|
LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽSIENIO REIKALŲ MINISTERIJA
|
|
|||
|
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai Lietuvos Respublikos finansų ministerijai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
|
|
||
|
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMŲ PROJEKTŲ DERINIMO |
|||
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – Užsienio reikalų ministerija) parengė ir teikia išvadoms gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos ambasados Korėjos Respublikoje įsteigimo“ projektą (toliau – nutarimo projektas Nr. 1) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1393 „Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“ projektą (toliau – nutarimo projektas Nr. 2).
Nutarimo projekto Nr. 1 tikslas – nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. įsteigti Lietuvos Respublikos ambasadą Korėjos Respublikoje. Nutarimas parengtas, atsižvelgiant į poreikį optimizuoti Lietuvos diplomatinį atstovavimą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano XII misijos (prioriteto) „Stiprėjanti Lietuvos įtaka“ 3 strateginio darbo „Strateginė diversifikacija ir strateginių partnerysčių stiprinimas“ 8 punktu „Priimti sprendimus dėl diplomatinio tinklo plėtros, daugiau dėmesio skiriant Rytų Azijos regionui ir darbui su diaspora“ bei 5 strateginiu darbu „Efektyvios ekonominės diplomatijos atstovavimo tinklo veiklos užtikrinimas“.
Šiuo metu Lietuvai Korėjos Respublikoje atstovauja Lietuvos Respublikos ambasada Kinijos Liaudies Respublikoje. Ši ambasada yra akredituota Mianmaro Sąjungos Respublikai, Mongolijai, Tailando Karalystei ir Vietnamo Socialistinei Respublikai, todėl jos galimybės dirbti su Korėjos Respublika nerezidavimo sąlygomis yra ribotos.
Įgyvendindama Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės siekį sustiprinti Lietuvos tarptautinę padėtį, jos politinius ir diplomatinius santykius su bendramintėmis partnerėmis Rytų Azijos regione, įtvirtinti Lietuvos piliečių saugumą ir gerovę bei atverti Lietuvos eksportuotojams naujų galimybių pažangiausiose pasaulio rinkose, Užsienio reikalų ministerija siūlo įsteigti Lietuvos Respublikos ambasadą Korėjos Respublikos sostinėje Seule. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, klausimas dėl ambasados įsteigimo 2021 m. vasario 17 d. svarstytas Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komitete ir atstovybės įsteigimui buvo pritarta.
Ambasados atidarymas paskatintų glaudesnį politinį, ekonominį ir kultūrų dialogą, padėtų įgyvendinti Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.
2021 m. kovo 31 d. Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komitete svarstyta ir pritarta ilgalaikiam Lietuvos veikimo Indijos ir Ramiojo vandenynų regione veiksmų planui. Jame pabrėžiamas Lietuvos interesas stiprinti ryšius su Korėjos Respublika kaip viena iš bendraminčių Rytų Azijos regiono partnerių, taip pat plėtoti aktyvesnį politinį dialogą, kuris prisidėtų prie strateginio ryšio su JAV stiprinimo ir demokratijų aljanso.
Užsienio reikalų ministerija, turėdama tikslą identifikuoti prioritetines Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono šalis bei bendradarbiavimo kryptis, 2019 m. surengė Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovų regione apklausą ir pasitarimų su regiono ekspertais, akademinės bendruomenės, atskirų verslo sričių atstovais, taip pat Ekonominės diplomatijos tarybos darbo grupėje. Nustatyta, kad Korėjos Respublika pagal svarbą ir bendradarbiavimo su Lietuva potencialą yra trečioji regiono šalis (po Japonijos ir Kinijos). Korėjos Respublikos ekonomika pagal apimtis yra 4-oji Azijoje ir 12-oji pasaulyje, ši šalis yra viena iš pasaulio lyderių mokslo ir studijų, IT, elektronikos, biotechnologijų, robotikos, dirbtinio intelekto ir kitose pažangiosios ekonomikos srityse.
Be to, Korėjos Respublika yra strateginė ir vertybinė Europos Sąjungos (toliau – ES) partnerė, taip pat JAV sąjungininkė. Ši šalis atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant taiką ir stabilumą regione, siekiant Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos branduolinės ir raketų programos sustabdymo ir visiško branduolinio nusiginklavimo. Lietuvos dvišalis politinis dialogas su Korėja vyksta vis aktyviau. Nuo 2016 m. Lietuva kartu su Latvija ir Estija dalyvauja politinėse konsultacijose su Korėjos Respublika „3+1“ formatu, bet tarpinstitucinis dialogas vyriausybių lygiu dar nėra išplėtotas.
Svarbiausias Lietuvos ekonominis interesas Korėjoje – didinti aukštos pridėtinės vertės lietuviškų prekių ir paslaugų eksportą bei pritraukti investicijų, taip pat ir strateginę reikšmę turintiems Lietuvos infrastruktūros projektams.
Pabrėžtina, kad Korėjos Respublika taip pat suinteresuota plėsti ekonominį bendradarbiavimą – jos iniciatyva 2019 m. sukurtas „3+1“ ekonominio bendradarbiavimo su Baltijos valstybėmis užsienio reikalų viceministrų lygiu formatas. Be to, Korėjos Respublika, būdama EBPO narė, rėmė Lietuvos narystę šioje organizacijoje. Lietuvos ambasada Seule galėtų panaudoti jau turimą įdirbį ir kontaktus Lietuvos ekonominiams interesams.
Remiantis 2021 m. „Bloomberg“ inovacijų indeksu, Korėjos Respublikos ekonomika yra inovatyviausia pasaulyje. Lietuva pasiūlė Korėjos ir Baltijos valstybių ekonominio bendradarbiavimo formatu įkurti „3+1“ inovacijų dialogą, o Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija įtraukė Korėjos Respubliką į Lietuvos tarptautinio bendradarbiavimo technologijų ir inovacijų srityje prioritetinių valstybių sąrašą.
Didelių galimybių teiktų dvišalis bendradarbiavimas mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų srityse. Dalyvaudami ES tyrimų ir inovacijų programose „Europos Horizontas“ ir „Eurostars“ Lietuvos mokslininkai šiuo metu 8 projektus įgyvendina kartu su partneriais iš Korėjos Respublikos. Be to, Korėja yra pasiūliusi Lietuvai pasirašyti supratimo memorandumą dėl mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo. Ambasados įsteigimas palengvintų šalių mokslinį bendradarbiavimą, potencialių partnerių paiešką.
Korėjos Respublikai būdingas finansinis stabilumas, atvira ekonomika ir gero mokumo rinka, kurioje itin vertinama produktų bei paslaugų kokybė. 2011 m. ES ir Korėjos Respublika pasirašė Laisvosios prekybos susitarimą (LPS), kuris leido 77 proc. padidinti ES prekių ir 82 proc. ES paslaugų eksportą į Korėją. Susitarimas Lietuvai leido 2019 m. sutaupyti 4,9 mln. Eur, o visiškai išnaudojus LPS galimybes buvo galima sutaupyti 5,7 mln. eurų. Korėjos rinka labai aktuali ir Lietuvos lazerių gamintojams (pvz., UAB „Light Conversion“ jau įsteigė atstovybę Pietų Korėjoje).
Lietuva siekia tapti regiono gyvybės mokslų centru, o Korėjos Respublika yra viena iš pasaulinių lyderių gyvybės mokslų ir sveikatos priežiūros (farmacija, kosmetika, medicinos prietaisai) srityje. Atidarius Seule ambasadą, būtų lengviau pritraukti dalyvių iš Korėjos į „Life Sciences Baltics“ renginius.
Korėjos Respublika yra viena iš labiausiai pasaulyje nuo prekybos priklausomų valstybių (jos prekybos apimtis siekia apie 90 proc. BVP), bet prekybos su Lietuva potencialas kol kas nėra išnaudojamas. 2019 m. Korėjos Respublika buvo tik 40-oji Lietuvos prekybos partnerių sąraše, dvišalės prekybos apyvarta sumažėjo 17 proc., prekybos struktūroje vyravo žemos pridėtinės vertės produktai (tabakas, mediena).
Panaši padėtis kol kas ir investicijų srityje. Nors Korėjos Respublika yra vienas didžiausių investicijų iš Azijos šaltinių (po Kinijos ir Japonijos), Lietuvoje šios šalies investicijų 2019 m. tebuvo tik 0,11 mln. Eur (palyginti: Korėjos eksporto ir importo banko duomenimis, Korėjos investicijos Lenkijoje 2019 m. buvo 1 mlrd. JAV dol., Vengrijoje – 740 mln. JAV dol.). Pagrindinės Korėjos kompanijos, investuojančios užsienyje, yra elektronikos ir mašinų pramonės gigantai. Lietuvos ambasados įsteigimas Korėjoje padėtų pritraukti investicijų į aukštos pridėtinės vertės elektronikos, automobilių, gyvybės mokslų, pramonės ir gamybos objektus.
Ambasados atidarymas Seule būtų reikšmingas ir kitoms sritims, nes padėtų:
- plėtoti kultūros ir švietimo ryšius. Parengtas pasirašyti dvišalis susitarimas su Korėjos Respublikos Vyriausybe dėl bendradarbiavimo kultūros, meno, švietimo, mokslo, jaunimo reikalų ir sporto srityse, taip pat rengiamas susitarimas dėl darbo ir atostogų programos. Bendradarbiavimo šiose srityse potencialas didelis, bet jo įgyvendinimui reikalingi tiesioginiai Lietuvos diplomatiniai kontaktai šalies viduje;
- skatinti akademinius ir studentų mainus. Studentų registro duomenimis, 2018–2019 mokslo metais Lietuvos aukštosiose mokyklose studijavo 102 Korėjos Respublikos piliečiai. 31 Lietuvos aukštųjų mokyklų studentas vyko dalinių studijų į Korėjos Respublikos aukštąsias mokyklas. Ambasados atidarymas pasitarnautų aktyvesniems mainams šiose srityse;
- skatinti atvykstamąjį turizmą, po pandemijos, tikėtina, vėl padidėjus Korėjos turistų srautams Europoje. Remiantis VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ duomenimis, turistų iš Korėjos skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais didėjo ir 2019 m. buvo daugiau nei 11 tūkstančių;
- užtikrinti veiksmingą konsulinę pagalbą Lietuvos piliečiams Korėjos Respublikoje. Lietuvos Respublikos gyventojų registro 2021 m. sausio 26 d. duomenimis, Korėjoje gyvenamąją vietą yra deklaravę 44 Lietuvos Respublikos piliečiai. Korėjoje kasmet studijuoja 20–30 studentų iš Lietuvos. Kita vertus, Korėjos pusiasalis pasaulio geopolitiniame žemėlapyje yra „karštas taškas“, neatmetama politinio konflikto, taip pat ir karinio, galimybė. Tokiu atveju galėtų kilti grėsmė Korėjoje esantiems Lietuvos piliečiams. Nesant atstovybės, galimybė pasirūpinti savo piliečių saugumu krizių atveju būtų labai ribota.
Ambasados įsteigimas ir veikla būtų finansuojami iš Užsienio reikalų ministerijai skirtų biudžeto asignavimų. 2021 m. biudžete tam numatyta 831 tūkst. eurų. Planuojama, kad ambasadoje dirbtų 6 darbuotojai: ambasadorius, du diplomatai, du asmenys pagal darbo sutartį ir vienas valstybės tarnautojas.
Kartu teikiamo nutarimo projekto Nr. 2 tikslas – pakeisti Socialinių ir kitų garantijų, susijusių su darbu Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir specialiosiose misijose, suteikimo ir jų taikymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1393 „Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“, 1 ir 2 priedus – nustatyti gyvenimo lygio vietos ir gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficientus Korėjos Respublikoje, Singapūro Respublikoje ir Taipėjuje. Nuostatos dėl Singapūro Respublikos ir Taipėjaus į nutarimo projektą Nr. 2 įtrauktos vadovaujantis teisėkūros ekonomiškumo principu ir Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsipareigojimu konsoliduoti atskirų ministerijų poreikius keisti tą patį teisės aktą, didinti teisėkūros tvarumą, mažinti teisės aktų pakeitimų skaičių. Įgyvendinant Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano XII misijos (prioriteto) 3 strateginio darbo 8 punktą „Priimti sprendimus dėl diplomatinio tinklo plėtros, daugiau dėmesio skiriant Rytų Azijos regionui ir darbui su diaspora“, 2022 m. planuojama įsteigti Lietuvos ambasadą Singapūre, šiam ketinimui 2021 m. kovo 31 d. pritarė Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komitetas. Šiuo metu svarstoma galima ambasados Singapūre įsteigimo data. Nutarimo projekto Nr. 2 nuostatos dėl Taipėjaus įtrauktos atsižvelgiant į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos planus skirti prekybos atstovą Taipėjuje. 2021 m. kovo 23 d. Seimas pritarė Seimo narės Aušrinės Armonaitės pateiktam Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2, 21 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. VIII-1316 projektui Nr. XIVP-353, kuriuo siekiama nustatyti karjeros valstybės tarnautojų skyrimo dirbti prekybos atstovais į užsienyje veikiančias prekybos atstovybes teisinį reglamentavimą. Įstatymo projektas įgyvendina Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje nustatytus strateginės diversifikacijos tikslus – kurti aktyvesnius ekonominius santykius su Rytų Azijos šalimis, kuriose Lietuva neišnaudoja bendradarbiavimo potencialo (263.4 papunktis). Planuojama, kad Seimas sprendimą dėl įstatymo projekto priims šioje 2021 m. pavasario sesijoje. Gyvenimo lygio vietos koeficientai – Korėjos Respublikoje 1,4 ir gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficientas 2,0, Singapūro Respublikoje – 1,6 ir 2,1, Taipėjuje – 1,3 ir 1,4 – siūlomi atsižvelgiant į mažmeninių kainų indeksus, nustatomus Jungtinių Tautų pareigūnų pragyvenimo išlaidoms apskaičiuoti, konsultacinės firmos „Mercer“ pateikiamus valstybių reitingus, taip pat įvairių duomenų bazių (CEOWORLD, Expatistan, Numbeo), kuriose pateikiamos būsto nuomos ir įsigijimo kainos, duomenis.
Nutarimų projektai neperkelia ir neįgyvendina ES teisės aktų, nėra notifikuotini Europos Komisijai.
Su visuomene konsultuojamasi, nutarimų projektus paskelbus Teisės aktų informacinėje sistemoje. Kitų derinimo su visuomene būdų nenumatoma.
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma nerengiama, vadovaujantis Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“, 36 punktu, numatančiu galimybę projektų poveikio vertinimo rezultatų išvadas pateikti pačiame projektų teikime.
Nutarimų projektuose nėra apibrėžiamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai, kurie turėtų būti įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Nutarimų projektai atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Nutarimų projektus parengė Užsienio reikalų ministerijos Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamento (direktorius Audrius Brūzga, tel. (8 5) 236 2890, el. p. [email protected], Lotynų Amerikos, Azijos ir Okeanijos skyriaus vedėja Irena Skullerud, tel. (8 5) 236 2937, el. p. [email protected]) ambasadorius ypatingiems pavedimams Dainius Kamaitis (tel. (8 5) 236 2438, el. p. [email protected]).
PRIDEDAMA:
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos ambasados Korėjos Respublikoje įsteigimo“ projektas, 1 lapas;
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1393 „Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“ projektas, 2 lapai;
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1393 „Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“ projekto lyginamasis variantas, 2 lapai.