LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 406
STENOGRAMA
2020 m. gegužės 21 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gegužės 21 d. posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 102 Seimo nariai.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2020 m. gegužės 21 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Pasiūlymų dėl darbotvarkės nematau. Siūlau pritarti darbotvarkei bendru sutarimu.
R. Baškienė. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF*). Gerbiamas Pirmininke, mieli kolegos, įvertinus, kad rezerviniame sąraše yra daug įstatymų priėmimų ir tai, kad teiksime ir Prezidento įstatymo projektą, gal galima prašyti, kad būtų tik Vyriausybės pusvalandis ir klaustų mažuma? (Balsai salėje) Ačiū. Tada iš karto informuojame Vyriausybę.
PIRMININKAS. 12 val. 30 min. pradėtume Vyriausybės valandą.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Taip. Gerai. Atrodo, pritarimas yra.
A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš norėčiau pasitikslinti, kad nekiltų nesusipratimas kaip antradienį. Aš žinau, kad Seniūnų sueigoje sutarėte, kad po pietų, vykstant opozicinei darbotvarkei, po kiekvieno klausimo bus balsavimas. Ar tai nepakeista, kad nereikėtų vėl ginčytis prasidėjus popietiniam posėdžiui? Norėčiau pasitikslinti, nes darbotvarkėje dar kabo balsavimas vakare. (Balsai salėje) Jau ne? Ačiū. Matau.
PIRMININKAS. Jūs teisus. J. Jarutis. Ne. Daugiau pasiūlymų dėl darbotvarkės nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu.
Gerbiami kolegos, dar primenu, kad palinkėjimų knyga yra štai čia padėta ir joje galima pasirašyti tiems, kurie dar nepasirašėte.
10.03 val.
Darbo kodekso 2, 21, 26, 41, 52, 55, 56, 57, 59, 60, 61, 72, 75, 83, 89, 93, 95, 104, 110, 112, 117, 127, 128, 135, 137, 140, 141, 144, 147, 172, 185, 188, 192, 193, 194, 198, 224, 225, 228 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 721 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4554(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Darbo kodekso straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 721 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4554. Priėmimas. Pranešėja – R. Šalaševičiūtė, tačiau pasiūlymų nėra, todėl nekviesime į tribūną.
Priimame pastraipsniui. 1, 2, 3 straipsniams galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 4, 5, 6 straipsniams galime pritarti? Pritariame bendru sutarimu. 7, 8, 9, 10 straipsniams galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 11, 12, 13 straipsniams galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24 straipsniams galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 25, 26, 27, 28, 29, 30 straipsniams galime pritarti bendru sutarimu ir pritariame. 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37 ir 38 straipsniams galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 39, 40 ir 41 straipsniams galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narys J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų noriu pasidžiaugti, kad pagaliau onkologinių ligonių, pacientų ir organizacijų balsas yra išgirstas ir nuo šiandien, jeigu priimsime šį įstatymą, žmonės, susidūrę su onkologinėmis ligomis, bus apsaugoti įstatymu nuo ne visuomet socialiai atsakingų darbdavių.
Šiek tiek apmaudu, aišku, kad pas mus valstybėje įstatymai priimami tiktai tada, kai asmeniškai paliečia vieną arba kitą aukštą šalies vadovą, todėl labai linkėčiau visiems nepamiršti socialiai pažeidžiamų žmonių interesų, ginti kas dieną ir drauge priimti tokius įstatymus, kurie apsaugotų pačius pažeidžiamiausius tiek darbo rinkoje, tiek socialinėje politikoje. Kviečiu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, žinant Darbo kodekso priėmimo peripetijas, reikia pasidžiaugti, kad šį kartą apskritai nekilo ginčų dėl Darbo kodekso, dėl šio įstatymo paketo, ir tai yra pasekmė, kad tai yra Trišalės tarybos pateiktas dokumentas, jis buvo suderintas, būtent daug pataisų, kurios techniškai išsprendžia tuos dalykus, kurie iki galo nebuvo aiškūs. Turint omeny ir tai, ką sakė mano kolega J. Džiugelis, kad atsižvelgta į sergančiuosius onkologinėmis ligomis.
Kas dar labai svarbu? Įstatyme atsiranda, kur kilo daug problemų, tai ir dėl laikinojo įdarbinimo įmonių, atsiranda visas straipsnis, kuris reglamentuoja jų veiklą, nes dėl šių įmonių veiklos kildavo be galo daug problemų žmonėms, kurie susidurdavo su jomis. Manyčiau, reikia atkreipti dėmesį ir į dar vieną svarbų dalyką, tai yra kodekso 140 straipsnis, kuris reglamentuoja darbo užmokestį. Čia būdavo irgi gana daug piktnaudžiavimų ir dabar mes tiksliai apibrėžiame, kad darbo užmokestis arba valandinis darbo apmokėjimas turi būti įrašytas į darbo sutartį, todėl kviečiu pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau dėl motyvų Seimo narių neužsirašė. Balsuojame dėl Darbo kodekso straipsnių pakeitimo įstatymo projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113 Seimo narių. Vienbalsiai 113 balsavo už įstatymą (projektas Nr. XIIIP-4554). Jis priimtas. (Gongas)
10.08 val.
Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 8, 13, 15, 16, 17, 191, 20, 30, 34, 36 straipsnių bei šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir papildymo 192, 251 ir 252 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4346(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Socialinių paslaugų įstatymo straipsnių bei šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir papildymo straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4346. Priėmimas. Kviečiu R. J. Dagį. Kviečiu R. Šalaševičiūtę į tribūną.
Priėmimo stadijoje yra gauta pasiūlymų. Priimame pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3, 4, 5 straipsnių pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Dėl 6 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašau, komiteto nuomonė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Teisės departamento pasiūlymui pritarta ir pataisyta pagal pastabas.
PIRMININKAS. Su tokiu pritarimu galime bendru sutarimu pritarti visam 6 straipsniui? Pritariame. Dėl 7 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 8 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas taip pat pritarė. Apskritai, gerbiamas Pirmininke, komitetas pritarė visoms Teisės departamento pastaboms ir pagal visas pastabas, kurios yra dėl šio įstatymo projekto atskirų straipsnių, juos pataisė.
PIRMININKAS. Ačiū, supratau. Tęsiame priėmimą pastraipsniui. Dėkoju pranešėjai. 9 straipsniui su Teisės departamento pasiūlymu, kuriam komitetas pritarė, pritariame bendru sutarimu. 9 straipsnis. Taip pat pritariame. Dėl 10, 11, 12 straipsnių taip pat pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 13 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė, ir su tokiu pritarimu pritariame bendru sutarimu. Dėl 14, 15, 16 straipsnių pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso T. Tomilinas. Prašom, motyvai už.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, priimame labai svarbų įstatymą, keičiasi tokie trys esminiai dalykai. Mes turėsime socialinių globos įstaigų ir socialinės priežiūros akreditavimo institutą savivaldybėse, tai reiškia, kad nevyriausybinės organizacijos, teikiančios socialines paslaugas, neturės stovėti projektų eilėje, o galės gauti tiesioginį ir nuolatinį finansavimą, ilgesnį negu vieneri metai. Tai yra labai labai reikalingi pokyčiai mūsų regionuose tam, kad socialinių paslaugų plėtra būtų tvaresnė.
Taip pat globos įstaigų gyventojai, šiandien pradedantys tikrą integraciją į visuomenę, tai yra pradedantys dirbti, negali gauti pajamų, nes jų pajamos yra paimamos socialinės globos įstaigų, 80 % jų pajamų yra tiesiog nuskaitoma nuo jų sąskaitų. Jokia tikroji integracija nevyksta. Mes turėsime ryškų pokytį: žmonės, neįgalūs žmonės, dažniausiai regionuose, pradės darbą ir jų pajamos iš to darbo liks jų kišenėje, o tai reiškia tikrąją integraciją į visuomenę. Ne pastatai, ne namai, ne gražūs kiemai yra integracija, o galimybė kartu kurti bendrą mūsų visuomenės gėrį, dirbti, uždirbti. Tai yra pagrindinis integracijos faktorius ir būtent šis įstatymas suteiks tokiems žmonėms tas galimybes.
Vaiko pinigai nebus įskaičiuojami į vaiko, gyvenančio globos įstaigoje, pajamas. Lygiai taip pat tokias taisykles mes taikome piniginei socialinei paramai, dabar taikysime ir Socialinių paslaugų įstatyme. Balsuokime už šitą įstatymą, nes jis labai reikalingas.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl projekto Nr. XIIIP-4346 priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111 Seimo narių: už – 110, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4346) priimtas. (Gongas)
10.12 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4347(2) (priėmimas)
Lydimasis – Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4347. Priėmimas. Pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra gauta. Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsnis – įsigaliojimas nuo liepos 1 dienos. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų už ir prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113 Seimo narių – vienbalsiai 113 už tai, kad įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4347) būtų priimtas. Jis yra priimtas. (Gongas)
10.14 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2, 3, 16, 591, 592, 593, 594, 595, 596, 75 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo Nr. XIII-2754 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4807(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Sveikatos sistemos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4807. Priėmimas. Priėmimo stadijoje yra gauta pasiūlymų, todėl kviečiu komiteto pirmininkę A. Kubilienę į tribūną.
Prieš priimant pastraipsniui… (Balsas salėje: „Koks numeris, galite pasakyti?“) Prašyčiau komentarą dėl pavadinimo, Teisės departamento pastaba.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Pritariate. Toliau einame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio – taip pat Teisės departamento pasiūlymas. Prašau komentaro.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Pritarė komitetas. Daugiau pasiūlymų dėl šio straipsnio nėra. Galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame.
Ir 2 straipsnis. Dėl jo pasiūlymų nėra. Taip pat pritariame bendru sutarimu.
Motyvai už, prieš. Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113 Seimo narių: už – 111, prieš nebuvo, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4807) priimtas. (Gongas)
10.16 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 5, 45, 50 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2756 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4808(2) (priėmimas)
Lydimasis – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4808(2). Priėmimas. Taip pat yra vienas Teisės departamento pasiūlymas.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto išvada – pritarti.
PIRMININKAS. Pritariate. Priimame pastraipsniui. Yra vienas straipsnis, kuriam galime pritarti bendru sutarimu. Pritariame. Dėl motyvų už, prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 106, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4808(2) priimtas. (Gongas)
10.17 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 1, 2, 9, 121, 122, 15, 21, 261, 27 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2762 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4809(2) (priėmimas)
Sveikatos draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4809(2). Priėmimas. Pranešėja – A. Kubilienė. Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 2 straipsniui taip pat pritartume bendru sutarimu, jei Seimo kanceliarijos Teisės departamentui komitetas…
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. …pritarė. Jam pritarus, pritariame šiam straipsniui. Dėl motyvų už, prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104 Seimo nariai, vienbalsiai 104 pritarė, kad įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4809(2) būtų priimtas. Jis priimtas. (Gongas)
10.19 val.
Reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 15 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2757 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4810(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.4 klausimas – Reklamos įstatymo 15 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4810(2), taip pat priėmimas. Pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra gauta. Priimame pastraipsniui.
1 straipsnis. Jam pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Seimo nariai dėl motyvų neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105 Seimo nariai: vienbalsiai visi balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4810) priimtas. (Gongas)
10.20 val.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2761 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4811(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.5 klausimas – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4811(2). Priėmimas. Yra vienas straipsnis, jam pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111 Seimo narių: visi vienbalsiai balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4811(2) priimtas. (Gongas)
10.21 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2763 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4812(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.6 klausimas – Farmacijos įstatymo 2 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4812(2). Priėmimas. Taip pat yra vienas straipsnis, jam pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų už, prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111 Seimo narių: vienbalsiai visi balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4812(2) priimtas. (Gongas)
10.22 val.
Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo Nr. VIII-1679 1, 2, 6, 7, 8, 11, 12, 20, 21, 22, 23, 24 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 241 straipsniu įstatymo Nr. XIII-2758 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4813(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.7 klausimas – Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 241 straipsniu įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4813(2). Priėmimas.
Taip pat yra vienas straipsnis. Jam pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų už, prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 112 Seimo narių: vienbalsiai 112 Seimo narių balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4813(2) priimtas. (Gongas)
10.23 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 59 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2805 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4814(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.8 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 59 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4814(2). Priėmimas. Priimame pastraipsniui. Yra vienas straipsnis. Galime jam pritarti bendru sutarimu ir pritariame.
Dėl motyvų už, prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105 Seimo nariai: vienbalsiai visi balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4814(2) priimtas. (Gongas)
10.25 val.
Vienkartinės išmokos vaikams, skirtos COVID-19 (koronaviruso infekcijos) pandemijos sukeltiems padariniams mažinti, įstatymo projektas Nr. XIIIP-4870 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Vienkartinės išmokos vaikams, skirtos COVID-19 (koronaviruso infekcijos) pandemijos sukeltiems padariniams mažinti, įstatymo projektas Nr. XIIIP-4870. Pateikimas. Pranešėjas – S. Krėpšta, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas. Prašau.
S. KRĖPŠTA. Gerbiami Seimo nariai, gerbiamas Seimo Pirmininke, šiandien esu įpareigotas jums pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidento šių metų gegužės 20 dienos dekretą, kuriuo Seimui teikiamas ypatingos skubos tvarka svarstyti Vienkartinės išmokos vaikams, skirtos COVID-19 (koronaviruso infekcijos) pandemijos sukeltiems padariniams mažinti, įstatymo projektas. Šis įstatymas yra sudėtinė Lietuvos Respublikos Prezidento teisėkūros paketo, pateikto vakar Lietuvos Respublikos Seimui ir orientuoto į reikšmingą anticiklinį ekonomikos skatinimą, paramą šeimoms su vaikais, mažai uždirbančius ir į laikiną mokesčių mažinimą visiems samdomiems darbuotojams, dalis. Didžiąją šio paketo dalį, jums leidus, pristatysiu kitą savaitę.
Šiandien esu įpareigotas jums pristatyti paramos vaikams įstatymo iniciatyvą. Prezidento nuomone, tarp pandemijos padariniams jautriausių ir labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių yra ne tik dirbantieji, savarankiškai dirbantys, bedarbiai, pensininkai, neįgalieji, kuriems jau esate priėmę tam tikras pagalbos priemones, bet ir vaikus auginančios šeimos, o ypač daugiavaikės, vaikus su negalia auginančios ir nepasiturinčios šeimos. Todėl siekiant mažinti dėl COVID-19 krizės neigiamas ekonomikos ir socialines pasekmes bei skatinti ekonomiką siūloma įgyvendinti šeimų finansinę padėtį gerinančią ir vidaus vartojimą skatinančią finansinę priemonę – išmokėti vienkartinę išmoką šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, ir vaikams, netekusiems tėvų globos. Šios tikslinės grupės padėtis ir gerovė yra ypač jautri pajamų svyravimams. Rizika patirti skurdą ir santykinai mažos vidutinės disponuojamos pajamos suponuoja tikslingumą COVID-19 krizės laikotarpiu numatyti papildomas pajamas ir šiai visuomenės grupei, nes vaikus auginančios šeimos yra viena iš daugiausiai poreikių turinčių ir daugiausiai lėšų vartojimui skiriančių visuomenės grupių.
Prezidentas siūlo įstatymo projektu nustatyti 120 eurų vienkartinę išmoką visiems Lietuvos vaikams. Išmoką gautų daugiau kaip 507 tūkst. vaikų, arba 330 tūkst. šeimų. 200 eurų vienkartinę išmoką – vaikams su negalia, vaikams, augantiems daugiavaikėse ir nepasiturinčiose šeimose, taip pagerinant 134 tūkst. vaikų, arba 60 tūkst. šeimų, padėtį. Vienkartinę išmoką siūloma išmokėti ne vėliau kaip šių metų liepos 31 dieną. Papildomai suteikiama galimybė naujiems gavėjams gauti išmoką ir po liepos, bet ne vėliau kaip iki šių metų pabaigos.
Atkreipiu dėmesį, kad gyventojams nereikės nieko daryti. Parama bus pervesta be atskiro prašymo. Siūlymas pareikalaus 72 mln. eurų lėšų. Jos būtų išmokamos iš valstybės biudžete pasiskolintų lėšų, kaip ir kitos jau atliktos valstybės subsidijos ir išmokos COVID-19 pandemijos metu.
Prezidentas pabrėžia, kad ši išmoka yra ne tik tiesioginė finansinė pagalba vaikus auginančioms šeimoms, bet ir labai reikšminga priemonė darant teigiamą poveikį gyventojų lūkesčiams, COVID-19 krizės akivaizdoje ženkliai pablogėjusiems. Gyventojų lūkesčiai yra itin glaudžiai susiję su vidaus vartojimo apimtimi ir kartu daro reikšmingą poveikį bendrai šalies ekonomikos raidai.
Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu palaikyti Prezidento teikiamą įstatymo projektą, kuris leis pagerinti vaikus auginančių šeimų finansinę padėtį ir didins teigiamus gyventojų lūkesčius, taip skatinant šalies vidaus vartojimą ir darant teigiamą poveikį šalies ekonomikai ekstremalios situacijos laikotarpiu.
Matydami Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje įvardintą pastebėjimą, siūlome Seimui inicijuoti Vyriausybės išvados parengimą kaip įmanoma skubiau. Kaip ir įvardinta Prezidento dekrete, prašome įstatymą, susijusį su išskirtine COVID-19 krize, svarstyti ypatingos skubos tvarka. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori nemažai Seimo narių. Klausia Seimo narys M. Majauskas. Ruošiasi A. Armonaitė.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, mes jau šiandien matome, kad pajamos valstybės biudžeto atsilieka 30 %. Prognozuojama, kad ir skola ateinančiais metais artės prie 60 % nuo bendrojo vidaus produkto ribos. Jau šiandien mes taip pat matome, kad prognozuojama Lietuvai pati didžiausia biudžeto skylė visoje Europos Sąjungoje, tai turėsime didžiausią fiskalinį deficitą ir didžiausią deficitą per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją. Tuo tarpu jūs pasirenkate ignoruoti Lietuvos banko, Seimo Teisės departamento ir Valstybės kontrolės poziciją, kad biudžetas turi būti tvirtinamas Seime, prieš teikiant papildomas kažkokias užbalansines išlaidas. Ar jūs irgi laikotės tos nuomonės, kaip ir premjeras, kaip ir finansų ministras, kad neturi būti tikslinamas biudžetas Seime? Ačiū.
S. KRĖPŠTA. Dėkoju už klausimą. Norėčiau įvardinti, kad mūsų siūloma išmoka vaikams, siekianti 72 mln. eurų, yra 0,15 % šalies bendrojo vidaus produkto, tai poveikis biudžeto deficitui yra nereikšmingas iš esmės. Kitas aspektas dėl biudžeto – be abejo, šis pasiūlymas yra sudėtinė Prezidento paketo dalis, kitą paketo dalį pristatysiu jums leidus kitą posėdį. Vyriausybė taip pat turi investicijų projektą. Be abejo, apsvarsčius visas šitas naujas priemones, ateityje turėtų būti atnaujintas ir biudžetas, ir suvesti visi galai atnaujintame biudžeto projekte.
PIRMININKAS. Klausia A. Armonaitė. Ruošiasi G. Skaistė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Iš tikrųjų yra žmonių, kurie smarkiai nukentėjo, kai kas neteko darbo, kai kas gauna vos kelis šimtus eurų prastovų, negali susimokėti komunalinių mokesčių. Vis dėlto akivaizdu, kad vienkartinė išmoka problemos neišspręs. Vienintelė socialinė priemonė – tai darbas, kad žmonės turėtų jį, kad jie žinotų, kada jie galės sugrįžti. Aš turiu tokį politinį klausimą, kodėl jūs įsivėlėte į tą žaidimą, kurį primetė valstiečiai? Jie siūlė pabarstyti labai daug vienkartinių išmokų padarę paslaugą senjorams rugpjūtį, dabar su Prezidento iniciatyva padarys paslaugą tarsi vaikams, irgi tikriausiai rugpjūtį, irgi tikriausiai prieš rinkimus. Kodėl jūs pradėjote su jais lenktyniauti?
S. KRĖPŠTA. Dėkoju už klausimą. Norėčiau pabrėžti, kad šis pristatomas klausimas finansiniu požiūriu sudaro penktadalį viso Prezidento siūlomo ekonomikos skatinimo paketo. Didžioji dalis jo yra susieta su laikinu darbo užmokesčiu, gyventojų pajamų mokesčio mažėjimu, kuris duotų papildomą naudą per pajamų pusę dirbantiesiems. Taip pat siūlome pasinaudoti jau egzistuojančia infrastruktūra ir šias išmokas šeimoms išmokėti kaip galima greičiau ir ne vėliau kaip liepos mėnesį.
PIRMININKAS. Klausia G. Skaistė. Ruošiasi S. Gentvilas.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sveiki, šis pasiūlymas tikrai vertintinas pozityviau negu priešrinkiminės pensijos, bet visgi taip pat turiu keletą klausimų, kurie susiję turbūt ir su tuo, ką Mykolas kalbėjo ir ką mes esame diskutavę ir kitų jūsų pasiūlymų svarstymo metu, – kad priimtume naujus įsipareigojimus, reikėtų matyti bendrą vaizdą. Kai jūs dabar sakote, kad po to, kai bus nuspręsta, kokių priemonių imtis, bus peržiūrėtas biudžetas, iš tiesų tvarka yra ne tokia. Paprastai būna taip, kad teiki kokią nors iniciatyvą, kartu eina biudžeto pasiūlymai, kaip keisti visą biudžetą. Išties tam, kad prisiimtume naujus įsipareigojimus kartu su pensijų išmokomis, kartu su vaikų išmokomis, turbūt reikėtų matyti bendrą vaizdą. Kodėl iš tikrųjų čia negirdėti Prezidento balso, kad ne tik siūlytume naujas išlaidas, bet taip pat matytume bendrą vaizdą, kurios priemonės būtų paveikesnės, ir tada galbūt rinktumės kaip alternatyvą tarp kelių iš jų, o ne tiesiog – jau primeti vieną priemonę ir tada arba tu pritari, arba nepritari.
PIRMININKAS. Laikas!
S. KRĖPŠTA. Dėkoju už klausimą. Išsamesnį, bendresnį vaizdą pristatysiu kito posėdžio metu, kada kalbėsiu apie mokesčių laikiną sumažinimą. Kalbant trumpai apie bendrą vaizdą, tai vakar išleistos Europos Komisijos prognozės rodo visai kitokį biudžeto deficitą, gerokai mažesnį – 6,9 %, ir tai yra susiję su gana lėtu paramos panaudojimu ir visomis biurokratinėmis procedūromis, kurios lėtina paramos panaudojimą. Labai priklauso biudžetas nuo to, kiekgi realiai suplanuotų lėšų bus panaudota, kurios, matome, šiuo metu naudojamos gana lėtai, todėl mes siūlome labai paprastas, horizontalias ir greitai veikiančias priemones, kurios kuo greičiau pasiektų mūsų ekonomiką ir gyventojus.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi E. Pupinis.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas patarėjau, tokia karti prognozė mano viduje, nežinau, ir daugumos liberaliai mąstančių žmonių, kad šiuo metu Vyriausybė, prezidentūra labiau žiūri, kaip išmokėti pinigus, bet ne kaip vėl užkurti ekonomiką. 28 % Lietuvos įmonių yra paskelbusios prastovas. Jeigu pažiūrėtume, kiek Vyriausybė davė pinigų dirbantiesiems, dirbančioms įmonėms, tai 43 mln. eurų prastovas paskelbusioms įmonėms ir 20 mln. eurų savarankiškai dirbantiems. Tai yra 63 mln. eurų per du mėnesius, o prastovose yra 300 tūkst. Lietuvos gyventojų. Čia vienu akimirksniu duodama į kišenę 72 mln. eurų.
Žinutė, kuri šiandien siunčiama, kad valstybė jumis pasirūpins per išmokas, o dirbantieji yra įstrigę su įvairiomis problemomis. Bet žinutę apie gerovės valstybę siunčia…
PIRMININKAS. Laikas.
S. GENTVILAS (LSF). …tiek Vyriausybė, tiek prezidentūra, kad mes įmesime jums pinigų tiesiai į kišenę, o ekonomika turi kapstytis pati. Ar kažką ne taip suprantu?
S. KRĖPŠTA. Dėkoju už klausimą. Kaip minėjau, šis įstatymo projektas yra penktadalis viso Prezidento teikiamo paketo. Gana didelė jo dalis yra susieta su dirbančiaisiais ir su laikinu gyventojų pajamų mokesčio sumažinimu būtent dirbantiesiems tam, kad jie gautų papildomų pajamų ir turėtų galimybę jas išleisti. Gana apribotoje ekonomikoje teritoriniu požiūriu yra tikrai didesnė tikimybė, kad tos lėšos suksis mūsų ekonomikoje ir ją paskatins. Tai išsamiau pristatysiu, jums leidus, kito Seimo posėdžio metu.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi R. Budbergytė.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, iš tikrųjų tikėsimės, kad tikslai yra kilnūs. Iš tikrųjų vaikai, pinigai. Tačiau norėčiau sužinoti iš jūsų, to asmens, kuris atsakingas iš dalies už finansus, Prezidento patarėjas finansų reikalais, apie perspektyvą, kuri nepakankamai aiški. Iš tikrųjų niekas nežino, kuo čia baigsis. Norėčiau sužinoti vis dėlto jūsų matymą, iki kada mes galėsime dalinti tuos skolintus pinigus: ar kol pasieksime 100 % BVP, ar kai iš tikrųjų bankuose bus jau 8 % palūkanų. Iš tikrųjų kur ribos, nes niekas nežino, kiek ta krizė tęsis? Ačiū.
S. KRĖPŠTA. Dėkoju už klausimą. Tarptautinių institucijų vadovai, Europos Centrinio Banko vadovė aiškiai sako, kad valstybės, ypač tos, kurios turi fiskalinės erdvės, tarp jų yra ir Lietuva – mūsų skola iki pandemijos siekė 36 % bendrojo vidaus produkto, turėtų taikyti aktyvias, greitai veikiančias, teisingas priemones ekonomikai skatinti, nes ši krizė yra netipinė, ji vyko labai greitai, ekonomika buvo įšaldyta labai staigiai. Iš principo paklausa patiria ne laikiną sulėtėjimą, kaip buvo kitų krizių metu, bet staigų kolapsą, todėl reikia labai aktyvių ir greitai veikiančių priemonių.
Tikrai stebime fiskalinius rodiklius, matome Europos Komisijos prognozę, kuri prognozuoja ženkliai mažesnį biudžeto deficitą šiais metais, nes tikisi mažesnės apimties būtent skatinamųjų priemonių realaus panaudojimo. Manome, kad šios priemonės papildo esamas ir tikrai ne sukuria papildomą riziką valstybės finansams, o kaip tik sudaro prielaidas greičiau kitais metais grįžti prie finansinės drausmės ir mažinti skolą, atgaivinus ekonomiką.
PIRMININKAS. Klausia R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Neabejotina, tokios vienkartinės išmokos tikrai prisidės prie vidaus vartojimo skatinimo ir tai yra tikrai ta priemonė, kuri greitai pasieks mūsų žmones – vaikus ir šeimas. Aš tiesiog norėčiau paklausti, kaip ir kodėl sumodeliavote tokius vienkartinius siūlomus dydžius – 120 eurų ir 200 eurų. Kas lėmė jūsų tokį siūlymą? Ačiū.
S. KRĖPŠTA. Dėkoju už klausimą. Mes norėjome, kad tas skatinimas labiau pasiektų tuos, kuriems labiau reikia, todėl pasiūlėme mokėti dvigubą vienkartinę išmoką: vieno mėnesio, padauginta iš dviejų, vienkartinė išmoka – tiems, kurie šiuo metu gauna 100 eurų, atitektų 200 eurų, o tiems, kurie šiuo metu gauna 60 eurų, atitektų 120 eurų, siekiant atliepti didžiausią poreikį nepasiturinčių, daugiavaikių ir neįgalius vaikus auginančių šeimų.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Ačiū. Jūs pristatymą baigėte. Toliau motyvai. Motyvai už – T. Tomilinas. Po pateikimo.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš tikrai labai norėjau užduoti klausimą, bet teks jį suformuluoti kalbant dėl motyvų. Pripažinsiu, mane kiek nustebino šis pasiūlymas. Mes vykdėme ganėtinai tvarią socialinę ir finansinę politiką, todėl išmokos vaikams buvo dosnios. Šis pasiūlymas tikrai svarstytinas, bet man kyla pagrindinis klausimas, ar jūs galite mums pažadėti, garantuoti, kad Lietuvos Respublikos prezidentūra bus vaikų pusėje, kai svarstysime 2021 metų biudžetą.
Kaip jūs žinote, šiuo metu įstatyme yra numatyta, jau galioja šis įstatymas, 2021 metais yra numatyta, kad vaiko pinigai bus 70 eurų ir atitinkamai 110 ta didesnė išmoka. Labai svarbu darant dideles išlaidas, didinant skolą aiškiai sutarti, kad niekas nesikėsins į 70 eurų ir 110 eurų 2021 metais. Tai bus ypač svarbu svarstant 2021 metų biudžetą, nes mes nežinome, kokia bus dauguma. Neduok Dieve, bus antisocialinė dauguma ir užsimanys mažinti vaiko pinigus. Šiuo atveju sutarimas turi būti geležinis. 2021 metais vaiko pinigai yra 70 eurų, tai yra šiuo metu įtvirtinta įstatymu ir tai neturi keistis.
O taip, aš sutinku, vaiko pinigai yra puiki priemonė, tai įrodė praktika. Mes esame pirmoje vietoje Europoje pagal vaikų skurdo mažėjimą ir vaiko pinigai tikrai prisidėjo prie šio rodiklio. Tai taip pat tapo labai gera ir COVID-19 krizės valdymo priemone, nes žmonės, staiga likę be pajamų, jokiomis mokesčių lengvatomis pasinaudoti negali, jie gali pasinaudoti tik pinigais, kurie reguliariai ir aiškiai yra mokami jiems į sąskaitą. Ačiū.
PIRMININKAS. M. Majauskas – motyvai prieš.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Visiems suprantama, politiškai yra labai patrauklu dalinti valdiškas dovanas. Tačiau valstybiškai turime labai atidžiai skaičiuoti mokesčių mokėtojų pinigus.
Mes jau šiandien matome, kad valstybės pajamos krenta ir jos krenta tikrai dramatiškai, net 30 % balandžio mėnesio surinkimas yra mažesnis, nei prognozuota. Skola taip pat auga ir artėja prie tvarios ribos, tai yra 60 % Mastrichto kriterijaus, tai yra 60 % nuo bendrojo vidaus produkto. Čia mes turime vieną didžiausių dėl krentančių pajamų, augančių išlaidų biudžeto deficitą visoje Europos Sąjungoje ir didžiausią per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją. Tačiau nei premjeras, nei prezidentūra nenori matyti šių skaičių ir kažkodėl nenori jų patvirtinti Seime.
Aš priminsiu, kad Seimo Teisės departamentas labai aiškiai juodu ant balto sakė, kad tai yra Biudžeto sandaros įstatymo pažeidimas. Valstybės kontrolė lygiai tą patį sakė, kad tai yra pažeidimas, yra ir Konstitucijos pažeidimas. Lietuvos bankas ir banko pirmininkas čia iš tribūnos lygiai taip pat dar šią savaitę sakė, kad tokių dalykų, užbalansinių žaidimų, daryti negalima, tačiau mes šiandien matome tokias varžybas, kas daugiau ko ir kam padovanos. Tokiame kontekste su visa pagarba tikrai negaliu pritarti.
Tuo labiau atkreipsiu dėmesį, kad po pusės metų greičiausiai pusės iš mūsų, Seimo narių, čia nebus, tačiau šitam Prezidentui su nauja Vyriausybe toliau reikės valdyti krizę, toliau reikės spręsti socialines problemas, toliau reikės spręsti švietimo problemas, sveikatos problemas, didinti atlyginimus, o tam resursų gali jau nebelikti. Todėl kviečiu labai rimtai susimąstyti ir kuo skubiau tvirtinti valstybės biudžeto pakeitimą čia, Seime. Ačiū.
PIRMININKAS. Balsuojame po pateikimo.
Užsiregistravo 95, balsavo 93: už balsavo 80, prieš – 4, susilaikė 9 Seimo nariai. Projektui po pateikimo pritarta. Prezidentūra prašo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Siūlau svarstyti skubos tvarka. (Balsai salėje) J. Jarutis. Prašom.
J. JARUTIS (LVŽSF). Frakcijos vardu norime paprašyti, kad būtų Vyriausybės išvada dėl šio projekto.
PIRMININKAS. Patarėjas taip pat prašė Vyriausybės išvados. Tam pasiūlymui taip pat galime pritarti. Dėl skubos. (Balsai salėje) Tada balsuojame dėl ypatingos skubos, kurios prašo Respublikos Prezidentas. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, tai viskas gerai, balsuokite prieš. Jeigu reikalinga Vyriausybės išvada, visi suprantame, kad nėra. Prašymas ypatingos skubos yra teisėtas ir tai yra Prezidento prašymas. G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, patikslinkite. Aš supratau, kad Jono prašymas, J. Jaručio prašymas, buvo Vyriausybės išvados, ir aš suprantu, kad bendru sutarimu jam buvo pritarta, bent jau niekas neprieštaravo. Tai viskas. Tai kokia ypatinga skuba, jeigu dabar tas pateikimas keliauja į Vyriausybę? Apie ką mes dabar kalbame? Mes balsuojame už dėl ko?
PIRMININKAS. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Man tai kyla klausimas, kadangi įstatymo projekte numatyta, kad išmokas mokės savivaldybė iš valstybės biudžeto lėšų, tai natūraliai kyla klausimas, ar nereikėtų Valstybės biudžeto įstatymo pataisų, kad būtų numatytos dotacijos šitoms išmokoms?
PIRMININKAS. R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiamas Pirmininke, kadangi, kaip aš suprantu, mes pritarėme Vyriausybės išvadai, tai galbūt reikėtų kalbėti ne apie ypatingą skubą, o apie skubą ir tada mes nenutęstume šio klausimo svarstymo. Pavyzdžiui, mūsų komitetas, bent jau gavęs Vyriausybės išvadą kitą savaitę, aš manau, galėtų pateikti išvadas.
PIRMININKAS. Aš siūliau dėl skubos. Ar prezidentūros atstovas ponas S. Krėpšta sutinka, kad būtų kalbama apie skubą, o ne apie ypatingą skubą? Sutinkate. Galime pritarti bendru sutarimu, kad būtų taikoma skubos tvarka? Balsuojame. Siūlymas yra už paprastos skubos tvarką. (Balsai salėje)
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 31, prieš – 11, susilaikė 55. Skubai nepritarta.
Pagrindinis komitetas. Koks siūlomas pagrindinis komitetas? Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Biudžeto, Biudžeto.“) Biudžeto ir finansų komitetas? (Balsai salėje: „Taip, taip.“) R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiamas Pirmininke, tai yra finansinis klausimas. Mes sutinkame būti papildomu komitetu, nes tai susiję su vaikais, tačiau dėl piniginių klausimų pagrindinis turėtų būti ir spręsti Biudžeto ir finansų komitetas.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Kaip suprantu, pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, o papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas? Tokia formuluotė dabar yra?
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti tokiam pasiūlymui? M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas Pirmininke, kviečiu ne tik žiūrėti į savo buvusius kolegas, bet matyti ir kitą pusę.
Pirma, atkreipsiu dėmesį, kad apskritai neracionalu buvo diskutuoti apie skubą ir ypatingą skubą, nes projektų, kaip Prezidento patarėjas sakė, yra visas paketas. Tai jeigu vieną projektą išimame ir diskutuojame apie skubą ir ypatingą skubą, tai kas vyksta su kitais projektais? Apskritai ta diskusija tiesiog neracionali ir nereikalinga buvo.
Antras dalykas. Aš vis tiek manyčiau, kad pagrindinis turėtų būti Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas, bet dabar labai nustebau išgirdęs komiteto pirmininkės poziciją, nes nori nusiplauti rankas nuo galbūt labai kontroversiško sprendimo. Bet jeigu jau valdančioji dauguma apsisprendė, tai galbūt galima tam pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Bendru sutarimu jau buvo pritarta dėl komitetų. Dėl datos. Kada galime svarstyti? (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, kas norėtumėte pasiūlyti realią svarstymo datą? Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas V. Ąžuolas. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Viskas priklauso nuo to, kada gausime Vyriausybės išvadą, nes kol negausime Vyriausybės išvados, negalėsime svarstyti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, Pirmininke. Aš suprantu, kad gali būti daug procedūrų, bet vis dėlto su visa pagarba prezidentūrai, jeigu siūlo ypatingą skubą, matyt, tam niekam nepritariame, bet sutarkime, kad per dvi savaites tikrai būtų racionalus laikas įvertinti ir Vyriausybei, ir komitetams apsvarstyti. Siūlau per dvi savaites grįžti čia ir numatyti šio klausimo svarstymą Seime.
PIRMININKAS. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Kadangi birželio 1 dieną mes švęsime Vaikų gynimo dieną, siūlau svarstyti birželio 2 dieną. Bus antradienis ir praeis beveik pusantros savaitės. Aš manau, kad Vyriausybė per tą laiką spės.
PIRMININKAS. Ačiū. Geras pasiūlymas.
R. Žemaitaitis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, perskaitykime Statutą. Kas ilgiau dirba, na, paaiškinkime: kol nėra Vyriausybės išvados, komitetas negali svarstyti. Jūs dabar kalbate apie birželio 2 dieną, gal birželio 30 dieną, gal gegužės 15 dieną. Tai padarykite, tegul būna birželio pabaigoje, ir bus viskas, kol nėra Vyriausybės išvados. Ką mes čia darome pusę valandos?
PIRMININKAS. Turime pasiūlymą turėti pasiūlymą.
P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Man atrodo, Seimo nariai, iš tikrųjų jau yra suformuluoti siūlymai dėl datų. Vienas siūlymas yra dvi savaitės, kitas – pusantros savaitės, ir mes balsuokime. Ne kartą buvo teikiami įstatymų projektai, dėl kurių reikėjo Vyriausybės išvados, ir buvo nustatytos svarstymo datos.
PIRMININKAS. Ačiū. Siūlau priimti sprendimą. Yra pasiūlymas – birželio 2 dieną. Ar galime sutarti bendru sutarimu, ar dar diskutuojame? Pritariame svarstyti birželio 2 dieną.
10.52 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado metais“ projektas Nr. XIIIP-4765(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado metais“ projektas Nr. XIIIP-4765. Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų nėra gauta.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Motyvai. Motyvai už – Seimo narys E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš tikrai norėčiau, kad mane išgirstų. Aš tikrai norėčiau padėkoti visam Seimui. Pandemijos metu, per krizę yra priimami mūsų istoriniai saitai su mūsų vakariniais kaimynais, tai yra su Lenkijos Respublika, jos kultūros ir politiniu paveldu, mūsų įsipareigojimai pirmai Europos žmogaus teises įtvirtinančiai Konstitucijai. Aš noriu pasakyti ačiū ir komitetams, pirmiausia Švietimo ir mokslo komitetui, po to Istorinės atminties komisijai, visiems tiems įvairių frakcijų atstovams, kurie jau trečiąsyk balsuoja, ir balsuoja už šį dalyką visuotinai.
Todėl tai yra pagarba K. Kalinauskui, E. Pliaterytei, sukilėliams, XIX amžiaus sukilimų vadams, kurie Konstitucijos dvasią palaikė savo sukilimuose, ir pačiai Lenkijos ir Lietuvos valstybę jungiančiai praeičiai. Tai, aš manau, taps istoriniu faktu, kad per krizę Lietuvos Seimas priėmė šį iškilų dokumentą, įpareigojantį Vyriausybę pateikti per jubiliejų ir švietimo įstaigoms, ir istorikams įvairių remiančių projektų, kurie bus įgyvendinti kitais metais. Ačiū visiems. Širdingai ačiū. Ir aš tikiuosi, mes dabar balsuosime taip, kaip ir pereitą kartą, vieningai už. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Aš tikrai ilgai nekalbėsiu. Kadangi tai yra bendras darbas, aš siūlau tiems, kurie užsirašę kalbėti, geriau vieningai balsuoti ir taip išreikšti savo poziciją.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys E. Vareikis.
E. VAREIKIS (MSNG). Šiam nutarimui reikėtų, gerbiami kolegos, ne tiktai pritarti, jau daug metų aš raginu visus žmones, kurie save vadina lietuviais, pamilti Lietuvos istoriją ir pamilti visą istoriją.
Mes, lietuviai, labai dažnai mokame istoriją nuo Mindaugo iki Vytauto ir paskui nuo Maironio iki šiandien, o tos kitos beveik 600 metų istorijos po Vytauto mirties mes nemokame. Man atrodo, mums reikia iš naujo skaityti istoriją. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė – Lietuva buvo nuostabi valstybė, stipri, galinga, graži, ir sąjunga su Lenkija nebuvo Lietuvos bėda, kaip mums aiškina sovietiniai vadovėliai. XVI amžiaus pabaigoje Lietuva turėjo aukščiausią pragyvenimo lygį, lyginant su Vakarais, per visą savo istoriją. Tai, ką mes šiuo nutarimu skelbiame, kad mūsų abi tautos yra draugiškos, lygios, garbingos, yra dar ne pabaiga, tai yra tikrai pradžia to, kad mums reikia išmokti gražiai, sau patraukliai perskaityti istoriją – visą istoriją, visą tą istoriją, kuri buvo ne tik iki XV amžiaus, bet ir paskui. Todėl labai raginu ne tiktai pritarti šiam nutarimui, bet iš naujo paimti istorijos knygas ir pažiūrėti, kokį gražų laikotarpį mes tuomet gyvenome. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Aš siūlau ne tik pamilti istoriją, bet ir sugrąžinti istoriją – istoriją, prarastą per paskutinį dešimtmetį. 2000–2004 metais man teko vadovauti Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos Parlamentinei Asamblėjai. Tas laikotarpis buvo tikrai istorinis ir ne mažiau reikšmingas: stojimas į NATO, stojimas į Europos Sąjungą. Tuos ketverius metus buvo palaikomi santykiai tiek prezidentų lygmeniu, tiek parlamentų, tiek Vyriausybės lygmeniu, vyko ekonomikos forumai, žengėme į naujas erdves – NATO, Europos Sąjungos erdves, žengėme petys į petį, tačiau kas atsitiko santykiams per pastarąjį dešimtmetį, nesuprantu, todėl siūlau žvelgiant į praeitį kurti mūsų ateitį kartu su mūsų strateginiu partneriu – su Lenkijos Respublika.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl nutarimo priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 104 Seimo nariai, vienbalsiai 104 balsavo už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl 2021 metų paskelbimo Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado metais“. Nutarimas priimtas. (Gongas)
E. Jovaiša – replika po balsavimo.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas Seime, šiandien priimtas nutarimas yra istorinis. Istorinis dėl to, kad visi mes žinome, kas yra gegužės 3-ioji Lietuvos ir Lenkijos istorijoje, bet mažai žinojome, kas yra spalio 20-oji – įžadų metai, mėnuo ir diena. Tai, kad spalio 20-oji stoja greta gegužės 3 dienos, istorinės tiesos, sakyčiau, yra įtvirtinimas, ir man be galo malonu, kad Seimas buvo toks vieningas ir surado savyje istorinės atminties šias dvi datas padaryti viena. Dėkingas esu visiems, kurie prisidėjo, kas pateikė, kas mąstė, kad tai įvyktų. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Replika po balsavimo – E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš, kaip šio nutarimo iniciatorius, norėčiau visiems, kurie prisidėjo, teikė papildymus, pataisas, padėkoti. Aš žinau, kad šiuo metu daugelis mūsų kolegų Varšuvoje ir kitur stebi mūsų Seimo posėdį. Norėčiau pasakyti, kad mes turime įtvirtinti iš tikrųjų tas dvi datas. Ir Lenkija… mes tikrai tikimės, kad tai, kas vadinama įžadu (lenkiškai zaręczenie), nors ir priimta Maskvos kariuomenei jau esant beveik prie mūsų valstybės, bendros valstybės, sienų, nors ir vėlyvas priėmimas, bet spalio 20 dieną turėtų būti minima kartu ir mums broliškoje Lenkijoje. Spalio 20 dienos minėjimas turėtų būti ir mūsų abiejų tautų draugystės minėjimas, nes įžado priėmimas, įvedimas, kad per pusę valdome šią valstybę, Lietuvos atstovų prašymo įgyvendinimas, kuris įvyko spalio 20 dieną, turėtų būti minimas ne daug mažiau nei Gegužės 3-iosios Konstitucijos diena. Taip aš norėčiau tuos, kurie šiuo metu žiūri transliaciją, kolegas iš Lenkijos pusės, paraginti minėti ir savo valstybėje spalio 20 dieną. Tai būtų be galo svarbu. Mes puikiai žinome, kad artėja Varšuvos mūšio liepos mėnesį metinės, kai bolševikų kariuomenės buvo sunaikintos. Mes tikrai mūsų Seime priimsime, ko gero, atskirą dokumentą, jeigu kolegos sutiks, paminėti Lenkijos ryžtą 1920 metais sustabdyti raudonąjį marą iš Rytų. Ačiū.
11.02 val.
Civilinio kodekso 6.751 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4743(2) (priėmimas)
PIRMININKAS. Kitas darbotvarkės 1-7 klausimas – Civilinio kodekso straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4743. Priėmimas. Pranešėjas – A. Baura. Kviečiu į tribūną.
Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas?
A. BAURA (LVŽSF). Komitetas jam pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Su tokiu pritarimu pritariame bendru sutarimu visam 1 straipsniui? Pritariame.
2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas. Yra Teisės departamento komentaras.
A. BAURA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Atsiprašau, čia ne dėl 2 straipsnio. 2 straipsnis be pasiūlymų. Galime jam pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Toliau – bendrieji komentarai. Seimo kanceliarijos Teisės departamento – pabaigoje.
A. BAURA (LVŽSF). Pirmajam Teisės departamento komitetas nepritarė. Motyvuojama, atsižvelgiama į tai, kad 2015 m. lapkričio 25 d. direktyvoje dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių nėra numatyta reglamentuotų atvejų, kai kelionių organizatorius nutraukia kelionės paslaugų paketo sutartį ne dėl savo veiklos, o dėl valstybės apribojimų. Todėl komitetas pasirinko tą variantą ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadai nepritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir Vyriausybės.
A. BAURA (LVŽSF). Vyriausybės yra dvi pastabos, joms komitetas irgi nepritarė. Pritarta Ekonomikos komiteto patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai. Motyvai už – Seimo narys E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, agituoju balsuoti už šią Civilinio kodekso pataisą, nes turizmo sektoriaus, kelionių organizatorių labai bloga būklė. Šiuo metu yra beveik 500 ieškinių, juos yra pateikę keliones nusipirkę asmenys. Jie reikalauja, kaip numatyta direktyvoje dėl kelionių, per 14 dienų atsiskaityti su jais. Kelionių organizatoriai šitų pinigų neturi, kadangi jie yra įkišę tuos pinigus į skrydžių bendroves, į viešbučius ir kitus partnerius. Tai yra išeitis, kaip sustabdyti išlaidas, šiuo metu patiriamas kelionių organizatorių dėl skundų, ieškinių administravimo. Kompromisinis siūlymas – 90 dienų. Noriu pasakyti, kad dėl kompromiso yra paderinta, suderinta su vartotojų teisių organizacijomis, ir noriu pasakyti, šis kompromisinis 90 dienų terminas nėra koks nors išskirtinis. Jis gali būti lyginamas su 20 kitų Europos Sąjungos šalių priimtais sprendimais, kur yra ir 12 mėnesių, ir Kroatijoje 18 mėnesių terminas. Per pusantrų metų tik leidžiama atsiskaityti. Noriu pabrėžti, kad šis atidėjimas – taip, galbūt yra skausmingas trims mėnesiams pinigų neturėjimas keliones įsigijusiems asmenims, tačiau tai nereikalauja papildomų biudžeto lėšų. Dėl galimo prieštaravimo kelionių direktyvai jau šiek tiek nuskambėjo kaip komiteto argumentas. Kelionių direktyvoje yra pasakyta, kai kelionių organizatorius nutraukia sutartį su keliautoju dėl kelionės. Šiuo atveju kelionių organizatoriai nenutraukinėjo sutarčių, sutartys nebuvo įvykdytos dėl to, kad buvo uždarytos valstybių sienos.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – J. Sabatauskas. Motyvai prieš – A. Baura.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš siūlau nepritarti komiteto nuomonei. Argumentus pabandysiu išvardinti. Tas, kas buvo pasakyta, visų pirma pažymėtina, kad tokia nuostata yra nesuderinama su Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, tai yra viena.
Antra, kalbant apie vartotojų teisių apsaugos lygį, tai būtent toks teisinis reguliavimas nebūtų suderinamas su vartotojo, kaip silpnesnės sutarties dėl organizuotos turistinės kelionės šalies, teisiniu statusu. Ir dar vienas argumentas būtų toks, kad šių metų gegužės 6 dieną Vyriausybė protokoliniu nutarimu turizmo verslui buvo numačiusi skirti 45 mln. eurų ir iš to skaičiaus jau vakar dieną Vyriausybė savo nutarimu paskyrė iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų Ekonomikos ir inovacijų ministerijai 45 mln. eurų Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano priemonėms, įskaitant 31 mln. padėti verslui išsaugoti likvidumą, vienuolikta priemonė – užtikrinti turizmo sektoriaus likvidumą suteikiant paskolas turizmo paslaugų teikėjams. Taip pat 14 mln. eurų prie tų 31 plius ketvirtam tikslui – ekonomikos skatinimo devintai priemonei, įgyvendinti priemones, skirtas turizmo sektoriui skatinti, po COVID-19 epidemijos pabaigos sukuriant rinkodaros priemones, ir skatinti atskiras priemones, tokias kaip atostogų sistemą Lietuvos medikams, taip pat skatinti turizmo sektoriaus transformaciją per priemonę „E. verslo modelis“, taikyti inovacijas ir kurti naujas turizmo paslaugas per priemonę „Turizmo inovacijos“…
PIRMININKAS. Laikas.
A. BAURA (LVŽSF). …ir sukuriant kelionių garantijų fondą. Todėl siūlau nepalaikyti.
PIRMININKAS. Motyvai už – A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, tikrai kviečiu palaikyti šį įstatymą, nors ir pavėluotai. Šiuo įstatymu nors truputį mes padėsime gal išgyventi mūsų turizmo kompanijoms per tą pandemijos laikotarpį. Tikrai norėčiau kolegai A. Baurai paprieštarauti. Mielieji Ekonomikos komiteto nariai, pirmiausia jūs turėjote svarstyti, kam suteikti finansinę paramą, įvertindami atskirus ekonomikos sektorius. Kaip turizmas gali būti plėtojamas, kada visos rinkos užsidarė? Jūs pirmiausia turėjote ir spręsti, ir mes visi politikai spręsti klausimą, kaip padėti toms įmonėms išgyventi, kaip išlaikyti darbo vietas tose įmonėse. Kaip darė kitos Europos Sąjungos šalys? Arba priėmė terminų nukėlimą, kuponų išdavimą 12–18 mėnesių, arba suteikė negrąžinamas dotacijas atsiskaityti su klientais. Ką mes padarėme? Minimumą. Mes rengiamės išdalinti paskolas, kurias po to reikės grąžinti. Vadinasi, mes įmones iš dalies padarysime ir nekonkurencingas, pasibaigus pandemijai.
O Europos Sąjunga net numatė 375 mlrd. eurų po pandemijos padėti turizmo kompanijoms. Gali atsitikti taip, kad Lietuvos turizmo kompanijoms nebereikės padėti. Aš siūlau balsuoti už, tai būtų geras žingsnis parodytas, kad mes mokame įvertinti pirmiausia tas Lietuvos įmones, kurios tikrai susidūrė su didžiulėmis problemomis dėl koronaviruso pandemijos. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai už – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, prisiminkime pirmąjį Civilinio kodekso pakeitimą, tuomet jis buvo pažadėjęs pusės metų – šešių mėnesių – pinigų grąžinimo terminą. Tuomet Prezidentas vetavo. Ieškodami kompromiso siūlome trijų mėnesių pinigų grąžinimo terminą. Kolegos jau vardino, kad tai tikrai yra vienas žemiausių grąžinimo terminų Europos Sąjungoje. Europos direktyvos pažeidimai neturėtų mums labai skausmingai atsiliepti, turint omeny, kad net 20 Europos Sąjungos šalių šiuo metu pažeidžia direktyvą nustatydamos ilgus grąžinimo terminus.
Bet aš dabar ne apie turizmo sektorių. Aš dabar apie vartotoją, kuris yra nusipirkęs galimai kruizą, galimai kelionę, aviakelionę ir neatgauna pinigų iš vienos ar kitos turizmo įmonės. Ir neatgaus, jeigu mes nepatvirtinsime šito įstatymo, nes jau dabar yra 450 bylų, kuriose reikalaujama grąžinti po 14 dienų šiuos pinigus. Šie visi vartotojai stos į bankrutavusių įmonių kreditorių eilę ir negaus tų pinigų.
Mes, čia žadėdami rožines svajones Vyriausybės nutarimais, kaip gelbėsime turizmo verslą, per du mėnesius dar nieko nepadarėme dėl turizmo verslo. Vienintelis dalykas, ką realiai galime padaryti, – tai leisti turizmo verslui išsilaižyti dabartinius nuostolius dėl neįvykusių kelionių ne per 14 dienų, bet per tris mėnesius. Pažiūrėkite, „Ryanair“ paskelbė, kad tik per 12 mėnesių grąžins pinigus už neįvykusias keliones. „Finieris“, valstybinė suomių avialinijų kompanija, – tik per aštuonias savaites, o mes įmones, kurios tik tarpininkai, perka Suomijos avialinijų ar „Ryanair“ bilietus, priverčiame už neįvykusias keliones grąžinti per dvi savaites. Na, kur tai matyta? Vartotoją mes apsaugosime tik leisdami turizmo sektoriui išsilaižyti šiuos nuostolius.
PIRMININKAS. Laikas.
S. GENTVILAS (LSF). Todėl aš tikrai kviečiu imtis protingų sprendimų ir mes čia prieš Europą tikrai ne nuodėmingi.
PIRMININKAS. Motyvai už – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Atsisakau, ačiū.
PIRMININKAS. M. Majauskas atsisako. Gerai. Balsuojame, daugiau motyvuojančių nėra.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 61, prieš – 11, susilaikė 32. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4743) priimtas. (Gongas)
11.13 val.
Civilinio kodekso 2.79 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4574(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8.1 klausimas – Civilinio kodekso 2.79 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4574(2). Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų negauta. Priimame pastraipsniui.
1 straipsniui pritariame bendru sutarimu ir 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu. Dėl motyvų už, prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 100, prieš nėra, susilaikė 3 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4574(2) priimtas. (Gongas)
11.14 val.
Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo Nr. XII-1467 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4575(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8.2 klausimas – Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4575. Priėmimas. Pasiūlymų taip pat negauta priėmimo stadijoje. Du straipsniai, dėl kurių pasiūlymų nėra. Pritariame jiems bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: 101 balsavo už, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4575) priimtas. (Gongas)
11.15 val.
Bankų įstatymo Nr. IX-2085 9, 10, 19 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4576(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8.3 klausimas – Bankų įstatymo 9, 10, 19 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4576. Priėmimas. Taip pat pasiūlymų negauta priėmimo stadijoje.
Priimame pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5 straipsniams galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 94, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4576) priimtas. (Gongas)
11.17 val.
Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4577(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8.4 klausimas – Centrinių kredito unijų įstatymo 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4577. Priėmimas. Taip pat priėmimo stadijoje pasiūlymų negauta.
Priimame pastraipsniui. 1, 2, 3 straipsniams galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: vienbalsiai 101 balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4577) priimtas. (Gongas)
11.18 val.
Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4578(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8.5 klausimas – Draudimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4578. Priėmimas. Yra du straipsniai. Priimame pastraipsniui. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu abiem straipsniams? Pritariame.
Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: visi vienbalsiai balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4578) priimtas. (Gongas)
11.19 val.
Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4579(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8.6 klausimas – Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4579. Priėmimas. Yra du straipsniai. Pasiūlymų dėl jų nėra ir tiems abiem straipsniams, 1 ir 2, pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai, visi vienbalsiai balsavo už įstatymą (projektas Nr. XIIIP-4579). Priimtas. (Gongas)
11.20 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4580(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8.7 klausimas – Farmacijos įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4580. Priėmimas. Yra du straipsniai. Priimame pastraipsniui. 1 ir 2 straipsniams pritariame bendru sutarimu. Pasiūlymų nebuvo gauta. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai, vienbalsiai visi balsavo už įstatymą. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4580(2) priimtas. (Gongas)
11.21 val.
Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 6 ir 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4581(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8.8 klausimas – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 6 ir 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4581. Priėmimas. Yra trys straipsniai, dėl jų pasiūlymų priėmimo stadijoje negauta. Priimame pastraipsniui. Šiems straipsniams galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai, visi vienbalsiai balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4581) priimtas. (Gongas)
11.22 val.
Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4582(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8.9 klausimas – Finansinių priemonių rinkų įstatymo, atsiprašau, Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4582. Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų negauta. Yra du straipsniai. Pritariame jiems bendru sutarimu? Pritariame. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai, vienbalsiai 98 balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4582(2) priimtas. (Gongas)
11.23 val.
Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4583(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8.10 klausimas – Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4583. Priėmimas. Yra du straipsniai. Pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra gauta. Priimame pastraipsniui. 1 ir 2 straipsniams pritariame bendru sutarimu. Dėl motyvų už, prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai, vienbalsiai balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4583(2) priimtas. (Gongas)
11.25 val.
Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4584(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8.11 klausimas – Kredito unijų įstatymo 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4584.
Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų taip pat negauta. Yra trys straipsniai. Priimame pastraipsniui. 1, 2, 3 straipsniams pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Seimo nariai dėl motyvų neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių, vienbalsiai balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4584) priimtas. (Gongas)
11.26 val.
Mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4585(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8.12 klausimas – Mokėjimo įstaigų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4585. Priėmimas. Priimame pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3 straipsnių pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Seimo nariai dėl motyvų neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių, vienbalsiai balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4585) priimtas. (Gongas)
11.27 val.
Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4586(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8.13 klausimas – Profesinio mokymo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4586. Priėmimas. Yra du straipsniai. 1, 2 straipsniams galime pritarti bendru sutarimu? Pasiūlymų nėra gauta. Pritariame. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai, vienbalsiai balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4586) priimtas. (Gongas)
11.28 val.
Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4587(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8.14 klausimas – Socialinių paslaugų įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4587. Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų negauta. Yra du straipsniai, jiems pritariame bendru sutarimu. 1, 2 straipsniai. Pritariame. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys, vienbalsiai balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4587) priimtas. (Gongas)
11.29 val.
Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 111 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4588(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8.15 klausimas – Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 111 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4588. Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų taip pat negauta.
Priimame pastraipsniui. 1 ir 2 straipsniams galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Dėl motyvų Seimo nariai taip pat neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 102, prieš – 1, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4588) priimtas. (Gongas)
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
11.30 val.
Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą remiantis šio komiteto surinktais duomenimis atliekant Seimo nutarimu Nr. XIII-2435 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo narės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento gautos informacijos netinkamo panaudojimo“ pavestą atlikti parlamentinį tyrimą“ projektas Nr. XIIIP-4794 (svarstymas)
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Ačiū. Mielieji kolegos, tęsiame darbą. Darbotvarkės 1-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą remiantis šio komiteto surinktais duomenimis atliekant Seimo nutarimu Nr. XIII-2435 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl Seimo narės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento gautos informacijos netinkamo panaudojimo“ pavestą atlikti parlamentinį tyrimą“ projektas Nr. XIIIP-4794. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką D. Gaižauską. Svarstymas. Prašom.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, išties labai sunkiai nutarimas skinasi kelią į Seimą, nežinau kodėl. Greičiausiai dėl tos informacijos. (Balsai salėje) Sakau: nutarimas tikrai sunkiai skinasi kelią, ir aplinkybės, kurias norime aiškintis dėl tos žvalgybinės informacijos manipuliavimo… Vakar komitete svarstėme šį klausimą ir dėl nutarimo projekto, už nutarimo projektą balsavo tik šeši komiteto nariai, tai valstiečiai ir socdarbietis, penkiems opozicijos nariams ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovams balsavus prieš ir dviem iš Mišrios grupės susilaikius, Seimas nutarimui nepritarė ir siūlė atmesti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, kaip žinote, tokiu atveju, kai komiteto išvada – atmesti, diskusija nerengiama, tik išsakomi motyvai už ir prieš. Už pasiūlymą atmesti – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. D. Grybauskaitės patarėja D. Ulbinaitė išsisuko nuo atsakomybės. Aš manau, išsisuks nuo atsakomybės ir kolegos L. Kasčiūnas, G. Landsbergis, galbūt net ir V. Bakas. Manipuliuoti galima norint, bet ar dėl to turi kentėti Seimo narė I. Rozova? Ar VSD ir NSG komitetas neturi svarbesnių dalykų? Tarkime, ekonominio saugumo klausimų? Dabar valstybei užkariauti nereikia tankų. Užtenka paimti finansų sektorių, finansinio tarpininkavimo sektorių, energetikos įmones, turėti įtaką susisiekimo srityje, kaip matėme, paskutinį konkursą laimėjo 40 mln. daugiau pasiūliusi įmonė. Tai čia yra nacionalinio saugumo, nacionalinio ekonominio saugumo reikalai. Ar šiais klausimais nors buvo pajudintas pirštas?
Dalyvavimas Tarptautinėje ortodoksų asamblėjoje. Tai tų asamblėjų yra begalė. Yra ETPA (Europos Tarybas Parlamentinė Asamblėja), taip pat atstovai dalyvauja. Man teko sėdėti šalia dviejų labai keistų žmonių. Vienas – Sokolovas, Ukrainos atstovas, o šalia – Sluckis yra Rusijos atstovas. Mes Rusiją pašalinome iš Asamblėjos praėjusioje kadencijoje, dabartiniai mūsų nariai sugebėjo pasielgti taip, kad jie grįžtų į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją. Taip pat klausimai susiję ir su Tarpparlamentine asamblėja, kur mūsų atstovai dalyvauja. Ten visas pasaulis susirenka. Taip pat teko būti jos atstovu. Ten, be abejo, įtaka daroma, ar dėl to reikia atimti Seimo nario mandatą?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – L. Kasčiūnas. Prašom, kolega.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia ponas A. Skardžius, man atrodo, truputėlį kitoje dimensijoje, čia truputį ne apie tuos dalykus mes kalbame, gerbiamas kolega. Iš tikrųjų truputėlį paaiškinsiu situaciją. Mes kalbėjome apie galimą naują tyrimą, tačiau jau to tyrimo projekto preambulėje aiškiai parašyta, kas yra kaltas. Preambulėje teigiama, kad opozicija neva sistemingai vilkino komisijos darbą. Natūralu, kai tu kaltini jau iš karto kitus žmones, akivaizdu, kad objektyvaus tyrimo tikėtis neįmanoma. Vakar komitete mes bandėme pasiūlyti A. Anušausko, E. Gentvilo pataisas, jos ištaisytų šias nesąmones ir grąžintų tyrimą į normalias vėžes. Tačiau toms pataisoms nebuvo pritarta. Todėl tyrimas negali būti objektyvus jokiais būdais. Kai jūs kalbate apie kažkokį manipuliavimą ir apie kažkokią atsakomybę, gerbiamas Skardžiau, jūs pirmiausia turėkite galvoje Ministrą Pirmininką S. Skvernelį, kuris prieš pusantrų metų žinojo informaciją, nieko nedarė ir po to suformavo koaliciją su Lietuvos lenkų rinkimų akcija, kuri figūruoja įvairiuose įtakos voratinkliuose. Jeigu jau kalbame apie manipuliavimą, tai šiuo atveju kalbėti apie šį manipuliavimą tikrai yra verta, ir mes tai darysime, kaip besibaigtų šis balsavimas.
Lygiai taip pat noriu pasakyti, kad mes siūlėme atsakyti į klausimus raštu. Aš netgi pateikiau atsakymus į klausimus raštu, tačiau komiteto pirmininkas ir dauguma nubalsavo, kad tokių atsakymų mums nereikia. Tai vėlgi rodo, kad tyrimo tikslas yra ne išsiaiškinti situaciją, bet sumedžioti politinę opoziciją. Mes nebijome, galime taip daryti, jokių problemų, bet turėkite savigarbos. Išėjo tokia situacija, kad pačiam tyrimo projektui nebuvo komitete pritarta. Todėl aš irgi siūlau šiuo atveju palaikyti komiteto sprendimą, tęsti procesą apkaltos keliu (projektas yra įrašytas į šios dienos popietinę darbotvarkę) ir judėti šia linkme. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame. Balsuojantieji už pritaria komiteto nuomonei atmesti. (Balsai salėje) Netriukšmaujame.
Balsavo 98 Seimo nariai: už tai, kad atmestume, – 52, prieš – 30, susilaikė 16. Seimo nutarimas atmestas.
Replikos. Pirmasis atsistojo P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, gal jūs galėtumėte man paaiškinti. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas inicijuoja nutarimo projektą. Valdantieji valstiečiai padarė viską, kad pakeistų komiteto sudėtį tam, kad įgytų aritmetinę persvarą. Dabar ateina į tribūną Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas ir vos ne ašarą iš akių leisdamas kalba apie tai, kad jis nesupranta, kas čia vyksta, – komitetas nepritarė jo siūlomam nutarimui. Ir dabar matai, kaip balsuojama, ir matai tai, kad valstiečiai lyg ir bando gelbėti situaciją. Bet man susidaro toks įspūdis, kad čia vyksta spektaklis. Dabar savotiškai yra toks sprendimas, galintis tenkinti visas puses. Galų gale tai yra ir išeitis valstiečiams iš to akligatvio, į kurį patys nuosekliai ėjo, norėdami patys inicijuoti šitą tyrimą tam, kad suvestų sąskaitas su Seimo Pirmininku ir Seimo nariu V. Baku. Kadangi ta tema jau išsemta…
PIRMININKĖ. Replikos trumpos.
P. URBŠYS (MSNG). …tai tada reikia prieiti prie kito akligatvio, kuris niekur nenuveda.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, atkreipiu jūsų dėmesį, kad tuoj turėsime pradėti ministro J. Narkevičiaus atsakymus į klausimus. Replikos trumpos. D. Gaižauskas. Prašau.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, situacija tikrai nenormali. Kodėl? Todėl, kad Seimas šiuo balsavimu parodė, kad vis dėlto galimybė manipuliuoti žvalgybine informacija, galbūt ją naudoti prieš savo oponentus arba politines partijas vis dėlto išlieka, nes nenorime pasiaiškinti, kodėl ir kas tai darė ir kaip tai užkardyti ateityje. P. Urbšys vis šneka apie kažkokius cirkus. Na, Povilai Urbšy, turėkite savigarbos, jūs atėjote su tais valstiečiais, tokių nesąmonių nešnekėjote, ką dabar šnekate. Bet realiai aš pasakysiu tai, kad vis dėlto paskutinis balsas, balsuojant komitete, lėmė galbūt ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovų… ir nubalsuota, kaip nubalsuota. Labai apgailestauju…
PIRMININKĖ. Taip, sprendimas yra.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). …tačiau nepamirškite, gerbiami kolegos, įrodymai surinkti ir bet kada, kilus įtarimui, kad buvo galima manipuliuoti žvalgybine informacija, šitie įrodymai ateity gali būti vėl panaudoti kitame tyrime. Taigi labai džiaugtis nereikia. Vis dėlto užkardymo prevenciniai kuoliukai įkalti ir manipuliacija žvalgybine informacija, bent jau valdant valstiečiams, tikrai bus stabdoma.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiami kolegos, vieną kartą replikuojame. Mūsų laikas nebeleis. Replikos labai trumpos, po vieną.
L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, man atrodo, akivaizdu, kad ponas D. Gaižauskas ir jo bandymas susidoroti su opozicija patyrė fiasko. Ačiū jums už tai. Tačiau nepameskime kelio dėl takelio. Tyrimo esmė buvo Rusijos įtaka Lietuvos politinei sistemai. Labai gerai, kad mums pavyko atskirti tuos klausimus, ir šiandien po pietų yra galimybė tęsti procesą, tai yra apkaltos procesą. Aš labai tikiuosi, kad ir R. Karbauskis, kuris yra parėmęs savo parašu šitą iniciatyvą, ir ponas D. Gaižauskas, kuris yra viešai išsakęs paramą šiam apkaltos procesui, balsuos, ir judėsime į priekį būtent su šituo tyrimu, kur mes galėsime labai aiškiai išsiaiškinti…
PIRMININKĖ. Ačiū.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). …visą Rusijos įtakos voratinklį. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis – E. Gentvilas. Daugiau replikoms nesuteiksiu žodžio nė vienam. Ačiū. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Vyksta bjaurus žongliravimas tikrovės faktais. Pirmiausia nesugebėta šitame komitete atlikti tyrimo numatytu laiku. Dabar padidintas komiteto narių skaičius valdančiųjų valstiečių naudai ir vėl kažkas sužlugo. Siūloma tęsti tyrimą tais pačiais klausimais, atmetamas mano siūlymas palikti tik Kremliaus įtakos klausimus ir dabar kaltinami cirkininkais kiti. Aš manau, Gaižauskai, esi neblogas žonglierius.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Zingeris sako vieną sakinį.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Taip. Aš norėčiau gerbiamam kolegai ir bičiuliui ponui A. Skardžiui dėl vienos detalės. Lietuvos delegacija balsavo 2014 metais (čia buvo labai svarbu) dėl Rusijos įgaliojimų pačiai Rusijai pasitraukus. Aš noriu pabrėžti – pačiai Rusijai pasitraukus iš Europos Tarybos, dėl rezoliucijos, kuri vadinosi Rusijos agresija prieš Ukrainos Respubliką, už ją nubalsavo 85 % Asamblėjos deputatų.
PIRMININKĖ. Ačiū.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Tokiu būdu mes turime faktą, kad Rusija pati pasitraukė po to, kai tiesa buvo padėta ant stalo dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, Krymo aneksijos ir Donbaso okupacijos. Tokiu būdu… Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų replika kitu klausimu, bet… Viskas. Gerbiami kolegos, atsiprašau, bet jau nebesuteiksiu žodžio, nes laikas susisiekimo ministrui J. Narkevičiui – atsakymai į Seimo narių klausimus. Galėsite paskui per Seimo narių pranešimus. Prašom, gerbiamas ministre. Statuto 208 straipsnis. Jums skirtas laikas – 20 minučių. 20 minučių jūsų pranešimui ir atsakymams į klausimus. (Balsai salėje)
Dėl vedimo tvarkos – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, norėčiau pasisakyti dėl vedimo tvarkos ir tiesiog paklausti tų, kurie uždavėte ministrui klausimus, ar jūs neskaitėte jau kelintą dieną publikuojamos „Delfi“ portalo medžiagos? Nes tai, kas pasirodė šiandien ryte… Panašu, kad iš tiesų klausinėjant ministrą reikėtų gal jau baigti tą propagandinį farsą ir tuos klausimus užduoti kitiems asmenims, taip pat greičiausiai ir jūsų pačių partijų nariams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskelbiau jau… Praeitas klausimas pabaigtas. Gerbiamas Skardžiau, tik šiuo klausimu dėl vedimo tvarkos? Jeigu jūs apgausite, išjungsiu mikrofoną.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Taip, gerbiamoji pirmininke. Aš nežinau, kodėl ponas E. Zingeris mano, kad A. Skardžius balsavo kitaip. Aš Asamblėjoje balsavau už tą klausimą.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų jau ministras tribūnoje, atsako į klausimus. Dirbame toliau.
11.42 val.
Susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus atsakymai į Seimo narių raštu pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 208 straipsnį)
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Laba diena visiems, su kuo neturėjau garbės pasisveikinti, ypač su asmenimis, kurie uždavė ir sudarė galimybę man atsakyti į tuos užduotus klausimus.
Taigi pirmas klausimas. „Ministre, šių metų gegužės 14 dieną žurnalistams viešai melavote, kad nežinote ir nepažįstate tiek jau bankrutavusios įmonės „Sodžiaus būstas“, tiek jos vadovo A. Ribnikovo. Netrukus paaiškėjo, kad jus sieja ne tik artimi ryšiai, bet ir esate jo dukros krikšto tėvas. Tai atskleidė ir pats A. Ribnikovas. Netgi bendra jūsų ir A. Ribnikovo šeimų nuotrauka. Kodėl viešai melavote visuomenei?“
Mano atsakymas, gerbiamieji, vienareikšmiškas ir aiškus. Visuomenei aš nemelavau. Atsakydamas į šį klausimą, tiksliau, teiginį, kad aš viešai melavau, kad nežinau ir nepažįstu bankrutavusios bendrovės ir jo direktoriaus, pabrėžiu: pažinties su A. Ribnikovu niekuomet neneigiau, žurnalistams toliau užduodant klausimus, paminėjus jo pavardę, atsakiau, kad šį asmenį pažįstu, tačiau kažkodėl šis atsakymas nebuvo viešai transliuotas. A. Ribnikovas tikrai buvo mano žmonos mokyklos suolo draugės sutuoktinis. Po skyrybų su žmona, sutuoktine, santykiai su jais faktiškai nutrūko. Taigi visuomenei aš nemelavau.
Kitas klausimas dėl bendrovės. Buvau klaustas, ar žinau tą bendrovę ir jos direktorių. Aš tikrai nežinau, kas buvo minėtos bendrovės direktorius, todėl ir pasakiau. Taigi šis atsakymas pateiktas.
Antras. „Viešai skelbta, kad jūs dar šį mėnesį A. Ribnikovui rašėte SMS žinutes, kai paaiškėjo, kad LRT vykdo žurnalistinį tyrimą. Ar galite pateikti žinučių išklotines ir atskleisti jų turinį? Kodėl jam rašėte, nors viešai sakėte, kad jo nepažįstate? Kodėl norėjote paveikti STT neva vykdomą tyrimą?“
Šių metų balandžio mėnesį I. Narkevič vardu buvo gautas reikalavimas sumokėti neva skolą, kurią išieškotojui perleido bankrutavusi A. Ribnikovo įmonė. Kadangi iš principo nieko nežinojome apie jokią skolą, neva buvusią skolą, be abejo, bandžiau skambinti jam ir išsiaiškinti, koks čia reikalas. Tačiau nebuvo atsakymo. Parašiau žinutę, kad perskambintų. Tai tiek.
Kaip paaiškinau atsakydamas į pirmą klausimą, A. Ribnikovą pažįstu ir šios pažinties niekuomet nesu neigęs, o žinučių turinys yra atskleistas žiniasklaidoje.
Negalėjau netgi norėdamas veikti STT tyrimo, nes iki šiol nežinau, ar tikrai jisai vykdomas, tačiau buvo informacija žiniasklaidoje, kad neva jis pradėtas vykdyti. Jeigu ir nebūtų pradėtas, aš žiniasklaidai teigiau, kad kreipčiausi pats taip, kaip padariau kreipdamasis į prokuratūrą.
Trečias klausimas. „A. Ribnikovo teigimu, jums dirbant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju už sėkmę konkursuose 10 % nuo laimėtų sumų turėjo būti skiriama jūsų namo Trakuose rekonstrukcijai. Kaip galėtumėte paaiškinti, kodėl jūsų dukros krikšto tėvui sekdavosi laimėti viešuosius konkursus teikti renovavimo paslaugas Trakų ir Vilniaus darželiuose, už kuriuos buvote atsakingas?“
Mano atsakymas. Gerbiamų piliečių teiginiai tiek dėl namo renovavimo, tiek dėl to, kad esą kažkokiu būdu padėdavau bendrovei „Sodžiaus būstas“ laimėti kažkokius viešuosius konkursus, yra melas. Kaip žinote, dėl šmeižto dar praeitą savaitę kreipiausi į prokuratūrą. Tikiuosi, teisėsaugos institucija išaiškins visas aplinkybes. Dar kartą kartoju, kad nebuvau nei perkančiosios organizacijos vadovu, nei pirkimų komisijų nariu, neturėjau administracijos direktoriaus įgaliojimų, neskyriau įstaigoms lėšų. Tai buvo arba savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (tada administracijos direktorius buvo G. Paluckas), arba lėšos buvo skiriamos savivaldybės tarybos sprendimu.
Paminėsiu, kad kaip direktoriaus įsakymai, taip ir tarybos sprendimai yra vieša informacija, yra aiškiai nurodytos sumos, skirstymai. Taigi nebuvo jokio slaptumo.
Ketvirtas klausimas. „Kodėl, užuot visuomenei pateikęs akivaizdžius įrodymus, kad visi darbai jūsų namuose Trakuose buvo atlikti skaidriai ir sąžiningai, ir taip išsklaidęs jums mestus įtarimus, viską neigiate ir kaltinate šmeižtu? Vengimas pateikti įtikinamus atsakymus ir įrodymus kelia tik daugiau klausimų ir nepasitikėjimo.“ Ministre… (Beje, sudėtingai suformuluotas klausimas, stilistiškai, kalbos kultūros požiūriu būtų galima jį tvarkingiau.) „Ministre, prašom pateikti įrodančius dokumentus, kad jūsų namas arba, kaip teigiate, jūsų mamos namas Trakuose buvo rekonstruotas už jūsų šeimos pinigus. Jei negalite pateikti įtikinamų įrodymų dėl jums mestų rimtų kaltinimų, pateikite priežastis, kodėl to padaryti negalite?“
Mano atsakymas. Iš tiesų, susidūrus su tokio masto šmeižto kampanija, matyt, niekam nekyla abejonių, kad taip ir yra – šmeižto kampanija, ir, matyt, labai giliai organizuota, man tenka rinkti dokumentus ir aiškintis situaciją dėl remonto darbų, vykusių ne tik seniai, prieš 10–12 metų, bet ir trukusių ne vienerius metus.
Name iš tiesų gyvenome kartu su mano (dabar jau mirusiais) tėvais. Visus turimus dokumentus pateiksiu prokuratūrai. Be to, aiškinamės dėl dokumentų, kurių neturiu, tačiau kurie yra paminėti I. Narkevič. Beje, Irena – mano žmonos vardas. Irena – ir mano mamos vardas. Kai kurių, kaip paminėjau, neturiu, tačiau yra paminėti I. Narkevič atsiųstame reikalavime sumokėti neva esančią skolą, apie kurią nežinau, kas yra minima.
Minėtame reikalavime pateikti duomenys tikrai yra verti dėmesio. Ir čia paminėsiu, kad piliečio B. V. – Valdo Bivainio – I. Narkevič pateiktoje 2015 m. vasario 5 d. skolinimo reikalavimų perleidimo sutartyje, 2015 m. vasario 5 d., tai, ką mes gavome prieš dvi, matyt, savaites, nurodoma, kad už „Sodžiaus būsto“ atliktus darbus neva yra neapmokėta 88… virš 80 tūkst. litų. 2010 m. spalio 29 d. PVM sąskaita faktūra, serija SBS Nr. 61. Štai mano rankose „Sodžiaus būsto“ dar 2009 m. rugpjūčio 31 d. (ten buvo 2010 m. spalio 29 d., o čia 2009 m. rugpjūčio 31 d.) I. Narkevič už remonto darbus išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Turiu ne originalą, kopiją turiu. Sąskaita yra tos pačios serijos – SBS Nr. 61. Ir to paties numerio – 61. Tačiau, be abejo, su keliomis dešimtimis tūkstančių besiskiriančia suma.
Štai ir „Sodžiaus būsto“ 2009 m. rugpjūčio 31 d. kasos pajamų orderio kvitas (serija jame nurodyta) patvirtina, kad sąskaitoje nurodyta suma sumokėta. Kvitą pasirašė vyriausioji finansininkė, pavardė bus pateikta, ir kasininkas A. Ribnikovas, papildomai šalia pavardės antspaudas – direktorius A. Ribnikovas. Turimoje sąskaitoje ir kasos pajamų kvite nurodytas sumas ir vyriausiosios finansininkės pavardę paslėpiau. Ponas, gana dažnai minėtas asmuo, kuris bando mane apkaltinti pats ar kurį privertė tai padaryti, nes, matyt, tai, ir tam gerbiamoji opozicija organizuos specialųjį tyrimą, nes siekia būtent skaidrumo, išaiškins, kokiomis aplinkybėmis ir kodėl būtent dabar yra pateikiama informacija, susijusi su daugeliu asmenų. Taigi tas pilietis pats teisėsaugos institucijoms galės padėti išspręsti šį rebusą, kada ir kokios sumos iš tikrųjų buvo išrašyta minėta sąskaita faktūra. Kokios sąskaitos dar buvo išrašytos ir apmokėtos ir kur atsidūrė už atliktus darbus sumokėti pinigai. Tai irgi yra labai įdomu, ar sumokėti pinigai buvo įmokėti, įnešti į sąskaitą, ar buvo kur nors įsisavinti galbūt. Tiesiog stebėtina, kodėl bendrovės „Sodžiaus būstas“ bankroto administratorius, neva radęs neapmokėtas sąskaitas kelių šimtų tūkstančių litų, kreditorių interesais nesikreipė į teismą, o kažkam perleido reikalavimų teisę. Bankroto administratorius viešai aiškina, aš čia cituosiu: „Mes negalime, mes galbūt neturėjome iki galo skolą pagrindžiančių dokumentų, kad ją galėtume patys išieškoti, arba tai būtų užtrukę nuo trejų iki penkerių metų, tad mes to nepadarėme, neperdavėme.“ Tačiau juk kalbama ne apie kažkokį užsienyje besislapstantį kreditorių. Atsimenu, tada nei mano tėvai, nei aš Lenkijoje ar kitoje šalyje nebuvome.
Kalbama apie skolininkus, kurių gyvenamoji vieta ir turimas turtas – tas pats namas, kuris priklausė mano tėvams iki 2016 metų, neabejotinai stovi ir buvo žinomas bankroto administratoriui. Vis dėlto jokie reikalavimai tiems neva skolininkams nebuvo pateikti. Maža to, ir asmuo, nusipirkęs skolą, kaip viešai skelbia advokatas… Beje, jūs, matyt, gerbiamieji konservatoriai, gerai žinote, nes jis 2007 metais kandidatavo su jūsų sąrašu kaip politikas – Valdas Bivainis. Jis, puikiai išmanantis teisę, na, matyt, jeigu teisininkas, tai puikiai išmano, žinantis tokių reikalavimų senaties terminus, nereikalavo neva esančios skolos daugiau nei penkerius metus nuo 2015 metų iki… pirmą kartą mes prieš dvi savaites. Nagrinėjant tik šių metų balandžio mėnesį gautą reikalavimą ir pridedamą reikalavimą prie (…) sutarties, kyla daug klausimų. Pavyzdžiui, sutartyje nenurodyta, už kokią sumą perleistas šis reikalavimas, neva atskiru susitarimu. Koks jis? Taip pat neišvardinti dokumentai, kurie neva pagrindžia skolą, neva skolą, ir kurie turėjo būti perduoti naujam kreditoriui.
Gerbiamas A. Ribnikovas kalba, esą mes esame skolingi, ir nurodo, gal taip pavyks tuos pinigus atgauti. Primenu, kad bankrutavusi įmonė jau išregistruota. Vadinasi, jokių pinigų nei bankrutavusi ir išregistruota įmonė, nei jos kreditoriai negali atgauti. Skola gi buvo perleista. Taigi nei jis, nei tie kreditoriai negalėtų jau skolos atgauti. Tačiau šios bankrutavusios įmonės savininkas kalba apie skolos atgavimą, nors teisiškai neturi jokių teisių į jokias skolas, jei tokių ir būtų. Manau, tokie gerbiamo A. R. piliečio teiginiai reiškia, kad galimai tarp jo ir bankroto administratoriaus buvo kažkokie neteisėti susitarimai. O šiandien mes matome, kad tokie neteisėti susitarimai yra ne tik tarp jo ir administratoriaus, tačiau ir su aukštais, aukštas pareigas užimančiais pareigūnais. Manau, vėl čia yra tikrai susidomėjimo vertas reiškinys.
Penktas klausimas.
PIRMININKĖ. Laiko liko jau nedaug, ministre, tik penkios minutės.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). „ A. Ribnikovas teigia, kad darbų atliko už 400 tūkst. litų, už 80 tūkst. yra išrašęs ir sąskaitas faktūras. Jei negalite pagrįsti visos sumos, tai gal bent turite įrodymus, kad apmokėtos sąskaitos už 80 tūkst. litų? Ar bent už 8 tūkst., kuriuos A. Ribnikovas teigia gavęs iš jūsų per kelis kartus?“
Mano atsakymas. Kaip jau paaiškinau atsakydamas į jūsų klausimus, neturiu duomenų, esą už namo renovavimą yra likusi neapmokėta didžiulė skola, viršijanti 400 tūkst. litų. Atitinkamai nesuprantama, kaipgi turėčiau tą sumą pagrįsti. Preliminariu vertinimu, mano tėvų namo rekonstrukcija tais laikais galėjo kainuoti maždaug apie 150 tūkst. litų, o ne 400, kaip neva vakar buvo kažkas įvertinęs ir buvau nustebęs dėl tos didelės sumos. Tarp kitko, apie panašią sumą ir buvo tariamasi. Tuometiniu litu… Tai yra namo apšiltinimas, langų keitimas, stogo keitimas, mansardos įrengimas – darbus vykdė įvairios bendrovės, o ne tik viena minėta akcinė bendrovė. Kai kuriuos darbus vykdėme ir patys šeimos narių rankomis. Beje, „Delfi“ žurnalistei pasidomėjus, parodžiau jai turimus dokumentus, sąskaitas, kvitus ir taip toliau. Neturiu ko slėpti ir nieko neslepiu, tačiau negaliu pagrįsti kažkokių neva skolų, apie kurias net nežinau. Na, o jeigu kam įdomu, esamas sąskaitas faktūras galėsiu parodyti. (Balsai salėje)
Šeštas klausimas. „Praėjus savaitei po išryškėjusios informacijos, jūs, kaip viešas asmuo, nepateikėte jokių įtikinamų paaiškinimų ir įrodymų dėl mestų sudėtingų kaltinimų apie galimus korupcinius sandorius. Jūs su kiekviena nepateikiamų atsakymų diena diskredituojate ne tik save, bet ir kenkiate visos Vyriausybės reputacijai. Ar nemanote, kad pademonstruotumėte didesnę politinę atsakomybę ir brandą atsistatydinęs iš einamų pareigų ir teismine tvarka įrodęs savo teisumą, jei viešai negalite išsklaidyti mestų rimtų kaltinimų?“
Manau, kad jūs, gerbiamieji konservatoriai ir liberalai, diskredituojate žmonių atstovavimą, nes kai jūs kvietėte susisiekimo ministrą paaiškinti apie susisiekimo sektoriuje susiklosčiusią situaciją, kai negalėjau atvykti dėl jau suplanuotų susitikimų, tačiau delegavau du viceministrus pakalbėti apie susisiekimo situaciją, jie pamatė uždarytas duris. Jums nerūpėjo ir nerūpi nei mano viešai skelbta informacija nuo rudens dėl geležinkelių (…) audito pradžios, nerūpi dabar, kaip tas auditas baigėsi, kodėl ministras išsiuntė šitą medžiagą į visas teisėsaugos institucijas, kas joje yra tokio. Kaip ir praeitą rudenį, taip ir dabar jūs tuo nesidomite, kaip ir nesidomite, kokia situacija kelių sektoriuje, kodėl stringa konkursai, kodėl vėluoja programų įgyvendinimas. Apie tai kalbėti mes buvome pasiruošę. Bet, nepaisydamas to, neketinu atsistatydinti dėl to, kad abejotinos reputacijos žmonės, turbūt turintys kažkokį, o šiandien mes jau tikrai matome, kad galbūt ir ne tik materialinį, suinteresuotumą, mane apšmeižė.
PIRMININKĖ. Gerbiamas ministre, laikas baigėsi. Mes turėtume pratęsti, nes dar liko du jūsų neatsakyti klausimai. Ar Seimo nariai… Statutas numato 20 minučių. Ar Seimo nariai sutinka dar dešimt minučių pratęsti? (Balsai salėje) Bendru sutarimu? (Balsai salėje) Nereikia. Ministre, bet du klausimai liko neatsakyti. Vis tiek suteikime galimybę ministrui į tuos du klausimus atsakyti. O Statutas…
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Gerai, su malonumu.
PIRMININKĖ. Deja, paklausti laiko neliks. (Balsai salėje)
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Gerai, tada tęsiu. Kitaip kalbant…
PIRMININKĖ. Statutas taip numato.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). …neketinu atsistatydinti. Kartu džiaugiuosi, kad žiniasklaida jau pradėjo kritiškai vertinti šią sukurptą ir baltais siūlais susiūtą istoriją.
Septintas klausimas. „Žiniasklaidoje skelbta, kad jūs 18-metės dukros vardu pirkote žemės sklypą ant ežero kranto už 50 tūkst. eurų. Kodėl sklypų pirkimui prisidengėte dukros vardu? Ar taip neslepiate neteisėtų pajamų? Ar galite pateikti įrodymus apie teisėtumą pajamų, už kurias buvo įsigyjamas šeimos vardu nekilnojamasis turtas?“
Atsakymas. Nors dukra yra pilnametė, atsakau. Jokio sklypo neva prisidengdamas dukra aš nepirkau. Mano pilnametė dukra iš tiesų yra nusipirkusi sklypą, tačiau pirkimo suma nė iš tolo nesiekia šitos nurodytos. Ten kažkaip bandžiau nuvažiuoti ir paieškoti, kur tas ežeras, tai, išskyrus plyną lauką, nepastebėjau. Jokių pajamų nei aš, nei mano šeima neslepia. Teisės aktuose nustatyta tvarka turtą ir pajamas deklaruoju aš ir kiekvienas šeimos narys. Be abejo, jeigu kils klausimas, ir, matyt, jau toks kyla, reikalui esant mes galėsime padėti ir atsakyti.
PIRMININKĖ. Ir aštuntas, paskutinis.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). „Ministre, jūs viešojoje politikoje dalyvaujate jau ne pirmą dešimtmetį. Sakykite, kaip ir iš ko jūs susikrovėte tokius turtus, kai žinome, kad atlyginimai viešajame sektoriuje nėra sąlyginai dideli, kad būtų galima pastatyti ir renovuoti namus, pirkti žemes, žemės sklypus ant ežero pakrančių?“
Dėl sklypų ant ežero pakrančių jau pasakiau, nes per šį neilgą ministravimo laiką aš jau išgirdau, kad turiu ne vieną namą ant ežero pakrančių. Kai kurie netgi važiavo, filmavo. Tiesa, nepastebėjo ten brakonieriavimo įrankių, dėl ko buvau kaltinamas, tačiau taip ir liko. Jums, gerbiamieji skaidrumo siekiantys opozicijos atstovai, irgi nekilo klausimas, kaip ta istorija baigėsi. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Netriukšmaukite!
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Etikos ir procedūrų komisija… Gerbiamas pirmininke Gabrieliau Landsbergi, turbūt ir jums pavyzdį reikėtų rodyti.
Taigi tęsiu. (Balsas salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamas ministre, kiek dar jums reikia laiko?
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Savo klausime teiginį vėl suformavote taip, neva valdau kažkokius didžiulius turtus ir dabar turėčiau pasiaiškinti, kokiu būdu juos įsigijau. Taigi pasakau jums dar: namas, kuriame gyvenu, kuris nuo 2016 metų priklauso paveldėtojams, o nuo 2018 metų – man, statytas dar prieš 70 metų. Vėliau bendromis mano ir mano tėvų šeimos pastangomis namas ne kartą buvo renovuotas. Mirus tėvams, namą paveldėjau, kaip paminėjau.
Be to, esu įsigijęs kartu su žmona butą Vilniuje. Šiam pirkiniui gavome virš 80 tūkst. eurų paskolą, kurią mokame iki šiol. Savo kitą nekilnojamąjį turtą – žemę – įgijome paveldėjimo teise iš savo tėvų, kurie buvo gana pasiturintys.
Dar, tarp kitko, likusios žemės dalies negalima iki šiol atgauti, nors kai kurie, čia turbūt neverta minėti, perkėlė iš Pakaunės ar dar iš kur nors į Vilniaus kraštą ir kitas vietas. Kiti žmonės dar negali atgauti, bet kai kas gana…
PIRMININKĖ. Ministre, trumpinkite atsakymus.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). …gerai įsitaisė. (Šurmulys salėje) Kaip kitas turtas. Paminėsiu ir atvirai pasakysiu, esu darbštus žmogus. Su šeima mes, kaip ir daugelis šeimų, dirbame gana sunkiai.
PIRMININKĖ. Ministre, iš tikrųjų jau laiką viršijome 25 minutėmis. Gal galite jau labai trumpai atsakyti? Jūs žinote, kad skirta buvo tik 20 minučių. (Šurmulys salėje)
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Aš stengiausi atsakyti išsamiai, atvirai. Jeigu tai netenkina, tai klausau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Iš tiesų, gerbiami kolegos, Statutas numato 20 minučių. Seimas gali apsispręsti ir prašyti pratęsti, kad galėtų ir paklausti. Jūsų valia tai padaryti. (Balsai salėje) Gerbiamas P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Jūs turėjote numatyti ministrui suskirstytą laiką, kiek jis kalba ir atsako į raštu išdėstytus klausimus, kiek jis atsakinėja į gyvai pateiktus klausimus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausimą…
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Aš net ir gerbiamai A. Širinskienei pritarčiau, kad situacija keičiasi, pasirodo naujos informacijos. Ministrui kalbant, vėlgi atsiranda naujų klausimų. Daug aktualiau yra sudaryti galimybę Seimo nariams paklausti.
PIRMININKĖ. Ačiū.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Prašau tai padaryti.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Pauliau, paskaitykite Statutą ir nereikės piktintis. Nėra Statute tos normos, yra skiriama 20 minučių. Šiuo atveju kolega ministras sprendžia, kaip atsakinėti į Seimo narių raštu užduotus klausimus, kuriuos jūs patys ir parašėte.
Seimo valia priimti sprendimą pratęsti atsakymus į klausimus. Balsuojame. Kas už tai, kad pratęstume dešimčiai minučių, balsuokite už, kas manote, kad reikia apsiriboti ministro atsakymais, balsuokite prieš. (Šurmulys salėje) Balsuojantys už siūlo pratęsti dešimčiai minučių tam, kad ministras galėtų atsakyti į Seimo narių bent kelis klausimus, nes jau 26 minutes ministras yra tribūnoje.
Balsavo 84 Seimo nariai: už tai, kad pratęstume, – 32, prieš – 36, susilaikė 16. Ačiū, ministre. Šį klausimą baigėme.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Gaila. Esu pasiruošęs atsakyti.
PIRMININKĖ. Kitas darbotvarkės klausimas…
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Manau, bus dar progų mums tikrai.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ministras kalbėjo 26 minutes ir dar kelias sekundes. G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiama… Prie nuotolinio pripratęs, tai nežinau, ar girdite. Gerbiama pirmininke, noriu priminti, kad buvo pratęsta dešimčiai minučių, praėjo septynios, iš kurių dar dvi minutes buvo diskutuojama dėl posėdžio vedimo tvarkos.
PIRMININKĖ. Nebuvo pratęsta dešimčiai minučių. Tiesiog sudarėme galimybę ministrui atsakyti į visus klausimus.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ne, buvo. Bendru sutarimu. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Nebuvo, nes nebalsavome.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Buvo. Tai buvo bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Bendru sutarimu buvo leista tik atsakyti jam į klausimus.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ne, buvo sutarta dėl dešimties minučių dar.
PIRMININKĖ. Nesiginčykime, kolegos. Dirbame toliau.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, jūs akivaizdžiai stojate į gynybą vieno žmogaus.
PIRMININKĖ. Na, trys minutės, aš manau, neišsprendžia… Ministras atsakė į klausimus, mes jį netgi sustabdėme. (Šurmulys salėje)
12.13 val.
Konsulinio mokesčio įstatymo Nr. I-509 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4469(2)ES (priėmimas)
Mieli kolegos, tęsiame darbą toliau. Darbotvarkės 1-11 klausimas – Konsulinio mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4469. Priėmimas.
Gerbiamieji kolegos, pasiūlymų nebuvo gauta. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnį sudaro dešimt straipsnių. Galime priimti? Priimame. 2 straipsnis. Galime priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4469) priimtas. (Gongas)
12.15 val.
Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 1, 6, 61, 8 straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4470(2) (priėmimas)
Rinkliavų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4470(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų nėra gauta. 1, 2, 3, 4, 5 straipsniai. Galime priimti? Galime. O dėl 6 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė, – redakcinio pobūdžio, dėl įsigaliojimo laiko suderinimo. Galime pritarti? Pritariame. 6 straipsnį galime priimti. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: vienbalsiai 85 pritarė įstatymui (projektas Nr. XIIIP-4470), jį ką tik priėmėme. (Gongas)
12.16 val.
Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 2, 3, 30, 621, 67 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4640(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-12 klausimas – Finansinių priemonių rinkų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4640(2). Priėmimas. Pasiūlymų nėra gauta. Pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5, 6 straipsnius galime priimti? Priimame. Dėl viso įstatymo projekto prašome balsuoti, nes norinčių kalbėti nėra.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: 84 Seimo nariai vienbalsiai pritarė. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4640) priimtas. (Gongas)
12.17 val.
Gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9, 10, 11, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir 12 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4421(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Gyventojų registro įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4421(2). Priėmimas. Pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Priimame. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: vienbalsiai pritarėme. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4421) priimtas. (Gongas)
12.18 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 8, 28, 38 ir 82 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4262(2)ES (priėmimas)
Baudžiamojo proceso kodekso 8, 28, 38 ir 82 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4262(2). Priėmimas. Pastraipsniui. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2, 3, 4 straipsnius galime priimti? Galime. 5 straipsnis. Dėl jo yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto pritarimas jam yra, redakcinio pobūdžio. Mes galime tam pritarti, kad 5 straipsnį galime priimti? Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: vienbalsiai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4262) priimtas. (Gongas)
12.19 val.
Baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo Nr. I-1202 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4263(2)ES (priėmimas)
Baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo Nr. I-1202 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4263(2).
Priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai, vienbalsiai 87 priėmė įstatymą (projektas Nr. XIIIP-4263(2). (Gongas)
12.21 val.
Įstatymo „Dėl Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose antrojo papildomo protokolo ratifikavimo“ Nr. IX-1997 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4436(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-15 klausimas. Dar trijų įstatymų ratifikavimas. O dabar pirmasis – įstatymo „Dėl Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose antrojo papildomo protokolo ratifikavimo“ 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4436(2). Yra naujoji redakcija šio įstatymo projekto. Naująją redakciją sudaro trys straipsniai, dėl jų pasiūlymų nebuvo gauta. Gerbiami kolegos, mano minėtą 1 straipsnį galime priimti? Galime. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai, įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4436(2) vienbalsiai priimtas. (Gongas)
12.22 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarimo dėl perdavimo tvarkos tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir Islandijos bei Norvegijos ratifikavimo“ Nr. X-1526 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4397(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-16 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarimo dėl perdavimo tvarkos tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir Islandijos bei Norvegijos ratifikavimo“ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4397(2). Šį įstatymą sudaro vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti šį straipsnį? Galime.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto – K. Glaveckas. Maloniai prašome.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, iš tikro tai reikalingas Lietuvai įstatymas. Man tik pačiam įdomu pasidarė, kodėl šalia tokių šalių kaip Islandija ir Norvegija, kurios turi specialųjį santykių su Europos Sąjunga statusą, dabar nėra Didžiosios Britanijos, nes ji irgi iš esmės yra išstojusi iš Europos Sąjungos. O šiaip, manau, reikėtų palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4397(2) priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai, vienbalsiai 92 pritarė įstatymui (projektas Nr. XIIIP-4397(2). Priimta. (Gongas)
12.24 val.
Įstatymo „Dėl Susitarimo, kuriuo iš dalies keičiamas 2004 m. vasario 11 d. Danijos Karalystės, Estijos Respublikos, Islandijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Norvegijos Karalystės, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės susitarimo dėl Šiaurės investicijų banko priede esančio Šiaurės investicijų banko statuto 14 skirsnis, ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-4720(2) (priėmimas)
Ir paskutinis įstatymo projektas, kurį mums reikia šiame rytiniame plenariniame posėdyje priimti, – įstatymo „Dėl Susitarimo, kuriuo iš dalies keičiamas 2004 m. vasario 11 d. Danijos Karalystės, Estijos Respublikos, Islandijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Norvegijos Karalystės, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės susitarimo dėl Šiaurės investicijų banko priede esančio Šiaurės investicijų banko statuto 14 skirsnis, ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-4720(2).
Vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra. Šį straipsnį galime priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 94, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, liko Vyriausybės valanda rytinio posėdžio darbotvarkėje. Noriu informuoti, kad nuotoliniu būdu dalyvauja nemažai ministrų. Salėje dalyvaus ministrai K. Mažeika, J. Narkevičius, kurį taip pat galėsite paklausti tie, kurie nespėjote, R. Tamašunienė, A. Veryga. Jeigu prisidės kiti ministrai čia, salėje, būsime už tai dėkingi. Vyriausybės valandą, pusvalandį pradėsime 12 val. 30 min. ir klaus mažuma. Kelios minutės atokvėpio.
12.30 val.
Vyriausybės valanda
Gerbiami kolegos, pradedame Vyriausybės pusvalandį. Kaip ir sutarėme, klausinėja mažuma. Dėkojame Vyriausybės nariams, ačiū, kad esate. Pirmasis tradiciškai ir kaip numato Statutas – opozicijos lyderis G. Landsbergis. Prašom.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Mano klausimas premjerui.
Prieš kelias savaites, kai pradėjome kalbėti apie biudžeto pakeitimus, matėme, kad Teisės departamentas buvo pateikęs neigiamą išvadą dėl įvairių išlaidų, skolų, kurios būtų teikiamos Seimui be biudžeto pakeitimų. Dabar prie Teisės departamento prisijungė ir Lietuvos bankas, ne taip seniai ir Valstybės kontrolė.
Premjere, tiesą sakant, aš net nelabai suprantu, gal jūs galite žmogiškai paaiškinti, ko jūs baiminatės, kodėl jūs nepristatote biudžeto? Ar jūs bijote, kad pristačius biudžeto pakeitimus mes, visuomenė, nežinau kas, išsigąs to, kas ten gali būti parašyta?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, ačiū už klausimą. Tikrai nei Vyriausybė, nei aš nebijome. Reikia tiesiog tikrai turėti pagrindus, teisinius pagrindus, niekas nieko neturi baimintis. Bet kokiu atveju, kai mes turėsime ir matysime, kad yra būtinybė ir reikalingumas tuos pokyčius daryti, kaip aš jau ne kartą minėjau, jeigu taip bus, tai bus reikalinga, bus ir į šią salę ateita. Kol kas tokio poreikio nėra, visos išlaidos, kurios yra, yra apskaitomos, bet kokiu atveju tam pačiam Seimui bus teikiamos ir ataskaitos. Jeigu reikės daryti intervenciją į šių metų biudžetą, kalbant apie ilgalaikius įsipareigojimus ir panašiai, tai ir bus padaryta. Nesijaudinkime, viskam yra pasirengta, jeigu tik bus teisinės prielaidos, tas bus ir padaryta.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Antras opozicijos lyderio G. Landsbergio klausimas.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Aš tik labai trumpą techninę pastabą. Kolegos, kadangi Vyriausybė jungiasi nuotoliniu būdu, labai sunku yra girdėti, ką atsako. Jeigu būtų galima šiek tiek tylos.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš pasistengsiu garsiau kalbėti.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ne, aš čia… Jeigu galima, pratęsiu klausimą.
PIRMININKĖ. Taip, prašom, antras jūsų klausimas.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Mano antras klausimas yra dėl karantino ir jūs tą klausimą gaunate ne pirmą dieną. Labai aktualu, kad jūs kuo skubiau pristatytumėte karantino nutraukimo sąlygas, kada, kokiomis aplinkybėmis karantinas bus nutrauktas. Mes turime žinoti objektyvius kriterijus, pagal ką jūs vertinate, na, saugumo situaciją valstybėje, ar galima tikėtis to artimiausiu metu, šią, kitą savaitę?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš manau, be abejo, bet vėlgi tenka kartoti ne kartą, tai nėra, matyt, nei mano, nei mūsų, nei jūsų politiniai sprendimai. Jeigu tai nuo mūsų priklausytų, mes galėtume sutarti, nuspręsti, kad jau galima jį nutraukti dabar, galbūt buvo galima visai jo neskelbti arba skelbti vėliau ar nenutraukti dar kurį laiką. Kai bus gydytojų epidemiologų įvardyti aiškūs kriterijai, kuriems esant galima sakyti, kad tos teisinės priemonės, teisinio režimo priemonės, ar tai yra susiję su ligos plitimu ir kontrole, bus pateiktos, tą mes iš karto ir padarysime.
Vyriausybė planuoja kitą savaitę spręsti dėl karantino pratęsimo, galbūt tas kriterijus ir galėtų būti taip pat ir Vyriausybės nutarime įdėtas, jeigu būtų pateikta labai aiški, tikėsimės, kad taip ir bus, išvada tų specialistų, kurie galėtų tiesiog patarti, ką daryti. Nes mes galime priimti bet kokį politinį sprendimą, kai po to nuo jo priklauso pasekmės, pasekmės mūsų visuomenės sveikatai, žmonių sveikatai ir gyvybei.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Gedvilienė. Ruošiasi V. Čmilytė-Nielsen. Prašom kalbėti.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF.) Premjere, šios Vyriausybės nariai turi polinkį iškilusias reputacines grėsmes dangstyti vyresniais savo tėvais. Tą darė buvęs žemės ūkio ministras dėl savavališkai apartos svetimos žemės istorijos, panašiai elgiasi ir susisiekimo ministras, teigiantis, kad namą renovavo už savo pinigus jo mama.
Praeitą savaitę jūs emocingai pasakomis vadinote LRT atliktą žurnalistinį tyrimą apie galimus atkatus, tačiau panašu, kad pasakas pasakoja susisiekimo ministras, iš pradžių melavęs, kad nepažįsta pono A. Ribnikovo, nors vėliau paaiškėjo, kad jis buvo artimas šeimos draugas, o ministras yra netgi jo dukros krikšto tėtis. Ar vien ministro melavimo fakto jums neužtenka, kad jis prarastų jūsų pasitikėjimą? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama kolege. Ministras man labai aiškiai paaiškino, kad jis niekuomet nemelavo. Net ir duodamas interviu nacionalinei televizijai atsakė į tuos klausimus, tiesiog buvo parodyta tai, kas, matyt, nepateko į klausimus, jis niekada to neneigė. Kalbant apie pasakas, istorijas, kurias mes matome kiekvieną dieną krypstant viena ar kita linkme, tai aš galiu tiktai pakartoti tai, ką kartoju – visus šituos pasakojimus ir faktus turi įvertinti teisėsauga. Tai turi padaryti kiek įmanoma greičiau, nedelsiant. Tikrai nėra tokios apimties ir sudėtingumo byla, kad reikėtų formuoti kažkokias tyrėjų grupes ir panašiai, ir tada bus labai aiškiai atsakyta, ir mes žinosime, kas seka pasakas ar neseka pasakų, kokie tie yra faktai, ne faktai, kokie tikslai yra, kas už to stovi ar nestovi. Tiesiog reikia tų atsakymų, manau, kad mes tikrai bendrai visi turėtume jų, aš tikiuosi, labai greitai sulaukti, ir tada bus vertinimas, ir teisinis, ir politinis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Čmilytė-Nielsen. Ruošiasi A. Sysas.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Aš norėčiau ministro J. Narkevičiaus paklausti. Pirmiausia pareplikuoti dėl to, ką sakėte iš tribūnos. Antradienį opozicija jus kvietė pasisakyti dėl susisiekimo sektoriaus ir skaidrumo problemų. Toks buvo kvietimo tekstas. Todėl negalima sakyti, kad jame nebuvo nurodytas būtent susitikimo tikslas. Jūs minėjote, kad viešojoje erdvėje sakėte tik tiesą, nors sutikite, kad ne kartą atrodo, kad jūs painiojote savo pasisakymus ir iki galo neaiškus jūsų atsakymas. Galbūt galėtumėte pakomentuoti ir tiesiai atsakyti į klausimą, kodėl iš pradžių sakėte, kad nežinote, iš kokių pinigų jūsų tėvai renovavo namą?
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Vėlgi kvietimas (aš pasistengsiu pacituoti) į opozicinių frakcijų susitikimą buvo iš tiesų papasakoti apie susisiekimo sektoriaus problemas ir skaidrumą. Aš suprantu, kad susisiekimo sektoriuje yra ar nėra skaidrumo, ir apie tą temą buvo pasiruošę du viceministrai papasakoti. Jau nekalbėsiu, bet pakartosiu tai, kad kvietimą gavome po pietų, o jau buvo suplanuotas tuo pačiu metu ministerijos susitikimas su kitais sektoriaus atstovais. Bet kodėl jums nebuvo įdomu, netgi jeigu aš ir neatėjau dėl rimtų priežasčių, išklausyti, paklausti, pakalbėti apie susisiekimo sektoriaus problemas, tai jau tegul sprendžia žmonės.
Aš nežinau, apie kokį klaidinimą ar neklaidinimą jūs sakėte. Aš kalbu taip, kad atsiminti, prieš 12 metų kas, kaip, kur, reikėjo iš tiesų prisiminti. Minėjau, kad didesnę dalį lėšų sumos, daug didesnę dalį, mokėjo tėvai iš savo santaupų. Aš, kiek galėjau, prisidėjau. Be abejo, organizacine prasme ir finansine prasme tas prisidėjimas nebuvo didelis. Taigi jokių čia klaidinančių informacijų pateikimo nėra. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Ruošiasi A. Skardžius.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Mano klausimas būtų Ministrui Pirmininkui. Aš žinau, kad jūs esate futbolo gerbėjas. Šiandien nuskambėjo signalas, kad nacionalinio stadiono statybos vėl įšaldomos ir neaišku, kada jis atsiras.
Mano klausimas būtų – kaip mes gelbėsime Lietuvos prestižą? Aš manau, kad pandemija baigsis, futbolas gyvuos. Kada mes turėsime normalų stadioną? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega. Tiesiog tikrai šiandien matėme nuskambėjusius gerbiamo Vilniaus mero (net nežinau, kaip įvardinti švelniuoju būdu) neadekvačius pareiškimus dėl sprendimų Viešųjų pirkimų tarnybos, kuri nėra pavaldi Vyriausybei ir niekada nebuvo. Bandyti dabar daryti savo, matyt, Seimo rinkimų rudenio kampanijos metu tokius pareiškimus yra labai keista ir apgailėtina, bet ne čia esmė. Matyt, esmė ta, kad Vyriausybė savo įsipareigojimams, kurie yra numatyti net ir dėl šito projekto, dėl kurio suabejojo Viešųjų pirkimų tarnyba, yra numačiusi beveik 56 mln. eurų. Ko gero, visgi vertinant pačią epopėją šio stadiono arba daugiafunkcio centro statybų ir negebėjimą arba norą savo negebėjimą pridengti kitų klaidomis, tai, ko gero, visgi reikia priimti sprendimus ir tiesiog pavesti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, matyt, kartu su Futbolo federacija padaryti šitą projektą valstybės investiciniu projektu ir pastatyti Vilniuje futbolo stadioną, jeigu nesugeba to padaryti savivaldybė. Tenka tiktai apgailestauti, kad tokie pareiškimai yra daromi. Šiuo metu, matyt, turėtų būti reakcija ir Viešųjų pirkimų tarnybos, kuri yra apkaltinta, kad, aš suprantu, vykdo kažkokius Vyriausybės nurodymus.
Taip, mes irgi ne kartą turėjome įvairiausių projektų stabdymų, skundimų, kas susiję su nacionaliniais projektais. Tam yra teisinis kelias ir jis visą laiką pasirenkamas. Taigi, gaila, bet, manau, tų diskusijų palikti, perkelti kur nors negalime, turi valstybė priimti sprendimą, kad toks objektas, futbolo objektas, būtų pastatytas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi J. Razma.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamas premjere, prieš metus laiko, praėjusią vasarą, kreipiausi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl „Lietuvos geležinkelių“ vykdomų viešųjų pirkimų, nes „Geležinkeliai“ nesilaikė viešųjų pirkimų procedūros. Viešųjų pirkimų tarnyba atliko tyrimą ir įpareigojo „Lietuvos geležinkelius“ pirkti vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymais. „Lietuvos geležinkeliai“ apskundė Viešųjų pirkimų tarnybos nurodymus teismui.
Iki šiol vyksta bylinėjimosi procesai. „Lietuvos geležinkeliai“ daro, ką nori. Su kolega V. Simuliku kreipėmės į prokuratūrą šių metų vasario mėnesį. Prokuratūra kas mėnesį atsiunčia laišką, kad „Lietuvos geležinkeliai“ jiems nepateikia duomenų. Duomenų negavo ir ministro atliekamo audito auditoriai. Tai kas ten darosi tuose „Geležinkeliuose“, kodėl jie gyvena pagal savo tvarkas ir nesilaiko Lietuvos Respublikos įstatymų? Ir kada gausime išviešintą audito ataskaitą, apie kurią kalbame daug ir…
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas!
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū. Dėl valstybės įmonių turbūt tas sprendimas, kuris kažkada buvo priimtas, yra teisingas, valstybės įmonių valdymas yra depolitizuotas ir nepriklausomas nuo valdžių, daugumą sudaro nepriklausomi valdybos nariai. Svarbu, kad jie būtų atrinkti griežtai laikantis procedūrų ir įstatymų, ir gerosios (…) rekomenduojamos praktikos. Jeigu informacijos nesugeba išsireikalauti prokuratūra, tai jie turi kitus metodus ir būdus, kaip tą informaciją gauti.
Kalbant apie audito išvadas dėl geležinkelio elektrifikavimo, taip, aš kalbėjau su ministru ir galiu tik dar pakartoti – privalomą, nežinia dėl ko atsiradusią konfidencialumo žymą nuimti, jeigu yra kokių nors detalių, faktų ar pavadinimų, kurie gali kenkti komerciniams interesams, juos galima uždengti, bet šita ataskaita turi būti prieinama ir Seimo nariams, ir visuomenei, ir, tikiuosi, įvertins. Kiek žinau, susisiekimo ministras kreipėsi ir į prokuratūrą, nes tikrai klausimai ten yra keliami ir labai aštrūs, o atsakymai turėtų būtų pateikti, nes tai yra susiję su mums labai svarbiu projektu – elektrifikavimu ir to projekto suma yra įspūdinga. Tai yra pats didžiausias viešųjų pirkimų sandoris, kuris buvo padarytas praeitais metais.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Razma. Ruošiasi S. Gentvilas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Premjere, tikiuosi, neneigsite, kad jūsų viešai išsakytas požiūris ir kovos su pandemija strategijos pristatymas nemažai lėmė dabartinį požiūrį į senjorus, nes ten buvo suskirstyti žmonės į rizikos grupes. Matome, į ką tai išvirto. Skelbiama, kad senjorai negalės dirbti tiesiogiai su vaikais mokyklose ir vaikų darželiuose, atsiranda įskaudinantys užrašai ant parduotuvių durų ir kitų įstaigų. Apskritai žmonės pasijunta, kad jie yra lyg visuomeninio gyvenimo užribyje. Ar vis dėlto jūs nemanote kaip nors pakoreguoti savo poziciją ir pareikalauti, kad minėtų diskriminacinių užrašų neliktų? Aš manau, kad senjorai yra pakankamai sąmoningi ir išgirdo tuos perspėjimus apie šito viruso pavojingumą, bet jeigu jau norite jiems padėti, tai gal tiesiog…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega!
J. RAZMA (TS-LKDF). …kitaip.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega. Tikrai nebuvo priimta jokių diskriminacinių nuostatų rizikos grupių atžvilgiu. Išties mes vertiname… Pirmiausia, ką turėjome daryti, vertinti, tai yra pasaulinė ir europinė praktika, dėl atitinkamų rizikos grupių, tai yra naujas virusas. Mes buvome (…), tai vadovaujamės ir Pasaulio sveikatos organizacijos, ir kitų organizacijų rekomendacijomis, kas patenka į tą rizikos grupę. Dabar mes jau turime savo skaičius. Deja, iš tikrųjų jie yra pakoreguoti, tai yra susiję ir su amžiumi, ir nebūtinai tai liečia tik senjorus, mes galime svarstyti, nuo kada šis terminas, nuo kokio amžiaus prasideda. Tikrai čia liečia ne tik senjorus, tai taip pat liečia ir žmones, turinčius kitų susirgimų ir ligų.
Niekur jokie diskriminaciniai nurodymai nebuvo niekada įvesti, buvo rekomendacijos, siekiant apsaugoti tuos žmones nuo galimos rizikos. Iš tikrųjų matome, kad kai kuriais atvejais tos rekomendacijos yra išdėstomos taip, kad gal ir sudaro nepatogumą ir tam tikrą pojūtį, ką jūs minėjote, todėl sveikatos ministro ir kabineto diskusijų buvo tuo klausimu.
Dabar, matyt, reikia keisti, kaip sakote, ne tai retoriką, bet rekomendacijas. Nors tai yra tik siekis apsaugoti tuos žmones, padaryti įspėjimus. Tiesiog įspėti žmones, esančius rizikos grupėje, kad jiems pavojus susirgti, o susirgus turėti komplikacijų ir sunkesnių pasekmių, yra didesnis. Bet visiškai sutinku su jumis, kad žmonės yra sąmoningi. Jie tą riziką privalo vertinti patys. Dar daugiau – apie diskriminavimą dėl amžiaus arba rizikos grupėje esančių asmenų, kalbant apie darbo santykius ir panašius dalykus, net kalbos negali būti. Tai tikrai nepriimtina ir netoleruotina.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi D. Šakalienė.
S. GENTVILAS (LSF). Klausimas, kaip suprantu, geriausiai per Lietuvos nepriklausomybės istoriją dirbančiam susisiekimo ministrui. Kaip tik tą momentą, kai Liberalų sąjūdis kvietė jus į frakciją, buvote susitikęs su „Linava“. Jums pradėjus kadenciją eiti pareigas, nežinau, atsitiktinumas ar ne, Lietuvos vežėjai masiškai persiregistruoja į Lenkiją, ne į Lietuvą. Kaip pavyzdys, vien sausį prarasta 3 tūkst. 200 darbo vietų vien šiame sektoriuje.
Ministre, trys konkretūs klausimai. Kodėl Lietuvos vežėjai negauna savo lizingo palūkanų kompensacijos iš „Invegos“? Du mėnesius jos neateina. Ką žadate dėl minimalaus atlyginimo koeficiento, dėl kurio Lietuvos vežėjai persiregistruoja į Rumuniją ir Lenkiją? Ką žadate Lietuvos vežėjams dėl muitinės, kuri pusantrų metų neturi savo vadovo, o pasienis su Baltarusija tiek užkimštas, kad į Vakarus važiuojantys vežėjai renkasi Lenkijos ir Baltarusijos pasienį? Ačiū.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Taip, esu, matyt, labai kaltas, kad dalis vežėjų pasirinko Lenkiją, o ne Rumuniją ar Vokietiją, Didžiąją Britaniją, o gal ir Jungtinę Karalystę. Kodėl negauna palūkanų? Būtent apie tai mes kalbėjome. Tai yra iš dalies tiesa, tačiau daliai vežėjų palūkanos yra atidedamos. Ir būtent jie signalizavo, kad yra maloniai nustebinti, kad Vyriausybė labai greitai reagavo, kai bankai neskubėjo atidėti palūkanas. Sako, per dvi dienas bankų požiūris labai pasikeitė ir jie tikrai pradėjo atidėlioti tas palūkanas, kurias turėjo mokėti, kitaip kalbant – lizingines. Tai yra vienas dalykas.
Antras dalykas – dėl koeficiento. Koeficientai iš tiesų pradžioje pandemijos, karantino metu… Vyriausybėje nagrinėjome, nes tai yra platesnis klausimas. Ir buvo prieita prie pozicijos, kad pažvelgsime, kaip veiks parengtas kompensavimo planas būtent ir vežėjams. Ir pamatysime, kaip bus išlaikomos vietos, kokia jų socialinė pakraipa. Jeigu bus kritinė situacija, prie šio klausimo dar bus grįžta.
Trečias – dėl muitinės. Matyt, dėl muitinės… Jūs nelabai žinote, kad muitinė yra ne Susisiekimo ministerijos jurisdikcija. Tai nežinau, gal ne man tas klausimas būtų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia D. Šakalienė. Ruošiasi A. Armonaitė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Nesu tikra, ar yra švietimo ministras. Gal jis nuotoliniu būdu yra prisijungęs? Jeigu ne, tai tada…
PIRMININKĖ. Yra. Taip, nuotoliniu būdu.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Tai labai gerai. Gerbiamas ministre, tikrai norėčiau pasitikslinti, kaip jūs vertinate, kad elektroniniuose dienynuose, ypač nuotoliniu būdu vykstant mokslams, kai dabar vaikai labai daug laiko praleidžia elektroninėse sistemose, rodomos seksualaus apatinio trikotažo reklamos? Tada kyla klausimas, sulaukus tėvų skundų ir prašymų, ar tikrai neturėjo valstybė, leisdama privatizuoti elektroninių dienynų paslaugą, įdėti saugiklių, kad apskritai vaikams nebūtų rodoma reklama? Tikrai vaikai reklamai yra labai jautrūs. Turint omenyje, kad Lietuvoje turime ir valgymo sutrikimų labai aukštą lygį, mergaitėms žiūrėti į lieknus, seksualiais apatiniais aprengtus kūnus tokiose reklamose… net nesu tikra, kaip tai veikia vaikus ar atitinka jų interesus.
PIRMININKĖ. Dėkojame.
A. MONKEVIČIUS. Ačiū už pastebėjimą. Manau, kad tikrai atkreipsime dėmesį ir pažiūrėsime, kokia reklama, ar ji yra tinkama mokyklinio amžiaus vaikams. Galėsime pasitelkti Ryšių reguliavimo tarnybą ir kartu su tų privačių paslaugų teikėjais, kurie šiaip labai lanksčiai prisitaiko, tikrai daug naujovių diegia, tikrai tai daro neblogai… Manau, kad čia tikrai neturėtų būti valstybės monopolis ar bandymas vietoj jų tą daryti. Tikrai privatus sektorius tą daro puikiai ir tobulėja. Bet į šią jūsų pastabą tikrai atkreipsime dėmesį ir pažiūrėsime, kad nebūtų netinkamo turinio. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Armonaitė. Ruošiasi Ž. Pavilionis.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Ačiū, pirmininke. Premjere, iš tikrųjų jūs ir jūsų valdžia šiandien nužudėte stadioną Vilniuje. Be vadovo ir be stuburo likusi Viešųjų pirkimų tarnyba liepia nutraukti koncesiją, nors prieš tai du kartus, kai turėjo nuolatinį vadovą ir stuburą, pasisakė, jog tai ne jos kompetencija. Ir nereikia sekti pasakų, kad yra negebėjimas įgyvendinti projektą ar kad projektas yra blogas, nes jūsų Finansų ministerija jau jį buvo patvirtinusi, jau jį buvo patvirtinusi Centrinė projektų valdymo agentūra ir Europos investicijų bankas. Jūs jau nubraukėte 47 mln. eurų Vilniaus investiciniams projektams, jūs šiandien sužlugdėte didelį Lietuvai svarbų infrastruktūros projektą Vilniuje. Aš tikiuosi, kad jūs net negalvojate siekti Seimo nario mandato Vilniuje.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už tokį emocinį pareiškimą. Prisiminkime dar kartą istoriją, nuo ko prasidėjo visa tai. Aš kalbu apie negebėjimą laiku padaryti projektus, kad būtų eliminuota rizika dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų įsisavinimo. Dėl dabar jūsų žeriamų priekaištų Vyriausybei ir šiai valdžiai niekaip aš nerandu jokios loginės prasmės. Jūs norite pasakyti, kad Vyriausybė darė įtaką arba liepė Viešųjų pirkimų tarnybai pareikšti vieną ar kitą nuomonę? Apie ką jūs kalbate, miela kolege? Tai yra visiškas nusišnekėjimas ir nesąmonė. Niekada ir nebuvo pavaldi ši tarnyba, ji turėjo ir tebeturi stuburą visais atvejais. Kaip minėjau, neretai yra ir dėl vyriausybinių projektų savo nuomonę arba abejones išreiškusi per teisines procedūras ir visa kita. Jūs šiuo atveju kaltinate Vyriausybę darius poveikį Viešųjų pirkimų tarnybai, kad ji priimtų tokį sprendimą? Tai yra visiškas absurdas, melas ir negarbingas elgesys. Dar kartą pabrėžiu, ką jūs ir paminėjote, visi įsipareigojimai, kuriuos numato Vyriausybė, niekur nėra dingę, tiesiog reikia gebėti pasirašyti sutartį ir tie įsipareigojimai bus vykdomi.
Jeigu kilo abejonių dėl modelio pasirinkimo, dėl jo tvarumo, dėl rizikų, tai klausimai yra Viešųjų pirkimų tarnybai. Jeigu yra ginčas, galima spręsti teisiniu arba teisminiu keliu. Kur aš kandidatuosiu, kaip aš kandidatuosiu, tai yra mano apsisprendimo reikalas, nesisavinkite jūs Vilniaus miesto gyventojų balsų savo partijos naudai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia Ž. Pavilionis. Ruošiasi J. Baublys.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš norėčiau užduoti klausimą premjerui užsienio politikos klausimais, nes negauname tų atsakymų iš ministro L. A. Linkevičiaus. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, gal jūs galėtumėte tuo klausimu su Prezidentu pasikalbėti. Birželio 18 dieną įvyks Europos Sąjungos Rytų partnerystės susitikimas. Ministras L. A. Linkevičius ten rengia iš esmės kapituliaciją Baltarusijos klausimu, nes susieja Baltarusijos Rytų partnerystės prioritetų patvirtinimą su vadinamaisiais streso testais, ir tai tik kai kuriais streso testais. Reikia suprasti, kad šitų streso testų įgyvendinimas neišspręs saugumo problemų, nes tai yra vietos klausimas, kuris nepasikeičia, apie tai šnekėjo ir Espo. Ministras L. Linkevičius iki šiol neiškėlė nė pirkimo klausimo visos Europos Sąjungos mastu, nors Seimas net du kartus jį įpareigojo. Mes nesusikalbame su ministru L. Linkevičiumi, ir jeigu jis tos sąlygos neiškels, tai mes pralaimėsime ir faktiškai įteisinsime Astravą…
PIRMININKĖ. Dėkoju, laikas.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). …jau 18 dieną. Atsakomybę prisiimsite jūs, premjere. Aš norėčiau, kad to būtų išvengta.
PIRMININKĖ. Jūs norite paklausti premjero.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Taip.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Kaip jūs pasakėte, mes pasikalbėsime su Prezidentu tuo klausimu, kadangi kalbamės nuolatos, taip pat ir šiuo klausimu. O galbūt detales iš tikrųjų galėtų pasakyti ministras, kuriam jūs nuolatos tokius propagandinius kaltinimus reiškiate. Gerbiamas kolega, pagal Seimo statutą aš galiu paprašyti, kad jūs į šitą klausimą atsakytumėte. Linai!
PIRMININKĖ. Ar norite, kad atsakytų ministras?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Be abejo.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Aš esu daug kartų išsakęs tuos atsakymus ir Ž. Pavilioniui asmeniškai, ir kolektyviai, ypatingų savybių negirdėti, tai daugiau ir ateityje turbūt neišgirs. Labai detaliai buvo paaiškinta, visos pastangos buvo papasakotos. Žinoma, kad pralaimėta, tai čia jūsų tikrai yra pralaimėta, kad ta elektrinė jau pastatyta. Deja, tai yra visos Lietuvos pralaimėjimas tam tikra prasme, tačiau mes darome viską, kas įmanoma, kad sumažintume galimą žalą. Jūs apie tai puikiai žinote. Taigi čia, manau, interpretacijos šitais klausimais visiškai neturi jokios prasmės, jokios naudos, bet jūs tą temą pasirinkę, čia jūsų pasirinkimas, tai tęskite toliau.
PIRMININKĖ. Klausia J. Baublys. Prašom, kolega.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas premjere, Vyriausybė per artimiausią dešimtmetį į klimato kaitos ir taršos mažinimą ketina investuoti 14 mlrd. eurų, tačiau kai tai realiai nori daryti gyventojai arba įstaigos, aš turiu omeny Dzūkijos nacionalinio parko teritoriją, kuri užima 58 tūkst. hektarų, tai negali saulės kolektorių statyti nei ant pastatų, nei ant žemės. Dzūkijos nacionalinio parko nuostatus tvirtina Vyriausybė. Prašom pasakyti, ar neketinate pagaliau pakeisti nuostatų, kad galėtų įstaigos pasinaudoti numatoma parama ir įrengti saulės kolektorius taip prisidėdamos prie taršos ir klimato kaitos mažinimo? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū. Kaip suprantu iš jūsų klausimo, tai susiję su teisiniu gamtosauginiu apsaugos režimu toje saugomoje teritorijoje. Tai yra, matyt, teisinis dalykas. Ne dėl to negalima arba neleidžiama statyti saulės kolektorių, kurie tikrai labai išpopuliarėjo, mes turime milžinišką šuolį gaminančių vartotojų, kalbant ypač apie gyventojus, bet tai yra susiję su tuo, kad yra toks teisinis apsaugos režimas. Tai galbūt pagelbėtų man tą klausimą detalizuoti aplinkos apsaugos ministras.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, premjere, ačiū, kolega, už klausimą. Iš tiesų galiu tik pasakyti, kad mes kalbame apie gerbiamą Liškiavos kleboną Joną, kuris iš tiesų kreipėsi į mus, ir mes deriname tą situaciją, ir ieškome teisinių būdų išspręsti susidariusią situaciją. Kaip žinome, tikrai 2 tūkst. kv. metrų turinti oras–vanduo sistemą, kurią taip pat įsigijo klebonija… Tokią teritoriją apšiltinti reikia didelių elektros pajėgumų. Jie yra laimėję konkursą, gavę paramą įsirengti saulės elektrinę. Tikrai surasime būdą, ar reikės poįstatyminių teisės aktų, ar Vyriausybės nutarimo keitimo, manau, kad tai tikrai išspręsime, ir tai yra vienas iš prioritetų, kad būtų atsisakyta iškastinio kuro. Tai tiek. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Butkevičius, matau, dar minutė laiko, suteiksime galimybę paklausti.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gal šį kartą aš jau žemišką klausimą užduosiu premjerui. Iš Suvalkijos ūkininkai nuolatos skambina ir klausia, kada jie sulauks tam tikrų išmokų kompensuojant jiems pieno kainų sumažėjimą, mėsos produktų, galvijų supirkimo kainų sumažėjimą. Ar galėtumėte atsakyti į šitą klausimą, nes faktiškai kiekvieną savaitę ūkininkai nuolat skambina Seimo nariams?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū. Gaila, man neskambina ūkininkai iš Suvalkijos, iš kitų kraštų skambina, nors galėtų. Jeigu labai rimtai, tai trečiadienį žemės ūkio ministras Vyriausybės posėdyje pateiks tą finansinį paketą, planą, skirtą žemės ūkio sektoriui, ir jis bus patvirtintas. Trečiadienį.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
A. PALIONIS (LSDDF). Gal galėčiau dar papildyti?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Galėtų ministras papildyti.
PIRMININKĖ. Ministras. Prašau, ministre.
A. PALIONIS (LSDDF). Noriu tiktai pasakyti, kad kitos šalys, pavyzdžiui, Latvija savo pagalbos priemonių planą yra patvirtinusi ir notifikavusi balandžio mėnesį, bet pinigų žemės ūkis nėra sulaukęs. Latvijos planas yra balandžiui, gegužei ir birželiui. Tai Latvija tiktai liepos mėnesį pradės rinkti paraiškas ir rugpjūčio mėnesį pasieks Latvijos ūkininkus tie pinigai. Mūsų dabar planas yra tvirtinamas tas, kuris už balandžio ir gegužės mėnesius, ir notifikuojamas Europos Komisijoje. Mes jau birželio 8 dieną pradėsime rinkti paraiškas iš Lietuvos ūkininkų. Ministerija planuoja dvi savaites. Dabar yra derybos su savivaldybėmis, nes tos paraiškos bus renkamos savivaldybėse. Savivaldybės nori ilgesnio laiko, bet tas laiko ilginimas realiai nutemps ir pinigų išmokėjimą. Ministerija bandys susitarti, kad savivaldybės tą darbą atliktų per dvi savaites, ir liepos mėnesį išmokėsime pinigus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. 13 val. 2 min. Vyriausybės valandą baigėme. Dėkojame Vyriausybės nariams. Sėkmės, premjere, ministrai, jūsų darbuose.
Registruojamės. (Balsas salėje) Dalyvavo patys ištvermingiausi. Stenogramoje jūsų pavardės aukso raidėmis įrašytos.
Užsiregistravo net 20 Seimo narių.
Rytinį posėdį baigėme. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.