2024-02-05

PASIŪLYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS

RIBOJAMŲJŲ PRIEMONIŲ DĖL KARINĖS AGRESIJOS PRIEŠ UKRAINĄ NUSTATYMO ĮSTATYMO NR. XIV-1888 3, 4 IR 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTUI Nr. XIVP-3461

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
Eil. Nr.	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys
1.	1 (3)	(1N) (8N) (9N) (10N)		Argumentai Kaip yra teigiama Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ir Valstybės saugumo departamento 2024 metų Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje, didėjanti baltarusių diaspora Lietuvoje suteikia Baltarusijos žvalgybos tarnyboms galimybę rasti verbuoti tinkamų taikinių. Grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams kelia į Lietuvą atvykę Baltarusijos piliečiai, kurių ryšys su Baltarusijos žvalgyba nėra nutrūkęs. Be to, Baltarusijos žvalgybos tarnybos naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. Galimybių tokiai tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo Baltarusijos valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir Ginkluotosiose pajėgose sistema. Per pastaruosius kelerius metus ženkliai išaugo leidimą gyventi Lietuvoje gavusių baltarusių skaičius. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. Baltarusijos Respublikos piliečiams išduotas 31 tūkst. leidimų laikinai gyventi Lietuvoje, 2023 m. – apie 23 tūkst. Iš viso į Lietuvą atvykusių ir gavusių leidimą laikinai gyventi skaičius siekia apie 62 tūkst. Tačiau absoliuti dauguma baltarusių, turinčių leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, grįžta daugiau ar mažiau reguliariai į Baltarusiją. Jų tarpe pasitaiko ir tokių, kurie turi leidimą laikinai gyventi, išduotą humanitariniais pagrindais. Praėjusių metų gruodį buvo fiksuoti tūkstančiai tokių atvejų. Baltarusijoje šie žmonės turi savo šeimas, draugus, gimines, grįžta per didžiąsias metų šventes. Tačiau jie ten gali būti verbuojami, jų gali būti prašoma atlikti tam tikras žvalgybines funkcijas ir pan.[1] Siekiant suvaldyti dėl dažno leidimą laikinai gyventi Lietuvoje turinčių baltarusių grįžimo į Baltarusiją kylančias rizikas, būtų tikslinga panaikinti Baltarusijos piliečiams išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jeigu jie daugiau kaip kartą per mėnesį paskutinius 12 mėnesių vyksta į Baltarusiją. Tokią ribojančią priemonę reikėtų taikyti ir Rusijos piliečiams. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo Nr. XIV-1888 3, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3461 (toliau – Įstatymo projektas) keičiamo įstatymo 3 straipsnyje nesiūloma jokių naujų ribojimų Baltarusijos piliečiams, lyginant su dabar galiojančiu įstatymu, – tik tiek, kad su Šengeno viza atvykstantys Baltarusijos piliečiai būtų papildomai tikrinami, išskyrus atvejus, jei jie atitinta bent vieną iš numatytų septynių išimtinių sąlygų. Esamų grėsmių akivaizdoje tokia ribojamoji priemonė vertintina kaip nepakankama siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus. Todėl siūloma papildyti Įstatymo projektą, numatant galimybę panaikinti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jeigu jie daugiau kaip kartą per mėnesį paskutinius 12 mėnesių vyksta atitinkamai į Rusiją ir Baltarusiją. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170²straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už viešą pritarimą Lietuvos ar ES teisės aktais arba įsiteisėjusiais Lietuvos ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintiems genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, jų neigimą ar šiurkštų menkinimą, jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta ar galėjo būti sutrikdyta viešoji tvarka. Atsakomybė būtų taikoma ir Lietuvoje gyvenantiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Ši Baudžiamojo kodekso nuostata suformuluota taip, kad baudžiamoji atsakomybė už viešą pritarimą tarptautiniams nusikaltimams, kyla tuo atveju, jeigu tokie nusikaltimai buvo pripažinti Lietuvos ar ES teisės aktais arba įsiteisėjusiais Lietuvos ar tarptautinių teismų sprendimais. Tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė ir už kitas įvairias veikas, kuriomis viešai pritariama genocido, kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams ar agresijos faktams prieš Lietuvą ir labai sunkiems ar sunkiems nusikaltimams Lietuvai ar labai sunkiems nusikaltimams jos gyventojams, jie neigiami ar šiurkščiai menkinami, gali būti taikoma ir nesant tokio pripažinimo. Kalbant apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą, agresijos nusikaltimas yra vienas iš tarptautinių nusikaltimų, nurodytų ir apibrėžtų Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Romos statute. Romos statuto 5 straipsnyje agresijos nusikaltimas yra įvardijamas greta genocido nusikaltimo, nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų. Agresijos nusikaltimas yra pastarųjų nusikaltimų priežastis. Taigi, Rusijos agresija prieš Ukrainos Respubliką yra tarptautinis nusikaltimas, jis nėra padaromas prieš Lietuvos Respubliką ar Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams todėl nedera su Baudžiamojo kodekso 170²straipsnio konstravimo logika ir struktūra. Todėl siūloma Įstatymo projekte numatyti atsakomybę Lietuvoje gyvenantiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams už viešą pritarimą Rusijos agresijos nusikaltimui – leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimą. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas visuomenės informavimo priemonėse draudžia skelbti informaciją, kurioje skleidžiama dezinformacija, karo propaganda, kurstomas karas, raginama prievarta pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą (19 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šis reikalavimas taikomas bet kuriam subjektui, skleidžiančiam viešą informaciją: tradicinei žiniasklaidai (televizija, radijas, spauda), naujienų portalams, tinklaraščių, socialinių tinklų paskyrų valdytojams, nepriklausomiems kūrėjams, žurnalistams ir kt. asmenims. Tačiau šis įstatymas reglamentuoja specifinius teisinius santykius, jame nustatytos poveikio priemonės gali būti pritaikytos tik gan siauroje praktinio veikimo srityje, susijusioje su visuomenės informavimo veikla, todėl praktikoje išlieka daug „pilkųjų zonų“, o tuo pačiu ir nebaudžiamų dezinformacijos apraiškų, ką parodė viešai plitusios dezinformacijos apraiškos COVID-19 pandemijos metu. Siekiant sumažinti tokias galimas apraiškas, t. y. kad tuo neužsiminėtų Lietuvoje gyvenantys Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, Įstatymo projekte siūloma numatyti atsakomybę už tokias dezinformacijos apraiškas – leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimą. Tokie ribojimai būtų optimalūs ir subalansuoti dabartinės saugumo situacijos kontekste. Esamų grėsmių akivaizdoje siūlomos priemonės yra reikalingos ir tikslinės, taikytinos išimtinai reaguojant į esamas grėsmes, todėl jų taikymas nekels nepatogumų Lietuvos gyventojams ir verslui. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal dabar galiojantį Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį Užsienio reikalų ministerijos politiniai padaliniai tarpininkauja dėl dokumentų ir prašymo išduoti Šengeno vizą priėmimo nagrinėjimui Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje iš Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos režimų politinių oponentų ar disidentų. Todėl, siekiant teisinio aiškumo, tikslinga tikslinti minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatą, joje konkrečiai nurodant, jog kalbama apie prašymų išduoti Šengeno vizą priėmimo sustabdymą. Pasiūlymas: 1. Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti Šengeno vizą priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl prašymo išduoti vizą pateikimo tarpininkauja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.“ 2. Papildyti 3 straipsnį 8 dalimi: „8. Panaikinamas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu jie daugiau kaip kartą per metų ketvirtį paskutinius 12 mėnesių vyksta atitinkamai į Rusijos Federaciją ir Baltarusijos Respubliką.“ 3. Papildyti 3 straipsnį 9 dalimi: „9. Panaikinamas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu jie viešai pritarė Jungtinių Tautų organizacijos dokumentais ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintam agresijos nusikaltimui, kuriuo pažeidžiama Jungtinių Tautų Chartija.“ 4. Papildyti 3 straipsnį 10 dalimi: „10. Panaikinamas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu jie tyčia, viešai sistemingai skleidžia melagingą visuomenės ar valstybės interesams prieštaraujančią informaciją.“
2.	1 (3)	2 (6)		Argumentai Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Seimui teikdama Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo Nr. XIV-1888 3, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3461, savo pakeitimus grindė tuo, kad atsakomybė už Rusijos karą prieš Ukrainą tenka ir Baltarusijos Respublikai – „jos veiksmai kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams bei patikimai valstybės sienos, sudarančios ir Europos Sąjungos išorinės sienos dalį, kontrolei ir apsaugai“. Aiškinamajame rašte taip pat buvo argumentuojama, kad siūloma nustatyti tam tikras ribojamąsias priemones Baltarusijos Respublikos piliečiams, atsižvelgiat „į Lietuvos specialiųjų tarnybų informaciją dėl suaktyvėjusios Baltarusijos specialiųjų tarnybų veiklos pasinaudojant savo piliečiais, esančiais Lietuvoje, kaip priedanga savo veiklai, bei siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus“. Manytina, kad Įstatymo projekte siūlomos nustatyti tam tikras ribojamosios priemonės Baltarusijos Respublikos piliečiams nėra pakankamos, todėl visu rimtumu turi būti vertinama Baltarusijos Respublikos piliečių buvimo Lietuvos Respublikos grėsmė Lietuvos nacionalinio saugumo interesams ir dėl to ribojamosios priemonės Baltarusijos piliečiams turi būti realios. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, tikslinga nustatyti lygiavertes ribojamąsias priemones sustabdant teisę įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje ne tik Rusijos Federacijos piliečiams, bet ir Baltarusijos Respublikos piliečiams, neturintiems leidimo laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje, taip pat juridiniams asmenims, kurių naudos gavėjai, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, yra ne tik Rusijos Federacijos, bet ir Baltarusijos Respublikos piliečiai. Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Sustabdoma Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių, neturinčių leidimo laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ir juridinių asmenų, kurių naudos gavėjai, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, yra Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiai, teisė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ši ribojamoji priemonė netaikoma, kai Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos pilietis nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgyja paveldėjimo būdu.“

Teikia

Seimo nariai

Audronius Ažubalis

Valdas Rakutis

Angęlė Jakavonytė

Kazys Starkevičius

[1] Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, Grėsmių nacionaliniam saugumui vertiniams 2023, p. 50–52. <https://www.vsd.lt/wp-content/uploads/2023/03/Gresmiu-nacionaliniam-saugumui-vertinimas-2023_LT.pdf>. [Žiūrėta 2024-02-05].