LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETAS

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ĮSTATYMO NR. X-493 PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-2812

2023-10-04 Nr. 103-P-35

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Justas Džiugelis – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Matas Maldeikis (pavaduojantis Gintarę Skaistę), Rasa Petrauskienė, Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Vilma Augienė – viceministrė, Jurgita Gajauskienė – Socialinių paslaugų grupės vyresnioji patarėja, Jovita Kuzmickienė – Socialinių paslaugų grupės patarėja, Jovita Nedvecka – Socialinių paslaugų grupės patarėja, Vilma Pėčė – Socialinio draudimo grupės patarėja, Violeta Toleikienė – Socialinių paslaugų grupės vadovė; Aistė Adomavičienė – Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė, Akvilė Antanaitytė – Maltos ordino pagalbos tarnybos atstovė, Jolanta Baltaduonytė – Kauno m. Socialinės paramos skyriaus vedėja, Agnė Naujokaitytė – Maltiečių programų vaikams ir jaunimui vadovė, Ramutė Pilypienė – Šiaulių  m. savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja, Elena Urbonienė – NVO vaikams konfederacijos direktorė, Audronė Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos  patarėja, Henrika Varnienė – Lietuvos negalios organizacijų forumo administracijos direktorė.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.1

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau–Teisės departamentas), 2023-06-07

2,

2,

2

 

 

3,

3-26,

27

 

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Socialinių paslaugų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 3 dalyje pateikiama nauja „bendruomeninių vaikų globos namų“ sąvoka, kuri keičiamame įstatyme toliau nėra vartojama, todėl svarstytinas šios sąvokos apibrėžimo tikslingumas. Pažymėtina, kad atsisakius minėtos sąvokos apibrėžimo, turėtų būti tikslinama projekto 2 straipsnio 3 dalis, kuria „bendruomeninių vaikų globos namų“ sąvokos yra atsisakoma.

Nepritarus šiai pastabai, pastebėtina, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar minėti bendruomeniniai vaikų globos namai veiktų visoje savivaldybės teritorijoje (analogiškai kaip siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžiant „bendruomeninius šeimos namus“), ar apimtų tik tam tikrą savivaldybės teritorijos dalį, kurioje bendruomenė yra įsikūrusi. Antruoju atveju siūlytina tikslinti nuostatą „patalpose, esančiose bendruomenės gyvenamoje vietoje“, derinant ją su Vietos savivaldos ir Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymų nuostatomis, kuriuose vartojamas „gyvenamųjų vietovių“, o ne „gyvenamosios vietos“ terminas.  

Ta pati pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 12 dalimi keičiamo įstatymo 241 daliai.

Pritarti

Pasiūlymai:

1. Išbraukti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį:

„3. Bendruomeniniai vaikų globos namai – trumpalaikę ar ilgalaikę socialinę globą bendruomenėje teikianti socialinių paslaugų įstaiga, kurios atskirose patalpose (name, bute), esančiose bendruomenės gyvenamoje vietoje, pagal šeimai artimos aplinkos modelį gyvena iki 8 vaikų ir jiems sudaromos sąlygos gauti reikiamas paslaugas bendruomenėje.“

2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio buvusias 4–27 dalis laikyti atitinkamai 3–30 dalimis.

3. Pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 27 dalį ir ją išdėstyti taip:

„27. Šeiminiai namai – trumpalaikę ar ilgalaikę socialinę globą bendruomenėje teikianti socialinių paslaugų įstaiga, kurios atskirose patalpose (name, bute), esančiose bendruomenės gyvenamoje vietoje gyvenamojoje vietovėje, pagal šeimai artimos aplinkos modelį gyvena iki 8 vaikų ir jiems sudaromos sąlygos gauti reikiamas paslaugas bendruomenėje.“

 

 

1.2

Teisės departamentas, 2023-06-07

12

1

 

Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių ,,vietos savivaldos“ siūlytume įrašyti žodį ,,savivaldybės“, kadangi pagal Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 22 dalį, vietos savivalda yra savivaldybės bendruomenės savitvarka ir savaveiksmiškumas, tuo tarpu socialinių paslaugų teikėjų veiklos priežiūra turėtų apimti savivaldybės, kaip teritorijos administracinio vieneto, lygmenį.

Pritarti

Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Socialinių paslaugų valdymas apima socialinių paslaugų planavimą, teikimo organizavimą, socialinių paslaugų kokybės vertinimą bei socialinių paslaugų teikėjų veiklos priežiūrą valstybės ir vietos savivaldos savivaldybės lygmenimis.“

1.3

Teisės departamentas, 2023-06-07

12

2

2

3. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 14 straipsnyje siūlomas reguliuoti nuostatas (nustatoma ir savivaldybės administracijos kompetencija), siūlytume patikslinti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Pritarti

Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) savivaldybės institucijos ir savivaldybės administracija;“.

1.4

Teisės departamentas, 2023-06-07

14

2

3

4. Atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 16 punkto nuostatas, pagal kurias savivaldybės taryba priima sprendimus dėl biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė, steigimo, reorganizavimo, pertvarkymo, likvidavimo, siūlytume keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 3 punkte braukti žodžius ,,savivaldybei pavaldžias“.

Pritarti

Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) steigia, pertvarko, reorganizuoja, likviduoja savivaldybei pavaldžias socialinių paslaugų įstaigas ir skiria joms finansavimą;“.

1.5

Teisės departamentas, 2023-06-07

20

 

6

 

 

5. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje po žodžio „šeima“ reikėtų įrašyti praleistą žodį „artimaisiais“. Atitinkamai reikėtų tikslinti ir įstatymo projekto 2 straipsnio 22 dalyje dėstomą keičiamo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies redakciją.

 

Pritarti

Pasiūlymai: Pakeisti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Socialinės paslaugos asmeniui su sunkia negalia teikiamos, užtikrinant jam saugią ir sveiką aplinką, orią, su asmens sveikatos priežiūra ir kitomis priemonėmis, padedančiomis patenkinti individualiuosius pagalbos poreikius, švietimu ir ugdymu suderintą pagalbą. Tai turi padėti asmeniui su sunkia negalia kompensuoti prarastą savarankiškumą bei gebėjimus palaikyti socialinius ryšius su šeima, artimaisiais ir visuomene.“

1.6

Teisės departamentas, 2023-06-07

20,

20

 

7,

8

 

6. Atsižvelgiant į Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtą sąvoką ,,asmens sveikatos priežiūra“, siūlytume keičiamo įstatymo 20 straipsnio 7 ir 8 dalyse vietoj žodžių ,,sveikatos priežiūra“ įrašyti žodžius ,,asmens sveikatos priežiūra“. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 22 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 7 ir 8 dalims.

 

Pritarti

Pasiūlymai:

1. Pakeisti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Socialinės paslaugos socialinę riziką patiriančiam suaugusiam asmeniui teikiamos, padedant ugdyti socialinius įgūdžius ir stiprinti motyvaciją įveikti iškilusias socialines problemas ir organizuojant su švietimo ir ugdymo, užimtumo, asmens sveikatos priežiūros priemonėmis suderintą pagalbą. Tai turi užtikrinti rūpinimąsi savo (šeimos) gyvenimu ir dalyvavimą darbo rinkoje, padėti palaikyti socialinius ryšius su šeima, artimaisiais ir visuomene.“

2.  Pakeisti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Socialinės paslaugos šeimai teikiamos, padedant šeimos nariams spręsti socialines problemas ir (ar) jų išvengti ateityje, ugdyti suaugusių šeimos narių, įskaitant tuos šeimos narius, kuriems laikinai apribota tėvų valdžia, tuos taip pat tėvus, kurių vaikams nustatyta laikinoji globa (rūpyba) arba kuriems apribota tėvų valdžia, socialinius įgūdžius, stiprinti jų motyvaciją kurti saugią, sveiką ir darnią aplinką savo namuose, šeimoje, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, užtikrinti visapusį šioje šeimoje augančių vaikų vystymąsi, ugdymąsi ir organizuoti su asmens sveikatos priežiūra, užimtumu, švietimu bei ugdymu suderintą koordinuotą pagalbą. Jeigu tėvams (tėvui ar motinai) tėvų valdžia apribota, sudaryti sąlygas jų elgesio pokyčiams, kurie leistų grąžinti vaiką į šeimą. Teikiant socialines paslaugas šeimai, turi būti užtikrinamas socialinių paslaugų teikimas ir vaikams.“

1.7

Teisės departamentas, 2023-06-07

14,

15,

15,

21,

21,

29,

30,

30,

30,

30,

31

31,

31,

31,

31,

31,

32,

32,

32,

32,

32,

2P,

2P,

2P,

2P,

2P

5,

1,

1,

3,

15,

 

1,

2,

4,

5,

 

1-5,

8-9,

10,

10,

12-14

 

1,

2,

2,

3,

12,

15,

16,

18,

20

6,

4,

5,

 

 

 

 

 

 

 

T,

 

 

2,

4,

 

T,

6,

 

1

 

7. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje yra įvedama santrumpa „licencija“, todėl, siekiant vartojamų sąvokų suderinamumo, ją ir reikėtų vartoti toliau visame tekste vietoj vartojamos sąvokos „licencija teikti socialinę globą“.

 

Pritarti

Pasiūlymai:

1. Pakeisti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ir gyventojus apie savivaldybės teritorijoje teikiamas socialines paslaugas, savivaldybės interneto svetainėje viešina informaciją apie savivaldybės teritorijoje veikiančius socialinių paslaugų teikėjus (nurodo juridinio asmens pavadinimasą arba socialines paslaugas teikiančio fizinio asmens vardasą ir pavardėę, kontaktaius (telefono ryšio numerisį, elektroninio pašto adresasą)), jų teikiamas socialines paslaugas (skelbia socialinių paslaugų aprašymai aprašus, dokumentaius, reikalingius socialinėms paslaugoms gauti), teikiamų socialinių paslaugų kainas ir numatytą (planinį) vietų skaičių, taip pat informaciją apie turimą licenciją teikti socialinę globą (toliau – licencija) (nurodo licencijos pavadinimasą), jos išdavimo datą, licencijos galiojimo sustabdymo datą, licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo datą, licencijos panaikinimo datą, informaciją apie suteiktą ar panaikintą teisę teikti akredituotą socialinę priežiūrą (nurodo šios teisės suteikimo ir (ar) panaikinimo datoas), akredituotą laikino atokvėpio paslaugą (nurodo teisės teikti šią paslaugą suteikimo ir (ar) panaikinimo datoas);“.

2. Atitinkamai pakeisti keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 ir 5 punktus, 21 straipsnio 3 ir 15 dalis, 29 straipsnio visas dalis,  30 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalis, 31 straipsnio pavadinimą ir šio straipsnio 1-5, 8-10, 12-14 dalis, 32 straipsnio pavadinimą ir šio straipsnio visas dalis, nurodant santrumpą „licencija“ vietoje „licencija teikti socialinę globą“.

3. Atitinkamai pakeisti Projekto 2 straipsnio 12, 15, 16, 18 ir 20 dalis, nurodant santrumpą „licencija“ vietoje „licencija teikti socialinę globą“.

1.8

Teisės departamentas, 2023-06-07

21

5

 

8. Siūlytume atsisakyti keičiamo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies antrojo sakinio (jame nustatyta taisyklė, susijusi su valstybės ar savivaldybių turto perdavimu viešosioms įstaigoms, kai biudžetinė įstaiga pertvarkoma į viešąją įstaigą) kaip ne šio įstatymo reguliavimo dalyko. Pažymėtina, kad Seime yra įregistruotas Vyriausybės pateiktas naujos redakcijos Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIVP-2834), kuriame nustatytos kitokios valstybės turo perdavimo viešosioms įstaigoms taisyklės (biudžetinės įstaigos patikėjimo teise valdomas visas ar dalis turto bus perduodamas viešosios įstaigos nuosavybėn, kaip įnašas, nustatant (formuojant) viešosios įstaigos dalininkų kapitalą Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatytais valstybės ir savivaldybės turto investavimo pagrindais ir tvarka) nei yra siūloma šiuo projektu.

Pritarti

Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 21 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Socialinių paslaugų įstaigos, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo nustatyta tvarka gali būti pertvarkomos į viešąsias įstaigas. Šioms iš biudžetinių įstaigų pertvarkytoms viešosioms įstaigoms valstybės ar savivaldybių turtas gali būti perduodamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka.“

 

1.9

Teisės departamentas, 2023-06-07

22

 

T

9. Tikslintinas keičiamo įstatymo 22 straipsnio pavadinimas, kadangi 22 straipsnyje nėra jokių socialinių paslaugų įstaigų vadovų darbo santykių reglamentavimo ypatumų (numatyta tik socialinių paslaugų įstaigos vadovo skyrimo į pareigas tvarka, jų kadencijų trukmė bei nepriekaištingos reputacijos reikalavimai).

Pritarti

Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 22 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„22 straipsnis. Socialinių paslaugų įstaigų vadovų darbo santykių reglamentavimo ypatumai vadovai“.

1.10

Teisės departamentas, 2023-06-07

22,

22,

22,

22

 

1,

3,

5,

6

 

10. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti, kad viešųjų socialinių paslaugų įstaigų vadovai į pareigas skiriami viešo konkurso būdu Vyriausybės nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pagal Darbo kodekso 41 straipsnio 3 dalį, Vyriausybė nustato konkursų organizavimo ir vykdymo tvarką tik tokiose viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė. Atsižvelgiant į tai, siūloma nuostata tikslintina. Be to, jeigu būtų apsispręsta keičiamo įstatymo nuostatas taikyti tik toms viešosioms įstaigoms, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, kartu reikėtų patikslinti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 ir 6 dalis, numatant subjektą, kuris priimtų sprendimą skelbti viešosios įstaigos vadovo konkursą ar pavestų laikinai eiti kitam asmeniui pareigas, kol konkurso būdu bus paskirtas naujas socialinių paslaugų įstaigos vadovas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seime registruotas Vyriausybės pateiktas Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIVP-2835), kuriuo nustatomi valstybės ir savivaldybių dalyvavimo viešosiose įstaigose pagrindai ne tik kaip savininko, bet ir dalininko.

 

Pritarti

Pasiūlymai:

1. Pakeisti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Valstybės ir savivaldybių biudžetinių socialinių paslaugų įstaigų ir viešųjų socialinių paslaugų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau negu pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė (toliau šiame straipsnyje – viešoji socialinių paslaugų įstaiga), vadovai į pareigas skiriami priimami viešo konkurso būdu Vyriausybės nustatyta tvarka penkerių metų kadencijai, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, kai socialinių paslaugų įstaigos vadovas be konkurso skiriamas antrajai kadencijai. Konkursai į valstybės ir savivaldybių biudžetinių socialinių paslaugų įstaigų ir viešųjų socialinių paslaugų įstaigų vadovų pareigas organizuojami ir vykdomi Vyriausybės nustatyta tvarka.“

2. Pakeisti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Socialinių Valstybės ir savivaldybės biudžetinės socialinių paslaugų įstaigos vadovas savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu pasibaigus jo penkerių metų kadencijai, be konkurso gali būti skiriamas antrajai penkerių metų kadencijai, jeigu kiekvienais kadencijos metais biudžetinės įstaigos vadovo jo veikla buvo įvertinta labai gerai ir (arba) gerai ir (arba) labai gerai. arba jeigu viešosios įstaigos vadovo Viešosios socialinių paslaugų įstaigos vadovas visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu be konkurso gali būti skiriamas antrajai penkerių metų kadencijai, jeigu jo vadovaujama įstaiga kiekvienais kadencijos metais pasiekė tų metų planavimo dokumentuose nustatytus rodiklius.“

3. Pakeisti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki socialinių paslaugų įstaigos vadovo kadencijos pabaigos, valstybės ir savivaldybės biudžetinės socialinių paslaugų įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, viešosios socialinių paslaugų įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas skelbia konkursą šios socialinių paslaugų įstaigos vadovo pareigoms eiti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, kai vadovas be konkurso paskiriamas antrajai penkerių metų kadencijai.“

4. Pakeisti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Jeigu, pasibaigus socialinių paslaugų įstaigos vadovo kadencijai, konkurso į laisvą  pareigybę metu pretendentas nebuvo atrinktas, valstybės ir savivaldybės biudžetinės socialinių paslaugų įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, viešosios socialinių paslaugų įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas gali paskirti eiti šias pareigas iki kadencijos pabaigos socialinių paslaugų įstaigos vadovo pareigas ėjusį ar kitą asmenį, kol konkurso būdu bus į pareigas priimtas paskirtas naujas socialinių paslaugų įstaigos vadovas, bet ne ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui. Šis asmuo turi atitikti šio straipsnio 8 dalyje nustatytus kvalifikacijos reikalavimus ir būti nepriekaištingos reputacijos, kaip nustatyta šio straipsnio 9 dalyje.“

1.11

Teisės departamentas, 2023-06-07

22,

22,

3P

1,

6,

7

 

11. Tikslintinos keičiamo įstatymo 22 straipsnio nuostatos, kadangi socialinių paslaugų įstaigų vadovų darbo santykiai organizuojami vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, todėl jie į pareigas yra priimami, bet ne skiriami.

 

Pritarti

Dėl keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 6 dalies patikslinimo – žr. pasiūlymus Nr. 1 ir Nr. 4 prie Teisės departamento pastabos Nr. 1.10.

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 3 straipsnio 7 (buvusią 6) dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos į pareigas neterminuotai paskirtiems priimtiems valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų socialinių paslaugų įstaigų ir viešųjų socialinių paslaugų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau negu pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, vadovams nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos nustatoma pirma 5 metų kadencija.“

1.12

Teisės departamentas, 2023-06-07

22,

3P

 

2,

7

 

12. Tikslintina keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalis, kadangi ne visų viešųjų socialinės globos įstaigų vadovų kadencija turėtų būti reglamentuojama šiuo įstatymu, o tik tų viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė. Pritarus šiai pastabai atitinkamai tikslintina projekto 3 straipsnio 6 dalis.

 

Pritarti

Pasiūlymai:

1. Pakeisti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Valstybės ir savivaldybių biudžetinių socialinių paslaugų įstaigų ir viešųjų socialinių paslaugų įstaigų vadovų kadencijų skaičius neribojamas.“

2. Dėl Projekto 3 straipsnio 7 (buvusios 6) dalies patikslinimo – žr. pasiūlymą Teisės departamento pastabai Nr. 1.11.

1.13

Teisės departamentas, 2023-06-07

22

8

 

13. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Valstybės ir savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų veikla vertinama kiekvienais metais socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka“. Siūloma nuostata suponuoja, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras nustatys visų tiek valstybės, tiek savivaldybių biudžetinių įstaigų vadovų veiklos vertinimo tvarką. Pažymėtina, kad toks reguliavimas nedera su Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 14 straipsniu, kuriame nustatyta, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras nustato socialinių paslaugų srities darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašą. Kitų biudžetinių įstaigų vadovų ar darbuotojų veikla vertinama vadovaujantis kultūros ministro ar sveikatos apsaugos ministro ar švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintu veiklos vertinimo tvarkos aprašu arba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintu biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašu.

 

Pritarti

Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Socialinių paslaugų įstaigos vadovas privalo turėti aukštojo mokslo kvalifikaciją ir tobulinti profesinę kompetenciją. Valstybės ir savivaldybės biudžetinių socialinių paslaugų įstaigų vadovų veikla vertinama kiekvienais metais socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Valstybės ir savivaldybės Viešųjų socialinių paslaugų įstaigų vadovų veiklos vertinimas kiekvienais metais ir tvarka nustatomi viešosios įstaigos įstatuose.“

 

1.14

Teisės departamentas, 2023-06-07

22

8

 

14. Tikslintinas keičiamo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies paskutinis sakinys, kadangi tokių kaip valstybės ir savivaldybės viešųjų įstaigų įstatymai nenumato – yra viešosios įstaigos, kurios savininkas ar dalininkas yra valstybė ar savivaldybė. 

Pritarti

Žr. pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 1.13.

1.15

Teisės departamentas, 2023-06-07

22

9

 

15. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti socialinių paslaugų įstaigos vadovui nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Pažymėtina, kad jame siūlomi kai kurie nepriekaištingos reputacijos reikalavimai yra griežtesni ir didesnės apimties nei yra siūloma bendrai nustatyti biudžetinių įstaigų vadovams Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 pakeitimo įstatymo projekte (Nr. XIVP-2834) ar įstaigų vadovams – valstybės tarnautojams 2023 m. gegužės 25 d. Seime priimto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1985. Pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis, be kita ko, buvo atleistas dėl darbo drausmės pažeidimo (turėtų būti darbo pareigų pažeidimo, nes Darbo kodeksas nenumato darbo drausmės pažeidimo) ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Darbo kodekso 58 straipsnio nuostatas, darbuotojas gali būti atleidžiamas dėl įvairių darbo pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimų. Todėl svarstytina, ar tokio nepriekaištingos reputacijos reikalavimo nustatymas yra proporcingas siekiamam tikslui ir ar neriboja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno žmogaus teisės laisvai pasirinkti darbą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarimą, kuriame Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, pagal Konstituciją, inter alia jos 33 straipsnio 1 dalį, 48 straipsnio 1 dalį, įstatymų leidėjas, reguliuodamas valstybės tarnybos santykius ir siekdamas konstituciškai pagrįsto tikslo užtikrinti valstybės tarnyboje einančių pareigas asmenų patikimumą, privalo nustatyti inter alia su šių asmenų reputacija susijusius stojimo į valstybės tarnybą reikalavimus, be kita ko, reikalavimą nebūti teistam už tam tikrus nusikaltimus; nustatant šį reikalavimą turi būti paisoma konstitucinio proporcingumo principo, kaip vieno iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, pagal kurį negali būti nustatyti didesni konstitucinės teisės stoti į valstybės tarnybą ribojimai, negu būtina valstybės tarnyboje einančių pareigas asmenų patikimumui užtikrinti, inter alia negali būti paneigta šios teisės esmė.

                 Be to, keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 dalies 8 punkte nurodytas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas nesuprantamas, nes neaišku, koks subjektas galėtų konstatuoti piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis faktą, dėl kurio asmeniui būtų ribojama teisė į darbą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pasirodymas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbo metu darbo vietoje yra šiurkštus darbo pareigų pažeidimas ar šiurkštus tarnybinis nusižengimas, už kuriuos numatytas atleidimas.

 

Pritarti

Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Socialinių paslaugų įstaigų vadovai, taip pat pretenduojantys šias pareigas eiti asmenys turi būti nepriekaištingos reputacijos. Kandidatas į socialinių paslaugų įstaigos vadovus ar socialinių paslaugų įstaigos vadovas yra laikomas nepriekaištingos reputacijos šio įstatymo tikslais, jeigu jis atitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme įstaigų vadovų nepriekaištingai reputacijai nustatytus reikalavimus.  Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 10 metų arba pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 8 metai, arba pripažintas kaltu dėl apysunkio nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 4 metai, arba pripažintas kaltu dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 3 metai;

2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 3 metai;

3) įstatymų nustatyta tvarka atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už labai sunkaus nusikaltimo padarymą ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 4 metai arba atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už sunkaus nusikaltimo padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika tapo nepavojingi) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai arba buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už apysunkio nusikaltimo padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika tapo nepavojingi arba dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 2 metai ar nepasibaigęs laidavimo terminas arba buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nesunkaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika tapo nepavojingi arba dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 1 metai ar nepasibaigęs laidavimo terminas;

4) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose nustatyto nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;

5) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai;

6) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, darbo drausmės pažeidimų ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;

7) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodytus šiurkščius pažeidimus arba Valstybės tarnybos įstatymo numatytu atveju pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;

8) piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis, kai šios aplinkybės nustatytos socialinių paslaugų įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatyta tvarka, ir nuo piktnaudžiavimo fakto nustatymo nepraėjo 3 metai;

9) pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos nepraėjo 3 metai;

10) socialinių paslaugų įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu pripažintas šiurkščiai pažeidęs socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamą Socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos kodeksą (toliau šiame straipsnyje – Etikos kodeksas), jei toks sprendimas nebuvo apskųstas arba jei, jį apskundus, įsigaliojo galutinis teismo sprendimas ir nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos nepraėjo 3 metai. Etikos kodekso šiurkščiu pažeidimu laikomas du ir daugiau kartų per vienus metus socialinių paslaugų įstaigos vadovo padarytas Etikos kodekso pažeidimas, jei toks pažeidimas žemina žmogaus orumą, diskredituoja socialinių paslaugų įstaigos reputaciją.“

1.16

Teisės departamentas, 2023-06-07

23,

23,

23

 

1,

2

T

16. Tikslintinos projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatos, nes iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar bendras vaikų (su kitais šeimoje augančiais vaikais) skaičius nuolatinio globotojo šeimoje gali būti didesnis tais atvejais, kai neišskiriami ne tik broliai ir seserys, bet ir nepilnametis tėvas (mama) su vaiku.

Ta pati pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 daliai.

 

Pritarti

Pasiūlymai:

1. Pakeisti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Budintis globotojas vienu metu negali prižiūrėti daugiau kaip 3 likusių be tėvų globos vaikų ir (ar) socialinę riziką patiriančių vaikų (toliau šiame straipsnyje – prižiūrimas vaikas, vaikas). Bendras vaikų (su kitais šeimoje augančiais vaikais) skaičius budinčio globotojo šeimoje – ne daugiau kaip 6. Bendras vaikų skaičius gali būti didesnis, jeigu neišskiriami broliai ir seserys ir (ar) nepilnametis tėvas (motina) su vaiku (vaikais), jei vaikas (vaikai) gimė tėvo (motinos) priežiūros pas budintį globotoją metu.“

2. Pakeisti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Nuolatinis globotojas vienu metu negali prižiūrėti daugiau nei kaip vieno vaiko ar jų grupės, jeigu neišskiriami broliai ir seserys arba prižiūrimas vienas iš nepilnamečių tėvų su vaiku (vaikais), o jeigu nuolatinis globotojas vykdo ir budinčio globotojo veiklą, vienu metu jis negali prižiūrėti daugiau nei kaip 3 vaikų. Bendras vaikų (su kitais šeimoje augančiais vaikais) skaičius nuolatinio globotojo šeimoje – ne daugiau kaip 4. Bendras vaikų skaičius gali būti didesnis, jeigu neišskiriami broliai ir seserys ir (ar) nepilnametis tėvas (motina) su vaiku (vaikais), jei vaikas (vaikai) gimė tėvo (motinos) priežiūros pas nuolatinį globotoją metu.“

 

1.17

Teisės departamentas, 2023-06-07

23

 

8

8

17. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartyje, be kita ko, turi būti numatomos lėšų vaikui išlaikyti (vaiko globos (rūpybos) išmokos ir globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo, mokamo pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, dydis, siūlytume patikslinti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 2 punktą, kadangi iš siūlomo reguliavimo neaišku, ar budintis globotojas turės teisę gauti globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą, mokamą pagal Išmokų vaikams įstatymą.

Ta pati pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 8 daliai.

Pritarti

Pasiūlymai: Papildyti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 8 dalį 8 punktu, buvusį 8 punktą laikyti 9 punktu, ir 8 punktą išdėstyti taip:

„8) naudoti globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą, mokamą pagal Išmokų vaikams įstatymą, papildomai pagalbai vaikui ir (ar) pagalbai budinčiam globotojui ar nuolatiniam globotojui teikti, jų nepervedant budinčiam globotojui ar nuolatiniam globotojui, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip;“.

 

1.18

Teisės departamentas, 2023-06-07

23,

23,

23,

 

10,

11,

12-14

 

 

1

 

18. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje įvedama santrumpa „sutartis“, todėl atitinkamai reikėtų tikslinti šio straipsnio 8 dalies 1 punktą.

 

Pritarti

Pasiūlymai:

1. Pakeisti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 10 dalies dėstymą ir jį išdėstyti taip:

„10. Atlygį budintiems globotojams ir nuolatiniams globotojams už vaikų priežiūrą, jeigu šie globotojai yra sudarę sutartis su globos centru, kuris Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka skiriamas vaikų atstovu pagal įstatymą, moka globos centras, kuris Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka skiriamas vaikų atstovu pagal įstatymą, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka:.

2. Keičiamo įstatymo 23 straipsnį 10 dalies punktus išdėstyti 11 dalyje (papildyti šį straipsnį nauja 11 dalimi), buvusias šio straipsnio 11-13 dalis laikyti atitinkamai 12-14 dalimis, ir šio straipsnio 11 dalies dėstymą ir 1 punktą išdėstyti taip:

„11. Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka:

1) atlygis budinčiam globotojui globos centro ir budinčio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutarties galiojimo laikotarpiu mokamas net ir tuo atveju, kai globos centras neperduoda budinčiam globotojui prižiūrėti vaiko;“.

1.19

Teisės departamentas, 2023-06-07

23

 

11

2-5

 

19. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 2 ir 3 punkte prieš žodžius ,,minimaliosios mėnesinės algos“ įrašytini žodžiai ,,Vyriausybės nustatytos“. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 11 daliai.

 

Pritarti

Pasiūlymai: Pakeisti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 11 dalies 2-5 punktus ir juos išdėstyti taip:

„2) minimalus atlygio, mokamo budinčiam globotojui, dydis, neatsižvelgiant į faktiškai prižiūrimų vaikų skaičių, yra ne mažesnis kaip 1 Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydis per mėnesį;

3) jeigu vaikas (-ai) perduotas (-i) prižiūrėti budinčiam globotojui, jo (jų) priežiūros laikotarpiu atlygis budinčiam globotojui didinamas ne mažiau kaip po 0,5 Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio per mėnesį už kiekvieną faktiškai prižiūrimą vaiką (už vaiką iki 3 metų ar vaiką nuo 12 metų, ar vaiką su negalia – po 0,75 Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio per mėnesį);

4) jeigu vaikas (-ai) perduotas (-i) prižiūrėti nuolatiniam globotojui, jam mokamaso atlygiso dydis yra ne mažiauesnis  kaip 2 Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžiai per mėnesį už faktiškai prižiūrimą vaiką;

5) jeigu nuolatinis globotojas prižiūri daugiau nei kaip vieną vaiką, atlygis jam didinamas už kiekvieną kitą vaiką, kuriam būdingas bent vienas iš šio straipsnio 3 dalyje nustatytų požymių, arba už vaiko, kuriam būdingas bent vienas iš šio straipsnio 3 dalyje nustatytų požymių, brolį ar seserį, atlygis jam didinamas už kiekvieną kitą vaiką pridedant ne mažiau kaip po 0,75 Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio per mėnesį;“.

1.20

Teisės departamentas, 2023-06-07

26

12

 

20. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 12 dalyje reikėtų tikslinti pateikiamą nuorodą į įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, nes neaišku, kokie netaikomi reikalavimai yra turimi omeny.

 

Pritarti

Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 26 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

„12. Šio straipsnio 6 dalyje ir šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos ne ilgiau kaip 2 metams į Lietuvos Respubliką komandiruojamam socialiniam darbuotojui, jeigu jis atitinka darbovietės, iš kurios yra siunčiamas, įsisteigimo reikalavimus, nustatytus tos valstybės teisės aktuose.“

1.21

Teisės departamentas, 2023-06-07

31

5

 

21. Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 5 dalyje siūlytina atsisakyti perteklinio žodžio „personalo“.

 

Pritarti

Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 31 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, nustatęs, kad socialinės globos įstaiga teikia socialinę globą patalpose, kuriose neužtikrintas neužtikrinamas socialinių paslaugų gavėjų saugumas, ar šias paslaugas teikiančių per mažas personalo darbuotojų skaičius yra per mažas, kad būtų užtikrintas socialinių paslaugų teikimas ir (ar) paslaugų gavėjų saugumas, licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais informuoja socialinės globos įstaigą apie licencijos teikti socialinę globą galiojimo sustabdymą, nurodo nustatytus pažeidimus ir licencijos galiojimo sustabdymo terminą. Licencijos galiojimo sustabdymo terminas negali būti trumpesnis kaip 1 mėnuo ir ilgesnis kaip 6 mėnesiai nuo šios licencijos galiojimo sustabdymo dienos. Licencijos galiojimo sustabdymo terminas nustatomas atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, susijusias su paslaugų gavėjų individualių poreikių užtikrinimu, bei socialinės globos įstaigos realią galimybę nustatytus pažeidimus pašalinti. Licencijos galiojimo sustabdymo terminas gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.“

1.22

Teisės departamentas, 2023-06-07

31,

31

4,

5

 

22. Iš keičiamo įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl per įspėjime nustatytą terminą nepašalinus nurodytų trūkumų licencijos teikti socialinę globą galiojimo sustabdymo terminas negali būti trumpesnis kaip 1 mėnuo. Pastebėtina, kad po licencijos galiojimo termino sustabdymo socialinės globos įstaigai skubiai (pavyzdžiui, per savaitę) pašalinus įspėjime nurodytus trūkumus, ji negalėtų kreiptis dėl licencijos galiojimo termino atnaujinimo ir teikti socialinės globos ne todėl, kad vis dar būtų pažeidimų, o todėl, kad būtų nesibaigęs formalus licencijos galiojimo sustabdymo terminas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto nuostatas atitinkamai tikslinti.

Ta pati pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 31 straipsnio 5 daliai.

Pritarti

Pasiūlymai:

1. Pakeisti keičiamo įstatymo 31 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Per šio straipsnio 2 dalyje nurodytame įspėjime nustatytą terminą nepašalinus Socialinių paslaugų priežiūros departamento nurodytų trūkumų, licencijos teikti socialinę globą galiojimas sustabdomas. Licencijos galiojimo sustabdymo terminas negali būti trumpesnis kaip 1 mėnuo ir ilgesnis kaip 6 mėnesiai nuo šios licencijos galiojimo sustabdymo dienos. Licencijos galiojimo sustabdymo terminas nustatomas atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, susijusias su paslaugų gavėjų individualių poreikių užtikrinimu, bei socialinės globos įstaigos realią galimybę nustatytus pažeidimus pašalinti. Licencijos galiojimo sustabdymo terminas gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.“

2. Dėl keičiamo įstatymo 31 straipsnio 5 dalies – žr. pasiūlymą dėl Teisės departamento pastabos Nr. 1.21.

1.23

Teisės departamentas, 2023-06-07

32

1

3

23. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 21 straipsnio 10, 11 ir 12 dalyse nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, siūlytina keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies  3 punkte po žodžio „išsilavinimo“ įrašyti žodžius „ir (ar) kvalifikacijos“.

Pritarti

Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) užtikrinti, kad būtų laikomasi šiame įstatyme nustatytų įstaigos vadovo bei darbuotojų išsilavinimo ir (ar) kvalifikacijos reikalavimų;“

 

1.24

Teisės departamentas, 2023-06-07

33

5

2

24. Tikslintinas keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 dalies 2 punktas, kadangi dėstoma nuostata suponuoja, kad akredituotas socialines paslaugas teikiančio darbuotojo išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija turi atitikti visose šio įstatymo 21 straipsnio 10, 11 ir 12 dalyse, 26 straipsnio 6 dalyje nustatytus reikalavimus.

Pritarti

Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) akredituotas socialines paslaugas teikiančių darbuotojų išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija atitinka šio įstatymo 21 straipsnio 10, 11 ir 12 dalyse, 26 straipsnio 6 dalyje šiame įstatyme nustatytus reikalavimus.“

1.25

Teisės departamentas, 2023-06-07

33

9

3

25. Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 9 dalies 3 punkte vietoj žodžių „fizinis asmuo nebevykdo veiklos“ įrašyti žodžius „fizinis asmuo nebevykdo individualios veiklos“, atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad socialines paslaugas teikiantys fiziniai asmenys veikia individualiai (vykdo individualią veiklą).

Pritarti

Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 33 straipsnio 9 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) socialines paslaugas teikiantis fizinis asmuo nebevykdo individualios veiklos;“.

1.26

Teisės departamentas, 2023-06-07

36

4

 

26. Keičiamo įstatymo 36 straipsnio 4 dalyje siūlytina tikslinti nuorodą į šio įstatymo 35 straipsnio 8 dalį, nes neaišku, koks subjektas turimas omeny.

 

Pritarti

Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 36 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių), gaunantis socialines paslaugas, ar jo globėjas, rūpintojas privalo pranešti šio įstatymo 35 straipsnio 8 dalyje nurodytam subjektui savivaldybės administracijai apie asmens (šeimos) pajamų, turto pasikeitimus, įvykusius per šių paslaugų gavimo laikotarpį ar per laikotarpį nuo asmens (šeimos) finansinių galimybių įvertinimo iki šių paslaugų suteikimo.“

1.27

Teisės departamentas, 2023-06-07

38,

38

1,

1

 

2,

3

 

 

27. Keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj žodžių ir skaičiaus „šio straipsnio 1 dalies“ įrašytini žodžiai „šios dalies“. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 34 dalimi keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktams.

 

Pritarti

Pasiūlymai:

1. Pakeisti keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2  punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas, išskyrus paslaugas, nurodytas šio straipsnio 1 šios dalies 1 punkte, dydis asmeniui neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų arba 20 procentų šeimos pajamų, jeigu šios paslaugos teikiamos šeimai;“.

2. Dėl 38 straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluotės – žr. pasiūlymą Nr. 1 dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymo Nr. 1.11.

 

1.28

Teisės departamentas, 2023-06-07

39,

39

1,

4

1

 

 

28. Keičiamo įstatymo 39 straipsnyje vartojamą formuluotę „su darbo santykiais susijusios pajamos ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu gaunamos pajamos“ siūlytina keisti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme vartojama formuluote „pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu gautos pajamos“. Atitinkamai siūlytina tikslinti projekto 2 straipsnio 35 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 4 dalies formuluotę.

 

Pritarti

Pasiūlymai:

1. Pakeisti keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) su darbo santykiais susijusios pajamos ar pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu gaunamos gautos pajamos, įskaitant išeitines išmokas ir kompensacijas, išskyrus asmens su negalia gaunamas su darbo santykiais susijusias pajamas ar pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu gaunamas gautas pajamas, jeigu jos neviršija Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos;“

2. Pakeisti keičiamo įstatymo 39 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Jeigu šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos asmens su negalia gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos ar pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu gaunamos gautos pajamos viršija Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą, į jo pajamas įskaitoma tik pajamų dalis, viršijanti 1 minimaliosios mėnesinės algos dydį.“

1.29

Teisės departamentas, 2023-06-07

39

 

1

 

4

 

29. Svarstytina, ar nereikėtų papildyti keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 4 punkto pajamomis, gautomis iš sporto, atlikėjo veiklos. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinas projekto 2 straipsnio 35 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 4 punktas.

Pritarti

Pasiūlymai: Pakeisti keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) autorinis atlyginimas, pajamos, gautos iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos;“.

1.30

Teisės departamentas, 2023-06-07

39

 

1

 

9

 

 

30. Tikslintinas keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 9 punktas, kadangi pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą yra mokama ne tik nedarbo socialinio draudimo išmoka, bet ir dalinio darbo išmoka. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinas projekto 2 straipsnio 35 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 9 punktas.

Pritarti

Pasiūlymai: Pakeisti keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

„9) nedarbo socialinio draudimo išmokos, dalinio darbo išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą;“.

 

1.31

Teisės departamentas, 2023-06-07

43

2

 

31. Keičiamo įstatymo 43 straipsnio 2 dalis tikslintina, nes iš siūlomos formuluotės nėra aišku, ar komisija, kuri pakartotinai nustatytų asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, turėtų būti sudaryta visais atvejais ar tik tais, kai skundai dėl išvadų dėl socialinių paslaugų poreikio nustatymo pripažįstami pagrįstais. 

Pritarti

Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 43 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Apskundus išvadas dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo, savivaldybės mero sprendimu visais atvejais turi būti sudaryta komisija, kuri pakartotinai nustatytų asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį.“

 

1.32

Teisės departamentas, 2023-06-07

43,

43

 

5,

6

 

 

32. Keičiamo įstatymo 43 straipsnio 5 ir 6 dalyje, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 33 straipsnio 8 dalį, reikėtų vartoti santrumpą „teikėjas“.

Pritarti

Pasiūlymas:

1. Pakeisti keičiamo įstatymo 43 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Socialinių paslaugų teikėją dėl netinkamo prevencinių, bendrųjų socialinių paslaugų, socialinės priežiūros, laikino atokvėpio paslaugos teikimo Teikėjo, teikiančio prevencines, bendrąsias socialines paslaugas, socialinę priežiūrą, laikino atokvėpio paslaugą, priimtus sprendimus ir veiksmus (neveikimą) asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, aprūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti savivaldybės merui.

2. Pakeisti keičiamo įstatymo 43 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Išnagrinėjus skundą ir nustačius prevencinių, bendrųjų socialinių paslaugų teikimo pažeidimų, savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius per 5 darbo dienas nuo pažeidimų nustatymo dienos turi pareikalauti, kad per nustatytą terminą trūkumai būtų pašalinti, o jeigu pažeidėjas trūkumų nepašalina, turi teisę inicijuoti, kad socialinių paslaugų teikėjas nutrauktų prevencinių, bendrųjų socialinių paslaugų teikimą. Terminas nustatytiems trūkumams pašalinti negali būti trumpesnis kaip 1 vienas mėnuo ir ilgesnis kaip 6 mėnesiai ir gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgiau kaip 6 mėnesiams. Šis terminas nustatomas atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, susijusias su paslaugų gavėjų individualių poreikių užtikrinimu.“

1.33

Teisės departamentas, 2023-06-07

43,

43

 

5,

7

 

 

33. Keičiamo įstatymo 43 straipsnio 5 ir 7 dalis reikėtų tikslinti atsižvelgiant į tai, kad skundžiami turėtų būti ne subjektai, teikiantys socialines paslaugas, bet šių subjektų veiksmai ar sprendimai. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinos projekto 2 straipsnio 45 ir 46 dalyse dėstomos keičiamo įstatymo 43 straipsnio 5 ir 7 dalys.

 

Pritarti

Dėl keičiamo įstatymo 43 straipsnio 5 dalies pakeitimo – žr. pasiūlymą Nr. 1 dėl Teisės departamento pastabos Nr. 1.32.

Pasiūlymai:

1. Pakeisti keičiamo įstatymo 43 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Socialinės globos įstaigą, teikiančią netinkamą  socialinę globą, Socialinę globą teikiančios socialinės globos įstaigos  priimtus sprendimus ir veiksmus (neveikimą) asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, aprūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti Socialinių paslaugų priežiūros departamentui.“

1.34

Teisės departamentas, 2023-06-07

 23

10

 

34. Įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnis papildomas 91 dalimi, kurioje nustatoma, kad „nuolatinis globotojas – fizinis asmuo, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su globos centru, prižiūrintis likusį be tėvų globos vaiką, kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra arba turi būti nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), su kuriuo nesusijęs giminystės ryšiais ir kuris atitinka bent vieną iš šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodytų požymių.“ Taigi pagal siūlomą teisinį reguliavimą nuolatinis globotojas privalo būti sudaręs sutartį su atitinkamu globos centru. Atsižvelgiant į tai, tikslintina projekto 2 straipsnio 24 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 11 dalis, kurioje nurodoma, kad „Atlygį budintiems globotojams ir nuolatiniams globotojams už vaikų priežiūrą, jeigu šie globotojai yra sudarę sutartis su globos centru, kuris Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka skiriamas vaikų atstovu pagal įstatymą, moka globos centras savivaldybės tarybos nustatyta tvarka“.

Pritarti

Dėl keičiamo įstatymo 23 straipsnio 10 dalies pakeitimo – žr. pasiūlymą Nr. 2 dėl Teisės departamento pastabos Nr. 1.18.

 

1.35

Teisės departamentas, 2023-06-07

 23

3

 

35. Įstatymo projekto 2 straipsnio 24 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje išvardijami vaiko, kurį gali prižiūrėti nuolatinis globotojas, požymiai. Atkreiptinas dėmesys, kad požymis „drauge su juo (kitais vaikais) yra nepilnamečiai tėvai“ turėtų būti tikslinamas, nes prižiūrimo vaiko „požymis“ turėtų būti siejamas tik su jo paties, o ne su kitų vaikų ypatybėmis, taigi nuolatinis globotojas turėtų galėti prižiūrėti vaiką, su kuriuo kartu yra jo, o ne kažkurių kitų vaikų, nepilnamečiai tėvai. Taip pat tikslintina 23 straipsnio 3 dalies nuostata „priežiūros reikia ne tik jam, bet ir daugiau nei 3 jo broliams/seserims”, detalizuojant, ar minėtų vaiko brolių/seserų priežiūra turi būti taip pat paskirta vaiko nuolatiniam globotojui. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.

 

Pritarti

Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 23 dalies 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Nuolatinis globotojas gali prižiūrėti likusį be tėvų globos vaiką, kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra arba turi būti nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), su kuriuo jis nėra susijęs giminystės ryšiais ir kuriam būdingas bent vienas iš šių požymių: turi nesėkmingos laikinosios priežiūros, globos (rūpybos) / arba įvaikinimo patirties (globėjo nušalinimas, atleidimas, tėvų valdžios ribojimas įtėviams); turi sunkiai išgydomų ir/ (ar) nepagydomų raidos ir / (ar) psichikos sutrikimų, negalių; piktnaudžiauja psichotropinėmis medžiagomis arba turi priklausomybių; turi funkcionavimo sunkumų (neadaptyvus elgesys, socialinis nusišalinimas, prisitaikymo mokykloje sunkumai ir mokyklos nelankymas, polinkis į savižudybę ir pan.); yra vyresnis nei kaip 10 metų; drauge kartu su juo (kitais vaikais) yra nepilnamečiaitis tėvas / (motina); priežiūros reikia ne tik jam, bet ir daugiau nei 3 jo broliams / seserims kartu su juo yra 2 ir daugiau jo broliai (seserys).“

1.36

Teisės departamentas, 2023-06-07

 23

3

 

36. Įstatymo projekto 2 straipsnio 24 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje vietojo žodžių „drauge su juo“ įrašytini žodžiai „kartu su juo“.

Pritarti

Žr. pasiūlymą dėl Teisės departamento pastabos Nr. 1.35.

1.37

Teisės departamentas, 2023-06-07

23,

23

4,

5

(5)N

37. Įstatymo projekto 2 straipsnio 24 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje siūlomas įtvirtinti reikalavimas turėti ne mažesnę kaip vienerių metų vaiko globos (rūpinimo) ir (ar) budinčio globėjo patirtį turėtų būti dėstomas keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 5 punkte. Atitinkamai reikėtų pernumeruoti po to einančias keičiamo įstatymo 23 straipsnio dalis.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

1. Papildyti 23 straipsnio 4 dalį 5 punktu ir jį išdėstyti taip:

„5) nuolatinis globotojas privalo turėti ne mažesnę kaip vienų metų vaiko globos (rūpinimo) ir (ar) budinčio globotojo veiklos patirtį.“

2. Išbraukti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalį:

„5. Nuolatinis globotojas privalo ne tik atitikti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus reikalavimus, bet ir turėti ne mažesnę kaip vienų metų vaiko globos (rūpinimo) ir (ar) budinčio globotojo veiklos patirtį.“

3. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio buvusias 6-14 dalis laikyti atitinkamai 5-14 dalimis.

1.38

Teisės departamentas, 2023-06-07

23

10

5

38. Tikslintina projekto 2 straipsnio 24 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 11 dalies 5 punkto formuluotė, nekartojant keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje išvardytų vaiko „požymių“. Pastebėtina, kad nuolatinis globotojas negali prižiūrėti kitų vaikų, nei atitinkančių keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje požymius, todėl formuluotė „už kiekvieną kitą vaiką, kuriam būdinga <...>“ yra perteklinė.

Pritarti

Žr. pasiūlymą Nr. 2 dėl Teisės departamento pastabos Nr. 1.19.

1.39

Teisės departamentas, 2023-06-07

33

5

3

39. Loginiu ir redakciniu aspektais tikslintinas projekto 2 straipsnio 26 dalimi keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 dalies 3 punktas, nes darbuotojai negali atitikti „socialinių paslaugų teikimo reikalavimų apraše nustatytų struktūros ir skaičiaus reikalavimų“.

Pritarti

Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) akredituotas socialines paslaugas teikiantys darbuotojai personalo struktūra ir minimalus skaičius atitinka socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame akredituotų socialinių paslaugų teikimo reikalavimų apraše nustatytus struktūros ir skaičiaus reikalavimus.“

1.40

Teisės departamentas, 2023-06-07

33

5

4

40. Svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 27 dalimi pildomo keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 dalies 5 punkto nuostata neturėtų būti dėstoma keičiamo įstatymo 34 straipsnyje, reglamentuojančiame akredituotas socialines paslaugas teikiančių socialinių paslaugų teikėjų teises ir pareigas. Nepritarus šiai pastabai, projekto nuostata tikslintina redakciniu ir kalbiniu aspektu, sistemiškai ją derinant su keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 dalies struktūra.

Pritarti

Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) jeigu psichologinės ir socialinės reabilitacijos įstaiga numato teikti psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugas vaikams bendruomenėje, ji turi turėti su Vyriausybės įgaliota institucija suderintą psichologinės ir socialinės reabilitacijos programą, jeigu psichologinės ir socialinės reabilitacijos įstaiga numato teikti psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugas vaikams bendruomenėje.“

1.41

Teisės departamentas, 2023-06-07

3P

8

N

41. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje nustatomi socialinių paslaugų įstaigų vadovams nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, siekiant apsaugoti iki šio įstatymo įsigaliojimo priimtų socialinės globos įstaigų vadovų teisėtus lūkesčius, siūlytume papildyti projekto 3 straipsnį, jame numatant, kad šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Socialinių paslaugų įstatymo 22 straipsnio 9 dalis netaikoma socialinių paslaugų įstaigų vadovams, priimtiems į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu Socialinių paslaugų įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje numatytos sąlygos atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo.

Pritarti

Pasiūlymai:

1. Papildyti Projekto 3 straipsnį nauja 8 dalimi:

„8. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Socialinių paslaugų įstatymo 22 straipsnio 9 dalis netaikoma socialinių paslaugų įstaigų vadovams, priimtiems į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, jeigu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme numatytos sąlygos, dėl kurių socialinių paslaugų įstaigų vadovas nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“

2. Projekto 3 straipsnio buvusias 8-13 dalis laikyti atitinkamai 9-14 dalimis.

1.42

Teisės departamentas, 2023-06-07

3P

6

 

42. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias socialinių paslaugų įstaigos vadovas gali būti be konkurso priimamas į pareigas ir antrajai kadencijai, siekiant teisinio aiškumo, siūlome patikslinti projekto 3 straipsnio 6 dalį, aiškiai nurodant, ar nuo šio įstatymo įsigaliojimo nustatoma 5 metų kadencija yra laikoma pirmąja socialinių paslaugų įstaigos vadovo kadencija. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad socialinių paslaugų įstaigų vadovų darbo santykiai organizuojami vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, todėl jie į pareigas yra priimami, bet ne skiriami.

Pritarti

Žr. pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 1.11.

 

1.43

Teisės departamentas, 2023-06-07

3P

11

 

43. Atsižvelgiant į tai, kad šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyti reikalavimai įsigalioja 2023 m. spalio 1 d., neaišku, kodėl projekto 3 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad šie reikalavimai budintiems globotojams netaikomi, jeigu jie su globos centru sudarė tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Įvertinta

Ši pastaba aktuali tuo atveju, jeigu įstatymas įsigaliotų nuo 2023 m. spalio 1 d. Tačiau Komiteto išvadų rengėjai siūlo, kad įstatymas įsigaliotų 2024 m. liepos 1 d., todėl pastaba nebeaktuali.

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.1

Lietuvos savivaldybių asociacija, 2023-08-14

2P

1

 

Lietuvos savivaldybių asociacija pakartotinai išnagrinėjo Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 pakeitimo įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus ir  teikia šias pastabas bei pasiūlymus:

Dėl Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 pakeitimo įstatymo projekto.

I. Bendros pastabos. Projekte iš esmės keičiamos  socialinių paslaugų finansavimo ir apmokėjimo už paslaugas nuostatos: mažinamas asmenų, gaunančių socialines paslaugas, mokestis, plečiamas socialinių paslaugų spektras, didinamas paslaugų finansavimo dydis. Savivaldybės, matydamos kasmet didėjantį socialinių paslaugų poreikį ir augančias socialinių paslaugų kainas, supranta socialinių paslaugų plėtros svarbą, tačiau pabrėžia, kad neturės galimybių įgyvendinti naujų Projekto nuostatų, jei savivaldybėms nebus skiriamos reikiamos papildomos lėšos.

Pažymime, kad iki šiol nėra aišku, koks papildomas lėšų poreikis yra apskaičiuotas dėl pakeistų Įstatymo nuostatų: 1). apmokėjimo už paslaugas žymaus sumažinimo; 2). nemokamo paslaugų teikimo gyventojams; 3). naujų socialinių paslaugų finansavimo. Nežinoma,  kiek savivaldybėms bus skiriama papildomų lėšų nuo 2024 m. sausio 1 d.  Įstatymo nuostatoms įgyvendinti

Praktika rodo, kad per kelis pastaruosius metus ženkliai išplėstas Socialinių paslaugų katalogas (turime daugiau nei 30 pavadinimų įvairių socialinių paslaugų), įvedamos vis naujos socialinės paslaugos  (prevencinės  paslaugos, palydėjimo paslaugos jaunuoliams, laikinas atokvėpis ir kt.), kurios dažnai turiniu yra panašios ir  todėl „persipina“ su jau teikiamomis paslaugomis, tačiau jos kitaip pavadinamos,  skirtingai apmokamos, kas šią sistemą daro sudėtingą, painią, taip pat didėja administracinė našta savivaldybėms.  

Socialinių paslaugų teikimą perdavus privatiems paslaugų teikėjams kasmet ženkliai didėja  socialinių paslaugų kainos. Pažymime, kad iki šiol galiojančiuose teisės aktuose nėra apibrėžto maksimalaus socialinių paslaugų (finansavimo) krepšelio, kuris, įvertinus realias savivaldybių/ valstybės biudžeto galimybes ir priklausomai nuo asmens savarankiškumo lygio, galėtų būti skiriamas asmeniui. Todėl  praktikoje dažni atvejai, kuomet asmenys renkasi ne vieną, o kelias brangiausių socialinių paslaugų teikėjų paslaugas, kas reikalauja nemažų lėšų.

Nuo 2024 m. sausio 1 d., vykdant negalios reformą, įvedamos keturių lygių individualios pagalbos teikimo išlaidos, tačiau skirtingi asmens pagalbos lygiai nesiejami su gaunama pagalba, t. y. socialinių paslaugų krepšeliu.  Šių nuostatų Projekte pasigendama.

Socialinių paslaugų finansavimas pastaruoju metu yra problemiškas - savivaldybės  susiduria su  lėšų stygiumi socialinėms paslaugoms teikti ir pirkti.  Dėl ženkliai išaugusio poreikio socialinės globos paslaugoms  sunkią negalią turintiems asmenims, savivaldybės negauna reikiamų valstybės biudžeto lėšų minėtai valstybinei funkcijai įgyvendinti, todėl šiais metais jau susidarė savivaldybių įsiskolinimai  valstybinėms ir privačioms globos įstaigoms.

Dėl valstybės biudžeto lėšų stygiaus jau pirmame š. m. pusmetyje kai kurioms savivaldybėms nurodyta stabdyti asmeninės pagalbos teikimą naujiems klientams, kas kelia įtampą ir asmenų su negalia  nepasitenkinimą dėl jiems suteiktų lūkesčių ir negaunamų paslaugų. Tikėtina, kad analogiška situacija gali kartotis ir su Projekte reglamentuota laikino atokvėpio paslauga.

Savivaldybės akcentuoja, kad Projekte daug pakeitimų numatoma nuo 2024 m. sausio 1 d. Tai reiškia, kad ne vėliau kaip iki 2023 m. lapkričio mėn. pakeitimams įgyvendinti turi būti parengti visi poįstatyminiai teisės aktai, pagal kuriuos savivaldybės turės parengti ir pasitvirtinti naujas socialinių paslaugų teikimo bei apmokėjimo kainas bei tvarkas.

Savivaldybės taip pat pažymi, kad nesant Įstatymą įgyvendinančiųjų poįstatyminių teisės aktų projektų, sudėtinga įvertinti, ar  Projekto nuostatos yra tinkamos praktiniam darbui.

Pritarti iš dalies.  

Pritarta Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) pasiūlymui nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Siūlome numatyti, kad įstatymas įsigalioja nuo 2024 m. liepos 1 d (žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1).

Argumentai dėl kitų LSA pasiūlymų: Įstatymo projektas kartu su lydinčiųjų įstatymų projektais buvo teikiamas suinteresuotoms institucijoms, taip pat ir Lietuvos savivaldybių asociacijai (LSA), išvadoms gauti du kartus (paskelbtas 2022 m. spalio 24 d. ir 2023 m. vasario 7 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje). Įstatymų projektų nuostatoms aptarti Ministerija rengė susitikimus su suinteresuotomis institucijomis – vien su LSA tokie susitikimai buvo organizuoti 2022 m. rugsėjo 14 d., lapkričio 7 d., 2023 m. sausio 10 d., kovo 24 d. Jų metu buvo išdiskutuotos ir šios LSA įvardintos pastabos/siūlymai. Taip pat klausimai dėl lėšų poreikio įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti, mokėjimo už laikino atokvėpio paslaugą buvo aptarti 2023 m. gegužės 22 d. organizuotame susitikime su LSA, Finansų ministerijos ir Vyriausybės atstovais.

Dėl lėšų skyrimo savivaldybėms įstatymo projekte siūlomoms nuostatoms įgyvendinti – informacija dėl lėšų poreikio buvo pateikta įstatymo projekto ir jį lydinčiųjų įstatymų projektų aiškinamajame rašte (13 punktas „Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti“ (53-55 psl.) bei pristatyta ir aptarta aukščiau minėto 2023 m. gegužės 22 d. vykusio susitikimo metu.

Dėl socialinių paslaugų reglamentavimo Socialinių paslaugų kataloge, patvirtintame Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93, jų turinio bei mokėjimo už socialines paslaugas – socialinių paslaugų spektro plėtrą sąlygoja siekis užtikrinti pagalbos reikalingų asmenų galimybes gyventi savarankiškai bendruomenėje, gaunant individualias paslaugas pagal poreikius. Dėl šios priežasties plėtojamos alternatyvios institucinei globai socialinės paslaugos bendruomenėje, jų įvairovė, atitinkamai koreguojant ir Socialinių paslaugų katalogą. Socialinių paslaugų katalogas bus keičiamas, jeigu bus priimti siūlomi įstatymo projektu pakeitimai, atitinkamai peržiūrėtas ir jau reglamentuotų socialinių paslaugų turinys. Savivaldybių administracijoms administracinė našta dėl su mokėjimu už socialines paslaugas susijusių nuostatų nedidėja, o mažėja, kadangi įstatymo projekte siūloma, jog nebereikės vertinti šeimos pajamų, kai kreipiamasi dėl dienos socialinės globos asmeniui, gyvenančiam šeimoje, gavimo, nebereikės vertinti visų asmens pajamų, o mokėjimo dydį skaičiuoti tik nuo tikslinių kompensacijų tais atvejais, kai asmuo gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, nustatant asmens galimybes mokėti už socialinės priežiūros, dienos socialinės globos, laikino atokvėpio paslaugas.

Dėl socialinių paslaugų kainų, maksimalaus socialinių paslaugų finansavimo – keičiamo įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad savivaldybės taryba gali nustatyti maksimalų socialinių paslaugų išlaidų finansavimo savivaldybės teritorijos gyventojams dydį, vadovaudamasi socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodika, tvirtinama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos. Būtent minėtoje metodikoje nustatoma socialinių paslaugų pagal atskiras socialinių paslaugų rūšis finansavimo ir lėšų socialinėms paslaugoms apskaičiavimo tvarka, kuri bus keičiama, joje numatant ir su socialinių paslaugų finansavimu susijusių rizikų valdymo saugiklius.

Dėl suderinamumo su negalios reforma – įstatymo projekto nuostatos suderintos su Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymu (atitinkamai pakoreguotos asmens su negalia, asmenų su sunkia negalia sąvokos, numatytas asmenų su negalia mokėjimas už socialines paslaugas nuo individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijų, atsisakoma asmens nesavarankiškumo vertinimo nustatant poreikį socialinės paslaugoms ir kt.).

 

1.2

Lietuvos savivaldybių asociacija, 2023-08-14

2

7

 

II. Teikiame siūlymus kai kurių Projekto nuostatų keitimui: 

Dėl laikino atokvėpio paslaugos reglamentavimo keitimo:

1.Siūlome pakeisti Projekto  2 str. 7 d. ir išdėstyti taip:

Laikino atokvėpio paslauga – pagalba suteikiant galimybę pailsėti asmeniui (šeimai), prižiūrinčiam (-iai) asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar pirmo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos)   specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Įvertinta.  

Ši pastaba aktuali tuo atveju, jeigu įstatymas įsigaliotų nuo 2023 m. spalio 1 d. Tačiau Komiteto išvadų rengėjai siūlo, kad įstatymas įsigaliotų 2024 m. liepos 1 d., todėl pastaba nebeaktuali.

 

1.3

Lietuvos savivaldybių asociacija, 2023-08-14

38

2

 

2. Siūlome pakeisti 38 str. 2 d.ir išdėstyti taip:

,,2. Mokėjimo už laikino atokvėpio paslaugą dydis neturi viršyti 30 40 procentų slaugos ar 60 procentų priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, mokamos laikino atokvėpio gavėjo prižiūrimam asmeniui pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą, dydžio.“

 

Pritarti.

Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Mokėjimo už laikino atokvėpio paslaugą dydis neturi viršyti 30 procentų individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos, mokamos laikino atokvėpio gavėjo prižiūrimam asmeniui pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą, dydžio.:

1) neturi viršyti 40 procentų individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos, mokamos pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą laikino atokvėpio paslaugos gavėjo prižiūrimam asmeniui, kuriam nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, dydžio;

2) neturi viršyti 60 procentų individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos, mokamos pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą laikino atokvėpio paslaugos gavėjo prižiūrimam asmeniui, kuriam nustatytas trečio arba ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, dydžio.“

1.4

Lietuvos savivaldybių asociacija, 2023-08-14

42

4

 

3. Siūlome pakeisti 42 str. 4 d. ir išdėstyti taip: 

„4. Laikino atokvėpio paslauga finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų ir iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams.

 

Nepritarti.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą socialinių paslaugų teikimo užtikrinimas planuojant ir organizuojant socialines paslaugas, kontroliuojant bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę, taip pat socialinių paslaugų įstaigų steigimas ir išlaikymas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija ir tik socialinės globos teikimo asmenims su sunkia negalia užtikrinimas yra valstybės deleguota funkcija, kas reiškia, kad šios valstybės deleguotos funkcijos užtikrinimui yra skiriamos valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams.

Valstybės deleguotas funkcijas netikslinga plėsti, kadangi ir šiuo metu galiojantis funkcijų paskirstymas, kai panašaus pobūdžio ir į tas pačias gyventojų grupes orientuotos funkcijos priskiriamos skirtingoms rūšims (valstybinėms ar savarankiškosioms), daro jų sistemą painią, išskaidoma atsakomybė ir finansiniai ištekliai, savivaldybių vykdomų funkcijų skirstymas į savarankiškąsias ir valstybines bei sukurti atskiri finansavimo mechanizmai nelemia efektyvesnio funkcijų vykdymo ir nepagerina paslaugų kokybės.

Todėl laikino atokvėpio paslaugą siūloma priskirti savarankiškajai savivaldybių funkcijai, kas reiškia, kad ji finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų, tačiau, siekiant, kad savivaldybės turėtų pakankamai finansinių išteklių šiai paslaugai plėtoti, numatytos ir valstybės biudžeto dotacijos savivaldybių biudžetams.

Laikino atokvėpio paslaugos teikimui suplanuotos valstybės biudžeto dotacijos (2024 m. ir vėlesniems metams – 17,2 mln. Eur), skiriant ne mažiau kaip 1200 Eur vienam asmeniui, konkretus dotacijos dydis, lėšų skyrimo, ataskaitų teikimo ir kt. tvarkos bus numatytos poįstatyminiuose teisės aktuose.

1.5

Lietuvos savivaldybių asociacija, 2023-08-14

2

 

7

 

4. Taip pat siūlome pakeisti Projekto priedo  2 str. 2 d. 7 p.  ir išdėstyti taip:

„7. Laikino atokvėpio paslauga – pagalba suteikiant galimybę pailsėti asmeniui (šeimai), prižiūrinčiam (-iai) asmenį su sunkia negalia. kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.“  

Argumentai:

Pagal Projekto 2 str. 7 d. pateiktą Laikino atokvėpio paslaugos apibrėžimą teisę gauti laikino atokvėpio paslaugą įgytų daugiau nei 90 tūkst. asmenų (56 tūkst. gaunantys  priežiūros (pagalbos) tikslines išmokas ir 34 tūkst. slaugos tikslines išmokas). Tai viena brangiausių paslaugų, ji turiniu atitinka globos paslaugas ir skiriasi tik šių paslaugų tikslai, teikimo trukmė, apmokėjimas, kuris už laikiną atokvėpį numatomas žymiai mažesnis nei už globą. Tikėtina, kad tokia nuostata suteiks žmonėms lūkesčius ir jos pageidaus dauguma neįgaliuosius prižiūrinčių asmenų. Tačiau realiai suteikti atokvėpio  paslaugas visiems asmenims, prižiūrintiems tikslinių kompensacijų gavėjus, yra nerealu ne tik dėl šiai paslaugai teikti reikalingų  didelių finansinių lėšų, bet ir dėl darbuotojų stygiaus savivaldybėse. Laikino atokvėpio paslaugos teikimo laikas poįstatyminiuose teisės aktuose numatytas net iki 720 val. per metus, t. y. visą mėnesį.

Todėl siūlome pradžioje apsiriboti pažeidžiamiausia žmonių grupe, t. y. laiko atokvėpio paslaugą teikti ne visiems, o tik prižiūrintiems sunkią negalią turinčius asmenis, t. y. šią paslaugą teikti asmenims, prižiūrintiems nuolatinės slaugos ar pirmo lygio specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį turinčius asmenis. ( bet ne antro lygio specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį turinčius asmenis, kurie nepriskiriami prie sunkios negalios asmenų grupės).    

Taip pat siūlome keisti 42 str. 4 d. nuostatą ir išbraukti laikino atokvėpio paslaugos finansavimą savivaldybės biudžeto lėšomis, nes socialinė globa sunkią negalią turintiems  asmenims apmokama tik iš valstybės biudžeto lėšų. Atkreipiame dėmesį, kad laikino atokvėpio paslaugai finansuoti nėra paskaičiuotas papildomų lėšų poreikis savivaldybėms, todėl neaišku, ar lėšos bus skiriamos. Netinkamas ir šios nuostatų įsigaliojimo laikas – nuo 2023 m. spalio mėn., siūlome nuo 2024 m. sausio 1 d.    

38 str. Projekte numatomas simbolinis apmokėjimas (30  procentų slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos) už laikino atokvėpio paslaugos teikimą. Manome, jis socialiai neteisingas.  Pagal siūlomas naujas apmokėjimo nuostatas savivaldybėms paslaugų finansavimo dalis padidėtų iki 3 kartų. Praktinis pvz: pagal dabar galiojančias nuostatas: jei  asmens pajamos sudaro 625 Eur. pensija + 161,70 priežiūros kompensacija = 786,70 Eur./mėn., asmuo už paslaugą  moka 20 proc., t.y. 157,34 Eur. Projekte numatoma, kad asmuo mokėtų tik 30 proc. nuo priežiūros kompensacijos (161,70 Eur), t. y. tik 48,51 Eur būtų asmens mokama suma. Likusi dalis turėtų būti padengiama iš savivaldybės biudžeto lėšų.  Tikslinga laikino atokvėpio  paslaugą finansuoti tik iš valstybės biudžeto lėšų. 

Laikinas atokvėpis savo turiniu yra tokia pati paslauga, kaip ir dienos socialinė globa, kuri teikiama kliento namuose ar trumpalaikės socialinės globos paslauga, kuri teikiama institucijoje. Tačiau apmokėjimo dydis už šias paslaugas ženkliai skiriasi. „Persidengusių“ vienodo turinio paslaugų atskyrimas naujai jas pavadinant ir nustatant kitokią nei analogiškoms paslaugoms apmokėjimo tvarką didina administravimui skiriamą laiką,  įneša painiavos į ir taip sudėtingą, pernelyg detaliai reglamentuojamą socialinių paslaugų sistemą.

Todėl siūlome keisti apmokėjimo dydį reglamentuojant apmokėjimą ne didesnį nei 40 procentų slaugos ar 60 procentų priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos. Pažymėtina, kad dienos socialinės globos paslaugų namuose kainos už 1 val. skirtingose savivaldybėse vidutiniškai svyruoja nuo 10 iki 16 Eur. Atitinkamai turėtų būti keičiamas ir Projekto priedo 2 str.  34 d. 2 p.  

Projekto priedo 2 str. 2 d. 7 p. keitimai - techninio pobūdžio,  susiję su anksčiau siūlomu Projekto 2 str. 7 d. keitimu, nes nuo 2024 m. sausio 1 d., vykdant negalios reformą, įvedami nauji asmenų su sunkia negalia apibrėžimai bei nustatomi keturi individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijų lygiai vietoje buvusių tikslinių kompensacijų už priežiūrą ir slaugą. (asmenų su sunkia negalia apibrėžimai, įsigaliosiantys nuo 2024 m.,  pateikti Įstatymo priedo 2 str. 2 p. 1d., 2d. ir 3 d.).

Pritarti iš dalies.

Iš dalies pritarta LSA pasiūlymui dėl mokėjimo už laikino atokvėpio paslaugą dydžio nustatymo (žr. Komiteto pasiūlymą prie LSA pasiūlymo Nr. 1.3). Taip pat pritarta siūlymui dėl nuostatų, reglamentuojančių laikino atokvėpio paslaugą, įsigaliojimo datos – siūlome numatyti vėlesnį šios nuostatos įsigaliojimą, nustatant, kad įsigalioja nuo 2024 m. liepos 1 d. (žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1).

 

Dėl laikino atokvėpio paslaugos finansavimo šaltinių – žr. argumentus prie LSA pasiūlymų Nr. 1.4.

 

Dėl siūlymo keisti laikino atokvėpio paslaugos sąvoką – šiuo metu galiojančiame Socialinių paslaugų kataloge numatyta, kad laikino atokvėpio paslauga teikiama asmenims su negalia, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos arba nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, t. y. šios paslaugos gavėjų grupė nėra ribojama pagal nustatytą specialiųjų poreikių lygį ir tiems asmenims, kuriems nustatytas antro lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, taip pat gali būti teikiama laikino atokvėpio paslauga.

Įstatymo projekte siaurinti laikino atokvėpio gavėjų grupės nesiūloma, siekiant nebloginti esamos padėties ir nemažinti asmenų galimybių gauti paslaugą bei užtikrinti teisėtų lūkesčių apsaugos principą, kuris ne tik suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų, bet ir reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos.

 

Dėl laikino atokvėpio paslaugos teikėjų (darbuotojų) stygiaus – siekiant plėtoti socialinių paslaugų, tame tarpe ir laikino atokvėpio paslaugos, teikėjų ratą, įstatymo projekte numatyta, kad socialines paslaugas galės teikti ir fiziniai asmenys.

 

1.6

Lietuvos savivaldybių asociacija, 2023-08-14

2

24

 

5. Siūlome papildyti 2 str. 22 d. ir išdėstyti taip: Socialinių paslaugų teikėjas – socialinių paslaugų įstaiga, nevyriausybinė organizacija ar socialines paslaugas teikiantis fizinis asmuo.

Argumentai: Nemažai socialinių paslaugų (socialinę reabilitaciją, kompleksines paslaugas šeimai, vaikų  dienos  socialinę priežiūrą ir kt.) teikia nevyriausybinės organizacijos, tačiau jos į paslaugų teikėjus neįtrauktos, siūlome įrašyti.  

Nepritarti.

Siūloma nuostata perteklinė, kadangi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje apibrėžiamos sąvokos „Socialinių paslaugų įstaiga“ turinys apima ir nevyriausybines organizacijas, t. y. socialinių paslaugų įstaiga suprantama kaip socialines paslaugas teikiantis Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigęs juridinis asmuo ar kita organizacija, jų padalinys, atitinkantys šiame įstatyme nustatytus reikalavimus.

1.7

Lietuvos savivaldybių asociacija, 2023-08-14

14

4

2

6. Siūlome pakeisti 14 str. 4 d. 2 p. ir išdėstyti taip:

2) organizuoja socialinių paslaugų teikėjų teikiamos socialinės priežiūros ir laikino atokvėpio paslaugų akreditavimą.“

Argumentai:

Siūlome išbraukti laikino atokvėpio paslaugą iš akredituojamų paslaugų, nes pagal galiojantį Socialinių paslaugų katalogą laikino atokvėpio paslauga priskiriama ir Socialinės priežiūros paslaugų rūšiai ( kaip  viena iš 12-os socialinei  priežiūrai priskirtų paslaugų) ir socialinės globos paslaugų rūšiai. Projekte pavadinimai surašyti  pagal paslaugų rūšis, todėl neturėtų būti išskirta ir įrašyta viena paslauga iš tos pačios, Projekte jau įvardintos, rūšies socialinių paslaugų. Be to, laikino atokvėpio paslauga  savo turiniu atitinka pagalbą namuose, dienos globą arba trumpalaikę globą. Globos paslauga nėra akredituojama - ši paslauga yra licencijuojama ne savivaldybių, o departamento prie SADM. Praktiniame darbe specialistai sunkiai besusigaudo nuolat keičiamoje ir painioje paslaugų klasifikacijoje (Socialinių paslaugų katalogas), todėl toks reglamentavimas įneša dar daugiau neaiškumų.  

 

Nepritarti.

Laikino atokvėpio paslaugos teisinis reglamentavimas keičiamas, siūlant ją reglamentuoti kaip atskirą specialiąją socialinę paslaugą, kuri nepriskirtina nei socialinės priežiūros, nei socialinės globos paslaugoms. Dabartinis reglamentavimas tiek dėl šios paslaugos apibrėžties, vietos socialinių paslaugų sistemoje, priskiriant ją dviem socialinių paslaugų rūšims – socialinės priežiūros ir socialinės globos, tiek dėl riboto teikėjų rato, neapibrėžto finansavimo mechanizmo, nesudaro prielaidų šios socialinės paslaugos plėtrai, atitikčiai individualiems asmenų, prižiūrinčių artimuosius su negalia, poreikiams pailsėti nuo prižiūrimo asmens slaugos.

Siūloma, kad laikino atokvėpio paslaugos būtų akredituojamos. Laikinas atokvėpis kaip socialinės priežiūros paslauga savivaldybėse jau ir dabar pagal galiojantį reglamentavimą yra akredituojama, tad savivaldybių administracijoms akreditavimo procedūros yra žinomos. Be to šios paslaugos akreditavimas reikštų, kad socialinių paslaugų teikėjams, siekiantiems įgyti teisę teikti šią paslaugą, būtų taikomos paprastesnės procedūros nei licencijavimo atveju. Licencijuojama yra tik socialinė globa, o  pagal siūlomą reguliavimą laikinas atokvėpis nebus priskiriamas socialinės globos paslaugoms, atitinkamai bus pakoreguotas Socialinių paslaugų katalogas ir jame bus numatyta kaip atskira specialioji paslauga, tuo pačiu užtikrinant ir teisinio reguliavimo aiškumą. Taip pat tuo atveju, jeigu laikino atokvėpio paslauga nebūtų akredituojama, tai reiškia, kad savivaldybių administracijoms didėtų administracinė našta, nes jos negalėtų šios paslaugos finansuoti tiesiogiai, kas reiškia, kad negalėtų finansuoti laikino atokvėpio, sudarydamos sutartį su laikiną atokvėpį teikiančia socialinių paslaugų įstaiga dėl asmeniui  teikiamų socialinių paslaugų išlaidų finansavimo, jeigu šias įstaigas pasirenka pats paslaugų gavėjas, o turėtų pirkti socialines paslaugas viešųjų pirkimų būdu.

1.8

Lietuvos savivaldybių asociacija, 2023-08-14

18,

37,

37,

38

4,

1,

2,

1

 

 

 

1

7.  Dėl 18 str. 6 d. Siūlome išbraukti šį straipsnį.

6. Asmeniui (šeimai) vienu metu gali būti nustatytas kelių rūšių ir (ar) kelių socialinių paslaugų poreikis.

Argumentai: Kol teisės aktuose nėra patvirtintų socialinių paslaugų finansavimo krepšelių,  nuostata, teikti kelių rūšių ir kelias paslaugas, sukuria situaciją, kuomet tam pačiam asmeniui tuo pačiu laikotarpiu reikia teikti kelias skirtingų pavadinimų, bet pagal turinį panašias paslaugos. Be to, Projekte mažinamas asmens mokėjimas už paslaugas, nemažai paslaugų reikėtų teikti nemokamai, kas, tikėtina, padidins socialinių paslaugų paklausą. Kol teisės aktuose nėra apibrėžtų paslaugų krepšelių, savivaldybės, turėdamos ribotas finansines bei žmogiškųjų išteklių galimybes, negali  mažinti teikiamų paslaugų apimčių ir teisiškai pagrįsti tokius sprendimus. Praktikos pvz.: Asmuo gauna dienos socialinę globą namuose, pavėžėjimo paslaugą,  dienos socialinę globą dienos centre (kartais būna dienos centre, kartais ateina darbuotojai į namus), socialinės reabilitacijos paslaugas.  Tokiam asmeniui paslaugų teikimo kaštai savivaldybei/valstybei per mėnesį gali sudaryti net 5000 Eur. Todėl siūlome tokios nuostatos nerašyti, o Projekte ar poįstatyminiuose teisės aktuose įrašyti nuostatą, kad asmeniui būtų suteikiama viena iš tos pačios rūšies savo turiniu analogiškų socialinių paslaugų,  pvz. ar pagalbos  namuose, ar dienos globos namuose, ar dienos globos  institucijoje, ar socialinių dirbtuvių paslauga.  

 

Pritarti iš dalies,

Nuostata, kad asmeniui (šeimai) vienu metu gali būti nustatytas kelių rūšių ir (ar) kelių socialinių paslaugų poreikis siūloma, siekiant užtikrinti asmens individualių poreikių tenkinimą, pagalbos kompleksiškumą, kad pagalbos reikalingas asmuo galėtų gyventi savarankiškai, gaudamas individualius poreikius atitinkančias paslaugas.

LSA siūlymas numatyti, kad „asmeniui būtų suteikiama viena iš tos pačios rūšies savo turiniu analogiškų socialinių paslaugų“, neatlieptų asmens individualių poreikių, kadangi asmeniui, siekiant užtikrinti savarankišką gyvenimą bendruomenėje, gali reikėti ir keleto tos pačios rūšies paslaugų, pvz., asmeniui gaunančiam apsaugoto būsto paslaugą, gali būti reikalingos socialinių dirbtuvių paslaugos (socialinė priežiūra), arba asmeniui, gaunančiam maitinimo organizavimo paslaugą gali reikėti ir transporto organizavimo paslaugos (bendrosios socialinės paslaugos).

Atkreiptinas dėmesys, kad vienas iš socialinių paslaugų valdymo, skyrimo ir teikimo principų yra „tinkamumo“, t. y., kad asmeniui (šeimai) skiriamos ir teikiamos tokios socialinės paslaugos, kurios atitinka asmens ir šeimos interesus bei nustatytus poreikius. Socialinių paslaugų poreikį vertina socialiniai darbuotojai, tinkamas įvertinimas, kuri socialinė paslauga (-os) geriausiai atitinka asmens interesus ir poreikius yra ir socialinio darbuotojo ir asmens priimančio sprendimą dėl socialinių paslaugų skyrimo kompetencijų klausimas.

Siekiant aiškumo taikant nuostatą dėl kelių rūšių ir (ar) kelių socialinių paslaugų poreikio nustatymo, bus patikslintas atskirų socialinių paslaugų turinys/sudėtis, koreguojant Socialinių paslaugų katalogą, taip pat socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo, skyrimo ir organizavimo tvarkos apraše bus numatyta kelių rūšių ir (ar) kelių socialinių paslaugų poreikio nustatymo tvarka.

 

Argumentai: Atsižvelgiant į LSA pasiūlymus, išvadų rengėjams aptarus projektą ir jo praktinio taikymo galimybes su projekto iniciatorių ir savivaldybių atstovais, teikiami šie pasiūlymai:

1. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Asmeniui (šeimai) vienu metu gali būti nustatytas kelių rūšių ir (ar) kelių netapataus pobūdžio socialinių paslaugų poreikis vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamu asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo, skyrimo ir organizavimo tvarkos aprašu.“

 

2. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:

„1. Prevencinės socialinės paslaugos, kurios finansuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams arba iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, teikiamos nemokamai.“

 

3. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:

„2. Bendrosios socialinės paslaugos, išskyrus transporto organizavimo ir maitinimo organizavimo paslaugas, kurios finansuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams arba iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, teikiamos nemokamai.“

 

4. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir išdėstyti jį taip:

„1) socialinės reabilitacijos asmenims su negalia bendruomenėje paslaugos, vaikų dienos socialinė priežiūra, socialinė priežiūra šeimoms, psichosocialinė pagalba (jeigu ji neteikiama su apgyvendinimu), pagalba globėjams (rūpintojams), budintiems ir nuolatiniams globotojams, įtėviams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiesiems jais tapti, socialinių dirbtuvių paslaugos, intensyvi krizių įveikimo pagalba (jeigu neteikiamas laikinas apgyvendinimas), palydėjimo paslauga jaunuoliams (jeigu ji neteikiama su apgyvendinimu savarankiško gyvenimo namuose, apsaugotame būste), psichologinė ir socialinė reabilitacija vaikams bendruomenėje, kurios finansuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams arba iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, teikiama nemokamai;“

 

1.9

Lietuvos savivaldybių asociacija, 2023-08-14

21

2

 

8. Siūlome papildyti 21 str. 2 d. ir išdėstyti taip:

,,2. Socialinę priežiūrą ir laikino atokvėpio paslaugą teikia tos socialinių paslaugų įstaigos, kurių veiklos sritis – socialinių paslaugų teikimas, ir tie socialines paslaugas teikiantys fiziniai asmenys, kurie atitinka socialinių paslaugų srities darbuotojams (socialiniams darbuotojams, individualios priežiūros darbuotojams, socialinės įtraukties koordinatoriams, socialinių paslaugų įstaigos užimtumo specialistams ir kitiems socialinių paslaugų srities darbuotojams, kurie nurodyti socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinių paslaugų srities darbuotojų pareigybių ir atliekamų funkcijų sąraše) šiame įstatyme nustatytus išsilavinimo ir (ar) kvalifikacijos, profesinės kompetencijos tobulinimo reikalavimus. Socialinių paslaugų teikėjų teikiamos socialinės paslaugos turi atitikti socialinei priežiūrai ir laikino atokvėpio paslaugai keliamus reikalavimus, nustatytus socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinių paslaugų kataloge, jiems suteikta teisė teikti akredituotą socialinę priežiūrą ir (ar) akredituotą laikino atokvėpio paslaugą. Socialines paslaugas teikiantys fiziniai asmenys veikia individualiai (vykdo individualią veiklą) ir nėra susiję giminystės ryšiu su paslaugos gavėju.“

Argumentai: Toks papildymas prisidėtų prie neformalios pagalbos (giminių, draugų, kaimynų teikiamos pagalbos) skatinimo. Daugelyje ES šalių, senstant visuomenėms ir didėjant socialinių paslaugų poreikiui, pagalbą teikia ne tik valstybė, bet  ypatingai skatinama ir neformali pagalba bei savanorystė.

Taip pat manome, kad turėtų būti  aiškiai numatytos konkrečios socialinės paslaugos, kurias gali teikti fizinis asmuo. Socialinei priežiūrai priklauso ir laikinas apnakvindinimas, socialinė reabilitacija neįgaliesiems ir kt., kas neatrodo racionalu, jog šios paslaugos gali būti teikiamos fizinio asmens.

Įvertinta.

Siūlymas papildyti keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalį nuostata, kad socialines paslaugas teikiantis fizinis asmuo turi būti nesusijęs giminystės ryšiu su paslaugos gavėju yra perteklinis, kadangi tai jau yra numatyta įstatymo projekto 2 straipsnio 14 dalyje apibrėžiant sąvoką „socialines paslaugas teikiantis fizinis asmuo“.

Dėl siūlymo, kad būtų įvardijamos konkrečios socialinės paslaugos, kurias gali teikti fizinis asmuo, – įstatymo projekte įvardijus konkrečias socialines paslaugas, kurias gali teikti fiziniai asmenys, bus apsunkintas socialinių paslaugų reglamentavimas, kadangi tuo pačiu reikės nustatyti ir baigtinį kiekvienai socialinių paslaugų rūšiai priskiriamų paslaugų sąrašą. Baigtinį socialinių paslaugų sąrašą nurodyti įstatymo projekte yra netikslinga, kadangi diegiant naujoves, keičiantis socialinei situacijai, keičiasi ir poreikis numatyti, „įvesti“ tam tikras naujas paslaugas, jas išbandyti, o nepasiteisinus praktikoje, jų atsisakyti, ypač, kai reglamentuojamos naujos socialinės paslaugos. Taip pat, įvardijus konkrečias pavienes socialines paslaugas, bus apribotos galimybės operatyviau reglamentuoti, kokias dar paslaugas galėtų teikti fiziniai asmenys, nes kiekvienu atveju reikės keisti patį įstatymą.

Fizinių asmenų kaip socialinių paslaugų teikėjų įtvirtinimas įstatyme yra naujas dalykas, atsiradęs iš poreikio plėtoti socialinių paslaugų teikėjų ratą, visų pirma laikino atokvėpio paslaugas galinčių teikti asmenų ratą (ne tik juridinių, bet ir fizinių), tačiau matomi fiziniai asmenys kaip teikėjai ir kitų socialinių paslaugų teikime, kaip pvz. pagalbos į namus ar kitų socialinės priežiūros paslaugų, kurių teikimui fiziniai asmenys galėtų būti pasitelkiami, tuo pačiu išvengiant ir socialinių paslaugų teikėjų, atsižvelgiant į jų teisinę formą, konkurencijos ribojimo.

 

1.10

Lietuvos savivaldybių asociacija, 2023-08-14

33

8

 

9. Siūlome papildyti 33 str. 8 d. ir išdėstyti taip:  “8. Savivaldybės administracija, nustačiusi, kad teisę teikti akredituotas socialines paslaugas turinti socialinių paslaugų įstaiga, socialines paslaugas teikiantis fizinis asmuo (toliau – teikėjas) neatitinka šio straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų ar nesilaiko socialinių  paslaugų  teikimą  reglamentuojančių  teisės aktų reikalavimų, įspėja teikėją, kad per nustatytą terminą nepašalinus nurodytų pažeidimų teisės teikti akredituotas socialines paslaugas galiojimas gali būti panaikintas. Terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti negali būti trumpesnis kaip 1 mėnuo ir ilgesnis kaip 6 mėnesiai nuo savivaldybės mero arba jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus įspėjimo išsiuntimo teikėjui dienos. Jis nustatomas atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo pobūdį, kitas svarbias aplinkybes, susijusias su paslaugų gavėjų individualių poreikių užtikrinimu. Įspėjimo terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.

Argumentai: Praktikoje dažni atvejai, kuomet patalpos ir/ar darbuotojai atitinka keliamus  reikalavimus, tačiau paslaugos teikiamos nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Tokiu atveju be šios papildomai įrašytos nuostatos, savivaldybės neturės galimybių pradėti procedūros dėl akreditacijos nutraukimo.  

Pritarti

Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 33 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Savivaldybės administracija, nustačiusi, kad teisę teikti akredituotas socialines paslaugas turinti socialinių paslaugų įstaiga, socialines paslaugas teikiantis fizinis asmuo (toliau kartu – teikėjas) neatitinka šio straipsnio 5 dalyje nustatytų ar socialines paslaugas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, įspėja teikėją, kad per nustatytą terminą nepašalinus nurodytų pažeidimų teisės teikti akredituotas socialines paslaugas galiojimas gali būti panaikintas. Terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti negali būti trumpesnis kaip 1 vienas mėnuo ir ilgesnis kaip 6 mėnesiai nuo savivaldybės mero arba jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus įspėjimo išsiuntimo teikėjui dienos. Jis nustatomas atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo pobūdį, kitas svarbias aplinkybes, susijusias su paslaugų gavėjų individualių poreikių užtikrinimu. Įspėjimo terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.“

 

1.11

Lietuvos savivaldybių asociacija, 2023-08-14

38, 38

1,

3

3

3

10. Dėl Įstatymo priedo 2 str. 34 d. 1 p. 3 papunkčio  ir  3 d. 3 p.  Siūlome keisti Įstatymo priedo 2 str. 34 d. 1p. 3 papunktį ir  34 d. 3 p. ir išdėstyti taip:

1. Mokėjimas už socialinę priežiūrą:

,,3) mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas, išskyrus paslaugas, nurodytas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, dydis asmeniui, gaunančiam individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą neturi viršyti 30 60 procentų šios kompensacijos dydžio.“

3. Mokėjimas už socialinę globą:

,,3) mokėjimo už dienos socialinę globą dydis asmeniui, gaunančiam individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą, neturi viršyti 30 60 procentų šios kompensacijos dydžio;“

Argumentai:  Nuo 2024 m. sausio 1 d.  pagal Projektą asmens mokėjimas už socialinės priežiūros, dienos socialinės globos paslaugas planuojamas skaičiuoti ne nuo pajamų, kaip yra dabar, o tik nuo asmens gaunamos individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos. Siūlome suvienodinti  ir padidinti asmens mokėjimo už analogiškas paslaugas dydžius.

 

Pritarti iš dalies.

Argumentai. Iš dalies pritariant LSA pasiūlymui, tačiau įvertinus tai, kiek asmenys, kuriems nustatyti specialieji poreikiai moka už socialinės priežiūros ar dienos socialinės globos paslaugas pagal šiuo metu galiojantį Socialinių paslaugų įstatyme nustatytą reguliavimą, kad jų mokėjimo už minėtas paslaugas dydis nebūtų didesnis, pasiūlymai atitinkamai pakoreguoti.

 

1. Pasiūlymas:  Pakeisti keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir išdėstyti jį taip:

„3) mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas, išskyrus šios dalies 1 punkte nurodytas paslaugas, dydis asmeniui, gaunančiam individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą, neturi viršyti 30 procentų šios kompensacijos dydžio.:

a) neturi viršyti 40 procentų šios kompensacijos dydžio, jeigu šios paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis;

b) neturi viršyti 60 procentų šios kompensacijos dydžio, jeigu šios paslaugos teikiamos  asmeniui, kuriam nustatytas trečio arba ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.”

 

2. Pasiūlymas:  Pakeisti keičiamo įstatymo 38 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir išdėstyti jį taip:

„3) mokėjimo už dienos socialinę globą dydis asmeniui, gaunančiam individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą, neturi viršyti 30 procentų šios kompensacijos dydžio;:

a) neturi viršyti 40 procentų šios kompensacijos dydžio, jeigu šios paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis;

b) neturi viršyti 60 procentų šios kompensacijos dydžio, jeigu šios paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatytas trečio arba ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis;”

 

Taip pat žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 3. dėl keičiamo įstatymo 38 straipsnio 6 dalies.

 

1.12

Lietuvos savivaldybių asociacija, 2023-08-14

42

3

 

11. Dėl Įstatymo priedo 2 str. 41 d. „3. Socialinė priežiūra, išskyrus socialinę priežiūrą šeimoms, vaikų dienos socialinę priežiūrą, socialinę reabilitaciją asmenims su negalia bendruomenėje, socialinių dirbtuvių paslaugas, finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų. Socialinė priežiūra šeimoms, vaikų dienos socialinė priežiūra, socialinė reabilitacija asmenims su negalia bendruomenėje finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų ir iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams. Socialinių dirbtuvių paslaugos finansuojamos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų ar valstybės biudžeto lėšų ir iš savivaldybių biudžetų lėšų.“

Pažymime, kad šios paslaugos galės būti plėtojamos tik tuo atveju, jei socialinių dirbtuvių veiklai bus skiriamos lėšos asmenims su sunkia negalia iš valstybės biudžeto.  

 

Nepritarti.

Įstatymo projektu socialinių dirbtuvių paslaugos siūlomos priskirti socialinės priežiūros paslaugoms. Socialinių paslaugų kataloge jau ir šiuo metu yra reglamentuotos socialinei priežiūrai priskiriamos paslaugos – socialinių įgūdžių ugdymas, palaikymas ir (ar) atkūrimas, kurios teikiamos ir socialinėse dirbtuvėse ir kurios yra finansuojamos tik savivaldybių biudžetų lėšomis.  

Tačiau, kaip išryškėjo išbandant socialines dirbtuves pertvarkos projekte, socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslauga savo turiniu neatliepia socialinių dirbtuvių paslaugos esmės, todėl tikslinga socialines dirbtuves apibrėžti kaip atskirą socialinės priežiūros paslaugą.

Tam, kad šios paslaugos savivaldybėse būtų plėtojamos, kad savivaldybės tam turėtų ir finansines paskatas, keičiamo įstatymo projekte numatyta, kad socialinių dirbtuvių paslaugos finansuojamos ne tik iš savivaldybių biudžetų lėšų, kaip kad kitos socialinės priežiūros paslaugos, bet ir iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos yra suplanuotos ir jos sudarys apie pusę socialinių dirbtuvių veiklai reikalingų lėšų.

Dėl asmenų su sunkia negalia, gaunančių socialinių dirbtuvių paslaugas, – kadangi tai socialinės priežiūros paslauga, ji kaip ir kitos socialinės priežiūros paslaugos, finansuojamos iš  savivaldybių biudžetų lėšų, valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos skiriamos tik asmenų su sunkia negalia socialinei globai užtikrinti.

Įstatymo projekto ir jį lydinčiųjų įstatymų projektų II derinimo su suinteresuotomis institucijomis metu Ministerija teikė siūlymą atsisakyti valstybės deleguotos funkcijos – socialinės globos teikimo asmenims su sunkia negalia užtikrinimas, priskiriant visų socialinių paslaugų teikimo užtikrinimą savarankiškajai savivaldybių funkcijai, siekiant sudaryti prielaidas bendruomeninių socialinių paslaugų asmenims su negalia plėtojimui, naudojant valstybės biudžeto lėšas ir kitų specialiųjų socialinių paslaugų, ne tik socialinės globos asmenims su sunkia negalia finansavimui, tačiau LSA šiam siūlymui nepritarė.

Atkreiptinas dėmesys, kad kasmet valstybės biudžeto lėšomis vis daugiau prisidedama prie socialinių paslaugų finansavimo. Per pastaruosius 3 metus savivaldybių išlaidos socialinėms paslaugoms išaugo 30 proc. (2020 m. savivaldybės socialinėms paslaugoms skyrė 140 mln. Eur, 2021 m. – 145 mln. Eur, 2022 m. – 182 mln. Eur), tuo laikotarpiu valstybės biudžeto dotacijos savivaldybių biudžetams išaugo 64 proc. (2020 m. – 77,8 mln. Eur, 2021 m. – 92,5 mln. Eur, 2022 m. – 127,8 mln. Eur).

Vien valstybinei (valstybės perduotai savivaldybėms) funkcijai – socialinės globos teikimo asmenims su sunkia negalia užtikrinimui – lėšų poreikis išaugo nuo  48,3 mln. Eur 2020 m. iki 84,8 tūkst. Eur 2022 m.

 

1.13

Lietuvos savivaldybių asociacija, 2023-08-14

23

10

 

12. Dėl Įstatymo priedo 2 str. 24 d. 11 p. Projekte nustatytas konkretus atlygis budintiems ir nuolatiniams globotojams, kuris mokamas iš savivaldybių biudžeto lėšų. Savivaldybių nuomone, toks reguliavimas pažeidžia savivaldybių savarankiškumą. Projekte neturėtų būti nustatomi privalomi konkretaus mokėjimo dydžiai taip imperatyviai reguliuojant savivaldybės biudžeto lėšų naudojimą. Savivaldybės, vykdydamos savo funkcijas, turi būti laisvos nustatyti jų galimybes ir gyventojų poreikius labiausiai atitinkančias finansavimo, skatinimo priemones iškeltam tikslui pasiekti. Siūlome keisti šį sudėtingą reguliavimą arba atlygį budintiems ir nuolatiniams globotojams mokėti vienodą iš valstybės biudžeto lėšų.

 

Nepritarti

Įstatymo projekte numatyta ne konkretus atlygis budintiems ir nuolatiniams globotojams, bet minimali atlygio riba. Konkretų atlygio dydį, ne mažesnį nei nurodyta įstatymo projekte, tvirtina kiekvienos savivaldybės taryba. Kas reiškia, kad savivaldybių tarybos laisvos nustatyti ir kitokius, bet ne mažesnius, atlygio dydžius.

Ši praktika taikoma jau ir šiuo metu, t. y. ir dabar savivaldybių tarybos tvirtina atlygio budinčiam globotojui dydžius vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. A1-28 patvirtintu Globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašu, kuriame nustatyti minimalūs atlygio budintiems globotojams dydžiai. Šios nuostatos, nedidinant minėtame įsakyme nustatytų minimalių atlygio budinčiam globotojui dydžių, perkeliamos į aukštesnį – įstatymo lygmenį ir taip pat siūlomi nustatyti minimalūs atlygio dydžiai nuolatiniams globotojams.

1.14

Lietuvos savivaldybių asociacija, 2023-08-14

2P

2

 

13. Dėl Įstatymo priedo 2 str. 47 d. Siūloma keisti 47 d. ir išdėstyti taip:

2025 2024 m. m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Socialinių paslaugų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punkto redakcija:

„1) tvirtina savivaldybės strateginio planavimo dokumentus, nustatančius socialinių paslaugų rūšis pagal gyventojų poreikius, jų teikimo mastą ir finansavimą;“.

Argumentai: Iki šiol socialinių paslaugų srityje savivaldybės rengia du besidubliuojančius planus: atskirą Socialinių paslaugų planą ir savivaldybės strateginį bei veiklos planą. Savivaldybės viešųjų paslaugų planavimą (kartu su finansiniais rodikliais) vykdo pagal Vietos savivaldos įstatyme numatytus planavimo dokumentus, kuriuose  išskiriama ir socialinių paslaugų sritis. Papildomo Socialinių paslaugų plano rengimas reikalauja didelio administracinio darbo, todėl siūlome jo atsisakyti ir šios nuostatos įsigaliojimo datą  įrašyti ne nuo 2025 m., o nuo 2024 m. sausio 1 d.

Juolab, kad Projekto 14 str. 3 d. 3 p. apibrėžia tokią savivaldybės mero funkciją: organizuoti savivaldybės socialinių paslaugų priemonių, numatytų savivaldybės strateginiame plane ir (arba) strateginiame veiklos plane rengimą ir įgyvendinimą. 

 

Įvertinta.

Ši pastaba aktuali tuo atveju, jeigu įstatymas įsigaliotų nuo 2023 m. spalio 1 d. Tačiau Komiteto išvadų rengėjai siūlo, kad įstatymas įsigaliotų 2024 m. liepos 1 d., todėl pastaba nebeaktuali.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2023-06-28

 

 

 

*

Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-2812 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė.

Pritarti iš dalies.

Siūloma atsisakyti Projekto nuostatų, kurios įsigaliotų 2023 m. spalio 1 d., ir siūlomos nuostatos, kurios įsigaliotų 2024 m. liepos 1 d. ir vėliau.

2.

Neįgaliųjų teisių komisija,

2023-07-05

 

 

 

*

Pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2812 ir komisijos išvadai, bei siūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui šį projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.

Pritarti iš dalies.

Siūloma atsisakyti Projekto nuostatų, kurios įsigaliotų 2023 m. spalio 1 d., ir siūlomos nuostatos, kurios įsigaliotų 2024 m. liepos 1 d. ir vėliau.

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.

7.2. Pasiūlymai: žr. komiteto patobulintą įstatymo projektą ir komiteto nuomonę bei pasiūlymus dėl Teisės departamento išvados pastabų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymų.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas,

2023-10-04

2P,

3P,

3P

1,

1,

2

 

 

 

N

Argumentai: Siekdami, kad būtų tinkamai pasirengta įstatymui įgyvendinti (turi būti parengti apie 25 poįstatyminiai teisės aktai – Vyriausybės nutarimai ir ministrų įsakymai) ir atsižvelgdami į Lietuvos savivaldybių asociacijos pirmą pasiūlymą dėl Projekto įsigaliojimo datos ir į tai, kad tam pritaria Projekto iniciatorius – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siūlome atsisakyti Projekto nuostatų, kurios įsigaliotų 2023 m. spalio 1 d., ir atitinkamai pakeisti keičiamą įstatymą ir Projektą. Straipsniai taip pat patikslinti, atsižvelgiant į redaktorių pastabas.

Pasiūlymai:

1. Pakeisti Projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2–6521 dalis ir 3 straipsnio 1 ir 2 dalįis, įsigalioja 2023 m. spalio 1 d. 2024 m. liepos 1 d.“

 

2. Pakeisti Projekto 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, socialinės apsaugos ir darbo ministras, savivaldybės institucijos:

1) iki 2023 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus įgyvendinamuosius teisės aktus, reikalingus šio įstatymo 2 straipsnio 2–66 dalių nuostatoms įgyvendinti;

2) iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 2 straipsnio 2–46 dalių nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus;

3) iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 2 straipsnio 47–49 dalių nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus;

4) iki 2028 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 2 straipsnio 50–66 dalių nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

1) iki 2024 m. balandžio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnio 2–21 dalių įgyvendinamuosius teisės aktus;

2) iki 2024 m. spalio 1 d. priima šio įstatymo 2 straipsnio 2–4 dalių įgyvendinamuosius teisės aktus;

3) iki 2028 m. spalio 1 d. priima šio įstatymo 2 straipsnio 5–21 dalių įgyvendinamuosius teisės aktus.“

 

3. Pakeisti Projekto 3 straipsnį jį papildant nauja 2 dalimi, kitas straipsnio dalis atitinkamai pernumeruoti, 2 dalį išdėstyti taip:

“2. Savivaldybės institucijos:

1) iki 2024 m. birželio 30 d., priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnio 2–21 dalių įgyvendinamuosius teisės aktus;

2) iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 2 straipsnio 2 ir 3 dalių įgyvendinamuosius teisės aktus;

3) iki 2028 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalies įgyvendinamuosius teisės aktus.“

 

4. Kadangi atsisakoma Projekto nuostatų, kurios įsigaliotų 2023 m. spalio 1 d., ir siūlomos nuostatos, kurios įsigaliotų 2024 m. liepos 1 d. ir vėliau, atitinkamai pakeičiamas keičiamas įstatymas ir Projektas.

Pritarti.

 

2.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas,

2023-10-04

23,

23

5,

7

 

4

 

Argumentai: Siekdami keičiamo įstatymo nuostatų dėl darbingumo atkūrimo ir resursų atgavimo (krizės atveju) paslaugų budinčiam globotojui ir nuolatiniam globtojui teisinio aiškumo, ir atsižvelgdami į tai, kad tai naujos paslaugos, kad jos neįtvirtintos įstatymo lygiu, o keičiamame įstatyme jų sąvokos neapibrėtos ir jų turinys nepaaiškintas, ir į tai, kad jas numatoma reglamentuoti socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame globos centro veikos apraše, siūlome atsisakyti šių paslaugų konkretaus įvardijimo.

Pasiūlymai:

1. Pakeisti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartyje (toliau šiame straipsnyje – sutartis) su budinčiu globotoju ar nuolatiniu globotoju turi būti sulygta dėl: sutarties šalių; sutarties objekto ir tikslo; vaiko gyvenamosios vietos (ji negali sutapti su globos centro registruotos buveinės ar socialinės globos įstaigos licencijoje nurodyta vieta; nurodomas vietos, kurioje gyvens vaikas, adresas); prižiūrimų vaikų skaičiaus; lėšų vaikui išlaikyti (vaiko globos (rūpybos) išmokos ir globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo, mokamo pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą) bei atlygio už vaiko priežiūrą dydžio ir mokėjimo tvarkos; darbingumo atkūrimo ir resursų atgavimo (krizės atveju) paslaugų socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame globos centro veiklos apraše numatytų paslaugų teikimo budinčiam globotojui ar nuolatiniam globotojui teikimo tvarkos; sutarties šalių atsakomybės dėl netinkamo sutarties sąlygų vykdymo; kitų budinčio globotojo ar nuolatinio globotojo ir globos centro teisių ir tarpusavio įsipareigojimų; pagalbos budinčiam globotojui ar nuolatiniam globotojui ir vaikui teikimo tvarkos; sutarties nutraukimo sąlygų ir tvarkos. Sutarties formą tvirtina įstaigos, atliekančios globos centro funkcijas, vadovas.“

2. Pakeisti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) naudotis darbingumo atkūrimo ir resursų atgavimo (krizės atveju) paslauga gauti socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame globos centro veiklos apraše numatytas jiems teikiamas paslaugas;“.

Pritarti.

 

3.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas,

2023-10-04

38

4,

5,

6

 

 

N

N

Argumentai: Siekdami keičiamo įstatymo nuostatų dėl kartu teikiamų kelių socialinių paslaugų apmokėjimo (38 straipsnio 4 dalis) teisinio aiškumo, siūlome jas patobulinti (redakciniai pakeitimai). Straipsnio 6 dalis taip pat patikslinta, atsižvelgiant į LSA pasiūlymą Nr. 1.11.

Pasiūlymai:

Pakeisti keičiamo įstatymo 38 straipsnio 4 dalį, papildyti 38 straipsnį naujomis 5 ir 6 dalimis, ir 4, 5, 6 dalis išdėstyti taip:

„4. Jei asmeniui teikiamos kelios (bet ne daugiau kaip 3) specialiosios socialinės paslaugos, išskyrus socialinės globos paslaugas, taip pat jei specialiosios socialinės paslaugos, išskyrus socialinės globos paslaugas, teikiamos kartu su asmenine pagalba, teikiama pagal Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą, mokėjimo už visas specialiąsias socialines paslaugas, išskyrus socialinės globos paslaugas, ar visas specialiąsias socialines paslaugas, išskyrus socialinės globos paslaugas, ir asmeninę pagalbą, teikiamą pagal Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą, dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų, o jeigu asmuo gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą, mokėjimo už minėtas paslaugas dydis neturi viršyti 30 procentų šios kompensacijos dydžio.

4. Mokėjimo už kartu teikiamas ne daugiau kaip 3 socialinės priežiūros ir (ar) laikino atokvėpio paslaugas dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.

5. Mokėjimo už kartu teikiamas ne daugiau kaip 3 socialinės priežiūros ir (ar) laikino atokvėpio paslaugas ir asmeninę pagalbą, teikiamą pagal Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą, dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.

6. Jeigu asmuo gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą, mokėjimo už šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytas paslaugas dydis neturi viršyti 40 procentų šios kompensacijos dydžio, kai asmeniui nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, arba 60 procentų šios kompensacijos dydžio, kai asmeniui nustatytas trečio arba ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.”

 

Pritarti.

 

 

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Algirdas Sysas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.

 

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas.

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                     Justas Džiugelis

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėjos D. Aleksejūnienė, A. Kazlauskienė