1.
|
9
|
|
|
Argumentai:
Pasiūlymo tikslas numatyti Direktyvos 2013/33/33/ES
įgyvendinimo nuostatas, susijusias su užsieniečio teise gauti informaciją
apie jo teisę padėtį bei būtiną teisinę ir humanitarinę pagalbą.
Pasiūlymas:
Pripažinti
netekusiu galios 69 straipsnį Papildyti 69 straipsnio 1 dalį 7 punktu ir jį išdėstyti
taip:
„7) užsieniečiui suprantama kalba
supažindina jį su informacija apie užsieniečio teisinę padėtį, jo teises ir
pareigas, apie Lietuvos ir tarptautines organizacijas, bei asmenų grupes,
padedančias spręsti prieglobsčio prašytojų ir prieglobstį gavusių užsieniečių
problemas, teikiančias
specialią teisinę, humanitarinę pagalbą užsieniečiams arba galėtų informuoti
užsienietį apie esamas priėmimo sąlygas, sveikatos priežiūrą bei informaciją, kuri būtina su minėtomis
organizacijomis susisiekti, taip pat informacija, susijusią su prašymo suteikti
prieglobstį pateikimu ir nagrinėjimu.“
|
|
2.
|
10
|
|
|
Argumentai:
Pasiūlymu
siekiama išvengti situacijų, kuomet nepagrįstai ribojama žurnalistų teisė
netrukdomai gauti ir skleisti informaciją
Pasiūlymas:
1. Pakeisti 71
straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) nemokamai gauti būtinąją medicinos
pagalbą, psichologinę pagalbą ir socialines paslaugas Valstybės sienos
apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kitoje apgyvendinimo
vietoje, taip pat kitą Sveikatos sistemos įstatyme nurodytą valstybės
laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą;“.
2. Papildyti 71 straipsnio 1 dalį nauju 9
punktu:
„9) laisvai
reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti
informaciją bei idėjas, susitikti su žurnalistais privatumą užtikrinančiomis
sąlygomis.“
3. Buvusius 71 straipsnio 1
dalies 9-11 punktus laikyti atitinkamai 10-12 punktais.
2. 4. Pripažinti netekusia galios 71 straipsnio
11 dalį.
3. 5. Papildyti 71 straipsnį 21 dalimi:
„21. Prieglobsčio prašytojai, laikinai gyvendami
Pabėgėlių priėmimo centre, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta
tvarka turi teisę gauti 60 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpą
maistui, jeigu maitinimo paslauga nėra teikiama.“
4 6. Pakeisti 71 straipsnio 3 dalį ir ją
išdėstyti taip:
„3. Prieglobsčio prašytojams, išskyrus
prieglobsčio prašytojus, dėl kurių priimamas Migracijos departamento
sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką ir šis sprendimas dar nėra priimtas,
gyvenantiems Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose laikino
apgyvendinimo arba sulaikymo vietose, socialinės apsaugos ir darbo ministro
ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka kas mėnesį mokama 10 procentų
valstybės remiamų pajamų dydžio piniginė pašalpa. Ši pašalpa mokama nuo
prašymo gauti piniginę pašalpą socialinės apsaugos ir darbo ministro ir
vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka pateikimo dienos.“
|
|
3.
|
13
|
|
|
Argumentai:
Pasiūlymo tikslas numatyti Lietuvos Respublikos
valstybės institucijų ir įstaigų, sprendžiančių prieglobsčio prašytojų ir
prieglobstį gavusių užsieniečių problemas, bendradarbiavimo su Lietuvos
nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis žmogaus teisių srityje
galimybes.
Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymą 911 straipsniu ir
išdėstyti jį taip:
„911 straipsnis. Bendradarbiavimas
su Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis žmogaus teisių
srityje
1. Lietuvos Respublikos valstybės
institucijos ir įstaigos, spręsdamos prieglobsčio prašytojų ir prieglobstį
gavusių užsieniečių problemas, bendradarbiauja su Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis
žmogaus teisių srityje, sudaro sąlygas joms stebėti, kaip Lietuvos
Respublikoje laikomasi 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso,
Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos bei Europos Sąjungos pagrindinių
teisių chartijos reikalavimų, teikia reikiamą informaciją apie jų
įgyvendinimą ir galiojančius ar įsigaliosiančius norminius teisės aktus dėl
prieglobsčio, o taip pat teikia statistinius duomenis apie prieglobsčio
prašytojus ir prieglobstį gavusius užsieniečius.
2. Lietuvos nevyriausybinėmis
organizacijomis, veikiančiomis žmogaus teisių srityje atstovams leidžiama
nedelsiant susisiekti su prieglobsčio prašytojais, gauti informaciją,
susijusią su užsieniečių prašymais suteikti prieglobstį, jeigu tokie
užsieniečiai raštu sutinka, kad ši informacija būtų atskleista.
3. Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis,
veikiančiomis žmogaus teisių srityje atstovams turi būti leidžiama susitikti
su prieglobsčio prašytojais ir užsieniečiais, esančiais sulaikymo vietose,
pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar laikinose užsieniečių
apgyvendinimo vietose, siekiant įsitikinti vaikų ir kitų pažeidžiamų migrantų
grupių saugumo užtikrinimu ir poreikių įvertinimui bei teikti jiems
humanitarinę pagalbą.
4. Prašymo suteikti prieglobstį
nagrinėjimo metu Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis
žmogaus teisių srityje atstovai gali teikti nuomonę dėl tam tikro prašymo
suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms ir
įstaigoms bei teismams.
5. Šio straipsnio 2–4 dalys taikomos ir
tuo atveju, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka priimamas sprendimas dėl
užsieniečiui suteikto prieglobsčio panaikinimo.“
Buvusius Įstatymo projekto
13-23 straipsnius laikyti atitinkamai 14-24 straipsniais.
|
|
4.
|
1408
|
6
|
|
Argumentai:
Pasiūlymo tikslas yra nustatyti, kad, sprendimus dėl
prieglobsčio
prašytojo ar užsieniečio apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti
Lietuvos Respublikos teritorijoje, priima tik teismai.
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių
teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79,
113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio
ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo X2
skyriumi įstatymo projekto Nr. XIVP-1018 (toliau – Įstatymo projektas)
aiškinamajame rašte nurodoma, kad Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad
jeigu Migracijos departamentas ar Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato,
kad yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas ar užsienietis gali
pasislėpti, priima sprendimą apgyvendinti prieglobsčio prašytoją ar
užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės judėti Lietuvos
Respublikos teritorijoje. Teisės, priimti sprendimą apriboti prieglobsčio
prašytojo ar užsieniečio teisę judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje
delegavimas Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos
pareigūnams grindžiamas siekiu sumažinti krūvį apylinkių teismams ir
paspartinti procedūras.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos antrasis skyrius
įtvirtina pagrindines žmogaus teises bei galimus jų ribojimo pagrindus.
Konstitucijos 20 straipsnyje yra įtvirtinta viena iš pagrindinių žmogaus
teisių, kuri sako, kad žmogaus laisvė yra neliečiama. Konstitucinis Teismas
savo jurisprudencijoje ne vieną kartą yra konstatavęs, kad pagrindines
žmogaus teisių ribojimas yra galimas išimtinai tik įstatymo forma. Ši teisė
negali būti deleguojama. Kitaip tariant, Konstitucija imperatyviai numato,
kad pagrindines žmogaus teises Konstitucijoje numatytais pagrindais gali
riboti tik Seimas ir tik įstatymu.
Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1408
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
6. Jeigu
Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą
sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad
būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio
Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių,
o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio
prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5
dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu
priima sprendimą kreipiasi į teismą su teikimu prieglobsčio
prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino
apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos
Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos
Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas
negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje
nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.
Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo
pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl
prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės
taikymo.“
|
|
5.
|
1408
|
7
|
|
Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1408
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Jeigu
per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos
ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir
28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo
užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir
kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos
informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento
ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar
išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad yra šio
Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą
apgyvendinti jį kreipiasi į teismą su teikimu apgyvendinti užsienietį
šio straipsnio
3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės
laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai
judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas
ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Valstybės
sienos apsaugos tarnyba nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje
nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį nesikreipė į teismą dėl užsieniečio apgyvendinimo
laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti
Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1
dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba
kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui
priemonės taikymo.“
|
|