LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETAS

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 28, 282, 404, 407, 481,  482, 483 IR 487 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO 

ĮSTATYMO PROJEKTO (XIIIP-357)

 

2017-07-05

 Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik; Komiteto nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen, Justas Džiugelis, Leonard Talmont;  komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė;  Jūratė Mikulskienė; Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja Jadvyga Andriuškevičiūtė, Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė; Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento vaikų skyriaus vedėja Dainora Bernackienė.

 

2. Ekspertų, išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

 

str.

str. d.

p.

 

1.                       

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2017-02-13

 

 

 

Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

 

 

 

2.                       

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2017-02-13

1

 

 

1.        Projekto 1 straipsniu siūloma Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 28 straipsnio 3 punkto nuostata nesuderinta su kartu teikiamo įstatymo projekto, kuriuo siūloma keisti Civilinį kodeksą (reg. Nr. XIIIP-356) nuostatomis, taip pat su vertinamo projekto kitų straipsnių nuostatomis, kuriose vartojama sąvoka „nuolatinė (pagrindinė) gyvenamoji vieta“.

                   Kita vertus, neaišku, kodėl yra siūloma papildyti CPK dėl pagrindinės gyvenamosios vietos. Pastebėtina, kad kituose kodekso straipsniuose sąvoka „pagrindinė gyvenamoji vieta“ nevartojama, taigi ji, pritarus projektui, būtų vartojama tik projektu keičiamuose straipsniuose. Pastebėtina ir tai, kad Europos Sąjungos teisės aktuose, nustatančiuose teismų jurisdikcijos taisykles, įskaitant Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, vartojama sąvoka nuolatinė gyvenamoji vieta, o sąvokos pagrindinė gyvenamoji vieta ten nėra.

 

Pritari

Tobulinti pagal LRV pasiūlymą

3.                       

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2017-02-13

2

 

 

2.        Projekto 2 straipsniu siūloma papildyti galiojančio CPK 282 straipsnį, nustatant, kad teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus dėl įvaikinimo. Svarstytina, ar visais atvejais skubus sprendimų dėl įvaikinimo vykdymas atitiks geriausius vaiko interesus. Pastebėtina, kad vaikai ne visais atvejais perkeliami į būsimų įtėvių šeimą iki įvaikinimo, o teismo sprendimas dėl įvaikinimo gali būti nuginčytas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina arba projekto nuostatos atsisakyti, arba ją papildyti sąlyga, pavyzdžiui „jeigu dėl to nenukentės vaiko interesai“, „jeigu tai atitinka geriausius vaiko interesus“ ir pan. Ši pastaba taikytina ir projekto 8 straipsnyje dėstomo CPK 487 straipsnio 9 daliai.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad CPK 282 straipsnio 5 punktas yra pripažintas netekusiu galios, todėl, atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, straipsnis turėtų būti papildytas ne 5, bet 7 punktu. Taip pat taisytina straipsnio pakeitimo esmė, nes straipsnis pildomas punktu, o ne dalimi.

 

Pritarti

Pritarti LRV 4.9. siūlymui

4.                       

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2017-02-13

4

 

 

3.        Projekto 4 straipsniu siūloma pakeisti CPK 407 straipsnį ir imperatyviai nustatyti, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią teismas tuo pačiu sprendimu priteisia išlaikymą vaikui iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Pasiūlymas diskutuotinas.

Pastebėtina, jog išlaikymo nustatymui reikalingi tam tikri finansiniai duomenys - įrodymai, kuriais remiantis teismas galėtų nustatyti išlaikymo dydį. Tokių duomenų surinkimas ir pateikimas teismui gali užtrukti ir nepagrįstai užtęsti proceso trukmę. Pažymėtina, jog esminis teismo sprendimo apriboti tėvų valdžią tikslas yra užtikrinti vaiko teises ir kaip įmanoma greičiau nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, kad vaikui nebūtų daroma žala. Taigi priėmus siūlomą reguliavimą, galimai bus atidedamas esminio sprendimo priėmimas dėl šiuo atveju antraeilių klausimų. Svarstytina galimybė nustatyti įpareigojimą teismui priteisti išlaikymą vaikui tuo pačiu sprendimu, kuriuo sprendžiama dėl tėvų valdžios apribojimo, tik tuo atveju, jei dėl to nereikia atidėti teismo sprendimo priėmimo ir jei tai netrukdo proceso operatyvumui.

 

Nepritarti

Atsižvelgti į 2017-03-30 priimtus CPK pakeitimus: 3 straipsnis. 407 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 407 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„407 straipsnis. Gyvenamosios vietos nustatymas ir išlaikymo priteisimas

Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko  gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.“

5.                       

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2017-02-13

6

 

 

4.        Projekto 6 straipsniu siūloma keisti CPK 482 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir nustatyti atvejus, kai nereikia pateikti duomenų, kad įvaikintojas ar įvaikinamasis yra įrašyti į tam tikrus sąrašus. Manytina, jog pakeitimas yra perteklinis, nes analogiškas normas aiškiau ir plačiau siūloma išdėstyti kartu teikiamame įstatymo projekte reg. Nr. XIIIP-356, kuriuo siūloma keisti Civilinio kodekso nuostatas. Manytina, jog punktą užtektų papildyti žodžiais: „išskyrus atvejus, kai įrašymas į sąrašus nėra būtinas pagal Civilinio kodekso 3.209 ir 3.210 straipsnių nuostatas“.

 

Pritarti

 

6.                       

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2017-02-13

6

 

 

5.        Projekto 6 straipsniu siūloma keisti CPK 482 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, šioje nuostatoje nurodytina apie kurią „savo“ valstybę kalbama tuo atveju, kai reguliuojami teisiniai santykiai, susiję su Lietuvos Respublikos piliečiais, kurių nuolatinė (pagrindinė) gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje. Neturėtų kelti abejonių, jog bet kurio Lietuvos Respublikos piliečio „savo“ valstybe turėtų būti laikoma Lietuvos Respublika, tačiau pagal nuostatos esmę, manytina, jog turėtų būti pateikiami užsienio valstybės, kurioje nuolat gyvena Lietuvos Respublikos piliečiai, nustatyta tvarka įforminti dokumentai. Siūlytina nuostatos turinį koreguoti, kad jos esmė ir praktinis taikymas būtų aiškūs.

 

Pritarti

 

7.                       

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2017-02-13

8

2N

 

6.        Projekto 8 straipsnyje dėstant CPK 487 straipsnį nauja redakcija siūloma straipsnį papildyti nauja 2 dalimi, nustatančia, kad teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, turi teisę priimti sprendimą įvaikinti be globėjo (rūpintojo) sutikimo. Pasiūlymas vertintinas kaip perteklinis, nes analogišką nuostatą siūloma įtvirtinti kartu teikiamame įstatymo projekte reg.Nr. XIIIP-356, kuriuo siūloma keisti Civilinio kodekso nuostatas. Nuostatų kartojimas keliuose teisės aktuose neturi teisinio krūvio ir neatitinka teisės aktų glaustumo reikalavimo.

 

Pritarti

 

8.                       

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2017-02-13

8

 

 

7.        Projekto 8 straipsnyje dėstant CPK 487 straipsnį nauja redakcija, neatsižvelgta į buvusius šio straipsnio pakeitimus. Siūlytume vietoj nauja redakcija dėstomo straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatų, įrašyti nuostatą iš galiojančio įstatymo: „Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų įvaikinimą.“

 

Pritarti

 

9.                       

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2017-02-13

 

 

 

8.        Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiame CPK ir vertinamame projekte minimos dvi institucijos: valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ir valstybinė įvaikinimo institucija. Tačiau pagal kartu su vertinamu projektu teikiamą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo NR. I-1234 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-354, numatoma viena institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

 

Atsižvelgti

Derinti su projektu Nr. XIIIP-354.

10.                   

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2017-02-13

9

2

 

9.        Projekto 9 straipsnio 2 dalis koreguotina loginiu požiūriu, nes įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus reikėtų priimti iki įstatymo įsigaliojimo, o ne iki įstatymo įgyvendinimo. 

 

Pritarti

 

3.-.

4.-.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017-06-21

 

 

*

4. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 28, 282, 404, 407, 481, 482, 483 ir 487 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-357 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-357), tačiau pasiūlyti Seimui jį tobulinti pagal šias pastabas: <...>

 

 

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017-06-21

1,

4

 

 

4.1. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357  1 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 28 straipsnio 3 punktu siūloma tikslinti bylų, kurias kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja Vilniaus apygardos teismas, sąrašą. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 ir susijusių įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad siekiama tikslinti įvaikinimo teisinį reguliavimą asmenims, kurių gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, t. y. pagrindiniu kriterijumi, skiriant nacionalinį ir tarptautinį įvaikinimą, siūloma laikyti asmenų gyvenamąją vietą. Civilinio kodekso 1.33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įvaikinimo santykiai nustatomi pagal vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisę; to paties straipsnio 4 dalyje nustatyta kolizinė norma, pagal kurią bylos, susijusios su įvaikinimu, priklauso Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu vaiko ar jo įtėvių (įtėvio) nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Taigi Įstatymo projektu Nr. XIIIP-357 keičiamo Civilinio proceso kodekso 28 straipsnio 3 punktas turėtų būti tikslinamas taip, kad būtų užtikrinta, jog Vilniaus apygardos teismui būtų priskirtos nagrinėti tik tokios bylos dėl įvaikinimo, kuriose vieno iš subjektų (būsimo įtėvio ar įtėvių arba įvaikinamo vaiko) nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Vilniaus apygardos teismui neturėtų būti teismingos bylos dėl įvaikinimo, kuriose ir būsimi įtėviai, ir įvaikinamas vaikas, neatsižvelgiant į jų pilietybę, nuolat gyvena užsienio valstybėje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357  1 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 28 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) dėl įvaikinimo pagal Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, užsienio valstybių piliečių, asmenų, turinčių ir Lietuvos Respublikos, ir užsienio valstybės pilietybę, asmenų be pilietybės prašymus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, taip pat pagal asmenų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, prašymus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį užsienio valstybėje;“.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, atitinkamai turėtų būti keičiamos ir Civilinio proceso kodekso 480 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Pritarti

 

3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017-06-21

2

(282)

 

 

(2)

 

 

(5)

4.2. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357  2 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus dėl įvaikinimo. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, teismo sprendimai dėl įvaikinimo gali būti skundžiami apeliacine ir kasacine tvarka, todėl, pritarus siūlomam pakeitimui, vaikas būtų perkeliamas į būsimų įtėvių šeimą dar neįsiteisėjus teismo sprendimui dėl įvaikinimo, o jeigu teismo sprendimas dėl įvaikinimo būtų ginčijamas ir panaikintas, vaikas būtų vėl perkeliamas į kitą aplinką iš būsimų įtėvių šeimos. Be to, Civilinio proceso kodekso 283 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad teismas gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį bet kurioje byloje, kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą ar nutartį įvykdyti. Taigi teismui sudaryta galimybė atsižvelgti į individualios situacijos aplinkybes ir tam tikrais atvejais leisti teismo sprendimą dėl įvaikinimo vykdyti skubiai. Toks vaiko perkėlimas neatitiktų vaiko interesų. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas sudaro prielaidas užtikrinti vaiko padėties stabilumą iki įsiteisėjant teismo sprendimui dėl įvaikinimo, todėl teismo sprendimai dėl įvaikinimo neturėtų būti vykdomi skubiai, t. y. turėtų būti vykdomi tik po to, kai įsiteisėja. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357  2 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies papildymo nauju 5 punktu ir palikti teismui diskrecijos teisę nustatyti skubų sprendimų įvaikinimo bylose vykdymą.

Pritarti

Pritariant ir LRV pasiūlymui 4.9.

4.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017-06-21

2

 

 

Kartu siūloma papildyti Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalį 7 punktu – nustatyti, kad nutartis dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo turėtų būti vykdoma skubiai.

Pritarti

 

5.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017-06-21

4

 

 

4.3. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83, 404, 407 ir 504 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-242, kuris įsigalios 2018 m. sausio 1 d., jau yra pakeistas Civilinio proceso kodekso 407 straipsnis ir jame įtvirtintos analogiškos siūlomoms Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357  4 straipsnyje nuostatos, siūloma atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357  4 straipsniu siūlomo Civilinio proceso kodekso 407 straipsnio keitimo.

Pritarti

 

6.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017-06-21

5

 

 

4.4. Galiojanti Civilinio proceso kodekso 481 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata „užsienio valstybės, kurios pilietis pareiškėjas yra ar kurioje yra jo gyvenamoji vieta“ apima ir tuos atvejus, kai Lietuvos Respublikos piliečio nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje. Atsižvelgiant į tai, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357  5 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 481 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) duomenys apie pareiškėją (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta, darbovietė, šeiminė ir materialinė padėtis, sveikatos būklė, ar įrašytas į asmenų, norinčių įvaikinti, sąrašą, taip pat užsienio valstybės, kurios pilietis pareiškėjas yra ar kurioje yra jo pareiškėjo gyvenamoji vieta, institucijų išvada, ar jis tinka būti tarptautiniu įvaikintoju);“.

Pritarti

 

7.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017-06-21

6

1

 

4.5. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymu pakeistos Civilinio kodekso 3.212 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl tėvų sutikimo įvaikinti, taip pat siekiant teisinio aiškumo ir teisinio reguliavimo nuoseklumo, Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357  6 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 482 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma po žodžių „globėją (rūpintoją)“ įrašyti žodžius „ir šiam vaikui nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje“, o formuluotę „išskyrus vaikų globos institucijas ar šeimynas“ išbraukti.

 

Pritarti

 

8.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017-06-21

6

 

(482)

 

 

(1)

 

 

(5)

4.6. Atsižvelgiant į tai, kad atvejus, kada įvaikintojas ar įvaikinamas vaikas nėra įrašomi atitinkamai į asmenų, norinčių įvaikinti vaikus, apskaitą ir į galimų įvaikinti vaikų apskaitą (sąrašą), reglamentuoja Civilinio kodekso 3.209 ir 3.210 straipsniai, reikėtų tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357  6 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 482 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kuriame nustatytos išimtys, kada nereikia pateikti duomenų dėl asmenų įrašymo į atitinkamas apskaitas (sąrašus), ir pateikti nuorodas į nurodytus Civilinio kodekso straipsnius, o kitų Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357  6 straipsniu siūlomų Civilinio proceso kodekso 482 straipsnio 1 dalies 5 punkto pakeitimų tikslinga atsisakyti kaip perteklinių.

 

Pritarti

Arba atsižvelgti į 4. TD pastabą.

9.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017-06-21

6

 

 

4.7. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 6 straipsniu siūlomas Civilinio proceso kodekso 482 straipsnio 2 dalies pakeitimas turėtų būti suderintas su Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357  1 straipsniu siūlomu Civilinio proceso kodekso 28 straipsnio 3 punkto pakeitimu, t. y. Civilinio proceso kodekso 482 straipsnio 2 dalyje nurodytas siekiančių įvaikinti subjektų sąrašas turėtų sutapti su Civilinio proceso kodekso 28 straipsnio 3 punkte nurodytu subjektų sąrašu. Šiuo atveju taip pat siūloma kaip perteklinės atsisakyti nuorodos į asmens pagrindinę gyvenamąją vietą, nes, vadovaujantis Civilinio kodekso 2.16 straipsnio 2 dalimi, asmens pagrindinė gyvenamoji vieta nurodoma tik kaip vienas iš kriterijų, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą. Analogiškos pastabos taikytinos Įstatymo projektu Nr. XIIIP-357 keičiamo Civilinio proceso kodekso 483 straipsnio 3 punkto ir 487 straipsnio 5 dalies pakeitimams. Dėl Įstatymo projektu Nr. XIIIP-357 keičiamo Civilinio proceso kodekso 482 straipsnio 2 dalies papildomai reikėtų atkreipti dėmesį, kad šioje dalyje vartojama sąvoka „savo valstybė“ yra neaiški, todėl ją reikėtų patikslinti – pateikti nuorodą į užsienio valstybę, kurioje yra asmens nuolatinė gyvenamoji vieta. Atsižvelgiant į tai, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357  6 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 482 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Užsienio valstybės piliečiai ar asmenys be pilietybės, išskyrus tuos, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai arba asmenys, turintys ir Lietuvos Respublikos, ir užsienio valstybės pilietybę, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, paduodami pareiškimą įvaikinti, pateikia savo gyvenamosios vietos valstybės įstatymų nustatyta tvarka įformintus dokumentus, duomenis, kad užsienio valstybė pripažins konkretaus vaiko įvaikinimą, kad vaikui yra išduotas ar bus išduotas oficialus leidimas įvažiuoti į tą šalį ir nuolat joje gyventi. Prie šių dokumentų turi būti pridėti jų vertimai į lietuvių kalbą, patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka. Dokumentai turi būti legalizuoti, išskyrus įstatymų ar tarptautinių sutarčių numatytus atvejus.“

Pritarti

 

10.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017-06-21

7

 

 

4.8. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357  7 straipsniu keičiamame Civilinio proceso kodekso 483 straipsnio 3 punkte įtvirtinti trumpiniai „TD“, „BIFK“, kurie nėra apibrėžti, todėl siūloma jų atsisakyti ar apibrėžti jų turinį.

Pritarti

 

11.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017-06-21

8

 

 

4.9. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357  8 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 487 straipsnio papildymo nauja 2 dalimi turėtų būti atsisakyta kaip perteklinio, nes analogišką nuostatą taip pat siūloma įtvirtinti Įstatymo projektu Nr. XIIIP-356 keičiamo Civilinio kodekso 3.212 straipsnio 4 dalyje. Siekiant sudaryti galimybes įvaikinamam vaikui kuo greičiau būti apgyvendintam įtėvių šeimoje, siūloma Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 8 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 487 straipsnį papildyti nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„8. Teismo sprendimą dėl įvaikinimo teismas gali nukreipti vykdyti skubiai.“

Civilinio proceso kodekso 487 straipsnio 8 ir 9 dalis reikėtų laikyti atitinkamai 9 ir 10 dalimis.

Pritarti

 

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas Iš esmės pritarti įstatymo projektui;

6.2. Pasiūlymas: Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą, atsižvelgiant į Žmogaus teisių komiteto išvadą.

7. Balsavimo rezultatai: 3-„už“; „prieš“ – nėra; 1- susilaikė.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Viktorija Čmilytė, Justas Džiugelis.

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                         Valerijus Simulik                                                                                                                       

 

 

 

 

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė