LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Užsienio reikalų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS IR RUSIJOS FEDERACIJOS SUTARTIES DĖL TEISINĖS PAGALBOS IR TEISINIŲ SANTYKIŲ CIVILINĖSE, ŠEIMOS IR BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE DENONSAVIMO“ PROJEKTO

Nr. XIVP-3911

2024 m. birželio 19 d. Nr. 105-P-55

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, Užsienio reikalų komiteto nariai Audronius Ažubalis, Arminas Lydeka, Marius Matijošaitis, Rūta Miliūtė, Matas Skamarakas, Giedrius Surplys, Antanas Vinkus, Emanuelis Zingeris.

Užsienio reikalų komiteto biuras: biuro vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjos Inga Milašiūtė ir Laura Plyniuvienė, padėjėja Vilnė Kundrotaitė.

Kviestieji asmenys: teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė, užsienio reikalų viceministras Simonas Šatūnas, Teisingumo ministerijos  Tarptautinio bendradarbiavimo ir žmogaus teisių politikos grupės vadovė Aistė Mikočiūnienė, Užsienio reikalų ministerijos Teisės grupės vadovė Ingrida Bačiulienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-12				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, esminių pastabų neturime.	Pritarti
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-12				Vis dėlto, nekvestionuodami pagrindinio teikiamo projekto tikslo – nepalaikyti glaudesnio teisinio bendradarbiavimo su valstybe agresore tarptautinių santykių, atkreipiame dėmesį į tam tikras galimas neigiamas pasekmes, kurios kiltų Lietuvos Respublikos piliečiams bei juridiniams asmenims, teikiamu projektu denonsavus Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Sutartis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad daugiašalės tarptautinės sutartys, kurių dalyvėmis yra tiek Lietuvos Respublika, tiek ir Rusijos Federacija, kurios, denonsavus sutartį, galėtų būti taikomos bendradarbiavimui su Rusijos Federacija civilinės teisės srityje, pilnai neapima Sutarties reguliavimo dalyko. Tai reiškia, kad denonsavus Sutartį, sumažėtų Lietuvos Respublikos piliečių ir juridinių asmenų galimybės gauti teisinę pagalbą civilinės teisės srityje: dokumentai apie civilinės būklės aktų įrašus (gimimo, mirties, santuokos sudarymo ir nutraukimo, pavardės keitimo ir kt. dokumentai), taip pat dokumentai, įrodantys darbo stažą ir darbo užmokestį, galėtų būti išduodami tik asmenims tiesiogiai kreipiantis į atitinkamas Rusijos Federacijos institucijas ar įstaigas, notariniai veiksmai galėtų būti vykdomi tik asmeniui tiesiogiai kreipiantis į Rusijos Federacijos notarą, notarai nebeturėtų teisinio pagrindo kreiptis dėl teisinės pagalbos paveldėjimo bylose, visi Lietuvos Respublikos institucijoms teikiami Rusijos Federacijoje sudaryti ir (ar) išduoti dokumentai ir atitinkamai Rusijos Federacijos institucijoms teikiami Lietuvos Respublikos institucijų sudaryti ir (ar) išduoti dokumentai turėtų būti tvirtinami pažyma (Apostille) ir pan.	Nepritarti	Kaip ir bet kokios kitos tarptautinės sutarties denonsavimo atveju, taip ir šios sutarties nutraukimo atveju, tikėtinos ne tik siektinos teigiamos, bet ir neigiamos pasekmės, kurias Projekto rengėjai nurodė Aiškinamajame rašte, prieš tai šiuo klausimu pasikonsultavę su Sutartį taikančiomis Lietuvos institucijomis. Tačiau palyginus su kitomis tarptautinėmis sutartimis, kurias Lietuva su valstybėmis agresorėmis Rusija ir Baltarusija yra pasirašiusios, aptariamos sutarties nutraukimo neigiamos pasekmės nebus ženklios. Pažymėtina, kad didžiąją dalį sutarties nutraukimo pasekmių galima spręsti taikant kitas daugiašales tarptautines sutartis, kurių dalyvėmis yra Lietuva ir Rusija, tiek civilinės, tiek baudžiamosios teisės srityje. O nesant teisinių pagrindų bendradarbiauti konkrečioje teisinio bendradarbiavimo su Rusija srityje, išlieka galimybė kreiptis dėl teisinės pagalbos į Rusiją diplomatine tvarka. Papildomai pažymėtina, kad kitos Baltijos valstybės – Latvija ir Estija – jau yra priėmusios sprendimus dėl tokio paties pobūdžio tarptautinių sutarčių su Rusija nutraukimo, t. y., aiškiai išreiškusios politinę valią glaudesnio teisinio bendradarbiavimo su valstybe agresore tarptautinių santykių srityje nepalaikyti.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nepaskirta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Žygimantas Pavilionis, Giedrius Surplys.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                         Žygimantas Pavilionis

Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė