LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETAS

 

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA(2)

DĖL GAUTŲ NAUJŲ PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ DĖL VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-730 PAKEITIMO ĮSTATYMO

PROJEKTO NR. XIVP-3906(2)

 

2024-06-20 Nr. 103-P-28

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Paulė Kuzmickienė – komiteto pirmininkė, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: vedėja Ieva Kuodienė, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Indrė Žukauskaitė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Laima Nagienė – Seimo narė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Inga Buškutė – Pensijų grupės vadovė, Svajūnė Gaidamavičienė – Pensijų grupės vyresnioji patarėja, Martynas Šiurkus – viceministras.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto sprendimas

Argumentai,

pagrindžiantys sprendimą

str.

str.d.

p.

 

 

 

 

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-06-19

1

2

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1.         Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 2 dalyje reikėtų atsisakyti nuorodų į Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymą, Lietuvos Respublikos sporto įstatymą, nes šiuose įstatymuose apibrėžtos sąvokos keičiamame įstatyme nevartojamos.

 

Pritarti.

 

Pasiūlymas:

Siūlome įstatymo projektu keičiamo Valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 2 dalį tikslinti ir išdėstyti taip:

„2. Šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatyme, Lietuvos Respublikos sporto įstatyme, Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme ir Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme.“

 

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-06-19

9

9

 

 

2.         Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti valstybinės našlaičių pensijos perskaičiavimo taisyklę tais atvejais, kai po šios pensijos paskyrimo kreipiasi kitas (-i) našlaitis (-iai) ir dėl to mažėja pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinės pensijos dalis, tenkanti vienam našlaičiui, kartu turėtų būti nustatyta valstybinės našlaičių pensijos perskaičiavimo taisyklė ir tuomet, kai po šios pensijos paskyrimo kreipiasi našlys dėl valstybinės našlių pensijos skyrimo.

Pritarti.

 

Pasiūlymas:

Siūlome įstatymo projektu keičiamo Valstybinių pensijų įstatymo 9 straipsnio 9 dalį tikslinti ir išdėstyti taip:

„9. Jeigu, paskyrus valstybinę našlaičių pensiją, dėl jos skyrimo ar mokėjimo atnaujinimo kreipiasi kitas (-i) našlaitis (-iai) ir (ar) našlys kreipiasi dėl valstybinės našlių pensijos skyrimo ar mokėjimo atnaujinimo ir dėl to mažėja pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinės pensijos dalis, tenkanti vienam našlaičiui, valstybinė našlaičių pensija perskaičiuojama.“

 

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

 

3

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-06-19

23

6

 

 

3.         Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies formuluotę „gavus duomenų apie aplinkybes, sudarančias pagrindą nuspręsti, kad tam tikros valstybinės pensijos gavėjas yra praradęs teisę į valstybinę pensiją“, reikėtų tikslinti atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies formuluotę „duomenų apie aplinkybes, kuriomis remiantis galima nuspręsti, kad valstybinės pensijos gavėjas nebeatitinka šiame įstatyme nustatytų sąlygų mokėti tam tikrą valstybinę pensiją“.

Pritarti.

 

1.      Pasiūlymas:

Siūlome įstatymo projektu keičiamo Valstybinių pensijų įstatymo 23 straipsnio 6 dalį tikslinti ir išdėstyti taip:

„6. Jei pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinių pensijų mokėjimas buvo sustabdytas gavus duomenų apie aplinkybes, sudarančias pagrindą nuspręsti, kad tam tikros valstybinės pensijos gavėjas yra praradęs teisę į nebeatitinka šiame įstatyme nustatytų valstybinės pensijos mokėjimo sąlygų valstybinę pensiją, išnykus šioms aplinkybėms, sustabdytas šios valstybinės pensijos mokėjimas be asmens prašymo atnaujinamas nuo jos mokėjimo sustabdymo dienos, jeigu šios valstybinės pensijos gavėjui teisė į valstybinę pensiją, kurios mokėjimas buvo sustabdytas, buvo išlikusi asmuo atitiko šios valstybinės pensijos mokėjimo sąlygas visą šios valstybinės pensijos mokėjimo sustabdymo laikotarpį.“

 

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

 

2.      Pasiūlymas:

Taip pat atsižvelgiant į šią pastabą, Siūlome įstatymo projektu keičiamo Valstybinių pensijų įstatymo 23 straipsnio 4 dalį tikslinti ir išdėstyti taip:

„4. Kitais, nei nurodyta šio straipsnio 1–3 dalyse, atvejais, kai asmuo nebeatitinka šiame įstatyme nustatytų pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinių pensijų mokėjimo sąlygų arba pateikia prašymą sustabdyti tam tikros valstybinės pensijos mokėjimą, arba gaunama duomenų apie aplinkybes, kuriomis remiantis galima nuspręsti, kad valstybinės pensijos gavėjas nebeatitinka šiame įstatyme nustatytų sąlygų mokėti tam tikrą valstybinę pensiją, asmeniui paskirtos ir mokamos tam tikros valstybinės pensijos mokėjimas sustabdomas nuo kito kalendorinio mėnesio, einančio po to kalendorinio mėnesio, kurį asmuo nebeatitinka šiame įstatyme nustatytų tam tikros valstybinės pensijos mokėjimo sąlygų, arba gaunamas asmens prašymas sustabdyti valstybinės pensijos mokėjimą, arba gaunama duomenų apie aplinkybes, sudarančias pagrindą nuspręsti, kad valstybinės pensijos gavėjas prarado teisę gauti nebeatitinka šiame įstatyme nustatytų valstybinės pensijos mokėjimo sąlygų valstybinę pensiją, pirmos dienos.

 

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-06-19

3

 

 

 

4.         Įstatymo projekto 3 straipsnio 11 dalyje vietoj datos „2011 m. sausio 1 d.“ reikėtų įrašyti datą „2010 m. gruodžio 31 d.“

Pritarti.

 

Pasiūlymas:

Siūlome įstatymo projekto 3 straipsnio 11 dalį tikslinti ir išdėstyti taip:

„11. Įsigaliojus šiam įstatymui, iki 2011 m. sausio 1 d. 2010 m. gruodžio 31 d. paskirtos:

1) pirmojo laipsnio valstybinės pensijos ir antrojo laipsnio valstybinės pensijos už nuopelnus Lietuvai kuriant bei plėtojant jos valstybingumą, ūkį, kultūrą, mokslą, meną ir sportą, ginant valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką mokamos mutatis mutandis taikant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Valstybinių pensijų įstatymo 2 ir 3 straipsnius, 5 straipsnio 3 dalį, 21 straipsnio 1 ir 3 dalis, 22 straipsnio 5, 8 ir 9 dalis, 23 straipsnio 1, 4–9 dalis, 24–27 straipsnius;

2) valstybinės našlaičių pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos, paskirtos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2, 5 ir 6 dalis, ir pareigūnų ir karių valstybinės našlaičių pensijos mokamos netaikant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos valstybinių pensijų mokėjimo sąlygos.“

 

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-06-19

 

 

 

 

5.         Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, taip pat į tai, kad Seimo priimtas įstatymas pagal Konstituciją turi būti promulguojamas, projekto 2 straipsnio 1 dalyje turėtų būti numatyta vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data nei 2024 m. liepos 1 d. Pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 70 straipsnio 1 dalį Seimo priimti įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir oficialiai paskelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, jeigu pačiais įstatymais nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo diena. Konstitucijos 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Respublikos Prezidentas Seimo priimtą įstatymą ne vėliau kaip per dešimt dienų po įteikimo arba pasirašo ir oficialiai paskelbia, arba motyvuotai grąžina Seimui pakartotinai svarstyti. Taigi nustatant nurodytą įstatymo įsigaliojimo datą būtų nepaisoma Konstitucijoje nustatyto termino, per kurį Respublikos Prezidentas turi įvykdyti savo įgaliojimus pasirašyti ir oficialiai paskelbti Seimo priimtą įstatymą arba motyvuotai grąžinti jį Seimui pakartotinai svarstyti.

Įvertinta.

Manytina, jei Seimas 2024-06-20 pritartų Valstybinių pensijų įstatymo projektui Nr. XIVP-3906(2) ir jį pateiktų Lietuvos Respublikos Prezidentui, 10 dienų terminas būtų išlaikytas.

 

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

 

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto sprendimas

Argumentai,

pagrindžiantys sprendimą

str.

str.d.

p.

 

 

 

1.

Seimo narė Laima Nagienė

2024-06-19

5

 

 

Argumentai:

 

      LR valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3906(2) (toliau – Projektas) 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad daugiavaikės motinos bei daugiavaikiai tėvai ir  asmenys, kuriems pripažintas laisvės kovų dalyvio teisinis statusas, turi teisę į antro laipsnio valstybines pensijas.

     Pažymėtina, kad šioms socialiai jautrioms grupėms taip pat reikia panaikinti nuvertėjimą, kurio dydis per pastaruosius 10 metų lyginant su „sodrinėmis“ pensijomis padvigubėjo. Demografiniai rodikliai prastėja, daugiavaikės motinos gauna santykinai mažesnes „sodrines“ pensijas, nes ir darbo stažai, ir įmokos dėl nuolat pertraukiamos profesinės karjeros yra mažesnės, dėl to būtina išlaikyti, kad valstybinės pensijos būtų bent kiek reikšmingesnė valstybės parama.

     Atkreiptinas dėmesys, jog laisvės kovų dalyviai yra ypatingai nusipelnę asmenys, kurie rizikavo savo gyvybe ir sveikata dėl šalies nepriklausomybės ir gerovės. Aukštesnio laipsnio valstybine pensija būtų deramai pagerbtas jų indėlis į šalies istoriją. Skirdama aukštesnio laipsnio valstybines pensijas laisvės kovų dalyviams, valstybė pabrėžtų laisvės, nepriklausomybės ir patriotizmo svarbą, skatindama šias vertybes visuomenėje.

     Todėl siūloma Projektą papildyti nustatant, kad ir žemiau nurodytos asmenų grupės turi teisę į pirmojo laipsnio valstybines pensijas:

1)      motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), išauginę (vaikų mirties atveju – ne mažiau kaip iki 8 metų) 5 ir daugiau vaikų (įvaikių);

2)      asmenys, kuriems pagal Pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių statuso įstatymą pripažintas laisvės kovų dalyvio teisinis statusas.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 5 ir 6 straipsnius ir  juos išdėstyti taip:

 

„5 straipsnis. Teisė į pirmojo laipsnio valstybines pensijas arba antrojo laipsnio valstybines pensijas ir šių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygos

1. Teisę į pirmojo laipsnio valstybines pensijas turi:

1) asmenys, kuriems pagal Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymą pripažintas kario savanorio teisinis statusas;

2) asmenys, kuriems paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija arba Lietuvos nacionalinė literatūros, meno ir architektūros premija;

3) asmenys, ėję Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas;

4) asmenys, kurie yra olimpinių žaidynių čempionai, paralimpinių žaidynių čempionai, kurčiųjų žaidynių čempionai (aukso medalių laimėtojai).;

5) motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), išauginę (vaikų mirties atveju – ne mažiau kaip iki 8 metų) 5 ir daugiau vaikų (įvaikių) (toliau kartu – daugiavaikiai motina arba tėvas);

6) asmenys, kuriems pagal Pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių statuso įstatymą pripažintas laisvės kovų dalyvio teisinis statusas.

2. Teisę į antrojo laipsnio valstybines pensijas turi:

1) motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), išauginę (vaikų mirties atveju – ne mažiau kaip iki 8 metų) 5 ir daugiau vaikų (įvaikių) (toliau kartu – daugiavaikiai motina arba tėvas);

21) asmenys, kuriems suteiktas garbės donoro vardas;

3) asmenys, kuriems pagal Pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių statuso įstatymą pripažintas laisvės kovų dalyvio teisinis statusas;

42) olimpinių žaidynių prizininkai, paralimpinių žaidynių prizininkai, kurčiųjų žaidynių prizininkai (sidabro, bronzos medalių laimėtojai), olimpinių sporto šakų pasaulio čempionai, į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos sporto šakos rungties pasaulio čempionai (aukso medalių laimėtojai).

3. Pirmojo laipsnio valstybinės pensijos ir antrojo laipsnio valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos teisę į jas turintiems asmenims:

1) nurodytiems šio straipsnio 1 dalies 1, 3–4 6 punktuose ir 2 dalyje, jeigu jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir yra sukakę Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių (toliau – senatvės pensijos amžius) arba pripažinti netekusiais 60 ir daugiau procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – netekusiais 60 ir daugiau procentų darbingumo; iki 2005 m. birželio 30 d. – I ar II grupės invalidais);

2) nurodytiems šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, jeigu jie yra sukakę senatvės pensijos amžių arba pripažinti netekusiais 60 ir daugiau procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – netekusiais 60 ir daugiau procentų darbingumo; iki 2005 m. birželio 30 d. – I ar II grupės invalidais).“

 

 

Nepritarti.

Argumentai:

Siūlome nepritarti, dėl toliau nurodytų priežasčių:

          1. Valstybinių pensijų įstatymo projektu siūloma nustatyti galimybę skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją mirus motinai (įmotei) arba tėvui (įtėviui), išauginusiems (vaikų mirties atveju – ne mažiau kaip iki 8 metų) 5 ir daugiau vaikų (įvaikių) (toliau – daugiavaikiai motina arba tėvas), kuriam buvo paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija kaip daugiavaikei motinai arba tėvui, kitam iš daugiavaikių tėvų, jeigu jis atitinka nustatytas antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo sąlygas. Šiuo metu, jei miršta daugiavaikis tėvas, kuriam buvo paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija, likusiam iš daugiavaikių tėvų skirti antrojo laipsnio valstybinės pensijos nėra galimybės (galėtų būti paskirta tik valstybinių našlių pensija). Manome, kad projektu teikiamas siūlymas, kai minėtu atveju, kitam iš daugiavaikių tėvų bus sudaryta galimybė gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją, užtikrins valstybės įvertinimo tęstinumą daugiavaikėms šeimoms.

            2.Pažymėtina, kad valstybinės pensijos yra papildomos pensijos mokamos kartu su socialinio draudimo pensijomis. 2022 m. priimtas Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimas, kuriuo nustatyta, kad asmenims, kurie nėra įgiję būtinojo socialinio draudimo pensijų stažo, bet turi minimalų socialinio draudimo pensijų stažą, nėra proporcingai mažinama bendroji pensijos dalis, kuri finansuojama valstybės biudžeto lėšomis;

              3. Šiuo metu galiojantys socialinio draudimo srities teisės aktai nustato, kad šeimos pasirinkimu vienas iš tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas vaiko globėju, auginantis vaiką iki 3 metų, draudžiamas valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu.

             4. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvoje atostogos vaikui prižiūrėti yra vienos iš ilgiausių Europoje, tėvų prašymu suteikiamos iki vaikui sukaks treji metai, o apmokamos šeimos pasirinkimu iki vaikui sukaks 18 mėn, ar dveji metai. Be to skiriami vaiko pinigai, kurie kasmet didinami, o gausioms šeimoms skiriami papildomi vaiko pinigai.

              5. Valstybinių pensijų įstatyme skirtingo  dydžio garantijos pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyviams grindžiamos statuso diferencijavimu Pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių statuso įstatymą, pagal kurį išskiriamos 2 kategorijos pasipriešinimo dalyvių: ginkluoto pasipriešinimo dalyviai  - kariai savanoriai ir neginkluoto pasipriešinimo dalyviai – laisvės kovų dalyviai. Pagal siūlymą, garantijos būtų suniveliuotos, nors statuso prasme, tai yra skirtingos kategorijos.

         6. Siūlymai pareikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų: 2024 m. (mokėjimui nuo liepos) – 6 mln. Eur, 2025 m. – 14,5 mln. eur. Šios lėšos nėra numatytos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinėms pensijoms mokėti.

 

 

Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš – 0, susilaikė – 7.

2.

Seimo narė Laima Nagienė

2024-06-19

6

 

 

Pasiūlymas:

6 straipsnis. Antrojo Pirmojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo daugiavaikiams motinai arba tėvui sąlygos

1. Daugiavaikiams motinai arba tėvui antrojo pirmojo laipsnio valstybinė pensija neskiriama, jeigu:

1) dėl jos (jo) piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, priklausomybės nuo azartinių lošimų, psichologinės, fizinės ar seksualinės prievartos prieš savo vaikus (įvaikius) naudojimo arba gaunamos valstybės paramos panaudojimo ne šeimos interesams bent vienas jos (jo) vaikas (įvaikis) auga ar augo šeimoje, patirdamas socialinę riziką;

2) bent vienam iš jos (jo) vaikų (įvaikių) yra ar buvo nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba), jis augo socialinės globos įstaigoje, išskyrus atvejus, kai vaikas (įvaikis) augo socialinės globos įstaigoje dėl savo sveikatos būklės, reikalaujančios specialiosios specialistų priežiūros ir (ar) pagalbos, ar buvo įvaikintas, išskyrus atvejus, kai vaiką įvaikino asmens sutuoktinis, ir (ar) jai (jam) buvo apribota tėvų valdžia, išskyrus atvejus, kai laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba) nustatyta dėl objektyvių aplinkybių (daugiavaikių motinos arba tėvo ligos ir pan.);

3) ji (jis) buvo nuteista (nuteistas) už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo vaikui (įvaikiui) ir šeimai ar nusikaltimo, susijusio su jos (jo) vaiko (įvaikio) sveikatos sutrikdymu ar gyvybės atėmimu, padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs arba panaikintas, ar ne;

4) ji (jis) ar bent vienas jos (jo) išaugintas vaikas (įvaikis) iki pilnametystės arba iki emancipacijos nuteista (nuteistas) už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs arba panaikintas, ar ne (išskyrus atvejus, kai įvaikis už labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo padarymą buvo nuteistas iki įvaikinimo);

5) ji (jis) ar bent vienas jos (jo) išaugintas vaikas (įvaikis) iki pilnametystės arba iki emancipacijos nuteista (nuteistas) už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą (išskyrus atvejus, kai daugiavaikiai motina arba tėvas nuteisti už nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų šios dalies 3 punkte, padarymą) ir teistumas yra neišnykęs arba nepanaikintas (išskyrus atvejus, kai įvaikis už nesunkių ar apysunkių nusikaltimų padarymą buvo nuteistas iki įvaikinimo).

2. Daugiavaikiam tėvui (įtėviui) antrojo pirmojo laipsnio valstybinė pensija skiriama tik tuo atveju, kai nėra daugiavaikės motinos (įmotės) arba kai daugiavaikė motina (įmotė) neatitinka šiame įstatyme nustatytų antrojo pirmojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo sąlygų.

3. Mirus vienam iš daugiavaikių tėvų, nurodytų šio įstatymo 5 straipsnio 21 dalies 15 punkte, kuriam buvo paskirta antrojo pirmojo laipsnio valstybinė pensija kaip daugiavaikei motinai arba tėvui, ši pensija skiriama kitam iš tėvų, jeigu jis atitinka šio įstatymo nustatytas antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo daugiavaikiams motinai arba tėvui sąlygas.“

Nepritarti.

Argumentai:

Tie patys argumentai, kaip ir prie pirmojo pasiūlymo; pasiūlymai susiję.

 

Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš – 0, susilaikė – 7.

 

Komiteto pirmininkė                                                                           (Parašas)                                                                                  Paulė Kuzmickienė

 

 

 

 

 

 

SRDK biuro vedėja Ieva Kuodienė