LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1418 6, 461, 48 IR 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2018-10-15 Nr. XIIIP-2675
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies pirmojoje pastraipoje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad žurnalistai visuomenės informavimo tikslais ir tiek, kiek būtina jų profesinei pareigai atlikti, turi teisę gauti duomenis iš registrų ir valstybės informacinių sistemų neatlygintinai. Ši nuostata yra ydinga dėl kelių priežasčių. Pirma, savo turiniu ši nuostata yra tik deklaratyvaus, o ne reguliacinio pobūdžio norma. Pažymėtina, kad žurnalistas yra fizinis asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui, todėl žurnalisto kreipimasis viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo vardu į registro ar informacinės sistemos tvarkytoją ir taip suponuoja, kad jo prašomi duomenys reikalingi visuomenės informavimo tikslais. Kitaip sakant, žurnalistas, besikreipiantis į registro ar informacinės sistemos tvarkytoją dėl duomenų gavimo, papildomai neturėtų įrodinėti, kad šie duomenys reikalingi jo profesinei pareigai atlikti. Iš kitos pusės, svarstytina, ar nebūtų tikslinga papildyti keičiamo įstatymo 22 ir 41 straipsnius, reglamentuojančius žurnalistų bei viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų pareigas, bei nustatyti galimas gautų registrų ir informacinių sistemų duomenų naudojimo ir viešo skleidimo apimtis bei formas.
2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies pirmoji pastraipa ir šios dalies 1 punktas suponuoja, kad teikiant duomenis pagal sutartis, sudarytas tarp registrų ar informacinių sistemų tvarkytojų ir viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų, būtų vertinama ir žurnalisto, kuris kaip atstovas tiesiogiai kreiptųsi į valstybės informacinių išteklių tvarkytoją, reputacija. Vertinant šią nuostatą, nėra aiškus jos paskirtis ir tikslingumas. Pažymėtina, kad formaliai, pagal duomenų teikimo neatlygintinai sutartį, duomenys būtų teikiami būtent viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui. Ir būtent viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas turėtų būti atsakingas už šių duomenų tinkamą panaudojimą. Pabrėžtina, kad siūlomas draudimas dėl duomenų neteikimo tam tikrų kriterijų neatitinkančiam žurnalistui lengvai būtų apeinamas, jeigu duomenų formaliai paprašytų vienas žurnalistas, o gautus duomenis viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas perduotų kitam žurnalistui, kuris jų pagrindu ir rengtų informaciją skleidimui. Taip pat manome, kad duomenis pateikti viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo vardu gali paprašyti ir pats šio juridinio asmens vadovas. Atsižvelgiant į tai, manome, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad registrų ar informacinių sistemų duomenys „formaliai“ teikiami žurnalistams, o ne viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams, kurių vardu kreipiasi žurnalistai, ne visiškai atitinka faktinę ir teisinę situaciją, nes, kaip minėta aukščiau, šie duomenys vis tiek turėtų būti laikomi kaip esantys viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų dispozicijoje (kas įgalintų juos laisvai perduoti bet kuriam jų žurnalistui) ir būtent viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui kiltų redakcinė atsakomybė už šių duomenų viešą paskleidimą. Be to, kaip minėta aukščiau, draudimas teikti duomenis nepriekaištingos reputacijos žurnalistui labai lengvai galėtų būti apeinamas, todėl toks draudimas vertintinas labiau kaip deklaratyvaus, tam tikrą siekiamybę išreiškiančio pobūdžio.
3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies 1 punkte, kaip vienas iš kriterijų, apsprendžiančių neigiamą žurnalisto reputaciją, yra minimas daugkartinis Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimas. Tuo tarpu projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 9 dalyje šis kriterijus yra nurodomas tiesiog kaip „žurnalisto padarytas pažeidimas“, o projekto 2 straipsniu keičiamo 6 straipsnio 9 dalyje – kaip žurnalisto padarytas profesinės etikos pažeidimas. Minėtąsias projekto formuluotes reikėtų suvienodinti, aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžiant objektyviuosius kriterijus, kuriems esant žurnalistas nelaikomas nepriekaištingos reputacijos.
4. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad registrų ir informacinių sistemų duomenys neteikiami žurnalistams, kurie per paskutinius 12 mėnesių daugiau nei 2 kartus yra pažeidę Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksą arba daugiau kaip 2 kartus yra padaręs rimtus profesinius pažeidimus. Vertinant šią nuostatą, reikia pažymėti, kad jos taikymas, atsižvelgiant į kitas keičiamo įstatymo nuostatas, nėra aiškus. Norime pažymėti, kad keičiamo įstatymo 461, 48 bei 50 straipsniuose, reglamentuojančiuose atitinkamų institucijų kompetenciją nagrinėjant visuomenės informavimo profesinės etikos pažeidimus bei priimant dėl jų atitinkamus sprendimus, nėra numatyta, kad nagrinėjami būtent žurnalistų padaryti Kodekso pažeidimai. Visuose įstatymo normose nurodomi profesinės etikos pažeidimai, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę arba skundai dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas, taip pat viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčai dėl Kodekso pažeidimų. Kitaip sakant, įstatymas kaip subjektus, galinčius pažeisti profesinę etiką bei Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksą, nurodo tik viešosios informacijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, tačiau ne žurnalistus. Taip pat būtina pažymėti, kad subjektai, kaip galintys padaryti rimtus profesiniu pažeidimus, keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje taip pat nurodomi išimtinai tik viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ginčytinas projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies 1 punkto taikymas.
5. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodoma, kad duomenys neteikiami viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui, kuris yra priskirtas profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų kategorijai. Pažymėtina, kad galiojančiame įstatyme nėra nurodyta nei institucija, turinti įgaliojimus ir prerogatyvą visuomenės informavimo priemones priskirti profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų kategorijai, nei kriterijai, kuriems esant minėtieji subjektai gali būti priskirti šiai kategorijai. Nors projektu siūloma šią funkciją pavesti vykdyti Visuomenės informavimo etikos komisijai, manytume, kad įstatyme turėtų būti įtvirtinti ir kriterijai, kuriems esant visuomenės informavimo priemonės gali būti priskiriamos profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų kategorijai.
6. Nei iš projekto nuostatų, nei iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies 3 punkte laikotarpis, po kurio asmuo, įvykdęs sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, vėl laikomas nepriekaištingos reputacijos, yra 10 metų. Pažymėtina, kad Baudžiamojo kodekso 97 straipsnyje, reglamentuojančiame teistumo institutą, nustatyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo: penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą; ir aštuonerius metus, jeigu jie nuteisti už labai sunkų nusikaltimą. Tame pačiame straipsnyje numatyta, kad turinčiais 10 metų teistumą laikomi tik pavojingi recidyvistai. Atsižvelgiant į tai, ginčytina, kad projekte numatytas nepriekaištingos reputacijos kriterijus yra teisingas ir proporcingas siekiamam tikslui. Taip pat pažymime, kad įstatymų leidybos praktikoje nepriekaištinga reputacija dažniausiai apskritai siejama su teistumo išnykimu arba panaikinimu, o ne su konkrečių metų skaičiaus nurodymu.
7. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio naujoje 8 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad žurnalistams informacija teikiama neatlygintinai tik tuo atveju, jei „viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo vadovas, valdymo organo narys arba dalyvis, valdantis ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), taip pat viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas kaip juridinis asmuo nėra teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, jeigu nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 10 metų“. Tokie duomenys turi būti pateikti registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojui, kad jie neatlygintinai pateiktų registrų ar informacinės sistemos duomenis. Pasiūlymo turinys diskutuotinas dėl kelių priežasčių.
Pirma, pastebėtina, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašai privatiems asmenims teikiami tik sumokėjus mokestį už šio registro išrašo teikimą. Atsižvelgiant į asmenų skaičių, dėl kurių reikia pateikti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašus (viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo vadovas, valdymo organo narys arba dalyvis, valdantis ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų, taip pat viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas kaip juridinis asmuo), gali susiklostyti situacija, kad šie išrašai kainuos daugiau, nei žurnalistui bendra tvarka atlygintinai būtų suteikta registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojo informacija.
Antra, pastebėtina, jog kelia abejonių pats neatlygintinos informacijos teikimo kriterijus, kai atsižvelgiama tik į faktą, jog tam tikras asmuo teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, neatsižvelgiant į tai, ar asmens padaryta nusikalstama veika buvo kaip nors susijusi su žurnalistine veikla, visuomenės informavimu, neteisėtu gautos informacijos naudojimu. Atkreiptinas dėmesys, jog galiojančioje teisinėje sistemoje tam tikri ribojimai asmeniui siejami su jo siekiama vykdyti veikla, siekiamomis užimti pareigomis ir pan. ir tokie reikalavimai yra susiję su asmens nepriekaištinga reputacija. Tuo tarpu informacijos gavimas, tokiu pagrindu yra ribojamas vieninteliu atveju - Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, kai asmeniui ribojama galimybė susipažinti su įslaptinta informacija, dėl to jog asmuo buvo pripažintas kaltu dėl tam tikro nusikaltimo. Todėl svarstytina, ar toks absoliutaus pobūdžio draudimas yra proporcingas.
8. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies 3 punkte vietoj formuluotės „valdantis ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.)“ siūlome įrašyti formuluotę „kurio nuosavybės teise valdoma juridinio asmens turto dalis jam suteikia ½ ir daugiau balsų dalyvių susirinkime“. Analogiška pastaba taikytina ir pildomoje įstatymo 6 straipsnio 9 dalyje vartojamai identiškai formuluotei.
9. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad „Informaciją apie teistumą, kurią teikia Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo vadovas, valdymo organų narys arba dalyvis, valdantis ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), taip pat viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas – juridinis asmuo teikia registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojui.“ Pastebėtina, kad ši nuostata nėra aiški nei kalbiniu, nei loginiu požiūriu. Siūlytina nuostatą išdėstyti tokiu būdu, kad jos turinys būtų aiškus ir suprantamas.
10. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad neatlygintino registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenų teikimo sąnaudos registro ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojui kompensuojamos mutatis mutandis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka. Vertinant šią nuostatą, pažymime, kad minėtasis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnis nenustato jokios registro ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojų patirtų išlaidų kompensavimo tvarkos. Šiame straipsnyje yra nustatyta atlyginimo už registro duomenų informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimą dydžių nustatymo ir mokėjimo tvarka. Be to, taip pat įtvirtinta, kad išlaidos, registro tvarkytojo patirtos dėl išrašų, pažymų ir kitų dokumentų, dokumentų kopijų ir (arba) informacijos rengimo, teikimo ir perdavimo susijusiems registrams, valstybės informacinėms sistemoms, mokesčių administravimo, teisėtvarkos institucijoms ir teismams, finansuojamos iš šiam registro tvarkytojui skiriamų valstybės biudžeto lėšų ir (arba) kitų teisės aktuose nustatytų finansavimo šaltinių.
Vertinat aukščiau minėtąjį Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnį, manome, kad jo 3 ir 4 dalys, reglamentuojančios neatlygintiną registro duomenų teikimą tam tikriems subjektams, turėtų būti papildytos, nurodant, kad neatlygintinai registrų duomenys taip pat gali būti teikiami žurnalistams (viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams) Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka.
11. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projekto 2 straipsnis, kurio įsigaliojimas numatytas tik 2019 m. lapkričio 1 d., turėtų keisti vienintelę 6 straipsnio 9 dalį (kurios redakcija, numatyta projekto 1 straipsnyje, įsigalios jau kitą dieną nuo įstatymo paskelbimo Teisės aktų registre), t.y. projekto 2 straipsnis turi turėti vienintelę struktūrinę dalį, kurio pakeitimų esmė formuluotina taip: „Pakeisti 6 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:“. Atitinkamai turėtų būti patikslintos ir projekto 4 ir 7 straipsnių pakeitimų esmės, t.y. jose turėtų būti numatytas 2019 m. lapkričio 1 d. jau galiosiančių 461 straipsnio 3 dalies 6 punkto bei 50 straipsnio 1 dalies 12 punkto pakeitimai, o ne straipsnių papildymas jais.
12. Projekto 3 ir 6 straipsnių pakeitimų esmėse brauktinas žodis „nauju“.
13. Projekto 4 straipsniu pildomame įstatymo 461 straipsnio 3 dalies 6 punkte po žodžio „žurnalistas“ įrašytinas žodis „nėra“. Be to, analogiškai taisytinas ir projekto lyginamasis variantas.
14. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 23 punkte siūloma nustatyti, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija teikia registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojui informaciją apie radijo ir (ar) televizijos transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų padarytus rimtus profesinius pažeidimus. Tuo tarpu projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 9 dalyje, kurios įsigaliojimas numatytas 2019 m. lapkričio 1 d., Lietuvos radijo ir televizijos komisija nebėra nurodytas, kaip subjektas, teikiantis kokią nors informaciją registro ar informacinių sistemų tvarkytojams. Šioje dalyje numatyta, kad informaciją apie viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų padarytus pažeidimus registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojas patikrina pats Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad vienoje nuostatoje minimi „rimti profesiniai pažeidimai“, o kitoje – „padaryti pažeidimai“. Jeigu šiose nuostatose siekiama reguliuoti tuos pačius dalykus, terminiją reikėtų suvienodinti.
15. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje brauktina dėstomoji dalis, t.y. turi būti išdėstyta tik pakeitimų esmė.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. dainius.zebleckis@lrs.lt