LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJA
Biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 17, LT-01505 Vilnius, tel. (8 5) 261 2363,
faks. (8 5) 212 4335, el. p. [email protected].
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188620589
 |
|
Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, VšĮ Transporto kompetencijų agentūrai, Lietuvos savivaldybių asociacijai, Vilniaus miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybei, Klaipėdos miesto savivaldybei, Šiaulių miesto savivaldybei, Panevėžio miesto savivaldybei, Alytaus miesto savivaldybei
|
|
2019-05- Nr. |
|
|
|
|
DĖL KELIŲ ŠVIESOFORŲ ĮRENGIMO TAISYKLIŲ PAKEITIMO
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Susisiekimo ministerija) parengė ir teikia išvadoms gauti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 3-81 „Dėl Kelių šviesoforų įrengimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą (toliau – Projektas).
Kelių šviesoforų įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-81 „Dėl Kelių šviesoforų įrengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KŠĮT), galioja 7 metus. Per šį laiką pasikeitė kelių eismo saugos teisinis reglamentavimas, sparčiai diegiamas prisitaikantis šviesoforų reguliavimas, todėl Projekto tikslas – lanksčiau ir šiuolaikiškiau reglamentuoti šviesoforų projektavimo, įrengimo ir valdymo sąlygas, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą ir šiandienos technologijas.
Projekte numatyti šie pakeitimai:
1. Įgyvendinti Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET), pakeitimus (nuo 2019 m. lapkričio 1 d. KET 75 punktas pripažįstamas netekusiu galios) ir KŠĮT numatyti lankstesnį reglamentavimą dėl dešiniojo posūkio reguliavimo.
2. Įgyvendinti KET pakeitimus (nuo 2020 m. sausio 1 d. KET 76 punktas pripažįstamas netekusiu galios), t. y. KŠĮT numatyti draudimą ties raudonu šviesoforo signalu tvirtinti lentelę su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, ir atsisakyti šio nesaugaus ir prisitaikančiam šviesoforų reguliavimui ydingo eismo organizavimo būdo.
3. Atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės pasiūlymus dėl eismo organizavimo tobulinimo, KŠĮT siūloma:
- lanksčiau nustatyti šviesoforų atramų įrengimo vietas (išsidėstymą);
- numatyti galimybę įrengti trijų sekcijų dviračių šviesoforus ir leisti juos įrengti su 100 mm skersmens optiniais elementais ir žemiau transporto šviesoforų;
- numatyti galimybę naudoti trijų krypčių rodykles šviesoforų signaluose.
4. Atsižvelgiant į vis populiarėjantį ir didėjantį dviračių transporto eismą, dviračių transportui plėtojamą infrastruktūrą, KŠĮT siūloma numatyti trijų spalvų dviračių šviesoforus, dviračių šviesoforus su krypties rodyklėmis, dviračių šviesoforams taikomus techninius reikalavimus (signalų reguliavimas, optinio elemento skersmuo, įrengimo aukštis ir kt.).
5. Atsisakyti rekomendacinio pobūdžio nuostatų dėl žalio mirksinčio šviesoforo signalo kelių transportui. Ateityje tai leis lanksčiau naudoti prisitaikantį šviesoforų reguliavimą ir padidinti sankryžų pralaidumą. Atkreiptinas dėmesys, kad ateityje Susisiekimo ministerija planuoja KET atsisakyti transportui skirto žalio mirksinčio šviesoforo signalo (palikti žalią mirksintį šviesoforo signalą tik pėsčiųjų, pėsčiųjų ir dviračių šviesoforuose). Susisiekimo ministerijos žiniomis, Europoje žalias mirksintis transporto šviesoforų signalas naudojamas tik Austrijoje ir tam tikrose Rytų Europos šalyse, kurios nepasižymi aukštais eismo saugos rodikliais. Vienintelis žalio mirksinčio šviesoforo signalo privalumas, kad geltono signalo įjungimas nebūna netikėtas eismo dalyviams. Tačiau žalio signalo mirksėjimas turi kelis esminius trūkumus:
- žalias mirksintis signalas pablogina prisitaikantį šviesoforų reguliavimą (naudojant jutiklius), nes nesant transporto priemonių eismo ir siekiant pakeisti eismo fazę, žalias signalas (leidžiantis važiuoti, kai transporto priemonių nėra) dar privalo mirksėti 2–4 s, dėl to dirbtinai mažinamas sankryžos pralaidumas;
- žalias mirksintis signalas sukelia skirtingą vairuotojų reakciją, t. y. vieni pradeda stabdyti, o kiti padidina greitį, dėl to sukuriama konfliktinių ir avarinių situacijų, taip mažinama eismo sauga;
- kai keliuose ir gatvėse kartu su automatine greičio kontrole naudojamas draudžiamojo raudono signalo įjungimas greitį viršijantiems vairuotojams, praktikoje pasitaiko atvejų, kad, užfiksavus nustatyto greičio režimo nesilaikymą, norima įjungti draudžiamąjį šviesoforo signalą ir pradeda mirksėti žalias šviesoforo signalas, tačiau pažeidėjas pravažiuoja šviesoforą mirksint leidžiamam žaliam šviesoforo signalui, o kiti iš paskos tvarkingai važiuojantys vairuotojai privalo sustoti prieš raudoną šviesoforo signalą.
6. Projektu taip pat siūloma atlikti kitus KŠĮT redakcinio pobūdžio pakeitimus, siekiant aiškesnio ir tikslesnio teisinio reglamentavimo.
Projektą parengė Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės (l. e. grupės vadovo pareigas Vladislavas Kondratovičius, tel. 239 2893, el. p. [email protected]) vyriausiasis specialistas Vytautas Kalpokas (tel. 239 3860, el. p. [email protected]).
PRIDEDAMA:
1. Projektas, 29 lapai.
2. Projekto lyginamasis variantas, 41 lapai.
|
Susisiekimo viceministras |
|
Paulius Martinkus |
|
V. Kalpokas, tel. (8 5) 239 3860, el. p. [email protected] |