LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

švietimo ir mokslo komitetas

 

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL VARDŲ IR PAVARDŽIŲ RAŠYMO DOKUMENTUOSE ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-535

 

2021-06-09  Nr. 106-P-22

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininko pavaduotoja Vilija Targamadzė, komiteto nariai: Arvydą Anušauską pavaduojantis Kristijonas Bartoševičius, Dalia Asanavičiūtė, Algimantas Dumbrava, Eugenijus Jovaiša, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Silva Lengvinienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Aušrinė Norkienė, Beata Petkevič, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Artūrą Žukauską pavaduojantis Marius Matijošaitis, Komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, biuro patarėjos Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-04-18

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.    Teikiamu projektu siūloma nustatyti tam tikras naujas asmenų, taip pat ir Lietuvos Respublikos piliečių, vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos valstybės institucijų ir įstaigų išduodamuose oficialiuose dokumentuose, įskaitant asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, taisykles nei nustatytos šiuo metu galiojančiame Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarime „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“. Vertinant teikiamą projektą, kurį, įgyvendindami įstatymų iniciatyvos teisę, teikia Seimo nariai, atkreipiame dėmesį į Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendime formuojamą doktriną dėl konstitucinio valstybinės kalbos statuso ir jos apsaugos principų bei įstatymų leidybos ypatumus Seimui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente „<...> kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką, oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti <...>“. Be to, šiame sprendime taip pat konstatuota, kad „<...> įstatymų, kitų Seimo teisės aktų atitiktį Konstitucijai užtikrina ir Seimo įgyvendinama vidinė prevencinė kontrolė Seimo statute nustatytais būdais užkertant kelią leisti įstatymus, kitus teisės aktus, kurie gali prieštarauti Konstitucijai arba kitiems aukštesnės galios teisės aktams (Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutarimas). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tokiai vidinei prevencinei kontrolei yra svarbu, kad Seimas atsižvelgtų į įstatymų leidybai reikalingą kitų valstybės institucijų pateikiamą informaciją ir ją vertintų. Įstatymu nustatant, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, turėtų būti remiamasi specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija; todėl Seimas, vadovaudamasis konstituciniu atsakingo valdymo principu, turi gautas oficialias išvadas, inter alia VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus), tinkamai įvertinti <...>“.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2014 m. rugsėjo 5 d. raštu yra pateikusi Seimui savo išvadą dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų (Reg. Nr. XIIP-1653 ir Nr. XIIP-1675) bei 2015 m. birželio 18 d. išvadą dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projekto (Reg. Nr. XIIP-1653(2). Šiose išvadose Valstybinė lietuvių kalbos komisija laikosi tos pačios pozicijos, t.y. turi būti nustatyta bendra taisyklė, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, siūlomos tokios išimtys: a) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami) ir b) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško pagrindo rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.

Tuo tarpu projekto 4 straipsnio 1 dalyje siūlomos įtvirtinti nuostatos, kad Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis, jeigu dokumento šaltinis įrodo, kad: 1) „asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę“ arba 2) „su užsieniečiu sudarė santuoką ir jo pavardę paėmė“. Tokios nuostatos neatitinka Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nurodytų oficialių išvadų (į kurias įstatymų leidėjas, anot Konstitucinio Teismo, negali neatsižvelgti), nes:

1)   jose išplečiamas Lietuvos Respublikos piliečių ratas, įgyjančių teisę, kad Lietuvos Respublikos oficialiuose dokumentuose jų vardas ir pavardė būtų rašoma nelietuviškais rašmenimis (lotyniškos abėcėlės rašmenimis). Lietuvos Respublikos piliečiui tereikėtų įrodyti, kad bent vienas iš jo protėvių kažkada turėjo užsienio valstybės pilietybę (nors pats pareiškėjas nuo pat gimimo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę);

2)   jose niekaip nereglamentuojama mišrioje santuokoje (Lietuvos Respublikos piliečio ir užsieniečio) gimusio vaiko (vaikų) pavardės rašymą lotyniško pagrindo rašmenimis, jeigu vaikui tėvų susitarimu suteikiama bendra tėvų pavardė (sutuoktinis yra pasirinkęs kito sutuoktinio – užsieniečio pavardę), suteikiama vieno iš tėvų (užsieniečio) pavardė kai tėvų pavardės skirtingos arba suteikiama dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių (Civilinio kodekso 3.31, 3.167 straipsniai).

Pritarti

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-04-18

 

 

 

2.    Vertinant aukščiau minėtų oficialių Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadų turinį bei šios institucijos siūlomas Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose nelietuviškais rašmenimis išimtis, atkreiptinas dėmesys, kad šiose išvadose:

1)   aptariamos išimtys tik dėl Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, o ne visuose oficialiuosiuose dokumentuose, kaip siūloma projekte;

2)   neaptartas mišrioje santuokoje (Lietuvos Respublikos piliečio ir užsieniečio) gimusio vaiko ir jo tėvų pasirinkto vardo (vardų) rašymas lotyniško pagrindo rašmenimis civilinės būklės įraše apie vaiko gimimą ir Lietuvos Respublikoje vaikui išduodamame dokumente, patvirtinančiame jo asmens tapatybę (pase ar asmens tapatybės kortelėje). Pažymėtina, kad vaikas, kurio abu tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gimdamas įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų (Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1 punktas, 14 straipsnio 1 dalis). Vardo (vardų) vaikui suteikimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Civilinio kodekso 3.166 straipsnis, kuriame nustatyta, kad kiekvienam vaikui vardą suteikia tėvai, vaikui gali būti suteikiami du vardai, vaikui vardas (vardai) suteikiamas tėvų susitarimu, o tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko vardo, vardas vaikui suteikiamas teismo nutartimi. Projektu teikiamame įstatyme nenumačius išimties iš bendros Lietuvos Respublikos piliečio vardo rašymo lietuviškais rašmenimis taisyklės dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje mišrioje santuokoje (Lietuvos Respublikos piliečio ir užsieniečio) gimusio vaiko vardo (vardų) rašymo lotyniško pagrindo rašmenimis, susidarytų paradoksali situacija, kai Lietuvos Respublika jos teritorijoje gimusiam vaikui būtų pirmoji valstybė, registruojanti jo gimimo faktą (darydama atitinkamą civilinės būklės akto įrašą Lietuvos Respublikos gyventojų registre ir šio įrašo pagrindu išduodanti jam asmens dokumentą (pvz., pasą ar asmens tapatybės kortelę), tačiau jame vaiko vardas (vardai) negalėtų būti rašomas lotyniško pagrindo rašmenimis. Jeigu mišrioje santuokoje (Lietuvos Respublikos piliečio ir užsieniečio) gimusio vaiko (Lietuvos Respublikos piliečio) tėvai pateiktų kitoje valstybėje gimusiam jų vaikui išduotą jo asmens dokumentą (pvz., pasą), kuriame jo vardas (vardai) būtų įrašytas lotyniško pagrindo rašmenimis, šio dokumento pagrindu vaiko (Lietuvos Respublikos piliečio) vardas (vardai) lotyniško pagrindo rašmenimis turėtų būti perrašytas ir į Lietuvos Respublikos išduodamą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę). Atsižvelgiant į galimą teisės spragą bei siekiant išvengti „būtino turizmo“ dėl mišrioje santuokoje (Lietuvos Respublikos piliečio ir užsieniečio) gimusio vaiko vardo (vardų) rašymo lotyniško pagrindo rašmenimis Lietuvos Respublikoje išduodamame asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente, siūlytina kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, kad ji pateiktų išvadą dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje mišriose santuokose gimusio vaiko vardo (vardų) ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikoje išduodamuose asmens dokumentuose.

Pritarti

Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2017-05-23 pateikė savo išvadą.

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-04-18

 

 

 

3.    Atkreiptinas dėmesys, kad rengiant teikiamą projektą neatsižvelgta į šiuo metu galiojančio Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 12 straipsnį, kuriame nustatyta, kad gimimo įraše vaiko vardas, pavardė, Lietuvos Respublikos pilietybė, taip pat vaiko tėvų duomenys įrašomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.139, 3.140, 3.166, 3.167 straipsniuose ir Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais. Siekiant teisinio aiškumo bei tinkamo įstatymų taikymo užtikrinimo, minėtąjį įstatymą ir teikiamą projektą reikėtų papildyti, įtvirtinant Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo bei teikiamo Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo tarpusavio santykį bei įstatymų taikymo viršenybę vienas kito atžvilgiu normų konkurencijos atveju.

Pritarti

 

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-04-18

 

 

 

4.    Projekto 1 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas nustato vardų ir pavardžių rašymo oficialiuose dokumentuose pagrindinius reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje pateiktos sąvokos „oficialusis dokumentas“ apibrėžimą, oficialiuoju dokumentu laikomas valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, valstybės įgalioto asmens sudarytas, patvirtintas ar gautas dokumentas, įtrauktas į apskaitą. Taigi, projekto nuostatoje vartojama sąvoka „oficialiuose dokumentuose“ apima iš esmės bet kurį Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamą dokumentą, nepaisant jo teisinės reikšmės, rūšies, paskirties ir pan. Lietuvos Respublikoje be asmens tapatybę ir pilietybę pavirtinančių dokumentų (paso, asmens tapatybės kortelės, tarnybinio paso) yra išduodama ir daugybė kitų įvairių dokumentų, kuriuose įrašomi skirtingi asmens statusą apsprendžiantys duomenys (pvz., nekilnojamojo turto registro pažymėjimai apie savininkui priklausantį nuosavybės objektą, darbdavio išduodamos pažymos teismui ir kt.). Šiuos dokumentus gali gauti visi Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenantys asmenys (Lietuvos Respublikos piliečiai, užsienio valstybių piliečiai, Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai ir kt.), tačiau jų panaudojimo sritis yra specifinė – jie skirti asmens socialiniam ar kitokiam statusui patvirtinti ir su šiuo statusu susijusioms socialinėms ir kitoms teisėms įgyvendinti (pvz. pensininko, tremtinio, studento, pažymėjimas pagal įstatymus ir kitus teisės aktus suteikia teisę naudotis transporto, socialinių, sveikatos priežiūros paslaugų lengvatomis, vairuotojo pažymėjimas – teisę vairuoti tam tikros rūšies (rūšių) transporto priemones). Tačiau pažymėtina, kad jokie aukščiau minėtų dokumentų duomenys ar įrašai negali atstoti Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelėje ar pase, įrašytų asmens vardo ir pavardės autentiškumo, t.y., jokie kiti asmens dokumentai kaip, pvz., vairuotojo pažymėjimas, pensininko pažymėjimas, studento pažymėjimas, nukentėjusiojo asmens (tremtinio) pažymėjimas, neįgaliojo asmens pažymėjimas, pagal teisinę reikšmę negali būti prilyginami ir reglamentuojami taip pat kaip asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantys dokumentai.

Atsižvelgus į tai, taip pat įvertinus Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarime ir 2014 m. vasario 27 d. sprendime išdėstytą jurisprudenciją, akcentuojančią būtent Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymo pase (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo priėmimo metu asmens tapatybės kortelės kaip asmens tapatybę patvirtinančio dokumento statusas įstatyme dar nebuvo įtvirtintas) teisinę reikšmę valstybinės kalbos kaip ypatingos konstitucinės vertybės apsaugos požiūriu, manytume, kad projekte turėtų būti aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuojamas būtent Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymas asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančiuose dokumentuose. Taip pat manytume, kad siekiant teisinio aiškumo bei vieningos ir nuoseklios valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų pozicijos ir vykdomos asmenvardžių rašymo (perrašymo) praktikos, įstatyme turėtų būti nustatyti ir pagrindiniai principai, kuriais remiantis Lietuvos Respublikos piliečių bei užsieniečių asmenvardžiai būtų rašomi (perrašomi) kituose Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose dokumentuose, nepaisant jų teisinės reikšmės, rūšies ir paskirties. Galbūt tikslinga būtų nustatyti, kad Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių asmenvardžiai kituose dokumentuose būtų rašomi pagal asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ar kitų dokumentų šaltinių įrašus, o tais atvejais, kai užsieniečių dokumento šaltinyje įrašai įrašyti ne lietuviškais rašmenimis, būtų taikomos specialiosios asmenvardžių nurašymo ir perrašymo taisyklės, kaip, pvz., nurodytos projekto 4 straipsnio 2 dalyje.

Pritarti

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-04-18

 

 

 

5.    Projekto pavadinime ir 1 straipsnio 1 dalyje (jeigu nebūtų atsižvelgta į šioje išvadoje pateiktą 6 pastabą šią dalį išbraukti) prieš žodį „vardo“, o 2 dalyje prieš žodį „vardų“ reikėtų įrašyti žodį „asmens“.

Pritarti

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-04-18

 

 

 

6.    Projekto 1 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo tikslas – užtikrinti vardo ir pavardės, kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų, teisinę apsaugą. Ši nuostata svarstytina, nes:    1) asmens teisė į vardą yra civilinės teisės saugoma asmeninė neturtinė teisė ir vertybė (Civilinio kodekso 1.114 straipsnis). Kiekvienas fizinis asmuo turi teisę į vardą. Fizinio asmens teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir kt. Vardo vartojimą ir teisės į vardą gynimą nustato Civilinio kodekso 2.20 ir 2.21 straipsniai. Lietuvos Respublikos teisės aktuose asmens vardas ir pavardė nėra išskiriami kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų statusą turintys duomenys. Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 straipsnyje piliečio vardas (vardai) ir pavardė yra apibrėžiami tiesiog kaip vieni iš piliečio duomenų, įrašomų į asmens tapatybės kortelę ir pasą, kuriuo remiantis nustatoma asmens tapatybė. Atsižvelgiant į tai, nuostata dėl vardo ir pavardės kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų arba tikslintina (įvertinus aptartą platesnį teisinį reguliavimą), arba ją, įvertinus jos turinį kaip labiau deklaratyvaus, o ne reguliacinio pobūdžio, siūlytina išbraukti.

2) ginčytinas pats įstatymo tikslo kaip užtikrinti vardo ir pavardės teisinę apsaugą įtvirtinimas. Mūsų nuomone, teisiškai klaidinama ir nepagrįsta yra vienoje įstatymo nuostatoje įtvirtinti vardo ir pavardės kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų apsaugos principą, o kitose – įtvirtinti taisykles, numatančias kaip šie pagrindiniai tapatybės žymenys perrašomi lietuviškais rašmenimis pridedant pavardžių gramatinius požymius. Atsižvelgiant į tai, manytume, kad įstatymas labiau vertintinas kaip užtikrinantis valstybinės lietuvių kalbos kaip konstitucinės vertybės, o ne vardo ir pavardės, teisinę apsaugą.

Pritarti

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-04-18

 

 

 

7.    Projekto 1 straipsnio 2 dalyje vartojamą sąvoką „oficialus dokumentas“, atsižvelgiant į šios išvados 3 pastabą, siūlytume keisti į formuluotę „asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose“. Atitinkamai ir kitose projekto nuostatose sąvoka „oficialus dokumentas“ keistina į aiškesnę formuluotę, atsižvelgiant į įstatyminės nuostatos, kurioje ši sąvoka vartojama, turinį ir jos reguliavimo objektą, t.y., atskiriant Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentus nuo kitų įvairių dokumentų, išduodamų visiems Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims.

Pritarti

 

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-04-18

 

 

 

8.    Siekiant teisės akto glaustumo, projekto 2 straipsnio 1 dalies siūlome atsisakyti kaip perteklinės, nes joje, apibrėžiant „asmens“ sąvoką, nenustatomi jokie specialūs (specifiniai) asmens požymiai, įgalinantys teigti, kad šiame įstatyme pateikta sąvokos „asmuo“ apibrėžtis būtų būdinga tik šio įstatymo reglamentuojamai teisinių santykių sričiai.

Pritarti

 

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-04-18

 

 

 

9.    Projekto 2 straipsnį reikėtų papildyti nuostata, kurioje būtų nustatyta, kaip yra suprantama šio straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „užsienietis“.

Pritarti

 

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-04-18

 

 

 

10.    Projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad dokumento šaltiniu gali būti laikomas Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kompetentingos institucijos sudarytas arba išduotas asmens dokumentas. Pažymėtina, kad projekte reikėtų vengti tokių objektyviais kriterijais neapibrėžtų nuostatų kaip „kompetentinga institucija“ (nes projekte neatskleidžiama institucijų pripažinimo kompetentingomis reglamentuojamų santykių požiūriu tvarka). Taip pat manome, kad šioje dalyje, atsižvelgiant į dokumento šaltinio paskirtį, vietoj žodžių „kuriuo remiantis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas oficialus dokumentas“ reikėtų įrašyti žodžius „kuriuo remiantis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka asmens vardas ir pavardė rašomi Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose“. Pažymime, kad šiuo metu galiojančiuose įstatymuose nėra įtvirtintos unifikuotos „asmens dokumento“ sąvokos. Akivaizdu, kad pagal šiuo metu galiojantį Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 11 ir 13 dalis asmens tapatybės kortelė, pasas, Lietuvos Respublikoje gyvenančiam piliečiui, praradusiam asmens tapatybės kortelę ar pasą, išduotas laikinasis pažymėjimas, Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos išduotas laikinas kelionės dokumentas – laikinas pasas (kuris galioja ne ilgiau kaip vienus metus), taip pat Tarnybinio paso įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas tarnybinis pasas bei Užsieniečių teisinės padėties įstatyme numatytas užsieniečio registracijos pažymėjimas yra laikytini asmens dokumentais, patvirtinančias asmens tapatybę. Pagal Gyventojų registro įstatymą, asmens dokumentu laikomas bet kuris Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatuose nurodytas Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės institucijos asmeniui išduotas dokumentas, kuriame įrašyti duomenys apie šį asmenį. Taigi, reikėtų atskleisti sąvokos „dokumento šaltinis“ apibrėžime vartojamos formuluotės „asmens dokumentas“ turinį, nes atsižvelgiant į dokumento šaltinio teisinę reikšmę projektu reguliuojamiems teisiniams santykiams, abejotina, ar bet koks asmeniui dokumentas gali būti laikomas dokumento šaltiniu.

Apsispręsti pagrindiniam komitetui

 

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-04-18

 

 

 

11.    Vertinant projekto 2 straipsnio 3 dalies sąvokos „dokumento šaltinis“ apibrėžimą, atkreipiame dėmesį, kad iš jo nėra aišku, kas galėtų būti laikomas dokumento šaltiniu tuo atveju, kai, pvz., šešiolikmetis asmuo nori gauti pirmąjį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o tokio asmens dokumento šaltinis yra civilinės būklės akto įrašas apie šio asmens gimimą. Taigi, „dokumento šaltinio“ sąvoka turėtų būti papildyta nuostatomis ir dėl civilinės būklės aktų įrašų, nurodytų Civilinės būklės aktų registravimo įstatyme, pripažinimo galimu asmens dokumento šaltiniu.  

Apsispręsti pagrindiniam komitetui

 

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-04-18

 

 

 

12.    Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsnio 1 dalyje bei kitose projekto nuostatose reikėtų aiškiai atskleisti projekto 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos lietuviškos vardo ir pavardės formos santykį (skirtumus) su vardo ir pavardės rašymu lietuviškais rašmenimis, nes sistemiškai vertinant projekto nuostatas galima daryti išvadą, kad vardo ir pavardės rašymas lietuviškais rašmenimis suponuoja vardo ir pavardės rašymą pagal tarimą (nepridedant lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinių požymių). Jeigu tai ir turima omenyje, siūlome projekto 3 straipsnio 1 dalyje taip ir nurodyti, t.y. kad asmens vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą. Atitinkamai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos, reglamentuojančios vardo ir pavardės rašymą lietuviškais rašmenimis (tačiau ne lietuviška vardo ir pavardės forma).

Apsispręsti pagrindiniam komitetui

 

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-04-18

 

 

 

13.    Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aiškus projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios, kad „pavardė rašoma lietuviškais rašmenimis, atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį“ santykis su 2 straipsnio 2 dalyje pateikta „lietuviškos vardo ir pavardės formos“ apibrėžtimi – vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis ir turintys lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinius požymius.

Apsispręsti pagrindiniam komitetui

 

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-04-18

 

 

 

14.    Siekiant įstatyminio reguliavimo stabilumo bei atsižvelgiant į tai, kad įstatyme turėtų būti tik esminiai vardų ir pavardžių rašymo principai bei į tai, kad konkrečių vardų ir pavardžių taisyklių patvirtinimas yra labiau poįstatyminių, t.y. įstatymą įgyvendinančių teisės aktų reguliavimo dalykas, siūlytume projekto 4 straipsnyje nenurodyti konkrečių Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisyklių (ICAO taisyklių), o tiesiog įtvirtinti bendrą taisyklę, kad šiame straipsnyje nustatytais atvejais vardai ir pavardės nurašomi ar perrašomi be diakritinių ženklų.

Nepritarti

Rašant asmenvardžius pagal ICAO taisykles, diakritiniai ženklai nėra perteikiami. Atsižvelgiant į tai, kad nėra techninių kliūčių naudoti lietuviškos abėcėlės raides su diakritiniais ženklais, siūlytina tobulinti Įstatymo projekto nuostatas dėl vardų ir pavardžių rašymo pagal minėtas taisykles, papildant, kad rašant asmenvardžius gali būti naudojami visi lietuviškos abėcėlės rašmenys

15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-04-18

 

 

 

15.    Projekto 4 straipsnio nuostatos neapima pabėgėlio vardo (vardų) ir pavardės rašymo jiems Lietuvos Respublikoje išduodamuose asmens dokumentuose, nes pastarieji asmenys, dažnai neturi jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (dokumento šaltinio), kuriuo remiantis pabėgėlio vardas (vardai) ir pavardė būtų įrašyti užsieniečio registracijos pažymėjime.

Nepritarti

Tai ne šio įstatymo projekto reglamentavimo objektas.

16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-04-18

 

 

 

16.    Siekiant teisinio aiškumo, projekto 4 straipsnyje reikėtų atskleisti jame vartojamų formuluočių „lotyniškos abėcėlės rašmenimis“ bei „lotyniško pagrindo rašmenimis“ turinio skirtumus, t.y. nurodyti, kad vienu atveju asmenvardžiai rašomi be diakritinių ženklų, o kitu – su jais.

Pritarti

 

17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-04-18

 

 

 

17.    Projekto 4 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė „asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Civilinį kodeksą, visi asmenys pagal aukštutinę tiesiąją giminystės liniją nelaikomi protėviais. Pagal Civilinį kodeksą, tiesioji giminystės linija yra tarp bendro protėvio ir palikuonių. Atsižvelgiant į tai, projekte arba reikėtų tiesiogiai nurodyti giminystės ryšį tarp asmenų (tėvas, senelis, prosenelis), arba vartoti tokias civilinėje teisėje vartojamas kategorijas, kaip „tiesiosios aukštutinės linijos pirmojo, antrojo, trečiojo laipsnio giminaičiai“.

Pritarti

 

18.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-04-18

 

 

 

18.    Projekto 4 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „dokumento šaltinis įrodo“ siūlome įrašyti žodį „įrodoma“, nes faktinės ir teisinės aplinkybės dėl piliečio giminaičio turėtos užsienio valstybės pilietybės ir giminystės ryšio tarp jų, o taip pat santuokos sudarymo faktas įrodomos remiantis ne asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu (dokumento šaltiniu), o kitais dokumentais.

Pritarti

 

19.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-04-18

 

 

 

19.    Svarstytina, ar projekto 4 straipsnio 1 dalyje formuluotėje „turėjo kitos užsienio šalies pilietybę“ po žodžio „turėjo“ neturėtų būti įrašyti žodžiai „ar turi“, nes galimi atvejai, kai Lietuvos Respublikos pilietis turi ne tik Lietuvos Respublikos pilietybę.

Pritarti

 

20.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-04-18

 

 

 

20.    Nėra suprantama, kodėl esant toms pačioms projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytoms sąlygoms, t.y., jei vardas ir pavardė dokumento šaltinyje įrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis (lotyniškais rašmenimis su diakritiniais ženklais), vienu atveju nustatoma taisyklė į dokumentus asmenvardžius perrašyti lietuvių kalbos rašmenimis, o kitu – nurašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų). Be to, derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte vietoj žodžių „lietuvių kalbos rašmenimis“ įrašytini žodžiai „lietuviškais rašmenimis“.

Pritarti

 

21.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-04-18

 

 

 

21.    Projekto 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse po žodžių „jo prašymu“ įrašytini žodžiai „gali būti“.

Pritarti

 

22.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-04-18

 

 

 

22.    Siekiant teisinio aiškumo, projekto 4 straipsnio 5 dalyje reikėtų patikslinti Vardų ir pavardžių rašymo taisyklų, tvirtinamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės, reguliavimo dalyką, t.y. nurodyti, kad šios taisyklės reglamentuos Asmens vardo ir pavardės rašymą asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose.

Pritarti

 

23.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-04-18

 

 

 

23.    Pažymėtina, kad turi būti tikslinama arba įstatymo įsigaliojimo data, nurodyta projekto 5 straipsnio 1 dalyje, arba data, nurodyta projekto 5 straipsnio 2 dalyje, iki kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi patvirtinti įstatymo įgyvendinamuosius aktus. Pagal projekto nuostatas siūloma įtvirtinti teisiškai ydingą ir teisėkūros principams prieštaraujantį reguliavimą, pagal kurį įsigaliojus įstatymui jis pusę metų negalėtų būti tinkamai taikomas dėl būtinų poįstatyminių teisės aktų nebuvimo.

Pritarti

 

24.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-04-18

 

 

 

24.    Nėra aišku, kokios Vyriausybės įgaliotos institucijos, nurodytos projekto 5 straipsnio 2 dalyje, iki 2018 m. liepos 1 d. turėtų priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, nes vienintelis šio įstatymo įgyvendinamasis aktas, nurodytas projekto nuostatose yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamos Vardų ir pavardžių rašymo taisyklės (projekto 4 straipsnio 5 dalis ir 5 straipsnio 3 dalis).

Pritarti

 

25.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-04-18

 

 

 

25.    Siekiant teisinio aiškumo, projekto 5 straipsnio 3 dalį siūlome dėstyti taip: „3. Asmens vardas ir pavardė, įrašyti iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotuose Lietuvos Respublikos asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose, šio asmens prašymu perrašomi šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių nustatyta tvarka“.

Pritarti

 

26.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-04-18

 

 

 

26.    Atsižvelgus į tai, kad projektu siūloma reglamentuoti ir piliečio vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybės kortelėje ir pase tvarką, atitinkamai turi būti keičiama ir Lietuvos Respublikos asmens tapatybės ir paso įstatymo 5 straipsnio 5 dalies nuostata, kad asmens tapatybės kortelėje ir pase piliečio vardas (vardai) ir pavardė įrašomi „Lietuvos Respublikos įstatymų“ ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose, nustatyta tvarka. Šioje nuostatoje turi būti įrašyta nuoroda į projektu teikiamo įstatymo pavadinimą „Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir <...> nustatyta tvarka“ (Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 15.1 ir 46 punktai).

Pritarti

 

27.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos,

2017-04-20

 

 

 

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIIP-535 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus.

1.    Projekto 1 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad šis įstatymas nustato vardų ir pavardžių rašymo oficialiuose dokumentuose pagrindinius reikalavimus. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 27 d. nutarime nagrinėjo asmenvardžių rašymo ne lietuviškais rašmenimis galimybes asmens tapatybės dokumentuose ir pripažino, kad gali būti nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo ,,Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punkte, kai jas keisti siūlo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų sudaryta valstybės institucija. Kitaip tariant, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad esant kompetentingos institucijos pasiūlymui asmens tapatybės dokumentuose asmenvardžiai gali būti rašomi ne lietuviškais rašmenimis.

Todėl, jeigu Projektu siekiama sureglamentuoti ne tik asmenvardžių rašymą asmens tapatybės dokumentuose, tačiau ir bet kokiuose kituose oficialiuose dokumentuose, manome, kad Projekte turi būti įtvirtintos papildomos taisyklės, kaip asmenvardžių rašymas bus atliekamas tokiais atvejais. Pavyzdžiui, svarstytina, ar nebūtų tikslinga kaip pagrindinę taisyklę įtvirtinti reikalavimą, kad asmenvardžiai kituose oficialiuose dokumentuose būtų rašomi vadovaujantis asmens tapatybės dokumentuose esančiais įrašais.

Pritarti

 

28.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos,

2017-04-20

 

 

 

2.    Nors Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projektu siekiama atsižvelgti į Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. nutarimą ir į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK) Lietuvos Respublikos Seimui teiktas išvadas, manome, kad Projekto nuostatomis suformuluotos išimtys, kai asmenvardžius būtų galima rašyti lotyniškais rašmenimis, ne visiškai tiksliai atitinka išimtis, kurias buvo pasiūliusi VLKK.

Primename, kad VLKK Seimui teiktose išvadose yra nurodžiusi, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau galimos tam tikros išimtys, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius. VLKK pateikė dvi siūlomas išimtis, kai asmenvardžiai galėtų būti rašomi lotyniškais rašmenimis:

a) užsieniečiams, įgijusiems Lietuvos Respublikos pilietybę, – jų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniškais rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami);

b) su užsieniečiais santuoką sudarantiems ir jų pavardes paimantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat tokių sutuoktinių vaikams – jų pavardės gali būti rašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.

Kita vertus, Projekto 4 straipsnio 1 dalyje numatomos bendrosios taisyklės (įtvirtinančios, kad asmens vardas ir pavardė bei sutuoktinio kitam sutuoktiniui ir vaikui suteikta pavardė rašoma lietuviškais rašmenimis) išimtys, kad Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis, jeigu vardas ir pavardė 1) šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje ir dokumento šaltinis įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę arba 2) su užsieniečiu sudarė santuoką ir jo pavardę paėmė.

Projekto 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos išimtys neatitinka VLKK siūlymų, nes, visų pirma, pagal Projektu siūlomą reglamentavimą galėtų susidaryti situacija, kai Lietuvos Respublikos piliečiams, net neturėjusiems kitos valstybės pilietybės, būtų leista asmenvardžius rašyti lotyniškais rašmenimis. Kitaip tariant, Lietuvos Respublikos piliečiui, pagal pateiktą dokumento šaltinį įrodžiusiam, kad jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos šalies pilietybę, ir turinčiam dokumento šaltinyje lotyniškais rašmenimis įrašytą asmenvardį, būtų suteikta teisė asmenvardį rašyti lotyniškais rašmenimis. Mūsų nuomone, toks reglamentavimas nepagrįstai išplėstų VLKK siūlomą pirmą išimtį.

Be to, nėra aišku, iki kurio tiesiosios aukštutinės giminystės laipsnio būtų galima įrodinėti, kad protėviai turėjo užsienio šalies pilietybę (pavyzdžiui, svarstytina, ar proprosenelio kitos šalies pilietybės turėjimas būtų tinkamas įrodymas).

Antra, kitaip nei VLKK teiktoje išvadoje, Projekto 4 straipsnio 1 dalyje nereglamentuoti atvejai, kaip turėtų būti rašomos Lietuvos Respublikos piliečio ir užsieniečio santuokoje gimusių vaikų pavardės.

Atsižvelgdami į tai manome, kad Projektas turi būti tikslinamas pagal VLKK pateiktas išvadas arba dėl siūlomo įtvirtinti reglamentavimo turi būti gauta nauja VLKK išvada.

Pritarti

Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2017-05-23 pateikė savo išvadą

29.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos,

2017-04-20

 

 

 

3.    Projekto 4 straipsnio 2 dalyje siekiama nustatyti užsieniečio asmenvardžių rašymo principus. Pirma, nėra aišku, kuom „lotyniškos abėcėlės rašmenys“ (Projekto 4 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 1 ir 3 punktai) skiriasi nuo „lotyniško pagrindo rašmenų“ (Projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai).

Antra, nesuprantama, kodėl tais atvejais, kai vardas ir pavardė dokumento šaltinyje būtų įrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis (Projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 punktas), vardas ir pavardė negalėtų būti perrašomi lotyniškais rašmenimis (Projekte siūloma tokiais atvejais perrašyti lietuviškais rašmenimis).

Pritarti

 

30.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos,

2017-04-20

 

 

 

4. Manytume, jog atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje įtvirtintus principus[1], Projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte turėtų būti numatyta, kad vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis, į dokumentus perrašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal jų gimtosios kalbos skambesį.

Pritarti

 

31.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos,

2017-04-20

 

 

 

5.    Manome, kad Projekto 2 straipsnio 3 dalyje pateikiama „dokumento šaltinio“ apibrėžtis yra pernelyg nekonkreti ir neaiški, todėl praktikoje galėtų kilti daug klausimų, ar konkretūs dokumentai laikytini pagrindu išduoti asmens tapatybės dokumentus.

Pritarti

 

32.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos,

2017-04-20

 

 

 

6.    Projektu nėra reglamentuoti atvejai dėl asmenų be pilietybės, kurie įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, asmenvardžių rašymo. Todėl atitinkamai Projekto 2 straipsnio 1 dalis (kurioje nustatoma, kad asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas oficialus dokumentas) ir Projekto 4 straipsnis tikslintini nustatant pagrindinius asmenų be pilietybės, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, asmenvardžių rašymo reikalavimus. Pažymime, kad šie reikalavimai negali būti diskriminaciniai ir iš esmės turėtų būti tokie patys, kaip ir taisyklės dėl užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, asmenvardžių rašymo.

Pritarti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyrius, 2017-04-06

 

 

 

Vilniaus Sąjūdžio taryba NEPALAIKO LR Seime įregistruoto Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr.XIIIP-535, kuriame leidžiama Lietuvos Respublikos piliečio vardus ir pavardes pirmajame puslapyje rašyti nelietuviškomis raidėmis. Tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Valstybinės kalbos įstatymui bei Vyriausiojo administracinio teismo nutarimui. Jokie tarptautiniai teisės aktai nereikalauja pažeisti valstybės Konstitucijos ir kitų galiojančių teisės aktų.

Vilniaus sąjūdininkai su daugeliu visuomeninių organizacijų atstovais, surinkę per 70 tūkstančių parašų, pritaria TALKOS įstatymo projektui, kuris leidžia rašyti nelietuviškais rašmenimis tik asmenų dokumentų kitų įrašų skyriuje.

Mes, Jūsų rinkėjai, viešinsime TS-LKD partijos iniciatyva pateikto projekto pasirašiusių pavardes, nebalsuosime patys už Jus ir raginsime Lietuvos piliečius už Jus nebalsuoti Seimo ir savivaldos rinkimuose, taip pat organizuosime viešas lietuvių kalbos gynimo akcijas.

REIKALAUJAME atsiimti savo parašus ir balsuojant palaikyti TALKOS Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose projektą, kuris palaiko Latvijos vardų ir pavardžių rašymą. Palaikykime brolišką latvių tautą, kurie turi panašių problemų su rusakalbiais piliečiais.

`Nepritarti

Pagal LR Konstitucinio Teismo jurisprudenciją asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba (Konstitucinio Teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“), taigi toks įrašas neturėtų teisinės galios ir negalėtų būti oficialiai naudojamas viešajame valstybės gyvenime.

2.

Lietuvos kompiuterininkų sąjunga, 2017-04-13

 

 

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ ASMENVARDŽIŲ RAŠYBOS ASMENS DOKUMENTUOSE

Tiksliųjų mokslų terminais kalbant, tekstu užrašytas žodis yra garsu ištarto žodžio kodas.

Skirtingų kalbų kodai skiriasi; norint teisingai ištarti žodį, reikia žinoti kodą. Asmens dokumentuose asmenvardžius rašant jau ne valstybine kalba būtu neaišku, kokia kalba užrašyti asmenvardžiai. Taigi, būtų neaiškūs ir jų kodai, kaip asmenvardžius perskaityti; nepadėtų nei užsienio kalbų mokėjimas, nei informacinės technologijos.

Be to, dažniausiai kalbama tik apie tris raides ir teigiama, kad užsienietiškuose asmenvardžiuose galima nevartoti raidžių su diakritiniais ženklais. Tai reiškia, kad siūlomas tik dalinis problemos sprendimas. Dar daugiau,  nieko nesakoma, ką daryti su lotyniškomis raidėmis, kurios diakritinių ženklų neturi, pavyzdžiui ð ir ƥ. Asmenvardžių su šiomis raidėmis gausu, pvz., islandų kalboje. Turkų kalboje yra didžioji raidė „I“ su tašku „İ“ ir mažoji raidė „i“ be taško „ı“ . Turkai jau yra pareiškę protestų dėl šių raidžių ignoravimo jų asmenvardžiuose.

Iš viso to seka, kad siūlymas asmens paso pagrindiniame lape rašyti asmenvardžius su raidėmis Q, W ir X laikytinas tik daliniu kai kurių problemų sprendimu, kuris kaip precedentas sukeltų naujas (diskriminavimo pagal kalbą, papildomų reikalavimų) problemas. Priimti įstatymą su spragomis, kurias tuojau reikės taisyti, nėra tikslinga.

Siūlymai rašyti asmenvardžius originalo kalba kitu įrašų lape yra dalykiškesni ir nekelia didesnių problemų, nes jų paskirtis kitokia, negu asmenvardžių, esančių pagrindiniame lape. Čia įrašytas asmenvardis nėra visuotinai naudojamas, neprivalomas; tai tik istorinis įrašas, išsaugantis Lietuvos Respublikos piliečio asmenvardžio šaknis. Todėl nėra poreikio konvertuoti garsą į tekstą, ir atvirkščiai.

Nekiltų panašių problemų ir išplėtus raidžių aibe iki visų lotyniškų raidžių, dar geriau - iki visų  į U n ik o d o standartą įtrauktų raidžių. Taip būtų galima pasiekti, kad Lietuvos Respublikos įstatymai apie asmenvardžių rašybą ne diskriminuotų jo s piliečių pagal kalbą. Tai būtų universalus ir ilgalaikis sprendimas bet kurių tautų Lietuvos piliečiams, pavyzdys ir kitoms valstybėms.

Tad siūlome:

1. Nekeisti dabar galiojančių įstatymų, atitinkančių Lietuvos Respublikos Konstituciją, dėl Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymo lietuviškais rašmenimis pagrindiniame asmens paso puslapyje;

2. Įteisinti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymą originaliais rašmenimis paso kitų įrašų lape ir asmens tapatybės kortelės papildomame įraše, kuriuose galės būti ir ne valstybinės kalbos rašmenys.

Nepastebėjome esminių problemų, kokios gali kilti patvirtinus tokią tvarką. Tuo būtų padėtas tvirtas daugiakalbiškumo pagrindas Lietuvos asmens dokumentuose.

Nepritarti

Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus.

3.

Lietuvos kultūros kongresas,

2017-04-13

 

 

 

Susipažinę su Seime 2017 m. balandžio 4 d. įregistruotu nauju Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektu Nr. XIIIP-535 (pateikė 70 Seimo narių), atkreipiame Jūsų dėmesį, kad jame numatomomis įvairiomis išimtimis būtų įteisintas vardų ir pavardžių įrašų valstybine lietuvių kalba ribojimas Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose. Taigi būtų šiurkščiai pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnis, be jokių išlygų skelbiantis, kad Lietuvos Respublikos „Valstybinė kalba - lietuvių kalba“.

Nemaloniai stebina, kad kiekvienos kadencijos Seime atsiranda Seimo narių, kurie, balansuodami ant priesaikos sulaužymo ribos, nesiliauja ieškoję būdų, kaip atskirais atvejais būtų galima išvengti asmenvardžių įrašų dokumentuose valstybine lietuvių kalba. Protingą, visiems geros valios Lietuvos piliečiams priimtiną, Lietuvos Respublikos Konstitucijos raidę ir logiką atitinkantį šios problemos sprendimą, kaip žinote, yra pasiūliusi TALKA už valstybinę lietuvių kalbą. Jos parengtam įstatymo projektui pritarė beveik 70 tūkstančių Lietuvos piliečių. Taigi Seimas, jeigu jis gerbia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Tautos valią, TALKOS siūlomą įstatymą turėtų kuo greičiau priimti. Pasekime Latvijos pavyzdžiu.

Primename, kad praėjusios kadencijos Seimas nesiteikė atsakyti į jam 2016 m. balandžio 18 d. įteiktą Visuomeninių organizacijų atstovų Viešą kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimą, Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, spaudos ir knygų leidėjus nelietuviškų tikrinių vardų viešosios vartosenos klausimu. Tikimės atsakymą sulaukti iš Jūsų.

 Neprarandame vilties, kad dabartinis Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė, spręsdami nelietuviškų tikrinių vardų viešosios vartosenos klausimą, nuosekliai vadovausis Lietuvos Respublikos Konstitucija, turės prieš akis ne vien „elito“, bet visų piliečių, visų valstybinės lietuvių kalbos vartotojų interesus.

Nepritarti

Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus.

4.

Pilietis Pranas,

2017-04-19

 

 

 

 Labai prašau galutinai ir neatšaukiamai nutraukti bet kokias diskusijas dėl ,,dvigubos" pilietybės ir ,,trijų raidelių“ vartojimo. Esamų pilietybės ir kalbos įstatymų visiškai pakanka normaliai Valstybės institucijų veiklai ir LR piliečių poreikių tenkinimui.

Nepritarti

Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus.

5.

„Vilnijos“ draugijos konferencijos vardu hab. dr. Kazimieras Garšva,

2017-04-27

 

 

 

 

1. Įstatymo projektas netiesiogiai siūlo keisti valstybinės lietuvių kalbos abėcėlę, kalbos sistemą, rašybos ir tarties principus: a) prie 32 lietuvių kalbos raidžių pridėti dar apie 150 lotyniško pagrindo rašmenų (su diakritikais), kurie per užsienio valstybių okupacijas buvo pridėti lietuvių protėviams ir kuriuos turi užsieniečiai bei asmenys be pilietybės, b) asmenvardžius kraipyti pagal Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles, juos perkeliant iš dabar esančio nepagrindinio dokumentų įrašo į pagrindinį įrašą.

2. Įstatymo projektas siūlo siaurinti valstybinės kalbos funkcijas (įvedant daugiakalbystę), pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3, 10, 14 straipsnius, Vyriausiojo Lietuvos administracinio teismo sprendimus asmenvardžius užsienio kalba rašyti tik papildomuose piliečių dokumentų įrašuose: a) užsienietiškai rašyti ne tik asmens dokumentuose, bet ir visuose kituose dokumentuose, b) pagal dokumento Šaltinį asmenvardžius paraidžiui nurašius nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis Vyriausybei parengti ir įgyvendinti registrų bei valstybės informacinių sistemų pertvarkos veiksmų planą (projekto 2 str. 3 d., 4 str. 1, 2 d., aiškinamojo rašto 2, 4, 11 punktai), c) toliau tas formas  privaloma būtų vartoti rašomojoje ir šnekamojoje valstybinėje kalboje.

3. Projektas pažeidžia LR Konstitucinio Teismo, VLKK išaiškinimus, Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 11, 20, 21 str., Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 14 str., Lietuvos ir Latvijos vyriausybių suderintas bendradarbiavimo perspektyvas: „Lietuva ir Latvija, per amžius būdamos šalia, buvo ir yra susijusios daugeliu saitų [...] Mes, būdami Baltijos šalių ir vieninteliai baltų tautų atstovai, turime bendradarbiauti ne tik dėl istorinių ir geografinių priežasčių. Svarbu suvienyti pastangas ir sutelkti išteklius siekiant tinkamai atsakyti į šiuolaikinius iššūkius“ (Ministrai Pirmininkai A. Kubilius, V. Dombrovskis).

4. Aiškinamojo rašto 5, 13 ir kituose punktuose dezinformuojama, jog sudarius teisines prielaidas dokumentuose „nelietuviškus“ vardus ir pavardes rašant nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis jokių neigiamų pasekmių (t. y. padarinių) nenumatoma, tai neatsilieps kriminogeninei padėčiai ir dėl to nėra gauta specialistų vertinimų. Nutylimos 2014-04-25 d. profesionalių kalbininkų diskusijos išvados, 2015 m. Lietuvių kalbos instituto Mokslo tarybos sprendimas, profesorių Z. Zinkevičiaus, A. Butkaus, V. Labučio, A. Paulauskienės, A. Piročkino, P. Kniūkštos ir kitų tyrinėjimai, straipsniai, panašių įstatymų projektų recenzijos. Su šiais duomenimis nesusipažinę Seimo nariai buvo apgauti, esą tokia asmenvardžių rašyba yra tik Lietuvoje ir Latvijoje, nutylint tikrąją padėtį Lenkijoje, Danijoje, Anglijoje, Italijoje, Prancūzijoje, JAV ir visur kitur.

Jokia profesionalių kalbininkų (lituanistų) institucija nesiūlė keisti lietuvių kalbos abėcėlės, Lietuvos asmenvardžių rašybos taisyklių ir neskelbė, kad užsienietiški intarpai nepažeistų lietuvių kalbos sistemos, jos savitumo ir tradicijos, rašybos, tarties, morfologijos, sintaksės taisyklių, nesiaurintų valstybinės kalbos funkcijų. Joks kalbotyros žinovas nesiūlė nulietuvinti pavardžių, kurios dabar kaip tik dažnai yra autentiškesnės (originalesnės) negu svetimkalbių rašytuose teksuose. Vardinio sutuoktinė reikalauja ją rašyti Wardyn ir jai nepataria Lietuvoje lietuviškų (baltiškų) asmenvardžių nekraipyti (plg. Vardys, Vardin-avicius ir t. t.) Asmenvardžių rašyba Lietuvos Respublikoje atitinka ES ir tarptautinius standartus. Jokie įstatymai ir sutartys nereikalauja keisti valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės, rašybos ir tarties principų.

Lietuvių kalba turi 32 raides visiems garsams užrašyti: viena raidė žymi vieną atskirą garsą. Kalbose, vartojančiose lotyniško pagrindo abėcėlę, yra dideli tarties, rašybos, net ir

raidžių skirtumai. Lotynų kalboje w iš viso nebuvo, ispanų kalboje po q raidė u netariama (qui = ki), o x prieš priebalsius tariamas s. Lietuvių kalboje yra nepriimta tą patį garsą žymėti

skirtingomis raidėmis. Krikščioniškos, nelietuviškos kilmės lietuvių vardai ir pavardės yra kilusios iš 10 kalbų, bet jų abėcėlių ir tarties principų nesilaikoma. VLKK numatytos kai kurios užsieniečių asmenvardžių rašybos išimtys yra nepagrįstos: jos neatitinka lietuvių kalbos sistemos ir dėsnių,

prieš profesionalių vardyno specialistų ir daugumos piliečių valią yra padarytos dėl kai kurių Seimo narių spaudimo ir turi būti patikslintos.

5. Kompromisas - informaciją užsienio kalbomis apie asmenvardžius skelbti papildomuose dokumentų įrašuose. Šį projektą palaikė per 100 000 Lietuvos piliečių: 70 000 parašų surinko Talka valstybinei kalbai ir 30 000 parašų - Taryba Lietuvos Respublikos Konstitucijai ginti. Objektyvios žinios apie asmenvardžius informacijos priemonėse dažnai yra blokuojamos, todėl šiuos siūlymus prašome aptarti Seimo frakcijose, Vyriausybėje, VLKK.

Nepritarti

Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus.

6.

Nevyriausybinių organizacijų koordinacinė taryba LR Konstitucijai ginti,

2017-05-02

 

 

 

Nevyriausybinių organizacijų koordinacinė taryba LR Konstitucijai ginti, (Nepriklausomas jaunimo judėjimas, Lietuvos tautininkų sąjungos Kauno sk., Asociacija Lietuvos ir Latvijos forumas, Lietuvos Laisvės kovotojų sąjunga, LKKSS, „Vilnijos“ draugijos Kauno sk., Vytautų klubas, Jotvingių kryžiaus riterių ordino dr., Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, Senojo Kauno draugija, Senjorų klubas „Sargėnai“) nepritaria LR Seime įregistruotam Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui Nr. XIIIP-535, kuriame siūloma Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes pirmajame LR Paso puslapyje rašyti nevalstybine kalba ir nelietuviškais rašmenimis.

Tai prieštarauja LR Konstitucijai, Valstybinės lietuvių kalbos įstatymui, daugumos Lietuvos piliečių valiai (surinkta apie 70 tūkst. piliečių parašų);

- prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimui, kad asmenvardžių rašymas pasuose turi būti sureguliuotas daugumos piliečių patogumui (sugebėti užrašyti ir perskaityti pavardes, nesimokant svetimų kalbų raidžių tarimo ir rašybos);

- prieštarauja 1994 metų Lietuvos - Lenkijos dvišalei sutarčiai, numačiusiai rašyti originalias pavardes pagal skambesį valstybine kalba;

- prieštarauja tarptautinei praktikai (Vakarų šalyse paso įrašai daromi tik savo valstybinės kalbos rašmenimis pagal savo kalbos taisykles);

- kelia grėsmę Lietuvos valstybės vientisumui;

- užprogramuoja konflikto tikimybę ateičiai.

LR Seimo nariai, pateikę šį įstatymo projektą, ir jam pritariantys pažeidžia LR Konstitucijos 14 straipsnį ir laužo Seimo nario duotą priesaiką.

Reikalaujame svarstyti ir priimti „Talkos“ pasiūlytą įstatymo projektą, kuriame piliečio vardas ir pavardė LR Pase ir Asmens tapatybės kortelėje įrašomi valstybine kalba-lietuvių kalbos abėcėlės 32 raidėmis pagal tarimą. Piliečio pageidavimu jo vardas ir pavardė gali būti užrašyti ir kita kalba lotyniško pagrindo rašmenimis pase kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje ar asmens tapatybės kortelėje-kitoje kortelės pusėje.

Nepritarti

Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus.

7.

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba,

2017-05-04

 

 

 

1.1.   Prašyti Seimą ATMESTI Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIII-535, kurį inicijavo TS-LKD Seimo nariai A. Kubilius ir G. Landsbergis ir pasirašė 70 Seimo narių, kuris leidžia naudoti lietuviškų dokumentų pirmame puslapyje lenkiškas raides ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles (ICAO taisyklės) anglų, prancūzų, ispanų, rusų, arabų ir kinų kalbų rašmenis. Šis įstatymo projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Konstitucinio teismo sprendimams, Valstybinės kalbos įstatymui, 2017-02-28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimui. Šiuo projektu būtų paneigtas Konstitucinis valstybinės kalbos statusas, sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių bei organizacijų veikla, sudarytų prielaidas pažeisti Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumą bei nacionalinį saugumą.

1.2. Prašyti LR Seimą PRIIMTI “TALKOS” iniciatyvinės grupės (pirmininkas akad. E. Jovaiša), kurį parėmė 70 000 piliečių, pateiktą Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIP-3796, kuris siūlo nekeisti valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės ir piliečių vardus bei pavardes dokumentuose rašyti tik valstybine kalba. Esant pagrįstiems prašymams, išimtis rašyti kitais rašmenimis leisti tik papildomų įrašų puslapyje, šių pavardžių neįtraukiant j valstybinį registrą bei naudojimą.

Nepritarti

Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus.

8.

Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras,

2017-05-08

 

 

 

1. Vengiant galimų konfliktų nacionaliniu ir tautiniu pagrindu, nekelti vienos tautinės grupės teisių virš kitų - nė viena tautinė grupė negali būti laikoma geresne ar blogesne, aukštesne ar žemesne už kitas.

2. Siūlyti LR Seimo nariams atšaukti įregistruotą įstatymo Projektą (XIIIP-535). Tuo atveju, jei nebūtų pasiektas bendras sutarimas dėl Projekto atšaukimo, siūlyti tautinių konfliktų eskalavimui nepritariančius Seimo narius atšaukti savo parašus, o jei Projektas bus svarstomas - jį atmesti balsuojant prieš.

3. Teikti LR Seimui svarstyti alternatyvų Piliečių iniciatyvinės grupės „Talka už Lietuvos valstybinę kalbą“ inicijuotą svetimvardžių rašybos asmens dokumentuose įstatymo projektą, kuriame vardai ir pavardės nevalstybine kalba Lietuvos piliečių asmens dokumentuose galėtų būti rašomi papildomų įrašų puslapyje arba kitoje tapatybės kortelės pusėje (šiam projektui pritaria 69 tūkst. šalies piliečių). Atkreipiame dėmesį, kad šis projektas įgyvendintų Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimus, ir piliečiams, kurie asmens dokumentuose nori išsaugoti asmenvardžių formą ir kitos šalies kalba, nereikėtų kiekvienu atveju kreiptis į teismą.

Nepritarti

Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus.

9.

„Vilnijos“ draugija,

2017-05-09

 

 

 

Įstatymo projektas bando keisti ir griauti valstybinės lietuvių kalbos ir jos rašybos sistemą:

1. prie 32 lietuviškų raidžių siūlo pridėti iš viso apie 150 svetimų raidžių (su diakritikais),

2. tuos pačius  asmenvardžius leidžia kraipyti ir pagal Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles, pvz. Jovaiša, Jovaiša, Jovaisza, Jovaischa, Yowaisza, Yoweischa, Yovaysza, ir t.t.)

3. nepateikia viso naujų raidžių sąrašo, jų tarimo dėsnių, nenurodo jokių neigiamų kalbos „reformos“ padarinių,

4. bando lietuvių kalbą tolinti nuo artimiausios jai latvių kalbos ir artinti prie mažiau giminiškų kalbų. Po 113 metų tai yra lietuvių kalbos rašybos “reforma“, kurią politiniais motyvais vykdo ne kalbos profesionalai, kuriems priklauso tai daryti, o kalbotyros diletantai.

Daugiau kaip 50 aukštųjų mokyklų profesorių, kvalifikuotų lituanistų kalbininkų ( ir Konstitucinio Teismo teisėjai) yra įsitikinę, kad LR valstybinės kalbos bendrinius ir tikrinius žodžius reikia rašyti 32 lietuvių kalbos raidėmis. Tai jie pareiškė 2003 m., 2012 ir 2014 m. ( kalbininkų diskusijos Lietuvių kalbos institute), 2015 m. Talkos už valstybinę kalbą reikalavimą parėmė per 60 lituanistų, mokslininkų ir per 500 lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų, redaktorių, 2016 m.- Lietuvių kalbos instituto Mokslo taryba. Atsižvelgdama į savo įstatus prie šios pozicijos turės derintis ir VLKK.

Įstatymo projekto Nr.XIIIP-535 autoriai nuo VLKK skiriasi šiais siūlymais:

1. keisti lietuvių kalbos abėcėlę ir asmenvardžius rašyti visomis lotyniško pagrindo raidėmis ir pagal Mašininio skaitymo taisykles iškraipytomis raidėmis,

2. keisti lietuvių kalbos rašybos ir tarties sistemą, tolinant ją nuo artimiausios latvių kalbos,

3. remtis ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir visų Lietuvos okupacijų užsienio valstybių bet kokiais dokumentais ir bet kokiais kitais užsienio šaltiniais,

4. asmenvardžius nelietuviškai rašyti ne tik LR asmens dokumentuose, bet ir visuose kituose dokumentuose,

5. versti visus Lietuvos Respublikos gyventojus užsienietiškai tarti ir rašyti apie 150 raidžių už mokesčių mokėtojų pinigus perkeliant į registrų ir valstybės informacines sistemas.

Minėtas įstatymo projektas penkiais punktais prieštarauja ir LR Konstitucijai ir Konstitucinio Teismo išaiškinimams LR Konstitucijos 14 straipsnis skelbia:

valstybinė kalba-lietuvių kalba. Bet pagal teikiamą projektą kai kur valstybinės kalbos funkcijos siaurinamos, pradedami vartoti intarpai su užsienietiška rašyba ir tartimi. Rašomojoje ir šnekamojoje kalboje būtų sukelta sumaištis, nes greta Vulfas būtų pradėta rašyti Wulff ir t.t.

 LR Konstitucijos 29 straipsnis nurodo, jog žmogaus „teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.“

 Ribotai gyventojų grupei suteikus antikonstitucines privilegijas būtų diskriminuojama piliečių dauguma:

1. naujos rašybos asmenvardžių tartis dokumentuose nebūtų nurodyta,

2. didesnė dalis tautinių bendrijų atstovų neturėtų galimybės keisti ar tikslinti asmenvardžių rašybos, nes jų rašyba yra ne lotyniško pagrindo. Dėl to, kaip pabrėžė LR Konstitucinis Teismas, „piliečiams būtų sunkiaus įgyvendinti savo teises bei teisėtus interesus ir būtų pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas jų lygybės įstatymui principas“.Pagal LR Konstitucijos 8 str. „valstybinės valdžios ir jos institucijos užgrobimas smurtu laikomi antikonstituciniais veiksmais, yra neteisėti ir negalioja“, tačiau įstatymo projekto autoriai okupacinius dokumentus laiko teisėtais. Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma į jokius valstybinius darinius (Konstitucijos 10 str.), bet projektu Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybėms padedama įvedinėti antrą valstybinę kalbą ir sudaro sąlygas vėl kurti teritorinę autonomiją,. Tokiu būdu keliama grėsmė valstybės saugumui ir bloginami santykiai su Lenkija.

„Talkos“ asmenvardžių rašybos projektą pasirašė per 100 000 Lietuvos piliečių, o remia jį- dauguma. „Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką“ (Konstitucijos 3 str.). Lietuvių tauta, pagal Konstituciją „išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius“ nenori jos prarasti.

Nepritarti

Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus.

10.

Petras Šidagis,

2017-05-12

 

 

 

 

Blogiausia, kad tokiais neoriais iš individualizmo išplaukiančiais kai kurių seimūnų išdavikiškais Lietuvos tapatybės saugojimo atžvilgiu pasiūlymais toliau bus skaldomi ir supriešinami mūsų piliečiai, tauta, asmeninis ar grupinis interesas bus priešpastatomas visuomeniniams interesams. Norėdami atstatyti tam tikrą pusiausvyrą, jau pastebiu kaip, pvz. Delfio komentaruose, formuojasi nauja kai kurių lietuvių grupės nuostata "atsisakyti konfrontacijos su Rusija", kuri iš tikrųjų niekur Lietuvos neveda, bet yra tam tikra, matyt, šiandien reikalinga atsvara "didžios" Lenkijos lietuvių klapčiukams. Jei atidžiau pastebėsime Lietuvos istoriją, tai Lietuva išliko sumaniai laviruodama tarp savo dviejų didžiųjų kaimynių - Rusijos ir Lenkijos. Būdami nepriklausomi, deja, nesugebame nuo šio pražūtingų Lietuvai "sūpuoklių" atsiplėšti. Vėl esame įtraukiami ir skaldomi į prolenkiškas ir prorusiškas Lietuvoje formuojamas grupes. Vėliau tai gali susiformuoti ir vidinę konfrontaciją ir būti kitomis pinklėmis Lietuvai, susilpninti ryšį su NATO, būti nauja auka Rusijos šovinistams, tačiau jau išprovokuotos ne prorusiškų jėgų, bet liberalų ir individualistų, "lenkomanų" ir beatodairiškų ES liberalizmo klapčiukų, kurių rezultatas - Lietuvos tapatybės praradimas, tautos išsivaikščiojimas ir galų gale - valstybės žlugimas.. Neprisidėkime savo sprendimais prie tokių tikrai juodų skaldančių mūsų pilietinę bendruomenę darbų, nukreiptų prieš mūsų Tėvynę Lietuvą. Tegu mus visus Lietuvos piliečius vienija pagarba Lietuvos valstybei, didingai Jos istorijai, kuri ir šiandien mus moko, tejungia į vieną orią bendruomenę krikščioniškas katalikų tikėjimas, lietuvių tautos kultūra, savo vienintelės valstybinės lietuvių kalbos puoselėjimas.

Nepritarti

Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus.

11.

Vilniaus Sąjūdininkų susirinkimas,

2017-05-19

 

 

 

Susirinkimas, suprasdamas valstybinės kalbos svarbą lietuvybės ir valstybingumo išsaugojimui, konstatuodamas lietuvišką abėcėlę kaip svarbią kultūros bei nacionalinio tapatumo dalį, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seime pateiktus antikonstitucinius Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymo projektus, NUSPRENDŽIA:

1. NEPRITARTI Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui Nr. XIII-535, kurį iniciavo TS-LKD Seimo nariai A. Kubilius ir G. Landsbergis ir pasirašė 70 Seimo narių, ir kuris leidžia vietoje įrašo valstybine kalba dokumentų pirmame puslapyje vardus ir pavardes rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles (ICAO taisyklės). Šis įstatymo projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Konstitucinio teismo sprendimams, Valstybinės kalbos įstatymui, 2017-02-28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimui. Šiuo projektu būtų paneigtas Konstitucinis valstybinės kalbos statusas, sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių bei organizacijų veikla, sudarytų prielaidas pažeisti Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumą bei nacionalinį saugumą

2. PRITARTI “TALKOS” iniciatyvinės grupės (pirmininkas akad. E. Jovaiša), pateiktam Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui Nr. XIIP-3796, kuris siūlo nekeisti valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės ir piliečių vardus bei pavardes dokumentuose rašyti tik valstybine kalba. Esant pagrįstiems piliečių prašymams, išimtis rašyti kitais rašmenimis leisti tik papildomų įrašų puslapyje, šių pavardžių

neįtraukiant į valstybinį registrą bei naudojimą. Sį įstatymo projektą parėmė 70 000 Lietuvos Respublikos piliečių.

3. KONSTATUOJAME, kad valstybinė kalba negali tapti derybų objektu su Lenkija jokiais strateginiais klausimais. Lietuvos Respublikos Premjeras, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas, Seimo nariai, ministrai, kiti aukšti valdžios pareigūnai privalo atsižvelgti į daugumos Lietuvos Respublikos piliečių valią į skaudžią istorinę patirtį ir istorines kultūrines aplinkybes. Įteisindama Lenkijos rašmenis, Lietuva

pripažins 1920-1939 metų okupacinės valdžios dokumentus, taip pat vykdytą politiką su visomis pretenzijomis į Vilniaus kraštą. Šiuo projektu padedama Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose įvedinėti antrą valstybinę kalbą ir sudaromos sąlygos vėl kurti teritorinę autonomiją.

4. REIKALAUJAME palaikyti Latvijoje įteisintą asmenvardžių rašybą; nekurti diskriminacijos kalbiniu, tautiniu pagrindu ir visų piliečių pasuose vardus bei pavardes rašyti pagal gimtosios kalbos skambesį valstybinės kalbos rašmenimis; ištirti ar nebus pažeistas Lygių galimybių įstatymas, įteisinus W, Q ir X raides asmenvardžių rašyboje.

Nepritarti

Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus.

12.

Lietuvių kalbos sąjūdžio vardu habil. dr. K.Garšva,

2017-05-30

 

 

 

Kalbos komisijos išvada dėl asmenvardžių rašybos projektų Nr. XIIIP-471 ir Nr. XIIIP-535 yra nepakankamai profesionali, nepagrįsta. Kalbos mokslo požiūriu nepagrįstos yra šios VLKK išvados:

Maždaug 10 mokslo daktarų, nepasitarę su juos delegavusiomis institucijomis ir Tauta, negali naikinti ar koreguoti lietuvių kalbos rašybos išvadų, kurias rengė per 100 aukštesnės kvalifikacijos profesorių ir habilituotų daktarų. Jau 1901 m. J. Jablonskis paskelbė, kad vienam garsui lietuvių kalboje yra viena raidė (o ne dvi, trys, keturios ar penkios) ir ji tariama taip, kaip parašyta. Tokią rašybą patvirtino ir giminiškos latvių kalbos specialistai.

VLKK, deklaruodama, jog pritaria „nuostatai Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose (toliau - asmens dokumentuose) rašyti lietuviškais rašmenimis, siūlo daryti priešingai:

 - užsieniečiams, įgijusiems Lietuvos Respublikos pilietybę, siūlo nesilaikyti LR Konstitucijos, įstatymų, ilgaamžių Lietuvos tradicijų ir nerašyti savo asmenvardžių taip, kaip buvo iki šiol - pagarsiui, bet pageidauti jų „lotyniško raidyno rašmenimis pagal dokumento šaltinį - kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami“;

 - užsieniečiams nesiūloma išimtiniais atvejais priimti ir Lietuvos piliečio pavardę, o jų vaikams - pavardę pagal tradiciją susilietuvinti.

VLKK žino, kad „visi arba dauguma Lietuvos gyventojų ar jų tėvų protėvių yra buvę kitų valstybių piliečiai“ (2017-05-22 BNS pranešimas), bet apsimetė, esą „nėra galimybių įvertinti, kokį poveikį tokios teisės realizavimas galėtų daryti lietuvių kalbai ir jos vardynui“. Dar 2017-04- 27 d. VLKK (ir Prezidentei, Seimui) buvo mūsų pranešta: „taip kiekvienas Lietuvos gyventojas galėtų rasti ir šaltinį, kur jis arba jo protėviai Sovietų Sąjungos, Vokietijos, Lenkijos, Rusijos okupacijomis arba Žečpospolitos laikotarpiu buvo rašomi rusiškai, vokiškai, lenkiškai, lotyniškai ir pavardę, vardą pasikeisti, nors tada asmenvardžiai būtų neautentiški, iškraipyti“.

Be pagrindo remtasi nemoksline 2014 m. VLKK „išvada“: „jei kalboje autentiškos rašybos asmenvardžių nėra daug, jie nedaro akivaizdesnio poveikio bendrinei kalbai, jos savitumui ir normų stabilumui“. Tai ir yra bendrinės kalbos rašybos, tarties, kalbos sistemos savitumo, normų griovimo naujas etapas. Net pirmokas žino, kad bendrinės kalbos tarties neatitinkanti raidė - klaida, o jas provokuoja kitų kalbų įtaka, kalbos normų kaitaliojimai, sunkiai atskiriami asmenvardžių dubletai. VLKK tradicinei kalbai žalą jau padarė, įvedusi ir vad. „vedybinės padėties nerodančias“ moterų naujas pavardes (plg. Striukė vietoj Striukienė).

Skubotai ir slaptai rengę išvadas jų autorės vietomis prieštarauja ir pačios sau. Išvadų pradžioje (la) „diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami“, o pabaigoje (4.2) jų reikalaujama: „netikslinga taikyti ICAO taisykles - būtų nepagrįstai keičiama nusistovėjusi tvarka“. Išvadų autoriai įvade pabrėžę, jog tebesilaiko tokių pat nuostatų (skiria asmenvardžių rašybą asmens dokumentuose ir kitur), tolimesniame punkte (2) skelbia priešingai („Kituose oficialiuosiuose dokumentuose asmenvardžiai rašytini taip, kaip jie teikiami asmens dokumentuose“). Toliau (4.2) grįžtama prie pirminės nuostatos („Tikslinga aiškiai atskirti asmenvardžių rašymą asmens dokumentuose ir kituose dokumentuose“).

Išvadų pradžioje (3.2) pagrįstai pageidaujama, kad „paraidžiui nurašant užsieniečio pavardę būtų atsižvelgiama į pavardės formos skirtumus pagal lytį“, o toliau (4.3) lyg ir draudžiama tai daryti: „svarstytina, ar [...] suteikus galimybę oficialiuose dokumentuose asmenvardžius rašyti kitaip nei asmens dokumente (pridedant lietuvišką priesagą ir (arba) galūnę), nekiltų asmens identifikavimo problemų“.

Asmeniui gyvenant Lietuvoje kaip tik daugiau „identifikavimo problemų“ iškiltų, jeigu bus sunku parašyti, ištarti, perskaityti jo pavardę, iš pavardės suprasti žmogaus lytį ir t. t. Ši pastaba kaip tik rodo, kodėl pirmenybę Lietuvoje reikia teikti „Talkos“ ir projektui Nr. XIIIP-471, bet išvadų autorės to nenurodo.

Bet kokie veiksmai prieš valstybinės kalbos įstatymą neleistini, tik VLKK, būdama pavaldi Seimui, neišlaikė Seimo liberaliųjų narių pastovaus spaudimo, dezinformacijos ir buvo priversta pažeisti Konstituciją, savo įstatus:

1. Neturėdama pakankamo pagrindo ir įgaliojimų VLKK užsieniečių asmenvardžius jų pageidavimu pasiūlė rašyti ne valstybinės Lietuvos Respublikos ir ES kalbos rašmenimis, o kitokio „lotyniško raidyno“ rašmenimis pagal nesukonkretintą „kitos valstybės išduotą asmens dokumentą“.

2. Neteisingai skelbiama, kad VLKK taip daro „atsižvelgdama į visuomenės poreikius“, nors 100 000 visuomenės atstovų reikalauja išlaikyti valstybinės kalbos statusą.

3. VLKK iškraipė ir 2009-11-06 LR Konstitucinio Teismo sprendimą, praleisdama svarbiausią sakinį: „Asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis; kitų įrašų skyriuje, kai asmuo to pageidauja, vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma“.

4. VLKK ėmė daugiau rūpintis ne jos atstovaujama valstybine kalba, bet užsienio kalbomis ir jų funkcijų Lietuvoje plėtimu: užsienietiškus asmenvardžius pasiūlė rašyti vietoj lietuviškų formų svarbiausiose dokumentų vietose ir visuose kituose oficialiuose dokumentuose. Taip pažeidžiama ir Tautinių mažumų apsaugos konvencija („Šalys gali rašyti tautinei mažumai priklausančio asmens pavardę (pavardes) pagal tarimą oficialios kalbos rašmenimis“ - komentaro 68 punktas).

1999 m. Konstitucinis Teismas valstybinės kalbos vartojimą įvardijo visų piliečių lygiateisiškumo garantija. VLKK rūpinasi privilegijomis užsieniečiams: jų dokumentuose asmenvardžio tarimas nebus nurodytas, o visų kitų piliečių bus nurodytas

Nepritarti

Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus.

13.

Kazimieras Petrauskas,

2017-05-31

 

 

 

Pagrindinė mūsų klaidžiojimo priežastis gal yra ta, kad įstatymų projektuose nepaaiškinamos dviprasmiškos sąvokos. Įstatymo projektu Nr. XIIP-1653 buvo siūloma Lietuvos piliečių užsienietiškus asmenvardžius asmens tapatybės dokumentuose rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis. Seimas, politikai, kalbininkai, žiniasklaida, visuomenė kelis metus svarstė ar Q, W, X raidės nepakenktų lietuvių kalbai, lyg nesuprasdami, kad mes privalėtume rašyti ir tarti Lietuvos piliečių asmenvardžius pagal kitų šalių kalbos taisykles ir vartoti ne tik Q, W, X raides, bet viso pasaulio šalių lotyniško pagrindo rašmenis (Ø, Æ, OE, þ, ß, Ä, Ā, Á, Ļ, Ł, Ĺ, Ľ ir kt.). Projekte sąvokos „lotyniško pagrindo rašmenimis“ išaiškinimo nebuvo.

Įstatymo projektas Nr. XIIIP-535. Autorių siekis leisti asmenvardžiuose rašyti Q, W, X raides yra geras, bet siūlomas jų įteisinimo būdas, rašyti asmenvardžius lotyniškos abėcėlės rašmenimis paraidžiui, blogas. Visuomenei skelbiama, kad būtų papildomai įteisintos tik trys raidės (visa lotyniška abėcėlė), bet nepaaiškinama, kad užsienietiškus Lietuvos piliečių(sutuoktinių, vaikų ir ainių) asmenvardžius reikėtų rašyti ir skaityti pagal kitų šalių kalbos taisykles, nors ir be diakritinių ženklų. Rašytume White, Jaquet, Baudelaire, Przezdziecki, Brzeczyszczykiewicz, o turėtume skaityti Vait, Žakė, Bodler. Būtų vartojamos prie lietuvių kalbos nederančios raidžių sz, sh, sch, rz, cz, tsch, tj, kh, hh kombinacijos. Tai nesiderintų su Lietuvos Konstitucija. Valstybės pareiga piliečių asmenvardžius pase rašyti taip, kad juos perskaityti ir parašyti sugebėtų visi šalies gyventojai. Rašykime lietuviškai, įteisinę užsienietiškuose asmenvardžiuose tik Q, W, X raides, bet ne viso pasaulio kalbos taisykles. Estijoje, Italijoje ir kitose šalyse oficialiose abėcėlėse W raidės nėra, bet užsienietiškuose asmenvardžiuose jas vartoja.

4 str.1d. Neaiškus teiginys „...vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis pagal ICAO taisykles, jeigu vardas ir pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje...“. ICAO taisyklės reikalingos perrašant lotyniško pagrindo rašmenis, o ne lotyniškos abėcėlės rašmenis (26 raidės).

4 str.2 d. 2p. Ar tikslinga ir ar įmanoma kiekvienoje įstaigoje atvykusio užsieniečio pavardę, užrašytą lotyniško pagrindo rašmenimis, perrašyti lietuvių kalbos rašmenimis? Tam yra ICAO taisyklės ir piliečio asmenvardžio įrašas paso mašininio skaitymo skyriuje. Projekte nėra paaiškinimo, kad kituose oficialiuose dokumentuose asmenvardžiai Lietuvoje rašomi taip, kaip jie teikiami asmens tapatybės dokumentuose. Įstatymo projektas Nr. XIIIP-471. Autorių bekompromisinis siekis užsienietiškus Lietuvos piliečių asmenvardžius rašyti lietuviškai yra kilnus, bet Q, W, X raidžių vartojimo vengimas yra abejotinas.

3 str. 3d. Neaiški pagrindinė sąvoka „...rašomi lietuviškais rašmenimis“. Ar Lietuvos pilietybę priėmusio užsieniečio pavardę White reikėtų rašyti Vhite, ar lietuviškais rašmenimis pagal tarimą –Vait? Tuo abejoja ir Seimo teisės departamentas.

Keista Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau VLKK) pozicija. VLKK pavesta saugoti lietuvių kalbą, bet visose Seimui pateiktose trijose Išvadose Komisija siūlo Lietuvos piliečių (buvusių užsieniečių, jų sutuoktinių ir vaikų) asmenvardžius leisti rašyti viso pasaulio lotyniško pagrindo rašmenimis pagal kitų šalių kalbos taisykles. Pirmoje Išvadoje tai siūloma atvirai, antroje Išvadoje pridengiant dviprasmiška savoka „lotyniškais rašmenimis“, o trečioje Išvadoje - savoka „lotyniško raidyno rašmenimis“.

Visose trijose Įšvadose yra paaiškinimai „...diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami“. Rašyti būtų privalu su visais diakritiniais ženklais, nes dabar techninės galimybės įrašyti į pasą bet ką, neribotos.

Manau, Lietuvai, visuomenei, lietuvių kalbai, lenkų bendruomenei būtų tinkamiausios sekančios kompromisinės nuostatos. Užsienio valstybių piliečių asmenvardžiai dokumento šaltinyje įrašyti lotyniško arba nelotyniško pagrindo rašmenimis, į oficialius dokumentus turėtų būti perrašomi lotyniškos abėcėlės (26 raidės)rašmenimis paraidžiui pagal ICAO taisykles, t. y. taip kaip įrašyta užsieniečio asmens tapatybės dokumento mašininio skaitymo skyriuje, taip kaip juos perrašo dauguma šalių. Gal galima išimtis: valstybių vadovų, nusipelniusių asmenų asmenvardžiai, juridinės galios neturinčiuose dokumentuose, gali būti rašomi autentiški, pvz., Lech Wałęsa, o ne Lech Walesa (pagal ICAO).

Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą. Lietuvos Respublikos piliečių, jų sutuoktinių ir vaikų užsienietiški asmenvardžiai rašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą sugramatinti arba nesugramatinti. Raidės QWX rašomos tik užsienietiškuose asmenvardžiuose remiantis tai patvirtinančiu dokumento šaltiniu.

Manau, Józef Wałęsa, tapęs Lietuvos piliečiu, asmenvardį į pasą įsirašytų pagal tarimą- Juzef Walensa, o ne pagal ICAO taisykles-Jozef Walesa. Užsieniečiai, gerbdami visuomenę kurioje nusprendė gyventi, asmenvardžius užrašo pagal tos šalies kalbos taisykles. Lietuvis Šimkevičius Amerikoje tapo Shimkus, Lenkijoje Vytautas Liškauskas tapo Witold Liszkowski.

Norint išvengti dviprasmybės, minint lotynišką abėcėlę, lotynišką raidyną, ar lotyniškus rašmenis, dviprasmybės išvengimui, reikėtų nurodyti raidžių skaičių (26).

Nepritarti

Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus.

14.

Paulius Šepetys,

2017-06-12

 

 

 

Seimui svarstymui šiuo metu yra pateikti du alternatyvūs vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos valstybės institucijų ir įstaigų išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose projektai; reikia iškart atkreipt dėmesį kad jie abu nėra tinkami.

Nepamirškim kad Konstitucijoj (K.) pasakyta: "Valstybinė kalba – lietuvių kalba" (K.14str.), ir DAR žinom kad "Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija" (K.6str.2d.).

O tai REIŠKIA, kad visa kas skelbiama viešai Valstybės vardu (o pasai - tuo labiau) PRIVALO tų Konstitucijos straipsnių nepažeist, 'aš' (Šalies suverenas), mokėdamas valstybinę kalbą PRIVALAU visa tai ką Valstybė skelbia sugebėt vienareikšmiškai perskaityt, tai - neatimama 'mano' teisė.

Na o kalba, jos raštiškasis atitikmuo - tai pirmiausia alfabetas, jo užrašymo ir garsų tarimo taisyklės; žinom kad lietuvių kalbos abėcėlėje yra 32 raidės, žinom dvibalsius, dvigarsius ir jų tarimo taisykles, yra tai patvirtinantys dokumentai; jei kažkokiems naujiems garsams užrašyt prireiktų naujų simbolių, tai juos įvest gali TIK kompetentinga institucija (ką ir Konstitucinis teismas (KT) pripažino), ir tokie pakeitimai pirmiausia paveiktų alfabetą (numatant tų simbolių rašybą, tarimą ir jų vietą abėcėlėje).

Bet kol kas tokio poreikio nėra, ir visa ką girdim GALIM užrašyt savu, lietuvišku, alfabetu, ir visa kas tais simboliais užrašyta bet kuris mokantis lietuvių kalbą SUGEBA adekvačiai perskaityt, ir tai kas perskaityta visi vienareikšmiškai supranta.

Taip kad nekurių asmenų pasisakymai esą kažkokie (mums nereikalingi) nauji simboliai tos abėcėlės nekeis yra NIEKINIAI: tai kas yra LR Pase privalo būt adekvačiai perkelti į kitus viešai vartojamus valstybinius registrus, iš ten jie migruotų į kitus dokumentus bei spaudą, ir staiga paaiškėtų kad Lietuvis tai kas 'lietuviškai' parašyta nebesugeba vienareikšmiškai perskaityt (juk jau ir dabar lenkų krepšinio komandos "Idėa Šlionsk" [Idea Sląsk] pavadinimą vieni skaito 'idea slaask', o dar kiti NET 'aidie slask'); juk NET ir užrašą "Walęsa" Lietuvoje TURĖTUME skaityt 'Valeesa' (kitaip skaitančius Valstybinė kalbos komisija PRIVALO baust!) - bet tame nebūtų nei pagarbos, nei supratimo ar susikalbėjimo.

Taip kad simboliams "W", "X", "Q" lietuviškuose dokumentuose kol kas (kol abėcėlė nepraplėsta) vietos NĖRA.

Niekinė ir nuoroda į "asmenvardžius rašyti autentiškomis formomis (lotyniško pagrindo rašmenimis)" - pirm, tas 'lotyniškas' pagrindas visų autentiškumo formų neišsprendžia (tuo labiau kad teigiama kad 'W' nėra lotyniškas simbolis), o antra - Konstitucijoj parašyta: "Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu" (K.29str.2d.); - išaukštindami 'lotynišką' pagrindą tuo pačiu mes diskriminuojam kitos kilmės asmenis atžvilgiu tų 'lotynų'.

O kadangi Pasas - Šalies suvereniteto pasireiškimo dokumentas, tai jis GALI būt rašomas tik tos Šalies rašmenimis (tai pilnai teisėta tarptautinės teisės požiūriu); bandymai legalizuot pase kažkokius kitus simbolius neišvengiamai sukels aršius tarptautinius ginčus (ypač dabar, plečiantis 'pabėgėlių' bizniui).

Taip kad: pagrindiniame Piliečio dokumente (pase) gali būt naudojami TIK nacionaliniame lygmeny įtvirtinti rašmenys ir taip kad pavardę SKAITANT ji nebūtų iškraipyta (pavardės autentiškumas yra TARIME, o ne kažkokiuose jos užrašymo kodavimuisi).

Tiesa, tokiu atveju lieka problemos "įrodant savo tapatybę, santuokinį ar kitokį ryšį su konkrečiu asmeniu, kurio nelietuviškos formos pavardę asmuo teisėtai įgijo, reguliuoti turtinius ir kitus civilinius santykius", ir čia Valstybė turi prievolę tokiems asmenims padėt, ir štai čia kaip tik tinka tas antrasis Paso puslapis. Nes tai vis vien oficialus įrašas (bet jis nėra skiriamas vidaus vartojimui), jo įrašymo pagrindu turi būt Piliečio tautybė (tokiu atveju ją privalu nurodyt tiek pagrindiniame, tiek ir tame papildomame puslapy), ir tokiu atveju nebelieka to dirbtinio apribojimo 'lotynišku pagrindu', toks metodas leidžia nediskriminuot nė vienos tautybės.

O ir - tai yra visai teisėta: moksliniuose veikaluose leidžiami įvairūs simboliai (kadangi tai specifinės paskirties darbai); tad ir Pase galimas 'specifinis' (tautinis) puslapis, kurio vartojimui netaikomi Valstybinės kalbos įstatymai.

Na bet - tokiu atveju privalu tarptautiniu lygiu kelt klausimą ir dėl trečio įrašo - tos pačios pavardės įrašymo 'tarptautine' (sąlygine) kalba; jei galėjom susitart dėl SI matavimo vienetų sistemos, tai ir šis klausimas išsprendžiamas.

Ir tada NACIONALINIS dokumentas (jo pirmas puslapis) būtų parašytas 'lietuviškai' (ir visi TOS šalies gyventojai jį vienareikšmiškai perskaitytų), antrame puslapy ta pavardė būtų užrašyta 'tautine' kalba, na o trečiasis įrašas būtų toks, kuris specialistams visame pasauly leistų tą pavardę VIENAREIKŠMIŠKAI perskaityt (nes vargu ar galim tikėtis kad 'lietuviška' (ar 'lenkiška' pavardė) visame pasauly vienodai būtų perskaityta, vargu ar į tokius pavardės 'perskaitomus' sureaguotume.

Na o baigiant... prisiminkim kad 1864 m. Lietuvoje buvo uždrausta spauda lietuviškais rašmenimis; bandymai dabar svetimais rašmenimis 'papildyti' mūsų raidyną iš esmės reiškia TĄ PATĮ.

Nepritarti

Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus.

15.

Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga,

2017-06-16

 

 

 

Baigusios kadenciją kalbos komisijos išvada dėl asmenvardžių rašybos projektų Nr. XIIP-471 ir Nr. XIllP-535 buvo nepakankamai profesionali, nepagrįsta.

Maždaug 10 mokslo daktarų, nepasitarę su juos delegavusiomis institucijomis ir Tauta, negali naikinti ar koreguoti Konstitucijos, lietuvių kalbos rašybos išvadų, kurias rengė per 100 aukštesnės kvalifikacijos profesorių ir habilituotų daktarų. Jau 1901 m. J. Jablonskis paskelbė, kad vienam garsui lietuvių kalboje yra viena raidė (o ne dvi, trys, keturios ar penkios) ir ji tariama taip, kaip parašyta. Tokią rašybą patvirtino ir giminiškos latvių kalbos specialistai.

Pirmenybę Lietuvoje reikia teikti „Talkos“ ir projektui Nr. XIIIP-471, bet išvadų VLKK to nenurodo. Bet kokie veiksmai prieš valstybinės kalbos įstatymą neleistini, tik VLKK, būdama pavaldi Seimui, neišlaikė Seimo liberaliųjų narių pastovaus spaudimo, dezinformacijos ir buvo priversta pažeisti Konstituciją. Pagal Konstitucijos 32 straipsnį kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje, bet VLKK siūlymu jam būtų trukdoma savo vardą ir pavardę rašyti lietuviškai (nes užsienyje lietuviškos formos rečiau išlaikomos: iš JAV atvykusi Adamkaus žmona Lietuvoje pagal pasą turėtų rašytis Adamkus, o ne Adamkiene; iš Punsko atvykusi Vaicekauskaitė pagal Lenkijos pašą Lietuvoje turėtų būti Wojciechowska). Dar 1938-12-06 priimtas LR Pavardžių įstatymas įpareigojo „sugrąžinti lietuvišką rašybą pavardžių, kurios buvo sulenkintos, surusintos ar suvokietintos“.

Valstybės suverenitetas priklauso Tautai. Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai.

A. Kubiliaus kreipimasis „Mieli bendražygiai“ yra neteisingas ir veidmainiškas. Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia priešingai: Lietuvos Respublikoje, išsaugojusioje savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius, valstybinė kalba - lietuvių kalba (turinti 32 raides). Lietuvių ir latvių kalbų sistemos yra panašios, bet VLKK atstovai priėmė baltų kalbų sistemos neatitinkančias ir Latvijos kalbos komisijai prieštaraujančias dvi išimtis. VLKK nepritarė A. Kubiliaus siūlymui asmenvardžius keisti visiems piliečiams pagal okupacijų metais išduotus dokumentus ir pridėti maždaug 150 naujų raidžių. A. Kubilius galėtų prisiminti ir tai, kaip jis dar 2010 m. Kalbos komisijai dėl to darė spaudimą. „Talkos” suvienyti 70 000 piliečių (tarp jų buvo daug mokslininkų) patarė valdžiai, kad visus asmenvardžius reikia rašyti pagal tarimą lietuviškomis raidėmis. Kalbos kultūros metais nereikia kenkti asmenvardžių rašybai — geriau patiems Seimo nariams stengtis kalbėti ir rašyti taisyklingai. Kadaise su Latvijos Ministru Pirmininku A. Kubilius pasirašęs dokumentą „ieškoti papildomų galimybių bendradarbiauti“, dabar artimiausią giminę ir sąjungininką palieka vieną kovoti už savo kalbą ir valstybę.

Siūlomas projektas Nr. XIIIP-535 - grėsmė mūsų kalbai ir valstybei!

Nepritarti

Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus.

16.

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyrius,

2017-06-22

 

 

 

70 pasirašiusių ir prisiekusių A. Kubiliaus, G. Landsbergio ir G. Kirkilo sąraše dėl nelietuviškų raidžių vartojimo lietuviškuose dokumentuose pažeidė LR Konstituciją ir paniekino priešrinkiminius įsipareigojimus. Atkreipdami dėmesį į ilgai trunkančius antikonstitucinius kai kurių Seimo narių veiksmus:

1. Kviečiame pasmerkti 2017-06-19 d, LR Vyriausybės nutarimą dėl Vardų ir pavardžių rašymo lietuviškų dokumentų pirmame puslapyje nelietuviškas raides (projektas Nr. XIII-535) ir Vyriausybės veiksmus paniekinusius 70 tūkst. piliečių parašų reikalavimus bei rinkiminės agitacijos metu duotus pažadus nevartoti lietuviškuose dokumentuose nelietuviškų raidžių.

2. Prašome Seimą ATMESTI Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIII-535, kurį inicijavo TS-LKD Seimo nariai A. Kubilius ir G. Landsbergis ir pasirašė 70 Seimo narių, kuris leidžia naudoti lietuviškų dokumentų pirmame puslapyje lenkiškas raides.

3. Prašome LR Seimą PRIIMTI “TALKOS” iniciatyvinės grupės Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIP-3796.

Nepritarti

Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus.

17.

Elena Stankuvienė,

2017-06-23

 

 

 

Gausybė mūsų protėvių atidavė savo gyvybes už Tėvynę, už gyvenimą taikoje, laisvėje. Tokiame laikotarpyje ir mes gyvename. Jūsų, seimūnų, pareiga-darbas Lietuvos labui. Vardan tos Lietuvos. Viršum visų yra Visatos kūrėjas. Nėra didesnės išminties už dieviškąją. Dievo išmintį ypač transliuoja popiežius, kunigai, vienuoliai. Nepriklausomybės laikotarpiu tikintieji nebėra persekiojami, galima paklausyti Marijos radijo, paskaityti laikraštį ''XXI amžius'', www.bernardinai.lt. ar kitą katalikišką spaudą ir galima sužinoti teisingus atsakymus į visus iškylančius klausimus. Jokia valstybė, kad ir gerokai didesnė, neturi teisės mums nurodinėti, kokiais rašmenimis turėtume rašyti vardus ir pavardes asmens dokumentuose. Papildomame puslapyje pase ar asmens tapatybės kortelėje, kitoje pusėje, Latvijos pavyzdžiu, rašyti būtų galima leisti. Kiek dar leisimės stumdomi? Apginkit, mūsų rinkti seimūnai, mūsų kalbą. Laikykim tvirtą dvasinį stuburą.

Nepritarti

Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus.

18.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdis,

2017-06-28

 

 

 

Lietuvos laisvės kovos sąjūdis nepritaria asmenvardžių nulietuvinimo, Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose projektui, kuriame siūloma LR piliečių vardus ir pavardes pirmame LR paso puslapyje rašyti nevalstybine kalba ir nelietuviškais rašmenimis. Toks rašymas prieštarauja LR konstitucijai. Valstybinės lietuvių kalbos Įstatymui, daugumos Lietuvos piliečių valiai (surinkta apie 70 tukst. piliečių parašų), prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimui, kad asmenvardžių rašymas pasuose turi būtį sureguliuotas daugumos piliečių patogumui (sugebėti užrašyti ir perskaityti nesimokant svetimų kalbų raidžių tarimo ir rašybos), prieštarauja 1994 metų Lietuvos - Lenkijos dvišalei sutarčiai, numačiusiai rašyti originalias pavardes pagal skambesį valstybine kalba, prieštarauja tarptautinei praktikai (Vakarų Šalyse paso įrašai daromi tik savo valstybinės kalbos rašmenimis pagal savo kalbos taisykles).

Siūlomas Vardų ir pavardžių rašymo projektas kelia grėsmę Lietuvos valstybės vientisumui, užprogramuoja ateities konflikto ir diskriminacijos tikimybę; kelia geopolitinę grėsmę Baltijos šalyse, išduodant Latviją, įteisinusia asmenvardžių rašybą nelatviškomis raidėmis kitame paso puslapyje, paklusta Lenkijos politikų spaudimui ir vietoj integracijos skatina Vilniaus krašto lenkų tapatinimąsi su Lenkijos valstybe.

Pritardami antikonstituciniam XIIP-535 įstatymo projektui - laužoma duota priesaika, įteisinamas teisinis nihilizmas, skatinamas dar didesnis piliečių nusivylimas savo valstybe. Lietuvos partizanai ir kiti Lietuvos laisvės kovų dalyviai kovojo už orią tautinių krikščioniškų vertybių turinčią Lietuvą, už savo kalbos, papročių, savo tautinės gyvybės ir neiškreiptos istorijos išsaugojimą, o ne už besiskverbiančią kosmopolitinę dvasią, nusistovėjusio raidyno ardymą, vardų ir pavardžių rašymo mišrainę, siaurinančia lietuvių kalbos vartojimo erdvę.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdis pritaria LRS narių A. Ažubalio, L. Kasčiūno, St. Šedbaro, V. Juozapaičio, A. Anušausko ir A. Bilotaitės Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui XIIIP-471, kuris sudaro galimybę nelietuviškus asmenvardžius rašyti ne pagrindiniame, o kitame paso puslapyje ir prašo Gerb. LR Seimo narius palaikyti šį projektą, už kurį pasirašė apie 70 tūkst. piliečių. Branginkime savo dvasinės kultūros svarbiausią elementą - kalbą, gerbkime jos žodį.

Nepritarti

Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus.

19.

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyrius,

 2017-07-11

 

 

 

70 pasirašiusių ir prisiekusių A. Kubiliaus, G. Landsbergio ir G. Kirkilo sąraše parlamentarų dėl lenkiškų raidžių vartojimo lietuviškuose dokumentuose pažeidė LR Konstituciją ir paniekino priešrinkiminius įsipareigojimus.

ATGIMIMO BANGA ATKREIPIA DĖMESĮ, kad tarp 150 šalies kultūros ir mokslo darbuotojų agitavusių rinkti 50 tūkst. parašų dėl valstybinės kalbos išsaugojimo buvo ir prof. Viktoras Pranckietis. V. Pranckietis, tapęs Seimo Pirmininku, balsuodamas prisideda prie 70-ties A. Kubiliaus - G. Landsbergio - G. Kirkilo parlamentarų grupuotės ir PAŽYMI, kad aukščiausios valstybės institucijos rengia vis griežtesnes priemones TRIMS NELIETUVIŠKOMS RAIDĖMS ĮTEISINTI.

ATGIMIMO BANGA PAŽYMI, kad 2017 metai paskelbti LIETUVIŲ KALBOS KULTŪROS METAIS - tačiau SEPTYNIASDEŠIMTUKAS turbūt už Vilniaus krašto okupaciją 1920-1939 metais, už armijos Krajovos veiksmus, už bandymus sukurti Vilniaus krašto teritorinę autonomiją bei už tomaševskininkų žygius niekinant Lietuvą, parašais prisiekė pažeisti Lietuvos Konstituciją ir rinkiminius pažadus - rašyti lietuviškus dokumentus lenkiškomis raidėmis. Tokie motiną, tėvą, sesę, brolį, dukrą, sūnų ir Tėvynę parduos.

ATGIMIMO BANGA atkreipia dėmesį į ilgai trunkančius antikonstitucinius kai kurių Seimo narių veiksmus:

1. Kviečiame pasmerkti 2017-06-19 d. LR Vyriausybės nutarimą dėl Vardų ir pavardžių rašymo lietuviškų dokumentų pirmame puslapyje nelietuviškas raides (projektas Nr. XIII-535) ir Vyriausybės veiksmus paniekinusius 70 tūkst. piliečių parašų reikalavimus bei rinkiminės agitacijos metu duotus pažadus nevartoti lietuviškuose dokumentuose nelietuviškų raidžių.

2. Prašome Seimą ATMESTI Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIII-535, kurį inicijavo TS-LK D Seimo nariai A. Kubilius ir G. Landsbergis ir pasirašė 70 Seimo narių, kuris leidžia naudoti lietuviškų dokumentų pirmame puslapyje lenkiškas raides.

3. Prašome LR Seimą PRIIMTI “TALKOS” iniciatyvinės grupės Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIP-3796.

Nepritarti

Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus.

20.

Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga,

2017-08-10

 

 

 

Raginame parlamentines partijas ir frakcijas nedelsiant atmesti Andriaus Kubiliaus, Gedimino Kirkilo ir Sauliaus Skvernelio inicijuotus projektus, kuriais siekiama sudaryti sąlygas Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybės dokumentuose atsisakyti pavardės ir vardo įrašo valstybine kalba. Esame įsitikinę, kad vienintelis konstituciškai įmanomas kompromisas dėl asmenvardžių užrašymo piliečių pasuose kitomis kalbomis - tai toks įrašas papildomame paso skyriuje, o ne vietoj įrašo lietuvių kalba, kaip siūlo paminėti politikai, mėgindami įsiteikti Lenkijos šovinistams ir išduoti brolius latvius. Apgailestaujame, kad taip tų, kurie siūlo trypti lietuvių kalbą, atsidūrė nemažą dalis TS-LKD Seimo narių ir vienas iš valdančiosios koalicijos lyderių Saulius Skverelis, nors prieš rinkimus jie sakė visiškai priešingas, patriotiškas nuostatas. Kol kas tai tik nesusipratimas, bet jis gali atvesti prie lietuvių kalbos ir pačios Lietuvos išdavystės. Siūlome valstybės politikams ir pareigūnams priimti 69 000 piliečių inicijuotą, asmenvardžių rašybos latvišką variantą, arba tokį patį TS-LKD politikų Audronio Ažubalio ir Lauryno Kasčiūno projektą, kai įrašas kita kalba ir kitomis, nei lietuvių abėcėlė, raidėmis piliečio pase būtų jo pageidavimu įrašomas visada tik papildomai, prie esamo įrašo valstybine kalba.

Atkreipiame dėmesį, kad priėmus šį Konstitucijai neprieštaraujantį ir Latvijoje pasiteisinusį projektą, būtų pagaliau nutrauktas ir geopolitiškai žalingas Lenkijos kiršinimas su Lietuva, nes juk Latvijai oficialioji Lenkija dėl to jokių viešų priekaištų neturi. 70 Seimo narių ir net Premjeras, atsisakę vertybinių Tautos ir jos valstybės nuostatų, nepaisydami 69 tūkst. Lietuvos piliečių parašų už kalbos išsaugojimą, įkyriai siūlo ydingą Seimo nutarimo projektą pažeidžiantį valstybinę lietuvių kalbą. Įvertinus mūsų teismų ir ES Teisingumo Teismo sprendimus, jog Lietuvoje tik lietuviškais rašmenimis rašomi vardai ir pavardės nepažeidžia jokių europinės teisės normų, reikalaujame svarstymus valstybiniu lygmeniu dėl nelietuviškų „w“, „q“ ir „x“ ir kitų raidžių rašybos nutraukti, nes kėslas prilygsta Seimo narių priesaikos laužymui, pačios Tautos ir valstybės išdavystei.

Viliamės, kad didžioji dalis praeityje nusipelniusių, o taip pat naujos kartos politikų neįsirašys į itin gėdingą lietuvių kalbos Konstitucijos 14 straipsnio pažeidėjų ir Seimo nario priesaikos laužytojų sąrašą, priimant istorinį sprendimą, kuris tiesiogiai susijęs su oficialiąja lietuvių kalbos rašyba, jos sistema ir vieša vartosena.

Nepritarti

Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus.

21.

Nevyriausybinių organizacijų Lietuvos Respublikos Konstitucijai ginti koordinacinė taryba,

2017-08-31

 

 

 

Siūlymai dėl asmenvardžių rašybos šiuose projektuose nėra kompromisiniai. Pagrįstai atsisakoma tik asmenvardžių rašybos pagal užsienio „protėvius“, bet ta „netektis“ autonomininkams kompensuojama plečiant dokumentų šaltinius (2 str. 2 d., 3 str. 1 d.) ir nebeskiriant buvusių užsieniečių nuo senbuvių LR piliečių (4 str. 2 d.). Pažeidžiant

Konstituciją užsienio kalbų vartojimas perkeliamas iš oficialių dokumentų į visus dokumentus, naikinamas pavardžių skirtumas pagal lytį. Projektuose daug neaiškumų, kurie įstatymą leistų traktuoti neadekvačiai, dokumentų šaltiniai prieštaringi.

Prieškonstitucinis projektas pagrindiniuose įrašuose leistų vartoti mažiausiai 6 svetimas raides. Spaudoje ir visur kitur šis projektas pristatytas neteisingai, esą pagrindiniame įraše būtų tik svetimos raidės q, x, w - atsirastų dar bent trys lenkiškos cz, sz, rz vietoj lietuviškų c, s, ž.

Šiame projekte palengvinama LR piliečiams įsivesti svetimas raides. Jiems nebereikia ieškoti protėvių, kaip siūlė Seimo nariai, o patys bet kokioje užsienio bažnyčioje ar metrikacijos įstaigoje gali gauti vaiko gimimo įrašą ar savo santuokos sudarymo įrašą ir jų „vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis (ir pagal [CAO taisykles į oficialius dokumentus nurašomi paraidžiui“ (4 str. 2 d. 1 punktas). Tokį pat įrašą gali gauti ir visi LR piliečiai, turintys 30 metų ir daugiau, kurių dokumentai buvo rašomi „ir lotyniško, ir nelotyniško pagrindo rašmenimis“ (4 str. 2 d. 4 punktas).

Šis projektas iš esmės skiriasi nuo „Talkos“ registruoto asmenvardžių rašymo projekto ir siūlo keisti lietuvių kalbos abėcėlę, mūsų rašybos ir tarties sistemą, svetimas raides už

mokesčių mokėtojų pinigus perkelti į registrą ir valstybės informacines sistemas, siaurinti valstybinės kalbos funkcijas.

Dokumentų kitų įrašų skyriuose minėtas M. Puidoko projektas taip pat siūlo priešingai negu rašyta „Talkos“ ir A. Ažubalio projektuose: čia svetimomis raidėmis gali rašyti  kiekvienas Lietuvos gyventojas, ,jei asmuo kitų kalbų savo vardo ir pavardės rašybą pagrindžia dokumento šaltinio ar kito rašytinio šaltinio įrašais“ (4 str. 4 d.). Projektas nedraudžia remtis ir okupaciniais šaltiniais keturiomis kalbomis, lenko korta ir t. t., taigi asmuo pase gali rašyti ką ik nori, nors tai neatitinka LR Konstitucijos, įstatymų ir valstybės interesų, kalbos sistemos dėsnių.

„Kitų kalbų" (katalikiškų, atneštinių ir t. t.) vardų ir pavardžių Lietuvoje yra per 70%, bet iki šiol jie buvo lietuvinami, t. y. pritaikomi prie lietuvių kalbos sistemos (kaip daroma ir kitose

kalbose). Asmenvardžių nulietuvinimo projektas parengtas kaip „dovana“ Lietuvos Respublikos šimtmečiui: „Vyriausybė iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus".

Minėtas Užsienio reikalų komiteto posėdis su 8 Seimo nariais vyko 2017-06-28 d. Jame ekspertų, konsultantų, specialistų, asociacijų, partijų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos net nesvarstytos, nors projekto klaidos ten buvo įvardytos. Nenurodyta, kad prieškonstituciniam projektui per posėdį būtų prieštaravę dar 8 kviestiniai asmenys, kurie nurodytus įstatymų pažeidimus turėtų įgyvendinti. Priėmus tokį „įstatymą“ reikštų, kad Lietuvos Respublikoje jos Konstitucija ir valstybinės kalbos įstatymas iš dalies nebeveikia: 1) vardyno srityje galioja ir užsienio kalbų rašybos, tarties dėsniai, 2) nutraukta baltų kalbų fonetinė vienybė, 3) naikinamas Lietuvos suverenitetas ir sudaromos prielaidos teritorinei autonomijai: okupacinių laikotarpių suklastoti asmenvardžiai įgauna prioritetą prieš tikruosius (autentiškus) asmenvardžius, 4) siaurinamos valstybinės kalbos funkcijos.

Konstitucinis Teismas neskelbė: VLKK dirbant neprofesionaliai ir Seimo liberalams privertus kelias VLKK atstoves ignoruoti kalbos taisyklingumo, tikslingumo, grynumo principus, pagrindinį lietuvių kalbos rašybos ir tarties principą (vienas garsas - viena raidė), galima be referendumo naikinti konstitucinį valstybinės kalbos statusą, siaurinti jos funkcijas ir vietoj 1 garso rašyti 2 raides, vietoj 1 raidės tarti 2 garsus ir vietoj 2 raidžių – 1 garsą. Prezidentė sakė: „lietuvių kalba neturi būti derybų ar politinių susitarimų įkaite“; ji neskelbė, kad valstybinės kalbos gramatiką gali redaguoti Lenkijos valdininkai, tomaševskininkai ir Seimo nario priesaiką pažeidę kalbotyros diletantai. Lietuvos Respublikai nelabai didelis skirtumas, kiek pradžiai svetimų raidžių Seimas vardynui įvestų - 6, 16 ar 60, nes vis tiek toliau teismai stengtųsi jų įteisinti iki 160.

Kompromisinis šiuo klausimu yra tik „Talkos“ įstatymo projektas. VLKK pagal Valstybinės kalbos įstatymo 19, 24 str, Konstitucinio Teismo 2014-02-27 sprendimą turėjo profesionaliai saugoti lietuvių kalbos normas, asmenvardžius, vietovardžius ir įspėti, kad įstatymo projektas XIIIP-535 ir į jį panašūs yra nukreipti prieš valstybinės kalbos statusą: skirtingai nuo valstybinės kalbos fonetinės ir orfografinės sistemos vienodi garsai v, č, š, ž būtų žymimi dviem skirtingomis raidėmis, o naujos raidės q, x žymėtų po du garsus, kurie skirtingose kalbose tariami nevienodai. VLKK nesakė tiesos, neatliko savo pareigų ir ieškojo „išimčių“ politikų užsakymams.

Vyriausybė pažeidė LR Konstituciją, besirūpindama užsieniečių privilegijomis ir negindama vietinių gyventojų daugumos, kuriems tektų mokėti papildomus mokesčius ir kiltų daug administracinių, profesinių, asmeninių ir kitokių nepatogumų.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas kalbinių ekspertizių šiuo klausimu užsakyti nėra pakankamai kompetentingas.

Lietuvos Respublikoje negali būti įteisintas prievartinis lietuviškų pavardžių nulietuvinimas, vykdytas okupacinių režimų ir plačiai aprašytas Z. Zinkevičiaus, V. Maciejauskienės, A. Ragauskaitės, A. Vanago ir kitų moksliniuose darbuose. Seimo pirmininkas V. Pranckietis liepos 28 d. pasiūlė pažeisti Konstitucijos 1, 3, 8, 14 str., Valstybinės kalbos įstatymo 2, 15, 19, 24 str. ir Lenkijos okupacijos laikotarpiais pakeistas ir svetima valstybine kalba bei abėcėle užrašytus Lietuvos asmenvardžius perkelti į nepriklausomos demokratinės Lietuvos Respublikos raštvedybą. Taip pažeistas ir LR įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos" 5 straipsnis, pagal kurį Seimo pirmininkas ir kiti Seimo nariai prisiekė būti ištikimi Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą, stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei.

Lietuvos radijas ir televizija pagal savo įstatus šiuo klausimu turėtų skelbti objektyvias žinias (ne vien tik Giedroico fondo nuomonę).

Minėtų nepagrįstų ir kenksmingų pataisų bei projektų valstybinei kalbai ir daugumai piliečių nereikia. Prašome Seimą imtis svarbesnių valstybei reikalų, nepažeidinėti Konstitucijos ir patvirtinti „Talkos" iniciatyvinės grupės įregistruotą asmenvardžių rašybos projektą.

Nepritarti

Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus.

22.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdis,

2017-09-28

 

 

 

Pritariame LRS narių A. Ažubalio, L. Kasčiūno, St. Šedbaro, V. Juozapaičio, A. Anušausko ir A. Bilotaitės Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui XIIP-471, kuris sudaro galimybę nelietuviškus asmenvardžius rašyti ne pagrindiniame, o kitame paso puslapyje, už kurį pasirašė apie 70 tūkst. Lietuvos piliečių.

Kirkilo ir kt. teikiamas projektas yra agresyviai antikonstitucinis, pataikaujantis Lenkijos ultimatyviems reikalavimams ir sukuriantis diskriminacinę tvarką mūsų krašte, kelta grėsmę Lietuvos valstybės vientisumui, Išduoda Latviją, įteisinusią asmenvardžių rašybą nelatviškomis raidėmis kitame paso puslapyje. Dabar Lietuvoje paso įraše yra visiška lygybė prieš įstatymus - visi piliečiai pasuose vardus ir pavardes rašo valstybine kalba, kuri atitinka tarptautinę praktiką.

Lietuvos partizanai ir kiti laisvės kovų dalyviai kovojo už orią krikščioniškų vertybių turinčią Lietuvą, už savo kalbos, papročių, savo tautinės gyvybės ir neiškreiptos istorijos išsaugojimą, o ne už besiskverbiančią kosmopolitinę dvasią, nusistovėjusio ir laiko patikrinto mūsų raidyno ardymą ir pavardžių rašymo mišrainę, siaurinančią lietuvių kalbos vartojimo erdvę.

Lietuvių kalba - svarbiausias mūsų dvasinės kultūros elementas. Ji negali būti politikos preke ar sandėrių objektu. Branginkime savo kalbą, jos nesuterštą žodį.

Nepritarti

Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus.

23.

Petras Šidagis,

2017-11-29

 

 

 

 

"Trijų" raidžių problema mūsų tautoje iš pirmo žvilgsnio atrodo nereikšmingas, dėmesio nevertas dalykėlis, pagarbus Lenkijai ir mūsų piliečiams lenkams žestas. Tačiau neskubėkime vertinti, nes iš tikrųjų tai tik "ledkalnio viršūnėlė", už kurio slypi labai svarbūs asmeniui ir tautai dalykai, panašiai kaip ledkalnis, kurio, deja, dažnai mes nepastebime. Kokia psichologinė būsena tos mūsų tautos dalies, kuri sutinka įtraukti svetimas lietuvių abėcėlei raides į lietuvių kalbos raidyną? Gali būti labai bloga, net galiu palyginti su juose užgimstančia žydšaudžių, nacių ar net kanibalų psichologija, tik išvirkščia - neapykanta saviems, savo tautai. Pradžioje čia tos "dozės" nedaug - tik nepagarba tautai ir jos tapatybei, orumo nesilaikymas. Tačiau ši užgimstanti neapykanta savo tapatybei, tautai, kuri būtų pasmerkta be savo tapatybės, yra vis vien ta pati neapykanta, tai blogis, ir žmogui nesirūpinant savimi, savo dvasiniu pasauliu, jis gali išaugti ir nuvesti bet kur, kur pažeidžiami 10 Dievo įsakymų. Visokių bėdų skaičius gali tik išaugti. Tokia psichologija, kuri savo tautą vertina kaip niekinį, net nevertą dėmesio, panašiai, tik išvirkščia prasme, elgėsi ir naciai: vertino save, bet niekino kitas tautas - čigonus ar žydus, bet iš esmės tai yra tas pats blogis: jie sakė "jie nieko verti", o šiandien šie "mūsiškiai" sako: "mes neverti, mes "klaida", mes - "žydšaudžių tauta", viską darykim Lenkijai, dėl Lenkijos, būkim "draugiški" pirmiau strateginei partnerei Lenkijai, o mūsų tauta "palauks". Logika tokia: kaip ir mūsų tauta taip ir jos abėcėlė - tai niekis. Ir jie daro tai, kas prieštarauja pagarbai, logikai: prideda prie V, kurios visiškai pakanka lietuviškai abėcėlei, dar vieną raidę - W, ir dar daugiau "prieskonių" - Q, X, kurios ne pataiso, bet tik "gadina valgį", kai į jį dedame tai, ko "jam visiškai nereikia, tai ko būtų per daug". Tai neorus, nepagarbus žingsnis savo tautos tapatybės atžvilgiu, o iš esmės tai yra ir akibrokštas pačiai tautai, tautiečiams, kuri yra skirtinga tik dėl tos savo unikalios pasaulyje tapatybės. O tokią tapatybę suformavome atsiskyrę nuo kitų tautų po savo Nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. vasario 16 d. Kaip išbrįsti iš šios bėdos? Reikia čia ugdyti save, keistis, tam, kad pasidomėti, suprasti, pamilti pirmiausia savo tautą, kuri arti, kuri artima kaip ARTIMAS. Tautiečiai vis vien yra artimesni, nei kitų tautų atstovai, net ir gyvenantys toje pačioje šalyje! Mylintiems savo tautą kaip krikščionims, katalikams kaip savo artimą, dažniausiai nekyla ranka ir prieš kitas - žydus, rusus, Lietuvoje gyvenančius kitų tautų Lietuvos piliečius. Čia išsigelbėjimas - tai empatijos ugdymas - kito supratimo ugdymas. Empatija nėra įgimta, ją reikia išugdyti. Reikia skaityti knygas tokių autorių, kurie krikščioniškai mylėjo savo tautą, buvo patriotai, aukojosi už tautą, Tėvynę, suprato savo tautą ir jos lūkesčius. Jie jokiu būdu nebuvo žudikai, nors juos kaltina esant žydų žudikais. Jie buvo mūsų partizanai, mylintys savo tautą taip, kaip save, net atidavė savo gyvybę už Tėvynę. Tokie "trijų raidžių" pasiūlymai rodo, kad nebesuprantame savęs pačių, savo tautos, o pataikaudami Lenkijai ar pirma mylime ir gerbiame Tėvynę Lietuvą bei artimus mums tautiečius? Tėvynės meilė - tai artimo meilės išraiška. Ugdykimės partizanų meilės žygdarbiu Lietuvai, kurie už tautiečių laisvę ir geresnį oresnį gyvenimą atidavė savo gyvybę ir tuo tapkime labiau empatiškais, visų pirma suprantančiais savo tautą, o vėliau tada galinčiais suprasti ir kitas tautas, ypač savo bendrapiliečius, kuriuos reikia mylėti, bet ne pataikauti jų netinkamiems norams, individualizmui, nutaikytam prieš mūsų kalbos ir Tėvynės meilę, pagarbą Tėvynei, Jos orumą.

Nepritarti

Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus.

24.

Mindaugas Tamošiūnas,

2017-12-15

 

 

 

Per Žinių radiją 2017 m. gruodžio 5 d. klausiausi Jūsų pokalbio su laidos vedėju žurnalistu Raigardu Musnicku. Kalbėjote argumentuotai, įtikinamai. Nemaloni išimtis - atsakymas į žurnalisto klausimą dėl tų garsiųjų trijų raidžių (Q, X ir W). Jūs atsakėte, kad esate bendros nuomonės su tais Seimo nariais, kurie yra už tų raidžių pagrindiniame paso puslapyje įteisinimą. Esą negalima atimti iš žmogaus teisės savo asmenvardį matyti dokumente parašytą gimtąja kalba.

Taip manantys Seimo nariai, deja, ir Jūs, labai klystate.

Pirma. Niekas tos teisės neketina atimti, nes, kaip žinote, „Talkos“ teikiamame įstatymo projekte yra numatyta nelietuviško asmenvardžio autentiškos formos papildomo įrašo galimybė. Ir tai nepalyginamai daugiau, negu minėtos trys raidės.

Antra. Nemaloniai stebina, kad nemažai Seimo narių, deja, ir Jūs, šiuo atveju elgiasi taip, tarsi būtų pamiršę priesaiką, kurią dar taip neseniai iškilmingai davė, padėję ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Konstitucijos 14 straipsnyje labai aiškiai, be jokių išlygų, parašyta: Valstybinė kalba - lietuvių kalba. Be to, turime Konstitucinio Teismo nutarimus, plačiai paaiškinančius, kodėl pagrindinis vardo ir pavardės įrašas Lietuvos piliečio pase privalo būti valstybine lietuvių kalba. Beje, šis svetimvardžių rašybos principas taikytinas visiems viešiesiems lietuviškiems tekstams.

Nepritarti

Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus.

25.

Sambūris „Patirtis“,

2018-01-23

 

 

 

 

Kiekvienos pasaulio kalbos abėcėlė yra unikalus paveldas, į kurį niekas neturi teisės iš šalies kėsintis. Lietuviška abėcėlė, kurią sudaro 32 raidės ir kuri galutinai susiformavo XX amžiaus pradžioje, tinkamai išreiškia lietuvių kalbos fonetines subtilybes. Lenkijos politikų siūlymai naudoti nelietuviškas raides Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose būtų abėcėlės pakeitimas, nes pagal įstatymus šiuose dokumentuose piliečių asmenvardžiai turi būti rašomi valstybine lietuvių kalba, taigi ir lietuviškais rašmenimis. Teisiškai nelietuviškos raidės reikštų ir valstybinės lietuvių kalbos konstitucinės nuostatos pažeidimą. Jokių kalbinių priežasčių keisti lietuvių kalbos abėcėlę nėra. Kitų valstybių piliečių asmenvardžiai gali būti rašomi papildomame dokumento puslapyje, kaip yra daroma Latvijos Respublikoje. Kadangi Lenkijos politikai neprieštarauja dėl tokios Latvijos Respublikoje taikomos praktikos, galima manyti, kad jų įsakmūs reikalavimai Lietuvai dėl papildomų raidžių įvedimo į lietuvišką abėcėlę galbūt slepia tolimus Lietuvos suverenitetui pavojingus tikslus.

Nepritarti

Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus.

26.

Antanas Gipiškis,

2018-02-09

 

 

 

Noriu pasidalinti nuomone, kaip rašyti kitataučių pavardes Lietuvos piliečių pasuose. Apie tai labai daug diskutuojama. Mano supratimu, pavardės turi būt rašomos tos valstybės priimtu rašymui raidynu. Pavyzdžiui, Lietuvos piliečiui gaunančiam Lietuvos piliečio pasą, jo vardas ir pavardė, nepriklausomai nuo tautybės, turi būti rašoma tik Lietuvos valstybinės kalbos raidėmis be jokių, kitose kalbose ir raidynuose naudojamų raidžių kaip W, X ar Q ir kitokių raidžių. Rašymas pase naudojant raides, kurių Lietuvos raidyne nėra, tolygu Lietuviško dokumento išniekinimu, kaip ištepant Lietuvos vėliavą. Kas nori, kad Lietuvos piliečio pase būtų jų pavardės ir vardai rašomi raidėmis, kurių Lietuvos raidyne nėra? Ogi tie, kurie savo tautybė laiko aukščiau už Lietuvos pilietybę. Labiausia tai liečia lenkų tautybės Lietuvos piliečius. Ar rasite bent vieną, gyvenantį Lenkijoje lietuvį, Lenkijos pilietį, kuriam būtų išduotas Lenkijos piliečio pasas, kuriame būtų įrašyta jo vardas ir pavardė, Lietuvos raidyne naudojamomis raidėmis, pavyzdžiui, Česlovas Ščerbickas. Tikriausiai su taip įrašyta pavarde ir vardu Lenkiškame pase ne rasite. Tą patį galima sakyti ir apie Vokiečių ar Anglų pasus. Nerasite nei Č, nei Š, nei Ž nekalbant apie balses su nosinėmis.

Keista būtų, Lietuvos piliečio Lietuviškas pasas, o jame pavardė įrašyta: vokiečių, anglų ar lenkų kalbomis, dar keisčiau, kinų ar arabų jų priimtu raidynu. Pasas tai PILIEČIO dokumentas, rodantis jo PILIETIBĖ, o ne tautybė. Pase yra 32 numeruoti puslapiai, kur pageidaujančiam gali būti įrašyta jo tautybė. Dar viena mano nuomonė. Pavardes pasuose ne reikia sulietuvinti, o rašyti taip kaip tariama tos tautos kalboje. Pavyzdžiui: Ivanov, Fišer, Tečer, Jankovskij, Achmiedov, Sachno, Burdanidzė ir kitų tautybių pavardės.

Nepritarti

Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus.

27.

Etninės kultūros globos taryba,

2018-04-16

 

 

 

Etninės kultūros globos taryba (toliau - Taryba) yra ne kartą svarsčiusi ir teikusi siūlymus LR Seimui ir Vyriausybei dėl Lietuvos kitataučių piliečių asmenvardžių rašybos nelietuviškais rašmenimis (Tarybos raštai 2013-03-25 Nr. S-44; 2014-04-10 d. Nr. S-60; 2017-03-21 d. Nr. S-57). Šios kadencijos Taryba išnagrinėjo ankstesnius siūlymus ir nutarė, kad jiems pritaria, todėl pakartotinai teikia juos šios kadencijos Seimui.

Tarybos nuomone, Lietuvos piliečių reikalavimą jų asmenvardžius dokumentuose rašyti nelietuviškais rašmenimis turėtų visiškai patenkinti TALKOS iniciatyvinės grupės, surinkusios apie 69 tūkst. Lietuvos piliečių parašų, pateikto Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto priėmimas. Pagal šį projektą Lietuvos piliečių nelietuviški asmenvardžiai pageidaujant būtų rašomi antrajame paso puslapyje kitataučio asmens kalbos rašmenimis, neišstumiant iš pirmojo paso puslapio valstybinės kalbos rašmenimis užrašytų asmenvardžių. Šis projektas buvo sukurtas remiantis Latvijos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo modeliu, kurį teigiamai įvertino įvairios tarptautinės organizacijos. Jame siūlomas piliečių asmenvardžių užrašymo būdas kitataučių kalbos rašmenimis visiškai atitinka Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 11 straipsnio 1 dalį, nes leidžia visiems piliečiams kitataučiams suteikti vienodas galimybes, neišskiriant vien tų tautų, kurios naudoja lotynišką abėcėlę su „w“, „q“ ir „x“ raidėmis. Pritardama šiam siūlymui, Taryba atkreipia dėmesį, kad Lietuvos piliečių asmenvardžių rašyba valstybine kalba pirmajame paso puslapyje neturėtų sukelti problemų kitataučiams asmenims įrodant savo santuoką su kitataučiu, tėvystę ar motinystę, nes tokie ryšiai patvirtinami kitais dokumentais (santuokos ar gimimo liudijimais), o asmenybės tapatybė nustatoma pagal asmens kodą.

Įsidėmėtina, kad didžioji dalis kitataučių pavardžių neapsiriboja lotyniškos abėcėlės „w“, „q ir „x raidėmis, nes kai kuriose yra ir kitų lietuviškoje abėcėlėje nenaudojamų raidžių su diakritiniais ženklais (pavyzdžiui, lenkų pavardėse yra „ł“ raidė ir kt.). Dėl to šios pavardės vis tiek liktų užrašytos ne originalo kalba ar net jas iškraipant, jei būtų apsiribojama vien minėtomis trimis raidėmis. Be to, nėra jokio pagrindo šių trijų raidžių įteisinimo sieti būtent su lenkų kilmės piliečių teisėmis rašyti savo pavardes originalo kalba, kadangi lenkų kalboje nėra nei „q“, nei „x“ raidės.

Svarbu pastebėti, kad kai kurie panašūs garsai kitataučių pavardėse jų kalbomis žymimi įvairiais raidžių deriniais, kuriuos sudaro lietuviškos abėcėlės raidės, tačiau jos tariamos kitaip.

Pavyzdžiui:

• garsas „š“ - lenkų kalba tariamas kaip „sz“, „š“ arba „rz“ (šalia dusliųjų priebalsių); vokiečių k. - kaip „sch“ arba „s“ (žodžio pradžioje prieš „p“ ir „t“); anglų k. - kaip „sh“; prancūzų k. - kaip „ch“;

• garsas „č“ - lenkų kalba tariamas kaip „cz“ arba „č“; vokiečių k. - kaip „tsch“ ; anglų k. - kaip „ch“ arba „tsch“; prancūzų k. - kaip „ch“;

• garsas „ž“ - lenkų kalba tariamas kaip „ž“, „ž“ arba „rz“; prancūzų k. - kaip „g“ arba „j“ ir t.t.

Dėl tokios didelės to paties garso užrašymo skirtingomis kalbomis įvairovės daugumos Lietuvos žmonių galimybės būtų apsunkintos bandant teisingai perskaityti kitataučių Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius, užrašytus vien nelietuviškais rašmenimis. Todėl tai gali sukelti nemažą sumaištį ne tik kasdieniniame žmonių gyvenime, bet ir suteikiant skubią pagalbą šiems asmenims arba kilus kitoms kritinėms aplinkybėms, kai reikia asmenį pašaukti teisingai ištariant jo asmenvardį remiantis dokumentų įrašais.

Apibendrindama pateiktus argumentus, Taryba siūlo pirmajame Lietuvos Respublikos piliečio paso puslapyje rašyti asmenvardžius tik lietuviškais rašmenimis, o antrajame paso puslapyje leisti pageidaujantiems asmenims įrašyti savo asmenvardžius kitomis kalbomis, laikantis originalios tų asmenvardžių rašybos.

Nepritarti

Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus.

28.

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyrius,

2020-01-09

 

 

 

Europos Sąjungoje (ES) yra 24 oficialiosios kalbos (tarp jų ir lietuvių kalba). Šios kalbos vartoja lotynų, slavų kalbų pagrindo ir graikų abėcėles. Kiekvienoje ES valstybėje lotynų kalbos pagrindo abėcėlės skiriasi. 2011-05-12 d. ES Teisingumo Teismas byloje Wardyn/Vardyn prieš Lietuvą atmetė Lietuvos pilietės, dabartinės vad. Europos žmogaus teisių fondo pirmininkės skundą dėl jos pavardės rašybos ir esą ES teisės laisvai judėti pažeidimo, dėl tariamo LR ir ES teisės normų konflikto ir nurodė, kad pagal ES teisę vardų ir pavardžių įrašų civilinės būklės aktuose teisinis reguliavimas priklauso ES valstybių kompetencijai (žr. E. Kuzborska. Teisinė tautinių mažumų padėtis Lietuvoje. V., 2012, p. 174-176). 2019 m. gruodžio mėn Europos Komisijos atstovės raštas Lietuvos Respublikai tuo kiausimu yra perteklinis ir nepagrįstas, neteisėtas, neetiškas dėl to, kad pažeidžia minėtą ES Teisingumo Teismo sprendimą ir proteguoja Wardyn/Vardyn fondo kėslus pažeisti lietuvių kalbos sistemą. LR Teisingumo ministerija neturi teisės keisti valstybinės lietuvių kalbos funkcijų, sistemos, ignoruoti LR Konstitucijos 14, 28, 29 straipsnių, Valstybinės kalbos įstatymo 2, 4, 15, 19 straipsnių. Dėl to ministerija turi atsisakyti planų keisti asmenvardžių rašybą reglamentuojančius aktus. Pažeisti įstatymus dėl asmenvardžių rašybos kursto ir kai kurie Seimo nariai. Juos liečia LR Konstitucinio Teismo 2006-05-10 d. sprendimas: nepakankamai integravęsi į Lietuvos visuomenę piliečiai nėra visaverčiai pilietinės bendruomenės nariai ir negali priimti valstybinės reikšmės sprendimų (5 punktas). Valstybinės kalbos politikos gairių 27 punktas skelbia: vardyno norminimas grindžiamas onomastikos mokslo tyrimais, kurių didžioji dalis atliekama Lietuvių kalbos institute. Tačiau žiniasklaida ir įvairios institucijos žinių apie vardyną dažnai kreipiasi ne į vardyno specialistus. Tokia buvo ir 2019-12-23 d. LRT laida apie asmenvardžius. Tada advokato padėjėja ir VU darbuotojas bandė netiksliai pasakoti apie VLKK ir „Dabartinės lietuvių kalbos gramatiką“, o VLKK nariai ir šios gramatikos autoriai ignoruoti. Į LRT laidas kalbininkus atstovauti dažniausiai kviečiama tik liberalioji L. Vaicekauskienė. Prašytume pagal įstatymus padėti išlaikyti tradicinę lietuvių kalbos sistemą. Reikalaujame į viešas diskusijas kviesti akademinės bendruomenės ir VLKK narius.

Atsižvelgti

 

29.

„Vilnijos“ draugija,

2021-06-07

 

 

 

Įstatymo projektas Nr. XIIIP-471 atitinka svarbiausius LR Konstitucijos, kalbos mokslo reikalavimus ir gali būti priimtas. Bet skubiai brukamas prieškonstitucinis įstatymo projektas Nr. XIIIP-535, pagal kurį būtų galima rašyti iki 150 svetimų raidžių dokumentuose greta 32 lietuviškų raidžių. Neatliktas ir nenumatomas atlikti tokio poveikio vertinimas, konsultacijos su visuomene ir net su tuo klausimu kompetentingomis valstybės ir visuomeninėmis institucijomis (VLKK, LKI ir t.t.). Vyriausybė be diskusijų tendencingus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus priimtų po 4 mėnesių, o įstatymas įsigaliotų po to jau kitą dieną (rugsėjo 1 d.). Klastojamas ir 2009-11-06 d. Konstitucinio Teismo nutarimas. Jis skelbė: valstybinė kalba – lietuvių kalba, todėl įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba. Projektą rengusi Teisingumo ministerija sąmoningai šį KT teiginį iškraipė: esą Lietuvos Respublikos patvirtintuose ir išduotuose dokumentuose „toks įrašas neturėtų teisinės galios ir negalėtų būti oficialiai naudojamas viešajame valstybės gyvenime“, todėl „nebūtų sprendžiamos aktualios asmenvardžių rašybos problemos“. Pavardės nėra vien šeimos privataus gyvenimo dalis – jos yra ir kalbos, kultūros, valstybės istorijos dalis. Archajiškos lietuvių kalbos pavardės išlaikė tik bendrą šeimos ir giminės pavardės šaknį ar net kamieną, bet moterų pavardės skiriasi nuo vyriškų pavardžių priesagomis ir galūnėmis. Projektas XIIIP-535 prieštarauja LR Konstitucijos 3, 10, 14, 29 straipsniams ir yra nepriimtinas. Atmestini projekto XIIIP-535 šie straipsniai: 1. Valstybinės kalbos tikriniai žodžiai (asmenvardžiai) netiksliai vadinami pagrindiniais asmens tapatybės žymenimis ir nenurodoma, kuo skiriasi lotyniškos abėcėlės rašmenys, lotyniški rašmenys ir lotyniško pagrindo rašmenys. 4.1, kuriuo Lietuvos Respublikoje siūloma grąžinti ir plėtoti LR okupacijų padarinius – prievarta suslavintus ar suvokietintus lietuvių asmenvardžius tiems, kurių „protėviai turėjo kitos užsienio šalies pilietybę“. Per praėjusius šimtą metų daugumos mūsų protėviai turėjo Sovietų sąjungos, Vokietijos ar Lenkijos pilietybę, kurios buvo okupavę Lietuvą ar jos dalis. 4.2, kuriuo būtų paraidžiui rašomos visų šalių lotyniško pagrindo abėcėlės ir svetimų raidžių susidarytų ne 3 (w, x, q), o iki 150. Nepasakoma, a) kiek tiksliai ir kokių naujų rašmenų atsirastų, b) kaip tie svetimi rašmenys valstybinėje lietuvių kalboje būtų tariami, c) kas tai suprastų ir kodėl Lietuvos piliečiai už savo teisių pažeidimus turėtų dar ir apmokėti, d) kokią darytų žalą raidyno, rašybos, tarties principų painiojimas valstybei, piliečiams ir valstybinei kalbai, e) kas leidžia be referendumo siaurinti valstybinės kalbos funkcijas, keisti susiformavusią lietuvių kalbos abėcėlę, naikinti LR valstybingumą. Aiškinamajame rašte meluojama, kad „neigiamų pasekmių nenumatoma“, o „projekto rengimo metu nėra gauti specialistų vertinimai ir išvados“. Šiam projektui prieštaravo VLKK, 13 prie projekto registruotų nevyriausybinių organizacijų, 100 000 LR piliečių: 50 kvalifikuotų kalbininkų, 300 lituanistų, daugybė mokslininkų ir t.t. Įstatymo pataisose LR piliečių teises pažeisti ir juos diskriminuoti siūloma dar daugiau: užsienio valstybės pakeistus Lietuvos piliečių asmenvardžius Lietuvoje siūloma taip pat rašyti užsienietiškai. 4.3, 4.4 str. piliečio prašymu pirmiausia dokumentuose būtų rašoma ne įprasta asmenvardžio lietuviška forma (lietuvių kalbai neprimetant slaviškų, germaniškų vienaskaitos vardininko formų), o tik lietuviškais rašmenimis. Projekto XIIIP-535 straipsniai 4.2 - 4.4 turi būti keičiami, dėl to lieka tik vienas tinkamas pasirinkimas – palaikyti gerai parengtą projektą XIIIP-471. Vyriausybės išvados šiais klausimais yra nepagrįstos, nekompetentingos, neatitinka valstybės interesų.

Nepritarti

Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus.

30.

Etninės kultūros globos taryba,

2021-06-08

 

 

 

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje 2021 m. birželio 9 d. planuojama svarstyti Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIIP-471 ir Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIIP-535, kurie buvo parengti dar 2017 metais. Etninės kultūros globos taryba (toliau – Taryba) dar 2018 m. balandžio 16 d. raštu Nr. S-109 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašybos nelietuviškais rašmenimis“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komitetą bei Kultūros komitetą, pateikdama savo nuomonę. Čia pakartotinai pateikiame Tarybos išvadą šiuo klausimu.

Taryba pritaria projektui Nr. XIIIP-471 ir siūlo atmesti projektą Nr. XIIIP-535 dėl šių priežasčių:

1. Tik projektas Nr. XIIIP-471 nustato asmenvardžių rašymą Lietuvos Respublikos valstybės institucijų ir įstaigų išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, o projektas Nr. XIIIP-535 nustato asmenvardžių rašymą oficialiuose dokumentuose. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos archyvų ir dokumentų įstatyme apibrėžta oficialaus dokumento sąvoka yra daug platesnė už asmens dokumento sąvoką (oficialieji dokumentai – tai įvairių institucijų, įstaigų ar įmonių sudaryti, patvirtinti ar gauti įvairūs dokumentai, įtraukti į apskaitą), todėl abiejų projektų teisinio reguliavimo aprėptis yra skirtinga. Projekte Nr. XIIIP-535 terminas „asmens dokumentas“ panaudotas tik du kartus – 2 straipsnio 3 dalyje kalbant apie sąvoką dokumento šaltinis ir 5 straipsnio 3 dalyje kalbant apie iki Įstatymo įsigaliojimo išduotų asmens dokumentų keitimą, todėl kyla abejonių, ar šis projektas nustato asmenvardžių rašymą būtent asmens dokumentuose. Kita vertus, asmens dokumentai yra pirminiai, kuriais remiantis nurodoma asmens tapatybė kituose oficialiuose dokumentuose. 2. Pritariame projekto Nr. XIIIP-471 aiškiai įvardytai nuostatai, kad Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose vardas ir pavardė turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, o lotyniško pagrindo rašmenimis – tik Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje. Pritardama šiam siūlymui Taryba atkreipia dėmesį, kad Lietuvos piliečių asmenvardžių rašyba valstybine kalba pirmajame paso puslapyje neturėtų sukelti problemų asmenims įrodant savo santuoką su kitataučiu, taip pat tėvystę ar motinystę, nes tokie ryšiai patvirtinami kitais dokumentais (santuokos ar gimimo liudijimais), o asmenybės tapatybė nustatoma pagal asmens kodą. · Nepritariame projektui Nr. XIIIP-535, kurio 4 straipsnis sudaro prielaidas Lietuvos Respublikos oficialiuose dokumentuose rašyti Lietuvos Respublikos piliečio vardą ir pavardę vien tik lotyniškos abėcėlės rašmenimis pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles (toliau – ICAO taisykles) – taigi be jokių diakritinių ženklų. Abejotina, ar yra pavyzdžių kitose valstybėse, kurios susietų savo piliečių asmenvardžių oficialią rašybą su ICAO taisyklėmis, nes tai visiškai neužtikrina asmens tapatybės žymenų teisinės apsaugos. Primename, kad daugumos užsieniečių asmenvardžiuose naudojamos ne tik lotyniškos abėcėlės raidės „w“, „q“ ir „x“, bet ir diakritiniai ženklai: pavyzdžiui, lenkų asmenvardžiuose nėra „q“ ir „x“ raidžių, tačiau yra yra „ł“, „ś“,„ć“,„ż“, „ź“ ir kiti diakritiniai rašmenys. Projekto Nr. XIIIP-535 1 straipsnio 1 dalyje deklaruojamas Įstatymo tikslas – „užtikrinti vardo ir pavardės, kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų, teisinę apsaugą“, tačiau 4-ame straipsnyje nustatytos asmenvardžių rašymo reglamentavimo priemonės nesudaro galimybių šį tikslą pasiekti. · Projektas Nr. XIIIP-535 pažeidžia daugumos Lietuvos Respublikos piliečių – lietuvių – teises, kadangi jiems nesudaromos galimybės teisingai perskaityti asmens dokumentuose įrašytus asmenvardžius, kadangi šio projekto 4 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė oficialiuose dokumentuose gali būti užrašomi remiantis vien iš užsienio gautu asmens ar jo protėvio, turėjusio užsienio pilietybę, dokumento šaltiniu. Įvairiose užsienio kalbose tas pats garsas neretai žymimas skirtingomis lotyniškos abėcėlės raidėmis ar jų deriniu, nors tariamas vienodai. Pavyzdžiui, garsas „š“ lenkų kalba rašomas „sz“ arba „rz“, vokiečių kalba – kaip „sch “ arba „s“, anglų kalba – kaip „sh“; prancūzų kalba – kaip „ch“; garsas „č“ lenkų kalba rašomas kaip „cz“, vokiečių kalba – kaip „tsch“, anglų kalba – kaip „ch“ arba „tsch“, prancūzų kalba – kaip „ch“ ir t. t. Dėl to paties garso užrašymo skirtingomis kalbomis įvairovės būtų apsunkintos daugumos Lietuvos žmonių galimybės teisingai perskaityti kitataučių Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius, užrašytus vien nelietuviškais rašmenimis. Tai sukeltų sumaištį, kuri gali turėti neigiamų pasekmių teikiant skubią pagalbą šiems asmenims arba kilus kitoms kritinėms aplinkybėms, kai reikia asmenį pašaukti teisingai ištariant jo asmenvardį remiantis asmens ar kitų oficialių dokumentų įrašais. Taryba siūlo Lietuvos Respublikos valstybės institucijų ir įstaigų išduodamuose asmeniniuose dokumentuose rašyti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius lietuviškais rašmenimis, suteikiant galimybę kitataučiams ar užsieniečių sutuoktiniams pasirinkti asmenvardžių galūnes (su lietuviška galūne ar be jos), taip pat užrašyti asmenvardžius nelietuviškais rašmenimis Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje.

Nepritarti

Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų 1 pasiūlymo argumentus.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija,

2017-05-23

 

 

 

Vykdydama Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. SV-S-250 „Dėl įstatymų projektų išvadų“, Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau – VLKK) teikia išvadą dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-471 ir Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-535. Projektai aptarti VLKK gegužės 22 d. posėdyje.

VLKK išvados dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose reglamentavimo Seimui buvo pateiktos 2014-09-05 rašte Nr. S1-352 (1.7) „Dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653 ir NR. XIIP-1675“, taip pat 2015-06-17 rašte Nr. S1-282 (1.7) Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui „Dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIP-1653(2)“, 2016-03-04 rašte Nr. S1-81 (1.7) Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui „Dėl Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796“.

Vertindama įstatymų projektus Nr. XIIIP-471 ir Nr. XIIIP-535 VLKK laikosi tokių pat, minėtuose raštuose išdėstytų, nuostatų. Jos paremtos Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašybą reglamentuojančiais teisės aktais, dabartinės lietuvių kalbos gramatikos ir VLKK nutarimų nuostatomis, susijusiomis su svetimvardžių rašyba, ilgamete kitų kalbų asmenvardžių vartojimo lietuvių kalboje stebėsena.

1. VLKK, pritardama pagrindinei abiejų įstatymų projektų nuostatai Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose (toliau ­­– asmens dokumentuose) rašyti lietuviškais rašmenimis, siūlo tokias išimtis:

a) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniško raidyno rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami);

b) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško raidyno rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.      

2. Kituose oficialiuosiuose dokumentuose asmenvardžiai rašytini taip, kaip jie teikiami asmens dokumentuose.

3. Dėl projekto XIIIP-471:

3.1. Atsižvelgdama į visuomenės poreikius, VLKK siūlo taikyti nurodytas išimtis ir­ asmens vardą bei pavardę lotyniško raidyno rašmenimis rašyti tose paso ir asmens tapatybės kortelės vietose, kuriose teikiami asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, o ne paso kitų įrašų skyriuje ar kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip nurodyta Konstitucinio Teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“, asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba.

3.2. Neaišku, kaip pagal 4 str. 4 dalies 1 nuostatą paraidžiui nurašant užsieniečio pavardę būtų atsižvelgiama į pavardės formos skirtumus pagal lytį.

3.3. 4 str. 4 dalyje trūksta vardų rašymo reglamentavimo.

4. Dėl projekto Nr. XIIIP-535:

4.1. Iš 4 str. 1 dalies formuluotės „jeigu <...>  dokumento šaltinis įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę“ neaišku, kokiems asmenims Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose būtų suteikiama teisė vardus ir pavardes rašyti ne lietuvių kalbos rašmenimis ir kiek tokių asmenų būtų, todėl nėra galimybių įvertinti, kokį poveikį tokios teisės realizavimas galėtų daryti lietuvių kalbai ir jos vardynui.

4.2. Tikslinga aiškiai atskirti asmenvardžių rašymą asmens dokumentuose ir kituose dokumentuose. Jokių keblumų dėl asmenvardžių rašymo kituose dokumentuose, kaip liudija VLKK atlikta institucijų apklausa, nekyla, jie rašomi taip, kaip teikiami asmens dokumentuose, dažniausiai su visais diakritiniais ženklais, taigi šiuo atveju netikslinga taikyti ICAO taisykles – būtų nepagrįstai keičiama nusistovėjusi tvarka (4 str. 2 d. 2, 3).

4.3. Svarstytina, ar pagal 4 str. 4 d. nuostatą suteikus galimybę oficialiuose dokumentuose asmenvardžius rašyti kitaip nei asmens dokumente (pridedant lietuvišką priesagą ir (arba) galūnę), nekiltų asmens identifikavimo problemų.

Pritarti

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narys Gintaras Steponavičius,

2017-05-09

4

1

 

Argumentai: Įtvirtinti galimybę savo vardą ir pavardę dokumentuose rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis ne atskiroms asmenų grupėms, o visiems Lietuvos Respublikos piliečiams.

 

Pasiūlymas:

4 straipsnis. Vardo ir pavardės nurašymas ir perrašymas

1. Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles (toliau – ICAO taisyklės), jeigu vardas ir pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje. ir dokumento šaltinis įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir jo pavardę paėmė.

Nepritarti

Siūlyti 4 straipsnio 1 dalį formuluoti pagal LRV nutarimo Nr. 392 2.5. pastabą.

2.

Seimo narys Mindaugas Puidokas,

2017-06-19

 

 

 

Argumentai: tikslintinas Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-535 (toliau – Įstatymo projektas) pavadinimas.

 

Pasiūlymas.

Patikslinti Įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyt taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENS VARDŲO IR PAVARDŽIŲĖS RAŠYMO DOKUMENTUOSE ĮSTATYMAS“.

Nepritarti

Asmuo gali turėti daugiau nei vardą ar pavardę.

3.

Seimo narys Mindaugas Puidokas,

2017-06-19

1

1

 

Argumentai: atsižvelgtina į Seimo Teisės departamento 2017-04-18 išvadą Nr. XIIIP-535 6 punkte pateiktą pastabą.

 

Pasiūlymas:

„1. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti vardo ir pavardės, kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų, teisinę apsaugą.“

Pritarti

Žr. Teisės departamento 6 pastabą.

4.

Seimo narys Mindaugas Puidokas,

2017-06-19

1

2

 

Argumentai: atsižvelgtina į Seimo Teisės departamento 2017-04-18 išvadą Nr. XIIIP-535 ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK) 2017 m. gegužės 23 d. išvadą Nr. S1-(1.7), pateiktą vykdant Seimo valdybos 2017-05-12 sprendimą Nr. SV-S-250 (toliau – VLKK 2017-05-23 išvada) tikslintina Įstatymo projekte nustatyta jo taikymo sritis „Dėl įstatymų projektų išvadų“

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Šis įstatymas nustato vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybę patvirtinančiuose oficialiuose dokumentuose, gimimo įrašą, santuokos sudarymo įrašą liudijančiuose dokumentuose ir kituose asmeniui Lietuvos Respublikoje išduodamuose dokumentuose pagrindinius reikalavimus.

Pritarti iš dalies

Siūlyti 1 straipsnio 2 dalį formuluoti pagal LRV nutarimo Nr. 392 2.1. pastabą.

5.

Seimo narys Mindaugas Puidokas,

2017-06-19

2

1

 

Argumentai: siekiant aiškumo, tikslintina Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalis.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Asmuo – Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje išduodamas oficialus dokumentas. Užsieniečio sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.“

Pritarti

 

6.

Seimo narys Mindaugas Puidokas,

2017-06-19

2

3

 

Argumentai: tikslintina Įstatymo projekte apibrėžta „Dokumento šaltinio“ sąvoka, kad nekiltų neaiškumų taikant įstatymą.

 

Pasiūlymas

Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Dokumento šaltinis – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kompetentingos įgaliotos institucijos sudarytas arba išduotas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, gimimo įrašą liudijantis dokumentas, santuokos sudarymo įrašą liudijantis dokumentas, kuriuo remiantis šio įstatymoų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas oficialus dokumentas asmens vardas ir pavardė rašomi Lietuvos Respublikoje išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose.“

Pritarti iš dalies

Siūlyti 2 straipsnio 3 dalį formuluoti pagal LRV nutarimo Nr. 392 2.3. pastabą.

7.

Seimo narys Mindaugas Puidokas,

2017-06-19

3

1

 

Argumentai: atsižvelgiant į siūlomą Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalies siūlomą pataisą, tikslintina ir Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalis.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Oficialiuose Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiame dokumentuose, gimimo įrašą liudijančiame dokumente, santuokos sudarymo įrašą liudijančiame dokumente Lietuvos Respublikos piliečio asmens vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytus atvejus.“

Pritarti iš dalies

Siūlyti 3 straipsnio 1 dalį formuluoti pagal LRV nutarimo Nr. 392 2.4. pastabą.

8.

Seimo narys Mindaugas Puidokas,

2017-06-19

3

2

 

Argumentai: siekiant Įstatymo projekte įtvirtinto reguliavimo tikslumo, tikslintinas Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reguliavimo.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Sutuoktinio kitam sutuoktiniui ir vaikui suteikta pavardė rašoma lietuviškais rašmenimis remiantis dokumento šaltinio įrašais ir atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytus atvejus. Lietuvos Respublikos piliečiui išduodamuose kituose dokumentuose, vardas ir pavardė rašomi pagal asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.“

Nepritarti

Neaiškus siūlymo išbraukti tikslas.

9.

Seimo narys Mindaugas Puidokas,

2017-06-19

3

3

 

Argumentai. Tikslintinas Įstatymo projekte įtvirtintas reguliavimas, susijęs su užsieniečių vardų ir pavardžių rašymu jiems Lietuvos Respublikoje išduodamuose dokumentuose.

 

Pasiūlymas.

Papildyti Įstatymo projektą 3 straipsnio 3 dalimi:

„3. Užsieniečių, įskaitant tuos, kurie dėl objektyvių priežasčių neturi ir negali pateikti dokumento šaltinio, vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikoje išduodamuose dokumentuose taisykles nustato Valstybinė lietuvių kalbos komisija.“

Nepritarti

Atsižvelgiant į LR Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 3 str. nustatytus jai keliamus uždavinius, manytina, kad Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymą įgyvendinančių teisės aktų rengimas nepriklauso VLKK kompetencijai.

10.

Seimo narys Mindaugas Puidokas,

2017-06-19

4

 

1

 

Argumentai:

Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 27 d. sprendime konstatavo, kad tais atvejais, kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių žinių ar specialią (profesinę) kompetenciją turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką (šiuo metu įstatyme nurodytos institucijos –  VLKK), oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus. Įstatymų leidėjas, spręsdamas, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, negali neatsižvelgti į gautas oficialias išvadas, įskaitant VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus).

Įstatymo projekto nuostata koreguotina pagal VLKK 2017-05-23 išvadą.

 

Pasiūlymas

Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles (toliau – ICAO taisyklės), jeigu vardas ir pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje ir dokumento šaltinis įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir jo pavardę paėmė jeigu toks Lietuvos Respublikos yra:

1) kitos valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės, įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę;

2) sudaręs santuoką su kitos valstybės piliečiu ir paėmęs jo pavardę;

3) vaikas, kurio vienas iš tėvų yra kitos valstybės pilietis.“

Pritarti iš dalies

Siūlyti 4 straipsnio 1 dalį suformuluoti atsižvelgiant į Teisės departamento 17 pastabą ir LRV nutarimo Nr. 392 2.5. pastabą.

11.

Seimo narys Mindaugas Puidokas,

2017-06-19

4

2

 

Argumentai: Siekiant aiškumo, tikslintina Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalis

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Užsieniečio Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose oficialiuose dokumentuose, gimimo įrašą, santuokos sudarymo įrašą liudijančiuose dokumentuose ir kituose Lietuvos Respublikoje išduodamuose dokumentuose rašomi laikantis šių reikalavimų:   

1) vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal ICAO taisykles, į oficialius dokumentus nurašomi paraidžiui;

2) vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti lotyniško arba nelotyniško pagrindo rašmenimis, į  oficialius dokumentus perrašomi lietuvių kalbos lietuviškais rašmenimis;

3) jeigu tame pačiame dokumento šaltinyje yra vardo ir pavardės įrašai ir lotyniško, ir nelotyniško pagrindo rašmenimis, į oficialius dokumentus paraidžiui nurašomi įrašai lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal ICAO taisykles.“

Apsispręsti pagrindiniam komitetui

 

12.

Seimo narys Mindaugas Puidokas,

2017-06-19

4

5

 

 

 

 

Argumentai: Atsižvelgiant į Įstatymo projekto 5 straipsnį, atsisakytina Įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalies.

 

Pasiūlymas.

Atsisakyti Įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalies:

„5. Asmens vardo ir pavardės rašymo tvarka nustatoma Vardų ir pavardžių rašymo taisyklėse. Šias taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“

Nepritarti

Pabrėžtina, kad Įstatymo projektas nustato tik pagrindinius vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose reikalavimus, todėl kartu Įstatymo projekto rengėjai siūlo pavesti Vyriausybei nustatyti asmens vardo ir pavardės rašymo tvarką Vardų ir pavardžių rašymo taisyklėse.

13.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-06-02 nutarimas Nr. 392

 

 

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. SV-S-83 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 ir 2 punktus, įvertindama tai, kad iki šiol Lietuvos Respublikoje negalioja joks įstatymas, reglamentuojantis vardų ir pavardžių rašymą Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir kituose Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose oficialiuose dokumentuose, o esamas (ne įstatymo lygmens) teisinis reguliavimas dėl globalizacijos, europinės integracijos ir emigracijos procesų nėra pakankamas asmenų išreikštiems socialiniams poreikiams patenkinti, teisėms užtikrinti ir gali sukelti arba sukelia jiems arba jų šeimoms rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų ir todėl asmenys teisę į vardą kiekvieną kartą priversti įgyvendinti teismo keliu, taip pat suprasdama, kad asmens vardas ir pavardė yra jo tapatybės dalis, kuriai būtina suteikti tinkamą teisinę apsaugą, ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teismų formuojamą praktiką, kai teismai, spręsdami ginčus dėl asmenvardžių rašymo, vadovaudamiesi Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, taip pat Gyventojų registro duomenimis (Gyventojų registre šiuo metu registruota daugiau nei 380 Lietuvos Respublikos piliečių, kurių galiojančiuose asmens tapatybės dokumentuose asmenvardžiai įrašyti naudojant nelietuviškus lotyniško pagrindo rašmenis), pripažįsta asmenų, pasinaudojusių laisvo judėjimo teise, sudariusių santuoką su ne Lietuvos Respublikos piliečiais ar gimusių šeimoje, kurioje vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas – užsienietis, taip pat ne lietuvių tautybės asmenų teisę turėti originalia forma užrašytus asmenvardžius, ir siekdama užtikrinti galimybę asmenims įgyvendinti savo teisę į privataus gyvenimo apsaugą ne vien teismo keliu, o remiantis įstatyme nustatytomis bendrosiomis taisyklėmis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Nepritarti Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektui Nr. XIIIP-471 dėl šios priežasties:

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba (Konstitucinio Teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“), taigi toks įrašas neturėtų teisinės galios ir negalėtų būti oficialiai naudojamas viešajame valstybės gyvenime. Atsižvelgiant į tai, siūlomu reguliavimu, pagal kurį originalūs asmenvardžiai nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis būtų įrašyti paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje, t. y. ne tose vietose, kuriose teikiami asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, nebūtų sprendžiamos aktualios asmenvardžių rašybos problemos, nebūtų užtikrinama teisė į vienodą šeimos pavardę, o asmenys ir toliau susidurtų su problemomis, kad įrodytų savo tapatybę, santuokinį ar kitokį ryšį, taigi jiems kiltų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų.

Pritarti

 

14.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-06-02 nutarimas Nr. 392

 

1

2

 

2. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui Nr. XIIIP-535 (toliau – Įstatymo projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą tikslinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:

2.1. Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalis apibrėžia, kad įstatymas nustato vardų ir pavardžių rašymo pagrindinius reikalavimus oficialiuose dokumentuose. „Oficialaus dokumento“ sąvoka, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatyme, apima bet kurį Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamą dokumentą. Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“ akcentuojama būtent Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymo pase teisinė reikšmė valstybinės kalbos kaip ypatingos konstitucinės vertybės apsaugos požiūriu, o Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad ne tik pasas, bet ir asmens tapatybės kortelė yra Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę, todėl Įstatymo projektu turėtų būti reglamentuojamas būtent Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymas asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančiuose dokumentuose. Pabrėžtina, kad Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog duomenys apie pilietį, įskaitant asmens vardą ir pavardę, asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų bazės duomenis. Vienas iš pagrindinių šių duomenų atsiradimo Gyventojų registre šaltinių yra civilinės būklės aktų įrašai. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu svarbiausia reglamentuoti asmens vardo ir pavardės rašymą Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose. Kituose dokumentuose vardas ir pavardė galėtų būti rašomi pagal asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ar Gyventojų registro įrašus, o tais atvejais, kai nėra Gyventojų registro įrašų ir (arba) pateikiami užsieniečių asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, vardo ir pavardės rašymo kituose dokumentuose tvarka galėtų būti detalizuojama įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, siūlytina visame Įstatymo projekto tekste atsisakyti žodžių „oficialus dokumentas“, o 1 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad šis įstatymas nustato vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, civilinės būklės aktų įrašuose ir kituose asmeniui Lietuvos Respublikoje išduodamuose dokumentuose pagrindinius reikalavimus.

Pritarti

 

15.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-06-02 nutarimas Nr. 392

 

3

3

 

2.2. Siekiant užtikrinti tautinių mažumų asmenvardžių teisinę apsaugą ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teismų sprendimus, kuriuose yra vadovaujamasi Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatomis dėl tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisės savo asmenvardžius vartoti mažumos kalba bei teisės į tai, kad jie būtų oficialiai pripažinti pagal šalių teisinėse sistemose nustatytas sąlygas, ir pripažįstama, kad naudojimasis savo vardu ir pavarde yra sudėtinė teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalis ir valstybės kišimasis į jį gali būti toleruojamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 3 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„3. Ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu piliečio vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles (toliau – ICAO taisyklės).“ Atitinkamai siūlytina Įstatymo projekto 2 straipsnį papildyti sąvoka „ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos pilietis“, apibrėžiant, kad tai yra Lietuvos Respublikos pilietis, kurio tautybė Gyventojų registre nurodyta kitokia nei „lietuvis“.

Pritarti

 

16.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-06-02 nutarimas Nr. 392

 

2

3

 

2.3. Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje dokumento šaltinis apibrėžiamas kaip Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kompetentingos institucijos sudarytas arba išduotas asmens dokumentas, kuriuo remiantis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas oficialus dokumentas. Atsižvelgiant į dokumento šaltinio teisinę reikšmę Įstatymo projektu reguliuojamiems teisiniams santykiams, bet kuris asmeniui išduotas dokumentas neturėtų būti laikomas dokumento šaltiniu. Pirmiausia dokumento šaltiniu siūlytina laikyti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir civilinės būklės aktų įrašus (gimimo, santuokos, vardo ar pavardės pakeitimo, santuokos nutraukimo), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tam tikrais atvejais dokumento šaltiniu reikėtų pripažinti ir kitus oficialius dokumentus, tokius kaip teismų sprendimai ar išrašai iš registrų.

Pritarti

 

17.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-06-02 nutarimas Nr. 392

 

3

1

 

2.4. Atsižvelgiant į šio nutarimo 2.1 papunktyje pateiktus argumentus dėl oficialaus dokumento ir šio nutarimo 2.2 papunktyje pateiktą pasiūlymą, siūlytina pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir įstatymo 4 straipsnyje nustatytus atvejus.“

Pritarti

 

18.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-06-02 nutarimas Nr. 392

 

4

1

 

2.5. Kaip pažymima Įstatymo projekto Aiškinamajame rašte, asmenvardis yra unikalus konkretaus asmens tapatybės žymuo, susijęs su asmeniniu bei šeimos gyvenimu, todėl, vienoje valstybėje kaip nors pakeičiant kitos valstybės įteisintus asmens vardo ir pavardės įrašus to asmens dokumentuose, gali būti ne tik pažeidžiamos žmogaus teisės, bet ir sudaroma sunkumų asmeniui migruojant iš vienos valstybės į kitą mokslo, darbo ar asmeniniais reikalais – gali kilti papildomų problemų norint įrodyti asmens tapatybę. Atsižvelgiant į tai, taip pat į Lietuvos Respublikos teismų praktiką, susijusią su, visų pirma, Europos Sąjungos piliečių laisvo judėjimo teise ir iš to kylančiomis pasekmėmis, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį ir sudaryti galimybę vardus ir pavardes rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles (toliau – ICAO taisyklės) vaikams, kurių vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas – užsienietis, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie asmenvardžius įgijo užsienio valstybėje, kurioje jie gyvena, pagal tos valstybės teisę (kitais nei santuoka ar gimimas būdais).

Pritarti

 

19.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-06-02 nutarimas Nr. 392

 

4

2

2

2.6. Įstatymo projekto Aiškinamajame rašte pažymima, kad Įstatymo projektu nustatomos išimtys, kada pagal dokumento šaltinį asmenvardžiai paraidžiui nurašomi lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą, jei dokumento šaltinyje asmenvardžiai pateikti tik nelotyniško pagrindo rašmenimis. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto 4 straipsnyje siūlytina nuosekliai laikytis šių principų, t. y. nustatyti, kad Lietuvos Respublikos piliečių, patenkančių į asmenų, kuriems taikomos šiame straipsnyje nustatytos išimtys, kategorijas, vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal ICAO taisykles, būtų iš dokumento šaltinio nurašomi paraidžiui, ir Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte išbraukti žodžius „lotyniško arba“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 punktas nedera su tos pačios dalies 1 ir 3 punktais, kuriuose iš esmės numatoma, kad užsieniečio vardas ir pavardė nurašomi paraidžiui pagal ICAO taisykles.

Pritarti

 

20.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-06-02 nutarimas Nr. 392

 

 

 

 

2.7. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, rašant asmenvardžius pagal ICAO taisykles, diakritiniai ženklai nėra perteikiami. Atsižvelgiant į tai, kad nėra techninių kliūčių naudoti lietuviškos abėcėlės raides su diakritiniais ženklais, siūlytina tobulinti Įstatymo projekto nuostatas dėl vardų ir pavardžių rašymo pagal minėtas taisykles, papildant, kad rašant asmenvardžius gali būti naudojami visi lietuviškos abėcėlės rašmenys.

Pritarti

 

21.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-06-02 nutarimas Nr. 392

 

4

5

 

2.8. Įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalis nustato, kad asmens vardo ir pavardės rašymo tvarka nustatoma Vardų ir pavardžių rašymo taisyklėse, kurias tvirtina Vyriausybė. Siekiant labiau atskleisti šių taisyklių turinį, siūlytina patikslinti jų pavadinimą ir jas vadinti Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklėmis. Be to, šios taisyklės turėtų būti taikomos visais asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose atvejais, o ne tik tais, kurie šiuo metu yra nustatyti Įstatymo projekto 4 straipsnio 1–4 dalyse. Taip pat, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalį, numatant, kad asmens vardas ir pavardė, įrašyti iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotuose Lietuvos Respublikos asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose, šio asmens prašymu rašomi šio įstatymo ir Vyriausybės patvirtintų Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių nustatyta tvarka.

Pritarti

 

22.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-06-02 nutarimas Nr. 392

 

 

 

2.9. Papildyti Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį nurodant, kad asmens vardas ir pavardė rašomi Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo nustatyta tvarka.

Pritarti

 

23.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-06-02 nutarimas Nr. 392

5

 

 

2.10. Siūlytina Įstatymo projekto 5 straipsnyje nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2021 m. rugsėjo 1 d., o įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai priimami iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.

Pritarti

 

24.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-06-02 nutarimas Nr. 392

 

 

 

2.11. Tobulinti Įstatymo projektu nustatomą teisinį reguliavimą atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. balandžio 18 d. Įstatymo projektui pateiktos išvados 9, 13 ir 24 punktų pastabas.

Pritarti

 

25.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-06-02 nutarimas Nr. 392

 

 

 

 

2.12. Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 27 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“ išaiškino, kad „laikantis iš Konstitucijos, inter alia jos 14 straipsnio, kylančių reikalavimų gali būti įstatymu nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punkte, kai jas keisti siūlo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudaryta valstybės institucija, turinti įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu“. Tokios valstybės institucijos pozicija dėl Įstatymo projekto yra pateikta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK) 2017 m. gegužės 23 d. rašte Nr. S1-252 (1.7) (toliau – Raštas), kuriame iš esmės numatomam teisiniam reguliavimui pritariama ir siūloma jį tobulinti. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimą ir į tai, kad šio nutarimo 2.2 ir 2.5 papunkčiuose siūloma papildyti Įstatymo projektą ir kitomis bendrosios taisyklės – Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašyti lietuviškais rašmenimis – išimtimis, kurios nėra paminėtos VLKK Rašte, atkreiptinas Seimo dėmesys į tai, kad jei būtų nuspręsta pritarti šioms išimtims, turėtų būti gauta VLKK išvada (pritarimas). Kaip nurodyta minėtame Konstitucinio Teismo sprendime, Seimas, „vadovaudamasis konstituciniu atsakingo valdymo principu, turi gautas oficialias išvadas, inter alia VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus), tinkamai įvertinti.“

Pritarti

 

26.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-06-02 nutarimas Nr. 392

 

 

 

3. Nepritarti šiems Lietuvos Respublikos Seimo nario Mindaugo Puidoko 2017 m. birželio 19 d. pasiūlymams (toliau – Seimo nario pasiūlymas):

3.1. Seimo nario pasiūlymui Įstatymo projekto 3 straipsnį papildyti 3 dalimi, nustatančia, kad užsieniečių, įskaitant tuos, kurie dėl objektyvių priežasčių neturi dokumento šaltinio ir negali jo pateikti, vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikoje išduodamuose dokumentuose taisykles nustato VLKK. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 3 straipsnyje nustatytus jai keliamus uždavinius, manytina, kad Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymą įgyvendinančių teisės aktų rengimas nepriklauso VLKK kompetencijai.

Pritarti

 

27.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-06-02 nutarimas Nr. 392

 

 

 

3.2. Seimo nario pasiūlymui atsisakyti Įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalies. Pabrėžtina, kad Įstatymo projektas nustato tik pagrindinius vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose reikalavimus, todėl kartu Įstatymo projekto rengėjai siūlo pavesti Vyriausybei nustatyti asmens vardo ir pavardės rašymo tvarką Vardų ir pavardžių rašymo taisyklėse. Seimo nario pasiūlymas atsisakyti 4 straipsnio 5 dalies išsamiau nepagrindžiamas, tik paminima, kad Įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalies siūloma atsisakyti atsižvelgiant į Įstatymo projekto 5 straipsnį, nors Įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalis Vardų ir pavardžių rašymo taisykles mini tik tiek, kiek jos turi reglamentuoti jau išduotuose dokumentuose įrašytų asmenvardžių rašymą pagal Įstatymo nuostatas. Šios taisyklės būtų reikalingos ir pirmą kartą sudarant bei išduodant dokumentus.

Pritarti

 

28.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-06-02 nutarimas Nr. 392

 

 

 

3.3. Seimo nario pasiūlymams dėl Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalies, 2 straipsnio 3 dalies, 3 straipsnio 1 dalies, atsižvelgiant į šio nutarimo 2.1, 2.3, 2.4 papunkčiuose pateiktus pasiūlymus ir nurodytus argumentus.

Pritarti

 

29.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-06-02 nutarimas Nr. 392

 

 

 

3.4. Kitiems šiame nutarime nepaminėtiems Seimo nario pasiūlymams pritarti tiek, kiek jie dera su šio nutarimo 2 punkte pateiktais pasiūlymais.

Pritarti

 

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti Įstatymo projektui Nr. XIIIP-535 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus.

7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 2, susilaikė – 3.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: B. Petkevič.

 

Komiteto pirmininko pavaduotoja                                                                  (Parašas)                                                                      Vilija Targamadzė

 

 

 

 

ŠMK biuro vedėja Lina Vingrytė