Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 20, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 269
STENOGRAMA
2023 m. gegužės 9 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. MAZURONIS
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). Laba diena, gerbiami kolegos. Pradedame vakarinį Seimo posėdį. Ir pradedame nuo registracijos. (Gongas)
Užsiregistravo kol kas nedaug – 44 Seimo nariai.
14.01 val.
Valstybės saugumo departamento direktoriaus Dariaus Jauniškio atsakymai į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 209 straipsnį)
Pradedame darbotvarkės 1 klausimą – Valstybės saugumo departamento direktoriaus D. Jauniškio atsakymai į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį D. Jauniškį.
D. JAUNIŠKIS. Gerbiamas Seimo vicepirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, esu šiandien pakviestas atsakyti į pluoštą jūsų kolegų pateiktų klausimų. Į daugelį iš jų jau ne kartą ir Seime, ir viešojoje erdvėje esu atsakęs, tačiau esu pasiruošęs dar kartą paaiškinti visas aplinkybes. Pradžioje perskaitysiu klausimą, į jį vėliau pateiksiu savo atsakymą.
Taigi, 1-as klausimas. Kokia tvarka vadovaudamiesi atliekate fizinių asmenų patikrinimą, kaip registruojamas patikrinimo faktas, rezultatai, kiek tokių patikrinimų atliekama per paskutinius trejus metus?
Mano atsakymas yra toks. Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys VSD veiklą, yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas.
Žvalgybos įstatymas nurodo, kad pagrindinis žvalgybos institucijų veiklos tikslas yra stiprinti Lietuvos nacionalinį saugumą, renkant informaciją apie rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, pateikiant ją nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms ir šalinant šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes.
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu yra įtvirtinti šie VSD uždaviniai: vykdyti žvalgybą ir kontržvalgybą, tirti, analizuoti ir prognozuoti visuomeninius, politinius bei ekonominius procesus, susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui; laiku atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai; užkirsti kelią šioms veikoms ir jas šalinti įstatymų nustatyta tvarka. Tai tokie uždaviniai yra keliami Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu.
Žvalgybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad žvalgyba ir kontržvalgyba yra vykdoma vadovaujantis Valstybės gynimo tarybos patvirtintais žvalgybos informacijos poreikiais ir prioritetais žvalgybos užduočių pagrindu. Pažymėtina ir tai, kad, atsižvelgiant į VSD priskirtus uždavinius, specialūs teisės aktai taip pat įpareigoja VSD teikti išvadas dėl asmenų keliamos grėsmės valstybės saugumui. Minėti teisės aktai sudaro teisinį pagrindą vykdyti asmenų patikrą.
Asmenų tikrinimo tvarka bei fiksavimas yra reglamentuoti vidiniu teisės aktu, kurį mes pavadinome Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento atliekamo asmenų tikrinimo tvarkos aprašu. Taigi asmens tikrinimas mūsuose yra suprantamas kaip VSD disponuojamos informacijos patikrinimas, įvertinant, ar neturima apie asmenį žvalgybos informacijos, o prireikus, ir informacijos apie šiuos asmenis rinkimas registruose, informacinėse sistemose ir duomenų bazėse.
Vidiniame teisės akte dėl asmenų tikrinimo yra apibrėžtas teisinių pagrindų baigtinis sąrašas, kada atliekamas asmens patikrinimas. Nustatyta, kad nurodymas atlikti asmens tikrinimą įforminamas tik rašytine forma. Tikrinimo rezultatai taip pat yra įforminami rašytine forma. Taip pat įtvirtinti principai, kurių būtina laikytis atliekant patikrą. Aš juos pacituosiu: a) teisėtumo, kuris reiškia, kad asmens tikrinimas atliekamas tik esant teisiniam pagrindui; b) proporcingumo, kuris reiškia, kad asmens tikrinimas atliekamas tik tokia apimtimi, kuri būtinai reikšminga vykdant VSD teisės aktais priskirtas funkcijas; c) objektyvumo, kuris reiškia, kad informacija negali būti renkama selektyviai, turi būti neiškraipyta ir nešališka. Taip pat akcentuotina, kad ne tik paieškos rezultatai yra įforminami raštu, bet ir bet kokia paieška informacinėse sistemose yra fiksuojama ir gali būti patikrinta bei įvertintas jos teisėtumas ir pagrįstumas.
Kalbant apie asmenų patikrinimo skaičius, būtina pabrėžti, kad per pastaruosius metus asmenų tikrinimo skaičius išaugo daugiau nei dvigubai. Daugiausiai tai lėmė naujos priimamos įstatymo nuostatos, įpareigojančios VSD teikti informaciją apie asmenų keliamą grėsmę. Taigi 2022 metais patikrinta yra daugiau negu 200 tūkst. asmenų. Didžioji dalis šių patikrų buvo atliekama pagal kitų valstybių institucijų paklausimus dėl asmenų keliamos grėsmės. Kaip pavyzdį pateiksiu, kad 2021 metais skaičius buvo apie 99 tūkst., o 2020 metais apie 63 tūkst. asmenų. Visi tie skaičiai ir pagrindiniai tikrinimo pagrindai yra nurodyti viešose VSD veiklos ataskaitose, jas lengva atsiversti, jos yra atviros, galima pasiskaityti ir pasitikrinti.
2-as klausimas. Ar iš tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinkos buvo gautas prašymas atlikti fizinių asmenų patikrinimą? Koks buvo prašymo motyvas ir teisinis pagrindas? Kas jums iš kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinkos (štabo narių, kampanijos talkininkų, rėmėjų ar galimų rėmėjų) pateikė sąrašus, kuriuos turėjote patikrinti? Ar pats kandidatas į prezidentus, ar kitas asmuo prašė jūsų tokio patikrinimo? Ar toks tikrintinų asmenų sąrašo pateikimas buvo vienkartinis, ar tai daryta per kelis kartus? Kiek tikrintinų asmenų buvo pateikta, kokie jų asmens duomenys buvo surašyti?
Atsakau. VSD nėra gavęs jokio nei kandidato į prezidentus G. Nausėdos, nei jo aplinkos prašymo atlikti fizinių asmenų tikrinimą. Duomenys apie kandidato aplinkos narius buvo gauti įgyvendinant žvalgybos metodus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinka, kaip ir kitų kandidatų į prezidentus aplinka, buvo tikrinta siekiant įvertinti kontržvalgybines grėsmes. Aš tą jau sakiau ne kartą. Tai visiškai atitinka Žvalgybos įstatymo nuostatas, VSD keliamus uždavinius bei Valstybės gynimo tarybos nustatytus poreikius. Galiu tik pabrėžti, kad dar iki oficialaus kandidatų registravimo Valstybės saugumo departamentas fiksavo užsienio valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybų domėjimąsi galimais kandidatais Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose ir jų aplinka. Taip pat atkeiptinas dėmesys, kad kišimasis į užsienio valstybių rinkimų procesą atitinka Rusijos veiklos metodus. Tai patvirtina viešai žinomi Rusijos bandymai paveikti Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimų rezultatus. Pažymėtina, kad 2018 metų pavasarį paskelbtame viešame Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime VSD perspėjo, kad artėjant 2019 metų rinkimams Rusija bandys įgyti didesnės įtakos politiniams ir visuomeniniams procesams Lietuvoje. Žvalgybos įstatymo 16 straipsnyje aiškiai įtvirtinta teisė VSD tvarkyti asmenų, kurių duomenų tvarkymas yra būtinas siekiant įvertinti informaciją apie išorės rizikos veiksnius, pavojus ar grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, asmens duomenis. Todėl, įvertinus teisės aktų nuostatas, akivaizdu, kad Valstybės saugumo departamentas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą tvarkyti duomenis, kurie buvo būtini prognozuoti ir nustatyti rizikos veiksnius, galinčius įtakoti mūsų šalies visuomeninius, politinius procesus.
PIRMININKAS. Truputį atsiprašysiu direktoriaus, kadangi, matau, du Seimo nariai nori dėl vedimo tvarkos kreiptis. Minutėlę luktelkite. Pirmiausia A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gal jūs pakviestumėte savo frakcijos kolegas, nes jų yra šiuo metu salėje tik, kiek matau, penki, įskaitant jus asmeniškai. Tikrai uždavėte klausimus, į kuriuos, sakėte, yra labai svarbu ir būtina, kad VSD vadovas atsakytų, ir išties dabar labai nekultūringai atrodo, kai netgi žmonės, pasirašę klausimus, nepasirodo posėdžių salėje ir VSD direktorius yra priverstas į tuos neva svarbius klausimus atsakinėti pustuštėje salėje sėdint opozicijai, kuriai ir taip didžiąja dalimi atsakymai yra kaip ir aiškūs. Gal jūs tuos neišsiaiškinusius Seimo narius paraginkite ateiti ir nedarykite gėdos iš tiesų prieš vadovą.
PIRMININKAS. Gerai, aš jūsų paragintas raginu visus Seimo narius ateiti į posėdžių salę ir ją labiau papildyti, bet, kaip jūs žinote, vyksta posėdžių transliacija ir Seimo nariai puikiausiai gali girdėti direktoriaus kalbą ir savo kabinete. Neatmeskime, kad jie įdėmiai klausosi. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš mačiau, kad labai daug Seimo narių konservatorių restorane valgo, pietauja. Alų geria gal, nežinau. Bet dabar, žiūrėkite, kitas klausimas, ar nesumaišėte jūs žanrų, taigi knygą parašė ne Saugumo departamento vadovas, o D. Pancerovas, gal jį reikėjo pakviesti į salę, kuo čia dėtas Saugumo departamento vadovas ir knyga, pagal kurią pradedami tyrimai?
PIRMININKAS. Ne dėl vedimo tvarkos kalbate. Prašau, direktoriau, tęsti.
D. JAUNIŠKIS. Galiu, ačiū.
3-ias klausimas. Kokiais teisės aktais ir kriterijais vadovaudamiesi VSD atlikote kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinkos sąrašo patikrinimą? Ar remiantis šiais teisės aktais ir kriterijais VSD gali tikrinti bet ką ir bet kada? Kaip fiksuojamas patikrinimo faktas ir kiek bei kaip saugoma informacija apie patikrintus asmenis bei patikrinimo rezultatus?
Atsakau. Kaip ir minėjau, tikrinimai buvo atliekami vadovaujantis Žvalgybos įstatymu, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, Valstybės gynimo tarybos patvirtintais poreikiais bei VSD direktoriaus patvirtintomis žvalgybos užduotimis. Informacija apie visus tikrinimus VSD informacinėje sistemoje yra saugoma penkerius metus, kad būtų galimybė patikrinti atliktų veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą.
Pabrėžtina ir tai, kad 2020 metais Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atliekant parlamentinę kontrolę buvo sudarytos galimybės patikrinti kandidatų į prezidentus aplinkos patikrinimo atlikimo teisėtumą. Komitetas, priimdamas 2020 m. kovo 30 d. sprendimą dėl VSD veiklos, nustatė, jog Valstybės saugumo departamento vadovybės pavedimai atlikti patikrinimus asmenų, galimai susijusių su rizikomis visuomeniniams politiniams procesams, iš esmės buvo formuluojami ir įgyvendinti vadovaujantis įstatymais ir VSD direktoriaus patvirtintais vidaus teisės aktais.
4-as klausimas. Pranešėjo pateikta informacija išryškino, kad VSD nepakankamai reglamentuota ir palikta laisvai interpretuoti fizinių asmenų patikra, tai yra fiziniai asmenys gali būti tikrinami prašymu asmenų, kuriems įstatymais nėra numatyta teisė tai daryti, ir nėra numatyta, kokie asmenys ir kokiomis aplinkybėmis gali būti tikrinami. Taip pat kodėl apskritai Valstybės saugumo departamentas priima tokius prašymus ir kokie VSD pareigūnai gali priimti sprendimą dėl tokių prašymų priėmimo ar atsisakymo juos priimti? Ar tais atvejais, kai vykdomos nereglamentuotos asmenų patikros, nėra nepagrįstai ribojamos žmogaus teisės ir laisvės? Ar, jūsų nuomone, VSD veikloje egzistuoja pakankami teisiniai pagrindai, aiškiai numatantys, kaip institucijose turi būti tikrinami asmenys? Ar nereikėtų koreguoti įstatymų, ar pakaktų nusistatyti aiškias vidines institucijos procedūras?
Atsakau. Noriu akcentuoti, kad VSD neatlieka fizinių asmenų nereglamentuotų patikrų, taip pat nevykdo fizinių asmenų prašymų dėl patikrų atlikimo. Kaip ir minėjau, asmenų tikrinimas Valstybės saugumo departamente atliekamas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis. Vadovaujantis Žvalgybos įstatymu, žvalgybos institucijos vadovas, organizuodamas institucijos darbą ir jai vadovaudamas, turi teisę duoti pavedimus (tiek žodžiu, tiek raštu) padaliniams patikrinti, ar VSD turi informacijos, susijusios su rizikos veiksniais ir grėsmėmis valstybės saugumui. Tačiau siekiant išvengti bet kokios žodinių patikrų neteisėtumo regimybės bei atsižvelgiant į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išsakytas pastabas ir rekomendacijas, 2020 metais buvo patvirtinta asmenų patikrinimo tvarka – numatyta teisė tik raštu pavesti atlikti asmenų tikrinimą. Pažymėtina ir tai, kad asmenų tikrinimai vykdomi vadovaujantis proporcingumo principu, tai yra asmens tikrinimas atliekamas tik tokia apimtimi, kuri būtina ir reikšminga, vykdant Valstybės saugumo departamentui teisės aktais priskirtas funkcijas. Jeigu patikrinus VSD informacinėse sistemose nenustatoma informacija, susijusi su galimomis rizikomis ar grėsmėmis, jokie tolesni veiksmai nėra atliekami. Tai reiškia, kad jokia forma nėra ribojama asmenų teisė į privatumą.
5-as klausimas. Kokie buvo G. Nausėdos aplinkos sąrašo patikrinimo rezultatai? (Cituoju, kaip parašyti klausimai.) Kurie asmenys buvo įvardinti kaip „netinkami“? Kokia forma ir kam informacija apie minėto tikrinimo rezultatus buvo perduota? Ar perduota informacija buvo įslaptinta pagal teisės aktų reikalavimus? Jei taip, koks slaptumas buvo nustatytas?
G. Nausėdos aplinkos asmenys buvo tikrinami tik Valstybės saugumo departamento informacinėse sistemose, siekiant įvertinti kontržvalgybines grėsmes. Jokie veiksmai, kurie pažeistų ar suvaržytų asmenų privatų gyvenimą ar būsto neliečiamumą, nebuvo atliekami. Asmenų susirašinėjimas ar kitoks susižinojimas nebuvo stebimas ir fiksuojamas, aš tai jau sakiau ne kartą. Turiu kartoti tai po trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad kontržvalgybinių grėsmių nebuvo nustatyta, nebuvo pagrindo vykdyti tolesnius veiksmus šių asmenų atžvilgiu. Dar kartą pakartosiu tai, ką ne kartą sakiau: jokia informacija apie tikrinimo rezultatus jokiems tretiesiems asmenims nebuvo perduota.
6-as klausimas. Ar Valstybės saugumo departamento valdybos surinkta medžiaga apie minėto tikrinimo eigą ir rezultatus buvo registruojama institucijos vidaus sistemose? Ar teisės aktai numato išimtis, kada tokia registracija gali būti nedaroma?
Visi veiksmai VSD informacinėse sistemose yra kruopščiai fiksuojami ir gali būti patikrinami.
7-as klausimas. Iš viešai skelbiamos informacijos žinoma, kad nebuvo tikrintas G. Nausėdos neoficialus rinkimų finansininkas J. Vaičaitis ir rinkimų metu neoficialiai talkinęs V. Sutkus? Ar galite patvirtinti, kad šie asmenys tikrai nebuvo tikrinti? Kokios priežastys tai lėmė?
Vienas pagrindinių žvalgybos institucijos veiklos principų, įtvirtintų Žvalgybos įstatyme, yra veiklos metodų neskelbtinumo principas, todėl, deja, VSD viešai nekomentuoja atliekamų veiksmų privačių asmenų atžvilgiu ir niekada to nedarys.
8-as klausimas. Kuo grindžiant, kokiu būdu ir kokia apimtimi G.Nausėdai ir / ar jo atstovui (-ams) buvo perduota patikrinimo informacija? Ar šie asmenys turėjo leidimą dirbti su įslaptinta informacija? Ar, perduodant G. Nausėdos aplinkos sąrašo patikrinimo informaciją tretiesiems asmenims, ji buvo perduota teisėtai?
Atsakau, nei tuometiniam kandidatui G. Nausėdai, nei jo atstovams jokia informacija apie patikras ar jos rezultatus nebuvo perduota.
9-as klausimas. Kurių kitų kandidatų į Lietuvos Respublikos prezidentus aplinkas ir kokia apimtimi tikrino VSD? Ar buvo kandidatų ar jų atstovų prašymas atlikti tokį patikrinimą? Jei tokių prašymų nebuvo, o tikrinimai buvo atliekami VSD iniciatyva, kaip buvo sudaryti tikrinamų asmenų sąrašai? Kokie šių patikrinimų rezultatai? Kaip ir kokia apimtimi rezultatai buvo perduoti kandidatams ar jų atstovams?
Mano atsakymas yra toks: Valstybės saugumo departamentas, vykdydamas jam pavestas funkcijas ir siekdamas nustatyti kontržvalgybines grėsmes, vertino iš įvairių šaltinių gaunamą informaciją apie visų kandidatų aplinkas. Išsamesnė informacija apie tikrintų asmenų skaičių 2020 m. kovo 19 d. raštu buvo pateikta Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Pažymėtina ir tai, kad surinkta, įvertinta ir apibendrinta informacija apie galimas rizikas, susijusias su 2019 metų rinkimais Lietuvoje, buvo ne kartą teikiama sprendimų priėmėjams, įskaitant Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą.
10-as klausimas. Ar teikėte Seimo NSGK tikrovės galimai neatitinkančią informaciją dėl to, kad VSD Prezidento rinkimų kampanijos metu neva tikrino visų kandidatų komandų narius?
Atsakingai pareiškiu, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui buvo pateikta tik tikrovę atitinkanti informacija. Be to, komitetui, kaip VSD veiklos parlamentinę kontrolę atliekančiam subjektui, buvo sudaryta galimybė patikrinti pateiktos informacijos teisingumą.
11-as klausimas. Kokiu pagrindu pavedėte vykdyti operatyvinę veiklą ir informacijos patikrinimą VSD duomenų bazėse savo asmeninio draugo, dirbančio privačios saugos kompanijos vadovu, draugės atžvilgiu? Ar toks nurodymas buvo duotas jūsų asmenine iniciatyva? Ar vykdant tokius patikrinimus nėra pažeidžiamos asmenų teisės į privatų gyvenimą ir slaptumą, taip pat ar nėra piktnaudžiaujama VSD įstatymais suteiktomis galiomis?
Viena iš Žvalgybos įstatyme įtvirtintų žvalgybos institucijų pareigų yra užtikrinti savo saugumą. Ir taip yra visame pasaulyje, įskaitant apsaugą nuo kontržvalgybinių grėsmių. Todėl ne tik institucijos vadovas, bet ir bet kuris kitas žvalgybos pareigūnas, gavęs informacijos apie su jo aplinkoje esančiais asmenimis susijusius galimus rizikos veiksnius, turi teisę kreiptis į kompetentingą VSD padalinį, kad būtų įvertinta gauta informacija. Asmenų patikrinimas yra tik išskirtiniais atvejais taikoma prevencinė priemonė, kai atsiranda pareigūnui riziką keliančių aplinkybių. Pažymėtina, kad jeigu patikrinus VSD informacinėje sistemoje nenustatoma informacijos, patvirtinančios galimas rizikas ir grėsmes, jokie žvalgybos veiksmai nėra atliekami. Taigi tikrinant pirminę informaciją apie rizikos veiksnius nėra taikomi jokie asmens privatų gyvenimą galintys riboti veiksmai. Tuo labiau informacija apie asmenį jokiais atvejais nėra perduodama tretiesiems asmenims. Taip pat dar kartą pažymiu, kad bet koks tikrinimas informacinėje sistemoje yra fiksuojamas ir kontroliuojančių institucijų gali būti patikrintas.
Jei kalbame apie klausime minimą atvejį, galiu patvirtinti, kad gavau informacijos apie galimus rizikos veiksnius, susijusius su jūsų nurodytu asmeniu. Todėl vadovaudamasis minėtomis nuostatomis pavedžiau kompetentingam padaliniui patikrinti VSD informacinėse sistemose gautą informaciją. Jokie veiksmai, kurie ribotų privatų gyvenimą ar kitas teises ir laisves, nebuvo atliekami. Tuo labiau apie patikrinimą informacinėje sistemoje nebuvo informuotas nei mano aplinkos žmogus, nei kiti tretieji asmenys.
12-as klausimas. Knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ yra minimas atvejis, kai pranešėjo vadovaujama valdyba tikrino asmenį, pretenduojantį į strateginės įmonės vadovaujamas pareigas. Patikrinus paaiškėjo, kad tas asmuo turi ryšių su asmenimis, siejamais su Rusijos ir Baltarusijos specialiosiomis tarnybomis. Kuris asmuo ir įmonė yra minima knygoje? Minima, kad informacija apie pretendentą buvo perduota VSD vadovui D. Jauniškiui ir atitinkamos srities ministrui. Ministras asmenį paskyrė į pareigas nepaisydamas VSD informacijos apie rizikas. Kuris ministras tai padarė ir dėl kokių priežasčių? Ar VSD darbuotojams nebuvo daromas spaudimas padaryti pauzę tikrinant minimą asmenį?
Kalbant apie vadovaujamas pareigas nacionaliniam saugumui svarbiose įmonėse užimančių ir ketinančių užimti asmenų patikras, pažymėtini du teisės aktai, tai yra Korupcijos prevencijos įstatymas bei Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas. Šie įstatymai įpareigoja VSD sprendimų priėmėjams pateikti informaciją dėl galimos kandidatų neatitikties nacionalinio saugumo interesams ar korupcijos rizikos veiksnius. Turiu pažymėti, kad VSD vis dėlto nėra įgaliotas priimti sprendimus dėl asmenų paskyrimo į pareigas ar šiuos sprendimus po to kvestionuoti.
13-as klausimas. Ar tuo laikotarpiu, kai VSD buvo sprendžiamas leidimo dirbti su slapta informacija išdavimo A. Stončaičiui klausimas, buvote susitikęs tiesioginio pokalbio ar kalbėjotės telefonu su Ministru Pirmininku S. Skverneliu ir ar tame pokalbyje buvo paliestas leidimo dirbti su slapta informacija išdavimo arba pratęsimo tuometiniam Vyriausybės kancleriui A. Stončaičiui klausimas? Jei toks pokalbis buvo, su kokiu tiksliai prašymu leidimo A. Stončaičiui išdavimo kontekste į jus kreipėsi Ministras Pirmininkas S. Skvernelis ir kodėl sutikote į jį atsižvelgti? Ar Ministras Pirmininkas S. Skvernelis darė jums spaudimą dėl leidimo A. Stončaičiui suteikimo?
Atsakymas mano yra toks. VSD tikrinimus atlieka bei išvadas teikia vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, laikydamasis politinio neutralumo principo, todėl savo pozicijos dėl asmenų patikimumo ir keliamos grėsmės nederina su sprendimų priėmėjais. Su tuomečiu Ministru Pirmininku S. Skverneliu, kaip ir kitais sprendimų priėmėjais, darbo reikalais susitikinėjau tiesiogiai ir kalbėjausi telefonu labai dažnai, tačiau jokių prašymų dėl Vyriausybės kanclerio A. Stončaičio negavau ir spaudimo nepatyriau. Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatomis sprendimą išduoti leidimą dirbti su įslaptinta informacija priima būtent paslapčių subjekto vadovas, o ne tikrinimą atliekanti institucija. Todėl tuometinis Ministras Pirmininkas, kaip sprendimą priimantis asmuo, net ir gavęs neigiamą išvadą, įvertinęs aplinkybių visumą, turėjo teisę priimti sprendimą išduoti leidimą, jam nebuvo jokio pagrindo daryti spaudimą.
14-as klausimas. Ar 2019 metais tuomečiam Vyriausybės kancleriui A. Stončaičiui, sprendžiant dėl leidimo dirbti su slapta informacija, buvo užsiminta apie galimybę pasitikrinti poligrafu? Ar tuometinis Vyriausybės kancleris tokią galimybę atmetė? Kodėl vėliau leidimas išduotas be minėto patikrinimo?
Kalbant apie tyrimą poligrafu pažymėtina, kad Poligrafo naudojimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad sprendimą dėl tyrimo atlikimo, atsižvelgdamas į šio įstatymo 5 straipsnyje nustatytus tyrimo tikslą ir atvejus, priima tyrimo subjekto vadovas. Patikrinimo metu sprendimas tikrinamą asmenį tirti poligrafu priimtas nebuvo.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vadovaujantis įstatymo nuostatomis atlikti tyrimą poligrafu galima tik gavus kitos institucijos prašymą. Šiuo atveju toks prašymas nebuvo gautas, todėl atlikti tyrimą poligrafu nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pažymėtina, kad Poligrafo naudojimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad netgi asmeniui atsisakius tirtis poligrafu jam leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija gali būti neišduodamas tik atsižvelgiant į visą turimą informaciją apie tiriamą asmenį ir jo aplinką. Taigi šiuo atveju nebuvo pagrindo padaryti neigiamą išvadą dėl asmens patikimumo ir lojalumo.
Dar kartą norėčiau pabrėžti, kad vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatomis sprendimą išduoti leidimą dirbti su įslaptinta informacija priima paslapčių subjekto vadovas, o ne tikrinimą atliekanti institucija.
Ir paskutinis klausimas. Ar sutiktumėte atsakydamas į čia pateiktus ar panašius klausimus pasitikrinti poligrafu?
Atsakydamas į jūsų klausimus pateikiau tik tikrovę atitinkančią informaciją, ji gali būti patikrinta. Tačiau galiu sutikti tik su pagrįstais ir teisėtais prašymais ar pasiūlymais dėl informacijos tikrumo įvertinimo. Atkreipiu dėmesį, kad tyrimus poligrafu reglamentuoja Poligrafo naudojimo įstatymas. Šis įstatymas įtvirtina baigtinį sąrašą tyrimo objektų ir atvejų, kai gali būti atliekamas tyrimas poligrafu, todėl su siūlymu tikrintis poligrafu galėsiu sutikti tik esant tokio tyrimo atlikimo pagrindui.
Ačiū už jūsų dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip, šiek tiek ilgiau užtrukote. Aš manau, kad šiek tiek pratęsime pusvalandžio laiką, kad būtų Statute garantuota teisė 15 minučių Seimo nariams klausti. Pirmiausia turi teisę klausti klausimų teikėjų atstovai. Tai yra E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Užkliuvo man atsakymas, gerbiamas Jauniški, į 12-ą klausimą, kuriame kalbama apie tai, kad ministras paskyrė vieną pareigūną, dėl kurio buvo jūsų tam tikra nuomonė. Jūs sakote, teisingai sakote, kad Valstybės saugumo departamentas nėra įgaliotas stabdyti asmenų paskyrimo net ir tada, kai jūs, kaip institucija, manote, kad tas asmuo neturėtų būti paskirtas.
Tai čia toks papildomas klausimas: ar nereikėtų pataisyti įstatymus, kad VSD turėtų aiškią diskretišką galimybę stabdyti tokių asmenų paskyrimą, jeigu jūs manote, kad tas asmuo negalėtų eiti tas pareigas? Šiuo atveju jūs lyg ir sutinkate, kad buvo toks asmuo paskirtas į pareigas, nors jūs turėjote prieštaraujančios informacijos. Tai ar nemanytumėte, kad reikėtų kreiptis ir į Seimą, kad Seimas patobulintų ir suteiktų galimybę, vadinkime taip, netinkamų asmenų neįleisti į valstybės tarnybą?
D. JAUNIŠKIS. Ačiū už klausimą. Tobulumui turbūt ribų nėra. Aš manau, kad mes galime tobulinti įstatymus iš tikrųjų be proto ir, sakykim, platesni įgaliojimai Valstybės saugumo departamentui, ypač šiuo momentu, kai yra iš tikrųjų sunku visame pasaulyje, būtų tikrai neprošal. Aš, žinote, kaip jėgos institucijos atstovas, turbūt pritarčiau tokiam siūlymui ir siūlyčiau, bet vėlgi mes turime atsižvelgti į bendrą situaciją, į demokratijos principus, į asmenų neliečiamumo ir žmogaus teisių klausimus taip pat. Aš tik noriu priminti, kad VSD yra pateikęs siūlymus dėl tam tikrų įgaliojimų suteikimo, jie iki šiol dar nėra Seime svarstyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Toliau klausimus pateiks kaip Vyriausybės valandoje, pradedant nuo didžiausių opozicinių frakcijų, po to jau valdančiųjų frakcijų atstovai. Pirmas klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas direktoriau, ar jums neatrodo, kad mes čia visi dalyvaujame Prezidento diskreditacijos procese? Ar nematote sąmoningo kenkimo valstybės saugumui ir visuomenės skaldymo?
Štai nesunku sudėlioti įvykius į grandinę ir pamatysime tą seką. Buvo metas, kai kolegos, kurie pasirašė jūsų pakvietimą čia, vienas po kito atakuodavo Prezidentą įvairiais epitetais. Po to neleido jam vykti į Briuselį. Po to konkuravo dėl komunikacijos užsienio klausimais. Apdovanojo jų atstovė D. Grybauskaitė knygos autorių, kuris parašė knygą, ją mes šiandien aptariame turbūt pirmą kartą Seimo istorijoje. Po to jis surinko biografijos duomenis.
Ar ne per brangiai valstybei kainuoja tokie, nežinau kito pavadinimo, cirkai? Ačiū.
D. JAUNIŠKIS. Ačiū už klausimą, bet aš galėčiau pakomentuoti, jeigu būčiau politikas arba viešasis asmuo, sakykim, žiniasklaidos atstovas ar analitikas. Kadangi esu pareigūnas, aš susilaikysiu nuo politinių komentarų. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, tikrai, prašau gerbti gerbiamo direktoriaus statusą ir nebandyti įtraukti jo kaip nors į mūsų politinę virtuvę. (Balsai salėje) Į mūsų klausimus dalykiškai atsakė, viskas gerai. Toliau klausia K. Mažeika. (Balsai salėje) Nėra. Iš tos frakcijos V. Bakas yra užsirašęs, bet jis turi svarbesnių reikalų, matyt.
V. BAKAS (DFVL). Labai ačiū. Turiu porą tokių klausimų. Jūs kalbėjote apie tai, kad patikrą Prezidento rinkimų kampanijos metu vykdėte ir dėl to, kad Rusija kišosi į Prezidento rinkimus. Bet štai 2019 m. birželio 4 d. jūsų BNS komentaras yra: „Žvalgyba nefiksavo Rusijos kišimosi į Prezidento rinkimus.“ 2019 metų.
Pirmas klausimas: kaip yra iš tikrųjų? Dabar jūs sakote, kad tarsi buvo bandymų paveikti, tada jūs kalbėjote ir viešai, ir NSGK, kad jų nebuvo. Aš čia prašyčiau patikslinti savo atsakymą, nes turi sprendimų priėmėjai ir visuomenė žinoti, kokia yra saugumo situacija Lietuvoje.
Antras klausimas. Jūs paminėjote savo atsakymuose, pirmame atsakyme, kad patikrinimo rezultatai ir pavedimai įforminami raštu. Kaip žinome iš knygos ir iš paties pranešėjo, tuokart pavedimas buvo duotas žodžiu. Mano klausimas: kaip buvo duotas pavedimas tikrinti kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinką – raštu ar žodžiu?
Ir su tuo susijęs klausimas: kam konkrečiai, kokiems sprendimų priėmėjams ši patikrinta informacija buvo perduota? Ar ji buvo perduota dar kam nors iš Prezidento G. Nausėdos aplinkos?
D. JAUNIŠKIS. Žinote, man dabar sunku atsakyti, aš nenagrinėju savo kalbų, bet jūs, kadangi analitikas, išnagrinėjote mano kalbas. Mes teigiame, kad fiksavome. Galbūt tada aš kalbėdamas BNS kažką galėjau ir nukrypti į šoną. Bet yra duomenų, kad mes esame fiksavę 2018 metais ir įspėję, esame fiksavę, kad yra domimasi kiekvieno pretendento aplinka.
Dabar dėl tikrinimo. Aš dar kartą sakau, įstatymai nedraudžia duoti pavedimų žodžiu. Po viso šito įvykio, aš visame savo atsakyme, man atrodo, pirmame irgi pasakiau, yra pataisyti vidiniai teisės aktai, jais vadovaujantis dabar galima duoti pavedimą tik raštu. Tai neklaidinkime visuomenės.
Antras dalykas, aš dar kartą sakau, jokiems tretiesiems asmenims ar kažkam kitam ta informacija nebuvo perduota. Ačiū.
PIRMININKAS. Toliau klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiamas direktoriau, Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatyme numatyta, kad vienas iš specialiųjų žvalgybos institucijų veiklos principų yra politinio neutralumo principas, kuris reiškia, kad žvalgybos institucijos ir žvalgybos pareigūnai negali jiems suteiktų įgaliojimų panaudoti taip, kad savo aktyviais ar pasyviais veiksmais savavališkai įsiterptų į valstybėje vykstančius demokratinius procesus, dalyvautų priimant politinius sprendimus. Ar galite jūs, stovėdamas šioje tribūnoje, patvirtinti, kad jūsų vadovaujama žvalgybos institucija visuomet laikosi šio principo ir žvalgybos pareigūnai nesikiša į politinius procesus, vykstančius mūsų valstybėje? Gal jums yra žinomi panašūs tokie įsikišimai, iki jums ateinant vadovauti šiai įstaigai? Ačiū.
D. JAUNIŠKIS. Aš tikrai nekomentuosiu, kas vyko iki man ateinant vadovauti šitai institucijai, bet galiu užtikrinti, kad man vadovaujant nei aš pats asmeniškai, nei Valstybės saugumo departamento pareigūnai tikrai nesikišo į politinius procesus ir išlaikė politinį neutralumą. Jeigu yra žinoma tokių faktų, aš labai norėčiau tai žinoti ir mes tikrai atliksime vidinius tyrimus ir išsiaiškinsime.
PIRMININKAS. Toliau klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiamas VSD direktoriau, klausiu ne apie knygas, bet apie Prezidentą G. Nausėdą. Dar mano 2008–2012 metų kadencijoje Prezidentas V. Adamkus yra sakęs neformalioje aplinkoje, kad Seime yra du liustruoti su KGB susiję piliečiai. Gerbiamas direktoriau, dabar yra pasakyta, kad yra 12 mūsų kolegų, kurie liustruoti, susiję su KGB. Man nejauki aplinka, kai diskutuoji su partneriu, bet partneris kažką slepia. Gerbiamas direktoriau, ar žino Prezidentas G. Nausėda, kiek mūsų kolegų Seimo narių yra liustruotų ir buvo susijusių su KGB?
D. JAUNIŠKIS. Žinote, aš stovėdamas viešai ir kalbėdamas viešumoje tikrai negaliu kalbėti apie dalykus, kurie yra slapti. Tai ir nekomentuosiu.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Gerbiamam spydui ar kaip ten jis norėčiau pasakyti, kad kiekvienas Seimo narys prieš kandidatuodamas privalo deklaruoti savo buvusius santykius su KGB. (Balsai salėje: „Neprivalo!“) Privalo, privalo. Taigi nereikia čia pasakoti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, tikrai, jeigu jau kandidatuoji į Seimą, privalai deklaruoti, jeigu net esi prisipažinęs. Perskaitykite įstatymus. Netęsiame diskusijos. Dabar klausinėjame VSD vadovą. Toliau klausia V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas direktoriau, jūs savo atsakymuose teigiate, kad visi veiksmai, kurie paremia atsakymus į klausimus, yra fiksuojami VSD vidinėse sistemose ir gali būti patikrinti. Norėjau paklausti, ar tas patikrinimas dėl šiais klausimais susijusių faktų jau yra prasidėjęs, galbūt jūs savo iniciatyva ar pačiame Saugumo departamente tą tikrinimą atliekate? Arba kas nors iš kontroliuojančių institucijų tą tikrinimą yra jau pradėjęs?
Ir kitas klausimas šiek tiek platesnis jums, kaip apskritai valstybės pareigūnui, jūsų nuomonės norėčiau paklausti. Ar jūs manote, kad Lietuvoje pranešėjo institutas yra veikiantis ir teisiškai ganėtinai apsaugotas? Dėkui.
D. JAUNIŠKIS. Mums tikrinti turbūt prasmės nėra todėl, kad mes puikiai žinome, ką mes darėme tuo metu, ir tai jau seniai yra patikrinta, nes jau treji metai praėjo. Yra išmoktos pamokos, padarytos išvados ir padaryti atitinkami aktai.
Maža to, yra atlikta rimta reforma Valstybės saugumo departamente ir dabar departamentas yra kaip laikrodis veikianti institucija. Dabar, sakykime, kokių nors dar atvejų ar abejonių tikrai neturėtų kilti dėl Valstybės saugumo departamento ar skaidrumo, ar veiklos.
O atsakyti į klausimą… Pakartokite man antrą klausimą, atsiprašau, aš… Dėl pranešėjo instituto, žinote, man labai sunku komentuoti, nes mano institucija nuo to irgi stipriai yra, dėl ko mes čia ir esame… atsiprašau, nesakysiu nieko blogo, žodžiu, bet ar jis veikiantis? Aš manau, kad, be jokios abejonės, jis veikiantis. Reikėtų, matyt, pažiūrėti, kiek tokių atvejų ir kiek pranešėjų yra Lietuvoje. Kitas dalykas, nežinau, daugiau nekomentuosiu. Pamiršau jau klausimo…
PIRMININKAS. Gerai. Atsakėte į dalį klausimų. Dabar K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Noriu pasiteirauti jūsų: skaitėte knygą apie pranešėją? Kaip vertinate?
D. JAUNIŠKIS. Skaičiau, sąžiningai skaičiau tik tą dalį, kuri liečia Valstybės saugumo departamentą. Kaip vertinu? Man sunku pasakyti. Interpretacijų nevertinu ir pasakojimų tam tikrų asmenų – savo pasakojimo ir naratyvo skleidimo. Tai yra labai sunku vertinti. Aš esu įpratęs vertinti žvalgybinę informaciją. Ačiū.
PIRMININKAS. Turbūt paskutinis klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš išgirdau, kad interpretacijų nevertinate, tad vertinu jūsų darbą. Ačiū.
PIRMININKAS. Jeigu atsisako, tada padėkosime direktoriui.
D. JAUNIŠKIS. Ačiū. Visiems linkiu taikos ir ramybės širdyse. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui.
Tęsiame mūsų posėdį. Buvo klausiančių, kada balsavimo pertrauka. Kol kas laikomės nustatyto intervalo pagal darbotvarkę. Man atrodo, kad panašiai mes baigsime aptarti likusius klausimus tuo laiku.
14.44 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Liną Pernavą Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi“ projektas Nr. XIVP-2704 (pateikimas)
Dabar popietinės darbotvarkės 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Liną Pernavą Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi“ projektas Nr. XIVP-2704. Pranešėjas – Prezidento vyriausiasis patarėjas K. Budrys. Prašom.
K. BUDRYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite jums šiandien pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui pritarti L. Pernavo skyrimui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi. „Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 10 punktu, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, teikiu Lietuvos Respublikos Seimui pritarti L. Pernavo skyrimui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi.“ Pasirašo Respublikos Prezidentas G. Nausėda.
Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų Specialiųjų tyrimų tarnyba, kaip viena iš pagrindinių nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų, yra labai svarbi ir reikšminga, todėl pats direktoriaus atrankos procesas ir pokalbiai tikrai užtruko. Ir ne su vienu iš jūsų taip pat esu kalbėjęs apie tai, kur mes esame pačiame procese, nes norime viską padaryti pagal aukščiausią standartą, kad institucija atitiktų aukščiausius lūkesčius, o jos vadovas – visus jam mūsų keliamus kriterijus. Sakydamas – mes, turiu omenyje mus visus drauge, nes apsibrėžtais kriterijais, man atrodo, neturėtume abejoti.
Pirma, kad vadovas būtų stiprus, jau ir prieš tai vadovavęs svarbiai institucijai nacionalinio saugumo srityje, kad būtų tvirtas, patikrintas įvairių permainų laikotarpiu ir turėtų tvirtą stuburą, dėl ko mums irgi nekiltų abejonių. Taip pat kad turėtų patirties diegiant įvairias antikorupcines priemones tiek savo institucijoje, tiek kitur. Atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos uždavinius, labai svarbi dalis yra teisėsaugos darbo patirtis. Suteikti svarbūs įrankiai institucijai, su tais įrankiais reikia elgtis atsakingai, todėl žmogaus ieškojome iš teisėsaugos institucijų rato. Na ir ketvirtas ne mažiau svarbus kriterijus, į kurį atsižvelgė Prezidentas rinkdamasis kandidatūrą, yra tarptautinio bendradarbiavimo ir tarptautinio darbo patirtis. Pastaraisiais metais Specialiųjų tyrimų tarnyba tikrai padarė nemažą postūmį tarptautinio bendradarbiavimo srityje tiek integruodamasi į įvairias organizacijas, tiek prisidėdama prie kitų valstybių antikorupcinių pajėgumų plėtojimo.
Taigi, Prezidento vertinimu, L. Pernavas visiškai atitinka šiuos įvardintus keturis kriterijus. Jis yra vadovavęs didžiausiai taip pat ir teisėsaugos srityje veikiančiai institucijai, tai yra Policijos departamentui, keliolikai tūkstančių žmonių. Savo vadovavimo laikotarpiu įgyvendino policijos reformą. Tai, Prezidento vertinimu, yra L. Pernavo lyderystės įrodymas ir pavyzdys, kaip galima padaryti didelius administracinius, vadybinius pokyčius finansinių sunkumų metu. Taip pat L. Pernavas yra tiesiogiai susidūręs, dirbęs, vadovavęs, prisidėjęs prie tyriminės veiklos, kurią vykdė tiek jo vadovaujami komisariatai, tiek vėliau visas Policijos departamentas. Policijos departamentas L. Pernavo vadovavimo metais, 2014–2019 metais, tikrai padarė didelę pažangą kovodamas su korupcija. Policija tapo skaidrumo pavyzdžiu ir antikorupcinių priemonių efektyvumo įrodymo vieta. Na ir galiausiai tarptautinė veikla ir patirtis. Paskutinius daugiau nei trejus su puse metų L. Pernavas, kaip žinome, dirbdamas policijos atašė darbą Jungtinėje Karalystėje, plėtojo mūsų dvišalius santykius teisėsaugos srityje, tiek visiškai tyriminėje veikloje, tiek gilindamas bendradarbiavimą tarp skirtingų institucijų.
Taigi, matydamas visas šias kandidato patirtis ir asmenines, dalykines savybes, taip pat matydamas iškeltus kriterijus (mes neturime tiek daug vadovų, galinčių atliepti juos), Prezidentas drąsiai teikia šią kandidatūrą Seimui. Taip pat tikisi, kad būsimas vadovas bent dviejose srityse tikrai pagilins Specialiųjų tyrimų tarnybos darbą. Visų pirma tai yra baudžiamojo persekiojimo sritis. Tai yra vienas iš STT uždavinių. Antra sritis yra skaidrinimo novatoriška veikla. Pavyzdžiui, STT sukaupta patirtis įgyvendinant Prezidento iniciatyvą dėl „Skaidrumo akademijos“ galėtų būti pritaikyta tokiose srityse kaip savivaldos skaidrumo ir antikorupcinės veiklos gerinimas ir kitose.
Atsižvelgdamas į visa tai, Prezidentas prašo Respublikos Seimo pritarimo L. Pernavo kandidatūrai ir skyrimui į STT direktorius. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Kaip žinote, Prezidento atstovų mes neklausinėjame. Dabar pakviesiu į tribūną kandidatą. Jam bus galima pateikti klausimus. Kviečiu L. Pernavą.
L. PERNAVAS. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, dėkoju už man suteiktą žodį. Tarnybą policijoje pradėjau 1995 metais nuovados policininku, o jau 1997 metais pradėjau jai vadovauti. Nuo tada 17 metų vadovavau įvairiems policijos padaliniams, o 2014–2019 metais ėjau Lietuvos policijos generalinio komisaro pareigas.
Būtent policijoje subrendau kaip žmogus, kaip vadovas įgydamas įvairialypės patirties ir kompetencijų. Organizuodamas jos veiklą visada siekiau aiškių užsibrėžtų tikslų ir maksimalaus rezultato, nors ir su ribotais resursais. Visuomet maniau, taip manau ir dabar, kad sėkmę gali garantuoti tik komandinis darbas ir sutelktos visų pastangos. Tai, kas nuveikta valstybės ir visuomenės labui, buvo padaryta bendradarbiaujant su policijos partneriais tiek Lietuvoje, įskaitant ir Specialiųjų tyrimų tarnybą, tiek ir užsienyje, taip pat ir šiuo metu man dirbant Lietuvos policijos atašė Jungtinėje Karalystėje.
Per 28 tarnybos Lietuvos valstybei metus teko susidurti su įvairiais iššūkiais, priimti ne vieną sunkų sprendimą, spręsti sudėtingas krizes. Taigi, kokius gi man tikslus pavyko įgyvendinti? Be abejo, būtų galima kalbėti apie daugelį jų, bet pabandysiu išskirti du, mano manymu, svarbiausius.
Pirmiausia – tai policijos reforma, įgyvendinta 2015–2019 metais. Problemų ir iššūkių tuo metu policijai netrūko, esu įsitikinęs, kad kiekvienas puikiai atsimenate tas problemas, kurios buvo tapusios policijos kasdienybe: neatvykimas į įvykius, nepakankamas dėmesys nukentėjusiesiems, netinkamas policijos darbuotojų aprūpinimas, elementarus kuro stygius, maži atlyginimai ir kitos. Šiandien Lietuvos policiją galima drąsiai vadinti viena iš moderniausių įstaigų, tokią reputaciją turime ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinių partnerių akyse.
Antras tikslas – kovoti su korupcija ir organizacinės kultūros pokytis. Policija iš vienos korumpuočiausių tapo viena iš didžiausią pasitikėjimą visuomenėje turinčia organizacija. Kaip tai pavyko? Buvo įdiegtas visapusiškas skaitmeninis policijos pajėgų valdymas ir stebėjimas, vaizdo kameros automobiliuose, kūno kameros, viena pajėgų valdymo sistema, buvo peržiūrimos policijos vykdomos procedūros ir kiek įmanoma, kiek tai priklauso nuo pačios organizacijos, jos pakeistos, jas skaitmeninant ar kitaip tobulinant, kad būtų eliminuotos korupcinės rizikos. Pasiteisino prevencinių pokalbių bei oficialių įspėjimų pagal Policijos įstatymo 15 straipsnį, taip pat leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo praktika.
Priimtas sprendimas sumažinti nemotyvuoto ir nesąžiningo personalo patekimo į policijos sistemą ar esančio sistemoje riziką skiriant, perkeliant į kitas pareigas skatinimo metu ir dėl atitikties nepriekaištingai reputacijai per metus buvo atliekama iki 8 tūkst. patikrinimų. Įvertinus bandymų papirkti policijos pareigūnus skaičiaus didėjimo tendencijas, 2014 metais buvo pradėta socialinė akcija, skirta visuomenei, „Kyšis išpurvina“, tai yra pradėta kreipti pastangas ne tik į darbą organizacijos viduje, bet ir visuomenės sąmoningumui didinti. Visa tai buvo pagrindas augti visuomenės pasitikėjimui Lietuvos policija. Ja šiandien pasitiki jau 82 % Lietuvos gyventojų. Tai dar kartą įrodo, kad priimti sprendimai buvo teisingi ir laiku.
Šiandien esu teikiamas į Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovo pareigas. Pretenduodamas į jas pirmiausia noriu pažymėti, kad labai vertinu darbus, kurie iki šiol šios institucijos, jos vadovų ir viso kolektyvo buvo nuveikti. Neketinu dalyti tuščių pažadų, nes laukia tikrai sunkus darbas stiprinant kovą su korupcija ir užtikrinant skaidrumą. Specialiųjų tyrimų tarnyba yra viena iš svarbiausių teisėsaugos institucijų, jos veikla tiesiogiai susijusi tiek su nacionalinio saugumo užtikrinimu, tiek su kova su korupcija, kuri kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Kovai su ja ir buvo įsteigta šita institucija, todėl sėkminga šios institucijos veikla yra kritiškai reikšminga skaidriam viešojo sektoriaus veikimui.
Taikydama antikorupcines priemones, tirdama nusikalstamas veikas, koordinuodama visų korupcijos prevencijoje dalyvaujančių subjektų veiklą, tarnyba vaidina išskirtinį vaidmenį, kuriant korupcijai atsparią aplinką. Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė teisės aktams, kuriais siekiama įgyvendinti 2022–2033 metų nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais strateginį tikslą – sukurti korupcijai atsparią aplinką viešajame ir privačiame sektoriuose. Tikimasi, kad korupcijos suvokimo indekso pozityvus pokytis 2025 metais sieks 70 balų. Plano įgyvendinimo stebėsena ir pažangos vertinimas pavedamas darbotvarkės koordinatorei Specialiųjų tyrimų tarnybai.
Tikslas labai ambicingas, todėl būtinas tarnybos veiklos stabilumo ir tęstinumo užtikrinimas bei visų sutelktos pastangos. Būtinas aktyvus bendradarbiavimas su visuomene, valstybiniu, privačiu sektoriais ir nevyriausybinėmis organizacijomis, siekiant juos įtraukti į įvairias antikorupcines bei skaidrumo iniciatyvas. Valdžios institucijos ir piliečiai turi būti siejami abipusio pasitikėjimo ir atvirumo santykio. Privalėsime didesnį dėmesį skirti prevencijai, tai yra priežastims, o ne pasekmėms šalinti, ir, neabejotinai, švietimui. Korupcijos prevencija negali remtis vien tik tvarkų, taisyklių ar formalių reikalavimų įtvirtinimu ir jų taikymu.
Būtina aiškiai identifikuoti tikrąsias priežastis, tobulinti administracines ir viešąsias paslaugas taip, kad būtų kuo mažiau prielaidų korupcijai, tai yra paslaugų skaitmeninimas, automatizavimas, nereikalingų procedūrų atsisakymas, kad procedūros, taisyklės bei algoritmai būtų aiškūs ir paprasti. Čia matyčiau reikšmingą Specialiųjų tyrimų tarnybos vaidmenį, teikiant racionalius ir labai konkrečius pasiūlymus, mažinančius biurokratizmą ir orientuotus į konkrečių problemų sprendimą. Būtina proaktyvi prevencinė veikla, nukreipta į rizikingiausias sritis, kurias indikuoja iki šiol tarnybos atlikti tyrimai ir analizės, tai sveikatos priežiūros sektorių, teritorijų planavimą ir statybų priežiūrą, savivaldą ir viešuosius pirkimus.
Jeigu būsiu paskirtas į tarnybos vadovo pareigas, ketinu skirti ypač daug dėmesio visų valstybės ir savivaldybių institucijų, kitų subjektų vadovų pastangoms telkti, kovai su korupcija, nes tik tai gali garantuoti sėkmę. Į tai, be abejo, dėmesį yra atkreipę tiek Lietuvos situaciją kuriant antikorupcinę aplinką vertinę EBPO ekspertai, tiek tai antikorupciniuose dokumentuose akcentuoja ir Europos Komisija. Žalos, kurią daro korupcija, mastas dažnai sunkiai suvokiamas. Dėl korupcijos valstybių biudžetai praranda milijardus eurų. Anot pripažintų tarptautinių korupcijos žalos apskaičiavimo metodikų, vienas antikorupcijos suvokimo indekso punkto neigiamas pokytis generuoja apie 1 mlrd. eurų žalą. Tokia tikėtina korupcijos kaina ir ją moka visa visuomenė, neminint kitų skausmingų padarinių, pavyzdžiui, pasitikėjimo institucijomis ir kartu visa valstybe silpnėjimo ir kitų, kurie yra neišvengiami. Jeigu norite tikro pokyčio, jis turi vykti visų pirma mūsuose – mūsų mintyse ir širdyse, o šiuo atveju švietimas yra efektyviausias įrankis.
Galima įžvelgti problemų baudžiamojo persekiojimo veikloje, kuri yra viena pagrindinių tarnybos veiklos sričių. Kai kurios yra unikalios, tačiau su dauguma jų susiduria visos teisėsaugos institucijos, kurioms nustatyta pareiga išaiškinti ir ištirti nusikalstamas veikas. Visų pirma išskirčiau biurokratiją (neigiama šio termino prasme), kuri persmelkusi visą viešąjį sektorių, čia baudžiamasis procesas, deja, bet nėra išimtis. Klampus, sudėtingas, jokios pridėtinės vertės nekuriančiomis ir resursus eikvojančiomis procedūromis apkrautas, prielaidas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis sudarantis procesas – štai su kuo šiandien susiduria ne tik ikiteisminio tyrimo institucijos, bet ir nukentėjusieji bei kiti proceso dalyviai. Esu įsitikinęs, kad ilgai trunkantis baudžiamasis procesas nėra teisingas, visuomenė neturėtų būti verčiama metų metus laukti sprendimų, ypač tose bylose, kuriose atsakomybėn patraukiami sunkius korupcinius nusikaltimus padarę asmenys. Dažnai su pavydu žiūrime į daugelio Vakarų šalių, kuriose sudėtingi tyrimai atliekami ir sprendimai priimami tikrai greitai, patirtį. Ši problematika minima ir EBPO ekspertų ataskaitose, ypatingą dėmesį atkreipiant į praktikoje suformuotą sunkiai įgyvendinamą įrodinėjimo standartą korupcinio pobūdžio baudžiamosiose bylose.
Ketinu dėti pastangas stiprindamas tiek kriminalinės žvalgybos, tiek ir ikiteisminio tyrimo kokybę, suprasdamas, kad klaidos, kurios pasitaiko atliekant bet kokį darbą, tarnybos veikloje turi ypač didelę kainą. Garsiai pradėti tyrimai taip pat garsiai turi būti užbaigti, ne tik patraukiant kaltus asmenis atsakomybėn, bet ir užtikrinant nusikalstamu būdu įgyto turto sugrąžinimą valstybei. Tačiau nesprendžiant mano anksčiau aptartų problemų pastebimesnį proveržį pasiekti tikrai bus sudėtinga.
Taigi, akivaizdu, kad su visų teisėsaugos institucijų, prokuratūros, teismų ir Teisingumo ministerijos atstovais privalome peržiūrėti tas normas, kurios sudaro prielaidas biurokratizmui, eikvoja milžiniškus resursus ir neprisideda prie proceso tikslų greitai ir išsamiai ištirti reikšmingas aplinkybes ir teikti siūlymus sprendimų priėmėjui. Tačiau naudojant baudžiamojo proceso ar kriminalinės žvalgybos įrankius svarbu nepamiršti vieno, svarbiausio, principo – proporcingumo. Aš galėčiau šiuos įrankius palyginti su antibiotikais – jeigu jų vartoji per daug ir per dažnai, jie nustos veikti. Todėl pirmiausia – dėmesys prevencijai, užkardymui ir švietimui, o tik po to visam kitam. Dėkoju už dėmesį ir esu pasirengęs atsakyti į klausimus, jeigu tokių būtų.
PIRMININKAS. Klausiančiųjų netrūksta. Pirmas – J. Urbanavičius.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų tai be galo svarbi institucija ir svarbi figūra. Teko, gerbiamas Linai, pasidomėti jūsų veikla. Tikrai mane žavi jūsų tie, sakykime, nueiti tam tikri laipteliai nuo paprasto specialisto iki regiono vadovo, iki komisaro, generalinio komisaro, dabar ir ta jūsų didžiulė tarptautinės veiklos patirtis. Tai ypač, be galo svarbu dirbant STT, toje srityje ir panašiai. Tikrai savęs daug atidavėte policijai ir matosi policijos pasikeitimas, įvaizdis, ypač korupcija. Šiandien negalima net pagalvoti apie tai, kad pareigūnams būtų duotas kyšis, o tas anksčiau buvo turbūt įprasta ir visiems suprantama. Tikrai aš manau, kad jums esant šie pasikeitimai vyko, šie svarbūs lūžiai. Noriu paklausti jūsų: apskritai, gal jau ir įvardinote šiek tiek, kokią šiandien STT matote ir kokie galbūt pirmieji jūsų svarbiausi darbai būtų?
Kitas klausimas dėl profsąjungos. Mums išsiųsti profsąjungos laiškai, viešojoje erdvėje, ir spaudoje, ir televizijoje, matėme tam tikrus tokius pasisakymus. Kaip jūs vertinate? Man teko kažkada girdėti apie profsąjungos veiklą, lyg ir ten negražių dalykų vyko.
PIRMININKAS. Laikas!
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Turbūt piktnaudžiavimo dalykų. Galbūt dėl to, kad jūs užkardėte, keliami tam tikri klausimai ir nepasitikėjimas jumis?
L. PERNAVAS. Dėkui už klausimus. Pirmas klausimas, kaip aš matau STT. Kalbant apie Specialiųjų tyrimų tarnybą, aš norėčiau kalbėti apie tokį platesnį vaizdą, kaip mes jį matome ir kaip mes jį suprantame.
Pirmas. Turbūt reikėtų kalbėti apie tokius lygmenis: tai yra institucinis lygmuo, tai yra nacionalinis lygmuo ir tai yra tarptautinis lygmuo.
Kalbant apie institucinį lygmenį, Specialiųjų tyrimų tarnyba turi kelis pagrindinius uždavinius. Kaip aš ir minėjau, tai yra ir kriminalinė žvalgyba, ir ikiteisminis tyrimas, tačiau yra ir kitų įrankių. Tai yra ir prevencija, yra ir antikorupcinis švietimas, yra ir analitinė antikorupcinė žvalgyba. Tikslas būtų, kad visi šie įrankiai veiktų kaip vienas mechanizmas, kaip tam tikras ciklas.
Ką aš noriu pasakyti? Kaip ir minėjau, pagrindinis dėmesys švietimui ir prevencijai. Jeigu kur nors neveikia, yra kitų įrankių: kriminalinė žvalgyba, ikiteisminis tyrimas. Tačiau byla neturi būti baigta tik kaltinamojo suradimu, nustatymu ir bylos atidavimu į teismą. Mes turime kiekvienoje byloje aiškiai matyti tą modus operandi, aiškiai matyti problemas, kur yra problemų, kur yra švietimo problemų, kokias problemas mes galime spręsti vykdydami prevenciją. Taip pat mes galime pasitelkti ir analitinę antikorupcinę žvalgybą ir nukreipti savo pastangas ten. Pagrindinis dalykas, kad čia veiktų šis ciklas.
Dabar nacionalinis lygmuo. Aš jau minėjau, kad praeitą savaitę buvo patvirtinti teisės aktai, tai yra planai dėl 2022–2033 metų nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais. Pagrindinis dalykas yra pripažinti, kad mes turime problemą, nes iš esmės problemos sprendimas nuo to ir prasideda. Mes pripažinome, nes 2015–2025 metų korupcijos prevencijos programa nebuvo pabaigta. Ji buvo pakeista šia darbotvarke. Buvo patvirtinti planai ir dabar pagrindinis dalykas pradėti pirmus žingsnius įgyvendinti šį planą.
Antras dalykas, ką aš akcentuočiau, kalbėdamas apie nacionalinį lygmenį, tai yra „Skaidrumo akademija“. Tai irgi labai svarbus dalykas. Pradžioje „Skaidrumo akademija“ dirbo, arba, sakykime, sprendė problemas, vykdė švietimą, su viešuoju sektoriumi. Toliau buvo pereita prie švietimo. Trečias žingsnis turėtų būti, ką aš sakiau, ką mes darėme ir policijoje, tai yra privatus sektorius ir visa visuomenė, visi mes, nes čia yra dvi pusės: vieni, sakykime taip, duoda kyšį, kiti ima kyšį.
Ir trečias – tai tarptautinis lygmuo. Specialiųjų tyrimų tarnyba yra daug padariusi spręsdama klausimus tarptautiniu lygmeniu, tai tie darbai irgi turėtų būti tęsiami.
Dabar dėl profsąjungos. Žinote, aš nesiruošiu vertinti tų lozungų, kurie buvo pasakyti. Reformų ir visų kitų panašių dalykų geriausias vertintojas yra istorija. Aišku, istorija dar kol kas yra labai trumpa, labai nedidelė, tik treji su puse metų, kai aš baigiau savo, kaip policijos generalinio komisaro, kadenciją ir išvykau į Jungtinę Karalystę.
Tačiau prisiminkime tris dalykus. Per šį laikotarpį mes turėjome kovido krizę. Matėme policiją visur. Ir kai reikėjo 3 tūkst. policininkų vieną dieną išeiti į gatvę, policija išėjo. Krizė prie Baltarusijos sienos. Policija padėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybai, nuolat, kas dieną, petys į petį patruliavo. Karas Ukrainoje, migrantų krizė, darbas kartu petys į petį su Migracijos departamentu. Ir čia ta institucija, kuri yra sugriauta, kuri per šį laikotarpį, sudėtingą laikotarpį, atliko visas savo funkcijas, visuomenė pasitiki 82 %, kiti tikrai galėtų pavydėti. Ir dar trys sudėtingos, ypač sudėtingos užduotys, kurios buvo atliktos puikiai. Tai mano vertinimas toks. Tikiuosi, atsakiau į klausimą.
PIRMININKAS. Ilgas klausimas ir ilgokas atsakymas. Nedaug Seimo narių spės paklausti. Prašyčiau kuo lakoniškiau atsakyti. D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamas pretendente, kaip jūs pasielgtumėte, jeigu į jus kreiptųsi stambus verslininkas, prisipažintų ir apskųstų, kad iš jo gavo kyšius valstybės valdininkas, politikas, ir paprašytų spręsti klausimą čia, centre, Vilniuje, nesiųsti tų duomenų į gyvenamąją vietą tų kyšių ėmėjų?
Tas klausimas ne hipotetinis, jis jau buvo prieš keletą metų užduotas. Jūs rasite, ko gero, tą istoriją turbūt savo būsimoje tarnyboje. Jūsų kolegos išsiuntė tą skundą pagal kyšių ėmėjų gyvenamąją vietą ir užgesino tą reikalą. Kyšiai buvo labai stambūs ir pavardės labai žinomos.
Ar yra tokių pavardžių, kurių jūs išsigąsite, ir ar čia senaties terminas dar veikia, jeigu tas žmogus dar kartą pasiskųs ir paprašys, kad tie žmonės, kurie iki šiol veikia Lietuvos politinėje sistemoje, būtų patraukti atsakomybėn? Ačiū.
L. PERNAVAS. Labai dėkui už klausimą, geras klausimas. Iš tikrųjų aš nežinau konkrečios situacijos, nežinodamas pavardžių, negaliu ir komentuoti. Ar aš išsigąsiu? Paskambinkite man, pamatysite.
PIRMININKAS. Čia jau gerai, trumpi atsakymai. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū. Norėjau paklausti. Kilus dabar ekonominėms problemoms, iš esmės ir Europos Bankas yra pasakęs apie Lietuvą, net, ko gero, kas antras lietuvis, apie 53 %, gali būti 6 % paklaida, būtų linkęs dirbti šešėlyje. Tokiais realiais dalykais turbūt yra gana sudėtinga tą šešėlį stabdyti ir panašiai. Gal jūs žinote, kokios priemonės galėtų būti tam šešėlio korupciniam augimui stabdyti? Ačiū.
L. PERNAVAS. Dėkui už klausimą, labai geras klausimas. Iš tikrųjų, jeigu kalbame apie šešėlį, Specialiųjų tyrimų tarnyba nėra ta pagrindinė institucija, kuri atsakinga už to klausimo sprendimą. Bet vienas dalykas, ką aš akcentavau ir savo kalboje, svarbu visoms institucijoms, kurios yra Lietuvoje, šiuo atveju turbūt reikėtų kalbėti apie Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, apie policiją, apie Mokesčių inspekciją, taip pat galbūt kažkuriuo aspektu ir Specialiųjų tyrimų tarnybai, dirbti kartu kaip vienai institucijai. Tos patirties aš iš tikrųjų turiu. Aišku, deja, dėl visiems suprantamų priežasčių aš negaliu komentuoti Specialiųjų tyrimų tarnybos įvairių tyrimų, tačiau policija labai dažnai dirba prie tų tyrimų kartu. Ar atsakiau į klausimą?
PIRMININKAS. Klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū. Gerbiamas pretendente, bus gal daugiau politinis, gerbiamas Linai, klausimas. Dažniausiai prezidentai, teikdami į STT, į VSD, į teismų pareigas, derina su valdančiąja dauguma tą kandidatūrą. Dėl jūsų kandidatūros buvo keletą kartų derinta su valdančiąja dauguma. Prezidentas kaip ir sutarė, kad jūs esate tas tinkamas kandidatas eiti tas pareigas.
Bet šią savaitę pasirodė G. Landsbergio, vieno iš valdančiosios koalicijos lyderių, toks pasisakymas, kad mes nesiruošiame ir neketiname balsuoti už jūsų kandidatūrą. Kaip jūs vertinate valdančiosios partijos tokią poziciją? Ar tai nėra sabotavimas tokios atsakingos institucijos pareigūno paskyrimo ir ar nėra mėginimas ir bandymas valdančiosios daugumos Konservatorių partijos vilkinti pareigūno paskyrimą, ką jie dažniau darė ir su teismų vadovais, su Aukščiausiojo Teismo, su Konstitucinio Teismo teisėjais? Tas cirkas, kuris vyko jų dėka.
Kaip jūs vertinate valdančiosios daugumos tokius dalykus, kai, pavyzdžiui, tas pats E. Kūris, ne E. Kūris, atsiprašau, D. Žalimas net dvejus metus jų dėka vadovavo neteisėtai Konstituciniam Teismui?
L. PERNAVAS. Dėkui, labai įdomus klausimas. Aš jums pristačiau savo matymą, aš atsakiau į savo klausimus, o jūs kiekvienas turite teisę balsuoti taip, kaip manote, kad yra geriausia.
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pretendente, vis dėlto dar pakartosiu klausimą, kurį uždavė gerbiamas kolega Justinas, tik kitu kampu. Kai tapsite vadovu, ar jūs manote, kad jums reikėtų susitikti su profsąjungomis, nes rašė ne tik policijos profesinės sąjungos, bet ir ikiteisminio tyrimo įstaigų profsąjungų atstovai. Tai viena klausimo dalis.
Ir antroji – dėl prevencijos. Gerbdamas jūsų darbą Policijos departamente, nes jūs puikiai sutvarkėte reagavimą. Dabar girdėjau jūsų kalboje du kartus akcentuota: prevencija, prevencija. Tai yra labai svarbu, pats suprantate. Ir gal matote jau iš dabartinės galbūt situacijos, kaip yra svarbu policijai prevencija. Kokių priemonių jūs imtumėtės, aiškiau galite pasakyti? Ačiū.
L. PERNAVAS. Vėl grįžtame prie profsąjungos, pirmas klausimas buvo. Žiūrėkite, kad atsakyčiau į tą klausimą, tada reikia truputį plačiau žiūrėti, nes čia yra, sakykim, dalis visoje sistemoje.
Aš buvau paskirtas policijos generaliniu komisaru 2014 metais. Kokia situacija buvo tada? Norint suprasti, ką mes darėme, kaip mes darėme, kodėl mes atėjome ten, kur atėjome, reikia suprasti, kur mes buvome. Problemas aš jau jums išvardinau, galiu dar kartą pakartoti, kad būtų aišku. Visuomenė iš mūsų norėjo, ji nuolat tą akcentavo: norime matyti daugiau policijos pareigūnų gatvėje, norime, kad jie greičiau reaguotų, norime, kad mums būtų skiriamas didesnis dėmesys.
Antras – vidinis klientas, policininkas, mūsų policijos darbuotojas. Nuolat buvo kalbama: nepakankami atlyginimai, netinkamas aprūpinimas, negalime nuvažiuoti į įvykio vietą, nes pasibaigė benzinas, basi policininkai, viduryje miesto stovintys. Tą reikėjo spręsti.
Antras, atsiprašau, trečias dalykas. Biudžetas. Ar visi žinote, koks buvo policijos biudžetas 2015 metais, pirmus metus, kai aš dirbau policijos generaliniu komisaru, – 199,9 mln. eurų. Kodėl aš tai sakau? Ar žinote, koks buvo prieš septynerius metus, 2008 metais, ikikriziniu laikotarpiu, – 240,8. Aš bijau klysti, tai yra 20 % mažesnis biudžetas.
Ir ketvirtas dalykas. Kur policija dažniausiai gaudavo kritikos tada, tuo metu? Aš jums priminsiu tik tris tragedijas, įvykusias netrukus prieš mane paskiriant generaliniu komisaru. Kudirkos Naumiestis, dvi moterys žiauriai nužudytos užkapojant kirviu. Policija buvo kviesta. Ar atvyko? Ne. Klaipėdos rajonas, mama savo mažamečių vaikų akivaizdoje žiauriai nužudyta. Policija buvo kviesta. Ar atvyko? Ne. Ir trečias. Panevėžio rajonas, mergina buvo išprievartauta, įdėta į bagažinę ir gyva sudeginta. Jinai skambino iš bagažinės. Įsivaizduokite, žmogus skambina, aš esu išprievartauta, aš esu sumušta, aš esu uždaryta, aš jaučiu dūmų kvapą, aš jaučiu, kad degu. Kur policija? Visada ir aš, nes aš irgi šiek tiek senesnės kartos atstovas, kuo mes girdavomės? Ištyrimas, ištyrimas, ištyrimas ir ištyrimas. Klausimas, ar mes šituos nusikaltimus ištyrėme ir kada, kaip greitai? Atvykome į Kudirkos Naumiestį nedelsiant, į Klaipėdos rajoną nedelsiant, į Panevėžį nedelsiant. Ar aš, kaip policijos pareigūnas, tada galėjau girtis, kad ištyriau tris labai sunkius nusikaltimus? Ar aš galėjau tuo girtis visuomenei? Pažiūrėti aukų artimiesiems į akis? Štai šita problema turėjo būti išspręsta. Kai mane muša, prievartauja, degina, man visiškai neįdomu, kas ir kada šitą bylą ištirs, man reikalinga pagalba čia ir dabar. Tą klausimą policija ir sprendė.
Kaip sprendėme? Pažiūrėjome į pačias geriausias Vakarų valstybes – Olandiją, Suomiją, Norvegiją, kaip jie dirba, kaip jie sprendžia tuos klausimus. Nusisukome nuo Rytų, atsisukome į Vakarus, nustojome meluoti sau, kad vieną dieną mums kas nors duos daug pinigų ir viską išspręsime. Pradėjome spręsti savo jėgomis, tai yra taupėme lėšas ir iš sutaupytų lėšų aprūpinome šimtu procentų visus policijos pareigūnus, buvo parengti standartai. Pakeitėme darbo filosofiją, ne žmogus turėdavo ieškoti, kai jo piniginę pavogė, kuris čia Vilniuje komisariatas aptarnauja šitą teritoriją, o mūsų buvo darbas priimti skambutį 112, surasti tą žmogų ir spręsti čia ir dabar. Tam reikėjo daugiau policijos pareigūnų gatvėje, todėl buvo pakeista darbo organizavimo filosofija ir policijos pareigūnai išėjo dirbti į gatvę tam, kad mes padėtume visuomenei. Čia buvo pagrindinė užduotis. Šiandien mumis pasitiki 82 % Lietuvos gyventojų.
Kodėl aš minėjau biudžetą? 2019 metais, kai aš baigiau dirbti, kai buvo paskutiniai metai, kai buvau policijos generalinis komisaras, mūsų biudžetas vis dar buvo mažesnis negu 2008 metais. Po 11 metų, 2019 metais. Tai, ką jūs matėte mano darbo laikotarpiu: nauji automobiliai, reagavimas, uniformos, atlyginimai, kurie buvo padidinti 25 %, o ką tik pradėjusiems – beveik 50 %, buvo padaryta su biudžetu, kuris buvo mažesnis negu 2008 metais. Čia buvo mūsų užduotis ir mes tai padarėme. Čia atsakymas apie policijos profesiją.
Ir antra dalis apie prevencinę veiklą. Aš vėlgi grįšiu prie to, ką aš pasakiau, aš manau, būtų labai blogai, jeigu mes bandytume akcentuoti tik vieną dalį viso to ciklo, kurį aš minėjau, ir šiuo atveju esmė yra visas ciklas, o ne viena tinkamai atlikta veikla. Tebūnie tai prevencija – švietimas, ikiteisminis tyrimas, kriminalinė žvalgyba, analitinė ar antikorupcinė žvalgyba, mano, kaip vadovo, darbas – matyti visą vaizdą ir kad visa sistema, visas ciklas veiktų, ne viena dalis.
PIRMININKAS. Dėkui. Dėl vedimo tvarkos – A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, mes čia keletas iš Antikorupcijos komisijos ir kiti, matau, kolegos tikrai tikėjomės paklausti, išdėstyti savo klausimus ir teoriškai tam turėjo užtekti laiko. Bet, matome, jo pritrūko, gal išeitų dar pratęsti 5 ar 10 minučių, nes tikrai tikimės lakoniškesnių atsakymų ir labiau nukreiptų į ateitį, kas buvo praeityje, su ataskaita, mes turbūt neblogai susipažinę ir asmeniškai susidūrę, bet mes labiau norėtume užduoti klausimus į ateitį.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, turbūt vis tiek visi nespės paklausti, matau, kad prieš jus dar yra. Turėsime susitikimus frakcijose, komitetuose. Nematau Antikorupcijos komisijos pirmininko – gal papildomo komiteto teisėmis pageidautų, tai būtų kaip ir logiška, nes STT turi glaudų santykį su Antikorupcijos komisija. Aš galvoju, kad dar porai Seimo narių duokime paklausti ir baikime. Klausia V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Sveiki, gerbiamas Linai, malonu jus čia vėl matyti Lietuvoje. Iš tiesų aš norėčiau galbūt pataisyti Prezidento patarėją, vertindamas gerbiamojo kandidato tam tikrus nuopelnus. Policija pradėjo keistis ne 2014 metais, ji pradėjo keistis 2008 metais. 2014 metais, kai Linas buvo paskirtas į policiją, policijos pasitikėjimas jau buvo 68 %, čia yra „Vilmorus“ tyrimai, specialus tyrimas, todėl nekurkime naratyvo ir nenuvertinkime tikrųjų vadovų, yra V. Telyčėnas, jis 2008 metais pradėjo reformą ir atrado tą patį L. Pernavą Ignalinoje. Aš tiesiog norėčiau, kad tam tikri istoriniai pokyčių momentai būtų fiksuoti. Tikiuosi, Linai, jūs taip pat tai prisiminsite ir galbūt galėsite pasakyti, ką jums pavyko padaryti.
Mano klausimas yra toks: neseniai ponas A. Martinkus kreipėsi į Seimą pareikšdamas, kad policija, vadovaujant jums (konkuruodamas dėl generalinio komisaro posto), galimai klastojo žvalgybos bylas. Noriu jūsų paklausti, kaip jūs vertinate tokius kriminalinės žvalgybos pareigūno pareiškimus, ar iš tiesų jūs matėte, kad galimai klastojamos bylos, kandidatams konkuruojant dėl posto į generalinio komisaro pareigas?
L. PERNAVAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų norėčiau iš pradžių reaguoti į pastabą. Jokiu būdu neneigiu tų policijos vadovų darbų – buvo dirbama kartu ir čia nėra jokių klausimų. Be abejo, tai yra mūsų visų nuopelnai, tiesiog aš neturėjau daug laiko ir negalėjau išsiplėsti, kalbėdamas apie visą policijos istoriją. Jūs visiškai teisus.
Dabar apie poną A. Martinkų. Aš vertinu jo teiginius šiandien kaip visiškai niekinius, nes mes gyvename teisinėje valstybėje, jis buvo atleistas iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje nustatyta tvarka dėl tam tikrų pažeidimų. Ponas A. Martinkus kreipėsi į teismą, kiek aš žinau, ir aukštesnės instancijos teismams apskundė tuos sprendimus. Tie sprendimai patvirtino, kad jo atleidimas buvo teisėtas, tai yra visa ta surinkta medžiaga, kurios pagrindu jis buvo atleistas, –viskas buvo atlikta teisėtai. Tai mano vertinimas toks.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamas pretendente, neabejoju, kad bus galimybė pasišnekėti detaliau ir apie Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos programą.
Mano klausimas yra toks. Kandidato į STT vadovus procesas šiek tiek užtruko. Aš tikiuosi, kad jis užtruko ne dėl kokių nors jūsų kandidatūros niuansų, bet dėl to, kad prezidentūra taip brokuotai organizavo procesą. Ar jūs galėtumėte patikslinti, kada jūs jau tapote tuo kandidatu ir kada su Prezidento institucija pradėjote kalbėti dėl kandidatavimo į STT vadovus? Apie tą proceso eigą, kokia ji buvo, man asmeniškai nieko žinoti neteko. Ačiū.
L. PERNAVAS. Na, apie proceso brokuotumą arba nebrokuotumą aš turbūt pakomentuoti negalėsiu. Oficialiai kandidatu tapau praeitą savaitę. Be abejo, prieš tai pokalbių buvo ir anksčiau, tiesiog dabar datų neįvardinsiu. Ar atsakiau?
PIRMININKAS. Dėkui. Kadangi čia balsuoti nereikia… Dėkui, gerbiamas kandidate, galite grįžti į savo vietą. Kadangi čia balsuoti nereikia, mes iš karto galime apsispręsti dėl komitetų.
Prašom, gerbiamas A. Stončaitis.
A. STONČAITIS (DFVL). Gerbiami kolegos, kaip ir minėjo pirmininkas, iš tikrųjų yra didelis Seimo Antikorupcijos komisijos interesas, todėl aš prašyčiau komisiją kaip papildomą.
PIRMININKAS. Gerai, taip ir sutarsime. Pagrindinis būtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomo komiteto teisėmis būtų Antikorupcijos komisija. Svarstymo data būtų numatoma gegužės 18 diena. Tinka visiems? Pritariame bendru sutarimu.
Dabar aš, atsižvelgdamas į pranešėjų prašymus, į tai, kad įtemptos ministrų darbotvarkės, jei jūs neprieštaraujate, šiek tiek sukeisiu klausimų eigą.
15.22 val.
Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 3, 8, 20, 21, 36, 54, 55, 56, 57 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 551 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2664ES, Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 26, 27, 32, 33, 35, 39, 41, 56, 57 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1596 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2665 (pateikimas)
Dabar būtų 2-4.1 ir 2-4.2 klausimai – Konkurencijos įstatymo pataisų projektai Nr. XIVP-2664 ir Nr. XIVP-2665. Pranešėja – A. Armonaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė. Prašom.
A. ARMONAITĖ (LF). Dėkoju. Gerbiami Seimo nariai, pristatau jums Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikiamus Konkurencijos įstatymo projektus. Teikiamais įstatymo projektais siekiama sudaryti sąlygas veiksmingiau taikyti Europos Sąjungos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos taisykles bei įgyvendinti Europos Sąjungos reglamentus: Skaitmeninių rinkų aktą ir Reglamentą dėl vidaus rinką iškraipančių užsienio subsidijų.
Numatoma reglamentuoti neteisėtos ir (arba) su Europos Sąjungos vidaus rinka nesuderinamos valstybės pagalbos susigrąžinimą, apimant visus galimus tokios pagalbos šaltinius ir atvejus. Atsižvelgiant į problemas, susijusias su pagalbos teisėtumo kontrole savivaldybėse, įstatymo projektu numatoma visų pagalbos teikėjų pareiga pagalbos priemones derinti su Konkurencijos taryba, vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka. Apibrėžiama nauja sąvoka „valstybės pagalbos arba nereikšmingos (de minimis) pagalbos priemonė“.
Dėl teisinio aiškumo taip pat yra atlikti kai kurie techninio pobūdžio pakeitimai. Patikslintos Konkurencijos tarybos pirmininko funkcijos. Nustatyta Konkurencijos tarybos kompetencija tvarkyti asmens duomenis Konkurencijos tarybos funkcijų atlikimo ar Konkurencijos tarybos veiklos organizavimo ir administravimo tikslais. Papildyta nuostatomis, kurios užtikrintų, kad Konkurencijos taryba būtų informuojama ne tik apie atvejus, kai Lietuvos teismai taiko konkurencijos pažeidimų draudimus nustatančios Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatas, bet ir kai taikomas vien Konkurencijos įstatymas. Taip pat vadovaudamiesi Civilinio kodekso straipsniais patikslinome sąvokas, kurios buvo gal kiek pasenusios, į naujesnes.
Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktos pastabos iš esmės susijusios su valstybės pagalbos reguliavimo nuostatų tikslinimu ir projekto nuostatų korekcijos juridinės technikos požiūriu. Tikiuosi, kad šias pastabas mes galėsime suderinti Seimo komitetuose. Dėkoju.
PIRMININKAS. Du Seimo nariai nori jūsų paklausti. L. Savickas klaustų pirmasis. Nėra salėje. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš labai įdėmiai pasižiūrėjau. Labai daug yra Teisės departamento pastabų būtent dėl konstitucingumo. Kaip jūs vertinate pastabas dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka ir taip toliau? Kaip į tas pastabas jūs galvojate atkreipti dėmesį, ar tą įstatymą bandysite dar peržiūrėti ir teikti dar pasiūlymų?
A. ARMONAITĖ (LF). Žinoma, kad atsižvelgsime, jokiu būdu negali nuostatos prieštarauti Konstitucijai. Aš tik pabrėšiu, kad valstybės pagalbos de minimis, taip pat pagalbos klausimai praktikoje labai labai išryškėjo pandemijos metu. Iš esmės viską derinome su Konkurencijos taryba, čia yra įtvirtinami įstatymo patikslinimai, tikiuosi, kad labiau ir ta praktika atitiks.
Kita vertus, labai svarbu yra tikslinti įstatymo nuostatas dėl Skaitmeninių rinkų akto, dėl Reglamento dėl vidaus rinką iškraipančių užsienio subsidijų. Tai yra dalykai, kuriuos mes turime padaryti. Dėl to tikiuosi, kad techniškai į viską atsižvelgsime, kad nebūtų prieštaravimų Konstitucijai ir kitiems įstatymams, bet šiaip tai būtina priimti šitą teisės aktą.
PIRMININKAS. Į klausimus atsakėte, ačiū. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuosime po pateikimo per nustatytą balsavimo intervalą.
15.26 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 13, 17 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2654 (pateikimas)
Vėlgi, atsižvelgdamas į įvairias pranešėjų galimybes, dabar prašysiu toleruoti, kad bus pateikiamas darbotvarkės 2-9 klausimas – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas Jurgi. Gerbiami kolegos, teikiu jums pasiūlymą, idėją, kad jūs nuspręstumėte, kad ginklų savininkai arba tie, kurie nori gauti ginklą, turėtų išeiti pilietinio pasipriešinimo kursus, o tie, kurie nori atsinaujinti leidimą ginklui, tai yra penkerių metų laikotarpiui, turi irgi išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursus. Noriu pasakyti, išklausyti be kokio nors baigiamojo egzamino. Kol kas idėja tokia.
Kodėl tai siūlau? Noriu išjudinti visuomenės rengimą pilietiniam pasipriešinimui mūsų valstybėje. Priminsiu sociologines apklausas, kurios liudija tai, kad 14 % Lietuvos Respublikos visuomenės yra pasirengę priešintis ginklu, 36 % – kitomis priemonėmis, apie 25 % nežino, ką daryti, nes nežino savo vietos pagal gynybos planus, nežino savo vietos karo padėties metu. Tai tik liudija, kad mums reikia daugiau edukacijos, daugiau priemonių, kurios leistų labiau įtinklinti mūsų visuomenę, kurios leistų stiprinti jos įgūdžius, stiprinti jos atsparumą ir tą atgrasomąjį efektą, efektą, kurio reikia tam, kad atgrasytume mūsų priešą nuo bandymų net svarstyti galimus invazijos į Lietuvos Respubliką scenarijus.
Kol kas mes apie pilietinį pasipriešinimą ir apie visuotinę gynybą, o pilietinis pasipriešinimas yra vienas iš svarbiausių ramsčių visuotinės gynybos, kalbame dažniausiai lozungais. Noriu prieiti prie esmės ir išjudinti tai. Tai tik pirmas žingsnis. Mano požiūriu, antru žingsniu reikia daryti dar vieną labai svarbų sprendimą, kad mūsų valstybės tarnautojai irgi turėtų pilietinio pasipriešinimo kursą ir žinotų, ką daryti mobilizacijos atveju. Todėl šiuo minėtu projektu siekiu įtvirtinti reikalavimą asmenims, norintiems įsigyti ir turėti ginklus, jų šaudmenis medžioklei, savigynai, profesinei veiklai, mokymui, kad gautų tokį pilietinio pasipriešinimo kursą.
Projektu siūloma nustatyti, kad fiziniai asmenys, nustatytais atvejais neišklausę pilietinio pasipriešinimo kurso, negalėtų įsigyti ir turėti vadinamųjų mirtinų ginklų ir jų šaudmenų. Noriu iš karto pabrėžti, kad reikalavimas išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą nebūtų taikomas specialiojo statuso subjekto pareigūnams, profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, turintiems teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą ir norintiems gauti leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, nes profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai ir kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai tokį kursą jau dabar gali išklausyti, o specialiojo statuso subjekto pareigūnai, pirmiausia VRM struktūros, kurios karo padėties metu taptų ginkluotųjų pajėgų dalimi, minėtą kursą išklauso per bendras pratybas ar mokymus su kariais. Taip pat minėtas reikalavimas išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą nebūtų taikomas ir šauliams, kurie turi savo organizacijos programas. Taip pat, kaip ir minėjau, siūlau nustatyti, kad visi šie minėti asmenys, norėdami šio įstatymo nustatyta tvarka pratęsti turimo leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimo terminą, kuris yra, kaip minėjau, penkeri metai, irgi turės Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą. Kyla klausimas kodėl? Todėl, kad grėsmės kinta, gynybos planai kinta, prie to reikia prisitaikyti. Penkeri metai yra protingas periodas vėl atnaujinti žinias.
Ir labai trumpai dar apie tai, ko kartais pritrūksta mūsų gynybos architektūroje, tai yra pirmiausia viso paveikslo. Viso paveikslo suvokiant ne tik tai, kaip mums į pagalbą pagal regioninius gynybos planus ateis NATO, kaip padės mums gintis pajėgos, jau esančios čia, ne tik mūsų nacionaliniai pajėgumai, kuriuos dabar labai stipriai stipriname ir statome mūsų kariuomenę ant kojų, ne tik sąveika tarp mūsų kariuomenės ir VRM struktūrų, kurios būtų ginkluotųjų pajėgų dalimi karo padėties atveju, ne tik integruojant šaulius į gynybos planus, tai irgi be galo svarbu ir iki šiol čia dar nėra per daug padarytų darbų, bet lygiai taip pat ir visus žmones, kurie nori prisidėti prie gynybos ir saugumo.
Noriu jums paminėti, kad Pilietinio pasipriešinimo strategijoje yra tokia sąvoka kaip koviniai asmenų būriai, jie irgi galėtų būti patikrinti, apmokyti ir prisidėti prie gynybos. Pavyzdžiui, jų vaidmuo galėtų būti komendantūrose. Mes jau kuriame tą komendantūrų užnugario sistemą. Komendantūroms yra priskirtos septynios funkcijos, pavyzdžiui, objektų apsauga, kritinės infrastruktūros apsauga, taip pat blokpostų statyba, priežiūra ir srautų kontrolė, kova su diversinėmis grupėmis ir daug kitų dalykų, kurie yra be galo svarbūs valstybei ginantis ir organizuojant valstybės gynybą.
Bet lygiai taip pat svarbu ir civilinė gynyba. Mes dažnai, kai išgirstame „neginkluotas pasipriešinimas“, truputėlį sunerimstame ir klausiame: ką tai reiškia? O tai reiškia civilinę gynybą, nes vienam kariaujančiam, vienam su ginklu esančiam žmogui reikia bent penkių–dešimties civilių civilinės paramos – ar organizuojant paramą, ar kovojant informaciniame lauke, ar ruošiant maistą, ar užtikrinant medicinines paslaugas. Karas yra kompleksinis dalykas ir, kaip išgyvenę kolegos ukrainiečiai iš Bučos, Borodiankos sako, be jokios abejonės, kai karas prasideda, visi planai gula į stalčių, bet kas bus išlaikęs tame kontekste aiškesnę koordinavimo struktūrą, turės aiškesnius planus ir įgūdžius, tas ir turės pranašumą. Noriu, kad kartu su jumis pajudėtume šia kryptimi. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui už projekto pateikimą. Toliau posėdžiui pirmininkaus mano kolega A. Mazuronis.
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF). Labai dėkui. Gerbiamas kolega, jūsų paklausti nori gana nemažai Seimo narių. Pirmas klausia K. Mažeika. Jo salėje nematau. L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas Laurynai, pristatėte tikrai, atrodo, jau šiandien viskas, mes turime būti pasiruošę ir išklausę kursą pagal jus. Prašom pasakyti, kokia organizacija, kaip jums atrodo, vykdys šitą kursą, kuriai turėtų būti privalu? Ar nemanote, kad tam būtų geriausi… tam yra Šaulių sąjunga, per ją gali būti tas kursas išklausytas. Mes vėl kuriame papildomą tam, kad kažkas rinktų pinigus iš tų žmonių, nes tai bus mokami kursai, nebus nemokamų, aš taip įsivaizduoju, nes vis tiek Vyriausybė nepadarys taip, kad 2 valandų kursas bus. Kaip jūs galvojate?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, ponia Laima, už gerą klausimą. Aš atsakysiu taip. Dabar pilietinio pasipriešinimo, greičiau tokios rezistencijos, labiau ginkluotos, kursai vyksta krašto apsaugos sistemoje. Tai yra Specialiųjų operacijų pajėgų žmonės, dirbantys šioje srityje, tikrai turi daug įgūdžių, nes amerikiečiai yra parengę tokį Resistance Operating Concept, kuris Lietuvoje vis iki galo ir neprigyja, jis stiprina būtent tą visuomenės pasirengimą. Mums signalizuoja mūsų sąjungininkai – darykite šituos darbus, čia yra be galo svarbu. Krašto apsaugos savanoriškosios pajėgos irgi turi šitą kursą, Lietuvos karo akademijoje yra šitas kursas. Šauliai irgi turi savo programas, ir labai stiprias, bet ne visi Lietuvos Respublikos piliečiai nori ar gali būti šauliais, todėl reikia galvoti apie tai, kad kartu su jau mano įvardytomis institucijomis ir organizacijomis, pirmiausia, Šaulių sąjunga ir jos instruktoriais, sudarius naują programą, kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu, kuris yra prie Krašto apsaugos ministerijos, sustiprinus jo pajėgumus, parengus instruktorius, tai nebus taip paprasta, subūrus tokią komandą, būtų važiuojama į atskirus visuomenės segmentus. Štai čia mes pradedame kalbėti apie ginklų savininkus.
Lygiai taip pat reikia galvoti apie valstybės tarnautojus, kurie turės užtikrinti valstybės gyvybines funkcijas. Ir, be jokios abejonės, pratybos, pažiūrėjimas, ką jie darys mobilizacijos laikotarpiu, yra be galo svarbus dalykas.
Mes su jumis būsime pirmieji, kurie tokius kursus išklausys jau kitą savaitę. Ateina ir Šaulių sąjungos vadas, ir Mobilizacijos departamento direktorius, ir Krizių valdymo centro direktorius. Mes pamatysime, kiek reikia mūsų kiekvienam segmentui sužinoti, kad būtume atsparesni.
Bet lygiai taip pat baziniai kursai, mažesnio lygmens, galėtų būti vykdomi net ir trečiojo amžiaus universitetų studentams, jie gerai žinotų, ką reikia sukaupti namuose, ką reikia daryti tokiu ir tokiu atveju, šeimos rate ir taip toliau. Čia yra žinojimo reikalas. Kai yra daugiau žinojimo, yra mažiau chaoso, daugiau koordinacijos. Tai būtų mūsų stiprybė. Aš manau, kad tai yra visų institucijų, kurias jūs įvardinote, kurias aš įvardinau, bendras reikalas. Bet koks bus tas konkretus modalumas, yra Vyriausybės sprendinys. Vyriausybės išvada, be jokios abejonės, po pateikimo yra privaloma, nes tam reikia pasiruošti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas Laurynai, iš tikrųjų svarbu, kad mes nesnaudžiame, darome, priimame tam tikrus veiksmus, tačiau ar šiek tiek nebijote: daug idėjų, daug generuojama minčių ir šiuo atveju sistema gali prisitaikyti tokiais biurokratiniais savo veiksmais. Kažkada teko laikyti dėl kažkokio higienos paso: iš tikrųjų vos nueini, sako, čia tau klausimynas, čia tau atsakymai, svarbu, kad atėjai, kažkiek užmokėjai arba palikai pinigų. Tokiu būdu neva spręsdavo problemas. Iš tikrųjų ta sistema visiems buvo aiški ir niekas neužkardydavo.
Ar dabar jūs galvojate, kad reikėtų ir to mechanizmo, kad vis dėlto nesuprimityvintume to svarbaus reikalo ir kad viskas nenueitų bloga linkme, kad pradėtume apgaudinėti patys. Ar iš tikrųjų nereikėtų kokio nors plano, ne tik idėjų, bet ir kontrolės? Ačiū.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Edmundai, jūs visiškai teisus, didžiausias pavojus būtų, jeigu taip atsitiktų, kaip jūs sakote. Mes ir esame čia, kad to neatsitiktų. Aišku, mes čia, parlamente, negalime ištobulinti mechanizmo, tą turės padaryti vykdomoji valdžia. Be jokios abejonės, net neabejoju, kad tą ir padarys. Jau dabar kai kurie dalykai yra daromi. Jau yra mano minėti kursai, juos galima plėsti į kitus visuomenės segmentus. Bet, pavyzdžiui, dar labai svarbus dalykas: Krašto apsaugos ministerija su Mobilizacijos departamentu planuoja nuo rugsėjo mėnesio startuoti su nuotoliniais kursais. Jie rengia tam tikrą projektą, tam tikrą programą. Tai jau yra žingsnis į priekį.
Ar bus galima juos adaptuoti šiems dalykams, apie kuriuos aš kalbu? Galbūt, galbūt ne, galbūt reikės kažkokių specifikacijų. Bet faktas yra tas, kad mums reikia dabar ruošti instruktorius. Daug žmonių, protingų, gerų, dabar vairuoja mašinas, įsidarbinę kitų šalių ambasadose, o ne daro tai, ką geriausiai yra išmokę. Situacija yra tokia, kad mes turime truputį pakelti save ir pažiūrėti, ką mes turime, nes tai turi būti prioritetas. Mes nuo kalbų, nuo deklaracijų, nuo kalbėjimo… Pilietinio pasipriešinimo savaitė prasideda, vėl išgirsime daug kalbų. Reikia pradėti realias programas daryti.
Ir aš tikiu, kad mes užtikrinsime parlamentine kontrole, nes NSGK ir Švietimo ir mokslo komitetas yra tam, kad mes galėtume tą dalyką padaryti. Aš tikrai turiu galvoje, kad Vyriausybė turės pasiruošti, atsakingos institucijos turės pasiruošti. Bet dabar su nauju Krizių valdymo centro vadovu, su Šaulių sąjungos nauja energija ir nauju vadovu, aš manau, mes galime padaryti daug dalykų. Aš tikiu, kad padarome įtvirtinimą, principą ir po to judame į priekį.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Rakutis. Jo posėdžių salėje nematau. Kitas klausiantysis – V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas Laurynai, ar jums, kaip Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui, lyderiui šios srities, neatrodo, kad privalomus pilietinio pasipriešinimo kursus turėtų išklausyti kiekvienas Lietuvos pilietis ir pilietė? Geriausias būdas tą padaryti yra visuotinė karinė tarnyba, ko gero.
Tas siūlymas yra toks vaikščiojimas aplink problemą. Aš čia tikrai matau lyderystės stoką įvertindamas geopolitinę situaciją, laikmetį, kuriuo mes gyvename. Karas Ukrainoje šiandien yra geriausias laikas tokius sprendimus priimti. Mes dėl 2 %, ko gero, dešimt metų negalėjome priimti sprendimo. Dabar negalime priimti sprendimų, o siūlome tokius atsitiktinius, aplinkinius. Mano klausimas: kas jums, kaip valdančiosios daugumos saugumo lyderiui, trukdo teikti projektus…
PIRMININKAS. Laikas.
V. BAKAS (DFVL). …dėl kurių visi žmonės galėtų pasirengti krašto gynimui?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Dėl visuotinio šaukimo. Jūs gerai žinote, kad mūsų politinės jėgos pozicija labai vienareikšmiška, kad mes pasisakome už tai. Tačiau rengiant susitarimą tarp parlamentinių partijų dėl gynybos išryškėjo skirtumai tarp skirtingų politinių jėgų, skirtingų pažiūrų žmonių. Ir skaičiuojant balsus neatrodo, kad mes galėtume rasti sprendimą dėl visuotinio šaukimo.
Todėl nueita šiek tiek kitokiu keliu, apie tai yra diskutuojama, ką inicijavo krašto apsaugos sistema, tai yra padidinti takelių skaičių, pritraukiant daugiau šauktinių į sistemą. Taip, tas skaičius daugiau… tai yra apie 1 tūkst., 1 tūkst. 200, bet ir tai jau yra žingsnis į priekį. Jau minėta, yra pristatyta sausio mėnesį planuojama reforma. Ji jau buvo diskutuota remiantis partijų susitarimo platforma. Ji diskutuota su skirtingais segmentais. Dabar, kiek žinau, Krašto apsaugos ministerija rengia teisės aktus, kad būtų galima padidinti šauktinių skaičių, kad būtų galima atidaryti daugiau takelių.
Pavyzdžiui, Krašto apsaugos savanorių pajėgose atitarnavus trejus metus savaitgaliais, jau rasti savo vietą gynybos planuose, padidinti rezervo skaičių, kas yra planuojama. Jeigu tu esi tokios specialybės, kurios reikia kariuomenei, studentas arba baigęs tokią specialybę, tau užtektų 3 mėnesių ir tada galėtum rasti savo vietą gynybos planuose. Yra mąstoma ta kryptimi.
Bet aš suprantu, kad jūs klausiate truputėlį apie kitą dalyką. Po mokyklos iš karto vieneri metai ir tada galima jaunimui planuotis. Ir aš pritarčiau šiai idėjai. Tik paklauskime visi savęs kartu, ar rastų tokia idėja pritarimą. Bet, nepaisant to, aš neatmetu, kad aš tą ir darysiu. Nepaisant to, gerbiamas Vytautai, noriu pasakyti vieną paprastą dalyką. Visuotinis šaukimas po mokyklos nereiškia, kad visi jau dabar esantys mūsų visuomenės nariai įgis tų įgūdžių ir valios priešintis.
Todėl pilietinio pasipriešinimo kursai žmonėms, kurie galbūt turi… sakykime taip, negali būti šauktiniais, negali būti kariais profesionalais, net ir šauliais, irgi būtų reikalingi. Nuo bazinių žinių, klausiant, ką daryti, kaip ruoštis šeimoje, pavyzdžiui, iki jau realios veiklos komendantūrose su ginklu rankose, jeigu tu esi kokioje nors medžiotojų organizacijoje kurio nors mūsų rajono savivaldybės. Kitaip tariant, tai vis tiek netrukdytų tam ir tai vienas kitą papildantys procesai. Bet aš esu su jumis pagal tą jūsų mąstymo dvasią.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Klausti, atsakyti skirtas laikas baigėsi. Labai dėkui. Pasisakymai dėl motyvų. Nėra norinčių kalbėti nei už, nei prieš. Balsavimas dėl įstatymo projekto visiškai netrukus balsuoti nustatytu metu.
15.43 val.
Mecenavimo įstatymo Nr. XIII-1198 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2666 (pateikimas)
Kadangi dar turime keletą minučių, gal dar spės kultūros ministras pristatyti darbotvarkės 2-5 klausimą – Mecenavimo įstatymo Nr. XIII-1198 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2666. Pateikimas. Prašom, ministre.
S. KAIRYS. Gerbiami kolegos, pristatau klausimą dėl Mecenavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 284 pritarė ir teikė Seimui Lietuvos Respublikos mecenavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Pagrindinis įstatymo pakeitimo tikslas – paskatinti didesnį visuomenės ir verslo įsitraukimą į mecenatystę, skatinti gerųjų pavyzdžių ir praktikų sklaidą visuomenėje.
Vadovaujantis šiuo metu galiojančiu Mecenavimo įstatymu, už mecenatystę apdovanojama labai nedaug pretendentų. Pavyzdžiui, mes turime tik vieną nacionalinės reikšmės mecenatą, o per metus savivaldybės lygmens mecenatų apdovanojama vos keletas. Todėl mecenatystės idėja visuomenėje yra nepakankamai aktyviai skleidžiama ir puoselėjama. Siūloma sukurti naują mecenatų kategoriją – bendruomenės mecenatas. Ji suteiktų galimybę kasmet apdovanoti ne mažiau kaip 50 tūkst. eurų tam tikrai visuomenės veiklos sričiai suteikusius fizinius ar juridinius asmenis.
Šiuo metu įstatyme nustatytos šios visuomenės veiklos sritys: sveikatos priežiūra, kultūra, menas, kultūros paveldas, mokslas, visuomenės gerovė, sportas ir švietimas. Šiais pakeitimais siūloma, kad mecenatus būtų galima apdovanoti ir už skirtą paramą pilietinės visuomenės stiprinimo srityje, o tai tikrai yra labai aktualu kalbant apie įvairiausias iniciatyvas dėl paramos Ukrainai.
Siekiant apdovanoti asmenis, kurie ir priima sprendimus mecenuoti, siūloma, kad tuo atveju, jeigu paramą mecenuojamajam projektui skiria juridinis asmuo, būtų sudaryta galimybė suteikti mecenato vardą sprendimo teisę juridiniame asmenyje turinčiam fiziniam asmeniui. Taip pat įstatymo projekte siūloma, kad mecenatais negalėtų būti fondai ir NVO tuo atveju, jeigu mecenuoja projektus iš gautos paramos. Taip pat siūloma sujungti visų mecenatų apdovanojimą į vieną renginį siekiant didesnio matomumo ir visuomenės dėmesio, nes dabartiniai mecenato vardo suteikimo renginiai yra išbarstomi po skirtingus renginius.
Įstatymo projektu siekiama aktyviau įtraukti visuomenę į teisėkūros procesus, todėl siūloma Mecenavimo tarybai suteikti tokias papildomas funkcijas: analizuoti mecenavimo ir paramos procesus, aktualias šios srities problemas, teikti Kultūros ministerijai siūlymus dėl šių problemų sprendimo ir mecenavimą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo. Šio įstatymo pakeitimo projektas teikiamas įgyvendinant Vyriausybės programos priemonę didinti visuomenės ir verslo įsitraukimą į kultūros mecenatystę.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre, jūsų paklausti užsirašė gana nemažai Seimo narių. Pirmasis klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Labai sveikinu, ministre, už tokią idėją. Iš tikrųjų prieš porą metų mes apie tai diskutavome, dar nebuvo jūsų Vyriausybės, buvo kita Vyriausybė, tada kalbėjome, kad tokie dalykai turi būti keičiami. Bet vienas toks dalykas. Ministre, ar esate įvertinę, gal apskaičiavę, kiek gali atsirasti daugiau subjektų, tiek fizinių, tiek juridinių asmenų, kurie pagal šitą reguliavimą pakliūtų ir galėtų pretenduoti?
S. KAIRYS. Viskas priklauso nuo paramos dydžio ir paramos dydis…
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Bet iš esmės žinote, kiek buvo tokių juridinių ir fizinių asmenų, kurie iki tokios sumos buvo jau skyrę, ar turite tokią informaciją?
S. KAIRYS. Pirmiausia reikalingas ir pats procesas pateikti paraišką dėl mecenato. Ne visi, tarkime, juridiniai asmenys nori tai daryti ir panašiai. Bet aš tik atkreipčiau jūsų dėmesį, kad, įvedus naują mecenato kartelę – 50 tūkst. bendruomenės mecenatams, tai jų ratas stipriai išsiplės.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, įsivaizduokime hipotetiškai, kad aš labai turtingas užsienio lietuvis ir noriu paaukoti 20 mln. eurų kultūrai, bet aš noriu visai kultūrai. Tai kur jūs man patartumėte pervesti tuos pinigus, konkrečiai, į kokią sąskaitą, į kokios organizacijos, įstaigos, sakykime, ar į Kultūros tarybos, ar kokios nors kitos?
S. KAIRYS. Aš manyčiau, kad vystant tokį būdą paremti būtent veikiantį, sukurtą mechanizmą su ekspertų įtraukimu ir panašiai, aš manau, kad Kultūros taryba tikrai galėtų būti tas gavėjas tų lėšų ir tikrai tos lėšos kultūrai būtų panaudotos prasmingai.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Išties Lietuvoje neturime gilių, senų mecenatystės tradicijų kaip Vakarų demokratijos ir yra sveikintina daugiau dėmesio skirti šiai temai. Mano klausimas gerbiamam ministrui yra toks.
Su kuo jūs konsultavotės rengdami šį įstatymo projektą? Ar su verslu, juridiniais asmenimis, kurie potencialiai būtų šio įstatymo projekto… na, kuriems aktualus tas turinys? Su kuo tarėtės? Galbūt ir su muziejais, su privačiais galbūt muziejais, ne tik valstybiniais, nes jiems tai ypač aktualu, kai jų išlaikymo šaltiniai galbūt labai priklauso nuo privačių.
S. KAIRYS. Be abejo, į procesą buvo įtraukti ir įvairių focus grupių pavidalu, ir per kitus procesus. Pirmiausia būtent verslas, nes iš jo yra pagrindinė žinia, kas juos paskatintų būti mecenatais. Kai mes kalbame apie mecenatystę, tai reikėtų suprasti, kad tai nėra tik pasinaudojimas kokia nors mokesčių lengvata ar panašiai. Mecenatystė yra vertybė, yra tam tikras reputacinis momentas. Čia yra labai svarbu, kad tuos dalykus aiškiai suprastume, nes yra įvairių formų, nes kartais būna parama, bet reikalaujama reklamos, kitų dalykų atgal.
Dėl šito proceso subalansavimo tikrai diskusijų vyko nemažai, jeigu būtų noro pasidomėti detaliau, tą informaciją tikrai galėtume pateikti. Bet, kaip ir minėjau, nuo įvairių focus grupių, nuo Mecenavimo tarybos, kurią irgi šiuo metu (aš tiktai pavardinsiu, kas ją sudaro), tarkim, sudaro ir teatro atstovai, Verslo konfederacija, Pramonininkų konfederacija, Savivaldybių asociacija, Mokslo taryba, Kultūros taryba, tad vien joje yra skirtingų sričių ekspertų… Mes labai norėtume šitais pakeitimais lygiagrečiai išplėsti ir Mecenavimo tarybos ratą – pakviesti atstovus iš NVO tarybos, Startuolių asociacijos, Sveikatos apsaugos ministerijos ir panašiai.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas ministre, ačiū už pristatymą. Čia jus kai kas sveikina, tarsi nesusipažinęs su praeitos kadencijos Mecenavimo įstatymu, tarsi viskas yra pristatoma iš naujo. Iš tikrųjų čia yra tiktai tobulinamas įstatymas, o jūs, ministre, kai irgi pradėjote eiti pareigas, žadėjote iš pagrindų, kardinaliai keisti tą įstatymą, bet dabar tiktai sumos keičiasi ir panašiai. Ar jūsų čia tik pirmas žingsnis, ar jūs manote, kad dar ir toliau jį tobulinsite? Ir tų sumų sumažinimai bendruomenių, pavyzdžiui, mecenatui… na, 50 tūkst. bendruomenei, mano nuomone, regionuose irgi yra didelė suma. Kalbant apie bendruomenių mecenato statusą, ar nereikėjo dar daugiau sumažinti?
S. KAIRYS. Žiūrėkite, mes mažinsime, mažinsime ir galų gale turbūt nieko nebesuprasime, nes kalbant apie mecenatystę, o tai yra didelė vertybė, aš nelabai tikiu tuo mažinimu, tuo labiau kad kalbant apie bendruomenes yra ir kitų padėkos formų, tiek kalbant apie merus, pavyzdžiui, savivaldybes ir panašiai, ir ne kiekvienas, kuris teikia paramą, yra mecenatas ir panašiai.
Dabar kalbant apie tobulinimą, šito įstatymo labai nepatobulinsi. Čia daugiau yra toks vertybinis pagrindas, tam tikros kryptys užbrėžtos. Jeigu jūsų klausimas yra, kokie dar papildomi instrumentai galėtų būti, daug dalykų yra, pavyzdžiui, kituose mokestiniuose įstatymuose, kurie reglamentuoja tam tikrus dalykus. Tai laukia irgi ta pati reforma, ji ir parlamentui bus pateikta. Čia labai siūlyčiau atkreipti dėmesį į pelno mokesčio lengvatos kinui pratęsimą, į tai, ką vakar Finansų ministerija paviešino, būtent atkreipiu dėmesį į atleidimą nuo nekilnojamojo turto mokesčio kultūros ir paveldo savininkų, tiek juridinių asmenų, tiek fizinių, kurie yra sutvarkę savo objektus, juos įveiklinę ir yra pasirašę saugojimo sutartį su KPD. Kitaip tariant, šitas įstatymas, iš vienos pusės, neegzistuoja be kitų įstatymų, iš kitos pusės, supraskime, tai yra susiję su tam tikromis vertybėmis ir ta mecenatystės tradicija, kaip čia ir buvo minėta anksčiau, tikrai yra dar nauja. Čia tikrai reikės laiko tą mecenatystę vystyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų džiugu, vienaip ar kitaip, įstatymas yra geras, nes manau, kad remiančius materialiai, ypač didesnėmis sumomis, mes turėtume ir pagarsinti. Bet man svarbiausia yra ta nepriekaištinga reputacija. Kartais kai kurie, suprantate, nori išsigryninti ir pasirodyti labai gražūs prieš visuomenę, prieš bendruomenę, prieš mūsų valstybę, o pinigai uždirbti galbūt yra visiškai nesąžiningu būdu. Ką jūs galvojate apie tą vertinimą, kaip jūs įvertinsite tą nepriekaištingą reputaciją? Ačiū.
S. KAIRYS. Labai svarbus ir labai reikšmingas klausimas. Iš tikrųjų mes norėjome šio įstatymo pakeitimais šį įstatymą truputį aiškiau apibrėžti, kalbant apie visus nepriekaištingos reputacijos traktavimus, bet po įvairių tarpinstitucinių vertinimų teisiškai mes turime tokią situaciją, kad nepriekaištinga reputacija yra… tiesiog užtenka tau būti neteistam ir viskas. Tai įstatyme ko nors daugiau parašyta nėra. Galbūt parlamente bus diskusijų, parlamento nariai galės įsitraukti ir šitą vietą patobulinti. Bet tik labai atkreipiu dėmesį, kad tam ir yra Mecenavimo taryba. Kitu atveju, jei mes turėtume tokią situaciją, kad mecenato statusas būtų suteikiamas kiekvienam, kuris prašo ir atitinka formalius kriterijus, mes tikrai ateitume prie to rizikos momento, apie kurį jūs kalbate, kad ta mecenatystė taptų kažkokiu reputacijos išskalbimu, išplovimu, kalbant tiek apie kapitalo kilmę, tiek, pavyzdžiui, apie verslo santykius su Rusija, su Baltarusija, nes, tarkime, sportas irgi yra mecenatystės objektas. Tokių juridinių asmenų, kurie greitai atitiktų tuos formalius reikalavimus, yra tikrai ne vienas. Tam ir yra Mecenavimo taryba, kad, kaip ir minėjau, galvotų ne tik apie formalumus, bet ir apie tam tikrus vertybinius dalykus.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Ir paskutinis labai glaustą klausimą paklaus A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Pasistengsiu. Gerbiamas ministre, ko tikitės priėmus šitą įstatymą? Daugiau mecenatų, didesnės pagarbos? Koks pagrindinis šio naujo įstatymo tikslas? Ačiū.
S. KAIRYS. Be abejo, ir daugiau mecenatų, ir daugiau dėmesio būtent pačiai mecenatystės idėjai. Bet kas dar yra labai svarbu? Mes ką tik turėjome įvairiausių pilietiškumo akcijų. Pilietiškumo skatinimas tampa irgi mecenatystės fokusu. Tarkime, mes turėjome įvairių akcijų, rinkome lėšas tam pačiam „Bayraktarui“ ir panašiai. Turime labai aiškias įmones, jos tikrai skyrė nemenką dalį lėšų tiems dalykams. Esant dabartiniam reglamentavimui, mes tiesiog negalėtume tokių subjektų įvertinti, nes pilietiškumo skatinimas nebuvo Mecenavimo įstatymo objektas. Galų gale vis tiek, manau, pagrindinis dalykas yra vertybių puoselėjimas, kad ne viskas gali būti tik savanaudiška, sau, dėl pelno ir panašiai. Bet tikrai yra sudarytos galimybės įsitraukti į įvairius procesus, apibrėžtus būtent Mecenavimo įstatyme dabar.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Klausti ir atsakyti skirtas laikas baigėsi. Pasisakymai dėl motyvų dėl įstatymo projekto. Už pasisako V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Ačiū, ministre, už pristatymą. Iš tiesų neabejoju, kad komitete mes tikrai apsvarstysime iš pagrindų. Aš jau dabar jaučiu, kad bus tam tikrų pasiūlymų, būtent kalbant apie nepriekaištingą reputaciją, galbūt papildant ir šios dienos kontekste, potencialių žmonių, kurie turi tam tikro kapitalo ir norėtų paremti. Bet jei jie yra susiję, sakysim, su profašistine Rusija ir taip nori, kaip čia buvo minėta, išsiplauti savo mundurą, be jokios abejonės, tai turėtų būti raudona linija ir tokie žmonės netektų tokio įvertinimo arba pagarsinimo, arba garbės titulo. Nes čia yra garbės titulas, sakyčiau, valstybės įvertinimas.
Kita vertus, kolega Stasys priminė, kad anoje kadencijoje šis įstatymas jau buvo priimtas. Bet jis labiau priminė vieno asmens tokį pasigarbinimą. Aišku, mecenatystė neturi tapti indulgencija arba priemone nusipirkti kokį nors politinį postą, nes neretai, retsykiais atsitinka, kai tikrai turtingi žmonės mecenuoja, paskui ant to žirgo atjoja į politiką ir tuomet jau visus tuos savo įdėtus pinigus susigrąžina per kitus dalykus.
Žodžiu, laukiame įstatymo projekto komitete. Tikrai patikinu jus, kad už galutinį variantą kiekvienas iš mūsų, esančių čia, salėje, balsuos už.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Norinčių kalbėti prieš Seimo narių nėra. Kadangi jau balsavimo intervalas, dėl įstatymo projekto galime nedelsdami ir apsispręsti. Kas pritariate 2-5 klausimui, įstatymo projektui Nr. XIVP-2666, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 116 Seimo narių: už – 108, prieš nėra, susilaikė 8. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Kultūros komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Siūloma svarstyti 2023 m. birželio 6 d. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Pritarta.
16.00 val.
Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 3, 8, 20, 21, 36, 54, 55, 56, 57 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 551 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2664ES, Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 26, 27, 32, 33, 35, 39, 41, 56, 57 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1596 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2665 (pateikimo tęsinys)
Kiti darbotvarkės klausimai, dėl kurių turime apsispręsti balsuodami, 2-4.1 bei 2-4.2 klausimai – įstatymų projektai Nr. XIVP-2664 ir Nr. XIVP-2665. (Balsas salėje) Konkurencijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymų projektai, Petrai. Dėl konkurencijos.
Balsavo 117 Seimo narių: už – 110, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 7. Įstatymų projektų blokui po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu dėl abiejų įstatymų projektų siūloma skirti Ekonomikos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstymo data – 2023 m. birželio 6 d. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
16.01 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 13, 17 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2654 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas, dėl kurio turime apsispręsti, 2-9 klausimas – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2654. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 118 Seimo narių: už – 111, prieš – 1, susilaikė 6. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Siūloma svarstyti 2023 m. gegužės 23 d. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Tai buvo visi klausimai, dėl kurių turėjome apsispręsti.
16.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl Viešojo saugumo stiprinimo ir plėtros programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2663 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Viešojo saugumo stiprinimo ir plėtros programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2663. Pranešėjas – vidaus reikalų viceministras V. Dmitrijevas. Prašom.
V. DMITRIJEV. Laba diena. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiame Seimo nutarimo „Dėl Viešojo saugumo stiprinimo ir plėtros programos patvirtinimo“ projektą. Nutarimo projektu siūloma patvirtinti Viešojo saugumo stiprinimo ir plėtros programą, kaip ilgalaikę valstybinę saugumo stiprinimo programą, pagal kurią įgyvendinami Nacionalinio saugumo strategijoje ir Nacionaliniame pažangos plane nustatyti viešojo saugumo sričiai priskirti uždaviniai. Programos parengimas numatytas 2022 metų gruodžio mėnesį Seimo patvirtintame naujos redakcijos Ilgalaikių valstybinio saugumo stiprinimo programų rengimo plane, taigi kartu ir įgyvendindami Seimo valią teikiame šį nutarimo projektą.
Programa pakeistų šiuo metu galiojančią Viešojo saugumo plėtros programą ir būtų parengta laikantis strateginio planavimo metodikos. Programa parengta atsižvelgiant į Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatas, Strateginio valdymo įstatymo nuostatas ir 2021 metų gruodžio mėnesį atnaujintą Nacionalinio saugumo strategiją, kurioje viešojo saugumo institucijoms taip pat yra nustatyti aiškūs uždaviniai, susiję su pasirengimu atremti hibridines grėsmes ir kova su nusikalstamumu, taip pat sienos apsaugos stiprinimu ir finansų apsauga. Programos projekte atliepti ir dabarties viešojo saugumo iššūkiai, tai, žinoma, ir grėsmės regione. Mes atitinkamai orientuojamės į mūsų srities, vidaus reikalų sistemos srities, institucijų pasirengimą, mokymus, pratybas, kiek tai susiję su įsitraukimu į nepaprastųjų situacijų valdymą, ekstremaliųjų situacijų valdymą, nepaprastosios padėties priemonių taikymą, taip pat į tai, kiek tai susiję su hibridinėmis grėsmėmis.
Dėl programos turinio galėčiau pasakyti tiek, kad pati programa identifikuoja viešojo saugumo srities problemas ir jų priežastis. Sąrašas yra ganėtinai išsamus. Vėlgi mes orientuojamės į tai, kad programa turi turėti savo prioritetus ir kaip mes juos identifikuojame ir siūlome nustatyti. Tai vėlgi siūlome nustatyti taip: viešojo saugumo institucijų vienas iš pirmųjų prioritetų – viešojo saugumo institucijų ir jų sistemos pasirengimas atremti hibridines grėsmes ir veikti nepaprastosios padėties, mobilizacijos ir karo padėties metu. Čia vėlgi yra uždavinys iš Seimo patvirtintos Nacionalinio saugumo strategijos, kiek tai susiję su bendradarbiavimu, su kariuomenės stiprinimu ir atitinkamai mokymais ir pratybomis, žinoma, pareigūnų aprūpinimu. Europos Sąjungos išorės sienos apsauga ir tolesnis modernių stebėjimo sistemų, taip pat kitos infrastruktūros, kuri reikalinga reaguoti į įvykius valstybės sienos juostoje, atnaujinimas. Vėlgi vienas iš prioritetų, kurį irgi siūloma numatyti, tai aprūpinti viešojo saugumo institucijas pakankamais ištekliais ir pagal standartą aprūpinti reikiamomis priemonėmis. Vėlgi čia keliamas pareigūnų saugumo klausimas. Na ir, žinoma, žmogiškieji ištekliai yra vienas iš tų klausimų, kurį siūloma spręsti kaip prioritetą šioje programoje, kalbant apie kompetencijas, apie pareigūnų motyvacijos kėlimą ir stiprinimą, matyt, pačios institucijų sistemos.
Dar vienas iš klausimų, ką mes siūlome tęsti nusikaltimų tyrimo srityje, tai būtina koordinuoti klausimus, susijusius su nusikaltimų prevencija. Tam siūlome parengtą modelį, kurį Vidaus reikalų ministerija šią minutę yra pateikusi Vyriausybei. Ir taip pat priemonės priešgaisrinės saugos srityje – atitinkamas planavimas ir prevencija priešgaisrinės saugos srityje. Bus parengti teisės aktų pakeitimai, jie šiuo metu yra derinami, ir pasiūlyti tam tikri nauji modeliai, pavyzdžiui, mes įgyvendiname Radviliškyje bandomąjį modelį ir čia pabrėžiame bendradarbiavimo su savivalda būtinybę.
Kalbant apie kryptis, yra trys pagrindiniai blokai: uždaviniai, susiję su išorės sienos apsauga, uždaviniai, skirti nusikaltimų prevencijai ir kontrolei, ir uždaviniai, skirti viešojo saugumo institucijų veiklos efektyvumui ir veiksmingumui didinti. Jie yra suderinti su Nacionaliniame pažangos plane numatytomis priemonėmis ir, kaip jau minėjau, pačia strategija.
Programa numato lėšas, didelė dalis lėšų yra susijusi su europiniais fondais, iš viso apie 300 mln. eurų. Tik patvirtinu, kad programa yra numatyta iki 2030 metų. Žinoma, turėtų būti atspindėtos ir tęstinės biudžeto lėšos, bet, kad jas įgyvendintume, orientuojamės į pažangos priemonių rengimą kiekvieną kartą.
Programos vertinimas būtų įgyvendinamas pagal programoje nustatytus rodiklius, susijusius vėlgi su pažeidimų skaičiaus mažinimu ir asmenų sulaikymu prie valstybės sienos, jeigu tokių pažeidimų būtų, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų skaičiumi, kuris tenka 100 tūkst. gyventojų, nusikaltimų ištiriamumo tam tikra dalimi, visuomenės pasitikėjimu mūsų srities, vidaus reikalų srities, institucijomis, žinoma, visuomenės saugumo jausmu ir visuomenės pasitikėjimu kitomis mūsų įstaigomis, ne tik policija.
Tikimės, kad šie rezultatai, kurie bus pasiekti įgyvendinus šią programą, sustiprins vidaus reikalų sistemą ir atlieps tas užduotis, kurias Seimas iškėlė Nacionalinio saugumo strategijoje. Ačiū, trumpai tiek, atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Labai dėkui, viceministre. Jūsų paklausti nori penki Seimo nariai. Pirmas klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, esu ne kartą kėlęs klausimą dėl nusikaltimų prevencijos ir teikęs pasiūlymų tiek ministrei, tiek per konferencijas dėl būtent labai aktualios temos, kuri ypač dabar skamba informacinėse priemonėse, dėl narkotikų vartojimo mokyklose. Siūliau, kad būtų grįžta prie tos sistemos, kuri anksčiau galbūt ne visuomet pasiteisino, bet prevencija tikrai gera buvo – dėl apylinkių, tai yra seniūnijų, inspektorių, dabar galėtų būti ir nepilnamečių reikalų inspektoriai. Reagavimas, taip, policija reaguoja, sulaiko narkotikų siuntas, bet šiuo atveju labai aktuali prevencija ir to reikia imtis nedelsiant, nes matome, kokia yra situacija. Tai mūsų žmogiškieji resursai, potencialas, augantys vaikai, kurie turės ginti tėvynę, kurie eis valstybės tarnybą ir bus tais pačiais policijos pareigūnais. Ačiū. Kaip jūs manote, ar nereikėtų stiprinti dar labiau?
V. DMITRIJEV. Prevencija, žinoma, yra orientuota į nusikaltimų priežastis ir sąlygas jiems atsirasti ir tai yra toks pirminis žingsnis. Bet vėlgi primenu turbūt tiek, kad policija yra orientuota į pasiūlos užkardymą. Mes orientuojamės į pasiūlos užkardymą, matyt, vien dėl to, kad policija dirba šioje srityje gana aktyviai, mes turime šviečiamųjų programų, tam tikras paskaitas mokyklose, policijos pareigūnai lankosi ir tą atlieka. Tai susiję su didesnio kiekio narkotinių medžiagų sulaikymu. Jeigu kalbėtume apie praėjusius metus, policija turėjo apie 91 didelį tyrimą. Jų metu išimta iš apyvartos dešimtys tonų narkotinių medžiagų. Bet tai yra pasiūlos mažinimas, kova su pasiūla ir su policinėmis priemonėmis… kurie orientuoti į nusikaltimą.
Kalbant apie prevenciją, reikėtų kalbėti plačiau. Vidaus reikalų ministerija tikrai yra parengusi modelį, kuris, matyt, tiktų ir švietimo įstaigoms, ir ekspertams, kurie vertintų situaciją viename ar kitame Lietuvos regione, atitinkamai pasiūlytų priemonių. Bet tai nebūtų vien policijos pareigūnai – tai būtų ir vaiko teisių apsaugos specialistai, ir švietimo įstaigų, mokytojai, galbūt ekspertai, kurie galėtų pateikti prieinamą informaciją vaikams. Tai būtų šviečiamojo pobūdžio informacija.
Kalbant apie prevencijos modelį, kurį esame pateikę Vyriausybei, jisai siūlo žvelgti plačiau, analizuoti problemas regionuose, atitinkamai siūlyti priemones. Tos priemonės būtų siūlomos bendradarbiaujant kartu su Savivaldybių asociacija ir savivalda, kurioje tos problemos identifikuotos, atitinkamai pagal tuos segmentus skiriant reikiamų resursų.
Norėčiau pabrėžti, kad, matyt, ne vien policijos pareigūnų užduotis yra prevencija, bet mūsų visų ir kitų įstaigų atstovų. Mes siūlome į tą problemą žvelgti plačiau, modelį esame pateikę, laukiame svarstymo.
PIRMININKAS. Labai dėkui, viceministre. Klausia V. Bakas. Ruošiasi A. Sysas.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas viceministre, už pristatymą. Žinote, perskaitęs šitą programą, kuri vadinasi Viešojo saugumo plėtros programa, kuri visų pirma turėtų būti orientuota į vidaus saugumą, aš drįstu teigti, kad mes turime dar vieną popierinį dokumentą, ir nelabai suprantu, kodėl jis teikiamas, kokia yra jo prasmė.
Noriu jūsų paklausti. Štai jūs jame rašote, kad dėl organizuoto nusikalstamumo Europoje kasmet prarandama 110 mlrd. eurų pajamų, tai yra tiek gauna organizuotas nusikalstamumas. Didžiausią dalį sudaro prekyba narkotikais.
Mano klausimas apie Lietuvą. Čia kolega klausė apie narkotikų problemą. Aš nerandu programoje, ką ruošiasi daryti Vidaus reikalų ministerija atliepdama mokyklų bendruomenių prašymą padėti susitvarkyti (cituoju) „su narkotikų epidemija“, tai yra milžiniškais plitimo mastais. Kas šioje programoje numatyta? Kokia yra pagalba numatyta?
Antra. Iš organizuoto nusikalstamumo gauti pinigai, pajamos. Kokios jos yra Lietuvoje? Ar jūs turite suvokimą? Klausimas, ką ruošiamasi daryti, kad pinigai, kurie gaunami iš organizuoto nusikalstamumo, būtų paimti visuomenės poreikiams, kad teisėsaugos institucijos būtų orientuotos būtent į iš organizuoto nusikalstamumo gautų pinigų paiešką ir legalizavimą? Pinigų plovimas, kur Lietuva linksniuojama nuolat visur. Ką čia ruošiamasi daryti? Mano klausimas apie viešojo saugumo strategines priemones.
V. DMITRIJEV. Priežastys, kodėl dokumentas yra parengtas. Jos yra susijusios su Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų planu, kurį Seimas patvirtino praeitų metų gruodį. Įpareigojimas parengti tokią programą yra kildinamas iš šito plano, Seimo nutarimu patvirtinamo.
Kalbant apie organizuotą nusikalstamumą ir narkotines medžiagas… kurių metu, matyt, policija tikrai pristato tą savo rezultatą. Per praėjusius metus 91 tyrimas, susijęs su organizuotu nusikalstamumu ir narkotikais. Dešimtys tonų narkotikų yra išimta iš apyvartos. Toks yra rezultatas.
Kalbant apie bendradarbiavimą su švietimo sektoriumi, su mokyklomis ir taip toliau, policija turi statistiką. Šiandien galbūt nepasakysiu konkrečių skaičių, bet yra apie 90 priemonių, susijusių su lankymusi mokyklose, su tam tikros medžiagos pristatymu moksleiviams. Tikrai į tai investuojame. Bet aš noriu pasakyti, kad reikia platesnio matymo, kad prevencijos klausimai yra ne vien policijos kompetencija, tai yra platesnė ir švietimo įstaigų, ir kitų įstaigų kompetencija. Programoje tai atspindėta vienoje iš krypčių, kiek tai susiję su nusikaltimų prevencija.
Aš jau atsakydamas į prieš tai buvusį klausimą paminėjau modelį, kurį mes norime teikti. Modelis susijęs su nusikaltimų prevencijos nauja koncepcija ir kitų institucijų ekspertų įtraukimu į šią sritį, ir siūlymų teikimu institucijoms, kurios taikytų atitinkamas priemones. Bet vėlgi ne vien teisėsaugos tai yra uždavinys. Teisėsauga šiandien aktyviai bendradarbiauja su mokyklomis šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui, viceministre. Klausia A. Sysas. Ruošiasi V. Rakutis.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas viceministre, aš kažkiek irgi linkęs manyti, kad tai daugiau popierinė. Kadangi jūs pats rašote, kad ši programa pakeis Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programą, tai gal galite pasakyti, kiek tos 2015–2025 metų programos, taip sakant, uždavinių įvykdyta, gal procentiškai?
Ir sprendžiant iš tos gausos uždavinių, kuriuos keliate toje naujojoje programoje, ir jų sudėtingumo, ar jums atrodo, kad 300 mln. yra ta suma, kurios užteks įvykdyti visus iškeltus uždavinius? Čia kažkokia utopija. Čia vienam atlyginimui įvykdyti reikėtų daugiau, ką jau kalbėti apie kitus planus. Ačiū.
V. DMITRIJEV. Aš gal pradėsiu nuo galo. 300 mln. nėra suma vienam atlyginimui. Aš tik norėčiau pabrėžti, kad tai yra didžioji dalis europinio fondo lėšų, kurios yra suplanuotos pagal kelias kryptis šioje programoje. Bet, žinoma, kad dar plius, be viso šito, yra ir tęstinės lėšos, tęstinės biudžetinės lėšos, kurios planuojamos kasmet.
Vėlgi vadovaudamiesi tais prioritetais, ką mes siūlome šioje programoje, jeigu reikėtų parengti pažangos priemonę, reaguojant į besikeičiančią aplinką, į kažkokias grėsmes, mes pažangos priemonę parengtume. Tam yra priimtas ir 2021 metais įsigaliojęs Strateginio valdymo įstatymas. Noriu tik pasakyti tai, kad pagal Seimo priimtą Strateginio valdymo įstatymą, dėl kurio tikrai buvo nemažai diskusijų, ir Vyriausybės patvirtintą strateginio planavimo metodiką mes privalėjome šį dokumentą atnaujinti, kad biudžeto planavimas ir biudžeto įgyvendinimas vyktų sklandžiai.
Kalbant apie praėjusią programą, tai yra tą, kurią keičiame šiuo pakeitimu, norėčiau pasakyti, kad septyni kriterijai pagal 2022 metų reikšmes pasiekė ir viršijo 2025 metų jau planuotas reikšmes, tai atitinkamai tuos kriterijus reikia peržiūrėti, nes mes juos tikrai pasiekėme. Šeši kriterijai jau viršijo 2020 metais planuotas reikšmes. Tai iš viso 13 iš 17 kriterijų jau viršijome tuos rodiklius, kurie buvo nustatyti. Vėlgi kalbu apie rodiklius. Ar jie teisingai buvo nustatyti, ar ne, turbūt čia irgi yra diskusija. Bet rezultatą matome ir reaguojame į tas grėsmes, kurios aktualios šiandien.
PIRMININKAS. Labai dėkui, viceministre. Ir labai glaustą klausimą V. Rakutis turbūt paklaus.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamas viceministre, mano klausimas jums yra labai paprastas. Kokį vaidmenį naujojoje Stiprinimo ir plėtros programoje numatoma skirti Valstybės saugumo tarnybai? Koks jos vaidmuo šiuo atveju?
V. DMITRIJEV. Atsiprašau, Valstybės…
V. RAKUTIS (TS-LKDF). VST.
V. DMITRIJEV. Viešojo saugumo tarnyba.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Taip.
V. DMITRIJEV. Iš tikrųjų mes turime iniciatyvų, kalbant apie Viešojo saugumo tarnybą. Šios iniciatyvos dar nepasiekė Vyriausybės, bet Vidaus reikalų ministerijos siūlymas yra vėlgi kalbėti apie tai, kad dalis Viešojo saugumo tarnybos šiandien vykdomų funkcijų, ir tai jau buvo pristatyta viešai, dubliuoja kitų teisėsaugos institucijų funkcijas. Klausimas kyla dėl dviejų svarbių funkcijų, kas susiję su nacionaliniam saugumui svarbių objektų apsauga ir dalyvavimu ginkluotose pajėgose, bet šiandien mes taip pat turime siūlymų, juos pateiksime Vyriausybei įstatymų projektų pavidalu, ir, matyt, kalbėsime apie šios įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos prijungimą prie policijos.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kadangi V. Rakutis paklausė labai glaustai, tai paskutinė klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas viceministre, iš tiesų iš jūsų pateiktos programos nesuprantu aš jos prasmės ir kokios naudos tikimasi. Vienoje programos dalyje įvardijama problematika, kurią skaitant tikrai šiurpstama: neefektyviai veikiančios viešojo saugumo institucijos gali kelti grėsmių viešajam saugumui, nesuvaldomos rizikos, o tai sumažintų visuomenės saugumo jausmą ir pasitikėjimą. Toliau skaitome, kad viešojo saugumo institucijos nėra pakankamai pasirengusios veikti nepaprastosios padėties, mobilizacijos ir karo padėties metu, hibridinių ir kitų naujo pobūdžio grėsmių akivaizdoje ir taip toliau, ir taip toliau, virš 20 punktų. O ką jūs darysite? Mes skaitome visišką beletristiką. Pateikiamos įgyvendinimo kryptys. Ten parašyta: „sudaryti prielaidas“, „padidinti patrauklumą“, tarp tų yra „optimizuoti“, tai mes čia suprantame, kad VST, dar norite sumažinti žmogiškųjų išteklių visam viešajam saugumui užtikrinti. Kodėl jūs pasirenkate parašyti beletristiką, o ne konkrečius uždavinius: kiek nupirksite technikos, kaip aprūpinsite ir taip toliau?
PIRMININKAS. Gerbiama Rita!
V. DMITRIJEV. Aš atsiprašau, prie programos konkrečių krypčių taip pat yra ir pasiūlyti konkretūs dalykai, tačiau vėlgi noriu pasakyti taip, kad pats programos turinys toks, koks jis yra pateikiamas, tai yra ir aplinkos analizė, kur analizuojamos priežastys, kodėl reikia tokių krypčių ir kodėl reikia būtent tokio veikimo viešojo saugumo srityje. Taip pat programos nuostatos yra suderintos su Seimo patvirtinta Nacionalinio saugumo strategija ir Nacionaliniu pažangos planu. Vėlgi tai yra Strateginio valdymo įstatymo reikalavimai, juos mes įgyvendinome teikdami šią programą, todėl struktūra yra tokia. Prioritetai yra išskirti ir kryptys yra išskirtos.
Kalbant apie tų krypčių įgyvendinimą, būtinos konkrečios pažangos priemonės, jos šiandien ir yra įvardintos tokios, kokios yra įvardintos šiame projekte. Jeigu mes manytume, kad atliepiant vieną ar kitą situaciją reikia kitų pažangos priemonių, mes jas, žinoma, rengtume.
PIRMININKAS. Labai dėkui, viceministre, atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Deja, ne visus tai įtikino. Beje, jūsų pristatymo palaikyti pasisakydami dėl motyvų nenori nė vienas Seimo narys, o prieš norėtų pasisakyti V. Bakas, jo nematau. Tada J. Jarutis, irgi nematau. (Šurmulys salėje) Yra Jonas, atsiprašau, Jonai. Labai atsiprašau. Atsiprašau.
J. JARUTIS (LVŽSF). Nieko tokio, kartais pabūti nematomam ir sveika.
PIRMININKAS. Persodino tiesiog neseniai.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū gerbiamam viceministrui už pristatymą, bet gaila, kad mūsų ministrai kartais, nors čia pat neseniai buvo, nedrįsta pristatyti kontroversiškų įstatymų. Iš principo žinome, dėl ko kilo šis sujungimas – dėl ministrės nesutarimo su buvusiu Viešojo saugumo tarnybos vadu. Iš to pristatymo tikrai neaišku, kokias funkcijas vykdė Viešojo saugumo tarnyba ir kokias vykdys būdama policijos sudėtyje. Aš manau, kad tai yra visiškai skirtingos funkcijos. Ne šiaip jos buvo prieš daugelį metų atskirtos. Tai yra visai skirtingos funkcijos, užduotys ir taip toliau. Aš manau, kad tikrai neprotingas sumanymas, dėl to tiesiog nėra žodžių. Nereikia asmeninių konfliktų perkelti į tarnybos veiklą ir kad nuo to nukentėtų. Dabar iš principo jau motyvacijos Viešojo saugumo tarnyboje nebėra. Daugelis žmonių, kiek mes girdime, eina ieškoti kitų tarnybų. Kaip jūs surinksite kadrus galų gale? Tikrai nepritariu šitam reikalui. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Jonai. Kol jūs pasisakėte prieš, atsirado norinčių pasisakyti už. Tai ir V. Valkiūnas, ir Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė vienoje gretoje. Bet, Ministre Pirmininke, gal galime tada Valdemarui suteikti pasisakyti už ir tada gal jūs abiem prieš tai kalbėjusiems norėsite replikuoti. Prašom.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke Andriau. Aš manau, kad reikia Vidaus reikalų ministeriją, jos veiklą stiprinti, nes tas pliuralizmas, ta pliurzė jau visiems nusibodo, tik visi bijo tai pasakyti. Aš manau, kad A. Bilotaitės valdingumas, griežtumas valdant Vidaus reikalų ministeriją išeis tik į naudą. Tas visa – narkotikai ir kita, dėl ko čia Vidaus reikalų ministerijos ir darbuotojų baisūs reitingai, bet yra žinoma, kaip padaromi tie reitingai, kaip tos funkcijos, bet čia kitą kartą papasakosiu… O šiaip aš manau, kad reikia palaikyti griežtą tvarką, ir kas daugiau, jei ne Vidaus reikalų ministerija, vadovaujama A. Bilotaitės, tą tvarką gali įvesti. Už tvarką ir velniop tą pliuralizmą, nes ta pliurzė nieko gero mums neduos ir niekur nenuves. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, išklausėme visų pasisakymų dėl motyvų. Dabar jau Ministrė Pirmininkė tikrai norės replikuoti. Prašau, Ministre Pirmininke.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš tam, kad kolegos balsuodami nesiklaidintų, nes tai, ką kalbėjo ponas J. Jarutis, yra susiję visiškai ne su šia programa, o su visiškai atskiru Viešojo saugumo tarnybos įstatymu, kuris nėra Seimui teikiamas, o jeigu bus teikiamas, tikrai galėsite apie jį pakankamai pasisakyti. Čia yra visiškai kitas dokumentas ir jis kalba visiškai apie kitus dalykus.
Jūs patys savo kadencijos metu priėmėte Strateginio valdymo įstatymą, kuris numato dvi programas, kurios turi būti patvirtintos Seimo: viena yra Krašto apsaugos, kita yra Viešojo saugumo programa. Ir štai čia yra ta programa, kuri yra teikiama Seimui tvirtinti. Nieko bendro su tuo, ką kalbėjo ponas J. Jarutis.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ministrės Pirmininkės pasisakymas sukėlė atgalinę reakciją. Tai V. Bakas ir P. Gražulis tada, ir judėsime.
V. BAKAS (DFVL). Taip, aš norėčiau replikuoti. Viešojo saugumo programa turi būti skirta viešajam saugumui, joje turi būti atliepti pagrindiniai visuomenės iššūkiai viešojo saugumo srityje. To šioje programoje nėra ir čia yra didžiausia problema.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir per šoninį mikrofoną – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš norėjau paklausti, ar čia tik pono V. Valkiūno tokia prokonservatoriška pozicija, ar čia ir Darbo frakcijos, o gal V. Valkiūnas jau pereis kartu su Darbo frakcija į Konservatorių frakciją?
PIRMININKAS. Petrai, į šitą klausimą atsakysime per balsavimą dėl paties apkaltos turbūt. (Balsai, juokas salėje) Kadangi balsavimo intervalas yra pasibaigęs, balsuosime dėl įstatymo projekto vėliau.
16.27 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 111, 12, 16, 18, 19, 21, 24, 25 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2688, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 6, 8 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2689 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-6.1 ir 2-6.2 klausimai – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo keliolikos straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2688 ir lydimasis projektas Nr. XIVP-2689. Pristato socialinių reikalų ir darbo ministrė M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, ši Vyriausybė toliau įgyvendina savo programą ir dabar pristatome jums sprendimus, susijusius su Lietuvos šeimų gerovės didinimu, būtent didinant mažiausiai uždirbančių pajamas, gerinant galimybę suderinti darbą ir šeimą. Pirmiausia norėčiau pradėti nuo prezentacijos. Jos nematau. Štai ir ji.
Taigi pirmiausia tai, ką šiais įstatymų projektais mes keičiame: didiname minimalias motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokas. Pastebėjome, kad tie asmenys, kurie dirbo, mokėjo mokesčius, kartais gauna mažesnes minimalias socialinio draudimo motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas nei tie asmenys, kurie nedirbo ir išmokas gavo iš piniginės socialinės paramos. Todėl siūlome spręsti šią problemą ir didinti mažiausiai uždirbusių žmonių pajamas – nuo liepos 1 dienos mokėti didesnes išmokas mažas pajamas gaunantiems asmenims. Tad minimalios socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos didėtų 92 eurais į rankas nuo 6 bazinių socialinių dydžių, būtent 276 eurų į rankas, iki 8, tai yra iki 368 eurų į rankas. Taip būtų užtikrinta, kad motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokos būtų didesnės nei išmokos, kurios mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą. Šis pakeitimas paliestų apie 5 tūkst. mažas pajamas gaunančių šeimų, tam šiemet reikėtų 1,75 mln. eurų, nes įsigaliotų nuo liepos 1 dienos, o kitiems metams – 3,5 mln. eurų.
Kitu mūsų siūlymu būtų didinamas minimalus ir maksimalus kompensuojamasis uždarbis tuo atveju, kai asmuo vaiko priežiūros atostogų metu dirba ir gauna vaiko priežiūros išmoką. Asmenys, kuriems yra suteiktos vaiko priežiūros atostogos ir kurie gauna minimalią ar maksimalią vaiko priežiūros išmoką, iki šiol nebuvo skatinami vaiko priežiūros laikotarpiu gauti pajamų iš darbinės veiklos, nes, remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, gautų pajamų ir vaiko priežiūros išmokų bendra suma yra apribota minimaliu kompensuojamuoju uždarbiu, taip pat 6 BSI, arba iki 2 vidutinio darbo užmokesčio dydžių. Tad siūlome užtikrinti asmenims, gaunantiems minimalią vaiko priežiūros socialinio draudimo išmoką, galimybę dirbti ir iš dalies nemažinti gaunamos išmokos. Tai yra kai asmens gaunama minimali išmoka ir kitos gaunamos pajamos ar išmokos neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios pajamų ar išmokų gavimo mėnesį, išmoka nebūtų mažinama.
Taip pat siūlome aiškiai apibrėžti ir padidinti taikomą maksimalų kompensuojamąjį uždarbį tuo atveju, kai asmuo dirba ir gauna vaiko priežiūros išmoką. Taip pat didinti galimybę dirbti iš dalies asmenims, kurių pajamos yra didelės. Tai yra gaunama vaiko priežiūros išmoka ir gaunamas darbo užmokestis negali viršyti jo buvusio darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 5 vidutinių darbo užmokesčių, galiojusių už praėjusį ketvirtį iki pajamų ar išmokų gavimo dienos.
Taip pat trečias aspektas yra labai svarbus darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimo srityje. Ilginami ligos išmokų terminai. Mes šiandien tikrai susiduriame su nemažu šeimų, auginančių negalią turinčius vaikus, skaičiumi. Pastebime, kreipiasi į „Sodrą“, kad terminai, per kuriuos būtų galima prižiūrėti sergantį vaiką, yra per trumpi. Taip pat yra išreikštas noras slaugyti vaiką ne tik stacionare, bet ir namuose. Šią problemą sprendžiame ilgindami ligos išmokų terminus, siūlome gerinti sąlygas slaugantiems artimuosius – 7 kalendorinėmis dienomis būtų ilginami išmokų terminai slaugant artimuosius. Jei slaugomas vaikas iki 14 metų, vietoj 14 kalendorinių dienų bus mokama išmoka iki 21 kalendorinės dienos, o slaugantiems vyresnius šeimos narius (sutuoktinį, motiną, tėvą ar vaikus virš 14 metų) vietoj 7 kalendorinių dienų bus mokama išmoka iki 14 kalendorinių dienų.
Taip pat bus gerinama ir slaugančių sunkią negalią turinčius asmenis padėtis. Kaip ir minėjau, bus galima slaugyti ne tik stacionare, bet ir ambulatoriškai. Tokių prižiūrimų vaikų pernai buvo 3,5 tūkst., o numatyta, kad pokyčiui prireiks 4 mln. eurų metams. Taip pat nepaminėjau, kad ligos išmokų terminų ilginimas palies apie 30 tūkst. Lietuvos šeimų ir papildomai kainuos 6,5 mln. eurų.
Taip pat Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimu siekiame pagerinti galimybes savanoriškai gydytis nuo priklausomybių. Iki šiol buvo nustatytas 28 dienų terminas, siūloma ligos išmoką mokėti iki 40 dienų. Manome, kad šie pakeitimai iš esmės turėtų tikrai pagerinti tų žmonių, kurie imasi spręsti savo sudėtingas problemas, situaciją.
Taip pat Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimu sieksime suderinti Nedarbo socialinio draudimo įstatymo nuostatas su Ligos ir motinystės įstatymo projekte siūlomu teisiniu reglamentavimu. Siūlysime, kad asmenims, kurie savanoriškai gydosi nuo priklausomybių gaudami nedarbo draudimo išmoką, šios išmokos mokėjimo trukmė būtų pratęsiama tiek, kiek asmuo buvo laikinai nedarbingas. Maksimali pratęsimo trukmė būtų vienoda kaip ir visiems bedarbiams, nepaisant ligos ar gydymosi pobūdžio, tai yra 30 dienų.
Tokius siūlome šiandien pakeitimus. Būsiu pasiruošusi atsakyti į papildomus gerbiamų Seimo narių klausimus.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Jūsų užsirašė paklausti gana daug Seimo narių. Pirmoji klausia R. Baškienė. Tuoj. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, išties ačiū už pristatymą ir už tokį kompleksinį ir platesnį situacijos matymą. Ačiū ir už jūsų pastebėjimą, kad tie, kurie dirbo ir mokėjo mokesčius, gautų didesnes išmokas. Prašom pasakyti, ar teisingai supratau, kad didės ne tik minimalios išmokos, tos vadinamosios grindys, bet tiems žmonėms, kurie dirba ir augina vaikutį, didės ir maksimalios, tai yra tos vadinamosios lubos? Dabar, kaip žinote, yra 2 vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai. Ir tikrai, mes tada kalbėjome, kai pristatėme opozicijos, mūsų Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“, įstatymo projektą, kad minimali iki dvejų metų auginant vaiką… vaiko priežiūros atostogose esanti motina ir dirbanti gauna tik 1 tūkst. 132 eurus. Ar nesvarstėte ir tos galimybės, kad padidintume ir toms, kurios mokėjo didesnes įmokas, bet, deja, gauna mažesnius?..
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Mes kalbame apie tuos žmones, kurie visi mokėjo įmokas šiuo atveju. Bus didinamas kompensuojamojo uždarbio dydis iki 5 vidutinio darbo užmokesčio dydžių, tai yra galimybė užsidirbti papildomai. Dėl lubų pakėlimo kol kas mes nediskutuojame, nes tai yra ir papildomos lėšos iš biudžeto, gana nemenkos. Mes esame apskaičiavę, kad jeigu lubas didintume nuo 2 iki 3 vidutinio darbo užmokesčio dydžių, papildomai nuo to, ką šiandien siūlome, būtų 14,6 mln. eurų. Jeigu didintume iki 5 eurų, tai būtų dar didesnė suma, man atrodo, apie 18 mln. eurų. Tai tos sumos yra ganėtinai reikšmingos. Man atrodo, kad pirmiausia buvo svarbu dabar išlyginti tuos netolygumus tarp tų, kurie dirbo, ir tų, kurie nedirbo, nes tai irgi reikalauja nemažų „Sodros“ biudžeto lėšų. Bet dėl visų lubų kompleksiškai, aš manau, mes galėsime diskutuoti ateityje, kai matysime geresnes biudžeto galimybes.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, ar nereikėjo pradėti nuo Socialinio draudimo įstatymo pataisų? Pirmiausia, atsiranda nauja sąvoka. Jeigu aš čia, salėje, paklausčiau, kurie nepažiūrėjo: dalyvumo pensija? Man pačiai niekaip nebuvo suvokiama perskaičius, peržiūrėjus įstatymo pataisą. Tai vienas klausimas. Iš tikrųjų galvoju, kad turėjo eiti kompleksiškai, iš karto reikia taisyti tą naują sąvoką.
Dabar yra dar numatytos ir darbdavio 2 dienos, jeigu jis ir neturi galimybės gauti ligos išmokos, ligos ir motinystės, nes jūs irgi esate taip pat pateikę, kad išmokos mokamos dar 2 pirmąsias ligos dienas. Prašom pasakyti, ar Trišalėje taryboje apie tai buvo diskutuota? Aš manau, kad ir dabar dar yra darbdavių, kurie moka už pirmąsias 2 dienas.
Trečias mano klausimas. Prašom pasakyti, ar šiandien užteksite pinigų, kiek yra numatyta procentiškai, būtent ligos ir motinystės išmokai…
PIRMININKAS. Laikas.
L. NAGIENĖ (DFVL). …kiek surenkame iš socialinio draudimo biudžete numatytų lėšų?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Dėl pirmojo jūsų klausimo – dalyvumo sąvokos. Ši sąvoka yra įtvirtinta Neįgaliųjų įstatyme, tai mes tiesiog deriname prie to priimto įstatymo šiuos teikiamus projektus. Žinoma, suderinti reikėtų visus, su tuo galėčiau sutikti.
O dėl biudžeto, kuris yra reikalingas, tai taip, mes dėl to ir skaičiavome su 2023 metų biudžeto projekcijomis, dabar jau turime pirmų 2 mėnesių, sausio ir vasario, projekcijas, tai maždaug galime numatyti, kaip atrodys 2023 metai. Tikime, kad visos dalys liks subalansuotos dėl šio įstatymo įgyvendinimo.
O dėl 2 dienų, man atrodo, kad čia turėsime pažiūrėti. Dėl Trišalės tarybos aš nesu tikra, kaip mes tarėmės.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, tikrai pritariu L. Nagienei, kad Socialinio draudimo pensijų įstatymas turėtų pirmiausia reglamentuoti dalyvumo pensiją, o ne Neįgaliųjų teisių apsaugos įstatymas. Ir čia turbūt greičiausiai, kai ateisite su tuo įstatymu, ištaisysime šią klaidą.
Bet turiu klausimą. Atrodo, daroma tikrai daug gerų pakeitimų ir tokių labai tikslių pakeitimų, kur terminai, pavyzdžiui, ketvirčio, keičiami: praėjęs ketvirtis keičiamas į praėjusį mėnesį. Toks sutikslinimas. Netgi suprantu, dėl ko jis, nes kai vertiname BSI dydį, kuris keičiamas ypač metų sandūroje, tada tam, kad žmogus gautų didesnę išmoką, reikia susieti šį dydį su mėnesiu, o ne su ketvirčiu. Ši visa pastanga tikrai yra vertintina, bet kaip mes darysime su kitais dydžiais, kurie vėluoja dvejus metus? Praėjusią savaitę, prieš 2 savaites pristatėme vaiko pinigų…
PIRMININKAS. Laikas.
L. KUKURAITIS (DFVL). …arba tų pačių minimalių vartojimo poreikių dydžio didesnį indeksavimą. Mėnesius tiksliname, o čia dvejais metais atsilieka visi kiti dydžiai. Tai ar galėtumėte pakomentuoti? Visiškai pritariame šito įstatymo siūlymams.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš manau, kad mes indeksuojame taip, kaip yra nustatyta dabartiniuose teisės aktuose. Dydžiai yra susiję su tam tikrais baziniais rodikliais, taip indeksuosime ir toliau. Aš nelabai supratau, kokius terminus jūs norite šiuo atveju perskaičiuoti? (Balsai salėje) Nebuvo niekada kitaip.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia E. Rudelienė.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ačiū, gerbiama ministre, už pristatymą ir įstatymo projektą. Išties tai, kad didinamos motinystės, tėvystės, priežiūros išmokos, sveikintinas dalykas, bet mano klausimas susijęs šiek tiek gal ir su kolegės Rimos, kuri klausė, gal tiesiog patikslinkite. Girdėjau, kad sakėte, kad palies ne tik tuos, kurie gauna minimalias išmokas, bet kaip palies tas šeimas, kurios augina vaikus? Ar joms didės irgi tais 92 eurais?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ne.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ne? O tada joms didės ar nedidės visai? Ir ypač toms, kurios grįžta į darbą, sakykime? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Yra skirtumas tarp išmokų dydžio didinimo, jis palies mažiausiai uždirbančius, tačiau taip pat kompensuojamasis dydis papildomai užsidirbti, jeigu žmogus ir gauna išmoką, ir papildomai gauna darbo užmokestį. Nes iki šiol mes turėjome daug uždirbantiems žmonėms apribojimą iki 2 vidutinio darbo užmokesčio dydžių nemažinti, o dabar šiuo pakeitimu siūlome nemažinti iki 5 vidutinio darbo užmokesčio dydžių. Bet tai liečia papildomą galimybę užsidirbant ir išmokos dalimi nemažinant to, ką žmogus užsidirba.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama ministre, iš dalies jau atsakėte į klausimus, bet Lietuvoje yra daug minimalių dydžių, kuriuos, taip sakant, gyvenime norėtųsi matyti didesnius. Kokiu principu pasirinkote, kad šįkart didiname tik šituos, kitus paliekame? Nes visiškai sutinku, kad indeksavimo sistema pas mus veikia, bet kodėl būtent pasirinkta, kad šituos minimalius dydžius reikia padidinti, o kiti paliekami geresniems laikams turbūt? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Turbūt du aspektai. Vienas aspektas, kad buvo atlikta minimalių pajamų studija ir išaiškėjo, kad štai tokie netolygumai atsiranda tarp tų žmonių, kurie nėra dirbę ir gauna išmokas iš socialinės paramos, ir tų, kurie dirbo, sąžiningai mokėjo mokesčius, bet jų išmokos, deja, išeina mažesnės. Norėjosi spręsti tai, kas, man atrodo, yra socialiai neteisingas dalykas, nes mes turime skatinti tuos žmones, kurie dirba ir moka mokesčius.
O kitas dalykas – minimalių vartojimo poreikių dydžio perskaičiavimas, jis augo tikrai labai ženkliai ir norisi, kad tos minimalios išmokos nebūtų mažesnės, o šiuo atveju pralenktų minimalių vartojimo poreikių dydį, kuris yra perskaičiuotas ir gerokai didesnis.
PIRMININKAS. Labai dėkui ministrei. Paskutinis klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Nebereikės, į mano klausimą yra atsakyta. Ačiū už šitą socialinę veiklą, kurią vykdote šauniai. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Tada, gerbiama ministre, sutaupėme laiko, tai L. Girskienė dar spės paklausti.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš labai tokį trumpą klausimą, gerbiama ministre.
PIRMININKAS. Gerbiama ministre, dar klausimą jums L. Girskienė užduoda, nes tiesiog klausimo nebuvo iš R. Šarknicko.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Į mane kreipėsi moterys, motinos, kurios slaugo savo neįgalius vaikus. Kaip man paaiškino, jos negauna jokių išmokų už slaugomą vaiką, bet jeigu samdo žmogų iš šalies, tas žmogus gauna atlyginimą, tai yra mokamos išmokos už vaiko slaugą. Gal galite pakomentuoti šitą situaciją ir kokius sprendimus galbūt pasiūlyti galite?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Tai yra vienas iš žingsnių, kaip mes… Yra daug paslaugų, kurias gali gauti šeima, kuri slaugo arba prižiūri negalią turinčius vaikus. Čia yra du skirtingi dalykai, ką mes sprendžiame. Jūs kalbate apie papildomą paslaugą, kuri gali būti užtikrinta šeimai, o mes savo įstatymų paketu sakome, ką gali gauti patys tėvai. Tai yra kad tėvai gali gauti. Na, ateityje ateisime ir su laikinu atokvėpiu, dabar gi yra sprendžiama, kiek laiko, kai, tarkime, negalią turintis vaikas suserga, tėvas arba mama turi teisę gauti ligos išmoką. Šiuo įstatymo projektu mes sprendžiame tik dėl išmokos dalies.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Pasisakymai dėl motyvų. Už pasisako L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, pirmininke. Tikrai kviečiu balsuoti už šį įstatymo projektą, nes jis sprendžia dirbančių šeimų klausimą, lyginant su tomis, kurios neturi pakankamo darbo stažo ir gauna didesnes išmokas, tai tą socialinį neteisingumą tikrai turime spręsti. Lygiai taip pat labai svarbios paskatos padėti šeimoms, kurios augina vaikus, prižiūri vaikus.
Bet aš tik atkreipčiau dėmesį į tai, kad šitas įstatymas neretai viešojoje erdvėje, deja, tas yra palaikoma ir valdančiųjų, konfrontuoja su pastanga daugiau padėti šeimoms, kurios uždirba didesnes pajamas. Prieš 2 savaites, deja, buvo atmestas mūsų teiktas projektas, kuriuo būtų didinamos išmokų lubos tiems, kurie uždirba daugiau negu du vidutinius darbo užmokesčius. Tai atkreipsiu dėmesį, mieli valdantieji, kad žmonės, kurie uždirba du su puse vidutinio, tai yra 2,8 tūkst., jeigu jie eina vaiko priežiūros išmokų, šiuo metu praranda nuo 50 % pajamų, lyginant su tuo, ką uždirbtų dirbdami, jeigu renkasi 18 mėnesių, iki 70 % praranda, jeigu eina 24 mėnesiams. Kitaip sakant, dirbančioms ir uždirbančioms šeimoms mes tiesiog niekaip nepadedame apsispręsti vaikų naudai.
Dėl to tikrai nuoseklumo norėtųsi palinkėti ir kitą kartą, kai ateis tokie projektai, juos suderinti tiek iš apačios, tiek iš viršaus, o tam „Sodra“ resursų turi. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš nenori kalbėti niekas. Balsuosime dėl įstatymo projekto tam numatytu darbotvarkėje laiku.
16.47 val.
Baudžiamojo kodekso 270 ir 2771 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2661 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Baudžiamojo kodekso 270 ir 2771 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2661. Pranešėjas – aplinkos ministras S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau Vyriausybės vardu pateikti Baudžiamojo kodekso 270 ir 2771 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Nors teisingumo ministrės pateikta Baudžiamojo kodekso pertvarka sumažino sričių, už kurias teisiama baudžiamąja atsakomybe, ir Seimas apsisprendė per priėmimą vos prieš 2 savaites, tačiau aplinkosauginiai pažeidimai, kaip matome iš praktikos, iš esmės nėra kvalifikuojami kaip didelės žalos arba sunkūs padariniai. 2018–2020 metų laikotarpiu mes matėme vos tris ikiteisminius tyrimus per kalendorinius metus, jie buvo kvalifikuojami kaip didelė žala gamtai.
Šį įstatymo pakeitimą inspiravo pastarojo laikmečio ir viešojoje žiniasklaidoje aptariami chroniški recidyvistiniai nusižengimai tvarkant atliekas, matėme, kad įmonių, dirbančių šešėliniame versle, nestabdė nei automobilių konfiskavimas, nei pakartotinė administracinė atsakomybė ir, nesant aiškiau apibrėžtos baudžiamosios atsakomybės, iš esmės vyravo nebaudžiamumas už aplinkosauginius pažeidimus. Todėl iš praktikos, kartu diskutuodami su prokuratūra ir policijos pareigūnais, matome, kad iš esmės, nesant aiškesnės baudžiamosios atsakomybės, mes negalime užkardyti tokių nusikaltimų ir jie yra netgi ekonomiškai atsiperkantys.
Taigi šitais pakeitimais yra sprendžiama keletas dalykų: aiškiau apibrėžiama didelė žala aplinkai, nurodomas konkretus kiekis atliekų, kurios yra pavojingos, nuodingos arba nepavojingos išverčiamos, ir kada tai kvalifikuojama kaip didelė žala arba finansine verte įvertinama, kad didelė žala gamtai yra nuo 400 minimaliųjų gyvenimo lygių sumos padaryta žala gamtai.
Taip pat šiek tiek papildoma praktiniu dalyku, tai yra atsisakoma nuorodų į įvairių laukinių gyvūnų, augalų, grybų kategorijas, kurios nebeskirstomos pagal ankstesnius pakeistus teisės aktus. Projektu nesiūloma keisti sankcijų. Juridiniams asmenims ir taip nustatytos Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu sankcijos ir baudos. Taigi, norėtume pateikti ir svarstyti šį projektą kartu su Prezidento pateiktu projektu, kuris atėjo daug anksčiau į Seimą, nes Prezidento teikiami projektai nepereina viešojo derinimo, nepereina tarpinstitucinio derinimo, o gali būti tiesiogiai po dekreto nešami į Seimą. Mūsų projektas, nors paskelbtas anksčiau, užtruko dėl viešojo derinimo ir ėjimo per Vyriausybę, todėl kviečiame jį svarstyti ir sujungti su Prezidento teiktu projektu komitete, greičiausiai Teisės ir teisėtvarkos komitete, artimiausiuose posėdžiuose. Mielai atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Jūsų paklausti nori keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, aš suprantu, jaunatviškas maksimalizmas, bet ar jis pagrįstas išmintimi? Ką noriu pasakyti: jūs norite nuteisti bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Pagal Baudžiamąjį kodeksą aš suprasčiau, kad būtų nuo trejų ir šešerių metų ar panašiai, bet dabar – ar areštu, bauda, kaip rodo juridinė ir teisėsaugos praktika, kad tai tik skatina korupciją, nes tada bet koks advokatas pasako kaltinamajam, kad bėgs surinkti pinigų, kad būtų duoti kyšiui. Korupciją skatina tuo, kad surinktų pinigus ir atsipirktų, kad būtų bauda, o ne laisvės atėmimas iki šešerių metų. Tai yra grėsmė: arba – arba. Aš manau, kada teisėsaugos praktikoje Lietuvoje reikia atsisakyti šito, nes, kaip rodo kitur, kaip sakoma, tampomas kaltinamasis ar įtariamasis ilgai ir nuobodžiai, paskui gauna baudą ir jokio arešto, kaip rodo Jurbarko tie įvykiai, nė vienos dienos neatsėdėjęs, nors, kaip sakant, ten ir prievartavimas, ir visi kiti smurtiniai veiksmai buvo.
PIRMININKAS. Laikas!
V. VALKIŪNAS (DPF). Aš manau, mums reikia atsisakyti tos praktikos. Kodėl jūs…
PIRMININKAS. Laikas!
V. VALKIŪNAS (DPF). Iš kur jūs ištraukėte, kad arba bauda, arba Baudžiamasis kodeksas, kodėl…
S. GENTVILAS (LSF). Manau, reikia tikėti Teisės ir teisėtvarkos komitetu, jis kompleksiškai vertins, ar pasiūlytos sankcijos ir mechanizmai yra proporcingi. Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Jūs sakote, kad atsakomybę norite sugriežtinti, bet tam tikrais atvejais jūs ją iš esmės palengvinate, nes dabar didelės žalos sąlyga yra vertinamoji ir teismas kiekvienu atveju tą didelę žalą vertina. Ką jūs padarote, tai įrašote didelės žalos apibrėžimą. Tarkime, žala, kuri yra padaryta pavojingų atliekų paskleidimu, yra riba didelės žalos 5 tonos. Kitaip tariant, dabar teismas buvo laisvas spręsti, turėdamas 499 kilogramus, ar tai didelė, ar maža žala. Dabar jau teismui įstatymas pasakys, kad tokia žala yra iš esmės maža. Ar jūs tuos pakeitimus taikote prie konkrečios bylos, ar vis dėlto reikia pripažinti, kad bent jau gilinotės, kiek tokiu atveju yra atliekama ikiteisminių tyrimų ir keliems teršėjams tokiu atveju bus palengvinamas jų likimas?
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Kaip aš minėjau, per 2018–2022 metus buvo maždaug po tris atvejus, kai buvo taikomas didelės žalos įvertinimas ikiteisminiuose tyrimuose. Pagal mūsų vertinimą, visgi nepatenka dauguma aplinkosauginių pažeidimų į šitą spektrą. Kalbant su policijos komisaru pastarąjį mėnesį išaiškėjo irgi tokie faktai, kad iš 40 tūkst. vidutinių tyrimų aplinkosauginių pažeidimų, kurie patenka į policijos akiratį, yra vos iki dešimties. Vienas iš sudėtingiausių dalykų yra identifikuoti galimą mastą ir kvalifikuoti tai kaip didelę žalą gamtai. Ar tai yra teisingai apibrėžta? Tikrai konsultavomės su Teisingumo ministerija, ieškojome proporcingumo, bet akivaizdu buvo tai, kad įstatyme reikia labiau ir aiškesnio apibrėžimo, kas yra didelė žala gamtai. Aš girdžiu kai kuriuos pasakymus, kad nepavojingų atliekų kiekis turėtų būti galbūt didesnis, kad būtų kvalifikuojama baudžiamoji atsakomybė, tikrai gal net dvigubai daugiau negu pavojingų atliekų. Bet čia tikrai po pateikimo turėtų kvalifikuotai apsispręsti tie, kurie mato visą baudžiamosios atsakomybės taikymo horizontą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Mane, kaip ir gerbiamą A. Širinskienę, neramina būtent pakeitimo siūlymo antras punktas, kur jūs nustatote dydžius. Kodėl būtent buvo pasirinktos 5 tonos? Kokiais kriterijais vadovaudamasis jūs pasirinkote 5, o ne 10 tonų ir panašiai?
Ir kitas klausimas, prisimenant „Grigeo“ bylą ir visą svarstymą, viešos antraštės buvo ne kartą, buvo kalbama, kad tarša nėra žala. Tai ar imsitės kokių nors reglamentavimo priemonių, kad būtų pirmiausia šitas dalykas apibrėžtas? Tada atsakymas būtent dėl 5 tonų pavojingų atliekų, o ne dėl 10 ir kitų. Kokie buvo kriterijai?
S. GENTVILAS (LSF). Aš irgi noriu tik keletą dalykų pasakyti. Labai dažnai žurnalistai manęs klausia ir komitetuose klausia nuomonės apie Klaipėdos „Grigeo“ bylą. Aš griežtai atsisakau tai komentuoti dėl to, kad advokatai panaudos tai prieš valstybę ir pavadins bylą politizuota. Bylą veda Aplinkos apsaugos departamentas ir aš nesikišu į bylos eigą.
Dabar įstatyme didelė žala gamtai apibrėžiama, viena, finansiniu kriterijumi, tai yra 400 minimaliųjų gyvenimo lygių dydžiu, ir atliekų tonažu, kiekiu, kuris pašalintas į gamtą. Dabar galima klausti, ar čia daug, ar čia proporcinga. Aplinkos apsaugos komitetas greičiausiai bus papildomas ir apsispręs, ar čia yra proporcinga. Bet iš esmės paimta, viena vertus, finansinė išraiška, kita vertus, tonažas. Ar už to yra konkretus atvejis? Ne, konkretaus atvejo nėra.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir paskutinis klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, norėčiau jūsų paklausti, kaip su prevencija? Tai, ką jūs dabar teikiate, tai, be abejo, pasekmė, ir aš sutinku, kad reikia griežčiau bausti, nes jeigu tokių atvejų pasitaiko ir vis dar tokio kiekio, kad ir policija sako, kad jų tyrimas yra sudėtingesnis, tai galbūt tai padės, kad būtų atgrasyti tie dideli teršėjai. Bet galbūt aplinkos apsaugai žmogiškųjų išteklių nepakanka patikrinti, kad nebūtų to potencialaus teršimo tiek cheminėmis medžiagomis kokių nors netvarkingų įmonių, tiek galbūt tų atliekų tvarkytojų, tiek ir didesnių, tiek ir mažesnių.
S. GENTVILAS (LSF). Geras klausimas, bet ten, kur yra nelegali tarša, tai yra kompleksiniai pažeidimai. Dažniausiai, visų pirma, gyventojas yra linkęs mokėti grynaisiais už sandorį, neimti čekio. Tai čia yra pirmas žingsnis. Tai yra nelegalus sandoris.
Antra, tai yra vežėjas, kuris greičiausiai nėra atliekų tvarkytojas ir nėra registruotas atliekų tvarkytojų registre. Pavyzdžiui, jūs šiandien atsiversite populiariausio skelbimų portalo skelbiu.lt puslapį, tai nebebus paslaugos, kuri būtų afišuojama be atliekų tvarkytojo registro numerio. Vadinasi, tik oficialūs skelbimai.
Trečia, tai greičiausiai nelegalus darbas. Vėlgi, tai yra kompleksiniai pažeidimai, todėl mes dabar per jungtinį koordinacinį centrą, kuris yra prie Vyriausybės, esame atlikę keletą operacijų kartu su Darbo inspekcija, Mokesčių inspekcija, Aplinkos apsaugos departamentu, užčiuopiame tuos ir nė vienas nėra saugus. Net traktorininkui, kuris užvakar gabeno statybines atliekas iš Kėdainių rajono į Jonavos rajoną ar Ukmergės rajoną, irgi buvo konfiskuotas traktorius dėl to, kad iš esmės gabeno nelegalias atliekas. Prevencija lyg ir veikia.
Kitas dalykas, nuo gegužės 1 dienos įsigalioja STR, kuris įpareigoja statytoją, užbaigiant statybas, deklaruoti, kur ir kaip utilizuotos statybinės atliekos, nes statybų metu visada susidaro statybinių atliekų, todėl užbaigiant statybas privalu deklaruoti, kaip sutvarkytos statybinės atliekos, tiesiog pagrįsti faktą.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Už kalba T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, norėčiau paraginti palaikyti šį įstatymo projektą. Gerai, kad mes Aplinkos apsaugos komitete pradėsime šią diskusiją. Mano galva, projektą reikėtų papildyti dar ir kitais sunkiais nusikaltimais gamtai.
Atkreipiau dėmesį, kad Europos Sąjungoje yra baigiama derinti direktyva, susijusi su baudžiamumu, kriminalinės atsakomybės didinimu būtent ypač su didele žala susijusiems nusikaltimams gamtai. Tikriausiai diskutuosime dėl to, kad papildytume šį projektą, pavyzdžiui, žala miškams dėl nelegalios prekybos ypač stambiu mastu. Tikrai ši diskusija prasidės labai laiku ir labai tinkamoje vietoje.
Labai džiaugiuosi, kad rytoj Aplinkos apsaugos komitete kaip tik turėsime diskusiją dėl Aplinkos apsaugos departamento darbuotojų darbo sąlygų, nes yra ir Seimui adresuotų raštų. Tikrai aplinkosaugininkai jaučia didelį mūsų spaudimą gerinti teršėjų ir didinti teršėjų ir pažeidėjų atsakomybę, juos gaudyti, tačiau mes turėtume pasirūpinti būtent aplinkosaugos pareigūnų socialinėmis garantijomis ir jų gerove. Tad raginu balsuoti už.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš pasisako V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Kaip parodė ministro S. Gentvilo pasisakymas, kad įstatymo projektas nesubrandintas, ir tie visi šešeri metai, kad už žmogaus užmušimą duoda šešerius metus, o čia, kaip sakant, už taršą. Aišku, mes visi prieš taršą, aš manau, kad baudos… galima be Baudžiamojo kodekso – baudomis, o ne, kaip sakant, jūs čia kiti, kolegos, ginate žmogaus teises, už orumą, už viską, o čia jau įvedate diktatūrą. Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų pasisakymų dėl motyvų. Balsavimas dėl įstatymo projekto tam numatytu darbotvarkėje metu.
17.03 val.
Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 28, 30, 37, 46, 50, 62, 63, 64, 641 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 2 priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-2667 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-10 klausimas – Žvalgybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2667. Pranešėjas – L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai jums ačiū. Kolegos, būsiu labai koncentruotas ir labai konceptualus. Labai trumpai. Eina Valstybės tarnybos paketas. Apsispręsime, kai reikės, bet dabar aš siūlau prikabinti dar prie jo ir mūsų žvalgybos tarnybas. Kitaip tariant, kad tie koeficientai, kurie planuojami pirmame etape nuo liepos 1 dienos, galiotų ir jiems. Štai visa esmė.
Labai prašysiu po to jau jūsų, posėdžio pirmininke, skubos tvarkos, kad galėtų pagrindinis komitetas, NSGK net nesvarstytų, prijungti prie bendro projekto ir eitų į svarstymą ir priėmimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pirmininke. Tikrai vienas konceptualiausių pristatymų, kokius tik yra tekę matyti. Jūsų nenori paklausti nė vienas Seimo narys.
Pasisakymai dėl motyvų. Taip pat nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Balsavimas dėl įstatymo projekto tam numatytu darbotvarkėje metu.
17.04 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 6, 8, 9 straipsnių, 2 ir 5 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2699 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-11 klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo kai kurių straipsnių ir priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2699. Pranešėjas – J. Skačkauskas. Pateikimas. Viceministre, pristatysite klausimą ar nesiruošiate? Gal praleidžiate į darbotvarkės pabaigą, ne?
J. SKAČKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šiandien norėčiau pristatyti Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 6, 8, 9 straipsnių, 2 ir 5 priedų pakeitimo įstatymo projektą. Šiuo įstatymo projektu siekiama trijų tikslų. Pagrindinis tikslas – įgyvendinti praeitų metų vasario 24 dienos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2022/362 2 priedo nuostatų perkėlimą ir nustatyti maksimalius kelių naudotojo mokesčio dydžius, kurie priklauso nuo taršos euroklasės ir transporto priemonės ašių skaičiaus.
Papildomi tikslai. Reglamentuoti atsiskaitymą su akcine bendrove Lietuvos automobilių kelių direkcija už jos valdomose elektromobilių įkrovimo stotelėse suteiktas elektromobilių įkrovimo paslaugas pagal nustatytus paslaugos tarifus.
Kitas papildomas tikslas – pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas numatyti įpareigojimą viešajai įstaigai Transporto kompetencijų agentūrai atlikti tam tikras naujas funkcijas. Šios funkcijos yra valstybinės reikšmės kelių naudojimo priežiūros vykdymas, eismo įvykių informacinės sistemos palaikymas, tobulinimas ir informacijos apdorojimas. Šioms funkcijoms vykdyti galės būti naudojamos KPPP lėšos.
Leiskite kiek detaliau pristatyti pagrindinio įstatymo projekto tikslo – direktyvos dėl maksimalių kelių naudotojo mokesčio dydžių perkėlimo – nuostatas. Šiuo metu M2, M3 (tai yra autobusai), N1, N2, N3 (krovininis komercinis transportas) motorinių transporto priemonių valdytojai moka kelių naudotojo mokestį už naudojimąsi magistraliniais keliais. Iš viso tai yra 1 tūkst. 751 kilometras iš 21 tūkst. 200 kilometrų. Kelių naudotojo mokesčio dydžius, neviršydama šiuo įstatymu nustatomų maksimalių dydžių, šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarką nustatys Vyriausybė. Taigi maksimalūs dydžiai nustatomi pagal direktyvą įstatymu, o konkretūs dydžiai – Vyriausybės nutarimu.
Nustatyti mokesčio dydžiai turi būti proporcingi naudojimosi keliais trukmei. Pagal direktyvą ir įstatymą yra numatyta, kad mėnesio tarifas turi būti ne didesnis kaip 10 % metinio tarifo, savaitės tarifas turi būti ne didesnis kaip 5 % metinio tarifo, o dienos tarifas turi būti ne didesnis kaip 2 % metinio tarifo. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad kelių naudotojo mokesčio dydžiai nebuvo tikslinami jau aštuonerius metus, tai yra paskutinį kartą jie buvo patikslinti 2015 metais.
Įstatymo projektu siūloma patvirtinti maksimalius kelių naudotojo mokesčio dydžius, kurie priklausytų nuo taršos euroklasės ir transporto priemonės ašių skaičiaus, užtikrinant principą „teršėjas moka“. Šiuo metu nustatyti ribiniai kelių naudotojo dydžiai yra tik iš dalies suskirstyti pagal taršos normas. Skirtingų taršos standartų pagal emisijos euroklases šiuo metu nustatytas tas pats mokestis. Tarkime, „euro 0“ ir „euro IV“ moka tą patį tarifą.
Taigi šiuo įstatymu atsirastų realus diferencijavimas nuo „euro 0“ iki „euro VI“ klasės, taip pat pagal vilkiko ašių skaičių. Tai būtų teisingiau įgyvendinant principą „teršėjas moka“.
Ačiū. Siūlyčiau pritarti įstatymo pakeitimui ir svarstyti šį klausimą skubos tvarka.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų paklausti nori du Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aš vis dėlto norėčiau paklausti labai aiškiai ir suprantamai. Kokie yra lūkesčiai, kiek pinigų planuojama iš to surinkti ir kam tuos pinigus mes skirsime?
J. SKAČKAUSKAS. Priėmus įstatymą, po to Vyriausybei nustačius konkrečius dydžius, papildomai planuojama surinkti nuo 40 mln. eurų. Papildomai.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Per metus?
J. SKAČKAUSKAS. Per metus. Šie 40 mln. eurų, tikimasi, bus skirti keliams, nes šiuo metu prasidėjo derybos dėl kitų metų biudžeto, mes esame išreiškę savo poreikį ir iš tikrųjų kalbame apie šitą padidinimą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Jūs pristatydamas du kartus paminėjote principą „teršėjas moka“. Tikslas lyg ir yra mažinti taršą. Ar numatote, kad tarša kiek nors sumažės, ar tik surinksime mokesčius?
J. SKAČKAUSKAS. Iš tikrųjų numatome, nes… Noriu atkreipti dėmesį, kad Lietuvos transporto parkas yra gana naujas, turime problemų dėl tranzitu per Lietuvą vykstančių krovinių srautų. Tai yra trečiųjų šalių vilkikai, jie yra labai seni. Mūsų manymu, padidinus patiems taršiausiems labiausiai, tie, sakykime, patys taršiausi vilkikai turbūt aplenktų Lietuvą arba būtų įpareigoti investuoti į naujesnes transporto priemones. Tarša realiai tikrai turėtų mažėti, nes tai bus paskata mokestinėmis priemonėmis.
PIRMININKAS. Labai dėkui, viceministre, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakyti dėl motyvų taip pat nėra norinčių Seimo narių. Balsavimas dėl įstatymo projekto vyks numatytu darbotvarkėje metu.
Gerbiami kolegos, pereidamas prie kito klausimo, noriu tik informuoti, kad liko darbotvarkėje du klausimai ir nuo to, kiek bus norinčių paklausti ir pasisakyti, priklausys balsuoti skirtas laikas. Iš karto po tų dviejų klausimų pereisime prie balsavimo. Visus, kas stebi per televiziją kabinetuose, kviečiame po truputėlį judėti plenarinių posėdžių salės link, nes, tikėtina, tas laiko tarpas nebus labai ilgas.
17.10 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2426 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2426. Pranešėja – R. Tamašunienė. Pateikimas.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Mieli kolegos, labai prašau palaikyti įstatymo projektą ir perskirstyti teisingiau KPP programos lėšas. 9 % yra rezervas, skirtas vietinės reikšmės keliams, bet valstybei svarbiems objektams. Realiai kelios savivaldybės gali pretenduoti, gali pasinaudoti, bet sutarkime, kad jeigu tai yra valstybei svarbus objektas, tai šiems darbams įgyvendinti finansavimas turėtų būti skiriamas iš kitų programų. O tas rezervas yra suformuotas iš 33 %, skiriamų savivaldybės vietinės reikšmės keliams, tai yra visų savivaldybių sąskaita. Tai nei daug, nei mažai, bet 2022 metais sudarė 16 mln. eurų.
Problema yra ta, kad, pakeitus KPP programą, žiedinės savivaldybės neteko joms skiriamų papildomų 2 %. Reikia įvertinti, kad čia intensyvumas yra didžiausias, gyventojai kuriasi, atsiranda naujų urbanizuotų teritorijų, kurioms reikia papildomų investicijų, todėl, visiškai neskriaudžiant kitų savivaldybių, iš to rezervo 9 % dalies aš siūlau 30 % skirti žiedinėms savivaldybėms, tai yra Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus rajono savivaldybėms, kur intensyvumas ir problematika infrastruktūros tikrai yra viena pagrindinių mums, Seimo nariams vienmandatininkams, deklaruojamų gyventojų problemų. Taip pat vis dėlto būtų paliekama šiame įstatymo projekte dalis valstybei svarbiems objektams, bet tai būtų 70 % iš tų 9 % rezervo. Aš kalbu tik apie rezervo dalį, todėl labai prašau pritarti.
Tikrai reikia ieškoti sprendimų, nes pati KPP programa nedidinama, kas irgi, mano vertinimu, neteisinga, o čia yra eismo intensyvumas nepalyginamas, yra kamščiai kaimiškose vietovėse, o juo labiau gatvės yra nesutvarkytos, nėra asfalto, nėra šaligatvių, o gyvena jaunos šeimos ir vaikai, tikrai jų yra daug, eina visiškai nesaugiomis sąlygomis. Savivaldybėms reikia ieškoti sprendimų, todėl, man atrodo, mes kartu galime tų sprendimų paieškoti ir būtent iš tos rezervo, kuriuo disponuoja Susisiekimo ministerija, o ne savivaldybės, dalies kiek nors skirti, tai yra tiek pat, kiek buvo maždaug skiriama žiedinėms savivaldybėms. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Jūsų paklausti nori septyni Seimo nariai. Pirmasis klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū. Taip, dabar yra ypač nesaugios sąlygos, ypač vaikščioti, važiuoti tiltais, nes Lietuva šiais metais pasižymėjo tiltų griuvimo metais. Norėjau pasiteirauti, kiek toms nežiedinėms savivaldybėms liktų procentiškai toliau keliams tvarkytis? Aš pačiai jūsų idėjai tikrai pritariu, nes to tikrai reikia, buvo nesąžiningai padaryta. Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš siūlau grąžinti. Visada prieš tai buvusiose KPP programose buvo numatyta atskira eilutė žiedinėms savivaldybėms, bet pakeitus visą metodiką ir KPPP, tai yra Kelių plėtros ir priežiūros programą, tos eilutės neliko, nors yra viena išskirtinė sąlyga dėl kurortinių savivaldybių – šios savivaldybės gauna papildomą finansavimą. Manyčiau, kad reikėtų rezervo sąskaita šiek tiek pagerinti, tai yra grąžinti į buvusį finansavimo lygį, nes dabar jis realiai sumažintas.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, tikrai nepritarsiu šitam projektui. Lietuvoje visi žmonės, gyvenantys regionuose ar bet kurioje savivaldybėje, yra vienodi, jiems irgi rūpi keliai. Jūs norite išskirti žiedinę savivaldybę, ji gauna lygiai taip pat finansavimą iš KPPP lėšų pagal kelių ilgį. 9 % yra rezervas ypatingos svarbos objektams, kurie yra numatyti rezerve. Jeigu jūs kalbėtumėte apie visas savivaldybes ir mažintumėte šitą fondą, tai sutikčiau, bet šiuo atveju negalime išskirti, nes lygiai taip pat visoje Lietuvoje mes turime ganėtinai blogus kelius. Važiuoju per visą Lietuvą. Matome ir žinome, kokie yra keliai. Kalbate apie saugumą – lygiai taip pat vaikas eina į mokyklą, kur nėra šaligatvių. Lygiai taip pat ir Mažeikių mieste ar nuvažiavus į Plungę irgi yra tokių gatvių, kur nėra šaligatvių. Taigi, mes negalėtume išskirti, kad būtent žiedinė savivaldybė turėtų būti. Mano klausimas: kodėl jūs nekalbate apie KPPP lėšų padidinimą ir apie tai, kaip kažkaip kitaip spręsti šitą klausimą?
PIRMININKAS. Laikas.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Gerbiama kolege, apie KPPP lėšų padidinimą kalba visi. Ir pati Susisiekimo ministerija pateikė pasiūlymą padidinti ir skirti didesnę akcizo atskaitymo dalį KPP programai, bet Seimas balsuoja kitaip. Tai klausimas ir jums: kodėl nevaikštote, nekalbate su kolegomis, kad taip atsitiktų?
Antras dalykas, nelyginkime nepalyginamų dalykų. Yra savivaldybės, turi miesto centrą ir aplink. O čia yra išsidėstę aplink didžiuosius miestus ir tas, sakykime, lėšų panaudojimas yra skirtingas negu savivaldybėje, kuri nėra aplink žiedu, aplink kažką išsidėsčiusi, aplink kitą savivaldybę. Ir vaikų yra, aišku, nedaug, ir nedaug mokyklų regionuose, o čia yra būriai einančių vaikų ir važiuojančių automobilių. Tikrai reikia pavažiuoti į Zujūnų, Avižienių ar kitas vietoves ir pažiūrėti, kaip tankiai gyvena ir koks yra poreikis.
Juo labiau, gerbiama Laima, kiek savivaldybių pasinaudoja 9 %, jums nekyla klausimų? Tai irgi yra vietinės reikšmės kelias, svarbus valstybei objektas. Bet jeigu jis svarbus, tai valstybė turėtų surasti lėšų jam finansuoti. Ar tai tiltas, ar tai aplinkkelis, bet jis yra vietinės reikšmės kelias, todėl taip pat jis turėtų būti finansuojamas pagal kelių ilgį ir gyventojų skaičių.
Kodėl mes išskiriame šitą grupę? Kodėl mes išskiriame kurortines savivaldybes? Jos turi papildomų pajamų, pavyzdžiui, lyginant su kokia Pasvalio savivaldybe, bet mes išskiriame, nes galvojame, kad ten reikia geresnės infrastruktūros, kadangi ten pritraukia lankytojų. Tai lygiai taip ir čia – užtikrinti saugumą ir tą poreikį, tai yra tikrai prioritetinis poreikis, grąžinti į tą lygį, koks buvo finansavimas. Mes jį sumažinome, o tai yra nedovanotina, nes ta plėtra vyksta – ir gyventojų skaičius, ir naujų namų, ir neasfaltuotų gatvių atsiranda daugiau naujų, ne tų esamų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, išties labai pritariu jums. Jūs paminėjote labai svarbų akcentą, kad didžiausia imigracija Lietuvoje vyksta į Vilnių ir būtent į Vilniaus rajoną, į tą besivystančią infrastruktūrą, ir čia tikrai reikalinga didelė valstybės parama. Tačiau mane neramina vienas dalykas, tai valstybės planavimas. Kelių plėtros programa – tokia nedidelė antklodė, kurią bando užsitempti visi, ir dar ji apkarpoma kitoms reikmėms. Ar nemanote, kad išties turėtų būti iš esmės pakeistas Kelių plėtros programos finansavimas, surastas protingas, naujas, racionalus modelis, kaip galbūt pritraukti lėšų, skolintų lėšų, kad galų gale ta plėtra būtų plėtra, o ne stabdis?
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Jūs labai teisingai pastebėjote. Mano vertinimu, mūsų valstybė jau prarado vieną Europos Sąjungos finansavimo laikotarpį, nes, pavyzdžiui, kaimyninė Lenkija visai kitaip panaudojo tas lėšas infrastruktūrai gerinti. Aišku, tai yra magistraliniai keliai, krašto, mūsų atitikmuo – regioniniai keliai. Bet savivaldybės generavo lėšas ir taip pat labai gražiai pasitvarkė kelius ir gatves nedidelių miestelių, kaimiškų vietovių ir taip toliau.
Nenumatoma nieko geresnio ir šito laikotarpio perspektyvoje. Kodėl taip yra? Klausimas, aišku, tikriausiai šiek tiek kitai pusei. Bet aš galvoju, jūs labai teisingai pastebėjote, irgi pritariu, kad ta KPP programa turėtų gauti didesnį finansavimą iš surenkamo akcizo, nes realiai surenkame iš to, už ką užmokame. Už degalus mes užmokame ir tikimės, kad mūsų pinigai, mūsų sumokėta akcizo dalis, atiteks mūsų infrastruktūrai gerinti.
Mano vertinimu, pati programa, tos dalys, kaip yra pakeista, yra ne visai teisinga. Dar, mano vertinimu, savivaldybės tikrai labai racionaliai, labai efektyviai panaudoja pinigus. Ir ta dalis, bus kitas pasiūlymas kolegos iš Socialdemokratų frakcijos padidinti savivaldybės finansavimo dalį, jai aš taip pat pritariu, nes reikia sprendimų, kaip ir minėjo kolegė Laima, būtent sulaukti regionuose. Pati metodika irgi verta mūsų, kolegos, svarstymo, aš taip manyčiau.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Čia jau daug kas pasakė, kad klausimas turbūt ne dėl procentų, o dėl pinigų iš tikrųjų. Jeigu nėra lėšų, tai turbūt dalinkime, kaip norime, vis tiek jų trūks. Ar nemanote, kad vis dėlto galbūt reikėtų kaip nors tobulinti mokestinę sistemą, to jūs nenorite daryti, kad būtų daugiau finansų skiriama keliams atnaujinti?
O šiaip dar kitas klausimas. Iš tikrųjų patogus gyvenimas skatina pasirinkti tas vietoves, kurios yra patogios. Jūs norite padaryti patogias vietoves, sukurti dar daugiau problemų, kad žmonės keltųsi į Vilnių, Vilniaus kraštą. O tai gal geriau atvirkščiai – kelti žmones į regionus, ten daryti ypač patogų gyvenimą, kad tenai žmonės gyventų ir noriai vystytųsi, o ne tik prie Vilniaus? Jūs viską norite padaryti Vilniuje. Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ne, atvirkščiai, aš nenoriu taip padaryti. Bet žmonės patys pasirenka. Ir šiuo metu tas jau padaryta. Padarė laikas. Žmonės tikrai atvažiuoja studijuoti, nes regionuose nėra kur studijuoti. Mes uždarėme mokyklas, mes uždarėme mažas ligonines. Faktiškai nėra ko likti regione jaunam žmogui, todėl jis keliasi ten, kur jis ras darbą, kur jis turės paslaugas, kur jis galės su šeima įsikurti. Vertinkime tų žmonių pasirinkimą. Vienas dalykas.
O antras dalykas. Ne kelių infrastruktūra ir ne KPP programa spręstų jūsų paminėtą regionų problemą, mano vertinimu, o pirmajam būstui, kaip siūlo ministerija, didesnė parama regionuose, taip pat mokyklų tinklo arba švietimo įstaigų prieinamumas – ne už 25 kilometrų, o arčiau namų. Man atrodo, tos priemonės veiktų taip, kad žmonės norėtų likti regionuose, ir tada mes galvotume, kaip jiems pagerinti visą tą infrastruktūrą, nes dabar realiai nėra kam naudotis ta gerąja infrastruktūra.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Turbūt faktiškai paskutinis klausia V. Valkiūnas. Nebent labai glaustą paklaustų ir J. Razma dar labai norėtų.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke Andriau. Aš manau, kad neužteks jokių finansų, jeigu taip elgsimės su tais finansais. Gerbiama Rita, jūs buvote vidaus reikalų ministrė, žinote daugiau apie visas kriminalines sąsajas. Ar nemanote, kad paraleliai reikia nukirsti mafiozines sąsajas tarp Kelių direkcijos ir rangovų, nes tie suokalbiai, kad į tą regioną neina vieni kelininkai, nėra tarptautinių konkursų ir kiti įtartini veiksmai. Ar nereikia… kad užtektų tų finansų? Finansų užtenka, bet tvarkos nėra Lietuvoje.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš negaliu atsakyti dėl konkrečių atvejų. Jeigu tokie jums žinomi, tai, abejo, juos reikia atskleisti. Aš kėliau klausimą Kelių direkcijai susitikimo metu, nes ji skelbia konkursus ir konkursais sukelia lūkesčių, žmonės laukia, kad štai jau įvyks kažkoks remontas ar bus įrenginys, susijęs su eismo saugumu, ir dažniausiai konkursai neįvyksta. Arba atsisako, arba pamato, kad per mažas biudžetas. Tikrai verta ir naujajam vadovui mes frakcijoje palinkėjome, kad jis peržiūrėtų, kaip vykdomi viešieji konkursai ir koks jų efektyvumas, kokie rezultatai. Kita vertus, aš ir siekiu, kad ne Susisiekimo ministerija disponuotų rezervu 9 %, o jų dalis atitektų savivaldybėms. Jos geriau žino savo gyventojų poreikius ir galės įgyvendinti, atlikti tuos konkursus dėl savo gyventojų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Paskutinis klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, ar nemanote, kad tos žiedinės savivaldybės pakankamai pasinaudojo tomis privilegijomis, kai Vyriausybės nutarimu anksčiau joms buvo išskirtinai numatytos tos lėšos atskira eilute? Ir kai jūs sakote, kad čia kuriasi daugiau žmonių, tai jie moka daugiau mokesčių ir savivaldybės iš tų biudžetų gali tvarkyti kelius. Jeigu kalbame apie tranzitinį transportą, tai jis važiuoja ne savivaldybių keliais, o krašto ir magistraliniais keliais per tas savivaldybes į miestų centrus. Ir ar nemanote, kad būtų geresnis radikalesnis sprendimas – tiesiog panaikinti tas žiedines savivaldybes, nes, nežinau, ar jūs rasite bent kurioje nors pasaulio šalyje pavyzdį tokių savivaldybių, kurių centras būtų kitos savivaldybės mieste?
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Na, kaimiškos savivaldybės yra regionuose ir tų pavyzdžių rastume. Bet jeigu norite panaikinti, vadinasi, bus daugiau savivaldybių Lietuvoje, nes tada tą žiedą reikia išskaidyti į keturias arba penkias savivaldybes papildomas. Jeigu valstybė turtinga, galima galvoti, aš visai nieko prieš.
Kitas dalykas. Kai Vyriausybės nutarimu skirstoma, buvo tvarka, tai ji ir buvo pakeista, juo labiau kad Vyriausybė taip pat atsižvelgė į tuos poreikius. Dažnai net ne ko savivaldybė prašydavo, o ką nuspręsdavo iš viršaus. Ir Vilniaus rajonas, aš kaip dirbusi savivaldybėje, to pavyzdys. Savivaldybė prašo viena, o skiria visai kam kitam. Tai buvo ne vienos Vyriausybės tas daroma. Dabar būtų gerai parašyti metodikoje ir tokių klausimų nekiltų, kokias jūs čia abejones keliate.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Už pasisako K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kaip ir versle, jeigu verslininkas mato, kad ten vyksta geras verslas, investuoja, toliau uždirba pinigus. Taip pat ir valstybė turėtų pažiūrėti. Jeigu mūsų piliečiai intensyviausiai važinėja būtent tose vietose, tai yra žiedinės savivaldybės, važiuoja į savo namus, veža vaikus ir keliai ne tik magistraliniai, bet ir priklausantys savivaldybėms, tai kodėl mes neturėtume ten investuoti. Aš manau, kad šis įstatymo projektas nenuskriaudžia labai nieko, o būtent padeda toms intensyviai besivystančioms savivaldybėms dar geriau, protingiau ir teisingiau vystytis. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš pasisako E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Na, iš tikrųjų, jeigu mes pradėsime tampyti tą pačią paklodę pagal savo apygardas, tai iš tikrųjų nieko gero negausime. Visų bendra problema – gal šioks toks stygius finansų, skirtų tiesiai keliams, juo labiau regioniniams keliams ir aplink regionines savivaldybes, tvarkyti.
Manyčiau, čia jau buvo paminėta, kad praeitą kadenciją dirbant ministrui J. Narkevičiui gana neblogai buvo pamaitintas Vilnijos kraštas kartu su visais keliukais ir kitais dalykiukais. Manyčiau, kad šiuo atveju reikia tikrai sąžiningai dalintis, nes ir kitur gyvena žmonės. Kaip ir minėjau, vis dėlto ir ten turėtų būti pakankama struktūra, kad vis dėlto nebūtų taip dar kartą, kad dar labiau bėgtų link Vilniaus krašto žmonės, kadangi iš tikrųjų gyvenimo sąlygos yra nevienodos.
Ypač svarbu, ir ūkininkai tą sako, susisiekimas vietose, nes iš tikrųjų ten niekada nesivystys jokie verslai, jeigu neišspręsime susisiekimo problemų, nes pagrindinis dalykas verslui yra geras susisiekimas. O aplink Vilniją, ypač žiediniuose kraštuose arba ten, kur yra vystomas verslas, susisiekimas yra tikrai geras, todėl verslas ir nori investuoti.
Siūlau vis dėlto paskirstyti pinigus tolygiau, ypač kuo toliau Lietuvoje, tuo labiau daryti geras susisiekimo sąlygas, nes ten tikrai transportas turi taip pat judėti. Kaip ir sakau, ypač didelės teritorijos ir ten taip pat vystosi verslai, ypač ūkininkai. Nepritariu tam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų pasisakymus dėl motyvų. Balsavimas dėl įstatymo projekto visiškai netrukus, po paskutinio šios dienos darbotvarkės klausimo.
17.30 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 4, 40 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2680 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-13 klausimas – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2680. Pranešėjas – A. Žukauskas. Pateikimas.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami kolegos ir kolegės, visi turbūt žinote, kad Lietuva sparčiai žengia skaitmeninės transformacijos keliu. Ši transformacija apima visas sritis: gamybą, finansus, sveikatos apsaugą, prekybą, transportą, neaplenkia ir švietimo srities.
Jūsų dėmesiui yra siūlomos Švietimo įstatymo kelių straipsnių pataisos, jų esmė yra sąvokos „mokymosi ar mokymo programinė įranga“ įteisinimas ir jos išskyrimas iš kitų skaitmeninių ugdymo priemonių. Mokymosi programinė įranga apibrėžiama kaip interaktyvi kompiuterinė programinė įranga, sukurta bendrosiose ugdymo programose nustatytų mokomųjų dalykų mokymui arba mokymuisi. Aš noriu pabrėžti, kad šiandien mes turime nemažai skaitmeninių priemonių švietimo arsenale, tačiau dauguma jų, ženkli dalis yra pasyvios priemonės, kitaip sakant, įvairios elektroninės knygos ir albumai, kurie iš esmės nekeičia ugdymo pobūdžio. Tai yra patogu, tokiu būdu yra padidinamas prieinamumas, mokiniai nebeturi tampyti portfelyje sunkių knygų, saugome miškus, nes popieriaus mažiau sunaudojama, bet iš esmės ugdymo pobūdis išlieka tas pats, nes ar žiūrėti į popierinį vadovėlį, ar žiūrėti į kompiuterio ar kokio nešiojamojo prietaiso ekraną iš esmės yra tas pats ir vaikas nuo to nei geriau tų ugdymo tikslų pasiekia, nei geriau mokosi. O interaktyvi kompiuterinė programinė įranga yra kintamo turinio, ji reaguoja į grįžtamąjį ryšį, kurį besimokantys jai duoda, ir jinai iš esmės keičia ugdymo pobūdį tuo, kad ta programa prisitaiko prie konkretaus mokinio poreikių ir taip gali užtikrinti įvairių mokinių, taip sakant, individualius poreikius ir būti galingu įrankiu mokytojo rankose.
Taigi šis Švietimo įstatymo pakeitimas įteisintų tokią sąvoką ir įpareigotų ministeriją savo aprašuose skirti specialų dėmesį šitai programinei įrangai, nustatyti jos įsigijimo ir aprūpinimo tvarką atskirai nuo visų kitų skaitmeninių priemonių, kurios yra pasyvios.
Šios įstatymo pataisos yra teikiamos Laisvės frakcijos narių iniciatyva, taip pat dar pasirašė 18 kitų Seimo narių, kurie parėmė šitą iniciatyvą, kad ją būtų galima teikti šiandien kaip pataisą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų paklausti nori penki Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas profesoriau, noriu paklausti, sakykite, susieta su tuo įstatymu, ar negalvojate apie tai, kad nedidelis… Gal šiek tiek nukrypstu nuo pranešimo, bet vis platesnis mobiliųjų telefonų, planšečių, kompiuterių naudojimas man, kaip gydytojui, kelia nerimą. Jau šiuo metu pastebima nemažai vaikų prie okulistų kabinetų. Vis daugėja moksleivių, nešiojančių akinius, ir vyresnių žmonių, sergančių įvairiomis akių ligomis. Manau, kad ateities kartos, užaugusios su šia technika, dar aštriau susidurs su šiomis problemomis, bet kartu suprantu, kad tokie pasauliniai procesai. Bet ar jūs negalvojate ką nors ir tuo klausimu pasiūlyti?
A. ŽUKAUSKAS (LF). Taip, skaitymas mažo formato ekrane iš tikrųjų yra žalingas regėjimui, bet aš manau, kad šiuo metu mokyklose jau yra pakankamai išplitę kompiuteriai su dideliais vaizduokliais, kurie, skirtingai nuo senos kartos vaizduoklių, jau nebekenkia žmogaus regai, nes tas vaizdas nemirga, ir aš manau, kad dėl to čia… Čia yra techninė problema, bet ji yra vienaip ar kitaip neišvengiama. Blogiau, jeigu vaikai skaitys telefonuose tuos PDF failus, kuriuos dabar jiems bruka, negu tas telefonas tarnaus kaip mokymo ar mokymosi priemonė.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų niekur nepabėgsi nuo informacinių technologijų, vis tiek jos eina ir ateis, ir vis tiek mokysimės, gal jos tobulės kažkiek. Tik jūs taip neaiškiai parašėte dėl lėšų poreikio. Jūs parašėte, kad tvarkingai tvarkantis lėšų papildomai iš biudžeto nereikės. Kas tas yra „tvarkingai tvarkantis“? Ir kur jūs matote tuos resursus, kuriuos būtų galima panaudoti skaitmeninei daliai naudoti. Čia gražus parašymas, bet ar jis realus? Ar tikrai nereikės lėšų? Jeigu reikės lėšų, savaime suprantama, ir taip reikėtų prašyti Vyriausybės išvados, kokios ten galimybės įgyvendinti teorinę dalį praktiškai. Ačiū.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Ačiū už klausimą. Viena vertus, suprantate, pandemijos metu labai išplito tos pasyvios priemonės, gal net jų per daug, negu reikia. Yra ištisos platformos, kurios siūlo tas pasyvias priemones. Galima būtų to sąskaita kažkiek daugiau įsigyti konkrečios programinės įrangos. Yra programinė įranga, pavyzdžiui, raštinės programinė įranga įsigyta centralizuotai, bet ji neatlieka to ugdymo poreikio.
Aišku, ilgainiui reikės daugiau lėšų, bet iš pradžių, man atrodo, kad įsigaliotų šitas įstatymas, galima visiškai verstis esamomis lėšomis, kurios nėra jau tokios mažos, skirtos skaitmeninėms priemonėms. Būtų galima nuo šių metų rugsėjo jau tą įstatymą pradėti įgyvendinti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, noriu pratęsti, kaip dažnai darau, E. Pupinio mintį. Viskas yra gerai, skaitmeninės mokymo priemonės yra puiku, reikalinga, modernu, bet tikrai visa tai kainuoja. Ir tame projekte iš viso apie pinigus nėra užsimenama. Ar čia jau viskas yra suderinta su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, juoba kad jūsų noras nuo rugsėjo 1 dienos jau pradėti šitą programą? Ar aš teisingai suprantu, kad čia paprasčiausiai lėšos bus imamos iš tų 35 mln., apie kuriuos mes kalbėjome, kuriuos ministrė A. Armonaitė yra užspaudusi, įjungusi stabdžius ir neduoda lituanistams, institutams, universitetams lituanizuoti skaitmeninę erdvę. Aš ar klystu, kad čia bus panaudota dalis šitų lėšų? Ačiū.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Aš manau, ten tos lėšos kitkam yra skirtos. Jos yra skirtos sukurti produktus, kurie lituanizuotų mūsų gyvenimą. Bet aš šneku apie ugdymo priemones ir naujo pobūdžio ugdymo priemones, kurios yra investicija į mūsų vaikus, ir tie vaikai tikrai grąžins daugeriopai tuos pinigus, kai bus išugdyti geriau, kai jie, pavyzdžiui, ir matematiką geriau supras, ir loginį mąstymą mes išvystysime individuliai kiekvienam, ir teksto suvokimą, ir visus kitus dalykus, kurie duoda po to tiesioginę grąžą. Po to tie vaikai dirbs aukštesnės kvalifikacijos darbus, robotizuos, skaitmenizuos ir padidins mūsų bendrąjį produktą. Yra gerai žinoma, kad investicija į švietimą atsiperka mažiausiai dešimteriopai. Aš dėl to nesijaudinčiau.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Pastaruoju metu visuomenėje, tiek ir Europos Sąjungos šalyse, yra dažnai kalbama apie dirbtinį intelektą, kuris veržiasi ne tik į namus, bet ir į pačią švietimo sistemą. Taip, šie pinigai yra skirti dirbtiniam intelektui, kur žygiuoja ir į jūsų pateiktą projektą. Norėjau paklausti: kiek ateityje bus apsaugotas švietimas nuo dirbtinio intelekto įsikišimo? Mes žinome, kaip vyksta su propaganda ir panašiai, kaip paveikti visuomenės nuomonę, šiuo atveju švietimą, mokyklas ir panašiai. Ar kalbame apie kokį nors reglamentą, kad būtų suteikta tam tikra apsauga, kad tas dirbtinis intelektas nepaimtų daugiau, nei žmogus geba? Ačiū.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Ačiū už klausimą. Šios programos apims ir dirbtinio intelekto programas, tačiau čia pat tose pataisose yra numatoma, kad tokios programinės įrangos naudojimą, įsigijimą reglamentuos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtas aprašas. Tai yra ministerija faktiškai įpareigota reglamentuoti šių programų naudojimą ir įsigijimą. Aš manau, kaip ir visos technologijos iš pradžių sukuria daug pavojų, taip ir dirbtinis intelektas, be visų privalumų, jau dabar atneša ir nemenką žalą. Bet mes turime taikstytis su tuo. Teisinėje valstybėje tokie dalykai yra sureguliuojami. Iš dalies ir mobilieji telefonai, čia ką tik buvo pasakyta, ir automobiliai kelia pavojų žmonėms, bet visokios taisyklės, įstatymai tam ir skirti, kad sureglamentuotume, minimizuotume tą neigiamą technologijų poveikį.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Paskutinė klausia V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Gerai, kad yra apibrėžta, kas yra mokymo (mokymosi) programinė įranga, skaitmeninė mokymo (mokymosi) priemonė. Piktnaudžiavimo bus mažiau ir interpretacijų. Bet tam reikia labai didelio intelektinio potencialo ir, be abejo, didelių finansinių išteklių. Todėl kelia nerimą 70 straipsnio 3 dalies pakeitimas, kad skaitmeninėmis mokymo (mokymosi) priemonėmis ministro nustatyta tvarka nemokamai aprūpinama, taip pat vadovėliais ir panašiai nemokamai aprūpinama. Mes juk žinome, kad daugiausia yra sutelkiama privačiose rankose. Aš, pavyzdžiui, tikrai nemanau, kad taip bus. Jūs gal galėtumėte argumentuoti, kaip tai bus galima padaryti? Ačiū.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Šiuo metu, kaip žinote, vadovėliais vaikai aprūpinami nemokamai. Tų popierinių vadovėlių tikrai mažės. Sutaupysime lėšų, viena vertus. Bet, kita vertus, ministerija turės aprobuoti tą programinę įrangą. Aš manau, vienas iš tikslų (šiandien leidžiamos, pradėtos ugdymo mokslų programos per Mokslo tarybą) ir būtų išugdyti tas kompetencijas, kurios leistų mums efektyviau ir saugiau naudotis tomis naujomis priemonėmis. Aš matau skeptiškumą profesorės veide, bet profesoriai visuomet yra skeptiški ir kritiški.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Už pasisako A. Vinkus. Gerbiamas Antanai, pasisakyti dėl motyvų užsirašėte.
A. VINKUS (LVŽSF). Dėl motyvų. Kadangi čia viskas aišku, visų nuomonės sutampa, aš pritariu.
PIRMININKAS. Supratau. Tai irgi toks turiningas pasisakymas dėl motyvų. Prieš nėra norinčių kalbėti Seimo narių.
Gerbiami kolegos, kadangi žingsnelis po žingsnelio, sekundė po sekundės tarsi šveicariškas laikrodis atjudėjome preciziniu tikslumu į balsavimo intervalą, tai iškart siūlau ir apsispręsti dėl ką tik pristatyto įstatymo projekto.
Darbotvarkės 2-13 klausimas – Švietimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2680. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 81, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 5.
Per šoninį mikrofoną – švietimo ministrė. Įtariu, nespėjo pabalsuoti. Prašom, ministre.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Ne, ne, aš spėjau, viskas gerai. Aš noriu paprašyti, kad būtų prašoma Vyriausybės išvados, nes šiais straipsniais yra numatomas papildomas finansavimas.
PIRMININKAS. Supratau. Per šoninį mikrofoną – Ieva.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Noriu paprašyti mano balsą įskaityti už. Ir noriu palinkėti ir pasakyti, kad greičiausiai greitai parašys tą Vyriausybės išvadą, nes jau kartą buvo prašyta panašios.
PIRMININKAS. Gerai. Labai dėkui. A. Petrošius per šoninį mikrofoną.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Aš taip pat prašysiu įskaityti mano balsą už.
PIRMININKAS. Gerai, jūsų balsą protokole irgi įskaitysime už.
Už balsavo 81 Seimo narys, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 5. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Švietimo ir mokslo komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstyti birželio 6 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Ir galime bendru sutarimu paprašyti Vyriausybės išvados? Galime. Labai dėkui, pritarta.
17.45 val.
Seimo nutarimo „Dėl Viešojo saugumo stiprinimo ir plėtros programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2663 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Viešojo saugumo stiprinimo ir plėtros programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2663. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kaip nors kitaip.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 59, prieš nėra, susilaikė 34. Nutarimo projektui po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas – papildomas komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstyti birželio 6 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
17.46 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 111, 12, 16, 18, 19, 21, 24, 25 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2688, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 6, 8 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2689 (pateikimo tęsinys)
Kitas klausimų blokas, dėl kurio turime apsispręsti, 2-6.1, 2-6.2 – projektai Nr. XIVP-2688 ir Nr. XIVP-2689. Kas pritariate įstatymų projektams po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kitaip arba iš viso nebalsuojate. (Balsai salėje)
Balsavo 96 Seimo nariai ir visi 96 balsavo už.
Dėl abiejų įstatymų projektų pagrindiniu komitetu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstymo data – birželio 6 diena. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
17.47 val.
Baudžiamojo kodekso 270 ir 2771 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2661 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Baudžiamojo kodekso dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2661. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 69, prieš – 1, susilaikė 23. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstyti birželio 15 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
17.48 val.
Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 28, 30, 37, 46, 50, 62, 63, 64, 641 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 2 priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-2667 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Žvalgybos įstatymo kai kurių straipsnių, priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2667. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, – kitaip.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 90, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą galime skirti kaip pagrindinį? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Per šoninį mikrofoną – Ministrė Pirmininkė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš paprašyčiau skubos, kadangi reikia šį įstatymą prikabinti prie Valstybės tarnybos įstatymo viso likusio paketo, kuris jau yra prieš svarstymo stadiją. Būtų reikalinga skuba, kad komitetas jį galėtų daugmaž panašiu metu pateikti plenariniame posėdyje.
PIRMININKAS. Gegužės 16 dienos svarstymo data tiktų?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Tiktų, turbūt kad tiktų, spėtume.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ar galime pritarti bendru sutarimu, kad svarstytume skubos tvarka gegužės 16 dieną? Girdžiu, kad prieštarauja. Balsuojame. Kas pritariate skubai, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 72, prieš – 3, susilaikė 18. Skubai pritarta. Gegužės 16 diena – svarstymo data. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalime? (Balsai salėje) Galime. Labai dėkui. Pritarta.
17.50 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 6, 8, 9 straipsnių, 2 ir 5 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2699 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-11 klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2699. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, nebalsuojate už.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 88, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Ekonomikos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Labai dėkui. Pritarta. Kaip papildomą siūloma skirti Biudžeto ir finansų komitetą. (Balsai salėje) Tuoj. Ar galime kaip papildomą skirti Biudžeto ir finansų komitetą bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Labai dėkui. Pritarta.
Per šoninį mikrofoną L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Prašom mano balsą įskaityti už.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų balsas bus įskaitytas dėl protokolo. Siūloma svarstymo data – birželio 22 diena. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Pritarta.
17.51 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2426 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-12 klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2426. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 42, prieš – 24, susilaikė 27. Įstatymo projektui po pateikimo nepritarta.
Apsispręskime, ką darome su įstatymo projektu. Alternatyvus balsavimas. Kas balsuojate už, balsuojate už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, kas balsuojate prieš, balsuojate už tai, kad atmestume. (Balsai salėje)
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 53, prieš – 39. Įstatymo projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti. Tai buvo paskutiniai šios dienos įstatymų projektai ir nutarimų projektai, dėl kurių turėjome apsispręsti. Žinoma, tradiciškai posėdžio pabaigoje registruojamės.
Užsiregistravo 92 Seimo nariai. Skelbiu vakarinį gegužės 9 dienos Seimo plenarinį posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.