PASIŪLYMAS

DĖL SEIMO NUTARIMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO LAIKINOSIOS TYRIMO KOMISIJOS SUDARYMO IR PAVEDIMO JAI ATLIKTI PARLAMENTINĮ TYRIMĄ DĖL NERIMĄ KELIANČIOS PADĖTIES LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO SEKTORIUJE“ PROJEKTO NR. XIIIP-1727

 

 

2018-03-20

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.

I

 

 

Argumentai:

Atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, siūlau tikslinti Seimo nutarimo pavadinimą, atsisakant dviprasmiškų formuluočių.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Seimo nutarimo pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO LAIKINOSIOS TYRIMO KOMISIJOS SUDARYMO IR PAVEDIMO JAI ATLIKTI PARLAMENTINĮ TYRIMĄ DĖL SUSIDARIUSIOS NERIMĄ KELIANČIOS PADĖTIES LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO SEKTORIUJE“

2.

B

 

 

Argumentai:

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikė pastabas dėl projekto preambulėje vartojamų dviprasmiškų ir neaiškių formuluočių.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisėsaugos ir kitos kompetentingos institucijos yra gavusios prašymus įvertinti tam tikrus parlamentiniam tyrimui keliamų klausimų aspektus, todėl laikinosios tyrimo komisijos veikla neturėtų dubliuoti atliekamų tyrimų, tačiau laikinoji tyrimo komisija galėtų įvertinti esamą teisinį reguliavimą ir jo pokyčius, išanalizuoti jų priežastis ir pateikti vertinimą dėl padėties žemės ūkio sektoriuje, kai yra stebimas žemės koncentravimas. Kitos valstybės institucijos taip pat neturi įgaliojimų vertinti šių aspektų teisinio reguliavimo ir galimų jo trūkumų, tai padaryti turėtų laikinoji tyrimo komisija.

Sudarant laikinąją tyrimo komisiją ir formuluojant jai užduotis turi būti atsižvelgiama ir į oficialiąją konstitucinę doktriną dėl tokių komisijų įgaliojimų ir kompetencijos ribų. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad laikinajai tyrimo komisijai negalima pavesti tirti klausimų, kuriuos tiriant būtų įsiterpiama į kitų viešąją valdžią vykdančių, taip pat kitų Konstitucijoje ir (arba) įstatymuose numatytų valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus.

Tyrimo kontekste negalima neatsižvelgti ir į Europos Komisijos dokumentuose deklaruojamas nuostatas, kad žemė yra išskirtinis turtas.

Buvęs ir esamas žemės ūkio srities teisinis reglamentavimas ir priimti sprendimai vertinami nevienareikšmiškai ir kelia abejonių dėl skaidrumo. Todėl manau, kad yra tikslinga sudaryti laikinąją tyrimo komisiją ir siūlau tikslinti jos sudarymo motyvus bei veiklos kryptis.

Atsižvelgiant į šiuos argumentus siūlytina tikslinti projekto preambulę.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Seimo nutarimo preambulę ir ją išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos Seimas,

atkreipdamas dėmesį, kad žemės ūkio paskirties žemės užvaldymo ir koncentracijos stambiųjų žemvaldžių rankose problema Lietuvoje yra ryški ir opi;

pažymėdamas, kad pagal Europos Sąjungos duomenis 3 procentai žemvaldžių Lietuvoje valdo beveik 50 procentų žemės ūkio paskirties žemės ir Lietuva vis labiau panašėja į stambiomis latifundijomis pagarsėjusias trečiojo pasaulio valstybes;

susirūpinęs žemės ūkio paskirties žemės naudojimo padėtimi Lietuvoje ir didelėmis socialinėmis bei ekonominėmis problemomis, su kuriomis susiduria Lietuvos kaimas, o prie šių problemų masto, galimai, prisideda paplitusios žemės ūkio paskirties žemės užvaldymo schemos ir žemės koncentracija stambiųjų žemvaldžių rankose;

pabrėždamas, kad žemė yra ribotas ir ypatingas turtas, ne tik nuosavybė, bet ir viešoji gėrybė, o galimybė ja naudotis yra itin svarbi daugelio žmogaus teisių įgyvendinimui kuri turi būti saugoma, puoselėjama ir prieinama visiems Lietuvos žmonėms;

susipažinęs su 2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija „Žemės ūkio paskirties žemės Europos Sąjungoje koncentracijos padėtis. Kaip padėti ūkininkams įgyti galimybę naudotis žeme“ (Nr.: P8_TA(2017)0197);

įvertinęs 2017 m. lapkričio 29 d. Europos Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui Maisto ir ūkininkavimo ateitis COM(2017) 713 nuostatas;

atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 18 d. Komisijos aiškinamąjį komunikatą dėl žemės ūkio paskirties žemės įgijimo ir Europos Sąjungos teisės;

atsižvelgdamas į Europos Parlamento 2017 m. kovo 30 d. pranešime „Žemės ūkio paskirties žemės Europos Sąjungoje koncentracijos padėtis. Kaip padėti ūkininkams įgyti galimybę naudotis žeme“ (2016/2141(INI) pateikiamą žemės ūkio paskirties žemės koncentravimo pasekmių vertinimą;

pažymėdamas savo susirūpinimą Lietuvos trąšų rinkos, kuri yra itin svarbi tvariai ir efektyviai žemės ūkio sektoriaus plėtrai, padėtimi ir galimais Europos Sąjungos antidempingo taisyklių pažeidimais;

sunerimęs dėl vekselių, kaip finansinio kreditavimo instrumento, nekontroliuojamo paplitimo žemės ūkio sektoriaus veikloje ir pripažindamas, kad vekselių naudojimas žemės ūkio sektoriuje vis labiau primena tas problemas, su kuriomis Lietuvos žmonės susidūrė prasidėjus greitųjų kreditų plėtrai, todėl reikalauja išsamios teisinės bazės peržiūros ir naujo reglamentavimo pagal aukščiausius atsakingo skolinimosi standartus;

susirūpinęs žiniasklaidos priemonėse pateikiama informacija apie atvejus, kai stambūs žemės ūkio koncernai ir juos valdantys asmenys (patys būdami ir stambiais žemvaldžiais) naudodamiesi dominuojančia padėtimi rinkoje į bankrotą stumia paprastus ūkininkus ir jų šeimų ūkius;

konstatuodamas, kad skaidrumas žemės ūkio paskirties žemės, žemės ūkio technikos, grūdų supirkimo, sėklų pardavimo, žemės ūkio kreditavimo ir trąšų rinkose yra vienas svarbiausių šios kadencijos Seimo siekių;

atkreipdamas dėmesį, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, o ypač su jais susiję politikai, visomis išgalėmis vengia tiesiai ir sąžiningai atsakyti į klausimus, kuriuos jiems kelia visuomenė;

vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 71 straipsniu, n u t a r i a:“

3.

1

1

 

Argumentai:

Atsižvelgdamas į Teisės departamento pastabą siūlau tikslinti 1 straipsnio 1 dalį išbraukiant dviprasmiškus žodžius „nerimą keliančios“.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Sudaryti Lietuvos Respublikos Seimo laikinąją tyrimo komisiją „Dėl susidariusios nerimą keliančios padėties Lietuvos žemės ūkio sektoriuje“ (toliau – Komisija) iš 13 Seimo narių.“

4.

4

 

 

Argumentai:

Siūlytina tikslinti projekto 4 straipsnį, atsisakant neaiškių ir dviprasmiškų formuluočių, galimų tyrimo sutapčių su kitų institucijų atliekamais tyrimų objektais. Vis dėlto esant galimų problemų dėl esamo teisinio reglamentavimo žemės ūkio sektoriuje, siūlytina formuluoti klausimus komisijai įvertinti esamą ir buvusį teisinį reglamentavimą, jo pokyčių priežastis ir pasekmes, priimtus sprendimus, bei, nustačius, kad teisinis reguliavimas ir/ arba priimti sprendimai buvo arba yra netinkami, įvardinti už tai atsakingus asmenis.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„4 straipsnis.

Pavesti Komisijai:

1. Nustatyti fizinius ir juridinius asmenis, kurie patys ar kartu su susijusiais fiziniais ar juridiniais asmenimis valdo daugiau kaip 500 ha žemės ūkio paskirties žemės. Ištirti ir įvertinti teisės aktų, kuriais įteisintas žemės perkėlimas, parengimo ir priėmimo aplinkybes ir nustatyti, ar politikai, dalyvavę žemės perkėlimo galimybės įteisinime bei jų artimieji giminaičiai vėliau patys nepasinaudojo žemės perkėlimo galimybe. Jeigu minėtomis galimybėmis buvo pasinaudota – nustatyti, kokius žemės plotus minėtieji asmenys valdo dėl to, kad buvo priimti atitinkami įstatymai.

2. Ištirti ir įvertinti, kaip kito žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo teisinis reglamentavimas 1991-2016 metais, inter alia įvertinant šio reguliavimo pokyčių skaidrumą.

3. Ištirti ir įvertinti, ar 1991-2016 metais priimti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo teisinio reguliavimo sprendimai nesukūrė prielaidų atskirų rinkos dalyvių dominuojančiai padėčiai atsirasti.

2.     Nustatyti, kiek fiziniai ir juridiniai asmenys, šiuo metu patys ar kartu su susijusiais fiziniais ar juridiniais asmenimis valdantys daugiau kaip 500 ha žemės ūkio paskirties žemės, jos valdė 2006 m. birželio 30 d., 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d., t.y. prieš įsigaliojant naujoms Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatoms.

3.     Nustatyti, kiek žemės ūkio paskirties žemės yra įsigijusios Lietuvos įmonės, užsiimančios žemės ūkio veikla, žemės ūkio produktų supirkimu, trąšų, žemės ūkio technikos prekyba ar kita su žemės ūkiu susijusia komercine veikla.

4.     Nustatyti, kokios schemos yra naudojamos žemės ūkio paskirties žemę įsigyjančių fizinių ir juridinių asmenų, siekiant apeiti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias maksimalų 500 ha galimos įsigyti žemės ūkio paskirties žemės vienam asmeniui ar susijusiems fiziniams ir juridiniams asmenims, tokiu būdu realiai valdant ir dirbant didesnius žemės ūkio paskirties žemės plotus, nei tai leidžia įstatymas.

5.     Atsižvelgiant į viešųjų žiniasklaidos priemonių pateiktus faktus ir kreipiantis į gyventojus prašant pagalbos (vadovaujantis Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 4 straipsniu, kuris laikinajai tyrimo komisijai numato teisę kreiptis į gyventojus per visuomenės informavimo priemones ir prašyti jų pagalbos tiriamu klausimu) ištirti ir nustatyti atvejus bei schemas, kai stambūs žemvaldžiai ir žemės ūkio įmonės pasinaudodamos dominuojančia padėtimi, savo finansine ir kitokia įtaka yra įstūmusios ūkininkus į skolas, o jiems negebant skolų grąžinti - privertusios joms perleisti ūkininkų nuosavybės teise valdytą žemę.

6.     Nustatyti schemas, kuriomis naudojantis fiziniai ir juridiniai asmenys įsigyja žemės ūkio bendroves (jų pajus) ir išaiškinti, ar Lietuvoje nėra vykdomas masinis žemės ūkio bendrovių supirkimas ir koncentracija kelių stambių žemės ūkio koncernų (grupių) ar žemvaldžių rankose.

7.     Surinkti duomenis ir įvertinti, kiek šiuo metu yra žemės ūkio bendrovių, kurias vis dar valdo patys nepriklausomi ūkininkai (pajininkai), o kiek žemės ūkio bendrovių ir su kokiais žemės kiekiais jau yra perimta į stambiųjų žemvaldžių (vieno ar grupės susijusių fizinių ar juridinių asmenų) rankas.

8.     Išsiaiškinti, ar siekiant įgyti smulkiųjų akcininkų (pajininkų) valdomas žemės ūkio bendroves mažesne nei rinkos kaina, jos dominuojančią padėtį žemės ūkio sektoriuje užimančių fizinių ir juridinių asmenų nėra sąmoningai ir sistemingai stumiamos į bankrotą.

9.     Nustatyti, ar šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas tinkamai reglamentuoja Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo tikslus ir ar nėra paaiškėjusios įstatymų spragos, kurios leidžia vykdyti žemės ūkio paskirties žemės užgrobimą iš nepriklausomų ūkininkų ir žemės koncentraciją kelių stambių žemvaldžių rankose.

104. Nustatyti, ar šiuo metu galiojanti institucinė sąranga, kuri turėtų užtikrinti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo laikymąsi ir garantuoti, kad Lietuvoje nebūtų vykdomas žemės ūkio paskirties žemės užgrobimas iš nepriklausomų ūkininkų ir žemės koncentracija stambiųjų žemvaldžių rankose, yra skaidri, tinkama ir efektyvi.

11.   Išanalizuoti, kaip žemės ūkio paskirties žemės koncentraciją veikia tiesioginės išmokos žemdirbiams ir ar ši sistema neskatina dar didesnės žemės ūkio paskirties žemės koncentracijos.

5. Ištirti ir įvertinti Europos Sąjungos finansinės paramos žemės ūkio sektoriui skirstymo skaidrumą nuo paramos teikimo pradžios iki 2016 metų, be kita ko įvertinant paramos skyrimo aplinkybes cukrinių runkelių auginimui, žuvininkystės sektoriui ir žemės ūkio technikai ar kitai technikai, naudotinai ūkininko ūkyje, įsigyti.

126. Išanalizuoti Europos Sąjungos valstybių patirtį skaidrinant žemės ūkio sektorių, užtikrinant skaidrų žemės ūkio sektoriaus institucinės sąrangos funkcionavimą kovojant su žemės ūkio paskirties žemės užgrobimu ir koncentracija stambiųjų žemvaldžių rankose ir pateikti pasiūlymus, kurie gerąją Europos Sąjungos valstybių narių patirtį perkeltų į nacionalinius teisės aktus kaip būtų galima vadovaujantis kitų šalių patirtimi spręsti žemės ūkio paskirties žemės užgrobimo ir koncentracijos problemas Lietuvoje.

7. Ištirti ir įvertinti, kurie 1991-2016 metais priimti politiniai sprendimai lėmė žemės ūkio sektoriuje dirbančių asmenų padėtį. Jeigu būtų nustatyta, kad priimtais politiniais sprendimais žemės ūkio sektoriuje dirbančių asmenų padėtis buvo apsunkinta, įvertinti sprendimus skaidrumo aspektu.

8. Ištirti ir įvertinti 1991-2016 metais įvykusius trašų ir žemės ūkyje auginamų augalų sėklų rinkos reguliavimo pokyčius, kartu įvertinant šių rinkų reguliavimą skaidrumo aspektu.

13.   Nustatyti, kokią įtaką žemės ūkio paskirties žemės užgrobimo iš šeimos ūkių schemos ir koncentracija stambiųjų žemvaldžių rankose turi šeimos ūkiams ir Lietuvos kaimo gyventojų socialinei bei ekonominei raidai.

14.   Nustatyti, kaip plačiai yra paplitęs vekselių naudojimas žemės ūkio sektoriuje ir kiek ūkininkų dėl vekselinių įsipareigojimų yra praradę savo žemę ar kitą turtą.

15.   Nustatyti, kokias socialines ir ekonomines pasekmes sukelia vekselių naudojimas žemės ūkio sektoriuje ir įvertinti, ar vekselių naudojimas žemės ūkio sektoriuje yra pakankamai reglamentuotas ir reguliuojamas.

16.   Surinkti duomenis, kaip per pastaruosius dešimt metų keitėsi į Lietuvą iš trečiųjų šalių įvežamų kompleksinių trąšų, kuriose amonio nitratas sudaro nuo 50 iki 80 procentų, apimtys.

17.   Surinkti duomenis, kokios per pastaruosius dešimt metų buvo kompleksinių trąšų, kuriose amonio nitratas sudaro nuo 50 iki 80 procentų, pardavimo Lietuvos rinkoje bei eksporto apimtys ir nustatyti, kokią įtaką muitais neapmokestinamų kompleksinių trąšų įvežimas iš trečiųjų šalių padarė konkurencijos sąlygoms Lietuvos trąšų rinkoje.

18.   Surinkti duomenis, kokiomis apimtimis Europos Sąjungos valstybėse naudojamos kompleksinės trąšos, kuriose amonio nitratas sudaro nuo 50 iki 80 procentų, ir palyginti, kaip šių trąšų naudojimas skiriasi nuo Lietuvos trąšų rinkos situacijos.

19.   Surinkti duomenis, kaip per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje keitėsi teisinis kokybės reikalavimų reglamentavimas į vidaus rinką iš trečiųjų šalių importuojamoms trąšoms nuo įvežimo iki sunaudojimo, dėl kokių priežasčių tie reikalavimai keitėsi ir nustatyti, ar jie atitinka kitose Europos Sąjungos šalyse trąšoms taikomus kokybės reikalavimus.

20.   Surinkti duomenis apie tai, kas yra didžiausi Lietuvoje trąšų didmeninės prekybos rinkos dalyviai, kokios yra tų įmonių iš trąšų pardavimo gaunamos pajamos, taip pat nustatyti, kas yra tų įmonių savininkai.

21.   Surinkti duomenis apie tai, kas yra didžiausi Lietuvoje augalų apsaugos priemonių didmeninės prekybos rinkos dalyviai, kokios yra tų įmonių iš augalų apsaugos priemonių pardavimo gaunamos pajamos, taip pat nustatyti, kas yra tų įmonių savininkai.

22.   Ištirti ir surinkti duomenis apie tai, kaip šiuo metu atrodo žemės ūkio technikos pardavimo Lietuvos žemdirbiams rinka, kokios įmonės joje užima didžiausią rinkos dalį ir nustatyti, kas yra tų įmonių savininkai.

23.   Ištirti ir surinkti duomenis apie grūdų ir aliejinių augalų rinką Lietuvoje. Nustatyti, kokios įmonės ir kokiomis apimtis superka grūdų ir aliejinių augalų derlių Lietuvoje, kiek jos išleidžia lėšų grūdams supirkti ir kas yra jų savininkai.

24.   Ištirti ir nustatyti, kas valdo grūdų elevatorius Lietuvoje ir ar nėra susidariusi oligopolinė arba monopolinė padėti grūdų saugojimo elevatoriuose rinkoje. Jeigu regimos grūdų elevatorių nuosavybės koncentracijos apraiškos, nustatyti, kaip tai veikia Lietuvos grūdų rinką.

25.   Nustatyti, ar Lietuvoje yra tinkamai ir kokybiškai užtikrinama superkamų grūdų ir aliejinių augalų kokybė. Išsiaiškinti, ar Lietuvoje superkamų grūdų ir aliejinių augalų kokybės standartai atitinka Europos Sąjungos kokybės standartus ir nustatyti, ar superkamų grūdų ir aliejinių augalų kokybės užtikrinimo teisinis reguliavimas ir institucinė sąranga Lietuvoje yra pakankama.

26.   Ištirti ir surinkti duomenis apie žemės ūkio augalų sėklų rinką Lietuvoje. Nustatyti, kokios įmonės ir kokiomis apimtis parduoda žemės ūkio augalų sėklas ūkininkams Lietuvoje, kas yra jų savininkai.“

5.

5

 

 

Argumentai:

Siūlau tikslinti projekto 5 straipsnį, įpareigojant komisiją, nustačius neteisėtos veikos požymius, kreiptis į kompetentingas institucijas, o nustačius teisinio reguliavimo trūkumus – parengti ir pateikti Seimui reikalingus teisės aktų projektus. Pasiūlymu taip pat siūloma atsižvelgti į Teisės departamento pastabas dėl neaiškių ir dviprasmiškų projekto nuostatų ir jų atsisakyti.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„5 straipsnis

Įpareigoti Komisiją:

1. Nustačius galimos neteisėtos veiklos atvejus požymius nedelsiant kreiptis į teisėsaugos institucijas;.

2. Tais atvejais, kai dėl duomenų apsaugos reikalavimų ar kitokio reglamentavimo nėra galimybės tyrimui ir jo išvadoms reikalingų duomenų pateikti pilnai, juos pateikti nuasmenintai arba apibendrinus, tačiau išlaikant maksimalų aiškumą ir konkrečiai atsakant į tyrime suformuluotus klausimus.

32. Nustačius esamo teisinio reglamentavimo trūkumų įstatymų spragas ir netinkamą šiame nutarime apibrėžtos problematikos teisinį reguliavimą, kartu su išvadomis Seimui pateikti reikalingus teisės aktų projektus šiems trūkumams pašalinti reikiamas įstatymų pataisas ir rekomendacijas kitų teisės aktų pakeitimams.

4. Kartu su tyrimo išvadomis pateikti:

1)     pasiūlymus dėl esminės Lietuvos žemės ūkio politikos nuostatų peržiūros, siekiant išvaduoti smulkiuosius šeimos ūkius ir nepriklausomas žemės ūkio bendroves iš stambiųjų žemvaldžių ir su jais susijusio verslo dominavimo;

2)     priemones, kurių įgyvendinimas leistų ateityje užtikrinti, kad Lietuvos žemės ūkyje bus išvengiama žemės koncentracijos stambiųjų žemvaldžių rankose, o jau susiformavusios koncentracijos viršijančios nustatytą 500 ha ribą nepažeidžiant laisvos rinkos principų, būtų pertvarkomos į ūkius, kurie neviršija 500 ha žemės ūkio paskirties žemės;

3)     priemones, kurių įgyvendinimas leistų apsaugoti ūkininkus nuo dominuojančią padėtį trąšų ir sėklų tiekimo, žemės ūkio technikos, grūdų supirkimo rinkose užimančių subjektų diktato;

4)     priemones, kurių įgyvendinimas skolos vekselių finansinį mechanizmą priartintų prie komercinių bankų atsakingo skolinimo kokybės standartų.“

6.

6

 

 

Argumentai:

Siūlytina trumpinti komisijos darbo laiką ir nustatyti, kad komisija išvadas pateikia 2018 m. birželio 1 d. tam, kad atsakymai į iškeltus klausimus ir komisijos išvados galėtų būti pristatytos Seimui dar šioje Seimo sesijoje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„6 straipsnis

Pavesti Komisijai tyrimą atlikti bei išvadą ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui iki 2018 m. lapkričio birželio 1 d.“

 

 

 

Teikia

Seimo narys                                                     (Parašas)                                  Povilas Urbšys