LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

Gedimino pr. 53, 01109 Vilnius    

________________________________________________________________________________________________________________________

 

 

 

Seimo protokolinis nutarimas

Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 27 d. sprendime formuluojamoje doktrinoje dėl konstitucinio valstybinės kalbos statuso ir jos apsaugos principų įtvirtino pagrindinį principą – asmenvardžiai Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose turi būti rašomi valstybine kalba, taip pat išaiškino, jog tokia nuostata „inter alia reiškia, kad kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką, šiuo metu įstatyme[1] nurodytos institucijos – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos[2]), oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti“.

            Atsižvelgiant į šį Konstitucinio teismo išaiškinimą, prašome Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įvertinti šiuos du įstatymų projektus ir pateikti savo išvadas: (a) vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIIIP-471 ir (b) vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr.  XIIIP-535.

 

 

Laurynas Kasčiūnas

                                                                

 

 


[1] Pagal Seimo 1995 m. sausio 31 d. priimto ir 1995 m. vasario 18 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo (1995 m. sausio 31 d. redakcija) 20 straipsnį, „Valstybinės kalbos globos kryptis ir uždavinius nustato ir kalbos normas aprobuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija“.

[2] Lietuvos Respublikos valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad VLKK inter alia sprendžia Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo klausimus, teikia Seimui, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei siūlymus kalbos politikos ir Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo klausimais, teikia valstybės institucijoms ir įstaigoms išvadas dėl teisės aktų projektų, kuriuose yra nuostatų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą.