2019-07-11
PASIŪLYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PACIENTŲ TEISIŲ IR ŽALOS SVEIKATAI ATLYGINIMO ĮSTATYMO NR. I-1562 2, 7, 8, 13, 20 STRAIPSNIŲ IR V SKYRIAUS PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTUI
NR. XIIIP-3083 (3)
Eil. Nr. |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
||
Straipsnis |
Straipsnio dalis |
Punktas |
||
1. |
6 |
|
|
Argumentai: Projektas numato, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) mokamos įmokos į sąskaitą priklauso tik nuo ASPĮ pajamų, tačiau nepriklauso nuo ASPĮ pacientams atlygintos žalos dydžio. Tai reiškia, kad gerai dirbančios ASPĮ ir blogai dirbančios ASPĮ mokės vienodas įmokas. Blogai dirbančioms ASPĮ nedidinat įmokos dydžio t.y. neskatinant jų dirbti geriau ir nedidinat sąskaitos pajamų, bendra išmokų iš sąskaitos suma neišvengiamai augs ir tas augimas privalės būti kompensuojamas didinant įmokas visoms ASPĮ.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 6 straipsniu išdėstyto Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: “1.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigos į sąskaitą
moka įmokas, kurių dydis
|
2. |
6 |
|
|
Argumentai: 1. Projekte numatyta, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai išvadas teikiantiems ekspertams mokamas fiksuotas honoraras už vieną išvadą. Tokia honorarų apskaičiavimo ekspertams tvarka yra neteisinga, nes kiekvienai išvadai parengti gali būti reikalingos labai skirtingos laiko sąnaudos priklausomai nuo medžiagos kiekio ir užduodamų klausimų skaičiaus. Ekspertų atlygio klausimą pavedus nustatyti Vyriausybei, galėtų būti nustatyta lankstesnė ekspertų apmokėjimo sistema, kurioje atlygio dydis priklausytų nuo ekspertui perduodamos ištyrimui medžiagos kiekio ir/ar užduodamų klausimų skaičiaus. 2. Ekspertų apmokėjimo klausimas yra labai svarbus, nes ekspertų išvadų kokybė tiesiogiai įtakos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimų pagrįstumą. Svarbu pasiekti, kad ekspertais sutiktų būti didžiausią profesinę kvalifikaciją ir patirtį turintys gydytojai.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 6 straipsniu dėstomo Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 26 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: “9. Ekspertui |
3. |
6 |
|
|
Argumentai: 1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“. 2. Prevencijos komisijos paskirtis yra vykdyti naujai įdiegiamos pacientų sveikatai padarytos žalos kompensavimo tvarkos koordinavimą, užtikrinant, kad ji veiktų efektyviai. Prevencijos komisija taip pat privalo analizuoti visus žalos padarymo atvejus, vertinti tiek sveikatos priežiūros įstaigų, tiek sveikatos priežiūros specialistų veiklą ir jos įtaką padarytai žalai bei siūlyti priemones žalos užkardymui ateityje. Tai didelės apimties ir labai atsakingas darbas, reikalaujantis didelių Prevencijos komisijos narių darbo laiko sąnaudų. Nevyriausybinių organizacijų atstovai ir valstybės tarnautojai, atliekantys Prevencijos komisijos narių funkcijas privalo už šio darbo atlikimą gauti teisingą darbo apmokėjimą. 3. Nėra jokių argumentų kodėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos narių ir ekspertų darbas turi būti apmokamas, o Prevencijos komisijos narių darbas neapmokamas.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 6 straipsniu išdėstyto Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 26 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Prevencijos komisiją sudaro po vieną
Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės akreditavimo sveikatos
priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos
apsaugos ministerijos, pacientų teises ginančių nevyriausybinių organizacijų,
sveikatos priežiūros specialistų nevyriausybinių organizacijų ir asmens
sveikatos priežiūros įstaigų nevyriausybinių organizacijų deleguotą atstovą.
Prevencijos komisija sudaroma 4 metams. Tas pats asmuo Prevencijos komisijos
nariu gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Prevencijos
komisijos nario įgaliojimai nutrūksta, kai pasibaigia jo kadencija, jis
nebegali eiti Prevencijos komisijos nario pareigų dėl ligos, jis miršta,
atsistatydina arba nebegali eiti Prevencijos komisijos nario pareigų dėl kitų
įstatymuose nustatytų priežasčių. Prevencijos komisijos nario įgaliojimams
nutrūkus anksčiau laiko, į atsilaisvinusią Prevencijos komisijos nario vietą
kitas Prevencijos komisijos narys skiriamas likusiam Prevencijos komisijos
kadencijos laikotarpiui šiame įstatyme bei Prevencijos komisijos darbo
reglamente nustatyta tvarka.
|
Teikia:
Seimo nariai Antanas Matulas
Raimundas Martinėlis
Irena Degutienė