LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 278
STENOGRAMA
2019 m. balandžio 25 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotoja I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. balandžio 25 d. posėdį. (Gongas)
Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 98 Seimo nariai.
10.02 val.
Iškilmingas minėjimas, skirtas 25-osioms Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties pasirašymo metinėms
Gerbiami kolegos, sveikinu visus susirinkusius į iškilmingą minėjimą, skirtą 25-osioms Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties pasirašymo metinėms. Sveikinu į šį minėjimą atvykusią delegaciją iš Lenkijos Respublikos, vadovaujamą Lenkijos Respublikos Senato Pirmininko pono Stanislavo Karčevskio. (Plojimai)
Kviečiu atkreipti dėmesį į plenarinių posėdžių salės ekranus, kuriuose bus rodomas trumpas vaizdo reportažas apie 1994 m. balandžio 26 d. Lenkijos ir Lietuvos Prezidentų Lietuvos Respublikos Seime pasirašytą draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį.
Rodomas vaizdo reportažas
10.05 val.
Diskusija „Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties, pasirašytos prieš 25 metus, reikšmė“
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Gerbiamieji kolegos, diskusija „Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties, pasirašytos prieš 25 metus, reikšmė“. Kviečiu pirmąjį pranešėją – Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį. Prašom pasveikinti. (Plojimai)
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio kalba
V. PRANCKIETIS. Gerbiamasis Lenkijos Respublikos Senato Maršalka Stanislavai Karčevski, gerbiamasis Ministre Pirmininke Sauliau Skverneli, Jūsų Ekscelencijos ambasadoriai, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiami svečiai, su dideliu pasididžiavimu šiandien galime minėti dieną, tokią svarbią abiem mūsų šalims. Ši diena tapo mūsų praeities šimtmečių ir ateities jungtimi. Prieš 25 metus balandžio 26 dieną pasirašyta sutartis, kuri skatino mūsų valstybes bendradarbiauti. Jos raktiniai žodžiai – gera kaimynystė. Šiandien dirbame kartu, sprendžiame klausimus drauge ir buriame daugiau draugų, žinoma, ir Rusijos agresijos Ukrainoje ir Sakartvele akivaizdoje.
Lietuva ir Lenkija 1994 metų Draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartimi atvertė naują puslapį savo ilgoje, pilnoje įspūdingų pasiekimų ir skaudžių pralaimėjimų dvišalių santykių istorijoje. Tai buvo naujų bendražmogiškų ryšių tarp dviejų tautų pradžia. Sutartis paskatino pažinti vieniems kitus iš naujo. Abiejų mūsų valstybių vadovai, derybininkai ir diplomatai nepaprastai sudėtingos tarptautinės aplinkos sąlygomis, vis dar esant sovietinei kariuomenei mūsų teritorijose, sugebėjo atrasti tai, kas gali mus vienyti. Susitarti dėl to, kokiomis vertybėmis grįsime savo santykius ateityje, nes tarpusavio santykius tiesiog privalome palaikyti geriausius.
Šia sutartimi buvo užtikrinta pagarba abiejų valstybių suverenumui ir teritorijos vientisumui. Sutartis reiškė naujus bendradarbiavimo principus saugumo ir gynybos srityse. Bendri principai buvo aiškus veiksnys ir vystant ekonomiką bei plėtojant kultūrinius, švietimo ryšius.
Per 25 metus išpuoselėjome pagarbą mūsų šalyse gyvenančioms tautinėms mažumoms. Drauge su jomis kuriame ir stipriname savo valstybes. Prisiminkime Stanislovą Narutavičių, prisidėjusį prie nepriklausomos Lietuvos ištakų. Ir jo brolį Gabrielių Narutavičių – Lenkijos Prezidentą, abu jie – Žemaitijos sūnūs. Vienoje gretoje prisimename Česlovą Milošą, Mykolą Romerį ir kitas istorines asmenybes, siejančias Lietuvą ir Lenkiją. O šiandien tokiu tiltininku galime įvardinti Tomą Venclovą.
Išaugo ir mūsų šalių ekonomikos potencialas. Šiuo metu vykdomi dar labiau mus susiesiantys projektai – „Via Baltica“, „Rail Baltica“. Greitasis traukinys Vilnius–Varšuva – tai išties kitos eros pradžia, sukurianti naujas galimybes mūsų valstybių žmonėms.
Pasirašydami Draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį atvėrėme kelius Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimui ir integracijai į tarptautines organizacijas, paklojome pamatą nuosekliai plėtojamai ir sėkmingai besivystančiai strateginei partnerystei.
Saugumo ir gynybos klausimai, atsakas į hibridines grėsmes tapo dominuojančia tema. Lenkijos kariai drauge su kitų NATO valstybių narių kariais dalyvauja priešakinių pajėgų misijoje Baltijos regione, Lenkijos karo lėktuvai jau aštuntą kartą saugo mūsų bendrą oro erdvę. Pagarba jiems. JAV karių įsikūrimas Lenkijoje yra dar vienas bendras mūsų pasiekimas.
Be galo svarbus ir reikšmingas yra mūsų karių bendradarbiavimas su ukrainiečiais Konstantino Ostrogiškio tarptautinėje brigadoje LITPOLUKRBRIG Liubline. Didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio paminklo atkūrimas Kijeve gali tapti simboliu, kaip glaudžiai mūsų šalys gali dirbti kartu, atkurdamos istorinį teisingumą ir kurdamos bendrystės ateitį.
Lietuva mini 15-ąsias narystės NATO metines, Lenkija pažymėjo 20-ąsias narystės metines, abi mūsų valstybės jau 15 metų yra Europos Sąjungos narės, taigi galime manyti, kad svarbiausi tikslai jau yra pasiekti. Tačiau istorija mus moko – atsipalaiduoti nevalia ir būtina sau kelti pačius aukščiausius tikslus. Jei ir ne viską pavyksta pasiekti iš karto, esame bendrame kelyje ir tik nuo mūsų priklauso, kokią mūsų šalių ateitį užtikrinsime.
Šiandien vėl galime susitikti ir diskutuoti įvairiais formatais – dvišalėje Lietuvos ir Lenkijos parlamentarų asamblėjoje, kuri atnaujino darbą po dešimtmečio pertraukos, trišalėje Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų narių asamblėjoje, taip pat aukščiausių šalies pareigūnų, parlamentarų vizitų metu ir bendruose renginiuose.
Vienas tokių – 450-osios Liublino sutarties, kaip Europos Sąjungos sutarties pirmtakės, metinės, jos leis prisiminti, kaip mūsų protėviai nusprendė vieningai stiprėti ir kurti ateitį bendroje valstybėje. Abiejų Tautų Respublika davė Europai pirmąją rašytinę Gegužės 3-iosios Konstituciją. Dėl laisvės ir demokratijos kovojo visos kartos.
Šiais metais pagerbsime 1863–1864 metų sukilimo didvyrius ir jų vadus Konstantiną Kalinauską ir Zigmantą Sierakauską, pasiaukojusius už Lietuvos ir Lenkijos laisvę. Daugiau kaip 150 metų jų sielos blaškėsi. Šį rudenį sukilėlių palaikai bus perlaidoti Vilniaus Rasų kapinių koplyčioje ir tai dar vienas bendras mūsų tautų įvykis.
Abiejų tautų solidarumas tragiškais istorijos momentais – per Sausio 13-osios įvykius, Smolensko katastrofos metu – parodė, kad esame ne tik kaimynai, bet ir draugai, viena šeima, visuomet gebantys užjausti ir padėti. Esame tokie pat žmonės, vartojantys skirtingas kalbas, bet suprantantys vieni kitus.
Džiugu, kad šiandien šioje diskusijoje gali dalyvauti Lenkijos Respublikos Senato Maršalka ponas Stanislavas Karčevskis ir senatorius Konstantinas Radzvilas, Konstantinas Radvila, kildinantis save iš garbingos Radvilų giminės, taip pat ilgametis Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Česlovas Juršėnas, valstybių ambasadoriai.
Privalome kartu žvelgti į ateitį ir tikėti mūsų bendra sėkme.
Linkiu, kad mes visada turėtume tiek bendrų rūpesčių, kiek jų turime ir dabar.
Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui. (Plojimai) Ir prašysime jo toliau pirmininkauti šiai diskusijai.
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Kviečiu Lenkijos Respublikos Senato Pirmininką poną Stanislavą Karčevskį.
Lenkijos Respublikos Senato Pirmininko Stanislavo Karčevskio kalba
S. KARČEVSKIS. Gerbiamasis pone Pirmininke, pone premjere, ponios ir ponai Seimo nariai, ponios ir ponai ambasadoriai, pone senatoriau, gerbiamieji, man garbė kalbėti jums Draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 25-mečio pasirašymo proga. Sutartis buvo pasirašyta 1994 m. balandžio 26 d. Jos pagrindinis tikslas buvo pabaigti istorinius konfliktus ir sukurti Lenkijos ir Lietuvos strateginio bendradarbiavimo ir draugiškų santykių plėtros sąlygas. Tai buvo svarbiausias momentas mūsų abiem šalims.
Mūsų susitikimo laikas užima ypatingą vietą kalendoriuje. Prieš savaitę mes šventėme Velykas – tai didelė krikščionių šventė, kuri parodo žmogaus egzistencijos giliausią prasmę. Po savaitės bus Gegužės 3-iosios Konstitucijos metinės. Į ją abi tautos įnešė savo originalų indėlį kurdamos demokratiją. Šios aplinkybės moko mus, kaip žmones, nuolankumo, kaip mūsų nacionalinių bendrijų atstovus – pasididžiavimo, o kaip kaimynus – nuoširdumo.
Lenkijos ir Lietuvos priešai nuo šimtmečių stengiasi mus supriešinti. Ir šiandien daro tą patį. Metodai nėra nei originalūs, nei novatoriški. Kaip lenkus po 1945 metų Maskva nuolat gąsdino vokiečių teritoriniu revizionizmu, prieš kurį neva vienintelis ginklas buvo pavaldumas Kremliui, taip lietuvius gąsdino tariamais Lenkijos siekiais atgauti Vilnių, o Lietuvos lenkus – priverstinio lituanizavimo vaiduokliais. Prieš 25 metus šiai Maskvos propagandos vizijai kartu sudavėme milžinišką smūgį. Vilnius yra nepriklausomos Lietuvos sostinė ir niekas Lenkijoje šito neneigia ir neneigs.
Mes šiais metais minime Lenkijos narystės NATO 20-metį. Šiame Aljanse Lietuva nuo 2004 metų yra vėl kaip ir per amžius mūsų – Lenkijos sąjungininkė. Kiekvienas, kuris pasikėsins į Lietuvos teritorinį integralumą, turės Lenkijoje priešą ir pagal Vašingtono sutartį, pagal jos 5 straipsnį, patirs atitinkamą atsaką taip pat ir iš Lenkijos.
1994 metų sutartis dažnai kritikuojama kaip neveiksminga, neužtikrinanti lenkų teisių Lietuvoje. Kritikos objektas yra ne sutarties nutarimai, o jų neįgyvendinimas.
2018 metais bendradarbiaujant Lenkijai ir Lietuvai buvo pradėtos transliuoti Lenkijos televizijos penkios programos Vilniaus kraštui. Tai ne tik vieno iš Lietuvos lenkų siekių įgyvendinimas, bet ir pažanga pasipriešinant šioje teritorijoje Rusijos hegemonijai žiniasklaidos srityje.
Deja, nėra įgyvendinti kai kurie sutarties nutarimai, kurie susiję su lenkų teisėmis Lietuvoje. Lietuvos lenkai ir toliau negali rašyti savo pavardžių originaliu skambesiu, vartoti originalių topografinių pavadinimų lenkų kalba, nors tomis teisėmis džiaugiasi lietuviai Lenkijoje. Kompromisai dėl atskirų raidžių neišsprendžia nei Lenkijos pavardžių, nei toponimų rašybos problemos, neleidžia atkurti garsų, kurių nėra lietuvių kalboje. Šis klausimas turėtų būti išspręstas lietuvių. Lenkijos ir Lietuvos sutartis neturėtų būti vėl kaip nors iš naujo interpretuojama, dėl jos deramasi iš naujo.
Brangūs kaimynai, mes suprantame jūsų jautrumą, bet turbūt negalite apkaltinti mūsų kantrybės stoka, nes mes nenorime jums primesti sprendimų, kurių patys netaikome. Lietuviai Lenkijos piliečiai gali rašyti savo pavardes Lenkijos tapatybės dokumentuose pagal lietuvišką rašybą. Teritorijose, kur jie gyvena, dviem kalbomis parašyti gatvių, vietovių pavadinimai. Nors Lietuvos ir Lenkijos istorija sudėtinga, be abejonės, Lenkijos ir Vokietijos istorija yra nepalyginamai sudėtingesnė. Lenkijoje vokiečių tautinė mažuma naudojasi visomis teisėmis, rašo vardus, pavardes vokiškai, o ten, kur jie gyvena, gatvių ir vietovių pavadinimai taip pat užrašomi vokiečių kalba. Sutarties 25 metų sukakties proga kreipiuosi į jus – išspręskite šią problemą.
Kitas klausimas yra lenkų švietimas Lietuvoje. Jis turi dvi dimensijas. Pirma – tai jo vieta Lietuvos švietimo sistemoje, už tai atsako lietuviai. Antra dimensija yra švietimo kokybė. Už tai yra atsakingi lenkai. Jei nebaigsime šitų reikalų, jie leis mūsų priešams nuodyti Lenkijos ir Lietuvos santykius. Dėl bendro gėrio, bendro Lenkijos ir Lietuvos saugumo, kad būtų atimti iš mūsų priešų, kurie kiršina mus, instrumentai, aš kreipiuosi į Lietuvos Seimą, kad greitai priimtų atitinkamus įstatymus. Lenkijos ir Lietuvos sutartis buvo teisinis pagrindas kurti platų bendradarbiavimą tarp Varšuvos ir Vilniaus. Lenkija padėjo organizuoti Lietuvos armiją, perdavė jai įrangą, ginkluotę. 1997 metais buvo nutarta įkurti Lenkijos ir Lietuvos batalioną – LITPOLBAT, jis įkurtas 1999 metais ir veikė iki 2008 metų. Šiandien turime Lenkijos, Lietuvos, Ukrainos brigadą.
1997 metai – laikotarpis, kai buvo kuriami teisiniai ir instituciniai Lenkijos ir Lietuvos struktūrinio dialogo rėmai. Buvo įkurta Lenkijos Seimo ir Lietuvos Seimo Parlamentinė Asamblėja, Lenkijos ir Lietuvos Prezidentų komitetas ir Lenkijos ir Lietuvos tarpvyriausybinė bendradarbiavimo taryba. Lenkija ir Lietuva rėmė viena kitą, kai buvo deramasi dėl tranzito per būsimą Šengeno teritoriją į Karaliaučių ir iš jo.
1999–2004 metai buvo laikotarpis, kai Lenkija rėmė Lietuvos siekį įstoti į NATO ir kartu žengti į Europos Sąjungą. Lenkijos ir Lietuvos Prezidentai bendradarbiavo derybose Oranžinės revoliucijos metu Ukrainoje. 2000 metų gegužės mėnesį užsienio reikalų ministrė ponia Ana Fotyga Seimo ekspozė įvardijo Lietuvą kaip pagrindinę Lenkijos sąjungininkę Europos Sąjungoje. 2007 metais Lenkija išgelbėjo Lietuvos energetikos infrastruktūrą – pagrindinis dalykas buvo tas, kad „Orlen“ nupirko Mažeikių naftos perdirbimo įmonę. Nepaisant sunkumų, kurių buvo vėliau, šiandien tai yra puikiai klestinti investicija.
2008 metais Lietuva ir Lenkija kartu rėmė NATO viršūnių susitikimo Bukarešte Membership Option Plan Ukrainai ir Gruzijai, vėliau taip pat palaikė bendrą poziciją dėl Rusijos agresijos antroje iš tų valstybių – Gruzijoje.
Lenkijos ir Lietuvos įstojimas į Šengeną vienu metu ir kontrolės prie bendros sienos panaikinimas vainikavo mūsų šalių strateginio suartėjimo procesą. Kai buvo valdžia prieš mus, ankstesnė valdžia, buvo šaltas laikotarpis, jis truko iki 2015 metų. Vėliau įvyko santykių atšilimas, atvedęs prie dabartinio abiejų valstybių grįžimo prie strateginio bendradarbiavimo NATO Rytų flange, glaudaus karinio bendradarbiavimo, taip pat teritorinės gynybos kariuomenės, bendros kovos su „Nord Stream 2“, bendrų veiksmų trijose jūrose ir Europos Sąjungos forumuose. Aš didžiuojuosi tuo, kad Lenkijos lakūnai gina Lietuvos dangų. Šiandien mes esame strateginės partnerės, kartu kovojančios su pavojais Europos saugumui, su agresija ir mėginimais pakeisti sienas Europoje, su dezinformacija ir Europos transatlantinės vienybės ardymu. Kartu kuriame transporto jungtis ir įgyvendiname energetinius projektus, kurie yra svarbūs viso regiono saugumui ir plėtrai. Viso to nebūtų buvę be mūsų 1994 metų sutarties. Ji būtina ir dabartiniu metu pripildoma gero turinio Lenkijos ir Lietuvos labui.
Šiandien, kai Lenkija ir Lietuva yra geros sąjungininkės, tegul mūsų santykiai remiasi idėjomis tokių piliečių Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje kaip vyskupai Antanas Baranauskas, Jurgis Matulaitis ar pagaliau didelis lietuvių ir Lietuvos bičiulis amžinąjį atilsį Lenkijos Prezidentas Lechas Kačinskis, kurio vardu pavadinote vieną iš Vilniaus gatvių. To sau linkime mes, Abiejų Tautų atstovai, sukakus 25 metams nuo mūsų sutarties pasirašymo – sutarties, kuri sudaro mūsų gerų santykių pagrindą. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju Lenkijos Senato Maršalkai ponui Stanislavui Karčevskiui.
Kviečiu diskutuoti Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarą, buvusį Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką Česlovą Juršėną.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, buvusio Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Česlovo Juršėno kalba
Č. JURŠĖNAS. Gerbiamas Seimo Pirmininke, Szanowny Panie Marszałku, malonūs kolegos ir Seimo svečiai!
Minime reikšmingosios Lietuvos ir Lenkijos sutarties 25-metį. O kokia gi buvo jos parengimo istorija, kurioje ir man teko dalyvauti? Bet pradėsiu nuo priešistorės.
Pati pirmoji mūsų sutartis buvo Gedimino–Vladislovo I Lokietkos sutartis, nukreipta prieš Vokiečių ordiną ir sudaryta 1325 metais. Po keleto metų mūsų lauks šios sutarties 700-metis. Tai, pabrėžiu, pirmoji LDK ir Lenkijos sutartis, todėl, manyčiau, verta platesnio paminėjimo.
Po to sekė Krėvos sutartis, Liublino unija, kiti susitarimai. 1791 metais pažangioji LDK ir Lenkijos bajorijos dalis Seime priėmė Gegužės 3-iosios Konstituciją, tais pačiais 1791 metais papildytą Abiejų Tautų tarpusavio įžadu. Tai buvo pirmoji Europoje ir antroji pasaulyje rašytinė Konstitucija, bet tai tapo Abiejų Tautų Respublikos gulbės giesme.
Mus pasidalijo agresyvūs, godūs kaimynai. Mūsų neliko pasaulio žemėlapiuose. Bet tai nebuvo istorijos galas, kažkokia juodoji skylė. XVIII amžiaus pabaiga, XIX amžius – tai anticarinių mūsų ir kitų tautų sukilimų laikotarpis, nacionalinių judėjimų formavimasis. O XX amžiuje atsirado dvi suverenios valstybės, bet jos, deja, netapo draugėmis sesėmis.
Gerbiamieji, į šią istorijos atkarpą, į dviejų tautų sugyvenimą, ar, tiksliau pasakius, nesugyvenimą, noriu įterpti ir savo šeimos likimą. Gimiau prieš Antrąjį pasaulinį karą. Gimiau Lietuvoje, bet jos rytinėje dalyje, kuri po Liucjano Želigovskio maršo į Vilnių atiteko Lenkijai. Prasidėjus karui, tai yra naciams užpuolus Lenkiją, mano tėvas Antanas Juršėnas (lenkiškuose dokumentuose Antony Jurszan) buvo pašauktas karinėn tarnybon ir kartu su tūkstančiais lenkų kareivių bandė atremti Vokietijos agresiją. Tėvas didžiavosi savo dalyvavimu tose antinacinėse kovose, arba, kaip lenkai sako, w kampanii wrześniowej, tik visada pabrėždavo: „Aš, sūnau, dalinausi apkasą su lenku, bet buvau lietuvis ir liksiu lietuvis, kokia valdžia beatsirastų.“ Būti lietuviu anais, lenkų valdžios, metais Vilnijoje nebuvo taip paprasta. Aš tai supratau gerokai ūgtelėjęs ir ypač atėjus naujiems laikams, kai mes, ir lenkai, ir lietuviai, atsikratėme Maskvos jungo ir, kita vertus, daugiau žinojome.
Bendra kova už išsilaisvinimą mus vėl vienijo. Lietuvos Sąjūdį rėmė Lenkijos „Solidarumas“. Mes ypač pajutome lenkų ir Lenkijos valstybės supratingumą bei paramą per 1991 metų Sausio įvykius, tiksliau, per Tarybų Sąjungos agresiją prieš nepriklausomą Lietuvą. Mes negalime užmiršti, kad būtent į Varšuvą siuntėme tuometinį užsienio reikalų ministrą Algirdą Saudargą kaip eventualų egzilinės Vyriausybės vadovą. Kito signataro – Česlovo Okinčico – dėmesingai klausėsi Lenkijos Senatas. Antra vertus, mus, Aukščiausiąją Tarybą, skaudino kai kurių Lietuvos lenkų veikėjų autonomistinės užmačios, aiškiai skatinamos Maskvos ir jos siunčiamų emisarų. Į tai griežtai reagavo dar Tarybų Lietuvos Aukščiausioji Taryba. Kai autonomistai neįsiklausė į pagrįstus Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės perspėjimus, kai kuriuose rajonuose teko įvesti tiesioginį valdymą.
Apsigynus nuo agresijos ir Maskvoje žlugus 1991 metų rugpjūčio pučui, tapo aktualus tarpvalstybinių Lietuvos ir Lenkijos santykių sureguliavimo klausimas. Kaip pirma kregždė atsirado 1992 metų užsienio reikalų ministrų pasirašyta Lietuvos ir Lenkijos deklaracija.
O po 1992 metų rinkimų, kuriuos laimėjo Algirdo Brazausko vadovaujama Lietuvos demokratinė darbo partija, konkretizavosi dvišalės sutarties galutinis parengimas. Atrodė, Lietuvos valdžios sprendimas panaikinti tiesioginį valdymą Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose teigiamai atsilieps ir deryboms. Bet iškilo kitas kliuvinys. Dalis Seimo ir Lietuvos visuomenės iš derybininkų kategoriškai reikalavo, kad būsimoje sutartyje būtų įvertintas Liucjano Želigovskio žygis į Vilnių. Varšuva gi su tuo taip pat kategoriškai nesutiko.
Gerbiamieji, kaip tik tuo metu, užsitęsus deryboms dėl sutarties, su Lenkijos Seimu sutarėme dėl mano, kaip Lietuvos Seimo Pirmininko, vizito į Varšuvą 1993 metų pabaigoje. Man buvo suteikta garbė kalbėti iš Lenkijos Seimo tribūnos. Tokia galimybė Lietuvos veikėjui atsirado po 200 metų pertraukos. Aš tai laikiau geru ženklu. Bet daug svarbesnis dalykas mums atrodė Lenkijos kairiųjų pergalė 1993 metų rinkimuose. Man atrodė, kad dabar pagaliau rasis šansas sėkmingai užbaigti derybas. Tačiau, pasirodo, aš klydau. Visuose susitikimuose su Lenkijos vadovais, Seimo komisijose ir klubuose (taip ten vadinamos frakcijos), Užsienio reikalų ministerijoje buvo ta pati nuotaika: niekas nesutiko įvertinti XX amžiaus istorijos pagal lietuvišką supratimą. Padariau išvadą: Lenkijoje valdo kairieji, bet jie gi taip pat lenkai.
Nepadėjo ir netolimos, dar ikinepriklausomybinės, istorijos priminimas. 1989 metų lapkričio mėnesį spaudoje paskelbti laiškai – „Bičiuliams lietuviams“ ir „Bičiuliams lenkams“. Juos pasirašė žymūs Lenkijos ir Lietuvos intelektualai, politikai. Laiške „Bičiuliams lietuviams“ kviečiama ieškoti sutarimo, o svarbiausia (cituoju): „Prašome Jus atlaidumo mūsų praeities klaidoms.“
1993 metų pabaigoje Varšuvoje mano pokalbininkai (daugiausia kairieji) atlaidumo net neminėjo, vieningai siūlė istoriją palikti istorikams. Tiesa, į sutarties preambulę sutarėme įrašyti Lietuvos sostinę Vilnių ir Lenkijos – Varšuvą. Radome kompromisą dėl kai kurių detalių.
Todėl grįžęs į Vilnių Prezidentui Algirdui Brazauskui ir užsienio reikalų ministrui Povilui Gyliui referavau: arba turėsime nepilną (be mūsų istorinės vizijos) sutartį, arba neturėsime jokios. Ir po trijų mėnesių sutartis buvo paruošta pasirašyti. Ją Vilniuje, kaip čia ir matėme, pasirašė Prezidentai Lechas Valensa ir Algirdas Brazauskas. Lietuvos Prezidentas savo kalboje ir išdėstė lietuviškąją XX amžiaus istorijos sampratą.
Po to sutarties ratifikavimas. Su Lenkijos Seimo Maršalka Juzefu Oleksiu sutarėme, kad ratifikavimo procesai turėtų vykti sinchroniškai. Gaila, visiškai to užtikrinti nepavyko, nes mūsuose diskusijos virė iki pat ratifikacinio vardinio balsavimo. Lenkijos Seimo rezultatas – vienbalsiai. Mūsuose buvo ir prieš, ir susilaikiusių, ir nedalyvavusių. Didžiuojuosi, kad lėmė visų pirma kairiųjų, tai yra tuometinių LDDP ir LSDP, balsai, dešiniųjų, gaila, buvo nedaug.
Šiandien istorinei sutarčiai – 25-eri. Sutartis atvėrė plačias politinio, ekonominio, prekybinio, kultūrinio ir kitokio bendradarbiavimo galimybes. Mes tapome priimtinesni besivienijančiai Europai, kuriai nebuvo reikalingi du besivaidijantys kaimynai. Ir labai greit mes tapome ir NATO (tiesa, Lenkija keleriais metais anksčiau), ir Europos Sąjungos nariais, išplėtėme ekonominius ir prekybinius ryšius, ėmėme įgyvendinti bendrus strateginius projektus.
Kas liks kitiems 25 metams? Nauji tarpusavio įsipareigojimai ir senųjų galutinis sureguliavimas. Turiu galvoje dar neišspręstus kai kuriuos tautinių bendrijų (lietuvių Lenkijoje ir lenkų Lietuvoje) klausimus. Turiu vilties, kad po dvejų rinkimų ir referendumų likę klausimai lengviau spręsis. Ačiū. Dziękujem. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame signatarui Česlovui Juršėnui.
Kviečiu Lietuvos Respublikos Seimo narį, Lietuvos Respublikos Seimo narių laikinosios Gegužės 3-iosios grupės pirmininką Andrių Kubilių diskutuoti į tribūną.
Lietuvos Respublikos Seimo nario, Lietuvos Respublikos Seimo narių laikinosios Gegužės 3-iosios grupės pirmininko Andriaus Kubiliaus kalba
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ekscelencijos pirmininkai, gerbiami ambasadoriai, gerbiami kolegos Seimo nariai, šiandien minime, drįstų pasakyti, epochinio įvykio 25-metį, tačiau iš pradžių tenka pripažinti, kad mes dažnai elgiamės ganėtinai lengvabūdiškai ir apie epochinius įvykius neretai pritingime šiek tiek rimčiau pagalvoti.
Taip ir apie prieš 25 metus pasirašytą sutartį dažniausiai mes pamename tik tai, dėl ko ginčijomės šiuos 25 metus.
Ir tai dažniausiai yra tik klausimai, susiję su tautinėmis mažumomis, ypač su jų pavardžių rašymu. Tiesą sakant, aš iki šiol nesuprantu, kodėl mes neleidžiame pasuose rašyti w, q ar x net ir tada, kai grynakraujė lietuvaitė išteka už jauno prancūzo ir įgyja pavardę Jaquet, kuri rašoma: J-a-q-u-e-t, o lietuviškame pase mes jai įrašome Ž-a-k-ė. Leiskite paklausti, ką tai bendro turi su lietuvių kalbos apsauga? Dar daugiau, leiskite paklausti, ar jūs norėtumėte, kad jūsų dukros atsidurtų tokioje padėtyje? Aišku, geriau jos netekėtų už prancūzų, bet visko būna gyvenime. Gal jau ateina laikas, kai mes turime tiesiog pasirūpinti kiekvieno, pabrėžiu, kiekvieno žmogaus, ypač moters, teise į savo pavardę?
Nors pavardžių rašymas yra svarbu, sutarties istorinė reikšmė, mano įsitikinimu, yra kitur. Pavardžių rašymo klausimas, deja, ir toliau lieka neišspręstas ir svarbus mums – lietuviams, tačiau žymiai svarbiau, kad tada mes pasirašėme sutartį, kuri buvo svarbi tuo, kad atvėrė duris peržengti per mūsų pačių – ir lietuvių, ir lenkų istorinius psichologinius kompleksus.
Tuo metu tai buvo didžioji Lenkijos pusės, ypač ministro Kšistofo Jano Skubiševskio ir po jo dirbusio ministro Andžejaus Mariano Olechovskio, išmintis visoms Rytų kaimynėms, įskaitant ir Lietuvą, su kuriomis Lenkija turėjo sieną, pasiūlyti pasirašyti tokio pobūdžio sutartis, kurios aiškiai parodė, kad Lenkija, per pokario dešimtmečius išugdyta Ježio Giedroyco ir jo Paryžiuje leisto „Kultūros“ žurnalo, yra pajėgi perlipti per istorinius, teritorinius ir visus kitus Didžiosios Lenkijos psichologinius praeities kompleksus.
Mums, lietuviams, taip pat teko perlipti per savo istorinių nuoskaudų ir pačių susisiaurintos istorinės savivokos barjerus. Apie tai gražiai pasakojo ir Česlovas Juršėnas.
Kartais man atrodo, kad Lenkijos pusei pavyko lengviau išsivaduoti iš savų istorinių psichologinių kompleksų. Jaučiu, jog mes Lietuvoje vis dar laukiame savojo Giedroyco momento, kad pagaliau taip pat galėtume susigrąžinti žymiai platesnę ir objektyvesnę savo istorinės tapatybės savivoką. Šiame Seime ir susibūrėme į laikinąją Gegužės 3-iosios grupę, kad padėtume patys sau tą platesnę savivoką susigrąžinti. Bet be tokios platesnės savivokos, ko gero, ir w problemos mes nepajėgiame išspręsti.
Dabar aš noriu pats sau atsakyti į klausimą, apie kokią ypatingą sutarties išmintį šiandien verta kalbėti? Pacituosiu tik keletą jos preambulės straipsnių, apie kuriuos šiais laikais mažai kalbame, nors prieš 25 metus jie turėjo ypatingą prasmę: „Akcentuodamos, kad gerų ir blogų mūsų valstybių istorijos puslapių suvokimas turi pasitarnauti tarpusavio supratimo įtvirtinimui tarp lietuvių ir lenkų tautų besivienijančioje demokratinėje Europoje, reikšdamos apgailestavimą dėl konfliktų tarp abiejų valstybių po Pirmojo pasaulinio karo, kai po ilgos nelaisvės lietuviai ir lenkai ėmėsi kurti naują, nepriklausomą gyvenimą, bei smerkdamos smurto naudojimą, buvusį abiejų tautų tarpusavio santykiuose.“
Ir galų gale paprasta sutarties deklaracija, bet kiek daug ji reiškė XX amžiuje, XX amžiaus pabaigoje ir devintojo dešimtmečio pradžioje, kai mes kūrėme savo nepriklausomybę: „Iškilmingai abipusiai patvirtindamos viena kitos dabartinių teritorijų su sostinėmis Vilniumi ir Varšuva vientisumą dabar ir ateityje, nepriklausomai nuo jų sienų formavimosi proceso praeityje.“
Šiandien šie žodžiai skamba kaip įprastiniai ir visiškai nebestebinantys sakiniai, bet juos nebuvo lengva parašyti ir pasirašyti tada, prieš 25 metus. Dar kartą ačiū tiems, kuriems tada užteko išminties ir drąsos tokią sutartį pasirašyti. Džiaugiuosi, kad kolegoms, kuriuos ir šiandien matau salėje, tada užteko išminties ir drąsos čia, Seime, bent jau nubalsuoti už tokios sutarties ratifikavimą.
Kartais užduodu sau paprastą klausimą – o jeigu reikėtų šiandien už tokią sutartį balsuoti, ar tikrai lengvai už ją būtų nubalsuota abiejose sostinėse? Nesu tuo įsitikinęs. Jeigu patys sau ir šiandien atsakytume į šį klausimą tvirtai taip, ir šiandien taip pat išmintingai už šią sutartį balsuotume, tada aš norėčiau užduoti keletą papildomų klausimų, bet visų pirma mums, broliams ir sesėms lietuviams.
Pirmas klausimas – lygiai prieš savaitę, balandžio 19 dieną, feisbuko platybėse radau man nepažįstamo lietuvaičio paraginimą pažymėti 100 metų nuo 1919 metų balandžio 19 d., kai maršalas Juzefas Pilsudskis ant balto žirgo įjojo į Vilnių ir su savo kariuomene išvarė Vinco Kapsuko bolševikus iš Vilniaus. Mes šios datos nešventėme, nors prabėgus šimtui metų jau galėtume be emocijų, racionaliai užduoti sau klausimą – o kas būtų buvę su Vilniumi, jeigu bolševikai tuo metu būtų Vilniuje pasilikę ilgesnį ar labai ilgą laiką?
Lygiai taip pat jau šiandien yra racionalu užduoti sau kitą klausimą – ar po metų, 2020 metų rugpjūtį, mes čia, Lietuvoje, pajėgsime paminėti 100 metų nuo „stebuklo prie Vyslos“, kai tas pats Juzefas Pilsudskis sumušė Michailą Tuchačevskį ir Semioną Budioną prie Varšuvos ir taip išgelbėjo ne tik Lenkiją, bet ir Lietuvą, o gal ir platesnę Europą nuo ilgametės bolševikų okupacijos. Jeigu mes tai sugebėsime pažymėti, aš manau, kad tada mes galėsime švęsti ir Giedraičių bei Širvintų pergales, kai mūsų jauna kariuomenė sustabdė generolo Liucjano Želigovskio ofenzyvą, tačiau, kaip sakoma, – būkime biedni, bet teisingi: be Juzefo Pilsudskio „stebuklo prie Vyslos“ šiandien gal būtume tik sovietinio „LitBelo“ dalimi.
Prieš 25 metus pasirašyta sutartis mus labai išmintingai ragino tarpusavio supratimui, pripažįstant, kad tarpusavio istorijoje yra buvę visko. Dar kartą cituoju: „Akcentuodamos, kad gerų ir blogų mūsų valstybių istorijos puslapių suvokimas turi pasitarnauti tarpusavio supratimo įtvirtinimui tarp lietuvių ir lenkų tautų besivienijančioje demokratinėje Europoje.“
Šiandien aš galiu tik dar kartą pakviesti šio tarpusavio supratimo, nepaisant to, kas yra buvę mūsų tarpusavio istorijoje ar istorijoje su mūsų kaimynais, taip pat net ir Lenkijos tarpusavio istorijoje su kaimynine Ukraina. Sutartyje buvo pasakyti dar vieni labai vertingi žodžiai apie mūsų tarpusavio sutarimo svarbą: „Siekdamos įnešti savo indėlį į Europos valstybių integracijos procesą ir suvokdamos savo interesų bei atsakomybės už taiką, saugumą, santarvę ir bendradarbiavimą demokratinėje, laisvoje ir gerbiančioje žmogaus teises Europoje bendrumą, vertindamos Lietuvos ir Lenkijos santykių reikšmę bendradarbiavimui Vidurio Europoje, Baltijos regione ir visame Europos žemyne bei pareikšdamos ryžtą bendradarbiauti dvišaliuose santykiuose ir tarptautinėse organizacijose bei institucijose, taip pat siekdamos plėtoti visapusišką bendradarbiavimą Baltijos regione.“
Taigi jau tada mes – abi valstybės įsipareigojome žymiai platesnei atsakomybei – Europos valstybių integracijos procesui ir suvokėme savo santykių reikšmę Vidurio Europai, visam Europos žemynui.
Ką tai reiškia šiandien? Užvakar grįžau iš Kijevo, kur turėjau progą pasveikinti Ukrainą su tikrai demokratiškais rinkimais, turėjau galimybę palinkėti sėkmės išrinkto Prezidento Volodymyro Zelenskio komandai ir padėkoti Prezidento Petro Porošenkos komandai bei šiek tiek ją paguosti. Būdamas Kijeve, aš dar kartą įsitikinau, kad šiandien minėdami mūsų tarpusavio sutarties 25-metį mes, Lietuva ir Lenkija, turime pasirašyti dar vieną – naują sutartį. Bent jau mintyse. Ta sutartis turi būti labai paprasta – teigianti, kad mes, tai yra Lietuva ir Lenkija, be Ukrainos europietiškos sėkmės nenurimsime! Tai turi žinoti visa Europa – nuo Pietų iki Šiaurės, o ypač Vokietija ir Prancūzija, nes Ukrainos sėkmė galų gale yra vienintelis kelias, kaip padėti Rusijai ilgainiui, matyt, tik po Putino, transformuotis į normalesnę valstybę. O kad tai pasiektume, reikia sutarimo tarp Lietuvos ir Lenkijos, kad kai Lenkija pirmininkaus Europos Sąjungai 2025 metais, o Lietuva – 2027 metais, mes Ukrainos integracijos klausimą laikysime savo bendra nacionaline ambicija ir prioritetu. Tada beliks į tokį strateginį aljansą už Ukrainos sėkmę įtraukti tik Švediją, Prancūziją ir Vokietiją, kurios pirmininkaus prieš mus.
Ar mes pajėgūs tai pasiekti? Turiu pasakyti, kad prieš 25 metus mes sutartyje tą įsipareigojome.
Ir pabaigai šiek tiek reklamos.
Kitą savaitę minėsime Gegužės 3-iąją. Jūs, dauguma čia esančių salėje, jau gavote Gegužės 3-iosios grupės kvietimus į šią šventę. Šį kartą norime šią datą minėti ne tik kaip Europos kontinente pirmos rašytinės Konstitucijos dieną, bet ir kaip dieną, kai galime prisiminti istorinę vienybę. Istorinę vienybę tautų, kurios gyveno, kūrė ir kovojo šioje žemėje: lietuvius, lenkus, žydus, ukrainiečius, gudus, rusėnus, totorius, karaimus vienijo ne tik ta pati valstybė, bet ir šūkis „Už Jūsų ir mūsų laisvę“. Ši vienybė buvo svarbi praeityje, tiek pat ji svarbi ir ateičiai.
Šią istorinę vienybę mes kviečiame atšvęsti istorinės vienybės savaitgaliu – nauja Lietuvos ir Vilniaus miesto tradicija. Švęsime ketvirtadienio ir penktadienio akademiniais seminarais prezidentūroje ir Seime, penktadienio šventiniu vakaru Šv. Kotrynos bažnyčioje, šalia Stanislavo Moniuškos paminklo, su Tomu Venclova ir kitais istorinės vienybės lyderiais scenoje, ir svarbiausia – šeštadienio ekskursijomis po žydišką, lenkišką, rusėnų, totorišką ir lietuvišką senąjį Vilnių, dar svarbiau – 102 kilometrų „istorinės vienybės“ dviračių žygiu po istorines Vilniaus apylinkes. Ir aš pats minsiu.
Kaip žinote, lengvas kelias yra ne mūsų kelias! Kaip ir mūsų istorinė vienybė nėra lengvas kelias. Tiek šimtametėje istorijoje, tiek prieš 25 metus, tiek ir per būsimus šimtmečius. Tokiai istorinei vienybei reikia istorinių švenčių, kaip šiandien, ir nuolatinio darbo.
Labai ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame Seimo nariui Andriui Kubiliui. Kviečiu Lietuvos Respublikos Seimo narę, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnę Ritą Tamašunienę.
Lietuvos Respublikos Seimo narės, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnės Ritos Tamašunienės kalba
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Gerbiamas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininke, Szanowny Panie Marszałku Senatu Rzeczypospolitej Polskiej, Szanowny Panie Senatorze, Dear Ambassadors, gerbiamieji Seimo nariai, balandžio 26 dieną sukanka 25 metai nuo Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties pasirašymo. Ką reiškia šis dokumentas abiem valstybėms ir jų piliečiams, tarptautinei bendruomenei, tautinėms mažumoms?
Istorijos tėkmėje Lietuvos ir Lenkijos santykių buvo ne viena sutartis, ne vienas susitarimas, kuris bent formaliai įteisindavo pozityvius santykius, stabdė nesutarimus, kūrė sąlygas draugiškai bendradarbiauti. Dauguma jų apėmė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus, pagimdė Abiejų Tautų Respubliką, gyvavusią daugiau nei du šimtmečius ir davusią Europai pirmąją rašytinę Konstituciją. Šiais metais taip pat jubiliejiniai metai. Kaip akcentuojama dvišalės sutarties preambulėje, ir ta citata jau skambėjo, abi tautos prisimena „bendrą istoriją bei ilgaamžį lietuvių ir lenkų artumą, gerus ir blogus mūsų valstybių istorijos puslapius, kurie turi pasitarnauti tarpusavio supratimo įtvirtinimui tarp lietuvių ir lenkų tautų besivienijančioje demokratinėje Europoje“.
Praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio įvykiai Rytų Europos tautoms vaduojantis iš sovietinio jungo vėl supynė lietuvių ir lenkų tautų likimus. Atkūrusios laisvę ir suverenitetą, abi tautos lipdė santykius naujoje realybėje. Laisvos ir suverenios valstybės pasirašydamos sutartį pareiškė ryžtą bendradarbiauti dvišaliuose santykiuose ir tarptautinėse organizacijose bei institucijose. Draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties nuostatos ir prieš 25 metus, ir šiandien vertinamos kaip pažanga tolesniems abiejų valstybių tarpusavio politiniams, ekonominiams ryšiams, saugumui, savitarpio pagalbai ir paramai regione ir tarptautinėje politinėje arenoje. Lietuvos ir Lenkijos sutartyje neatsitiktinai daug dėmesio skirta tautinėms mažumoms: „Nuo amžių abiejų valstybių teritorijose gyvenantys lietuviai ir lenkai įnešė ir įneša nekintančias vertybes į abiejų tautų ir valstybių kultūrą bei yra įdėję esminį indėlį į Europos kultūros vystymą.“ Taip pat ši sutartis, kaip, beje, ir kitos dvi dvišalės sutartys su Ukraina ir su Baltarusija, iš esmės įtvirtina ir plėtoja tautinių mažumų teisių apsaugą. Šiuo metu Lietuvoje tai vienintelis galiojantis teisės aktas, kuriuo susitariančios šalys labai konkrečiai įsipareigoja paisyti lenkų ir lietuvių tautinių mažumų teisių apsaugos nuostatų, principų ir standartų, apibrėžtų Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, tarptautiniuose žmogaus teisių paktuose, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos dokumentuose, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos, Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijose. Taigi tautinėms mažumoms abi valstybės įsipareigojo garantuoti tarptautinius standartus atitinkančias teises. Tačiau sutarties įgyvendinimas ne visuomet realizuojamas perkeliant deklaratyvias nuostatas į nacionalinės teisės aktus.
Ne pirmas ir šis iškilmingas sutarties metinių paminėjimas. Tai ne tik proga draugiškai paspausti rankas, išsakyti sveikinimo žodžius, pasidalinti refleksijomis, bet ir aktualizuoti sutarties turinį. Norėtųsi ne fasadinių deklaracijų, o konstruktyvių sprendimų. Be jokios abejonės, visi sutarties straipsniai ir įsipareigojimai labai svarbūs ir saugumo, ir energetikos, ir ekonominių, kultūrinių ryšių plėtojimo klausimais, yra nemažai teigiamų bendradarbiavimo efektų ir bendrų pasiekimų. Tuo visi džiaugiamės ir didžiuojamės. Bet sutarties viduriukas kaip užburtas – 13–17 straipsnių įgyvendinimas nuolat nukišamas į politinės darbotvarkės paraštes ir iš saldžių pažadų dažnai lieka ne visai malonus poskonis. 2010 metais nepratęstas Tautinių mažumų įstatymo galiojimas, palikus pažadą parengti ir priimti naują, pažangesnį, atitinkantį laiko dvasią, tačiau šaunu, kad bent jau šiandien pamirštame pinigines baudas už dvikalbes gatvių pavadinimų lenteles. Tais pačiais 2010 metais atmestas Asmenvardžių rašymo įstatymas ir paliktas vienintelis kelias teismo būdu įpareigoti valstybines institucijas įrašyti originalią pavardę asmens dokumentuose. Nuo 2015 metų piliečiai laimi teismo procesus, bet ar tai civilizuotas būdas versti piliečius teistis su valstybinėmis institucijomis, o pastarosioms pripažinti, kad pažeidžiami galiojantys tarptautinės teisės aktai, ir įrašyti asmens tapatybės dokumentuose vardus ir pavardes originaliai.
Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 13 straipsnio 2 dalis iš esmės laiduoja tautinių mažumų atstovams teisę mokytis gimtąja kalba, teisę į valstybės paramą ugdyti tautinę kultūrą ir švietimą. Tačiau neretai reformos, naujos įstatymų pataisos, poįstatyminiai aktai priimami neįvertinant, kaip jie gali paliesti tautinių mažumų švietimo įstaigas, pritrūksta dialogo su tautinių mažumų bendruomenėmis, o tai pablogina arba apsunkina tautinių mažumų švietimo įstaigų funkcionavimą ir mokyklų bendruomenių gyvenimą tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje. Tai visiems žinomi klausimai: klasių komplektavimas ir aprūpinimas vadovėliais, tinklo pertvarka ir kitos problemos. Neliko valstybinių egzaminų sąraše lenkų gimtosios kalbos egzamino, tik galimybė pasirinkti mokyklinį egzaminą. Čia reikia pabrėžti, kad visi lenkų mokyklų abiturientai pasirenka laikyti mokyklinį gimtosios kalbos egzaminą ir tuo būdu įprasmina 12-os metų ugdymąsi gimtąja kalba, įvertina savo gimtosios kalbos kalbines kompetencijas ir literatūros žinias. Deja, egzaminas neturi jokios įtakos abiturientų bendrajam konkursiniam balui renkantis aukštojo mokslo studijas.
Suvienodintas valstybinės kalbos egzaminas be pereinamojo išlyginamojo laikotarpio – tai kitas teisėtų tautinių mažumų mokinių lūkesčių ir vienodo starto, pretenduojant įstoti į aukštąsias mokyklas, nepaisymas.
Traktato 15 straipsnis užtikrina, kad abi šalys, vadovaujantis tarptautiniais standartais, nesiims veiksmų, kurie sukeltų tautinių pokyčių teritorijose, kuriose gyvena tautinės mažumos. Tačiau realybėje situacija susiklosto vėl kiek kitaip, ypač kalbant apie nuosavybės teise priklausančių žemių restitucijos procesus Lietuvoje ir žemių kilnojimo klausimus.
Nepaneigiant nei šiandieninio įvykio, nei pačios sutarties svarbos, teigiamai vertinant paskutinių metų santykių atšilimą, reikėtų pabrėžti, kad tikrasis strateginių partnerių santykių brandos matas yra gebėjimas spręsti vadinamuosius sudėtinguosius klausimus, kurie reikalauja politinės valios, abipusio atvirumo ir pasitikėjimo. Jei strateginiai partneriai, nepaisant daugelio konsultacijų, susitikimų įvairiais formatais, per ketvirtį amžiaus neranda sutarimo dėl nesprendžiamų, bet aktualumo neprarandančių problemų, darytina išvada, kad abipusiuose santykiuose vis dar liko neišdiskutuotų baimių, nuogąstavimų, kompleksų, istorinių nuoskaudų ar trūksta bendros vizijos, ateities matymo bendradarbiavimo santykiuose. Pacta sunt servanda – sutarčių privalu laikytis, tik tuomet jos turi prasmę, kelia abipusį pasitikėjimą duotu žodžiu, įpareigoja abi šalis plėtoti demokratinėmis vertybėmis ir geranoriškumu grįstus dvišalius santykius.
Reziumuojant norisi tikėti, kad 25-osios sutarties metinės, šio fundamentalaus abiejų valstybių bendradarbiavimo, draugiškų santykių, bendrų prioritetų ir siekiamybių pasirašymo iškilmės taps ne tik atšilusių ar naujai perkrautų santykių etapu ateinančius penkerius metus, bet ir sumažins ketvirtį amžiaus „sprendžiamų“ problemų bagažą.
Šiandien Lietuva ir Lenkija yra NATO narės, Europos Sąjungos narės, abi šalys vaidina svarbų vaidmenį Europos politiniuose procesuose, todėl būtina plėsti abiejų šalių bendradarbiavimą įvairiose srityse, tarptautinėse organizacijose, institucijose, telktis bendriems tikslams, stiprinti bendrą atsparumą nuo dabar kylančių grėsmių tiek abiem šalims, tiek visai Europai.
Gerbiamieji, prieš 25 metus įvykęs lūžio momentas tolesniuose abiejų valstybių tarpusavio santykiuose, bendra praeitis, bendra patirtis ir šių tautų mažumos abipus valstybių sienos – tai kapitalas, kuris turi būti investuojamas į abiejų valstybių sėkmę, nes mums visiems rūpi šių valstybių sėkmė, stiprybė ir saugi ateitis.
Visiems dėkoju už dėmesį. Serdecznie dziękuję za uwagę. Visiems gražios dienos! (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame Seimo narei Ritai Tamašunienei.
Gerbiami kolegos, diskusiją, skirtą Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 25-osioms metinėms paminėti, baigėme. Manau, ji sukėlė daug minčių mūsų galvose ir ateityje mes turime ką nuveikti.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Mielieji kolegos, nuoširdžiai dėkoju garbiajai delegacijai, aplankiusiai mūsų Lietuvos Respublikos Seimą. Dėkoju už kalbas ir palinkėjimus mums. (Plojimai)
10.59 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2019 m. balandžio 25 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dirbame toliau. Gerbiami kolegos, darbotvarkės tvirtinimas. Ar būtų pasiūlymų dėl šios dienos darbotvarkės? (Šurmulys salėje) Taip, matau, J. Razma kaip visada turi ką pasiūlyti. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kaip siūlėme ir Seniūnų sueigoje, gaila, kad nebuvo pritarta. Manytume, kad tikrai nereikalingas viso Seimo kreipimasis dėl vieno banko, tikrai Seimui nebūdinga tokia praktika. Tuo labiau kad tos bendrovės svarstymas vyriausybinėje komisijoje bene tris kartus jau buvo ir dar bus, tai įvyko dar vienas dalykas po Seniūnų sueigos… dėl ekspertizės, dėl štai tokių kreipimųsi, ekspertinių įvertinimų. Manau, kad yra daug aplinkybių, kurios man suteikia formalų pagrindą prašyti išbraukti iš darbotvarkės šį nutarimo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra daugiau pasiūlymų dėl šios dienos darbotvarkės? (Balsai salėje) Nėra. Gerbiami kolegos, aš noriu paprašyti mūsų visų prisiminti Seimo statuto 145 straipsnio 2 dalį. J. Razma kaip tik perskaitė ir pasakė, kad yra surinkti parašai dėl nepriklausomo ekspertinio teisės akto vertinimo. Taip, iš tiesų tokia iniciatyva išreikšta dėl kreipimosi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją. Ir 145 straipsnio 2 dalis, jeigu įstatymo projektu siūloma iš esmės keisti teisinį reguliavimą (nustatyti, pakeisti arba panaikinti teisės subjektų teises arba pareigas, formuluoti tam tikrų sričių reformos kryptis arba raidos strategiją) ir pagrindinis komitetas arba ne mažiau kaip 1/5… šiuo atveju atitinka, surinktų narių skaičius yra, bet ne vėliau kaip 72 valandos po svarstymo pagrindiniame komitete pabaigos paremia tokią iniciatyvą, nutarus pradėti projekto svarstymo procedūrą, Seimo valdybos nustatyta tvarka užsakomas nepriklausomas ekspertinis teisės akto vertinimas. Čia iš tikrųjų kiltų abejonė, ar šis dokumentas, kreipimasis… (Balsai salėje) Ramiai, viskas bus pasakyta. Ar kreipimasis keičia teisinį vertinimą, tačiau gavę tokį dokumentą mes privalome kreiptis į Teisės departamentą ir rytoj surengtame būsimame valdybos posėdyje išgirsti jų argumentavimą. Todėl siūlymas yra teisėtas, ir ekspertinio vertinimo procedūra mums liepia tai daryti. (Balsai salėje) Minutėlę! Suteiksiu žodį iš eilės.
Toks būtų siūlymas įvertinti ir pavesti Teisės departamentui įvertinti, ar išties yra atitikimas, nes surinkti parašai teisėti. A. Širinskienė, prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad 145 straipsnis, kaip ir jo pavadinimas, sako: yra privalomos išvados dėl įstatymo projekto. Šiuo atveju mes nutarime kitą teisės aktą…
PIRMININKĖ. Seimo nutarimą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Seimo nutarimą, todėl 145 straipsnis negali būti taikomas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Teisingas pastebėjimas. (Balsai salėje) P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamoji pirmininke, jūs mažiau klausykite, ką rašo konservatoriai, o skaitykite Statutą.
PIRMININKĖ. Ir skaitome kartu su jumis. Ačiū už pastabas. A. Kubilius, prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš noriu čia ir A. Širinskienei pasakyti, kad Seimo nutarimai, kurie turi įvairių pasekmių, yra svarstomi lygiai taip pat kaip įstatymai, ir ta bendra nuostata yra labai aiškiai apibrėžta ir Seimo statute.
Antras dalykas. Gali Seimo valdyba svarstyti, gali kreiptis į Teisės departamentą, nors Seimo narių valios neturėtų Teisės departamentas kvestionuoti, bet bet kuriuo atveju nutarimo dėl „Revoluto“ šiandien negalime svarstyti. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Iš tikrųjų…
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Bus nelogiška, jeigu priėmus nutarimą po to bus svarstoma, ar kreiptis dėl jo ekspertizės.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, 145 straipsnis, ką paminėjo ir kolegė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A. Širinskienė. Balsuojame dėl pasiūlymo išbraukti iš darbotvarkės, o atitinkamai dėl kreipimosi mes paprašysime eigoje, ir Teisės departamentas galbūt savo nuomonę pasakys.
O dabar buvo siūloma išbraukti iš darbotvarkės 1-6 klausimą. Prašom balsuoti.
Balsavo 91 Seimo narys: už išbraukimą – 36, prieš – 41, susilaikė 14. Darbotvarkėje lieka.
Daugiau pasiūlymų nebuvo gauta. Ar galime patvirtinti šios dienos darbotvarkę? Galime patvirtinti. (Balsai salėje) Balsuojame. Prašome balsuoti, kad pritartume ir patvirtintume šios dienos darbotvarkę.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 64, prieš – 18, susilaikė 11. Darbotvarkė patirtinta.
Matau kaip tik mūsų posėdžių salėje gerbiamąją kolegę A. Kubilienę, kurią norime pasveikinti gražaus jubiliejinio gimtadienio proga. (Plojimai)
11.07 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Izraelio Valstybės Vyriausybės Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių aviacijos susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3104(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Izraelio Valstybės Vyriausybės Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių aviacijos susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3104(2). Svarstymas. Kviečiu Užsienio reikalų komiteto pirmininką J. Bernatonį.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, mieli kolegos Seimo nariai, Užsienio reikalų komitetas apsvarstė šį ratifikavimo įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Pasiūlymų nebuvo gauta. Motyvai? Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame po svarstymo dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3104(2).
Gerbiamieji, balsavo 80 Seimo narių ir vienbalsiai pritarė įstatymo projektui po svarstymo.
11.09 val.
Įstatymo „Dėl Transeuropinio geležinkelio (TER) kredito fondo susitarimo dėl bendradarbiavimo denonsavimo“ projektas Nr. XIIIP-3185(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – įstatymo „Dėl Transeuropinio geležinkelio (TER) kredito fondo susitarimo dėl bendradarbiavimo denonsavimo“ projektas Nr. XIIIP-3185(2). Kviečiu Užsienio reikalų komiteto pirmininką J. Bernatonį, pagrindinis komitetas. Ruošiasi Ekonomikos komiteto papildomą išvadą J. Razma.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, Užsienio reikalų komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu J. Razmą, Ekonomikos komiteto pranešėją.
J. RAZMA (TS-LKDF). Mūsų komitetas taip pat siūlomam sprendimui pritarė bendru sutarimu. Tai atsisakė narystės toje organizacijoje, kuri tikrai nėra būtina. Šiek tiek sutaupysime lėšų, kur nors prasmingiau bus galima jas panaudoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Išvadas išgirdome. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Pasiūlymų nebuvo gauta. Motyvai. Balsuojame. Įstatymo projektas Nr. XIIIP-3185(2).
Balsavo 90 Seimo narių, vienbalsiai 90 pritarė minėto įstatymo projektui po svarstymo.
11.11 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vietnamo Socialistinės Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl piliečių readmisijos ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3278(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vietnamo Socialistinės Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl piliečių readmisijos ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3278(2). Užsienio reikalų komitetas buvo paskirtas pagrindiniu komitetu. Kviečiame J. Bernatonį. Prašome.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, Užsienio reikalų komitetas apsvarstė šį svarbų įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Motyvų taip pat niekas nenori išsakyti. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3278(2).
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 1. Minėtam įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
11.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl pakartotinės UAB „Revolut Bank“ ir UAB „Revolut Payments“ patikros“ projektas Nr. XIIIP-3352(2) (svarstymas)
1-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl pakartotinės UAB „Revolut Bank“ ir UAB „Revolut Payments“ patikros“ projektas Nr. XIIIP-3352(2). A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, kad mūsų svarstymas būtų darnesnis, tiesiog frakcijos vardu prašyčiau pusės valandos pertraukos.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, gal galime sutarti bendru sutarimu dėl pertraukos, nes kartu, įvertindami ir Seimo narių kreipimąsi, norime prašyti ir Teisės departamento žvilgsnio į Statuto 135 straipsnio 6 dalį, pagal kurią visi Seimo nutarimai yra prilyginami įstatymams, ir Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimo analogišku atveju. Praėjus šitai pusei valandos, mes galėsime tinkamai ir teisingai apsispręsti. Dėkojame. Bendru sutarimu pusės valandos pertrauka.
11.13 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2002(2)ES (svarstymas)
Pradedame svarstyti 1-7 klausimą – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2002(2)ES. Tai yra sujungtas įstatymo projektas, du įstatymų projektai Nr. XIIIP-506 ir Nr. XIIIP-2202. Svarstymas. Kviečiu J. Oleką. Atsiprašau, kolega, N. Puteikis. Prašom.
M. PUIDOKAS (MSNG). Čia M. Puidokas.
PIRMININKĖ. M. Puidokas. (Juokas salėje) Aš atsiprašau. Tikrai čia pajuokavimas išėjo… M. Puidokas. Atsiprašau jūsų, kolega.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkui jums, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų Ginklų ir šaudmenų įstatymo svarstymą aš prašyčiau nukelti į kitą posėdį, nes yra registruotos dešimtys pataisų, remiantis ekspertų nuomone, ir jos dar nėra apsvarstytos komitetuose.
PIRMININKĖ. Visi pasiūlymai, kolegos, šiaip jau yra aptariami būtent čia, plenariniame posėdyje. Iki priėmimo taip pat bus galima juos svarstyti komitetuose. Ar tikrai jūs reikalaujate frakcijos vardu?
M. PUIDOKAS (MSNG). Frakcijos vardu negaliu reikalauti.
PIRMININKĖ. Deja, Statutas nenumato tokios galimybės asmeniškai Seimo nariui prašyti, nes yra arba frakcijos vardu. Galbūt tada visus pasiūlymus priėmimui. Neteikiu balsuoti. Maloniai kviečiu J. Oleką. Prašom perskaityti pagrindinio komiteto išvadą.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų kolega yra pateikęs pasiūlymų, bet kadangi dar nepraėjo 48 valandos, tai mes mielai apsvarstysime priėmimo stadijoje.
Pagrindinis komitetas apsvarstė pateiktą įstatymo projektą, įvyko du posėdžiai. Pirmame posėdyje 6 buvo už, susilaikė 2, o antrame posėdyje, kur buvo papildomų pasiūlymų, buvo pritarta vienbalsiai pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu K. Mažeiką. Prašom. Kolega P. Nevulis perskaitys Aplinkos apsaugos komiteto išvadą.
P. NEVULIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aplinkos apsaugos komitetas apsvarstė šį klausimą ir priėmė sprendimą siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2002 ir tobulinti jį pagal gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas bei kitus gautus pasiūlymus. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra, bet yra gausu pasiūlymų. Aš vėlgi kviečiu J. Oleką. Aptarsime visus gautus pasiūlymus.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo. Dėl 2 straipsnio gauti A. Ažubalio, L. Kasčiūno, P. Saudargo pasiūlymai. Pasiūlymai du – gruodžio 11 dienos ir gruodžio 17 dienos, jie tokie patys. Kuris pristatysite?
J. OLEKAS (LSDPF). Komitetas nusprendė pritarti iš dalies.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, pirmininke. A. Ažubalis. Prašau. Būtų 2 straipsnis „Ginklo priedėlis“, čia jūsų pasiūlymas.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Taip. Čia tam, kas yra įrašyta, turiu minty 2 straipsnio 37 dalį, dėl kompensatoriaus definicijos, supratau, kad pritarė.
J. OLEKAS (LSDPF). Taip, pritarėme, bet su tam tikrais pataisymais, pritarėme iš dalies.
PIRMININKĖ. Kolegos, nepasimeskime. 2 straipsnis „Ginklo priedėlis“, įrašomas žodis „kompensatorius“.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Pritarė.
PIRMININKĖ. Jūs sutinkate ir viskas… (Balsai salėje) Bet čia yra svarstymo stadija. Dešimt pritariančiųjų neprašau, manau, kad yra. Sutariame iš karto, kad dėl visų pasiūlymų dešimt mes turėsime. Gerai. Pritarėme.
Kitas jūsų pasiūlymas, 36 papunktis „Kolekcininkas“.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Prašau?
PIRMININKĖ. A. Ažubalis, L. Kasčiūnas taip pat teikė kompensatoriaus sąvoką.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Taip. Tai čia tas pats, čia pasiektas kompromisas dėl kompensatoriaus.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė?
J. OLEKAS (LSDPF). Taip, komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Pritarė iš dalies. Gerbiamieji Seimo nariai, pritarėme, abejojančių nėra.
46 papunktis „Naktinis taikiklis“. A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Komitetas pritarė, performulavo kitaip. Čia kalbama apie termografinę kamerą su taikymosi tinkleliu ar be jo, ji gali aptikti šilumos šaltinį. Komitetas, man atrodo, suformulavo šiek tiek kitaip, bet esmė liko.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs neprašote, tai yra sutinkate su komiteto nuomone pritarti iš dalies?
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Seimo nariai pritaria šiai pozicijai. Dėkoju. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų daugiau negauta. 3 straipsnis. Yra taip pat kolegų A. Ažubalio, L. Kasčiūno ir P. Saudargo. Čia jau jūsų pasiūlymas, bet komitetas nepritarė. Prašom.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Aš siūlyčiau pritarti, nes čia kalbama apie kalibro dydį. Kadangi yra koviniai šauliai… (Balsai salėje) Kompensatorius jau yra paminėtas, čia jau antrą kartą kartoti nereikia.
PIRMININKĖ. Prašau teikti komiteto argumentus, kad būtų aiškiau, kur čia ką mes kartojame papildomai.
J. OLEKAS (LSDPF). Jeigu mes kalbame dabar… Kurį straipsnį sakėte?
PIRMININKĖ. 3 straipsnio 11 papunktis „Duslintuvai, naktiniai taikikliai“.
J. OLEKAS (LSDPF). Mes šiam straipsniui esame pritarę, čia viskas gerai.
PIRMININKĖ. Ne, komiteto nuomonė – nepritarti. Prieš tai mes pritarėme iš dalies, o dabar 3 straipsnis ir 3 straipsnio 11 papunktis, dėl kurio tą pačią sąvoką teikia, galbūt jos nereikia, bet komitetas…
J. OLEKAS (LSDPF). Tam yra pritarta ankstesniuose…
PIRMININKĖ. Taip, nes yra ankstesniuose. Visi dabar supratome. Aišku. Seimo nariai tam neprieštarauja? (Balsas salėje: „Ne.“) Jeigu kolegos… Noriu paprašyti ir Vytauto, ir kolegų… Ačiū.
4 straipsnis. Pasiūlymų nėra. 5 straipsnis. Nėra. 6 straipsnis. Nėra. 7, 8, 9, 10, 11, 12 straipsniai. Nėra. Štai 13 straipsnis. Kolega S. Gentvilas atsisako, atsiima. Komitetas nepritarė. Galime tam pritarti? A. Ažubalis L. Kasčiūnas ir P. Saudargas taip pat teikia pasiūlymą išbraukti žodžius „naktinius taikiklius“. Pritarta iš dalies. Jūs sutinkate. Komiteto pirmininkas?
J. OLEKAS (LSDPF). Mes pritarėme, kad šauliai galėtų įsigyti, o…
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Šaulio tarnybai.
J. OLEKAS (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Seimo nariai neprieštarauja. Galime pritarti? Galime. A. Ažubalis teikia pasiūlymą dėl to paties straipsnio 9 dalies – „išskyrus šaunamuosius ginklus, kurių kalibras yra didesnis kaip 12,7“. A. Ažubalis. Prašau.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Komitetas tam nepritarė, kad būtų šauliams leidžiama naudoti ir didesnio kalibro, tai yra imtinai iki 12,7 milimetrų skersmens, kulkas, tačiau reikia pasakyti, kad šis kalibras yra NATO standartas ir naudojamas Lietuvos kariuomenėje, yra sukauptos šaudmenų atsargos. Taigi, paprastai kalbant, kai jau turime per 200 kovinių šaulių, kurie treniruojasi pagal taikliojo šaulio mokymo programas, pagal šias programas yra patvirtinta nemažai šaulių, kurie baigė taikliojo šaulio kursą, tai yra snaiperio kursą, ir yra gavę diplomus, patvirtinančius gautą atestaciją, todėl manome, kad šaulių naudojamas šitas kalibras padidintų ir Šaulių sąjungos kovinę galią. Tų šaulių, kurie turi teisę į tarnybinį ginklą šaulio tarnybai. Tai yra, sakykim, ne privačiam naudojimui, o pagal rinktinės arba Šaulių sąjungos vado įsakymą naudoti tokio kalibro šaudmenis pratybose, mokymuose. Todėl aš prašyčiau vis dėlto palikti šį.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
J. OLEKAS (LSDPF). Komiteto nuomonė buvo nepritarti atsižvelgiant į kariuomenės vado poziciją, kad ir kariai, ir šauliai tokiais ginklais ir tokiais šaudmenimis turėtų būti aprūpinti kariuomenės, o ne kiekvienas turėtų sau tokios, sakyčiau, padidintos rizikos šaudmenis.
PIRMININKĖ. Motyvai dėl A. Ažubalio pasiūlymo. Prieš – V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, norėčiau… Iš tikrųjų mes diskutavome dėl šito klausimo, specialiai kvietėme kariuomenės vadovybę į komitetą. Kariuomenės pozicija yra tokia: ką kalba ponas A. Ažubalis, iš tikrųjų yra koviniai šauliai, bet kariuomenė yra pasakiusi, kad, reikalui esant, kovinių šaulių būriai bus aprūpinti reikiama ginkluote ir reikiamais šoviniais. Todėl aš labai prašyčiau pritarti komiteto nuomonei, kuri yra suderinta tiek su Krašto apsaugos ministerija, tiek su Lietuvos kariuomene. (Balsas salėje: „O su Šaulių sąjunga?“) Ir su Šaulių sąjunga. Bent vadovybe.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Audroniau Ažubali, jūs esate iniciatorius, jūs pagal Statutą negalėtumėte kalbėti dėl motyvų už. (Balsai salėje) A. Anušauskas. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų mes vis pamirštame, kas yra Šaulių sąjunga. Tai yra ir visuomeninė organizacija. Iš tikrųjų jos nariai savo noru įsigijo ginklus. Aš manau, kad A. Ažubalis paminėjo ir tuos mokymus, ir tas galimybes, kurias turi turėti šauliai. Taigi aš siūlyčiau… Taip, mes diskutavome apie tai daug, tačiau ne visada galiu pritarti ir kariuomenės vado pozicijai, nes aš manau, kad mes pamirštame tą šaulių visuomeninę paskirtį ir iniciatyvą. Aš manau, kad galime ir tikrai reikėtų pritarti šiai pataisai.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, dėmesio! Reikės balsuoti dėl A. Ažubalio pasiūlymo. Komitetas jam nepritarė. Motyvus jūs ką tik išgirdote. Balsuojame.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 32, prieš – 17, susilaikė 34. Pasiūlymui nepritarta. Vadinasi, lieka komiteto redakcija.
Seimo narys S. Gentvilas teikia pasiūlymą dėl 13 straipsnio. Atsiima, nes komitetas nepritarė. Dėkoju.
Ir Seimo nariai A. Ažubalis, L. Stacevičius ir grupė kitų Seimo narių teikia taip pat pasiūlymą dėl 13 straipsnio. Kuris iš kolegų, A. Ažubalis? Siūlo įrašyti, kad duslintuvus gali įsigyti, turėti ir naudoti asmenys, turintys šaunamąjį ginklą šaulio tarnybai, ir tik Lietuvos šaulių sąjungos vado įsakymu.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Tam komitetas pritarė, kaip aš suprantu.
PIRMININKĖ. Komitetas nepritarė.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Nepritarė, bet jau yra įrašyta.
PIRMININKĖ. Šitam dėl 13 straipsnio yra nepritarta. Aš prašau gerbiamojo komiteto…
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, mes dar kartą grįšime prie pasiūlymų, kuriems yra pritarta, todėl yra jums tokia dviguba…
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Bet jam yra pritarta, komitetas pritarė, bet ar šitam straipsniui, ar ne, tai…
PIRMININKĖ. Prašome pasakyti.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ponas J. Jarutis gal galėtų čia…
PIRMININKĖ. Komiteto pirmininkas, prašau.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Mes dabar susipainiojome dėl eiliškumo, teisingai.
PIRMININKĖ. 13 straipsnis, Seimo narių pasiūlymas. Komiteto argumentai.
J. OLEKAS (LSDPF). Dabar dėl 13…
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Pritarta kitur yra.
J. OLEKAS (LSDPF). Tuoj aš patikslinsiu.
PIRMININKĖ. Gerai, patikslinkite. 13 straipsnis. Seimo nariai A. Ažubalis, L. Stacevičius, A. Gaidžiūnas, G. Skaistė, P. Saudargas, L. Kasčiūnas, A. Papirtienė…
J. OLEKAS (LSDPF). Čia yra dėl to, kas gali įvežti ginklus ir kas gali prekiauti.
PIRMININKĖ. …siūlė papildyti 15 dalimi, kad duslintuvus gali įsigyti, turėti ir naudoti asmenys, turintys šaunamąjį ginklą šaulio tarnybai, ir tik Lietuvos šaulių sąjungos vado įsakymu.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Komitetas nepritarė. Ir komiteto argumentai. (Balsai salėje) Po to eina K. Mažeikos pasiūlymas.
J. OLEKAS (LSDPF). Pirmininke, dabar mes turbūt turime truputį skirtingas išvadas.
PIRMININKĖ. Taip negali būti. (Balsai salėje) Yra registruotas Seimo įstatymas, redakcija konsoliduota.
J. OLEKAS (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Ir ji pateikta mums. Šiuo atveju prašome paaiškinti, dėl 13 straipsnio turite kolegų pasiūlymą fiksuotą? Mes kalbame apie 13 straipsnio 14 dalį. Po 14 dalies jų pasiūlymas buvo papildyti 15 dalimi.
J. OLEKAS (LSDPF). Tuoj aš dar pasitikrinsiu.
PIRMININKĖ. Pasitikrinkite. 13 straipsnis.
J. OLEKAS (LSDPF). Taip, čia yra K. Mažeikos.
PIRMININKĖ. Prieš K. Mažeikos.
J. OLEKAS (LSDPF). Yra mūsų kolegų pasiūlymas, kurį teikia A. Ažubalis ir kiti, kuriam komitetas yra pritaręs. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Tada konsoliduotame galbūt įvykusi klaida. Iki priėmimo prašome tada sutikslinti.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerai, patikslinsime.
PIRMININKĖ. Patikslinkite, jeigu komitetas tam pritarė… Pas mus rašo, kad komitetas tam nepritarė. Tai čia tokia priešprieša. Tada komitetas patikslins iki priėmimo. Kęstutis…
J. OLEKAS (LSDPF). Gerai.
PIRMININKĖ. Galime tam pritarti? Pritariame.
K. Mažeikos pasiūlymas. K. Mažeikos nėra. Gerbiamasis komiteto pirmininke. Pakeisti 13 straipsnio 11 dalį, siūlė išdėstyti taip, kalbama irgi apie duslintuvus.
J. OLEKAS (LSDPF). Čia ir buvo tas antras mūsų pritarimas.
PIRMININKĖ. Taip.
J. OLEKAS (LSDPF). Mes pritarėme K. Mažeikos, todėl nereikėjo tada pritarti A. Ažubalio. Labai atsiprašau.
PIRMININKĖ. Gerai, aš tada kreipiuosi į jus kaip į pranešėją, kad šitą vietą patikslintumėte iki priėmimo dėl šių minėtų pasiūlymų.
J. OLEKAS (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Gerai. 14 straipsnis. Nėra pasiūlymų. Dėl 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22 straipsnių… Dėl 23 straipsnio grupė Seimo narių, A. Ažubalis ir kiti pateikė pasiūlymą. Ar A. Ažubalis galėtų? (Balsai salėje)
J. OLEKAS (LSDPF). Čia dabar kalbama apie tai, kas galėtų prekiauti, ir kur komitetas nepritarė dėl to, kad mes siūlome taisyti Lietuvos ginklų fondo įstatymą. Kai tada eis, ir bus pataisyta ši prekybos dalis.
PIRMININKĖ. Kolegos, ar dėl šito sutinkate, ar prašote balsuoti?
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Aš neprašau balsuoti.
PIRMININKĖ. Neprašo balsuoti ir kiti kolegos. Pritariame komiteto redakcijai dėl 23 straipsnio. Gerai.
24 straipsnis. Taip pat yra kolegų pasiūlymas dėl straipsnio. Gerbiamas komiteto pirmininke.
J. OLEKAS (LSDPF). Čia ta pati argumentacija, nes tai liečia su Ginklų fondo prekyba… Mes sakome, kad kai bus taisomas Ginklų fondo įstatymas, tada galėsime taisyti prekybos reglamentavimą. Todėl nepritarė komitetas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 36 straipsnių pasiūlymų nėra. Dėl 37 straipsnio yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymas. 37 straipsnis. Komitetas pasiūlė ir tam pritarta.
J. OLEKAS (LSDPF). Taip, čia yra bendras komiteto siūlymas…
PIRMININKĖ. Pozicija.
J. OLEKAS (LSDPF). …pritarti dėl pavienių ginklų, jų priedėlių, šaudmenų ir jų dalių įvežimo, išvežimo ir gabenimo tranzitu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl 38 straipsnio pasiūlymų nėra. Dėl 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47 straipsnių pasiūlymų nėra. Įgyvendinamieji Europos Sąjungos teisės aktai, 2 straipsnis, jūsų komiteto pasiūlymas. Komitetas pritarė ir Seimas pritarė taip pat. Daugiau pasiūlymų nebuvo gauta, tačiau, kaip mes ir sutarėme, iki priėmimo prašome, kad komitetas patikslintų dėl kolegos A. Ažubalio pasiūlymų dėl 13 straipsnio. Prašome papildyti ta dalimi, kad nekiltų jokių abejonių. Ačiū pranešėjui.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai. A. Skardžius – motyvai už.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Direktyva buvo sukurta Briuselio biurokratų po lemtingų Paryžiaus įvykių, kurių metu, pabrėžiu, buvo naudoti nelegalūs ginklai. Mes kalbame apie legalių apyvartoje naudojamų ginklų naudojimo griežtinimą. Briuselio biurokratai, Vilniaus biurokratai, priešingai negu mūsų kaimyninių valstybių atstovai, sugalvojo pakeisti reglamentavimą nelabai ką suprasdami, kaip reikia daryti.
Kaimyninės valstybės skundžia tą nuostatą teismui. Latviai, būdami mūsų kaimynai, tokia pat NATO valstybė, mums broliška, broliukai latviai kažkodėl turi visai kitokį reglamentavimą, nors akivaizdu, kad jie turėtų vadovautis tokiu pat reglamentavimu. Aš turiu omeny duslintuvus ir visa kita, kas naudojama medžioklėje.
Galų gale, kai kalba pradeda eiti apie kulką su kietu apvalkalu, mūsų gerbiami policijos pareigūnai turbūt turėtų suprasti, kas yra kulka su kietu apvalkalu. Mes apskritai negalėsime medžioklėje naudoti kulkų su kietu apvalkalu, o jos šiandien yra naudojamos apyvartoje. Kolegos yra užregistravę Ginklų turėtojų asociacijos siūlymų – bemaž 70 pataisų, bet apie jas nenori girdėti mūsų gerbiamas komiteto pirmininkas, pagrindinio komiteto pirmininkas ponas V. Bakas. Todėl aš manau, kad vis dėlto mūsų frakcijos turėtų iki priėmimo susitikti ir išanalizuoti tas pataisas…
PIRMININKĖ. Dėkoju, laikas.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). …jeigu mes nuėjome tuo keliu, ir tik tada priimti tą įstatymą. Nesielkime blogiau už Briuselio biurokratus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai prieš – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Iš tiesų kviečiu kolegas būti atsakingus. Šis įstatymas yra neparengtas. Dėl jo yra įregistruota 71 pataisa. Teko glaudžiai dirbti su teisės ekspertais, su Lietuvos ginklų savininkų asociacija ir akivaizdu, kad šiame įstatyme yra ir galimų korupcijos apraiškų. Todėl aš tikrai kviesčiau atmesti, grąžinti iniciatoriams tobulinti, nes tokio pobūdžio įstatymai, kai kalbame apie ginklų savininkus, pabrėžiu, apie tuos žmones, kurie yra nepriekaištingos reputacijos, nes kitokios reputacijos žmonėms teisė turėti ginklą Lietuvoje nėra suteikiama… Mes norime įvesti tvarką, kai atsiranda ginklų ženklinimas, kuris vienam ginklų savininkui kainuotų vidutiniškai nuo 200 iki 500 eurų. Tai yra milijoninės sumos. Neaišku vėlgi, kokios interesų grupės iš to galėtų pasipelnyti, ir tikrai matomos galimos neskaidrumo apraiškos. Turėjome šiandien ir spaudos konferenciją šia tema. Aš esu įsitikinęs, kad Lietuva, kaip teisinė valstybė, neturėtų skubėti tol, kol Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nepriėmė sprendimo dėl trijų valstybių kreipimosi dėl šios direktyvos. Liuksemburgas, Lenkija ir Čekija kreipėsi dėl šios direktyvos. Aš manau, mes dažnai būname tie pirmūnai, kurie negalvoja apie pasekmes savo valstybės saugumui, apie pasekmes dėl to, kokia yra mūsų geopolitinė padėtis. Net Jungtinių Amerikos Valstijų ekspertai kalba apie tai, kad Lietuvą turėtų ginti mažos partizaninės grupelės žmonių, kurie moka naudotis ginklais. Tai šiuos žmones reikėtų įtraukti į bendrą valstybės gynybos strategiją, o ne juos nuginkluoti. Dabar išeitų, kad karo padėties atveju pagal dabartines nuostatas iš šių žmonių būtų atiminėjami ginklai, nors jie turi konstitucinę teisę ginti savo valstybę. Todėl, kolegos, atsižvelgęs į tai, kad šis įstatymas šiandien nėra parengtas, aš kviesčiau jį atmesti ir grąžinti iniciatoriams tobulinti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Balsuojame dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto po svarstymo.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 66, prieš – 1, susilaikė 18. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.
J. Jarutis. Replika.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Replika po balsavimo. Jeigu aš gerai suprantu, svarstymo metu du kalba už, du – prieš. Jūs leidote tik po vieną kartą kalbėti.
PIRMININKĖ. Ne, gerbiamas kolega, prašom perskaityti Statutą. Vienas – už, vienas – prieš.
J. JARUTIS (LVŽSF). Gerai, tvarka. Tada norėčiau repliką kolegai. Nereikia kalbėti iš… nežinau, iš kur skaičius – šimtai eurų.
PIRMININKĖ. Jūs kreipiatės…
J. JARUTIS (LVŽSF). Į Mindaugą, į kolegą Mindaugą. Registracija… Jūs jau prisišnekėjote, kiek trūksta šaudmenų kariuomenėje. Mes jau metus svarstome šį įstatymą. Yra pradėta pažeidimo procedūra Europos Komisijoje dėl direktyvos neįgyvendinimo. Visada kiekvieną įstatymą galima taisyti, tobulinti.
Dar noriu kolegoms priminti, kad viskas, kas Ginklų ir šaudmenų įstatyme parašyta, yra parašyta žmonių krauju. Taigi nejuokaukime ir nerizikuokime. Dabar yra toks pasiūlymas. Ačiū, kurie supranta ir palaiko.
PIRMININKĖ. Ačiū. Replikos trumpos. M. Puidokas – trumpa replika. Prašom.
M. PUIDOKAS (MSNG). Iš tikrųjų gaila, kad kolegos negirdi ekspertų balso. Ekspertų, kurie yra šiandien ir šiame balkone, tų žmonių, kurie gynė Lietuvą ir yra pasiryžę ginti šią valstybę. Jie yra tie žmonės, kuriems adresuojamos šios pataisos. Ir jeigu mes esame ta valstybė, kuri nori girdėti tuos žmones, su kuriais pataisos yra susijusios, tai atitinkamas pataisas ir turėtume vis dėlto diskutuodami priimti. Aš norėčiau paprašyti STT išvados būtent dėl galimų korupcijos apraiškų, kurias gali sukurti šio įstatymo nuostatų priėmimas, nes aš tikrai tas problemas labai aiškiai įžvelgiu. Kiekviena valstybė yra tiek stipri, kiek ja pasitiki jos piliečiai, jos žmonės. Nesvarbu, kiek šiuo atveju turime, ar šimtą tūkstančių žmonių, kurie yra ginklų savininkai, ar daugiau, skirtingais duomenimis, bet tai yra labai ženklus skaičius žmonių, kurie moka profesionaliai elgtis su ginklais ir kurių teises mes turime gerbti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vyriausybė. V. Bakas – replika po balsavimo.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, iš tikrųjų aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad buvo pasisakyta dviejų prieš, galimybės pasisakyti už… buvo pasisakyta dviejų prieš – ponas A. Skardžius ir ponas M. Puidokas pasisakė prieš.
PIRMININKĖ. Kolegos užsirašė…
V. BAKAS (LVŽSF). Galimybės pasisakyti už apskritai nebuvo. Aš atkreipiu jūsų dėmesį. Dabar antras dalykas.
PIRMININKĖ. Kolegos užsirašė taip, kaip užsirašė.
V. BAKAS (LVŽSF). Vienam duodama už, kitam duodama prieš. Buvo suteikta galimybė tik už, todėl aš atkreipiu dėmesį į pono A. Skardžiaus piktnaudžiavimą parlamentiniu procesu.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
V. BAKAS (LVŽSF). Dabar antras dalykas. Iš tiesų balkone stovi tik vienos organizacijos lobistai, jų tikslai… Kai mes svarstėme šį įstatymą, išvadų rengėjai, ačiū ponui J. Olekui, dirbo visą vasarą, buvo daugybė organizacijų, buvo atsižvelgta į daugybę pasiūlymų, įskaitant ir balkone stovinčių lobistų. Ir iš tikrųjų šio įstatymo nepriėmimas padarytų kaip tik didžiulės žalos mūsų nacionalinio saugumo interesams, ir jeigu reikėtų kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą, tai dėl tų žmonių, kurie šiandien iš tiesų slepia tikruosius lobistų ketinimus, interesų, kurie stabdo šiuos projektus. Jeigu panagrinėtume jų kalbas, jie nieko nei vienas, nei kitas konkretaus nepasakė.
PIRMININKĖ. Dėkoju V. Bakui už įdėmų klausymąsi ir pastebėjimą, bet, aš manau, apie tai A. Skardžius pasakys vėliau, o dabar iš eilės J. Olekas. Replika po balsavimo.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš gal šiek tiek informacijos pateiksiu, nes kolega, kuris kalbėjo prieš mane, nebuvo įsigilinęs, kaip čia vyko tas procesas. Mes iš tikrųjų turėjome keletą diskusijų dalyvaujant kolegoms, kai kam pritarėme, kai kam nepritarėme. Šiame įstatyme yra ne tik apribojimai, bet yra teisių išplėtimas. Šaulių sąjungos nariams yra ir optiniai taikikliai, ir duslintuvai, ir kiti dalykai. Aš manau, kad šio įstatymo priėmimas ir apsaugo mus, ir suteikia daugiau galimybių. Todėl nenorėčiau, kad būtų iškraipomi faktai, nes įstatymo nuostatos kalba apie kitus dalykus.
PIRMININKĖ. Ačiū. A. Skardžius ir po to E. Zingeris.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Išties aš kalbėjau už tai, turinys buvo toks, kad reikia pagrindiniam komitetui įsiklausyti iki priėmimo į visas teikiamas pastabas. Mes šiandien minime gražią Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo santykių sukaktį, bet Lenkija būtent dėl šios direktyvos perkėlimo kreipėsi į Europos Teisingumo Teismą. Čia ne vien susiję su biurokratų norais kažką reguliuoti, mes kalbame apie valstybės gynybinį potencialą, ar turėsime pakankamai ginklų, ar galėsime jais disponuoti būtent tą x valandą, jeigu, neduok Dieve, tokia ištiks. Ir apie kitus kaimynus, latvius, taip pat kalbėjau. Ką, jiems galioja kaip Europos Sąjungos valstybei kitokie reikalavimai? Aš tiesiog prašau pagrindinio komiteto įsigilinti iki priėmimo. Tai štai pagrindinė mano mintis ir buvo.
PIRMININKĖ. Ačiū.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ir tikrai aš nesakau, kad jį reikia atmesti.
PIRMININKĖ. Ačiū, tikime, kad taip ir bus padaryta, pagrindinis komitetas įsigilins. E. Zingeris – paskutinė replika svarstant šį įstatymą.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Prieš savo akis turėdamas kitą valstybę, kurioje yra nemažai mano giminių, kurie išlikę gyvi po Antrojo karo kūrė tą valstybę, ir matydamas, kaip ta valstybė pasitiki savo piliečiais ir stiprina galias, aš esu už pasitikėjimą Lietuvos žmonėmis. Nepasiklydus tose specifikose, kurios minėtos buvo ir pataisose, norėčiau, kad visi Seimo nariai išlaikytų kryptį suteikti galimybę Lietuvos žmonėms, kaip čia buvo ką tik pasakyta, tą x dieną parodyti, kad jie yra Lietuvos nepriklausomybės pusėje, pasitikėti jais ir sustiprinti mūsų gynybines galias. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Replikos išsakytos.
11.44 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Algirdo Švanio ir kitų pareiškėjų peticijos“ (projektas Nr. PNP-75) priėmimas
4 rezervinis klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Algirdo Švanio peticijos“ projektas. Prašau E. Pupinį perskaityti peticijos išvadą.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisija balandžio 10 dienos posėdyje išnagrinėjo A. Švanio ir kitų pareiškėjų peticiją dėl Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo pakeitimo ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą pakeisti Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymą ir liepos 23 dieną paskelbti sodininko ir visos žemės švente.
Komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateiktą nuomonę ir manydama, kad pareiškėjo siūlomas sodininko ir visos žemės šventės įtraukimas į atmintinų dienų sąrašą yra perteklinis. Vadovaujantis įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, atmintina diena – reikšminga diena, susijusi su esminiais Lietuvos valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo faktais ir įvykiais, visuotinių vertybių propagavimu, atmintinos kultūros ir gyvosios istorijos išsaugojimu. Pareiškėjo siūlymas liepos 23 dieną paskelbti sodininko ir visos žemės švente neturi įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje aprašytų ypatybių siūlomą dieną pripažinti atmintina. Be to, įstatyme jau yra įtvirtinta Žemės diena kovo 20 dieną, Agronomo diena – liepos 16 dieną, Derliaus diena – spalio antrąjį šeštadienį.
Todėl Peticijų komisija siūlo atmesti A. Šyvio… atsiprašau, Švanio ir kitų pareiškėjų peticija dėl Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo pakeitimo pateiktą pasiūlymą pakeisti Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymą ir liepos 23 dieną paskelbti sodininko ir visos žemės švente. Siūlome pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti ir sakyti motyvus nėra. Galime bendru sutarimu pritarti Peticijų komisijos išvadai? Pritariame bendru sutarimu Peticijų komisijos išvadai.
Gerbiamieji kolegos, noriu prašyti jūsų sutikimo ir maloniai perduodu pirmininkavimą Seimo Pirmininko pavaduotojai I. Šiaulienei. Prašau.
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF). Dėkoju, gerbiama vicepirmininke. Tęsiame posėdį toliau.
11.47 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-26 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3417 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiami kolegos, kadangi vicepirmininkė turi dar kitų užduočių, pagal darbotvarkę imsimės rezervinio 3 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-26 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3417. Pateikimas. Prašom, gerbiama Rima Baškiene.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Mieli kolegos, Socialdemokratų frakcija prašo papildyti Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisiją ir į jos sudėtį įrašyti J. Sabatauską. Frakcijos pasiūlymas ir mes maloniai prašome jūsų pritarimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
Svarstymo stadija. Ar bus norinčių kalbėti? Niekas nesate užsiregistravę. Taigi po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti? Dėkoju, pritariame.
Priėmimas. Prašom balsuoti dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos sudarymo“ pakeitimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 71, prieš – 2, susilaikė 12. Taigi Seimo nutarimas yra priimtas. (Gongas)
11.49 val.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo Nr. VIII-1708 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2773(2) (svarstymas)
Gerbiami kolegos, kadangi dėl paskelbto pagrindinės darbotvarkės klausimo mes laukiame Teisės departamento išaiškinimo, tęsime darbą imdami klausimus iš rezervo. Manyčiau, jog mes galėtume imtis Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2773(2).
Svarstymo stadija. Kviečiu Žmogaus teisių komiteto poziciją pateikti V. Čmilytę-Nielsen. Nematau. Kas galėtų iš Žmogaus teisių komiteto? S. Jovaiša? Prašom, gerbiamas Sergejau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Žmogaus teisių komiteto išvada šiuo klausimu yra pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą prašau pateikti A. Sysą.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas kaip papildomas pateikė išvadą, buvo gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai mes pritarėme, ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, į ją atsižvelgėme. Mūsų komiteto sprendimas – įstatymo projektą atmesti. Pažymėtina, kad tais atvejais, jeigu Seimo skiriamas valstybės pareigūnas, tarp jų ir vaiko teisių apsaugos kontrolierius, netinkamai atlieka savo pareigas, kyla nepasitenkinimas juo, į pareigas jį skiriančiai institucijai yra suteikti įgaliojimai jį atleisti iš pareigų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymu ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto nuostatomis, todėl manytina, kad riboti vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus kadencijų skaičių nėra tikslinga. Siūlytina, įvertinus tarptautinę praktiką, atsižvelgiant į Europos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisija) dokumentą „Ombudsmeno institucijos apsaugos ir paramos principai“ (numeris), nustatyti vieningą, mes pabrėžiame, nustatyti vieningą ombudsmenų instituto reglamentavimą, numatant skaidrią ir vieningą jų atrankos, skyrimo ir atleidimo iš pareigų tvarką, nes dabar situacija labai keista. Vienus atleidžiame viena tvarka, kitus – kita, o priimame lygiai taip pat, todėl mes ir siūlome pagrindiniam komitetui ne atskirai priimti dėl kiekvieno ombudsmeno taisykles, keisti, o keisti visą bendrą visų ombudsmenų sistemą. Už pasiūlytą variantą balsavo 2, prieš – 2, susilaikė 5. Todėl mes siūlome atmesti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, komitetų pozicijos išsakytos. Žmogaus teisių komitetas yra pritaręs, kaip girdėjote, Socialinių reikalų ir darbo komitetas atmetė, siūlo nepritarti. Svarstymo stadija. Ar bus norinčių kalbėti? Diskutuoti nėra užsiregistravusių. Motyvai po svarstymo. Taip pat niekas neskubate pareikšti jų.
Gerbiamieji, skelbiu balsavimą. Prašome apsispręsti, kurio komiteto poziciją remiate. (Šurmulys salėje) Gerbiamieji, aš pasakiau, ar pritariate po svarstymo. (Balsai salėje: „Kam? Kam?“) Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo pataisoms. (Šurmulys salėje) Gerbiamieji, stabdau balsavimą. (Šurmulys salėje) Aiškiai suformulavau, kad vienas komitetas nepritarė, Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo atmesti, o Žmogaus teisių komitetas siūlo pritarti. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo pakeitimo esmė, jog tas pats asmuo vaiko teisių apsaugos kontrolieriumi gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Taigi A. Skardžius dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Kadangi aš nepriklausau nė vienam iš jūsų paminėtų komitetų, norėčiau aiškiai žinoti pagrindinio komiteto pavadinimą ir pagrindinio komiteto išvadą, dėl kurios mes ir turėsime balsuoti. Būkite miela, pakartokite. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji, prašom susikaupti, esate ir sprendžiate klausimus Seimo posėdyje. Buvo pristatyta Žmogaus teisių komiteto išvada ir jai pritarė pagrindinis… papildomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, siūlymui, kad būtų nustatytos vaiko teisių kontrolieriaus kadencijos ir kiek jų jis gali eiti – ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Socialinių reikalų ir darbo komitetas tokiam siūlymui nepritarė, siūlydamas visų Seimo kontrolierių, ombudsmenų klausimus spręsti kompleksiškai iš esmės. Taip, Algirdai Sysai? Prašom dar kartą per šoninį mikrofoną.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Būtent, mes neakcentavome, kad mes nepritariame kadencijai. Mes akcentavome tai, kad turime keletą Seimo kontrolierių ir visų jų priėmimo, atleidimo, skyrimo tvarkos yra skirtingos. Jeigu tai yra Seimui pavaldžios įstaigos, tai turi būti vienoda sistema visiems. Tam neprieštarauja ir pati vaiko teisių kontrolierė, būtent Venecijos dokumentuose ir kalbama apie kadencijas. Bet šiuo atveju tada turi būti bendra, skaidri, aiški sistema tiek skiriant, tiek atleidžiant. Štai ir viskas.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, tuoj balsuosime. Dar nori P. Urbšys. Prašom per šoninį mikrofoną.
P. URBŠYS (MSNG). Iš tikrųjų, kad būtų aiškumas. Yra suformuluotas siūlymas, kad būtų kadencijos. Yra kita komiteto nuomonė – ne, šitam siūlymui nepritarti, motyvuojant tuo, kad turi būti įvestos kadencijos ir kitiems. Bet esmė yra tokia, kad jeigu mes balsuosime už išvadas, kurias pateikė Socialinių reikalų ir darbo komitetas, tai mes faktiškai atmesime siūlymą dėl kadencijos įvedimo. Tai, man atrodo, neklaidinkime. Vienas yra pritarimas kadencijai, kitas yra nepritarimas kadencijai.
PIRMININKĖ. Ir J. Bernatonis per šoninį mikrofoną. Mes nieko neklaidiname, taip buvo pristatyta, Povilai.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, Seimo nariai balsuodami šiek tiek pasimetė, nes pagal Seimo statutą mes turime balsuoti už pagrindinio komiteto sprendimą. Pagrindinis komitetas papildomo komiteto sprendimą jau apsvarstė. Tai mes šiandien turėtume balsuoti dėl Žmogaus teisių komiteto sprendimo pritarti šiam projektui. Alternatyvų čia negali būti.
PIRMININKĖ. Tikrai taip, taip ir buvo suformuluota. Bet jeigu kam nepatinka, balsuoti kitaip neuždrausta. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto po svarstymo. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 54, prieš – 11, susilaikė 25. Įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta.
11.59 val.
Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 1, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo Nr. XIII-1760 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3221(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas taip pat iš rezervinių klausimų – Lygių galimybių įstatymo 1, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo Nr. XIII-1760 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3221. Svarstymo stadija. Kviečiu pagrindinio Žmogaus teisių komiteto atstovą pateikti komiteto išvadas.
L. TALMONT (LLRA-KŠSF). Gerbiamieji, Žmogaus teisių komitetas svarstė įstatymą, ir komiteto išvada – pritarti Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 1, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo Nr. XIII-1760 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3221(2) ir komiteto išvadoms bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas Leonardai Talmontai. Taigi čia tiesiog techninės klaidos taisymas, priėmus teikiamą įstatymo projektą, įvyktų. Diskutuoti niekas nėra užsiregistravęs. Dėl motyvų po svarstymo taip pat niekas nepageidauja pareikšti nuomonės, taigi prašom balsuoti dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3221 po svarstymo. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 68, prieš – 2, susilaikė 9. Taigi po svarstymo projektui Nr. XIIIP-3221 yra pritarta.
Gerbiami kolegos, iki Vyriausybės valandos mes dar turime pusvalandį. Dėl „Revoluto“ turėtų rinktis Seimo valdyba ir nuspręsti, Teisės departamentas yra davęs tam tikrų rekomendacijų, mes tai padarysime per pietų pertrauką, todėl dabar imsimės patvirtintos šios dienos darbotvarkės klausimų, ir iš esmės nėra kliūčių imtis 2-13 klausimo, čia yra pateikimas. Čia yra pateikimas, atsiprašau, negalėsime šito padaryti.
12.03 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3210(2) (svarstymas)
Taigi manyčiau, kad galėtume imtis 2-2 klausimo – Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3210(2). Tai yra svarstymo stadija. Prašau A. Palionį arba ką nors iš Biudžeto ir finansų komiteto pateikti išvadą. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko taip pat nematau. Gerbiami kolegos! Kas dar iš Biudžeto ir finansų komiteto? R. Tamašunienė išgelbės mus.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Gerbiami kolegos, mūsų Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3210(2), ir mes pritarėme bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiama pranešėja. Taigi svarstymo stadija. Kolegos, diskutuoti niekas nepageidaujate? Nėra norinčių. Tada pereisime prie motyvų. Motyvus prieš užsiregistravo pateikti S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, nematydamas labai blogų intencijų, aš tik noriu pabrėžti, kad Duomenų apsaugos reglamentas įsigaliojo jau beveik prieš metus, tai yra 2018 metų gegužę.
Ir mes po metų turime mokesčių administratoriaus prašymą pakeisti įstatymus ir leisti veiklą, kuri jau oficialiai vykdoma Mokesčių inspekcijoje. Žargonu kalbant, Mokesčių inspekcijoje jau veikia algoritmai, robotai, kuriuos inspekcijos darbuotojai netgi pravardžiuoja robertais, ir jie rūšiuoja mokesčių mokėtojus pagal vienokius ar kitokius duomenis. Šiandien įstatymu yra įteisinama tai, kas oficialiai daroma. Aš čia labai norėčiau atkreipti Duomenų apsaugos inspekcijos dėmesį, ar taip gali būti, kad valstybės institucijos jau daro veiklą, kuri dabar yra tik įteisinama? Lygiai tas pats klausimas ir Teisingumo ministerijai, kuri pateikė Duomenų apsaugos reglamentą įtvirtinančius įstatymus vos dvi savaitės iki reglamento įsigaliojimo. Jeigu mes valstybėje taip rūpinamės savo gyventojų duomenų apsauga, tai nėra gerai, nes įmonės jau yra baudžiamos už tai, o valstybinės institucijos vėluoja visus metus. Tad kviesčiau labai atsargiai vertinti mūsų valstybės pasirengimą, norą apsaugoti piliečių tapatybę ir asmeninius duomenis ir būti itin atsargius su tokiais makroduomenų analizės instrumentais, nes tokios totalitarinės valstybės kaip Kinija jau naudoja socialinio kredito sistemas, peržvelgdamos makroduomenis ir vertindamos piliečių lojalumą centrinei valdžiai. Būkime labai atsargūs dėl to. Aš susilaikysiu dėl šio klausimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, primenu dar prieš balsavimą po svarstymo, kad Biudžeto ir finansų komitetas yra pritaręs patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgęs į Teisės departamento pastabas. Pats įstatymas įsigalios tik nuo 2019 m. lapkričio 1 d., na, o kolegos S. Gentvilo perspėjimus mes girdėjome. Taigi prašome apsispręsti dėl projekto Nr. XIIIP-3210(2) po svarstymo. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 67, prieš nėra, susilaikė 8. Taigi po svarstymo Mokesčių administravimo įstatymo keleto straipsnių pakeitimui yra pritarta.
Dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną ar tiesiog replika – A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš dėl gerbiamo S. Gentvilo išsakytos pozicijos Kinijos atžvilgiu, kad tai yra totalitarinė valstybė. Gerbiamas kolega, ar jūs su savo frakcijos kolega K. Glavecku, kuris yra Parlamentinės grupės su Kinija pirmininkas, tą poziciją suderinote, ar čia tik jūsų asmeninė nuomonė, nuskambėjusi parlamente? Jeigu jūsų asmeninė, tai aš tikrai norėčiau, kad jūs nevartotumėte tokių epitetų Kinijos atžvilgiu.
12.08 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2466(2) (svarstymas)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, keliausime toliau. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2466(2). Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pateiks… A. Palionio salėje nematau ir R. Tamašunienė taip pat dingo. Yra Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Prašome, gerbiamas Stasy Jakeliūnai, gelbėti.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Komitetas pritarė įstatymo projektui bendru sutarimu. Jokių ypatingų diskusijų nebuvo, taigi sprendimas gana aiškus ir paprastas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, būtų gerai, kad komitetų pirmininkai pristatytų esmę, nes iš esmės įstatyme yra siūloma įtvirtinti, kad Vyriausybė patvirtintų metinę lėšų naudojimo sąmatą iki vasario 1 dienos. Čia tokie pakeitimai. Ir Ekonomikos komiteto išvadą prašau pateikti A. Baurą.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, gal aš galiu dėl abiejų, kad nereikėtų po to?
Pirmąjį teisės aktą dar praeitų metų gruodžio 12 dieną Ekonomikos komitetas kaip papildomas svarstė.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, gerbiamas kolega, dėl antro reikės atkeliauti atskirai, nes tai nesusiję.
A. BAURA (LVŽSF). Supratau. Ir priėmė tokį sprendimą: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Norinčių svarstyme dalyvauti niekas nesiregistravo. Taigi motyvai. Už kalba J. Varkalys. Prašom.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Kelių priežiūros ir plėtros programai skiriama daugiau kaip 500 mln. eurų. Tenka apgailestauti, kad kai kuriais atvejais, kai kuriais metais, praeitais metais, tie pinigai buvo nepanaudoti, nors per kiekvienus susitikimus su apygardų žmonėmis, su gyventojais visą laiką girdime klausimus, kodėl blogos gatvės ir keliai. Iš dalies tai būna dėl to, kad vėlokai paskelbiami konkursai – viešieji pirkimai, o jie skelbiami kartais pavėluotai, ir dėl to, kad nėra patvirtinta bendroji Kelių priežiūros ir plėtros programos sąmata Vyriausybėje.
Todėl tikrai pritariu šitam įstatymo projektui, kad Vyriausybė būtų įpareigota iki atitinkamų metų vasario 1 dienos patvirtinti Kelių priežiūros ir plėtros programą. Galbūt bus daugiau galimybių įsisavinti tuos pinigus, panaudoti tuos pinigus keliams ir gatvėms tvarkyti ir, žinoma, tokiu būdu pagerinti kelių ir gatvių būklę. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Motyvų prieš nėra.
Prašom balsuojant apsispręsti dėl siūlomo Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2466(2) pakeitimo.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 75, prieš nėra ir susilaikė 1. Taigi įstatymo projektui Nr. XIIIP-2466 yra po svarstymo pritarta.
12.13 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3170(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3170(2). Taip pat išvadą teikia Biudžeto ir finansų komitetas ir pranešėja V. Ačienė. Prašom pateikti komiteto poziciją.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė minimą įstatymo projektą ir 7 balsavus už, 3 – prieš, 2 susilaikius yra pritarta šitam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kviečiu vėl A. Baurą pateikti Ekonomikos komiteto išvadą.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas šių metų kovo 20 dieną svarstė minėtą įstatymo projektą ir priėmė tokį sprendimą: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui su pastabomis ir pasiūlymais, kuriems pritarė Ekonomikos komitetas.
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. Diskusijoje užsiregistravo dalyvauti A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos Seimo nariai, apie nepatenkinamą kelių būklę įvairiose Lietuvos vietovėse ir žuvusiuosius keliuose kalbame daug ir dažnai. Dar skausmingiau, kad autoįvykiuose dažnai susiduriame su jaunų žmonių ir vaikų netektimis. Žinoma, nenoriu pasakyti, kad tai vyksta vien tik dėl kelių būklės, todėl labai sveikintinas žingsnis, kai galime ne vien girdėti diskusijas ir nuomones, o matyti konkrečias priemones.
Kelių priežiūra yra finansuojama Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis. Aiškinamajame rašte pažymėta, kad Europos Sąjungos paramos lėšos kelių sektoriui 2014–2020 metų laikotarpiu sumažėjo beveik du kartus, ir manoma, kad po 2020 metų jos bus minimalios arba jų neliks iš viso. Didžiausią minėtai programai finansuoti skirtų lėšų dalį sudaro akcizo pajamos – iki 85 %, todėl šiandieninis siūlymas, susijęs su akcizo dalies, skiriamos Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti, padidinimu dviem procentiniais punktais, yra logiškas ir proporcingas. Taip pat laikyčiau logišku ir teisingu siūlymą įteisinti lėšų skyrimą Specialiajai vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programai finansuoti. Ir dar. Pritariu tendencijai ateityje didinti lėšas, tiek skiriamas Kelių priežiūros ir plėtros programai, tiek Specialiajai vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programai finansuoti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Daugiau norinčių kalbėti nėra.
Gerbiami kolegos, yra Ekonomikos komiteto siūlymas dėl svarstomo įstatymo 2 straipsnio. Jam pagrindinis komitetas nėra pritaręs, bet mes vis tiek turime apsvarstyti. Prašau Ekonomikos komiteto atstovą. Kas pristatysite? A. Baura. Prašom pristatyti Ekonomikos komiteto siūlymą, kuriam pagrindinis komitetas nepritarė.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, mes siūlėme išplėsti, kad būtų vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, rekonstruoti, taisyti, remontuoti ir prižiūrėti. Mūsų tokia formuluotė pateikta.
PIRMININKĖ. Jūs siūlėte formuluotę, kad vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, rekonstruoti, taisyti, remontuoti ir prižiūrėti…
A. BAURA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. …skiriama nuo 2020 m. sausio 1 d. 2 %, kaip ir buvo pagrindiniame įstatyme, nuo 2021 m. sausio 1 d. – 4 %…
A. BAURA (LVŽSF). 4 %.
PIRMININKĖ. …iš šio įstatymo…
A. BAURA (LVŽSF). …straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų programos finansavimo šaltinių.
PIRMININKĖ. Programos finansavimo šaltinių. Tačiau pagrindinis komitetas jūsų siūlymui nepritarė. Biudžeto ir finansų komiteto motyvacija, kodėl buvo nepritarta. Kas galėtų? V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Labai trumpai. Priežastis, kodėl Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė. Tai iškreiptų esmę viso šio įstatymo projekto, nes šis įstatymo projektas yra skirtas savivaldybių žvyrkelių asfaltavimo programai, ir skiriami tie procentai būtent šitai programai, o Ekonomikos komitetas norėtų ne šiai programai skirti, o apskritai visiems keliams. Tada šita Žvyrkelių asfaltavimo programa praranda prasmę iš esmės. Tada jos nebelieka, todėl ir nepritarė Biudžeto ir finansų komitetas.
PIRMININKĖ. Biudžeto ir finansų komitetas pasirinko kitą formuluotę ir pritarė Seimo narių A. Palionio ir V. Ąžuolo siūlymui, ką gerbiamasis kolega V. Ąžuolas ir pristatė, kodėl buvo pasirinktas Biudžeto ir finansų komiteto toks sprendimas.
Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Biudžeto ir finansų komiteto. (Balsai salėje) Dėl motyvų pirma. Prašome. Už kalba R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Aš galvoju, kad kaip tik išplėtimas leisti lėšas naudoti ir remontui, ne tik asfaltavimui… Matyt, savivaldybės geriau žino, kur yra poreikis. Kas iš to, kad mes daugiau išasfaltuosime neasfaltuotų kelių, tačiau asfaltuotus paliksime su duobėmis. Man atrodo, nuo to infrastruktūra ne kažin kiek pagerės. Bet kalbant apie tai, kad taip bus suardyta Žvyrkelių asfaltavimo programa, tai ji galėtų būti sudaroma iš bendros KPPP visos lėšų sąmatos ir ta programa neturėtų būti ardoma. Bet platesnis panaudojimas yra geriau negu siauresnis panaudojimas.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Valiau, dar kartą, kad būtų aišku. V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Aš dar kartą norėčiau patikslinti. Iš įstatymo projekto buvo sukurta Savivaldybių žvyrkelių asfaltavimo programa. Šią programą sukūrė Susisiekimo ministerija premjero pavedimu pavasarį ir ši programa šiuo metu jau veikia. Jai yra skirta 10 mln. eurų kaip atskirai programai. Šis įstatymas įtvirtintų būtent šios programos finansavimą, nes savivaldybių žvyrkelių mes turime 40 tūkst. kilometrų, o regioninių turime tik apie 7 tūkst. Tai padaryti tą programą, tuos pinigus skirti bendrai programai, tai tada Savivaldybių žvyrkelių asfaltavimo programa iš viso praranda prasmę. Siūlau nepalaikyti šio pasiūlymo.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, pagal Statutą mes turime balsuoti už Ekonomikos komiteto siūlymą. O Biudžeto ir finansų komiteto pozicija ir argumentai buvo išsakyti. Prašom, kas remiate Ekonomikos komiteto siūlymą, balsuojate už, kas palaikote pagrindinio komiteto išvadą, balsuojate prieš arba susilaikote.
Už Ekonomikos komiteto siūlymą balsavo 18, prieš – 31, susilaikė 25. Ekonomikos komiteto siūlymui nėra pritarta. Lieka Biudžeto ir finansų komiteto formuluotė, jog Specialiajai vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programai finansuoti skiriami 2 %, nuo 2021 m. sausio 1 d. – 4 % akcizo pajamų, gautų už realizuotą benziną ir dyzelinius degalus, suskystintas dujas, skirtas automobiliams, ir energetinius produktus, kurie pagaminti iš biologinės kilmės medžiagų, ar jų priedus… ir skirti naudoti kaip variklių degalai.
Mes baigėme dėl straipsnių. O dabar motyvai. Už nori kalbėti J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pasisakau už, nes projektas geriau negu nieko. Bet pasakysiu, kad siūlomi padidinimai Specialiajai žvyrkelių asfaltavimo programai ir apskritai visai Kelių priežiūros ir plėtros programai yra labai jau kuklūs. Štai vakar mūsų komitete dalyvavęs susisiekimo ministras paminėjo, kad esant tokiam finansavimui mes galime tikėtis magistralinio kelio nuo Kauno iki Latvijos sienos kokiais 2035 metais. Taigi reikėtų vis dėlto drąsiau ir esmingiau spręsti tuos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo padidinimo klausimus. Tokia nedidelė galimybė bus, nes aš tikiuosi, kad priėmimo stadijoje greta šio projekto dar kartą bus pateiktas ankstesnis projektas, kur yra 3 % didesni skaičiai priėmus mano pataisą. Tikrai nebūtų kažkokia jau žiauri našta biudžetui ir būtų galima parodyti politinę valią ir skirti tą didesnį procentą. Tuo labiau kad ir toliau jis liktų gerokai mažesnis, negu buvo finansavimo procentai ikikriziniu laikotarpiu, kai buvome pasiekę 65 %, o dabar niekaip negalime nė 55 išvargti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Išties kiekvienas padidinimas yra labai gerai. Tačiau ar tai pakankamas padidinimas. Ką tik kalbėjęs kolega paminėjo, kad mes dar nepasiekėme prieškrizinio laikotarpio. Tai viena medalio pusė. Antra medalio pusė, kad tie pinigučiai, surenkami iš akcizo už kurą, nenueina tiesiai Kelių priežiūros ir plėtros programos reikmėms. Čia, įstatyme, mes turėtume įtvirtinti, kad negali būti panaudojami kitoms reikmėms, bet taip išeina, tarytum kaip biudžete yra skolos aptarnavimo eilutė – jei tik kas, iš skolos aptarnavimo. Iš ko finansuosime? Iš skolos aptarnavimo eilutės. Taip ir čia – iš Kelių priežiūros programos, kai pinigų neužtenka net amortizaciniams palaikymams, kelių nusidėvėjimui atkurti, jau nekalbant apie žvyrkelių asfaltavimą ir tinklo plėtimą. Mes turėtume labai aiškiai neleisti iš čia grobstyti pinigų kitoms reikmėms.
Antras dalykas, tų pinigų panaudojimo efektyvumas. Mes matome neefektyvų panaudojimą. Keliai pradedami tiesti netinkamu metų laiku, dažniausiai žiemą, nes iki žiemos vyksta konkursai ir papildomos visokios apskundimo procedūros. Nesu prieš iš esmės, bet noriu atkreipti dėmesį į problematiką, kuri neišspręs padidinus vien 2–3 %.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai dėl teikiamo įstatymo projekto yra išsakyti. Prašom balsuojant apsispręsti po svarstymo dėl pritarimo teikiamam Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo projektui.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 76, prieš nėra, susilaikė 2. Taigi po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3170(2) yra pritarta.
12.27 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 papildymo 311 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3329 (pateikimas)
Dar, kolegos, mes turime keletą minučių, iki prasidės Vyriausybės pusvalandis. Mums puikiai galėtų pristatyti darbotvarkės 2-9 klausimą – Švietimo įstatymo papildymo 311 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-3329. Kviečiu komiteto pirmininką E. Jovaišą.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, esu įgaliotas pateikti Švietimo įstatymo papildymo 311 straipsniu įstatymo projektą. Straipsnis kalba apie galimybę ugdytis šeimoje. Noriu trumpai pasakyti, kad tokia galimybė būtų suteikta įvairaus amžiaus vaikams, kurie siekia bendrojo ugdymo išsilavinimo. Kad tas išsilavinimas atitiktų Lietuvos standartą, yra numatyta, kad lavinimas šeimose vyktų pagal Lietuvos Respublikoje galiojančias bendrojo ugdymo bendrąsias programas ir kad šitą procesą stebėtų ir prižiūrėtų per sutartį su mokyklomis tėvai, jeigu vaikas yra iki 14 metų, ir po 14 metų jau savarankiškai pats mokslo siekiantis žmogus. Tokia trumpai yra šito projekto esmė.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori klausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, kai kurių šalių patirtis rodo, kad mokymasis namuose gali tapti priedanga vaikams piršti antimoksliškas, pedagogų nepatikrintas pseudotiesas ar pseudomokslą, taip vaikui suteikiant nevisavertišką, nekokybišką, šiuolaikinių reikalavimų ar net realybės neatitinkantį išsilavinimą. Ar nėra rizikos, kad čia mes tokiu būdu pradėsime auginti, tarkime, antivakserių kartą?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū jums už klausimą. Tokios baimės nėra, nes ir tvarką nustatys Vyriausybė, ir Vyriausybės išvados prašysime, bet, svarbiausia, jau ir dabar įstatymo projekte yra pabrėžta (galiu paskaityti), pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymosi bendrąsias programas, tai yra labai apkalbėtas, aiškus standartas, kur vietos antimoksliniams dalykams negali būti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia J. Džiugelis. Nematome salėje. Tuomet K. Masiulis. Taip pat nėra. A. Papirtienė. Prašom.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Norėjau paklausti. Pritarus ugdymui šeimoje, mokyklai atsiras papildomų funkcijų. Pavyzdžiui, tikrinti ugdymosi šeimoje sąlygas, konsultuoti, vertinti mokymosi pažangą ir pasiekimus, pagaliau vertinti, kaip užtikrinama vaiko socializacija. Šios papildomos funkcijos bus susietos su papildomo finansavimo poreikiu. Kiek papildomai tai kainuos, ar apskaičiuota, kiek valstybei kainuos ugdymas šeimoje, kiek vaikų bus ugdoma tokia forma?
Ir dar vienas klausimas. Vaikas, ugdydamasis mokykloje, moksi gyventi visuomenėje. Kaip bus užtikrinama šių vaikų socializacija?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Dėkui. Pradėsiu nuo antro. Jeigu tėvai pasirenka mokymąsi šeimoje, vadinasi, ir socializacijos problema guls ant jų pečių, bet tas socializacijos procesas vyks labai įvairiomis formomis. Juk vis tiek vaikas gyvena ne uždaroje erdvėje, vaikas gyvena įvairių būrelių apsuptyje, neformalaus ugdymo apsuptyje, ir vietų socializacijos procesui vykti yra be galo daug.
Atsakydamas į pirmąjį klausimą noriu pasakyti, kad kadangi tai bus pagal sutartį su mokykla, suprantamas dalykas, mokykla gaus tam vaikui atitinkamą sumą pagal bendruosius dalykus. Bet papildomų išlaidų, kaip jūs ir sakote, taip, gali būti ir, galimas dalykas, bus. Todėl mes prašysime Vyriausybės išvados, kad šiuos kaštus apskaičiuotų ir pasvertų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas kolega, turėsime daryti jūsų pateikimo pertrauką. Gerbiami kolegos, sąrašas, kur jūs norėjote klausti, bus išsaugotas. Ir pradėsime Vyriausybės pusvalandį. Premjeras ėjo ir kažkur… Buvo salėje, bet turėtų sugrįžti į savo vietą. Taigi, gerbiami kolegos, pradedame Vyriausybės valandą. Pagal Seimo statutą pirmus du klausimus teikia opozicijos lyderė V. Čmilytė-Nielsen. Prašom, Viktorija.
12.32 val.
Vyriausybės valanda
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Mano klausimas yra gerbiamam premjerui. Gerbiamas premjere, kaip vertinate Finansų ministerijos iniciatyvą dėl Biudžeto sandaros įstatymo, ar nemanote, kad Vyriausybei suteikiama teisė nustatyti strateginius tikslus tokioms institucijoms kaip Konstitucinis Teismas, Seimas, VRK ar prezidentūra vis dėlto sukelia tam tikrų klausimų ir iš tiesų yra ydinga?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Laba diena. Žiūrint kam, kokius klausimus sukelia. Jeigu sukelia klausimą, ar valstybės biudžeto ir mokesčių mokėtojų lėšos yra naudojamos efektyviai ir atitinka strateginius tikslus institucijų, tada atsakymas, kad tokių klausimų tikrai neturėtų būti. Kiekvienos institucijos išlaidos, investicijos turi būti labai aiškiai pagrįstos strateginiais tikslais. Ar strateginių tikslų nustatymas daro kokią nors įtaką šių institucijų veiklai, labai labai abejoju, tiksliau, netgi nematau jokio tarpusavio ryšio. Tai mano tokia asmeninė nuomonė. Vyriausybė šio klausimo nesvarstė, kai Finansų ministerija pateiks Vyriausybei, tada bus Vyriausybės nuomonė.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Teisė klausti dar kartą. Prašom, gerbiama opozicijos lydere.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas premjere, už jūsų atsakymą. Tuomet mano klausimas finansų ministrui. Kalbėdamas laidoje jūsų viceministras minėjo, kad iš tiesų būtina skaidrinti šią sistemą, nes šiuo metu neaišku, kur tiksliai nukeliauja mokesčių mokėtojų pinigai. Ar tikrai šiuo metu neaišku, kur nukeliauja mokesčių mokėtojų pinigai? Ir jei taip, kodėl, kaip sakoma, anksčiau neskambinote pavojaus varpais?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Atkreipsiu dėmesį, kad šio projekto tikslas yra suskirstyti institucijas pagal viešosios politikos sritis, kad Seime diskutuojant dėl biudžeto, nes Seimas tvirtina biudžetą, ne Vyriausybė, būtų aiškiai, skaidriai diskutuojama, kur ir kokių pokyčių reikia, kur reikia skirti didesnį finansavimą. Apie jokius bandymus daryti įtaką nepriklausomų institucijų veiklai čia negali būti nė kalbos, kadangi šitas projektas buvo parengtas remiantis geriausia tarptautine praktika. Turbūt sutiksite, kad daugelyje Europos Sąjungos šalių, kuriose veikia ši sistema, tikrai nekyla klausimų dėl kišimosi į nepriklausomų institucijų veiklą.
Buvo kelti klausimai dėl formuluočių. Taip, tikrai jas patikslinsime tam, kad nekiltų niekam abejonių.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kadangi klausia tik opozicija ir opozicijos frakcijos pagal narių skaičių, turėtų teisę klausti G. Landsbergis. Deja, nematau, bet pirmas yra užsirašęs M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas Ministre Pirmininke, aš norėčiau paklausti, kaip jūs vertinate savo kolegos Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko kreipimąsi į Lietuvos banko pirmininką, kuris vakar pacitavo korespondenciją ir pats ją traktavo kaip spaudimą jam? Aš pakartosiu tai, kas buvo pasakyta. S. Jakeliūnas rašė banko pirmininkui ir sakė: „Todėl bandau pasakyti, gal pats dalyvis (kalbama apie „Revolutą“), padedant Lietuvos bankui, galėtų įvertinti, ar vietos rinkos galimybės ir politinė aplinka jo ir investuotojų planams įgyvendinti yra palanki. Toks sprendimas, jei tik jis būtų įmanomas, mano manymu, būtų mažiausiai skausmingas visiems, tačiau laiko jam priimti gali būti visai nedaug. Gero skrydžio namo ir įdomaus pavasarinio politinio ciklo.“
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Matyt, dviejų žmonių susirašinėjimas, ir aš nenorėčiau nei vienos pusės, nei kitos pusės vertinti, koks ten tas tekstas buvo. Aš laikausi pozicijos, kad visi sprendimai, kurie yra priimami dėl rinkos priežiūros dalyvių, galimybių dalyvauti, turėti veiklą mūsų šalyje, turi būti priimti vadovaujantis tiktai įstatymais ir niekuo kitu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi J. Sabatauskas.
S. GENTVILAS (LSF). Norėčiau klausimą užduoti gerbiamiems vidaus reikalų ministrui ir aplinkos ministrui. Kartais į savo aifoną gaunu žinučių apie sustiprėjusį vėją, bet kol kas negaunu jokių žinučių apie iš tikrųjų didelį pavojų Lietuvos miškams. Baltarusijoje dega miškai, Lietuvoje siaučia smėlio audros. Ar turite objektyvios informacijos apie pavojų Lietuvos nacionaliniam turtui – medienai, kaip turėtų Lietuvos gyventojai elgtis – eiti, neiti į mišką? Ar imamasi konkrečių prevencinių priemonių riboti žmonių lankymąsi miškuose? Ar nėra Lietuvos gyventojams pavojaus dėl dūmų ir sklindančių galimai radioaktyvių dalelių iš Baltarusijos miškų, kurie galimai buvo dar apkrėsti nusėdusiomis radioaktyviomis dalelėmis po Černobylio katastrofos? Ačiū.
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Tikrai aktualus klausimas. Taip, informaciją gaunu labai reguliariai. Vakar, kaip žinote, šalia Lietuvos, Baltarusijoje, degė didelis plotas miško. Mūsų pareigūnai buvo pakilę sraigtasparniu apžiūrėti situaciją. Ir ugniagesiai, ir pasieniečiai stebėjo. Buvo uždarytas per punktą eismas, siekiant apsaugoti vairuotojus ir krovinius. Po kurio laiko, aišku, situacija pasikeitė – vėjas pasikeitė ir iš principo gaisras buvo lokalizuotas, iki Lietuvos neatėjo. Bet dabar šiandien vėl gavau žinutę, kad apie 11 valandą Baltarusijoje gaisras atsinaujino, bet mūsų pajėgos Lietuvos teritorijoje yra budrios, situaciją stebi, imasi prevencinių priemonių. Kaip žinote, tiek Lietuvos sieną, tiek Baltarusijos pasienį skiria ruožas, kuriame nėra miško, ir ten galima imtis tam tikrų prevencinių priemonių, tai viskas yra vykdoma. Situacija šiuo klausimu yra kontroliuojama. Na ekstremalios situacijos skelbti dar dėl sausros ar gaisringumo tikrai nėra poreikio. Apie tai irgi kalbamės su ugniagesiais ir su kitų tarnybų atstovais. Jeigu bus tokių grėsmių, mes tai ir padarysime, bet šiandien situacija kontroliuojama, o dėl oro užterštumo gal aplinkos ministras dar patikslintų.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Iš tiesų vakar lygiai taip pat man teko skubiai reaguoti ir išsiaiškinti pirmiausia dėl miškų degimo ne Baltarusijoje, o Lietuvoje, Mažeikių rajone. Apie 20 hektarų miško buvo užsidegę. Daugelyje miškų turime tokią situaciją, kad yra įdiegta priešgaisrinė stebėjimo sistema, automatinė, elektroninė. Ji puikiai veikia ir mano pirmas klausimas buvo, kodėl šiuo atveju gautas pavėluotai pranešimas. Toje vietoje, tame regione nėra šita sistema įdiegta, nes nemaža dalis yra privačių miškų. Miškininkai, girininkai situaciją pastebėjo būdravimo metu, nes jie atsakingi, pažiūrėjimo metu pamatė, fiksavo ir tada informavo Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistus, buvo staigiai reaguota, pasitelkti aplinkiniai miškininkai.
Iš tiesų turime vertinti šią situaciją. Aš artimiausiu metu planavau, laukiu dar ir iš Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, kad apskaičiuotų, kiek iš viso, kokie patiriami nuostoliai, kalbant apie lėšas Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojams ir įrangai, kiek patirta išlaidų ir kiek apskaičiuota, kokia maždaug žala gamtai, priežastys, ir pateiktų pasiūlymus dėl priemonių, kurių dar būtų galima imtis, be to, kad lyg ir yra privaloma kasmet atnaujinti priešgaisrinius miško ruožus, kad kvartalais būtų supurenta žemė, kad ugnis nepereitų per miško paklotą.
Taip pat įvažiuojant į miškus visur yra atnaujinami informaciniai stendai, kad neuždegtų miško poilsiautojai, ir kitos priemonės. Aišku, viešojoje erdvėje, pasitelkiant viešąsias priemones, taip pat žmonės yra skatinami elgtis atsakingai. Kai turėsime konkrečius skaičius, mes tikrai galėsime aptarti ir pasiūlyti tam tikras priemones, kad būtų išvengta skaudžių nelaimių.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia J. Sabatauskas. Ruošiasi K. Glaveckas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis finansų ministre, noriu jūsų paklausti. Šiandien mačiau intensyvų jūsų pokalbį su Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku prieš pat prasidedant Vyriausybės valandai, ir jūs žiniasklaidoje išreiškėte nuomonę, kad šita situacija turi liautis. Ar jūs turite omenyje, kad situacija dėl to, kuo užsiima dabar Biudžeto ir finansų komitetas laikinosios komisijos statusu dėl vieno finansų rinkos dalyvio, turi liautis ir dėl kokių priežasčių? Gal jūs galėtumėte konkrečiau paaiškinti Seimui. Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Finansų valdyme, turbūt sutiksite, perteklinėms emocijoms ne vieta. Tą ir turėjau omenyje, kad bet kuriuos klausimus galima išspręsti abiem pusėms susėdant, dialogo būdu. Jeigu nepavyksta dialogo būdu, turi tada būti sprendžiama teisėsaugos institucijose ar kitur. Tik tą ir norėjau pasakyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi R. Martinėlis.
K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas susisiekimo ministrui. Jis ten taip tyliai ramiai sėdi. Gerbiamasis ministre, sakykite, jūs esate atsakingas arba vienaip ar kitaip prižiūrite visą didžiulę, svarbią ekonomikos dalį: transportą, logistiką ir kitus dalykus. Lietuvoje toliau išlieka, nepaisant visų pastangų ir kalbų, nepaprastai prasta kelių situacija. Lyginant su Lenkija, kuri padarė kelius ir nebijojo padaryti mokamas autostradas, jos išsprendė daug problemų, aš nematau, kad jūs imtumėtės iniciatyvos, kad būtų pasinaudota mūsų gyventojų indėliais sukurti bendrus valstybės fondus, obligacijas ar kitokius finansinius instrumentus ir statyti naujas autostradas, kurių taip Lietuvai trūksta. Iš tikrųjų tas instrumentas faktiškai nenaudojamas, nes, kaip jūs sakėte, iki 2035 metų geriausiu atveju mes iki Rygos padarysime autostradą. Taigi iki 2035 metų aš nežinau…
Kitaip tariant, tokia politika, kuri, mano supratimu, iš tikrųjų negina mūsų vartotojų interesų, yra labai labai keistina, nes ateityje išeis taip, kad (pasakysiu negerą žodį) rinka paprasčiausiai statybų ir visų investicijų bus paimta kitų šalių, jos sugebės padaryti, geriau organizuoti pinigus, sutelkti ir greičiau padarys kelius, mažiau mėtydamos į šalis pinigus. Ačiū.
R. MASIULIS. Labai ačiū jums už klausimą ir komentarą. Tikrai girdime argumentus, kad viešos ir privačios partnerystės pagrindu kelius bus galima statyti, kažkas panašaus, kas buvo padaryta dėl Palangos aplinkkelio, kurį vieną iš tokių didesnių projektų turime Lietuvoje.
Kalbant apie 2035 metus ar ne 2035 metus, čia yra hipotetiniai skaičiai, kurie labai priklauso nuo kitų dalykų. Tik prieš Vyriausybės valandą Seime buvo diskutuojama dėl akcizo dalies padidinimo keliams. Šis sprendimas tikrai pozityviai prisidės prie to, kad mes galėsime daugiau lėšų skirti keliams. Lygiai taip pat jeigu mums galiausiai pavyktų įdiegti e. tolling card – atstuminę kelių apmokestinimo sistemą, ji dar duotų papildomą stimulą.
Taigi mes turime dar ir kitų vidinių rezervų, negu pereiti prie apmokestinamų kelių ar paskolų keliams tiesti, nes tas paskolas reikės grąžinti. Jeigu mes turėtume kokį vieną kelią ir tiksliai žinotume, kad privalome jį padaryti, tikrai jokių kitų lėšų tam nėra, aš irgi paremčiau tą dalyką, kad mes galime privačios partnerystės pagrindu tai daryti. Bet turime žinoti, kad tai yra brangesnė statyba, nes reikia mokėti dar ir palūkanas, ir visa tai darai ateities lėšų sąskaita. Padarai vieną kelią, o po to daug metų negali daryti.
Tikrai neatmetu šio varianto, kad jis gali būti, bet pirma turime išnaudoti vidinius rezervus: tiek akcizo dalies didinimą, kiek yra įmanoma, nepakenkiant kitoms biudžeto išlaidoms, ir kitus, mes turime dar didelį rezervą, – tai e. tolling ir atstuminė matavimo sistema, kuri duotų apie 70 mln. papildomai į KPPP biudžetą. Iš karto pradėti nuo paskolų, kai dar vidiniai rezervai neišsemti, nemanau, kad tai geriausias variantas.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia R. Martinėlis. Ruošiasi G. Vaičekauskas.
R. MARTINĖLIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau užduoti klausimą sveikatos apsaugos ministrui dėl medicinos personalo, gydytojų, slaugytojų, ruošimo strategijos, valstybinio užsakymo BPS, gydytojams ruošti. Vykdant parlamentinę kontrolę Sveikatos reikalų komitete, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai išreiškė tokią nuomonę, kad ligoninės ir savivaldybės turi už savo lėšas ruošti gydytojus rezidentus, kurių tuo metu reikia įstaigose.
Aš norėčiau jūsų paklausti, kaip jūs galvojate, ar čia turėtų būti valstybinė strategija, prieš tai suformavus įstaigų tinklą, kad būtų aišku, kokie gydytojai ir kiek laiko dirbs, slaugytojos, kad būtų suformuota ir profilių, ir pačių įstaigų struktūra. Ar čia tokia tvarka yra? Kokia oficiali ministerijos nuomonė, nes vieni atstovai šneka vienaip, kiti kitaip? Toks klausimas.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju iš tikrųjų už klausimą. Teisingai jūs sakote, kad priekyje turėtų stovėti arklys, po to vežimas. Tai reiškia, kad pirma tinklas sudėliotas, suplanuotos paslaugos, ir tada būtų paprasčiau planuoti ir specialistų poreikį. Deja, bet Seimas net kelis kartus vis dėlto nesiryžo suteikti galimybę aiškiau suplanuoti paslaugų teikimą, tinklinti, grupuoti ligonines. Tai dabar mes planuojame vis dėlto šiek tiek kitaip. Deja, bet reikia pasakyti, kad valstybės užsakymas, nors ir buvo suformuluotas pakankamai aiškus prieš šešerius metus, bet universitetai nemažai rezidentų priėmė į mokamas studijas ir dabar tie rezidentai jau yra atėję, jiems pradeda trūkti valstybės finansuojamų vietų. Iš tikrųjų tas valstybės planavimo modelis šiek tiek iškreipiamas, todėl nenorint, kad vis dėlto mūsų specialistai išvažiuotų į kitas šalis, tų rezidentūros vietų skaičius yra padidintas.
Dabar dėl pačių ligoninių rengimo ar savivaldybių rengimo aš noriu tik priminti, kad mes turime europines priemones, tai yra už Europos Sąjungos fondų lėšas galimybę prisidėti rengiant rezidentus, sudarant trišales sutartis, tai yra tiek su universitetu, tiek su ligonine, ir bent trumpą laiką įsipareigoti, prisiimti įsipareigojimą, tada jau nuvykti dažniausiai į regiono, rajono ligoninę, šiek tiek ten padirbėti. Aš manau, kad turbūt tą turėjo galvoje mūsų specialistai kalbėdami apie tai, kad savivaldybės ar ligoninės turi rūpintis ir kažkuo prisidėti. Kadangi aš nebuvau, negirdėjau gyvai, man sunku interpretuoti. Bet tikrai mes planuojame pagal tai, koks yra nubyrėjimas, koks yra gydytojų amžius. Tik tiek, sakau, kad vis tiek tai yra vis dar šiek tiek netikslu, nes mes neturime iki galo struktūruoto ir suplanuoto gydymo įstaigų tinklo, to vadinamojo.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia G. Vaičekauskas ir ruošiasi J. Olekas. (Balsas salėje)
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Po manęs. Ačiū, pirmininke, už žodį. Gerbiamas Ministre Pirmininke, sakykite, ar jūsų kanceliarijos kova su feisbuku, su žurnalistais neturi persekiojimo už kritiką požymių? Šioje valstybėje dar galima turėti kitą nuomonę? Ir kaip jums moderniosios Lietuvos istorijoje atrodo tas dalykas, kai žurnalistų persekiojimui naudojamas administracinis resursas ir mokesčių mokėtojų pinigai? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū. Labai geras klausimas, bet ką tik gerbiama opozicijos lyderė klausė apie institucijų nepriklausomumą. Norėčiau priminti vieną iš esminių mūsų valstybės stiprybių, tai yra teisinės valstybės, kaip teisės viršenybę puoselėjančios valstybės modelį. Tai kreipimasis į teismą yra kiekvienos institucijos ir piliečio konstitucinė teisė. Jeigu jūs galvojate, kad savo teises ginti teisme yra persekiojimas, tai aš su tokia pozicija nesutinku, nes kiekvienas, tiek privatus asmuo, tiek institucija, savo galimai pažeistas teises turi teisę ginti teisme, ir tai yra, matyt, vienas iš didžiausių mūsų pasiekimų ir laimėjimų, kad mes galime turėti nešališką, nepriklausomą sprendimą, kurį priima teismas.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas. Ruošiasi J. Razma.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Norėčiau paklausti aplinkos ministro, bet jis ten su gražia dama užsiėmęs, nežinau, gal, premjere, tada jums? Jeigu galima, aplinkos ministro noriu pasiteirauti. Klausiau praeitą posėdį dėl padidėjusių medienos kainų ir sudėtingumo mūsų medienos pramonei, o šiandien noriu paklausti dėl miško ruošos darbų. Mano žiniomis, dabar Valstybinių miškų urėdija sudaro labai mažai… Skelbia labai žemus ruošos darbų įkainius ir vietoj to lyg ir naudoja miško darbų, žemės ūkio darbų kvitų sistemą, moka didesnius atlyginimus. Ar galėtumėte patvirtinti ar paneigti, kaip atrodo tie įkainiai ir kiek tų darbų atlikta, ar nereikės pačiam premjerui ir ministrui važiuoti į talką kokio miškasodžio, kad tie darbai būtų padaryti?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Išties dėl miškasodžio ir jus, ir visus kolegas kviečiu šeštadienį, 27 dieną, į nacionalinį miškasodį, kuris vyks visoje Lietuvoje, visuose Valstybinių miškų urėdijos padaliniuose. Tikrai kviečiu prisidėti. O jei kalbėtume apie medienos ruošos darbus, galiu tik pasakyti, kad parengta yra pakankamai, sandėliuose yra medienos tikrai pakankamai. Kita problema, ką jūs ir sakėte, jaučiame, kad kai kurios įmonės nutraukia sutartis dėl praeito pusmečio kainos šuolio, kai buvo įsigyta mediena tikrai gana brangiai. Ta problema yra, ir matome, kad ta ruoša šiuo metu yra labiau priekyje negu gamyba, tiksliau, negu pardavimas. Iš tiesų medienos yra pakankamai.
Vyriausybėje artimiausiu metu planuojama peržiūrėti medienos pardavimo taisykles ir rasti tą balansą, kad būtų… na, šiandien tokia situacija, kad nupirkti medienos iš Vokietijos ir atvežti į Lietuvą yra pigiau, negu pirkti čia. Turime tą išspręsti, nes jaučiame, kad mūsų gamintojams, perdirbėjams yra problema.
Kalbant apie miškasodį, pagal kvitus, taip, buvo naudojamasi ir tikrai efektyviai, todėl savaitgalį miškasodis bus pabaigtas visiškai. Dėl medienos ruošos su kvitais tokio dalyko nėra, tikrai galiu patvirtinti, nes tai vėlgi darbų sauga ir visi kiti dalykai. Situacija tokia.
PIRMININKĖ. Klausia J. Razma. Ruošiasi J. Baublys.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas premjere, dar kartą dėl to jūsų dvilypio pavidalo kaip kandidato į Prezidentus ir premjero. Kartais atrodo, gal ir pats jūs jau sunkiai atskiriate. Ar nebūtų paprasčiau, jeigu jūs pasigamintumėte kokį kandidato į Prezidentus ženkliuką ir, kai tampate tuo kandidatu, jį prisisegtumėte ir visi matytume. Su anykštėnais bendravote gal dėl to, kad nelabai skyrėte, kas kuriuo momentu esate, prašėte tiesiog kreiptis į jus vadinant Sauliumi. Kai žiūrime į padažnėjusias išvykas į rajonus, na, tikrai tai nebuvo būdinga, kai buvote tik premjeras. Kai žiūrime į pokalbių turinį, tai akivaizdu, kad tai yra premjero veiklos turinys, žadant visokius papildomus finansavimus, bet tokiu būdu kaupiant turbūt ir papildomus balus kaip kandidatui į Prezidentus. Ar ne to dvilypumo nulemtas yra ir labai svarbaus dokumento – Viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimo strategijos svarstymas? Vyriausybės pasitarime preliminariai pritarta ir jau pažadėti visokie procentai, bet finansų ministras sako, kad konkretūs pinigai bus numatyti vėliau, matyt, po Prezidento rinkimų, ir tada paaiškės turbūt tos kuklesnės galimybės.
PIRMININKĖ. Laikas.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už daug klausimų. Ir jūs į mane galite kreiptis vadindami Sauliumi, mano tiesiog toks vardas yra, nežinau, galite pavarde, kaip jums patinka. Dėl ženkliuko, matyt, būtų visai neblogas pasiūlymas ir jūsų gerbiamai kandidatei į Prezidentus, kurios aš nematau Seime, nors šiandien Seimo posėdžio diena, kaip ir kitų garbių kandidatų nėra. Galima svarstyti, bet jeigu jūs tokį pavyzdį parodytumėte savo kandidatės, kuri taip pat turi dvilypumą tokį pat, tai gal ir kiti kandidatai tai panaudotų.
Jeigu jums kas nors atrodė nebūdinga, tai galiu pasakyti, kad aš, kaip Ministras Pirmininkas, ką pažadėjau savo kadencijos pradžioje iš karto, pasakiau, kad apvažiuosiu visus Lietuvos miestus ir miestelius, tai faktiškai du trečdalius arba dar daugiau tą ir padariau. Dabar aš važinėju, kaip yra numatyta per rinkiminę kampaniją, ir atsakinėju į visus žmonių klausimus, kuriuos jie kelia, kurie juos domina. Jeigu pažiūrėtumėte į rinkiminės kampanijos debatus, tai daugelis kandidatų kalba apie įvairiausias savo idėjas, kaip jie norėtų sukurti mūsų žmonėms žemėje geresnes sąlygas, tam tikrą rojų. Tai tokia yra rinkiminės kampanijos retorika, galbūt skiriasi nuo manęs, kad aš gebu savo pažadus įgyvendinti, o kaip kiti – pažiūrėsime.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia J. Baublys. Ruošiasi E. Pupinis. (Balsai salėje)
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Dėl viešojo sektoriaus labai svarbu. Tai vėlgi, man atrodo, čia yra mūsų bendra iniciatyva, kada eiliniai pasisakymai, ypač priimant praeitų metų biudžetą buvo pasakyta, kad reikia, reikia, reikia, reikia, ir mes pasiryžę, ypač opozicija, kelti ir mokytojams, ir medikams, ir tarnautojams, tik nepasakant, iš kur ir kaip. Tai buvo priimtas sprendimas, manau, labai racionalus. Aš labai dėkoju visoms politinėms frakcijoms, išskyrus vieną, kuri nedalyvavo šitame procese, daugiau negu pusę metų dirbo darbo grupė, ministerijų tarnautojai, ministrai, profesinės sąjungos, parlamentinių frakcijų, partijų atstovai arba nariai, kurie norėjo, kuriems tikrai rūpi viešasis sektorius, kai kurios frakcijos pasirinko nedalyvauti tame. Dabar, kada yra suderintas dokumentas, kuris labai svarbus, užtikrinantis viso viešojo sektoriaus tvarų finansavimą iki 2025 metų, numačius jau šiandien pinigus, ne kada nors svarstysime, bet yra numatyti pinigai, kurie bus jau 2020 metų biudžete, ir šiandien aš galiu tuos skaičius įvardinti, kokie jie yra, dabar atsiranda kažkoks noras, kad blogai yra. Taigi jūs kėlėte paniką, kad dėl mokesčių reformos viešasis sektorius nebus finansuojamas. Ši panika yra paneigta, ir šių metų biudžete jis finansuojamas gerokai daugiau negu anksčiau, ir nuo 2020 metų tas finansavimas toliau augs. Aš galiu įvardinti – tai yra apie 300 mln. eurų, ir tie pinigai yra kitų metų biudžete.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia J. Baublys ir turėtų ruoštis E. Pupinis. Nematau. Tuomet J. Varkalys.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Noriu kreiptis į žemės ūkio ministrą. Gerbiamas ministre, jau daug kartų Kaimo reikalų komitete svarstėme dėl per didelės administracinės naštos žemdirbiams. Į kai kuriuos pasiūlymus atsižvelgėte, į kai kuriuos ruošiatės atsižvelgti. Nepaisant to, ir toliau smulkūs ir vidutiniai ūkininkai yra baudžiami nerealiomis baudomis. Kad ir paskutinis, kuris kreipėsi į mane dėl to, kad jo ūkyje rado aštuonias avis be įsagų, yra nubaustas 6 tūkst. 600 eurų. Reikėtų parduoti maždaug 60 avių, kad padengtų tą baudą.
Gerbiamas ministre, jau ne kartą ir ankstesniam ministrui esu šitą problemą vardinęs, šiek tiek buvo mažintos tos baudos, bet prašau jūsų įsiklausyti į šią problemą ir pakoreguoti taisykles, kad ateity to nebūtų. Ačiū.
G. SURPLYS. Dėkoju už klausimą, jeigu čia klausimas. Iš tikrųjų mes jau 91 pataisymą, palengvinimą padarėme kartu su Kaimo reikalų komitetu.
Dėl įsagų. Iš tikrųjų yra ta bėda, bet, pažiūrėjus iš kitos pusės, jas reikia įsegti, nes yra gyvūnų sauga ir visi kiti dalykai. Tai rekomenduojame visiems ūkininkams. Iš tikrųjų yra visa procedūra, kaip jie gali apskųsti sprendimą dar iki teismo. Jie gali apskųsti agentūrą, paskui gali skųstis ministerijai ir tai raginame daryti, nes kartais tikrai, įsivėlus tam tikroms techninėms klaidoms, kažkokiems nesusipratimams, tuos dalykus galima išspręsti tiesiog iki teismo. Sakau, tikrai raginame visus ūkininkus tai daryti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašom, klausia J. Varkalys.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Noriu paklausti žemės ūkio ministro. Gerbiamas ministre, ypač prie gyvenviečių ir dirbamuose laukuose maži ploteliai, trihektariai, išlikę yra. Senstantis kaimas nesugeba dirbti, didieji ūkininkai jų nenuomoja, nes nepritaikyti didelei technikai apdirbti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. birželio 27 d. priėmė nutarimą dėl žemių konsolidavimo. Kaip sekasi tas procesas? Jeigu neturite atsakymų šiandien, gal galėtumėte kada nors informuoti, kiek projektų vykdyta, kokie projektai šiuo metu vykdomi ir kiek numatoma ateityje, ir koks Nacionalinės žemės tarnybos vaidmuo dėl šio reikalo? Ačiū.
G. SURPLYS. Ačiū. Aš pasidomėsiu, tada gal atsakysiu per kitą Vyriausybės valandą. Gerai?
PIRMININKĖ. Kolegos, mes truputėlį vėlavome pradėti Vyriausybės valandą, tai paskutinis klausia Ž. Pavilionis. Prašom. (Balsai salėje)
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamas premjere, norėčiau jūsų paklausti. Žinia, Ukrainoje yra išrinktas naujas Prezidentas, ir šiuo metu kaista santykiai su Rusija. Rusija pradeda išdavinėti savo pasus okupuotose teritorijose. Mūsų ministras jau yra Kijeve. Tačiau šiuo metu mūsų ambasadorius Maskvoje yra atšauktas dėl konsultacijų ir jis yra įvardintas kaip pažeidžiamas. Kiek suprantu, ir užsienio reikalų ministras pritaria šiai Prezidentės nuomonei. Ar jūs irgi pritariate ir ar jūs nemanote, kad yra per didelė prabanga už mokesčių mokėtojų pinigus išlaikomą ambasadorių šiuo metu laikyti Vilniuje, kai jis nesugeba vykdyti funkcijų, ir galbūt net pridengti mūsų kaimynę Ukrainą aiškinantis situaciją? Ar nereikėtų mums nedelsiant skirti naują ambasadorių į Maskvą?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Laikausi to, ką aš kažkada per šį pusvalandį minėjau, tai yra teisės viršenybės ir teisinės valstybės principo. Specialiojo liudytojo statuso turėjimas neįrodo, kad žmogus padaręs kokią nors nusikalstamą veiką. Šiandien priėmimas sprendimų pagal tai, kas yra bent jau teigiama viešojoje erdvėje, nemanau, kad atitiktų teisinės valstybės ir proporcingumo principus.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamai Vyriausybei už dalyvavimą. (Balsas salėje) Minutėlę! Kolega, matau. Vyriausybės pusvalandį baigėme. Dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną – A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (MSNG). Gerbiama pirmininke, norėčiau dėl protokolo pasakyti: deja, XXI amžiuje Europos Sąjungos bei NATO valstybės parlamente demokratijai iškilo problema, netgi grėsmė, pasakyčiau, ir beveik 10 % parlamento narių yra eliminuota galimybė Vyriausybės narių paklausti arba suformuluoti jiems kokius nors paklausimus. Todėl norėdamas gelbėti demokratiją bei parlamento vadovybės garbę ir mundurą norėčiau pasiūlyti, kad kitą kartą, kai Vyriausybės valanda bus pusės valandos, ją reikėtų vadinti ne opozicine Vyriausybės valanda, bet ne valdančiųjų Vyriausybės valanda, kad taip bent iš dalies išgelbėtume demokratiją šiame parlamente.
PIRMININKĖ. Dėkoju už rūpinimąsi demokratija. Be to, ką numato Seimo statutas, jūs galite pasinaudoti galimybe raštu klausti, teikti, jeigu tokia didelė jūsų Mišri Seimo narių grupė, 10 Seimo narių parašų, kaip jūs žinote, suteikia teisę tiesiog kviesti atsakyti į jūsų klausimus. Tad mes vadovaujamės Statutu, juo labiau kad turėjome tokį precedentą šiame Seime ir išsiaiškinome šį klausimą. (Balsai salėje)
Gerbiami kolegos, prašom registruotis ir baigsime rytinį plenarinį posėdį.
Užsiregistravo viso labo 15 Seimo narių. Rytinį balandžio 25 dienos Seimo posėdį skelbiu baigtą.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.