LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

 

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-275 2, 9, 10, 11, 15, 16, 21, 22, 23, 25, 29, 36, 39, 40, 48 IR 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 151, 152 IR 461 STRAIPSNIAIS PAKEITIMO  ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3357

 

2024-03-20  Nr. 109-P-

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto nariai Mindaugas Lingė, Algirdas Butkevičius, Valius Ąžuolas, Antanas Čepononis, Simonas Gentvilas, Liudas Jonaitis, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Radvilė Morkunaitė-Mikulėnienė, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys.

Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Agnė Narščiuvienė, Mindaugas Pečiulis, Audronė Čekanavičienė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė.:

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13

10

4

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

  1. Projekto 3 straipsniu keičiamo Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 10 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad tam tikrais keičiamame įstatyme nustatytais atvejais finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turėtų teisę nereikalauti kliento patvirtinimo, jei dokumentai, duomenys ar informacija būtų gauta tiesiogiai iš Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų Europos sąjungos valstybių narių informacinių sistemų ir (ar) registrų. Svarstytina, ar šiuo aspektu neturėtų būti patikslintas ir keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies pirmasis sakinys praplečiant dokumentų, duomenų ar informacijos gavimo (kai tai patvirtinama parašu) šaltinius, nurodant, jog dokumentai, duomenys ar informacija gauta „iš Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų Europos sąjungos valstybių narių informacinių sistemų ir (ar) registrų“.

 

Pritarti.

3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi teisę gauti šiame įstatyme nurodytus kliento ar naudos gavėjo tapatybei nustatyti reikalingus dokumentus, duomenis ar informaciją tiesiogiai iš valstybės Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų valstybių informacinių sistemų ar registrų ir nereikalauti iš kliento, kad jis pats pateiktų šiuos dokumentus, duomenis ar informaciją, jeigu klientas finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto dokumentus, duomenis ar informaciją, gautus tiesiogiai iš valstybės informacinių sistemų ar registrų, patvirtina parašu (įskaitant pažangųjį elektroninį parašą arba kvalifikuotą elektroninį parašą). Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi teisę nereikalauti, kad klientas finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto tiesiogiai iš Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų valstybių informacinių sistemų ar registrų gautus dokumentus, duomenis ar informaciją patvirtintų parašu, jeigu tokie dokumentai, duomenys ar informacija nesiskiria nuo anksčiau kliento parašu patvirtintų dokumentų, duomenų ar informacijos, jeigu iš valstybės informacinių sistemų ar registrų gauti dokumentai, duomenys ar informacija yra apie juridinio asmens vadovą, taip pat jeigu tokie dokumentai, duomenys ar informacija gauti iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių informacinių sistemų ir (ar) registrų. Visais šioje dalyje nurodytais atvejais turi būti laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.“

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13

25

3,

31

 

2.       Atsižvelgus į tai, jog projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 ir 31 dalyje nurodytiems asmenims nustatomi papildomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, bei siekiant teisinio aiškumo, manytina, kad projektas turėtų būti papildytas nuostatomis dėl jo taikymo, nustatant, kad minėtieji nepriekaištingos reputacijos reikalavimai bus taikomi tik naujai skiriamiems valdymo ar priežiūros organų nariams arba tokių asmenų naudos gavėjams.

 

Pritarti iš dalies.

Numatytas 6 mėn. pereinamasis laikotarpis.

 

Nustatant nepriekaištingos reputacijos reikalavimus įpareigotiesiems subjektams ir jų vadovams ir naudos gavėjams 2017 ir 2022 m. priimtais Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo ir (ar) kitų įstatymų pakeitimais tokios nuostatos nebuvo. Todėl, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo keitimai turėtų būti analogiški. Taip pat būtų sudėtingas praktinis nuostatų taikymas, nes galiotų skirtingi reikalavimai priklausomai nuo to kada asmuo priimtas į darbą

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13

25

5

 

3.       Projekto 12 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje prieš žodžius „Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialas“ vartojamas jungtukas „ir“ tikslintinas, rašant „arba“, taip aiškiau atskiriant alternatyvius subjektus.

 

Pritarti.

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13

25

6

1

4.       Projekto 12 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 25 straipsnio 6 dalies 1 punkte siūloma nustatyti reikalavimą juridiniams asmenims, vykdantiems virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą – kad akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės turėtų nuolat palaikyti ne mažesnį kaip 125 000 eurų dydžio nuosavą kapitalą. Pagal projekto 20 straipsnio 2 dalį teikiamas siūlymas įsigaliotų 2024 m. gegužės 1 d., o pagal projekto  20 straipsnio 8 dalį naujas reikalavimas būtų taikomas ir iki įstatymo įsigaliojimo pradėjusiems vykdyti veiklą operatoriams. Svarstytina, ar naujų reikalavimų nustatymas jau veiklą vykdantiems operatoriams neturėtų būti atidėtas vėlesniam terminui, kad būtų spėta pasiruošti (sukaupti reikalingas lėšas) šio reikalavimo įgyvendinimui

Nepritarti.

Siūloma nustatyti reikalavimus kaupti lėšas įstatiniam kapitalui formuoti/papildyti sąskaitoje ir po to palaikyti nustatyto dydžio nuosavą kapitalą, kuris yra tokio pat dydžio, kaip ir minimalus įstatinis kapitalas (125 tūkst. Eur); nėra reikalavimo lėšas nuolat laikyti sąskaitoje įšaldytas ir (ar) nenaudoti jų veikloje. Atkreiptinas dėmesys, kad PPTFPĮ projekto formuluotės patikslintos atsižvelgiant į verslo asociacijų pateiktas pastabas. Asociacijos iš esmės neprieštarauja reikalavimui palaikyti nustatyto dydžio nuosavą kapitalą, analogiškas reikalavimas nustatytas finansų įstaigoms. Numatytas 3 mėnesių terminas pasirengti reguliavimo pasikeitimams. 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13

25

6

1

5.       Projekto 12 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 25 straipsnio 6 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad tam tikrus reikalavimus turi tenkinti ne tik ketinantys vykdyti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, tačiau ir ją vykdantys. Projekto 20 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad reikalavimo dėl 125 000 eurų dydžio nuosavo kapitalo iki 2024 m. gegužės 31 d. neatitinkantys arba įrodymų dėl atitikimo jiems nepateikę juridiniai asmenys 2024 m. birželio 1 d. netektų teisės toliau vykdyti atitinkamą veiklą. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais.

            Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog nuostatos dėl pasekmių, kurios kyla, kai virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą vykdantys subjektai nebetenkina keičiamo įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų, turėtų būti nustatytos ne tik projekto 20 straipsnyje, tačiau ir keičiamo įstatymo 25 straipsnyje. Pažymėtina, jog projekto 20 straipsnyje reglamentuojami tik tie atvejai, kai atitinkama veikla pradėta vykdyti iki įstatymo įsigaliojimo ir tęsiama po jo įsigaliojimo, tačiau atitinkamos pasekmės turėtų būti nustatytos ir tais atvejais, kai veikla pradedama vykdyti ir po 2024 m. gegužės 1 d.

            Antra, pastebėtina, jog subjektams, vykdantiems aptariamą veiklą ir nebeturintiems keičiamo įstatymo 25 straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodyto laidavimo ar garantijos dokumento, taip pat turėtų kilti tam tikros pasekmės.

            Trečia, keičiamo įstatymo 25 straipsnyje taip pat turėtų būti nustatytos ne tik pačios pasekmės, kurios kiltų nebetenkinant keičiamo įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų, tačiau ir subjektai bei tvarka, kaip toks teisinis reguliavimas įgyvendinamas.

 

Nepritarti.

1. Subjektams, kurie po 2024-08-01 neatitiks Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – PPTFPĮ) 25 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų priežiūros įstaigos taikys PPTFPĮ numatytas poveikio priemones, kaip ir dėl kitų šio įstatymo pažeidimų. Papildomas reguliavimas, nereikalingas.

 

2. Reikalavimas dėl laidavimo ar garantijos nekeičiamas, t. y. toks PPTFPĮ nustatytas ir dabar. Jį pažeidus priežiūros įstaiga taikytų PPTFPĮ numatytas poveikio priemones. Registrų centro skelbiamo viešojo sąrašo duomenimis tokių registruotų subjektų kol kas nebuvo.  Papildomo reguliavimo, mūsų nuomone, nereikia.

 

3. Nustatyta, kad reikalavimą dėl virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjų prižiūrės Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT), o finansų sektoriuje analogiškas reikalavimas jau nustatytas, priežiūrą vykdo Lietuvos bankas. Praktika rodytų, kad PPTFPĮ numatytų priežiūros įstaigos teisių gauti informaciją pagal prašymą arba atlikti patikrinimą turėtų pakakti.

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13

36

1

8(N), 9(N)

6.       Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalis papildoma naujais 8 ir 9 punktais, o projekto 17 straipsniu keičiamas įstatymas papildomas nauju 461 straipsniu, kuriuose numatomas laikinas uždraudimas ir uždraudimas kitiems įpareigotiesiems subjektams teikti vieną ar kelias paslaugas. Pastebėtina, kad projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 8 punkte ir projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 461 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad laikinas uždraudimas (apribojimas) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną arba kelias paslaugas gali būti taikomas tol, kol tęsiamas šio įstatymo pažeidimas. Pastebėtina, kad projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 9 punkte ir projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 461 straipsnio 3 dalyje yra kalbama apie konkretų terminą, kurį nustato priežiūros institucija (ne ilgesnį nei 4 mėnesiai), kuris gali būti pratęstas. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 8 punkte ir projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 461 straipsnio 2 dalyje atsisakyti formuluotės „tol, kol tęsiamas šio įstatymo pažeidimas“.

 

Nepritarti.

Siūlomas saugiklis, kuris įpareigotų priežiūros įstaigas netaikyti poveikio priemonės ilgiau nei tai būtina ir reikalinga, net jei pritaikant priemonę buvo nustatytas ilgesnis veiklos uždraudimo (apribojimo) terminas. Nuostata taip pat skatina subjektus kuo greičiau įgyvendinti priemones dėl atitikimo PPTFPĮ reikalavimams.

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13

36

1

8

7.       Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad viena iš priemonių, taikomų už šio įstatymo pažeidimus, gali būti kai „šį įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės paskyrimo“. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgus į tai, kad tai naujai projektu nustatoma priemonė, manytina, jog projekto 20 straipsnis turėtų būti papildytas nuostatomis dėl šios nuostatos taikymo, kadangi iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų vertinamas pakartotinumas – ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. paskirtos poveikio priemonės būtų įtraukiamos vertinant pakartotinumo kriterijų, ar vertinant pakartotinumą būtų skaičiuojamos tik nuo 2024 m. sausio 1 d. paskirtos poveikio priemonės.

            Ši pastaba atitinkamai taikytina ir keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 10 punktui

Pritarti.

20 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

6. Po šio įstatymo įsigaliojimo pradėtose Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo procedūrose laikinas uždraudimas (apribojimas) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas tol, kol tęsiamas šio įstatymo pažeidimas, uždraudimas visam laikui kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas, laikinas arba visam laikui uždraudimas (apribojimas) vykdyti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ar depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą taikomi vertinant faktus ir aplinkybes, kurie atsirado  2024 m. gegužės 1 d. ir vėliau, išskyrus faktus ir aplinkybes dėl informacijos neteikimo ar neteisingos informacijos teikimo ir Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų pakartotinumo, kurie vertinami ir jei atsirado iki 2024 m. gegužės 1 d.

 

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13

36

1

4

8.       Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatomas „laikinas ar visam laikui <...> veiklos uždraudimas (apribojimas)“. Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 8, 9 ir 10 punktuose nustatomas „laikinas uždraudimas (apribojimas)“, „uždraudimas“, „laikinas uždraudimas (apribojimas) ar uždraudimas“. Siekiant teisinio aiškumo siūlytina nuosekliai ir aiškiai vartoti šias formuluotes, t.  y. kad būtų aiškiai įvardyta priemonės trukmė. Pavyzdžiui, projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 10 punkto formuluotė „virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklos laikinas uždraudimas (apribojimas) ar uždraudimas“ dėstytina pasirenkant keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 4 punkte vartojamą struktūrą.

            Atitinkamai ši pastaba taikytina ir projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 461 straipsniui. Be to, atsižvelgus į keičiamo įstatymo 461 straipsnio turinį, jo pavadinime vartotina formuluotė „laikinas uždraudimas (apribojimas)“.

 

Pritarti.

 

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13

14

1,

2

 

9.       Projekto 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymo 14 straipsnio 1 – 2 dalys ir 17 straipsnis įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į įstatymo priėmimo procedūras bei terminus, svarstytina, ar šis terminas yra realus.

 

Pritarti.

1. Šio įstatymo 14 straipsnio 1–2 dalys ir 17 straipsnis įsigalioja 2024 m. gegužės 1 d.

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13

20

4

 

10.   Projekto 20 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminus vieną dieną iki atitinkamų įstatymo nuostatų įsigaliojimo dienos (atitinkamai 2024 m. balandžio 30 d. ir 2024 m. birželio 30 d.). Pažymėtina, jog įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų įgyvendinimui taip pat reikia pasirengti ir tam turi būti nustatytas realus terminas, pavyzdžiui, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos direktoriui priėmus teisės aktą, kuriuo nustatoma informacijos apie klientą ir jo atstovą, kliento naudos gavėją, kliento, kuris yra juridinis asmuo, nuosavybės ir kontrolės struktūroje dalyvaujančius asmenis ir (ar) pinigines operacijas ar sandorius keitimosi tvarka, finansų įstaigoms reikės sukurti ir (ar) pakeisti naudojamų informacinių sistemų funkcionalumus. Atsižvelgus į tai, projekto 20 straipsnio 4 dalyje nustatyti terminai tikslintini.

 

Pritarti.

 

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13

20

5

 

11.   Projekto 20 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos, bet nebaigtos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo procedūros baigiamos pagal teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo“. Teikiamas siūlymas tobulintinas. Pažymėtina, jog pagal projekto 20 straipsnį įstatymas įsigaliotų kitą dieną po jo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, tačiau projekto nuostatos, kurios yra aktualios nagrinėjant pažeidimus, pagal projekto 20 straipsnio 1 ir 2 dalis įsigalios 2024 m. sausio 1 d. ir 2024 m. gegužės 1 d. Taigi dėstant projekto 20 straipsnio 5 dalies taisyklė turėtų būti atitinkamai patikslinta, kadangi aktualus terminas yra ne „iki šio įstatymo įsigaliojimo“, o projekto 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti terminai.

Atitinkamai ši pastaba taikytina projekto 20 straipsnio 6, 7 ir 8 dalims.

 

Pritarti.

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Infobalt, 2023-12-06,

Nr. Nr. 20231206/03

 

152

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

25

 

 

 

 

 

15 straipsnis. Tapatybės nustatymo veiklos funkcijų perdavimas kitam asmeniui

Norime atkreipti dėmesį, kad duomenų perdavimas gali būti vykdomas GDPR nurodytais pagrindais, o

duomenų kontrolė turi būti vykdoma kaip nurodyta GDPR. Tuomet reikėtų kalbėti, kad ne pats funkcijų

perdavimas neatitinka GDPR, o tai kaip funkcijas perdavusios įmonės užtikrina jo laikymąsi. Galimybė

klientų stebėsenos funkcijai vykdyti pasitelkti trečiąją šalį (paslaugų teikėją) GDPR niekaip neprieštarauja.

Tą patvirtina žemiau nurodomi argumentai.

GDPR išsamiai reglamentuoja tas taisykles, kurios nustatytos asmens duomenų tvarkymo procesui. Asmens

duomenų tvarkymui yra keliamas teisėtumo reikalavimas (GDPR 6 str.). Vienas iš asmens duomenų

tvarkymo pagrindų yra duomenų valdytojui tenkančios teisinės prievolės vykdymas (GDPR 6 str. 1 d. c

punktas). PPTFPĮ finansų įstaigas ir kitus įpareigotuosius subjektus įpareigoja pinigų plovimo ir teroristų

finansavimo prevencijos tikslu vykdyti nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną (PPTFPĮ 9 str. 16 d.),

kas savaime reiškia minėtiems subjektams tenkančią pareigą (prievolę) tvarkyti asmens duomenis. GDPR,

kuris reglamentuoja asmens duomenų tvarkymo procesui nustatytus reikalavimus, leidžia asmens duomenų

tvarkymui pasitelkti duomenų tvarkytojus (GDPR 28 str.). Todėl egzistuojanti galimybė asmens duomenų

tvarkymui, kuris vykdomas atliekant kliento nuolatinę dalykinių santykių stebėseną, pasitelkti kitus duomenų

tvarkytojus (paslaugų teikėjus) niekaip neprieštarauja (ir negali prieštarauti) GDPR. Tuo atveju, jei ūkio

subjektai (įskaitant finansų įstaigas ir kitus įpareigotuosius subjektus) laikosi GDPR reikalavimų, vykdomas

asmens duomenų tvarkymas yra tinkamas ir tuo pačiu užtikrinantis efektyvią tokių duomenų apsaugą.

Duomenų tvarkymo veiklai pasitelkiant kitus duomenų tvarkytojus pagal GDPR išskiriami tokie

reikalavimai:

(i) apie tvarkomų asmens duomenų gavėjus duomenų subjektai turi būti aiškiai informuoti (GDPR

13 str. 1 d. e punktas);

(ii) asmens duomenų tvarkymo veiklai pasitelkiant trečiuosius asmenis (duomenų tvarkytojus) turi būti

sudaroma sutartis dėl duomenų tvarkymo (GDPR 28 str. 3 d). Būtina pažymėti, kad asmens duomenų

tvarkymui gali būti pasitelkti tik patikimi duomenų tvarkytojai, kurie užtikrina tinkamas technines ir

organizacines vykdomai duomenų tvarkymo veiklai. Be kita ko, ir VDAI yra patvirtinusi standartines

sutarčių sąlygas duomenų tvarkymo sutartyse ir kurios apibrėžia griežtus reikalavimus, kurių turi būti

paisoma asmens duomenų tvarkymo veikloje (patvirtintos VDAI direktoriaus 2021-12-27 įsakymu Nr.

1T-117(1.12.E);

(iii) duomenų tvarkytojas asmens duomenis tvarko išimtinai pagal duomenų valdytojo nurodymus ir

konkrečiu iš anksto apibrėžtu tikslu (o ne kažkokiais savarankiškais tikslais ir plačios veikimo teisės neturi);

(iv) už tinkamą asmens duomenų tvarkymą duomenų subjektui visais atvejais atsakingas išlieka

duomenų valdytojas.

Mūsų nuomone GDPR yra išsamiai sureguliuotas duomenų tvarkymo procesas (įskaitant ir duomenų

tvarkymas į šią veiklą įtraukiant duomenų tvarkytojus, tam nustatant atitinkamus reikalavimus, kurie savo

esme yra reiklūs ir griežti). Todėl nustatyti kažkokius papildomus ribojimus, kurių GDPR niekaip nenumato,

esame įsitikinę, kad nėra jokio pagrindo.

Taip pat pažymėtina, kad siūlomu įstatymo pakeitimu numatomas draudimas perleisti kliento nuolatinę

dalykinių santykių stebėseną (ODD), įtartinų piniginių operacijų ar sandorių nustatymą (TM) ir pranešimų

apie tai teikimą (Reporting). Vis dėlto, draudimas perleisti kliento pažinimo funkciją (KYC) dalykinių

santykių užmezgimo metu nėra nustatomas, nors duomenų kiekio prasme, KYC atlikimo metu surenkama iš

esmės tiek pat duomenų (ar net daugiau) kaip ir ODD ar TM metu. Dėl to kyla papildomų klausimų dėl

teiginio, kad outsourcing‘as neatitinka GDPR.

Todėl teigiame, kad siūlomu pakeitimu be jokio pagrindo yra siekiama varžyti ūkinės-komercinės veiklos

laisvę (Konstitucijos 46 str.) bei tuo pačiu apriboti konkurenciją finansinių paslaugų sektoriuje.

Taip pat, kyla klausimų ir dėl priklausomumo vienai įmonių grupei. Turėtų būti pateikiamas paaiškinimas kas

būtų laikoma viena grupe. Mūsų nuomone, įmonių grupės apibrėžimas neturėtų būti per daug susiaurinamas,

kadangi dėl rizikos valdymo priežasčių daug susijusių verslų yra organizuojami per atskirus holdingus. Dėl to, jei būtų nuspręsta ribojimus taikyti, siūlytume nustatyti, kad ribojimas neturėtų būti taikomas tais atvejais, kai finansų įstaigos ir kitas asmuo, kuriam perduodamos veiklos funkcijos, priklauso tiems patiems naudos gavėjams.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

25 straipsnis. Reikalavimai juridiniams asmenims ir asmenims, susijusiems su patikos, virtualiųjų valiutų keityklų, depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių ar bendrovių paslaugų teikėjais ir nekilnojamojo turto agentais

6 dalis.

Kategoriškai nepritariame ir prieštaraujame ribojimui, kad virtualiųjų valiutų keityklų operatorių ir (ar)

depozitinių virtualiųjų piniginių operatorių (VASP) įstatinis kapitalas (ne mažesnis kaip 125 000 eur) galėtų

būti laikomas tik kredito įstaigoje.

Visų pirma, toks kredito sektoriaus išskyrimas yra nepagrįstai varžantis konkurenciją tarp finansų rinkos

dalyvių, kurie teikia alternatyvias paslaugas kaip ir kredito įstaigos, t. y. elektroninių pinigų įstaigos. Iš

ekonominės perspektyvos, teisė laikyti klientų lėšas suteikia papildomą pajamų šaltinį. Tiek kredito įstaigos,

tiek elektroninių pinigų įstaigos gauna ne tik pareigą saugoti klientų lėšas, bet ir įgyja teisę tas lėšas naudoti

investuojant į likvidų turtą (pvz., obligacijas), o pajamos iš tokių investicijų gali būti reikšmingos. Tuo atveju

jei kredito įstaigoms būtų leista saugoti VASP minimalų būtiną kapitalą, o elektroninių pinigų įstaigoms ne,

šios netektų galimo pajamų srauto, o dėl to kartu negalėtų tomis pačiomis sąlygomis konkuruoti dėl teikiamų

paslaugų kainos, nes kredito įstaigos turėdamos papildomus pajamų srautus galėtų nuleisti kitų paslaugų

kainas.

Be kita ko, siūlomas reguliavimas turėtų neigiamą poveikį Lietuvos, kaip vienos iš FinTech palankių

jurisdikcijų, įvaizdžiui ir patrauklumui. Pažymėtina, kad didžioji dalis Lietuvoje veikiančių FinTech įmonių

yra elektroninių pinigų įstaigos. Dėl to, kredito sektoriaus išskyrimas iš esmės prieštarautų viešai

deklaruojamiems valstybės tikslams skatinti paslaugų prieinamumą, diversifikuoti rizikas ir t.t. Svarbu

paminėti ir tai, kad toks ribojimas gali turėti itin reikšmingą neigiamą įtaką ir patiems VASP. Kaip žinoma,

VASP paprastai yra kvalifikuojami kaip aukštos rizikos verslai. Dėl to, kredito įstaigos taikydamos savo

rizikos apetito normas gali dirbtinai trukdyti VASP atsidaryti sąskaitas, taikyti itin ilgus prašymų nagrinėjimo

terminus ar aplamai atsisakyti suteikti prieigą prie sąskaitų. Toks kredito sektoriaus elgesys jau dabar yra

plačiai žinomas kai kredito įstaigos iki šiol nenoriai atidaro lėšų saugojimo sąskaitas elektroninių pinigų

įstaigoms. Pažymėtina, kad ir Lietuvos bankas yra dėjęs dideles pastangas, kad įtikintų kredito įstaigas

lanksčiau žiūrėti į alternatyvius paslaugų teikėjus. Atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad VASP yra dar aukštesnio

rizikos profilio nei elektroninių pinigų įstaigos, turime labai pagrįstą manymą, kad kredito įstaigos gali tapti

esmine kliūtimi VASP sektoriaus plėtrai Lietuvoje.

Elektroninių pinigų įstaigoms turėtų būti suteikta teisė saugoti VASP lėšas ir dėl šių priežasčių:

a) Elektroninių pinigų yra taikomi riziką ribojantys reikalavimai klientų lėšų apsaugai, taip užtikrinant

klientų lėšų saugumą, dėl to elektroninių pinigų įstaigos ir kredito įstaigos užtikrina iš esmės tą patį saugumo

lygį;

b) Elektroninių pinigų įstaigos turi tokias pat technines galimybes atidaryti kaupiamąsias ir einamąsias

sąskaitas kaip ir kredito įstaigos;

c) Elektroninių pinigų įstaigos užtikrina aukštą konkurenciją ir sąskaitų prieinamumą, todėl, tuo atveju

kai kredito įstaigos varžo naujų rinkos dalyvių galimybes gauti finansines paslaugas, elektroninių pinigų

įstaigos padeda VASP gauti reikalingas mokėjimo paslaugas.

Taip pat, atkreipiame dėmesį ir į tai, kad pagal LR akcinių bendrovių įstatymo 7 straipsnio 5 dalį,

steigiamoms bendrovėms yra suteikiama galimybė atsidaryti kaupiamąją sąskaitą tiek kredito, tiek

elektroninių pinigų įstaigoje. Dėl to, mūsų vertinimu, šakinis įstatymas (PPTFPĮ) neturėtų nustatyti

griežtesnių reikalavimų nei bendrovių veikla reglamentuojantis pagrindinis nacionalinis teisės aktas.

Pritarti iš dalies.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti iš dalies.

 

 

 

 

PPTFPĮ projektu siūloma nustatyti, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi teisę perduoti kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo funkciją kitam asmeniui. Taip pat detalizuojama, kad minėtu būdu pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją savo įmonėje organizuojanti finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas turi tai nustatyti savo vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrose, kuriose turi nusimatyti organizacinius sprendimus, taip pat kontrolės procedūras, priemones, kaip yra užtikrinamas perduotų funkcijų tinkamo vykdymo auditavimas. Siūloma nustatyti, kad tarpusavio santykiai turi būti įforminti rašytine sutartimi, kurioje turi būti aptartos pagrindinės sutarties sąlygos. Prieš perduodant veiklos funkcijas kitam asmeniui, finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas privalės įsitikinti, kad kitas asmuo laikosi šiame įstatyme nurodytų kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad PPTFPĮ projekto nuostatos nedraudžia naudoti iš kitų subjektų įsigytų technologinių įrankių, t. y. kliento nuolatinės dalykinių santykių stebėsenos funkcijų perdavimu nelaikytini atvejai, kai naudojama trečiosios šalies IT sistema, o funkcijas faktiškai atlieka pati finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas. 

Pažymėtina, kad PPTFPĮ projektu nesiekiama sukurti teisinių prielaidų visiškam PPTFPĮ numatytų funkcijų perdavimui. PPTFPĮ projekto nuostata, nustatančia draudimą kitam asmeniui perduoti įtartinų piniginių operacijų ar sandorių nustatymą ir pranešimų apie tai teikimą, taip pat PPTFPĮ 19 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos informacijos saugojimą, šiuo projektu siūlomas reguliavimas suderinamas PPTFPĮ 23 straipsnyje nustatytu reguliavimu, draudžiančiu pranešti klientui ar kitiems asmenims, kad informacija apie kliento atliekamas pinigines operacijas arba sudaromus sandorius ar bet kokia kita informacija pateikta FNTT. Pažymėtina ir kad PPTFPĮ 23 straipsniu į nacionalinę teisę perkeltos Europos Parlamento it Tarybos 2015 m. gegužės 20 d. direktyvos (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB 39 straipsnio 1 dalies nuostatos, įtvirtinančios, kad įpareigotieji subjektai ir jų direktoriai bei darbuotojai nei susijusiam klientui, nei kitiems tretiesiems asmenims neatskleidžia, kad informacija yra, bus ar buvo perduodama Finansinės žvalgybos padaliniui, arba kad yra ar gali būti atliekamas tyrimas dėl pinigų plovimo ar teroristų finansavimo. Draudimą atskleisti Finansinės žvalgybos padaliniui perduotą informaciją numato ir Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu (FATF) 21 ir 29 rekomendacijos – draudžiama atskleisti faktą, kad Finansinės žvalgybos padaliniui teikiamas pranešimas apie įtartiną kliento operaciją ar susijusią informaciją, valstybė privalo turėti taisykles, kuriomis užtikrinamas šio draudimo įgyvendinimas. 

Įtartinų piniginių operacijų ar sandorių nustatymas ir pranešimų apie tai teikimas, taip pat įtartinų piniginių operacijų ar sandorių informacijos saugojimas yra glaudžiai susiję su informacijos  teikimu Lietuvos finansinės žvalgybos padaliniui – FNTT, šios informacijos negali gauti tretieji asmenys. Dėl nurodytų priežasčių įtartinų piniginių operacijų ar sandorių nustatymas ir pranešimų apie tai teikimas, taip pat įtartinų piniginių operacijų ar sandorių informacijos saugojimas turi būti atliekamas pačios finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto, neperduodant šios informacijos kitiems asmenims, kas būtų praktiškai neįgyvendinama pavedus įtartinų piniginių operacijų ar sandorių nustatymą ir (ar) pranešimų apie tai teikimą trečiajam asmeniui.

Siekiant mažiau riboti verslo galimybes pritartina siūlymui leisti tretiesiems asmenims pavesti nuolatinę dalykinių santykių stebėseną.

Dėl klausimų apie įmonių grupes ir priklausomybę joms, pažymėtina, kad grupės sąvokos apibrėžtos Direktyvos (ES) 2015/849 3 straipsnio 15 punkte ir Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje. Mūsų vertinimu, pateiktas siūlymas nėra pakankamai pagrįstas ir motyvuotas taikyti sąvoką kitokia apimtimi, nei numatyta minėtuose teisės aktuose.

 

 

7 straipsnis. Įstatymo papildymas 152 straipsniu

Papildyti Įstatymą 152 straipsniu:

„152 straipsnis. Tapatybės nustatymo ir stebėsenos veiklos funkcijų perdavimas kitam asmeniui

1. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi teisę perduoti kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo ir nuolatinės dalykinių santykių stebėsenos veiklos funkcijas (toliau – veiklos funkcijos) kitam Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, kuri taiko Europos Sąjungos valstybėje narėje nustatytiems klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymo reikalavimams ir informacijos saugojimo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, registruotam asmeniui, kuris nėra trečioji šalis (toliau šiame straipsnyje – kitas asmuo).

<...>

 

PPTFPĮ projekte numatyti reguliavimo pakeitimai siūlomi įvertinus, kad Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 9, 25 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 253 straipsniu įstatymu Nr. XIV-1374 priimti pakeitimai turėjo trumpalaikį efektą: nustatytas reikalavimas dėl įstatinio kapitalo dydžio ne visuomet yra tvarus – juridinio asmens įstatinis kapitalas ne visada yra pilnai apmokėtas,  sumažėja arba yra sumažinamas po įregistravimo, tokiu būdu susidaro sąlygos steigti „popierines“ įmones neturint tikslo vykdyti veiklą, neužtikrinama klientų apsauga. Taip pat 2023 m. vėl stebima, kad sparčiai auga naujų steigiamų VASP skaičius, toliau fiksuojamas minėto sektoriaus negebėjimas laikytis nustatytų reikalavimų, todėl būtina užtikrinti, kad nustatytų reikalavimų būtų laikomasi.

Patikslintame PPTFPĮ projekte siūloma nustatyti, kad sąskaitoje kredito įstaigoje turi būti kaupiamos lėšos formuojant ar didinant VASP bendrovių įstatinį kapitalą, bet nenustatomas reikalavimas kur turi būti laikomos nuosavo kapitalo lėšos (t. y. galios bendros civilinės teisės normos  , leidžiančios turėti sąskaitą ir elektroninių pinigų ar kitoje finansų įstaigoje); konkretizuojami reikalavimai veikiančioms ir ketinančioms pradėti vykdyti veiklą įmonėms. Pažymėtina, kad siūlomas reguliavimas analogiškas Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatytam reikalavimui sąskaitą įstatinio kapitalo formavimui atidaryti vienoje iš kredito įstaigų, turinčių licenciją teikti finansines paslaugas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kad pagal 2023 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/1114 dėl kriptoturto rinkų nuostatas VASP yra finansų įstaigos, jiems taikytini reikalavimai analogiški nustatytiems Finansų įstaigų įstatyme. Siūlomas VASP išskyrimas finansų sektoriuje suteikiant joms teisę formuoti įstatinį kapitalą sąskaitoje elektroninių pinigų įstaigoje, būtų nepagrįstas. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir sistemiškumo nustatytinas vienodas reguliavimas.

Pažymėtina, kad PPTFPĮ projektu siūlomos nuostatos nustato reikalavimus ir sąskaitai, į kurią turi būti įnešamos įstatinį kapitalą formuojančios lėšos. Todėl PPTFPĮ projektu siūlomas nustatyti reguliavimas turės įtakos naujų VASP steigimo procesams, o jau veikiančioms bendrovėms, bus aktualus tik jei bus siekiama padidinti įstatinį kapitalą papildomais piniginiais įnašais. PPTFPĮ projektu nesiūloma riboti jau veikiančių ar naujai steigiamų bendrovių teisės naudoti sąskaitas elektroninių pinigų įstaigose.

 

7. Pakeisti 25 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, ketinantis vykdyti ar vykdantis virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, privalo:

1)  akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė:

a) turėti įregistruotą ir apmokėtą ne mažesnį kaip 125 000 eurų įstatinį kapitalą, kuris turi būti ne mažesnis kaip 125 000 eurų ir nuolat palaikyti ne mažesnį kaip 125 000 eurų dydžio nuosavą kapitalą;

b) steigimo ir įstatinio kapitalo didinimo metu įstatinį kapitalą formuojančias lėšas turi įnešti į sąskaitą Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje arba Europos Sąjungos valstybės narės kredito įstaigoje, turinčioje filialą Lietuvos Respublikoje;

2) Kkitos teisinės formos Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo arba Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialas, ketinantis vykdyti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, privalo – visą veiklos laikotarpį turėti draudimo įmonės išduotą prievolių įvykdymo laidavimo draudimo arba finansų įstaigos laidavimo ar garantijos dokumentą dėl ne mažesnės kaip 100 000 eurų sumos vienai kliento pretenzijai dėl nuostolių atlyginimo ir 500 000 eurų sumos visoms klientų pretenzijoms dėl nuostolių atlyginimo per metus.“

2.

Fintechhub LT,

2023-12-07, Nr. S-5

Cryptohub,

2023-12-08, Nr. S-23-1

25

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

152

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

10

 

 

 Dėl Projekto 12 straipsnio – 25 straipsnio pakeitimas

Asociacija griežtai nepritaria Įstatymo 25 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodytam reikalavimui, kad akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė (pastaba – vykdanti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą) įstatinį kapitalą formuojančias lėšas turi įnešti į sąskaitą Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje arba Europos Sąjungos valstybės narės kredito įstaigoje, turinčioje filialą Lietuvos Respublikoje. Reikalavimas sąskaitą atidaryti konkrečiai tik kredito įstaigoje (t. y. komerciniame banke arba kredito unijoje) ne tik prieštarauja kitiems teisės aktams, bet ir pažeidžia sąžiningos konkurencijos sąlygas.

2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835, reglamentuojančio visų akcinių bendrovių steigimą Lietuvos Respublikoje, 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad: „Bendrovės steigimo sutartis, sudaryta šiame straipsnyje nustatyta tvarka, suteikia teisę atidaryti steigiamos bendrovės kaupiamąją sąskaitą kredito ar elektroninių pinigų įstaigoje.“. Projekto rengėjas aiškinamajame rašte nepateikė argumentų, kuriais buvo remiamasi nustatant apribojimą sąskaitas atidaryti tik kredito įstaigose. Pažymime, kad tokio reikalavimo nėra ir nuo 2024 m. gruodžio 30 d. įsigaliosiančiame Reglamente dėl kriptoturto rinkų (angl. Markets in Crypto-Assets, MiCA). Taip pat šis pakeitimas nebuvo įtrauktas į derinimo su suinteresuotomis šalimis etapą 2023 m. rugpjūčio mėn.

Atkreipiame dėmesį, kad Projekto pasiūlymas iškreipia rinkos konkurenciją, nes uždraudžia elektroninių pinigų įstaigoms atidaryti sąskaitas akcinėms arba uždarosioms akcinėms bendrovėms, vykdančioms virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, nors nedraudžia to daryti steigiant bet kokia kita veikla užsiimančią akcinę ar uždarąją akcinę bendrovę. Iš ekonominės perspektyvos, sąskaitos atidarymas klientui, sąskaitos palaikymas, o taip pat teisė laikyti klientų lėšas suteikia papildomą pajamų šaltinį elektroninių pinigų įstaigoms. Jei kredito įstaigoms būtų leista saugoti virtualiųjų valiutų keityklos operatorių ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių minimalų būtiną kapitalą, o elektroninių pinigų įstaigoms ne, pastarosios netektų galimo pajamų srauto, o dėl to kartu negalėtų tomis pačiomis sąlygomis konkuruoti dėl teikiamų paslaugų kainos, nes kredito įstaigos, turėdamos papildomus pajamų srautus, galėtų sumažinti kitų paslaugų kainas.

Be kita ko, siūlomas reguliavimas turėtų neigiamą poveikį Lietuvos, kaip vienos iš FinTech palankių jurisdikcijų, įvaizdžiui ir patrauklumui. Pažymėtina, kad didžioji dalis Lietuvoje veikiančių FinTech įmonių yra elektroninių pinigų įstaigos. Kredito sektoriaus išskyrimas iš esmės prieštarautų viešai deklaruojamiems valstybės tikslams skatinti paslaugų prieinamumą, diversifikuoti rizikas ir t.t. Kartu atkreipiame dėmesį, kad projekto rengėjo viešai skelbiama informacija neatitinka realių siūlomų teisės aktų pakeitimų, todėl nėra užtikrinamas pakankamas informacijos skaidrumas visuomenei. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. lapkričio 29 d. pranešime spaudai1 yra teigiama, kad „Siekiant suvaldyti kylančias rizikas iki 2024 m. gruodžio 30 d., kuomet įsigalios šiais metais priimtas Europos Sąjungos teisės aktas – reglamentas dėl kriptoturto rinkų (angl. Markets in Crypto-Assets, MiCA), siūloma numatyti, kad kriptoturto sektoriaus įmonės privalės išlaikyti nuosavą kapitalą, kuris būtų ne mažesnis nei numatytas minimalus įstatinio kapitalo dydis, t. y. 125 000 Eur, bei laikyti šį kapitalą sąskaitoje Lietuvos finansų įstaigoje.“ Atkreipiame dėmesį, kad elektroninių pinigų įstaigos taip pat yra finansų įstaigos, tačiau į konkrečią projekto formuluotę jos nėra įtrauktos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Įstatymo 25 straipsnio 6 dalies 1 punktą siūlome papildyti taip:

„1) akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė – turėti įregistruotą ne mažesnį kaip 125 000 eurų įstatinį kapitalą, kurį formuojančias lėšas turi įnešti į sąskaitą Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje ar elektroninių pinigų įstaigoje arba Europos Sąjungos valstybės narės kredito įstaigoje ar elektroninių pinigų įstaigoje, turinčioje filialą Lietuvos Respublikoje, ir nuolat palaikyti ne mažesnį kaip 125 000 eurų dydžio nuosavą kapitalą;“.

 

Dėl Projekto 7 straipsnio – Įstatymo papildymas 152 straipsniu

Asociacija griežtai nepritaria siūlomam 152 straipsnio 2 dalies 4 punkto įtraukimui. 152 straipsnio 1 dalis numato, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi teisę perduoti kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo veiklos funkcijas kitam Europos Sąjungos valstybėje narėje registruotam asmeniui, kuris nėra trečioji šalis. To paties straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad „kitam asmeniui negali būti perduodama kliento nuolatinė dalykinių santykių stebėsena, įtartinų piniginių operacijų ar sandorių nustatymas ir pranešimų apie tai teikimas, taip pat šio įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos informacijos saugojimas. Šis ribojimas netaikomas tais atvejais, kai finansų įstaiga ir kitas asmuo, kuriam perduodamos veiklos funkcijos, priklauso vienai įmonių grupei“.

Projekto aiškinamajame rašte pateiktas pasiūlymo argumentas yra nepakankamas ir neišsamus, o Projekte pateikta formuluotė rinkos dalyviams gali turėti daug platesnes praktines implikacijas, nei yra tikimasi: „Galiojančiame PPTFPĮ nėra reglamentuojamas veiklos funkcijų, susijusių su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija, vykdymo pavedimas kitam asmeniui, tačiau prižiūrint įpareigotųjų subjektų veiklą praktikoje nustatyta, jog praktikoje kai kurių įpareigotųjų subjektų veikla organizuojama ir tokiu būdu – sudaromos sutartys dėl minėtų funkcijų pavedimo tiek Lietuvos Respublikoje, tiek kitose valstybėse registruotiems subjektams. Nesant veiklos funkcijų vykdymo perdavimo kitam asmeniui tikslesnio reglamentavimo rinkoje įpareigotiesiems subjektams kyla veiklos kliūčių dėl teisinio neaiškumo.“.

Atkreipiame dėmesį, kad esminis formuluotės netikslumas yra draudimas perduoti funkciją (procesą), kai turėtų būti draudžiama perduoti tik atsakomybę. Šiuo metu Europos Sąjungos lygmeniu galiojantys teisės aktai nedraudžia kitam asmeniui perduoti kliento nuolatinės dalykinių santykių stebėsenos, įtartinų piniginių operacijų ar sandorių nustatymo ir pranešimų apie tai rengimo. Toks draudimas nacionaliniu mastu iškreipia šalyje veikiančių finansų įstaigų konkurencinę aplinką ir yra neproporcionalus, ypač labai mažų ir mažų finansų įstaigų atžvilgiu. Pasigendame tokio pasiūlymo ex-ante poveikio vertinimo. Reikalavimu išskirtinai nustatoma, kad visos finansų įstaigos privalo savo įstaigos (arba įstaigų grupės) viduje sukurti informacinių technologijų įrankį, kuris sektų atliekamus mokėjimus ir, pagal finansų įstaigos nustatytus kriterijus, žymėtų įtartinas operacijas. Taip pat turi būti samdomi žmonės, kurie atliktų kokybinius vertinimus – tikrintų, ar įtartina operacija atitinka įprastą kliento veiklą, vertintų papildomai gaunamus operaciją pagrindžiančius duomenis / dokumentus, formuotų pranešimo apie įtartiną operaciją turinį ir pan. Pažymėtina, kad pagal dabartinę Europos Sąjungos lygmeniu leidžiamą praktiką dėl šių veiksmų atlikimo finansų įstaigos gali sudaryti veiklos perdavimo funkcijų sutartis su kitais asmenimis. Nepaisant proceso perdavimo, visus sprendimus priima ir atsakomybę už juos išlaiko pati finansų įstaiga – ji nustato, pagal kokius kriterijus turėtų būti žymimos įtartinos operacijos, ji priima sprendimą dėl dalykinių santykių (ne)tęsimo po sustiprinto kliento patikrinimo, ji priima sprendimą, ar pateikti pranešimą dėl įtartinos piniginės operacijos.

Papildomai atkreipiame dėmesį, kad veiklos funkcijų perdavimas jau yra reglamentuotas ir pakankamas. Pagal visoje Europos Sąjungoje galiojančią praktiką finansų įstaiga negali perduoti strateginių sprendimų priėmimo, tačiau draudimo perduoti konkretų procesą – nėra. Pasigendame argumentacijos, kodėl Lietuvoje turėtų būti taikomas papildomas režimas nei kitose Europos Sąjungos valstybėse, ypač deklaruojant tikslą būti aukštos pridėtinės vertės FinTech centru Europoje. Veiklos funkcijų perdavimas kitiems asmenims reguliuojamas šiais teisės aktais:

1. 2020 m. lapkričio 10 d. Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-166 „Dėl finansų rinkos dalyvių veiklos funkcijų perdavimo kitiems asmenims taisyklių patvirtinimo“2 (toliau – LBV nutarimas), kuriuo įgyvendinamos 2019 m. vasario 25 d. Europos bankininkystės institucijos gairės Nr. EBA/GL/2019/02 dėl užsakomųjų paslaugų3 (toliau – EBI gairės dėl užsakomųjų paslaugų). LBV nutarimas nustato finansų rinkos dalyvių veiklos funkcijų perdavimo reikalavimus, veiklos funkcijų valdymo sistemas, reikalavimus, taikomus perduotų veiklos funkcijų vykdymo stebėsenai ir kontrolei. LBV nutarimo 24 dalis numato, kad finansų įstaigos kitiems asmenims negali perduoti savo valdymo organo atsakomybės ir pareigų, kurios yra: sąlygų, kurias finansų įstaiga privalo nuolat tenkinti, kad turėtų leidimą vykdyti veiklą, užtikrinimas; organizacinės struktūros nustatymas ir veiklos organizavimas; interesų konfliktų valdymas; įstaigos strategijos ir politikos nustatymas; kasdienio įstaigos valdymo priežiūra, įskaitant su veiklos funkcijų perdavimu susijusių visų rizikos rūšių valdymą; stebėtojų tarybos atliekamas priežiūros vaidmuo, įskaitant vadovybės sprendimų priėmimo priežiūrą ir stebėseną. Bendrai LBV nutarime numatytomis taisyklėmis siekiama numatyti, kad finansų įstaigos pačios įsivertintų savo atliekamas funkcijas, išskirtų svarbias funkcijas, atliktų rizikų vertinimus ir pačios išlaikytų atsakomybę už priimamus sprendimus. Šių taisyklių pakanka, kad būtų užtikrintas veiklos funkcijų perdavimo kitiems asmenims rizikos valdymas.

2. 2015 m. vasario 12 d. Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-17 „Dėl finansų rinkos dalyviams skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (arba) teroristų finansavimui, patvirtinimo“, kuriuo taikomos Europos bankininkystės institucijos gairės Nr. EBA/GL/2022/05 dėl politikos ir procedūrų, susijusių su atitikties valdymu ir kovos su pinigų plovimo ir teroristų finansavimu atitikties užtikrinimo pareigūno vaidmeniu ir pareigomis pagal Direktyvos (ES) 2015/849 8 straipsnį ir VI skyrių4 (toliau – EBI gairės dėl PPTFP pareigūno vaidmens). EBI gairių dėl PPTFP pareigūno vaidmens 68 dalis nurodo, kad veiklos funkcijų (proceso) perdavimas yra leidžiamas, tačiau galutinė atsakomybė už teisinių ir reguliavimo įsipareigojimų laikymąsi, nepriklausomai nuo to, ar tam tikros funkcijos perduotos ar ne, tenka kredito arba finansų įstaigai. 68 dalies e punktas numato, kad kitiems asmenims neturėtų būti perduodamas tik su PPTFP susijusių strateginių sprendimų priėmimas. Tai yra - visos įmonės mastu atliekamo PP / TF vertinimo patvirtinimas, sprendimas dėl kredito ir finansų įstaigos PPTFP sistemos vidaus organizavimo, vidaus politikos ir procedūrų patvirtinimas, metodikos, naudojamos siekiant nustatyti PPTFP riziką, kylančią dėl tam tikrų dalykinių santykių, ir rizikos profilio priskyrimo patvirtinimas, kriterijų, kuriuos kredito arba finansų įstaiga naudos įtartiniems ar neįprastiems sandoriams aptikti nuolatinės stebėsenos ir (arba) ataskaitų teikimo tikslais, patvirtinimas. Kredito ir finansų įstaigos lieka galutinai atsakingos už sprendimą pranešti apie įtartinus sandorius, įskaitant atvejus, kai įtartinų sandorių nustatymas ir pranešimų apie juos teikimas perduodamas išorės paslaugų teikėjams.

3. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar terorizmo finansavimui prevencijos5 (svarstomas, toliau – Pasiūlymas dėl reglamento). Pasiūlymo dėl reglamento 40 straipsnio 1 dalis numato, kad „1. Vykdydami išsamų klientų patikrinimą, įpareigotieji subjektai iš šio reglamento reikalavimų kylančias funkcijas gali perduoti atstovui arba išorės paslaugų teikėjui, kuris gali būti ir fizinis, ir juridinis asmuo, išskyrus fizinius ar juridinius asmenis, kurie gyvena arba yra įsteigti šio skyriaus 2 skirsnyje nurodytose trečiosiose valstybėse. Įpareigotasis subjektas išlieka visiškai atsakingas už bet kokius atstovų ar išorės paslaugų teikėjų, kuriems perduodamos funkcijos, veiksmus“. Pasiūlymo dėl reglamento 2 dalis numato, kad finansų įstaigos negali perduoti tik su valdysena susijusių užduočių, pvz. rizikos vertinimo tvirtinimo, politikos, kontrolės priemonių ir procedūrų rengimo ir tvirtinimo, rizikos profilio priskyrimo galimam klientui ir verslo santykių su tuo klientu užmezgimo, įtartinų ar neįprastų sandorių ir veiklos aptikimo kriterijų nustatymo ir pranešimų apie įtartiną veiklą ar ribinėmis vertėmis grindžiamos informacijos teikimo.

Papildomai atkreipiame dėmesį, kad projekto rengėjas Asociacijai derinimo metu nurodė, kad „Stebėsenos funkcijos perdavimas trečiajai šaliai reikštų, kad norint tinkamai tą funkciją įgyvendinti, trečiajai, jokios sutarties su klientu neturinčiai šaliai, būtų perduoti visi kliento duomenys, kas keltų daug klientų duomenų apsaugos klausimų.“ Asociacijos nuomone, tai nėra pakankamai motyvuotas argumentas. Visų pirma, duomenų kategorijų ir kiekio prasme Projekto 152 straipsnio 2 dalies 4 punktas niekuo nesiskiria nuo Projekto 152 straipsnio 1 dalies. Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (toliau – BDAR) išsamiai reglamentuoja tas taisykles, kurios nustatytos asmens duomenų tvarkymo procesui. Asmens duomenų tvarkymui yra keliamas teisėtumo reikalavimas (BDAR 6 str.). Vienas iš asmens duomenų tvarkymo pagrindų yra duomenų valdytojui tenkančios teisinės prievolės vykdymas (BDAR 6 str. 1 d. c punktas). PPTFPĮ finansų įstaigas ir kitus įpareigotuosius subjektus įpareigoja pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tikslu vykdyti nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną (Įstatymo 9 str. 16 d.), kas savaime reiškia minėtiems subjektams tenkančią pareigą (prievolę) tvarkyti asmens duomenis. BDAR, kuris reglamentuoja asmens duomenų tvarkymo procesui nustatytus reikalavimus, leidžia asmens duomenų tvarkymui pasitelkti duomenų tvarkytojus (BDAR 28 str.). Todėl egzistuojanti galimybė asmens duomenų tvarkymui, kuris vykdomas atliekant kliento nuolatinę dalykinių santykių stebėseną, pasitelkti kitus duomenų tvarkytojus (paslaugų teikėjus) niekaip neprieštarauja (ir negali prieštarauti) BDAR. BDAR yra išsamiai sureguliuotas duomenų tvarkymo procesas (įskaitant ir duomenų tvarkymą į šią veiklą įtraukiant duomenų tvarkytojus, tam nustatant atitinkamus reikalavimus, kurie savo esme yra reiklūs ir griežti). Tuo atveju, jei ūkio subjektai (įskaitant finansų įstaigas ir kitus įpareigotuosius subjektus) laikosi BDAR reikalavimų, vykdomas asmens duomenų tvarkymas yra tinkamas ir tuo pačiu užtikrinantis efektyvią tokių duomenų apsaugą. Todėl nustatyti papildomus ribojimus, kurių BDAR niekaip nenumato, nėra jokio pagrindo.

Projekto rengėjas savo argumentuose Asociacijai taip pat pažymi, „[...] kad stebėsenos funkcijų perdavimu nelaikomi atvejai, kai tiesiog naudojama trečiosios šalies sistema, o faktiškai funkcijas atlieka pati įstaiga.“ Atkreipiame dėmesį, kad esama formuluotė yra labai plati, Projekte nepateikti aiškūs apibrėžimai, todėl toks interpretavimas, kuris savo esme yra itin svarbus ir palankus rinkos dalyviams, neatsispindi pateiktoje formuluotėje.

Atsižvelgiant į tai, kad Projekto 152 straipsnio 2 dalies 4 punktas neatitinka nei esamo, nei svarstomo teisinio reguliavimo, projekto rengėjo pateikti argumentai nėra tinkamai motyvuoti, nėra atsižvelgiama į proporcionalumo kriterijų, o gerųjų praktikų kūrimui galima pasitelkti daug lankstesnius įrankius (pvz. rekomendacijas), siūlome Projekto 152 straipsnio 2 dalies 4 punkto atsisakyti.

 

Dėl Projekto 3 straipsnio – Įstatymo 10 straipsnio pakeitimas

Norime atkreipti dėmesį, kad 10 straipsnio 4 dalis nustato reikalavimą finansų įstaigų klientams dokumentus, duomenis ir informaciją, gautus iš valstybės informacinių sistemų ar registrų, papildomai patvirtinti parašu. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.71 straipsnio 3 dalis numato, kad „[...] Juridinių asmenų registro tvarkytojo išduodami registro duomenų ir informacijos išrašai, dokumentų kopijos turi prima facie galią“. Tai reiškia, kad registro duomenys jau savaime yra teisingi, todėl tokių duomenų tvirtinimas parašu yra perteklinis žingsnis. Tai blogina vartotojų patirtį. Kartu sunkumų sukuria ir reikalavimas patvirtinti „[...] parašu (įskaitant pažangųjį elektroninį parašą arba kvalifikuotą elektroninį parašą)“. Elektroninių pinigų įstaigos aptarnauja klientus įvairiose šalyse, kuriose skiriasi supratimas, kas gali būti laikoma pažangiuoju parašu. Taip pat ne visos šalys naudoja vienodus įrankius ar programas (pavyzdžiui, Smart-ID paplitęs daugiausiai Baltijos šalyse, tačiau kitos valstybės jo nenaudoja). Tai reiškia, kad tiek vartotojams, tiek įmonėms yra sukuriama papildoma biurokratinė našta, kuri jau savaime yra perteklinis žingsnis dėl valstybės registrų patikimumo. Kartu norime pažymėti, kad finansų įstaigos naudoja ne tik Europos Sąjungos, bet ir kitų valstybių duomenų registrus, pavyzdžiui, Ukrainos registrus tikrinant Ukrainos piliečius. Gali susidaryti situacija, kai, norėjus išplėsti galimų registrų sąrašą, realybėje jis bus susiaurintas. Atsižvelgiant į tai, siūlome pakeisti Įstatymo 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi teisę gauti šiame įstatyme nurodytus kliento ar naudos gavėjo tapatybei nustatyti reikalingus dokumentus, duomenis ar informaciją tiesiogiai iš valstybės valstybių informacinių sistemų ar registrų ir nereikalauti iš kliento, kad jis pats pateiktų šiuos dokumentus, duomenis ar informaciją, jeigu klientas finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto dokumentus, duomenis ar informaciją, gautus tiesiogiai iš valstybės informacinių sistemų ar registrų, patvirtina parašu (įskaitant pažangųjį elektroninį parašą arba kvalifikuotą elektroninį parašą). Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi teisę nereikalauti, kad klientas finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto tiesiogiai iš valstybės informacinių sistemų ar registrų gautus dokumentus, duomenis ar informaciją patvirtintų parašu, jeigu tokie dokumentai, duomenys ar informacija nesiskiria nuo anksčiau kliento parašu patvirtintų dokumentų, duomenų ar informacijos, jeigu iš valstybės informacinių sistemų ar registrų gauti dokumentai, duomenys ar informacija yra apie juridinio asmens vadovą, taip pat jeigu tokie dokumentai, duomenys ar informacija gauti iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių informacinių sistemų ir (ar) registrų. Visais šioje dalyje nurodytais atvejais turi būti laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.“

Pritarti iš dalies.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti iš dalies.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti iš dalies.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Žr. komiteto argumentus dėl 25 straipsnio prie Infobalt, 2023-12-06, Nr. 20231206/03 teiktų pasiūlymų.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Žr. komiteto argumentus dėl 152 straipsnio prie Infobalt, 2023-12-06, Nr. 20231206/03 teiktų pasiūlymų.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šiuo metu PPTFPĮ nustatytas reguliavimas kiekvienam įpareigotajam subjektui leidžia pasirinkti, prašyti iš kliento, kliento ir naudos gavėjo duomenų ir informacijos arba surinkti juos naudojantis viešaisiais registrais ir gauti kliento parašą, patvirtinantį surinktų duomenų teisingumą. Taip pat nustatyta, kad tvirtinti kliento parašu nebūtina gautų iš Gyventojų registro duomenų. PPTFPĮ projektu siūlomais PPTFPĮ 10 straipsnio 4 dalies pakeitimais plečiamas sąrašas atvejų, kuomet iš viešųjų registrų gautos informacijos nereikia tvirtinti kliento parašu – taikyti minėtus supaprastintus reikalavimus bus galima duomenims, kurie gauti tiek iš Lietuvos Respublikos, tiek iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių informacinių sistemų ar registrų. Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės grupės pastabą konkretizuotos PPTFPĮ projekto nuostatos, įvardijančios informacines sistemas ir registrus, kuriems bus taikomi supaprastinti reikalavimai. Nepritartina siūlymui visai atsisakyti reikalavimo tvirtinti iš registrų ir informacinių sistemų gautų duomenų teisingumą kliento parašų, kadangi skirtingų valstybių registruose ir informacinėse sistemose esančių duomenų patikimumas nėra vienodas ir atsižvelgus į šį siūlymą kiltų rizikos, kad nebus tinkamai nustatoma klientų ir naudos gavėjų asmens tapatybė.

 

 

 

 

 

 

3.

Lietuvos bankų asociacija, 2023-12-14, Nr. 02/04

152

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 Griežtai nepritariame siūlomam Projekto 152 straipsnio įtraukimui, nes 152 straipsnio 1 dalis

numato, kad „finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi teisę perduoti kliento ir naudos

gavėjo tapatybės nustatymo veiklos funkcijas kitam Europos Sąjungos valstybėje narėje

registruotam asmeniui, kuris nėra trečioji šalis“. To paties straipsnio 2 dalies 4 punktas

numato, kad „kitam asmeniui negali būti perduodama kliento nuolatinė dalykinių

santykių stebėsena, įtartinų piniginių operacijų ar sandorių nustatymas ir pranešimų

apie tai teikimas, taip pat šio įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos informacijos

saugojimas. Šis ribojimas netaikomas tais atvejais, kai finansų įstaiga ir kitas asmuo, kuriam

perduodamos veiklos funkcijos, priklauso vienai įmonių grupei“.

Projekto aiškinamajame rašte pateiktas pasiūlymo argumentas yra nepakankamas ir

neišsamus, o Projekte pateikta formuluotė rinkos dalyviams gali turėti platesnes neigiamas

praktines pasekmes.

Atkreipiame dėmesį, kad veiklos funkcijų perdavimas jau yra reglamentuotas pakankamai.

Pagal visoje Europos Sąjungoje (toliau – ES) galiojančią praktiką finansų įstaiga negali

perduoti strateginių sprendimų priėmimo, tačiau draudimo perduoti konkretų procesą – nėra.

Taip pat nėra draudžiama perduoti konkretų procesą tiekėjams, kurie registruoti už ES ribų,

pavyzdžiui Jungtinėje Karalystėje, Singapūre ar kitose šalyse. Ribojant finansų įstaigų

pasirinkimą palaikyti santykius su tiekėjais už Europos Sąjungos ribų, būtų nepagrįstai

ribojama veikla ir tai turėtų neigiamas pasekmes.

Pasigendame argumentacijos, kodėl Lietuvoje turėtų būti taikomas papildomas rėžimas nei

kitose ES valstybėse. Veiklos funkcijų perdavimas kitiems asmenims reguliuojamas šiais

teisės aktais:

1. 2020 m. lapkričio 10 d. Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-166 „Dėl finansų rinkos dalyvių veiklos funkcijų perdavimo kitiems asmenims taisyklių patvirtinimo“

1(toliau – LBV nutarimas), kuriuo įgyvendinamos 2019 m. vasario 25 d. Europos bankininkystės institucijos gairės Nr. EBA/GL/2019/02 dėl užsakomųjų paslaugų

2 (toliau – EBI gairės dėl užsakomųjų paslaugų). LBV nutarimas nustato finansų rinkos dalyvių veiklos funkcijų perdavimo reikalavimus, veiklos funkcijų valdymo sistemas, reikalavimus, taikomus perduotų veiklos funkcijų vykdymo stebėsenai ir kontrolei. LBV nutarimo 24 dalis numato, kad finansų įstaigos kitiems asmenims negali perduoti savo valdymo organo atsakomybės ir pareigų, kurios yra: sąlygų, kurias finansų įstaiga privalo nuolat tenkinti, kad turėtų leidimą vykdyti veiklą, užtikrinimas; organizacinės struktūros nustatymas ir veiklos organizavimas; interesų konfliktų valdymas; įstaigos strategijos ir politikos nustatymas; kasdienio įstaigos valdymo priežiūra, įskaitant su veiklos funkcijų perdavimu susijusių visų rizikos rūšių valdymą; stebėtojų tarybos atliekamas priežiūros vaidmuo, įskaitant vadovybės sprendimų priėmimo priežiūrą ir stebėseną. Bendrai LBV nutarime numatytomis taisyklėmis siekiama numatyti, kad finansų įstaigos pačios įsivertintų savo atliekamas funkcijas, išskirtų svarbias funkcijas, atliktų rizikų vertinimus ir pačios išlaikytų atsakomybę už priimamus sprendimus. Šių taisyklių pakanka, kad būtų užtikrintas veiklos funkcijų perdavimo kitiems asmenims rizikos valdymas. Taip pat priežiūros institucija turi galimybę taikyti ribojimus, jei finansų įstaiga netinkamai valdo riziką.

2. 2015 m. vasario 12 d. Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-17 „Dėl finansų rinkos dalyviams skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (arba) teroristų finansavimui, patvirtinimo3“, kuriuo taikomos Europos bankininkystės institucijos gairės Nr. EBA/GL/2022/05 dėl politikos ir procedūrų, susijusių su atitikties valdymu ir kovos su pinigų plovimo ir teroristų finansavimu atitikties užtikrinimo pareigūno vaidmeniu ir pareigomis pagal Direktyvos (ES) 2015/849 8 straipsnį ir VI skyrių4 (toliau – EBI gairės dėl PPTFP pareigūno vaidmens). EBI gairių dėl PPTFP pareigūno vaidmens 68 dalis nurodo, kad veiklos funkcijų (proceso) perdavimas yra leidžiamas, tačiau galutinė atsakomybė už teisinių ir reguliavimo įsipareigojimų laikymąsi, nepriklausomai nuo to, ar tam tikros funkcijos perduotos ar ne, tenka kredito arba finansų įstaigai. 68 dalies e punktas numato, kad kitiems asmenims neturėtų būti perduodamas tik su PPTFP susijusių strateginių sprendimų priėmimas. Tai yra - visos įmonės mastu atliekamo PP / TF vertinimo patvirtinimas, sprendimas dėl kredito ir finansų įstaigos PPTFP sistemos vidaus organizavimo, vidaus politikos ir procedūrų patvirtinimas, metodikos, naudojamos siekiant nustatyti PPTFP riziką, kylančią dėl tam tikrų dalykinių santykių, ir rizikos profilio priskyrimo patvirtinimas, kriterijų, kuriuos kredito arba finansų įstaiga naudos įtartiniems ar neįprastiems sandoriams aptikti nuolatinės stebėsenos ir (arba) ataskaitų teikimo tikslais, patvirtinimas. Kredito ir finansų įstaigos lieka galutinai atsakingos už sprendimą pranešti apie įtartinus sandorius, įskaitant atvejus, kai įtartinų sandorių nustatymas ir pranešimų apie juos teikimas perduodamas išorės paslaugų teikėjams.

3. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar terorizmo finansavimui prevencijos5 (svarstomas, toliau – Pasiūlymas dėl reglamento). Pasiūlymo dėl reglamento 40 straipsnio 1 dalis numato, kad „1. Vykdydami išsamų klientų patikrinimą, įpareigotieji subjektai iš šio reglamento reikalavimų kylančias funkcijas gali perduoti atstovui arba išorės paslaugų teikėjui, kuris gali būti ir fizinis, ir juridinis asmuo, išskyrus fizinius ar juridinius asmenis, kurie gyvena arba yra įsteigti šio skyriaus 2 skirsnyje nurodytose trečiosiose valstybėse. Įpareigotasis subjektas išlieka visiškai atsakingas už bet kokius atstovų ar išorės paslaugų teikėjų, kuriems perduodamos funkcijos, veiksmus

“. Pasiūlymo dėl reglamento 2 dalis numato, kad finansų įstaigos negali perduoti tik su valdysena susijusių užduočių, pvz. rizikos vertinimo tvirtinimo, politikos, kontrolės priemonių ir procedūrų rengimo ir tvirtinimo, rizikos profilio priskyrimo galimam klientui ir verslo santykių su tuo klientu užmezgimo, įtartinų ar neįprastų sandorių ir veiklos aptikimo kriterijų nustatymo.

Atsižvelgiant į tai, kad Projekto 152 straipsnis neatitinka nei esamo, nei svarstomo teisinio reguliavimo, projekto rengėjo pateikti argumentai nėra tinkamai motyvuoti, nėra atsižvelgiama į proporcionalumo kriterijų, o gerųjų praktikų kūrimui galima pasitelkti daug lankstesnius įrankius (pvz. rekomendacijas), siūlome Projekto 152 straipsnio atsisakyti.

Pritarti iš dalies

Žr. komiteto argumentus dėl 152 straipsnio prie Infobalt, 2023-12-06, Nr. 20231206/03 teiktų pasiūlymų.

 

4.

Lietuvos verslo konfederacija, 2023-12-19, Nr. 23-194VK

152

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

25

 

 

Pirma, LVK iš dalies nepritaria Įstatymo projekto 7 straipsniui, kuriuo siūloma Įstatymą papildyti 152 straipsniu, kurio 2 dalies 4 punktu siūloma įtvirtinti, kad „kitam asmeniui negali būti perduodama kliento nuolatinė dalykinių santykių stebėsena, įtartinų piniginių operacijų ar sandorių nustatymas“. LVK šią nuostatą laiko pertekline dėl šių priežasčių: 1) ji neproporcingai paveiks būtent mažesnes Fintech įmones, nes pastarosioms reiktų skirti neproporcionaliai didesnę resursų dalį šioms funkcijoms atlikti, tuo pačiu nėra aišku, kaip mažesnės įmonės užtikrins geresnį iš Įstatymo kylančių pareigų įgyvendinimą, negalėdamos perduoti tam tikrų funkcijų tretiesiems asmenims, kurie būtent specializuojasi šių funkcijų atlikime; 2) Įstatymu neturėtų būti draudžiama perduoti funkcijos, nes visa atsakomybė visais atvejais išlieka pačiai finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui; 3) nepaisant to, kad Europos Sąjungos lygmeniu svarstoma drausti finansų įstaigoms perduoti kai kurias susijusias funkcijas, nėra svarstoma drausti perduoti nuolatinės dalykinių santykių stebėsenos, įtartinų piniginių operacijų ar sandorių nustatymo funkcijas tretiesiems asmenims; 4) finansų rinkos dalyvių veiklos funkcijų perdavimas tretiesiems asmenims jau yra sureguliuotas poįstatyminiais teisės aktais (konkrečiai 2020 m. lapkričio 10 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 03-166 „Dėl finansų rinkos dalyvių veiklos funkcijų perdavimo kitiems asmenims taisyklių patvirtinimo“).

LVK supranta iniciatorių tikslą detaliau reglamentuoti tapatybės nustatymo veiklos funkcijų perdavimą kitam asmeniui, tačiau kaip jau minėta, finansų rinkos dalyvių veiklos funkcijų perdavimo taisyklės yra nustatytos Lietuvos banko minėtu nutarimu, tad siūlomas reglamentavimas yra vertintinas kaip neatitinkantis Teisėkūros tikslingumo ir proporcingumo principų. Dėl to LVK siūlo atsisakyti 152 straipsnio 2 dalies 4 punkto, siūlomo įtvirtinti Įstatyme.

Antra, LVK nepritaria Įstatymo projekto 12 straipsnio 7 daliai, kuria siūloma keisti Įstatymo 25 straipsnio 6 dalį ir įtvirtinti reikalavimą, kad akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, vykdanti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, įstatinio kapitalo lėšas turi įnešti į sąskaitą Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje arba Europos Sąjungos valstybės narės kredito įstaigoje, turinčioje filialą Lietuvos Respublikoje. LVK nuomone, ši nuostata taip pat yra perteklinė dėl šių priežasčių: 1) Lietuvoje veikiančios kredito įstaigos iš esmės neatidaro sąskaitų minėtoms bendrovėms, tad reikalavimas būtų neįgyvendinamas; 2) reguliavimas taip pat iškreiptų konkurenciją elektroninių pinigų įstaigų – kurių Lietuvoje veikia itin daug – atžvilgiu, nes pastarosioms nebebūtų leidžiama atidaryti sąskaitų naujai steigiamoms įmonėms, siekiančioms vykdyti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą. Svarbu ir tai, kad šis reikalavimas nėra įtvirtintas ir kitų metų pabaigoje įsigaliosiančiame ES Reglamente dėl kriptoturto rinkų (MiCA).

Atsižvelgiant į tai, kad šis siūlymas nėra pagrįstas Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, LVK mano, kad projekto iniciatoriai neįvertino itin neigiamo poveikio, kurį svarstomas reikalavimas sukurtų Fintech įmonėms. LVK taip pat pažymi, kad šis siūlymas iniciatoriaus nebuvo derintas su visuomene (t.y. Įstatymo projekte atsirado po teisės akto derinimo su visuomene etape). LVK siūlo Įstatymo 25 str. 6 d. arba nekeisti, arba numatyti, kad įstatinio kapitalo lėšos turi būti įneštos į sąskaitą Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje ar elektroninių pinigų įstaigoje, arba Europos Sąjungos valstybės narės kredito įstaigoje ar elektroninių pinigų įstaigoje, turinčioje filialą Lietuvos Respublikoje.

Apibendrinant, LVK supranta, kad siūlomomis priemonėmis Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai siekia išspręsti tam tikrus pinigų plovimo prevencijos srityje kylančius iššūkius, tačiau LVK prašo šias spręsti nepamirštant teisėkūros tikslingumo ir proporcingumo principų, kurių turinys diktuoja, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, o pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Siekiant taikyti naujas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos užtikrinimo priemones vienų įpareigotųjų subjektų atžvilgiu neturėtų nukentėti kiti įpareigotieji subjektai, dėl kurių viena ar kita problema nekyla.

Kadangi LVK, kaip skėtinė organizacija, vienija nemažai įpareigotųjų subjektų, pažymime, kad LVK gali turėti papildomų pastabų Įstatymo projektui. Dėkojame už bendradarbiavimą.

Pritarti iš dalies.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti iš dalies.

Žr. komiteto argumentus dėl 152 straipsnio prie Infobalt, 2023-12-06, Nr. 20231206/03 teiktų pasiūlymų.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Žr. komiteto argumentus dėl 25 straipsnio prie Infobalt, 2023-12-06, Nr. 20231206/03 teiktų pasiūlymų.

 

 

5.

Kripto ekonomikos asociacija, 2023-12-20, Nr. 23-06

25

 

 

Projekto 12 straipsnio 7 dalis numato, kad: „Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, ketinantis vykdyti ar vykdantis virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, visą veiklos laikotarpį privalo: 1) akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė – turėti įregistruotą ne mažesnį kaip 125 000 eurų įstatinį kapitalą, kurį formuojančias lėšas turi įnešti į sąskaitą Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje arba Europos Sąjungos valstybės narės kredito įstaigoje, turinčioje filialą Lietuvos Respublikoje, ir nuolat palaikyti ne mažesnį kaip 125 000 eurų dydžio nuosavą kapitalą; [...]“.

Mūsų vertinimu, siūlomas Įstatymo pakeitimas iškraipo konkurenciją, prieštarauja Europos Sąjungos (toliau – ES) ir Lietuvos Respublikos teisės aktams, įtvirtinantiems įpareigojimus užtikrinti laisvą paslaugų tekimą ES, numatančius draudimą teikti nesuderintą valstybės pagalbą, draudžiančius valstybėms narėms priimti teisės aktus, kurie iškraipo sąžiningos konkurencijos laisvę ir teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus, ir suponuoja investuotojų teisių apsaugos garantijų pažeidimą.

Dėl konkurencinės aplinkos iškraipymo

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinės redakcijos (toliau – SESV) 107 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta: „Išskyrus tuos atvejus, kai Sutartys nustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.“

Taip pat Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 (toliau – Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnyje yra įtvirtinta viešojo administravimo subjektų pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę bei draudimas „priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams“.

Dabartinės redakcijos Projekto 12 straipsnio 7 dalis suponuoja akivaizdų prieštaravimą aukščiau minėtinoms SESV ir Konkurencijos įstatymo nuostatoms. Įpareigojimas virtualiųjų valiutų keityklos operatoriams ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriams (toliau – VASP) įstatinio kapitalo lėšas įnešti išimtinai tik į Lietuvos Respublikos kredito įstaigą arba ES valstybės narės kredito įstaigos filialą Lietuvos Respublikoje iškraipo konkurenciją. Siūlomas reglamentavimas iš licencijuotų finansinių paslaugų teikėjų, turinčių teisę teikti mokėjimo, mokėjimo sąskaitų, elektroninių pinigų leidimo paslaugas, išskiria siaurą ūkio subjektų grupę, jai suteikia išimtinę teisę teikti mokėjimo sąskaitų paslaugas VASP paslaugų teikėjams ir šią išimtinę teisę sustiprina protekcionistinio pobūdžio geografiniu ribojimu įsigyti paslaugas iš kitose ES valstybėse narėse įsikūrusių kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų.

Dėl laisvės teikti paslaugas ribojimo SESV 56 straipsnyje įtvirtinta: „<...> Sąjungoje uždraudžiami laisvės teikti paslaugas apribojimai, taikomi valstybių narių nacionaliniams subjektams, kurie yra įsisteigę kitoje valstybėje narėje negu valstybė, kurios subjektu yra asmuo, kuriam tos paslaugos teikiamos.“ 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (toliau – Direktyva) 16 straipsnis nustato, jog „Valstybė narė, kurioje teikiama paslauga, savo teritorijoje užtikrina nevaržomą teisę teikti paslaugas ar vykdyti paslaugų teikimo veiklą“. Taip pat 16 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad: „Valstybės narės savo teritorijoje neapriboja teisės teikti paslaugas ar paslaugų teikimo veiklos vykdymo jokiais reikalavimais, kuriais būtų pažeidžiami šie principai: a) nediskriminavimas: reikalavimas neturi būti tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojantis pagal pilietybę arba pagal valstybę narę, kurioje juridinis asmuo įsisteigęs [...]“. Direktyvos 19 straipsnio b dalis numato, jog „Valstybės narės negali nustatyti gavėjams reikalavimų, kuriais ribojamas naudojimasis kitoje valstybėje narėje įsisteigusio teikėjo teikiama paslauga, ypač šių reikalavimų: [...] teikiamo finansavimo diskriminacinio pobūdžio apribojimo dėl to, kad teikėjas yra įsisteigęs kitoje valstybėje narėje arba dėl vietos, kurioje paslauga teikiama.“ Aptariama Projekto 12 straipsnio 7 dalis apriboja ES teisės aktuose įtvirtintą pamatinę teisę finansų rinkos dalyviams teikti finansines paslaugas Lietuvoje įsikūrusiems VASP operatoriams nepriklausomai nuo valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs konkretus finansinių paslaugų teikėjas, ir pažeidžia Direktyvoje įtvirtintą nediskriminavimo principą.

Dėl investuotojų teisių garantijų pažeidimo

Be to, nagrinėjamos Projekto nuostatos įsigaliojimas gali sukurti sąlygas neveiksmingam Projekto reikalavimų įgyvendinimui. Šiuo metu Lietuvos Respublikoje yra vos kelios kredito įstaigos ribota apimtimi teikiančios finansines paslaugas VASP veiklą vykdantiems ūkio subjektams. Didžioji dauguma Lietuvoje veikiančių kredito įstaigų finansinių paslaugų de facto VASP veiklą vykdantiems asmenims neteikia. Todėl prognozuotina, kad, jeigu Projektas būtų priimtas atitinkamų nuostatų nepakeitus, VASP veiklą vykdantiems asmenims būtų nustatytas neįgyvendinamas reikalavimas atsidaryti banko sąskaitas Lietuvoje įsikūrusiose kredito įstaigose, kadangi pastarosios tokiems klientams paslaugų tiesiog neteiktų. Tokiu būdu būtų užprogramuotas naujo teisės akto nuostatų pažeidimas, o užsienio investuotojai, Lietuvoje įsteigę VASP veikla užsiimančias bendroves, priversti nutraukti veiklą ir patirti reikšmingus nuostolius. Tokia situacija pažeistų Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta, kad „Valstybės ir savivaldos institucijos ir pareigūnai neturi teisės trukdyti investuotojams įstatymų nustatyta tvarka valdyti ir naudoti investavimo objektą ir juo disponuoti. Žala, padaryta investuotojui neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijų bei jų pareigūnų veiksmais, atlyginama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“.

Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą, siūlome pakoreguoti Projektą taip, kad jo 12 straipsnio 7 dalis neprieštarautų Lietuvos Respublikos ir ES teisėje įtvirtintoms nuostatoms, atsisakant įpareigojimo VASP paslaugų teikėjams įstatinį kapitalą įnešti išimtinai tik į sąskaitas, atidarytas Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje arba Europos Sąjungos valstybės narės kredito įstaigoje, turinčioje filialą Lietuvos Respublikoje.

Pritarti iš dalies

Žr. komiteto argumentus dėl 25 straipsnio prie Infobalt, 2023-12-06, Nr. 20231206/03 teiktų pasiūlymų.

 

6.

Lietuvos advokatūra, 2024-01-17, Nr.23

 

 

 

Lietuvos advokatūra savo iniciatyva susipažinusi su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos parengtu „Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – PPTFPĮ) Nr. VIII-275 2, 9, 10, 11, 15, 16, 21, 22, 23, 25, 29, 36, 39, 40, 48 ir 49 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 151, 152 ir 461 straipsniais įstatymo“ projektu (toliau – Įstatymo projektas), Reg. Nr. 23-11644(3), žemiau šiame rašte teikia savo pastebėjimą dėl galimo Įstatymo projekto nuostatų prieštaravimo šiuo metu galiojančioms PPTFPĮ nuostatoms.

Įstatymo projekto 17 straipsniu siūloma PPTFPĮ papildyti 461 straipsniu, kuriuo būtų detalizuojamas laikinas uždraudimas ir uždraudimas kitiems įpareigotiesiems subjektams teikti vieną ar kelias paslaugas, numatant, kad:

„1. Kitų įpareigotųjų subjektų paslaugų teikimo apribojimus nustato šis įstatymas ir priežiūros institucijos sprendimas dėl kitų įpareigotųjų subjektų laikino uždraudimo (apribojimo) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas arba uždraudimo kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas.

2. Priežiūros institucijai priėmus sprendimą laikinai uždrausti (apriboti) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas, kitas įpareigotasis subjektas neturi teisės teikti priežiūros institucijos sprendime nurodytų paslaugų tol, kol tęsiamas šio įstatymo pažeidimas.

3. Laikino uždraudimo (apribojimo) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas terminą nustato priežiūros institucija. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip 4 mėnesiai. Kai nustatoma, kad laikino uždraudimo (apribojimo) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas pagrindu galinčios būti aplinkybės nėra išnykusios, šis terminas priežiūros institucijos sprendimu gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 4 mėnesiams.

4. Priežiūros institucijai priėmus sprendimą laikinai uždrausti (apriboti) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas, kitas įpareigotasis subjektas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo priežiūros institucijai pateikia išorinio audito ataskaitą apie priežiūros institucijos sprendime nurodytų paslaugų teikimo nutraukimą. Priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad kitas įpareigotasis subjektas per priežiūros institucijos nurodytą ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų terminą pateiktų pakartotinę išorinio audito ataskaitą apie priežiūros institucijos sprendime nurodytų paslaugų teikimo nutraukimą, jeigu kyla pagrįstų abejonių dėl sprendimo laikinai uždrausti kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas vykdymo.

5. Išnykus laikino uždraudimo (apribojimo) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas pagrindui, priežiūros institucija nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tada, kai įsitikino, kad pagrindas išnyko, priima sprendimą nutraukti laikiną uždraudimą (apribojimą) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas.

6. Priežiūros institucijai priėmus sprendimą uždrausti kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas, kitas įpareigotasis subjektas neturi teisės teikti priežiūros institucijos sprendime nurodytų paslaugų ir privalo nedelsdamas nutraukti priežiūros institucijos sprendime nurodytų paslaugų teikimą.

7. Apie priimtą sprendimą taikyti, pratęsti ar nutraukti laikiną uždraudimą (apribojimą) kitam įpareigotajam subjektui, kuris yra juridinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialas, teikti vieną ar kelias paslaugas arba apie priimtą sprendimą uždrausti vykdyti Juridinių asmenų registre registruojamą veiklą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo dienos pranešama Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Apie priimtą sprendimą taikyti, pratęsti ar nutraukti laikiną uždraudimą (apribojimą) arba taikyti uždraudimą kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas arba vykdyti veiklą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo dienos paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.“.

Vertinant Įstatymo projektu PPTFPĮ siūlomą įtvirtinti 461 straipsnį, atkreiptinas dėmesys, kad siekiama (laikinai) uždrausti teikti vieną ar keletą paslaugų įpareigotajam subjektui, kuris teiktų priežiūros institucijai išorinio audito ataskaitą apie priežiūros institucijos sprendime nurodytų paslaugų teikimo nutraukimą. Tačiau šio straipsnio nuostatos neturi būti taikomos Lietuvos advokatūrai, kaip institucijai pagal kompetenciją atsakingai už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją (PPTFPĮ 3 straipsnis) ir advokatams, advokatų padėjėjams, kaip įpareigotiesiems subjektams (PPTFPĮ 2 straipsnio 10 dalies 4 punktas).

Pažymėtina, kad remiantis PPTFPĮ 36 straipsnio 6 dalimi – Lietuvos advokatūra taiko šio straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose nurodytas poveikio priemones (t. y. įpareigotojo subjekto įspėjimą dėl šio įstatymo pažeidimų (PPTFPĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba išduoto leidimo vykdyti veiklą panaikinimą ar laikiną jo galiojimo sustabdymą tol, kol tęsiamas šio įstatymo pažeidimas (PPTFPĮ 36 straipsnio 1 dalies 6 punktas)). Lietuvos advokatūra, kaip priežiūros institucija, nėra įgaliota taikyti laikiną uždraudimą (apribojimą) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas. Lietuvos advokatūra taikydama PPTFPĮ 36 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą poveikio priemonę (išduoto leidimo vykdyti veiklą panaikinimą ar laikiną jo galiojimo sustabdymą), vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 23 straipsnio 1 dalimi – sprendimu gali laikinai išbraukti advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Advokatas yra išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, kol išnyks išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės. Tuo trapu, siūlomu PPTFPĮ 461 straipsniu yra siekiama nustatyti, kad Lietuvos advokatūra advokatui laikiną išbraukimą galėtų taikyti ne ilgesnį kaip 8 mėnesių laikotarpį. Šis siūlymas Lietuvos advokatūros yra vertintinas kaip nepriimtinas ir prieštaraujantis Advokatūros įstatymo nuostatoms. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad advokato ir advokato padėjėjo veikla nėra audituojama. Auditavimo įvedimas būtų perteklinė administracinė našta tiek advokatams / advokatų padėjėjams, tiek ir Lietuvos advokatūrai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad Įstatymo projekte turėtų būti aiškiai ir eksplicitiškai, pavyzdžiui 461 straipsnio naujojoje 8 dalyje, išdėstyta, kokioms priežiūros institucijoms ir įpareigotiesiems subjektams Įstatymo projektu siūlomas įtvirtinti 461 straipsnis nėra taikomas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad PPTFPĮ 2 straipsnio 10 dalyje apibrėžtas „Kitų įpareigotųjų subjektų“ ratas yra itin platus, į kurį, kaip minėta, patenka ir advokatai ir advokatų padėjėjai. Lietuvos advokatūros ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovai darbo tvarka aptarė galimą PPTFPĮ 461 straipsnį naujos 8 dalies formuluotę, kuria būtų įtvirtinta, kad: „Šis straipsnis netaikomas finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams, kuriems būtina turėti licenciją ar leidimą vykdyti veiklą, ir priežiūros institucijoms, kurios išdavė licenciją ar leidimą vykdyti veiklą.“. Patikslinus Įstatymo projektu siūlomą įtvirtinti 461 straipsnį, būtų aiškiai ir eksplicitiškai nurodyta, kad tiems įpareigotiesiems subjektams, kuriems išduodamas leidimas vykdyti veiklą, tarp jų ir advokatams bei advokatų padėjėjams, šis straipsnis nėra taikomas. Atitinkamai, subjektams, nepatenkantiems į PPTFPĮ 461 straipsnio reguliavimą ir toliau būtų taikomi griežtesni reikalavimai. Priėmus tokį papildymą, Lietuvos advokatūros nuomone, būtų išvengta Įstatymo projektu siūlomo papildyti 461 straipsnio ir šiuo metu galiojančių PPTFPĮ nuostatų prieštaravimo.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, svarstant šio Įstatymo projektą, prašome atsižvelgti į šiame rašte išdėstytą pastebėjimą ir siūlymą papildyti Įstatymo projektu siūlomą priimti 461 straipsnį. Taip pat, maloniai prašome Lietuvos advokatūrą, kaip suinteresuotą instituciją, įtraukti į šio Įstatymo projekto derinimą.

 

Pritarti.

17 straipsnis. Įstatymo papildymas 461 straipsniu

Papildyti Įstatymą 461 straipsniu:

<...>

8. Šis straipsnis netaikomas finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams, kuriems būtina turėti licenciją ar leidimą vykdyti veiklą, ir priežiūros institucijoms, kurios išdavė licenciją ar leidimą vykdyti veiklą.“

 

7.

Fintechhub LT, 2024-02-27, Nr. S-12

 

 

 

 Projekto 12 straipsniu keičiamas Įstatymo 25 straipsnio 6 dalies 1 punktas. Šiuo punktu numatoma, kad akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė (pastaba – vykdanti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą) įstatinį kapitalą formuojančias lėšas turi įnešti į sąskaitą Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje arba Europos Sąjungos valstybės narės kredito įstaigoje, turinčioje filialą Lietuvos Respublikoje. Asociacijos nuomone, reikalavimas sąskaitą atidaryti konkrečiai tik kredito įstaigoje (t. y. komerciniame banke arba kredito unijoje) ne tik prieštarauja kitiems teisės aktams, bet ir pažeidžia sąžiningos konkurencijos sąlygas.

2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835, reglamentuojančio visų akcinių bendrovių steigimą Lietuvos Respublikoje, 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „Bendrovės steigimo sutartis, sudaryta šiame straipsnyje nustatyta tvarka, suteikia teisę atidaryti steigiamos bendrovės kaupiamąją sąskaitą kredito ar elektroninių pinigų įstaigoje.“. Projekto rengėjas aiškinamajame rašte nepateikė argumentų, kuriais buvo remiamasi nustatant apribojimą sąskaitas atidaryti tik kredito įstaigose. Manome, kad neatlikus šios nuostatos poveikio konkurencijai vertinimo, Projekto rengėjas pažeidė 2012 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 15 straipsnį ir 16 straipsnio 2 dalį, kuriais teisės aktų rengėjai įpareigojami atlikti proporcingą galimoms numatomo teisinio reguliavimo pasekmėms teisinio reguliavimo poveikio vertinimą konkurencijai, ypač tais atvejais, kai teisės projekto poveikio konkurencijai vertinimą įpareigoja atlikti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas. Projekto rengėjas, neatlikęs Projekto 12 straipsnio poveikio konkurencijai vertinimo pažeidė 1999 m. kovo 23 d. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 (toliau – Konkurencijos įstatymas) 41 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuria numatoma, kad teisės akto projekto rengėjas privalo atlikti teisės akto projekto poveikio konkurencijai vertinimą, kai keičiamas reguliavimas nustato ribotą ūkio subjektų, galinčių vykdyti tam tikrą ūkinę veiklą, skaičių. Atkreipiame dėmesį, kad Projekto pasiūlymas akivaizdžiai iškreipia rinkos konkurenciją, nes uždraudžia elektroninių pinigų įstaigoms atidaryti sąskaitas akcinėms arba uždarosioms akcinėms bendrovėms, vykdančioms virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, nors nedraudžia to daryti steigiant bet kokia kita veikla užsiimančią akcinę ar uždarąją akcinę bendrovę. Manome, kad įvesdamas minėtą reikalavimą, Projekto rengėjas pažeidžia Konstitucijos 46 straipsnį, kuriuo įpareigojama saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę.

Iš ekonominės perspektyvos, sąskaitos atidarymas klientui, sąskaitos palaikymas, o taip pat teisė laikyti klientų lėšas suteikia papildomą pajamų šaltinį elektroninių pinigų įstaigoms. Jei kredito įstaigoms būtų leista saugoti virtualiųjų valiutų keityklos operatorių ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių minimalų būtiną kapitalą, o elektroninių pinigų įstaigoms ne, pastarosios netektų galimo pajamų srauto, o dėl to kartu negalėtų tomis pačiomis sąlygomis konkuruoti dėl teikiamų paslaugų kainos, nes kredito įstaigos, turėdamos papildomus pajamų srautus, galėtų sumažinti kitų paslaugų kainas.

Iš teisinės pusės, rizikų valdymo reikalavimai tiek kredito įstaigoms, tiek elektroninių pinigų įstaigoms yra panašūs ar, neretu atveju, tapatūs. Skirtumas tarp šių įstaigų yra jų rizikos apetitas, kuriuo savo sprendimą argumentuoja Projekto rengėjas. Vis dėlto, Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato rizikos apetito ribojimų, todėl Projekto rengėjas neturėtų to naudoti kaip argumento įvedant konkurencijos ribojimus.

Remiantis Konkurencijos tarybos Sprendimų poveikio konkurencijai vertinimo gairių 9.1.3. ir 9.1.5. punktais, aukščiau nurodytos aplinkybės suponuoja, jog Projekto 12 straipsniu būtų suteikiami teisinio reglamentavimo pranašumai (specialios teisės) kredito įstaigoms, kurie darytų didelį poveikį elektroninių pinigų įstaigoms teikti sąskaitų atidarymo ir palaikymo (administravimo) paslaugas bendrovėms, vykdančioms virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą. Dėl šios priežasties privilegijuojant kredito įstaigas būtų pažeidžiamas Konstitucijos saugomas lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principas, reiškiantis, kad vienodose situacijose ūkio subjektai turi būti vertinami vienodai, o skirtingose skirtingai, nebent privilegijavimą ar diskriminavimą būtų galima pateisinti, kaip tai yra numatyta Konstitucinio Teismo doktrinoje dėl ūkinės veiklos ribojimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašome:

1)

Įvertinti, ar Projekto rengėjas, Projekto 12 straipsnyje numatytu reguliavimu uždrausdamas akcinei bendrovei arba uždarajai akcinei bendrovei, vykdančiai virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, įstatinį kapitalą formuojančias lėšas įnešti į sąskaitą elektroninių pinigų įstaigoje, nepažeidžia Konstitucijos saugomos sąžiningos konkurencijos laisvės;

2)

Įvertinti, ar Projekto rengėjas, dėl Projekto 12 straipsnyje numatyto reguliavimo nepažeidė Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio;

3)

Informuoti apie kitus žingsnius, kurių galėtų imtis Asociacija siekdama spręsti susidariusią situaciją.

Esant galimybėms, prašome Konkurencijos tarybą pateikti savo nuomonę iki Seimo pavasario sesijos pradžios – 2024 m. kovo 10 d.

 

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, 2024-03-18 raštu, Nr. (2.30Mr-43)6V-337 pateikė savo nuomonę.

Projekto rengėjų nuomone, kad visuomeninis interesas pateisina PPTFPĮ projekto 12 straipsniu keičiamų PPTFPĮ 25 straipsnio 6 dalies nuostatų galimą įtaką konkurencijos sąlygų skirtumui. Atsižvelgiant į Konkurencijos tarybos nuomonę rengiamas minėtų projekto nuostatų poveikio konkurencijai vertinimas, kuris bus pateiktas artimiausiu metu.

8.

Lietuvos verslo konfederacija, 2024-02-29, Nr. 24-020AR

 

 

 

Pirma, Įstatymo projekto 3 str. keičiama Įstatymo 10 str. 4 d., kuri nustato, kad „Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi teisę gauti šiame įstatyme nurodytus kliento ar naudos gavėjo tapatybei nustatyti reikalingus dokumentus, duomenis ar informaciją tiesiogiai iš valstybės informacinių sistemų ar registrų <…>“. Siūlome tiksliau apibrėžti, kokie įpareigotieji subjektai turi teisę gauti duomenis tiesiogiai iš valstybinių registrų ir apibrėžti, kokia apimtimi šie turi teisę gauti duomenis. NT brokeriai iki šiol turi itin minimalias teises gauti duomenis iš Registrų centro tvarkomų registrų. Jei Registrų centras būtų tiksliai įpareigotas suteikti prieigą pilna apimtimi NT brokeriams teikti gyventojų registro ir NT sandorių registro duomenis, NT brokeriai turėtų daugiau įrankių atlikti Įstatyme šiems nustatytas pareigas. Turint prieigą prie detalesnių NT sandorių registro duomenų, būtų galima aiškiau ir tiksliau nustatyti realią vykstančio sandorio vertę, taip užkertant kelią galimai vykstančiam pinigų plovimui (t. y. nebūtų sudaromi sandoriai nerealiomis vertėmis), o esant įtartinai sandorio vertei, apie tai pranešti priežiūros institucijoms. Šios funkcijos kol kas neatlieka nei notaras, nei bankas, o brokeriai to atlikti negali dėl to, kad neturi prieigos prie minėtų duomenų.

Atitinkamai, LVK siūlo Įstatymo 10 str. 4 d. tiksliau apibrėžti, kad NT brokeriai turi teisę gauti duomenis tiesiogiai iš valstybinių registrų ir numatyti šiems konkrečią teisę gauti NT sandorių registro duomenis. Šias teises gauti duomenis siūlome numatyti tiems fiziniams asmenims, kurie Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) viršininko nustatyta tvarka yra informavę VMI apie NT brokerio paslaugų teikėjo veiklos vykdymą (tokia prievolė yra siūloma nustatyti Įstatymo projekto 12 str.).

Antra, LVK aktreipia dėmesį į dabar nustatytą perteklinį reguliavimą, kai NT brokeriai iš esmės turi užsiimti tęstine klientų stebėsena, nepaisant to, kad NT brokeriai su klientais atlieka tik vienkartinius sandorius, jų bendradarbiavimas nėra tęstinis, visos bendradarbiavimo sutartys pasirašomos tik dėl konkretaus vieno NT objekto pardavimo arba nuomos, o NT brokerio santykiai pasibaigia sandoriui įvykus. Vadovaujantis Įstatymo 9 str. „Kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymas“ 1 d., visi brokeriai, prieš pasirašydami tarpininkavimo paslaugų sutartį su savo klientu (dažniausiai su NT pardavėju ar nuomotoju, rečiau – su pirkėju ar nuomininku) privalo nustatyti (dar nevykstančio) sandorio naudos gavėjo tapatybę. Tai apsunkina NT brokerių darbą, nes minėta pareiga nėra susijusi su NT brokerio tiesioginiu darbu – privesti pirkėją ir pardavėją iki sandorio, bet ne jame dalyvauti ar jį įvykdyti. Tuo pačiu, sandorį įvykdo notaras ir finansų įstaiga, kurie abi šalis patikrina ir nustato naudos gavėjų tapatybes, dėl ko NT brokeriui šiuo metu nustatyta pareiga patikrinti klientą dar prieš sudarant paslaugų teikimo sutartį yra vertintina kaip perteklinė, juolab kad ne visos NT brokerių teikiamos klientui paslaugos pasibaigia kliento sandoriu (kartais sutartys būna nutraukiamos).

LVK nuomone, pareiga NT brokeriui nustatyti naudos gavėjo tapatybę turėtų būti siejama su sandoriu, o ne NT brokerio paslaugų teikimo klientui pradžia – t.y. pareiga turėtų atsirasti kai jau yra pagrindas sandoriui tarp kliento ir kitos sandorio šalies įvykti (kai pasirašoma preliminari sutartis ar pan.). Dėl to LVK siūlo Įstatymo projektu nustatyti naują reguliavimą – numatyti, kad NT brokeriai privalo nustatyti ir patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę tik prieš atlikdami vienkartines pinigines operacijas arba sudarydami sandorius. Panaši išimtis jau yra nustatyta kitu atveju – Įstatymo 9 str. 3 d. numatyta, kad asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, privalo nustatyti ir patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę prieš atlikdami vienkartines pinigines operacijas arba sudarydami sandorius. Mūsų siūlomas reguliavimas galėtų būti nustatytas koreguojant Įstatymo 9 str. 3 d., arba nustatant jį nauja 9 str. dalimi (abu siūlymus įmanoma įtvirtinti pildant Įstatymo projekto 2 straipsnį).

Pritarus pirmajam LVK siūlymui, didėtų NT brokerių galimybės efektyviai vykdyti Įstatyme nustatytas funkcijas. Pritarus antrajam LVK siūlymui, būtų reikšmingai pagerintos NT brokerių veiklos sąlygos, nė kiek nepakenkiant nustatytai pinigų plovimo prevencijos priemonei. LVK maloniai prašo išsamiai išnagrinėti šiuos siūlymus.

Nepritarti

Pirma. Kelia abejones, ar duomenys, prieigą prie kurių prašoma suteikti, susiję su tinkamu pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įgyvendinimu. PPTFPĮ paskirtis – nustatyti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones bei institucijas, atsakingas už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą.

Pagal PPTFPĮ 12 straipsnio 8 dalį finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami naudos gavėjo tapatybę, papildomai privalo naudotis Juridinių asmenų dalyvių informacine sistema (JADIS), iš kurios turi gauti duomenis apie to kliento naudos gavėjus, ir turi teisę naudotis kitomis valstybės informacinėmis sistemomis, registrais, kuriuose kaupiami duomenys apie juridinių asmenų dalyvius.

Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatę PPTFPĮ 25 straipsnyje nustatyta tvarka JADIS pateiktos informacijos ir jų turimos informacijos apie to paties kliento – juridinio asmens naudos gavėjus neatitiktį, praneša apie tai klientui ir pasiūlo pateikti tikslią informaciją apie savo naudos gavėjus JADIS tvarkytojui (PPTFPĮ 12 straipsnio 11 dalis).

Finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams draudžiama pradėti dalykinius santykius arba vykdyti vienkartinę piniginę operaciją ar sandorį (išskyrus pinigines operacijas ar sandorius, sudarytus ir (ar) vykdomus dalykinių santykių metu), kai informacija apie kliento – juridinio asmens naudos gavėjus PPTFPĮ 25 straipsnyje nustatyta tvarka nėra pateikta JADIS arba kai informacija apie kliento – juridinio asmens naudos gavėjus, PPTFPĮ 25 straipsnyje nustatyta tvarka pateikta JADIS, neatitinka jų turimos informacijos apie to paties kliento naudos gavėjus (PPTFPĮ 12 straipsnio 12 dalis). PPTFPĮ aiškiai ir nedviprasmiškai nustato, kad šiuo atveju NT brokeriai privalo naudotis JADIS, iš kurios turi gauti duomenis apie to kliento naudos gavėjus, ir turi teisę naudotis kitomis valstybės informacinėmis sistemomis, registrais, kuriuose kaupiami duomenys apie juridinių asmenų dalyvius. PPTFPĮ tikslas – nustatyti klientų ir naudos gavėjų tapatybę. Atsižvelgiant į tai nekilnojamojo turto sandorių informacija, kurią būtų galima naudoti analizei, vertintina kaip perteklinė informacija.

Antra. PPTFPĮ visiems įpareigotiesiems subjektams, įskaitant ir nekilnojamojo turto agentus (brokerius) be išimčių nustato lygiaverčius reikalavimus įgyvendinti PPTFPĮ. Pažymėtina, kad ir 2015 m. gegužės 20 d. direktyvoje (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos su vėlesniais pakeitimais nėra numatyta išimčių kitiems įpareigotiesiems subjektams, kurie padeda klientui vykdyti nekilnojamojo turto sandorius, nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę tik tuo atveju, kai pasirašoma preliminari sutartis ar pan.).

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Pritarti iniciatorių pateiktam ir pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritaria, patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Mindaugas Lingė, Algirdas Butkevičius.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-3357(2), jo lyginamasis variantas.

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                   Mindaugas Lingė

 

 

 

 

 

Biuro patarėjas Mindaugas Pečiulis