LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS
PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (1)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO NR. I-399 172, 175 IR 177 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO“ PROJEKTO NR. XIVP-3525(2)
2024-06-12 Nr. 102-P-21
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Marius Matijošaitis, Gabrielių Landsbergį pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Andrius Vyšniauskas.
Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meile Čeputienė, Rivena Zegerienė.
Seimo narys Andrius Bagdonas
2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai: negauta.
3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
| Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto sprendimas |
Argumentai, pagrindžiantys sprendimą |
||
| str. |
str. d. |
p. |
||||||
| 1. |
Seimo narys Andrius Bagdonas 2024-06-04 |
1 (135) |
(7) |
|
N |
Argumentai: Šiuo pasiūlymu siekiame panaikinti perteklinę prievolę, didinančią biurokratinę naštą ir nereikalingai apsunkinančią įstatymų kūrimo procesą. Nauja tvarka leistų teikti įstatymo pakeitimus Seimo plenariniuose posėdžiuose po įstatymo priėmimo, nelaukiant 6 mėnesių laikotarpio. Tai ypač svarbu, jei reikia nedelsiant reaguoti į skubius visuomenės poreikius.
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 1 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: 3. Pripažinti netekusia galios 135 straipsnio 7 dalį
|
Nepritarti |
Argumentai: 1. Projektu XIVP-3525(2) nėra keičiamas Seimo statuto 135 straipsnis, kurį svarstomu pasiūlymu siūlo keisti Seimo narys.
2. Toks pats pasiūlymas buvo pateiktas Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 135 straipsnio pakeitimo“ projektui XIVP-3457 ir jam Komitetas 2024-05-15 posėdyje nepritarė.
3. Dėl siūlomo reguliavimo Teikiamu pasiūlymu siūloma pripažinti netekusia galios Seimo statuto 135 straipsnio 7 dalį, kurioje nurodoma, kad: “Įstatymo papildymo ar pakeitimo įstatymo projektas gali būti pateikiamas Seimo plenariniame posėdyje ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo to įstatymo priėmimo. Šis reikalavimas netaikomas, įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimus šio statuto 1812 straipsnyje nustatyta tvarka arba kai įstatymo papildymo ar pakeitimo įstatymo projektą teikia Vyriausybė ar ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių.“ Pasiūlymui nepritartina, remiantis ir žemiau nurodytais argumentais. Pirma, vienas iš svarstomo pasiūlymo argumentų yra tai, kad galiojanti nuostata esą sukuria „perteklinę prievolę, didinančią biurokratinę naštą ir nereikalingai apsunkinančią įstatymų kūrimo procesą“. Pabrėžtina, kad teisės aktų gausa, dažnas jų keitimas, teisės aktuose nustatyto teisinio reguliavimo aiškumo trūkumas apsunkina teisės taikymą – tai konstatuota ir 2018 m. kovo 16 d. Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitoje „Teisėkūros procesas“ Nr. VA-2018-P-40-6-2. Atsižvelgiant į teisėkūros proceso ypatumus, manytina, kad siūlymas panaikinti procedūrinį reikalavimą iš dalies apribojantį ypatingai dažną to paties teisės akto keitimą, nedera su pagrindiniais teisėkūros principais, tikslais, taip pat teisės aktų kokybės, o ne kiekybinio efektyvumo, prioritetu. Todėl 135 straipsnio 7 dalyje nustatyti reikalavimai negali būti vertinami kaip pertekliniai ar nepagrįstai apsunkinantys įstatymų kūrimo procesą. Šiame kontekste pažymėtina, kad Seimo kanceliarijos Parlamentinių tyrimų departamentas dar 2015 m. kovo 25 d. atliktame tyrime „Teisėkūros tendencijos ir rodikliai Europos Sąjungos valstybėse ir Lietuvoje“ pabrėžė, kad teisėkūros proceso organizavimas ir su tuo susiję parlamento priimamų įstatymų kokybės klausimai yra svarbūs veiksniai, lemiantys valstybės teisinės sistemos būklę. Minėtame tyrime pateiktos išvados, kad „palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, kuriose parlamentai dažniausiai yra „parlamentinės kontrolės parlamentai“[1], Lietuvos parlamentą pirmiausia galima laikyti „teisėkūros parlamentu“. Seimo veikla teisėkūros srityje yra hiperaktyvi, teisėkūros darbotvarkė itin intensyvi, parlamente užregistruojama ir priimama labai daug teisės aktų projektų. Pagal šiuos teisėkūros būklės rodiklius Lietuvai gali „prilygti“ vos viena kita Europos Sąjungos valstybė. Teisinės sistemos nestabilumas, taip pat permanentinė teisės ekspertų kritika galiojantiems įstatymams bei kitiems teisės aktams patvirtina, kad parlamento ilgalaikiu prioritetu yra tapę teisėkūros kiekybiniai, bet ne kokybiniai rodikliai. <...> Per šešetą parlamento kadencijų (1990–2012 m. laikotarpiu) besikartojančios teisėkūros praktikos, galima sakyti, jau yra tapusios tam tikromis teisėkūros tendencijomis bei tradicijomis, o kai kurios iš jų – ne visada priimtinais teisėkūros įpročiais. Pavyzdžiui, Seimas iš kitų Europos Sąjungos parlamentų tarpo labai išsiskiria pagal Seimo narių aktyvumo teisėkūros srityje kriterijus. Seimo nariai užregistruoja labai daug teisės aktų projektų, neretai jie „užgožia“ Vyriausybės teisėkūros iniciatyvas. Tai yra labiau neįprasta, nei įprasta praktika „senosiose“ Vakarų Europos demokratijose. Beje, pagal šį kriterijų Lietuva skiriasi ir nuo kaimyninių Estijos bei Latvijos – pastarosiose vyriausybės teisės aktų projektų užregistruojama kur kas daugiau.„ Pažymėtina ir tai, kad Tyrimų skyriaus 2024 m. sausio 8 d. analitinėje apžvalgoje „2020-2024 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo veiklos teisėkūros srityje tendencijos (I-VII sesijų statistinių duomenų apžvalga)“ nurodoma ir tai, kad, analizuojant Seimo veiklą registruotų ir priimtų teisės aktų projektų skaičiaus aspektu (1992-2024 m. laikotarpio Seimo kadencijos), „matyti, kad aktyviausiai dirbo 2016–2020 m. kadencijos Seimas – registruotas 4 621 teisės aktų projektas, iš jų buvo priimta 3 055 projektai <...>. Panašaus aktyvumo buvo ir 2008–20212 m. bei 2012–2016 m. kadencijų Seimas, registravęs atitinkamai 4 211 ir 4 116 teisės aktų projektus, o iš jų atitinkamai priėmęs 2 255 ir 2 331 projektą. Šios, 2020–2024 m., kadencijos Seimas registravo 3 466 teisės aktų projektus, o priėmė 2 284 projektus. Mažiausiai projektų registruota 1992–1996 m. Seimo kadencijoje – 2 235 projektai, jos metu mažiausiai projektų ir priimta – 1 603.“ Antra, argumentas, kad Seimo statuto 135 str. 7 d. pripažinimas netekusiu galios yra ypatingai svarbus tokiems atvejams, kai reikia nedelsiant reaguoti į skubius visuomenės poreikius, nelaikytinas pakankamu tokios nuostatos panaikinimui. Nes Seimo statuto 135 str. 7 d. įtvirtinta taisyklė, kad įstatymo papildymo ar pakeitimo įstatymo projektas gali būti pateikiamas Seimo plenariniame posėdyje ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo to įstatymo priėmimo, nėra imperatyvi. Toje pačioje Seimo statuto 135 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kada šis reikalavimas netaikomas. Vieni tokių atvejų – ne tik, kai įstatymo papildymo ar pakeitimo įstatymo projektą teikia Vyriausybė, bet ir tie atvejai, jei projektą teikia ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių. Akivaizdu, kad ypač svarbiais atvejais tokio reikalavimo įgyvendinti nėra neįmanoma. Ir priešingai - nesurinkus atitinkamo skaičiaus parašų – teisėkūros iniciatyva būtų vertintina abejotinai, nes, jei jos nepalaikytų 1/5 visų Seimo narių prieš pateikimą, vargu ar už šį projektą būtų balsuojama Seimo posėdyje atskirose projekto pateikimo, svarstymo ir priėmimo stadijose.
Balsavimo rezultatai:
už –1, prieš –0, susilaikė –6.
|
Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase
Komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė