PASIŪLYMAS

Dėl LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS ĮSTATYMO NR. VIII-375 3, 8, 9, 21 IR 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 201 IR 331 STRAIPSNIAIS

ĮSTATYMO  PROJEKTO

NR. XIIIP-4364

 

2020-03-31

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1

3

 

 

Argumentai:

 

Keičiamas Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme (toliau – Įstatymo Projektas) detalizuojamas šaulių vaidmuo vykdant valstybės gynybą. Tačiau Įstatymo Projekte nenumatyta, kad Lietuvos šaulių sąjunga (toliau – LŠS), organizuoja ir vykdo pilietinį pasipriešinimą,  bet numatyta, kad pilietiniame pasipriešinime dalyvauja. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo Projekto Aiškinamajame rašte nurodyta LŠS „organizuoja bei vykdo pilietinį pasipriešinimą“. Pilietinį pasipriešinimą iš tiesų vertėtų pavesti organizuoti ir aktyviai prie to prisidėti LŠS, todėl tikslinga yra keisti Įstatymo Projekto 3 straipsnį.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Karo padėties ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu LŠS dalyvauja valstybės ginkluotoje gynyboje ir pilietiniame pasipriešinime:

1) LŠS koviniai būriai vykdo ginkluotos gynybos plane numatytas užduotis ginkluotųjų pajėgų sudėtyje;

2) šauliai, išskyrus jaunuosius šaulius ir šaulius, tarnaujančius LŠS koviniuose būriuose, šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka teikia pagalbą savivaldybės administracijos direktoriui ar karo komendantui taip pat organizuoja ir vykdo pilietinį pasipriešinimą;

3) šauliai, išskyrus jaunuosius šaulius ir šaulius, tarnaujančius LŠS koviniuose būriuose, gali sudaryti kovinius asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetus, kurie Lietuvos Respublikos karo padėties įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis priskiriami ginkluotosioms pajėgoms.“

 

2

5

1-8

 

 

Dėl LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS ĮSTATYMO NR. VIII-375 32 straipsnio papildymo

 

   Argumentai:

 

Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo NR. VIII-375 įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) parengimą paskatino  būtinybė papildyti LŠS įstatymo 32 straipsnį,  nes šiuo metu galiojančiame LŠS įstatymo 32 straipsnis neįgalina šaulį veikti efektyviai iškilusios grėsmės akivaizdoje. Dabar galiojančiame Įstatymo projekte yra numatyta galimybė šauliams panaudoti šaunamąjį ginklą ir spec. priemones tik veikiant kartu su Lietuvos kariuomene ir šauliams esant Kariuomenės pavaldume ir vadovaujantis „KARINĖS JĖGOS NAUDOJIMO STATUTO“ nuostatomis (kurios galioja tik Lietuvos kariuomenei – toliau LK). T.y. šiuo metu Įstatymo projekto galiojančios nuostatos nenumato galimybės, kad LŠS organizuotų ir vykdytų savarankiškas užduotis, - numatytas tik jos Kovinių šaulių veikimas kariuomenės sudėtyje. Tačiau, įvedus karo padėtį, ir LŠS teikiant pagalbą Savivaldybių administracijos direktoriams ar Karo komendantams, šauliai vykdys savarankiškas užduotis pagal Savivaldybių administracijos direktorių ar Karo komendantų teikiamas užduotis. Be siūlomo LŠS Įstatymo projekto 32 str. praplėtimo, suteikiant galimybes panaudoti šaunamąjį ginklą ir spec. priemones, šauliai negalės adekvačiai reaguoti į iškilusias grėsmes (pvz. reaguoti į „žaliųjų žmogeliukų“ diversijas šaulių saugomuose strateginiuose objektuose ir ne tik savigynos atveju). Siūlomame LŠS įstatymo 32 str. papildyme yra aiškiai išdėstyti šio straipsnio taikymo atvejai, kad nebūtų įvairių interpretacijų dėl šaunamojo ginklo ir spec. priemonių panaudojimo suteikimo šauliams. Kadangi šauliai (išskyrus Jaunuosius šaulius ir Kovinių burių šaulius) karo padėties atveju bus pasitelkti viešajai tvarkai užtikrinti, padedant policijai ir kitoms teisėsaugos institucijoms, o ne karinėms/kovinėms operacijoms, todėl čia siūlomas 32  str. pakeitimas tik iš esmės atitinka  LR Policijos įstatyme nustatytą tvarką ir sąlygas, kada šauliai turėtų teisę  panaudoti šaunamąsias priemones.

 

 

Pasiūlymas:

 

1. Šauliai, atlikdami šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 7 punkte ir 14 straipsnyje nustatytą šaulio tarnybą, turi teisę naudoti šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones Karinės jėgos naudojimo statuto 8 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šaunamųjų ginklų ir specialiųjų priemonių panaudojimui Karinės jėgos naudojimo statuto 8 straipsnyje nustatytais pagrindais šio straipsnio 2-8 dalys netaikomos.

2. Šauliai, teikdami šio įstatymo 201 straipsnyje nustatytą pagalbą savivaldybės administracijos direktoriui ar karo komendantui karo padėties metu, turi teisę panaudoti specialiąsias priemones Lietuvos Respublikos policijos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis.

3. Šauliai, teikdami šio įstatymo 201 straipsnyje nustatytą pagalbą savivaldybės administracijos direktoriui ar karo komendantui karo padėties metu, turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą tik išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina ir kai psichinė ar fizinė prievarta buvo neveiksminga arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai. Prieš asmenis šaunamąjį ginklą šauliai gali panaudoti tiks šiais atvejais:

1) atremdami ginkluotą įsiveržimą į Lietuvos Respublikos teritoriją;

2) atremdami ginkluotą šaulio saugomo objekto užpuolimą;

3) gindamiesi ar gindami kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;

4) užkirsdami kelią įkaitų pagrobimui arba teroro aktui;

5) sulaikydami nusikalstamą veiką galimai padariusį asmenį, jeigu kyla neišvengiamas pavojus šaulio ar kito asmens gyvybei ar sveikatai;

6) sulaikydami transporto priemonę vairuojantį asmenį, kuris savo veiksmais kelia neišvengiamą pavojų šaulio arba kito asmens gyvybei.

4. Šauliai, teikdami šio įstatymo 201 straipsnyje nustatytą pagalbą savivaldybės administracijos direktoriui ar karo komendantui karo padėties metu, nekeldami tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, laivą, orlaivį arba transporto priemonę, jei kyla neišvengiamas pavojus šaulio arba kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.

5. Ketindamas naudoti šaunamąjį ginklą, šaulys privalo įspėti apie šį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia neišvengiamą pavojų šaulio arba kito asmens gyvybei ar sveikatai arba kai toks įspėjimas yra neįmanomas.

6. Šaulys, vykdydamas šaulio tarnybą su šaunamuoju ginklu, nekeldamas pavojaus įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą ar išsikviesti pagalbą.

7. Kai nėra neišvengiamo pavojaus šaulio arba kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, naudoti šaunamąjį ginklą draudžiama:

1) žmonių susibūrimo vietose, jeigu dėl to gali nukentėti pašaliniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus;

2) patalpose, kuriose yra sprogstamųjų medžiagų, lengvai užsidegančių medžiagų, galinčių sukelti pavojų asmens gyvybei ir sveikatai ar visuomenės saugumui.

8. Šaulys, panaudojęs šaunamąjį ginklą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie šaulio panaudotą šaunamąjį ginklą nedelsiant pranešama policijai.

 

3

6

1

 

Argumentai:

 

Įstatymo Projektu numatoma Įstatymą papildyti 331 straipsniu numatoma, kad  LŠS teikia pagalbą savivaldybės administracijos direktoriui ar karo komendantui karo padėties metu.

Atkreiptinas dėmesys, kad  praktinis „komendantinių“ užduočių atlikimas tai: strateginių objektų (tiltai, sandėliai, bankai, karinės teritorijos, savivaldybės, mobilizacijos punktai ir pan.) apsauga, patruliavimas ir viešosios tvarkos užtikrinimas, pagalba evakuojant valstybines, savivaldybių įstaigas ir žmones, pagalba vykdant mobilizaciją).

Todėl tikslinga yra keisti Įstatymo projekto 6 straipsnį ir numatyti, kad Įstatymo 331 straipsniu būtų reglamentuotos komendantinės užduotys:

1.       „panaudoti psichinę ar fizinę prievartą, kad būtų nutraukti neteisėti veiksmai“ – suteikti galimybę šauliams praktiškai įtakoti neteisėtų veiksmų užkardymą. Tai būtų realūs svertai „paveikti“ situaciją. Daugeliu atveju visi įsivaizduoja, kad Karo padėties metu turėtų galioti „Karinės jėgos naudojimo statutas“, tačiau šauliams šiuo atveju Lietuvos kariuomenei skirtas „Karinės jėgos naudojimo statutas“ šauliams negalios saugant objektus ar teritoriją, nes LŠS nėra sudėtinė LK dalis.

2.       „sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų kompetentingų institucijų patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą)“ – suteikti šauliams, kurie vykdo Savivaldybių administracijų direktorių ar Karo komendanto pavesta užduotis sulaikyti asmenis, kurie pažeidinėja Komendanto valandą, kurie braunasi į sandėlius ir pan. Be šių nuostatų šauliai galėtų tik kviesti policijos pareigūnus nusikalstamai veiklai sustabdyti ir apriboti (suvaržyti) asmens laisvę, bet jei policijos pareigūnai neatvyktų 1-3 val., galimybė užkardyti nusikaltimą – sumažėtų, šauliams bijant pažeisti teisės aktus.

3.       „reikalauti ir nemokamai gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, taip pat kitų juridinių asmenų, organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padalinių ir fizinių asmenų informaciją,“ -  atlikti numatytas užduotis būtina gauti įvairiapusę informaciją. Pvz. saugant strateginius objektus – gauti informaciją iš Savivaldybių, valstybinių institucijų – kas gali patekti į saugomus objektus, kokios priemonės gali būti įvežtos į saugomus objektus. Kitas pavyzdys – pagalba vykdant mobilizaciją – t.y. kokios priemonės, medžiagos turėtų būti perduotos LK, Savivaldybei ir ką reikia saugoti ar į kokias įmones turėtų priemonės turėtų būti pristatytos.

4.      „stabdyti transportą, tikrinti asmenų dokumentus ir bagažą“ – čia labai svarbi funkcija šauliams siekiant užkardyti diversijas, sabotažus ir „žaliųjų žmogeliukų“ grėsmes saugomuose strateginiuose valstybiniuose ir savivaldos objektuose.

 

 

 

Pažymėtina, kad Teisės departamento išvadoje dėl šio Įstatymo projekto, pateikiamos pastabos:

 

1. Teikiamo projekto 6 straipsniu papildant keičiamą įstatymą nauju 331 straipsniu pateikiamos šaulių teisės ir pareigos, teikiant pagalbą savivaldybės administracijos direktoriui ar karo komendantui karo padėties metu. Nors vadovaujantis 331 straipsnio 1 dalimi šauliai turėtų teisę reikalauti, kad asmenys laikytųsi viešosios tvarkos, nepažeidinėtų įstatymų ir savivaldybės administracijos direktoriaus ar karo komendanto įsakymų ir turėtų teisę reikalauti, kad asmenys pateiktų informaciją ar dokumentus, kurie yra reikalingi šauliui pavestoms pareigoms vykdyti, tačiau šauliai neturėtų teisės nutraukti asmenų neteisėtų veiksmų ar sulaikyti jų reikalavimų ar minėtų teisės aktų nevykdančių asmenų ir pan. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nereikėtų tikslinti nuostatomis, papildančiomis šaulių teisių apimtis tinkamų funkcijų atlikimui.

 

2. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų  Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 44 punktu, asmenų teises ir pareigas nustatančias nuostatas siūlytina atskirti. Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar keičiamo įstatymo 331 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios šaulių teises ir pareigas, teikiant pagalbą savivaldybės administracijos direktoriui ar karo komendantui karo padėties metu, neturėtų būti dėstomos atskirais straipsniais.

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„ 1.  Kai šauliai teikia šio įstatymo 201 straipsnyje nustatytą pagalbą savivaldybės administracijos direktoriui ar karo komendantui karo padėties metu, jie turi teisę:

1)  reikalauti, kad asmenys laikytųsi viešosios tvarkos, nepažeidinėtų įstatymų ir savivaldybės administracijos direktoriaus ar karo komendanto įsakymų o asmenims nevykdant teisėtų šaulio reikalavimų – panaudoti psichinę ar fizinę prievartą, kad būtų nutraukti neteisėti veiksmai. Psichinės ir fizinės prievartos panaudojimui taikoma Lietuvos Respublikos policijos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygos;

2)     įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų kompetentingų institucijų patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti;

2)  reikalauti, kad asmenys pateiktų informaciją ar dokumentus, kurie yra reikalingi šauliui pavestoms pareigoms vykdyti. 3) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka reikalauti ir nemokamai gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, taip pat kitų juridinių asmenų, organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padalinių ir fizinių asmenų informaciją, būtiną savivaldybės administracijos direktoriaus ar karo komendanto nustatytoms užduotims įgyvendinti.

4) stabdyti transportą, tikrinti asmenų dokumentus ir bagažą, tikrinti transporto priemones, jų krovinius, transporto priemonių bei krovinių dokumentus.“

 

4

8

 

 

Argumentai:

 

Atsižvelgiant į tai, kad KAM'o nurodyta data jau praėjo, nes šiandien kovo 31 d., taip pat į tai, kad reikia maksimaliai greitai reaguoti į saugumo situaciją regione ir pandemiją, yra tikslinga nustatyti kuo artimesnę įstatymo įsigaliojimo datą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio gegužės 1 d.“

 

 

 

 

 

Teikia

Seimo nariai                                                    (Parašas)         

Audronius Ažubalis

 

 

Jonas Jarutis

 

 

Arvydas Anušauskas