![](content_files/image001.png)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ
TEISENOS ĮSTATYMO Nr. VIII-029 40 IR 83 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMO PROJEKTO NR.
XIIIP-967
2018-04-25
Nr. 102-P-13
Vilnius
1.
Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, pirmininkės
pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius,
Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena
Šiaulienė, Petras Valiūnas.
Komiteto
biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita
Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta
Zdanavičienė, padėjėja Aidena Bacevičienė, Meilė
Čeputienė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau –
pasiūlymai):
Eil.
Nr.
|
Pasiūlymo teikėjas, data
|
Siūloma keisti
|
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė
|
Argumentai,
pagrindžiantys nuomonę
|
str.
|
str. d.
|
p.
|
1.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2017-07-28
|
|
|
|
Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai,
įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias
pastabas:
1. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad
darbdaviai vengia spręsti darbo ginčus neteisminiu būdu – projektu siūloma
įtvirtinti tokį reguliavimą, pagal kurį proceso šalis, kuri
„<...> nepagrįstai atsisakė spręsti darbo (tarnybos) ginčą neteismine
tvarka, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje
asmeniui šio patirtus nuostolius“.
Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių
bylų teisenos įstatymas (toliau – Įstatymas) nereguliuoja darbo ginčų
sprendimo tvarkos, todėl aptariama nuostata nėra šio įstatymo reguliavimo
dalykas.
Projektu siūloma keisti teisinį reguliavimą ne tik dėl
darbo, bet ir dėl tarnybos ginčų, tačiau Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 5
punkte nustatyta, kad tarnybiniai ginčai nagrinėjami tik teismine tvarka,
todėl pritarus siūlomam teisiniam reguliavimui, Įstatyme atsirastų
prieštaringos nuostatos, ko iš esmės negali būti teisės akte.
|
Pritarti
|
|
2.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2017-07-28
|
|
|
|
2. Taip pat pastebėtina, kad Lietuvos
Respublikos darbo kodekso (toliau – Kodeksas) 220 straipsnis numato, kad
darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė
jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar
netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo
ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo,
neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, –
per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių
pažeidimą. Praleistas
prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos
sprendimu. Tokiu atveju teikiamame prašyme turi būti nurodytos termino
praleidimo priežastys. Praleistą prašymo pateikimo terminą darbo ginčų
komisija atnaujina šias priežastis pripažinusi svarbiomis. Jeigu darbo ginčų
komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per vieną mėnesį nuo darbo ginčų
komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl darbo
ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Darbo ginčas dėl teisės,
susijęs su streiku ar lokautu, turi būti nagrinėjamas tiesiogiai teisme.
Atsižvelgiant į cituojamas Kodekso
nuostatas darytina išvada, kad proceso šalys negali atsisakyti spręsti darbo
ginčą neteismine tvarka. Nei Kodeksas, nei joks kitas teisės aktas nenumato
galimybės atsisakyti spręsti darbo ginčą neteismine tvarka pagrindų. Be to,
pagal Kodekso 226 straipsnio 2 dalį, jeigu šalis (šalys) buvo
tinkamai informuota (informuotos) apie posėdį ir neatvyksta į posėdį, darbo
ginčų komisija turi teisę priimti sprendimą jai (joms) nedalyvaujant.
Dėl šių priežasčių siūloma Įstatymo 40 straipsnio 6 dalies nuostata,
kad proceso šalis, kuri nepagrįstai atsisakė spręsti darbo (tarnybos) ginčą
neteismine tvarka, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai proceso šaliai
šios patirtus nuostolius yra perteklinė ir negalima įgyvendinti dėl
atitinkamų teisinių situacijų neegzistavimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta,
manytina, kad projektu siūlomi pakeitimai yra pertekliniai.
|
Pritarti
|
|
3.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2017-07-28
|
|
|
|
2. Atsižvelgiant į Teisingumo
ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų
projektų rengimo rekomendacijų reikalavimus, projektas tikslintinas:
2.1. Projekto pavadinime santrumpa
„Nr.“ rašytina didžiosiomis raidėmis.
|
Pritarti
|
|
4.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2017-07-28
|
3
|
|
|
2.2. Iš projekto pavadinimo išbrauktini žodžiai „ir
papildymo“.
|
Pritarti
|
|
5.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2017-07-28
|
|
|
|
2.3. Projekto 1 straipsnio pakeitimų
esmė, straipsnis konstruotinas taip:
„1. Papildyti 40 straipsnį nauja
6 dalimi:“;
„6. (išdėstytinas naujos 6 dalies
tekstas)“;
2. Buvusias 40 straipsnio 6, 7 dalis
laikyti atitinkamai 7, 8 dalimis“.
|
Pritarti
|
|
6.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2017-07-28
|
|
|
|
2.4. Projekto 2 straipsnio pavadinime
žodis „papildymas“ keistinas žodžiu „pateikimas“.
|
Pritarti
|
|
7.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2017-07-28
|
|
|
|
2.5. Projekto 2
straipsniu keičiamo Įstatymo 83 straipsnio pakeitimų esmė konstruotina taip:
„Papildyti 83 straipsnio 1 dalį 7 punktu ir jį išdėstyti taip:“.
|
Pritarti
|
|
8.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2017-07-28
|
|
|
|
3. Projektas
konstruotinas iš 3 straipsnių, 3 straipsnio 1 dalyje nustatant šio įstatymo
įsigaliojimo datą, o 2 dalyje įtvirtinant, kad Lietuvos Respublikos
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki įsigaliojimo datos priima šio
įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
|
Pritarti
|
|
9.
|
Europos teisės departamentas prie
Teisingumo ministerijos
2017-07-14
|
|
|
|
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos
Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos
įstatymo Nr. VIII-1029 40 ir 83 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo
projektą Nr. XIIIP-967 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ir
pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime.
Projekte vartojami
tokie terminai, kaip „nesąžiningai pareiškė“, „sąmoningai veikė“,
„nepagrįstai atsisakė“. Atkreipiame dėmesį, kad Projekte nėra pateikiami
šiuos terminus apibrėžiantys kriterijai, todėl šių terminų turinys nėra
aiškus. Taigi, manytina, jog Projektu siūlomas teisinis reguliavimas galimai
neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo
3 straipsnyje įtvirtinto aiškumo principo, pagal kurį teisės aktuose
nustatytas teisinis reguliavimas turi būti suprantamas, tikslus, aiškus ir
nedviprasmiškas.
|
Pritarti
|
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil.
Nr.
|
Pasiūlymo teikėjas, data
|
Siūloma keisti
|
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė
|
Argumentai,
pagrindžiantys nuomonę
|
str.
|
str. d.
|
p.
|
1.
|
Teisėjų taryba
2018-02-26
|
|
|
|
Teisėjų taryba, susipažinusi su 2018 m. sausio 22 d. pateiktais
derinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr.
VIII-1029 40 ir 83 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu Nr.
XIIIP-967 (toliau – ABTĮ projektas), Lietuvos Respublikos administracinių
nusižengimų kodekso papildymo 961 straipsniu įstatymo projektu Nr.
XIIIP-968 (toliau – ANK projektas) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso 95 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-969 (toliau
– CPK projektas) (toliau kartu – Projektai), pagal kompetenciją toliau teikia
pastabas ir pasiūlymus dėl siūlomų teisinio reguliavimo priemonių ir jų
įgyvendinimo pasekmių.
Dėl ABTĮ
projekto
ABTĮ projektu
siūloma tobulinti darbo ir tarnybos ginčų nagrinėjimo teisinį reguliavimą.
1.
Pastebėtina, kad darbo ginčų nagrinėjimas nėra
ABTĮ reguliavimo dalykas, jų išsprendimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – DK). Be to, ABTĮ 20 straipsnio
2 dalies 5 punkte numatyta, kad tarnybiniai ginčai nagrinėjami tik teismine
tvarka, t. y. nėra numatyta privaloma išankstinio tarnybinių ginčų
nagrinėjimo ne teismo tvarka. Vadinasi siūlomos teisinio reguliavimo
pataisos, kuriomis siekiama įtvirtinti darbo ar tarnybinių ginčų nagrinėjimo
ne teismo tvarka vengimo teisines pasekmes, yra iš esmės prieštaraujančios
ABTĮ, ir dėl to projektas neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų
įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose įtvirtintų aiškumo ir
sistemiškumo principų reikalavimų.
|
Pritarti
|
|
2.
|
Teisėjų taryba
2018-02-26
|
|
|
|
2.
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 61
straipsnyje nustatyta ginčų vidaus tarnyboje nagrinėjimo tvarka. Pagal šio
straipsnio 1 dalį individualūs tarnybiniai ginčai, išskyrus ginčus dėl
pareigūno atleidimo iš tarnybos, gali būti sprendžiami ne teismo tvarka
vidaus reikalų įstaigoje sudarytoje tarnybinių ginčų komisijoje. Tačiau toks
ginčų sprendimo būdas yra alternatyvus ir nėra privalomas. Dėl to neigiamų
padarinių numatymas už neprivalomų veiksmų atlikimą negali būti laikomas
proporcingu ir pagrįstu, taip pat yra galimai nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1
dalyje įtvirtintu pažeistų teisių gynimo teisme principu.
|
Pritarti
|
|
3.
|
Teisėjų taryba
2018-02-26
|
|
|
|
3.
Atsižvelgiant į DK 220 straipsnio reguliavimą,
darytina išvada, kad šalys negali atsisakyti darbo ginčą spręsti ne teismo
tvarka. Pagal DK 226 straipsnio 2 dalį, jeigu šalis
(šalys) buvo tinkamai informuota (informuotos) apie posėdį ir neatvyksta į
posėdį, darbo ginčų komisija turi teisę priimti sprendimą jai (joms)
nedalyvaujant. Nei DK, nei kitame Lietuvos Respublikos teisės akte
nenumatyti atsisakymo spręsti darbo ginčą ne teismo
tvarka pagrindai ar tokio atsisakymo teisiniai padariniai. Tai reiškia, kad
įstatymo projektu siekiama sureguliuoti teisines situacijas, kurios
objektyviai negali egzistuoti.
|
Pritarti
|
|
4.
|
Teisėjų taryba
2018-02-26
|
|
|
|
4.
ABTĮ, kaip ir kitais
teikiamais Projektais, siekiama ginti silpnesniosios teisinių santykių šalies
(darbuotojo ar tarnautojo) interesus nuo nepagrįsto ir nesąžiningo darbdavio
elgesio. Pastebėtina, kad tarnybiniuose ginčuose darbdavys yra valstybės ar
savivaldybės institucija ar įstaiga (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos
įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Valstybės ar savivaldybės institucija ar
įstaiga neturėtų būti suinteresuota veikti prieš operatyvų, išsamų ir
teisingą bylos išnagrinėjimą. Kita vertus, nėra logiška, tikslinga ir efektyvu
(atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte
įtvirtintą efektyvumo principo sąvoką) skirti baudą, mokamą į valstybės
biudžetą, proceso šaliai, kuri pati yra išlaikoma (finansuojama) iš valstybės
biudžeto.
Apibendrinus išdėstytus motyvus, manytina, jog
ABTĮ projektu siūlomi pakeitimai neatitinka įstatymo lygmeniu įtvirtinto
tikslingumo principo (Lietuvos Respublikos teisėkūros
pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas)
reikalavimų.
|
Pritarti
|
|
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų
pasiūlymai: negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil.
Nr.
|
Pasiūlymo teikėjas, data
|
Siūloma keisti
|
Pastabos
|
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė
|
Argumentai,
pagrindžiantys nuomonę
|
str.
|
str. d.
|
p.
|
1.
|
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
2018 m. sausio 3 d. Nr.
5
|
|
|
|
*
|
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. spalio 6 d. sprendimo
Nr. SV-S-411 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.7–1.9 papunkčius, Lietuvos Respublikos
Vyriausybė n u t a r i a:
1. Nepritarti Lietuvos Respublikos administracinių bylų
teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 40 ir 83 straipsnių pakeitimo ir
papildymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-967 (toliau
– ABTĮ projektas) dėl šių priežasčių:
1.1. ABTĮ projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos administracinių
bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 6 dalyje siūlomas teisės gauti
nuostolių atlyginimą dėl nepagrįsto atsisakymo spręsti tarnybos ginčą ne
teismo tvarka įtvirtinimas yra nepagrįstas ir netikslingas. Akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimas,
objektyviai nesąžiningas veikimas ar neveikimas, nukreiptas prieš ekonomišką,
operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą teismo gali būti
pripažintas piktnaudžiavimu administraciniu procesu (Administracinių
bylų teisenos įstatymo 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Administracinių bylų teisenos įstatyme jau
yra numatytos priemonės, skirtos užkirsti kelią piktnaudžiavimui
administraciniu procesu, t. y. teismas turi teisę
pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise
(kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per
mėnesį), sumokėti žyminį mokestį, skirti baudą, jeigu asmuo piktnaudžiauja
administraciniu procesu. Be to, jei administracinio proceso šalis dėl kitos
šalies netinkamo procesinio elgesio patiria išlaidų, jos gali būti priteistos
iš kitos šalies, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40
straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos
įstatyme apskritai nenustatyta galimybė tarnybinius ginčus nagrinėti ne
teismo tvarka, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas ir Tarnybos
Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
statutas nustato, kad tarnybiniai ginčai gali būti sprendžiami tarnybinių
ginčų komisijoje arba teisme, ir tik Lietuvos Respublikos kariuomenės
drausmės statutas nustato privalomą ikiteisminę tarnybinių ginčų nagrinėjimo
tvarką. Be to, aptariama ABTĮ projekto nuostata neatitinka ABTĮ projekto
tikslo – užkirsti darbdaviams kelią vengti spręsti ginčus, nes prašymas
išnagrinėti individualų tarnybinį ginčą teikiamas ne darbdaviui, o tarnybinių
ginčų komisijai (žr. Vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 3 dalį,
Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo
ministerijos statuto 53 straipsnio 3 dalį).
|
Pritarti
|
|
2.
|
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
2018 m. sausio 3 d. Nr.
5
|
2
|
|
|
|
1.2. ABTĮ projekto 2 straipsniu keičiamo Administracinių
bylų teisenos įstatymo 83 straipsnio 1 dalies 7 punkte siūloma baudų
skyrimo galimybė proceso šaliai, kuri nepagrįstai atsisakė spręsti ginčą
neteisminiu būdu, nėra Administracinių bylų
teisenos įstatymo reglamentavimo dalykas. Administracinių
bylų teisenos įstatyme nustatytų baudų paskirtis – užtikrinti sklandų ir
operatyvų teisminį administracinių bylų nagrinėjimą. Be to, ABTĮ projekto 2
straipsniu siūlomai nuostatai nepritariama ir dėl šio nutarimo 1.1 papunktyje
išdėstytų argumentų.
|
Pritarti
|
|
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:
Eil.
Nr.
|
Pasiūlymo teikėjas, data
|
Siūloma keisti
|
Pastabos
|
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė
|
Argumentai,
pagrindžiantys nuomonę
|
str.
|
str. d.
|
p.
|
1.
|
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2018-03-28
|
|
|
|
*
|
siūlome
pagrindiniam komitetui projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti.
|
Nepritarti
|
Komitetas siūlo
įstatymo projektą atmesti.
|
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: įstatymo projektą atmesti,
atsižvelgiant į LR Vyriausybės, Teisėjų Tarybos, Seimo kanceliarijos Teisės
departamento neigiamas išvadas ir argumentus:
- manytina, jog ABTĮ
projektu siūlomi pakeitimai neatitinka įstatymo lygmeniu įtvirtinto tikslingumo
principo (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų
įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas) reikalavimų.
- ABTĮ projekto 2 straipsniu keičiamo Administracinių bylų
teisenos įstatymo 83 straipsnio 1 dalies 7 punkte siūloma baudų skyrimo
galimybė proceso šaliai, kuri nepagrįstai atsisakė spręsti ginčą neteisminiu
būdu, nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo reglamentavimo
dalykas.
8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – nėra,
susilaikė – nėra.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Julius
Sabatauskas, Lauras Stacevičius.
10. Komiteto
narių atskiroji nuomonė: negauta.
Komiteto pirmininkė Agnė
Širinskienė
Komiteto biuro
patarėja Loreta Zdanavičienė