LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ŠVIETIMO IR MOKSLO KOMITETO

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO IR KOMISIJŲ NARIŲ ATLYGIO UŽ DARBĄ ĮSTATYMO NR. XIII-198 PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3187

2023-11-15 Nr. 106-P-46

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Komiteto nariai: Dalia Asanavičiūtė, Eugenijus Jovaiša, Laima Nagienė, Aušrinė Norkienė, Beata Pietkiewicz, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Jurgita Šiugždinienė, Vilija Targamadzė, Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, patarėjos Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė.

Kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės vadovė Vita Baliukevičienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	1	2	7	Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 2 dalies 7 punkte vartojama tam tikrą įstatymo taikymo išlygą numatanti formuluotė – „jei specialiuose įstatymuose nenurodyta, kad jų darbas apmokamas šio įstatymo nustatyta tvarka“ (čia ir toliau - išskirta mūsų). Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad dėl sąvokos „specialieji įstatymai“ turinio neapibrėžtumo (nes Lietuvos teisinėje sistemoje įstatymai į bendruosius ir specialiuosius nėra skirstomi), gali kilti neaiškumų aiškinant ir taikant šią nuostatą. Pažymėtina, kad išlyga dėl specialiųjų biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatų taikymo pirmenybės gali būti aiškinama arba taip, kad specialiąsias komisijų narių atlygio už darbą nuostatas gali nustatyti tik „specialūs“ konkrečių komisijų veiklą reglamentuojantys įstatymai, arba taip, kad specifines komisijų narių atlygio už darbą nuostatas gali įtvirtinti tam tikroje veiklos srityje veikiančių komisijų veiklą reglamentuojantys įstatymai (pvz., Mokslo ir studijų įstatymas, Sveikatos sistemos įstatymas, Švietimo įstatymas ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei siekiant išvengti praktinių įstatyminės nuostatos aiškinimo problemų, siūlome keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 7 punkte aiškiau atskleisti „specialiųjų įstatymų“, kuriuose turėtų būti įtvirtintas keičiamo įstatymo nuostatų dėl komisijų narių atlygio už darbą taikymas, kategoriją. Taip pat pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje formuluotėje, kad „įstatymas taip pat nustato įstatymų pagrindais sudarytų komisijų (grupių, tarybų, Teisėjų garbės teismo, darbo arbitražo, Lietuvos mokslo tarybos valdybos ir ekspertų komitetų), finansuojamų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir narių atlygį už darbą“ sąvoka „specialieji įstatymai“ nevartojama. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tikslingiau ir teisingiau būtų keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 7 punkte vietoj žodžių „jei specialiuose įstatymuose nenurodyta“ įrašyti žodžius „jei komisijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenurodyta“.	Pritarti
2.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	1	2		2. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Valstybės kontrolės darbuotojams Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas netaikomas, bei įvertinus tai, kad pagal Lietuvos banko įstatymą, Lietuvos banko tarnautojai dirba pagal darbo sutartį, siekiant teisinio aiškumo ir teisės aktų suderinamumo, siūlytume papildyti keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, numatant papildomus atvejus, kam šis įstatymas netaikomas.	Pritarti
3.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	1	4		3. Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalies nuostatos nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas. Be to, siūlytina patikslinti šios dalies nuostatą, numatančią, kad šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme, formuluotę, nes Biudžetinių įstaigų įstatyme sąvokos nėra apibrėžiamos.	Pritarti
4.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	2	1	a, b	4. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas su Mokslo ir studijų įstatymu, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 punkto a papunktyje vietoj formuluotės „su magistro kvalifikaciniu laipsniu ar lygiavertis išsilavinimas“ įrašytini žodžiai „su magistro kvalifikaciniu laipsniu ar lygiaverte aukštojo mokslo kvalifikacija“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio punkto b papunkčiui.	Pritarti
5.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	2	1	b	5. Siekiant teisės akto glaustumo, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 punkto b papunktyje siūlome atsisakyti perteklinės ir dalinai nederančios su kitomis šio straipsnio nuostatomis, priskiriančiomis biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybes tam tikriems lygiams atsižvelgiant į asmens turimą išsilavinimą, nuostatos, kad mokytojų, baleto artistų ir šokėjų bei kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių pareigybės priskiriamos A2 lygio pareigybėms. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte yra nustatyta, kad mokytojų, baleto artistų ir šokėjų, taip pat kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių pareigybės (turbūt atsižvelgiant į jų pareigybių funkcijų turinį, o ne išsilavinimą) priskiriamos specialistų A2 lygio pareigybių grupei.	Pritarti
6.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	4	2	2b	6. Nėra aiški keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto b papunkčio nuostata, nes joje nėra nustatyta jokia konkreti vidutinio kontaktinių valandų, tenkančių per mokslo metus vienai pareigybei, skaičiaus nustatymo taisyklė, kai mokiniai ugdomi pagal profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (šiame papunktyje nurodomas tik galimas maksimalus kontaktinių valandų skaičius – 888).	Pritarti	Siūloma formuluotė: „b) jeigu mokiniai ugdomi pagal profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), – pagal biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatytas vidutinių kontaktinių valandų, tenkančių per mokslo metus vienai pareigybei, normas, kurios negali būti didesnės ~~nustatomos ne daugiau~~ kaip 888 kontaktinės valandos;“
7.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	5	1, 3, 5		7. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio sudedamąsias dalis. Numatyta, kad darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priemokos; 3) piniginė išmoka; 4) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, budėjimą; 5) kintamoji dalis, jeigu ji numatyta kolektyvinėje sutartyje arba darbo apmokėjimo sistemoje. Šios dalies nuostatas reikėtų tikslinti dėl kelių priežasčių. Pirma, šios dalies 3 punkte nurodyta „piniginė išmoka“ ir 5 punkte nurodyta „kintamoji dalis“, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalies 2 punkto, 10 straipsnio 2 dalies nuostatas, laikytinos skatinamojo pobūdžio išmokomis. Pažymėtina, kad pagal Darbo kodekso 139 straipsnį, skatinamojo pobūdžio išmokos yra atskirtos nuo reguliuojamojo darbo apmokėjimo, todėl keičiamo įstatymo 5 straipsnyje reikėtų aiškiai apibrėžti reguliuojamojo darbo užmokesčio ir skatinamojo pobūdžio darbo užmokesčio išmokas, antraip dėl šių normų taikymo gali kilti neaiškumų, pavyzdžiui, apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį. Atkreiptinas dėmesys, kad skatinamojo pobūdžio išmokos nuo reguliuojamo darbo užmokesčio yra atskirtos visuose viešajame sektoriuje dirbančių asmenų darbo apmokėjimą reglamentuojančiuose įstatymuose (pvz., Valstybės tarnybos įstatyme, Vidaus tarnybos statute, Diplomatinės tarnybos įstatyme ir kt.). Antra, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą „piniginę išmoką“ reikėtų apibrėžti aiškiau, nes pagal pateiktą sampratą tokia išmoka gali būti laikoma bet kokiu pagrindu ir bet kokia tvarka mokama piniginė išmoka. Trečia, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytos kintamosios dalies teisinis reguliavimas yra nenuoseklus, neaišku apie kieno, kokio dydžio kintamąją dalį čia kalbama. Pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kintamoji dalis turi būti numatyta kolektyvinėje sutartyje arba darbo apmokėjimo sistemoje, taigi, kolektyvinę sutartį sudariusių šalių nustatytais atvejais ir nustatyto dydžio, tačiau keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ji gali būti skiriama tik atsižvelgiant į praėjusių metų veiklos vertinimą ir šioje dalyje nustatyto dydžio. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 6 punkte apribojimai taip pat nenustatyti, todėl šie neaiškumai ir prieštaravimai turėtų būti pašalinti. Tikslinant aptariamas nuostatas atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalį, darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į šio įstatymo ir Darbo kodekso nuostatas, detalizuojami biudžetinės įstaigos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo 1 priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijai (darbo patirtis, išsilavinimas, veiklos sudėtingumas, atsakomybės ir savarankiškumo lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas, darbo sąlygos ar kiti kriterijai) ir, atsižvelgiant į juos, nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečių pareigybių pareiginės algos koeficientų intervalai, taip pat priemokų dydžiai ir jų skyrimo tvarka, kintamosios dalies dydžiai ir skyrimo tvarka (jei tokia darbo užmokesčio sudėtinė dalis yra numatyta). Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija nustato jos valdymo sričiai priskirtų biudžetinių įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemą, kurioje detalizuojami biudžetinės įstaigos vadovo pareiginės algos koeficiento nustatymo kriterijai (biudžetinės įstaigos veiklos pobūdis, jos dydis, jos veiklos ir sprendimų galiojimo ribos ar kiti kriterijai) ir, atsižvelgiant į juos, nustatomi pareiginės algos koeficientų dydžiai ar jų intervalai, taip pat priemokų dydžiai ir jų skyrimo tvarka, kintamosios dalies dydžiai ir skyrimo tvarka (jei tokia darbo užmokesčio sudėtinė dalis yra numatyta).	Pritarti
8.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	5	1	5	8. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir kitur įstatymo projekto tekste reikėtų teikti nuorodą į darbo apmokėjimo sistemą ir atsisakyti alternatyvios nuorodos į kolektyvinę sutartį, nes darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Jeigu nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, darbo apmokėjimo sistemą privalo nustatyti ir padaryti ją prieinamą susipažinti visiems darbuotojams biudžetinės įstaigos vadovas (keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalis).	Pritarti
9.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	5	3		9. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „kintamoji dalis, atsižvelgiant į praėjusių metų veiklos vertinimą, gali siekti iki 40 procentų pareiginės algos (nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų darbuotojams, kurie viešo spektaklio, koncerto ar kito renginio metu atlieka profesionaliojo scenos meno kūrinius ir kurių pareigybių sąrašą tvirtina kultūros ministras (toliau – nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų atlikėjai), – iki 160 procentų pareiginės algos).“ Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį, „Nustatant pareiginę algą, papildomai įvertinamas nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių kultūros ir meno įstaigų aukščiausio profesinio meninio lygio kultūros ir meno darbuotojų nacionaliniu ir tarptautiniu mastu įgytas pripažinimas <...>. Šiais atvejais šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nustatyti pareiginės algos koeficientai biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje gali būti didinami iki 100 procentų“. Taigi, nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų darbuotojams, kurie viešo spektaklio, koncerto ar kito renginio metu atlieka profesionaliojo scenos meno kūrinius ir kurių pareigybių sąrašą tvirtina kultūros ministras, kuriems pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį gali būti nustatyta 100 procentų didesnė pareiginė alga, turėtų teisę į 4 kartus didesnę, palyginus su kitais darbuotojais (įskaitant ir nacionalinių, valstybinių, savivaldybių kultūros ir meno įstaigų aukščiausio profesinio meninio lygio kultūros ir meno darbuotojus, įgijusius pripažinimą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu), kintamąją išmoką. Be to, pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 29 dalį, ši skatinamojo pobūdžio vienkartinė išmoka būtų įtraukta į 2025 metais garantuojamą pareiginę algą (pareiginė alga negalėtų būti mažesnė negu 2024 metais gauta pareiginė alga kartu su 2024 metais gautos kintamosios dalies mėnesio vidurkiu). Aptariamas teisinis reguliavimas, kuris numato tokį skirtingą pagal aiškius kriterijus neapibrėžto kintamosios dalies dydžio nustatymo diferencijavimą pakankamai didelio intervalo ribose, svarstytinas ne tik pagrįstumo, tačiau ir Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, darnios pilietinės visuomenės, teisingo apmokėjimo už darbą principų požiūriu.	Nepritarti	Kultūros sektoriaus darbuotojams tokios pačios garantijos yra numatytos ir dabar galiojančiame BIDU, todėl bloginti jų padėties negalima. Taip pat, būtent dėl jų sektoriaus vyko ilgos diskusijos su atstovais, Kultūros ministerija. Tokios skatinimo priemonės jiems yra būtinos tam, kad viešomskultūros įstaigos pavyktų pritraukti artistų.
10	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	5	3		10. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje, 6 straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnio 1, 8 dalyse, 9 straipsnyje ir kitur įstatymo projekto tekste nuostatas, kurios nėra paaiškinančios ar apibūdinančios santrumpas, o nustato išimtis iš normų, reikėtų dėstyti ne skliausteliuose, o dėstyti kaip taisyklių išimtis.	Pritarti
11	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	5	5		11. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje reikėtų aiškiau konkretizuoti Vyriausybės tvirtinamų rekomendacijų turinį, jį siejant su galimu numanomo teisės akto pavadinimu.	Pritarti
12.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	5	5		12. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalies nuostata, numatanti, kad savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija nustato jos valdymo sričiai priskirtų biudžetinių įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemą, kurioje <...> nustatomi pareiginės algos koeficientų dydžiai ar jų intervalai <...>, nedera su keičiamo įstatymo 1 priedu, kuriame jau įtvirtintas imperatyvus biudžetinių įstaigų vadovų pareiginės algos koeficientų dydžių intervalas.	Nepritarti	Įstatymo priede yra įtvirtinti pareiginės algos koeficientų intervalai nurodantys bendrą vadovams galimą taikyti koeficientą, tačiau darbo apmokėjimo sistemoje atsižvelgiant į išvardintus kriterijus gali būti numatomi smulkesni, siauresni pareiginės algos koeficientų intervalai. Intervalai sukuria galimybes numatyti sąžiningesnį DU atsižvelgiant į vadovo asmenines ir profesines kompetencijas.
13	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	6	1		13. Derinant keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies pirmojo ir antrojo sakinio nuostatas tarpusavyje, šio straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje po žodžių „Biudžetinių įstaigų darbuotojų, išskyrus“ įrašytini žodžiai „biudžetinių įstaigų vadovus,“.	Pritarti
14.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	6	1		14. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių ir skaičiaus „ir mažesni nei 1,1“ įrašytini žodžiai „o pareiginė alga negali būti mažesnė“. Be to, šioje dalyje vietoj žodžių „D lygio pareigybes“ įrašytinas žodis „darbininkus“.	Pritarti
15.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	6	1		15. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad biudžetinės įstaigos darbuotojo, išskyrus mokyklų vadovų pavaduotojus ugdymui, švietimo pagalbos įstaigų vadovų pavaduotojus, kurių darbas laikomas pedagoginiu, mokyklų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjus, švietimo pagalbos įstaigų skyrių vedėjus, kurių darbas laikomas pedagoginiu, mokytojus (išskyrus trenerius), pagalbos mokiniui specialistus, pareiginės algos maksimalus koeficientas negali viršyti biudžetinės įstaigos vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio, nustatyto šio įstatymo 1 priede, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytus atvejus, tikslintina dėl kelių priežasčių. Pirma, siūlome atsisakyti klaidinančiai suformuluotos išlygos „išskyrus mokyklų vadovų pavaduotojus ugdymui, švietimo pagalbos įstaigų vadovų pavaduotojus, kurių darbas laikomas pedagoginiu, mokyklų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjus, švietimo pagalbos įstaigų skyrių vedėjus, kurių darbas laikomas pedagoginiu, mokytojus (išskyrus trenerius), pagalbos mokiniui specialistus“, nes tokia formuluotė implikuoja, kad minėtų pareigybių pareiginės algos koeficientai galėtų būti didesni už biudžetinės įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientą. Antra, manytume, kad teisiškai nepagrįsta ir nelogiška būtų tam tikroje biudžetinėje įstaigoje dirbančio darbuotojo pareiginės algos koeficiento maksimalų dydį sieti ne su tos konkrečios biudžetinės įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientu, kuris būtų nustatomas atsižvelgiant į biudžetinės įstaigos veiklos pobūdį, jos dydį, jos veiklos ir sprendimų galiojimo ribas ar kitus kriterijus, o su formaliu maksimaliu keičiamo įstatymo priede įtvirtintu dydžiu, kurio biudžetinės įstaigos vadovo pareiginė algos koeficientas dažnu atveju tikrai gali ir nesiekti.	Iš dalies pritarti	Pritariama pastabos 1 daliai – išbraukti išlygą. Nepritariama pastabos 2 daliai, nes Valstybės tarnybos įstatymo naujoje redakcijoje (20 str.) taip pat numatoma, kad darbuotojų pareiginė alga negali viršyti įstatymo priede numatytos įstaigų vadovų koeficiento maksimalios ribos. Todėl siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ši nuostata turi likti ir BIDU projekte.
16	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	6	3		16. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį siūlome dėstyti taip: „Darbininkų pareiginė alga negali būti mažesnė nei MMA“.	Pritarti
17	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	6	4		17. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatos, numatančios, kad A1 lygio pareigybių pareiginės algos koeficientai didinami 20 procentų (išskyrus biudžetinių įstaigų vadovus), turinys ir jos santykis su keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalimi, kurioje numatyta, kad būtent darbo apmokėjimo sistemoje detalizuojami biudžetinės įstaigos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo 1 priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijai (darbo patirtis, išsilavinimas, veiklos sudėtingumas, atsakomybės ir savarankiškumo lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas, darbo sąlygos ar kiti kriterijai) ir, atsižvelgiant į juos, nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečių pareigybių pareiginės algos koeficientų intervalai. Kitaip sakant, nėra aišku, ar šioje dalyje siekiama nustatyti, kad darbo apmokėjimo sistemoje jau detalizuoti, atsižvelgiant į A1 lygio pareigybėse dirbančių asmens darbo patirtį, išsilavinimą, veiklos sudėtingumą, atsakomybės ir savarankiškumo lygį, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimą, darbo sąlygas ar kitus kriterijus, konkretūs pareiginės algos koeficientai kažkokiu pagrindu dar turėtų būti didinami 20 procentų, ar siekiama nustatyti, kad A1 lygio pareigybėms pareiginių algų minimalūs koeficientai, numatyti įstatymo 1 priede, didinami 20 procentų, ar, vis dėlto siekiama nustatyti, kad 20 procentų didinami būtent keičiamo įstatymo 2 priede numatyti konkretūs koeficientai. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 6 daliai, kurioje numatyti trenerių ir socialinių paslaugų srities darbuotojų pareiginės algos koeficientų didinimo atvejai.	Pritarti
18.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	6	4,5		18. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamame įstatyme reikėtų atskleisti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 ir 5 dalių taikymo tarpusavio santykį. Kitaip sakant, nėra aišku, ar šiose dalyse nurodytais atvejais A1 lygio pareigybėje dirbančio socialinių paslaugų srities darbuotojo koeficiento didinimai galėtų būti sumuojami, t. y. minimalūs koeficientai galėtų būti didinami 41 procentu, ar, vis dėlto koeficientas būtų didinamas tik vienu, pvz., didesniu, dydžiu.	Pritarti
19.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	6	5		19. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, kad socialinių paslaugų srities darbuotojų šio įstatymo 1 priede nustatyti minimalūs pareiginės algos koeficientai didinami 21 procentu, santykis su šio straipsnio 6 dalimi, kurioje išdėstyti jau konkretūs socialinių paslaugų srities darbuotojo pareiginės algos koeficiento didinimo pagrindai, atsižvelgiant į jo turimą kvalifikacinę kategoriją.	Pritarti
20.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	6	6		20. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „nustatant pareiginę algą“ įrašytini žodžiai „nustatant pareiginės algos koeficientą“ (analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1-5 dalims.	Pritarti
21.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	6	6		21. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies formuluotė „šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nustatyti pareiginės algos koeficientai biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje gali būti didinami iki 100 procentų“ nėra tiksli ir iš dalies nelogiška, nes įstatymo 1 priede numatyti tik minimalūs pareiginės algos koeficientai, kurių didinimas darbo apmokėjimo sistemoje neturi jokios teisinės reikšmės – minimalaus pareiginės algos koeficiento dydžio įtvirtinimo įstatyme paskirtis yra ta, kad darbo apmokėjimo sistemoje jis negali būti mažinamas. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje siūlome išbraukti žodžius ir skaičius „šio įstatymo 1 ir 2 prieduose“.	Pritarti
22.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	6	8		22. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad biudžetinės įstaigos darbuotojo pareiginės algos koeficientas, išskyrus šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytus darbuotojus, keičiamas darbo apmokėjimo sistemoje numatytais atvejais. Šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytų darbuotojų pareiginės algos koeficientas turi būti nustatomas iš naujo, pasikeitus darbuotojo pareiginės algos koeficiento nustatymo kriterijams, nurodytiems šio įstatymo 2 priede ir (arba) darbo apmokėjimo sistemoje. Atsižvelgiant į tai, kad aptariamos dalies pirmajame sakinyje yra nurodyta išimtis į 7 straipsnyje nurodytus darbuotojus, galima preziumuoti, kad šioje dalyje vartojamos sąvokos „koeficientas <...> keičiamas“ ir „koeficientas <...> nustatomas iš naujo“ savo turiniu yra tapačios. Atsižvelgiant į tai, svarstytina nuostata, pagal kurią „biudžetinės įstaigos darbuotojo pareiginės algos koeficientas <...> keičiamas darbo apmokėjimo sistemoje numatytais atvejais“. Pažymėtina, kad darbo apmokėjimo sistemoje gali būti sunku nurodyti visus atvejus, kai turi būti keičiamas (nustatomas iš naujo) konkretaus darbuotojo pareiginės algos koeficientas. Iš anksto nenumačius visų atvejų reikės keisti darbo apmokėjimo sistemą, kurios keitimas, kaip žinia, yra ilgai trunkantis procesas. Pažymėtina ir tai, kad gali būti pakeisti aptariamame įstatyme nustatyti koeficientų dydžiai, nustatyti darbuotojui naują koeficientą numato ir keičiamas įstatymas (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalies 1 punktas, 9 straipsnio 11 dalies 1 punktas). Pažymėtina ir tai, kad nevisiškai aišku, kodėl siūloma nustatyti skirtingą darbo užmokesčio koeficiento dydžio keitimo (nustatymo) tvarką.	Spręsti pagrindiniame komitete
23.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	9	6		23. Nėra aiški keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatų, pagal kurią vertinamas biudžetinės įstaigos vadovas turi teisę kviesti jį į pareigas priimantį asmenį arba jo įgaliotą kitą asmenį dalyvauti vertinant jų veiklą, nors būtent jį į pareigas priimantis asmuo arba jo įgaliotas asmuo ir vertintų biudžetinės įstaigos vadovo veiklą.	Nepritarti	Pagal pateiktą svarstyti vertinimo tvarkos aprašą į veiklos vertinimą galima kviesti Viešojo valdymo agentūros atstovus, todėl Įstatyme negalima panaikinti galimybės vadovui pasikviesti atstovus į vertinimą. Galbūt svarstytinas nuostatos tikslinimas, kad ji būtų aiškiau suformuluota.
24.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	9	9		24. Manytina, kad logiškumo požiūriu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalies nuostatoje iki dvitaškio turėtų būti arba pateikiama nuoroda į šio straipsnio 9 dalies 1-3 punktus, o ne šios dalies 1-4 punktus (nes 4 punkte numatyta priemonė, kaip ir nurodyta, galės būti taikoma kaip papildoma prie kitų išvardintų), arba pateikus nuorodą šios dalies 1-4 punktus, papildomai nustatyti, kad taikant vieną iš šio straipsnio 9 dalies 1-3 punktuose nurodytų priemonių, papildomai gali būti taikoma ir 4 punkte nurodyta priemonė.	Pritarti
25.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	9	9	1	25. Pažymėtina, kad nesuprantamas keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalies 1 punkto nuostatos, numatančios, kad darbuotojui, atsižvelgiant į darbo apmokėjimo sistemos nuostatas, gali būti nustatomas didesnis pareiginės algos koeficientas, taikant ne mažiau kaip 0,06 didesnį pareiginės algos koeficientą, tačiau ne didesnį negu nustatytas tos pareigybės didžiausias pareiginės algos koeficientas, o mokyklos vadovui, jo pavaduotojui ugdymui, mokyklos ugdymą organizuojančio skyriaus vedėjui, švietimo pagalbos įstaigos vadovui, jo pavaduotojui ir švietimo pagalbos įstaigos skyriaus vedėjui, kurių darbas laikomas pedagoginiu, – ne didesnį negu 1,4 šio įstatymo 2 priede nustatyto pareiginės algos koeficiento, turinys bei jos galimas įgyvendinimas, nes nėra aišku nei apie kokį „1,4“ dydį kalbama, nei apie šio dydžio santykinį pritaikymą (veiksmą) koeficientų atžvilgiu.	Pritarti
26.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	10	4		26. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje siekiama nustatyti, kad biudžetinės įstaigos darbuotojai, jeigu buvo nustatyta, kad per paskutinius 6 mėnesius jie padarė darbo pareigų pažeidimą, neskatinami, išskyrus atvejį, kai darbuotojo veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius. Tačiau pažymėtina, kad šio straipsnio 2 dalyje, nustatančioje galimas skatinimo priemones, joks skatinimas už veiklos įvertinimą nenustatytas. Manytina, kad pareiginės algos koeficiento padidinimas po veiklos įvertinimo formaliai neturėtų būti laikomas kaip darbuotojo skatinimas 10 straipsnio apimtyje.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

1.1

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija

2023-11-07

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (toliau – LPSK) susipažino su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3187 (toliau – Įstatymo projektas) ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus.

1. Įstatymo projektu iš esmės keičiama biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sistema. Įstatymu nustatomi tik minimalūs darbuotojų pareiginės algos koeficientai, o įstaigos vadovui paliekama diskrecijos teisė įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje nustatyti aukštesnių koeficientų nustatymo kriterijus bei pačius koeficientus. Įstatymo projektas nenustato baigtinio kriterijų sąrašo, o pateikia tik pavyzdinį, taip suteikdamas laisvę įstaigos vadovui pačiam susikurti kriterijus pagal savo subjektyvius įsitikinimus ir jais vadovautis. LPSK primena, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. priėmė nutarimą Nr. KT26-N15/2015 byloje Nr. 19/2013 Dėl pedagogų, kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo reguliavimo, kur pasisakė, svarbiausi visuomeniniai santykiai turi būti reguliuojami įstatymais ir pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu. Taip pat pabrėžė, kad LR Konstitucijos 48 str 1 d. numato kiekvieno žmogaus teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Konstitucinio teismo doktrinoje yra laikomasi pozicijos, kad valstybės tarnautojų darbo užmokestis, kuris yra viena pagrindinių prielaidų įgyvendinti kitus teisėtus jų interesus, turi būti nustatomas įstatymu ir mokamas įstatymų nustatytu laiku. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad oficialiosios konstitucinės valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo doktrinos nuostatos mutatis mutandis taikytinos visiems iš valstybės (savivaldybės) biudžeto atlyginimą gaunantiems asmenims. Atitinkamai, Konstitucinis teismas išaiškino, kad valstybės tarnybos (ir su ja susiję) procesiniai (procedūriniai) santykiai gali būti reguliuojami ir poįstatyminiais aktais, tačiau taip, kad nebūtų konkurencijos su įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu; aiškūs kriterijai, kuriais remiantis valstybės tarnautojams nustatomas apmokėjimo už darbą dydis (darbo užmokestis), yra esminis teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą elementas ir jie turi būti nustatomi įstatymu; kadangi valstybės tarnautojų profesinė veikla atlyginama iš valstybės (savivaldybės) biudžeto, jame turi būti numatytos lėšos valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją, sprendimus, turinčius esminę įtaką valstybės biudžete numatomų valstybės išlaidų dydžiui, turi priimti ir įstatymuose įtvirtinti Seimas. Kitaip, jeigu sprendimai, lemiantys reikšmingą valstybės biudžeto išlaidų dalį, būtų įtvirtinti kitų valstybės institucijų teisės aktuose, atsirastų prielaidų susidaryti tokiai situacijai, kad Seimas, negalėdamas jų pakeisti, turėtų tvirtinti valstybės biudžetą, kurio turinio atitinkama reikšminga apimtimi jis pats negalėtų paveikti. Tai reikštų, kad Seimo galimybės veiksmingai vykdyti savo konstitucinę biudžetinę funkciją yra suvaržytos, jo vaidmuo formuojant valstybės biudžetą tėra formalus, ir nesiderintų su Seimo konstitucinių įgaliojimų valstybės finansų srityje paskirtimi ir esme. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo aiškinimą, LPSK kelia klausimą dėl įstatymo projektu įtvirtinto principo, kada kiekvienos biudžetinės įstaigos vadovas galės spręsti kokiais kriterijais vadovaujantis ir kokio dydžio darbo užmokestį nustatyti kiekvienam atskiram darbuotojui, atitiktį LR Konstitucijai. Patvirtinus įstatymo projekte numatytą biudžetinės įstaigos darbuotojų darbo užmokesčio nustatymo principą, Seimas, kaip sprendimo dėl valstybės biudžeto priėmėjas, tik formaliai spręs dėl biudžetinių įstaigų finansavimo, kadangi pačios įstaigos per savo darbo apmokėjimo sistemas diktuos kiek lėšų reikia jų darbuotojų darbo užmokesčiui.

LPSK nuomone, toks teisinis reguliavimas yra ydingas, ir galimai neatitinka Konstitucijoje įtvirtintos žmogaus teisės į teisingą darbo apmokėjimą, kadangi tik įstaigos vadovas spręs, kokį darbo užmokestį nustatyti darbuotojui.

Nepritarti

Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo (toliau – BD įstatymas) 4 str. 1 d. yra išvardinami atvejai, kada įstaigoms yra perskaičiuojami asignavimai, t. y. darbo užmokesčio fondas. Atkreipiame dėmesį, kad biudžetas yra formuojamas atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, BD įstatymo 4 str. 5 d. yra įvardijami atvejai kada asignavimai darbo užmokesčiui yra neperskaičiuojami. Taigi Seimas, svarstydamas biudžetą, pirmiausia atsižvelgia į finansines valstybės galimybes, o tik po to į institucijų finansinius poreikius, todėl argumentai, kad Įstatymo projekte numatoma darbo apmokėjimo sistemos sudarymo tvarka ribotų Seimo galimybę savarankiškai spręsti dėl valstybės biudžeto, yra nepagrįsti.

Projekte nustatomos tiek darbo užmokesčio sudedamosios dalys, tiek esminiai kriterijai – darbo patirtis, išsilavinimas, veiklos sudėtingumas, atsakomybės ir savarankiškumo lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas, darbo sąlygos ir pan., į kuriuos atsižvelgiant bus nustatoma darbuotojų pareiginė alga.

1.2

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija

2023-11-07

2. Įstatymo projekto 4 str. 1 d. nurodyta, kad pareigybių sąrašas yra nustatomas konsultuojantis su darbuotojų atstovais. Konsultavimasis reiškia, kad sprendimas bus priimamas nebūtinai atsižvelgiant į pateiktas pastabas, vadinasi viskas yra vadovo diskrecijoje, kas reiškia, kad vadovas paliekama teisė priimti sprendimus pažeidžiančius darbuotojų interesus. Atsižvelgiant į tai, kad konsultacijos dažnu atveju yra fikcijos, o ne realios derybos, įstatymų leidėjas turėtų pergalvoti kokių rezultatų siekia numatydamas tik konsultavimąsi, nes deklaruojami tikslai nebus pasiekti.

Nepritarti

Nei darbuotojai, nei darbuotojų atstovai negali kvestionuoti darbdavio diskrecijos priimti vienokį ar kitokį ekonominį, darbo organizavimo ar kitą su įmonės, įstaigos ar organizacijos veikla ar darbo sąlygomis bei darbo santykiais susijusį sprendimą. Informavimo ir konsultavimo reikalaujama tais atvejais, kai pagal įstatymus ir kitas darbo teisės normas numatoma, kad sprendimas turi būti priimtas atlikus informavimo ir konsultavimo procedūras. Šalių nuomonių sutapimas šių procedūrų pabaigoje yra socialiai pageidautinas, bet nėra privalomas.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje pripažįstama profesinės sąjungos teisė, kad su ja būtų konsultuojamasi ir kad ji būtų informuojama, o konsultavimasis reiškia teisę būti išklausytai. [...] darbdavys turi sutikti su tuo, kad konsultacijos yra profesinės sąjungos proga daryti įtaką priimant sprendimą. Tai sukuria pareigą suteikti galimybę suinteresuotiems asmenims per jų interesams atstovaujantį asmenį būti išklausytiems prieš priimant arba pakeičiant su jais susijusį visuotinai taikomą aktą. Šia procedūra, atsižvelgiant į jos tikslus, siekiama taip pat ir sumažinti priimamo sprendimo klaidų tikimybę, ir išvengti nepasitenkinimo skundų pateikimo (ESTT 2003 m. lapkričio 23 d. sprendimo byloje Nr. T-63/02 Cerafogli ir Poloni 23 ir 24 punktai). Taip siekiama užtikrinti kuo visapusiškesnį ir efektyvesnį profesinės sąjungos dalyvavimą konsultacijose (ESTT 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo byloje Nr. T-713/14 Ipso prieš Europos Centrinį Banką 146 punktas).

1.3

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija

2023-11-07

3. Įstatymo projekto 5 str. 1 d. yra apibrėžtos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio dalys, kurios neatitinka Darbo kodekso reguliavimo, kadangi nėra premijos, kaip darbo užmokesčio dalies. Toks teisinis reguliavimas diskriminuoja biudžetinėse įstaigose dirbančius darbuotojus, kadangi atima teisę gauti premiją už pasiektus darbo rezultatus ar metinę premiją. Atitinkamai, darbas valstybės sektoriuje daromas nepatrauklus ir nekonkurencingas.

Nepritarti

Projekte vietoj premijų yra numatytos vienkartinės piniginės išmokos ir iki 2 pareiginių algų dydžio piniginės išmokos už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant biudžetinei įstaigai nustatytus tikslus arba už pasiektus rezultatus ir įgyvendintus uždavinius (projekto 10 str. 2 d. 2 ir 4 p.).

1.4

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija

2023-11-07

4. Įstatymo projekto 5 str. 5 d. nurodyta, kad darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, darbo apmokėjimo sistemą nustato biudžetinės įstaigos vadovas. Įstatymo projektas nenumato įpareigojimo susiderėti dėl darbo apmokėjimo sistemos, tai reiškia, kad vadovui paliekama galimybė visiškai nesiderėti dėl darbo apmokėjimo sistemos, o pradėjus derybas jas nutraukti ir savo nuožiūra tokią patvirtinti. Esant tokiam reguliavimui visi darbuotojai yra paliekami vadovo diskrecijai, jų teisės nėra atstovaujamos ir ginamos, o tai suponuoja, kad deklaruojami tikslai nebus pasiekti.

Nepritarti

Žr. argumentus

prie 1.2 pastabos.

1.5

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija

2023-11-07

5. Įstatymo projekto 5 str. 5 d. nurodyta prieš biudžetinės įstaigos vadovui nustatant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti Darbo kodekso nustatyta tvarka įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros. Realiai tokia procedūra vyks sekančiai: 1) informuos; 2) gaus atsakymą; 3) priims sprendimą tokį, kokį norės. Taigi, tai yra fikcija, laiko švaistymas, kadangi vadovas niekaip neįpareigojamas atsižvelgti į pastabas, nėra ginamos darbuotojų teisės ir interesas, o tai suponuoja, kad deklaruojami tikslai nebus pasiekti.

Nepritarti

Žr. argumentus

prie 1.2 pastabos.

1.6

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija

2023-11-07

6. Įstatymo projekto 6 str. 5 d. nustatoma galimybė socialinių paslaugų srities darbuotojų minimalius pareiginės algos koeficientus didinti 21 proc. Šiuo metu galiojantis įstatymas leidžia didinti 30 proc. Atitinkamai LPSK kelia klausimą, dėl kokių priežasčių ir kokiais argumentais vadovaujantis yra mažinamas koeficientų didinimo procentas.

Nepritarti

Projekte paliekama nuostata dėl socialinių paslaugų srities darbuotojų minimalių koeficientų didinimo, tačiau ne 30 procentų, kaip kad buvo iki šiol, o 21 procentu, atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu didinami visų Įstatymo 1 priede numatytų pareigybių minimalūs koeficientai. Todėl tam, kad būtų išlaikyta neblogėjanti socialinių paslaugų srities darbuotojų padėtis palyginti su dabar galiojančia, minimalūs pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai turėtų būti didinami vidutiniškai 21 procentu. Didesnius nei minimalius koeficientus įstaigos vadovas gali numatyti įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje, kuri tvirtinama suderinus su darbuotojų atstovais. Biudžetinių įstaigų vadovams šis didinimas taip pat taikomas. Pareiginės algos koeficiento diferencijavimas pagal profesinio (vadovaujamo) darbo patirtį ar pareigybės lygį bus galima numatyti darbo apmokėjimo sistemose.

1.7

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija

2023-11-07

7. Įstatymo projekto 9 str. reglamentuoja biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimą. LPSK nuomone, pats veiklos vertinimas kaip reiškinys valstybiniame sektoriuje yra ydingas ir formalus, kadangi negali sukelti tokių pačių pasekmių, kaip privačiame sektoriuje, t.y. biudžetinės įstaigos gyvena savo biudžetų ribose, neuždirba ir neskirsto papildomų lėšų, todėl negali ir neturi diskrecijos teisės spręsti, kiek padidinti darbo užmokestį gerai dirbančiam darbuotojui. Atsižvelgiant į pastabą dėl darbo apmokėjimo sistemos nustatymo poįstatyminiais teisės aktais, LPSK mano, kad biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimas taip pat galimai prieštarauja Konstitucijai, sukelia teisėtus lūkesčius darbuotojui, o iš Seimo atima teisę priimti sprendimus dėl valstybės biudžeto, kadangi biudžeto dydį diktuos ne Seimas, o biudžetinių įstaigų vadovai per darbo apmokėjimo sistemas.

Nepritarti

Žr. argumentus prie 1.1 pastabos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 5 d. nutarimo Nr. 254 ,,Dėl Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimais bus nustatyti darbuotojų veiklos rezultatų vertinimo kriterijai. Taip, kaip pagal dabar galiojantį Įstatymą darbdavys galėjo skirti nuo 5 iki 40 proc. dydžio kintamąją dalį, taip ir pagal Projekto nuostatas darbdavys turės teisę, atsižvelgdamas į darbuotojo tiesioginio vadovo įvertinimą, taikyti vieną iš kelių skatinimo priemonių. Padėka, kaip skatinimo priemonė, yra plačiai naudojama tiek viešajame, tiek ir privačiame sektoriuose. Pagal numatomą reglamentavimą gali būti skiriama tiek atskirai, tiek ir su kitomis skatinimo priemonėmis.

1.8

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija

2023-11-07

8. Įstatymo projekto 9 str. 7 d. nustato kaip gali būti įvertinta biudžetinės įstaigos darbuotojo veikla. Šioje dalyje reikia atkreipti dėmesį į du aspektus: 1) vertinimo kriterijai yra subjektyvūs ir individualaus vertinamojo pobūdžio. Tai reiškia, kad darbuotojas turės atitikti vadovo lūkesčius, kurie kiekvieną dieną gali keistis ir darbuotojo vertinimas priklausys nuo tos dienos vadovo nusiteikimo; 2) įstatymo projektas nenustato, kad darbuotojui bent būtų iš anksto iškeliami ir raštu suformuluojami „lūkesčiai“, kuriuos jis turės atitikti vertinimo metu. Tai reiškia, kad darbuotojas nebus vertinamas objektyviai, pagal iš anksto suformuluotas užduotis, o visiškai priklausys nuo vadovo pasaulio suvokimo ir vertinimo dienos nuotaikos bei neapibrėžtų ir kintančių lūkesčių. Papildomai numatoma ir neeilinio veiklos vertinimo galimybė, kas suponuoja, kad darbuotojas bus orientuotas ne į tiesioginių funkcijų atlikimą, o savęs stebėjimą, atitinka vadovo lūkesčius ar ne. Taip pat, toks teisinis reguliavimas užprogramuoja psichologinio smurto problemą įstaigose, kada vadovai savo teisę vertinti darbuotojus pagal įsivaizduojamus lūkesčius ir dar turėdami teisę tai daryti bet kada, nebūtinai kartą per metus, sukels papildomą stresą ir įtampą darbuotojams, o tai neatitinka saugių ir sveikų darbo sąlygų reikalavimų darbo vietai.

Nepritarti

Žr. argumentus dėl 1.1 pastabos.

1.9

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija

2023-11-07

9. Įstatymo projekto 9 str. 11 d. 3 p. nurodyta, kad kai biudžetinės įstaigos veikla įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, gali būti sudaromas ne trumpesnės negu 2 mėnesių ir ne ilgesnės negu 6 mėnesių trukmės biudžetinės įstaigos vadovo ar darbuotojo veiklos gerinimo planas. Jei pasibaigus biudžetinės įstaigos darbuotojo veiklos gerinimo plano terminui biudžetinės įstaigos darbuotojo veikla neeilinio vertinimo metu įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, biudžetinės įstaigos darbuotojas atleidžiamas iš pareigų. Toks teisinis reguliavimas neatitinka darbo kodekso 57 str. nuostatų, kadangi darbo kodekso norma numato darbdavio teisę, o ne pareigą nutraukti darbo santykius, jei darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų. Tuo tarpu, įstatymo projektas imperatyviai nustato, kad darbuotojui nepasiekus sutartų rezultatų, jis turi būti atleistas iš pareigų. Toks reguliavimas ženkliai blogina darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir patenkančių į įstatymo projekto reguliavimo sritį, darbo sąlygas.

Nepritarti

Įstatymo projekte darbuotojui numatoma galimybė gerinti savo veiklos rezultatus, rezultatų gerinimo plane sutarus kartu su darbuotoju turi būti numatomi realios užduotys ir tikslai, gali būti numatomas papildomas darbuotojo kvalifikacijos tobulinimas ir tik darbuotojui per numatytą protingą terminą nepagerinus darbo rezultatų su darbuotoju yra nutraukiami darbo santykiai. Atkreiptinas dėmesys, kad neefektyvus ir netinkamas biudžetinių įstaigų darbuotojų darbas sudaro galimybes nekokybiškoms viešosios paslaugoms bei netvariam valstybės biudžeto lėšų naudojimui, todėl negali susidaryti tokios situacijos, kai sistemingai blogai dirbantis darbuotojas toliau dirba biudžetinėje įstaigoje.

1.10

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija

2023-11-07

10. Įstatymo projekto 10 str. 2 d. 1 p. numatyta padėka, kaip skatinimo priemonė, neturėtų būti reglamentuota įstatymu, kadangi net ir to nenumačius įstatyme, vadovai skiria padėkas gerai dirbantiems darbuotojams. Atkreiptinas dėmesys, kad padėka naudojama tik kaip papildoma skatinimo priemonė, o labiausiai motyvuojanti priemonė yra įvertinimas pinigine išraiška, tačiau įstatymas premijos biudžetinių įstaigų darbuotojams nenumato. Tuo tarpu, to paties straipsnio 2 d. 2 p. apriboja, kad gali būti skiriama 1-2 pareiginių algų dydžio piniginė išmoka. Atitinkamai ši nuostata bus faktiškai neįgyvendinama, kadangi biudžetinėse įstaigose retai būna tiek lėšų, kad papildomai darbuotojams išmokėti 1-2 papildomus darbo užmokesčius. Kitas šios nuostatos aspektas, vadovas laisvai galės paskirti vienam ar dviem darbuotojams išmokas, o kiti darbuotojai gaus padėkas. Toks siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl atitikties Konstitucijai.

Nepritarti

Žr. argumentus dėl 1.1 pastabos.

1.11

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija

2023-11-07

11. Įstatymo projekto 10 str. 4 d. nurodo, kad biudžetinės įstaigos darbuotojai, kuriems per paskutinius 6 mėnesius buvo nustatytas darbo pareigų pažeidimas, neskatinami, išskyrus atvejį, kai darbuotojo veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius. Toks reguliavimas siūlomas, atsižvelgiant į Darbo kodekso 142 str. nuostatas. Tačiau neatsižvelgiama, kad Darbo kodekso 142 str. kalba apie dviejų rūšių premijavimo tikslus: 1) kai premija skiriama už darbo rezultatus pagal įstaigoje nustatytą tvarką (dažniausiai pagal darbo apmokėjimo sistemą); 2) darbdavio iniciatyva paskatinti už gerai atliktą darbą. Pirmu atveju Darbo kodeksas nurodo, kad premija turi būti skiriama, antruoju atveju, kai darbdavys savo iniciatyva nori paskatinti darbuotoją – premija gali būti neskiriama. Šiuo atveju darbo kodeksas dispozityviai nurodo, kad darbdavys gali apsispręsti tiek skirti skatinamąją premiją, tiek neskirti. Įstatymo projektas ne tik, kad neatskiria skatinimo tikslų, suplaka abiejų rūšių skatinimą į vieną vietą, tačiau kartu ir imperatyviai nurodo, kad darbuotojas, kuriam per paskutinius 6 mėnesius buvo nustatytas darbo pareigų pažeidimas, neskatinamas. Toks reguliavimas ženkliai blogina darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir patenkančių į įstatymo projekto reguliavimo sritį, darbo sąlygas.

LPSK atkreipia dėmesį, kad dalis aukščiau išvardintų pastabų buvo teiktos ir į pirmą įstatymo projekto variantą, tačiau įstatymo projekto rengėjai, susitikimuose su suinteresuotomis šalimis nematė prasmės ne tik, kad atsižvelgti į pateiktas pastabas, tačiau nebuvo sudaryta galimybė išdiskutuoti ir išsiaiškinti keliamas problemas. Susitikimų metu buvo paviršutiniškai išklausytos bendros nuomonės ir nesudaryta galimybė diskutuoti esminiais klausimais. Atsižvelgiant į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, LPSK siūlo ieškoti sprendimų ir atitinkamai koreguoti įstatymų projektus svarstant juos su socialiniais partneriais bei pasitikrinti siūlomo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai.

Nepritarti

Pagal dabar galiojantį reguliavimą darbuotojas neskatinamas, jei per paskutinius 12 mėnesių padarė pareigų pažeidimą. Taigi numatomu reguliavimu (6 mėn.) darbuotojų padėtis yra gerinama, lyginant su prieš tai buvusiu reglamentavimu.

2.1

Lietuvos pedagogų psichologinių tarnybų vadovų asociacija

2023-11-09

2 prie-das

X sk

50 p

Atkreipiame dėmesį, kad dėl prašomų pokyčių Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme (toliau – Įstatymas) Lietuvos pedagoginių psichologinių tarnybų vadovų asociacija (toliau – Asociacija) kreipėsi į Švietimo mokslo ir sporto ministeriją 2022 m. balandžio 25 d. rašto Nr. 4; 2023 m. liepos 3 d. rašto Nr. 2, 2023-09-07 rašto Nr. 3, tačiau rezultato pasiekti nepavyko.

Siūlomi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pakeitimai:

1. Vadovų, pavaduotojų ir skyrių vedėjų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus sieti ne su vadovaujamo darbo patirtimi (metais), bet su pedagoginio darbo stažu (metais) ) (2 priedas, X skyrius, 50. Straipsnis ir 51 straipsnis).

Komentaras

Asociacijos turimais duomenimis tarnybų vadovai pagal darbo patirtį pasiskirsto taip:

Darbo patirtis metais	Tarnybų vadovų turinčių pedagoginės darbo patirties dalis procentais	Tarnybų vadovų turinčių vadybinės darbo patirties dalis procentais
0–5	0,00%	26,09%
5–10	0,00%	30,43%
10–15	4,35%	4,35%
15–20	8,70%	17,39%
20–25	8,70%	17,39%
25–30	56,52%	0,00%
30–50	21,74%	4,35%

Nepritarti

Siūloma iš esmės keisti kriterijus, pagal kuriuos nustatomi pareiginės algos koeficientai. Konkretus pasiūlymas nepateiktas. Tokiam sprendimui būtina surinkti išsamius duomenis, atlikti jų analizę, parengti ir išdiskutuoti pasiūlymus, įvertinti jų poveikį finansams. Siūlomiems pokyčiams būtina pasirengti, numatyti reikiamą finansavimą.

Komitetas su išvada pateikia siūlymą dėl sisteminio PPT tinklo peržiūrėjimo.

2.2

Lietuvos pedagogų psichologinių tarnybų vadovų asociacija

2023-11-09

2 prie-das

X sk

50p

2. Siūlome pakeisti vadovų ir pavaduotojų skaičiaus intervalus, priartinant juos prie realiai tarnybose esančių pareigybių skaičiaus (2 priedas, X skyrius, 50. straipsnis ir 51 straipsnis).

Komentaras

Asociacijos turimais duomenimis tarnybos pagal darbuotojų skaičių pasiskirsto taip:

Etatų skaičius	Tarnybų turinčių tiek etatų dalis procentais
0–5	17,39%
5–10	17,39%
10–15	30,43%
15–20	17,39%
20–30	8,70%
30–50	0
50–100	8,70%
100 ir daugiau	0,00%

Matome, kad net trečdalis tarnybų turi iki 10 darbuotojų, beveik pusė tarnybų turi nuo 10 iki 20 darbuotojų ir mažiau nei penktadalis turi daugiau nei 20 darbuotojų. Šiuo metu tik dvi tarnybos turi daugiau nei 50 darbuotojų.

Nepritarti

Žr. argumentus prie prie 1.1 pasiūlymo.

2.3

Lietuvos pedagogų psichologinių tarnybų vadovų asociacija

2023-11-09

2 prie-das

Xsk

52p

3. Nustatyti Švietimo pagalbos įstaigų vadovams, pavaduotojams, skyrių vedėjams, kurių darbas laikomas pedagoginiu, koeficientų didinimą dėl veiklos sudėtingumo (2 priedas, X skyrius, 52. straipsnis).

Komentaras Švietimo pagalbos įstaigų vadovai, pavaduotojai ir skyrių vedėjai nuolat konsultuoja ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigų vadovus švietimo pagalbos organizavimo vaikams su specialiaisiais ugdymo/si poreikiais (toliau – SUP) ir ugdymo įtraukties klausimais (Švietimo pagalbos įstaigų specialistams už darbą su SUP vaikais mokamas 20 procentų priedas dėl darbo sudėtingumo).

Nepritarti

Į šį pasiūlymą atsižvelgta. Projekto 2 priedas papildytas 52 punktu, pagal kurį pareiginės algos koeficientai švietimo pagalbos įstaigų vadovams gali būti didinami dėl veiklos sudėtingumo pagal savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatytus kriterijus, švietimo pagalbos įstaigų vadovų pavaduotojams ir skyrių vedėjams, kurių darbas laikomas pedagoginiu, – pagal biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje nustatytus kriterijus.

Jeigu švietimo pagalbos įstaigos vadovo, jo pavaduotojo, kurio darbas laikomas pedagoginiu, ar skyriaus vedėjo, kurio darbas laikomas pedagoginiu, veikla atitinka vieną veiklos sudėtingumo kriterijų, jo pareiginės algos koeficientas gali būti didinamas ne daugiau kaip 20 procentų, jeigu du ir daugiau veiklos sudėtingumo kriterijų – ne daugiau kaip 25 procentais.

Komitetas su išvada pateikia siųlymą dėl sisteminio PPT tinklo peržiūrėjimo.

2.4

Lietuvos pedagogų psichologinių tarnybų vadovų asociacija

2023-11-09

2 prie-das

5sk

28p

4. Prašome pakeisti vadovų, pavaduotojų ir skyrių vedėjų darbo apmokėjimo tvarką. Pagal LR Vyriausybės programos nuostatas direktoriaus atlyginimas turėtų viršyti didžiausią specialisto atlygį ne mažiau kaip 40% (2 priedas, X skyrius, 50 straipsnis ir 51 straipsnis). Mažiausias vadovų koeficientas (1,6640) turi būti bent 40% didesnis nei didžiausias galimas specialisto koeficientas: 1,3053 + 20% + 20% = 1,8796.

Komentaras Lietuvos pedagoginių psichologinių tarnybų vadovų asociacija atliko apklausą dėl vadovų darbo užmokesčio koeficientų. Remiantis jos rezultatais, prašome pakeisti vadovų darbo apmokėjimo tvarką, nes situacija yra labai įvairi ir priklauso nuo savivaldybės, kurioje vadovai dirba. Susiduriama su tuo, kad pirmos kategorijos su 25 metų stažu psichologas (jei toks dirba toje tarnyboje) gauna didesnį atlygį nei direktorius. Taip yra todėl, kad psichologo pastoviosios dalies koeficientas didinamas 20 % dėl A1 kategorijos ir 20 % dėl darbo sudėtingumo, tačiau tarnybų vadovų atlyginimas nėra didinamas.

Atkreiptinas dėmesys į Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties 2022 m. gruodžio 23 d. Nr. S-861 nuostatas:

„6.1. pagal valstybės finansines galimybes palaipsniui didinti valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, kad 2024 m. Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme nustatytas mokyklų vadovų mažiausias koeficientas būtų 40 procentų didesnis nei šiame įstatyme nustatytas didžiausią pedagoginio darbo stažą turinčio mokytojo eksperto pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas. Šiame papunktyje nurodytas mokyklų vadovų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų padidinimas apima ir padidinimą dėl mokyklos vadovo pareigybės priskyrimo A1 lygiui, jei pagal Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymą ši pareigybė priskiriama A1 lygiui. Mokyklų vadovų pavaduotojų ugdymui ir ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, nurodytus Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme, didinti tais pačiais tempais, kaip vidutiniškai didinami mokyklų vadovų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai;

6.2. Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme nustatytas švietimo pagalbos įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ir skyrių vedėjų, kurių darbas laikomas pedagoginiu, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų minimalias intervalų ribas nuo 2023 m. sausio 1 d. padidinus tais pačiais tempais, kaip vidutiniškai padidinti mokyklų vadovų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai, ir atsisakius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų intervalų, 2024 m. jų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti tais pačiais tempais, kaip vidutiniškai didinami mokyklų vadovų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai. Šiame papunktyje nurodytas švietimo pagalbos įstaigų vadovų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų didinimas apima ir didinimą dėl švietimo pagalbos įstaigos vadovo pareigybės priskyrimo A1 lygiui, jei pagal Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymą ši pareigybė priskiriama A1 lygiui“.

Nepritarti

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal LRV programos nuostatas ir Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį, sudarytą su Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesine sąjunga, įsipareigojimas pasiekti, kad pareiginės algos koeficientas būtų 40 proc. didesnis už didžiausią mokytojo koeficientą, yra taikomas tik mokyklų (o ne visų švietimo įstaigų) vadovams.

LRV programos įgyvendinimo priemonė (1.3.10 p.):

„Gerinti mokyklų vadovų darbo apmokėjimo sąlygas, siekiant, kad mažiausias mokyklos vadovo pareiginės algos koeficientas būtų 40 proc. didesnis už didžiausią mokytojo koeficientą“.

Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis numato, kad:

„6.2. Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme nustatytas švietimo pagalbos įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ir skyrių vedėjų, kurių darbas laikomas pedagoginiu, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų minimalias intervalų ribas nuo 2023 m. sausio 1 d. padidinus tais pačiais tempais, kaip vidutiniškai padidinti mokyklų vadovų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai, ir atsisakius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų intervalų, 2024 m. jų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti tais pačiais tempais, kaip vidutiniškai didinami mokyklų vadovų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai. Šiame papunktyje nurodytas švietimo pagalbos įstaigų vadovų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų padidinimas apima ir padidinimą dėl švietimo pagalbos įstaigos vadovo pareigybės priskyrimo A1 lygiui, jei pagal Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymą ši pareigybė priskiriama A1 lygiui;“.

Laikantis šios kolektyvinės sutarties nuostatos, Įstatymo projekte švietimo pagalbos įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ir skyrių vedėjų, kurių darbas laikomas pedagoginiu, pareiginės algos koeficientai didinami tais pačiais tempais kaip mokyklų vadovams: nuo 2024 m. sausio 1 d. – 18,4 proc., nuo rugsėjo 1 d. – 10 proc.

Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. įstatyme nustatytas mažiausias švietimo pagalbos įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientas (be didinimo dėl veiklos sudėtingumo) bus 27,5 proc. didesnis už didžiausią švietimo pagalbos specialisto pareiginės algos koeficientą (be didinimo dėl veiklos sudėtingumo).

2.5

Lietuvos pedagogų psichologinių tarnybų vadovų asociacija

2023-11-09

2 prie-das

Vsk

IVsk

23p

28p

5. Prašome įtraukti karjeros specialistus į Įstatymo V skyriaus 28 punktą (lentelę), įrašant karjeros specialisto pareigybę prie pareigybių, kur suteiktos kvalifikacinės kategorijos ir numatyti specialistų atestacijos ir kategorijų suteikimo kriterijus ( IV skyrius 23 straipsnis, V skyrius, 28 straipsnis).

Komentaras Pedagoginėse psichologinėse tarnybose, Švietimo pagalbos ir švietimo įstaigose dirba skirtingą išsilavinimą ir patirtį turintys specialistai. Yra specialistų baigusių karjeros projektavimo arba karjeros edukologijos studijas, yra įgijusių magistro laipsnį ugdymo karjerai srityje. Įstatyme jie klasifikuojami kaip kvalifikacinės kategorijos neįgiję specialistai nors, darbdavio įsakymu, jiems galima suteikti IV kategoriją (kaip ir kitiems švietimo pagalbos specialistams). Galimybė įgyti kvalifikacinę kategoriją iki šiol nenumatoma, nors dauguma karjeros specialistų yra baigę Lietuvos neformaliojo centro organizuotus 200 val. mokymus pagal programą. Tai tikrai menkina karjeros specialisto pareigybės patrauklumą ir prestižą.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, ir įvertinus pateiktus motyvus, prašome inicijuoti minėtus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pakeitimus.

Nepritarti

Argumetai susiję su aukščiau pateiktais argumentais.

PPT veiklą ir tarnybų dydžiai yra labai skirtingi.

Komitetas su išvada teikia protokolinį sprendimą - siūlo ŠMSM peržiūrėti PPT sistemos reglamentavimą.

Respublikinė ikimokyklinio ugdymo kūno kultūros pedagogų asociacija

2023-11-14

2 prie-das

Prašome Švietimo ir mokslo komiteto pritarti 2023-11-07 pasiūlymui XIVP-3187 įtraukti fizinio ugdymo mokytojo pareigybę į Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 naująją redakciją (toliau – Įstatymas).

Įstatymas reglamentuoja darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas ir dydžius. Fizinio ugdymo mokytojo pareigybė ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra įteisinta švietimo, mokslo ir sporto ministro, kaip nurodyta Įstatymo 7 straipsnio 6 ir 7 punktuose. Tačiau ši pareigybė neįvardinta 2 priede. Pritarus pasiūlymui XIVP-3187, būtų ištaisyta klaida ir apibrėžti šių darbuotojų pareiginės algos koeficientai bei darbo krūvio sandara.

Fizinio, kaip ir meninio, ugdymo mokytojai, drauge su Įstatyme įrašytais ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo mokytojais, įgyvendina ugdymo programas ir dirba su visais ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančiais vaikais. 1 etatu dirbantis fizinio ugdymo mokytojas planuoja, organizuoja ir vykdo apytiksliai 120-220 vaikų fizinį ugdymą. 65 proc. Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų jau dirba šie pedagogai, tačiau neapibrėžti jų pareiginės algos koeficientai bei darbo krūvio sandara, sukelia keblumų etatus skirstančioms savivaldybėms ir įstaigų vadovams.

Priėmus pasiūlymą XIVP-3187, jokių papildomų lėšų neprireiks. Savivaldybės vadovaujasi Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679. Jame nustatyta, kad finansavimas skiriamas ugdymo programų įgyvendinimui, o ne atskirų pareigybių finansavimui. Taigi kiekviena savivaldybė savarankiškai pasirenka, kas įgyvendina ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas.

Respublikinė ikimokyklinio ugdymo kūno kultūros pedagogų asociacija veikia nuo 2014 metų. Ji vienija 273 vaikų fizinį ugdymą įgyvendinančius darbuotojus iš 42 Lietuvos savivaldybių. Visi šie darbuotojai laukia teigiamo Jūsų sprendimo.

Pritarti

4.1

Lietuvos kultūros darbuotojų profesinė sąjunga

Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga

(tos pačios pastabos)

2023-11-14

Lietuvos kultūros darbuotojų profesinė sąjunga (toliau – LKDPS), atstovaudama savo darbdavio lygmens profesinių sąjungų organizacijas, teikia pastabas dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3187 (toliau – Įstatymo projektas).

Pirmiausiai, norime išreikšti susirūpinimą dėl netinkamo socialinių partnerių įtraukimo į šio Įstatymo projekto ruošimo procesą. Socialinis dialogas tarp Įstatymo projekto rengėjų ir socialinių partnerių, galutiniame rezultate buvo neproduktyvus, o po dviejų Įstatymo projekto derinimo posėdžių ir užsitęsusių diskusijų, matomas tik minimalus atsižvelgimas į socialinių partnerių pastabas. Viso proceso metu buvo matomas bandymas derinimo procedūras atlikti formaliai, nesiekiant išgirsti bei atsižvelgti į kitos pusės argumentus, socialiniams partneriams nurodant, kad pagrindinė Įstatymo projekto siekiamybė turėtų būti biudžetinio sektoriaus darbo apmokėjimo sąlygų suvienodinimas su valstybės tarnybos sektoriumi. Toks požiūris yra visiškai nesuprantamas ir ydingas teisėkūros prasme, kadangi esamų teisės aktų spragos turėtų būti šalinamos, o ne plečiamos kitiems sektoriams, be kita ko, toks požiūris visiškai neatliepia biudžetinio sektoriaus darbuotojų keliamo susirūpinimo dėl Įstatymo projekto problematikos.

Informuojame, kad po Įstatymo projekto įregistravimo, sulaukiame aibės pasipiktinusių ir sunerimusių reakcijų iš biudžetinio sektoriaus darbuotojų bei mūsų struktūrinių padalinių valdymo organų. Mūsų nuomone, dabartinėje Įstatymo projekto redakcijoje yra per daug neaiškumų, darbuotojų sąlygų pabloginimų, o darbuotojų interesą užtikrinančių saugiklių praktiškai nėra, todėl LKDPS visiškai nepritaria ir nepalaikys dabartinės Įstatymo projekto redakcijos, kuri yra sistemiškai ydinga dėl sekančių priežasčių:

Dėl Įstatymo projekto 5 str. ir darbo apmokėjimo sistemų, vertinant bendrą Įstatymo projekto kontekstą, keičiamą metinių veiklos vertinimų tvarką, panaikintą minimalių koeficientų nustatymą pagal darbo stažą ir kitų darbo apmokėjimo sąlygų prastinimą, darbdaviui yra paliekama absoliuti diskrecija nustatyti darbo apmokėjimo sistemą, remiantis niekuo daugiau, nei savo nuožiūra. Pagal dabartini LR darbo kodekso reglamentavimą, darbo apmokėjimo sistema turi būti derinama su darbuotojų atstovais, vykdant informavimo ir konsultavimo procedūras, tačiau šios procedūros nėra pakankamas saugiklis apsisaugoti nuo darbdavių piktnaudžiavimo, kuomet Įstatymų projektu panaikinami net ir minimalūs kriterijai dėl darbo apmokėjimo sistemos teisingumo, Įstatymo projekte paliekama galimybė nustatyti darbo apmokėjimo sistemą darbdavio lygmens kolektyvinėje sutartyje, tačiau įstaigai neturint tokios sutarties, kol ir jeigu tokia sutartis būtų sudaryta, darbuotojams būtų taikoma vienašališkai darbdaviui palanki darbo apmokėjimo sistema. Tokia situacija yra visiškai nepriimtina darbuotojų atžvilgiu,

Nepritarti

Atkreiptinas dėmesys, kad nei darbuotojai, nei darbuotojų atstovai negali kvestionuoti darbdavio diskrecijos priimti vienokį ar kitokį ekonominį, darbo organizavimo ar kitą įmonės, įstaigos ar organizacijos veikla ar darbo sąlygomis bei darbo santykiais susijusį sprendimą. Informavimo ir konsultavimo reikalaujama tais atvejais, kai pagal įstatymus ir kitas darbo teisės normas numatoma, kad sprendimas turi būti priimtas atlikus informavimo ir konsultavimo procedūras. Šalių nuomonių sutapimas šių procedūrų pabaigoje yra socialiai pageidautinas, bet nėra privalomas.

Taip pat įstatymo projekte yra numatomi kriterijai, kuriais remiantis darbo apmokėjimo sistemose turėtų būti numatomi koeficientai atitinkamoms pareigybėms. Išvardijami kriterijai (darbo patirtis, išsilavinimas, veiklos sudėtingumas, atsakomybės ir savarankiškumo lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas, darbo sąlygos ar kiti kriterijai) (5 str. 5 d.).

4.2

Lietuvos kultūros darbuotojų profesinė sąjunga

Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga

(tos pačios pastabos)

2023-11-14

Dėl Įstatymo projekto 5 str. ir kintamosios pareiginės algos dalies panaikinimo, atsižvelgiant į tai, jog Įstatymo projekte darbdaviui numatoma teisė, o ne pareiga, per įvairias skatinimo priemones, ar metinės veiklos vertimo rezultatų pagrindu, darbuotojams gerinti darbo užmokesčio sąlygas, kuomet darbuotojas pasiekia gerus rezultatus, bet tik tuo atveju jeigu rezultatai viršija darbdavio lūkesčius, kintamosios pareiginės algos dalies panaikinimas suprantamas kaip darbuotojų darbo užmokesčio sąlygų bloginimas ir bandymas taupyti valstybės biudžetą, biudžetinio sektoriaus darbuotojų sąskaita. Toks reglamentavimas yra nesuprantamas ir motyvaciniu požiūriu, kadangi darbuotojui nesuteikiama absoliučiai jokia garantija, kad už jo nepriekaištingą veiklą ir papildomą įdirbį bus atlyginta atitinkamai ir sąžiningai. Dauguma biudžetinio sektoriaus darbuotojų yra kvalifikuoti savo srities specialistai, kurie išmano savo darbą ir geba jį dirbti puikiai, todėl, keičiant dabartinį darbo apmokėjimo reglamentavimą į modelį, kuomet darbdavys turi teisę visiškai neatsižvelgti į darbuotojo rezultatus, bus padaryta didžiulė finansinė žala geriausiems sektoriaus darbuotojams, be kita ko, bus sudarytos palankios sąlygos diskriminacijai bei mobingui. Teoriškai, kintamoji dalis darbuotojui nėra garantuota, tačiau praktiškai, gerai dirbantys darbuotojai, pagal dabartinį reglamentavimą, gali pagrįstai tikėtis šios papildomos darbo užmokesčio dalies. Atsižvelgiant į Įstatymo projekto numatytus skatinimo metodus bei jų dispozityvų taikymą, kintamosios pareiginės algos dalies panaikinimas sudaro situaciją, kuomet darbuotojas gali negauti jokios finansinės naudos dėl savo pastangų darbe, taip mažinant darbuotojo motyvaciją, bloginant jo finansinę padėtį ir prastinant biudžetinio sektoriaus efektyvumą, plačiąja prasme. Taipogi, reikėtų turėti omenyje, jog kintamosios dalies panaikinimas jokiais būdais nereikš aukštesnių pareiginės algos koeficientų, per lėšų perskirstymą, kintamąją dalį integruojant į pareiginės algos koeficientą, kadangi darbdaviu praktiškai suteikiama teisė rengti darbo apmokėjimo sistemas, remiantis išskirtinai savo nuožiūra. Be kita ko, vertinant galimybę numatyti kintamąją pareiginės algos dalį darbdavio lygmens kolektyvinėje sutartyje ir darbo apmokėjimo sistemoje, išlieka klausimas ar kintamosios pareiginės algos dalies naikinimas Įstatymo projekte yra būtinas dabartinio reglamentavimo pakeitimas.

Nepritarti

Įstatymo projektu siūloma 2023 metais nustatytą kintamąją dalį įskaičiuoti į pareiginę algą, siekiant, kad nebūtų tokių atvejų, kai įvertinus darbuotojo veiklą už 2023 metus, taupant įstaigos darbo užmokesčio fondo lėšas, jam bus dirbtinai sumažinama skiriama kintamoji dalis. Kasmetinį veiklos vertinimą už 2023 m. siūloma atlikti pagal Projekte nustatytą tvarką, o tai reiškia, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. perskaičiuotas pareiginės algos koeficientas dar kartą galėtų būti didinamas, pavyzdžiui, taikant ne mažiau kaip 0,06 didesnį pareiginės algos koeficientą, tačiau ne didesnį negu tai pareigybei nustatytas didžiausias pareiginės algos koeficientas arba išmokant pareiginės algos dydžio vienkartinę piniginę išmoką, kuri su įskaičiuota kintamąja dalimi būtų didesnė.

Taip pat įstatymo projekte yra paliekama galimybė kolektyvinėje sutartyje susitarti dėl kintamosios dalies mokėjimo, taip sudaroma galimybė profesinėms sąjungos stipriau vystyti socialinė dialogą, o likusios skatinimo priemonės yra tokios pačios, kaip ir valstybės tarnautojams, taip užtikrinama vieninga viešojo sektoriaus atlygio politika ir motyvacinė sistema.

4.3

Lietuvos kultūros darbuotojų profesinė sąjunga

Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga

(tos pačios pastabos)

2023-11-14

Dėl Įstatymo projekto 9 str. ir biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos keitimo, naujoji darbuotojų vertinimo tvarka yra absoliučiai ydinga, pradedant jau išdėstytais argumentais dėl kintamosios pareiginės algos dalies panaikinimo, nepakankamo dėmesio darbuotojų motyvavimui, bei aiškios sistemos trūkumo, kuomet darbuotojas gali pagrįstai tikėtis teisingo jo pastangų atlyginimo. Papildomai, naujoji veiklos vertinimo tvarka yra neapibrėžta, nukreipta prieš darbuotoją ir paliekanti plačias galimybes veiklos vertinimą darbdaviui naudoti kaip manipuliacinį arba susidorojimo su darbuotoju įrankį. Galimybė darbdavio lygmens kolektyvinėje sutartyje numatyti papildomą reglamentavimą dėl vertinimo tvarkos nesuteiks didelės naudos darbuotojams, tačiau tai taps būtinu procesu, siekiant atitaisyti ydingą Įstatymo projekto reglamentavimą. Manome, kad Įstatymo projekto numatyta darbuotojų veiklos vertinimo sistema yra problematiška šiais aspektais:

1. Naujoje tvarkoje nebelieka prievolės suformuluoti aiškias ir apibrėžtas darbuotojo metinės veiklos užduotis, taip sudarant situaciją, kuomet darbuotojo veikla vertinama visiškai neaiškiais, greičiausiai subjektyviais kriterijais. Atsižvelgiant į galimų vertinimo rezultatų apibrėžimus, tampa visiškai neaišku kaip darbuotojas gali viršyti darbdavio ar tiesioginio vadovo lūkesčius, prieš tai jų neišreiškiant darbuotojui.

2. Nauji veiklos vertinimų rezultatų apibrėžimai ir jų sukeliamos teisinės pasekmės darbuotojams, kelia labai rimtų klausimų dėl darbuotojų veiklos vertinimo tikslo. Darbuotoją įvertinus kaip „viršijantį lūkesčius“, darbdavys turi teisę, bet ne pareigą, darbuotojui kelti pereiginės algos koeficientą, ne mažesne negu 0,06 dalimi. Tai yra mažų mažiausiai juokinga darbuotojo skatinimo priemonė, kuomet pastangos viršyti lūkesčius gali būti, bet nebūtinai bus, atlyginamos reikšmingai žemesniu atlyginimo kėlimu, negu gaunant dabartiniame reglamentavime numatytą kintamąją pareiginės algos dalį. Taipogi, maksimali kėlimo riba numatoma darbo apmokėjimo sistemoje, kuri, dėl pirmiau nurodytų priežasčių, gali būti nesąžininga darbuotojų atžvilgiu. Kaip alternatyva, darbuotojas gali būti paaukštintas pareigose, tačiau kyla klausimas ar visais atvejais tai yra siekiamybė biudžetiniame sektoriuje. Pagal šakines specifikas, nemaža dalis biudžetinio sektoriaus darbuotojų yra savo srities specialistai, kurie nebūtinai nori kilti įstaigos struktūroje, bet nori ir toliau lavinti savo kvalifikaciją esančiose pareigose. Jeigu Įstatymo projekte, kuomet darbuotojas vertinamas kaip viršijantis lūkesčius, nebus numatyta galimybė gauti reikšmingą atlyginimo padidėjimą, užimant tas pačias pareigas, rizikuojame prarasti kvalifikuotus specialistus, taip suprastindami viso biudžetinio sektoriaus veiklą.

3. Darbuotoją įvertinus kaip „atitinkantį lūkesčius“, darbuotojo teisinė padėtis nesikeičia. Kitais žodžiais tariant, iš darbuotojo tikimasi atitikti lūkesčius už suderėtą darbo užmokestį, kas yra teisėtas darbdavio noras, tačiau negalime neatsižvelgti į dabartinį reglamentavimą. Manytina, kad sąvoka „atitinkantis lūkesčius“, veiklos vertinimo kontekste, yra analogiška dabartiniame reglamentavime naudojamai sąvokai „gerai“, remiantis tuo, kad egzistuoja siekiamybė, jog viso biudžetinio sektoriaus veikla būtų vertinama mažų mažiausiai gerai. Atsižvelgiant į tai, pagal Įstatymo projekto siūlomą tvarką, darbuotojas yra visiškai nebemotyvuojamas atitikti lūkesčius, kaip yra dabar, ir veiklos vertinimas jam tampa naudingas tik viršijus neapibrėžtus lūkesčius, ir tik esant gerai valiai iš darbdavio pusės. Esant tokiai situacijai, tampa neaišku ar darbuotojas dės pastangas lūkesčius viršyti, ar dėl motyvacijos trūkumo nuspręs atlikti savo darbo funkcijas naudojant mažiau pastangų, kas atsilieps neigiamai visam sektoriui.

4. Darbuotoją įvertinus kaip „iš dalies atitinkantį lūkesčius“, jo teisinė padėtis nesikeičia, tačiau biudžetinės įstaigos darbuotojui nustatomas privalomas kvalifikacijos tobulinimas. Ši nuostata prieštarauja pati sau, kadangi darbuotojo teisinė padėtis akivaizdžiai keičiasi, taipogi kyla klausimas ar privalomas kvalifikacijos tobulinimas yra teisingas problemos sprendimo būdas. Darbuotojas gali atitikti lūkesčius tik iš dalies dėl aibės priežasčių, tokių kaip šeimyninės problemos, perdegimas, stresas, padidėjęs darbo krūvis, patiriamas psichologinis spaudimas darbe ir t.t.. Kiekvienas atvejis yra individualus, todėl siūlymas dėl priverstinio kvalifikacijos kėlimo yra visiškai nelogiškas.

5. Darbuotoją įvertinus kaip „neatitinkantį lūkesčių“, darbuotojui, atsižvelgiant į darbo apmokėjimo sistemos nuostatas, gali būti nustatomas mažesnis pareiginės algos koeficientas, intervale nuo 0,06 iki 0,18. Vertinant labiausiai pesimistinį variantą, darbuotojas, vienais metais, įvertintas kaip viršijantis lūkesčius, negauna absoliučiai jokio atlygio, o kitais metais, įvertintas kaip neatitinkantis lūkesčių, gali prarasti 0,18 pareiginės algos koeficiento dalies. Kyla klausimas, kiek metų darbuotojui tektų viršyti lūkesčius, kad būtų galima grįžti prie pradinio atlyginimo ir ar tokia galimybė aplamai egzistuotų praktikoje, pagal Įstatymo projekto nuostatas.

6. Alternatyviai, darbuotoją įvertinus kaip „neatitinkantį lūkesčių“, darbuotojas gali būti perkeliamas į žemesnes pareigas. Šiuo aspektu yra labai svarbu numatyti šios galimybės apribojimus, kadangi tai yra idealus mobingo įrankis, siekiant priversti darbuotoją nutraukti darbo sutartį.

7. Vadovaujantis argumentais, kuriuos nurodėme dėl darbuotojui kylančių pasekmių, kuomet darbuotojo veikla įvertinama kaip „neatitinkanti lūkesčių“, matome labai didelį pavojų Įstatymo projekte esančioje nuostatoje dėl neeilinio darbuotojo veiklos vertinimo. Kaip ir minėjome, naujoji veiklos vertinimo tvarka yra visiškai nepalanki darbuotojams ir neatliepianti jų teisėto intereso, dar daugiau, tvarkoje visiškai nėra apsaugos priemonių nuo darbdavių manipuliacijos ir veiklos vertinimo proceso taikymo, kaip įrankio psichologiniam smurtui. Įstaigose dažniau pasitaiko vertikalaus mobingo modelių, kuomet mobingas taikomas darbdavio iniciatyva, o tiesioginiai darbuotojų vadovai atlieka „bendrininkų“ funkcijas, už tam tikras privilegijas. Įstatymo projektas, vertinant kiek darbdaviui suteikiama laisvės vienašališkai priimti sprendimus dėl apmokėjimo sistemų, darbuotojų veiklos vertinimų ir t.t., suteikia idealias sąlygas privilegijų suteikimui darbuotojams, kurie yra lojalūs mobingą vykdančiam darbdaviui, ir susidorojimui su nepaklusniais ir nepatinkančiais darbuotojais. Neeilinis darbuotojo vertinimas būtų tik papildomas įrankis šiam procesui realizuoti, todėl tokia nuostata yra visiškai nepriimtina.

Nepritarti

Metinės veiklos užduotys pakeičiamos lūkesčiais, kurie bus išreiškiami tam tikrais rodikliais – ką darbuotojas turi atlikti, ko iš jo tikimasi, kokios užduotys numatomos.

Taip, kaip pagal dabar galiojantį Įstatymą darbdavys galėjo skirti nuo 5 iki 40 proc. dydžio kintamąją dalį, taip ir pagal Projekto nuostatas darbdavys turės teisę, atsižvelgdamas į darbuotojo tiesioginio vadovo įvertinimą, taikyti vieną iš kelių skatinimo priemonių.

Padėka, kaip skatinimo priemonė, yra plačiai naudojama tiek viešajame, tiek ir privačiame sektoriuose. Pagal numatomą reglamentavimą gali būti skiriama tiek atskirai, tiek ir su kitomis skatinimo priemonėmis.

Įstatymo projekte numatoma – kai darbuotojo veikla vertinama kaip viršijanti lūkesčius darbuotojas turi būti skatinamas viena iš Įstatymo projekto 9 str. 9 d. 1–4 punktuose išvardintų skatinimo priemonių. Atsižvelgiant į tai, kad darbuotojas po kasmetinio veiklos vertinimo yra supažindinamas su vertinimo išvada pasirašytinai ir gali su ja sutikti arba ne, tai reiškia, kad darbuotojas išreiškia raštu (ne)sutikimą būti perkeltas į aukštesnes pareigas.

Privalomas kvalifikacijos kėlimas, jei darbuotojas po kasmetinio veiklos vertinimo iš dalies atitinka lūkesčius yra ne baudimo priemonė, o priemonė sudaranti galimybes darbuotojui sekančiais metais atitikti ar net viršyti lūkesčius ir gauti Įstatymo projekte numatytas skatinimo priemones.

Neeilinis veiklos vertinimas gali būti puiki priemonė norint įvertinti darbuotoją už puikius rezultatus metų eigoje, neeilinio vertinimo iniciavimui darbuotojo sutikimas nėra būtinas, tačiau darbuotojas savo (ne)sutikimą išreiškia raštu susipažindamas su kasmetinio veiklos vertinimo rezultatais, taigi neeilinio vertinimo metu yra įgyvendinama visų darbo santykių šalių teisė išsakyti savo nuomonę.

4.4

Lietuvos kultūros darbuotojų profesinė sąjunga

Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga

(tos pačios pastabos)

2023-11-14

Dėl Įstatymo projekto 10 str. ir darbuotojų skatinimo, matoma problema dėl konkrečių sąlygų numatymo, kurias patenkinus darbuotojui skatinimo priemonių taikymas būtų garantuotas, o ne priklausantis nuo darbdavio geros valios. Taipogi, padėka, pati savaime, nėra gera darbuotojo skatinimo priemonė, todėl tai neturėtų būti atskiras būdas darbuotojų motyvacijai gerinti. Turint omenyje, kad tai nėra papildomus kaštus kainuojantis dalykas, siūlytume padėką sugretinti su likusiais skatinimo būdais, išduodant ją kartu su visomis kitomis alternatyviomis priemonėmis. Galiausiai, Įstatymo projekte numatytos papildomos poilsio dienos, kaip darbuotojų skatinimo priemonė, atrodo mažų mažiausiai keistai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės poziciją dėl papildomų atostogų suteikimo profesinės sąjungos nariams, per kolektyvines sutartis, kuri motyvuojama tuo, kad atostogų dienų darbuotojai ir taip turi per daug.

Nepritarti

Numatyta, kad padėka gali būti skiriama esant kitoms skatinimo priemonėms. Neaišku, kodėl tokios skatinimo priemonės yra tinkamos valstybės tarnautojams, o darbuotojams būtų netinkamos.

Pagal dabar galiojantį Įstatymą darbdavys galėjo skirti nuo 5 iki 40 proc. dydžio kintamąją dalį (tai taip pat pakankamai platūs rėžiai), taip ir pagal Įstatymo projekto nuostatas darbdavys turės teisę, atsižvelgdamas į darbuotojo tiesioginio vadovo įvertinimą, taikyti vieną iš kelių skatinimo priemonių.

Viešojo sektoriaus reformos vienas iš tikslų – stiprinti vadovų korpusą, todėl tikimasi, kad darbo užmokesčio nustatymo, vertinimo ir skatinimo procesai įstaigose vyks objektyviai ir profesionaliai.

Padėka, kaip skatinimo priemonė, numatyta siekiant suvienodinti darbuotojų ir valstybės tarnautojų skatinimo atvejus. Be to, numatėme galimybę, kad padėką vadovas galėtų skirti, taikydamas bet kurį kitą skatinimo būdą.

4.5

Lietuvos kultūros darbuotojų profesinė sąjunga

Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga

(tos pačios pastabos)

2023-11-14

I priedas

Dėl Įstatymo projekto Priedo Nr. 1 ir dvigubų standartų taikymo švietimo sektoriui, Įstatymo projekto Priede Nr. 1 yra numatomi minimalūs koeficientai visam biudžetiniam sektoriui, išskyrus švietimo šaką, tačiau koeficientų diferencijavimas reglamentuotas tik pagal pareigybės lygį, o diferencijavimas pagal darbo stažą yra paliekamas absoliučiai darbdavio diskrecijai. Įstatymo projekte nenumatant minimalių pareiginės algos koeficientų skirstymo pagal darbo stažą, o darbo apmokėjimo sistemos nustatymą paliekant darbdavio vienašališkam sprendimui, sukuriamos sąlygos piktnaudžiavimui, apmokėjimo sistemose numatant tik 0,01 dalimi didesnį pareiginės algos koeficientą už skirtingą darbo stažą. Iš kitų Įstatymo projekto priedų matoma, kad švietimo šakai ir toliau bus taikomas dabartinis minimalių koeficientų reglamentavimo modelis, todėl kyla labai rimtų klausimų kodėl šis modelis keičiamas visam likusiam biudžetiniam sektoriui ir kodėl senojo modelio taikymas įmanomas tik švietimo šakai.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, LKDPS vertinimu, Įstatymo projektas yra nepakankamai orientuotas į socialinių partnerių iškeltų problemų sprendimą, ko pasėkoje, negalime palaikyti dabartinės Įstatymo projekto redakcijos dėl jos keliamos didžiulės žalos visam biudžetiniam sektoriui.

Nepritarti

Iki šiol pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo reglamentavimas buvo konkretesnis nei kitų darbuotojų. Bendradarbiaujant su švietimo srities socialiniais partneriais, pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimas buvo nuolat tobulinamas ir konkretinamas, kad darbo apmokėjimo sąlygos būtų kuo aiškiau apibrėžtos įstatyme. Atsižvelgiant į švietimo sektoriaus specifiką, švietimo įstaigose susiklosčiusią praktiką ir švietimo bendruomenės lūkesčius, Įstatymo projekte siūloma esamo reglamentavimo iš esmės nekeisti.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.1	Seimo nariai Vilija Targamadzė, Kęstutis Mažeika, Algirdas Butkevičius ir kt. 2023-11-07	2 priedas			Argumentai: Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 pakeitimo įstatymo projekto[1] 2 priedo II skyriuje nėra apibrėžta fizinio ugdymo mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų ir darbo krūvio sandara. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 gegužės 16 d. įsakymu Nr. V-709 papildytas Pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu, sąrašas[2], patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2003 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. ĮSAK-1407 „Dėl Pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu sąrašo patvirtinimo“, 1.6² papunkčiu įteisinta nuostata, kad fizinio ugdymo mokytojas priskiriamas prie Ikimokyklinių ugdymo įstaigų pareigybių. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 gegužės 16 d. įsakymu Nr. V-705 pakeistas Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V-774 „Dėl Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašo patvirtinimo“[3] 17 punktas nustato, kad „Meninio ugdymo, fizinio ugdymo pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą gali mokyti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo mokytojas arba dalyko mokytojas, išklausęs ne mažiau kaip 40 valandų (1,5 studijų kreditų) ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo metodikos kursų.“ Nesant teisinio pagrindo, švietimo įstaigų vadovai susiduria su problemomis, susijusiomis su fizinio ugdymo mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas, įdarbinimu, jų darbo apmokėjimu. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“[4] patvirtinto Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo 16 p. iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto skiriamos mokymo lėšos ikimokykliniam ugdymui, finansuojamas ne trumpesnis kaip 20 valandų per savaitę mokinių ugdymas. Pasiūlymas: Pakeisti 2 priedo II skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „II SKYRIUS MOKYTOJŲ, DIRBANČIŲ PAGAL IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMĄ, IR MENINIO IR FIZINIO UGDYMO MOKYTOJŲ, DIRBANČIŲ PAGAL IKIMOKYKLINIO IR (ARBA) PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMAS, PAREIGINĖS ALGOS KOEFICIENTAI IR DARBO KRŪVIO SANDARA“	Pritarti	Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 5, susilaikė – 0.
1.2	Seimo nariai Vilija Targamadzė, Kęstutis Mažeika, Algirdas Butkevičius ir kt. 2023-11-07	2 priedas			Pasiūlymas: Pakeisti 2 priedo 13.1 papunktį ir jį išdėstyti taip „13.1. didinami 5–10 procentų mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ugdymo programą, ir meninio ~~ugdymo~~ ir fizinio ugdymo mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas:“.	Pritarti
1.3	Seimo nariai Vilija Targamadzė, Kęstutis Mažeika, Algirdas Butkevičius ir kt. 2023-11-07	2 priedas			Pasiūlymas: Pakeisti 2 priedo 13.3 papunktį ir jį išdėstyti taip: „13.3. didinami 5–20 procentų meninio ir fizinio ugdymo mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas.“	Pritarti
1.4	Seimo nariai Vilija Targamadzė, Kęstutis Mažeika, Algirdas Butkevičius ir kt. 2023-11-07	2 priedas			Pasiūlymas: Pakeisti 2 priedo 13.4 papunktį ir jį išdėstyti taip: „13.4. gali būti didinami iki 20 procentų mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ugdymo programą, ir meninio ir fizinio ugdymo mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas, pagal kitus biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje nustatytus kriterijus.“	Pritarti
1.5	Seimo nariai Vilija Targamadzė, Kęstutis Mažeika, Algirdas Butkevičius ir kt. 2023-11-07	2 priedas			Pasiūlymas: Pakeisti 2 priedo 14 punktą ir jį išdėstyti taip: „14. Jeigu mokytojo, dirbančio pagal ikimokyklinio ugdymo programą, ir meninio ir fizinio ugdymo mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas, veikla atitinka du ir daugiau šio priedo 13 punkte nustatytų kriterijų, jų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas didinamas ne daugiau kaip 25 procentais. Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų didinimo dėl veiklos sudėtingumo kriterijai, nurodyti šio priedo 13 punkte, atsižvelgiant į veiklos sudėtingumo mastą, detalizuojami biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje.“	Pritarti
1.6	Seimo nariai Vilija Targamadzė, Kęstutis Mažeika, Algirdas Butkevičius ir kt. 2023-11-07	2 priedas			Pasiūlymas: Pakeisti 2 priedo 17 punktą ir jį išdėstyti taip: „17. Meninio ir fizinio ugdymo mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas, darbo laikas per savaitę yra 33 valandos, iš jų 24 valandos skiriamos tiesioginiam darbui su mokiniais, 9 valandos – netiesioginiam darbui su mokiniais (darbams planuoti, dokumentams, susijusiems su ugdymu, rengti, bendradarbiauti su mokytojais, tėvais (globėjais) ugdymo klausimais ir kt.).“	Pritarti
2.	Seimo narys Robertas Šarknickas 2023-11-07	6	4		Argumentai: Aktualios redakcijos Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 7 straipsnio 6 dalis nustato, kad visų be išimčių A1 lygio pareigybių pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didinami 20 procentų. Pateikto įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalimi siūloma įtvirtinti diskriminacinę išimtį ir iš bendros taisyklės, kuria A1 lygio pareigybių pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didinami 20 procentų, išskirti biudžetinių įstaigų vadovus. Deja, bet tokių savo veiksmų įstatymo projekto iniciatorius nepaaiškina. Vadovaujantis siūlomais pakeitimais susiklostytų situacija, kad diskriminacine prasme būtų išskiriamos skirtingos A1 lygio pareigybės, t. y. kol visiems A1 lygio pareigybės darbuotojams jų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai kaip ir iki šiol taip ir toliau būtų didinami 20 procentų, A1 lygio pareigybės biudžetinių įstaigų vadovams ši nuostata nebebūtų taikoma, kas reikštų, kad šiuo metu jų gaunama pareiginė alga sumažėtų iki 20 proc. Būtina pažymėti, kad toks diskriminacinis reglamentavimas sumažintų biudžetinių įstaigų vadovų pareigybės patrauklumą, kadangi smarkiai sumenktų šių pareigybių pareiginė alga. Kitaip tariant kitos A1 lygio pareigybės taptų žymiai paklausesnės, kadangi darbuotojai, einantys šias pareigybes, neštų daug mažiau atsakomybės nei vadovai, o jų gaunamas darbo užmokestis dažnu atveju netgi taptų didesnis nei biudžetinės įstaigos vadovo. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos regionai susidurtų ir su darbo jėgos iššūkiais, kadangi net ir šiuo metu esama situacijos, kuomet regionams sunku pritraukti perspektyvių ir jaunų kandidatų įstaigų vadovų pareigoms užimti, o 20 procentų sumenkęs šios pareigybės atlyginimas sąlygotų dar didesnes problemas talentų paieškoje. Maža to, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktika, darbo užmokesčiu yra laikoma visa materiali nauda, kurią darbuotojas gauna atlikdamas savo darbo funkcijas. Dėl šios priežasties už tokį patį darbą darbuotojams turi būti mokamas ne tik vienodas pagrindinis ir papildomas darbo užmokestis, bet ir suteikiami vienodi kiti priedai, lengvatos, priemokos, premijos, trečiųjų asmenų suteikiamos paslaugos, nuolaidos, išmokos ir pan., jei yra išpildomos jų gavimo sąlygos. Atsižvelgiant į tai, pateikto įstatymo projekto siūlymas diferencijuoti tos pačios A1 lygio pareigybės darbuotojus ir vienų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą didinti 20 proc., o kitų (biudžetinių įstaigų vadovų) – ne, prieštarauja ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms, bet ir ESTT praktikos reikalavimui nediskriminuoti darbuotojus dėl tokio paties darbo. Pasiūlymas: 1. Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. A1 lygio pareigybių pareiginės algos koeficientai didinami 20 procentų ~~(išskyrus biudžetinių įstaigų vadovus)~~.“	Nepritarti	Siūlymo priėmimas iškreiptų siūlomą vieningą viešojo sektoriaus apmokėjimo sistemą, nes 1. Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojančioje Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje viešojo administravimo subjektų vadovams yra keliamas reikalavimas turėti magistro kvalifikaciją ir numatomi tokie patys pareiginės algos intervalai, kaip iš Biudžetinių įstaigų darbuotojų apmokėjimo projekte. Taigi, numatymas, kad vadovams, kaip ir kietiems biudžetinių įstaigų darbuotojams turintiems magistro kvalifikacinį laipsnį pareiginė alga taip pat turėtų būti didinama 20 proc., jei jie turi magistro kvalifikacinį laipsnį, iškreiptų vieningą viešojo sektoriaus apmokėjimo sistemą, biudžetinių įstaigų vadovai gautų didesnį darbo užmokestį, nei viešojo administravimo įstaigų vadovai, nors įgaliojimai ir atsakomybės būtų labai panašios. 2. Atsižvelgiant į teisės departamento pastabas projektas bus tikslinamas, kad darbuotojų pareiginė alga negali viršyti įstaigos vadovo pareiginės algos, darbuotojų pareiginė alga vadovo pareiginę algą galės viršyti tik išskirtiniu atveju, t. y. kai profesija bus įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, tuomet tam, kad tokį darbuotoją būtų galima pritraukti į viešąjį sektorių yra numatoma galimybė nustatant jam pareiginę algą numatyti iki 100 proc. didesnę pareiginę, nei vadovo, tam, kad jo alga atitiktų rinkos sąlygas (labai aktualu IT specialistams). Darbuotojų pareiginė alga, atsižvelgiant į veiklos sudėtingumą bus nustatoma darbo apmokėjimo sistemoje, t. y. įstatyme numatoma pareiginės algos minimali riba, o maksimali bus vadovo DU sudėtingiausiai pareigybei, kitos atitinkamai pagal sudėtingumą bus išlaiptuojamos darbo apmokėjimo sistemoje, pagal patvirtintus kriterijus.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-3187 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir siūlymus, kuriems komitetas pritarė.

6.2. Pasiūlymai: siūlyti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai peržiūrėti pedagoginių psichologinių tarnybų sistemos reglamentavimą ir parengti reikiamus teisės aktų pakeitimus, reikalingus šios sistemos efektyvumui didinti bei problemoms spręsti.

6.3. Pasiūlymas:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-11-15	2	24		Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo apskaičiuojant pareiginės algos padidinimą už įgytą kvalifikacinę kategoriją, po pareiginės algos perskaičiavimo taikant naują bazinį dydį, siūlome tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIVP-3187(2) 2 straipsnio 24 punktą ir jį išdėstyti taip: Pasiūlymas: „24. Trenerių ir socialinių paslaugų srities darbuotojų, turinčių galiojančią kvalifikacinę kategoriją, pareiginės algos pastoviosios dalies padidinimas už kvalifikacinę kategoriją šio straipsnio 23 dalyje numatytu pareiginės algos pastoviosios dalies perskaičiavimo atveju į pareiginę algą neįskaičiuojamas. Pareiginės algos pastoviosios dalies padidinimas už turimą galiojančią kvalifikacinę kategoriją apskaičiuojamas po šio straipsnio 23 dalyje numatyto pareiginės algos perskaičiavimo, remiantis šio įstatymo 6 straipsnio 6 dalimi.“	Pritarti

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Švietimo ir mokslo komitetas

2023-11-15

Argumentai:

Siekiant teisinio aiškumo apskaičiuojant pareiginės algos padidinimą už įgytą kvalifikacinę kategoriją, po pareiginės algos perskaičiavimo taikant naują bazinį dydį, siūlome tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIVP-3187(2) 2 straipsnio 24 punktą ir jį išdėstyti taip:

Pasiūlymas:

„24. Trenerių ir socialinių paslaugų srities darbuotojų, turinčių galiojančią kvalifikacinę kategoriją, pareiginės algos pastoviosios dalies padidinimas už kvalifikacinę kategoriją šio straipsnio 23 dalyje numatytu pareiginės algos pastoviosios dalies perskaičiavimo atveju į pareiginę algą neįskaičiuojamas. Pareiginės algos pastoviosios dalies padidinimas už turimą galiojančią kvalifikacinę kategoriją apskaičiuojamas po šio straipsnio 23 dalyje numatyto pareiginės algos perskaičiavimo, remiantis šio įstatymo 6 straipsnio 6 dalimi.“

Pritarti

7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: E. Pupinis.

Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas

Švietimo ir mokslo komiteto biuro patarėja Deimantė Žegunė

[2] https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=f3efe070f3ce11ed9978886e85107ab2

Teisės departamentas

Teisės departamentas

Teisės departamentas

Teisės departamentas

Teisės departamentas

Teisės departamentas

Teisės departamentas

Teisės departamentas

Teisės departamentas

Teisės departamentas

Teisės departamentas

Teisės departamentas

Teisės departamentas

Teisės departamentas

Teisės departamentas

Teisės departamentas

Teisės departamentas

Teisės departamentas

Teisės departamentas

Teisės departamentas

Teisės departamentas

Teisės departamentas

Teisės departamentas

Teisės departamentas

Teisės departamentas

Teisės departamentas