LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 55 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2018-11-19 Nr. XIIIP – 2874
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Projekto tikslas - „sumažinti Seimo narių skaičių“. Šio tikslo buvo siekiama taip pat ir 2016-09-13 Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-4706, 2016-12-22 Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-259, 2017-01-12 Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-301. Teisės departamentas iš esmės laikosi šiems projektams pateiktose išvadose išdėstytos pozicijos dėl Konstitucijos keitimo imperatyvų, Seimo narių skaičiaus mažinimo poveikio Tautos atstovavimui Seime, įtakos Seimo konstitucinių įgaliojimų vykdymui: keisti Konstituciją, leisti įstatymus, skirti ir atleisti Konstitucijoje numatytus valstybės pareigūnus, tvirtinti valstybės biudžetą, vykdyti parlamentinę kontrolę ir kt.
Projekto siekis aiškinamas tuo, kad „Lietuvos gyventojų skaičius mažėja ir šiuo metu siekia 2,8 milijono“. Vertinant šį argumentą atkreiptinas dėmesys, kad Seimo rinkimų teisę turi ne Lietuvos Respublikos gyventojai, o Lietuvos Respublikos piliečiai. Duomenų apie Lietuvos Respublikos piliečių skaičiaus pasikeitimą projekto aiškinamajame rašte nėra pateikiama, tačiau galime pažymėti, kad 1992 m. vykdant referendumą Lietuvos Respublikos Konstitucijai priimti Lietuvos Respublikos rinkėjų (Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę) skaičius buvo 2 549 952, o 2016 m. Seimo rinkimuose - 2 514 657. Taigi, per 24 metus rinkėjų, turinčių teisę rinkti Seimo narius, rinkti Respublikos Prezidentą ar balsuoti referendume, skaičius sumažėjo 35 295 rinkėjais arba 1,38 procento. Tai reiškia, kad, rinkėjų, turinčių teisę rinkti Seimo narius, skaičius Lietuvoje sumažėjo nežymiai ir su nuolatinių gyventojų skaičiaus kitimo dinamika niekaip nekoreliuoja.
Projektu teikiamas Seimo narių skaičiaus sumažinimas vien pagal šiuo metu esančią demografinę padėtį gali turėti ilgalaikes pasekmes, nes pvz., padidėjus ar dar labiau sumažėjus Lietuvos gyventojų skaičiui, šiuo pagrindu Konstitucija vėl turėtų būti keičiama. Manytina, kad vien Lietuvos gyventojų skaičiaus sumažėjimas, negali paneigti Tautos atstovybės paskirties atstovauti ne tik Lietuvoje gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, bet ir tiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie gyvena kitose valstybėse. Pastarieji asmenys, turintys rinkimų teisę, turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek ir per demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat turi peticijos teisę ir kitas Konstitucijoje laiduojamas teises. Taigi, ir jie turėtų būti atstovaujami Tautos atstovybėje – Seime. Pažymėtina, kad pagal Konstituciją pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, gali laisvai išvykti iš Lietuvos, taip pat grįžti ir apsigyventi Lietuvoje (Konstitucijos 32 straipsnis). Lietuvos valstybė globoja savo piliečius užsienyje (Konstitucijos 13 straipsnis).
2. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas, nustatantis kitokį nei šiuo metu galiojančioje Konstitucijoje nustatytas ir renkamas Seimo narių skaičius, būtų taikomas Seimo rinkimams, organizuojamiems po šio įstatymo įsigaliojimo. Pažymime, kad Seimo rinkimų įstatymo 97 straipsnyje nustatyta laisvos Seimo nario vietos užėmimo tvarka numato, kad tuo atveju, jei vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario įgaliojimai nutrūko, šioje rinkimų apygardoje organizuojami nauji Seimo nario rinkimai. Taigi, ir šiuo atveju rinkimai į laisvą Seimo nario vietą taip pat būtų laikomi Seimo rinkimais, ir jei tokie rinkimai turėtų būti organizuojami įsigaliojus projektu teikiamai Konstitucijos pataisai, numatančiai, kad Seimą sudaro 121 Seimo narys, bet nesibaigus 2016 m. išrinkto Seimo, kurį sudaro 141 narys, kadencijai, būtų neaišku, kaip aptariama Konstitucijos pataisa būtų taikoma. Siekiant išvengti galimų neaiškumų, projekto 2 straipsnyje turėtų būti nustatyta, kad įstatymas taikomas „eiliniams ir pirmalaikiams Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams, organizuojamiems po šio įstatymo įsigaliojimo“.
3. Projekto 2 straipsnio 2 dalis yra brauktina, nes atsižvelgiant į pamatinį teisinės valstybės reikalavimą - Konstitucijos viršenybės principą, Seimas, kaip įstatymų leidėjas, privalo užtikrinti Seimo rinkimų įstatymo suderinamumą su Konstitucija: tai yra jį pakeisti. Aptariama projekto nuostata brauktina ir dėl to, kad Seimo rinkimų įstatymo „pataisų“ (turėtų būti – „pakeitimų“) „priėmimas“ pats savaime jo taikymui neturėtų jokios įtakos tol, kol Seimo priimtas Seimo rinkimų įstatymas pagal Konstituciją (70 straipsnio pirmoji dalis, 71 straipsnis) nebus promulguotas: pasirašytas ir oficialiai paskelbtas.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected]
P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]