AIŠKINAMSIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 37 STRAIPSNIO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO NR. I-1607
10 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMų
PROJEKTų
2018 m. d. Nr.
Vilnius
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Įstatymo projekto paregimą paskatino sekančios priežastys.
Nuo 1991 metų vykdant žemės reformą, stipriai keitėsi valstybės urbanistinis-erdvinis modelis ir valstybės urbanizacijos proceso sparta. Vykdytos žemės reformos rezultatai leidžia konstatuoti, jog kompleksinis uždavinių sprendimas yra neišspręstas ir paliktas vėlesniam, neapibrėžtam etapui. To pasekmė – urbanistinio planavimo principų disbalansas, užkertantis kelią urbanistinio planavimo sprendinių darniam įgyvendinimui. Žemės ūkio ministerijai, kuriai buvo pavesta kuruoti šį procesą akivaizdžiai trūko kompetencijų. Dažnai besikartojantys korupciniai skandalai žemės grąžinimo, įsigijimo, naudojimo, disponavimo ir žemėtvarkos srityje, nesudarė galimybių žemės reformai įgyvendinti socialinio teisingumo principo. Mažai buvo kreipiamas dėmesys į galiojančius planavimo dokumentus bei valstybės patvirtintus plėtros planus. Tai užprogramavo sunkumus įgyvendinant tolesnius teritorijų planavimo ir valdymo procesus.
Jau du dešimtmečius valstybėje vykdomų teritorijų planavimo procesų praktika parodė, kad Žemės ūkio ministerija, kuriai buvo paskirta pastarąjį procesą realizuoti, nesugebėjo užtikrinti kompleksinio teritorijos įvertinimo ir paruošti bei patvirtinti planavimo dokumentų, kurie užtikrintų maksimalų visų subjektų lūkesčių įgyvendinimą bei viešo intereso apsaugą. Dėl to, kai kurių teritorijų patrauklumas ir kompleksinė vertė, ne tik kad neišaugo, bet tapo sunkiai tinkamos tolesniam plėtojimui.
Pasaulinės praktikos pavyzdžiai rodo, kad geriausi rezultatai erdvinio planavimo srityje pasiekiami tada, kai laikomasi pricipo, jog nustatyti planavimo modelį, jo teisinius reguliavimo mechanizmus ir jų taikymo principus, vykdyti šių principų įgyvendinimo priežiūrą ir valdyti patikėjimo teise planuojamas teritorijas turi viena institucija. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 (toliau - Įstatymas) 37 straipsniu, specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisykles tvirtina dvi ministerijos, tai Žemės ūkio ministerija kartu su Aplinkos ministerija.
Remiantis urbanistinio planavimo teorijos ir praktikos logika, formuojant sklypus privalu užtikrinti socialinių, ekonominių, estetinių, erdvinių struktūrų, visų rūšių ryšių ir transporto rūšių srautų, verslo interesų, gamtosauginių, paveldosauginių ir kraštovaizdinių reikalavimų racionalų įgyvendinimą. Dažnu atvejų į šių reikalavimų yra nepaisoma, bei nėra numatomi sklypų plėtros būdai ir galimybės. Dėl ko, valstybinės institucijos tiesiogiai susiduria su aukštesnio lygmens planavimo dokumentų paruošimo ir strateginių planų įgyvendinimo problema. Taip pat, dėl to nėra užtikrinami gyventojų teisėti lūkesčiai, o verslui yra apribotos galimybės tolesnei ir efektyviai plėtrai. Urbanistinis planavimas – tai kompleksinė valstybės vystymosi valdymo priemonė. Todėl, tokios valdymo priemonės, kurios apima tiek gamtinių, tiek antropogeninių elementų planavimą, priklausomumas kelioms valstybinėms institucijoms yra ydingas ir neturintis loginio pagrindo. Užtikrinti aukštesnę planavimo kokybę ir šių procesų skaidrų bei efektyvų administravimą gali tik institucija, kuriai deleguota daugiausia misijų ir strateginių tikslų susijusių su gamtinių (gamtos ištekliai, saugomos teritorijos ir t.t.) ir antropogeninių (statybos, pramonės, teritorijų planavimas ir t.t.) elementų vystymu, jų valdymo įgyvendinimu ir teisiniu reguliavimu. Šiuo metu vis dar išlieka prielaidos šalies teritoriją planuoti vadovaujantis darnios plėtros ir integralaus urbanistinio planavimo principais. Didžiausi erdvinio planavimo darbai vyksta urbanizuotose teritorijose, todėl šiame procese didelę svarbą įgauna aiški planavimo objektų hierarchija ir planavimo lygmenų integralumas, kurį tinkamai ir profesionaliai galėtu atlikti Aplinkos ministerija. Nuo to, kokia institucija ir kokiais principais vykdys šių teritorijų urbanistinį planavimą, priklausys kokia apimtimi bus įgyvendinti įvairių piliečių grupių interesai, sudarytos prielaidos įgyvendinti urbanistinius sprendimus, užtikrinančius darnų tolesnį šalies vystymąsi.
Minėtame Įstatyme yra apibrėžta, jog Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodiką tvirtina Žemės ūkio ministerija, o su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą, kuri yra Žemės ūkio ministerijos kompetencijoje. Žemės reformos įstatyme nurodyta, jog žemės reformos tikslai: užtikrinant gamtos išteklių apsaugą, įgyvendinti asmenų teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę; sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės rinkai plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę. Taip pat, kad žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotus privačios ir valstybinės žemės sklypus. Tačiau, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir argumentus matyti, jog Žemės ūkio ministerija vykdydama žemėtvarkos funkcijas, dėl kompetencijos stokos neleidžia pasiekti Įstatymu keliamų tikslų. Užtikrinti aukštesnę planavimo kokybę ir šių procesų skaidrų bei efektyvų administravimą, būtų tikslinga žemėtvarkos procesų priežiūros valstybinį reguliavimą pavesti Aplinkos ministerijai.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas Seimo narys Simonas Gentvilas
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:.
Šiuo metu galiojančiame Žemės įstatymo 37 straipsnio 10 dalyje yra reglamentuota, jog Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodiką tvirtina Žemės ūkio ministerija. To paties straipsnio 11 dalyje nurodyta, jog žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos paskirtis, organizacinė, informacinė ir funkcinė struktūra, kaupiamų duomenų šaltiniai nustatomi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintuose Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos nuostatuose.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma 37 straipsnio 10 dalyje nustatyti, kad Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodiką tvirtina ne Žemės ūkio ministerija, o Aplinkos ministerija. Taip pat, šio straipsnio 11 dalyje nustatyti reglamentavimą, jog Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos paskirtis, organizacinė, informacinė ir funkcinė struktūra, kaupiamų duomenų šaltiniai nustatomi ne Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro, o aplinkos ministro patvirtintuose Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos nuostatuose.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių, priėmus Įstatymo projektą nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijos rizikai įtakos neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Neigiamos įtakos neturės
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Įstatymui įgyvendinti būtina keisti: Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 10 ir 19 straipsnius; Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1998-04-23 įsakymą Nr.207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimą Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“; Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr. 3D-349 “Dėl Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos nuostatų ir Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti:
Vyriausybė, aplinkos ministras ir žemės ūkio ministras iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projektui įgyvendinti papildomai lėšų iš Valstybės biudžeto nereikės.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno "Eurovoc" terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „Žemėtvarka“; „Žemėtvarkos planavimo dokumentai“; „Žemėtvarkos projektų rengimas“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Teikia
Seimo narys Simonas Gentvilas