Stenogramą galima rasti:

Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 21, 2021

Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 3, 2022

(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija)

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

II (PAVASARIO) SESIJOS

VAKARINIO posėdžio NR. 39

STENOGRAMA

 

2021 m. kovo 25 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ ir J. SABATAUSKAS

 

 

PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF*). Ger­bia­mi ko­le­gos, pra­de­da­me po­pie­ti­nį ko­vo 25 die­nos po­sė­dį.

Dar­bo­tvarkės 2-1 klau­si­mas. At­si­pra­šau, ko­le­gos, re­gist­ra­ci­ja. Šven­tas rei­ka­las.

Ko­le­gos, už­si­re­gist­ra­vo 83 Sei­mo na­riai.

 

14.03 val.

Įsta­ty­mo „Dėl Eu­ro­pos Są­jun­gos bei jos vals­ty­bių na­rių ir Ja­po­ni­jos stra­te­gi­nės part­ne­rys­tės su­si­ta­ri­mo ra­ti­fi­ka­vi­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-329 (pa­tei­ki­mas)

 

Pir­mas po­pie­ti­nės dar­bo­tvarkės klau­si­mas – įsta­ty­mo „Dėl Eu­ro­pos Są­jun­gos bei jos val­s­ty­bių na­rių ir Ja­po­ni­jos stra­te­gi­nės part­ne­rys­tės su­si­ta­ri­mo ra­ti­fi­ka­vi­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-329. Pa­tei­ki­mo sta­di­ja. Pra­ne­šė­jas – vi­ce­mi­nist­ras E. Mei­lū­nas.

E. MEILŪNAS. La­ba die­na, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai. Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja tei­kia Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mo dėl Eu­ro­pos Są­jun­gos bei jos vals­ty­bių na­rių ir Ja­po­ni­jos stra­te­gi­nės part­ne­rys­tės su­si­ta­ri­mo, ku­ris bu­vo pri­im­tas 2018 m. lie­pos 17 d. To­ki­ju­je, ra­ti­fi­ka­vi­mo pro­jek­tą.

Tei­kia­mo pro­jek­to tiks­las yra įgy­ven­din­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tei­sės ak­tų nu­sta­ty­tas pro­ce­dū­ras, bū­ti­nas su­si­ta­ri­mui įsi­ga­lio­ti. Su­si­ta­ri­mas yra tarp­tau­ti­nė miš­rio­ji su­tar­tis ir pa­gal Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tarp­tau­ti­nių su­tar­čių įsta­ty­mo 7 straips­nio 1 da­lies 10 punk­tą tu­ri bū­ti ra­ti­fi­kuo­tas. Kai ku­rios su­si­ta­ri­mo nuo­sta­tos, pa­gal šio su­si­ta­ri­mo 47 straips­nio 2 ir 3 da­lis tai yra ES iš­im­ti­nės kom­pe­ten­ci­jos sri­tys, jau yra lai­ki­nai tai­ko­mos nuo 2019 m. va­sa­rio 1 d. Ta­čiau vi­sos Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bės na­rės, kaip su­si­ta­ri­mo ša­lys, tu­ri šį su­si­ta­ri­mą ra­ti­fi­kuo­ti ar­ba pa­tvir­tin­ti pa­gal sa­vo na­cio­na­li­nes pro­ce­dū­ras, kad su­si­ta­ri­mas įsi­ga­lio­tų.

Šiuo su­si­ta­ri­mu iš es­mės stip­ri­na­ma ben­dro­ji Eu­ro­pos Są­jun­gos bei jos vals­ty­bių na­rių ir Ja­po­ni­jos part­ne­rys­tė, ska­ti­na­mas po­li­ti­nis, eko­no­mi­nis bei at­ski­rų sek­to­rių ben­dra­dar­bia­vi­mas ir ben­dri Eu­ro­pos Są­jun­gos ir Ja­po­ni­jos veiks­mai glo­ba­liais klau­si­mais. Su­si­ta­ri­mas taps pa­grin­du už­tik­rin­ti glau­des­nį ben­dra­dar­bia­vi­mą ir dia­lo­gą įvai­riais dvi­ša­liais, re­gio­ni­niais ir dau­gia­ša­liais klau­si­mais.

Su­si­ta­ri­mas yra taip pat su­si­jęs su Eu­ro­pos Są­jun­gos ir Ja­po­ni­jos eko­no­mi­nės part­ne­rys­tės su­si­ta­ri­mu, ku­ris bu­vo pa­si­ra­šy­tas 2018 m. lie­pos 17 d. To­ki­ju­je ir įsi­ga­lio­jo 2019 m. va­sario 1 d. Šis su­si­ta­ri­mas tei­kia re­a­lią eko­no­mi­nę nau­dą Eu­ro­pos Są­jun­gai ir Ja­po­ni­jai, kar­tu at­ve­ria di­de­les nau­jas ga­li­my­be­s ir Lie­tu­vai bei Lie­tu­vos ver­sli­nin­kams. Pa­vyz­džiui, ge­res­nėmis są­ly­go­mis eks­por­tuo­ti lie­tu­viš­ką pro­duk­ci­ją ir plės­ti ben­dra­dar­bia­vi­mą su part­ne­riais Ja­po­ni­jo­je.

Rei­kia pa­žy­mė­ti šia pro­ga, kad per ke­lis pas­ta­ruo­sius de­šimt­me­čius su Ja­po­ni­ja su­si­klos­tė la­bai ge­ri san­ty­kiai, Ja­po­ni­ja yra vie­na svar­biau­sių Lie­tu­vos part­ne­rių In­di­jos, Ra­mio­jo van­de­ny­no re­gio­ne, vyks­ta ak­ty­vus ben­dra­dar­bia­vi­mas vi­so­se sri­ty­se, ar tai bū­tų eko­no­mi­ka, po­li­ti­ka, kul­tū­ra ar moks­las. Šia pro­ga nau­do­juo­si in­for­muo­ti, kad kon­kre­tus ben­dra­dar­bia­vi­mo pa­vyz­dys yra tai, kad ki­tą sa­vai­tę, ket­vir­ta­die­nį, bus pa­si­ra­šy­tas la­bai svar­bus Lie­tu­vos ir Ja­po­ni­jos su­si­ta­ri­mas dėl ben­drų moks­lo ty­ri­mų pro­gra­mų on­ko­lo­gi­jos ir re­tų bei ne­diag­no­zuo­ja­mų li­gų sri­ty­je.

Tad, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, šis stra­te­gi­nės part­ne­rys­tės su­si­ta­ri­mas su Ja­po­ni­ja at­vers dar dau­giau ga­li­my­bių ben­dra­dar­biau­ti su šia ša­li­mi tiek Eu­ro­pos Są­jun­gai, tiek jos na­rei Lie­tu­vai įvai­rio­se sri­ty­se. Dė­ko­ju už jū­sų dė­me­sį.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas vi­ce­mi­nist­re. Tik to­kia trum­pa re­pli­ka. Jūs pri­sta­to­te pro­jek­tą Vy­riau­sy­bės var­du. Tai­gi klaus­ti ne­bu­vo no­rin­čių. Dėl mo­ty­vų no­ri pa­si­sa­ky­ti A. Va­lins­kas. Mo­ty­vai už. Vi­ce­mi­nist­re, ačiū jums.

E. MEILŪNAS. Ačiū.

A. VALINSKAS (TS-LKDF). Taip, ger­bia­mi ko­le­gos, svei­ki. Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Vi­suo­met bū­siu ša­liš­kas, kai kal­ba­ma apie Ja­po­ni­ją. Se­niai jau­čiu trau­ką šiai ša­liai ir kul­tū­rai, yra te­kę mo­ky­tis tos kal­bos, gy­ven­ti me­tus ten bei mo­ky­tis. Bet ši su­tar­tis yra svar­bi ne tik dėl to.

Lie­tu­vos ir Ja­po­ni­jos ry­šiai yra ga­na se­ni. Tur­būt nė­ra čia ne­gir­dė­ju­sio apie ger­bia­mo Č. Su­gi­ha­ros as­me­ny­bę ir jo is­to­ri­nius bei tam tik­ra pras­me tur­būt net dva­si­nius til­tus, ku­rie yra pa­sta­ty­ti tarp mū­sų dvie­jų vals­ty­bių. Šiais lai­kais taip pat tu­ri­me la­bai svar­bių drau­gų pa­čio­je Ja­po­ni­jo­je. Tur­būt bū­tų ga­li­ma pa­mi­nė­ti tą pa­tį H. Na­ka­so­nę, ku­ris yra Lie­tu­vos ir Ja­po­ni­jos drau­gys­tės ly­gos pir­mi­nin­kas ir tik­rai įta­kin­gas žmo­gus, daug mums pa­de­dan­tis to­je to­li­mo­je ša­ly­je. Taip pat ir šia­me Sei­me tu­ri­me tik­rai di­de­lę, be­veik treč­da­lio dy­džio, Tarp­par­la­men­ti­nių ry­šių su Ja­po­ni­ja gru­pę. Tai tik­rai ma­lo­nu, kad su to­kia ge­og­ra­fi­ne pras­me to­li­ma, bet dva­si­ne ir ver­ty­bi­ne pras­me tik­rai, ma­nau, ar­ti­ma ša­li­mi yra to­kie ry­šiai ir yra daug žmo­nių, ku­riems jie at­ro­do svar­būs.

Ši su­tar­tis, ma­nau, yra tik­rai ge­ras, di­de­lis žings­nis į prie­kį, nes, kal­bant ir ge­o­po­li­ti­niais ter­mi­nais, be Ja­po­ni­jos, be tre­čios di­džiau­sios eko­no­mi­kos pa­sau­ly­je, ban­dy­ti kaip nors at­sver­ti tą au­gan­čią Ki­ni­jos ga­lią mums tie­siog ne­iš­eis. Ži­no­ma, tam rei­kės ir ki­tų ša­lių pa­gal­bos. Į mū­sų svars­tyk­lių lėkš­tę rei­kės dė­ti ir Pie­tų Ko­rė­ją, ir In­di­ją, ir Tai­va­ną, bet juo la­biau ten tu­ri bū­ti ir Ja­po­ni­ja. Tai tik­rai svei­ki­nu šį žings­nį ir kvie­čiu vi­sus pa­lai­ky­ti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga. Nie­kas ne­no­ri kal­bė­ti prieš. Ger­bia­mi ko­le­gos, gal ga­li­me po pa­tei­ki­mo pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Bal­suo­ti lai­kas nu­ma­ty­tas vė­liau. Jei bal­suo­ja­me, ko­le­gos, ta­da bus kur kas vė­liau. Ar ben­dru su­ta­ri­mu šiam pro­jek­tui ga­li­me pri­tar­ti? (Bal­sai sa­lė­je) Dar bus dėl ko bal­suo­ti, bus pri­ėmi­mų. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū jums. (Bal­sai sa­lė­je) Ko­le­gos, pa­gal dar­bo­tvarkę bal­sa­vi­mas dėl pro­jek­tų nu­ma­ty­tas 17 val. 10 min. ar­ba anks­čiau, pri­klau­so­mai nuo to, kaip mums sek­sis dar­buo­tis. Mums da­bar ne­ma­žai pa­tei­ki­mų, jei­gu ge­rai sek­sis, tai dėl tų pri­ėmi­mų mes pa­bal­suo­si­me gal­būt ir va­lan­da anks­čiau. Ko­le­gos, dar­bo­tvarkė pa­tvir­tin­ta, aš ne­ga­liu keis­ti be Sei­mo va­lios. Jei­gu ko­le­gos no­ri re­gist­ruo­tis… Re­gist­ruo­ja­mės, jei­gu no­ri­te re­gist­ruo­tis.

Už­si­re­gist­ra­vo 79 Sei­mo na­riai.

Ko­le­gos, ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu ra­ti­fi­ka­vi­mo pro­jek­tui? Ačiū. Pri­tar­ta po pa­tei­ki­mo ben­dru su­ta­ri­mu. Siū­lo­mi ko­mi­te­tai: kaip pa­grin­di­nis – Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti ba­lan­džio 13 die­ną. Ga­li­me pri­tar­ti? Ačiū, pri­tar­ta.

 

14.12 val.

Vi­daus van­de­nų trans­por­to ko­dek­so 30 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-5371 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Vi­daus van­de­nų trans­por­to ko­dek­so 30 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-5371. Pra­ne­šė­jas – su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras M. Skuo­dis.

M. SKUODIS. Dė­kui, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji, klau­si­mas iš vie­nos pu­sės ga­na pa­pras­tas, bet su juo tik­riau­siai dau­ge­lis iš mū­sų yra su­si­dū­rę. Pro­jek­tas pa­reng­tas at­si­žvel­giant į Ne­rin­gos ir Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bių gy­ven­to­jų po­rei­kius dėl pa­pras­tos prie­žas­ties. 2019 me­tais ak­ci­nė ben­dro­vė Smil­ty­nės per­kė­la pri­ėmė spren­di­mą ne­tai­ky­ti pir­mu­mo tvar­kos pa­tek­ti į kel­tą, ka­dan­gi ši tvar­ka tei­sės ak­tais nie­kur ne­bu­vo reg­la­men­tuo­ta. Tai­gi iš es­mės šiuo me­tu pir­mu­mo pa­te­ki­mo į kel­tą tvar­kos nė­ra ir tai su­ku­ria iš tie­sų la­bai daug pro­ble­mų gy­ven­to­jams, ku­rie dėl ob­jek­ty­vių prie­žas­čių kas­dien ar esant po­rei­kiui tu­ri per­si­kel­ti į Kur­šių ne­ri­ją ir at­gal. Šiuo pro­jek­tu mes siū­lo­me reg­la­men­tuo­ti pir­mu­mo pa­tek­ti į kel­tą su­tei­ki­mo tvar­ką ir nu­sta­ty­ti, kad pir­mu­mo tvar­ka su­tei­kia­ma toms trans­por­to prie­mo­nėms ir tiems as­me­nims, ku­rie šiuo me­tu tu­ri tei­sę į kel­to bi­lie­to kai­nos kom­pen­sa­ci­ją. Bū­tent ši kom­pen­sa­ci­ja yra nu­ma­ty­ta Ke­lių prie­žiū­ros ir plėt­ros pro­gra­mos fi­nan­sa­vi­mo įsta­ty­me. Pri­min­siu, kad Lie­tu­vos au­to­mo­bi­lių ke­lių di­rek­ci­ja Smil­ty­nės per­kė­lai kom­pen­suo­ja bū­tent ne­mo­ka­mo kė­li­mo­si per kel­tą iš­lai­das.

No­rė­čiau pa­brėž­ti, kad ši pir­mu­mo tvar­ka vis dėl­to ga­lio­ja tik Smil­ty­nės per­kė­los te­ri­to­ri­jo­je, o ne ki­tur, tai vi­si tie at­ve­jai, ku­riuos yra daug kas ma­tęs, jei­gu kas nors ker­ta iš­ti­si­nę eis­mo juos­tą, tai čia yra ne pir­mu­mo tvar­ka, o Ke­lių eis­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mas. Mes siū­lo­me gru­pes, at­si­žvel­giant į Ke­lių prie­žiū­ros ir plėt­ros pro­gra­mos fi­nan­sa­vi­mo įsta­ty­mą, iš­skir­ti dvi as­me­nų gru­pes. Tai yra pir­mu­mo tvar­ka pir­mos gru­pės at­ve­ju per­si­kel­ti bet ku­riuo pa­ros me­tu sep­ty­nias die­nas per sa­vai­tę yra šiems as­me­nims. Pir­miau­sia tiems, kas yra de­kla­ra­vęs gy­ve­na­mą­ją vie­tą, ne­įga­lie­siems, na­tū­ra­lu, spe­cia­lių­jų tar­ny­bų dar­buo­to­jams ir trans­por­to prie­mo­nėms, taip pat au­to­bu­sams, na ir dvi­ra­čiams, au­to­cis­ter­noms, taip pat ir ki­tiems as­me­nims ir trans­por­to prie­mo­nėms, kas yra nu­ma­ty­ta at­ski­rai įsta­ty­me. Na, o dar­bo me­tu, dar­bo die­no­mis siū­ly­tu­me nu­ma­ty­ti iš­im­tį ir pir­mu­mo tvar­ką, na­tū­ra­lu, Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ir sa­vi­val­dy­bės įmo­nių ir įstai­gų trans­por­to prie­mo­nėms ir dar­buo­to­jams, miš­kų urė­di­jos trans­por­to prie­mo­nėms ir dar­buo­to­jams, taip pat ju­ri­di­niams as­me­nims, ku­rie tu­ri įre­gist­ruo­tą bu­vei­nę Kur­šių ne­ri­jo­je. Iš es­mės pir­mu­mo tvar­ka bus re­gu­liuo­ja­ma pa­de­dant jau da­bar vei­kian­čiai Au­to­mo­bi­lių ke­lių di­rek­ci­jos elek­tro­ni­nei sis­te­mai. Toks mo­de­lis pa­si­rink­tas bū­tent dėl to, kad ne­rei­kė­tų kur­ti nau­jų sis­te­mų ir taip bū­tų tau­po­mas ir lai­kas, ir lė­šos.

La­bai ačiū. Pra­šy­čiau pri­tar­ti po pa­tei­ki­mo.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas pra­ne­šė­jau. A. Kup­čins­kas no­ri jū­sų pa­klaus­ti.

A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas mi­nist­re, tik­rai iš­nag­ri­nė­jau ši­tą tvar­ką ir man vis tiek ji ke­lia tam tik­rų ne­aiš­ku­mų. Vis dėl­to yra kom­pen­sa­ci­ja ir pir­mu­mas – dvi tam tik­ros spe­ci­fi­nės nau­dos. Man at­ro­do, dėl spe­cia­lio­jo trans­por­to, ne­įga­lių­jų ar ki­tų svar­bių gru­pių tik­rai ne­ky­la klau­si­mų, bet dėl gy­ven­to­jų, kai tu ma­tai tas ei­les at­vy­ku­sių vil­nie­čių, gal­būt vie­nas ki­tas kau­nie­tis, ku­rie tu­ri ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to Ne­rin­go­je, jie gau­na dvi­gu­bą nau­dą, tai yra ir kom­pen­sa­ci­ją, ir pir­mu­mą. Ar ne­rei­kė­tų čia di­fe­ren­ci­juo­ti? Aš su­pran­tu, kai pir­mu­mas yra spe­cia­lia­jam trans­por­tui, ne­įga­lie­siems ar ki­toms bū­ti­noms gru­pėms, bet kai gy­ven­to­jai gau­na dvi­gu­bą nau­dą, man at­ro­do, ne­vi­siš­kai tei­sin­ga. Ačiū.

M. SKUODIS. La­bai dė­kui už klau­si­mą. Mū­sų pa­siū­ly­mas yra toks, nes jį bū­tų tie­siog pa­pras­čiau­sia įgy­ven­din­ti. Rei­kia su­pras­ti, kad au­to­mo­bi­lių nu­me­riai yra nu­skai­to­mi ir pa­gal vi­sus re­gist­rų duo­me­nis, pa­gal vi­sas sis­te­mas sis­te­ma nu­sta­to, kad tas au­to­mo­bi­lis yra su­si­jęs su gy­ven­to­ju, ku­ris yra už­re­gist­ra­vęs sa­vo gy­ve­na­mą­ją vie­tą Kur­šių ne­ri­jo­je, ir to­kiu bū­du bū­tų ga­li­ma jį pa­pras­čiau ir pir­mu­mo tvar­ka įleis­ti. Bet na­tū­ra­lu, ir ši­tas klau­si­mas ak­tu­a­lus, ir ki­tų ga­li kil­ti. Aš tie­siog siū­ly­čiau ta­da jau at­sa­kin­ga­me ko­mi­te­te įver­tin­ti vi­sas ap­lin­ky­bes, ką ga­li­ma pa­da­ry­ti ir ar rei­kia ko­re­guo­ti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dau­giau jū­sų klaus­ti nie­kas ne­no­ri. Ačiū, mi­nist­re.

Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų nė­ra no­rin­čių pa­si­sa­ky­ti. Ko­le­gos, ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti? Ačiū. Prieš­ta­rau­jan­čių nė­ra, pri­tar­ta. Siū­lo­mi ko­mi­te­tai: pa­grin­di­nis – Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti ba­lan­džio 15 die­ną. Ga­li­ma pri­tar­ti? Ačiū, pri­tar­ta.

 

14.18 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Ag­ne­tos Skar­džiu­vie­nės at­lei­di­mo iš Lie­tu­vos Res­pub­li­kos lygių ga­li­my­bių kon­tro­lie­riaus pa­rei­gų“ pro­jek­tas Nr. XIVP-356 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Ka­dan­gi iš ei­lės ko­le­gos A. Vyš­niaus­ko nė­ra, kvie­čia­me Sei­mo Pir­mi­nin­kę pri­sta­ty­ti re­zer­vi­nį 1 klau­si­mą. Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Ag­ne­tos Skar­džiu­vie­nės at­lei­di­mo iš Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ly­gių ga­li­my­bių kon­tro­lie­riaus pa­rei­gų“ pro­jek­tas.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, tei­kiu nu­ta­ri­mą „Dėl Ag­ne­tos Skar­džiu­vie­nės at­lei­di­mo iš Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ly­gių ga­li­my­bių kon­tro­lie­riaus pa­rei­gų“. Sei­mui iš­reiš­kus sa­vo va­lią ir pa­tvir­ti­nus B. Sa­ba­taus­kai­tę ly­gių ga­li­my­bių kon­tro­lie­re, siū­lau at­lik­ti šį for­ma­lu­mą ir at­leis­ti A. Skar­džiu­vie­nę iš kon­tro­lie­riaus pa­rei­gų pa­si­bai­gus jos įga­lio­ji­mų lai­kui.

PIRMININKAS. Nie­kas ne­no­ri jū­sų klaus­ti. Dėl mo­ty­vų pa­si­sa­ky­ti ir­gi no­rin­čių nė­ra.

Dėl ve­di­mo tvar­kos – T. V. Ras­ke­vi­čius. Pra­šau.

T. V. RASKEVIČIUS (LF). Re­pli­ka per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną. Nau­ją kon­tro­lie­rę pa­sky­rė­me nuo ba­lan­džio 1 die­nos, o at­lei­di­mo da­ta pro­jek­te nė­ra nu­ma­ty­ta. Va­di­na­si, su­si­da­ry­tų tri­jų die­nų tar­pas. Gal­būt bū­tų ga­li­ma at­lei­di­mo pro­jek­te nu­ma­ty­ti, kad ir­gi bū­tų at­lei­džia­ma nuo ba­lan­džio?

PIRMININKAS. Ger­bia­mi ko­le­gos, ly­gių ga­li­my­bių kon­tro­lie­rė eis pa­rei­gas iki tol, kol pra­si­dės nau­jos kon­tro­lie­rės įga­lio­ji­mų lai­kas.

Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu po pa­tei­ki­mo? Ačiū, ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ta.

Svars­ty­mas.

Nė­ra no­rin­čių dis­ku­tuo­ti. Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų taip pat nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu po svars­ty­mo? (Bal­sai sa­lė­je) Ačiū, pri­tar­ta.

Pri­ėmi­mas. Vie­nas straips­nis. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti 1 straips­niui? Ačiū. Dėl mo­ty­vų nė­ra no­rin­čių pa­si­sa­ky­ti. Ko­le­gos, bal­sa­vi­mas dėl šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mo bus ta­da, kai bus bal­suo­ja­ma dėl vi­sų pro­jek­tų – 17 val. 10 min. ar­ba anks­čiau, jei­gu mes su­ge­bė­si­me įveik­ti dar­bo­tvarkę daug anks­čiau. Ačiū.

 

14.21 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Jau­ni­mo me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-294 (pa­tei­ki­mas)

 

Sei­mo Pir­mi­nin­ke, dar kar­tą kvie­čiu jus pa­skelb­ti Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Jau­ni­mo me­tais“ pro­jek­tą Nr. XIVP-294.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Ger­bia­mi ko­le­gos, tei­kiu siū­ly­mą pa­skelb­ti 2022 me­tus Jau­ni­mo me­tais. Vi­sų pir­ma no­riu pa­brėž­ti, kad 2022 me­tais bus mi­ni­mos Lie­tu­vos jau­ni­mui la­bai svar­bios su­kak­tys. Lie­tu­vos jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų ta­ry­ba mi­nės 30-me­tį, o Pa­sau­lio lie­tu­vių jau­ni­mo są­jun­ga – įkū­ri­mo 50-me­tį. Ti­kiu, kad šios or­ga­ni­za­ci­jos nu­si­pel­nė Sei­mo pri­pa­ži­ni­mo už is­to­ri­nį in­dė­lį pri­si­de­dant prie Lie­tu­vos jau­ni­mo vie­ni­ji­mo Lie­tu­vo­je ir pa­sau­ly­je bei jau­ni­mo po­li­ti­kos for­ma­vi­mo.

Šiuo me­tu Lie­tu­vos jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų ta­ry­ba po sa­vo skė­čiu jun­gia 71 ne­vy­riau­sy­bi­nę jau­ni­mo ir su jau­ni­mu dir­ban­čią or­ga­ni­za­ci­ją. Vi­sos jos vie­ni­ja tūks­tan­čius jau­nų žmo­nių vi­so­je Lie­tu­vo­je. Nuo pat sa­vo veik­los pra­džios su­si­bū­ru­sios jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos kū­rė veik­las ir ini­cia­ty­vas, ska­ti­nan­čias jau­ni­mo pi­lie­tiš­ku­mą, tai – „Mi­si­ja Si­bi­ras“, „Man ne dzin“, „Ačiū, Lie­tu­va“ ir ki­tos, mums pui­kai ži­no­mos ini­cia­ty­vos.

Pa­sau­lio lie­tu­vių jau­ni­mo są­jun­ga – tai or­ga­ni­za­ci­ja, vie­ni­jan­ti lie­tu­vių jau­ni­mą dau­giau nei 30 ša­lių. Kas tre­jus ket­ve­rius me­tus vyks­tan­tis Pa­sau­lio lie­tu­vių jau­ni­mo kon­gre­sas už­tik­ri­na nuo­la­ti­nį šios or­ga­ni­za­ci­jos veik­lų ak­tu­a­lu­mą nuo pa­sau­li­nės ži­niask­lai­dos at­gar­sių su­lau­ku­sių pi­lie­ti­nių de­monst­ra­ci­jų dėl Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės iki lie­tu­vių kil­mės jau­ni­mo in­te­re­sų at­sto­va­vi­mo jau lais­vo­je Lie­tu­vo­je. Ne­abe­jo­ju, kad šios or­ga­ni­za­ci­jos nu­si­pel­nė Sei­mo pri­pa­ži­ni­mo už is­to­ri­nį in­dė­lį, pri­si­de­dant prie Lie­tu­vos jau­ni­mo vie­ni­ji­mo Lie­tu­vo­je ir pa­sau­ly­je bei jau­ni­mo po­li­ti­kos for­ma­vi­mo.

Šian­dien, kai pa­sau­ly­je vei­kian­ti COVID-19 pan­de­mi­ja pa­lie­ka aki­vaiz­džias eko­no­mi­nes ir so­cia­li­nes pa­sek­mes sa­va­ran­kiš­ką gy­ve­ni­mą pra­de­dan­tiems jau­nuo­liams, jų svei­ka­tai, įsi­tvir­ti­ni­mui vi­suo­me­nė­je, pi­lie­ti­niam ak­ty­vu­mui, tu­ri­me skir­ti de­ra­mą ir di­des­nį dė­me­sį tiek Lie­tu­vos jau­ni­mo pro­ble­moms, tiek jau­ni­mo po­li­ti­kos tiks­lams, ku­rie at­liep­tų po­pan­de­mi­nę at­ei­tį. Dėl to, ma­nau, šian­dien spren­di­mas 2022 me­tus pa­skelb­ti Jau­ni­mo me­tais su­teik­tų ga­li­my­bę at­kreip­ti di­des­nį vi­suo­me­nės dė­me­sį į jau­ni­mo si­tu­a­ci­ją ir ini­ci­juo­ti dis­ku­si­jas apie jau­ni­mo įsi­tvir­ti­ni­mą Lie­tu­vo­je, taip pat pa­dė­tų Lie­tu­vos jau­ni­mui su­stip­rin­ti ry­šį su Lie­tu­va bū­nant už­sie­ny­je, pa­ska­tin­ti juos rink­tis kur­ti sa­vo at­ei­tį Lie­tu­vo­je ar­ba su Lie­tu­va šir­dy­je. Kvie­čiu pa­lai­ky­ti.

PIRMININKAS. Ačiū, jū­sų no­ri pa­klaus­ti ne­ma­žai Sei­mo na­rių, net de­vy­ni. Pir­ma klau­sia I. Ka­čins­kai­tė-Ur­bo­nie­nė.

I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Dė­ko­ju, Sei­mo Pir­mi­nin­ke, už pri­sta­ty­tą ini­cia­ty­vą. Iš tie­sų jau­ni­mui mes, par­la­men­tas, tu­rė­tu­me skir­ti ypa­tin­gą dė­me­sį, tik­rai svei­ki­nu tas or­ga­ni­za­ci­jas. Tik, ži­no­ma, šie me­tai ne to­kie pa­lan­kūs jau­ni­mui mi­nė­ti Jau­ni­mo me­tus, nes ne­ga­li­mi su­si­bū­ri­mai, ne­ži­nia, ką mes ga­lė­si­me iš tie­sų pa­da­ry­ti dėl jau­nų žmo­nių, kaip įpras­min­ti jų reikš­mę vi­sai vi­suo­me­nei.

Ma­no klau­si­mas bū­tų toks: gal­būt jau gal­vo­ja­te apie pro­gra­mą ir tu­ri­te kon­kre­čių pa­siū­ly­mų, ką ga­lė­tų įsta­ty­mų lei­dė­jai, Sei­mas, pa­siū­ly­ti jau­ni­mui, kad jie bū­tų la­biau įtrauk­ti į spren­di­mų pri­ėmi­mą, kad ga­lė­tų oriau gy­ven­ti, kad ne­dar­bas ma­žė­tų ir vi­si ki­ti da­ly­kai, ku­rie tik­rai la­bai ak­tu­a­lūs jau­niems žmo­nėms?

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Vi­sų pir­ma tu­riu pa­sa­ky­ti, kad šis spren­di­mas, šis siū­ly­mas yra tei­kia­mas ko­or­di­nuo­jant su jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jo­mis, su ak­ty­viau­siais jau­ni­mo at­sto­vais. La­bai svar­bu, kad Sei­mui ap­si­spren­dus mes tu­rė­tu­me pa­kan­ka­mai lai­ko pa­si­ruoš­ti ren­gi­niams, dis­ku­si­joms 2022 me­tais. Aš net ne­abe­jo­ju, kad į tą pa­si­ruo­ši­mą, Sei­mui pri­ta­rus ir sky­rus dė­me­sio 2022 me­tais jau­ni­mui, la­bai ak­ty­viai įsi­jung­tų jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos, pa­dė­tų pa­reng­ti pro­gra­mą, taip pat įvai­rias ini­cia­ty­vas. Šian­dien iš mū­sų, iš par­la­men­to, tie­siog rei­kia to for­ma­laus spren­di­mo, kad štai, ti­kė­ki­mės, po­pan­de­mi­nė­je Lie­tu­vo­je mes tu­rė­si­me me­tus, ku­rie bus skir­ti ypač jau­ni­mui.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke, šian­dien tu­ri­me to­kią pa­ra­dok­sa­lią si­tu­a­ci­ją, -nio­li­ka vi­so­kiau­sių me­tų bus – jau­ni­mo, se­ni­mo, gy­vū­nų, gy­vū­nė­lių ir pa­na­šiai, krep­ši­nio, žai­di­mų, links­my­bių ir gir­tuok­lys­tės. Štai aš ne­ži­nau, už ku­riuos me­tus čia rei­kė­tų pa­sa­ky­ti, uni­ver­si­te­tų, tik ne­ži­nia ku­rių, už­da­ry­tų ar dar ne­už­da­ry­tų, me­tus ir­gi mes švę­si­me. Iki ko­kio am­žiaus jau­ni­mas, man ir­gi ne­aiš­ku, sa­ky­ki­me. Tai kas iš to? Mes ne­tu­ri­me ką rim­tai veik­ti čia? Šio­je aukš­to­je tri­bū­no­je mes ne­tu­ri­me ką veik­ti, jau­ni­mas ne­ga­li be mū­sų įsi­ki­ši­mo at­švęs­ti taip, kaip jiems at­ro­do. Ar jie to­kie ne­ga­būs, kad da­bar mes juos pa­ska­tin­si­me ir jie jau at­švęs?

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Ačiū už klau­si­mus. Su­pran­tu šio­kį to­kį sar­kaz­mą jū­sų, ta­čiau šian­die­nos po­pie­ti­nė­je dar­bo­tvarkėje iš tie­sų lai­kas yra skir­tas vi­soms ini­cia­ty­voms, su­si­ju­sioms su me­tais. Yra svar­bu, man ro­dos, kad pla­nuo­da­mi vie­nus ar ki­tus ren­gi­nius, vie­ną ar ki­tą me­tų te­mą mes tai da­ry­tu­me iš anks­to, tik taip Sei­mo spren­di­mas tam­pa ne vien tik for­ma­lu­mu, ne vien tik skam­biu pa­reiš­ki­mu, ta­čiau re­a­liai su­tei­kia ga­li­my­bę pla­nuo­ti tam tik­rus ren­gi­nius, dis­ku­si­jas, di­des­nį dė­me­sį vie­nai ar ki­tai te­mai. To­dėl ma­nau, kad šian­die­ną kiek­vie­nas Sei­mo na­rys ap­si­spręs pa­gal sa­vo su­pra­ti­mą, pa­gal sa­vo įsi­ti­ki­ni­mus, ko­kios te­mos yra svar­bios, ar tai bū­tų gy­vū­nų ge­ro­vė, ar Jau­ni­mo me­tai, ar „Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios Kro­ni­kos“ me­tai, ir pri­ims spren­di­mus. O kad mes ket­vir­ta­die­nio po­pie­tę va­lan­dą ki­tą ski­ria­me 2022 me­tų te­moms, čia ne­ma­tau nie­ko blo­go. Ma­nau, jei­gu šian­dien dėl to ap­si­sprę­si­me, at­ei­ty­je ne­rei­kės to svars­ty­ti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia V. Fio­do­ro­vas.

V. FIODOROVAS (DPF). Dė­kui, pir­mi­nin­ke. Iš tik­rų­jų pa­gar­ba jums, Sei­mo Pir­mi­nin­ke, kad taip gra­žiai at­sa­kė­te į vi­siš­kai keis­tą prieš tai klau­su­sio ko­le­gos klau­si­mą.

O ma­no klau­si­mas yra toks. Vi­sų pir­ma, tik­rai la­bai gra­ži ini­cia­ty­va, tik­rai ge­ra ini­cia­ty­va, tik­rai rei­kia pa­skelb­ti šiuos me­tus Jau­ni­mo me­tais. Bet pa­pil­dant Ie­vos už­duo­tą klau­si­mą dėl ini­cia­ty­vų, gal Jau­ni­mo me­tai bū­tų to­kie pa­tys ge­riau­si me­tai vis dėl­to Sei­mui ap­si­spręs­ti ir kan­di­da­tuo­jan­čių Sei­mo na­rių kar­te­lę nu­leis­ti iki 21 me­tų?

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Mie­las ko­le­ga, aš la­bai ti­kiuo­si, kad mes tą spren­di­mą pri­im­si­me kur kas anks­čiau, ir 2022 me­tais jau jau­ni kan­di­da­tai ga­lės ruoš­tis 2024 me­tų Sei­mo rin­ki­mams. Tik­rai ska­tin­čiau ir kvies­čiau ko­le­gas dar šio­je pa­va­sa­rio se­si­jo­je ženg­ti pir­mus žings­nius Kon­sti­tu­ci­jos kei­ti­mo link, kad 21 me­tų žmo­nės jau ga­lė­tų kan­di­da­tuo­ti į par­la­men­tą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia R. Že­mai­tai­tis.

R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke, nors ir keis­ta, K. Ma­siu­liui ne­ga­li ne­pri­tar­ti. Nors vie­nas iš val­dan­čių­jų pro­tin­gai iš­dė­lio­jo sa­vo min­tis ir pa­sa­kė, ar jums su pro­tu kaž­kas ne­ge­rai, ar kas? Su­skai­čia­vau, kad dėl 2022 me­tų 11 nu­ta­ri­mų. 12 mė­ne­sių. Dar su­skai­čia­vau, kad mes jau pra­ei­tais esa­me pa­skel­bę ke­tu­ris. Va­di­na­si, mes kiek­vie­ną mė­ne­sį vis ba­lius fes­ti­va­lius da­ry­si­me. Ne­blo­gai Sei­mo au­to­ri­te­tą ke­lia­me. Bet, Pir­mi­nin­ke, aš pri­si­me­nu aną ka­den­ci­ją, su ju­mis, jū­sų ko­le­ga E. Gent­vi­lu vi­są lai­ką kri­ti­kuo­da­vo­me to­kius nu­ta­ri­mų pro­jek­tus. Mes sa­ky­da­vo­me, ko­kio vel­nio jie čia rei­ka­lin­gi? ko­kia iš to nau­da ir ar taip mes pa­ke­lia­me Sei­mo pres­ti­žą?

Da­bar pra­ėjo ly­giai ke­tu­ri mė­ne­siai nau­jos ka­den­ci­jos, jūs esa­te val­dan­čio­jo­je dau­gu­mo­je, jūs tei­kia­te tuos pa­čius nu­ta­ri­mų pro­jek­tus, dėl ku­rių jūs prieš­ta­ra­vo­te ar­ba kri­ti­kuo­da­vo­te. Tai ar ga­li­te at­sa­ky­ti, Sei­mo Pir­mi­nin­ke, kiek tai kai­nuos biu­dže­tui? Aš pa­klau­siau kai ku­rių mi­nis­te­ri­jų, kiek kai­na­vo prieš tai mums to­kie pa­skel­bi­mai. Jei­gu kiek­vie­ną mė­ne­sį yra nors vie­nas pa­skel­bi­mas, jis mums kai­nuo­ja apie 500 tūkst. Tai da­bar 2022 me­tais mums kai­nuos 3 mln.

PIRMININKAS. Ko­le­ga, for­mu­luo­ki­te klau­si­mą.

R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Tai kiek kai­nuos jū­sų ši­tie da­ly­kai, nes rei­kės mi­nis­te­ri­joms kur­ti, for­muo­ti pro­gra­mą, ren­gi­nius ir vi­sa ki­ta? Ir tai bus iš biu­dže­to.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Mie­las Re­mi­gi­jau, aš sa­vo žo­džių ne­at­si­sa­kau. La­bai re­tai tei­kiu to­kias ini­cia­ty­vas. Taip, tai yra ma­no pir­mą kar­tą tei­kia­ma to­kia ini­cia­ty­va ir man at­ro­do, kad tai yra pras­min­ga ini­cia­ty­va, nes jau­ni­mui skir­ti dau­giau dė­me­sio tik­rai ver­tė­tų. Ir ki­ti Sei­mo na­riai yra lais­vi siū­ly­ti sa­vo ini­cia­ty­vas, kaip jūs pui­kiai ži­no­te.

PIRMININKAS. Ačiū. No­ri pa­klaus­ti G. Sur­plys.

G. SURPLYS (LVŽSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke, aš vis dėl­to no­rė­čiau grįž­ti prie Kęs­tu­čio ir Re­mi­gi­jaus ir tie­siog ki­taip su­for­mu­luo­ti klau­si­mą. Ar jūs ne­ma­no­te, kad tik­rai rei­kė­tų su­gal­vo­ti ko­kią nors tvar­ką, kad tų me­tų gal­būt bū­tų ma­žiau, kad mes kaip nors ga­lė­tu­me ran­guo­ti, ir ta­da ne­iš­skys­tų pras­mė tų me­tų ir ob­jek­tų, dėl ku­rių tuos me­tus skel­bia­me, mes no­ri­me skelb­ti? Tai vie­nas klau­si­mas.

O ki­tas klau­si­mas yra su­si­jęs su mū­sų Sei­mo dar­bu ir vėl­gi gal la­biau jums, kaip Sei­mo Pir­mi­nin­kei. Da­bar yra jau mū­sų ket­vir­tas po­sė­dis nuo se­si­jos pra­džios ir jei šian­dien ne ši­tie aš­tuo­ni ar kiek tų me­tų, tai bū­tų ga­na tuš­to­ka dar­bo­tvarkė. Tu­rint ome­ny­je, kad mes pra­ei­tą ket­vir­ta­die­nį kaip ir ne­tu­rė­jo­me po­sė­džio, ar nė­ra taip, kad tie­siog ne­su­ge­ba­ma su­for­mu­luo­ti klau­si­mų, ku­riuos tu­rė­tu­me svars­ty­ti šio­je pa­va­sa­rio se­si­jo­je?

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Aš pra­dė­siu nuo jū­sų an­tro klau­si­mo. Tik­rai taip nė­ra, tie­siog pa­gal te­mas for­muo­ja­me dar­bo­tvarkę, kaip jau ir ger­bia­mam K. Ma­siu­liui at­sa­kiau. Ma­nau, kad tai yra ga­nė­ti­nai lo­giš­kas, ra­cio­na­lus bū­das ją for­muo­ti. Ki­tą ant­ra­die­nį, pa­vyz­džiui, po pie­tų tu­rė­si­me pa­siū­ly­mus dėl Sta­tu­to pa­kei­ti­mo, ir­gi bus daug pa­siū­ly­mų, su­gru­puo­tų į vie­ną dar­bo­tvarkę. Ma­nau, kad gal­būt taip net pa­pras­čiau yra Sei­mo na­riams ap­si­spręs­ti dėl ši­to.

O at­sa­ky­da­ma į jū­sų pir­mą­jį klau­si­mą ga­liu tik pri­min­ti, kad Sei­mo na­rio man­da­tas yra lais­vas, kiek­vie­nas Sei­mo na­rys yra lais­vas siū­ly­ti ini­cia­ty­vas ir nei Sei­mo Pir­mi­nin­kas, nei kas nors ki­tas ne­ga­li nu­ro­dy­ti ar kaip nors var­žy­ti ši­tas ini­cia­ty­vas. Kiek­vie­nas yra lais­vas ap­si­spręs­ti dėl pa­siū­ly­mų. Dė­ko­ju.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar no­ri jū­sų klaus­ti R. Šar­knic­kas. Ruo­šia­si… Tie­sa, ga­li bū­ti, kad jau ne­be­spė­si­me.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš at­si­sa­kau, ačiū.

PIRMININKAS. Ko­le­ga at­si­sa­ko. Ta­da L. Na­gie­nė.

L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. No­rė­čiau pa­klaus­ti pra­ne­šė­jos. Pra­šau pa­sa­ky­ti, jūs ne­at­sa­kė­te į R. Že­mai­tai­čio klau­si­mą, o kiek iš tik­rų­jų pla­nuo­ja­te iš vi­so biu­dže­te skir­ti pa­mi­nint tuos kaž­ku­riuos iš­skir­ti­nius me­tus, tai Jau­ni­mo, tai, sa­ky­si­me, „Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios Kro­ni­kos“ ir vi­sų ki­tų? Kiek maž­daug yra pla­nuo­ja­ma biu­dže­te?

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Aki­vaiz­du, kad tai la­bai pri­klau­so nuo to, ko­kius spren­di­mus pri­ims Sei­mas, kiek tų sim­bo­li­nių da­tų bus nu­ma­ty­ta. Pri­klau­so­mai nuo to pla­nuo­jant biu­dže­tą ir bus nu­ma­ty­tos lė­šos. Šian­dien aš tik tei­kiu dėl Jau­ni­mo me­tų ir ne­ga­liu at­ei­tį nu­spė­ti ar nu­spė­ti Sei­mo spren­di­mus. Dė­ko­ju už klau­si­mą.

PIRMININKAS. Ačiū pra­ne­šė­jai. Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų už no­ri kal­bė­ti A. Bag­do­nas.

A. BAGDONAS (LSF). Dė­ko­ju po­sė­džio pir­mi­nin­kui už su­teik­tą žo­dį. Ger­bia­mi ko­le­gos, šie­met Klai­pė­da ta­po pir­mą­ja Eu­ro­pos jau­ni­mo sos­ti­ne Bal­ti­jos jū­ros re­gio­ne. Mes tu­ri­me la­bai daug per­spek­ty­vaus, ak­ty­vaus jau­ni­mo, ir ma­nau, kad mes tik­rai tu­ri­me at­kreip­ti dė­me­sį į jį. Šio­je pa­va­sa­rio se­si­jo­je mes taip pat svars­ty­si­me Kon­sti­tu­ci­jos pa­tai­sas, ku­rio­mis gal­būt įtei­sin­si­me kan­di­da­ta­vi­mą į par­la­men­tą nuo 21 me­tų, ir tai bū­tų pui­ki do­va­na, jei mes Jau­ni­mo me­tais pa­skelb­tu­me 2022 me­tus. Aš kvie­čiu ko­le­gas pa­lai­ky­ti šį įsta­ty­mo pro­jek­tą ir pri­tar­ti vie­nin­gai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū ko­le­gai. Prieš no­ri pa­si­sa­ky­ti K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ko­le­gos, iš­lik­siu nuo­sek­lus. Ket­vir­tą ka­den­ci­ją dir­bu Sei­me ir dar nė vie­no kar­to ne­bal­sa­vau ir ne­pri­ta­riau tai idė­jai, kad čia rei­kia mums, Sei­mo na­riams, nu­ro­di­nė­ti tau­tai, ko­kius me­tus švęs­ti.

Man la­bai keis­ta, kad to­kias idė­jas ke­lia žmo­nės, ku­rie sa­ve va­di­na li­be­ra­lais. Li­be­ra­lai tu­rė­tų ne­nu­ro­di­nė­ti jo­kiai ben­druo­me­nei, ką ka­da švęs­ti, bent jau aš taip juos su­pran­tu. Ta­da, kai aš bu­vau tarp tos par­ti­jos stei­gė­jų, tai aš taip įsi­vaiz­da­vau li­be­ra­liz­mą. Kai tru­pu­tį su­kon­ser­va­ty­vė­jau, to­kios sam­pra­tos te­be­si­lai­kau.

Tai ką, 2023 me­tai bus ne­be jau­ni­mo me­tai?! Jau vis­kas, jau­ni­mui bas­ta, bus ša­kės, mes ta­da jau kuo nors ki­tu rū­pin­si­mės?! Tai gal jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos ga­li nu­spręs­ti, ga­li tu­rė­ti ini­cia­ty­vų, kreip­tis į Vy­riau­sy­bę, į mi­nis­te­ri­jas, į Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ją ir tos jų ini­cia­ty­vos tu­rė­tų bū­ti pa­rem­tos. Bet ne­bū­ti­nai tais me­tais ir tik tais me­tais. Įvai­riais me­tais ga­li bū­ti pa­rem­tos ir vi­sos ki­tos ini­cia­ty­vos.

Tik­rai ne­rei­kia ši­taip elg­tis, kaip da­bar da­ro­me. Mes de­val­vuo­ja­me pa­čią idė­ją. Ne Sei­mui rei­kia to­kius da­ly­kus da­ry­ti, ne mums, vi­sa­da sa­kau, ne mums. Yra at­sa­kin­gos mi­nis­te­ri­jos ir te­gul da­ro. Ko­dėl mums rei­kia nu­ro­di­nė­ti, ką ka­da švęs­ti?! Mes ką, to­kie iš­min­čiai?! Baž­ny­čiai nu­ro­di­nė­ti ne­ga­li­me, tai čia nu­ro­di­nė­ja­me, ką tau­tai ka­da švęs­ti.

PIRMININKAS. Ačiū ko­le­gai. Ka­dan­gi yra įvai­rių nuo­mo­nių, tai dėl šio pro­jek­to bus pa­tei­ki­mo sta­di­jo­je bal­suo­ja­ma nu­sta­ty­tu lai­ku.

 

14.37 val.

Ve­te­ri­na­ri­jos įsta­ty­mo Nr. I-2110 8 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-180 (pa­tei­ki­mas)

 

Da­bar dar­bo­tvarkės 2-3 klau­si­mas – Ve­te­ri­na­ri­jos įsta­ty­mo 8 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-180. Pra­ne­šė­jas – A. Vyš­niaus­kas.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Mie­li ko­le­gos, no­riu pri­sta­ty­ti la­bai pa­pras­tą ir aiš­kų pa­siū­ly­mą. Kaip ži­no­te, Ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba yra di­džiu­lė ins­ti­tu­ci­ja, ins­ti­tu­ci­ja, tu­rin­ti per tūks­tan­tį dar­buo­to­jų, dau­gy­bę įvai­raus lyg­mens pa­da­li­nių vi­so­je Lie­tu­vo­je. Tai yra ins­ti­tu­ci­ja, ku­ri tu­ri be­veik 50 įvai­riau­sių funk­ci­jų, iš ku­rių da­lis yra kon­tro­liuo­ti, ki­tos iš da­lies yra su­teik­ti įvai­rias li­cen­ci­jas. Ki­ta ver­tus, mes ma­to­me, kad Ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba nuo­la­tos su­si­du­ria su įvai­rio­mis pro­ble­mo­mis. Tai skan­da­las dėl gy­vū­nų ge­ro­vės, tai skan­da­las dėl ver­slo per­dė­to kon­tro­lia­vi­mo, tai dar ko­kie nors ma­žes­ni ar di­des­ni pro­ble­mi­niai da­ly­kai.

Vie­na iš pro­ble­mų, ku­rią bent jau aš ir ki­ti ko­le­gos ma­ty­tu­me, – Ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bai rei­kia ko­ky­biš­kes­nės va­dy­bos. De­ja, tą už­tik­rin­ti šiuo me­tu yra su­dė­tin­ga, nes tu­ri­me įsta­ty­me la­bai griež­tą nuo­sta­tą, kad Ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos va­do­vas pri­va­lo bū­ti ve­te­ri­na­ras, kai ši tar­ny­ba iš­duo­da dau­gy­bę… ir vyk­do dau­gy­bę funk­ci­jų, ku­rios nė­ra su­si­ju­sios su ve­te­ri­na­ri­ne prie­žiū­ra. Pa­vyz­džiui, mais­to sau­ga, kai kur pa­lie­čia­mas net au­ga­li­nin­kys­tės sek­to­rius ir pa­na­šiai. Šis re­gu­lia­vi­mas, man at­ro­do, yra keis­tas. To­kiai ins­ti­tu­ci­jai ga­lė­tų va­do­vau­ti ir ge­ras va­dy­bi­nin­kas, ge­ras tei­si­nin­kas ar šiaip pa­ty­ręs vals­ty­bės tar­nau­to­jas iš ki­to sek­to­riaus.

Aš no­rė­čiau iš kar­to iš­sklai­dy­ti vie­ną nuo­gąs­ta­vi­mą. Šiuo me­tu su da­bar­ti­ne Ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba šis įsta­ty­mas, na, man at­ro­do, ir su įvy­ku­siu kon­kur­su ne­tu­ri nie­ko ben­dro, nes vi­si kon­kur­sai šiuo me­tu vyks­ta pa­gal tas esa­mas tai­syk­les, ir tiek. Kal­ba­ma apie re­a­lų ši­to įsta­ty­mo tam tik­rą efek­tą tik jau vė­liau, ka­da nors ki­tą ka­den­ciją, gal net kai va­do­vaus ki­tas Sei­mas.

Tai trum­pai tiek. Mie­lai at­sa­ky­siu į jū­sų klau­si­mus.

PIRMININKAS. Ačiū pra­ne­šė­jui. Klaus­ti no­rė­tų jū­sų ne­ma­žai – net 13 Sei­mo na­rių. Klau­sia R. Že­mai­tai­tis.

R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Na ką, 20 me­tų Sei­me, įžū­lu­mui ri­bų nė­ra ir tai dar kar­tą pa­tvir­ti­na kon­ser­va­to­riai. Gy­ve­ni­me yra bu­vu­sios dvi is­to­ri­jos ši­ta­me Sei­me, kai įsta­ty­mai bu­vo pri­ima­mi dėl vie­no kon­kre­taus žmo­gaus. Vie­nas bu­vo įsta­ty­mo pro­jek­tas dėl tuo­me­ti­nio Vil­niaus apy­gar­dos vie­no tei­sė­jo, kai bu­vo lei­džia­ma jam dirb­ti. Šian­dien Kon­ser­va­to­rių par­ti­ja, Kon­ser­va­to­rių frak­ci­ja pa­tei­kė an­trą to­kį įsta­ty­mo pro­jek­tą, ku­riuo dėl vie­no as­mens, žmo­gaus kei­čia­mas įsta­ty­mo pro­jek­tas. Pa­ci­tuo­siu jus, ger­bia­mas ko­le­ga. Jūs ką tik pa­sa­kė­te: „Dėl da­bar­ti­nio va­do­vo ky­lan­čio skan­da­lo su ver­slu ir su gy­vū­nų ge­ro­ve.“ Jūs iš kar­to pa­žei­džia­te są­ži­nin­gu­mo ir pro­por­cin­gu­mo prin­ci­pus.

Ant­ras da­ly­kas – ly­gia­tei­siš­ku­mo, nes jūs ką tik sa­vo kal­bo­je įvar­di­no­te, kad ši­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas yra tai­ko­mas bū­tent da­bar­ti­niam va­do­vui, nes po dvie­jų mė­ne­sių bus at­lie­ka­mas koks nors au­di­tas ir bus pa­ša­li­na­mas.

Da­bar jūs at­sa­ky­ki­te į klau­si­mą. Kan­di­da­tuo­jan­čiam žmo­gui į tei­sė­jus, į Tei­sės de­par­ta­men­to di­rek­to­rius, į sa­vi­val­dy­bės so­cia­li­nio sky­riaus ve­dė­jus ar pri­va­lo­ma tu­rė­ti iš­si­la­vi­ni­mą, ar ne? Ar jūs teik­si­te vi­sų vals­ty­bės tar­nau­to­jų įsta­ty­mų pa­kei­ti­mus, ku­riais nu­ma­ty­si­te, kad žmo­gus pri­ima­mas į to­kią ir to­kią spe­cia­ly­bę ar­ba į to­kį, to­kį dar­bą ne­rei­ka­lau­jant jo iš­si­la­vini­mo?

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas Re­mi­gi­jau. Aš tik­rai la­bai re­ko­men­duo­čiau per Ve­ly­kų per­trau­ką jums nu­ei­ti pas klau­sos gy­dy­to­ją ir iš­si­tir­ti klau­są dėl la­bai pa­pras­tos prie­žas­ties. Aš bū­tent ir ak­cen­ta­vau, kad ši­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas ne­tu­ri nie­ko ben­dra su da­bar­ti­niu va­do­vu ar vyks­tan­čiais ko­kiais nors kon­kur­sais. Ne­įma­no­ma nie­kaip su­spė­ti tei­sė­kū­ros pras­me, kad net su­tap­tų. To­dėl apie tai ir nė­ra kal­ba­ma. Ini­cia­ty­va yra šiek tiek pla­tes­nė. O įsta­ty­me lie­ka ga­nė­ti­nai aiš­kios nuo­sta­tos, kad yra tai­ko­mi vi­si ben­drie­ji kri­te­ri­jai, ku­rie tai­ko­mi ir vi­siems vals­ty­bės tar­nau­to­jams: iš­si­la­vi­ni­mas, kal­bos, ki­ti da­ly­kai, kon­kur­sas, tu­ri vy­k­ti kon­kur­so me­tu. Yra ga­na di­de­lė at­ran­ka, ir tiek. Ne­ma­tau jo­kios bė­dos čia.

PIRMININKAS. Ačiū. No­ri pa­klaus­ti jū­sų K. Ma­žei­ka.

K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū. Ko­le­ga, jūs tur­būt vis tiek, kad ir kiek kar­tų bū­tų, ant to pa­ties grėb­lio li­pa­te, nes in­te­re­sas yra tur­būt aukš­čiau už vis­ką. Tur­būt pa­klaus­ki­te sa­vo bu­vu­sio anos Vy­riau­sy­bės mi­nist­ro, ku­ris pa­tvir­ti­no Vals­ty­bi­nių miš­kų urė­di­jos urė­dą, šis ir­gi bu­vo pro­fe­sio­na­lus va­dy­bi­nin­kas, ir kas iš to iš­ėjo. Tur­būt aki­vaiz­dus pa­vyz­dys. Šian­dien tur­būt ky­la vie­nin­te­lis klau­si­mas. Kaip jūs įsi­vaiz­duo­ja­te, kad Pa­sau­lio gy­vū­nų svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja, ku­rios na­rė yra Lie­tu­va… Bū­tent Mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos va­do­vas pri­si­i­ma at­sa­ko­my­bę, kaip eks­per­tas da­ly­vau­ja ir ją pri­si­i­ma už gy­vū­nų ge­ro­vę, svei­ka­tą, taip pat mais­to sau­gą, vi­sų epi­zo­o­ti­nių li­gų ir ki­tus at­ve­jus ir įgy­ven­di­ni­mą tų stan­dar­tų, ku­riuos pri­ima Pa­sau­lio gy­vū­nų svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja. Kaip, jūs įsi­vaiz­duo­ja­te, va­dy­bi­nin­kas at­sto­vaus? Čia nė­ra Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja, kai yra eks­per­tų ta­ry­ba, ku­ri ga­li pa­ta­ri­nė­ti, ir tik­tai per­for­mu­luo­ti sa­vais žo­džiais, ir per­teik­ti vi­suo­me­nei. Tai yra da­ly­va­vi­mas eks­per­ti­nė­se dar­bo gru­pė­se ir tos prak­ti­kos die­gi­mas Lie­tu­vo­je. Kaip jūs įsi­vaiz­duo­ja­te, kaip tai bus da­ro­ma at­ei­ty­je?

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū už klau­si­mą. Tik no­rė­čiau pri­min­ti, kad bū­tent jū­sų Vy­riau­sy­bė at­li­ko vi­sus pa­sky­ri­mus į urė­di­jas. Ma­tė­me ir ge­rų pa­vyz­džių, ma­tė­me ir po to ga­nė­ti­nai ne­skaid­rių as­me­nų, ku­rie keis­to­mis ap­lin­ky­bė­mis bu­vo pa­ski­ria­mi. Jei­gu apie tai kal­ba­me, tai bū­ki­me tik­rai są­ži­nin­gi ir pa­sa­ky­ki­me vi­są tie­są iki ga­lo.

Ma­nau, kad tik­rai ga­li­me daug dis­ku­tuo­ti apie įvai­rias tarp­tau­ti­nes or­ga­ni­za­ci­jas, kur, ma­tyt, as­me­nys at­sto­vau­ja pa­tys sau kaip eks­per­tai ir pa­na­šiai, bet aš šiuo me­tu kal­bu apie Lie­tu­vą, apie Lie­tu­vos ins­ti­tu­ci­ją, ku­ri iš tik­rų­jų su­si­du­ria su va­dy­bos pro­ble­mo­mis, o jas rei­kia spręs­ti. Da­bar­ti­nia­me eta­pe jos, ma­nau, bus spren­džia­mos. Ži­nau, kad ir mi­nis­te­ri­ja ren­gia dar įvai­rius pa­siū­ly­mus ir pa­ke­tą, o vė­liau, aš ma­nau, rei­kia tu­rė­ti gal net ir bū­si­mam Sei­mui, bū­si­mai val­dan­čia­jai dau­gu­mai at­vi­res­nes ran­kas ši­tą ins­ti­tu­ci­ją re­for­muo­ti. Aš ne­ma­tau, ko jūs čia bi­jo­te.

PIRMININKAS. Ačiū. No­ri pa­klaus­ti E. Gent­vi­las.

E. GENTVILAS (LSF). Rei­kia su­tik­ti, kad Ve­te­ri­na­ri­jos ir mais­to tar­ny­ba at­lie­ka dve­jo­pas funk­ci­jas. Tai yra ve­te­ri­na­ri­nė epi­zo­o­ti­nė si­tu­a­ci­ja, kai rei­ka­lin­gas ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jo kva­li­fi­ka­ci­jos lyg­muo, bet at­lie­ka ir la­bai daug dar­bo, su­si­ju­sio su mais­to sau­ga. Tai čia yra non­sen­sas da­bar­ti­nia­me įsta­ty­me, kad rei­ka­lau­ja tik tam tik­ros kva­li­fi­ka­ci­jos ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jo, ku­ris iš es­mės ne­pa­jė­gus už­si­im­ti mais­to sau­gos da­ly­kais.

Man at­ro­dy­tų, kad rei­kė­tų keis­ti, kad ga­lė­tų bū­ti ar­ba ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jo kva­li­fi­ka­ci­ja, ar­ba mais­to sau­gos spe­cia­lis­to kva­li­fi­ka­ci­ja. Ta­čiau jūs nu­ei­na­te iki ben­dro iš­si­la­vi­ni­mo, ben­dros va­dy­bos ir taip to­liau. Čia aš jau ta­da no­rė­čiau ir­gi stab­te­lė­ti, kaip ir kai ku­rie ki­ti ko­le­gos klau­sia, kas čia per iš­im­tis, ko­dėl vie­no­je ins­ti­tu­ci­jo­je, kon­tro­liuo­jan­čio­je ins­ti­tu­ci­jo­je, ne­be­rei­kia spe­ci­fi­nio iš­si­la­vi­ni­mo, o už­ten­ka ben­dro­jo iš­si­la­vi­ni­mo, ar tu dirb­si Uos­to di­rek­ci­jo­je, ar Mo­kes­čių ins­pek­ci­jo­je, ar Mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bo­je. Man ne­pri­im­ti­nas toks iš­plė­ti­mas. Kad rei­kė­tų iš­plės­ti iki mais­to sau­gos, abe­jo­nių ne­ke­lia, kad rei­kia keis­ti, abe­jo­nių ne­ke­lia, bet čia nu­ei­na­ma, at­ro­do, per daug.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas ko­le­ga, man at­ro­do, jūs pats ir at­sa­kė­te į sa­vo klau­si­mą. Ki­to­se ins­ti­tu­ci­jo­se nė­ra ke­lia­mi to­kie rei­ka­la­vi­mai. Pa­vyz­dys, man at­ro­do, yra Au­ga­li­nin­kys­tės tar­ny­ba, ku­rios va­do­vas tik­rai nė­ra au­ga­li­nin­kys­tės di­džiu­lis eks­per­tas, man at­ro­do, žmo­gus, at­ėjęs iš ver­slo ar iš tei­sės sri­ties. Taip ir ki­to­se kon­tro­liuo­jan­čio­se ins­ti­tu­ci­jo­se. Bū­tent non­sen­sas ir iš­im­tis yra tai, kad Mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bai yra tai­ko­mas tok­sai kri­te­ri­jus.

Ki­tas da­ly­kas, pa­ti­kė­ki­te ma­ni­mi, per šiuos ke­tu­ris mė­ne­sius tik­rai la­bai daug dis­ku­ta­vo­me su Mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos va­do­vu. Vie­nas žmo­gus tik­rai nė­ra pa­jė­gus pui­kiau­siai iš­ma­ny­ti vi­sas, be­veik 50 funk­ci­jų, ku­rias at­lie­ka ši­ta ins­ti­tu­ci­ja. Tam yra vi­sa ko­man­da, yra pa­va­duo­to­jai, yra di­džiu­lė struk­tū­ra. Na­tū­ra­lu, kad žmo­gus va­dy­bi­nin­kas ga­li pa­si­skir­ti vie­ną pa­va­duo­to­ją ve­te­ri­na­rą, ki­tą – mais­to sau­gos spe­cia­lis­tą, tre­čią – gy­vū­nų sau­gos spe­cia­lis­tą ir pa­na­šiai. Bet, man at­ro­do, pir­miau­sia rei­kia ge­ros va­dy­bos.

PIRMININKAS. Ačiū. No­ri pa­klaus­ti A. But­ke­vi­čius.

A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, ma­no klau­si­mas bū­tų, ar jūs ne­gal­vo­ja­te, kad ši­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą kaip tik rei­kė­tų su­griež­tin­ti? Aš kal­bu iš tam tik­ros pa­tir­ties ei­nant at­sa­kin­gas pa­rei­gas. Tai su­sie­ta. Vie­na iš Mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos funk­ci­jų yra mais­to sau­ga, kur dau­giau­sia kil­da­vo gin­čų tiek dėl im­por­tuo­ja­mų mais­to pro­duk­tų, tiek dėl vie­ti­nės ga­my­bos. Ma­no ma­ny­mu, čia tu­rė­tų bū­ti ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jas ir dar plius su va­dy­bi­nin­ko ma­gist­ro iš­si­la­vi­ni­mu ar­ba ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jas, tu­rin­tis va­dy­bi­nin­ko pen­ke­rių me­tų pa­tir­tį. To­kiu at­ve­ju aš ga­lė­čiau tik­rai tei­gia­mai ver­tin­ti jū­sų įsta­ty­mo pro­jek­tą, nes ki­tu at­ve­ju man vi­siš­kai ne­su­pran­ta­ma, tai yra žings­nis at­gal.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas prem­je­re. Bi­jau, kad jei­gu taip su­griež­tin­si­te są­ly­gas, tai jūs tie­siog ne­ra­si­te, na, ne­tu­rė­si­te re­a­lios kon­ku­ren­ci­jos į va­do­vo pa­rei­gas, nes ga­lės pre­ten­duo­ti tik­tai esa­mos struk­tū­ros pa­va­duo­to­jai, pa­da­li­nių va­do­vai, ku­rie tur­būt dar ir ne vi­si ati­tin­ka to­kius kva­li­fi­ka­ci­nius rei­ka­la­vi­mus. Bū­tent pro­ble­ma yra to­kio­se ins­ti­tu­ci­jo­se, kad jos per 20–30 me­tų su­si­gy­ve­na ir ten ver­da tie­siog sa­va to­kia su­si­ku­rian­ti ben­druo­me­nė. Aš ma­nau, kad kiek­vie­no­je ins­ti­tu­ci­jo­je rei­kia švie­žio krau­jo, nau­jų žmo­nių, ku­rie ga­lė­tų si­tu­a­ci­ją iš­ju­din­ti. Va­do­vas iš ša­lies šiek tiek tai ga­li pa­da­ry­ti, nes, pa­vyz­džiui, šiuo me­tu į to­kios ins­ti­tu­ci­jos va­do­vus žmo­gus, bai­gęs net­gi už­sie­ny­je moks­lus ir ki­tus da­ly­kus, fak­tiš­kai pre­ten­duo­ti ne­ga­li, mes tu­ri­me už­da­rą sis­te­mą. Tai ir yra bė­da, ma­no nuo­mo­ne.

PIRMININKAS. Pas­ku­ti­nis klau­si­mas. L. Na­gie­nė.

L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, iš tik­rų­jų man la­bai ne­ska­niai kve­pia. Gal mes vi­sur at­leis­ki­me va­džias ir va­dy­bi­nin­kus vi­sur sta­ty­ki­me į aukš­tas pa­rei­gas? Aš pri­tar­čiau E. Gent­vi­lo pa­siū­ly­mui, jei­gu čia bū­tų įra­šy­tas dvie­jų, vie­nos ar­ba ki­tos al­ter­na­ty­vios pro­fe­si­jos iš­si­la­vi­ni­mas, gal­būt ta­da mes tik­rai pri­tar­tu­me jū­sų siū­ly­mui. Da­bar vi­siš­kai at­si­sa­ky­ti…

Žmo­gus at­ei­na va­do­vau­ti ne­dir­bęs ir ne­su­si­gau­dan­tis, su kuo dirbs. Re­a­liai jis tu­rės iš­ma­ny­ti vi­są dar­bą. Kaip aš gal­vo­ju ir ma­nau, no­rint va­do­vau­ti, rei­kia ge­rai iš­ma­ny­ti, apie ką mes kal­bė­si­me. Ne­už­teks pa­si­skai­ty­ti tei­sės ak­tų – jis tu­ri tu­rė­ti prak­ti­kos sa­vo sri­ty­je.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš tik no­rė­čiau, ger­bia­ma ko­le­ge, jums pri­min­ti, kad Ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos va­do­vas pats ne­at­lie­ka pa­tik­ri­ni­mų, tik­rai pats ne­kon­tro­liuo­ja mais­to sau­gos klau­si­mų, pats ne­va­žiuo­ja prie pa­sie­nio žiū­rė­ti, ko­kie įve­ža­mi gy­vū­nai, pats ne­at­lie­ka gy­vū­nų ve­te­ri­na­ri­nės ap­žiū­ros ar ki­tų da­ly­kų. Jūs bu­vo­te sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vė, ma­nau, jūs pui­kiai ži­no­te, ką reiš­kia va­do­vau­ti pa­kan­ka­mai di­de­lei struk­tū­rai, kai tu­ri dau­gy­bę įvai­rių sri­čių ir funk­ci­jų. Pir­miau­sia rei­ka­lin­ga va­dy­ba, iš­ma­ny­mas, kaip su­telk­ti ko­man­dą, kaip ją ad­mi­nist­ruo­ti, kaip val­dy­ti biu­dže­tą, tei­si­niai klau­si­mai ir pa­na­šiai. Ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba iš vals­ty­bi­nių ins­ti­tu­ci­jų yra vie­na di­džiau­sių – virš 1 tūkst. dar­buo­to­jų. Ją len­kia tik­riau­siai po­li­ci­ja ir kai ku­rios ki­tos jė­gos struk­tū­ros, sa­ky­ki­me taip. Tai yra tik­rai di­de­lė struk­tū­ra, ku­riai rei­ka­lin­gas pir­miau­sia va­dy­bi­nin­kas. Pa­ti­kė­ki­te ma­ni­mi: Ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos va­do­vas gy­vu­liu­kų ar žvė­re­lių, net ir na­mi­nių, tik­riau­siai ne­ap­žiū­ri­nė­ja ir tos prak­ti­kos ne­vyk­do. Ten iš dau­ge­lio va­do­vų jau se­niai prak­ti­kų nė­ra, ten yra tik ki­ti da­ly­kai – tei­sė ir va­dy­ba. Tai ir siū­lau.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų. Ačiū, pra­ne­šė­jau. Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų už kal­ba I. Pa­kar­kly­tė.

I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Tik­rai pa­lai­kau šį pro­jek­tą ir kvie­čiu pri­tar­ti ir ki­tus po pa­tei­ki­mo. Įstai­gų va­do­vai vi­sų pir­ma tu­ri bū­ti aukš­tos kom­pe­ten­ci­jos pro­fe­sio­na­lai, juk mes ieš­ko­me ge­riau­sio va­do­vo, ge­riau­sio va­dy­bi­nin­ko. Ir dėl to kon­kur­sai šiuo at­ve­ju tu­rė­tų bū­ti, ir tei­sin­gas spren­di­mas juos at­ver­ti ir ki­toms sri­tims, ne tik ve­te­ri­na­ri­jos. Ar tai ga­li bū­ti ve­te­ri­na­ri­jos iš­si­la­vi­ni­mą tu­rin­tis žmo­gus? Be abe­jo, taip. Bet ar pri­va­lo šiuo at­ve­ju? Ne, ne­pri­va­lo, nes va­do­vo es­mi­nė mi­si­ja ir funk­ci­ja yra sklan­džiai or­ga­ni­zuo­ti įstai­gos dar­bą. Dėl to­kių įstai­gų kaip ši, tie­są sa­kant, ir ki­tų įstai­gų Lie­tu­vo­je, ap­imant ir svei­ka­tos sek­to­rių, mes daž­nai už­mirš­ta­me va­dy­bi­nes kom­pe­ten­ci­jas, ieš­ko­me jų tik kon­kre­čios pro­fe­si­nės sri­ties. Kvie­čiu pri­tar­ti po pa­tei­ki­mo.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kal­ba – K. Ma­žei­ka.

K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū. Ko­le­gos, tik­rai nie­kaip ne­ga­liu su­tik­ti, kad pir­miau­sia ins­ti­tu­ci­jai rei­kia ge­ro va­dy­bi­nin­ko ar va­dy­bos. Gal­būt pri­si­min­ki­te ir pa­žiū­rė­ki­te į biu­dže­tą, į vi­sų ki­tų vals­ty­bės įmo­nių fi­nan­sa­vi­mą. Ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos fi­nan­sa­vi­mas yra pats ma­žiau­sias, ten­kan­tis vie­nam as­me­niui ir dar­bo vie­tai. Ko­e­fi­cien­tai yra pa­tys ma­žiau­si, ne vie­ni iš ma­žiau­sių, o pa­tys ma­žiau­si vi­so­je vals­ty­bės tar­ny­bo­je.

Ko­le­gos, tur­būt pir­miau­sia rei­kė­tų tai at­si­min­ti, kai bus tvir­ti­na­mas biu­dže­to pro­jek­tas ar­ba kai ku­rie pa­kei­ti­mai. Kal­bant apie Vals­ty­bi­nę mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bą, rei­kė­tų pa­žiū­rė­ti, kad Eu­ro­pos Są­jun­go­je mū­sų Lie­tu­vos Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos ta­ry­bos sis­te­ma ver­ti­na­ma kaip vie­na pa­žan­giau­sių. Iš tie­sų die­gia­mi ir lai­mė­ti pro­jek­tai tiek Bal­ka­nų ša­ly­se, tiek Ry­tų Eu­ro­pos ša­ly­se, tai ro­do, kad ver­ti­na­ma sis­te­ma.

Taip, ko­le­gos, kas su­si­ję su gy­vū­nų ge­ro­ve ir tie klau­si­mai, ku­rie per­nai ki­lo dėl šu­niu­kų ir ka­čiu­kų, taip pat, net ne­pa­di­di­nus biu­dže­to, spren­džia­mi. Ir tie, kas su­si­dū­rė, ma­to, at­si­ra­do ir pa­pil­do­mų eta­tų, ir kom­pe­ten­ci­jos. Bet, dar kar­tą pa­si­kar­to­siu, ko­le­gos, ku­ris žmo­gus už šiek tiek di­des­nį nei mi­ni­ma­lų at­ly­gi­ni­mą eis dirb­ti tik­rai sun­kų ir daug at­sa­ko­my­bės rei­ka­lau­jan­tį dar­bą? Kom­pe­ten­ci­jų ir funk­ci­jų – de­šim­tys, be­veik 50. Tai vėl­gi ro­do, kad kiek­vie­nas spe­cia­lis­tas tu­ri bū­ti la­bai uni­ver­sa­lus, la­bai im­lus ir vi­soks ki­toks. Ir vėl­gi į ką at­si­re­mia­me? Į fi­nan­sa­vi­mą. Jei­gu žmo­gus įgy­ja šiek tiek dau­giau kom­pe­ten­ci­jos, tuoj pat ver­slas jį nu­vi­lio­ja. Tai yra tie­siog ren­gi­mo ver­slui įstai­ga. To­dėl su­si­mąs­ty­ki­me apie fi­nan­sa­vi­mą ir ta­da kal­bė­ki­me apie tuos iš­šū­kius, ku­riuos rei­kia spręs­ti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­gos. Ka­dan­gi yra skir­tin­gų nuo­mo­nių, dėl šio klau­si­mo po pa­tei­ki­mo bus bal­suo­ja­ma nu­sta­ty­tu lai­ku. Re­pli­ka ar dėl ve­di­mo tvar­kos? Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną – V. Juo­za­pai­tis.

V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ka­dan­gi aš ne­ga­vau ga­li­my­bės pa­si­sa­ky­ti dėl mo­ty­vų, re­pli­ka bū­tų po bal­sa­vi­mo. Aš no­riu at­kreip­ti gar­bių vals­tie­čių ir ža­lių­jų dė­me­sį į tai, kad toks pre­ce­den­tas, kuo­met ne­bū­ti­nai ko­kios nors spe­cia­li­zuo­tos tar­ny­bos va­do­vas yra tos sri­ties spe­cia­lis­tas. Jei­gu jūs at­kreip­tu­mė­te dė­me­sį, kas šian­dien va­do­vau­ja Lie­tu­vos vais­tų kon­tro­lės tar­ny­bai, gal ir ne­kil­tų jums klau­si­mų. Ta pa­ti tar­ny­ba prieš tris die­nas re­ko­men­da­vo at­šauk­ti vie­nos vak­ci­nos lei­di­mą žmo­nėms. Tas pats tar­ny­bos va­do­vas to­liau aiš­ki­na apie ki­tų vais­tų ar­ba ko­kių nors vak­ci­nų rei­ka­lin­gu­mą ir pa­na­šiai. Aš tik pri­min­siu, kad bū­tent jū­sų Vy­riau­sy­bė, ar­ba val­dant jū­sų Vy­riau­sy­bei tas žmo­gus per­ėjo į Vais­tų kon­tro­lės tar­ny­bą tie­siai iš Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos vi­ce­mi­nist­rų. Tai­gi aš ma­nau, kad ši sri­tis, vais­tų kon­tro­lė, tik­rai yra ne ma­žiau svar­bi ne­gu mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos kon­tro­lė. Tie­siog dėl pa­ly­gi­ni­mo tu­rė­ki­te ome­ny­je. Jei­gu jau da­ro­me, ta­da jau da­ry­ki­me pa­gal vie­ną kaž­ko­kį pa­vyz­dį. O jei­gu jūs iš­im­tis da­ro­te vie­niems, o pas­kui sa­ko­te, kad to ne­ga­li­ma, tai kaž­kas ta­da yra ir su mū­sų, čia sė­din­čių, kom­pe­ten­ci­ja. Ačiū.

 

14.57 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Ro­mo Ka­lan­tos me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-161 (pa­tei­ki­mas)

 

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ga. Ger­bia­mi ko­le­gos, to­liau dar­bo­tvarkės 2-4 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Ro­mo Ka­lan­tos me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-161. Pra­ne­šė­ja – P. Kuz­mic­kie­nė.

P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Mie­li ko­le­gos, tei­kiu siū­ly­mą 2022 me­tus pa­skelb­ti lais­vės ko­vo­to­jo Ro­mo Ka­lan­tos me­tais. R. Ka­lan­ta gi­mė ir au­go oku­puo­to­je Lie­tu­vo­je, ką tik bu­vo pa­si­bai­gęs sta­li­ni­nis te­ro­ras. Ne­se­niai ga­lu­ti­nai už­gniauž­tas par­ti­za­ni­nis pa­si­prie­ši­ni­mas, o di­džio­ji da­lis trem­ti­nių dar pri­va­lė­jo dirb­ti Si­bi­ro že­mė­je. To­kia bu­vo Ro­mo vai­kys­tė. Apie lais­vą Lie­tu­vą dar ne­kal­bė­jo nie­kas, o ne­se­ni at­si­mi­ni­mai bu­vo per­duo­da­mi tik iš lū­pų į lū­pas. Lais­vė R. Ka­lan­tai bu­vo tik to­li­mas ki­tų per­pa­sa­ko­tas nu­ti­ki­mas. Ta­čiau jis ti­kė­jo lais­ve. Įti­kė­jo ta­da, kai dar dau­gu­ma net bi­jo­jo apie lais­vę pa­gal­vo­ti. O jis ne­pa­bū­go nie­ko. 1972 m. ge­gu­žės 14 d. Kau­ne at­si­sto­jęs prie­šais vyk­do­mo­jo ko­mi­te­to pa­sta­tą ap­si­py­lė de­giu skys­čiu, už­si­lieps­no­jęs su­šu­ko: „Lais­vę Lie­tu­vai!“.

R. Ka­lan­ta ne­ma­tė lais­vės, ta­čiau la­bai ge­rai su­pra­to, kas tai yra. Jis mi­rė lais­vu žmo­gu­mi. Jis ta­po tik­ru lais­vės šauk­liu. Ki­tais me­tais mi­nė­si­me 50-me­tį nuo R. Ka­lan­tos žū­ties, to­dėl ma­nau, kad pras­min­ga bū­tų pa­mi­nė­ti šiuos me­tus ir pa­skelb­ti juos Ro­mo Ka­lan­tos me­tais.

PIRMININKAS. Ačiū. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti trys Sei­mo na­riai. R. Šar­knic­kas klau­sia pir­ma­sis.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dė­ko­ju jums už šį pa­tei­ki­mą. Bū­tent R. Ka­lan­ta yra au­gęs Aly­taus mies­te, mums yra gar­bė. Ir aikš­te­lė, kie­mas pa­da­ry­tas jo. Aš tik­rai pri­tar­siu, tik no­rė­jau pa­si­tei­rau­ti. Aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te tru­pu­tė­lį ma­žo­ka in­for­ma­ci­jos apie tai. Ar ga­lė­tu­mė­te pa­sa­ky­ti, ko­dėl? Ačiū.

P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Ne­iš­gir­dau jū­sų…

PIRMININKAS. Ko­le­ga mi­nė­jo, kad aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te ma­žo­ka in­for­ma­ci­jos apie R. Ka­lan­tą.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip, taip. Ačiū, pir­mi­nin­ke.

P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). No­riu pa­si­tiks­lin­ti…

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ma­žai mo­ty­vų apie R. Ka­lan­tą, jų jis tu­rė­jo la­bai daug. Ačiū. Bet ačiū už ge­rus ke­ti­ni­mus.

P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Su­pran­tu, ma­tyt, sa­vo pa­si­sa­ky­me iš­sa­kiau pa­grin­di­nį ar­gu­men­tą, ko­dėl vis dėl­to tie me­tai, 2022 me­tai, bū­tų no­mi­nuo­ti Ro­mo Ka­lan­tos kaip lais­vės ko­vo­to­jo, ku­ris ne­pa­bū­go tais gū­džiais so­viet­me­čio lai­kais pri­im­ti be ga­lo su­dė­tin­gą ir dra­ma­tiš­ką spren­di­mą ir įro­dy­ti, kad mū­sų dva­sia ir ti­kė­ji­mas lais­ve bu­vo ir ta­da stip­rus.

PIRMININKAS. Ko­le­ga Ro­ber­tas, kaip ir aš, no­rė­tų tur­būt pa­dė­ko­ti, kad Aly­tu­je au­gu­sio did­vy­rio var­du no­ri­te pa­skelb­ti 2022 me­tus. Ačiū. Klau­sia A. Kup­čins­kas.

A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, ger­bia­mas Ro­ber­tai, tur­būt ne tiek svar­bu, ar gi­mė Aly­tu­je, ar, kaip sa­ky­ti, lais­vės fa­ke­las už­si­de­gė Kau­ne. Man at­ro­do, ap­skri­tai tu­ri­me ati­duo­ti pa­gar­bą šiai kil­niai as­me­ny­bei, ku­rios dė­ka Kau­ne ki­lo tas lais­vės pa­va­sa­ris, ku­ris iš­pli­to į vi­są Lie­tu­vą, ir bū­tent po Bu­da­peš­to, po Pra­hos pa­va­sa­rio, ir ap­skri­tai po 50 me­tų tu­ri­me ati­duo­ti de­ra­mą pa­gar­bą.

La­bai džiau­giuo­si, kad ger­bia­ma pra­ne­šė­ja Pau­lė ini­ci­ja­vo to­kius me­tus. Tik­rai ne­no­riu nu­ver­tin­ti ki­tų me­tų, bet jie yra tik­rai la­bai pras­min­gi, ir aš ma­nau, kad tu­ri­me de­ra­mai pa­mi­nė­ti, nes kol kas dau­giau­sia R. Ka­lan­tos at­mi­ni­mas mi­ni­mas tik ge­gu­žės 14 die­ną kiek­vie­nais me­tais Kau­ne. Ti­kiuo­si, šiais me­tais mi­nint 50-me­tį vi­si džin­suo­ti bar­dų sti­liu­mi tik­rai pa­gerb­si­me gar­bų jo at­mi­ni­mą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš pri­ta­riu, taip sa­kant, skau­dan­čiais dan­ti­mis pri­ta­riu, kad rei­kia pa­gerb­ti did­vy­rius, dėl to aš ne­abe­jo­ju. Ma­nau, kad juos ga­lė­tu­me pa­gerb­ti ir ki­taip. Bet dar vie­na svar­bi da­ta yra siū­lo­ma švęs­ti, ša­lia Ro­mo Ka­lan­tos, dar ir „Lie­tu­vos Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios Kro­ni­kos“ me­tus pa­skelb­ti. Tai gal rei­kia su­jung­ti tas idė­jas, te­gul bū­na re­zis­ten­tų me­tai ar dar kas nors ir pa­lik­ti vie­ną vie­nin­te­lę idė­ją tais me­tais švęs­ti. Re­zis­ten­tų me­tai – tai ir R. Ka­lan­tą pa­mi­nė­tu­me, ir „Lie­tu­vos Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios Kro­ni­ką“, o yra ir ki­tų re­zis­ten­tų, ku­rie ken­tė­jo, net ir nu­žu­dy­ti yra ir ne­ži­no­mi. Tai R. Ka­lan­ta bū­tų kaip sim­bo­lis gal­būt mums.

P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Dė­ko­ju, ko­le­ga. Vis dėl­to ne­su­tik­čiau su ju­mis. Jei­gu mes no­ri­me, kad at­min­tis ne­pra­pul­tų ir bū­tų įvar­din­ta, ir skam­bė­tų tais me­tais, la­bai kon­kre­čiai kal­bant, ne­pa­bi­jo­ki­me, ne­tau­py­ki­me taip ir nu­ta­ri­mų, ir me­tų no­mi­na­ci­jos. Man at­ro­do, tai ge­ra pro­ga is­to­ri­nės at­min­ties da­ly­kams. Ži­no­ma, bū­tų la­bai tei­sin­ga, kad tai ne­lik­tų vien me­tų no­mi­na­ci­ja, bet ir vyk­tų ren­gi­niai, ir ki­to­mis prie­mo­nė­mis bū­tų kal­ba­ma apie įvy­kius, apie mums svar­bias as­me­ny­bes.

PIRMININKAS. Ačiū. Jū­sų ne­be­no­ri nie­kas pa­klaus­ti. Ačiū pra­ne­šė­jai. Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų K. Ma­siu­lis. O gal at­si­sa­kys ko­le­ga?

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ne, ne­at­si­sa­ky­siu, pir­mi­nin­ke.

PIRMININKAS. Pra­šom.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Čia vie­na iš ne­dau­ge­lio, re­tų iš­im­čių, ka­da aš no­riu pa­si­sa­ky­ti už dėl ši­to klau­si­mo. Aš iš pra­džių no­riu pa­sa­ky­ti, kad mes tu­ri­me aki­vaiz­džią (šian­die­ną la­bai gra­žiai ma­ty­ti, tie­siog pui­kiai ma­ty­ti, kaip nie­ka­da anks­čiau) de­val­va­ci­ją, idė­jų de­val­va­ci­ją ir Sta­tu­to, reg­la­men­to, de­val­va­ci­ją. Sei­mo na­riai ga­li im­tis kiek no­ri ini­cia­ty­vų, nie­kas jiems, aiš­ku, ne­truk­do ir tos kai ku­rios ini­cia­ty­vos jau tam­pa net ko­miš­kos. Tų da­tų pa­si­da­ro sun­kiai ap­rė­pia­mas skai­čius ir ga­lų ga­le tai pa­si­da­ro ir tam tik­ra naš­ta biu­dže­tui, nes rei­kės fi­nan­suo­ti la­bai ne­ly­gia­ver­tes da­tas, jų šven­ti­mą. Jos tik­rai ne­ly­gia­ver­tės. Ar ga­li­me su­ly­gin­ti R. Ka­lan­tos pa­mi­nė­ji­mą ir ko­kio nors re­gio­no pa­mi­nė­ji­mą, Su­val­ki­jos, Jau­ni­mo me­tus ar Krep­ši­nio me­tus. Krep­ši­nis ir taip gau­na krū­vas pi­ni­gų.

Aš ma­nau, kad iš­ei­tys ga­lė­tų bū­ti dvi: ar­ba mes vi­sai at­si­sa­ko­me to­kių da­tų svars­ty­mo čia, par­la­men­te, iš­brauk­da­mi Sta­tu­te to­kias ga­li­my­bes, ar­ba – ir la­bai pa­lai­ky­čiau – vi­są tą tei­sę ati­duo­da­me Vy­riau­sy­bei ir sa­vi­val­dy­bėms. Jos ne blo­giau ne­gu mes su tuo už­da­vi­niu su­si­do­ros. Aiš­ku, ir ben­druo­me­nėms. Ar­ba ap­si­ri­bo­ja­me la­bai aiš­kiu skai­čiu­mi – vie­na, dvi, dau­giau­sia trys da­tos. Kai jau pa­skel­bė­me Jau­ni­mo me­tus, gy­vū­nė­lių me­tus ir dar ko­kių nors lėk­tu­vų me­tus, vis­kas, R. Ka­lan­tos me­tų ne­be­bus, ir Žal­gi­rio mū­šio me­tų ne­be­bus, ir pa­na­šiai. Kad mes su­pras­tu­me, kad mes ne­ga­li­me už­si­im­ti nie­kais.

PIRMININKAS. Ačiū ko­le­goms už nuo­mo­nes. Tai­gi no­rin­čių kal­bė­ti prieš nė­ra. Ko­le­gos, gal ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti po pa­tei­ki­mo? Nė­ra prieš­ta­rau­jan­čių, tai pri­tar­ta. Ko­le­gos, nu­ma­ty­tas pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas, Lais­vės ko­vų ir vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­ja – pa­pil­do­mo ko­mi­te­to tei­sė­mis. Siū­lo­ma svars­ty­ti ba­lan­džio 20 die­ną. Ga­li­me pri­tar­ti? Ačiū, pri­tar­ta.

 

15.06 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Lie­tu­vos Vals­ty­bės Kon­sti­tu­ci­jos metais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-162 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas pro­jek­tas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Lie­tu­vos Vals­ty­bės Kon­sti­tu­ci­jos me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-162. Pra­ne­šė­ja – P. Kuz­mic­kie­nė. Pra­šom, ko­le­ge.

P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Mie­li ko­le­gos, tei­kiu siū­ly­mą 2022 me­tus pa­skelb­ti Lie­tu­vos Vals­ty­bės Kon­sti­tu­ci­jos me­tais. 2022 me­tais su­kaks 100 me­tų, kai bu­vo pri­im­ta Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­ja – pir­mo­ji at­kur­tos Lie­tu­vos Vals­ty­bės Kon­sti­tu­ci­ja.

Tai bu­vo ne­pa­pras­tai svar­bus do­ku­men­tas jau­nai vals­ty­bei, ku­ri dar tik pra­dė­jo pir­muo­sius ne­pri­klau­so­my­bės žings­nius, ta­čiau jau ta­da, pa­si­rem­da­mas Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gai­k­š­tys­tės tei­si­nė­mis tra­di­ci­jo­mis, Ge­gu­žės 3-iosios Kon­sti­tu­ci­jos pa­li­ki­mu, Stei­gia­ma­sis Sei­mas su­ge­bė­jo pa­reng­ti ir pri­im­ti mo­der­nią ša­lies Kon­sti­tu­ci­ją.

Nau­jo­ji Kon­sti­tu­ci­ja įtvir­ti­no įsta­ty­mų vir­še­ny­bės, de­mo­kra­tijos, tei­sin­gu­mo, ly­gy­bės, pa­gar­bos žmo­gaus tei­sėms ir lais­vėms prin­ci­pus. Kon­sti­tu­ci­ja la­bai aiš­kiai su­for­mu­la­vo, kad su­ve­re­ni­te­tas pri­klau­so tau­tai, įtei­si­no mo­der­nų val­džių pa­si­da­li­ji­mo prin­ci­pą, įtvir­ti­no vals­ty­bi­nę kal­bą, vė­lia­vą ir her­bą.

1922 me­tais Kon­sti­tu­ci­ja bu­vo vie­nas svar­biau­sių at­si­ku­rian­čios mo­der­nios lie­tu­vių tau­tos do­ku­men­tų. Ne­įma­no­ma su­men­kin­ti šio do­ku­men­to svar­bos ir įta­kos to­les­nei vals­ty­bės rai­dai. Sim­bo­liš­ka, kad ly­giai po 70 me­tų – 1992 me­tais – Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je bu­vo pri­im­ta nau­ja ne­pri­klau­so­ma Kon­sti­tu­ci­ja, ku­rio­je at­si­spin­dė­jo 1922 me­tų Kon­sti­tu­ci­jos nuo­sta­tos, prin­ci­pai ir struk­tū­ra.

Kvie­čiu pri­tar­ti šiam siū­ly­mui, tai­gi 2022 me­tus pa­skelb­ti Lie­tu­vos Vals­ty­bės Kon­sti­tu­ci­jos me­tais.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ge. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). O ko­kia čia iš tik­ro yra reikš­mė? Ko­dėl rei­kia bū­ti­nai tų me­tų? Be šių me­tų mes kaž­kaip Kon­sti­tu­ci­jos nei gerb­si­me, nei su­reikš­min­si­me?!

P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Mie­las ko­le­ga, Kon­sti­tu­ci­ja yra mū­sų Bib­li­ja, pa­grin­di­nis do­ku­men­tas. Tam tik­ros su­kak­tys iš tik­rų­jų mus pri­ver­čia ir pa­mąs­ty­ti, kiek yra svar­bu mums ir ką reiš­kia mū­sų vals­ty­bei tu­rė­ti tą do­ku­men­tą, kaip jau­čia­si vals­ty­bės, o gal net ne vals­ty­bės, ku­rios to­kių do­ku­men­tų ne­tu­ri, kaip už­tik­ri­na­mos žmo­nių tei­sės ir vals­ty­bės vien­ti­su­mas. Kvie­siu pa­mąs­ty­ti in­ten­sy­viau šiuo klau­si­mu 2022 me­tais, bet ga­li­ma ir anks­čiau.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ge. Dau­giau klaus­ti jū­sų nie­kas ne­no­ri.

Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų prieš no­ri kal­bė­ti K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ko­le­gos, ka­dan­gi aš in­ten­sy­viai vi­są lai­ką mąs­tau apie Kon­sti­tu­ci­ją, tai ma­nau, kad to pa­ska­ti­ni­mo ne­rei­kia nei man, nei ki­tiems. Kon­sti­tu­ci­ja yra mū­sų gy­vas pa­ma­tas. Kad ji at­si­ra­do kaip mo­der­nios Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­ja 1922 me­tais, yra ži­no­mas fak­tas ir tik­rai ne­rei­kia čia to nie­kam pri­min­ti ir kaž­kaip spe­cia­liai švęs­ti. Ne­abe­jo­ju, kad tei­si­nin­kų ben­druo­me­nė pa­žy­mės, kad bus ren­gi­nių ir pa­na­šiai, jei­gu rei­kės, kreip­sis į Vy­riau­sy­bę ir gaus tam tik­rą fi­nan­sa­vi­mą. Dar kar­tą ga­liu ak­cen­tuo­ti, ne­rei­kia to­kių me­tų, ne­rei­kia pri­im­ti spren­di­mų dėl to­kių me­tų.

PIRMININKAS. Ačiū ko­le­gai už nuo­mo­nę. Vis dėl­to nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti dėl mo­ty­vų už. Ta­čiau aš no­riu pa­si­nau­do­da­mas pro­ga pa­sa­ky­ti re­pli­ką. Ger­bia­mi ko­le­gos, jei­gu ne pan­de­mi­ja, 2020 me­tai bu­vo nu­ma­ty­ti švęs­ti kaip Stei­gia­mo­jo Sei­mo me­tai. Iš tik­rų­jų tai yra la­bai svar­bios da­tos mū­sų vals­ty­bei ir kiek­vie­nam Lie­tu­vos pi­lie­čiui, o 1922 me­tų Kon­sti­tu­ci­ja yra kaip vie­na de­mo­kra­tiškiausių ir mo­der­niau­sių Kon­sti­tu­ci­jų Eu­ro­po­je ir pa­sau­ly­je. Net­gi mū­sų par­ti­za­nai 1949 me­tų de­kla­ra­ci­jo­je rė­mė­si bū­tent 1922 me­tų Kon­sti­tu­ci­ja ir ja rem­da­mie­si no­rė­jo at­kur­ti Lie­tu­vos vals­ty­bę. Gai­la, aš ne­ga­liu pra­šy­ti ben­dru su­ta­ri­mu, nes bu­vo nuo­mo­nė iš­sa­ky­ta prieš. Va­di­na­si, mes bal­suo­si­me dėl šio nu­ta­ri­mo pro­jek­to vė­liau.

 

15.12 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Krep­ši­nio me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-174 (pa­tei­ki­mas)

 

Da­bar dar­bo­tvarkės 2-6 klau­si­mas, at­si­pra­šau, dar­bo­tvarkės 2-7 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Krep­ši­nio me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-174. A. Pet­ro­šius. Pra­šom, ko­le­ga.

A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, prie ini­cia­ty­vos pri­si­jun­gus A. Kup­čins­kui, S. Jo­vai­šai, M. Ma­ti­jo­šai­čiui ir D. Griš­ke­vi­čiui tei­kia­me nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Krep­ši­nio me­tais“ pro­jek­tą. Tam tu­ri­me tik­rai uni­ka­lią pro­gą. Krep­ši­nis šimt­me­tį ug­dė mū­sų dva­sią Lie­tu­vo­je, tu­ri­me per 18 tūkst. li­cen­ci­juo­tų krep­ši­nin­kų, per 100 tūkst. mė­gė­jų. 2022 me­tai bus tie me­tai, kai prieš 100 me­tų įvy­ko pir­mo­sios var­žy­bos Kau­ne, tai bu­vo vy­rų var­žy­bos. Ne­pai­sant to, tais pa­čiais me­tais įvy­ko mo­te­rų krep­ši­nio pir­me­ny­bės. 2022 me­tais Lie­tu­vo­je tuo pat me­tu vyks ir „FIBA Eu­ro­pe“ ge­ne­ra­li­nė asam­blė­ja, į ją at­vyks svar­biau­si Eu­ro­pos krep­ši­nio va­do­vai ir krep­ši­nio žvaigž­dės iš dau­giau kaip 50 ša­lių. Tu­ri­me 2022 me­tais vyk­sian­tį ir Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­pio­na­tą, kur, be jo­kios abe­jo­nės, ti­ki­mės sėk­min­go Lie­tu­vos pa­si­ro­dy­mo. Tu­ri­me pa­brėž­ti ir fak­tą, kad oku­puo­to­je Lie­tu­vo­je šis spor­tas tu­rė­jo uni­ka­lią reikš­mę, tai bu­vo ne tik spor­to var­žy­bos, ta­čiau ir ska­ti­no tau­tos pa­si­prie­ši­ni­mo dva­sią, to­dėl nuo­šir­džiai ti­kiuo­si ko­le­gų pa­lai­ky­mo įpras­mi­nant šiuos me­tus.

PIRMININKAS. Ačiū. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti de­vy­ni Sei­mo na­riai. Pir­mas klau­sia S. Tu­mė­nas.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, ačiū už ini­cia­ty­vą ir vi­sai Kau­no gru­pei, ku­ri čia pa­grin­di­nį vaid­me­nį, man re­gis, at­li­ko, ta­čiau… Vis­kas yra ge­rai, 100 me­tų yra pro­ga, rim­ta pro­ga, rim­tas ju­bi­lie­jus, ta­čiau ar so­li­du, kai Sei­mo nu­ta­ri­me įra­šo­me to­kius ar­gu­men­tus, kad at­si­žvel­gus į tai, kad 2022 me­tais vyks Eu­ro­pos vy­rų krep­ši­nio čem­pio­na­tas. Ne Kau­ne, ne Lie­tu­vo­je. Tie čem­pio­na­tai vyks­ta kas dve­ji me­tai, ar to­kius da­ly­kus rei­kė­tų ra­šy­ti?

To­liau dar gra­žiau. Ra­šo­te, ka­dan­gi Lie­tu­vos vy­rų krep­ši­nio rink­ti­nė ti­ki­si įveik­ti at­ran­kos tur­ny­rą ir da­ly­vau­ti čem­pio­na­te… Jau įvei­kė vie­nu taš­ku, ačiū Die­vui, Da­ni­ją įvei­kė­me ir jau pa­te­ko­me, o jūs čia dar ra­šo­te, kad jūs tar­si ti­ki­tės. Tie to­kie da­ly­kai tru­pu­tį ne­so­li­džiai at­ro­do. Ar rei­kė­tų į nu­ta­ri­mo pro­jek­tą ra­šy­ti?

Ki­ta ver­tus, Vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­jo­je mums to­kį pa­tį pro­jek­tą pa­tei­kė ko­le­ga L. Jo­nai­tis, ku­ris ak­cen­ta­vo dau­giau ne Kau­ną, bet, pa­vyz­džiui, Jo­niš­kį, nes Jo­niš­ky­je yra tre­čias pa­sau­ly­je krep­ši­nio mu­zie­jus, L. Ka­ra­liū­no in­dė­lį, o čia jo iš vi­so ne­li­kę tarp tei­kė­jų. Ar čia ne­ga­li­ma bu­vo su­jung­ti tų dvie­jų pro­jek­tų? To­kie ma­no abe­jo­ji­mai. Bet kad krep­ši­niui 100 me­tų, tai yra rim­ta pro­ga. Ačiū.

A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Dė­kui už klau­si­mą ir abe­jo­nes. Ma­nau, kad vi­sus ar­gu­men­tus, ku­rie ga­li įti­kin­ti ko­le­gas pa­lai­ky­ti to­kį spren­di­mą ir skir­ti de­ra­mą dė­me­sį, ga­li­ma va­din­ti so­li­džiais. Taip, krep­ši­nio čem­pio­na­tas vyks­ta kas dve­jus me­tus, bet tai yra pa­pil­do­ma mo­ty­va­ci­ja ir įro­dy­mas, kad gal­būt ne­rei­kės skir­ti kaž­ko­kių pa­pil­do­mų di­de­lių fi­nan­sų vien jau to­dėl, kad mes ir taip tu­rė­si­me daug vyks­tan­čių įvy­kių, bus daug ren­gi­nių, ku­riems tas fi­nan­sa­vi­mas bus skir­tas. Tai yra tie­siog pa­pil­do­mas im­pul­sas pri­si­dė­ti ir pa­da­ry­ti šiuos me­tus bent kiek iš­skir­ti­nius.

Apie ger­bia­mo­jo ko­le­gos ini­cia­ty­vą. Pa­tei­ki­mo me­tu man tas fak­tas ne­bu­vo ži­no­mas. Tik­rai ne­abe­jo­ju, kad svars­ty­mo me­tu bus ga­li­my­bė, iš­gir­si­me tuos ar­gu­men­tus ir dė­lio­da­mi vie­šą ko­mu­ni­ka­ci­ją tik­rai ga­lė­si­me at­kreip­ti dė­me­sį ir į ko­le­gos ar­gu­men­tus.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš iš da­lies pa­kar­to­da­mas S. Tu­mė­no ar­gu­men­tą no­riu pa­klaus­ti. Gal ga­lė­tu­mė­te čia pa­tai­sy­ti sa­vo siū­ly­mą ir są­ly­giš­kai už­ra­šy­ti, kad jei­gu Lie­tu­vos krep­ši­nio rink­ti­nė pa­teks. Jei­gu ne­pa­teks, tai ir ne­rei­kia švęs­ti Krep­ši­nio me­tų. Tai čia vie­nas toks klau­si­mas. O ki­tas klau­si­mas, o ką da­ry­ti tiems, ku­rie la­biau mėgs­ta smi­gi­nį?

A. PETROŠIUS (TS-LKDF). At­si­pra­šau, ne­iš­gir­dau klau­si­mo pa­bai­gos.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ką da­ry­ti tiems, ku­rie la­biau mėgs­ta ping­pon­gą ar­ba smi­gi­nį?

A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Sa­ky­čiau, su­lauk­ti is­to­ri­nių da­tų, kad ga­lė­tu­me pa­mi­nė­ti. Lie­tu­va pa­te­ko į čem­pio­na­tą, ir vis dėl­to tai nė­ra pa­grin­di­nis mo­ty­vas. Mes ri­ša­mės prie da­tos, kad pir­mo­sios var­žy­bos bu­vo su­žais­tos prieš šim­tą me­tų.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia L. Jo­nai­tis.

L. JONAITIS (LSDPF). Mie­li ko­le­gos, taip gra­žiai su­ta­po, kad tą pa­čią die­ną vie­na gru­pė pa­tei­kė Krep­ši­nio me­tų šimt­me­čio pa­skel­bi­mą tie­siai Sei­mo Pir­mi­nin­kei, aš pa­tei­kiau Lais­vės ko­vų ir vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­jai. Be abe­jo­nės, mū­sų min­tys su­ta­po, ir iš tik­rų­jų rei­kia tik pa­lai­ky­ti, nes krep­ši­nis Lie­tu­vą gar­si­no ir gar­si­na. 1920 me­tais tie­siog pra­dė­jo žais­ti krep­ši­nį Kau­ne, o 1922 me­tais įvy­ko pir­mo­sios rung­ty­nės tarp Lie­tu­vos fi­zi­nio la­vi­ni­mo­si są­jun­gos ko­man­dos ir lai­ki­no­sios sos­ti­nės rink­ti­nės. Per tą šim­tą me­tų iš tik­rų­jų daug nu­veik­ta. Aš ne­klau­siu, bet pri­ta­riu ir vi­sus kvie­čiu bal­suo­ti, pa­skelb­ti Krep­ši­nio me­tus.

PIRMININKAS. Ačiū. Pa­si­sa­ky­mas, ne­rei­ka­lau­jan­tis at­sa­ky­mo. Klau­sia M. Pui­do­kas.

M. PUIDOKAS (DPF). Dė­kui, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Man, kaip kau­nie­čiui, ir, be abe­jo, kiek­vie­nam lie­tu­viui krep­ši­nis yra šir­dy­je, su juo te­ko aug­ti, žais­ti, tei­sė­jau­ti. Ma­nau, kad krep­ši­nio is­to­ri­ja mums yra la­bai svar­bi. Vis dėl­to tu­riu tam tik­rą klau­si­mą pra­ne­šė­jui. Ar vis dėl­to yra koks nors li­mi­tas, kiek mes tų me­tų, ku­riuos pa­žy­mi­me, ga­li­me tu­rė­ti? Nes šian­dien, aš su­pran­tu, mes tu­ri­me pa­skel­bę net 11 pro­jek­tų, kal­bant apie tai, ko­kius mes me­tus tu­rė­si­me. Tai man ky­la klau­si­mas, ar tas dė­me­sys kiek­vie­nam skir­tin­gam, tiek as­me­ny­bei, tiek ren­gi­niui, neiš­si­skai­do, ar to­kiu bū­du ne­pa­da­ro­me tam tik­ros pa­ro­di­jos iš vi­so to no­ro ati­duo­ti pa­gar­bą įžy­mioms as­me­ny­bėms, veik­loms ir ki­tiems da­ly­kams? Ar vis dėl­to ne­rei­kė­tų su­si­kon­cen­truo­ti ties ko­kiais nors ke­liais rim­tais is­to­ri­niais pro­jek­tais ir juos at­lik­ti kruopš­čiai tam, kad vi­suo­me­nė iš tie­sų ži­no­tų, ko­kie tie me­tai yra, kam jie yra skir­ti ir kad tie ren­gi­niai ne­bū­tų to­kie cha­o­tiš­ki, kai apie vie­ną ar ki­tą žmo­gų be­veik nie­kas ne­ži­no, kad tie me­tai vyks­ta? Dė­kui.

A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Dė­kui už klau­si­mą, Min­dau­gai. Sa­ky­čiau ne­tie­są, jei­gu šian­dien pa­ma­čius dar­bo­tvarkėje ir pa­ties ne­bū­tų leng­va šyp­se­na pa­puo­šu­si vei­do. Apie tai kal­bė­jo­me ir frak­ci­jo­je. Šian­dien tas reg­la­men­ta­vi­mas yra toks, tu­ri­me ga­li­my­bę teik­ti to­kius pa­siū­ly­mus lais­va va­lia. Bet ne­abe­jo­ju, kad jei­gu vis dėl­to tas reg­la­men­ta­vi­mas bū­tų pa­keis­tas ir ieš­ko­tu­me ko­kios nors vie­nos da­tos, krep­ši­nio šimt­me­čio pa­mi­nė­ji­mas tik­rai ga­lė­tų rim­tai pre­ten­duo­ti į šią no­mi­na­ci­ją. Šian­dien si­tu­a­ci­ja yra to­kia, kaip tai at­ro­dys vė­liau, žiū­rė­si­me – pri­klau­sys nuo mū­sų vi­sų.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia V. Pranc­kie­tis.

V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. 2018 me­tais, tai yra Šimt­me­čio me­tais, Lie­tu­vo­je dis­ku­ta­vo­me su Krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tu A. Sa­bo­niu, ir ši idė­ja pri­klau­so jam. Jis pa­sa­kė, kad 2022 me­tais tu­rė­tu­me švęs­ti Lie­tu­vos krep­ši­nio šimt­me­čio me­tus. Ma­nau, vi­si au­to­riai ga­lė­tų bū­ti kuk­les­ni ir pa­sa­ky­ti, kie­no iš tik­rų­jų yra ši idė­ja, kaip ji at­ke­lia­vo čia, į Sei­mą.

Kai aš jums tą idė­ją pri­sta­čiau, ji taip pat bu­vo pri­sta­ty­ta kaip Krep­ši­nio šimt­me­čio me­tai. No­rė­čiau jū­sų ir pa­klaus­ti, ko­dėl es­mi­nis da­ly­kas – šimt­me­tis – yra pra­puo­lęs? Es­mi­nis tuo, kad mes įvai­rius Lie­tu­vos šimt­me­čius, gal­būt pa­juo­kau­da­mi ga­li­me sa­ky­ti, baig­si­me švęs­ti kre­p­ši­nio šimt­me­čiu? Ačiū.

A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Dė­kui, ko­le­ga Vik­to­rai, už klau­si­mą. Iš tie­sų ne­gir­dė­jau aš A. Sa­bo­nio kal­bų prieš dve­jus me­tus ir ini­cia­ty­va ma­ne pa­sie­kė iš Klai­pė­dos krep­ši­nio en­tu­zias­tų. Mes, ma­tyt, kal­bė­jo­me jau šiek tiek po to.

Ar ga­li­me dis­ku­tuo­ti dėl pa­va­di­ni­mo? Ma­tyt, ga­li­me. Jei­gu yra ko­kių nors pro­ce­dū­rų svar­s­ty­mo me­tu, ga­li­my­bių tą pa­va­di­ni­mą pa­keis­ti ir pa­da­ry­ti la­biau pri­im­ti­ną mums vi­siems, mes apie tai ga­lė­si­me dis­ku­tuo­ti. Dė­kui.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mi ko­le­gos. Dar pas­ku­ti­nis klau­sia A. Kup­čins­kas.

A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, aš tur­būt no­rė­čiau pa­an­trin­ti ko­le­gai V. Pranc­kie­čiui, tik pri­si­min­ti dar 2012 me­tus, tai yra krep­ši­nio 90-me­tį. Ta­da po olim­pi­nių žai­dy­nių, vy­ku­sių Lon­do­ne, kaip tik A. Sa­bo­nis mi­nė­jo, kad rei­kia reng­tis Lie­tu­vos krep­ši­nio šimt­me­čio mi­nė­ji­mui, ir ta idė­ja jau ple­ve­na tur­būt de­šimt­me­tį. Da­bar ne­la­bai svar­bu, kas re­gist­ra­vo šį nu­ta­ri­mo pro­jek­tą, kas au­to­riai, tur­būt yra daug svar­bes­nis S. Da­rius, ku­ris at­ve­žė krep­ši­nį ir ki­tas spor­to ša­kas į Lie­tu­vą, kaip tuo­met kū­rė­si krep­ši­nis ir ko­kie da­bar yra krep­ši­nio pa­sie­ki­mai. Man at­ro­do, krep­ši­nio ben­druo­me­nės na­riams yra be ga­lo svar­bus šis pa­mi­nė­ji­mas – šimt­me­tis. Ir, man at­ro­do, ne­nu­ver­tin­ki­me to, nes tik­rai krep­ši­nio pa­sie­ki­mai Lie­tu­vo­je – ne fut­bo­lo pa­sie­ki­mai. Kai bus dek­ri­mi­na­li­zuo­tas Lie­tu­vo­je fut­bo­las, ga­lė­si­me kal­bė­ti ir apie fut­bo­lo šimt­me­čio me­tus. Ap­skri­tai siū­lau ei­ti į prie­kį, ma­žiau dis­ku­tuo­ti ir la­biau sirg­ti už krep­ši­nį. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas pra­ne­šė­jau. Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų tur­būt tra­di­ciš­kai už šį kar­tą yra G. Sur­plys.

G. SURPLYS (LVŽSF). Ko­dėl tra­di­ciš­kai?

PIRMININKAS. At­si­pra­šau, tra­di­ciš­kai, no­rė­jau sa­ky­ti, K. Ma­siu­lis, bet jis kal­bės prieš. La­bai at­si­pra­šau. Ne, tu­rė­jau ome­ny ką ki­ta.

G. SURPLYS (LVŽSF). Ačiū už žo­dį. Aš kal­bė­siu la­bai trum­pai, nes tur­būt per­ver­tin­ti krep­ši­nio įta­ką Lie­tu­vai, Lie­tu­vos is­to­ri­jai, kaip ir bu­vo pa­mi­nė­ta pro­jek­to ren­gė­jų iš­va­do­se, bū­tų la­bai sun­ku. Krep­ši­nis tik­rai yra kiek­vie­no mū­sų šir­dy­je ir ma­nau, kad šimt­me­tis yra ta pro­ga, ku­rią bū­ti­na pa­žy­mė­ti. Jei­gu Sei­mo na­riai, ape­liuo­da­mi į tai, kad per daug šian­dien pro­jek­tų pa­teik­ta, rink­tų­si tre­je­tu­ką, tik­rai šis pro­jek­tas dėl krep­ši­nio kar­tu su Sū­du­va, Sū­du­vos me­tais, bū­tų tarp ma­no top tri­jų. Tik­rai ra­gi­nu bal­suo­ti už.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ga. Nuo­mo­nė prieš – K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Su vi­sa pa­gar­ba krep­ši­niui, krep­ši­nin­kams, bet vis dėl­to ne­no­riu jų ly­gin­ti su R. Ka­lan­ta. Kad ir koks A. Sa­bo­nis bū­tų svar­bus, man R. Ka­lan­ta yra ne­pa­ly­gi­na­mai svar­bes­nis, kaip ir „Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios kro­ni­ka“. Su vi­sa pa­gar­ba jums. Ir ly­giai taip pat, jei­gu ly­gin­tu­me A. Sa­bo­nį su P. Sko­ri­na, man jis ir­gi bū­tų svar­bes­nis. Ne­py­ki­te, tą A. Sa­bo­nį pa­mir­ši­me, P. Sko­ri­nos ne­pa­mir­ši­me il­gai. Aš ki­to­kias tru­pu­tį ver­ty­bes tu­riu, bet ne­truk­dau jums tu­rė­ti tas ver­ty­bes. Bet ne mums čia nu­sta­ti­nė­ti ver­ty­bes. O tik­rai ži­nau, kad krep­ši­ny­je su­ka­si mi­li­jo­nai, de­šim­tys mi­li­jo­nų. Tai yra ver­slas iš tik­ro, šou ver­slas. Ir šia­me šou ver­sle, kai su­ka­si de­šim­tys mi­li­jo­nų, bus kam pa­žy­mė­ti, kam at­švęs­ti, tik­rai mums čia varg­ti, au­šin­ti bur­nas ne­ver­ta. Ma­ne la­bai šo­ki­ruo­ja, kad mes svar­biems pro­jek­tams fak­tiš­kai ne­ski­ria­me dė­me­sio, nes pa­tys ne­la­bai su­pran­ta­me, o to­kių ini­cia­ty­vų pri­ga­mi­na­me ir taip ap­skri­tai de­val­vuo­ja­me Sei­mo na­rio dar­bą ir kom­pe­ten­ci­jas. To­kie pro­jek­tai man tik ro­do, kad Sei­mo na­riai ne­tu­ri jo­kių Lie­tu­vai ver­tin­gų idė­jų.

PIRMININKAS. Ačiū už nuo­mo­nę. Na, bet ko­kiu at­ve­ju šian­dien va­ka­re krep­ši­nis, kas mėgs­ta, pra­šom žiū­rė­ti ir sirg­ti už Lie­tu­vos ko­man­dą. Šiuo klau­si­mu, ma­tau, nuo­mo­nės iš­si­sky­rė, tai bal­suo­si­me nu­sta­ty­tu lai­ku.

 

15.26 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Gy­vū­nų ge­ro­vės me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-186 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Gy­vū­nų ge­ro­vės me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-186. Pra­ne­šė­jas – L. Jo­naus­kas.

L. JONAUSKAS (LSDPF). Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, pas­ta­rai­siais me­tais iš­aiš­kė­jo ne­ma­žai žiau­raus el­ge­sio su gy­vū­nais at­ve­jų, gy­vū­nai bu­vo ma­ri­na­mi ba­du, skan­di­na­mi, mu­ša­mi, bu­vo mė­to­mi nuo til­tų, via­du­kų, ga­liau­siai net bu­vo tam­po­mi pri­riš­ti prie au­to­mo­bi­lių. Šiuo me­tu trūks­ta ne tik sis­te­mi­nio po­žiū­rio, ne tik tin­ka­mo tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo, bet ir švie­ti­mo. Kuo dau­giau kal­bė­si­me, kuo dau­giau vi­suo­me­nė­je bus kal­ba­ma apie gy­vū­nų ge­ro­vę, tuo ma­žiau žiau­raus el­ge­sio si­tu­a­ci­jų vi­suo­me­nė­je bus. Bū­tent dėl šios prie­žas­ties kar­tu su ki­tais Sei­mo na­riais iš įvai­rių frak­ci­jų tei­kia­me pa­siū­ly­mą pa­skelb­ti 2022 me­tus Gy­vū­nų ge­ro­vės me­tais.

Dar kiek vė­liau mū­sų dar­bo­tvarkėje įra­šy­tas pro­jek­tas dėl Gy­vū­nų ge­ro­vės ir ap­sau­gos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mų. La­bai ti­kiuo­si, kad su­lauk­si­me šian­dien pri­ta­ri­mo ir dėl šių pa­tai­sų, ir dėl pas­ta­ro­jo nu­ta­ri­mo, ku­rį aš pri­sta­tau, tai bus at­spir­ties taš­kas gy­vū­nų ge­ro­vės pro­ble­moms spręs­ti Lie­tu­vo­je, kar­tu su vi­suo­me­ne su­telk­si­me jė­gas ir pa­da­ry­si­me tuos dar­bus, ku­rie de­šimt­me­čius Lie­tu­vo­je ne­bu­vo da­ro­mi. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ga. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti pen­ki Sei­mo na­riai. Pir­ma­sis klau­sia M. Pui­do­kas. Pra­šau.

M. PUIDOKAS (DPF). Dė­kui, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Pa­lai­kau vi­sas prie­mo­nes, ku­rios pa­dė­tų re­a­liai ge­rin­ti gy­vū­nų lai­ky­mo są­ly­gas. Vis dėl­to Sei­mo Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­do­se yra at­krei­pia­mas dė­me­sys, kad at­min­ti­ni me­tai yra skel­bia­mi at­si­žvel­giant į is­to­ri­nės, kul­tū­ri­nės, so­cia­li­nės at­min­ties iš­sau­go­ji­mo svar­bą ir pri­ori­te­tus bei pa­brė­žiant iš­skir­ti­nes is­to­ri­nių įvy­kių, kul­tū­ros reiš­ki­nių, žy­mių as­me­nų su­kak­tis. Man vis dėl­to iš­ki­lo klau­si­mas, kaip gy­vū­nų ge­ro­vė su­si­ju­si su is­to­ri­ne, kul­tū­ri­ne, so­cia­li­ne at­min­ti­mi, su is­to­ri­niais įvy­kiais, kul­tū­ros reiš­ki­niais ar žy­mio­mis as­me­ny­bė­mis? Gal vis dėl­to mes ga­li­me žen­kliai pa­ge­rin­ti gy­vū­nų si­tu­a­ci­ją pri­im­da­mi tam rei­ka­lin­gus įsta­ty­mus, ką ir mė­gin­si­me da­ry­ti šian­dien, lai­ky­tis ati­tin­ka­mų įsta­ty­mų nuo­sta­tų, kad ne­kur­tu­me at­min­ti­nų me­tų vien tik tam, kad juos kur­tu­me? Dė­kui.

L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū už klau­si­mą, klau­si­mas tik­rai ge­ras. Sei­mo is­to­ri­jo­je yra bu­vęs ne vie­nas pa­vyz­dys ir ne vie­na prak­ti­ka, kai pa­skelb­ti me­tai, na, pa­na­šiai kaip ir Gy­vū­nų ge­ro­vės me­tai, at­si­žvel­giant į tam tik­rą pro­ble­ma­ti­ką, į tam tik­rus so­cia­li­nius da­ly­kus, bu­vo pri­im­ti ir pa­tvir­tin­ti. To­dėl aš ne­ma­ty­čiau jo­kių pro­ble­mų, ypač kal­bant apie so­cia­li­nius da­ly­kus, apie tai, kad gy­vū­nų ge­ro­vės klau­si­mai iš tik­rų­jų yra už­leis­ti ir de­šimt­me­čius ne­spren­džia­mi, vis ati­dė­lio­ja­mi, ati­dė­lio­ja­mi. Tie pa­si­kar­to­jan­tys at­ve­jai, ku­riuos aš mi­nė­jau, gy­vū­nų ge­ro­vės, žiau­raus el­ge­sio su gy­vū­nais, iš tik­rų­jų tu­ri bū­ti ak­cen­tuo­ti dar la­biau, vi­suo­me­nė tu­ri dar dau­giau dis­ku­tuo­ti ir kal­bė­ti apie tai, kad vi­si, ne tik Sei­mo na­riai, įsi­trauk­tų į šių pro­ble­mų spren­di­mą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, man taip pat pa­gal svo­rį at­ro­do keis­ta, kai ra­šy­si­me, kad Sei­mas pri­ėmė švęs­ti Ro­mo Ka­lan­tos me­tus, Gy­vū­nų ge­ro­vės me­tus. Čia jau bu­vo pa­mi­nė­ta, kad iš tik­rų­jų tur­būt rei­ka­la­vi­mai me­tams ki­to­kie. Ne­ma­nau, ką čia tu­ri­me švęs­ti, kad iš tik­rų­jų to­kia vi­suo­me­nė, tai tur­būt ir mi­nė­ti per daug ne­rei­kia. Rei­kia tei­si­nes ba­zes tvar­ky­ti, gal­būt dau­giau mums pa­tiems dis­ku­tuo­ti. Iš es­mės ne­ma­nau, kad tie me­tai iš­spręs pro­ble­mas. Čia rei­kė­tų, gal dar ir rei­kės de­šimt­me­čio, kad mes su ta sis­te­ma su­si­tvar­ky­tu­me, nes su­pra­ti­mas ne­vie­no­das.

Ne­ma­no­te, kad vis dėl­to gal rei­kė­tų ati­dė­ti, kad 12 jau tur­būt mi­ni­mų me­tų ir vie­ni iš jų tik­rai ne­su­si­ję nė su ko­kia da­ta? Ge­riau gal­būt ati­dė­ti ir su­si­telk­ti prie tei­si­nės ba­zės ren­gi­mo. Ačiū.

L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū už klau­si­mą. Jū­sų frak­ci­jos na­rys A. Vyš­niaus­kas vie­na­me por­ta­le iš­reiš­kė to­kią nuo­mo­nę, kad yra ir bus gar­bės rei­ka­las su­tvar­ky­ti gy­vū­nų ge­ro­vės klau­si­mus, ku­rie šian­dien yra su­si­kau­pę. Ger­biu jū­sų nuo­mo­nę, bet ma­nau, kad dau­giau ati­dė­lio­ti tų su­si­kau­pu­sių pro­ble­mų mes ne­ga­li­me. Šių me­tų de­di­ka­ci­ja ir yra bū­tent ape­lia­ci­ja į tai, kad vi­si tu­ri­me su­si­tel­kę pra­dė­ti spręs­ti ši­tuos klau­si­mus.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia jū­sų V. Pranc­kie­tis.

V. PRANCKIETIS (LSF). Ger­bia­mas ko­le­ga, pa­si­žy­mė­ti yra įvai­rių bū­dų. Ga­li­ma pa­skel­biant me­tus, ga­li­ma pa­skel­biant dar ką nors. Šian­dien po pie­tų, kaip M. Pui­do­kas ir pa­mi­nė­jo, mes pri­im­si­me Gy­vū­nų ge­ro­vės įsta­ty­mą, ku­rį taip pat vil­ki­no dėl įvai­rių smul­kme­nų ir de­ta­lių įvai­rūs sei­mai per 20 me­tų. Ma­nau, kad Gy­vū­nų ge­ro­vės įsta­ty­me mes ga­li­me įtei­sin­ti gy­vū­nų ge­ro­vę už­tik­ri­nan­čias nuo­sta­tas, o me­tus aš jums siū­ly­čiau, ka­dan­gi tai bus jau, ti­kė­ti­na, po­pan­de­mi­niai me­tai, pa­skelb­ti gy­vū­nų šei­mi­nin­kų ge­ro­vės me­tais, jei­gu to­kius me­tus iš­vis rei­kė­tų skelb­ti. Ačiū.

L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga, už siū­ly­mą ir ini­cia­ty­vą, ta­čiau aš pa­si­lik­siu prie sa­vo nuo­mo­nės. Tuo la­biau kad tų gy­vū­nų, ku­rie šian­dien yra iš­mes­ti į gat­vę, gy­ve­na prie­glau­do­se ir taip to­liau, be­šei­mi­nin­kių yra kur kas dau­giau ne­gu gy­vū­nų su šei­mi­nin­kais. Vie­nas da­ly­kas.

Ant­ras da­ly­kas. Šian­dien, de­ja, net ir pri­ėmę pa­tai­sas, ku­rios yra mū­sų dar­bo­tvarkėje (kal­bu apie Gy­vū­nų ge­ro­vės ir ap­sau­gos įsta­ty­mą), ne­už­tik­rin­si­me vi­siš­kos gy­vū­nų ge­ro­vės ir ne­už­tik­rin­si­me, kad žiau­rus el­ge­sys su gy­vū­nais mū­sų ša­ly­je ne­be­vyk­tų. Iš tik­rų­jų tu­ri bū­ti pri­tai­ky­tų daug dau­giau sis­te­mi­nių prie­mo­nių, ku­rios ne tik pa­nai­kin­tų tuos at­ve­jus, la­biau ir aiš­kiau api­brėž­tų žiau­rų el­ge­sį su gy­vū­nais, bet ir už­tik­rin­tų, kad ša­ly­je pra­si­dė­tų re­a­li gy­vū­nų ge­ro­vės kon­tro­lė, ko šian­dien mes ne­tu­ri­me ir ne­tu­rė­si­me. Ma­no ki­tos pa­tai­sos gy­vū­nų ge­ro­vės sri­ty­je yra bū­tent įsteig­ti gy­vū­nų ge­ro­vės kon­tro­lie­riaus tar­ny­bą ir taip to­liau. Ši­tos pa­tai­sos Sei­mą pa­sieks kiek vė­liau. Ti­kiuo­si, dar pa­va­sa­rio se­si­jos me­tu.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia R. Šar­knic­kas.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Dėl gy­vū­nų kon­tro­lės tar­ny­bos aš tik­rai jums pri­tar­siu. Mes bu­vo­me ko­mi­si­jo­je, apie tai kal­bė­jo­me, pa­si­sa­kiau, tu­riu sa­vo nuo­mo­nę. Iš es­mės aš su­pran­tu jū­sų tei­kia­mą ši­tą pa­siū­ly­mą vien dėl to, kad at­kreip­tu­me dė­me­sį į gy­vū­nus, į tai, kas vyks­ta su gy­vū­nų prie­žiū­ra. Lie­tu­va, aiš­ku, dar sto­ko­ja to di­des­nio dė­me­sio ir pa­na­šiai. Aiš­ku, yra ir so­cia­li­nių da­ly­kų, ku­rie su­ke­lia ne­ma­žai pai­nia­vos. Bus la­bai įdo­mu ir, ma­nau, ga­li bū­ti daug pro­ble­mų, jei­gu bus pri­vers­ti­nis či­pa­vi­mas, nes bus la­bai daug pro­ble­mų žmo­nėms. Vis dėl­to apie 30 eu­rų kai­nuo­jan­tis či­pa­vi­mas tik­rai yra di­de­li pi­ni­gai ir pa­na­šiai.

Mo­kyk­lo­se yra „Sa­vai­tė be pa­ty­čių“ ir Gy­vū­nų ge­ro­vės me­tai. No­rė­tų­si, kad ši­tie da­ly­kai bū­tų vi­są gy­ve­ni­mą. Ar ne­ma­ny­tu­mė­te dėl gy­vū­nų ge­ro­vės, ar ne­rei­kė­tų Gy­vū­nų ge­ro­vės me­tus skelb­ti ta­da, kai mes jau su­si­tvar­ky­si­me Lie­tu­vo­je su gy­vū­nais, su jų prie­žiū­ra ir at­sa­ko­my­be? Ačiū.

L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga. La­bai ge­ras po­žiū­ris. Aš tik pri­min­siu tam tik­rus da­ly­kus. Au­gin­da­mi ša­lies eko­no­mi­ką ir vi­są dė­me­sį skir­da­mi eko­no­mi­niams da­ly­kams, gy­vū­nų ge­ro­vės klau­si­mus, ap­lin­ko­sau­gi­nius klau­si­mus mes pa­li­ko­me už­marš­ty­je ir tu­rė­jo­me tik pa­ža­dą ka­da nors at­ei­ty­je pa­si­rū­pin­ti. Ta at­ei­tis vis ati­dė­lio­ja­ma, kaip sa­kė ki­tas ko­le­ga iš de­ši­nės, ir ati­dė­lio­ja­ma. Ir vėl siū­lo­ma ją ati­dė­ti. Aš siū­lau nie­ko ne­be­ati­dė­lio­ti, siū­lau im­ti ir spręs­ti da­bar. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Vi­si, no­rė­ję jū­sų pa­klaus­ti, jau pa­klau­sė.

L. JONAUSKAS (LSDPF). La­bai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pra­ne­šė­jui. Dėl mo­ty­vų už pa­si­sa­ko A. Vyš­niaus­kas.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Iš tik­rų­jų no­rė­čiau pa­si­sa­ky­ti už šį pro­jek­tą, nes aiš­kiai su­pran­tu ko­le­gos ini­cia­ty­vos pa­čią es­mę. Jei­gu šian­dien mes pri­im­si­me nuo­sta­tą, kad nuo ki­tų me­tų yra pri­va­lo­mas gy­vū­nų žen­kli­ni­mas, yra lo­giš­ka taip ak­tu­a­li­zuo­ti šį klau­si­mą, tu­rint spe­cia­lius me­tus, da­rant įvai­rias pro­gra­mas ir pa­na­šiai.

Ma­nau, kad in­ten­ci­ja yra gra­ži, ir kvies­čiau pa­lai­ky­ti tiek šį pro­jek­tą, tiek vė­liau Gy­vū­nų ge­ro­vės įsta­ty­mą. Ma­nau, kad ko­le­ga Li­nas tik­rai tei­kia ge­rus, su­ba­lan­suo­tus pro­jek­tus. Pa­si­ti­kė­ki­te jo nuo­mo­ne.

PIRMININKAS. Ačiū už nuo­mo­nę. Nuo­mo­nė prieš – K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš prieš­ta­rau­siu sa­ko ko­le­gos ir frak­ci­jos ko­le­gos nuo­mo­nei. Aš kaip tik ma­tau, kad tas pro­jek­tas ne­tu­ri jo­kios lo­gi­kos. Aš tik ma­tau nau­jų Sei­mo na­rių no­rą su­si­reikš­min­ti ir ne­tu­rint idė­jų bent jau ką nors veik­ti.

Gal pa­skelb­ki­me vi­so­kiau­sių ge­rų no­rų me­tus ir vis­kas pa­ge­rės, vi­si į vis­ką dė­me­sį at­kreips, nes čia bu­vo pri­sta­ty­ta, kad pa­skel­bus Gy­vū­nų ge­ro­vės me­tus pa­ga­liau vi­si at­si­bus, šu­ne­lių ir ka­čiu­kų ne­be­iš­mes į gat­ves, gy­vū­nų ge­ro­vė su­kles­tės. Aiš­ku, mes dar ir įsta­ty­mų pa­gau­sin­si­me, pa­da­ry­si­me kon­tro­lie­rius, ku­rie kon­tro­liuos, kaip kas ka­čiu­kais rū­pi­na­si.

Mie­lie­ji, jei­gu mes me­tų skel­bi­mu pa­ge­rin­tu­me bent ką nors, tai ta­da tik­rai skelb­ki­me kuo dau­giau ir gau­siau tų me­tų. Aš ne­ma­tau jo­kios lo­gi­kos tų skel­bi­mų.

PIRMININKAS. Ačiū. Ka­dan­gi nuo­mo­nės iš­si­sky­rė, bal­sa­vi­mas vyks nu­sta­ty­tu lai­ku.

 

15.38 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tų me­tais“ projektas Nr. XIVP-195 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tų me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-195. Pra­ne­šė­jas – A. Žu­kaus­kas. To­liau po­sė­džiui pir­mi­nin­kaus Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ja R. Mor­kū­nai­tė-Mi­ku­lė­nie­nė.

A. ŽUKAUSKAS (LF). Ger­bia­ma pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, 1922 m. va­sa­rio 16 d. Kau­ne bu­vo įsteig­tas Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tas, ku­ria­me pir­mą kar­tą bu­vo pra­dė­tos uni­ver­si­te­ti­nės stu­di­jos lie­tu­vių kal­ba ir ku­ris su­vai­di­no reikš­min­gą vaid­me­nį plė­to­jant uni­ver­si­te­ti­nį aukš­tą­jį moks­lą vi­so­je Lie­tu­vo­je. Šis uni­ver­si­te­tas pa­si­tar­na­vo kar­tu ir tam, kad Vil­niaus uni­ver­si­te­te po to, kai mes at­ga­vo­me Vil­nių, bū­tų pra­dė­tos stu­di­jos lie­tu­vių kal­ba. Iš jo ki­lo da­bar­ti­nis Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­tas, Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­tas, Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­tas.

Tai­gi ma­nau, kad to­kių me­tų pa­skel­bi­mas leis­tų mums su­sto­ti, at­si­gręž­ti ir per­mąs­ty­ti to­se kon­fe­ren­ci­jo­se, ku­rios bus su­reng­tos mi­nint šią da­tą, koks vis dėl­to yra uni­ver­si­te­tų vaid­muo šiuo­lai­ki­nia­me gy­ve­ni­me, kam jie rei­ka­lin­gi, ko­kią jie vie­tą už­im­ta ver­tės – eko­no­mi­nės, kul­tū­ri­nės, so­cia­li­nės – kū­ri­mo gran­di­nė­je. Ap­skri­tai pri­si­min­ti ir tai, kad uni­ver­si­te­tai yra vie­nin­te­lė vie­ta, ku­rio­je ran­da­si tie­sa ir išmin­tis. To­dėl aš ma­nau, kad tik­rai mū­sų gar­bus Sei­mas tu­rė­tų pa­lai­ky­ti šią idė­ją ir pa­skelb­ti 2022 me­tus Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tų me­tais.

PIRMININKĖ (R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ, TS-LKDF). Ačiū už pri­sta­ty­mą. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti ke­li ko­le­gos. Pir­ma­sis – E. Jo­vai­ša.

E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū. Aka­de­mi­ke, no­rė­čiau jū­sų pa­klaus­ti, ko­dėl, ko­kie mo­ty­vai nu­lė­mė, kad jūs pa­si­rin­ko­te vie­nas­kai­tą?

A. ŽUKAUSKAS (LF). Ne, Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tų me­tai. Dau­gis­kai­ta.

E. JOVAIŠA (LVŽSF). At­si­pra­šau, tei­sin­gai. Aka­de­mi­ke, ko­kie mo­ty­vai lė­mė, kad jūs pa­si­rin­ko­te dau­gis­kai­tą, tai yra api­ben­dri­no­te, užuot pa­si­rin­kęs vie­nas­kai­tą?

A. ŽUKAUSKAS (LF). Kaip mi­nė­jau, iš Lie­tu­vos uni­ver­si­te­to, įsteig­to 1922 me­tais, yra kil­di­na­mi Vy­tau­to Di­džio­jo, Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­tai, Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­tas, Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­tas ir taip pat šis uni­ver­si­te­tas su­vai­di­no di­de­lį vaid­me­nį pra­de­dant stu­di­jas lie­tu­vių kal­ba. Lie­tu­vių kal­ba yra mū­sų tau­tos pa­grin­das ir šio uni­ver­si­te­to stei­gi­mas ir tų uni­ver­si­te­tų at­si­ra­di­mas įtvir­ti­no lie­tu­vių kal­bos var­to­se­ną auk­š­čiau­sio­je in­te­lek­ti­nė­je sri­ty­je – bū­tent moks­le ir stu­di­jo­se.

PIRMININKĖ. Dė­kui. Ki­tas klau­sia K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš tu­riu to­kį pat klau­si­mą. O be mū­sų ini­cia­ty­vos uni­ver­si­te­tai ne­su­siz­gribs ir nie­ko jie ne­nu­veiks? Mes tu­ri­me bū­ti­nai pirš­te­liu pa­ro­dy­ti, ką ir kaip švę­s­ti ir ka­da?

A. ŽUKAUSKAS (LF). Aš ma­nau, kad uni­ver­si­te­tai ir be mū­sų ga­li eg­zis­tuo­ti, bet tuo­se ren­gi­niuo­se, ku­rie vyks, aš ma­nau, bus ge­ra pro­ga po­li­ti­kams at­vy­kus su­si­mąs­ty­ti, ko­dėl ne­vy­k­do­mi na­cio­na­li­niai su­si­ta­ri­mai dėl stu­di­jų ir moks­lo fi­nan­sa­vi­mo, ko­dėl mū­sų ša­ly­je pro­fe­so­riaus at­ly­gi­ni­mas yra ma­žes­nis ne­gu dau­ge­ly­je Af­ri­kos ša­lių, ko­dėl moks­lo fi­nan­sa­vi­mas yra už­ri­by­je ir iš aukš­čiau­sių tri­bū­nų ga­li­ma iš­girs­ti, kad moks­las rei­ka­lin­gas tik tam, kad mo­ks­li­nin­kai vals­ty­bės biu­dže­to są­skai­ta ten­kin­tų sa­vo smal­su­mą. Aš ma­nau, tie me­tai bus skir­ti ne uni­ver­si­te­tams, o bū­tent mums, po­li­ti­kams, ki­tiems spren­di­mų pri­ėmė­jams tam, kad mes vie­ną kar­tą su­pras­tu­me, kam yra rei­ka­lin­gi uni­ver­si­te­tai.

PIRMININKĖ. Dė­kui. R. Šar­knic­kas.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš tik­rai pa­rem­siu jū­sų tei­kia­mą nu­ta­ri­mą, nes Lie­tu­vo­je ir taip yra daug liūd­nų da­tų mi­ni­ma. Aiš­ku, ne Lie­tu­va kal­ta, kad tų liūd­nų da­tų at­si­ra­do. Prie to pa­ties pa­siū­ly­siu, kad bū­tų K. Ma­siu­lio me­tai, ir­gi bū­tų sma­gu. Ačiū. Čia pa­si­sa­ky­mas.

PIRMININKĖ. Dė­kui. V. Val­kiū­nas.

V. VALKIŪNAS (MSNG). Dė­kui. Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, uni­ver­si­te­tai ge­rai, bet rei­tin­gai – nie­kaip ne­įei­na­ma į šim­tu­ką, nors va­di­na­ma bjau­ri Lie­tu­va, bjau­ri Mask­va įei­na į šim­tu­ką, uni­ver­si­te­tas. Da­bar uni­ver­si­te­to au­to­no­mi­ja. Jei­gu mes čia pa­lai­ky­si­me šven­tę, ar jūs už au­to­no­mi­ją, ar už ran­ki­nį val­dy­mą, kad Vy­riau­sy­bė ar kas ki­tas val­dy­tų tie­sio­giai? Kaip jūs čia sa­kė­te, ir at­ly­gi­ni­mai ma­ži, ir pro­fe­so­riams gy­ve­ni­mas blo­gas, tai gal rei­kia val­dy­mo sis­te­mą kei­s­ti ir ta­da bus tik­ro­ji šven­tė?

A. ŽUKAUSKAS (LF). Iš tik­rų­jų dau­ge­lis vals­ty­bių tu­ri, tarp jų ir Ru­si­ja, be­je, vyk­do spe­cia­lias pro­gra­mas, kad pa­ge­rin­tų sa­vo uni­ver­si­te­tų įvaiz­dį pa­sau­ly­je. Aš no­riu tie­siog pa­sa­ky­ti skai­čius. Pir­ma­me šim­tu­ke vie­nam stu­den­tui ten­kan­čios lė­šos yra ma­tuo­ja­mos šim­tais tūks­tan­čių eu­rų. Ant­ra­me šim­tu­ke yra 30–50 tūkst. eu­rų ir taip to­liau. Šian­dien ge­riau­sias Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tas – Vil­niaus uni­ver­si­te­tas tu­ri fi­nan­sa­vi­mą maž­daug 5 tūkst. eu­rų vie­nam stu­den­tui ir pa­gal sa­vo pa­dė­tį rei­tin­guo­se, jei­gu pa­ly­gin­tu­me su kai­my­nų rei­tin­gais ir jų fi­nan­sa­vi­mu, už­ima ne­įti­kė­ti­nai aukš­tą vie­tą. Tie rei­tin­gai tik­rai la­bai su­si­ję su fi­nan­sa­vi­mu. Pir­mo­je vie­to­je pa­sau­ly­je esan­tis uni­ver­si­te­tas, Ma­sa­ču­set­so tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­tas, ma­tuo­ja vie­nam stu­den­tui ten­kan­čias lė­šas maž­daug pu­se mi­li­jo­no do­le­rių. Štai kaip tie rei­tin­gai pa­sie­kia­mi. Tai lei­džia pri­trauk­ti ge­riau­sius dės­ty­to­jus iš vi­so pa­sau­lio, tai lei­džia at­si­rink­ti ge­riau­sius stu­den­tus iš vi­so pa­sau­lio, vyk­dy­ti pa­sau­li­nio ly­gio moks­li­nius dar­bus, bū­ti gar­siems vi­sa­me pa­sau­ly­je, ir jų ab­sol­ven­tai ku­ria mil­ži­niš­kas pri­dė­ti­nes ver­tes.

PIRMININKĖ. Dė­kui. At­si­pra­šau, bu­vau ne­su­pra­tu­si dėl pir­mo­jo klau­sė­jo ger­bia­mo­jo E. Jo­vai­šos. Ži­nau, kad no­rė­jo pra­tęs­ti klau­si­mą. Pra­šom, jei­gu jūs no­rė­tu­mė­te pra­tęs­ti.

E. JOVAIŠA (LVŽSF). Jau pra­ėjo lai­kas. Aka­de­mi­ke, ma­no klau­si­mo es­mė yra štai to­kia. Ko­dėl rei­kė­jo pa­da­ry­ti dau­gis­kai­tą, kai iš tik­rų­jų rei­kia pa­gerb­ti tą pir­map­ra­dį uni­ver­si­te­tą, ku­ris da­vė, tai yra tie­sa, bet vis dėl­to jis yra pir­map­ra­dis.

A. ŽUKAUSKAS (LF). Na, kaip aš mi­nė­jau, ši­tas uni­ver­si­te­tas da­vė pra­džią ir ki­tiems uni­ver­si­te­tams, dėl to tai ne­tu­rė­tų bū­ti Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tas, šian­dien sie­ja­mas vien tik su Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­tu.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Ačiū, pra­ne­šė­jau.

Da­bar mo­ty­vai, už – K. Ma­siu­lis. Ne­ma­tau už­si­ra­šiu­sių prieš.

K. MASIULIS (TS-LKDF). E. Jo­vai­šai kliū­va dau­gis­kai­ta, man ir­gi kliū­va dau­gis­kai­ta. Skir­tin­gai nuo ko­kio R. Šar­knic­ko, aš ty­ri­nė­jau ši­tą uni­ver­si­te­tą, vie­nu as­pek­tu, bet ty­ri­nė­jau. Di­ser­ta­ci­ją ga­li­te pa­si­im­ti, pa­skai­ty­si­te, iš to uni­ver­si­te­to pe­ri­odo. Ir tik­rai ne­su koks nors ag­re­sy­vus prieš uni­ver­si­te­tą.

Gra­žiai čia bu­vo pa­sa­ky­ta, kad mes tu­ri­me skur­dų fi­nan­sa­vi­mą. Vals­tie­čiai pra­ei­to­je ka­den­ci­jo­je grio­vė uni­ver­si­te­tus. Aš iš ši­tos tri­bū­nos gy­niau aną uni­ver­si­te­tą, ku­ris bu­vo už­da­ry­tas, gy­niau My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­tą, ka­da jis bu­vo nai­ki­na­mas. Aiš­ki­nau, kad rei­kia vi­sai ki­taip į uni­ver­si­te­tus žiū­rė­ti. Vis­kas bu­vo nai­ki­na­ma. Tai mes ta­da, kad pa­si­tei­sin­tu­me, skel­bia­me vi­sų uni­ver­si­te­tų me­tus? Ku­rių? Šiau­lių uni­ver­si­te­to? Pe­da­go­gi­nio uni­ver­si­te­to? Ku­rio uni­ver­si­te­to me­tai čia yra? Aš tai švę­siu ta­da, kai jūs juos pa­skir­si­te. Ma­nau, kad čia vi­si ši­tie me­tai bus pa­tvir­tin­ti. Ne­abe­jo­ju, čia ma­no kal­bos ei­na vi­siš­kai į šiukš­ly­ną. Aš dėl to ne­abe­jo­ju, esu vi­siš­kai ra­mus.

Bet aš tai švę­siu Šiau­lių uni­ver­si­te­to me­tus ir Pe­da­go­gi­nio uni­ver­si­te­to me­tus, nes dėl vie­no ne­aiš­kaus rek­to­riaus rei­kė­jo už­da­ry­ti vi­są uni­ver­si­te­tą. O pe­da­go­gų reng­ti ne­rei­kia? Rei­kė­jo ge­rin­ti ko­ky­bę, rei­kė­jo tarp­tau­ti­nius ry­šius stip­rin­ti, ieš­ko­ti stu­di­jų, stu­den­tų ki­tur. Tai žiū­rė­ki­te, uni­ver­si­te­tai du­si­na­mi, nai­ki­na­mi, o čia mes ge­ro­vės me­tais skelb­ki­me uni­ver­si­te­tų ge­ro­vės me­tus.

PIRMININKĖ. Ačiū. Dėl mo­ty­vų už at­si­ra­do R. Šar­knic­kas. Pra­šom.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš bu­vau. Aš pri­ta­riu Kęs­tu­čiui, ką jis da­bar pa­mi­nė­jo. Iš tie­sų yra ir tam tik­rų niu­an­sų, iš ku­rių mes tu­ri­me mo­ky­tis, o mo­ky­tis tur­būt rei­kės vi­są gy­ve­ni­mą, nes lai­kas, eko­no­mi­ka, rin­ka, švie­ti­mas vi­sa­da kin­ta. Rin­ka pa­ti kei­čia­si, kin­ta. Ir vis tiek kvie­čiu pa­lai­ky­ti ir bal­suo­ti už. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti, bal­suo­si­me nu­ma­ty­tu lai­ku. Ačiū, pra­ne­šė­jau, jūs ga­li­te grįž­ti į sa­vo vie­tą.

 

15.49 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Ie­vos Si­mo­nai­ty­tės me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-5243 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-10 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Ie­vos Si­mo­nai­ty­tės me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-5243. Pra­ne­šė­jas – E. Jo­vai­ša. Pra­šom.

E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gar­bu­sis Sei­me, leis­ki­te jū­sų pra­šy­ti, kad 2022 me­tai bū­tų pa­skelb­ti Ie­vos Si­mo­nai­ty­tės me­tais. I. Si­mo­nai­ty­tė, Klai­pė­dos kraš­to ro­ma­nis­tė, jums vi­siems yra ge­rai ži­no­ma, ji yra itin reikš­min­ga mū­sų kul­tū­ros is­to­ri­jai, ypač Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­ri­jai. Leis­ki­te pra­plės­ti jos to­kius gra­žius žo­džius, ku­riuos ji se­niai pa­ra­šė sa­vo tes­ta­mente: „Laz­dą pa­dė­jau – ke­lio­nę bai­giau.“ Baig­ta. Aš ma­nau, kad ši­tą ga­li­ma pra­tęs­ti ir to­je gra­žio­je is­to­ri­nė­je at­min­ty­je ją pa­mi­nė­ti. Ačiū jums.

PIRMININKĖ. Dė­kui pra­ne­šė­jui. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti. Pir­ma­sis klau­sia A. Dumb­ra­va.

A. DUMBRAVA (LVŽSF). La­bai ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Mie­las ko­le­ga, tik­rai pa­lai­ky­siu to­kį jū­sų siū­ly­mą, bet, ži­no­te, va­kar bu­vo la­bai gra­žus oras, sau­lė­ta die­na ir te­ko lan­ky­tis Ant­akal­nio ka­pi­nių Me­ni­nin­kų kal­ne­ly­je, ap­lan­ky­ti įžy­mių žmo­nių ka­pus. Ma­čiau I. Si­mo­nai­ty­tės ka­pą ir ba­rel­je­fą. Na, tru­pu­tį gė­da, kad jis sun­kiai at­pa­žįs­ta­mas, sun­kiai ei­na su­pras­ti, kas ten pa­lai­do­ta, nes už­ra­šai pa­se­nę, taip pat ir P. Šir­vio, Za­ra­sų ir Ro­kiš­kio kraš­to po­eto, sun­kiai at­pa­žįs­ta­mi už­ra­šai, tik prie P. Šir­vio au­ga gra­žus ber­žas – sim­bo­li­nis ber­žas, jo mėgs­ta­miau­sias me­dis, kaip sa­kant.

Aš ma­nau, kad ruo­šian­tis to­kiems me­tams, be tų ren­gi­nių, gal­būt mums rei­kė­tų pa­si­rū­pin­ti ir am­ži­no­jo po­il­sio vie­tų at­nau­ji­ni­mu, pa­gra­ži­ni­mu, gal ga­lė­tų bū­ti ko­kia ko­mi­si­ja, ku­ri kar­tą per pen­ke­rius me­tus apei­tų ir ap­žiū­rė­tų tuos ka­pus. Ko­kia bū­tų jū­sų nuo­mo­nė tuo klau­si­mu? La­bai ačiū.

E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ger­bia­mas ko­le­ga, I. Si­mo­nai­ty­tės 2022 me­tams pra­dė­jo­me ruoš­tis la­bai se­niai. Vie­nas iš ini­cia­to­rių yra aka­de­mi­kas D. Kau­nas, ir mu­du kar­tu 2017–2018 me­tais va­ži­nė­jo­me į Ma­žą­ją Lie­tu­vą, į Klai­pė­dos ra­jo­ną, į jos gim­ti­nę Prie­ku­lė­je, ir mė­gi­no­me įgy­ven­din­ti I. Si­mo­nai­ty­tės tes­ta­mentą, ku­ria­me ji la­bai aiš­kiai pra­šo, kur rei­kė­tų ją pa­lai­do­ti. Yra jos tes­ta­mentas. Mes su­si­ti­ko­me ir su val­džios at­sto­vais, ir su ben­druo­me­ne, bet bu­vo toks ben­druo­me­nės pa­si­prie­ši­ni­mas (kaip, ma­to­te, jų vai­kai augs ka­pi­nių ap­lin­ko­je!), kad mes su aka­de­mi­ku D. Kau­nu at­si­trau­kė­me. Ne­įma­no­ma, jei­gu ben­druo­me­nė ne­no­ri šių da­ly­kų.

O I. Si­mo­nai­ty­tės na­mas-mu­zie­jus kaip tik da­bar yra tvar­ko­mas ir šiais me­tais prieš 2022 me­tus tu­rė­tų bū­ti už­baig­tas.

Bū­tų bu­vę la­bai gra­žu per­kel­ti jos pa­lai­kus, ku­rių per ši­tiek me­tų, kaip ži­no­te, tiek ir li­kę yra, sa­ni­ta­ri­jos po­žiū­riu, aiš­ku, nie­ko blo­go ne­bū­tų, bet yra pa­vel­do ap­sau­gos sis­te­ma, ku­ri rei­ka­lau­ja tam tik­rų da­ly­kų, ir ši­tuo rem­da­ma­si ben­druo­me­nė at­si­sa­kė.

Dėl pa­ties pa­min­klo. Tas pa­min­klas yra tra­ge­di­ja, jo ne­pri­ežiū­ra yra tik­rai įsta­bi ir mes ne ka­rtą su D. Kau­nu pra­šė­me Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės, kad tuos da­ly­kus pa­tvar­ky­tų. Prieš dve­jus tre­jus me­tus vie­ną kar­tą jie pa­tvar­kė, bu­vo pa­tvar­kę. Štai to­kios ži­nios.

PIRMININKĖ. Dė­kui. E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mas pro­fe­so­riau, aka­de­mi­ke, tiks­liau, ar tik­rai ver­ta dėl be­tvar­kės da­ry­ti me­tus, gal ge­riau be­tvar­kę tvar­ky­ti ir pa­da­ry­ti, kad tie žmo­nės nuo­la­tos bū­tų pa­gar­bo­je, ne­gu kad da­bar vie­nais me­tais mes pa­gerb­si­me, o po to vėl tas pats bus? Ar ne­ma­no­te, kad ge­riau švęs­ti įsi­min­ti­ną die­ną, ne­gu iš­tęs­tus il­gus me­tus ir po de­šimt­me­čio vėl grįž­ti prie tos pa­čios si­tu­a­ci­jos?

Taip pat no­rė­čiau pa­klaus­ti, ko­kią maž­daug įsi­vaiz­duo­ja­te vi­so šven­ti­mo są­ma­tą? Nor­ma­lūs me­tai bū­na apie 100 tūkst., tad kiek čia maž­daug tu­rė­tų kai­nuo­ti? Ačiū.

E. JOVAIŠA (LVŽSF). La­bai ačiū. Ger­bia­mas Ed­mun­dai, ži­no­te, me­tai nė­ra šiaip sau me­tai. Me­tai ga­li sti­mu­liuo­ti tam tik­rus nau­jus reiš­ki­nius moks­li­niuo­se ty­ri­nė­ji­muo­se. Mū­sų su D. Kau­nu di­džiau­sia min­tis ir yra pa­ska­tin­ti moks­li­nius ty­ri­nė­ji­mus I. Si­mo­nai­ty­tės pa­li­ki­mo. Tam, ži­no­te, rei­kia lai­ko, nes jos pa­li­ki­mas, ypač iš li­te­ra­tū­ro­lo­gi­jos po­zi­ci­jų, nė­ra dar pa­kan­ka­mai iš­nag­ri­nė­tas. To­dėl me­tai tu­ri sa­vo pras­mę kaip lai­kas ty­ri­nė­ji­mams.

Ki­tas da­ly­kas. Kiek tų pi­ni­gų rei­kė­tų, čia aš ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, ar 150 tūkst., ar 220 tūkst., ar 2 tūkst. Čia kiek­vie­ną kar­tą, jūs pui­kiai ži­no­te, yra la­bai as­me­niš­kai žiū­ri­ma Vy­riau­sy­bė­je, svars­to­mi pro­jek­tai, ren­ka­mi pa­siū­ly­mai. Įdo­miau­sia, drį­siu pa­sa­ky­ti, di­dži­ą­ją ke­tu­rių penk­ta­da­lių da­lį fi­nan­sa­vi­mo ten­ka neš­ti tiems, ku­rie pa­si­ren­gę ši­tą pro­jek­tą da­ry­ti. To­kia yra tie­sa. Ačiū.

PIRMININKĖ. K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš no­riu pa­klaus­ti taip. Mes ma­to­me čia la­bai įvai­rių tų me­tų ir to­kių gar­bin­gų as­me­nų, aš ne­abe­jo­ju J. Me­ko reikš­me, I. Si­mo­nai­ty­tės reikš­me ir svo­riu mū­sų kul­tū­rai ir pa­na­šiai, vis tiek rei­kės švęs­ti ir pa­mi­nė­ti kaip nors, ar ne­bū­tų tiks­lin­giau ati­duo­ti tam tik­rą pi­ni­gų su­mą Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jai? Prie jos bū­tų su­da­ry­ta ko­kia nors me­ni­nin­kų ir moks­li­nin­kų ati­tin­ka­ma ta­ry­ba ar eks­per­tų ta­ry­ba, jie kas me­tai dis­po­nuo­tų 3 mln. ar 5 mln. ir jau nu­tar­tų, ką kaip skirs­ty­ti, ką švęs­ti ir pa­na­šiai. Da­bar mes iš Sei­mo vir­šū­nės kaž­ką čia re­gu­liuo­si­me, o Vy­riau­sy­bė – kam klius, kam ne­klius. Kai mes daug pri­ra­šy­si­me, tai be­veik nie­kam ne­klius.

E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ko­le­ga Kęs­tu­ti, iš tik­rų­jų ge­ra min­tis yra. Jei­gu bū­tų toks fon­das su­da­ry­tas, pa­keis­tas toks fi­nan­sa­vi­mo prin­ci­pas, įsi­klau­so­ma į me­no ir kul­tū­ros žmo­nių nuo­mo­nę, kam kur kaip pa­skirs­ty­ti, tai aš ma­nau, kad nė vie­nas iš mū­sų ne­pri­eš­ta­rau­tu­me, bet to­kio me­cha­niz­mo, man at­ro­do, dar kol kas nė­ra pa­da­ry­ta. Aš vi­sai su­tik­čiau su jū­sų pa­siū­ly­mu.

PIRMININKĖ. Pas­ku­ti­nio­ji klau­sia R. Ta­ma­šu­nie­nė.

R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, ger­bia­mas ko­le­ga, api­ben­drin­da­ma vi­sų čia klau­sian­čių­jų nuo­mo­nes, taip pat no­riu pa­klaus­ti. Jūs pri­sta­tė­te la­bai gra­žiai, su to­kiu ly­ri­niu nu­kry­pi­mu, su­siz­gri­bau, kad aš kaž­kur tai gir­dė­ju­si. Pa­si­ro­do, gir­dė­ju­si, nes ly­giai prieš pen­ke­rius me­tus bu­vo pa­skelb­ti Ie­vos Si­mo­nai­ty­tės me­tai. Bet iš klau­sian­čių ko­le­gų su­pra­to­me, kad nei ant­ka­pis bu­vo at­nau­jin­tas, nei at­mi­ni­mo mu­zie­jus, ne­vy­ko moks­li­nių ty­ri­mų, bet pra­ėjo tik­rai men­kas lai­ko tar­pas – pen­ke­ri me­tai. Ar ne­tin­ka­mai mes tuos me­tus mi­ni­me, ar ne tą ke­lią vis dėl­to tik­rai pa­si­ren­ka­me skelb­da­mi nuo­lat me­ti­nes ir me­tus, vi­so­je Lie­tu­vo­je me­tus? O ta Vy­riau­sy­bės pa­reng­ta pro­gra­ma, iš­ei­na, ne­sa­ky­čiau, kad nie­ki­nė, bet ne­iš­pil­do vi­sų ini­cia­to­rių lū­kes­čių. Ar ver­ta tik­rai kas pen­ke­rius me­tus skelb­ti, nors ir la­bai nu­si­pel­niu­sio žmo­gaus – gar­sios ra­šy­to­jos I. Si­mo­nai­ty­tės, me­tus, jei­gu ne­pa­sie­kia­me to re­zul­ta­to?

E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mo­ji Ri­ta. Tie­sa yra to­kia, kad tie me­tai tu­rė­jo sa­vo sva­rių vai­sių. Bu­vo pa­da­ry­ta daug reikš­min­gų dar­bų. Vie­nas iš jų yra di­džio­ji mo­nog­ra­fi­ja „Aš esu Et­mės Evė“, pa­da­ry­ta ir dau­ge­lis ki­tų pro­gi­nių da­ly­kų, ku­rie iš tik­rų­jų pa­da­rė ak­ty­ves­nius I. Si­mo­nai­ty­tės ir at­min­tį, ir kul­tū­ri­nį pa­li­ki­mą. Tik­rai ne­ga­li­me pa­sa­ky­ti, kad ne­pa­da­ry­ta. Ne­pa­da­ry­ta, tai iš tik­rų­jų ten bu­vo la­bai skau­du, bet pa­min­klo at­žvil­giu ne­pa­da­ry­ti tie da­ly­kai. Aš dar ne­pa­mi­nė­jau – I. Si­mo­nai­ty­tė ma­tė tą pa­min­klą ir bai­sė­jo­si, kad ji gu­lės po juo, dar be vi­so ki­to.

PIRMININKĖ. Ačiū, kad…

E. JOVAIŠA (LVŽSF). Me­tai…

PIRMININKĖ. At­si­pra­šau.

E. JOVAIŠA (LVŽSF). Me­tai tu­ri sa­vo pras­mę ir pa­da­ro dar­bą ta pro­gra­ma, pa­da­ro.

PIRMININKĖ. Ačiū, ger­bia­mas pra­ne­šė­jau. Man ro­dos, jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Dėl mo­ty­vų už­si­ra­šiu­sių­jų už nė­ra, prieš – K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš šį kar­tą trum­pai drū­tai. Man tie vi­si kul­tū­ri­nin­kai pa­tin­ka, aš ne­no­rė­čiau bal­suo­ti prieš juos, bet ne­pa­tin­ka pats prin­ci­pas, ką mes da­ro­me, ir aš bal­suo­siu su­si­lai­ky­da­mas vi­są lai­ką, ši­taip su­si­lai­ky­da­mas prieš pa­tį prin­ci­pą. Ne mū­sų rei­ka­las čia tuos da­ly­kus tvar­ky­ti, reg­la­men­tuo­ti, nu­ro­di­nė­ti, pirš­tu ba­dy­ti, ką ka­da švęs­ti, kam ka­da švęs­ti, ko­kie kul­tū­ri­nin­kai tu­ri bū­ti pa­mi­nė­ti. Čia la­bai ge­rai ko­le­gė R. Ta­ma­šu­nie­nė pa­ste­bė­jo, žiū­rė­ki­te, iki kiek jau mes de­val­vuo­ja­me, prieš pen­ke­rius me­tus tu­rė­jo­me tuos me­tus, dar tu­ri­me, mes net ne­at­si­me­na­me pa­tys, kad tu­rė­jo­me. Juk apie pu­sė mū­sų čia yra ne pir­mą ka­den­ci­ją. Ko­le­gos, kuo mes čia už­si­i­ma­me?

PIRMININKĖ. Už yra A. Vin­kus. Pra­šau.

A. VINKUS (LVŽSF). Aš no­rė­čiau la­bai trum­pai. Iš­sa­miai aka­de­mi­kas E. Jo­vai­ša pa­sa­kė, aš pri­ta­riu ir ma­nau, kad kil­ni idė­ja ir kil­nus da­ly­kas. Yra sa­ko­ma: tau­ta, ku­ri mo­ka pa­gerb­ti mi­ru­siuo­sius, nie­ka­da ne­iš­nyks. Tik kul­tū­rin­ga tau­ta mo­ka pa­gerb­ti mi­ru­siuo­sius, o dar ge­riau bū­tų, kad mes gy­vus mo­kė­tu­me pa­gerb­ti. O jei­gu ne­mo­ka­me ir mi­ru­sių­jų, tai vi­sai blo­gai. Tai­gi aš bal­suo­ju už.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ka­dan­gi nuo­mo­nės iš­si­sky­rė, bal­suo­si­me nu­ma­ty­tu lai­ku.

Da­bar ei­si­me prie dar­bo­tvarkės 2-11 klau­si­mo. Ko­le­gos, aš tik no­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad mes jau pus­va­lan­dį vė­luo­ja­me pa­gal dar­bo­tvarkę, ir tik­rai, jei­gu nė­ra bū­ti­ny­bės kiek­vie­ną sy­kį dėl me­tų dis­ku­tuo­ti kiek­vie­nam, gal­būt bū­tų ir kon­struk­ty­ves­nis dar­bas. Bet taip, tu­ri­te tam tei­sę.

Dėl ve­di­mo tvar­kos, pra­šau, K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Pra­šy­čiau ta­da. Aš ne­be­kal­bė­siu to­kiu at­ve­ju, nes vi­sur už­si­ra­šęs prieš, ne­be­kal­bė­siu, tik vie­ną pra­šy­mą tu­riu, kad bū­tų bal­suo­ja­ma, kad ne­bū­tų čia ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKĖ. Taip, taip, bus bal­sa­vi­mas, ger­bia­mas Kęs­tu­ti. Ačiū už jū­sų su­pra­tin­gu­mą.

 

16.02 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Pran­ciš­kaus Sko­ri­nos me­tais“ projektas Nr. XIVP-203 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-11 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Pran­ciš­kaus Sko­ri­nos me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-203. Pra­ne­šė­jas – S. Tu­mė­nas. (Bal­sai sa­lė­je)

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, tie ger­bia­mi ben­dra­pi­lie­čiai, ku­rie mus ma­to ir gir­di, jums pri­sta­ty­siu nu­ta­ri­mo pro­jek­tą 2022 me­tus pa­skelb­ti Pran­ciš­kaus Sko­ri­nos me­tais. Ko­kios prie­žas­tys pa­ska­ti­no tai da­ry­ti?

Pro­jek­to ren­gi­mą pa­ska­ti­no Lie­tu­vos vals­ty­bei svar­bi is­to­ri­nė su­kak­tis – 2022 me­tais su­kaks 500 me­tų, kai Lie­tu­vos Di­džio­jo­je Ku­ni­gaikš­tys­tė­je bu­vo iš­spaus­din­ta pir­mo­ji kny­ga – P. Sko­ri­nos „Ma­žo­ji ke­lio­nių kny­ge­lė“. Tais pa­čiais me­tais Lie­tu­vo­je bu­vo įkur­ta pir­mo­ji Ry­tų Eu­ro­po­je spaus­tu­vė. Šie is­to­ri­niai įvy­kiai šian­dien mi­ni­mi kaip kny­gų spaus­di­ni­mo Lie­tu­vo­je pra­džia. Tai pir­mo­ji prie­žas­tis, ku­ri pa­ska­ti­no pro­jek­to ren­gi­mą.

P. Sko­ri­na bu­vo ži­no­mas XVI am­žiaus Eu­ro­pos hu­ma­nis­tas, švie­tė­jas, moks­li­nin­kas, ver­tė­jas, ra­šy­to­jas, lei­dė­jas ir jo in­dė­lis į kny­gų spaus­di­ni­mą Lie­tu­vos Di­džio­jo­je Ku­ni­gaikš­tys­tė­je (ir ki­ti dar­bai) yra itin reikš­min­gas ir vi­suo­ti­nai pri­pa­žin­tas. Apie tai daug ra­šė ir ty­ri­nė­jo pro­fe­so­rius S. Tem­či­nas, dak­ta­ras S. Nar­bu­tas ir ki­ti.

Su Lie­tu­va P. Sko­ri­ną, ku­ris, be­je, sa­vo tau­ty­bę įvar­di­no kaip ru­sė­no, sie­jo ne tik iš­leis­tos kny­gos, bet ir fak­tai, kad jis gy­ve­no Vil­niu­je maž­daug nuo 1520 iki 1536 me­tų. Jo kny­gos at­spin­di Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės kal­bi­nę tra­di­ci­ją, sta­čia­ti­kių ir ka­ta­li­kų tra­di­ci­jų sin­te­zę. Kaip sa­kė dak­ta­ras S. Nar­bu­tas, P. Sko­ri­na bu­vo iš­au­gin­tas Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės raš­ti­jos tra­di­ci­jų. Ki­ta prie­žas­tis yra Lie­tu­vos vi­suo­me­nės san­ty­kis su Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės ar­chi­tek­tū­ra, is­to­ri­ja, po­li­ti­ka, raš­ti­ja, tei­se, švie­ti­mu. Pas­ta­rų­jų sri­čių ži­no­ji­mas vis dar te­bė­ra, de­ja, frag­men­tiš­kas, o Lie­tu­vos Di­džio­ji Ku­ni­gaikš­tys­tė vi­sos vi­suo­me­nės mas­tu nė­ra su­vo­kia­ma kaip vie­nas es­mi­nių Lie­tu­vos vals­ty­bės ir vi­suo­me­nės eu­ro­pei­za­ci­jos ir mo­der­ni­za­ci­jos eta­pų.

Šian­dien ne kar­tą bu­vo mi­ni­ma mū­sų kai­my­nams, Bal­ta­ru­si­jai, įsi­min­ti­na die­na, tai yra ko­vo 25 die­na, pri­me­nan­ti 1918 m. ko­vo 25 d. Ir šiuo me­tu mū­sų kai­my­nė­je vals­ty­bė­je P. Sko­ri­na yra vie­na reikš­min­giau­sių ir ka­no­ni­nių ko­lek­ty­vi­nės at­min­ties fi­gū­rų, daž­nai pri­si­me­na­ma ir mi­ni­ma. Mū­sų kai­my­nų tau­tai, ku­ri sie­kia de­mo­kra­tijos, žmo­gaus tei­sių vir­še­ny­bės, tai ir­gi yra svar­bu ir daug ko ieš­ko­ma Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės pa­vel­de. Tai­gi, P. Sko­ri­nos įvaiz­dis yra pa­nau­do­ja­mas pa­trio­ti­niam jau­ni­mo auk­lė­ji­mui. Ma­ny­čiau, kad svar­bi prie­žas­tis me­tų pa­skel­bi­mo ir yra Lie­tu­vos sie­kis pa­rem­ti de­mo­kra­tines kai­my­nės jė­gas ir P. Sko­ri­ną pa­ro­dy­ti kaip pro­eu­ro­pie­tiš­kos vals­ty­bės fi­gū­rą. Tai­gi me­tų pa­skel­bi­mas yra svar­bus ne tik na­cio­na­li­niu, bet ir tarp­tau­ti­niu lyg­me­niu.

Pran­ciš­kaus Sko­ri­nos me­tai – tai ga­li­my­bė iš nau­jo at­ras­ti Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės is­to­ri­ją, ge­riau pa­žin­ti itin reikš­min­gą P. Sko­ri­nos pa­li­ki­mą ir hu­ma­nis­ti­nę min­tį, plė­to­ti tarp­vals­ty­bi­nį dis­kur­są, ska­tin­ti tau­ti­nių ma­žu­mų is­to­ri­jos re­flek­si­ją ir pa­dė­ti mū­sų kai­my­nei, ku­rio­je pa­ste­bi­me daug ne­de­mok­ra­ti­nių pro­ce­sų, su­grįž­ti į de­mo­kra­tinių Eu­ro­pos vals­ty­bių šei­mą. P. Sko­ri­na yra tas pa­vyz­dys, ku­ris ga­li pa­ro­dy­ti, kaip as­me­ny­bė ga­li ne at­skir­ti, o su­jung­ti. Trum­pai bū­tų tiek. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū, pra­ne­šė­jau. Pir­ma­sis jū­sų no­ri pa­klaus­ti R. Šar­knic­kas.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. O dėl de­mo­kra­tijos, tur­būt ši as­me­ny­bė šiuo me­tu yra la­bai svar­bi. Ir kad bū­tų pa­žy­mė­ti tie me­tai, ak­cen­tas iš tie­sų la­bai ge­ras ir tik­rai aš jį pa­rem­siu. No­riu pa­sa­ky­ti vie­ną de­ta­lę, kad 1552 me­tais Vil­niu­je iš­leis­ta P. Sko­ri­nos pir­mo­ji kny­ga yra 25 me­tais ankš­čiau ne­gu M. Maž­vy­do „Ka­te­kiz­mas“. Tai ir­gi yra la­bai svar­bi de­ta­lė, į ku­rią mums vi­siems rei­kė­tų at­kreip­ti dė­me­sį.

Mi­nė­jo­te, kad kal­bė­ti apie P. Sko­ri­ną svar­bu ir tarp­tau­ti­niu lyg­me­niu. Pa­sa­ky­kite ko­dėl? Ačiū.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Aš jau mi­nė­jau, kad pats P. Sko­ri­na sa­ve įvar­di­jo kaip ru­sė­ną, o vals­ty­bę, ku­rio­je jis gy­ve­no, kaip mi­nė­jau, tuo me­tu Vil­niu­je, vals­ty­bę va­di­no, įvar­di­jo kaip Lie­tu­vą, o tau­ty­bę – kaip ru­sė­no. Šiaip ir­gi jau mi­nė­jau, kad tai yra svar­bu ir tarp­tau­ti­niu mas­tu, nes P. Sko­ri­na yra ži­no­mas vi­so­je Eu­ro­po­je, XVI am­žiaus Eu­ro­pos hu­ma­nis­tas bu­vo ži­no­mas ne tik čia, bet ir Pra­ho­je, vi­so­je Eu­ro­po­je ži­no­ma as­me­ny­bė. Ir įdo­mu, kad da­bar kai­my­nė­je Bal­ta­ru­si­jo­je, ku­ri daž­nai re­mia­si į Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės pa­vel­di­nius da­ly­kus, jis yra tie­siog ka­no­ni­zuo­tas žmo­gus ir jo gar­sio­ji „Ru­sė­niš­ko­ji Bib­li­ja“, ku­rią ži­no vi­sas pa­sau­lis, „Ru­sė­niš­ko­ji Bib­li­ja“, apie ku­rią ra­šo­mos mo­nog­ra­fi­jos, net ko­lek­ty­vi­nė mo­nog­ra­fi­ja A. Gru­šos yra, tai čia, ko­le­ga, apie tai ga­lė­tu­me daug dis­ku­tuo­ti, daug pri­sta­ty­ti, kaip jis su­vo­kia­mas, kaip jau to­kia ka­no­ni­nė tos ko­lek­ty­vi­nės is­to­ri­nės at­min­ties fi­gū­ra.

PIRMININKĖ. Dė­kui. R. Ta­ma­šu­nie­nė.

R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, F. Ska­ry­na iš tik­rų­jų la­bai svar­bi as­me­ny­bė, Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės švie­tė­jas, kny­gų lei­dė­jas, ra­šy­ti­nio, spau­s­din­ti­nio žo­džio sklei­dė­jas Lie­tu­vos Di­džio­jo­je Ku­ni­gaikš­tys­tė­je. Aiš­ku, Vil­nius su­si­jęs ir svar­bus bal­ta­ru­sių tau­tai, kaip jūs ir pa­mi­nė­jo­te sa­vo pri­sta­ty­me. Aš vis dėl­to no­riu pa­klaus­ti, ko jūs ti­ki­tės iš Vy­riau­sy­bės pa­reng­tos pro­gra­mos, nes vie­nas iš punk­tų yra jū­sų nu­ta­ri­me – įga­lin­ti Vy­riau­sy­bę pa­reng­ti pro­gra­mą. Ko­kie ren­gi­niai, jū­sų ma­ny­mu, ga­lė­tų at­si­ras­ti to­je pro­gra­mo­je ir koks vaid­muo bus skir­tas bal­ta­ru­sių Pran­ciš­kaus Sko­ri­nos gim­na­zi­jai Vil­niu­je šio­je pro­gra­mo­je? Ar jūs ma­to­te, kad tai bū­tų tiks­lin­ga, kad ir ta Vil­niaus bal­ta­ru­sių gim­na­zi­ja bū­tų įtrauk­ta į tas svar­bias vi­sai vals­ty­bei ir ne tik vals­ty­bei, bet ir kai­my­ni­nėms vals­ty­bėms me­ti­nes? Jei­gu pa­mi­nė­ta.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ger­bia­ma ko­le­ge, vis­kas, ką jūs pa­sa­kė­te, yra ge­rai, pa­gir­ti­na ir rem­ti­na ir jau aš teik­da­mas šį nu­ta­ri­mo pro­jek­tą daug ben­dra­vau su aka­de­mi­ne ben­druo­me­ne, su moks­li­nin­kais. Jau ir da­bar yra vi­sas pa­ke­tas pa­siū­ly­mų. Pa­vyz­džiui, Vrub­lev­skių bib­lio­te­ka jau pa­tei­ku­si įvai­rių idė­jų, di­rek­to­rius dak­ta­ras S. Nar­bu­tas jau pa­ra­šė pri­ta­ri­mo raš­tą Sei­mui. Ly­giai tą pa­tį pa­da­rė kal­bi­nin­kų ben­druo­me­nė, jau yra ins­ti­tu­to di­rek­to­rės raš­tas. Jie jau tų dar­bų ne­ma­žai at­li­kę, nes ten dir­ba P. Sko­ri­nos vie­nas toks gar­siau­sių pa­li­ki­mo ty­ri­nė­to­jų pro­fe­so­rius S. Tem­či­nas. Jie tu­ri pui­kių idė­jų su­reng­ti se­mi­na­rus, kon­fe­ren­ci­jas. Tai ši­to tik­rai bus. Be to, skel­biant me­tus ir edu­ka­ci­nių yra daug sie­kių. Mū­sų vai­kai jau vi­si už­si­mer­kę ži­no M. Maž­vy­do 1547 me­tų pir­mą­ją kny­gą, taip, „Ka­te­kiz­mą“­. Ta­čiau ta kny­ga ne Lie­tu­vo­je iš­ėju­si. Taip, ne Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je. P. Sko­ri­nos 1522 me­tais pir­mo­ji iš­leis­ta. Tai tuos vi­sus da­ly­kus pri­min­ti. Is­to­ri­jos šal­ti­niuo­se yra daug ne­tiks­lių duo­me­nų pa­ra­šy­ta, ren­giant pro­jek­tą man te­ko su sa­vo pa­dė­jė­jais ras­ti dau­gy­bę, pra­de­dant Vi­ki­pe­di­ja, dau­gy­bę ne­tiks­lių, pa­se­nu­sių da­ly­kų. Aš ma­nau, kad vi­sa tai bus per­žiū­rė­ta, iš­tai­sy­ta.

O da­bar ką jūs sa­ko­te apie fi­nan­sa­vi­mą ir čia ko­le­gos, pri­sta­tę ki­tus me­tus, gin­či­jo­si tarp sa­vęs. Tai aš no­riu pri­min­ti, kad žings­nis po žings­nio pra­ei­to­je ka­den­ci­jo­je jau pa­sie­kė­me, kad skel­biant me­tus mi­nis­te­ri­jos, jei mes pa­tvir­tin­si­me nu­ta­ri­mą, mi­nis­te­ri­jos tu­ri iki ru­dens, iki spa­lio 1 die­nos pa­teik­ti jau kon­kre­čią ren­gi­nių pro­gra­mą iki biu­dže­to pri­ėmi­mo, kad pri­imant biu­dže­tą jau bū­tų nu­ma­ty­ta. De­ja, iki šiol ne­pa­vy­ko, ir čia mū­sų ko­mi­te­tas, ku­ria­me aš dir­bu, ma­tyt, dės pa­stan­gas, kad ne­pa­si­ten­kin­tu­me si­tu­a­ci­ja, kaip da­bar bū­na pa­ra­šy­ta, mi­ni­me kon­kre­čius me­tus ir bū­na pa­ra­šy­ta, kad iš kon­kre­čios mi­nis­te­ri­jos vi­di­nių lė­šų. Kad ne­be­už­tek­tų to pa­sa­ky­mo „vi­di­nių lė­šų“, o kad dar dau­giau bū­tų de­ta­li­zuo­tas tas fi­nan­sa­vi­mas. Bet po tru­pu­tė­lį ei­na­ma į tai.

PIRMININKĖ. R. Lo­pa­ta. Pra­šom.

R. LOPATA (LSF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas Sta­sy, svei­kin­da­mas jū­sų ini­cia­ty­vą no­rė­čiau pa­klaus­ti, ar jūs do­mė­jo­tės to­mis ini­cia­ty­vo­mis, ku­rias puo­se­lė­ja mi­nint P. Sko­ri­ną čia, Lie­tu­vo­je, vei­kian­tis P. Sko­ri­nos fon­das, P. Sko­ri­nos bi­čiu­lių drau­gi­ja Bal­ta­ru­si­jo­je, ku­rio­je do­mi­nuo­ja pro­de­mok­ra­ti­nės jė­gos, taip pat P. Sko­ri­nos bi­čiu­liai Če­ki­jo­je?

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Na, taip, ren­giant ši­tą pro­jek­tą te­ko su­si­pa­žin­ti, aš čia vis­ko ne­pa­mi­nė­jau, kiek yra dar­bų, kiek mo­nog­ra­fi­jų iš­leis­ta, kiek ko­lek­ty­vi­nių dar­bų, net mo­ne­ta yra iš­leis­ta. Ir tai, ką pa­sa­kė R. Ta­ma­šu­nie­nė, rei­kės įtrauk­ti į ši­tą pro­ce­są, ak­tu­a­li­zuo­ti. Ir, aiš­ku, pro­fe­so­riau, jū­sų pa­ta­ri­mų iš­gir­si­me, ti­kiuo­si, kad teik­si­te pa­siū­ly­mų dėl tos pro­gra­mos, ku­rią mi­nis­te­ri­jos pas­kui pa­tvir­tins. Iš pra­ei­tos ka­den­ci­jos aš pa­ste­bė­jau: jei­gu mes, tų me­tų pa­skel­bi­mo pro­jek­tų ini­cia­to­riai, pa­tys rū­pi­na­mės, pa­tys tei­kia­me pa­siū­ly­mus, tai tos mi­nis­te­ri­jų pro­gra­mos ir bū­na ta­da to­kios, ma­ny­čiau, pro­duk­ty­ves­nės ir ko­ky­biš­kes­nės. Ačiū, pro­fe­so­riau.

PIRMININKĖ. Klau­sia V. Juo­za­pai­tis.

V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dė­ko­ju. Čia toks ne­es­mi­nis klau­si­mas. Ar jūs esa­te tik­ras, kad tuo­met, kai P. Sko­ri­na gy­ve­no sa­vo am­žiu­je, jis ir bu­vo pa­va­din­tas Sko­ri­nà? Kaip mes su ta kir­čiuo­te? Ar mes vis dėl­to pai­sy­si­me tė­vų duo­to var­do ir pa­var­dės, ar pa­gal tas tai­syk­les, ku­rias da­bar nu­si­sta­to­me? Vi­si šal­ti­niai – ki­to­mis kal­bo­mis ta pa­var­dė ra­šo­ma su y il­gą­ja, tik lie­tu­viš­kai kaž­ko­dėl trum­po­ji.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Na, taip, čia, ger­bia­mas pro­fe­so­riau, ga­li­ma or­ga­ni­zuo­ti at­ski­rą dis­ku­si­ją, ta­čiau šian­dien žiū­rint į mū­sų nor­mas, tai nor­ma yra Sko­ri­nà, o žiū­rint is­to­riš­kai, čia tas pats kas su rai­džių ra­šy­ba, rei­kė­tų daug dis­ku­tuo­ti ir čia rei­kė­tų, aiš­ku, kal­bi­nin­kų dis­kur­so. O aš sie­kiu kir­čiuo­ti taip, ko­kios yra ga­lio­jan­čios tai­syk­lės, ko­kia yra nor­ma. O šiaip pa­var­dės, net­gi ir dėl lie­tu­viš­kų pa­var­džių kal­bi­nin­kai ne vi­sa­da yra to­kie pik­ti mo­ra­li­zuo­to­jai, pa­vyz­džiui, lei­džia kir­čiuo­jant pa­var­des kir­tį at­kel­ti į prie­kį. Nor­ma Bingẽlis tu­rė­tų bū­ti (gar­bu­sis am­ži­ną­jį atil­sį chor­ve­dys), ta­čiau pats au­to­rius no­rė­jo ir sie­kė, jo se­ne­liai sa­kė Biñge­lis ir jis kir­čia­vo Biñge­lis. Va­di­na­si, leidžia kir­čiuo­ti taip, ko­kios esi tar­mės. Jei­gu iš Šiau­rės Lie­tu­vos, tai ir­gi da­ro iš­ly­gas, ir tų iš­ly­gų ga­li bū­ti įvai­riau­sių.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ir. V. Val­kiū­nas.

V. VALKIŪNAS (MSNG). Ger­bia­mas Sta­sy Tu­mė­nai, jūs, ne­bū­da­mas ru­sė­nas… Iš kur to­kia va­ran­čio­ji jė­ga, taip iš­aiš­ki­na­te opo­nen­tams, ten ar Vy­tau­tas, ar su il­gą­ja, ar trum­pą­ja ra­šo­ma? Kaip sa­ko, kaip pa­va­din­si, taip ne­su­ga­din­si. Ar jūs pa­ra­šy­si­te mo­nog­ra­fi­ją, kad jūs sa­kė­te, su­grįž­ti į de­mo­kra­tinių ša­lių šei­mą. Tai kaip da­bar to­kia šei­ma, ar jus as­me­niš­kai ten­ki­na, da­bar ta de­mo­kra­tija yra ar nė­ra? Ar gal mo­nog­ra­fi­ja bus pa­reng­ta šiai P. Sko­ri­nos šven­tei?

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Aš ma­nau, kad jei­gu bus pa­tvir­tin­ta rim­ta pro­gra­ma, tai at­si­ras ne vie­na šios sri­ties pub­li­ka­ci­ja, ku­ri pra­tur­tins mū­sų is­to­ri­ją. Ger­bia­mas Val­de­ma­rai, man svar­bu, kad mes ne­pri­ešin­tu­me pra­ei­ties ir da­bar­ties. Ir čia aš ne koks au­to­rius to pa­sa­ky­mo, V. Čer­či­lis, pri­si­me­na­te, taip pa­sa­kė: „Jei su­prie­šin­si­me pra­ei­tį su da­bar­ti­mi, tai pra­ra­si­me ir at­ei­tį.“ Tam ir rei­kia skelb­ti tuos me­tus. Ir šian­dien, pa­vyz­džiui, na, čia taip Sei­mo va­do­vy­bė nu­ta­rė, kad tiek daug tų da­tų skel­bia­ma, bet aš tie­siog no­rė­jau, kad bū­tent ko­vo 25 die­ną mes pri­si­min­tu­me P. Sko­ri­ną ir pri­si­min­tu­me kai­my­ni­nės vals­ty­bės is­to­ri­ją, pri­si­min­tu­me, kas tai vals­ty­bei bu­vo 1918 m. ko­vo 25 d. Tai ir­gi sa­vo­tiš­kas ry­šys tarp pra­ei­ties ir da­bar­ties.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus.

Dėl mo­ty­vų nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Tie­siog K. Ma­siu­lio bu­vo iš­reikš­tas pa­gei­da­vi­mas, kad bū­tų bal­sa­vi­mas, tad nu­ma­ty­tu me­tu tai ir bus.

 

16.20 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Jo­no Me­ko me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-211 (pa­tei­ki­mas)

 

Ta­da ju­da­me prie ki­to klau­si­mo. Ačiū, ger­bia­mas Sta­sy. Dar­bo­tvarkės 2-12 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Jo­no Me­ko me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-211. Pra­šau pra­ne­šė­ją P. Kuz­mic­kie­nę.

P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, tei­kiu siū­ly­mą 2022 me­tus pa­skelb­ti Jo­no Me­ko me­tais. J. Me­kas – tik­rai ne­ei­li­nė as­me­ny­bė, jį šian­dien de­ra mi­nė­ti la­bai skam­biais epi­te­tais – le­gen­da, dva­sios aris­tok­ra­tas, pa­sau­lio žmo­gus, vie­nas gar­siau­sių XX am­žiaus me­ni­nin­kų, ap­do­va­no­tų Lie­tu­vos na­cio­na­li­ne kul­tū­ros ir me­no pre­mi­ja.

Bū­tent 2022 m. gruo­džio 24 d. J. Me­kui su­kaks 100 me­tų, tuo­met gi­mė avan­gar­di­nio ki­no kū­rė­jas ir ki­no kri­ti­kas, ra­šy­to­jas, po­etas J. Me­kas. Jis yra vie­nas es­min­giau­sių ki­ne, po­ezi­jo­je, pro­zo­je, kū­ręs to­kį sa­vi­tą lie­tu­vio ko­dą.

Įver­ti­nant kū­ry­bą, svar­bią kaip pa­sau­li­nės kul­tū­ros in­dė­lį, ir ak­cen­tuo­jant tai, kad J. Me­ko pa­sie­ki­mai avan­gar­di­nia­me ki­ne ir li­te­ra­tū­ri­nė­je kū­ry­bo­je for­ma­vo mū­sų vi­suo­me­nės is­to­ri­nę sa­vi­mo­nę ir ska­ti­no ne­pra­ras­ti lie­tu­viš­ku­mo, gar­si­no Lie­tu­vos var­dą vi­sa­me pa­sau­ly­je, siū­lau pri­tar­ti 2022 me­tus no­mi­nuo­ti J. Me­ko var­du.

PIRMININKĖ. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti trys ko­le­gos. Pir­ma­sis – V. Val­kiū­nas.

V. VALKIŪNAS (MSNG). Ačiū pui­kiai pri­sta­čiu­siai pa­tei­kė­jai. 10 ba­lų. Mums, kaip bir­žie­čiams, ne­rei­kia tiek pi­ni­gų, rei­kia dva­si­nio pa­lai­ky­mo, ką ir ga­li pa­da­ry­ti Sei­mas. Mes Bir­žuo­se jau ruo­šia­me J. Me­ko stu­di­jų cen­trą su as­me­ni­niu me­ni­nin­ko ar­chy­vu. Sū­nus yra pe­rė­męs tą vi­są pa­tro­na­vi­mą ir tę­sia sa­vo tė­čio dar­bus. Kaip ger­bia­ma Pau­lė mi­nė­jo, bus šimt­me­tis, gruo­džio mė­ne­sį bus šimt­me­tis. Aš ma­nau, jau bū­si­me pri­pra­tę, iš­bri­dę iš ko­vi­do ir ki­tų var­gų.

Man at­ro­do, ne­rei­kia kirs­tis su ki­tais – krep­ši­nio ar ką… Kiek­vie­nam yra sa­vo, kaip ir vi­suo­se ren­gi­niuo­se: vie­ni mū­sų pi­lie­čiai ei­na į vie­nus ren­gi­nius, ki­ti į ki­tus ren­gi­nius ei­na. Tu­ri bū­ti mū­sų ša­ly­je Lie­tu­vo­je pla­tus me­niu. Aš pa­lai­kau ir kvie­čiu vi­sus ko­le­gas dėl J. Me­ko at­mi­ni­mo pa­lai­ky­ti ir P. Kuz­mic­kie­nę, ku­ri šau­niai pri­sta­tė, kad mes tu­ri­me bū­ti vie­nin­gi ir dirb­ti var­dan šios Lie­tu­vos. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū ko­le­gai. Čia tur­būt la­biau pa­lai­ky­mas bu­vo. A. Ma­tu­las.

A. MATULAS (TS-LKDF). Ger­bia­ma ko­le­ge, aš da­bar esu su­tri­kęs – ne­pa­siū­liau nie­ko iš Pa­sva­lio, jo­kio žmo­gaus, kad bū­tų pa­skelb­ti jo me­tai, bet čia juo­kau­ju. Pa­pras­tai jū­sų ko­mi­si­ja, ku­rios pir­mi­nin­ke jūs da­bar ta­po­te, svars­to šiuos klau­si­mus ir tei­kia siū­ly­mus. Aki­vaiz­du, kad vi­siems svars­to­miems 10 ar 12 siū­ly­mų šian­dien ne­bus pri­tar­ta. Ku­riuos 2022 me­tus, be J. Me­ko, jūs dau­giau bū­tu­mė­te, kaip pir­mi­nin­kė, lin­ku­si pri­pa­žin­ti ko­kiais me­tais, nes, kaip sa­kiau, da­bar svars­to­me gal 12? Aki­vaiz­du, kad ne­iš­eis pa­skelb­ti tiek daug me­tų. Koks jū­sų pri­ori­te­tas bū­tų kaip ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kės?

P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Ko­le­ga, klas­tin­gas jū­sų klau­si­mas, bet vis dėl­to, jei­gu įdė­miai klau­sė­tės, tik­rai vi­sa tai, ką šian­dien gir­dė­jo­me, man at­ro­do, ver­ta pri­ta­ri­mo ir jū­sų bal­so. Tik­rai ne­si­jau­din­ki­me. Me­tuo­se daug die­nų, tu­rė­si­me ge­rų ga­li­my­bių at­min­ti iš­ties pras­min­gus įvy­kius, žmo­nes, įver­tin­ti jų pa­sie­ki­mus.

PIRMININKĖ. Dė­kui. S. Tu­mė­nas.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ger­bia­ma pra­ne­šė­ja, man sma­gu bu­vo to­kį at­si­nau­ji­nu­sį V. Val­kiū­ną ma­ty­ti, nes jis tie­siog… Ko ge­ro, jis tu­rė­jo čia pri­sta­ty­ti, nes Bir­žų kraš­to žmo­gus, bet sma­gu bu­vo ma­ty­ti, kaip jis džiau­gia­si jū­sų ini­cia­ty­va.

Ger­bia­ma pra­ne­šė­ja, jūs, be­rods, bu­vo­te Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rė. Taip? Ži­no­me tas is­to­ri­jas su J. Ma­čiū­no, su „Flu­xus“ ko­lek­ci­ja, su tais da­ly­kais J. Me­kas su­si­jęs yra. Ar tie da­ly­kai jau yra iš­spręs­ti, ar čia ir­gi bus vie­na iš me­tų už­duo­čių, kad pa­ga­liau su­tvar­ky­tu­me tas pro­ble­mas, ku­rios čia bu­vo su jo ko­lek­ci­ja ir taip to­liau? Ar jau ne­bė­ra jo­kių pro­ble­mų?

P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Ne­ži­nau, kuo bai­gė­si tų dė­žių ve­žio­ji­mas, bet tai ne­bu­vo su­si­ję su Jo­no Me­ko vi­zu­a­lių­jų me­nų cen­tru. Kiek man ži­no­ma, tas cen­tras tik­rai ak­ty­viai dar­buo­ja­si, ma­tyt, kaip ir vi­si da­bar, tu­ri gau­ti ko­kių nors ri­bo­ji­mų lan­ky­mo pras­me, bet, ma­tyt, 2022 me­tai bus pa­lan­kes­ni ir švęs­ti, ir lan­ky­ti, ir su­si­pa­žin­ti, ką J. Me­kas su­kū­rė.

PIRMININKĖ. Dė­kui, ger­bia­ma ko­le­ge. Ne­bė­ra no­rin­čių pa­klaus­ti. Dėl mo­ty­vų nė­ra už­si­ra­šiu­sių. Bal­suo­si­me nu­ma­ty­tu lai­ku.

 

16.27 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo „Lie­tu­vos Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios Kronikos“ me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-350 (pa­tei­ki­mas)

 

To­liau dar­bo­tvarkės 2-13 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo „Lie­tu­vos Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios Kro­ni­kos“ me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-350. Pra­šom. Pra­ne­šė­jas – P. Sau­dar­gas.

P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, siū­lo­me 2022 me­tus skelb­ti „Lie­tu­vos Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios Kro­ni­kos“ me­tais. Ne­ei­li­nis ju­bi­lie­jus, nuo kro­ni­kos lei­di­mo pra­džios 1972 m. ko­vo 19 d. mi­nė­si­me ki­tais me­tais 50 me­tų ju­bi­lie­jų. Tu­ri­me ver­tin­ti šio is­to­ri­nio įvy­kio reikš­mę ke­liais tur­būt as­pek­tais. Vie­nas as­pek­tas yra la­bai aiš­kiai tu­rė­ti ome­ny­je, kad „Lie­tu­vos Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios Kro­ni­kos“ vi­sa, pa­va­din­ki­me, epo­cha ir epas su­jun­gė mū­sų par­ti­za­ni­nį pa­si­prie­ši­ni­mą su Są­jū­džio pa­si­prie­ši­ni­mu, tai yra už­pil­dė, kai jau bu­vo nu­mal­šin­tas gin­kluo­tas pa­si­prie­ši­ni­mas, vis­kas per­ėjo į po­grin­dį, čia tur­būt stip­riau­sią po­vei­kį da­rė bū­tent „Lie­tu­vos Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios Kro­ni­kos“ lei­di­nys, ku­ris ėjo net 17 me­tų. Ne­su­ge­bė­jo nie­kaip ka­gė­bis­tai jo su­ras­ti, vie­nus su­im­da­vo, žiau­riai tar­dy­da­vo, ta­čiau su­ge­bė­jo ta dva­sia ir lei­dy­ba iš­lik­ti po­grin­dy­je, iki pat ne­pri­klau­so­my­bės ji bu­vo iš­lai­ky­ta.

La­bai gra­žus toks mo­men­tas, man pa­sa­ko­jo kaž­ka­da ger­bia­mas mū­sų kar­di­no­las Jo Eks­ce­len­ci­ja S. Tam­ke­vi­čius, kaip ji­sai grį­žo iš la­ge­rių, na, la­ge­riuo­se jis ir at­ken­tė­jo už sa­vo veik­lą, taip pat ir „Lie­tu­vos Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios Kro­ni­kos“ lei­di­mą, jam jau grį­žus, iš­li­pus iš trau­ki­nio, jį pa­si­tin­ka jo drau­gai ir įtei­kia tri­spal­vę. Štai jis jau iš­li­pa į bun­dan­čią Lie­tu­vą, į Są­jū­džio Lie­tu­vą. To­kios as­me­ny­bės kaip S. Tam­ke­vi­čius, N. Sa­dū­nai­tė ir ki­ti pri­si­dė­jo tie­sio­giai prie la­bai pa­vo­jin­go ir svar­baus dar­bo – su­jun­gė tą mū­sų ru­se­nan­čią lais­vės gi­ją iki pat šių die­nų. Tai­gi, tik­rai ne­ei­li­nis, reikš­min­gas lei­di­nys ir jo 50-me­tį, aš ma­nau, rei­kia bū­ti­nai pa­mi­nė­ti. Jei­gu bū­tų klau­si­mų, tai pra­šom.

PIRMININKĖ. Taip, jū­sų no­ri pa­klaus­ti ke­le­tas ko­le­gų. Pir­ma­sis – J. Ur­ba­na­vi­čius.

J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas Pau­liau, tik­rai už to­kią ini­cia­ty­vą, aš taip pat pri­si­jun­giu prie ta­vęs tei­kiant šį pro­jek­tą. 2022 me­tus pa­skel­bus šiais me­tais tik­rai bū­tų di­džiu­lis da­ly­kas.

Aš no­riu pa­klaus­ti. Tik­rai „Kro­ni­kos“ met­raš­čiuo­se daug in­for­ma­ci­jos yra, gal­būt ga­lė­tu­me, pa­šne­kė­ję su Baž­ny­čios at­sto­vais, pa­da­ry­ti gal ir ko­kią pa­ro­dą Sei­me ar tie­siog vi­so­je Lie­tu­voje, pa­skelb­da­mi pa­grin­di­nius įvy­kius, ku­rie bu­vo ap­ra­šy­ti „Kro­ni­kos“ met­raš­čiuo­se. Ačiū, Pau­liau.

P. SAUDARGAS (TS-LKDF). La­bai ačiū. Iš tie­sų „Kro­ni­kos“ įam­ži­ni­mo ir vie­ši­ni­mo dar­bų yra, yra ir pa­ro­dų jau bu­vę, ir aš ma­nau, kad tik­rai Sei­mas ga­lė­tų su­reng­ti pa­ro­dą. Aš ži­nau, kad bu­vo ir to­kia in­te­rak­ty­vi, pa­va­din­ki­me, moks­lei­viams in­te­rak­ty­vi pa­da­ry­ta pa­ro­da, nu­fil­muo­ti įvai­rūs pri­si­mi­ni­mai to pa­ties ger­bia­mo­jo S. Tam­ke­vi­čiaus, P. Plum­pos, kaip jie lei­do tą „Kro­ni­ką“, kaip pa­tek­da­vo į įvai­rias pa­vo­jin­gas si­tu­a­ci­jas. To­kie jau kaip veiks­mo fil­mo da­ly­kai tie pa­sa­ko­ji­mai skam­ba tik­rai įspū­din­gai. Aš ma­nau, mes tik­rai tu­ri­me ką pa­pa­sa­ko­ti ir net jau­ni­mą su­do­min­ti to­mis is­to­ri­jo­mis.

PIRMININKĖ. Dė­kui. K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš jau kė­liau min­tį, kad gal­būt rei­kė­tų skelb­ti re­zis­ten­ci­jos me­tus, kaip jūs į tai žiū­rė­tu­mė­te? Man bū­tų la­bai sun­ku bal­suo­ti prieš „Lie­tu­vos Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios Kro­ni­kos“ me­tų pa­skel­bi­mą, nes ir tu­riu čia as­me­ni­nių in­ten­ci­jų – ma­no se­ne­lis ten ben­dra­dar­bia­vo, aš šei­mo­je ma­čiau, kaip tai vy­ko, kaip ji­sai spaus­din­da­vo, pla­tin­da­vo, ve­žio­da­vo, par­vež­da­vo ar per­spaus­din­da­vo ra­šo­mą­ja ma­ši­nė­le, ku­rios so­viet­me­čiu net ne­bu­vo ga­li­ma tu­rė­ti, nes ji bu­vo ne­le­ga­lus da­ly­kas, ne­re­gist­ruo­ta ir pa­na­šiai. Štai ar tik­rai ne­rei­kė­tų su­jung­ti, pa­žy­mė­ti tą re­zis­ten­ci­jos įvy­kį, ir R. Ka­lan­tą, ir „Lie­tu­vos Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios Kro­ni­ką“ į vie­ną šven­tę, į vie­nus me­tus, o ne skai­dy­ti?

P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Gal ne iki ga­lo jūs ap­mąs­tė­te šią idė­ją, ku­rią siū­lo­te, nes mes ir taip jau tu­rė­jo­me ir tu­rė­si­me la­bai reikš­min­gų įvai­rių ju­bi­lie­jų. Mes mi­ni­me, tam tik­rų par­ti­za­nų va­dų me­tus pa­skel­bia­me, kai yra tam tik­ras ju­bi­lie­jus, kai yra tam tik­ras įvy­kis. Ly­giai taip pat ir pa­si­prie­ši­ni­mas – ji­sai tu­ri įvai­rių epo­chų, įvai­rių as­me­ny­bių, įvai­rių svar­bių įvy­kių. Tai ir par­ti­za­nų mū­šiai, ir par­ti­za­ni­nis pa­si­prie­ši­ni­mas, ku­ris pra­si­dė­jo daug ankš­čiau, ir vi­sas po­grin­dis, ku­rio pa­grin­di­nė li­ni­ja bu­vo „Lie­tu­vos Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios Kro­ni­ka“. Man at­ro­do, mes tu­ri­me ki­tais me­tais ypa­tin­gą ju­bi­lie­jų ir tuoj 50 me­tų. Man at­ro­do, ga­li­me tik­rai at­ski­rai pa­mi­nė­ti, o kaip to­kios ben­dros re­zis­ten­ci­jos mes tu­ri­me įvai­rių ju­bi­lie­jų ir da­tų, ku­rias sėk­min­gai mi­ni­me.

PIRMININKĖ. Dė­kui. K. Star­ke­vi­čius.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, Pau­liau, už tik­rai ge­rą ini­cia­ty­vą. Ka­ta­li­kiš­ka „Kro­ni­ka“ – tai mū­sų lais­vės met­raš­tis. Tai, ką ra­šy­da­vo „Kro­ni­ka“, mes, ku­rie ne­ga­lė­da­vo­me gau­ti ar­ba ne­gau­da­vo­me per­skai­ty­ti, iš­girs­da­vo­me per Va­ti­ka­no ra­di­ją, per „Ame­ri­kos bal­są“. Iš tik­rų­jų K. Ma­siu­lis pri­mi­nė ma­ši­nė­les, tai ma­ši­nė­lę bu­vo ga­li­ma nu­si­pirk­ti, ta­čiau jos vi­sos bu­vo KGB už­re­gist­ruo­tos, čia toks pa­tiks­li­ni­mas.

Bet ma­no bū­tų pa­siū­ly­mas dėl ki­tų me­tų, tų me­tų, kad bū­tų įam­žin­ti tie mū­sų did­vy­riai, tuo­se mies­te­liuo­se ar mies­tuo­se bū­tų pa­va­din­tos gat­vės var­dais tų, ku­rie lei­do šią „Kro­ni­ką“. Tai bū­tų toks gy­vas pus­la­pis ir pri­mi­ni­mas to mies­te­lio ar mies­to gy­ven­to­jams, kad did­vy­riai gy­ve­no bū­tent čia.

P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dė­kui, tai pui­ki idė­ja. Aš ma­nau, kad me­tų pa­skel­bi­mu (Sei­mas pa­skel­bia, Vy­riau­sy­bė tvir­ti­na tam tik­rą pro­gra­mą) ir yra su­ku­ria­mas kon­teks­tas jau vė­liau tai ban­gai ris­tis per įvai­rias sa­vi­val­dy­bes, mies­te­lius, tų ini­cia­ty­vų ga­li kil­ti net ir be mū­sų pa­ska­ti­ni­mo ir mū­sų ži­nios. Sei­mas pa­siun­čia ži­nią, pa­skelb­da­mas me­tus. Tai tik­rai tam pri­tar­čiau.

Ger­bia­mas Ka­zi­mie­ras da­vė kon­teks­tą pri­min­ti dar la­bai svar­bų as­pek­tą, kad tai bu­vo mū­sų bal­sas į pa­sau­lį. Pa­sau­lis ne­ži­no­jo, kas vyks­ta Lie­tu­vo­je, ap­skri­tai oku­puo­to­se te­ri­to­ri­jo­se, kas vyks­ta po ge­le­ži­ne už­dan­ga. „Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios Kro­ni­kos“ tiek gud­rūs bu­vo pla­tin­to­jai, kad su­ge­bė­da­vo iš­neš­ti į pa­sau­lį ži­nią, ir pa­sau­lio ži­niask­lai­da skai­ty­da­vo apie rep­re­si­jas, apie per­se­kio­ji­mus, apie tai, kas vyks­ta, ką čia iš tik­rų­jų da­ro so­vie­tų sau­gu­mas.

At­ro­do, at­sa­kiau į vi­sus klau­si­mus.

PIRMININKĖ. Ne, dar yra vie­nas. Ko­le­ga R. Šar­knic­kas.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Yra vie­nas mies­te­lis, ku­rio pa­va­di­ni­mas, iš­ėmus pir­mą­ją rai­dę, iš­ei­na žo­dis „him­nas“. Tai bus mies­te­lis Sim­nas. Ten bū­tent ir bu­vo pra­dė­tas „Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios Kro­ni­kos“ spaus­di­ni­mas sla­ptai. Bū­tent al­to­riu­je bu­vo sle­pia­mos me­džia­gos. Ger­bia­mas ar­ki­vys­ku­pas kar­di­no­las S. Tam­ke­vi­čius bu­vo vie­nas iš pra­di­nin­kų, vė­liau – trem­ti­nys, grį­žo sėk­min­gai į Lie­tu­vą. Aš no­riu jums tik pa­lin­kė­ti, kad Sim­no mies­te­lis tais mi­ni­mais me­tais bū­tų pa­gerb­tas aukš­tai ir ko­kia nors gar­bės len­ta ar skulp­tū­ra, nes tai pa­tys įdo­miau­si is­to­ri­niai įvy­kiai, su­si­ję su šia „Kro­ni­ka“. Ak­cen­tuo­ki­te ir šį da­ly­ką. La­bai jums ačiū.

P. SAUDARGAS (TS-LKDF). La­bai ačiū. Bus tik­rai pro­ga Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei pri­si­min­ti ir Sim­no mies­te­lį tik­rai iš­skir­ti­nai pa­mi­nė­ti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Dėl mo­ty­vų prieš nė­ra, už – po­ra ko­le­gų. Bet, ko­le­gos, gal ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Tai ga­li­me ir fik­suo­ti tuo­met, kad ki­tos nuo­mo­nės šiuo klau­si­mu nė­ra. Tad po pa­tei­ki­mo pri­ta­ria­me.

Tuo­met ju­da­me prie 2-14 klau­si­mo. At­si­pra­šau, ka­dan­gi pri­ta­ria­me ben­dru su­ta­ri­mu, tai pa­grin­di­nis siū­lo­mas ko­mi­te­tas yra Švie­ti­mo ir moks­lo, kaip pa­pil­do­ma – Lais­vės ko­vų ir val­s­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­ja. Siū­lo­ma svars­ty­ti ba­lan­džio 20 die­ną. Ačiū.

 

16.36 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Sū­du­vos me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-371 (pa­tei­ki­mas)

 

Tuo­met ju­da­me to­liau. 2-14 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Sū­du­vos me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-371. Pra­šom. Pri­sta­tys A. Vyš­niaus­kas.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Mie­lie­ji ko­le­gos, tik­rai daug svar­bių šian­dien me­tų, da­tų mi­ni­me. Tai aš, kaip Sū­du­vos kraš­to vai­kas ir ten ren­ka­mas po­li­ti­kas, no­rė­čiau pa­siū­ly­ti ki­tais me­tais pa­mi­nė­ti Sū­du­vos su­si­grą­ži­ni­mo į Lie­tu­vą, į Lie­tu­vos Di­dži­ą­ją Ku­ni­gaikš­tys­tę, 600 me­tų ju­bi­lie­jų. Bū­tent 1422 m. rug­sė­jo 27 d. Sū­du­vos kraš­tas po il­gų ko­vų bu­vo pa­ga­liau pri­jung­tas prie Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės ir nuo to lai­ko ta­po iš tik­rų­jų mū­sų vie­nu iš svar­biau­sių vals­ty­bin­gu­mo lop­šių. Ypač XIX am­žiaus pa­bai­go­je vi­sas Tau­ti­nio Są­jū­džio bran­duo­lys, pa­grin­di­niai, net pa­sa­ky­čiau, Va­sa­rio 16-osios sig­na­ta­rai ir dau­gy­bė in­te­lek­tu­a­li­nio eli­to tuo me­tu, žmo­nių, ku­rie kū­rė Lie­tu­vos Res­pub­li­ką, su­bren­do bū­tent šia­me re­gio­ne. To­dėl tik­rai la­bai ra­gin­čiau pa­lai­ky­ti. Kad pa­lai­ky­tu­mė­te ne tik tie, ku­rie esa­te iš Sū­du­vos, bet ir dzū­kai, aukš­tai­čiai, že­mai­čiai ir vi­si ki­ti.

Trum­pai tiek. Jei­gu tu­ri­te klau­si­mų, mie­lai at­sa­ky­siu.

PIRMININKĖ. Taip, yra no­rin­čių pa­klaus­ti. Pir­ma­sis – G. Sur­plys.

G. SURPLYS (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. An­driau, no­rė­čiau pa­klaus­ti, gal jau tu­ri­te tie­siog ko­kių nors kon­kre­čių pla­nų ar idė­jų, ką ga­li­ma bū­tų nu­veik­ti pa­skel­bus tuos me­tus Sū­du­vos me­tais?

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ma­nau, kad tik­rai daug ini­cia­ty­vų, nes ir ši ini­cia­ty­va at­ei­na iš vi­suo­me­ni­nin­kų mū­sų re­gio­no, Sū­du­vos kraš­to et­ni­nės glo­bos ta­ry­bos, tai ir ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos pla­nuo­ja. Tik­rai Sei­me ga­lė­si­me suor­ga­ni­zuo­ti, be abe­jo, kar­tu kaip to pa­ties re­gio­no po­li­ti­kai ir kon­fe­ren­ci­jų, ir įvai­rių ren­gi­nių. Šiaip aš ma­nau, kad šis mi­nė­ji­mas yra la­biau sim­bo­li­nis. Mes kal­ba­me apie sim­bo­li­ką ir šio įvy­kio įver­ti­ni­mą. O ko­kių nors la­bai di­de­lių pi­ni­gų ar ko­kių nors di­de­lių iš­lai­dų bū­tent pa­čiam mi­nė­ji­mui, pa­ly­gin­ti su ka­ta­li­kų „Kro­ni­kos“ mi­nė­ji­mu, tik­rai nė­ra di­de­lio po­rei­kio. Ma­nau, ben­dro­mis jė­go­mis tik­rai suor­ga­ni­zuo­si­me pui­kų re­gio­ni­nį ir Sei­me pa­mi­nė­ji­mą.

PIRMININKĖ. Dė­kui. Dar vie­nas Sū­du­vos kraš­to at­sto­vas – K. Ma­žei­ka. Pra­šom.

K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Mie­las ko­le­ga, iš tik­rų­jų ini­cia­ty­va pui­ki. Aiš­ku, bū­tų sma­gu, kad bū­tų pa­si­ra­šę vi­si Sū­du­vos kraš­to bi­čiu­liai, bet jū­sų, kaip sa­kant, tei­sė ar­ba gal­būt la­bai sku­bė­jo­te, ne­spė­jo­te su­rink­ti pa­ra­šų, bet nie­ko to­kio, vis­kas ge­rai, pa­lai­ko­me tą ini­cia­ty­vą.

Iš tie­sų mi­nė­jo­te, kad tas pa­mi­nė­ji­mas sim­bo­li­nis, bet pri­si­min­ki­me Tūks­tant­me­čio mi­nė­ji­mą, sim­bo­liš­ka ir iš tie­sų tu­ri­me pa­min­klą tau­tai ir kal­bai, ku­ris tik­rai daug žmo­nių pri­trau­kia ir vi­sa ki­ta. Tai gal­būt ne­rei­kia to­kios di­de­lės sim­bo­li­kos virš 20 met­rų aukš­čio, gal­būt ką nors kuk­liau, bet, ma­nau, tik­rai bū­tų ga­li­ma kai ku­rias ini­cia­ty­vas įver­tin­ti, juo­lab Ma­ri­jam­po­lė tik­rai pa­trauk­lus mies­tas, tu­rin­tis erd­vių, kur ga­lė­tu­me ne vie­ną pro­jek­tą įgy­ven­din­ti, ne tik sim­bo­li­nį, bet ir ki­to­mis pras­mė­mis, vie­no­kio ar ki­to­kio pa­min­klo iš­raiš­ka, kur, ma­nau, vi­suo­me­ni­nin­kai tik­rai mie­lai pri­si­dės. Iš tie­sų gal­būt no­rė­čiau pa­ra­gin­ti bū­ti am­bi­cin­ges­nius, ką jūs ir siū­lo­te Vy­riau­sy­bei, kad iš tie­sų bū­tų pa­ieš­ko­ta tos reikš­min­ges­nės sim­bo­li­kos, kad tik­rai tie 600 me­tų ne­bū­tų pa­mi­ni­mi vien kaž­ko­kia pa­veiks­lų pa­ro­da Sei­me. Ačiū ir pa­lai­kau.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Tik­rai, ma­nau, Kęs­tu­ti, ben­dro­mis jė­go­mis ra­si­me ge­riau­sius spren­di­mus tiek ir Vy­riau­sy­bė­je tą da­ly­ką svars­tant, fi­nan­sa­vi­mas, pa­ti pro­gra­ma ir pa­na­šiai, tiek įtrau­kiant ne­vy­riau­sy­bi­nes or­ga­ni­za­ci­jas ir ypač įtrau­kiant sa­vi­val­dą, nes tra­di­ciš­kai mi­nint re­gio­ni­nius me­tus bū­tent sa­vi­val­da daug da­ly­vau­ja, ne tik Ma­ri­jam­po­lė, Kal­va­ri­ja, Vil­ka­viš­kis, Kaz­lų Rū­da ir Ša­kiai taip pat.

PIRMININKĖ. Dė­kui. Kęs­tu­tis at­si­sa­kė. Ačiū. Mo­ty­vai. G. Sur­plys – už. Ko­le­ga, ar no­ri­te kal­bė­ti? Kal­bė­ki­te.

G. SURPLYS (LVŽSF). Ačiū, Rad­vi­le, pa­kal­bė­siu.

Iš tik­rų­jų no­riu pa­rem­ti ši­tą nu­ta­ri­mo pro­jek­tą. Mel­no tai­ka prieš 600 me­tų, prieš 599 me­tų bu­vo tik­rai svar­bi ne tik dėl Sū­du­vos, bet ir dėl Že­mai­ti­jos li­ki­mo. Ka­dan­gi ne­se­niai šven­tė­me že­mai­čių krikš­tą, ma­nau, at­ėjo lai­kas ati­duo­ti duok­lę Sū­du­vai ir iš tie­sų yra dėl ko. Iš tik­rų­jų sun­ku bū­tų per­ver­tin­ti ir Sū­du­vos kraš­to žmo­nių in­dė­lį į Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės by­lą, į Lie­tu­vos nor­mi­nę lie­tu­vių kal­bą, į re­li­gi­jos is­to­ri­ją ir taip to­liau. Ma­nau, tik­rai tuos me­tus ga­lė­tu­me pa­žy­mė­ti ir no­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad tik­rai ga­lė­tu­me gal­vo­ti apie di­des­nę am­bi­ci­ją, gal­būt kar­tu ne tik su Vy­riau­sy­be, bet ir su vie­ti­nė­mis sa­vi­val­dy­bė­mis, ir su ver­slu, ka­dan­gi iš tik­rų­jų Ku­dir­kos Nau­mies­tis Ša­kių ra­jo­ne, V. Ku­dir­kos mies­tas, J. Jab­lons­kio kraš­tas yra ap­verk­ti­nos būk­lės, įskai­tant ir vi­sus pa­min­klus, ir ob­jek­tus. Į S. Ba­nai­čio tė­viš­kę net ne­įma­no­ma pri­va­žiuo­ti kaip tu­ris­tui ar kaip žmo­gui, be­si­do­min­čiam Lie­tu­vos is­to­ri­ja. Pa­sie­nio ke­liai, ku­rie yra Eu­ro­pos Są­jun­gos iš­ori­nės sie­nos ke­liai, ap­verk­ti­nos būk­lės, to­dėl ten ne­ga­li­mas joks tu­riz­mas. Yra apie ką pa­gal­vo­ti. Na ir ga­liau­siai Kaz­lų Rū­dos me­ras kar­tu su aso­cia­ci­ja „Jau­no­ji Sū­du­va“ pra­dė­jo kvies­ti Kaz­lų Rū­dos gy­ven­to­jus au­ko­ti pi­ni­gus pa­sta­ty­ti pa­min­klą mū­sų Pre­zi­den­tui K. Gri­niui. Tik­rai ta pras­me Sū­du­vos re­gio­nas nu­si­pel­nė di­des­nio dė­me­sio ir aš la­bai ti­kiuo­si, kad mes ki­tais me­tais tą dė­me­sį vi­si kar­tu ga­lė­si­me pa­ro­dy­ti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū, ger­bia­mas Gied­riau. Kęs­tu­ti, ar jūs kal­bė­si­te, ar tie­siog no­rė­si­te, kad bū­tų bal­suo­ja­ma? (Bal­sai sa­lė­je) Pa­kal­bė­ki­te.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ka­dan­gi pas­ku­ti­nis jau iš ši­tos se­ri­jos klau­si­mas, aš dar pa­sa­ky­siu, ką no­rė­jau pa­sa­ky­ti. Na, taip, iš tik­ro vals­tie­čiai per sa­vo ka­den­ci­ją nie­ko ne­pa­da­rė, iš­as­fal­ta­vo ne tuos ke­liu­kus ir pa­sta­tė pa­min­klus ne ten, kur rei­kia. Aš čia G. Sur­pliui vi­siš­kai pri­ta­riu, pras­tai dir­bo ir pras­tai pa­dir­bė­jo. Da­bar mums teks tą klai­dą tai­sy­ti pa­skel­bus me­tus ir tei­sin­gai fi­nan­suo­ti tuos ke­liu­kus, ir ten vi­są pa­sie­nį iš­as­fal­tuo­ti. Aš ir­gi ši­tam pri­ta­riu ir tam ši­tie me­tai bai­siai pa­si­tar­naus. Aiš­ku, da­bar as­fal­tu klo­si­me vi­sa tai, ką jis nu­žy­mė­jo, ki­taip nie­ko ir ne­bus. Ki­ti re­gio­nai man nu­blanks­ta. Čia bu­vo sa­ky­ta – aš, kaip sū­du­vie­tis. O ką man da­ry­ti kaip že­mai­čiui? Kel­mė nu­ken­tės ma­no my­li­mo­ji. Tai aš nie­kaip ne­ga­lė­siu pa­lai­ky­ti.

PIRMININKĖ. Taip, iš­gir­do­me jū­sų mo­ty­vus. Ka­dan­gi bu­vo pa­mi­nė­ta ko­le­gos G. Sur­p­lio pa­var­dė, tai pra­šom.

G. SURPLYS (LVŽSF). Aš tik trum­pai ­rep­li­kuo­siu. Kęs­tu­ti, iš tik­rų­jų jū­sų Kel­mės ra­jo­ne pa­sta­ty­tas di­džiu­lis me­mo­ria­las mū­sų par­ti­za­nams Kryž­kal­ny­je, ir tik­rai tų pa­min­klų bu­vo pa­sta­ty­ta… (Bal­sas sa­lė­je) Gal su­kly­dau, taip, Ra­sei­nių, bet ar­ti, pa­su­ka žmo­nės va­žiuo­da­mi į Kel­mę. Bet gal jūs ga­lė­tu­mė­te tiks­liau ta­da ir ke­lius, ir pa­min­klus, ku­riuos, jū­sų ma­ny­mu, vals­tie­čiai ne ten sta­tė per sa­vo ka­den­ci­ją? Tie­siog, sa­kau, tu­ri­me svar­bų re­gio­ną. Že­mai­ti­ją jau pa­ger­bė­me, pa­gerb­ki­me Sū­du­vą, at­eis lai­kas Dzū­ki­jai, at­eis lai­kas ir Aukš­tai­ti­jai.

PIRMININKĖ. Ačiū už vil­tin­gą pa­sa­ky­mą. Bal­suo­si­me dėl šio klau­si­mo nu­ma­ty­tu me­tu.

 

16.45 val.

Gy­vū­nų ge­ro­vės ir ap­sau­gos įsta­ty­mo Nr. VIII-500 2, 4, 7 ir 10 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-5174(2) (pri­ėmi­mas)

 

Da­bar dar­bo­tvarkės 2-15 klau­si­mas – Gy­vū­nų ge­ro­vės ir ap­sau­gos įsta­ty­mo kai ku­rių strai­ps­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-5174. Pra­šau pra­ne­šė­ją A. Vyš­niaus­ką į tribū­ną.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Iš tik­rų­jų tu­ri­me ga­nė­ti­nai daug pa­siū­ly­mų, ku­rie bu­vo svars­ty­ti ko­mi­te­te po svars­ty­mo. Tai bū­tų la­bai šau­nu juos ap­svars­ty­ti ir pri­im­ti ar­ba at­mes­ti. Aš ne­ži­nau, da­bar man ei­ti…

PIRMININKĖ. Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau ir pa­tai­sos au­to­riau, pa­tei­ki­te sa­vo pa­siū­ly­mą dėl 1 straips­nio.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Da­bar aš ar I. Pa­kar­kly­tė pir­ma bus? Aš.

Dėl 1 straips­nio pa­siū­ly­mas yra la­bai pa­pras­tas. Ši­ta 1 straips­nio da­lis reg­la­men­tuo­ja gy­vū­nų su­luo­ši­ni­mo są­vo­ką, ati­tin­ka­mai mes tie­siog dar pa­pil­do­me ir pa­tai­so­me po svars­ty­mo šiek tiek pa­čią są­vo­ką, nes ga­vo­me, ro­dos, Vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jos pa­siū­ly­mų dėl ter­mi­no­lo­gi­jos. Tai yra ga­na tech­ni­nis da­ly­kas. Kvie­čiu pri­tar­ti.

PIRMININKĖ. Ma­tau, dėl ve­di­mo tvar­kos – T. To­mi­li­nas. Pra­šau.

T. TOMILINAS (LVŽSF). Ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, iš tie­sų įsta­ty­mas la­bai svar­bus, mes tu­ri­me jį pri­im­ti, ta­čiau ko­mi­te­te iki ga­lo ne­bu­vo ap­svars­ty­ti vi­si pa­siū­ly­mai, ku­rie iš es­mės kei­čia šio įsta­ty­mo for­mu­luo­tes. Yra siū­lo­mas kom­pro­mi­sas, kaip kom­pen­suo­ti da­liai žmo­nių tas va­di­na­mą­sias či­pa­vi­mo iš­lai­das. Mes frak­ci­jos var­du pra­šo­me per­trau­kos iki ki­to po­sė­džio.

PIRMININKĖ. Taip, bet ku­rio­je sta­di­jo­je ga­li­ma pra­šy­ti per­trau­kos. Čia frak­ci­jos var­du bu­vo pa­siū­ly­mas, tie­sa? Tu­ri­me bal­suo­ti. Pra­šau, ko­le­gos, iš­reikš­ti sa­vo pre­fe­ren­ci­jas bal­suo­jant. Kas už tai, kad bū­tų per­trau­ka iki ki­to po­sė­džio, bal­suo­ja už, kas už tai, kad bū­tų tę­sia­mas svars­ty­mas, tas bal­suo­ja prieš. (Bal­sai sa­lė­je)

Už­si­re­gist­ra­vo 77: už – 30, prieš – 31, su­si­lai­kė 16. Per­trau­ka iki ki­to po­sė­džio.

Ta­da ju­da­me prie dar­bo­tvarkės 2-17 klau­si­mo – Že­mės ūkio ir miš­ki­nin­kys­tės pa­slau­gų tei­ki­mo pa­gal pa­slau­gų kvi­tą įsta­ty­mo 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-251. Pra­ne­šė­jas – L. Ku­ku­rai­tis. Ar yra?

Pra­šau, A. Vyš­niaus­kas dėl ve­di­mo tvar­kos.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Taip, dėl ve­di­mo tvar­kos. Aš tik­tai, ko­le­gos, no­riu pa­ste­bė­ti, kad Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų frak­ci­ja nuo­sek­liai vil­ki­na Gy­vū­nų ge­ro­vės įsta­ty­mo pri­ėmi­mą. Mes jau tu­ri­me ne pir­mą po­sė­dį – per­trau­kos, iš­brau­ki­mai iš dar­bo­tvarkių, svars­ty­mai ko­mi­te­tuo­se ir pa­na­šiai. Yra krū­va pa­siū­ly­mų, ku­rie vie­naip ar ki­taip yra ap­svars­ty­ti. Grį­ši­me ant­ra­die­nį, bet man at­ro­do, kad rei­kė­tų ap­si­spręs­ti ir pri­im­ti. Tuo la­biau tu­rė­ki­te ome­ny­je, kad šio įsta­ty­mo įgy­ven­di­na­mie­siems tei­sės ak­tams pri­im­ti bus li­kęs mė­nuo – tiek gy­vū­nų žen­kli­ni­mo tai­syk­lėms, tiek ki­tiems da­ly­kams. Ko­dėl jūs vil­ki­na­te, jei­gu esa­te už gy­vū­nų ge­ro­vę? Pri­im­ki­me šį įsta­ty­mą, ir vis­kas, kam jūs žai­džia­te?

PIRMININKĖ. Kaip ma­tau, T. To­mi­li­nas – dėl ve­di­mo tvar­kos. Pra­šom.

T. TOMILINAS (LVŽSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, mes nie­kaip nuo rin­ki­mų pa­bai­gos ne­ga­li­me pa­aiš­kin­ti, kad opo­zi­ci­ja yra ne tam, kad pa­žais­tų, o tam, kad pa­da­ry­tų, kad jū­sų spren­di­mai bū­tų kuo ge­res­ni. Mes pa­tei­kė­me kon­kre­čius siū­ly­mus, ap­gal­vo­tus, ku­rie ten­kin­tų dau­gy­bės žmo­nių in­te­re­sus, nes tai yra la­bai sun­kus klau­si­mas ir tik­rai es­mi­nis po­ky­tis, mes no­ri­me, kad įsta­ty­mas bū­tų to­bu­les­nis, ne­gu jis pa­siū­ly­tas da­bar, to­dėl ne­kal­tin­ki­te mū­sų vil­ki­ni­mu – jūs ko­mi­te­te ne­ap­svars­tė­te pa­tai­sos. Iki ant­ra­die­nio ji bus ap­svars­ty­ta ir ta­da ga­lė­si­me ra­miai bal­suo­ti dėl įsta­ty­mo, to­dėl ne­rei­kia ant svei­kos gal­vos per­kel­ti sa­vo ne­svei­kos gal­vos pro­ble­mų.

PIRMININKĖ. Epi­te­tas gal ir per stip­rus, lei­siu sau re­a­guo­ti, bet, ma­tau, ko­le­gos taip pat no­ri pa­si­sa­ky­ti. Dėl ve­di­mo tvar­kos – ko­le­ga V. Pranc­kie­tis. Pra­šom.

V. PRANCKIETIS (LSF). No­rė­čiau pa­sa­ky­ti tru­pu­tį tie­sos. Ko­mi­te­tas ap­svars­tė vi­sas pa­tai­sas, ku­rios bu­vo pa­teik­tos lai­ku. Ka­dan­gi dėl šių pa­tai­sų ne­pra­ėjo 48 va­lan­dų ter­mi­nas, jos bu­vo ne­svars­ty­tos. Ko­le­ga, pra­šom ne­kal­tin­ti mū­sų ne­veik­lu­mu.

PIRMININKĖ. Dė­kui. Dėl ve­di­mo tvar­kos – A. Vyš­niaus­kas.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Mie­li ko­le­gos, jei­gu re­gist­ruo­ja­te pa­tai­sas, tai bent jau su­si­skai­čiuo­ki­te va­lan­das, ka­da pa­teik­ti, nes bū­tent to­kiu bū­du jūs svars­to­te. Kas da­bar įvyks, jei­gu pir­ma­die­nį T. To­mi­li­nas už­re­gist­ruos dar ko­kią nors pa­tai­są? Vėl pro­ce­sas bus vil­kina­mas, vėl pra­šy­si­te per­trau­kos, tai yra są­mo­nin­gas šio įsta­ty­mo vil­ki­ni­mas.

Ko­mi­te­te nuo gruo­džio mė­ne­sio mes kiek­vie­na­me ko­mi­te­to po­sė­dy­je svars­to­me tą pa­tį įsta­ty­mą ir tuos pa­čius pa­siū­ly­mus, ku­rių yra 17 ar jau 19. Tu­rė­ki­te šiek tiek są­ži­nės, nes tik­rai vi­suo­me­nė lau­kia šio įsta­ty­mo. Ne­ma­tau, kad ko­mi­te­to nuo­mo­nė la­bai stip­riai, kar­di­na­liai pa­si­keis­tų. Juk dis­ku­ta­vo­me.

PIRMININKĖ. Ačiū. T. To­mi­li­nas.

T. TOMILINAS (LVŽSF). Pra­ei­to­je ka­den­ci­jo­je bu­vu­si opo­zi­ci­ja nau­do­jo­si vi­so­mis per­trau­ko­mis ir nie­ka­da ne­ga­vo mo­ra­li­za­vi­mo iš mū­sų pu­sės, kad nau­do­jo­si sa­vo, kaip opo­zi­ci­jos, tei­se. To­dėl aš jū­sų pra­šau ne­mo­ra­li­zuo­ti, aš pa­si­sa­kau už ši­tą įsta­ty­mą, aš no­rė­čiau, kad jis bū­tų to­bu­les­nis, aš nau­do­juo­si sa­vo, kaip opo­zi­ci­jos na­rio, tei­se ir aš jū­sų pra­šau tie­siog leis­ti Sei­mui nor­ma­liai dirb­ti, iki ga­lo pa­da­ry­ti dar­bą ge­rai, ap­svars­ty­ti vi­sas pa­tai­sas. At­si­pra­šau, taip, jūs tei­sūs, mes pa­vė­la­vo­me re­gist­ruo­ti pas­ku­ti­nę pa­tai­są, to­dėl mes ir siū­lo­me, pra­šo­me jū­sų ap­svars­ty­ti klau­si­mą ant­ra­die­nį.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ma­tau, dėl ve­di­mo tvar­kos tur­būt ko­le­gė O. Lei­pu­tė no­ri. Pra­šom.

O. LEIPUTĖ (LSDPF). Mie­li ko­le­gos, iš tik­rų­jų ne­ga­li­ma tiek kar­tų ati­dė­ti ir temp­ti šio įsta­ty­mo pa­tai­sų pri­ėmi­mo. Su­pran­ta­ma, įsta­ty­mo pa­tai­sos nė­ra to­bu­los, ne vi­soms bu­vo pri­tar­ta, bet tiek ne­vy­riau­sy­bi­nin­kai lau­kia spren­di­mų, tiek gy­vū­nų my­lė­to­jai, rei­kia pa­ga­liau pri­im­ti spren­di­mą. Mes juk ga­lė­si­me ir to­liau to­bu­lin­ti, jei­gu bus po­rei­kis. Tas tem­pi­mas tik­rai ne į nau­dą ir pa­si­ti­kė­ji­mo Sei­mu ne­au­gi­na.

PIRMININKĖ. Dė­kui. Pas­ku­ti­nis – K. Ma­žei­ka.

K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke, už jū­sų kan­try­bę. Iš tie­sų, ko­le­gos, tik­rai nė­ra no­ro stab­dy­ti ar dar kaip nors trik­dy­ti. Yra vie­na es­mi­nė pa­tai­sa, ku­riai mes vi­si pri­ta­ria­me, dėl so­cia­li­nių gru­pių, so­cia­liai rem­ti­nų žmo­nių, ku­riems tik­rai rei­kės pa­gal­bos, ir tos su­maiš­ties mes tik­rai ne­no­ri­me, kad pas­kui vi­sos strė­lės kryp­tų bū­tent į jū­sų pu­sę. Tik­rai su vi­sa pa­gar­ba pra­šo­me šią pa­tai­są ap­svars­ty­ti ir ant­ra­die­nį pri­im­ti spren­di­mus, mes tik­rai…

 

16.54 val.

Že­mės ūkio ir miš­ki­nin­kys­tės pa­slau­gų tei­ki­mo pa­gal pa­slau­gų kvi­tą įsta­ty­mo Nr. XI-2411 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-251 (pa­tei­ki­mas)

 

PIRMININKĖ. Ačiū. Ju­da­me to­liau. Ma­no pa­skelb­tas klau­si­mas – Že­mės ūkio ir miš­ki­nin­kys­tės pa­slau­gų tei­ki­mo pa­gal pa­slau­gų kvi­tą įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-251. Ka­dan­gi L. Ku­ku­rai­čio nė­ra, kvie­čiu ko­le­gę L. Na­gie­nę. (Bal­sai sa­lė­je) At­si­pra­šau, jūs su­tar­ki­te tuo­met. Ko­le­gė L. Na­gie­nė. Pra­šom. (Šur­mu­lys sa­lė­je)

L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, iš tik­rų­jų tai la­bai ne­di­de­lis pa­kei­ti­mas. Vi­są lai­ką iki šiol už pa­slau­gų kvi­tų blan­kų ga­my­bą ir par­da­vi­mą bu­vo at­sa­kin­ga Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo fon­do val­dy­ba. Ši funk­ci­ja yra per­duo­da­ma kon­kre­čiai vals­ty­bi­nei įmo­nei Že­mės ūkio in­for­ma­ci­jos ir kai­mo ver­slo cen­trui, nes ta funk­ci­ja yra tik­rai ne­bū­din­ga so­cia­li­niam drau­di­mui. So­cia­li­nis drau­di­mas at­liks ad­mi­nist­ra­vi­mo funk­ci­jas, taip pat svei­ka­tos drau­di­mo… su­rin­ki­mą ir ad­mi­nist­ruos tai, kas jiems yra pri­va­lu. Toks yra ne­di­de­lis pa­kei­ti­mas.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti po­ra ko­le­gų. Pir­ma­sis – E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­ma pra­ne­šė­ja, jei­gu vei­kia sis­te­ma, tai kam iš tie­sų ją keis­ti. Čia kaip tik, ku­riant tą įsta­ty­mą, bu­vo il­gai gal­vo­ta, kaip pa­da­ry­ti, kad žmo­nėms, ku­rie nau­do­ja­si ta pa­slau­ga, bū­tų pa­to­giau. „Sod­ra“ sky­rė, vis­kas aiš­ku, kur žmo­nės iki šiol ei­da­vo, tur­būt ten jie ir ei­tų. Aš abe­jo­ju, ar pa­sie­kia­mu­mas tų pa­slau­gų kvi­tų bū­tų kur kas pa­to­ges­nis per jū­sų siū­lo­mą ins­ti­tu­ci­ją, ku­ri su­si­ju­si su že­mės ūkiu tie­sio­giai, bet ji sun­kiau pri­ei­na­ma. Ko­dėl jūs siū­lo­te keis­ti į ne­pa­to­ges­nį va­rian­tą? Aš su­pran­tu, kad „Sod­ra“ no­ri at­si­sa­ky­ti kai ku­rių kaš­tų, bet vis tiek tai yra vals­ty­bės pi­ni­gai.

L. NAGIENĖ (LVŽSF). Bet ta funk­ci­ja yra tik­rai ne „Sod­rai“, ji tik­rai ne­tu­rė­tų at­lik­ti funk­ci­jų, ku­rios jai ne­pri­klau­so. Re­a­liai tiems, ku­rie iš­ims kvi­tus, tik­rai nie­kas ne­pa­sun­kės. Vie­no­dai, duo­me­nys at­eis elek­tro­ni­niu bū­du, duo­me­nys pa­krau­na­mi, ad­mi­nist­ruos tai, kas pri­va­lu. Jie ži­no, kur svei­ka­tos drau­di­mo įmo­kas rei­kės mo­kė­ti. Ten yra su­si­ję tik su svei­ka­tos drau­di­mu. Aš čia ne­ma­tau di­de­lės pro­ble­mos, tai yra tik­rai ne so­cia­li­nio drau­di­mo funk­ci­ja.

PIRMININKĖ. Dė­kui. Ir J. Ur­ba­na­vi­čius.

J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū. No­rė­jau pa­klaus­ti. Iš tik­rų­jų ši te­ma be ga­lo svar­bi, tik­rai, kiek ži­nau, daug nau­do­ja­si ir ins­ti­tu­ci­jų tais kvi­tais. Gal jūs ži­no­te, ko­kia ap­im­ti­mi iš vi­so nau­do­ja­si Lie­tu­vos mas­tu, gal to­kią in­for­ma­ci­ją ne­ty­čia tu­ri­te? Ačiū.

L. NAGIENĖ (LVŽSF). Da­bar tik­rai ne­at­sa­ky­siu, bet jei­gu jūs sa­ko­te, kad daug, tai tik­rai nė­ra la­bai daug, tik­rai nė­ra di­de­lis pro­cen­tas, la­bai ne­di­de­lis pro­cen­tas nau­do­ja­si kvi­tais. Da­bar net ir, ma­čiau, ki­tas va­rian­tas yra pail­gin­ti die­nų lai­ko­tar­pį. Tik­rai nė­ra di­de­lis pro­cen­tas.

PIRMININKĖ. Dė­kui. Man ro­dos, jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Dėl ve­di­mo tvar­kos – E. Gent­vi­las.

E. GENTVILAS (LSF). Dėl ve­di­mo tvar­kos. Gal jūs, kaip po­sė­džio pir­mi­nin­kė, ga­li­te pa­sa­ky­ti? Dar­bo­tvarkėje yra du klau­si­mai – 2-16 ir 2-17. Vie­nas – pro­jek­tas Nr. XIVP-60, ki­tas – pro­jek­tas Nr. XIVP-251. Au­to­riai šiek tiek ski­ria­si, tu­ri­nys toks pats. Aš bu­vau už­si­ra­šęs dėl 2-16 klau­si­mo, jūs man ne­su­tei­kė­te žo­džio, na, ba­la ne­ma­tė. Bet kuo ski­ria­si šie pro­jek­tai ir ko­dėl dar­bo­tvarkėje įra­šy­ti du pro­jek­tai?

PIRMININKĖ. Ap­gai­les­tau­ju, tie­siog 2-16 klau­si­mas, kaip jūs ir sa­ko­te, iden­tiš­kas, jis bu­vo at­si­im­tas, dėl to iš kar­to per­ėjau prie ki­to. Bet gal nie­ko to­kio, tu­rė­si­te pro­gos ­da­ly­vau­ti dis­ku­si­jo­je ki­to­se sta­di­jo­se.

Dėl mo­ty­vų yra už­si­ra­šiu­sių už ir prieš. Pir­ma­sis už – T. To­mi­li­nas.

T. TOMILINAS (LVŽSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, šis įsta­ty­mas ne vel­tui taip leng­vai pa­te­ko į dar­bo­tvarkę, nes tik­riau­siai ins­ti­tu­ci­niu lyg­me­niu jau yra ga­na aki­vaiz­dus su­ta­ri­mas tarp ins­ti­tu­ci­jų, kad rei­kia ši­tą spren­di­mą da­ry­ti, nė­ra prieš­ta­ra­vi­mo. Aš ga­lė­čiau at­sa­ky­ti, yra apie 1,5 tūkst. pa­slau­gų… aš pa­tiks­li­nu tą skai­čių – 1,5 tūkst. drau­dė­jų, ku­rie gau­na pa­slau­gas pa­gal pa­slau­gų kvi­tus. Per me­tus yra apie 20 tūkst. as­me­nų, tei­ku­sių pa­slau­gas nors vie­ną die­ną. Tai nė­ra la­bai di­de­lis skai­čius. Bū­tent tas pa­slau­gos spe­ci­fiš­ku­mas, su­si­jęs su kon­kre­čia sri­ti­mi, ir ska­ti­na ma­ne la­bai po­zi­ty­viai žiū­rė­ti į po­ky­čius šio­je sri­ty­je. Aš ma­nau, ge­rai, kad iš­gry­ni­na sa­vo funk­ci­jas „Sod­ra“ ir pa­slau­gų kvi­to ad­mi­nist­ra­vi­mas yra per­duo­da­mas Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos pa­val­du­mo įstai­gai. Ma­nau, kad dis­ku­si­ja dėl pa­slau­gų kvi­to iš­plė­ti­mo yra ki­tų dis­ku­si­jų ob­jek­tas, bet čia di­de­lio prieš­ta­ra­vi­mo tik­rai, ma­nau, ne­tu­rė­tų kil­ti. Tie­siog siū­lau bal­suo­ti už.

PIRMININKĖ. Dė­kui. Mo­ty­vai prieš – E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Aiš­ku, tur­būt ko­mi­te­tas ap­svars­tys ir nu­spręs, kaip ten iš tik­rų­jų tu­rė­tų bū­ti, bet kaž­kaip ne­bu­vo gir­dė­ti. Aš vi­sa­da gir­dė­jau tik vie­ną da­ly­ką, kad So­cia­li­nio drau­di­mo fon­do pu­sė no­rė­jo at­si­sa­ky­ti šios funk­ci­jos, ne­va ne jų funk­ci­ja, ir gal­būt ap­skri­tai at­si­sa­ky­ti tos sis­te­mos, ku­ri bu­vo ga­nė­ti­nai ge­rai vei­kian­ti, nes iš­spręs­da­vo ūki­nin­kams ne­ma­žai pro­ble­mų, ypač su se­zo­ni­niais dar­bais, kuo­met rei­kia žmo­gų pa­si­kvies­ti vie­nai ar dviem die­noms, nes tre­čią die­ną jau ne­ži­nai, koks bus oras, pa­vyz­džiui, ski­nant vai­sius ir taip to­liau.

Aiš­ku, lin­kiu ko­mi­te­tui tei­sin­gai nu­spręs­ti. Jei­gu yra su­si­ta­ri­mai, tai, sa­vai­me su­pran­ta­ma, bus pa­pras­čiau. Bet jei­gu nė­ra su­si­ta­ri­mų, aš tik­rai abe­jo­ju pa­kei­ti­mais, ku­rie nė­ra svar­būs ir bū­ti­ni, vien dėl to, kad rei­kia keis­ti ir ap­sun­kin­ti žmo­nėms gal­būt gy­ve­ni­mą. Aš su­si­lai­kau.

PIRMININKĖ. Dė­kui. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Ka­dan­gi nuo­mo­nės iš­si­sky­rė, bal­suo­si­me nu­ma­ty­tu me­tu jau vi­sai ne­tru­kus.

 

17.01 val.

Že­mės ūkio ir miš­ki­nin­kys­tės pa­slau­gų tei­ki­mo pa­gal pa­slau­gų kvi­tą įsta­ty­mo Nr. XI-2411 5 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-295 (pa­tei­ki­mas)

 

Bet prieš tai dar vie­nas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – 2-18 klau­si­mas – Že­mės ūkio ir miš­ki­nin­kys­tės pa­slau­gų tei­ki­mo pa­gal pa­slau­gų kvi­tą įsta­ty­mo 5 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-295. Pra­ne­šė­jas – E. Gent­vi­las.

E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ir­gi to pa­ties įsta­ty­mo pa­kei­ti­mas. Esu tei­kęs tą pa­kei­ti­mą 2017 me­tais, po pa­tei­ki­mo bu­vo pri­tar­ta, po to po svars­ty­mo at­mes­ta. Man at­ro­do, tai yra la­bai pra­smin­gas ga­lio­jan­tis įsta­ty­mas, su­da­ran­tis ga­li­my­bę įdar­bin­ti daž­niau­siai kai­me gy­ve­nan­čius žmo­nes, daž­niau­siai be dar­bo esan­čius žmo­nes, su­da­rant ga­li­my­bę ūki­nin­kui gau­ti pa­slau­gas ir su­da­rant ga­li­my­bę su­teik­ti dar­bo už­mo­kes­tį pa­slau­gų tei­kė­jui, tai yra tam be­dar­biui, iš es­mės su­mo­kant už jį 9 % įmo­kų „Sod­rai“. Tai prak­ti­ka, ku­ri tę­sia­si nuo 2013 m. sau­sio 1 d., ji yra pa­si­tei­si­nu­si ir gir­džiu pri­ta­ri­mus tai prak­ti­kai.

Su ūki­nin­kais kal­ban­tis gir­dė­ti to­kie da­ly­kai, ko­dėl tik 60 die­nų? Gal ga­li­ma il­giau iš­dės­ty­ti per se­zo­ną? Se­zo­no me­tu gal rei­kia 90 die­nų pa­si­telk­ti to­kį dar­bi­nin­ką, ap­mo­kant jam dar­bo už­mo­kes­tį. No­riu pri­min­ti, kad jei­gu vir­ši­ja 1 tūkst. 750 eu­rų ben­dras dar­bo už­mo­kes­tis, pra­de­da­mas mo­kė­ti gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­tis, o šiaip mo­ka­ma 9 % įmo­kų „Sod­rai“.

Esa­ma­me įsta­ty­me pa­sa­ky­ta, kad tik 60 die­nų. Ma­no siū­ly­mas – iki 90 die­nų. O jei­gu tas as­muo, kai­mo gy­ven­to­jas, daž­niau­siai kai­mo gy­ven­to­jas, tei­kia pa­slau­gas ne vie­nam, o dviem ar ke­liems ūki­nin­kams, da­bar jis ga­lė­tų 90 die­nų per me­tus dirb­ti, tai ma­no siū­ly­mas – 120 die­nų.

No­riu pa­sa­ky­ti, kad Lie­tu­vos Res­pub­li­kos so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja at­li­ko mo­ni­to­rin­gą, at­li­ko tam tik­rą au­di­tą, kaip vyks­ta tas pro­ce­sas, ar nė­ra pik­tnau­džia­vi­mo, kad, pa­vyz­džiui, pa­gal dar­bo su­tar­tis dir­ban­tis žmo­gus, ku­ris darb­da­viui kai­nuo­ja bran­giai, stai­ga api­for­mi­na­mas ir pra­de­da dirb­ti pa­gal tal­kų kvi­tą. To­kios ri­zi­kos So­cia­li­nės ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja ne­nu­sta­tė. Tai bū­tų tik­rai blo­ga prak­ti­ka, kad jei­gu dir­ba Pet­ras Pet­rai­tis, at­si­pra­šau, pa­gal dar­bo su­tar­tį pas ūki­nin­ką, tai ūki­nin­kas per­for­muo­ja, tą dar­bo su­tar­tį nu­trau­kia ir pra­de­da tą žmo­gų įdar­bin­ti pa­gal tal­kų kvi­tus. To­kios prak­ti­kos ne­nu­sta­ty­ta. Gal­būt pa­vie­niai at­ve­jai, aš ne­ga­liu ga­ran­tuo­ti. So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja kon­sta­ta­vo, kad įsta­ty­mas funk­cio­nuo­ja, ne­iš­krai­po dar­bo rin­kos pa­gal dar­bo su­tar­tis, ne­at­si­ran­da pa­kai­ta­las to­kių tal­kų kvi­tų pa­vi­da­lu, to­dėl yra tiks­lin­ga, ma­no ma­ny­mu, su­da­ry­ti ga­li­my­bę il­ges­niam lai­kui įdar­bin­ti daž­niau­siai kai­me gy­ve­nan­čius, daž­niau­siai dar­bo ne­tu­rin­čius žmo­nes. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­kui. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti ko­le­gos. Pir­ma­sis – E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mas ko­le­ga, iš tie­sų yra at­virkš­ti­nis va­rian­tas, kuo­met žmo­nes pri­ima trum­pam, po to pa­ma­to, kad ge­ras žmo­gus, ir pa­pras­čiau­siai įdar­bi­na ir pa­si­lie­ka il­ges­niam lai­kui. Iš tik­rų­jų įsta­ty­mas vei­kia, ir ge­rai vei­kia. Ta­čiau ar ne­bi­jo­te tam­py­ti, kaip sa­ko­ma, liū­to už ūsų? Mes taip pat bu­vo­me su­gal­vo­ję pra­plės­ti tas funk­ci­jas, bet pa­ma­tė­me, kad ga­li iš­virs­ti vis­kas į blo­gą pu­sę. Iš tik­rų­jų tas kei­ti­mas ga­li bū­ti ir, štai A. Sy­sas pa­si­sa­kys, į ki­tą pu­sę. Ačiū.

E. GENTVILAS (LSF). Lie­tu­vo­je liū­tai ne­gy­ve­na, vie­nas da­ly­kas, to­dėl bi­jo­ti tik­rai ne­bi­jau. Ant­ras da­ly­kas, ši prak­ti­ka yra iš­plės­ta į ki­tus įsta­ty­mus, yra iš­plės­ta prak­ti­ka na­mų tvar­ky­mo pa­slau­goms teik­ti pa­gal tal­kos kvi­tus, vai­kų auk­lių ar prie­žiū­ros pa­slau­goms teik­ti pa­gal tal­kų kvi­tus. Ma­tyt, tai yra pa­si­tei­si­nu­si prak­ti­ka.

Aš ži­nau po­no A. Sy­so skir­tin­gą nuo­mo­nę, nuo­lat kar­to­ja­mą, na­tū­ra­lus gal ir pa­sau­lė­žiū­ros skir­tu­mas, tai aš ma­nau, kad čia mes ne­kei­čia­me nie­ko iš es­mės, o tik įver­ti­na­me. Dar­bų se­zo­nas kai­me, lie­tu­viš­ka­me kai­me, na, re­a­liai už­trun­ka pen­kis, še­šis mė­ne­sius. Tai ko­dėl mes su­da­ro­me ga­li­my­bę tik du mė­ne­sius įdar­bin­ti, su­da­ry­ki­me ga­li­my­bę tris mė­ne­sius įdar­bin­ti.

PIRMININKĖ. Ki­tas klau­sian­ty­sis – G. Pa­luc­kas.

G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, mes gal­būt skir­tin­gai su­pran­ta­me ter­mi­ni­ją. Žo­dis „įdar­bin­ti“ pa­pras­tai sie­ja­mas su vi­su so­cia­li­nių ga­ran­ti­jų pa­ke­tu. Tai šiuo at­ve­ju mes, ma­tyt, kal­ba­me apie tam tik­rą ga­li­my­bę dirb­ti iš da­lies gau­nant so­cia­li­nes ga­ran­ti­jas. To­dėl ne­nu­steb­ki­te, jei­gu mū­sų nuo­mo­nės šiuo klau­si­mu ga­li bū­ti skir­tin­gos.

Iš tik­rų­jų A. Sy­sas nė­ra vie­nin­te­lis so­cial­de­mok­ra­tas, ma­nan­tis, kad bū­tent to­kio žan­ro ar­ba to­kių dar­bo san­ty­kių, ku­rie yra ne­vi­sa­ver­čiai, plėt­ra yra ydin­ga prak­ti­ka. Dėl šios prie­žas­ties mes tik­rai ska­ti­na­me nor­ma­lių dar­bo su­tar­čių su­da­ry­mą, tai kai­me ir­gi nė­ra sve­ti­ma ar ko­kia nors ano­ma­li­ja, ati­tin­ka­mai su­ku­riant ge­ras dar­bo są­ly­gas, vi­sas so­cia­li­nes ga­ran­ti­jas, nes aš tik­rai ne­ma­nau, kad kai­mo žmo­nės kuo nors ski­ria­si nuo mies­to žmo­nių, ir dar­bo po­bū­dis tik­rai ne­tu­rė­tų iš­skir­ti jų so­cia­li­nių ga­ran­ti­jų už­tik­ri­ni­mo fo­ne.

La­bai ačiū. Čia toks ir klau­si­mas. Ar jūs ma­no­te, kad tu­rė­tų bū­ti tas skir­tu­mas?

E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Tai štai kai­mas, mies­tas, aš čia kal­bu dau­giau­sia apie kai­mą, nes šio įsta­ty­mo pa­tai­sos, bet aš jau mi­nė­jau, kad vai­kų prie­žiū­ros ar na­mų tvar­ky­mo pa­slau­gos, na, di­des­ne da­li­mi tur­būt vis dėl­to mies­te. Tai­gi yra iš­plės­ta.

Ant­ras da­ly­kas, aš vi­siš­kai su­tin­ku, kad tai nė­ra vi­siš­kai vi­sas so­cia­li­nių ga­ran­ti­jų ar mo­kes­ti­nių prie­vo­lių pa­ke­tas, bet įvai­ro­vė dar­bo rin­kos yra la­bai ska­tin­ti­na. Ne­bū­ti­nai vi­si tu­ri dirb­ti kaip uabai, ir čia įmo­nių įvai­ro­vė, ne­bū­ti­nai vi­si tu­ri dirb­ti pa­gal vie­no­das, ben­dras dar­bo su­tar­tis. Ir įsta­ty­mų lei­dė­jas 2012 me­tais pri­ėmė tą pa­į­vai­ri­ni­mą, ku­riam aš la­bai pri­ta­riu, nors ta­da ne­bu­vau, kaip ir tams­ta, ne­bu­vo­me Sei­mo na­riai. Tai­gi įdar­bi­ni­mo ga­li­my­bių pa­į­vai­ri­ni­mas, ma­no ma­ny­mu, yra di­de­lis pri­va­lu­mas.

PIRMININKĖ. Dė­kui. A. Sy­sas no­ri pa­klaus­ti.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, di­džiai ger­bia­mas ko­le­ga, tu­riu jus nu­vil­ti, nei auk­lių, nei na­mų tvar­ky­ti ne­ga­li­ma pa­gal kvi­tus, nes šis įsta­ty­mas, apie ku­rį mi­nė­jo E. Pu­pi­nis, ne­bu­vo pri­im­tas pra­ei­to­je ka­den­ci­jo­je. Tai vie­nas da­ly­kas.

Ant­ras. Jūs tei­sin­gai pa­ste­bė­jo­te da­tą – 2013 me­tai, bet 2018 me­tais bu­vo pri­im­tas nau­jas Dar­bo ko­dek­so įsta­ty­mas su de­vy­nio­mis nau­jo­mis dar­bo rū­ši­mis, kur ga­li­ma su­da­ry­ti tą pa­čią dar­bo su­tar­tį vie­nam mė­ne­siui, bet mo­kė­ti ir so­cia­li­nio drau­di­mo mo­kes­tį, ir svei­ka­tos įmo­ką, mo­kė­ti gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­tį, nes šie žmo­nės yra drau­džia­mi tik svei­ka­tos drau­di­mu. Tai ko­dėl jūs siū­lo­te to­liau pa­ka­bin­ti šiuos žmo­nes ki­tiems mo­kes­čių mo­kė­to­jams iš­lai­ky­ti? Jei­gu jie tu­ri ma­žas pa­ja­mas, jie krei­pia­si so­cia­li­nės pa­gal­bos ir vi­si mo­kes­čių mo­kė­to­jai jiems mo­ka įvai­rias sub­si­di­jas, so­cia­li­nes pa­šal­pas ir ki­tus da­ly­kus.

E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, ger­bia­ma­sis, bet klau­si­mas tik­rai ne man. Dar­bo ko­dek­sas bu­vo re­for­muo­tas 2018 me­tais, bet jo es­mę 2016 me­tais pri­ėmė so­cial­de­mok­ra­tų Vy­riau­sy­bė, kai jūs bu­vo­te So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas. Dėl to Dar­bo ko­dek­so ir rin­ki­mų re­zul­ta­tai to­kie, kiek pri­si­me­na­me, bu­vo. Bet pri­im­da­mi nau­jos re­dak­ci­jos Dar­bo ko­dek­są jūs, ger­bia­mi so­cial­de­mok­ra­tai, ne­pa­siū­lė­te nai­kin­ti šio įsta­ty­mo. Tai bū­ki­te ma­lo­nūs, ne­prie­kaiš­tau­ki­te man, kad aš siū­lau pa­to­bu­lin­ti ga­lio­jan­tį, jū­sų va­lia pa­lik­tą ga­lio­ti įsta­ty­mą taip, kaip aš įsi­vaiz­duo­ju. Ne­pri­ekaiš­tau­ki­te, ko­dėl ga­lio­ja tas įsta­ty­mas. Jūs ga­lė­jo­te Dar­bo ko­dek­są pri­im­da­mi pa­nai­kin­ti to­kią ga­li­my­bę, bet jūs jos ne­nai­ki­no­te kaž­ko­dėl.

PIRMININKĖ. Klau­sia K. Star­ke­vi­čius.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, aš iš tik­rų­jų pa­lai­kau die­nų iš­plė­ti­mą ir kar­tu ga­liu pa­tiks­lin­ti, nes šį įsta­ty­mą dėl 60 die­nų mes su E. Pu­pi­niu pa­tei­kė­me dar 2008–2012 me­tais ir bu­vo įsi­ga­lio­ji­mas nuo 2012 me­tų. Bu­vo ban­do­ma­sis lai­ko­tar­pis iki 2016 me­tų. So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos eks­per­tai įver­ti­no kaip pui­kų pro­jek­tą, nes ga­li­ma įves­ti nau­jus žmo­nes į rin­ką, nes čia at­ei­na dirb­ti tie, ku­rie tie­siog gal dau­giau kaip tas tris die­nas ne­iš­dirb­tų kai ku­rie, o ki­ti at­ėję pa­ma­to nor­ma­lias dar­bo są­ly­gas ir įsi­dar­bi­na. Čia yra to­kia kaip sa­vo­tiš­ka pa­gal­ba, nes jiems ne­at­skai­to­ma… Iš tik­rų­jų darb­da­vys su­mo­ka 9 % ir jie vėl to­liau ga­li to­je dar­bo bir­žo­je sto­vė­ti, nes jie ki­taip vi­siš­kai ne­le­ga­liai dirb­tų. Čia yra bū­das le­ga­li­zuo­ti dar­bą ir įtrauk­ti žmo­nes į to­li­mes­nę veik­lą. Jūs esa­te tei­sin­ga­me ke­ly­je. Gal­būt bū­tų tiks­lin­ga dar iš­plės­ti ši­tą pa­slau­gą kaip ki­to­se ša­ly­se, na­mų tvar­ky­to­joms kaž­ką to­kio pa­da­ry­ti, kad ir­gi ga­lė­tų pa­gal ši­tą pa­vyz­dį, ku­ris pa­si­tei­si­no, to­kiu bū­du įei­ti į dar­bo rin­ką. Vie­nu žo­džiu, iš­plės­ti ši­tą są­ra­šą.

E. GENTVILAS (LSF). Ma­tai, ger­bia­mas Ka­zy, gal­vo­jau, kad kol mes bu­vo­me opo­zi­ci­jo­je, val­dan­tie­ji pri­ėmė pro­tin­gus iš­plė­ti­mo va­rian­tus. Pa­si­ro­do, ne­pri­ėmė. O da­bar prie­kaiš­tau­ja, ko­dėl tik kai­mo žmo­nėms tai­ko­ma to­kia leng­va­ta, o mies­to žmo­nėms ne­tai­ko­ma. Bu­vo svars­to­mi tie da­ly­kai, bet ne­bu­vo, pa­si­ro­do, pri­im­ti. O aš net gal­vo­jau, kad rei­kia sam­dy­ti ko­kią nors na­mų tvar­ky­to­ją pa­gal tal­kos kvi­tus. Pa­si­ro­do, ne­ga­li­ma.

PIRMININKĖ. Ir pas­ku­ti­nio­ji šiuo klau­si­mu klau­sia L. Na­gie­nė.

L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ži­no­te, te­ko… Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Pra­ne­šė­jui tik­rai klau­si­mas pa­pras­tas. Re­a­liai ga­liu pa­sa­ky­ti: te­ko su­tik­ti ne vie­ną žmo­gų, ku­ris po to at­ei­na ir sa­ko – ne­tu­riu sta­žo. Jūs da­bar pa­si­do­mė­ki­te, kai su­ei­na se­nat­vės am­žius, kiek žmo­nių ne­tu­ri bū­ti­no­jo sta­žo. Mes, da­bar pail­gin­da­mi tą lai­ko­tar­pį, fak­tiš­kai dar to­liau jį ati­to­li­na­me. Jis yra draus­tas tik svei­ka­tos drau­di­mu, jis jo­kių ki­tų so­cia­li­nių ga­ran­ti­jų ne­tu­ri. Ma­ny­čiau, kad tai yra ydin­ga. Ar jūs ne­ma­no­te, kad at­si­ras dar di­des­nė ri­zi­ka tų žmo­nių, kad jie vi­siš­kai ne­bus ap­draus­ti ir ne­bus bū­ti­no­jo sta­žo, kai rei­kės ei­ti į se­nat­vės pen­si­ją?

E. GENTVILAS (LSF). Taip, kaip jūs pa­tei­kė­te, tu­rė­čiau link­sė­ti gal­va. Da­bar tik­tai klau­si­mas toks: al­ter­na­ty­va ši­to­kiam įdar­bi­ni­mui yra? Kas yra al­ter­na­ty­va? Ar­ba vi­siš­ka be­dar­bys­tė, kas, ma­no ma­ny­mu, kar­tais taip ir at­si­tin­ka. Iš be­dar­bys­tės pri­ima to­kiam lai­ki­nam da­li­niam įdar­bi­ni­mui. Kaip jūs sa­ko­te, tai al­ter­na­ty­va ši­to­kiam lai­ki­nam įdar­bi­ni­mui yra pil­na­ver­tė dar­bo su­tar­tis. Prak­ti­ka ro­do, kad di­dži­ą­ja da­li­mi ne­dar­bo su­tar­tys pa­kei­čia­mos į dar­bą pa­gal tal­kos kvi­tus, ta­čiau be­dar­bio sta­tu­sas pa­kei­čia­mas į tai. To­dėl aš va­do­vau­juo­si So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos at­lik­tu mo­ni­to­rin­gu ir aš ne­drįs­tu sa­ky­ti, kad tas mo­ni­to­rin­gas pa­tvir­tin­tų jū­sų tei­gi­nį, kad al­ter­na­ty­va yra pil­na­ver­tė dar­bo su­tar­tis. Ne, al­ter­na­ty­va yra be­dar­bys­tė. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­kui. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Yra mo­ty­vų už ir prieš. Už – E. Pupi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, tur­būt ko­mi­te­tas nu­spręs, ar rei­kia il­gin­ti, ar ne, ta­čiau pats mo­ty­vas tur­būt bu­vo ne vi­sai su­pras­tas. Iš tik­rų­jų žmo­nės yra pri­ima­mi trum­pa­lai­kiams dar­bams. Ko­kia bu­vo pro­ble­ma? Kai ūki­nin­kams rei­kia, pa­vyz­džiui, trum­pa­lai­kiams dar­bams ar­ba, tar­kim, jis ne­prog­no­zuo­ja oro są­ly­gų ski­nant vai­sius ar pa­na­šiai, jis as­me­nis ga­li pa­si­kvies­ti į tal­ką vie­nai die­nai, dviem die­noms ir to­dėl jis nie­ka­da ne­su­da­ri­nė­da­vo tų su­tar­čių. Pa­pras­čiau­siai at­ei­da­vo į tal­ką žmo­nės be jo­kio drau­di­mo, be nie­ko. Iš tik­rų­jų ta­da bū­da­vo maž­daug to­kia si­tu­a­ci­ja: 20 žmo­nių dir­ba so­de, ski­na vai­sius, vie­nas tu­pi virš so­do tam, kad žiū­rė­tų, ar ne­at­ei­na ins­pek­to­rius. Jei­gu at­ei­na ins­pek­to­rius, vi­si iš­si­laks­to po lau­kus. Tai bu­vo tie­siog juo­kin­ga.

Bu­vo ras­tas spren­di­mas, kad bū­tų ga­li­ma ci­vi­li­zuo­tai su­kur­ti sis­te­mą pa­gal pa­slau­gų kvi­tus, kai žmo­gus at­ei­na, tą die­ną gau­na kvi­tą, ar­ba per in­for­ma­ci­nę sis­te­mą pra­ne­ša­ma, kad jis pas žmo­gų dir­ba, ir to­kiu bū­du tos tal­kos bu­vo le­ga­lios. Tai nė­ra sis­te­mi­nis da­ly­kas, tai pa­pras­čiau­siai trum­pa­lai­kis. Kai kur, aiš­ku, gal­būt ir il­giau pa­kvies­da­vo pa­dirb­ti žmo­gų, kai pa­ma­ty­da­vo, kad tik­rai są­ži­nin­gai, ge­rai žmo­gus dir­ba, jį pa­si­lik­da­vo il­ges­niam dar­bui. Iš tik­rų­jų ta sis­te­ma vei­kia ir tu­ri ga­lio­ti. Dėl tos sis­te­mos il­gu­mo, kiek ga­li­ma bū­tų žmo­gų įdar­bin­ti, tik­rai pa­gal­vos ko­mi­te­tas. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­kui. Mo­ty­vai prieš – A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, blo­gai, kad jūs ne­klau­so­te tų žmo­nių, ku­rie dir­bo ši­to­je sri­ty­je ir da­ly­kus ma­tė re­a­liai. Taip, kaž­kas iš­lo­šia, ir iš­lo­šia daž­niau­siai ūki­nin­kai. Tie žmo­nės, ku­rie dir­ba pa­gal kvi­tus, pra­lo­šia. Tei­sin­gai bu­vo pa­sa­ky­ta, kai­mas liks be vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo pen­si­jų, jei­gu di­dži­ą­ją da­lį sa­vo gy­ve­ni­mo dirbs pa­gal kvi­tus, nes už kvi­tus so­cia­li­nis drau­di­mas ne­mo­ka­mas. Ir kuo il­giau jūs ruo­šia­tės il­gin­ti, tuo pras­čiau ši­tiems žmo­nėms.

Ne vel­tui aš pa­mi­nė­jau skir­tin­gas da­tas. Taip, aš bu­vau ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas, kai bu­vo pri­im­ta kvi­tų sis­te­ma, ku­ri bu­vo tai­ko­ma ak­me­nų rin­ki­mui pa­va­sa­rį ir obuo­lių sky­ni­mui ru­de­nį. Šian­dien, kai jūs pa­si­žiū­rė­si­te į veik­lų rū­šis, jų yra 198 – vi­sas miš­ki­nin­kys­tės ūkis, vi­sa žem­dir­bys­tė per­ėjo į kvi­tų sis­te­mą. Na, ne­už­mer­ki­te akių! Ši­tie žmo­nės bu­vo pa­leis­ti pa­gal dar­bo su­tar­tis, nu­trauk­tos su­tar­tys ir jiems kart­kar­tė­mis pa­gal kvi­tus su­mo­ka­ma. Ar to mes sie­kia­me?

Aš ma­nau, mes sie­kia­me, kad Lie­tu­vos žmo­nės da­ly­vau­tų sis­te­mo­je ir gau­tų so­cia­li­nį drau­di­mą ir ki­tus drau­di­mus. Aš ma­nau, jūs ei­na­te pir­miau­sia prieš tuos žmo­nes, duo­da­mi už­dirb­ti 50, 100 ar 200 eu­rų, bet jie lie­ka to­liau ki­tų žmo­nių iš­lai­ko­mi, nes vi­sas so­cia­li­nes iš­mo­kas, so­cia­li­nės šal­pos pen­si­ją mums vi­siems kar­tu teks mo­kė­ti ši­tiems žmo­nėms. Ne­da­ry­ki­me to­kių žings­nių. Pa­ti­kė­ki­te, pa­klau­si­nė­ki­te už­im­tu­mo tar­ny­bų. Jie ir ne­la­bai no­ri dirb­ti, nes jie iš da­lies dir­ba ne­le­ga­liai.

Da­bar apie mo­ni­to­rin­gą. Va­kar kaip tik ko­mi­te­tas da­rė Dar­bo ko­dek­so mo­ni­to­rin­gą ir dar­bo rin­kos.

PIRMININKĖ. Ko­le­ga, lai­kas, trum­pin­ki­te.

A. SYSAS (LSDPF). Siū­lau ne­pri­tar­ti.

PIRMININKĖ. Su­pra­to­me. Ačiū. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti, nuo­mo­nės iš­si­sky­rė. Bal­suo­si­me nu­ma­ty­tu lai­ku, ku­ris jau vi­siš­kai ne­tru­kus. Kvie­čiu, ko­le­gos, už­im­ti sa­vo vie­tas, pra­dė­si­me bal­sa­vi­mą.

 

17.18 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Ag­ne­tos Skar­džiu­vie­nės at­lei­di­mo iš Lie­tu­vos Res­pub­li­kos lygių ga­li­my­bių kon­tro­lie­riaus pa­rei­gų“ pro­jek­tas Nr. XIVP-356 (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Ka­dan­gi yra vie­nas pri­ėmi­mas, tai pra­dė­si­me nuo re­zer­vi­nio 1 klau­si­mo – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Ag­ne­tos Skar­džiu­vie­nės at­lei­di­mo iš Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ly­gių ga­li­my­bių kon­tro­lie­riaus pa­rei­gų“ pro­jek­to Nr. XIVP-356. Tai­gi bal­suo­ja­me.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Už­si­re­gist­ra­vo 99, bal­sa­vo 99: už – 90, prieš – 3, su­si­lai­kė 6. Nu­ta­ri­mui (pro­jek­tas Nr. XIVP-356) pri­tar­ta. (Bal­sai sa­lė­je) Pri­im­tas. (Gon­gas)

 

17.19 val.

Ve­te­ri­na­ri­jos įsta­ty­mo Nr. I-2110 8 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-180 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas bal­sa­vi­mas dėl Ve­te­ri­na­ri­jos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-180. Bal­sa­vi­mas pra­de­da­mas.

Už­si­re­gist­ra­vo 101 Sei­mo na­rys, bal­sa­vo 101 Sei­mo na­rys: už – 51, prieš – 22, su­si­lai­kė 28. Pri­tar­ta po pa­tei­ki­mo. Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti ba­lan­džio 20 die­ną. Ga­li­ma pri­tar­ti? Yra ko­le­gų. Pra­šom – E. Gent­vi­las dėl ve­di­mo tvar­kos.

E. GENTVILAS (LSF). Ko­le­gos, mes la­bai rim­tai ap­svars­ty­ki­me, ar tik­rai kai­mo rei­ka­lai čia tu­ri bū­ti. Žiū­rė­ki­te, iš­ki­lo klau­si­mų, kad ap­skri­tai vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų va­do­vų sky­ri­mo tvar­ka ga­lė­tų bū­ti per­žiū­rė­ta, su­vie­no­din­ta ir taip to­liau. Te­bū­nie ši­to­kia tvar­ka, bet tai tu­ri ap­tar­ti Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas. Čia yra val­dy­mo klau­si­mai, svar­biau­si da­ly­kai, jei­gu mes įve­da­me va­dy­bi­nin­kus. Mes da­bar žiū­ri­me: Mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba – tai re­gu­lia­vi­mo sfe­ra, tad Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Klau­si­mas yra ge­ro­kai pla­tes­nis.

PIRMININKĖ. Jūs kaip pa­grin­di­nį siū­lo­te Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tą? Dėl ve­di­mo tvar­kos – K. Ma­žei­ka.

K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Iš tie­sų aš no­rė­jau pa­siū­ly­ti kaip pa­pil­do­mą Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tą, o kaip pa­grin­di­nį pa­lik­ti Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tą.

PIRMININKĖ. Dėl ve­di­mo tvar­kos – A. Vyš­niaus­kas.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš pri­tar­čiau K. Ma­žei­kos pa­siū­ly­mui: kaip pa­grin­di­nis KRK ir ga­lė­tų bū­ti VVSK.

PIRMININKĖ. J. Ja­ru­tis.

J. JARUTIS (LVŽSF). Ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke, frak­ci­jos var­du pra­šy­čiau pa­kar­to­ti ba­lsa­vi­mą – vie­no bal­so skir­tu­mas toks ne­la­bai aiš­kus.

PIRMININKĖ. Kar­to­ja­ma ta­da, ka­da ly­gu. Ti­kiuo­si su­pra­tin­gu­mo. Gal ga­li­me fik­suo­ti ben­dru su­ta­ri­mu, kad pa­grin­di­nis yra Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas ir pa­pil­do­mas VVSK. Ne­ma­tau prieš­ta­rau­jan­čių. Pra­šom – dėl ve­di­mo tvar­kos ko­le­ga V. Pranc­kie­tis.

V. PRANCKIETIS (LSF). Siū­ly­čiau Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tą pa­lik­ti kaip pa­grin­di­nį – tai yra vals­ty­bės val­dy­mo rei­ka­las. O Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas, jei­gu rei­kia pro­fe­si­nės pa­tir­ties ir pa­ta­ri­mo, ma­lo­niai pra­šom.

PIRMININKĖ. Tuo­met bal­suo­ja­me al­ter­na­ty­viai, tai yra kas už pa­grin­di­nį ko­mi­te­tą – Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tą, bal­suo­ja už, kas už VVSK, bal­suo­ja prieš.

Už­si­re­gist­ra­vo 104 Sei­mo na­riai, bal­sa­vo 103 Sei­mo na­riai: už – 73, prieš – 30. Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas.

 

17.23 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Lie­tu­vos Vals­ty­bės Kon­sti­tu­ci­jos metais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-162 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

To­liau ju­da­me prie dar­bo­tvarkės 2-5 klau­si­mo – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Lie­tu­vos Vals­ty­bės Kon­sti­tu­ci­jos me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-162. Pa­tei­ki­mo sta­di­ja, bal­sa­vi­mas pra­de­da­mas.

Už­si­re­gist­ra­vo 102 Sei­mo na­riai, bal­sa­vo 101 Sei­mo na­rys: už – 89, prieš – 3, su­si­lai­kė 9. Pri­tar­ta po pa­tei­ki­mo. Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas. Pa­pil­do­ma – Lais­vės ko­vų ir vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­ja. Siū­lo­ma svars­ty­ti ba­lan­džio 20 die­ną.

 

17.24 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Jau­ni­mo me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-294 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Jau­ni­mo me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-294. Pa­tei­ki­mas. Bal­suo­ja­me.

Už­si­re­gist­ra­vo 103 Sei­mo na­riai. Bal­sa­vo 102 Sei­mo na­riai: už – 88, prieš – 3, su­si­lai­kė 11. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta. Siū­lo­mi ko­mi­te­tai: pa­grin­di­nis – Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas, pa­pil­do­ma – Lais­vės ko­vų ir vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­ja. Siū­lo­ma svars­ty­ti ba­lan­džio 20 die­ną. Ar ga­li­me pri­tar­ti? Nė­ra prieš­ta­rau­jan­čių.

 

17.25 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Krep­ši­nio me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-174 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Ju­da­me to­liau. Dar­bo­tvarkės 2-7 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Krep­ši­nio me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-174. Pa­tei­ki­mo sta­di­ja. Bal­suo­ja­me.

Už­si­re­gist­ra­vo 102, bal­sa­vo 100: už – 84, prieš – 2, su­si­lai­kė 14. Ne­vien­bal­siai, bet pri­tar­ta po pa­tei­ki­mo sta­di­jos pro­jek­tui dėl Krep­ši­nio me­tų. Siū­lo­mi ko­mi­te­tai: Švie­ti­mo ir mo­ks­lo ko­mi­te­tas, pa­pil­do­ma – Lais­vės ko­vų ir vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­ja. Siū­lo­ma svars­ty­ti ba­lan­džio 20 die­ną. Ne­ma­tau prieš­ta­rau­jan­čių. Tai­gi tvir­ti­na­me to­kią po­zi­ci­ją.

 

17.26 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Gy­vū­nų ge­ro­vės me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-186 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 2-8 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Gy­vū­nų ge­ro­vės me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-186. Pa­tei­ki­mas. Bal­suo­ja­me.

Už­si­re­gist­ra­vo 103, bal­sa­vo 100: už – 66, prieš – 4, su­si­lai­kė 30. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta. Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas. (Bal­sai sa­lė­je) Kol kas kaip pa­grin­di­nis yra in­di­kuo­tas Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti ba­lan­džio 20 die­ną. Ar yra pa­gei­da­vi­mų, kad bū­tų pa­pil­do­mų ko­mi­te­tų? Ne­ma­tau. Taip ir fik­suo­ja­me.

 

17.27 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tų me­tais“ projektas Nr. XIVP-195 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

To­liau ki­tas dar­bo­tvarkės 2-9 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo ”Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tų me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-195. Pa­tei­ki­mas. Bal­suo­ja­me.

Už­si­re­gist­ra­vo 102, bal­sa­vo 98: už – 71, prieš – 4, su­si­lai­kė 23. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta. Siū­lo­mi ko­mi­te­tai: Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas, pa­pil­do­ma – Is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­ja. Siū­lo­ma svars­ty­ti ba­lan­džio 20 die­ną. Ne­ma­tau ki­tų pa­pil­dy­mų. Tvir­ti­na­me.

 

17.28 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Ie­vos Si­mo­nai­ty­tės me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-5243 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 2-10 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Ie­vos Si­mo­nai­ty­tės me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-5243. Pa­tei­ki­mo sta­di­ja.

Už­si­re­gist­ra­vo 102, bal­sa­vo 99: už – 63, prieš – 6, su­si­lai­kė 30. Fik­suo­ja­me, kad po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta. Pa­grin­di­nis – Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas, pa­pil­do­ma – Lais­vės ko­vų ir val­s­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­ja. Siū­lo­ma svars­ty­ti ba­lan­džio 20 die­ną. Nė­ra ki­tų pa­siū­ly­mų, tuo­met ju­da­me to­liau.

 

17.29 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Pran­ciš­kaus Sko­ri­nos me­tais“ projektas Nr. XIVP-203 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 2-11 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Pran­ciš­kaus Sko­ri­nos me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-203. Pra­šom bal­suo­ti. Pa­tei­ki­mo sta­di­ja.

Už­si­re­gist­ra­vo 99, bal­sa­vo 96: už – 75, prieš – 1, su­si­lai­kė 20. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta.

Siū­lo­mi ko­mi­te­tai: kaip pa­grin­di­nis – Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas, kaip pa­pil­do­ma – Lais­vės ko­vų ir vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­ja. Siū­lo­ma svars­ty­ti ba­lan­džio 20 die­ną.

 

17.30 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Jo­no Me­ko me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-211 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 2-12 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Jo­no Me­ko me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-211. Pa­tei­ki­mo sta­di­ja. Bal­suo­ja­me.

Už­si­re­gist­ra­vo 101, bal­sa­vo 100: už – 91, prieš – 1, su­si­lai­kė 8. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta.

Kaip pa­grin­di­nis siū­lo­mas Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas, pa­pil­do­ma ko­mi­si­ja – Lais­vės ko­vų ir vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties. Siū­lo­ma svars­ty­ti ba­lan­džio 20 die­ną.

Dar­bo­tvarkės 2-13 klau­si­mas, dėl jo pa­tei­ki­mo sta­di­jo­je su­ta­rė­me ben­dru su­ta­ri­mu. Tai yra Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo „Lie­tu­vos Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios Kro­ni­kos“ me­tais“ pro­jek­tas.

 

17.31 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Sū­du­vos me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-371 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 2-14 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2022 me­tų pa­skel­bi­mo Sū­du­vos me­tais“ pro­jek­tas Nr. XIVP-371. Pa­tei­ki­mo sta­di­ja. Bal­suo­ja­me.

Už­si­re­gist­ra­vo 94, bal­sa­vo 93: už – 67, prieš – 5, su­si­lai­kė 21. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta.

Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas, pa­pil­do­ma ko­mi­si­ja – Lais­vės ko­vų ir vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­ja. Siū­lo­ma svars­ty­ti ba­lan­džio 20 die­ną.

Ne­ma­tau prieš­ta­rau­jan­čių, va­di­na­si, ju­da­me to­liau.

 

17.32 val.

Že­mės ūkio ir miš­ki­nin­kys­tės pa­slau­gų tei­ki­mo pa­gal pa­slau­gų kvi­tą įsta­ty­mo Nr. XI-2411 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-251 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 2-17 klau­si­mas – Že­mės ūkio ir miš­ki­nin­kys­tės pa­slau­gų tei­ki­mo pa­gal pa­slau­gų kvi­tą įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-251. Pa­tei­ki­mo sta­di­ja. Bal­suo­ja­me.

Už­si­re­gist­ra­vo 101, bal­sa­vo 100: už – 79, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 21. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta.

Kaip pa­grin­di­nis siū­lo­mas Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti ba­lan­džio 27 die­ną. Jei­gu nė­ra ki­tų pa­siū­ly­mų dėl ko­mi­te­tų, tai fik­suo­ja­me šį ap­si­spren­di­mą.

 

17.34 val.

Že­mės ūkio ir miš­ki­nin­kys­tės pa­slau­gų tei­ki­mo pa­gal pa­slau­gų kvi­tą įsta­ty­mo Nr. XI-2411 5 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-295 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Pas­ku­ti­nis klau­si­mas – 2-18 – Že­mės ūkio ir miš­ki­nin­kys­tės pa­slau­gų tei­ki­mo pa­gal pa­slau­gų kvi­tą įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-295. Dar vie­nas pa­tei­ki­mas. Pra­šau bal­suo­ti.

Už­si­re­gist­ra­vo 104, bal­sa­vo 104: už – 55, prieš – 10, su­si­lai­kė 39. Pa­tei­ki­mo sta­di­jo­je pri­tar­ta.

Pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu siū­lo­mas Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mu ko­mi­te­tu – So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti ba­lan­džio 27 die­ną. Ne­ma­tau prieš­ta­rau­jan­čių. Fik­suo­ja­me šią po­zi­ci­ją. Bal­sa­vi­mai baig­ti.

 

17.35 val.

Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mai

 

To­liau per­ei­na­me prie Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mų. Pir­ma­sis – D. Ke­pe­nis.

D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Pa­da­ry­ti šį pa­reiš­ki­mą ma­ne įkvė­pė šį ry­tą per Lie­tu­vos ra­di­ją tran­sliuo­to­je lai­do­je Pre­zi­den­to pa­ta­rė­jos min­tis, kad kas kar­tą vis la­biau jau­čia Pre­zi­den­to ins­ti­tu­ci­ja tam tik­rų mū­sų čia po­li­ti­nių par­ti­jų ir su­si­vie­ni­ji­mų įta­ką, ir ji vis stip­rė­ja. V. Land­sber­gio lai­kais tai va­din­ta šliau­žian­čiu per­ver­smu. Da­bar mes va­di­na­me kaž­ko­kia keis­ta de­mo­kra­tijos for­ma. Ši­tas su­si­vie­ni­ji­mas, ku­ris or­ga­ni­zuo­ja to­kius da­ly­kus, el­gia­si an­ti­kons­ti­tu­ciš­kai, an­ti­po­li­tiš­kai ir net ant­gam­tiš­kai, nes jie, ma­to­te, yra la­bai vie­nin­gi. Jie bu­vo vie­nin­gi tuo­met, kai bu­vo Lie­tu­vos lai­vy­nas pri­chva­ti­zuo­tas, jie bu­vo lai­min­gi, vie­nin­gi „Ma­žei­kių naf­tos” rei­ka­luo­se, jie bu­vo la­bai vie­nin­gi „In­de­pen­den­ce“ is­to­ri­jo­je, o da­bar jie vie­nin­gi prie­var­tau­da­mi žmo­nes te­stuo­tis be­pras­miais ir ne­pa­ti­ki­mais te­stais.

Da­bar jie vie­nin­gi, jie mums šian­dien pa­ro­dė, kaip at­ro­do ne­po­tiz­mas prak­ti­ko­je. Taip ar­ti ne­po­tiz­mo dar ne­bu­vau ma­tęs, kaip šian­dien pa­ma­čiau dėl to su­si­vie­ni­ji­mo įta­kos. Jie iš­ti­sai mums pa­sa­ko­ja, kad ne­ga­li bū­ti vie­no iš vie­no kan­di­da­to. Mes šian­dien tai pui­kiai pa­ma­tė­me, ką reiš­kia de­mo­kra­tija prak­ti­ko­je.

Ži­no­te, ko aš da­bar… ko­kią di­džiau­sią bė­dą jie Lie­tu­vai pa­da­rė, kad me­di­ka­li­za­vo vi­są svei­ka­tos sis­te­mą. Ten ne­be­li­ko gy­dy­mo, to­kio žo­džio ne­bė­ra – iš­ti­si­nis svei­ka­ti­ni­mas. Net šie per prie­var­tą grū­da­mi tes­tai taip pat va­di­na­mi svei­ka­tos pa­tik­ri­ni­mu, kai ten svei­ka­tos nė kva­po, ten vien ne­bū­tos li­gos ieš­ko­ji­mai.

Da­bar aš bi­jau, kad be­keis­da­mi Kon­sti­tu­ci­ją, ką jie no­ri pa­da­ry­ti, mus tik­rai jau įva­rys į an­ti­kons­ti­tu­ci­nę san­tvar­ką. Tai bu­vo Są­jū­džio lai­kais, mes tai pui­kiai ma­tė­me, da­bar kar­to­ja­si. Bet Są­jū­džio lai­kais bū­da­vo va­di­na­mie­ji cen­zo­riai, tai Glav­li­tas, da­bar yra fuc­kchat­te­riai. Są­jū­džio lai­kais bu­vo pro­pa­gan­di­nin­kai, da­bar – in­flu­en­ce­riai. Žo­džiu, vis­kas la­bai pa­na­šiai, tik ter­mi­nai pa­keis­ti.

Aš ra­gi­nu mū­sų Lie­tu­vos Pre­zi­den­tą pa­ro­dy­ti ryž­tin­gą sa­vo nuo­mo­nę ir prie­šin­tis vi­sam ši­tam. Ma­nau, kad ne­bė­ra nie­ko ki­to da­ry­ti – kvies­ti žmo­nes kar­tu pa­si­prie­šin­ti šiam šliau­žian­čiam per­ver­smui, ku­rį mes da­bar aki­vaiz­džiai ma­to­me. Šį vi­są per­ver­smą or­ga­ni­zuo­ja su­si­vie­ni­ji­mas, jį rei­kia da­bar įvar­din­ti tie­siai švie­siai. Tai yra sil­kė, ku­rią su­da­ro soc­de­mai ir li­be­ral­kon­ser­va­to­riai, ku­rie se­niai tu­rė­jo min­tį Lie­tu­vą gra­žiai pa­si­da­lin­ti. Ir tos par­ti­jos par­ti­jė­lės, ku­rios čia, ma­tai, kė­si­na­si at­sto­vau­ti rin­kė­jams Sei­me, nie­kuo­met jiems ne­ti­ko. Jie čia vis­ką tvar­kys.

Aš tik­rai ra­gi­nu mū­sų Lie­tu­vos pi­lie­čius at­ver­ti akis ir ati­džiai ste­bė­ti, kad su­stab­dy­tu­me šį an­ti­kons­ti­tu­ci­nį, an­ti­po­li­ti­nį, ant­gam­ti­nį per­ver­smą, nes kai gam­to­je su­lim­pa rau­do­nie­ji su bal­tai­siais krau­jo kū­ne­liais, yra už­kem­ša­mos krau­ja­gys­lės ir žmo­gus mirš­ta. Ne­duo­ki­me nu­mir­ti sa­vo vals­ty­bei. Ačiū.

PIRMININKĖ. V. Ąžuo­las. Pra­šau jus į tri­bū­ną.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Svei­ki, ger­bia­mi ko­le­gos. Su­pran­tu, kad da­lis jau pa­var­gę ir ne­si­klau­so, bet la­bai ge­rai, kad įsta­ty­mas nu­ma­to, kad Sei­mo na­rių pra­ne­ši­mus tu­ri tran­sliuo­ti Lie­tu­vos ra­di­jas, tai ga­lės įsi­jun­gę Lie­tu­vos ra­di­ją iš­girs­ti, ką Sei­mo na­rys pa­sa­kė.

Aš ir­gi no­rė­čiau pa­sa­ky­ti gal šiek tiek pa­na­šiai kaip Dai­nius, bet ki­to­kia lin­kme. Ant­ra­die­nį val­dan­tie­ji sku­bos tvar­ka pri­ėmė prie­var­ti­nį te­sta­vi­mą. Grei­tai pa­da­rė­me. Prieš­ta­rau­ja Kon­sti­tu­ci­jai – ne­svar­bu, pri­ėmė­me. Aš siū­ly­čiau tą įsta­ty­mą bū­ti­nai pa­čią pir­mą die­ną pri­tai­ky­ti Sei­mui. Sei­mo na­rių, ku­rie at­si­sa­kys te­stuo­tis ar­ba skie­py­tis, ne­įleis­ti į Sei­mą. Jei­gu tai ne­pa­dės, at­im­ti jiems al­gą, o jei­gu ir tai ne­pa­dės, at­leis­ti iš dar­bo.

Bet yra vie­na bė­da – Sei­mo na­rio taip leng­vai ne­at­lei­si iš dar­bo, tik­rai ne­at­lei­si. De­ja, bet rin­kė­jai iš­reiš­kė sa­vo va­lią. Tai ga­li­ma jam su­reng­ti lin­čo teis­mą, mo­ra­liš­kai jį pa­veik­ti, kad jis ne­at­lai­ky­tų ir at­si­sta­ty­din­tų. Ta­da vi­si žmo­nės ma­ty­tų pui­kų pa­vyz­dį, kaip rei­kia tvar­ky­tis su to­kiais įsta­ty­mais, ir nie­kas net ne­iš­drįs­tų jiems prie­šin­tis. Su to­kiais prie­var­tos įsta­ty­mais val­dan­tie­ji mus nu­ves į švie­sų ry­to­jų. Su tuo ir svei­ki­nu! (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. V. Pranc­kie­tis. Pra­šau į tri­bū­ną.

V. PRANCKIETIS (LSF). At­si­pra­šau, ko­le­gos, ka­dan­gi ora­to­rius kal­bė­jo apie tai, apie ką aš ne­no­rė­jau gir­dė­ti, tai no­riu pa­sa­ky­ti pa­pras­tą da­ly­ką, kad šian­dien pa­gal gy­dy­to­jų re­ko­men­da­ci­jas, tu­rė­da­mas pa­kan­ka­mai an­ti­kū­nų, at­si­sa­kiau skie­po. Man jie pa­sa­kė: svei­ki­na­me, jūs tu­ri­te D. Ke­pe­nio imu­ni­te­tą. Te­gul vi­sa Lie­tu­va to­kį ir įgy­ja. (Plo­ji­mai, bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKĖ. Ko­le­gos, pa­si­sa­ky­mai bai­gė­si, bai­gė­si ir mū­sų va­ka­ri­nis po­sė­dis. Ma­tyt, re­gist­ruo­ja­mės. (Bal­sas sa­lė­je: „Tai­gi bal­sa­vo­me.“) Ma­ža ką, vis tiek gal no­ri­si dar pa­spaus­ti myg­tu­ką.

Už­si­re­gist­ra­vo 36. Ko­le­gos, po­sė­dis baig­tas. (Gon­gas)


* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialde­mo­kratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frak­cija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.