PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, 69 STRAIPSNIO IR IX¹ SKYRIAUS PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO X² SKYRIUMI ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-1018⁴

2021-12-21

Vilnius

Eil. Nr.		Siūloma keisti					Pasiūlymo turinys
		str.		str. d.	p.
1.	9					Argumentai: Pasiūlymo tikslas numatyti Direktyvos 2013/33/33/ES įgyvendinimo nuostatas, susijusias su užsieniečio teise gauti informaciją apie jo teisę padėtį bei būtiną teisinę ir humanitarinę pagalbą. Pasiūlymas: „9 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 69 straipsnį Papildyti 69 straipsnio 1 dalį 7 punktu ir jį išdėstyti taip: „7) užsieniečiui suprantama kalba supažindina jį su informacija apie užsieniečio teisinę padėtį, jo teises ir pareigas, apie Lietuvos ir tarptautines organizacijas, bei asmenų grupes, padedančias spręsti prieglobsčio prašytojų ir prieglobstį gavusių užsieniečių problemas, teikiančias specialią teisinę, humanitarinę pagalbą užsieniečiams arba galėtų informuoti užsienietį apie esamas priėmimo sąlygas, sveikatos priežiūrą bei informaciją, kuri būtina su minėtomis organizacijomis susisiekti, taip pat informacija, susijusią su prašymo suteikti prieglobstį pateikimu ir nagrinėjimu.“
2.	10					Argumentai: Pasiūlymu siekiama išvengti situacijų, kuomet nepagrįstai ribojama žurnalistų teisė netrukdomai gauti ir skleisti informaciją Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą, psichologinę pagalbą ir socialines paslaugas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kitoje apgyvendinimo vietoje, taip pat kitą Sveikatos sistemos įstatyme nurodytą valstybės laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą;“. 2. Papildyti 71 straipsnio 1 dalį nauju 9 punktu: „9) laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, susitikti su žurnalistais privatumą užtikrinančiomis sąlygomis.“ 3. Buvusius 71 straipsnio 1 dalies 9-11 punktus laikyti atitinkamai 10-12 punktais. 2. 4. Pripažinti netekusia galios 71 straipsnio 1^1 dalį. 3. 5. Papildyti 71 straipsnį 2^1dalimi: „2^1. Prieglobsčio prašytojai, laikinai gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka turi teisę gauti 60 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpą maistui, jeigu maitinimo paslauga nėra teikiama.“ 4 6. Pakeisti 71 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Prieglobsčio prašytojams, išskyrus prieglobsčio prašytojus, dėl kurių priimamas Migracijos departamento sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką ir šis sprendimas dar nėra priimtas, gyvenantiems Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose laikino apgyvendinimo arba sulaikymo vietose, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka kas mėnesį mokama 10 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio piniginė pašalpa. Ši pašalpa mokama nuo prašymo gauti piniginę pašalpą socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka pateikimo dienos.“
3.	13					Argumentai: Pasiūlymo tikslas numatyti Lietuvos Respublikos valstybės institucijų ir įstaigų, sprendžiančių prieglobsčio prašytojų ir prieglobstį gavusių užsieniečių problemas, bendradarbiavimo su Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis žmogaus teisių srityje galimybes. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą nauju 13 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Įstatymo papildymas 91^1 straipsniu Papildyti Įstatymą 91^1 straipsniu ir išdėstyti jį taip: „91^1 straipsnis. Bendradarbiavimas su Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis žmogaus teisių srityje 1. Lietuvos Respublikos valstybės institucijos ir įstaigos, spręsdamos prieglobsčio prašytojų ir prieglobstį gavusių užsieniečių problemas, bendradarbiauja su Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis žmogaus teisių srityje, sudaro sąlygas joms stebėti, kaip Lietuvos Respublikoje laikomasi 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos reikalavimų, teikia reikiamą informaciją apie jų įgyvendinimą ir galiojančius ar įsigaliosiančius norminius teisės aktus dėl prieglobsčio, o taip pat teikia statistinius duomenis apie prieglobsčio prašytojus ir prieglobstį gavusius užsieniečius. 2. Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis žmogaus teisių srityje atstovams leidžiama nedelsiant susisiekti su prieglobsčio prašytojais, gauti informaciją, susijusią su užsieniečių prašymais suteikti prieglobstį, jeigu tokie užsieniečiai raštu sutinka, kad ši informacija būtų atskleista. 3. Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis žmogaus teisių srityje atstovams turi būti leidžiama susitikti su prieglobsčio prašytojais ir užsieniečiais, esančiais sulaikymo vietose, pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar laikinose užsieniečių apgyvendinimo vietose, siekiant įsitikinti vaikų ir kitų pažeidžiamų migrantų grupių saugumo užtikrinimu ir poreikių įvertinimui bei teikti jiems humanitarinę pagalbą. 4. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis žmogaus teisių srityje atstovai gali teikti nuomonę dėl tam tikro prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms ir įstaigoms bei teismams. 5. Šio straipsnio 2–4 dalys taikomos ir tuo atveju, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka priimamas sprendimas dėl užsieniečiui suteikto prieglobsčio panaikinimo.“ Buvusius Įstatymo projekto 13-23 straipsnius laikyti atitinkamai 14-24 straipsniais.
4.	140^8		6			Argumentai: Pasiūlymo tikslas yra nustatyti, kad, sprendimus dėl prieglobsčio prašytojo ar užsieniečio apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priima tik teismai. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymo projekto Nr. XIVP-1018  (toliau – Įstatymo projektas) aiškinamajame rašte nurodoma, kad Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad jeigu Migracijos departamentas ar Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas ar užsienietis gali pasislėpti, priima sprendimą apgyvendinti prieglobsčio prašytoją ar užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teisės, priimti sprendimą apriboti prieglobsčio prašytojo ar užsieniečio teisę judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje delegavimas Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams grindžiamas siekiu sumažinti krūvį apylinkių teismams ir paspartinti procedūras. Lietuvos Respublikos Konstitucijos antrasis skyrius įtvirtina pagrindines žmogaus teises bei galimus jų ribojimo pagrindus. Konstitucijos 20 straipsnyje yra įtvirtinta viena iš pagrindinių žmogaus teisių, kuri sako, kad žmogaus laisvė yra neliečiama. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne vieną kartą yra konstatavęs, kad pagrindines žmogaus teisių ribojimas yra galimas išimtinai tik įstatymo forma. Ši teisė negali būti deleguojama. Kitaip tariant, Konstitucija imperatyviai numato, kad pagrindines žmogaus teises Konstitucijoje numatytais pagrindais gali riboti tik Seimas ir tik įstatymu. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 140^8 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: 6. Jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą kreipiasi į teismą su teikimu prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.“
5.	140^8		7			Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 140^8 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį kreipiasi į teismą su teikimu apgyvendinti užsienietį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį nesikreipė į teismą dėl užsieniečio apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.“
6.	140^8		9			Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 140^8 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Skundas dėl šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priimtas apylinkės teismo sprendimas dėl šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka.“
7.	140^8		11			Argumentai: Pasiūlymo tikslas yra nustatyti, kad, teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti apribota nepilnamečiams užsieniečiams. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 140^8 straipsnį naująja 11 dalimi ir ją išdėstyti taip: 10. Šio straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytas teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje apribojimas netaikomos nepilnamečiams užsieniečiams.

Teikia

Seimo narys

Vytautas Bakas