1
|
3
|
|
|
Argumentai:
Keičiamas Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių
sąjungos įstatyme (toliau – Įstatymo
Projektas) detalizuojamas
šaulių vaidmuo vykdant valstybės gynybą. Tačiau Įstatymo Projekte nenumatyta, kad Lietuvos
šaulių sąjunga (toliau – LŠS), organizuoja ir vykdo pilietinį
pasipriešinimą, bet numatyta, kad pilietiniame pasipriešinime dalyvauja. Atkreiptinas
dėmesys, kad Įstatymo Projekto Aiškinamajame rašte nurodyta LŠS „organizuoja
bei vykdo pilietinį pasipriešinimą“. Pilietinį pasipriešinimą iš tiesų vertėtų
pavesti organizuoti ir aktyviai prie to prisidėti LŠS, todėl tikslinga yra keisti Įstatymo Projekto 3
straipsnį.
Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Karo padėties ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu LŠS
dalyvauja valstybės ginkluotoje gynyboje ir pilietiniame pasipriešinime:
1) LŠS koviniai būriai vykdo ginkluotos gynybos plane numatytas
užduotis ginkluotųjų pajėgų sudėtyje;
2) šauliai, išskyrus jaunuosius šaulius ir šaulius, tarnaujančius LŠS
koviniuose būriuose, šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka teikia
pagalbą savivaldybės administracijos direktoriui ar karo komendantui taip pat organizuoja ir vykdo pilietinį pasipriešinimą;
3) šauliai, išskyrus jaunuosius šaulius ir šaulius, tarnaujančius LŠS
koviniuose būriuose, gali sudaryti kovinius asmenų ir jų organizacijų
ginkluoto pasipriešinimo vienetus, kurie Lietuvos Respublikos karo padėties įstatyme
nustatyta tvarka ir sąlygomis priskiriami ginkluotosioms pajėgoms.“
|
2
|
5
|
1-8
|
|
Dėl LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS
ĮSTATYMO NR. VIII-375 32 straipsnio papildymo
Argumentai:
Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo NR. VIII-375 įstatymo
projekto (toliau – Įstatymo projektas) parengimą paskatino būtinybė papildyti
LŠS įstatymo 32 straipsnį, nes šiuo metu galiojančiame LŠS įstatymo 32 straipsnis
neįgalina šaulį veikti efektyviai iškilusios grėsmės akivaizdoje. Dabar
galiojančiame Įstatymo projekte yra numatyta galimybė šauliams panaudoti
šaunamąjį ginklą ir spec. priemones tik veikiant kartu su Lietuvos kariuomene
ir šauliams esant Kariuomenės pavaldume ir vadovaujantis „KARINĖS JĖGOS
NAUDOJIMO STATUTO“ nuostatomis (kurios galioja tik Lietuvos kariuomenei –
toliau LK). T.y. šiuo metu Įstatymo projekto galiojančios nuostatos nenumato
galimybės, kad LŠS organizuotų ir vykdytų savarankiškas užduotis, - numatytas
tik jos Kovinių šaulių veikimas kariuomenės sudėtyje. Tačiau, įvedus karo
padėtį, ir LŠS teikiant pagalbą Savivaldybių administracijos direktoriams ar
Karo komendantams, šauliai vykdys savarankiškas užduotis pagal Savivaldybių
administracijos direktorių ar Karo komendantų teikiamas užduotis. Be siūlomo
LŠS Įstatymo projekto 32 str. praplėtimo, suteikiant galimybes panaudoti šaunamąjį
ginklą ir spec. priemones, šauliai negalės adekvačiai reaguoti į iškilusias
grėsmes (pvz. reaguoti į „žaliųjų žmogeliukų“ diversijas šaulių saugomuose
strateginiuose objektuose ir ne tik savigynos atveju). Siūlomame LŠS įstatymo
32 str. papildyme yra aiškiai išdėstyti šio straipsnio taikymo atvejai, kad
nebūtų įvairių interpretacijų dėl šaunamojo ginklo ir spec. priemonių
panaudojimo suteikimo šauliams. Kadangi šauliai (išskyrus Jaunuosius šaulius
ir Kovinių burių šaulius) karo padėties atveju bus pasitelkti viešajai
tvarkai užtikrinti, padedant policijai ir kitoms teisėsaugos institucijoms, o
ne karinėms/kovinėms operacijoms, todėl čia siūlomas 32 str. pakeitimas tik
iš esmės atitinka LR Policijos įstatyme nustatytą tvarką ir sąlygas, kada
šauliai turėtų teisę panaudoti šaunamąsias priemones.
Pasiūlymas:
1. Šauliai, atlikdami šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 7 punkte ir 14
straipsnyje nustatytą šaulio tarnybą, turi teisę naudoti šaunamuosius ginklus
ir specialiąsias priemones Karinės jėgos naudojimo statuto 8 straipsnyje
nustatytais pagrindais. Šaunamųjų ginklų ir
specialiųjų priemonių panaudojimui Karinės jėgos naudojimo statuto 8
straipsnyje nustatytais pagrindais šio straipsnio 2-8 dalys netaikomos.
2. Šauliai, teikdami šio
įstatymo 201 straipsnyje nustatytą pagalbą savivaldybės
administracijos direktoriui ar karo komendantui karo padėties metu, turi
teisę panaudoti specialiąsias priemones Lietuvos Respublikos policijos
įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis.
3. Šauliai, teikdami šio
įstatymo 201 straipsnyje nustatytą pagalbą savivaldybės
administracijos direktoriui ar karo komendantui karo padėties metu, turi
teisę panaudoti šaunamąjį ginklą tik išimtiniais atvejais, kai tai
neišvengiamai būtina ir kai psichinė ar fizinė prievarta buvo neveiksminga
arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai. Prieš asmenis
šaunamąjį ginklą šauliai gali panaudoti tiks šiais atvejais:
1) atremdami ginkluotą
įsiveržimą į Lietuvos Respublikos teritoriją;
2) atremdami ginkluotą
šaulio saugomo objekto užpuolimą;
3) gindamiesi ar gindami
kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar
sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;
4) užkirsdami kelią
įkaitų pagrobimui arba teroro aktui;
5) sulaikydami
nusikalstamą veiką galimai padariusį asmenį, jeigu kyla neišvengiamas pavojus
šaulio ar kito asmens gyvybei ar sveikatai;
6) sulaikydami transporto
priemonę vairuojantį asmenį, kuris savo veiksmais kelia neišvengiamą pavojų
šaulio arba kito asmens gyvybei.
4. Šauliai, teikdami šio
įstatymo 201 straipsnyje nustatytą pagalbą savivaldybės
administracijos direktoriui ar karo komendantui karo padėties metu, nekeldami
tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą
prieš gyvūną, laivą, orlaivį arba transporto priemonę, jei kyla neišvengiamas
pavojus šaulio arba kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.
5. Ketindamas
naudoti šaunamąjį ginklą, šaulys privalo įspėti apie šį ketinimą, suteikdamas
asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai
delsimas kelia neišvengiamą pavojų šaulio arba kito asmens gyvybei ar
sveikatai arba kai toks įspėjimas yra neįmanomas.
6. Šaulys, vykdydamas šaulio tarnybą su šaunamuoju ginklu, nekeldamas
pavojaus įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo
ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą ar išsikviesti pagalbą.
7. Kai nėra neišvengiamo pavojaus šaulio arba kitų asmenų gyvybei ar
sveikatai, naudoti šaunamąjį ginklą draudžiama:
1) žmonių susibūrimo vietose, jeigu dėl to gali nukentėti pašaliniai
asmenys, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus;
2) patalpose, kuriose yra sprogstamųjų medžiagų, lengvai užsidegančių
medžiagų, galinčių sukelti pavojų asmens gyvybei ir sveikatai ar visuomenės
saugumui.
8. Šaulys, panaudojęs šaunamąjį ginklą ir taip sukėlęs pavojų asmens
gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną
medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių
pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie šaulio panaudotą
šaunamąjį ginklą nedelsiant pranešama policijai.
|
3
|
6
|
1
|
|
Argumentai:
Įstatymo Projektu numatoma Įstatymą papildyti 331 straipsniu numatoma, kad LŠS teikia pagalbą savivaldybės administracijos
direktoriui ar karo komendantui karo padėties metu.
Atkreiptinas dėmesys, kad praktinis
„komendantinių“ užduočių atlikimas tai: strateginių objektų (tiltai,
sandėliai, bankai, karinės teritorijos, savivaldybės, mobilizacijos punktai
ir pan.) apsauga, patruliavimas ir viešosios tvarkos užtikrinimas, pagalba
evakuojant valstybines, savivaldybių įstaigas ir žmones, pagalba vykdant
mobilizaciją).
Todėl tikslinga yra keisti Įstatymo projekto 6 straipsnį ir numatyti,
kad Įstatymo 331
straipsniu būtų reglamentuotos komendantinės užduotys:
1. „panaudoti psichinę ar fizinę prievartą, kad būtų nutraukti
neteisėti veiksmai“ – suteikti galimybę šauliams praktiškai įtakoti neteisėtų
veiksmų užkardymą. Tai būtų realūs svertai „paveikti“ situaciją. Daugeliu
atveju visi įsivaizduoja, kad Karo padėties metu turėtų galioti „Karinės
jėgos naudojimo statutas“, tačiau šauliams šiuo atveju Lietuvos kariuomenei
skirtas „Karinės jėgos naudojimo statutas“ šauliams negalios saugant objektus
ar teritoriją, nes LŠS nėra sudėtinė LK dalis.
2. „sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų kompetentingų
institucijų patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą
(nusižengimą)“ – suteikti šauliams, kurie vykdo Savivaldybių administracijų
direktorių ar Karo komendanto pavesta užduotis sulaikyti asmenis, kurie pažeidinėja
Komendanto valandą, kurie braunasi į sandėlius ir pan. Be šių nuostatų
šauliai galėtų tik kviesti policijos pareigūnus nusikalstamai veiklai
sustabdyti ir apriboti (suvaržyti) asmens laisvę, bet jei policijos
pareigūnai neatvyktų 1-3 val., galimybė užkardyti nusikaltimą – sumažėtų,
šauliams bijant pažeisti teisės aktus.
3. „reikalauti ir nemokamai gauti iš valstybės ir savivaldybių
institucijų, įstaigų ir įmonių, taip pat kitų juridinių asmenų, organizacijų,
neturinčių juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų
padalinių ir fizinių asmenų informaciją,“ - atlikti numatytas užduotis
būtina gauti įvairiapusę informaciją. Pvz. saugant strateginius objektus –
gauti informaciją iš Savivaldybių, valstybinių institucijų – kas gali patekti
į saugomus objektus, kokios priemonės gali būti įvežtos į saugomus objektus.
Kitas pavyzdys – pagalba vykdant mobilizaciją – t.y. kokios priemonės,
medžiagos turėtų būti perduotos LK, Savivaldybei ir ką reikia saugoti ar į
kokias įmones turėtų priemonės turėtų būti pristatytos.
4. „stabdyti transportą, tikrinti asmenų dokumentus ir bagažą“ –
čia labai svarbi funkcija šauliams siekiant užkardyti diversijas, sabotažus
ir „žaliųjų žmogeliukų“ grėsmes saugomuose strateginiuose valstybiniuose ir
savivaldos objektuose.
Pažymėtina, kad Teisės departamento išvadoje
dėl šio Įstatymo projekto, pateikiamos pastabos:
1. Teikiamo projekto 6 straipsniu papildant keičiamą
įstatymą nauju 331 straipsniu
pateikiamos šaulių teisės ir pareigos, teikiant pagalbą savivaldybės
administracijos direktoriui ar karo komendantui karo padėties metu. Nors
vadovaujantis 331 straipsnio
1 dalimi šauliai turėtų teisę reikalauti, kad asmenys laikytųsi viešosios
tvarkos, nepažeidinėtų įstatymų ir savivaldybės administracijos direktoriaus
ar karo komendanto įsakymų ir turėtų teisę reikalauti, kad asmenys pateiktų
informaciją ar dokumentus, kurie yra reikalingi šauliui pavestoms pareigoms
vykdyti, tačiau šauliai neturėtų teisės nutraukti asmenų neteisėtų veiksmų ar
sulaikyti jų reikalavimų ar minėtų teisės aktų nevykdančių asmenų ir pan.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nereikėtų tikslinti
nuostatomis, papildančiomis šaulių teisių apimtis tinkamų funkcijų
atlikimui.
2. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų,
patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio
23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 44 punktu, asmenų teises ir pareigas
nustatančias nuostatas siūlytina atskirti. Atsižvelgiant į tai, svarstytina
ar keičiamo įstatymo 331 straipsnio nuostatos,
reglamentuojančios šaulių teises ir pareigas, teikiant pagalbą
savivaldybės administracijos direktoriui ar karo komendantui karo padėties
metu, neturėtų būti dėstomos atskirais straipsniais.
Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 6 straipsnio 1 dalį ir ją
išdėstyti taip:
„ 1. Kai šauliai teikia šio įstatymo 201 straipsnyje nustatytą
pagalbą savivaldybės administracijos direktoriui ar karo komendantui karo
padėties metu, jie turi teisę:
1) reikalauti, kad asmenys laikytųsi viešosios tvarkos, nepažeidinėtų
įstatymų ir savivaldybės administracijos direktoriaus ar karo komendanto
įsakymų o asmenims nevykdant teisėtų šaulio reikalavimų – panaudoti
psichinę ar fizinę prievartą, kad būtų nutraukti neteisėti veiksmai.
Psichinės ir fizinės prievartos panaudojimui taikoma Lietuvos Respublikos
policijos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygos;
2) įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos
ar kitų kompetentingų institucijų patalpas asmenis, padariusius
administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką,
įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai
ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti;
2) reikalauti, kad asmenys pateiktų informaciją ar dokumentus, kurie
yra reikalingi šauliui pavestoms pareigoms vykdyti. 3)
įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka
reikalauti ir nemokamai gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų,
įstaigų ir įmonių, taip pat kitų juridinių asmenų, organizacijų, neturinčių
juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padalinių ir
fizinių asmenų informaciją, būtiną savivaldybės administracijos direktoriaus
ar karo komendanto nustatytoms užduotims įgyvendinti.
4) stabdyti transportą, tikrinti asmenų dokumentus ir bagažą,
tikrinti transporto priemones, jų krovinius, transporto priemonių bei
krovinių dokumentus.“
|