LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

BIUDŽETO IR FINANSŲ KOMITETO

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO Nr. IX-675

2, 381 IR 382 straipsniŲ pakeitimo įstatymo projektO  NR. XIIP-4529

 

2017-05-10  Nr. 109-P-16

Vilnius

                      1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Andrius Palionis, Kęstutis Glaveckas, Algirdas Butkevičius, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Kęstutis Bartkevičius, Aušra Maldeikienė, Mykolas Majauskas, Viktoras Rinkevičius, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-06-22

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Atkreipiame dėmesį, jog projekto nuostatos įsigaliotų 2017 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į įstatymų leidybos procedūras bei terminus, tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data.

Nepritarti

Įstatymo projektu nėra įvedamas naujas privalomas mokestis ar nustatoma nauja lengvata, o įtvirtinama laivybos vieneto teisė pasirinkti vieną ar kitą mokesčio mokėjimo mechanizmą. Tai yra patikslintas ir pakoreguotas iki tol taikytas mokesčio mokėjimo  ir apskaičiavimo mechanizmas. Įstatymo projektu nėra įvedama nauja lengvata ar iš esmės keičiama apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarka, ar keičiami (įstatymo taikymo siaurinimo prasme) apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principai.

Taip pat svarbu paminėti, kad mokestis už 2017 m. sumokamas 2018 m. birželio mėn.

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-06-22

2

 

 

2. Atsižvelgiant į projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 381 straipsnio pavadinimą ir turinį, atitinkamai keistini ir įstatymo 4 straipsnio 7 dalis, 11 straipsnio 7 dalis, 31 straipsnio 1 dalies 18 punktas, 381 straipsnio 3 ir 4 dalys, 382 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 1 ir 2 punktai bei 4 dalis.

Pritarti

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-06-22

 

 

 

3. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog tonažo mokesčio schema vertinama kaip valstybės pagalba. Atkreiptinas dėmesys, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, jog apie ketinimus suteikti ar pakeisti pagalbą Europos Komisija turi būti laiku informuojama, kad galėtų laiku pateikti savo pastabas, o atitinkama valstybė narė savo pasiūlytų priemonių neįgyvendina tol, kol nėra priimamas galutinis sprendimas.

Pritarti

Europos Komisijos                 2017-04-24 sprendimas

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta

 

  7. Komiteto siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:

  7.1. pritarti Komiteto patobulintam Įstatymo projektui Nr. XIIP-4529, atsižvelgiant į Europos Komisijos 2017-04-24 sprendimą, Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus bei Komiteto išvadoms.

7.2. Komiteto pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

LRS Biudžeto ir finansų komitetas

1

3

 

 

Argumentai:

Europos Komisijos leidimo Lietuvai taikyti tonažo mokestį 71 skirsnyje konstatuota, kad “Lietuvos valdžios institucijos įsipareigojo laivo išnuomojimą pagal laivo nuomos be įgulos sutartį leisti apmokestinti tonažo mokesčiu, tik jeigu tokia veikla yra susijusi su laikinu naudos gavėjo pajėgumų pertekliumi…”.

Laivybos vienetas privalės pagrįsti laivo išnuomojimą be įgulos faktą bei priežastis.

Atsižvelgiant į Europos Komisijos pateiktas pastabas dėl projekto, siūlytina pakeisti Projekto 1 str. 3 dalimi keičiamo Įstatymo 2 str. 34 d. 8 punktą.

Pasiūlymas:

Projekto 1 str. 3 dalimi keičiamo Įstatymo 2 str. 34 d. 8 punktą išdėstyti taip:

„8.  laivybos vieneto nuosavybės teise valdomo jūrų laivo išnuomojimas pagal laivo nuomos be įgulos sutartį (bareboat out), kai pajamos pagal šią sutartį gaunamos ne ilgiau negu trejus metus, o toks išnuomojimas yra susijęs su laikinu laivybos vieneto jūrų laivų tonažo pertekliumi ir jūrų laivas, išnuomojamas pagal laivo nuomos be įgulos sutartį (bareboat out), nebuvo įsigytas ar išsinuomotas pagal laivo nuomos be įgulos sutartį (bareboat in) vien tam, kad būtų išnuomotas pagal laivo nuomos be įgulos sutartį (bareboat out)“;

Pritarti

 

2.

LRS Biudžeto ir finansų komitetas

1

4

 

 

Argumentai:

Europos Komisija 2016 rugpjūčio 23 dienos paklausimu atkreipė Lietuvos institucijų dėmesį, ar naudojami apibrėžimai „laivo registracija“ ir „laivo vėliava“ savo prasme Lietuvos teisėje yra identiški. Atsakydamos Europos Komisijai Lietuvos institucijos patikino, kad laivyboje laivas gali turėti dvigubą laivo registraciją (pagrindinę ir laikiną), todėl nacionalinėje teisėje tiksliau būtų naudoti „laivo vėliavos“ sąvoką. Atitinkamai siūloma pakoreguoti įstatymo projektą.

Atsižvelgiant į Europos Komisijos pateiktas pastabas dėl projekto, siūlytina pakeisti Projekto 1 str. 4 d dalimi keičiamo Įstatymo 2 str. 35 dalį.

 

Pasiūlymas:

Projekto 1 str. 3 d dalimi keičiamo Įstatymo 2 str. 35 dalį išdėstyti taip:

„35. Tarptautinis vežimas jūrų laivais – laivybos vieneto vykdomas keleivių ir (arba) krovinių vežimas jūrų laivais, kuriuos laivybos vienetas valdo nuosavybės teise arba pagal finansinės nuomos sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, arba pagal pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas laivybos vienetui apmokėjus visą turto vertę, arba pagal laivo nuomos be įgulos sutartį (bareboat charter), arba kuriuos naudoja pagal laivo frachtavimo sutartį (laivo frachtavimo sutartį laivo reisui arba terminuotą frachtavimo sutartį (charter in arba charter out), kaip numatyta Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnyje, ir kurie  plaukioja su Lietuvos Respublikos  arba kitos Europos ekonominės erdvės valstybės  vėliava, išskyrus atvejus, kai jūrų laivai kursuoja tik tarp Lietuvos Respublikos uostų.“

Pritarti

 

3.

LRS Biudžeto ir finansų komitetas

2

 

 

N

Argumentai:

Kadangi 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje patikslinama sąvoka “laivybos vienetas”, siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, yra tikslinamos visos su šiuo pakeitimu susijusios keičiamo Įstatymo nuostatos. Siekiama aiškiai nurodyti, kad laivybos vienetu būtų laikomas apmokestinamasis vienetas, kuris gali užsiimti tarptautiniu vežimu jūrų laivais arba užsiimti tarptautiniu vežimu jūrų laivais ir kartu vykdyti su juo tiesiogiai susijusią veiklą

Atsižvelgiant į LRS Teisės departamento 2 pastabą, siūlytina papildyti Projektą nauju 2 straipsniu, įrašant „arba tarptautinio vežimo jūrų laivais“.

Pasiūlymas:

Projekto 2 straipsnį išdėstyti taip:

    „2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas.

     Pakeisti 4 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

    ,,7. Šio straipsnio nuostatos netaikomos laivybos vieneto pajamoms iš tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos, jei laivybos vieneto pasirinkimu pajamoms iš tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos pagal šio Įstatymo 38(1) straipsnio nuostatas taikomas fiksuotas pelno mokestis.“

Pritarti

 

4.

LRS Biudžeto ir finansų komitetas

3

 

 

N

Argumentai:

Kadangi 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje patikslinama sąvoka “laivybos vienetas”, siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, yra tikslinamos visos su šiuo pakeitimu susijusios keičiamo Įstatymo nuostatos. Siekiama aiškiai nurodyti, kad laivybos vienetu būtų laikomas apmokestinamasis vienetas, kuris gali užsiimti tarptautiniu vežimu jūrų laivais arba užsiimti tarptautiniu vežimu jūrų laivais ir kartu vykdyti su juo tiesiogiai susijusią veiklą

Atsižvelgiant į Teisės departamento 2 pastabą, siūlytina papildyti Projektą nauju 4 straipsniu įrašant „arba tarptautinio vežimo jūrų laivais“.

Pasiūlymas:

Projekto 3 straipsnį išdėstyti taip:

    „3 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas.

     Pakeisti 11 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

    ,,7. Šio straipsnio nuostatos netaikomos laivybos vieneto pajamoms iš tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos, jei laivybos vieneto pasirinkimu pajamoms iš tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos pagal šio Įstatymo 38(1) straipsnio nuostatas taikomas fiksuotas pelno mokestis.“

Pritarti

 

5.

LRS Biudžeto ir finansų komitetas

4

 

 

N

Argumentai:

Kadangi 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje patikslinama sąvoka “laivybos vienetas”, siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, yra tikslinamos visos su šiuo pakeitimu susijusios keičiamo Įstatymo nuostatos. Siekiama aiškiai nurodyti, kad laivybos vienetu būtų laikomas apmokestinamasis vienetas, kuris gali užsiimti tarptautiniu vežimu jūrų laivais arba užsiimti tarptautiniu vežimu jūrų laivais ir kartu vykdyti su juo tiesiogiai susijusią veiklą

Atsižvelgiant į Teisės departamento 2 pastabą, siūlytina papildyti Projektą nauju 4 straipsniu, įstatymo 31 str. 1 d. 18 punktą papildyti žodžiais „arba tarptautinio vežimo jūrų laivais“.

 

Pasiūlymas:

Projekto 4 straipsnį išdėstyti taip:

    „4 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas.

     Pakeisti 31 straipsnio  dalies 18 punktą ir jį išdėstyti taip:

    ,,18) sąnaudos, susijusios su pajamomis iš tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos, jei laivybos vieneto pasirinkimu pajamoms iš tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos pagal šio Įstatymo 38(1) straipsnio nuostatas taikomas fiksuotas pelno mokestis;“

Pritarti

 

6.

LRS Biudžeto ir finansų komitetas

5

 

 

N

Argumentai:

Europos Komisija 2016 rugpjūčio 23 dienos paklausimu atkreipė Lietuvos institucijų dėmesį, ar naudojami apibrėžimai „laivo registracija“ ir „laivo vėliava“ savo prasme Lietuvos teisėje yra identiški. Atsakydamos Europos Komisijai Lietuvos institucijos patikino, kad laivyboje laivas gali turėti dvigubą laivo registraciją (pagrindinę ir laikiną), todėl nacionalinėje teisėje tiksliau būtų naudoti „laivo vėliavos“ sąvoką. Atitinkamai siūloma pakoreguoti įstatymo projektą.

Atsižvelgiant į Europos Komisijos pateiktas pastabas dėl projekto, siūlytina pakeisti Projekto 5 straipsnį (keičiamo įstatymo 381 straipsnio 1 dalies 1 punktą).

Pasiūlymas:

Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 381 straipsnio 1 dalies 1 punktą išdėstyti taip:

      1) valdo nuosavybės teise arba pagal finansinės nuomos sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, arba pagal pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas laivybos vienetui apmokėjus visą turto vertę, arba pagal laivo nuomos be įgulos sutartį (bareboat charter), arba naudoja pagal laivo frachtavimo sutartį (laivo frachtavimo sutartį laivo reisui arba terminuotą frachtavimo sutartį (charter in arba charter out), kaip numatyta Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnyje,  jūrų laivus (krovininius, konteinerinius, tanklaivius, keleivinius įvažiuojamuosius, keleivinius, kruizinius), kurie  plaukioja su Lietuvos Respublikos arba kitos Europos ekonominės erdvės valstybės  vėliava ir yra naudojami tarptautiniam vežimui jūrų laivais arba tarptautiniam vežimui jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusiai veiklai;

Pritarti

 

7.

LRS Biudžeto ir finansų komitetas

5

 

 

N

Argumentai:

2016-08-23 dienos paklausimu Europos Komisija išreiškė abejones dėl įstatymo projekte pateiktos formuluotės, kad „teikia Lietuvoje strateginio, komercinio, techninio vadovavimo paslaugas...“ ir jos atitikimo Europos Sutarties nuostatoms dėl laisvo asmenų įsisteigimo ir paslaugų teikimo. Europos Komisijos leidimo Lietuvai taikyti tonažo mokesčio 7 skirsnis.

Atsižvelgiant į Europos Komisijos pateiktas pastabas dėl projekto, siūlytina pakeisti Projekto 5 straipsnį (keičiamo įstatymo 381 str. 1 d. 4 p.), vietoje žodžio „Lietuvoje“, įrašyti „Europos ekonominės erdvės valstybėje“.

Pasiūlymas:

Projekto 5 straipsnyje keičiamo įstatymo 381 str. 1 d. 4 punktą  išdėstyti taip:

4) teikia  Europos ekonominės erdvės valstybėje strateginio, komercinio, techninio vadovavimo paslaugas jūrų laivams, kuriais atliekamas tarptautinis vežimas jūrų laivais, išskyrus atvejus, kai jūrų laivai naudojami pagal laivo frachtavimo sutartį (laivo frachtavimo sutartį laivo reisui arba terminuotą frachtavimo sutartį (charter in), kaip numatyta Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnyje, ir kai laivybos vieneto jūrų laivai (valdomi nuosavybės teise) išnuomojami pagal laivo nuomos be įgulos sutartį (bareboat out)“

Pritarti

 

8.

LRS Biudžeto ir finansų komitetas

5

 

 

N

Argumentai:

Europos Komisija, derindama schemas visoms EEE valstybės, nurodo nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinti „all or nothing“ principą t.y. schema privalo būti taikoma visiems reikalavimus atitinkantiems tonažo mokesčiu apmokestinamos įmonės ir jos grupės jūrų laivams. EK leidimo Lietuvai taikyti tonažo mokesčio 82 skirsnis.

Atsižvelgiant į Europos Komisijos pateiktas pastabas dėl projekto, siūlytina papildyti Projekto 5 straipsnį keičiamo įstatymo 381 str. 2 dalį paskutiniu sakiniu.

Pasiūlymas:

Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 381 str. 2 dalį išdėstyti taip:

„2.  Laivybos vienetui įgijus teisę ir pasirinkus mokėti fiksuotą pelno mokestį, apmokestinimo fiksuotu pelno mokesčiu tvarka taikoma ne trumpiau kaip iki šio straipsnio 5 dalyje nurodytos datos, išskyrus atvejus, kai laivybos vienetas nebeatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų. Apmokestinimo fiksuotu pelno mokesčiu tvarka turi būti taikoma visiems laivybos vieneto, įskaitant patronuojamas bendroves, jūrų laivams, atitinkantiems šio straipsnio 1 dalies 1 punkto kriterijus ir naudojamiems tarptautiniam vežimui jūrų laivais arba tarptautiniam vežimui jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusiai veiklai.

Pritarti

 

9.

LRS Biudžeto ir finansų komitetas

5

 

 

N

Argumentai:

Kadangi 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje patikslinama sąvoka “laivybos vienetas”, siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, yra tikslinamos visos su šiuo pakeitimu susijusios keičiamo Įstatymo nuostatos. Siekiama aiškiai nurodyti, kad laivybos vienetu būtų laikomas apmokestinamasis vienetas, kuris gali užsiimti tarptautiniu vežimu jūrų laivais arba užsiimti tarptautiniu vežimu jūrų laivais ir kartu vykdyti su juo tiesiogiai susijusią veiklą

Atsižvelgiant į Teisės departamento 2 pastabą, siūlytina papildyti Projekto 5 straipsnį (keičiamo įstatymo 381 str. 3 d.), papildyti žodžiais „arba tarptautinio vežimo jūrų laivais“.

Pasiūlymas.

Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 381 str. 3 dalį išdėstyti taip:

„3. Jei laivybos vienetas pasirinktu fiksuoto pelno mokesčio mokėjimo laikotarpiu (šis laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo mokestinio laikotarpio, kurį laivybos vienetas pirmą kartą įgijo teisę ir pasirinko mokėti fiksuotą pelno mokestį) praranda teisę mokėti fiksuotą pelno mokestį (t. y. nebeatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų) arba atsisako teisės mokėti fiksuotą pelno mokestį nuo pajamų iš tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos, tai pradedant mokestiniu laikotarpiu, kurį buvo prarasta ši teisė (išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus) arba kurį buvo atsisakyta šios teisės, šioms laivybos vieneto pajamoms taikomos bendros pelno mokesčio apskaičiavimo nuostatos, ir tokiam laivybos vienetui nebesuteikiama teisė pasirinkti mokėti fiksuotą pelno mokestį visus likusius mokestinius laikotarpius 10 metų periodu (šis periodas pradedamas skaičiuoti nuo mokestinio laikotarpio, kurį laivybos vienetas pirmą kartą įgijo teisę ir pasirinko mokėti fiksuotą pelno mokestį).“

Pritarti

 

10.

LRS Biudžeto ir finansų komitetas

5

 

 

N

Argumentai:

Kadangi 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje patikslinama sąvoka “laivybos vienetas”, siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, yra tikslinamos visos su šiuo pakeitimu susijusios keičiamo Įstatymo nuostatos. Siekiama aiškiai nurodyti, kad laivybos vienetu būtų laikomas apmokestinamasis vienetas, kuris gali užsiimti tarptautiniu vežimu jūrų laivais arba užsiimti tarptautiniu vežimu jūrų laivais ir kartu vykdyti su juo tiesiogiai susijusią veiklą

Atsižvelgiant į Teisės departamento 2 pastabą, siūlytina papildyti Projekto 5 straipsnio (keičiamo įstatymo 381 str. 4 d.), papildyti žodžiais „arba tarptautinio vežimo jūrų laivais“.

 

Pasiūlymas.

Projekto 5 straipsnio keičiamo įstatymo 381 str. 4 dalį išdėstyti taip:

„4. Kai laivybos vienetas, atitinkantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, pasirinktu fiksuoto pelno mokesčio mokėjimo laikotarpiu (šis laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo mokestinio laikotarpio, kurį laivybos vienetas pirmą kartą įgijo teisę ir pasirinko mokėti fiksuotą pelno mokestį) nebeatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų dėl nenugalimos jėgos (force majeure) (t. y. dėl nuo laivybos vieneto nepriklausančių priežasčių), teisės naudotis apmokestinimo fiksuotu pelno mokesčiu tvarka toks laivybos vienetas nepraranda, jei iki kito mokestinio laikotarpio, einančio po mokestinio laikotarpio, kurį dėl nenugalimos jėgos (force majeure) laivybos vienetas prarado teisę mokėti fiksuotą pelno mokestį nuo pajamų iš tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos, pabaigos laivybos vienetas atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus.“

Pritarti

 

11.

LRS Biudžeto ir finansų komitetas

6

 

 

N

Argumentai:

Kadangi 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje patikslinama sąvoka “laivybos vienetas”, siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, yra tikslinamos visos su šiuo pakeitimu susijusios keičiamo Įstatymo nuostatos. Siekiama aiškiai nurodyti, kad laivybos vienetu būtų laikomas apmokestinamasis vienetas, kuris gali užsiimti tarptautiniu vežimu jūrų laivais arba užsiimti tarptautiniu vežimu jūrų laivais ir kartu vykdyti su juo tiesiogiai susijusią veiklą

Atsižvelgiant į Teisės departamento 2 pastabą, siūlytina papildyti Projekto 6 straipsnį (keičiamo įstatymo 382 str. 1 d., 382 str. 3 d. 1 ir 2 p. ir 382 str. 4 d.) papildyti žodžiais „arba tarptautinio vežimo jūrų laivais“.

Taip pat Europos Komisija savo naujausiuose sprendimuose dėl tonažo mokesčio taikymo konstatuoja, kad kapitalo prieaugis, susijęs su laivais, kuriems iki tonažo mokesčio taikymo laikotarpio, taikytas pagreitintas nusidėvėjimas, negali būti įtrauktas į tonažo mokesčio schemą. EK sprendimo Lietuvai dėl tonažo mokesčio 90-94 skirsniai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija privalės parengti tvarką dėl eksploatuojamo turto perleidimo, jeigu pagal pobūdį šis turtas priskiriamas jūrų transportui, vadovaudamasi EK leidimo Lietuvai taikyti tonažo mokesčio 92 skirsnyje nurodytais principais.

Projekto 6 straipsnį (keičiamo įstatymo 382 straipsnį  papildyti nauja 5 dalimi ir visą Projekto 6 straipsniu keičiamą įstatymo 382 straipsnį išdėstyti taip:

Pasiūlymas.

Projekto 6 straipsnį išdėstyti taip:

6 straipsnis. 38(2) straipsnio pakeitimas.

 382 straipsnis. Fiksuoto pelno mokesčio apskaičiavimas

1. Jei laivybos vieneto pasirinkimu pajamoms iš tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos pagal šio Įstatymo 381 straipsnio nuostatas taikomas fiksuotas pelno mokestis, tai fiksuoto pelno mokesčio bazė apskaičiuojama kiekvienam 100 jūrų laivo NT vienetų taikant fiksuotą dienos sumą ir gautą dydį dauginant iš laivybos vieneto mokestinio laikotarpio dienų skaičiaus. Fiksuota suma:

1) kiekvienam 100 jūrų laivo NT vienetų iki 1 000 jūrų laivo NT vienetų – 0,93 euro per dieną;

2) kiekvienam 100 jūrų laivo NT vienetų nuo 1 001 jūrų laivo NT vieneto iki 10 000 jūrų laivo NT vienetų – 0,67 euro per dieną;

3) kiekvienam 100 jūrų laivo NT vienetų nuo 10 001 jūrų laivo NT vieneto iki 25 000 jūrų laivo NT vienetų – 0,43 euro per dieną;

4) kiekvienam 100 jūrų laivo NT vienetų nuo 25 000 25 001 jūrų laivo NT vienetų – 0,27 euro per dieną.

2. Fiksuoto pelno mokesčio bazei be jokių atskaitymų taikomas 15 procentų tarifas.

3. Nusidėvėjimo ar amortizacijos skaičiavimo apribojimai:

1) jei laivybos vieneto pasirinkimu pagal šio Įstatymo 38(1) straipsnio nuostatas pajamoms iš tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos buvo taikomos fiksuoto pelno mokesčio apskaičiavimo nuostatos, tai, šioms pajamoms pradėjus taikyti bendras pelno mokesčio apskaičiavimo nuostatas, turto, naudoto šioje veikloje, nusidėvėjimas ar amortizacija neskaičiuojami, jeigu nuo šio turto naudojimo pradžios iki fiksuoto pelno mokesčio mokėjimo laikotarpio pabaigos šis turtas būtų buvęs nudėvėtas ar amortizuotas pagal šio Įstatymo 1 priedėlyje nustatytus normatyvus;

2) jei laivybos vienetas pagal šio Įstatymo 38(1) straipsnio nuostatas pasirinktu fiksuoto pelno mokesčio mokėjimo laikotarpiu (šis laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo mokestinio laikotarpio, kurį laivybos vienetas pirmą kartą įgijo teisę ir pasirinko mokėti fiksuotą pelno mokestį) praranda teisę mokėti fiksuotą pelno mokestį (t. y. nebeatitinka šio Įstatymo 38(1) straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų) arba atsisako teisės mokėti fiksuotą pelno mokestį, tai pradedant mokestiniu laikotarpiu, kurį buvo prarasta ši teisė (išskyrus šio Įstatymo 38(1) straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus) arba kurį buvo atsisakyta šios teisės, turto, naudojamo tarptautiniam vežimui jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusiai veiklai, nusidėvėjimas ar amortizacija skaičiuojami nuo turto įsigijimo kainos, sumažintos nusidėvėjimo ar amortizacijos suma, kuri būtų apskaičiuota, jeigu laivybos vienetas visą laiką būtų taikęs bendras pelno mokesčio apskaičiavimo nuostatas. Tokiu atveju šio turto nusidėvėjimas ar amortizacija skaičiuojami pagal normatyvus, ne mažesnius, negu nustatyta šio Įstatymo 1 priedėlyje, įskaitant mokestinį(-ius) laikotarpį(-ius), kurį(-iais) tas turtas jau buvo naudotas šiame laivybos vienete.

4. Jei laivybos vieneto pasirinkimu pagal šio straipsnio nuostatas pajamos iš tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos apmokestinamos fiksuotu pelno mokesčiu, avansinis fiksuotas pelno mokestis nemokamas.

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija nustato tvarką dėl eksploatuojamo turto perleidimo, jeigu pagal pobūdį šis turtas priskiriamas jūrų transportui, pajamų priskyrimo tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos pajamoms.

Pritarti

 

12.

LRS Biudžeto ir finansų komitetas

7

 

 

N

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad projektu nėra įvedamas naujas privalomas mokestis, o įtvirtinama laivybos vieneto teisė pasirinkti vieną ar kitą mokesčio mokėjimo mechanizmą. Tai yra patikslintas ir pakoreguotas iki tol taikytas mokesčio mokėjimo ir apskaičiavimo mechanizmas. Įstatymo projektu nėra įvedama nauja lengvata ar iš esmės keičiama apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarka, ar keičiami (įstatymo taikymo siaurinimo prasme) apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principai.

Pasiūlymas

Patikslinti projekto baigiamąsias nuostatas ir jas išdėstyti taip:

Įstatymo taikymas

1. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant 2017 m. prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.

2. Laivybos vienetas, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka 2017 m. prasidėjusį mokestinį laikotarpį pasirinkęs apmokestinimo fiksuotu pelno mokesčiu tvarkos taikymą, apie pasirinkimą taikyti apmokestinimo fiksuotu pelno mokesčiu tvarką centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka informuoja vietos mokesčių administratorių iki 2017 m. prasidėjusio mokestinio laikotarpio  antrojo ketvirčio paskutinės dienos.

3. Laivybos vieneto, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka 2017 m. prasidėjusį mokestinį laikotarpį pasirinkusio apmokestinimo fiksuotu pelno mokesčiu tvarkos taikymą, sumokėtas 2017 m. prasidėjusio mokestinio laikotarpio avansinis pelno mokestis grąžinamas (įskaitomas) Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Pritarti

 

 

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu

9. Komiteto / Komisijos paskirti pranešėjai: Algirdas Butkevičius, Aušra Maldeikienė.

10. Komiteto / Komisijos narių atskiroji nuomonė: negauta

 

PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675  2, 381 ir 382 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto  Nr. XIIP-4529(2), jo lyginamasis variantas.

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                               Stasys Jakeliūnas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(Komiteto biuro patarėja, Dalia Mudėnienė)