LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius,
tel. 8 706 63 335, el. p. [email protected]
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188659948
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai 2021-03-09 Nr. 4-01-1693
E. pristatymo informacinė sistema
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
DĖL žemės ūkio ministerijoje sudarytų kolegialių organų veiklą reglamentuojančių teisės aktų
2021 m. kovo 3 d. Nr. 4-01-1693
|
|
|
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba) savo iniciatyva atliko Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje (toliau – ŽŪM) sudarytų kolegialių organų (darbo grupių ir komisijų) veiklą reglamentuojančių teisės aktų[1] antikorupcinį vertinimą.
Apibendrinus antikorupcinio vertinimo metu analizuotus teisės aktus, galima daryti išvadą, kad ŽŪM kolegialių organų veiklą reglamentuojantys teisė aktai nepakankamai reglamentuoja su jų veikla susijusius klausimus, atskirais atvejais galimai neužtikrina kolegialių organų ir jų narių veiklos objektyvumo, nešališkumo ir skaidrumo. Be to, galima daryti prielaidą, kad atvejais, kada kolegialiuose organuose[2] veikia privatūs asmenys, neužkertamas kelias tokių asmenų vykdomai neteisėtai lobistinei veiklai[3].
Atlikę ŽŪM sudarytų kolegialių organų veiklą reglamentuojančių teisės aktų antikorupcinį vertinimą, dėl atrinktų teisės aktų, kiekvienam teisės aktui atskirai teikiame pastabas ir pasiūlymus:
I.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-05-22 d. įsakymas Nr. 191 „Dėl pieno tarybos“ (su pakeitimais), kuriuo patvirtinta Pieno tarybos sudėtis (toliau – Taryba) ir jos darbo reglamentas (toliau – Reglamentas)[4].
Pagal Reglamento 3 punkto nuostatas pagrindinis Tarybos uždavinys – pieno sektoriaus būklės analizės pagrindu suformuoti savo pasiūlymus ir sprendimus pieno ūkio plėtros politikos, strategijos formavimo, pieno ūkio pertvarkymo ir jo konkurencingumo padidinimo klausimais. Kaip nurodoma viešosiose informavimo priemonėse, šios Tarybos tikslas – teikti pasiūlymus svarbiausiais šalies pieno ūkio plėtros klausimais[5].
1. Kritinės antikorupcinės pastabos:
1.1. Pagal Reglamento 7 punkto nuostatas Taryba sudaroma iš pieno gamintojų, perdirbėjų ir valstybės, mokslo institucijų, įstaigų ir įmonių skiriamų atstovų, tačiau išsamiau šių nuostatų įgyvendinimo tvarkos (pavyzdžiui, kokios konkrečios institucijos ar organizacijos gali siūlyti savo atstovus į Tarybos narius, kaip jos atrenkamos ir kt.) nei įsakymas, nei Reglamentas neatskleidžia. Taip pat neatskleidžiami ir kiti su Tarybos sudėtimi susiję klausimai, pavyzdžiui: kokia tvarka ir pagrindais atnaujinama Tarybos sudėtis; ar Tarybos narį delegavęs asmuo gali jį atšaukti ir kokiais pagrindais tai gali padaryti; kokie reikalavimai keliami Tarybos nariams (ar kandidatams į juos); kaip užtikrinamas tarybos narių veiklos Taryboje objektyvumas ir skaidrumas (pavyzdžiui, ar tarybos narys – ne valstybės tarnautojas, privalo nusišalinti interesų konflikto atvejais) ir kt.
1.2. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad, išskyrus Tarybos pirmininko ir jo pavaduotojo pareigybes[6], minėti teisės aktai nenustato reikalavimo Tarybos narių veiklos Tarybos sudėtyje trukmei (kadencijos trukmės, jų skaičiaus), todėl tos pačios sudėties Taryba formaliai gali veikti neribotą laikotarpį. Šiuo atveju tokia situacija svarstytina galimai antikorupciniu požiūriu ydingų ilgalaikių santykių tarp Tarybos narių susiklostymo aspektu, kadangi, atskirais atvejais, Tarybos sprendimus gali lemti ilgalaikiai, išankstiniai Tarybos narių tarpusavio įsipareigojimai, o ne objektyvi ir nešališka Tarybos narių veikla.
Atsižvelgdami į išdėstytą manytume, kad nepakankamas teisinis reglamentavimas yra ydingas užtikrinant ne tik Tarybos veiklos, bet ir susijusių ŽŪM sprendimų (kurie priimami Tarybos veiklos rezultatų pagrindu) objektyvumą ir skaidrumą.
2. Kitos antikorupcinės pastabos:
2.1. Pagal Reglamento 31 ir 33 punktus Tarybos posėdžiai yra protokoluojami, o priimti sprendimai įforminami protokolais.
Nors Tarybos priimami sprendimai yra svarbūs šalies pieno sektoriaus veiklai, Reglamentas nekonkretina Tarybos veiklos rezultatų (pavyzdžiui: posėdžių protokolų ar priimtų sprendimų) viešinimo tvarkos, nors, mūsų manymu, tai svarbu užtikrinant ne tik Tarybos veiklos rezultatų, bet su jais susijusių ŽŪM sprendimų skaidrumą, taip pat suinteresuotų, tačiau atstovų Taryboje neturinčių, pieno sektoriuje veiklą vykdančių asmenų informuotumą.
2.2. Pagal Reglamento 34 ir 35 punktus Tarybos darbo reglamentą tvirtina Žemės ūkio ministras, o pasiūlymai dėl Tarybos darbo reglamento pakeitimo ar papildymo gali būti Taryboje svarstomi vienos iš šalių reikalavimu.
Minėtos Reglamento nuostatos suponuoja nuomonę, kad Reglamento pakeitimai gali būti inicijuojami tik vienos iš Taryboje veikiančios šalies siūlymu, tačiau formaliai gali būti įgyvendinami tik Tarybai priėmus atitinkamą sprendimą.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Reglamento nuostatos yra svarstytinos keliais aspektais:
2.2.1. Pagal Reglamento 35 punkto nuostatas pasiūlymai dėl Tarybos darbo reglamento pakeitimo ar papildymo gali būti Taryboje svarstomi vienos iš šalių reikalavimu.
Šiuo atveju reikšminga tai, kad šalių (pavyzdžiui, pieno perdirbėjų ar jo gamintojų) konkrečių atstovų asmeniniai interesai atskirais atvejais gali nesutapti su kitų tos pačios šalies (pavyzdžiui, pieno sektoriuje konkuruojančią veiklą vykdančių) atstovų nuomone. Taigi, galimi atvejai, kad net vieno iš šalies atstovo siūlomi aktualūs pasiūlymai dėl Tarybos veiklos kitų tos pačios šalies atstovų bus vertinami neigiamai, todėl iniciatyvai (pavyzdžiui, siūlymams tobulinti Tarybos veiklą) nebus pritarta.
2.2.2. Žemės ūkio ministro įsakymu Taryba sudaryta ir jos Reglamentas patvirtinti siekiant užtikrinti (visų) pieno sektoriuje veiklą vykdančių asmenų interesus ir juos atitinkantį valstybės institucijoms deleguotų susijusių funkcijų įgyvendinimą. Tačiau (formaliai vertinant) Žemės ūkio ministras be atitinkamo Tarybos sprendimo neturi galimybių priimti sprendimų dėl Tarybos veiklos tobulinimo[7].
Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą manytume, kad svarstytina, ar šiuo atveju Reglamentas neturėtų būti tobulinamas nustatant, kad galimybė keisti arba papildyti Reglamentą gali būti inicijuojama vieno iš Tarybos nario siūlymu, o Žemės ūkio ministrui suteikiama teisė atitinkamus Reglamento (kuris iš esmės yra organizacinio pobūdžio Tarybos veiklą reglamentuojantis dokumentas) pakeitimus atlikti savo iniciatyva.
3. Kitos pastabos:
3.1. Reglamento 9 punktas reglamentuoja Tarybos sekretoriaus funkcijas, tačiau lieka neaišku, ar šios funkcijos pavedamos vienam iš Tarybos narių, ar šias funkcijas atlieka kitas asmuo (jeigu taip, neaišku koks tai asmuo ir kas užtikrina Tarybos sekretoriaus funkcijų vykdymą).
3.2. Pagal Reglamento 19 punkto nuostatas tais atvejais, kai dėl svarbių priežasčių Tarybos narys posėdyje dalyvauti negali, vietoj jo gali dalyvauti institucijos, kurioje dirba Tarybos narys, vadovo įgaliotas atstovas.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos nuostatos gali būti svarstytinos keliais aspektais:
3.2.1. Kompleksiškai vertinant įsakymo ir Reglamento nuostatas lieka neaišku, ar institucijos įgaliotam atstovui yra suteikiamos Tarybos nario teisės ir pareigos visa apimtimi (taip pat dalyvauti sprendimo priėmime), ar ne (pavyzdžiui, išsakyti atstovaujamosios institucijos poziciją sprendžiamu klausimu nesuteikiant teisės dalyvauti balsavime). Siekiant teisinio aiškumo Reglamento nuostatos turėtų būti tikslinamos.
3.2.2. Tuo atveju, jeigu institucijos įgaliotam atstovui yra suteikiamos pilnavertės Tarybos nario teisės ir pareigos, atsižvelgiant į dėl minėto teisės akto „kritinių antikorupcinių pastabų“ skiltyje išdėstytą 1 pastabą gali būti keliama diskusija dėl reikalavimų (kvalifikacinių, reputacijos, patirties ir kt.) ne tik Tarybos nariams, bet ir juos pakeičiantiems asmenims nustatymo tikslingumo: nors viešai yra pabrėžiama Tarybos sudarymo ir veiklos svarba, minėtos Reglamento nuostatos formaliai sudaro prielaidas Tarybos veikloje dalyvauti asmenims, kuriems jokie specifiniai reikalavimai (pavyzdžiui, atitinkamoje pieno sektoriaus srityje turėti patirties ir žinių) nekeliami. Taigi, manytume, minėtos nuostatos (pavyzdžiui, dėl nepakankamos atstovų kvalifikacijos) gali turėti reikšmės Tarybos priimamų sprendimų turiniui (o tai gali būti aktualu, jeigu tokių Tarybos sprendimų pagrindu vėliau bus priimami ŽŪM sprendimai).
II.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymas[8] Nr. 3D-106 „Dėl Pasėlių draudimo koordinavimo tarybos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ ir juo patvirtinta Pasėlių draudimo koordinavimo tarybos (toliau – Taryba) sudėtis ir jos nuostatai (toliau – Nuostatai).
1. Kritinių antikorupcinio pobūdžio pastabų neturime.
2. Kitos antikorupcinės pastabos:
2.1. Nuostatų 6 punktu (6.1 – 6.2 papunkčiais) nustatomos konkrečios institucijos ir organizacijos, kurių atstovai yra paskirti į Tarybą, tačiau neatskleidžiama nei tokių konkrečių institucijų ir / ar organizacijų atrinkimo kriterijai, nei atrankos principai, nei reikalavimai (kvalifikaciniai, reputacijos ar pan.) jų atstovams. Be to, lieka neaišku, kaip užtikrinamas Tarybos narių veiklos objektyvumas ir skaidrumas , kadangi reikalavimai dėl Tarybos narių nusišalinimo interesų konfliktų atvejais nenustatyti .
2.2. Pagal Nuostatų 1 punktą Taryba yra kolegiali patariamoji institucija žemės ūkio augalų pasėlių draudimo valstybės politikai formuoti bei kitiems aktualiems klausimams nagrinėti, užtikrinant objektyvų ir teisingą žemės ūkio veiklos subjektų patirtų nuostolių žuvus ar nukentėjus žemės ūkio augalų pasėliams dėl stichinių meteorologinių reiškinių apskaičiavimą ir atlyginimą.
Tarybos pirmininku yra paskirtas Žemės ūkio ministras, kuriam (pagal Nuostatus) jo paties vadovaujama Taryba teikia „patariamojo“ pobūdžio sprendimus.
Manytume, kad ši situacija antikorupciniu požiūriu gali būti vertinama ydingai atvejais, jeigu Žemės ūkio ministras būtų susijęs su žemės ūkio veikla (tiesiogiai pats arba tokią veiklą vykdytų jo artimieji asmenys), kadangi atskirais atvejais gali susidaryti regimybė dėl Tarybos pirmininko veiklos neobjektyvumo ir šališkumo.
Be to, šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į Nuostatų 13 punktą, pagal kurį Tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas renkami pirmajame Tarybos posėdyje balsų dauguma: kadangi Įsakyme nenurodomi jo priėmimo pagrindai, lieka neaišku, ar minėtos nuostatos buvo įgyvendintos (t. y. ar Žemės ūkio ministras Tarybos pirmininku buvo išrinktas pirmame posėdyje, ar pats save pasiskyrė įsakymu). Taip pat neaišku dėl Nuostatų 13 punkto nuostatų įgyvendinimo Tarybos sudėties atnaujinimo atveju: ar Tarybos pirmininkas turėtų būti perrenkamas atnaujinus Tarybos sudėtį (jeigu taip, tai kokia aplinkybė būtų tokia laikoma), ar ne.
Siekiant teisinio aiškumo ir užtikrinant Tarybos pirmininko išrinkimo procedūrų skaidrumą manytume, kad Nuostatai turėtų būti tikslinami.
2.3. Įsakymu Tarybos pirmininko pavaduotoju paskirtas Žemės ūkio viceministras – t.y. Žemės ūkio ministro politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas.
Šiuo atveju gali būti diskutuojama dėl galimo tokio asmens veiklos objektyvumo, kadangi, tikėtina, jo nuomonė visais atvejais sutaps su Tarybos pirmininko nuomone.
2.4. Įsakymo 3 punktu ŽŪM Ekonomikos departamentui pavedama koordinuoti Pasėlių draudimo koordinavimo tarybos sudėties atnaujinimą, tačiau iš esmės Nuostatai sąlyginai atskleidžia tik su draudikų interesus atstovaujančių Tarybos narių kaita susijusius klausimus: pagal Nuostatų 6.3 papunktį draudikų interesams atstovauja draudimo įmonių, draudžiančių pasėlius Lietuvoje, atstovai, kuriems Taryboje suteikiami 4 balsai. Pagal Nuostatų 7 punktą, jei draudimo įmonė yra viena, jai tenka visi 4 balsai ir ji į Tarybą deleguoja 4 atstovus. Jei draudimo įmonių yra daugiau kaip viena, balsai draudimo įmonėms paskirstomi proporcingai praėjusiais kalendoriniais metais apdraustam pasėlių plotui.
Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad interesų grupėms atstovauti Taryboje gali būti deleguojami tik 4 asmenys, taigi, lieka neaišku, kaip būtų sprendžiamas konkrečių atstovų skyrimo klausimas tuo atveju, jeigu draudžiančių pasėlius Lietuvoje draudimo įmonių būtų daugiau negu 4.
3. Kitų pastabų neturime.
III.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010-01-22 d. įsakymas Nr. 3D-35 „Dėl darbo grupės sudarymo“ (su pakeitimais) ir juo sudaryta Darbo grupė vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, išskyrimo klausimams spręsti[9](toliau – Darbo grupė).
1. Kritinių antikorupcinio pobūdžio pastabų neturime.
2. Kitos antikorupcinės pastabos:
Minėtu įsakymu patvirtinta Darbo grupės sudėtis, apibrėžti jos tikslai[10], tačiau iš esmės nereglamentuojami jos sudarymo / veiklos pagrindai, sprendimų priėmimo principai ir kt. Nors, tikėtina, minėtos Darbo grupės veiklos rezultatai yra rekomendacinio pobūdžio, o Darbo grupės veikla siekiama įgyvendinti ŽŪM jai priskirtas funkcijas, tokia teisinio reglamentavimo situacija gali būti svarstytina minėtos Darbo grupės (ir atitinkamai vėliau jos veiklos rezultatų pagrindais priimamų ŽŪM sprendimų) veiklos skaidrumo ir objektyvumo aspektais. Be to, atskirais atvejais gali kilti neaiškumų, kaip atskirais atvejais turėtų būti sprendžiami su Darbo grupės veikla susiję klausimai, pavyzdžiui: pagal minėto įsakymo 3.2 papunktį Darbo grupei pavedama bendru sprendimu pateikti siūlymus dėl vertinimo rezultatų panaudojimo, koreguojant specifinių kliūčių vietovių kategorijos vardinį sąrašą (žemėlapį), tačiau lieka neaišku, kaip turėtų būti elgiamasi situacijoje, kada bendras sprendimas (pavyzdžiui, tenkinantis visų Darbo grupės narių pozicijas atitinkamu klausimu) nepriimamas arba darbo grupės narių nuomonės iš esmės nesutampa.
3. Kitų pastabų neturime.
IV.
Žemės ūkio ministro 2014 m. gegužės 7 d. įsakymas Nr. 3D-261 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos LEADER priemonės darbo grupės sudarymo“[11] ir juo sudaryta darbo grupė;
Žemės ūkio ministro 2013 m. gruodžio 2 d. įsakymas Nr. 3D-807 „Dėl LEADER metodo įgyvendinimo koordinavimo grupės sudarymo“[12] ir juo sudaryta darbo grupė;
1. Kritinių antikorupcinio pobūdžio pastabų neturime.
2. Kitos antikorupcinės pastabos:
2.1. Įsakymais paskirti darbo grupių nariai, tačiau išsamiau veiklos pagrindai ir tvarka, sprendimų priėmimo principai nenustatyti. Minėtais įsakymais darbo grupės įpareigotos pirmajame posėdyje pasitvirtinti darbo reglamentus, tačiau Specialiųjų tyrimų tarnybai nepavyko nustatyti viešai paskelbtų tokių teisės aktų. Nors, tikėtina kad tokie darbo reglamentai yra priimti ir patvirtinti, tačiau šiuo atveju egzistuoja sekančios rizikos:
2.1.1. Darbo grupėms iš esmės suteikiama diskrecija pačioms spręsti dėl su darbo grupių veikla susijusių klausimų reglamentavimo, todėl sudaromos sąlygos toje pačioje valstybės institucijoje sudaromoms darbo grupėms taikyti skirtingas veiklos taisykles ir reikalavimus. Dėl minėtos priežasties gali kilti aktualių problemų užtikrinant minėtų darbo grupių veiklos kontrolę, priimamų sprendimų objektyvumą, nešališkumą bei skaidrumą. Taip pat tokia situacija svarstytina skirtingos praktikos taikymo įgyvendinant iš esmės panašaus pobūdžio funkcijas aspektu.
2.1.2. Neaišku kaip ir kokiais pagrindais į darbo grupę atrinktos konkrečios institucijos (turinčios teisę deleguoti savo atstovus) ir konkretūs asmenys; kokius reikalavimus turi atitikti į darbo grupę skiriami asmenys ir kt.
3. Kitų pastabų neturime.
V.
Žemės ūkio ministro 2008 m. gegužės 20 d. įsakymas Nr. 3D-286 „Dėl Paramos bitininkystės sektoriui skyrimo ir probleminių klausimų sprendimo komisijos sudarymo“[13] ir juo patvirtinta Komisijos sudėtis ir Komisijos darbo reglamentas.
Žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 3D–182 „Dėl Komisijos papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų administravimo ir mokėjimo probleminiams klausimams nagrinėti“[14] ir juo patvirtinta Komisijos sudėtis ir Komisijos darbo reglamentas.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. rugsėjo 28 d. įsakymas Nr. 3D-686 „Dėl Pasėlių ir augalų draudimo sistemos tobulinimo darbo grupės sudarymo“ (su pakeitimais)[15] ir juo patvirtinta Pasėlių ir augalų draudimo sistemos tobulinimo darbo grupės sudėtis (toliau – Darbo grupė).
1. Kritinių antikorupcinio pobūdžio pastabų neturime.
2. Kitos antikorupcinės pastabos:
2.1. Iš minėtų teisės aktų neaiškūs su Komisijų ir Darbo grupės sudėtimi susiję klausimai, tokie kaip: iš kokių konkrečių institucijų ir jų atstovų sudaromos Komisijos ar darbo grupės; kaip (pagal kokius kriterijus) pasirenkamos konkrečios atstovus deleguoti turinčios institucijos; kokius reikalavimus turi atitikti institucijų atstovai; Komisijos / darbo grupės narių veiklos Komisijoje / darbo grupėje trukmė, kadencijų skaičius, sudėties atnaujinimas; kaip užtikrinamas Komisijos / darbo grupės narių veiklos objektyvumas, skaidrumas ir pan. Taip pat diskutuotina, ar užtikrinamas pakankamas Komisijų veiklos viešinimas (kadangi nenumatyta Komisijų protokolų ar kitos jų veiklos viešinimo procedūros).
2.2. Neaiškus Darbo grupės veiklos ir sprendimų priėmimo principai ir tvarka, kadangi Darbo grupės veiklą reglamentuojantis teisės aktas nenustatytas, o Darbo grupė neįpareigota pasitvirtinti tokį teisės aktą. Tokia situacija sudaro sąlygas Darbo grupės diskrecijai (galimybėms veikti nepagrįstai) ir atskirais atvejais gali sukelti diskusijas dėl priimtų sprendimų pagrįstumo, teisėtumo ir objektyvumo.
3. Kitų pastabų neturime.
VI.
Žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymas Nr. 3D-287 „Dėl Projektų, finansuotinų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, atrankos komitetų sudarymo“[16] (toliau – Įsakymas) ir juo patvirtintos 12 atrankos komitetų (toliau – Komitetai) sudėtys.
1. Kritinės antikorupcinės pastabos:
Įsakymo pagrindas - Žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklės[17], kurių 82 punkto nuostatos numato, kad rekomendacijoms dėl įvertintų paramos paraiškų priimti gali būti sudaromi projektų atrankos komitetai, kurių sudarymas nustatomas Priemonės įgyvendinimo taisyklėse.
Taigi, pagal minėtas nuostatas Komitetų veikla turėtų būti reglamentuojama atitinkamų priemonių įgyvendinimo taisyklėse, tačiau šie teisės aktai iš esmės reglamentuoja tik projektų atrankos procedūras, bet ne Komitetų veiklos (pavyzdžiui, sprendimų Komitetuose priėmimo principų ar tvarkos) niuansus.
Atkreipiame dėmesį, kad Komitetai svarsto projektus ir priima rekomendacinio pobūdžio sprendimą dėl finansuotinų ir (arba) nefinansuotinų projektų. Nors vadovaujantis Komitetų rekomendacijomis galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo arba neskyrimo priima žemės ūkio ministras ar jo įgaliotas asmuo, Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtų Komitetų veikla yra itin svarbi užtikrinant skaidrų ir objektyvų su ŽŪM veiklos sritimis susijusių projektų finansavimą. Dėl minėtos priežasties tokių Komitetų veiklos teisinis reglamentavimas turėtų būti aiškus ir užtikrinantis Komitetų narių objektyvumą, nešališkumą ir priimamų sprendimų skaidrumą, tačiau to nėra padaryta.
Kadangi Įsakymu patvirtintos Komitetų sudėtys, tačiau jokie su jų veikla susiję klausimai nereglamentuoti, šiam teisės aktui aktualios aukščiau I skirsnio 1.1, 1.2, 2.1, II skirsnio 2.1, 2.3 (pirmojo sakinio), III skirsnio 2, IV skirsnio 2.1 (2.1.1 – 2.1.2), V skirsnio 2 (2.1 – 2.2) punktuose ir papunkčiuose nurodytos pastabos ir argumentai.
Dėl minėtos priežasties siūlytume Komitetų sudarymo / veiklos klausimus reglamentuoti.
VII.
Dėl nevalstybinių organizacijų, jų atstovų ir kitų privačių asmenų dalyvavimo ŽŪM sudarytuose kolegialiuose organuose
1. Kritinio pobūdžio antikorupcinės pastabos:
1.1. Apibendrinant aukščiau įvertintus teisės aktus pastebėtina, kad į ŽŪM sudaromų kolegialių organų veiklą įtraukiamos nevalstybinės organizacijos (pavyzdžiui: asociacijos, kurios į ŽŪM kolegialius organus deleguoja savo atstovus) ar net privatūs asmenys (pavyzdžiui: Pieno tarybos nariais yra paskirti privačių juridinių asmenų atstovai). Šiuo atveju kyla rizika, kad atskirais atvejais tokie ŽŪM kolegialių organų nariai vykdydami veiklą kolegialiuose organuose paisys išskirtinai savo privačių interesų, veiks neobjektyviai ir šališkai. Manytume, kad galimybes tokių rizikos veiksnių pasireiškimui išplečia aplinkybės, kad ŽŪM kolegialių organų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais nustatytas teisinis reglamentavimas yra nepakankamas. Taip pat pažymėtina, kad (kaip galima konstatuoti iš aukščiau išdėstyto) daugeliu atvejų ŽŪM kolegialių organų veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenustato reikalavimų kolegialių organų nariams deklaruoti apie interesų konfliktą arba nusišalinti nuo sprendimų priėmimo. Taigi, galima daryti išvadą, kad dalis ŽŪM kolegialių organų reglamentuojančių teisės aktų neužtikrina kolegialių organų sprendimų objektyvumo, nešališkumo bei veiklos skaidrumo; neužkerta kelio kolegialių organų narių galimam interesų konfliktui.
1.2. Aukščiau išdėstyta pastaba leidžia manyti, kad į ŽŪM kolegialius organus įtraukti privatūs asmenys gali siekti daryti įtaką kolegialių organų priimamiems sprendimams. Šiuo atveju, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo (toliau – lobistinės veiklos įstatymas) 2 straipsnio 3 dalies (ir kt.) nuostatas[18] Specialiųjų tyrimų tarnyba mano, kad tokių privačių asmenų veikla atskirais atvejais (t. y. kada tokie asmenys siekia daryti įtaką dėl teisinio reglamentavimo pokyčių) gali būti laikytina lobistine veikla. Šiuo atveju reikšminga tai, kad:
1) pagal Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas lobistine veikla nelaikoma asmenų veikla, kai jie valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų iniciatyva ir kvietimu atlygintinai ar neatlygintinai kaip ekspertai ar specialistai dalyvauja susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose dėl teisės aktų projektų rengimo pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą;
2) pagal Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas lobistine veikla nelaikoma asmenų veikla, kai jie dalyvauja viešuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose;
3) pagal Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatas lobistine veikla nelaikoma viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų veikla ir kt.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, įvertinus išdėstytas Lobistinės veiklos įstatymo nuostatas bei aukščiau išdėstytas pastabas dėl privačių asmenų dalyvavimo ŽŪM kolegialiuose organuose galima daryti išvadą, kad atskirais atvejais kolegialių organų nariai – privatūs asmenys prisidengdami Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnyje nustatytomis išimtimis gali siekti vykdyti neteisėtą lobistinę veiklą išvengiant Lobistinės veiklos įstatyme lobistams nustatytų pareigų įgyvendinimo.
1.3. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos savo turiniu artimiausios atvejams, kada nevyriausybinių organizacijų atstovai ar kiti privatūs asmenys dalyvauja ŽŪM kolegialių organų veikloje. Šiuo atveju reikšminga yra tai, kad pagal minėtas Lobistinės veiklos įstatymo nuostatas nustatytais atvejais ekspertų ar specialistų veikla nelaikoma lobistine veikla ne bet kokiais atvejais, o atvejais, kada susitikimuose, posėdžiuose ar pasitarimuose dėl teisės aktų projektų rengimo jie dalyvauja pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą. Nors Lobistinės veiklos įstatymas nekonkretina kokie asmenys šio įstatymo kontekste yra laikytini ekspertais ar specialistais, kituose teisės aktuose[19] reglamentuotos „ekspertų“ ir „specialistų“ sąvokos suponuoja nuomonę, kad minėtomis Lobistinės veiklos įstatymo nuostatomis nustatytas teisinis reglamentavimas susijęs su specialiųjų žinių ir patirties (įgūdžių) turinčių asmenų, veikla. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad „ekspertų“ ar „specialistų“ sąvokos kontekstą atitinkančių asmenų dalyvavimą teisėkūros procese reglamentuoja specialios Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau – Teisėkūros pagrindų įstatymas) nuostatos[20], kuriomis taip pat užtikrinamas tokių asmenų veiklos dalyvaujant teisės aktų projektų rengime viešinimas[21].
Taigi, manytume, kad galima daryti išvadą, jog Lobistinės veiklos ir Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatų kontekste nevyriausybinių organizacijų atstovai ir kiti privatūs asmenys gali dalyvauti valstybės institucijose sudaromųjų kolegialiųjų organų veikloje dėl teisės aktų projektų rengimo, ir tokia jų veikla nelaikoma lobistine veikla tik atvejais, jeigu užtikrinamas šių asmenų veiklos skaidrumas ir viešumas.
Atsižvelgdami į išdėstytą manytume, kad ši Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomonė gali būti papildomas argumentas dėl ŽŪM kolegialiųjų organų veiklos viešinimo (pavyzdžiui, tai gali būti svarbu užkertant kelią neteisėtam ŽŪM kolegialiuose organuose dalyvaujančių nevyriausybinių organizacijų ar kitų privačių asmenų lobizmui).
2. Kitų antikorupcinio pobūdžio pastabų neturime.
3. Kitų pastabų neturime.
Atlikus aukščiau nurodytų teisės aktų antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad ŽŪM sudaromų kolegialių organų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais nustatytas teisinis reglamentavimas yra nepakankamas ir gali būti ydingas antikorupciniu požiūriu.
Apibendrinus antikorupcinio vertinimo metu aukščiau nurodytus ir išanalizuotus teisės aktus galima išskirti šiuos (antikorupciniu požiūriu – kritinius) teisinio reglamentavimo trūkumus ir galimus rizikos veiksnius:
1) teisės aktais neatskleisti kolegialių organų sudarymo klausimai, o tai gali turėti reikšmės priimamų sprendimų objektyvumui ir skaidrumui;
2) teisės aktais nereglamentuoti (arba nepakankamai reglamentuoti) kolegialių organų veiklos klausimai (pavyzdžiui, sprendimų priėmimo principai);
3) teisės aktais neužtikrinamas kolegialių organų ir jų narių veiklos objektyvumas ir nešališkumas (pavyzdžiui, nenustatyti reikalavimai nusišalinti interesų konflikto atveju).
4) teisės aktais neužtikrinamas kolegialių organų veiklos skaidrumas, priimamų sprendimų viešinimas;
5) neužkertamas kelias kolegialiuose organuose (priimančių sprendimus dėl teisinio reglamentavimo pokyčių) veikiančių privačių asmenų neteisėtam lobizmui.
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą Specialiųjų tyrimų tarnyba siūlytų tobulinti ŽŪM kolegialių organų veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Įvertinusi turimą patirtį Specialiųjų tyrimų tarnyba Žemės ūkio ministerijai rekomenduotų parengti pavyzdinį teisės aktą, kuriuo savo veiklose galėtų vadovautis visi (arba daugelis) ŽŪM sudaryti kolegialūs organai. Esant poreikiui Specialiųjų tyrimų tarnyba yra pasirengusi pateikti savo siūlymus arba rekomendacijas dėl parengto tokio teisės akto projekto.
Prašome per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos informuoti Specialiųjų tyrimų tarnybą, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus (pateikti motyvuotą informaciją dėl kiekvienos pastabos ir pasiūlymo pagal lentelę[22]).
Direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė
Gintas Kerbelis, tel. 8 706 63 294, el. p. [email protected]