arba Vyriausybė. O tai galimai neatitinka Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyto minėtos naujai siūlomos teisės normos reglamentavimo tikslo – „sudaryti galimybę vidaus audito atlikimą organizuoti šias paslaugas įsigyjant Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, kai dėl pavestų atlikti funkcijų, reikalinga užtikrinti atitinkamų institucijų nepriklausomumą. Tokioms institucijoms yra priskirtina viena iš teisminių institucijų – Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, kuris, remiantis Konstitucinio įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, yra savarankiškas ir nepriklausomas teismas.“ Finansų ministerijos nuomone, toks dėstomoje teisės normoje (Įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 3 punkte) siūlomas naujas reglamentavimas galimai neatitinka Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyto tikslo ir tikėtina išbalansuotų visą sukurtą ir šiuo metu funkcionuojančią viešojo sektoriaus vidaus audito sistemą[1], nes galimybę įsigyti vidaus audito paslaugas įgytų labai platus viešųjų juridinių asmenų ratas, nepriklausomai nuo to, ar viešajame juridiniame asmenyje yra įsteigta vidaus audito tarnyba arba centralizuoto vidaus audito tarnyba.
Pasiūlymas: Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina patobulinti Įstatymo projekto 9 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatą taip, kad ji atitiktų aiškinamajame rašte nustatytą tikslą, ir ją išdėstyti taip: „1 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Viešojo juridinio asmens vidaus auditui atlikti gali būti įsigyjamos vidaus audito paslaugos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, jeigu: <...> 3) viešojo juridinio asmens
savininko teisių ir pareigų neįgyvendina Seimas arba Vyriausybė |
Pritarti iš dalies |
Argumentai: Pritariant Finansų ministerijos pasiūlymo esmei, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 3 punktą. Žr. Audito komiteto 1 pasiūlymą. |
|
2. |
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2023-04-20 |
* |
|
|
Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto prašymu Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierė teikia išvadą dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Vidaus audito tarnybos paskyrimo“ projekto Nr. XIVP-2338 (lydintysis projektas), taip pat dėl su minėtu projektu susijusių Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2339 (pagrindinis projektas) ir dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 32 straipsnio pakeitimo“ projekto Nr.XIVP-2340. <...> Vaiko teisių apsaugos kontrolierė pritaria, jog būtina tobulinti teisinį reguliavimą, susijusį su viešojo sektoriaus vidaus kontrolės ir vidaus audito priemonėmis, kurios yra būtinos veiksmingai ir tinkamai valdyti su įstaigos veikla susijusias rizikas bei siekti geriausių veiklos rezultatų. Kartu pažymėtina, kad formuojant ateinančių metų valstybės biudžetą Vyriausybėje ir svarstant Seimo komitetuose valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektus, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė ne kartą prašė skirti lėšų Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 9 straipsnio 7 punkto įgyvendinimui (tik 2022 m. įstaigai skirti tiksliniai valstybės biudžeto asignavimai vidaus audito paslaugoms įsigyti ir buvo atliktas vidaus auditas). Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, remdamasi netoleruotina pastarųjų metų patirtimi dėl įstaigai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, kurie nebuvo pakankami Įstaigos išlaikymui, įstatymuose nustatytų, bet nefinansuojamų prievolių (pavyzdžiui, atlikti vidaus auditą) vykdymui, kurie negalėjo užtikrinti, kad vaiko teisių apsaugos kontrolieriui būtų sudarytos prielaidos savarankiškai pasirinkti veiklos kryptis bei apimtis ir, tokiu būdu, ribojo Įstaigos ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, kaip valstybės pareigūno, nepriklausomumą. Todėl vaiko teisių apsaugos kontrolierė pritaria iniciatyvai sistemiškai spręsti vidaus audito įgyvendinimo Seimui atskaitingose institucijose klausimus (pavyzdžiui, užtikrinant ir garantuojant atskaitingoms nepriklausomoms institucijoms reikalingų valstybės biudžeto asignavimų skyrimą šiam tikslui), tačiau negali pritarti teisės aktų projektuose siūlomiems būdams iš esmės teisingiems tikslams įgyvendinti, nes siūlomos priemonės riboja ombudsmeno teisinį statusą turinčių Seimui atskaitingų institucijų nepriklausomumą. Siekiant sistemiškai spręsti vidaus audito atlikimo Seimui atskaitingose įstaigose problemas negali būti be išlygų remiamasi vykdomosios valdžios įgyvendinimo praktikos analogija, nurodyta teisės aktų projektų aiškinamajame rašte, kadangi kitaip nei Vyriausybės ir jai pavaldžių įstaigų atveju, Seimui atskaitingų institucijų santykiai su Seimu nėra grindžiami pavaldumu. Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančią Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo redakciją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje neturi būti įsteigta vidaus audito tarnyba ir negali būti paskirta kito viešojo juridinio asmens vidaus audito tarnyba arba centralizuoto vidaus audito tarnyba, nes dėl Įstaigos atliekamų funkcijų ir veiklos ypatumų turi būti užtikrintas nepriklausomumas. Įstatyme numatyta galimybė įsigyti vidaus audito paslaugas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Tenka apgailestauti, kad Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte (Nr. XIVP- 2339) ir lydinčiuosiuose teisės aktuose – Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Vidaus audito tarnybos paskyrimo“ projekte (Nr. XIVP-2338), taip pat Lietuvos Respublikos Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 32 straipsnio pakeitimo“ projekte (Nr. XIVP-2340) minėtą galimybę numatančios nuostatos atsisakoma ir tuo sudaromos prielaidos paneigti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus ir kitų ombudsmeno statusą turinčių institucijų nepriklausomumo principą. Ombudsmeno institucijų nepriklausomumo užtikrinimo prasme ypatingas dėmesys skirtinas Lietuvos Respublikos Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 32 straipsnio pakeitimo“ projektui (Nr. XIVP-2340), kuriuo siūloma nustatyti Seimo valdybai naujas funkcijas – pavesti Seimo kanceliarijai atlikti metiniame vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytą vidaus auditą Seimui atskaitingose institucijose, kuriose vidaus audito tarnyba neįsteigta. Kaip nurodyta projekto aiškinamajame rašte, „šiuo pakeitimu siekiama sudaryti galimybę Seimui, kaip steigėjui, kilus poreikiui turėti įrankį vidaus audito atlikimui jam atskaitingoje institucijoje, kurioje vidaus audito tarnyba nėra įsteigta, užtikrinti“, taip pat nurodyta ir tai, kad „tokia praktika grindžiama jau dabar egzistuojančiais pavyzdžiais – Vietos savivaldos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės centralizuotą vidaus audito tarnybą įsteigia savivaldybės taryba, tuo tarpu to paties straipsnio 4 dalis numato, kad savivaldybės administracijos direktorius gali pavesti vidaus audito tarnybai atlikti metiniame vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytą vidaus auditą“. Projektai ir juose pateikti siūlymai keisti teisinį reguliavimą, kuris yra tiesiogiai susijęs su ombudsmeno institucijomis, kelia abejonių keliais aspektais. Pirma. Rengiant Projektus nebuvo atsižvelgta ir įvertinta įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valstybės valdžios institucijų sistema, Seimo ir Vyriausybės įsteigtų viešųjų juridinių asmenų statuso, jų pavaldumo bei atskaitingumo skirtumai, neįvertintos Seimui atskaitingų valstybės institucijų funkcijos, įgaliojimai ir ypatumai, jų santykis ir sąveika su kitomis institucijomis. Vertinant minėtus Projektus nepriklausomų ombudsmenų institucijų teisinio statuso ir jų veiklos reguliavimo kontekste negali būti taikoma analogija su Vyriausybe ir jai pavaldžiomis įstaigomis, taip pat negali būti laikomas pavyzdžiu Vietos savivaldos įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2022-12-20 išvadoje (Nr.XIVP-2339) „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto“ yra nurodytos svarbios pastabos, susijusios su teisės aktų tarpusavio suderinamumo, siūlomo teisinio reguliavimo vidinio prieštaringumo ir tokio reguliavimo veiksmingo įgyvendinimo problemomis. Šioje išvadoje pagrįstai ir motyvuotai teigiama, kad viešieji juridiniai asmenys, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas, nėra nei pavaldūs, nei atskaitingi Seimo kanceliarijai. Antra. Minėtų teisės aktų projektų nuostatos kelia rimtų abejonių dėl siūlomo teisinio reguliavimo atitikties svarbiausiems ombudsmeno veiklos principams – šio pareigūno veiklos nepriklausomumui, objektyvumui, nešališkumui. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga yra įsteigta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 73 straipsnio pagrindu – kaip viena iš trijų (Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga) savarankiškų ir nepriklausomų konstitucinių institucijų, kurioms pavesta žmogaus teisių ir laisvių apsauga bei gynimas mūsų šalyje. Šios institucijos turi vienodai svarbius įgaliojimus savo srityje ir užima vienodą vietą valstybės institucijų sistemoje. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos veikla išsiskiria tuo, kad ji skirta užtikrinti pažeidžiamiausios visuomenės grupės – vaikų teises ir teisėtus interesus. Vaiko teisių apsaugos kontrolierius yra nepriklausomas nuo kitų valstybės institucijų ir atskaitingas tik Seimui, tačiau vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus ir Seimo santykiai nėra grįsti pavaldumo principu. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtinti vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklos laisvės, savarankiškumo ir nepriklausomumo principai. Vaiko teisių apsaugos kontrolierius yra nepriklausomas nuo valstybės ir savivaldybių institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų ir pagal kompetenciją veikia savarankiškai. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriui negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jo sprendimams. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė ne kartą atkreipė dėmesį, kad esamas institucijos finansavimo (valstybės biudžeto asignavimų skyrimo neįvertinant įstaigos realių poreikių) modelis kelia rizikas vaiko teisių apsaugos kontrolierių ir jo vadovaujamą įstaigą padaryti priklausomą ne tik nuo įstatymų leidžiamosios valdžios, priimančios galutinį sprendimą dėl jos finansavimo (priimant atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą), bet ir nuo vykdomosios valdžios institucijų. Tokia Seimui atskaitingų ir kitų viešųjų įstaigų finansavimo praktika, ką pripažįsta ir Projektų rengėjai savo aiškinamajame rašte, paskatino nagrinėjamų Projektų iniciatyvas ir pakeitimus, tačiau šiais Projektais nėra siekiama pašalinti priežastis (nepakankamą įstaigų finansavimą), dėl kurių daugelis įstaigų neišgali įsigyti vidaus audito paslaugų. <...> Pabrėžtina, kad esamas įstaigos (taip pat kitų Seimui atskaitingų nepriklausomų institucijų) finansavimo modelis, taip pat siūlomi pakeitimai apriboti viešojo juridinio asmens vadovo teisę pasirinkti nepriklausomus specialistus vidaus audito atlikimui ir suteikti politikams galutinio sprendimo teisę skirti Seimui nepavaldžioje institucijoje vidaus auditą sudaro tiesiogines prielaidas daryti vaiko teisių apsaugos kontrolieriui tiesioginį ekonominį bei politinį (Seimas savo prigimtimi ir esme yra politinė institucija, kurios sprendimuose atsispindi Seimo narių daugumos politinė valia ir kurios sprendimai grindžiami politiniais susitarimais bei kompromisais[2]) poveikį, taigi prieštarauja Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos patvirtintiems Paryžiaus principams ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatyme nustatytam reguliavimui. <...> Trečia. Seimas, įgyvendindamas savo konstitucinius įgaliojimus ir vadovaudamasis teisinės valstybės bei atsakingo valdymo principais, vykdo įstatymais įsteigtų Seimui atskaitingų institucijų, taip pat ir ombudsmenų institucijų, parlamentinę kontrolę. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 10 straipsnyje nustatyta vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pareiga pateikti Seimui praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą. <...> Taigi ombudsmeno viešo ir reguliaraus atskaitingumo parlamentui principas ir jo įgyvendinimo būdai, taip pat ir Seimo vykdoma šio pareigūno veiklos parlamentinė kontrolė negali būti suprantama kaip ombudsmeno institucijos tiesioginis pavaldumas Seimui ar įstatymo leidžiamosios institucijos politinei vadovybei, tuo labiau – Seimo kanceliarijos struktūriniam padaliniui, tokio padalinio vadovams ir kitiems darbuotojams. Visiškai aišku ir suprantama, kad bet kurių viešųjų asmenų finansai privalo būti naudojami racionaliai, o įstaigų administravimo kaštai gali ir turi būti optimizuojami atsižvelgiat į vidaus audito gerąją praktiką bei stiprinant vidaus kontrolės procesus viešajame sektoriuje, tačiau teisės aktų projektų aiškinamajame rašte pateikti argumentai, ypač tai, kad yra nepakankamas Seimui atskaitingų institucijų finansavimas ir kartu ketinama apriboti ombudsmeno ir kitų viešųjų juridinių asmenų vadovų galimybes savarankiškai įsivertinti, kuris vidaus audito įgyvendinimo modelis geriausiai atitinka įstaigos veiklos specifiką ir (ar) viešojo juridinio asmens struktūros ypatumus ir įsigyti vidaus audito paslaugas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, negali būti pagrindiniai ir lemiami priimant sprendimus, kurie turėtų tiesioginį poveikį ombudsmenų veiklos laisvei, savarankiškumui ir nepriklausomumui, kurie akivaizdžiai galėtų kelti abejones, ar mūsų valstybė yra pajėgi tinkamai įgyvendinti Paryžiaus bei Venecijos principus. |
Atsižvelgti |
|
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nepaskirta.
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: pritarti Seimo Audito komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2339(2) ir Audito komiteto išvadai.
7.2. Pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Seimo Audito komitetas, 2023-05-10 |
1 (9) |
2N (7) |
(3) |
|
Argumentai: Pagal Įstatymo projektu teikiamą 9 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatą sudaromos aplinkybės, esant kurioms vidaus audito paslaugas įsigyti Viešųjų pirkimų įstatyme numatyta tvarka galėtų visi viešieji juridiniai asmenys. Tačiau Finansų ministerijos nuomone, tikėtina, kad tokia galimybė išbalansuotų visą sukurtą ir šiuo metu funkcionuojančią viešojo sektoriaus vidaus audito sistemą[3], nes teisę įsigyti vidaus audito paslaugas įgytų labai platus viešųjų juridinių asmenų ratas, nepriklausomai nuo to, ar viešajame juridiniame asmenyje yra įsteigta vidaus audito tarnyba arba centralizuoto vidaus audito tarnyba. Įvertinus Finansų ministerijos pateiktus argumentus, siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 9 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatą.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) |
Pritarti |
|
8. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 0, susilaikė – 1.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Rasa Budbergytė.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.
PRIDEDAMA:
1. Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2339(2);
2. Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2339(2) lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis
(Komiteto biuro patarėja A. Buragienė)