LOGOnespalv-maz2

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA

________________________________________________________________________________________________

Biudžetinė įstaiga

Gedimino pr. 19

01103 Vilnius

Tel. (8 5) 239 1001

Faks. (8 5) 239 1212 El. paštas [email protected]

http://www.zum.lt

Duomenys kaupiami ir saugomi

Juridinių asmenų registre

Kodas 188675190

Atsiskaitomoji sąskaita

LT674010042400070079

Luminor Bank AB

Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen

Nr.

2022-05-19

Nr.

S-2022-2189

DĖL INTERPELIACIJOS

Pateikiu atsakymą į Seimo narių pateiktus klausimus.

1. Dėl BŽŪP strateginio plano rengimo. Strateginio plano rengimui likus mažiau nei dviem mėnesiams iki plano pateikimo, už 384 tūkst. EUR buvo pasitelkti konsultantai, tačiau Europos Komisija Lietuvos dokumentui pateikė net 219 pastabų ir nurodė, kad identifikuotoms silpnybėms įveikti nėra priemonių. Juo labiau, kad per visą Lietuvos istoriją tai daugiausia kritinių pastabų sulaukęs, ir visa apimtimi grąžintas taisyti dokumentas.

Lietuva yra viena mažiausiai EK pastabų dėl plano gavusių šalių. Mažiau pastabų negu Lietuva gavo tik Liuksemburgas (185), Prancūzija (187) ir Airija (217). Pavyzdžiui, Latvija sulaukė 284 pastabų, Lenkija – 341 pastabos. Daugiau negu 300 pastabų sulaukė ir Čekija, Ispanija, Portugalija. Kroatija bei Vengrija sulaukė daugiau negu 400 pastabų.

Lyginant su praėjusio laikotarpio 2013–2020 m. strateginiu planu, Lietuva buvo gavusi gerokai daugiau pastabų – 274 vien KPP daliai.

Tai, kad Lietuva gavo bene mažiausiai pastabų iš Komisijos, parodo ne tik Žemės ūkio ministerijos gerai organizuotą Strateginio plano rengimo procesą, bet ir aukštą kokybę, nors šis planas yra didžiausios apimties ir sudėtingiausias dokumentas, kurį yra tekę rengti ministerijai. Jis apima paramą kaimo plėtrai, tiesiogines išmokas ir sektorines programas, numato vieningą, sudėtinga rodiklių sistema paremtą atsiskaitymo EK tvarką, integruoja ambicingus Europos Sąjungos lygmens strateginius dokumentus.

Palankaus Komisijos vertinimo sulaukė Lietuvos pasirinktos strateginės kryptys: jauniesiems ūkininkams skiriamas išskirtinis dėmesys ir jiems numatytas biudžetas; ekologinio ūkininkavimo didinimo ambicija; pasirinkimas taikyti tiesioginių išmokų ribojimą ir gerinti smulkiųjų ūkininkų padėtį; taip pat pastangos spręsti priklausomybės nuo importo klausimą kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, baltyminių augalų sektoriuje; pasiūlymas skatinti ūkių rizikos valdymo priemones.

Komisija pažymėjo, kad planas atspindi 2020 m. gruodžio 18 d. EK rekomendacijas Lietuvai.

Nemaža dalis Komisijos pastabų yra skirtos Lietuvai ir kitoms valstybėms narėms reaguoti į naujai atsiradusias pasaulines aplinkybes ir Rusijos vykdomą karinę agresiją prieš Ukrainą. Komisija pabrėžė apsirūpinimo maistu svarbą, priklausomybės nuo išorinių išteklių (sintetinių trąšų, energetinių resursų) mažinimą bei žemės ūkio atsparumo didinimą.

Taip pat visos valstybės narės raginamos pertvarkyti savo gamybos pajėgumus taikant tvaresnius gamybos būdus. Komisijos nuomone, esant šioms aplinkybėms valstybės narės turėtų peržiūrėti savo strateginius planus, kad išnaudotų visas galimybes.

Pastabų pateikimo, jų įvertinimo ir galimo plano projekto patikslinimas yra sudėtinė Strateginio plano rengimo dalis, kuri užtikrina visų ES valstybių narių strateginių planų derėjimo ir atitikties bendriesiems reikalavimams procesą ir yra įprastas teisėkūros procesas.

1.1 Po EK pastabų BŽŪP Lietuvos Strateginio plano negalima vadinti planu: jame nėra elementarių sąsajų tarp silpnybių, poreikių ir numatomų priemonių. Kiek lėšų buvo iš viso išleista plano rengimui? Iš jų valstybės tarnautojams priedai, priemokos, papildomi etatai ar etatų dalys? Lietuvos ekspertams/konsultantams? Užsienio konsultantams/ ekspertams?

Pagal Strateginių planų reglamento 2021/2115 82 str. nuostatas atlikti išmokų skaičiavimus arba patvirtinti skaičiavimų tinkamumą ir tikslumą privalo įstaigos, kurios yra funkciškai nepriklausomos nuo institucijų, atsakingų už Strateginio plano įgyvendinimą, ir turinčios tinkamos ekspertinės patirties, kad išmokų skaičiavimai būtų tikslūs ir iš anksto nustatyti remiantis sąžiningu, teisingu ir patikrinamu skaičiavimo metodu.

Laikantis reglamento ir siekiant užsitikrinti ekspertines paslaugas, kuriomis pasinaudodama Ministerija galėtų parengti Lietuvos ir EK žemės ūkio ir kaimo plėtros tikslus bei BŽŪP reglamentuojančius teisės aktus atitinkantį Strateginį planą, bei įsiklausius į ūkininkus vienijančių asociacijų raginimus pasitelkti specifinių agronominių bei gyvulininkystės srities žinių turinčius mokslininkus bei ekspertus, 2021 m. rugpjūčio 18 d. buvo paskelbtas tarptautinis viešasis pirkimas.

Atvirojo konkurso būdu buvo atrinkta tiekėjų grupė, kurią sudaro pagal jungtinės veiklos sutartį veikianti ūkio subjektų grupė: VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ ir Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas kartu su subtiekėjais: Wageningeno universiteto ekonominių tyrimų institutu (Nyderlandai), Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru, VšĮ ,,Aplinkos apsaugos politikos centru“, UAB „Ernst & Young Baltic“ ir UAB „ESTEP Vilnius“. Su tiekėju sudaryta sutartis, kurios vertė 384 tūkst. Eur (be PVM).

Strateginio plano kūrimui ŽŪM nėra įsteigusi papildomų etatų. Darbą atlieka Ministerijos darbuotojai, vadovaudamiesi savo skyriaus nuostatais ir priskirtomis funkcijomis.

Priemokų už užduočių atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastinis darbo krūvis, arba už papildomų, pareigybės aprašyme nenurodytų, užduočių atlikimą skyrimas reglamentuojamas Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. Nuo 2021 m. iki šiol priemokoms dėl įprastinį darbo krūvį viršijančią veiklą, tiesiogiai / išimtinai susijusią su Strateginio plano rengimu, išmokėta 59 085 Eur (įskaitant mokesčius).

1.2 Kaip buvo atrinkti užsienio konsultantai/ ekspertai? Kokie ryšiai sieja konsultantus/ ekspertus su ministerijos vadovybe?

Siekiant kokybiškai parengti nacionalinius ir EK tikslus bei BŽŪP reglamentuojančius teisės aktus atitinkantį Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginį planą, 2021 m. rugpjūtį buvo paskelbtas tarptautinis viešasis pirkimas.

Pagal pirkimo sąlygas paslaugų teikėjas turėjo pasiūlyti kvalifikuotus, kompetentingus, patikimus ir pajėgius ekspertus, turinčius būtinų žinių bei patirties, reikalingų tinkamam paslaugų suteikimui. Siekiant užtikrinti Strateginio plano suderinimą su reglamentais ir Komisijos keliamais dalykiniais poreikiais tokio pobūdžio dokumentams, vienas iš Ministerijos keliamų reikalavimų buvo turėti ekspertą, turintį tarptautinės žemės ūkio ir (arba) kaimo plėtros politikos formavimo patirties.

ŽŪM pirkimo dėl ekspertų konsultavimo paslaugų Strateginiam planui rengti laimėtojas yra Lietuvos ūkio subjektų grupė su jos pasitelktais subrangovais, tarp kurių yra užsienio ekspertų. Su tiekėju sudaryta sutartis, kurios vertė 384 tūkst. Eur (be PVM).

Žemės ūkio ministerijos vadovybė civilinių ar ekonominių santykių su konsultantais / ekspertais neturi.

1.3 Į kokius ir kurių socialinių partnerių pasiūlymus, rengiant BŽŪP Lietuvos Strateginį planą buvo atsižvelgta?

Strateginio plano projektus, reglamentus, dokumentus, tarp jų ir socialinių partnerių pateiktų pastabų suvestinę bei vykusių diskusijų ir susitikimų apibendrinimus galima rasti ŽŪM interneto svetainės skiltyje Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas.

Žemės ūkio ministerija vertino ir svarstė visas socialinių partnerių pastabas bei pasiūlymus, kurie taip pat buvo aptarti darbo grupėse, viešuose ir darbiniuose bei tarpinstituciniuose susitikimuose.

Žemės ūkio ministerija atsižvelgė į Žemės ūkio rūmų, Žemės ūkio tarybos bei kitų socialinių partnerių pasiūlymus dėl geros aplinkos agrarinės būklės (GAAB), valdymo reikalavimų (VR) ir ekoschemų – daugiamečių pievų išlaikymo, šlapynių ir durpžemių arimo, dirvos apsaugos jautriausiu periodu, augalų kaitos, kraštovaizdžio elementų, jautrių pievų apsaugos, veiklos ariamojoje žemėje skaičiuoklės, gyvūnų gerovės, pievų atkūrimo ir priežiūros, tarpinių pasėlių, žolės smulkinimo. Pritarta pasiūlymams dėl įsikūrimo paramos jauniesiems ūkininkams padidinimo, atskirų investicinių priemonių smulkiems galvijų augintojams, dėl didesnės maksimalios išmokos vienam projektui stambiems ūkininkams, tvarių investicijų į gyvūnų gerovę paukštininkystei bei kiaulininkystei, finansų inžinerijos priemonių (lengvatinių paskolų), investicinių priemonių kooperacijai stiprinti. Atsižvelgiant į prašymus buvo padidintos kompensacinės išmokos ekologiškai ūkininkaujantiesiems, grūdų augintojų prašymu numatyta priemonė sertifikuotai sėklai naudoti ir atsisakyta riboti augalų sąrašą, sumažinti ribojimai ir išplėsta ekoschema bearimei žemdirbystei, padidintas Bendruomenių inicijuotos vietos plėtros (LEADER) priemonės biudžetas ir kt.

Konsultacijos su socialiniais partneriais dėl Europos Komisijos pastabų Strateginiam planui vyksta ir toliau, kol su EK pavyks suderinti priemones.

1.4 LR Seimo Kaimo reikalų komitetas net kelis kartus prašė atsižvelgti į EK išsakytų pastabų kiekį ir svarbą, bei pratęsti iki metų pabaigos Strateginio plano koregavimo laiką. Kodėl buvo neatsižvelgta į prašymą? Ar Kaimo reikalų komiteto nuomonė ir pozicija Žemės ūkio ministerijos vadovybei nereikšminga?

Ministerija atsakingai išnagrinėjo šį LR Seimo Kaimo reikalų komiteto prašymą ir įvertino visus galimus tokio sprendimo aspektus. Strateginio plano patvirtinimo terminą lemia kelios aplinkybės.

Pirma, Strateginio plano patvirtinimo procedūros yra griežtai reglamentuotos ES teisės aktais ir Lietuva negali pakeisti šių reglamentų, nes jie galioja visoms ES valstybėms narėms.

Antra, pagal Reglamentą (ES)2020/2220 nustatomas BŽŪP pereinamasis laikotarpis – 2021 m. ir 2022 m. Nuo 2023 m. sausio 1 d. turi būti pradėta taikyti naujoji teisinė sistema, išmokų ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams teikimas. Strateginį planą Europos Komisija privalo patvirtinti per šešis mėnesius nuo plano pateikimo, neįtraukiant laikotarpio, kurį šalis skyrė plano korekcijoms dėl pastabų.

2022 m. kovo 21 d. vykusioje Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje buvo diskutuojama dėl strateginių planų patvirtinimo. Daugelio valstybių narių žemės ūkio srities ministrai ragino Komisiją kuo greičiau teikti pastabas valstybėms narėms, kad jos galėtų kuo skubiau pateikti Komisijai pataisytus strateginius planus, o pastaroji operatyviau juos patvirtintų. Tuo siekiama, kad kilus problemoms, susijusioms su apsirūpinimo maistu saugumu dėl Rusijos karo Ukrainoje, valstybės narės kuo greičiau pasiruoštų paramos teikimui, o ūkininkai galėtų tikslingiau planuoti būsimą veiklą.

Pratęsus Strateginio plano koregavimo laiką iki metų pabaigos, EK, gavusi Lietuvos strateginį planą, turėtų jį patvirtinti per tris mėnesius. O tai reiškia, kad jis nebūtų patvirtintas iki būsimojo finansinio laikotarpio pradžios – 2023 m. pasėlių deklaravimo. Dėl to visų pirma nukentėtų ūkininkai – jie nespėtų pasiruošti naujoms sąlygoms, be to, Lietuva dėl to galimai prarastų dalį EŽŪGF lėšų – tiesioginių ir kitų išmokų ūkininkams. Įvertinę bendrą situaciją ir riziką netekti ES lėšų, į KRK siūlymą atsižvelgti negalėjome.

Žemės ūkio ministerija, vos gavusi Europos Komisijos pastabas nedelsdama pradėjo diskusijas su socialiniais partneriais. Sudarytas darbo grupių planas. Šiuo metu jau yra įvykę apie 10 darbo grupių susitikimų, kuriuose nuosekliai aptariamos EK pastabos ir derybinė pozicija. Šiuo metu nėra prielaidų manyti, kad Strateginis planas nebus pakoreguotas per nustatytą terminą.

1.5 Kodėl ir toliau soc. partneriai, su kuriais vyksta plano derinimas, atrenkami selektyviai? Kodėl į diskusijas pakviesti partneriai iš darbo grupių yra pašalinami, jei pasisako ne taip kaip iš jų tikimasi?

Ministerija užtikrina veiksmingą partnerių ir kitų suinteresuotų subjektų įsitraukimą į visus Strateginio plano rengimo procesus. Procedūriniai reikalavimai dėl bendradarbiavimo ir partnerių įtraukimo yra labai aiškiai reglamentuojami ES lygmens teisės aktų, todėl Ministerija partnerystę organizuoja ir įgyvendina vadovaudamasi šių teisės aktų nuostatomis.

Kadangi pastarųjų konsultacijų su partneriais objektas buvo konkrečios pagal temas atrinktos Komisijos pastabos strateginiam planui, o šių konsultacijų tikslas – suformuoti bendrą Ministerijos ir socialinių partnerių poziciją dėl jų, dalyviai į konsultacijas buvo kviečiami laikantis principo, kad po vienodą atstovų skaičių skiria didžiausios nacionalinės organizacijos, plačiausiai atstovaujančios žemdirbių interesams, – Žemės ūkio rūmai ir Žemės ūkio taryba.

Šių organizacijų veikimo idėja, Ministerijos supratimu, atstovauti visų žemdirbių interesams, o faktinis atstovavimo mastas yra plačiausias, koks yra galimas Lietuvoje.

Siekiant užtikrinti, kad konsultacijos būtų konstruktyvios pagal svarstomų klausimų tematiką, papildomai buvo kviečiami ir mokslo institucijų, aplinkos apsaugos institucijų bei organizacijų, kitų susijusių ministerijų atstovai. Į visas konsultacijas buvo kviečiami LR Seimo Kaimo reikalų komiteto ir Premjerės komandos nariai.

Iš nepriklausomų vertintojų, kurie atlieka Strateginio plano išankstinį (ex-ante) vertinimą, siekiant pagerinti strateginių planų rengimo kokybę, pastabų dėl partnerių įtraukimo proceso organizavimo negauta.

1.6 Kiek sumažės pirminė žemės ūkio gamyba, įgyvendinus strateginį planą?

Žemės ūkis Lietuvoje jau yra labai pažangus. Ūkių, kurie jau šiandien ūkininkauja tvariai, galvodami apie ilgalaikes perspektyvas išsaugoti dirvožemio derlingumą, taikydami pažangias žemdirbystės praktikas ir technologijas, produkcijos gamyba nesumažės, o už taikomas priemones jiems naujame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane numatytos dar ir papildomos išmokos per ekoschemas.

Strateginio plano kryptis yra remti ilgalaikes priemones siekiant ilguoju laikotarpiu išsaugoti dirvožemių derlingumą ir mažinti priklausomybę nuo trąšų ir energijos šaltinių, o ne mažinti pirminę žemės ūkio gamybą.

Be to, ES bendroji žemės ūkio politika ir jai skirtas finansavimas, įvairios Europos Komisijos iniciatyvos, veiksmų planai ir teisės aktų pakeitimai kuria sąlygas sėkmingai Europos žemės ūkio pertvarkai, kuri nepakenktų gamybos potencialui.

1.7 Ar nemanote, kad reikia prisiimti atsakomybę už blogą darbo organizavimą plano rengimo metu, už nekokybiško plano parengimą ir valstybės lėšų pasamdytiems užsienio ekspertams iššvaistymą?

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros Strateginio plano rengimas buvo nuoseklus, sudėtingas, ilgas procesas, pradėtas dar 2019 metais, į kurį buvo įtrauktos visos suinteresuotos šalys, taip pat ir politikai.

Lietuva yra viena iš mažiausiai EK pastabų dėl plano gavusių valstybių. Mažiau pastabų negu Lietuva gavo tik trys valstybės narės. Tai, kad Lietuva gavo bene mažiausiai pastabų iš Komisijos, parodo ne tik Žemės ūkio ministerijos gerai organizuotą Strateginio plano rengimo procesą, bet ir užtikrintą parengto plano projekto kokybę. Komisija pažymėjo, kad planas atspindi 2020 m. gruodžio 18 d. EK rekomendacijas Lietuvai.

Pagal Strateginių planų reglamento 2021/2115 82 str. nuostatas atlikti išmokų skaičiavimus arba patvirtinti skaičiavimų tinkamumą ir tikslumą privalo įstaigos, kurios yra funkciškai nepriklausomos nuo institucijų, atsakingų už Strateginio plano įgyvendinimą, ir turinčios tinkamos ekspertinės patirties, kad išmokų skaičiavimai būtų tinkami bei tikslūs ir iš anksto nustatyti remiantis sąžiningu, teisingu ir patikrinamu skaičiavimo metodu.

Laikydamasi reglamento ir siekdama užsitikrinti ekspertines paslaugas, kuriomis pasinaudodama Ministerija galėtų parengti Lietuvos ir EK žemės ūkio ir kaimo plėtros tikslus bei BŽŪP reglamentuojančius teisės aktus atitinkantį Strateginį planą, Ministerija atviro tarptautinio viešo pirkimo būdu atrinko ir sudarė sutartis su ekspertinių paslaugų teikėjais. Šių paslaugų kaina rinkoje neišsiskiria iš analogiškų ekspertų konsultacijų paslaugų pirkimų.

Ministerija nesutinka su teiginiu, kad lėšos ekspertams, tarp jų ir tarptautiniams, yra švaistomos. Tai, kad tarp konsultantų yra pirmą vietą pasaulyje žemės ūkio mokslų srityje užimantis Wageningeno universitetas (Nyderlandai), užtikrina aukštą Strateginio plano kokybę.

2. Dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių (RRF) lėšų žemės ūkiui. Lentelėje pateikta kokioms veiklos kitos ES valstybės skyrė RRF lėšas. Lietuva su pelkių finansavimu yra išskirtinė.

Kaip paskirstyti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių (RRF) fondą, sprendimą priėmė Vyriausybė, siekdama sustiprinti šalies ekonomikos ir visuomenės atsparumą ateities iššūkiams bei skatinti tvarų šalies augimą. Numatyti prioritetai ir jiems tenkanti lėšų dalis: Žalioji transformacija (823 mln. Eur); skaitmeninimas (445 mln. Eur); švietimas (314 mln. Eur); sveikata (267 mln. Eur); socialinė apsauga (111 mln. Eur); inovacijos ir mokslas (200 mln. Eur); viešojo sektoriaus pertvarka (67 mln. Eur).

Žaliosios transformacijos prioritetui didžioji lėšų dalis skirta atsinaujinančiai energetikai (EM), transportui (SM), energiniam efektyvumui didinti, klimato kaitos prevencijai, bioįvairovei, oro, vandens kokybei (AM), žiedinei ekonomikai (EIM).

Lėšos žemės ūkiui skirtos atsižvelgiant į šiuos prioritetus, kitų ekonominių sektorių situaciją bei papildomas finansavimo galimybes žemės ūkio sektoriui iš kitų šaltinių – pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę (EURI) Lietuvos žemės ūkiui buvo papildomai numatyti 139,9 mln. Eur.

Lietuva, finansuodama šlapynių (hidrologinio režimo) atkūrimą organiniuose dirvožemiuose, nėra išskirtinė.

Airija, tiesiogiai žemės ūkiui nenumačiusi investicijų iš RRF, šlapynių atkūrimui durpžemiuose skyrė 108 mln. Eur (10,9 proc. jų visų RRF investicijų), Danija iš RRF numatė skirti apie 89 mln. Eur (660 mln. Danijos kronų) hidrologinio režimo atkūrimui anglies turtinguose dirvožemiuose. Latvija tiesioginių investicijų žemės ūkiui iš RRF nenumatė, bet 33 mln. Eur yra paskirta investicijoms į apsaugos nuo potvynių infrastruktūrą, įskaitant sureguliuotų upių renatūralizavimą.

2.1. Pelkininkystei iš nacionalinio biudžeto skirta 3,36 mln. eurų, kiek iš nacionalinio biudžeto, kiek upelių renatūralizavimui, o kiek skirta melioracijai?

Minima 3,36 mln. Eur pelkininkystei skiriama suma iš valstybės biudžeto yra PVM (nuo 16 mln. Eur), kuris RRF plane traktuojamas kaip netinkamos išlaidos. Apmokėti RRF projektų patirtą PVM bus galima tik tais atvejais, kai projektų vykdytojai patirs PVM, kurio pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus negalima įtraukti į PVM atskaitą.

Melioracijai 2022 m. buvo skirta 17,3 mln. Eur:

- Valstybinei (valstybės perduotai savivaldybėms) funkcijai atlikti – valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymui ir naudojimui patikėjimo teise skirta 11,513 mln. Eur;

- Valstybės investicijos programai – 2,88 mln. Eur;

- Pagerinti valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių būklę didinant žemės ūkio veiklos konkurencingumą skirta 2,881 mln. Eur.

Upių ir upelių renatūralizavimas yra Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų kompetencijos klausimas.

2.2. Paaiškinkite, kodėl organinės medžiagos irimo bedeguonėje aplinkoje (pvz. pelkės ) aplinkoje susidarantis metanas yra siekiamybė ir jo reikia gausinti, o galvijų žarnyne susidarantis ir išsiskiriantis metanas yra blogybė? Kodėl 8000 ha pelkių įrengimui skiriama 16 mln. ES RRF fondo lėšų ir 3,36 mln. nacionalinio biudžeto lėšų, o žemės ūkio veikloms RRF nebuvo iš viso skirta lėšų?

Iš pažeistų nusausintų durpžemių (naudojamų durpių kasybai, žemės ūkyje ar miškininkystėje) išsiskiria dideli kiekiai CO2 ir N2O emisijų. Atkūrus šlapynę, CO2 emisijos sumažėja ar tampa neigiamomis (vyksta absorbcija), N2O emisija sustoja, bet gali padidėti CH4 (metano) emisijos.

Naujausi tyrimai rodo (Günther ir kt., 2020), kad durpžemių atkūrimas nepadidina metano emisijų tiek, kad pakenktų klimato kaitos švelninimui. Ilgalaikė nauda dėl CO2 sumažėjimo klimatui atkūrus šlapynes yra didesnė nei trumpalaikė žala dėl galimo metano padidėjimo. Taip pat taikant tinkamas atkūrimo praktikas (Zak ir kt., 2018), galima sumažinti ir šias metano emisijas.

Šiuo metu nacionalinėje ŠESD apskaitoje šlapynių absorbcinis potencialas nėra matuojamas, bet didėjant šlapynių atkūrimo apimtims tą būtų tikslinga daryti ir dėl to jau vyksta specialistų diskusijos.

Nacionalinės ŠESD apskaitos duomenimis, 2020 m. emisijos iš organinių dirvožemių (durpžemių), naudojamų žemės ūkyje, buvo 495 tūkst. t CO2 ekv., tai sudarė daugiau nei 10 proc. visų 2020 m. žemės ūkio sektoriaus emisijų.

Beveik ketvirtadalis ŠESD iš šalies žemės ūkio sektoriaus yra emituojamas iš pieno ūkių karvių. Rengiamame Strateginiame plane numatoma remti ŠESD emisijų mažinimo priemones, skatinant ūkius įsigyti srutų rūgštinimo įrangą, probiotikų naudojimo tvartuose technologijas bei biofiltrų įrengimus.

2.3. Kodėl visos lėšos iš RRF buvo skirtos tik pelkėms?

Siekiant pertvarkyti ir sustiprinti Lietuvos ekonomiką popandeminei erai 2021–2026 m. iš viso bus įlieta 2,225 mlrd. Eur investicijų iš 750 mlrd. Eur vertės Europos atsigavimo ir atsparumo didinimo fondo („Recovery and Recilience Facility“, RRF).

Kaip paskirstyti RRF fondą, sprendimą priėmė Vyriausybė, siekdama sustiprinti šalies ekonomikos ir visuomenės atsparumą ateities iššūkiams ir skatinti tvarų šalies augimą. Numatyti prioritetai ir jiems tenkanti lėšų dalis „Naujos kartos Lietuvos“ plane: Žalioji transformacija (823 mln. Eur), skaitmeninimas (445 mln. Eur), švietimas (314 mln. Eur); sveikata (267 mln. Eur); socialinė apsauga (111 mln. Eur); inovacijos ir mokslas (200 mln. Eur); viešojo sektoriaus pertvarka (67 mln. Eur).

RRF lėšos žemės ūkiui – 16 mln. eurų didinti ŠESD absorbcinius pajėgumus (atkuriant pelkes (durpžemius)) skirtos atsižvelgiant į šiuos prioritetus, kitų ekonominių sektorių situaciją bei papildomas finansavimo galimybes žemės ūkio sektoriui iš kitų šaltinių – pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę (EURI) Lietuvos žemės ūkiui buvo papildomai numatyti 139,9 mln. Eur.

Nenumačius investicijų durpžemių žemės ūkio naudmenose atkūrimui iš RRF, jas reikėtų planuoti rengiame strateginiame plane.

2.4. Ar ministrui yra žinoma, kad Valstybės žemės fondo duomenimis 2015 m. Lietuvoje buvo 60 000 ha pelkių, o 2021 m. jų plotas savaime pasiekė >90 000 ha?

Pelkių ploto pokyčiai iš esmės sietini ne su pokyčiais tose teritorijose, o su pasikeitusia teritorijų klasifikacija. Kitaip tariant, šių plotų aplinkos savybės nepasikeitė (nusausinta teritorija nepavirto į pelkę), bet pasikeitė jų klasifikacija.

Nagrinėjamu laikotarpiu (2015–2022 m.) Georeferencinio pagrindo kadastro (GRPK) duomenų rinkinyje buvo pritaikyti pokyčiai išskiriant pelkes. Pavyzdžiui, po 2015 m. prie „pelkių“ pradėtos skirti pelkėjančios ežerų pakrantės (durpių susidarymas praktiškai nevyksta), plotai, ankstesniuose perioduose identifikuoti kaip pašlapusi žemė ar pelkėjanti pieva, kitos ilgesnį laiką šlapios, pelkėjančios teritorijos.

Remiantis Lietuvos Respublikos žemės fondo statistika „pelkių“ kategorijoje būta reikšmingų pokyčių ir iki 2015 m. 2014 m. kategorijai „pelkės“ priklausė 113 tūkst. ha, kai 2015 m. jau tik 66 tūkst. ha.

GRPK duomenų perkodavimas atliekamas nuosekliai, per laiką, derinant su kitų GRPK sluoksnių naujinimu. Norint pakomentuoti pokyčius, reikia žinoti, kas yra laikoma „pelkėmis“ skaičiuojant pelkių plotą. Svarbus yra sampratos pastovumas skaičiuojant kasmetinę pelkių ploto statistiką.

Ne visi „pelkių“ kategorijai naujai nuo 2015 m. priskirti plotai yra žemės ūkio naudmenose. Taip pat ne visi šie plotai anksčiau buvo nusausinti ar turintys durpių sluoksnį, todėl būtų sunku įvertinti, kokį poveikį šių pelkėjančių teritorijų plėtra turėjo ŠESD emisijų balansui.

2.5. Jei šie skaičiai žinomi, kokį ŠESD mažinimo efektą turėjo tie 30 000 ha savaime atsikūrusių pelkių?

„Savaime atsikūrusių“ pelkių ploto pokyčiai iš esmės sietini ne su pokyčiais tose teritorijose, o su pasikeitusia teritorijų klasifikacija. Kitaip tariant, šių plotų aplinkos savybės nepasikeitė (nusausinta teritorija nepavirto į pelkę), bet pasikeitė jų klasifikacija, todėl paskaičiuoti ŠESD mažinimo efektą nėra galimybių.

Valstybinės miškų tarnybos pagalba paskaičiuotas ŠESD mažinimo efektas RRF investicijai – t. y. 8000 ha šlapynių atkūrimo nusausintuose organiniuose durpžemiuose žemės ūkio naudmenose:

Metai	2023	2024	2025	2026
Atkurtų pelkių plotas, ha	2500	5000	6500	8000
ŠESD sutaupymas tūkst. t CO2 ekv.	40,72	81,45	105,88	130,31

ŠESD sutaupymo efektas apskaičiuotas pagal ŠESD emisijų skirtumą tarp ariamosios žemės ir atkurtos šlapynės. Naudotasi Nacionalinėje ŠESD apskaitoje taikoma VMT skaičiavimo metodika, remiantis IPCC 2006 ir IPCC 2013 Wetland supplement pateiktais emisijų koeficientais.

2.6. Ar ministras lygino jo planuojamų atkurti 8 000 ha ir savaime atsikūrusių 30 000 ha pelkių efektus, įskaitant ekonominę kaštų/naudos analizę? Jei lygino, gal galėtų supažindinti su rezultatais?

RRF investicija „Didinti ŠESD absorbcinius pajėgumus (atkuriant pelkes (durpžemius))“ orientuota tik į žemės ūkio naudmenas. Viena iš priežasčių – ES biologinės įvairovės strategijoje numatytame Gamtos atkūrimo įstatyme planuojama durpžemių atkūrimo tikslus kelti būtent išskirtinai žemės ūkio naudmenoms.

Lietuvos šlapynių GIS duomenų bazės, atnaujintos 2018 metais, duomenimis, Lietuvoje durpinės šlapynės (nusausintos ir nenusausintos) užima apie 654 tūkst. ha, iš jų apie 67 proc. yra nusausinta.

Didžioji dalis – apie 45 proc. visų Lietuvos durpinių šlapynių naudojama miškininkystėje (apie 290 tūkst. ha), pusė jų – sausinti miškai. Žemės ūkiui naudojamos durpinės šlapynės sudaro 38 proc. visų durpinių šlapynių (apie 251 tūkst. ha), durpių gavybai naudojami durpynai (14 tūkst. ha) ir apleisti po durpių gavybos plotai (15 tūkst. ha).

Beveik visos žemės ūkiui ir durpių gavybai naudojamos / apleistos durpinės šlapynės yra nusausintos. Žemės ūkiui naudojamos durpinės šlapynės nėra derlingos – daugiau nei pusės jų našumo balas nesiekia 35 balų.

Kaštų naudos analizė RRF investicijai buvo paskaičiuota. Pagrindinė ekonominė nauda įgyvendinus projektus apibūdinama ekonominiais rodikliais iš sąnaudų ir naudų analizės:

- Ekonominė grynoji dabartinė vertė (EGDV) parodo, kokia ekonominė nauda projektu bus sukurta išorinėje projekto aplinkoje. Jei ši vertė yra teigiama, socialiniu ekonominiu požiūriu investicija yra pagrįsta. Šio projekto ekonominė grynoji dabartinė vertė yra 437 202 057 Eur.

- Ekonominė vidinė grąžos norma (EVGN) – tai diskonto norma, kuriai esant ekonominė grynoji dabartinė vertė būtų lygi nuliui. Šio projekto ekonominė vidinė grąžos norma yra 163,75 proc.

- Ekonominis naudos ir sąnaudų santykis (ENIS) – svarbiausias ekonominės analizės rodiklis, atskleidžiantis, kiek kartų projekto sukuriama nauda viršija jam įgyvendinti reikalingas išlaidas. Šio projekto ENIS yra 17,55.

Poveikio viešiesiems finansams grynoji dabartinė vertė yra 27 744 586 Eur. Atsižvelgiant į tai, investicija laikytina visuomenei naudinga ir užtikrina įsipareigojimų pagal Paryžiaus klimato kaitos susitarimą vykdymą.

Šios investicijos didžiausia nauda bus ŠESD mažinimo srityje.

2.7. Kokios yra sąsajos tarp pelkininkystės programai skirtų pinigų ir ministro ankstesnės veiklos interesų grupių?

Ministras neturi jokių civilinių ar finansinių sąsajų.

2.8. Atsitiktinumas, bet pelkių asociacija įkurta šio ministro kadencijos pradžioje. Kas ministrą sieja su Pelkių asociacija ir Žymantu Morkvėnu?

Interpeliacijos klausimų pateikimo metu (2022-05-19) organizacija Pelkių asociacija nebuvo registruota Juridinių asmenų registre.

Su Žymantu Morkvėnu ministro civiliniai ar ekonominiai santykiai nesieja.

3. Dėl LR žemės ūkio ministerijos vykdomos valstybės įmonių reorganizacijos

3.1. Ar yra atlikta Įmonių (Žemės ūkio ir kaimo verslo centras, GIS-centras, Valstybes žemės fondas) reorganizacijos kaštų ir sąnaudų analizė ir kiek valstybės biudžeto lėšų tai kainuos išeitinėms ir kitoms su reorganizacija susijusioms išlaidoms padengti, nes reorganizacija palies daugiau kaip 500 darbuotojų. Ar yra apskaičiuota kiek darbuotojų išeis iš darbo ir kas juos pakeis?

Siekiant optimizuoti Žemės ūkio ministerijos valdymo srities valstybės įmonių VĮ Valstybės žemės fondo (VŽF), VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro „Gis-Centras“ (GIS-Centras) ir VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) vykdomas funkcijas, sutaupyti šioms įmonėms skiriamų valstybės biudžeto lėšų ir pasiekti efektyvesnį įmonių valdymą konsoliduojant bendrąsias funkcijas, žemės ūkio ministro įsakymu sudaryta darbo grupė. Ji atliko analizę ir pateikė išvadas, kad ŽŪM valdymo srities informacinių technologijų (IT) kūrimo ir palaikymo funkcijas konsoliduojant vienoje įmonėje būtų galima optimaliau panaudoti turimus žmogiškuosius, materialinius ir infrastruktūros išteklius.

Preliminariai planuojama, kad sujungus tris valstybės įmones, dėl bendrųjų funkcijų konsolidavimo po struktūrinių pokyčių būtų galima atsisakyti apie 30 bendrąsias funkcijas atliekančių pareigybių, optimizavus NT naudojimą būtų galima atsisakyti mažiausiai 1570 kv. m valdomo ploto, vien GIS programinės įrangos licencijų atnaujinimui numatoma sutaupyti apie 300 tūkst. Eur, o preliminariais vertinimais, veiklos sąnaudos galėtų mažėti apie 773 tūkst. Eur per metus.

ŽŪM įstatymų projektus parengė ir Seimui pateikė siekdama įgyvendinti Vyriausybės programos tikslus. Siekį ilgainiui visiškai atsisakyti valstybės įmonės teisinės formos ir siūlymą į atnaujintą Valstybės valdomų įmonių pertvarkos ir valdymo centralizavimo priemonių planą įtraukti trijų ŽŪM valdymo srities valstybės įmonių – VĮ ŽŪIKVC, VĮ „GIS-Centras“ ir VĮ VŽF – sujungimą suformavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis visiems darbuotojams turės būti pasiūlyta tęsti darbą po reorganizavimo veiksiančioje naujoje valstybės įmonėje tokiomis pat sąlygomis. Nuo darbuotojų sprendimų ir priklausys, ar jie bus perkeliami dirbti į po reorganizavimo veiksiančią valstybės įmonę, ar su jais nutraukiamos darbo sutartys dar iki reorganizavimo pabaigos ir atitinkamai atsiskaitoma. Reorganizavimo metu dėl darbuotojų sąlygų taip pat privalomai bus konsultuojamasi su darbuotojų atstovais – darbo tarybomis, su kuriomis bus derinamos darbuotojų, dirbsiančių po reorganizavimo veiksiančioje įmonėje, darbo sąlygos.

3.2. Kokios įmonės pagrindu numatoma, kad butų atliekama ši reorganizacija (įmonių sujungimas) ir ką bendro turi sujungiamo Žemės ūkio ir kaimo verslo centro vykdomas pasėlių deklaravimas, traktorių, žemės ūkio mašinų ir priekabų registravimo, gyvūnų ženklinimo ir kitos centro vykdomos funkcijos su Žemės fondo vykdomomis žemėtvarkos, geodezijos, teritorijų planavimo, melioracijos, žemės konsolidacijos, valstybinės žemės pardavimo ir nuomos aukcionų vykdomomis funkcijomis?

Trijų valstybės įmonių – VŽF, GIS-Centro ir ŽŪIKVC – reorganizavimas teisės aktų nustatyta tvarka numatomas sujungimo būdu įsteigiant naują valstybės įmonę.

Sujungiant įmones bus konsoliduojamos jų bendrosios funkcijos ir informacinių išteklių kūrimo bei palaikymo funkcijos, kurios šiuo metu atliekamos trijose skirtingose valstybės įmonėse.

Naujoje valstybės įmonėje bus koncentruojama ŽŪM valdymo srities informacinių išteklių analitika, programavimas ir eksploatavimas tų informacinių sistemų, registrų ir kadastrų, kurių tvarkytojai šiuo metu yra ŽŪIKVC, GIS-Centras ir VŽF.

ŽŪM valdymo srities informacinių technologijų kūrimo ir palaikymo funkcijų konsolidavimas vienoje įmonėje leis padidinti turimos informacijos ir duomenų valdymo operatyvumą, optimaliau panaudoti turimus žmogiškuosius, materialinius ir infrastruktūrinius išteklius, operatyviau reaguoti į poreikį keisti ir (ar) tobulinti / kurti naujus registrus ar sistemas, dėl to nauja valstybės įmonė galėtų teikti kokybiškesnes paslaugas vartotojams.

Tokiu būdu būtų išvengta neefektyvių sprendimų, kurie pasitaiko dėl skirtingos institucijų kompetencijos / supratimo ir interpretavimo, kuriant ir diegiant informacinius sprendimus, todėl tikimasi ir didesnio valdymo efektyvumo užtikrinimo.

3.3. Kodėl taip visiškai nelogiškai yra numatyta, kad visi susiję įstatymai įsigalios tik nuo 2023 m. sausio 3 d., juk visoms Įmonėms už 1 dieną reikėtų skaičiuoti atlyginimus, išeitines kompensacijas, pelno ataskaitas, rengti finansinės veiklos planus, strateginius planus, auditus atlikti, taip pat labai daug sumaišties sukeltų dėl sutarčių įsigaliojimo?

Siekiant užtikrinti teisėkūros ekonomiškumą ir įvertinus teisės aktuose nustatytus reorganizavimo procedūrų terminus (priimti įstatymų įgyvendinamiesiems teisės aktams ir atlikti valstybės įmonių reorganizavimo procedūroms reikalingas minimalus apie 6 mėn. terminas) bei suderinus su Seimo Teisės departamento atstovais pasiūlyta, kad 13 įstatymų įsigaliojimo terminas būtų nustatomas 2022 m. sausio 3 d. Šis terminas neturės įtakos šių valstybės įmonių ir po reorganizavimo įsteigtos naujos valstybės įmonės veiklai.

Teisės aktų nustatyta tvarka atlikus nustatytas įmonių reorganizavimo procedūras ir jas pabaigus, naujos įmonės veiklos pradžia gali būti bet kuri diena.

Taip pat pažymėtina, kad po reorganizavimo veiksiančiai naujai valstybės įmonei įstatymų nustatyta tvarka pereina visos reorganizuojamų valstybės įmonių teisės, pareigos ir turtas, todėl visi įsipareigojimai, tarp jų ir sutartiniai, galios bei tęsis ir po reorganizavimo, tai papildomų trukdžių bei kliūčių nesukels, o darbo užmokesčio ir kitų išmokų mokėjimas bus užtikrintas.

3.4. Kodėl visi šie 13 ŽŪM parengtų įstatymų projektų Seimui yra pateikti svarstyti atskirai, o ne kartu su Aplinkos ministerijos (AM) parengtais ir Vyriausybės priimtais bei Seimui jau pateiktais svarstyti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) funkcijų perdavimo savivaldybėms ir AM, bei tai pačiai sujungtai įmonei klausimais, nes AM parengtuose 39 įstatymuose yra tie patys 13 įstatymų ir klausimai yra betarpiškai susiję?

Žemės ūkio ministerija 13 įstatymų projektų dėl trijų valstybės įmonių – ŽŪIKVC, „GIS-Centras“ ir VŽF – reorganizavimo parengė ir suinteresuotoms institucijoms derinti pateikė 2021 m. rugpjūčio 31 d. Su visomis suinteresuotomis institucijomis suderinti minėti įstatymų projektai, kuriems Vyriausybė pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 975, Seime buvo užregistruoti dar 2021 m. lapkričio 29 d.

Aplinkos ministerija įstatymų pakeitimų projektų paketą derinti suinteresuotoms institucijoms pateikė 2022 m. kovo 9 d., o Vyriausybė šį Aplinkos ministerijos parengtą įstatymų pakeitimo projektų paketą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 452 Seimui pateikė ir jis Seime užregistruotas 2022 m. gegužės 5 d.

Tarp ŽŪM parengtų bei AM parengtų pakeitimo projektų paketų sutampa trys teisės aktai: Žemės įstatymas, Geodezijos ir kartografijos įstatymas bei Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas, tačiau jų keitimo tikslai ir keičiamos normos skiriasi, todėl šiuo metu jų įsigaliojimo terminai bei kai kurios normos nesutampa ir turės būti suderintos tarpusavyje, vadovaujantis teisėkūros principais.

3.5. ŽŪM ir AM parengtuose ir Seimui pateiktuose tuose pačiuose 13 įstatymuose yra net skirtingai nurodomas naujai steigiamos Įmonės pavadinimas, skirtingas Įstatymų įsigaliojimo laikas, skirtingos funkcijos ir t.t. Ar Jums neatrodo, kad demonstruojama visiška nekompetencija ir nesuprantamas skubėjimas?

Šie įstatymų paketai buvo rengti atskiru metu ir dalis jų jau praėjo svarstymų Seimo komitetuose procedūrą. Kadangi pakeitimo projektų apimtis ir tikslai skiriasi, jie gali būti priimti atskirai, vėliau Seime priimti įstatymai turės būti suderinti tarpusavyje vadovaujantis teisėkūros principais.

3.6. Ar ŽŪM įvertino, kaip pati reorganizuojama, visiškai skirtingas ir tarpusavyje nesusijusias funkcijas vykdanti įmonė, labai keistu ir sunkiai suprantamu pavadinimu - Žemės ūkio duomenų centras (nors pagal AM parengtus tuos pačius įstatymus - jau Žemės informacijos centras), sugebės visoje šalyje atlikti nuo 2023-05-01 iš NŽT perimamas žemės ūkio paskirties valstybinio žemės patikėtinio funkcijas kaimo vietovėse?

ŽŪM parengtiems 13 įstatymų projektams Vyriausybė pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 975 ir Seime jie buvo įregistruoti 2021 m. lapkričio 29 d. Šiuose įstatymų projektuose ŽŪM pasiūlė ir nurodė po trijų valstybės įmonių reorganizavimo veiksiančios naujos valstybės įmonės pavadinimą – valstybės įmonė Žemės informacijos centras.

Atsižvelgiant į Seimo narių ir socialinių partnerių siūlymus, 2022 m. balandžio mėn. Seimo Kaimo reikalų komitete buvo pasiūlytas naujas valstybės įmonės pavadinimas – valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras.

ŽŪM Seimui pateiktais įstatymų projektais siekiama reorganizuoti sujungimo būdu tris valstybės įmones į vieną naują valstybės įmonę išlaikant bei tęsiant funkcijų vykdymą tokia pat apimtimi, kaip yra ir šiuo metu, neplečiant jos vykdomų funkcijų, todėl žemės ūkio paskirties valstybinio žemės patikėtinio funkcijų kaimo vietovėse Žemės ūkio ministerija praėjusiais metais teikdama pasiūlymą nenumatė.

Parengtų įstatymų pakeitimo projektų, susijusių su žemės naudojimo politikos formavimo pertvarka, iniciatorė ir rengėja yra Aplinkos ministerija.

3.7. Kiek nauja Įmonė turės padalinių šalies savivaldybėse, kiek kainuos papildomų išlaidų, kiek darbuotojų bus atleista ir kiek naujai priimta bei kiek tai kainuos valstybės biudžetui?

Preliminariai planuojama, kad sujungus tris valstybės įmones dėl bendrųjų funkcijų konsolidavimo po struktūrinių pokyčių bus galima atsisakyti apie 30 bendrąsias funkcijas atliekančių pareigybių, dalies administracinės ir ūkinės paskirties patalpų. Dėl to mažės sąnaudos, todėl tikimasi teigiamos grąžos valstybei.

Visų trijų reorganizuojamų valstybės įmonių – ŽŪIKVC, „GIS-Centras“ ir VŽF – buveinės ir padaliniai yra įsikūrę Vilniuje, taip pat visos šios valstybės įmonės turi padalinius bei patalpas ir Kauno mieste. VŽF taip pat turi teritorinių padalinių Klaipėdoje, Šiauliuose, Utenoje, Anykščiuose, Skuode, Ignalinoje.

Konsoliduojant sujungiamų įmonių veiklą naujos valstybės įmonės struktūra bus formuojama pagal poreikį.

3.8. Kodėl melioracijos statinių naudojimo valstybinės priežiūros atlikimas perduodamas ne savivaldybėms, o VĮ, nors pagal įstatymus VĮ negali vykdyti viešojo administravimo funkcijų?

Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktu, valstybės įmonėms viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikiami įstatymais, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai tame teisės akte nurodomas konkretus veikiantis ar numatomas steigti viešojo administravimo subjektas (jo pavadinimas ir teisinė forma) ir šiam subjektui nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai.

Žemės ūkio ministerija šiuo metu esančio teisinio reguliavimo keisti nesiūlo. Melioracijos statinių naudojimo valstybinės priežiūros funkciją šiuo metu vykdo VŽF ir siūloma šią funkciją tokia pat apimtimi perduoti naujai valstybės įmonei, kuri veiks po įmonių reorganizavimo. Taip būtų užtikrinamas jų nepertraukiamas vykdymas, kadangi išsaugomi funkcijoms vykdyti reikalingi ištekliai, tarp jų ir darbuotojai su kompetencijomis.

3.9. Kyla tikrai didelių abejonių, ar sujungus visiškai negiminingas įmones, ji toliau sugebės atlikti ne tik kaimo vietovėse valstybinio žemės patikėtinio funkcijas, bet ir toliau užbaigti žemės grąžinimą kaimo vietovėse, toliau vykdyti laisvos valstybinės žemės apskaitą ir tvarkymą, melioraciją, dirvožemio darbus ir t.t.?

ŽŪM šiuo metu esančio teisinio reguliavimo keisti nesiūlo, taip pat nenumatyta naujai po reorganizavimo veiksiančiai valstybės įmonei perduoti papildomų naujų funkcijų, kurių šiuo metu nevykdo reorganizavime dalyvausiančios trys valstybės įmonės: VŽF, „GIS-Centras“ ir ŽŪIKVC.

Naujai valstybės įmonei siūloma perduoti šiuo metu VŽF, „GIS-Centro“ ir ŽŪIKVC vykdomas funkcijas.

3.10. Kodėl GIS-Centro pavaldumas neperduodamas AM, nors pačios politikos formavimo funkcijos pereina AM?

Aplinkos ministerija galės vykdyti politikos formavimo funkcijas, o jų įgyvendinimas galės vykti per sutartinius įsipareigojimus su nauja valstybės įmone.

Tokia praktika dėl valstybės valdomų įmonių, kai per sutartinius įsipareigojimus numatomas tam tikrų funkcijų vykdymas valstybės valdomai įmonei, kuri yra pavaldi kitai institucijai, taikoma ir šiuo metu.

Pavyzdžiui, VĮ Registrų centro atveju, kurio savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Ekonomikos ir inovacijų ministerija, o VĮ Registrų centras tvarko Nekilnojamojo turto registrą, Lietuvos Respublikos adresų registrą, kurių valdytoja yra ir politiką formuoja Teisingumo ministerija.

4. Žemės ūkio ministerijos politikos pasekmės ištisoms žemės ūkio šakoms ir grėsmė dėl kokybiško, lietuviško maisto tiekimo Lietuvos gyventojams.

4.1. Kasmet iš pieno gamybos pasitraukia po 3000 ūkių ir sumažėja po 8000 karvių. Kokiomis priemonėmis ketinama stabilizuoti pieno gamybą?

Nepaisant ūkių skaičiaus bei karvių bandos mažėjimo, pieno gamyba Lietuvoje yra stabili ir auga. Karvių skaičiaus mažėjimą kompensuoja karvių produktyvumo augimas. Per 10 metų pieno primilžis iš karvės išaugo 31 proc.

Pastaraisiais metais pieno kiekis Lietuvoje didėja. Šių metų sausio–balandžio mėn. buvo supirkta 4,2 proc. daugiau pieno, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Visos Europos Sąjungos pieno sektoriuje vyksta restruktūrizacijos procesas – vieni ūkiai stambėja ir plečia pieno gamybą, o kiti ūkiai užsidaro. Per 10 metų laikotarpį Lietuvoje ūkių, laikančių karves, skaičius sumažėjo tris kartus, karvių skaičius juose – beveik trečdaliu, tuo pat metu ūkio dydis išaugo vidutiniškai nuo 3,8 iki 9 karvių viename ūkyje.

Lietuvoje vyrauja smulkūs pieno ūkiai – 73 proc. pienininkystės ūkių savininkų laiko iki 5 pieninių karvių, 40 proc. visų ūkių, parduodančių pieną, valdytojų amžius yra daugiau kaip 60 metų – pienininkystės ūkių sprendimus dėl plėtros lemia ne tik ekonominiai, bet ir demografiniai bei kiti socialiniai veiksniai.

Žemės ūkio ministerijos priemonės pieno gamybai palaikyti ir plėtoti:

ES susietoji parama už pienines karves: Ministerija, įvertinusi pieno sektoriaus ekonominį jautrumą, 43 proc. visos susietosios paramos skiria pieno ūkiams. 2022 m. ES susietajai paramai už pienines karves numatyta skirti 37,54 mln. Eur. 2021 m., perskirstant lėšas įvertinus pienininkystės ūkių situaciją, parama pienininkystės ūkiams padidinta ketvirtadaliu. Palyginti, 2020 m. ši parama nesiekė 30 mln. Eur.

Metai	2015	2016	2017	2018	2019	2020	2021	2022
Išmokos dydis, Eur už karvę	80	91	101,67	107,32	114,86	128,86	180,22	188
Iš viso mln. Eur	42,1	42,6	42,7	41,3	41,2	41,91	48,66	49,88

Parama investicijoms į žemės ūkio valdas: 2021–2022 m. laikotarpiu padidinta investicijų suma, skirta pienininkystės ūkiams, – numatyta skirti 45 proc. visos paramos, skirtos investicijoms į žemės ūkio gamybą. 2021 m. skirta 57 mln. Eur, o 2022 m. numatyta skirti 60 mln. Eur (palyginti, 2000–2020 m. laikotarpiu pieno ūkiams teko 30 proc. investicinės paramos). Be to, siekiant geriau atsižvelgti į investicijų poreikį, padidinta maksimali paramos suma projektui – kreipiantis paramos iš EURI lėšų, maksimali paramos suma vienam projektui gali siekti 1,5 mln. Eur, maksimali paramos suma iš KPP lėšų – 300 tūkst. Eur.

Parama smulkiesiems ūkiams: Sudarytos sąlygos mažiems ūkiams gauti paramą plėstis, pieno melžimo ir šaldymo įrangai įsigyti (prioritetas) bei kitoms investicijoms. 2020–2021 m. gauta 900 pienininkystės ūkių paraiškų, numatyta skirti paramos suma investicijoms – 13,4 mln. Eur. Dar per 330 paraiškų 5 mln. Eur paramai gauta ir ketinama finansuoti šiemet. Į šią paramą gali pretenduoti ūkiai, laikantys nuo 3 iki 9 pieninių karvių ir apskaičiuotas ūkio dydis (SP) iš pieninių karvių turi sudaryti daugiau kaip 50 proc. bendro valdos dydžio. Maksimali paramos suma – 15 000 Eur, ji skiriama su 100 proc. paramos intensyvumu (ūkiui nereikia prisidėti savo lėšomis).

Parama smulkių ūkių bendradarbiavimui: Į paramą gali pretenduoti ūkiai, kurių dydis (SP) nuo 4 000 iki 15 000 Eur. Maksimali paramos suma – 90 000 Eur, paramos intensyvumas – iki 70 proc. projekto verslo plano įgyvendinimo išlaidoms (100 proc. paramos intensyvumas taikomas projekto bendrosioms išlaidoms ir einamosioms bendradarbiavimo išlaidoms).

Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui: Parama teikiama ūkiams, kurių SP nuo 8 000 Eur per metus, tačiau ne didesnis kaip 70 000 Eur per metus (išimtis: pienininkystės ūkiams, kuriuose pieninių karvių skaičius turi būti ne mažesnis kaip 10). Didžiausia paramos suma – 40 000 Eur.

Finansinės inžinerijos priemonės: Ūkininkai, investuojantys į plėtrą ar modernizuojantys ūkius, gali kreiptis dėl paramos kreditų palūkanoms kompensuoti, dėl paramos kompensuoti paskolų garantinę įmoką, bei jiems gali būti suteiktos lengvatinės paskolos.

Netiesioginė parama: Valstybė iš dalies subsidijuoja žalio pieno saugos ir kokybės tyrimus bei gyvulių produktyvumo kontrolės sistemą.

Be to, žemės ūkio ministras ketveriems metams pratęsė pereinamąjį laikotarpį leidžiant pristatyti neatšaldytą pieną. Smulkūs pieno pardavėjai pieną pieno pirkėjams ir toliau galės pristatyti neatšaldytą, jei jis bus pristatomas per dvi valandas nuo melžimo. Šis sprendimas sudarys sąlygas smulkiems pieno tiekėjams toliau dalyvauti rinkoje ir tiekti pieną perdirbti.

4.2. Kiaulininkystėje situacija katastrofiška. Vyriausybė, tai matydama, patvirtino priemonę kiaulininkystei gelbėti, būtina skubi reakcija. Kodėl ŽŪM daugiau kaip mėnesį nesugeba paruošti paramos skyrimo taisyklių?

Europos Komisija 2022 m. kovo 23 d. patvirtino reglamentą, kuriuo numatoma išimtinė sureguliavimo pagalba žemės ūkio sektorių gamintojams. Pagal jį Lietuvai skirta 7,6 mln. Eur ES lėšų išimtinei pagalbai ir galimybė valstybėms narėms iki 200 proc. skirtų ES lėšų papildomai finansuoti pagalbą iš nacionalinio biudžeto lėšų.

Lietuva viena iš pirmųjų Europos Sąjungos valstybių parengė išimtinės sureguliavimo pagalbos priemones. Jos po diskusijų su sektoriaus atstovais ir laikantis procedūrų dėl derinimo su visuomene žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos 2022 m. gegužės 6 d.

Paraiškos paramai gauti jau yra priimtos ir įvertintos, o didžiąją dalį laikytojų pagalbos lėšos jau pasiekė. Numatoma pratęsti pagalbos teikimą ir iš viso kiaulių laikytojams skirti 12 mln. eurų.

4.3. Kiek ūkininkų Jūsų vadovavimo laikotarpiu pasinaudojo Kaimo plėtros priemonėmis, skirtomis investicijoms į žemės ūkio valdas, žemės ūkio gamybos didinimui? Kiek lėšų liko nepanaudota, kokios priežastys?

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) veiklos sričiai „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinti 2014–2022 metų laikotarpiu skirta 684,3 mln. Eur paramos lėšų. Naujausiais duomenimis, šios paramos gavėjais patvirtinti beveik 6 300 pareiškėjų, kuriems numatyta skirti 470,2 mln. Eur paramos lėšų, o 402,6 mln. Eur paramos lėšų jau išmokėta.

Veiklos sričiai įgyvendinti 2021–2022 metų pareinamuoju laikotarpiu papildomai buvo skirta 269,5 mln. Eur, iš jų 152 mln. Eur KPP lėšų, 77,9 mln. Eur Europos Sąjungos ekonominio gaivinimo priemonės (EURI) ir 39,6 mln. Eur nacionalinio biudžeto lėšų EURI poreikiams įgyvendinti.

Pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pateikta per 1000 paraiškų už 290 mln. Eur. Planuojama, kad įvertinus jau priimtas paraiškas ir pasirašius paramos sutartis su paramos gavėjais, šios veiklos srities paramos lėšų likutis sudarys apie 105,3 mln. Eur.

Finansinis laikotarpis dar nėra pasibaigęs ir likusios lėšos bus skirtos 2022-08-01–2022-09-30 paraiškų teikimo laikotarpiui.

Pagal KPP nuostatas, priemonių ir veiklos sričių biudžetas bei paraiškų priėmimo etapai planuojami taip, kad pereinamojo laikotarpio lėšos būtų išleistos iki 2025 metų.

4.4. Kokius sprendimus priėmėte reaguojant į sudėtingą situaciją trąšų rinkoje? Kokias įgyvendinote priemones, kad būtų palengvinta įtampa trąšų sektoriuje tiek gamintojams tiek žemdirbiams?

Remiantis planuojamu derlingumu ir derliaus kainų tendencijomis, prognozuojama Lietuvos augalininkystės sektoriaus vertė šiemet gali siekti 3,5 mlrd. Eur – 58 proc. daugiau nei pernai. Bendroji Lietuvos žemės ūkio produkcijos vertė (augalininkystė ir gyvulininkystė) 2022 metais, prognozuojama, pasieks 4,66 mlrd. Eur – 44 proc. daugiau nei pernai. Išaugusios trąšų ir energinių išteklių kainos neturės neigiamos įtakos žemės ūkio sektoriaus gyvybingumui.

Be to, Vyriausybė priėmė antiinfliacinių priemonių paketą, siekdama padėti mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams įsigyti pabrangusio maisto.

Atsižvelgiant į šias tendencijas, valstybės pagalba nukreipta į tuos sektorius, kurie dėl Rusijos karinės agresijos Ukrainoje patyrė didžiausią neigiamą poveikį, – paukštininkystę ir kiaulininkystę.

Žemės ūkio ministerija metų pradžioje atliko trąšomis prekiaujančių įmonių apklausą. Dar prieš prasidedant Baltarusijos trąšų embargui ir Rusijos karo veiksmams Ukrainoje 70 proc. sezoninio trąšų poreikio Lietuvos žemės ūkyje jau buvo patenkinta.

Ministerija taip pat konsultavosi su šalies trąšų gamybos ir prekybos įmonėmis dėl trąšų prieinamumo rinkoje. Nors dėl pabrangusių energinių išteklių ir situacijos pasaulinėje rinkoje trąšų kainos išaugo, jų įsigyti problemos nėra.

Trąšoms įsigyti žemės ūkio veikla užsiimantys ūkio subjektai turi galimybę naudotis lengvatinėmis paskolomis apyvartiniam kapitalui finansuoti. 2022 m. šioms paskoloms numatyta skirti 25 mln. Eur. Papildomai 2022 m. II pusmetį planuojama skirti dar 31 mln. Eur paskoloms apyvartiniam kapitalui finansuoti (taip pat trąšoms įsigyti) pagal naujas patvirtintas schemas.

Artimiausiu metu bus pradėtos teikti garantijos finansų įstaigoms dėl teikiamų paskolų ūkio subjektams, susiduriantiems su ekonominiais sunkumais dėl Rusijos vykdomo karo prieš Ukrainą, kurios taip pat galės būti teikiamos trąšoms įsigyti. Žemės ūkio paskolų garantijų fondui nustatytą garantijų limitą numatyta padidinti nuo 167 mln. Eur iki 257 mln. Eur.

Pagal Statistikos departamento pateiktas derlingumo prognozes Lietuvoje planuojama šiais metais prikulti apie 6 mln. tonų grūdinių kultūrų.

Žemės ūkio ministerija nuolat stebi situaciją energinių išteklių, trąšų ir grūdų rinkoje, rengia derliaus prognozes.

4.5. Kaip planuojama pertvarkyti ir finansuoti rajoninių žemės ūkio skyrių veiklą, kad jų veikla nenutrūktų?

Specialiosios tikslinės dotacijos Žemės ūkio ministerijai priskirtoms valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) žemės ūkio funkcijoms atlikti savivaldybėms yra paskirstytos vadovaujantis Lėšų, skirtų valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) žemės ūkio funkcijoms atlikti, apskaičiavimo metodika ir 2022 m. skiriamų specialiųjų tikslinių dotacijų Žemės ūkio ministerijai priskirtoms valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti paskirstymo tarp savivaldybių sąrašu.

Žemės ūkio ministerija Finansų ministerijai kasmet teikia lėšų poreikį valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) žemės ūkio funkcijoms atlikti, apskaičiuotą pagal metodiką. Sprendimą dėl tikslinės dotacijos dydžio priima Finansų ministerija.

Kiekvienais metais lėšų suma, skiriama valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) žemės ūkio funkcijoms atlikti, didėja. 2018 metais iš viso skirta 8 285 000 Eur; 2019 metais – 8 441 000 Eur; 2020 metais – 8 715 000 Eur; 2021 metais – 8 832 000 Eur; 2022 metais – 9 041 000 Eur. Ministerija kasmet kiekvienai savivaldybei patvirtina ir perveda konkrečią lėšų sumą.

Etatų skaičių, darbuotojų darbo užmokesčio dydį, išlaidų, reikalingų prekėms, darbams ir paslaugoms, susijusioms su valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) žemės ūkio funkcijų atlikimu, poreikį nustato ir už specialiųjų tikslinių dotacijų naudojimą pagal tikslinę paskirtį, naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą atsako savivaldybės savo nuožiūra.

Žemės ūkio ministerija reguliariai organizuoja renginius bei susitikimus su savivaldybių žemės ūkio skyrių vedėjais ir specialistais siekdama kelti jų kvalifikaciją ir žinias savivaldybėms deleguotų funkcijų finansavimo žemės ūkio naudmenų, pasėlių deklaravimo naujovių, tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių ir kitose aktualiose srityse.

4.6. Mažėjant KPP lėšoms iš ES biudžeto, labai svarbus tampa kofinansavimas – remiantis ES reglamentais, jis galimas iki 25 proc. Kaip ir kokiomis priemonėmis bus užtikrinta, kad KPP priemonių kofinansavimas būtų maksimalus, t.y. 25 proc. Ką ministerija nuveikė siekiant ES tiesioginių išmokų suvienodinimo Lietuvos žemdirbiams?

Pagal ES Reglamentą Nr. 1305/2013 Lietuva turi prisidėti ne mažiau kaip 15 proc. bendrojo nacionalinio finansavimo (BF) lėšų su aplinkos apsauga ir klimatu susijusioms priemonėms, „Leader“ ir pan., o investicinėms – ne mažiau kaip 25 proc. BF lėšų. Šių reglamento nuostatų dėl minimalaus bendrojo nacionalinio finansavimo privaloma laikytis.

2021 m. Ministerija, įvertinusi žemės ūkio sektoriui keliamus iššūkius – aukštą aplinkosaugos ir klimato veiksmų ambiciją ir poreikį užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą, kreipėsi į Vyriausybę, kad prie 139 mln. EURI lėšų žemės ūkiui būtų skirta dar 39,7 mln. Eur BF lėšų iš valstybės, nors pagal atitinkamą reglamentą EURI lėšoms BF nereikalingas. Šiomis papildomomis lėšomis yra finansuojami investiciniai projektai pagal priemonę ,,Investicijos į žemės ūkio valdas“. Būtent dėl šio papildomo finansavimo Ministerija galėjo numatyti gerokai didesnę paramą vienam projektui, t. y. 1,5 mln. Eur ir daugiau.

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane būsimajam finansiniam laikotarpiui iš viso numatyta 4,27 mlrd. Eur paramos. Iš jų I ramsčio EŽŪGF lėšos (tiesioginės išmokos) sudarys 3019 mln. Eur, o II ramsčio EŽŪFKP lėšos (kaimo plėtra) sudarys 1251 mln. Eur. 977,5 mln. Eur kaimo plėtros lėšų sudarys ES lėšos. Bendrojo finansavimo (nacionalinio biudžeto) lėšos KP programai sudarys 273,7 mln. Eur arba 22 proc.

Susitarimas dėl daugiametės finansavimo programos (DFP) buvo pasiektas 2020 m. liepos mėnesį Europos Vadovų Taryboje. Pasiektas derybinis rezultatas yra ankstesnių kadencijų ministrų rezultatas.

Nuo 2022 m. vidutinis tiesioginių išmokų dydis Lietuvoje turėtų pasiekti 200 Eur/ha ir toliau didėti, kol 2027 m. pasieks 215 Eur/ha. Lietuva tiesioginių išmokų finansavimui 2021–2027 m. užsitikrina beveik 1 mlrd. Eur didesnį biudžetą (skaičiuojant einamosiomis kainomis) arba 30 proc. daugiau paramos palyginti su 2014–2020 m.

Žemės ūkio ministras visuomet akcentuoja nevienodą tiesioginių išmokų pasiskirstymą ir esminius išmokų lygių skirtumus tarp valstybių narių, kurie lemia nelygias konkurencines sąlygas Lietuvos ūkininkams su kitų ES šalių ūkininkais. Ministras pabrėžia siekį užtikrinti sąžiningą konkurenciją ES mastu ir apie tai diskutuojama su ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaru J. Wojciechowskiu. Vis dėlto, atsižvelgiant į susitarimą dėl daugiametės finansavimo programos (DFP), pokyčiai galimi tik pasibaigus būsimam finansiniam laikotarpiui.

4.7. Šiuo metu apie 30-40 proc. Lietuvoje perdirbamo žaliavinio pieno yra importuojama iš Latvijos ir Estijos, bet kitais metais Estijoje turėtų pradėti veikti pieno perdirbimo gamykla. Kokių priemonių ministras žada imtis, kad Lietuvos pieno perdirbimo gamyklos nepristigtų pieno žaliavos, nes pristigus, tektų 2-3 gamyklas uždaryti?

Žemės ūkio ministerijos priemonės pieno gamybai palaikyti ir plėtoti:

Netiesioginė parama: Valstybė iš dalies subsidijuoja žalio pieno saugos ir kokybės tyrimus bei gyvulių produktyvumo kontrolės sistemą.

4.8. Kokiomis priemonėmis ministras planuoja pritraukti jaunimą ir jaunus specialistus i kaimą, kai šiuo metu uždarinėjamos mokyklos, ligonines ir tokiu būdu menkinamas kaimiškų vietovių patrauklumas jauniems žmonėms jose kurtis? Ar bus sudarytos sąlygos kaimiškų vietovių jaunimui lengviau įstoti į Žemės ūkio bei Veterinarijos akademijas?

Jaunieji ūkininkai – vienas kertinių tiek KPP, tiek Strateginio plano prioritetų. Jaunųjų ūkininkų pritraukimas į žemės ūkio veiklą skatinamas įvairiomis paramos priemonėmis.

Pagal KPP priemonę „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ 2022 m. paraiškoms numatyta 23 mln. Eur, tęsiamas papildomų tiesioginių išmokų mokėjimas.

2023–2027 m. parama jauniesiems ūkininkams, palyginti su dabartiniu laikotarpiu, didinama dvigubai, ji bus tikslingesnė. Strateginiame plane jauniesiems ūkininkams numatytas biudžetas sudaro beveik 165 mln. Eur.

Jauniesiems ūkininkams didinamos tiesioginės ir įsikūrimo išmokos (nuo 40 tūkst. iki 60 tūkst. Eur); numatoma pradėti įgyvendinti finansų inžinerijos priemones, padėsiančias spręsti nuosavo kapitalo trūkumo jauniems asmenims, žemės pirkimo problemas. Derinant negrąžintiną įsikūrimo paramą ir lengvatines paskolas, jaunieji ūkininkai galės gauti iki 100 tūkst. Eur paramos vien veiklos pradžiai.

Be to, jauniesiems ūkininkams numatoma iki 20 proc. didesnis paramos intensyvumas ir prioritetas projektų atrankoje pagal kitas gamybinėms investicijoms skirtas Strateginio plano priemones.

Reikalavimus stojantiesiems į Lietuvos aukštąsias mokyklas nustato Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Žemės ūkio ministerija bendradarbiauja su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, su aukštosiomis mokyklomis. Žemės ūkio ministerija skiria tikslines skatinamąsias stipendijas studentams, pasirinkusiems studijų programas, susijusias su veikla žemės ūkio sektoriuje. Taip pat Ministerija skiria finansavimą Veterinarijos rezidentūros studentų pareiginės algos mokėjimui.

2021–2022 akademiniams metams 104 tikslinės skatinamosios stipendijos skirtos trijų universitetų ir keturių kolegijų valstybės finansuojamose vietose studijuojantiems su žemės ūkio sektoriumi susijusių programų studentams. 2022–2023 akademiniams metams planuojama skirti 145 tikslines skatinamąsias stipendijas universitetų ir kolegijų studentams. 2021 m. rezidentų pareiginėms algoms buvo skirta 467 tūkst. Eur, jos atskirais mėnesiais mokėtos 27–29 studentams.

4.9. Savo 2021 m. ataskaitoje Žemės ūkio ministras teigia, kad buvo sumažinta biurokratinė našta žemdirbiams. Gal galite išvardinti kokia biurokratinė našta panaikinta 2021 m.?

Vadovaujantis Vyriausybės Administracinės naštos mažinimo stebėsenos ataskaita už 2021 m., Žemės ūkio ministerijos administracinės naštos mažinimo vertės rodiklis už 2021 m. sudaro 792 tūkst. Eur.

Pavyzdžiui, ekologinės gamybos kontrolės sektoriuje buvo panaikinti papildomi nacionaliniai reikalavimai ir pereita tik prie ES teisės aktų reikalavimų bei kriterijų patikrų. Tai leido sumažinti patikrų laiką ir kontroliuojamų kriterijų skaičių išduodant ekologinės gamybos sertifikatus.

Supaprastintas ir modernizuotas ekologinės gamybos leidimų dėl išimčių taikymo išdavimo mechanizmas. Šiuo metu pereita prie elektroninės šių dokumentų išdavimo sistemos – tai padeda sutaupyti laiko bei sąnaudų.

4.10. Kokių veiksmų ėmėsi Žemės ūkio ministerija, siekdama sutelkti žemdirbius, jų nepriešinti su miesto gyventojais ir nepristatyti žemės ūkio kaip „visuomenės priešo“, “išlaikytinio” ir toliau neskaldyti visuomenės? Koks ministro, kaip politikos formuotojo, indėlis telkiant bendruomenę, o ne ją žeminant, priešinant ir skaldant.

Žemės ūkio ministerija visuomet siekė, kad miesto gyventojų ir žemdirbių santykiai būtų darnūs ir tvarūs. Visuomenė nuolat supažindinama su žemės ūkio gerosios praktikos pavyzdžiais, ieškoma sprendimų ten, kur ūkininkų ir miestiečių interesai kertasi, pavyzdžiui, remiant ūkininkų investicijas į poveikio aplinkai mažinimo priemones, tokias kaip biofiltrai fermose.

Vienas svarbiausių visuomenę ir ūkininkus suartinančių veiksnių – žaliasis kursas. Žemės ūkio ministerija kartu su kitomis ministerijomis siekia visuomenei pristatyti žaliosios transformacijos svarbą mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, tausojant dirvožemį, vandenį, saugant bioįvairovę – tai yra visos visuomenės interesas ir šiuolaikiniai ūkininkai ypač skatinami prisidėti prie žaliojo kurso.

Tai lemia, kad investicinės paramos prioritetai teikiami ekologiniam ūkininkavimui, tvariam energinių išteklių trąšų ir pesticidų naudojimui, ŠESD mažinimui, skaitmeninėms technologijoms, t. y. šiuolaikiškiems, aplinkai ir gyventojams draugiškiems ūkiams. Miestą ir kaimą taip pat suartina trumposios maisto tiekimo grandinės, parama vietiniams ekologiniams produktams švietimo įstaigose.

Be to, itin didelis dėmesys skiriamas kartų kaitai kaime, kad jaunimui būtų patrauklu pradėti ūkininkauti ir taip išsaugoti ne tik žemės ūkio, bet ir kaimo gyvybingumą, gaivinti bendruomenes.

Pats ministras siekia kuo labiau suartinti ūkininkų bendruomenę ir atstovauti visų interesams – antai šiemet sukurtoje Žemės ūkio ministerijos kolegijoje prie vieno stalo svarbiausius žemės ūkio strateginius klausimus sprendžia Ministerijos, Žemės ūkio rūmų, Žemės ūkio tarybos, aplinkosaugos, mokslo atstovai.

Apibendrinantis klausimas. Pateiktų klausimų gausa ir įvairovė atskleidžia žemės ūkyje besikaupiančias ir gilėjančias problemas. Juo labiau, esant tokiai geopolitinei situacijai, kai kitos valstybės žemės ūkį pripažįsta strateginės reikšmės sektoriumi, taiko priemones ir skiria finansavimą ūkių gyvybingumui, tvarumui ir konkurencingumui palaikyti, Lietuvos žemės ūkio ministras užsiima tik jam suprantama pavaldžių institucijų reforma. Ar sutinkate, kad tokiomis aplinkybėmis geriausia išeitis – Žemės ūkio ministro atsistatydinimas iš užimamų pareigų, tuo labiau, kad nuo kadencijos pradžios, ši XVIII Vyriausybė turi du Aplinkos ministrus, bet faktiškai neturi Žemės ūkio ministro.

Žemės ūkio sektoriuje, kaip ir kituose šalies ekonomikos bei socialiniuose sektoriuose, nuolat sprendžiame daugybę klausimų ir problemų – tai yra Ministerijos, kaip žemės ūkio politikos formuotojos, darbas. Be to, šiuo metu vyksta vieno reikšmingiausių žemės ūkio dokumentų – Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano rengimo ir derinimo procesas.

Žemės ūkio ministerija daro viską šalies ūkių, ypač smulkių ir vidutinių, kuriems konkurencinės sąlygos rinkoje yra sunkesnės, gyvybingumui, tvarumui ir konkurencingumui palaikyti. Tos priemonės tiek praėjusiais ir šiais metais, tiek numatomos 2023–2027 m. strateginiame plane, yra pristatytos pateiktuose atsakymuose. Prie sektoriaus skaidrumo ir efektyvumo, geresnės kokybės viešųjų paslaugų prisideda ir pavaldžių institucijų reforma, kuri yra bendros Vyriausybės strategijos dalis.

Lietuvos žemės ūkis yra teisingame ir ambicingame permainų kelyje, turėčiau tęsti pradėtus darbus, kurie yra aktualūs visai ūkininkų bendruomenei bei visuomenei.

Ministras Kęstutis Navickas

Rimantė Juodenienė, tel. 8 680 44 349, el. p. rimante.juodeniene@zum.lt