LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

NEĮGALIŲJŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS ĮSTATYMO NR. I-2044 PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

2022-09-21 Nr. XIVP-2014

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas.

1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „Šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios asmens su negalia teisių apsaugą, taikomos tiek, kiek ši teisių apsauga nereglamentuota kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose“ (čia ir toliau – išskirta mūsų). Pažymėtina, kad įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamas įstatymo pavadinimas, įstatymas reguliuos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindus, keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Šio įstatymo paskirtis – užtikrinti asmens su negalia teisių apsaugą ir įgyvendinimą lygiai su kitais asmenimis, reglamentuoti negalios nustatymo, asmens su negalia individualiųjų pagalbos poreikių nustatymo, tenkinimo ir finansavimo pagrindus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas, kitas tarptautinės teisės normas ir principus, nustatyti asmens su negalia teisių apsaugos sistemos institucijas, jų veiklos teisinius pagrindus, funkcijas, teises ir pareigas asmens su negalia teisių apsaugos srityje.“ Atsižvelgiant į šio įstatymo paskirtį ir reguliuojamus teisinius santykius darytina išvada, kad įstatymu nustatomi asmens su negalia teisių apsaugos pagrindai, keičiamo įstatymo nuostata, pagal kurią šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios asmens su negalia teisių apsaugą, taikomos tiek, kiek ši teisių apsauga nereglamentuota kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose“ reikštų, kad kituose įstatymuose asmens su negalia teisių apsaugos pagrindai gali būti paneigti, todėl teisės požiūriu tokia norma nepriimtina. Pažymėtina, kad norma „Šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios asmens su negalia teisių apsaugą, taikomos tiek, kiek ši teisių apsauga nereglamentuota kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose“ gali kelti ir praktinio taikymo neaiškumų, nes būtų neaišku, kurios normos yra bendrosios, o kurios specialiosios. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalies siūlytina atsisakyti.

2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad „Aplinkos veiksnys – išorinė priežastis ir (ar) aplinkybė, padedanti arba trukdanti asmens su negalia savarankiškam gyvenimui ir veiklai.“ Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 ir 11 dalyse reikėtų atsisakyti žodžio „nepalankių“. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalį, 17 straipsnio 3 dalį, 18 straipsnį, neįgalumo lygis, be kita ko, nustatomas atsižvelgiant į aplinkos veiksnius. Pažymėtina ir tai, kad keičiamame įstatyme samprata „nepalankūs aplinkos veiksniai“ nėra apibrėžta.

3. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje pateikiama „negalios” sąvoka yra tiksli, nes ilgalaikis funkcinis asmens organizmo sutrikimas (asmens įgimtos ir (ar) įgytos savybės), gali trukdyti asmeniui visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime lygiai su kitais asmenimis ir nepriklausomai nuo aplinkos veiksnių palankumo ar nepalankumo, t. y. negalią gali suponuoti ir medicininio pobūdžio priežastis savaime. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje individualusis pagalbos poreikis apibrėžiamas kaip asmens su negalia poreikis, atsirandantis dėl jo negalios ir (ar) nepalankių aplinkos veiksnių. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, apibrėžiant neįgalumo lygį, taip pat atsižvelgiama į asmens negalią ir aplinkos veiksmus. Taigi vertinant projekto nuostatas sistemiškai galima daryti išvadą, kad negalia gali egzistuoti ir nepriklausomai nuo nepalankių aplinkos veiksnių buvimo. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar projektu siūlomo „negalios“ apibrėžimo nereikėtų tikslinti. 

4. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, užtikrindamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teisę, pagal kompetenciją, rengia ir tvirtina prieinamos aplinkos standartus ir (ar) gaires, prižiūri ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi. Atsižvelgiant į tai reikėtų tikslinti šio straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktų formuluotes, kuriose numatyta tik atitinkamų institucijų ir įstaigų pareiga parengti (liktų neaišku kas priima ar tvirtina) normatyvinius techninius dokumentus bei informacinės aplinkos prieinamumą reglamentuojančius teisės aktus.

5. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 punkte bei 14 straipsnio 1 dalies 4 punkte vartojamas terminas „pagal ministrams priskirtas valdymo sritis“, o keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte - „ministrams pagal jiems pavestas valdymo sritis”. Siekiant teisinio aiškumo ir įstatyme vartojamų terminų suvienodinimo, reikėtų šiose projekto nuostatose vartoti vieną kurį iš šių terminų.

6. Tikslintinas keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos Tarybos pavadinimas, atsisakant nuorodos, kad Taryba yra patariamoji institucija „prie Vyriausybės“, nes žodis „prie“ suponuoja institucijos priklausomumą ir pavaldumą, kaip pavyzdžiui „įstaigų prie ministerijų“ atveju.

7. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje trūksta 7 punkto, tuo tarpu šio straipsnio 2 dalyje į šį punktą yra pateikiama nuoroda. Projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos.

8. Tikslintina keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, nes keičiamas įstatymas yra skirtas reglamentuoti nacionaliniuose įstatymuose, o ne Europos sąjungos valstybėje narėje galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintų teisių apsaugą.

9. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 27 straipsnyje nurodoma, kokie teisiniai santykiai yra reglamentuojami Socialinių paslaugų įstatyme, siūlytina atsisakyti keičiamo įstatymo 27 straipsnio kaip neturinčio teisinio krūvio.

10. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 1 punkte, lyginant su šiuo metu galiojančia Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20² straipsnio 7 dalies 1 punkto redakcija, yra nustatoma platesnė slaugomo ar prižiūrimo asmens su negalia aprūpintojo teisių apimtis. Pagal šiuo metu galiojančias Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20² straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas, aprūpintojas turi teisę inter alia kreiptis į viešojo administravimo subjektus dėl neįgaliųjų socialinės integracijos paslaugų teikimo, tuo tarpu projektu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 1 punkte ši aprūpintojo teisė yra formuluojama kur kas plačiau, nurodant, kad aprūpintojas turi teisę „kreiptis į viešojo administravimo subjektus dėl paslaugų teikimo“. Pastebėtina, kad vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, administracinė paslauga apibrėžiama kaip įstatymo nurodyta viešojo administravimo veikla, susijusi su dokumentų išdavimu ar informacijos teikimu, taigi ji apima bet kokias viešojo administravimo subjektų teikiamas paslaugas. Be administracinės paslaugos, Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje taip pat apibrėžiama ir viešoji paslauga, apimanti pagal įstatymų ir (ar) viešojo administravimo subjektų nustatytus reikalavimus vykdomą šių subjektų prižiūrimą veiklą, kuria sukuriama valstybės ar savivaldybių garantuojama ir visuomenės nariams vienodai prieinama nauda. Siekiant išvengti slaugomo ar prižiūrimo asmens su negalia aprūpintojo ir globėjo/ rūpintojo teisių kolizijos, skirtingo minėtų asmenų įgaliojimų interpretavimo bei atsižvelgiant į tai, kad aprūpintojo instituto paskirtis (siekiant atriboti jį nuo asmens globėjo ar rūpintojo institutų) yra tik pačių būtiniausių slaugomo ar prižiūrimo asmens su negalia poreikių tenkinimas, projektu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 1 punktas tikslintinas aiškiai įvardijant, dėl kokių konkrečiai „paslaugų“ slaugomo ar prižiūrimo asmens su negalia aprūpintojas galėtų kreiptis į viešojo administravimo subjektus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį, aprūpintojui nustatyta pareiga namuose slaugomą ar prižiūrimą pilnametį asmenį su negalia, kuriam iki pilnametystės buvo nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis dėl psichikos ir (ar) elgesio sutrikimų ir kuris dėl negalios negali savimi pasirūpinti ir (ar) įgalioti kitą asmenį jam atstovauti, laikinai aprūpinti.

11. Keičiamo įstatymo  31 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad atvejo vadyba skiriama asmenims su negalia, kurie kreipėsi į Agentūrą dėl negalios vertinimo ir davė sutikimą, kad jiems būtų teikiama atvejo vadyba. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokios teisinės pasekmės kiltų, jei asmuo, kreipęsis dėl negalios vertinimo, nesutiktų, kad jam būtų teikiama atvejo vadyba bei kaip tai įtakotų negalios vertinimo proceso procedūras, pavyzdžiui, ar jam būtų galimybė savarankiškai pasinaudoti keičiamo įstatymo 4 dalyje numatytu individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimu, kompleksine pagalba, profesine reabilitacija, techninės pagalbos priemonėmis ir kt.  Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šį neaiškumą. 

12. Įstatymo projekto 2 straipsnyje nustatomos nuostatos dėl asmens terminuotam laikotarpiui įgytų teisių ir garantijų išsaugojimo įsigaliojus šiam įstatymui. Svarstytina, ar šiame straipsnyje, siekiant teisinio  aiškumo ir tikrumo, nereikėtų pasisakyti ir dėl neterminuotam laikotarpiui nustatytų garantijų.

13. Įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Agentūros direktorius iki 2023 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Agentūra, kaip įstaiga, pradės veikti įsigaliojus įstatymui 2023 m. liepos 1 d., todėl pavedimas jos direktoriui priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2023 m. birželio 30 d. negalės būti įgyvendintas. Atsižvelgiant į tai, teisinis reguliavimas tobulintinas.

Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas,

laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas                                                       Dainius Zebleckis

J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected]

J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]

M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]