LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius,
tel. 8 706 63 335, el. p. [email protected]
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188659948
Vidaus reikalų ministerijai
El. p. [email protected]
Migracijos departamentui
prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
El. p. [email protected]
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA DĖL PILIETYBĖS ATKŪRIMO, PILIETYBĖS SUTEIKIMO SUPAPRASTINTA TVARKA, LEIDIMŲ NUOLAT GYVENTI LIETUVOJE IŠDAVIMO PAGAL SUKLASTOTUS ASMENS KILMĖS DOKUMENTUS PREVENCIJOS IR KONTROLĖS
|
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 4 ir 5 punktų nuostatomis, atsižvelgusi į temos aktualumą, į Specialiųjų tyrimų tarnyboje pradėtus ikiteisminius tyrimus pagal anoniminius pranešimus dėl atvejų, kai trečiųjų šalių (t. y. Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių) piliečiai pateikę Migracijos departamentui suklastotus gimimo liudijimus, kuriuose buvo nurodyti duomenys apie šių asmenų lietuvių kilmę, neteisėtai patys ir jų vaikai įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, kitu atveju gavo leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, savo iniciatyva atliko teisinio reguliavimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka ir leidimų nuolat gyventi Lietuvoje išdavimo antikorupcinį vertinimą.
Paminėtina, kad užsienio žiniasklaidoje yra paskelbta informacija apie kai kuriose Rytų Europos šalyse, kurios yra Europos Sąjungos narės, nustatytas korupcinių nusikaltimų tendencijas, kai trečiųjų šalių piliečiams dėl nepakankamo dokumentų, įrodančių asmens kilmę, patikrinimo (kontrolės) neteisėtai suteikiama tos ES šalies pilietybė[1].
Be to, šio klausimo aktualumą didina tai, kad nuo karo Ukrainoje pradžios Rusijos Federacijoje kelis kartus padaugėjo asmenų, kurie siekia atgauti Lietuvos Respublikos pilietybę[2]. Dėl Lietuvos Respublikos, esančios ES nare, pilietybės ir leidimo nuolat gyventi Lietuvoje asmeniui suteikiamų galimybių (įgijus Lietuvos Respublikos pilietybę, asmuo gali laisvai keliauti po visas ES valstybes nares, jose apsigyventi ir dirbti tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir tų valstybių narių piliečiai; asmenys, gavę leidimą gyventi Lietuvoje, turi teisę be vizų keliauti visoje Šengeno erdvėje ir kt.) trečiųjų šalių piliečiai Lietuvos Respublikos pilietybę ar leidimą nuolat gyventi Lietuvoje gali siekti įgyti neteisėtu būdu.
Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių pasireiškimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai teikiame žemiau esančias pastabas ir pasiūlymus.
1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
1.1. Teisinis reguliavimas nustato nepakankamą Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, leidimų nuolat gyventi Lietuvoje išdavimo pagal suklastotus asmens kilmės dokumentus prevenciją ir kontrolę:
Pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.
Pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalį ir 4 dalies 4 punktą asmuo siekiantis atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, turi pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos pilietybę, palikuonis, – gimimo liudijimus arba kitus dokumentus, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė.
Specialiųjų tyrimų tarnyboje vieno iš pradėtų ikiteisminių tyrimų pagal anoniminį pranešimą atveju, Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta trečiosios šalies piliečiui pateikus suklastotą[3] užsienio valstybės institucijos išduotą jo mamos gimimo liudijimo dublikatą, kuriame buvo nurodyta, kad to asmens mamos tėvas (t. y. senelis) yra Lietuvos pilietis.
Pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 2 straipsnio 14 dalį, Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas supaprastinta tvarka – Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas netaikant natūralizacijos sąlygų lietuvių kilmės asmeniui, kuris nėra buvęs Lietuvos Respublikos piliečiu.
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 15 dalį leidimas nuolat gyventi – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantis užsieniečio nuolatinio gyventojo statusą. Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis yra lietuvių kilmės asmuo.
Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad lietuvių kilmės asmuo – asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu. Pilietybės įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad lietuvių kilmę patvirtina dokumentai, kuriuose nurodyta, kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas, kuriuo jis deklaruoja, kad laiko save lietuviu.
Specialiųjų tyrimų tarnyboje kito pradėto ikiteisminio tyrimo pagal anoniminį pranešimą atveju, leidimas nuolat gyventi Lietuvoje buvo išduotas trečiosios šalies piliečiui pateikus suklastotą[4] užsienio valstybės institucijos išduotą asmens gimimo liudijimą, kuriame buvo nurodyta, kad to asmens mamos tautybė yra lietuvė.
Paminėtina, kad atsižvelgiant į sudarytas Lietuvos Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos, darbo ir baudžiamosiose bylose, taip pat notomis suderintomis pozicijomis dėl šių sutarčių nuostatų dėl atleidimo nuo dokumentų tvirtinimo aiškinimo, nuo legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille) atleidžiami visi oficialūs dokumentai, išduoti Moldovos Respublikoje, Estijos Respublikoje, Latvijos Respublikoje, Rusijos Federacijoje, Ukrainoje. Minėtais abejais atvejais, kai Specialiųjų tyrimų tarnyboje buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, suklastotuose gimimo liudijimuose buvo nurodyta, kad jie išduoti vienoje iš minėtų šalių, kurių išduoti oficialūs dokumentai atleidžiami nuo legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille), todėl šių dokumentų prieš pateikiant Lietuvos Respublikos institucijoms nereikėjo legalizuoti ir tvirtinti pažyma (Apostille). Taip pat minėtais abejais atvejais Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta ir leidimas nuolat gyventi Lietuvoje išduoti vieno dokumento, patvirtinančio trečiosios šalies piliečio lietuvių kilmę, pagrindu.
Įvertinus Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimą, leidimų nuolat gyventi Lietuvoje išdavimą reglamentuojančius teisės aktus, matyti, kad teisės aktai leidžia suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę, išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje trečiosios šalies piliečiui pateikus vieną dokumentą, patvirtinantį asmens lietuvių kilmę. Taip pat teisės aktai nenustato užsienio valstybėje išduoto asmens lietuvių kilmę patvirtinančio dokumento tikrumo atsitiktine tvarka detalaus patikrinimo galimybės, kuomet būtų kreipiamasi į dokumentą išdavusios užsienio šalies kompetentingas institucijas, siekiant įsitikinti, ar išduotas dokumentas tikras. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad greitai besivystančios technologijos leidžia vis kokybiškiau klastoti dokumentus, o nusikalstamos veikos, susijusios su dokumentų klastojimu ir korupcija pasižymi latentiškumu. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, į, Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, aukštą riziką, kad trečiųjų šalių piliečiai siekiantys įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę ar gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje gali pateikti suklastotus, tariamai užsienio valstybėje išduotus dokumentus, patvirtinančius asmens lietuvių kilmę, siūlome apsvarstyti galimybę teisės aktuose reglamentuoti papildomas šios rizikos valdymo priemones, pavyzdžiui:
- nustatyti užsienio valstybėje išduoto asmens lietuvių kilmę patvirtinančio dokumento tikrumo atsitiktine tvarka ir tais atvejais, jei jis atitinka Migracijos departamento vidaus teisės aktais iš anksto nustatytus dokumento klastojimo rizikos požymius[5], detalaus patikrinimo pareigą, kuomet būtų kreipiamasi į dokumentą išdavusios užsienio šalies kompetentingas institucijas, siekiant įsitikinti, ar išduotas dokumentas tikras;
-
nustatyti bent kelių
dokumentų, kurie patvirtintų trečiosios šalies piliečio lietuvių
kilmę, pateikimo (įvertinimo) pareigą[6] ar kt.
1.2. Teisės aktai sudaro sąlygas asmeniui išvengti atsakomybės už suklastoto dokumento panaudojimą, siekiant įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę:
Pagal Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 761, (toliau – Aprašas) 26 punktą, jeigu Migracijos departamentas, nagrinėdamas prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo, prašymą dėl vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės, nustato, kad pateiktuose dokumentuose yra klastojimo požymių, kyla abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo Migracijos departamentas šį prašymą pateikusiam asmeniui išsiunčia pranešimą per MIGRIS ir nustato pagrįstą, bet ne ilgesnį kaip vienų metų, terminą reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti arba patikslinti.
Pagal Aprašo 81 punktą, jeigu Migracijos departamentas, nagrinėdamas prašymą išduoti ar pakeisti teisę atkurti pilietybę pažymėjimą arba prašymą išduoti ar pakeisti lietuvių kilmės pažymėjimą, nustato, kad pateiktuose dokumentuose yra klastojimo požymių, kyla abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo, Migracijos departamentas šį prašymą pateikusiam asmeniui išsiunčia pranešimą per MIGRIS, kad jis ne vėliau kaip per 1 metus nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos pateiktų ar patikslintų reikiamus duomenis ir (ar) dokumentus.
Dokumento suklastojimas, žinomai suklastoto suklasto dokumento panaudojimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnį užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Minėtos Aprašo nuostatos, nustatančios Migracijos departamento pareigą, kai asmens pateiktuose dokumentuose yra klastojimo požymių, kreiptis į dokumentą pateikusį asmenį, kad jis pateiktų ar patikslintų reikiamus duomenis ir (ar) dokumentus, sudaro sąlygas ne tik asmenims išvengti atsakomybės, bet ir šiuos ir kitus asmenis prevenciškai nesulaiko nuo suklastoto dokumento panaudojimo procedūrose, susijusiose su Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimu.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome minėtas Aprašo nuostatas koreguoti, – t. y. jei asmens pateiktuose dokumentuose yra klastojimo požymių, atlikus atitinkamas procedūras (pavyzdžiui, užklausus ir gavus užsienio šalies kompetentingos institucijos atsakymą, kad atitinkamas dokumentas nebuvo asmeniui išduotas), medžiaga turėtų būti perduodama ikiteisminį tyrimą atliekančioms institucijoms. Taip pat atsižvelgus į galimas praktines užsieniečių patraukimo baudžiamojon atsakomybėn problemas (dėl to, kad šie asmenys gyvena ne Lietuvos Respublikoje) ir siekiant, kad atsakingi asmenys neišvengtų atsakomybės ir kitus asmenis sulaikyti nuo suklastotų dokumentų panaudojimo, siūlome spręsti ir dėl kitos rūšies atsakomybės, kai asmuo Lietuvos Respublikos pilietybei įgyti pateikia suklastotus dokumentus, nustatymo (pavyzdžiui, nustatyti tokiam asmeniui draudimą tam tikrą laikotarpį atvykti į Lietuvą[7] ar pan.).
2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
2.1. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą yra neaišku, nuo kokios sąlygos (juridinio fakto) atsiradimo, kai Lietuvos Respublikos pilietybė įgyta pateikus suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaulės būdu, vidaus reikalų ministras kreipiasi į teismą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo:
Pilietybės įstatymo 24 straipsnyje reglamentuoti Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo atvejai, vienas iš jų – Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas pateikus suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaulės būdu. Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo procesas yra inicijuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos (Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos), kuri nagrinėja klausimus ir dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo paaiškėjus, kad asmuo įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pateikęs suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaulės būdu ir teikia vidaus reikalų ministrui siūlymus kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą šiuo klausimu (Pilietybės įstatymo 33 straipsnio 5 punktas). Vidaus reikalų ministras turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (Pilietybės įstatymo 32 straipsnio 4 punktas), o Vilniaus apygardos administracinis teismas vidaus reikalų ministro prašymu sprendžia dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo paaiškėjus, kad asmuo įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pateikęs suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaulės būdu (Pilietybės įstatymo 34 straipsnis).
Nei Pilietybės įstatymas, nei kiti teisės aktai nedetalizuoja, nuo kokios sąlygos atsiradimo, kai pilietybė įgyta pateikus suklastotus dokumentus, Migracijos departamentas teikia vidaus reikalų ministrui siūlymą kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, o vidaus reikalų ministras kreipiasi į teismą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo. Pagal Vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų tyrimų tarnybai pateiktą informaciją[8], kai Lietuvos Respublikos pilietybė įgyta pateikus suklastotus dokumentus, vidaus reikalų ministras kreipsis į teismą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, kai bus baigtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumento suklastojimo, disponavimo suklastotu dokumentu. Nurodoma, kad taip siekiama užtikrinti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo bei siekiama išvengti savo esme (turiniu) glaudžiai susijusių procesų dubliavimosi.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, toks Pilietybės įstatymo 32 straipsnio 4 punkto ir 33 straipsnio 5 punkto nuostatų taikymas (kai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo į teismą kreipiamasi tuomet, kai baigiamas ikiteisminis tyrimas dėl dokumento suklastojimo, disponavimo suklastotu dokumentu) sudaro galimybes nesąžiningiems asmenims ne tik toliau, kol baigsis ikiteisminis tyrimas dėl dokumento klastojimo, disponavimo suklastotu dokumentu naudotis pagal suklastotus dokumentus įgyta Lietuvos Respublikos pilietybe ir jos teikiamomis galimybėmis, bet ir tuo atveju, kai ikiteisminiame tyrime nenustatoma asmens kaltė (pavyzdžiui, nesurenkama pakankamai įrodymų, kad jis pats suklastojo dokumentą, arba, kad asmuo žinojo, kad naudojasi suklastotu dokumentu ir pan.) gali būti tokiems asmenims toliau paliekama suklastoto dokumento pagrindu suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė. Siūlome apsvarstytu, ar nebūtų pakankamas pagrindas kreiptis į teismą dėl pilietybės netekimo jau tuomet, kai užsienio valstybės kompetentinga institucija patvirtina, kad atitinkamo dokumento, kurio pagrindu asmeniui buvo suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, nėra išdavusi.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, ir siekiant aiškaus, skaidraus sprendimų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo inicijavimo priėmimo proceso, siūlome teisės aktuose reglamentuoti Pilietybės įstatymo 32 straipsnio 4 punkto ir 33 straipsnio 5 punkto įgyvendinimo tvarką, – nuo kokios sąlygos atsiradimo vidaus reikalų ministras kreipiasi į teismą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo.
3. Kitų pastabų ir pasiūlymų neturime.
Atlikus antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad teisinis reguliavimas nustato nepakankamą Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, leidimų nuolat gyventi Lietuvoje išdavimo pagal suklastotus asmens kilmės dokumentus prevenciją ir kontrolę bei sudaro sąlygas piktnaudžiauti.
Prašome per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbti informaciją apie tai, kaip atsižvelgta (planuojama atsižvelgti) į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, arba, jeigu į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus neatsižvelgta, nurodyti to priežastis ir motyvus, užpildant antikorupcinio vertinimo išvados įgyvendinimo pažymą[9] ir pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybai nuorodą į ją.
Direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė
Andrius Kalesnykas, mob. 8 659 35075, el. p. andrius.kalesnykas@stt.lt