LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 123
STENOGRAMA
2014 m. kovo 13 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas K. KOMSKIS
PIRMININKAS (K. KOMSKIS, TTF*). Kolegos, pradedame vakarinį posėdį. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 72 Seimo nariai.
15.01 val.
Žuvininkystės įstatymo 2, 5, 6, 15, 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 141, 142, 143, 144 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-1166GR (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymas ir priėmimas)
Tad, kolegos, popietinės darbotvarkės 2-1 klausimas – Žuvininkystės įstatymo 2, 5, 6, 15, 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 141, 142, 143, 144 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-1166GR. Tai yra Respublikos Prezidentės teiktas veto. Prašom, pranešėjai. B. Pauža, Kaimo reikalų komiteto narys. Svarstymo stadija.
B. PAUŽA (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas svarstė grąžintą Žuvininkystės įstatymo 2, 5, 6, 15, 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 141, 142, 143, 144 straipsniais įstatymą. Komitetas priėmė sprendimą nepritarti Lietuvos Respublikos Prezidento 2014 m. sausio 8 d. dekretu Nr. 1K-1695 pateiktiems pasiūlymams ir pritarti priimtam Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 2, 5, 6, 15, 16 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 141, 142, 143, 144 straipsniais įstatymui Nr. XII-754 be pakeitimų. Sprendimas priimtas: 9 balsavo už, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Kviečiu A. Salamakiną, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aplinkos apsaugos komitetas svarstė Prezidentės grąžinto įstatymo – Žuvininkystės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimus, nepritarė Prezidento dekretu grąžintam įstatymui ir siūlo Seimui priimti tą įstatymą, kuris buvo pateiktas. Balsavimo rezultatai: už tai, kad būtų nepritarta – 5, kad būtų pritarta – 4.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Svarstymo stadija, kviečiame E. Gentvilą į tribūną.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėjau labai trumpai pasisakyti. Prisimename, kai vasarą priiminėjome įstatymą, po to vėlesnis svarstymas, kuris dabar vetuotas Prezidentės, kilo labai daug aistrų iš esmės dėl vieno vienintelio dalyko. Daugiausia buvo ginčijamasi, diskutuojama ir net, sakyčiau, ne visada korektiškai diskutuojama. Buvo numatyta, kad žvejybos kvotas skirstys Žemės ūkio ministerija. Aplinkos ministras gerbiamasis V. Mazuronis aktyviai palaikė kitą poziciją, kad kvotas skirstyti teisę įgautų Aplinkos ministerija, o ne Žemės ūkio ministerija. Štai dalykas, dėl kurio čia virė gana įtemptos aistros.
Tačiau Prezidentė, vetuodama priimtąjį įstatymą, šito punkto nekeitė ir nesiūlo keisti. Taigi labiausiai ginčus sukėlęs straipsnis Prezidentei neužkliuvo. Prezidentė pateikia dalies straipsnių pataisymus, pasiūlymus pakeisti. Beje, tai yra iš esmės straipsniai, dėl kurių čia, Seime, didelių diskusijų nebuvo. Arba jeigu jų ir buvo, tai nesukėlė jokių aistrų. Prezidentės pasiūlyti pakeitimai, visi juos žinome, matome, nėra esminiai, žvelgiant į visą įstatymą, ir kai kurie tikrai gali būti diskutuojami, ginčytini, nes, pavyzdžiui, tokia Prezidentės pataisa, kad ne penkiolikai metų suteikti kvotą, o penkeriems metams. Mes ir vakar komitete kalbėjome, kad atsižvelgiant į tai, kokia žuvis yra žvejojama, koks šios rūšies žuvies pasikeitimo ciklas, gali būti galbūt ir penkeri, kai kuriais atvejais gali būti ir penkiolika metų.
Esminis dalykas yra toks: Aplinkos ministerija, remdamasi mokslininkų išvadomis, nustatys, ar galima, ar negalima leisti verslinę žvejybą tame ar kitame vandens telkinyje, ir pagal tai galėtų nustatyti vienokios ar kitokios trukmės verslinės žvejybos kvotų išdavimo laikotarpį. Tačiau tai nėra esminis dalykas.
Mano paties siūlymas dar buvo svarstant tą įstatymo projektą, kurį Prezidentė vetavo, nenubrėžti konkrečiai penkiolikos metų, bet iki penkiolikos metų. Aplinkos ministerija, nustatydama verslinės žvejybos limitą, galėtų nustatyti ir tą terminą. Reikia pripažinti, kad, deja, dabar yra įkaltas penkiolikos metų terminas, nenurodant to žodelio „iki“.
Tačiau ką keistų ar penkiolikos, ar penkerių metų terminas? Ir čia argumentų mes atrastume. Penkiolika metų, kaip Prezidentė teigia, yra per ilgas laikotarpis, turbūt galima su tuo sutikti. Tačiau versline žvejyba norintys užsiimti verslininkai sako, jog penkerių metų laikotarpis, toks automatiškas, yra per trumpas pradėti verslą suvokiant, kad po penkerių metų tau gali tekti tą verslą baigti.
Reikia pripažinti, kad, matyt, mūsų priimtas įstatymas turi taisytinų dalykų, tačiau Prezidentės pateikti pasiūlymai nėra esminiai, yra diskutuotini ir nežinau, ar tikrai susilauktų to pakeitimo. Taigi vakar Kaimo reikalų komitetas, kaip girdėjote, vienbalsiai priėmė sprendimą atmesti Prezidentės veto. Aš siūlau nusiraminti ir žvejams mėgėjams, kurie tikrai didžiules akcijas darė, ir patiems Seimo nariams, ministerijų atstovams baigti tą priešpriešą, kaltinimus brakonierių palaikymu ar kova su brakonieriais. Manau, kad nė vienas, čia esantis ir vienaip ar kitaip balsuojantis, nėra susijęs su brakonierišku užsiėmimu ir tikrai neturi intencijų palaikyti.
Taigi siūlymas – atmesti Prezidentės veto. O pono V. Mazuronio (su visa pagarba dėl jo daromų, atliekamų darbų, kuriuos asmeniškai pasižadu palaikyti) tikrai prašau neužsiimti tais kaltinimais, kuriais užsiiminėjote prieš keletą mėnesių. Kitaip galvojantis žmogus nebūtinai yra koks nors nusidėjėlis ar nusižengėlis. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu K. Masiulį. Atsisako. V. Mazuronis kviečiamas diskutuoti.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, pradėsiu nuo to, kad nesutinku su E. Gentvilu. Manau, kad Prezidentės pasiūlymai yra svarbūs. Pritariu E. Gentvilui, kad nusiraminkime, juolab kad jis sako, kad tie pakeitimai, jo nuomone, lyg ir nieko blogo nepadaro, pritarkime Prezidentės veto ir tikrai nusiraminsime. Aš palaikau Prezidentės poziciją, manau, kad tai yra protingas kompromisas, ir dar kartą kviečiu visus nuoširdžiai palaikyti.
Manau, kad svarstomas įstatymo projektas yra šiek tiek daugiau negu tik šis įstatymo projektas. Iš esmės mes kalbame apie situaciją, apie Lietuvos gėlųjų vandenų perspektyvas. Štai koks yra klausimas. Aš manau, kad gėlojo vandens telkiniai, upės, ežerai pirmiausia turi būti skiriami Lietuvos piliečių turiningam poilsiui, meškeriojimui, grožėjimuisi, laiko praleidimui su šeimomis ir t. t. Žuvį maistui, kaip ir, beje, mėsą, mes turime auginti fermose ir tvenkiniuose, ir tą puikiai darome. Beje, einant šituo keliu, visuomenę priartinant prie vandens telkinių, ir ekonominė nauda valstybei yra kur kas didesnė.
Pabandysiu paneigti keletą mitų, kurie čia buvo teigiami oponentų, teigiančių, kad to nereikia padaryti. Keletas skaičių. Buvo sakoma, kad mes kalbame tik apie 3 % nuo visų gėlųjų vandenų, pirmininkas sakė. Noriu patikslinti. Vidaus telkinių, be Kauno marių, kur verslinė žvejyba uždrausta, plotas sudaro 45,5 % visų vidaus vandenų telkinių ploto. Su Kauno mariomis – 48 %, netoli 50 %, jeigu kalbame apie plotą, o ne apie pavadinimų skaičių. Vandens plotas yra svarbiausia. Daugelio ežerų žuvų ištekliai nualinti, vertingos rūšys pergaudytos, per mažas plėšrūnų kiekis. Pagal bendrojo poveikio įvertinimo rodiklį 84 % ežerų, kuriuose tirta verslinė žvejyba, poreikis vertinamas kaip stiprus ir labai stiprus, ir neigiamas. Praėjusiais metais buvo atlikti Hidrobiologų draugijos moksliniai tyrimai. Aš pasakysiu apie vieną ežerą – Metelių ežerą, kuriame vykdoma verslinė žvejyba. Žuvų ištekliai pereikvoti, karšių išteklių būklė kritiška, prie kritinės artėja ir ešerių išteklių būklė. Verslinės žvejybos neigiama įtaka yra akivaizdi visiems Lietuvos vandenims.
Beje, apie Europos Sąjungą. Iš 28 Europos Sąjungos valstybių verslinė žvejyba vykdoma 21 valstybėje. Kai kuriose iš jų, pavyzdžiui, Čekijoje, ja iš viso užsiima tik 4 žvejai, tai yra savotiškas paveldas, Danijoje – 19 ir panašiai. Lietuva, nuo 2015 m. ežeruose leidus tik specializuotą seliavų, stintų, ungurių, nėgių žvejybą, uždraudus kitą žvejybą, išliks tarp dešimties labiausiai verslinę žvejybą plėtojančių valstybių. Tai kur čia problemos? Kada mes kalbame apie nedidelį poveikį gamtai, tai yra netiesa. Apie šešėlį, naudą, kitus dalykus, kuriuos Eugenijus šiek tiek minėjo, aš jau nenoriu sakyti, mes visi tą juodąją, tamsiąją pusę akivaizdžiai matome.
Antrasis mitas – vietiniai žvejai neteks darbo vietų ir panašiai. Mes jau padarėme konkursus, kadangi laikas nelaukia, jie įvyko 2013 m. dėl ungurių gaudymo vietų. Kadangi įžuvino, 16 atiteko… iš 35 vietų 22 laimėjo tie patys, kurie ir anksčiau gaudė, atėjo 10 naujų dalyvių, 2 fiziniai asmenys… 2 juridiniai, kiti fiziniai asmenys. Įvyko Kuršių marių kvotų paskirstymas. Buvo atsižvelgta pagal formulę į visus dalykus. Beje, Eugenijus formulę gyrė. Viskas gerai. Be to, iš tiesų kvotas tegul perima Žemės ūkio ministerija, bet limitai, kuriuos nori susieti su tuo, yra ypač svarbus dalykas.
Kolegos, viskas, mano nuomone, vyksta normaliai, Aplinkos ministerija skelbia rimtą kovą brakonieriams, mes stengiamės įtvirtinti skaidrumą skirstant limitus, išsaugant žuvų išteklius ir t. t. Būtent to ir siekiama Prezidentės pateiktais siūlymais – saugoti vandens telkinius ir žuvų išteklius daugumai Lietuvos piliečių. Beje, jūs turbūt girdėjote paskutinį Žemės ūkio ministerijos pasiūlymą. Tuo metu, kai mes brakonieriams sudavėme rimtą smūgį, jie pateikė siūlymus žalą gamtai dėl žuvų sumažinti 25 kartus. Tai kas čia yra, ne brakonieriavimo, atsiprašysiu, protegavimas?
Mielieji kolegos, baigdamas noriu pasakyti, kad visiškai palaikau E. Gentvilą sakydamas, kad baikime priešpriešą, kviečiu visus nuoširdžiai palaikyti Prezidentės siūlomus pasiūlymus, veto, ir gyventi kartu draugiškai prie švarių šaltinių su šeimomis, su vaikais.
PIRMININKAS. Laikas! Kolegos, pereiname prie grąžinto įstatymo priėmimo. Dabar motyvai už ir prieš. Iš karto sakau, grąžinto įstatymo priėmimo metu iš karto bus balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų, t. y. tokį, kokį buvo priėmęs Seimas. Pirmiausia balsuosime už, užsirašome tie, kurie už. Kurie yra už Prezidentės veto, rašosi prieš. Aš supratau, kad taip visi ir užsirašė. Kviečiu B. Vėsaitę. Prašom.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau pritarti pagrindinio komiteto sprendimui, tai yra Kaimo reikalų komiteto sprendimui, kuriuo pasisakė už dabar galiojantį įstatymą. Tačiau problema, be abejo, išlieka, nes verslinė žvejyba nėra pakankamai apmokestinama. Iš tikrųjų reikėtų atkreipti Biudžeto ir finansų komiteto dėmesį, taip pat ir Vyriausybės dėmesį į tai, kad šitas klausimas būtų išspręstas. Apie tai kalba patys verslininkai žvejai. Įvertindama tai, kiek darbo vietų sukuria verslinė žuvininkystė, manyčiau, ir šitas faktorius yra ne be didelio dėmesio. Juo labiau kad kaimuose prie ežerų, ten, kur leidžiama verslinė žuvininkystė, tai yra vienas iš pagrindinių verslų. Įvertinus apmokestinimą, kuris dabar yra neatitinkantis tikrovės, manyčiau, problema būtų sėkmingai išspręsta. Siūlau nepritarti Prezidentės veto.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš priešingai, siūlau nepritarti Seimo priimtam įstatymo projektui, o nepritarus, po to balsuoti ir priimti Prezidentės pataisas. Kaip jau čia buvo pasakyta diskusijoje, Prezidentės pasiūlymai yra kompromisiniai, ji nepateikė visų tų pataisų, kurių tikėjosi žvejai mėgėjai, bet pateikė savo kompromisinius siūlymus. Pavyzdžiui, tikrai racionalus siūlymas, kad limitus nustatytų vien Aplinkos ministerija. Jeigu paliksime taip, kaip pagrindiniame projekte, kad Aplinkos ministerija privalėtų suderinti su Žemės ūkio ministerija, matom, kokios dabar skritingos pozicijos. Tai jų gal niekada nesuderins ir nesugebės tų limitų patvirtinti? Prezidentės palaikomas konkursinis būdas, manau, mums, pasisakantiems už skaidrumą, taip pat yra priimtinas dalykas. Penkeri metai. Čia buvo diskusijų, kad galėtų būti ir ilgesnis tarpas, bet tai irgi tikrai nėra jokia tragedija.
PIRMININKAS. Motyvai už – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Išties mane nustebino gerbiamojo ministro V. Mazuronio pasakyti žodžiai apie įvykusius jų konkursus. Dar nesulaukus, kol Seimas susirinks į pavasario sesiją, paskelbė konkursus, kad iš karto išdalintų. Buvo pasakyta – skaidriai.
Keletas aspektų dėl skaidrumo. Visai neseniai Nemuno deltos regioninio parko direktoriumi po rinkimų tapo Šilutės „Tvarkos ir teisingumo“ partijos skyriaus vadovas, Pagėgių administracijos direktorius visai neseniai tapo Šilutės urėdu. Aš abejoju, ar to laiko, dviejų mėnesių, reikėjo būtent tam, kad saviems perskirstytų kvotas. Čia, gerbiamasis ministre, dėl jūsų išsakyto skaidrumo. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikro nėra jokių motyvų, dėl ko nepalaikytume Prezidentės veto. 2013 m. žvejai mėgėjai surinko 5,7 mln. Lt už leidimus žvejoti, įžuvinimui per tą laikotarpį buvo skirta 2,4 mln. Lt, iš žvejų mėgėjų veiklos (jie perka daug įrangos ir panašiai) valstybei sumokami mokesčiai sudaro 30–40 mln. Lt kasmet, nuo 33 mln. iki 48 mln.
Pažiūrėkime, kokią naudą duoda įmonės. Paaiškėjo, kad 35 žvejybos verslo įmonės turi 10 tūkst. Lt įplaukų per metus. Jūs galite tuo patikėti? (Balsai salėje) Ar galite patikėti tuo, kad įmonė uždirba po 800 Lt per mėnesį? Man sunku būtų patikėti. Aš matau, kad šioje veikloje yra labai daug neskaidrumo. Iš žvejų mėgėjų veiklos yra daug daugiau valstybei naudos, negu, kas čia buvo pasakyta, kad valstybei nauda yra iš šitos ūkinės veiklos. Šita ūkinė veikla, kaip matyti, yra gana neskaidri.
Pagal Prezidentės teikiamas pataisas siūloma nustatyti griežtesnes taisykles, už kurių pažeidimą ūkio subjektai išvis praras teises į žvejybos kvotų įgijimą. Siūlo atsisakyti būtinybės derinti Aplinkos ministerijai nustatytus žvejybos limitus su Žemės ūkio ministerija. Limitai tikrai turi būti nustatomi mokslininkų atliktais tyrimais, o ne tų, kas nori žvejoti. Tas kvotas siūloma įteisinti penkeriems metams, tas irgi yra svarbu. Neleisti perduoti, tas irgi yra svarbu.
PIRMININKAS. Laikas!
K. MASIULIS (TS-LKDF). Reikia palaikyti Prezidento veto. Ministras teisus.
PIRMININKAS. Motyvai už – B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis Kęstuti, paskutinis jūsų pasisakymas labai man patiko iš ekonominio taško, ką jūs kalbėjote. Aš noriu pasakyti, kad jūs žinotumėte ateity, kad šiandien ekonominio taško negalima skaičiuoti, ekonominės naudos ar praradimų, nes nėra apskaitos. Žvejų verslininkų apskaita buvo vykdoma nuo nepriklausomos Lietuvos laikų. Žvejų mėgėjų apskaitos, išskyrus dvi žuvų rūšis, jokios apskaitos kol kas Aplinkos ministerija neįdiegė. Taigi apie kokią ekonomiką mes šiandien galime kalbėti? Tai vienas klausimas.
Antras klausimas dėl paties skaidrumo, ką jūs čia dabar visi šnekate. Aš noriu pabrėžti. Mes Kaimo reikalų komitete šitą klausimą labai daug kartų išsamiai nagrinėjome. Aš noriu pabrėžti, kad, sakykime, Prezidento veto, kurį mes vakar svarstėme komitete, tai mūsų teisininkai, Seimo Teisės departamentas pateikė net 15 pastabų. Aš noriu paklausti, koks gi ten buvo parengimo lygis tų pasiūlymų ir atmetimo lygis? Tai vienas dalykas.
Kitas dalykas. Aš atsinešiau poįstatyminių aktų, kuriuos pasirašė aplinkos ministras, skirstyti kvotas, kaip jas galima skirstyti. Tai va, Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, yra didžiausias korupcinis lygis šių dokumentų, kuriuos pasirašė aplinkos ministras. Klausykite, jeigu viską sudėjus, dabar ministerija viena…
PIRMININKAS. Laikas baigėsi.
B. PAUŽA (LSDPF). (Baigiu.) Aplinkos ministerija paskirstys limitus ir ji su niekuo nederins…
PIRMININKAS. Prieš – A. Dudėnas.
A. DUDĖNAS (LSDPF). Dėkui. Gerbiamieji kolegos, man, kaip jaunam Seimo nariui, susidaro toks vaizdas, kad kartais pagrindiniais klausimais tampa arba medžioklė, arba žvejyba, kur daugiausia kyla diskusijų ir priešpriešų. Taigi, pasisakydamas ir palaikydamas Prezidento veto, aš noriu pasakyti, kad tas variantas yra kompromisinis. Iš tiesų Prezidentė nevetuoja daugelio įstatymų… tai yra nemažai straipsnių. Taigi tas niuansas, kad būtų suteikiama kvota penkeriems metams, ne penkiolikai, aš manau, irgi yra racionalus. Supraskime, verslininkai neateina į tuščią tvenkinį. Tvenkinyje ir dabar gyvena žuvys. Jie ir pirmaisiais metais gaudys, ir antraisiais metais, ir tą įžuvinimą reikia daryti. Aš nemanau, kad dėl termino kiltų kokių nors problemų.
Taip pat dėl kvotos perleidimo. Būtent kvotos perleidimas kaip tik yra, sakykim, daugiau problemiškesnis, nes ta kvota gali būti perleidžiama įvairiai susitariant ir panašiai. Aš manau, aukciono būdu yra daug geriau. Aš siūlyčiau palaikyti Prezidento veto.
PIRMININKAS. Motyvai už – A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia apie pateiktus skaičius. Vis dėlto kiek vidaus vandenų atiduota verslinei žvejybai? 47 ir 3,7 %. Aš tikrai nekaltinu ministro, manau, kad tą skaičių „47“ pateikė jo patarėjai arba tie, kurie atsako už žvejybos reikalus, bet jis yra klaidingas. Aš žinau kodėl: 47 % Lietuvos vidaus vandenų yra išnuomota, bet ne visuose juose vykdoma verslinė žvejyba. Aš irgi pasisakau už tai, kad negalėjo būti išnuomota upė, sakysim, Nemuno ruožas ar kitos upės ruožas. Buvo padaryta klaidų. Bet tas skaičius – yra išnuomota. Verslinė žvejyba iš tų išnuomotų vykdoma tik 3,7 %. Nepainiokime tų skaičių!
Dėl Prezidento dekreto. Išties aš nematau čia jokių verslinės žvejybos draudimų. Tie, kurie mano, kad jei priimtume Prezidento dekretą, tai verslinės žvejybos Lietuvoje nebus. Prezidentė neteikia uždrausti verslinės žvejybos. Kodėl Aplinkos apsaugos komiteto dauguma pasisakė prieš dekretą? Pirmiausia tie 5 ar 15 metų. Supraskime, kad jeigu žmogus išsinuomojo vandens telkinį ir gavo leidimą, mokslininko leidimą, nes tik mokslininkai nustato leisti ar neleisti vykdyti verslinę žvejybą, jis tik penkeriems metams gauna leidimą žuvauti, vystyti verslinę žvejybą. Žuvis auga 5, 6, 7 metus, vadinasi, jokios perspektyvos jam investuoti į telkinį, nes po to jis praras šitą leidimą.
Antras momentas. Įstatymo leidėjas siūlė po trijų klaidų atimti licenciją, Prezidentė siūlo po vienos. Man čia iškilo vienas klausimas, kodėl iš kitų verslininkų, kurie moka vokeliuose atlyginimą ir būna pagauti, neatimamas verslas, o tik iš žvejų!? Tai atimkime iš visų!
PIRMININKAS. Laikas!
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš – K. Kuzminskas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš iš karto noriu jums pasakyti, kad pritariu Prezidentės teiktoms pataisoms ir nepritariu komiteto išvadoms, nes esu jau senas žvejys. Tikrai esu įsitikinęs, kiek anksčiau buvo žuvies ir kiek šiuo metu liko žuvies Kauno mariose. Pastebėta, kad šalia oficialių tinklų šiuo metu dar yra nutiesti ir papildomi tinklai, neregistruoti tinklai. Dar valtys plaukdamos… Faktiškai jų sraigtai įsisuka į juos. Tai pavyzdys, šiuo metu vyksta bylinėjimaisi dėl Kauno mariose, Biliūnų įlankoje ir t. t… Anksčiau buvo karšių. Neršto metu matydavome, kaip plaukiodavo. Šiuo metu nieko neliko. Todėl tikrai pritariu tai nuostatai, kad reikia pritarti Prezidento veto. Nieko baisaus nėra. Praeis kiek metų, jeigu iš tikrųjų atsigaus žuvys mūsų ežeruose ir vandens telkiniuose, tada galėsime atitinkamai priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Kolegos, balsuojame. Balsuojame už jau, pasakysiu labai paprastai, už vieną kartą balsuotą įstatymą. Būtent tie, kurie pritariate komiteto nuomonei, kad paliktume tokį pat įstatymą, prašom balsuoti už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Įstatymui priimti reikia 71 balso.
Užsiregistravo 104 Seimo nariai, balsavo 104: už – 56, prieš – 40, susilaikė 8. Taigi įstatymas yra nepriimtas.
Kolegos einame prie kito straipsnio – tai dėl grąžinto įstatymo priėmimo. Jeigu įstatymas be pakeitimų nepriimtas, balsuojama, ar įstatymą priimti su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. Taigi balsuojame už veto. Prašom balsuoti. Kas pritariate Prezidento veto, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 106, balsavo 104: už – 80, prieš – 6, susilaikė 18. Yra pritarta Prezidentės veto. Priimtas įstatymas su Prezidentės veto. (Gongas)
15.31 val.
Seimo nutarimo „Dėl Vytauto Greičiaus paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“ projektas Nr. XIIP-1349(2) (priėmimo tęsinys)
Kolegos, grįžtam vis dėlto prie rytinės darbotvarkės. Noriu pagarsinti balsų skaičiavimo protokolą dėl Seimo nutarimo „Dėl Vytauto Greičiaus paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“ projekto Nr. XIIP-1349(2). Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Išduota 116 biuletenių, rasta 116 biuletenių: galiojančių 115, negaliojantis 1. Už – 67, prieš – 32, susilaikė 16. Taigi yra priimtas nutarimas „Dėl Vytauto Greičiaus paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“. (Gongas) (Plojimai)
15.32 val.
Seimo nutarimo „Dėl Elvyros Baltutytės paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja“ projektas Nr. XIIP-1276(2) (priėmimo tęsinys)
Taip pat balsų skaičiavimo protokolas dėl Seimo nutarimo „Dėl Elvyros Baltutytės paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja“ projekto Nr. XIIP-1276(2).
Šio nutarimo priėmimas
Taigi išduota 116 biuletenių, rasta 116, galiojančių 116. Už – 59, prieš – 44, 13 susilaikė. Taigi Seimo nutarimas „Dėl Elvyros Baltutytės paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja“ yra priimtas. (Gongas) (Plojimai)
15.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl Danutės Jočienės paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja“ projektas Nr. XIIP-1351(2) (priėmimo tęsinys)
Ir balsų skaičiavimo protokolas dėl Seimo nutarimo „Dėl Danutės Jočienės paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja“ projekto Nr. XIIP-1351(2).
Šio nutarimo priėmimas
Išduota biuletenių 116, rasta 116, galiojančių 116. Už – 83, prieš – 27, susilaikė 6. Taigi nutarimui „Dėl Danutės Jočienės paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja“ yra pritarta. (Gongas)
Norėjau pranešti, kad visi trys nutarimai įsigalios šių metų kovo 20 d. Tada bus priesaika ir tada pasveikinsime jau Konstitucinio Teismo teisėjus. Ačiū už dalyvavimą.
15.34 val.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 2, 3, 5, 6, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 23, 28, 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1323GR (svarstymas ir priėmimas)
Kolegos, grįžtame prie darbotvarkės. Darbotvarkės 2-2 klausimas – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 2, 3, 5, 6, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 23, 28, 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1323. Pranešėja – M. Petrauskienė. Prašom. Svarstymas ir priėmimas.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas priėmė sprendimą siūlyti Seimui priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Diskusijoje užsirašęs vienas Seimo narys – K. Masiulis. Prašom į tribūną. Atsisako.
Taigi, kolegos, priėmimo… Dabar motyvai. Priėmimas. Priėmimo metu irgi pirmiausia balsuosime už grąžinto įstatymo… pirmiausia, ar priimame visą įstatymą be pakeitimų. Motyvai už – M. Petrauskienė. Prašom.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ačiū. Aš siūlau pritarti Prezidentės siūlomam projektui…
PIRMININKAS. Bet tada jūs ne čia užsirašėte.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Atsiprašau tada, aš ne taip užsirašiau. …kadangi yra išlaikomas kandidatūrų teikiamų subjektų proporcingumas.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlyčiau atmesti Prezidentės veto. Seimas susideda iš 141 Seimo nario, yra kolegiali institucija, yra viešiausia institucija. Manau, tikrai yra logiška, kad į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją jis deleguoja bent du narius. Tikrai tai yra labai logiška. Esame parlamentinė valstybė, todėl Seimas turi savo įtaką visoms sritims sutvirtinti. Manau, kad tai yra pati demokratiškiausia ir atsakingiausia institucija.
Yra daug svarbiau… Mes matome ypač pastaruosius atvejus, kai įsivyravo telefoninė teisė, kai nurodinėjama net ir mūsų teisėtvarkos institucijoms surasti kažkokius agentus kažkokiose srityse, įvardinti vardus tų, kurie dirba ne mūsų valstybei. Tai ne teisinės valstybės kelias ir principas. Todėl Seimas – tikrai kolegiali institucija ir labai logiška, kad ji deleguoja du narius į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją. Todėl aš prašyčiau Prezidentės veto atmesti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlau kaip tik dabar balsuoti prieš tą visą įstatymą, kad po to galėtume jį priimti su nedidele Prezidentės pataisa, nors ta pataisa čia vienintelė ir nedidelė, bet tikrai labai svarbi, nes Prezidentė siūlo nepritarti sumanymui, kad Seimo Pirmininkas turėtų siūlyti dvi kandidatūras į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisiją, kai Prezidentas, Ministras Pirmininkas tik po vieną gali siūlyti.
Taigi Seimo Pirmininkas čia ne tik kad perdėtai sureikšminamas kitų aukščiausių pareigūnų atžvilgiu, bet toks papildymas padarytų šitą Vyriausiosios tarnybinės etikos komisiją gerokai labiau politizuotą, nes jau, pasižiūrėkime, trys nariai, Seimo Pirmininko teikti du, Ministro Pirmininko vienas – trys iš šešių jau garantuotai iš tuo metu esančios valdančiosios koalicijos. Jeigu dar Savivaldybių asociacijos prezidentas, kuris gali būti iš tos pačios valdančiosios, teikia ketvirtą kandidatą, prašau – tada jau iš šešių keturi yra politiškai vieningai parinkti. Tai kur šios komisijos nepriklausomumas, politinis neutralumas ir t. t.? Jau dabar tas balansas vos vos yra išlaikomas. Bet vis dėlto kai yra vienas kandidatas Prezidento, vienas asociacijos prezidento ir vienas teisininkų bendruomenės, tai tas balansas šiaip taip yra išsaugomas. Dėl to aš siūlau tikrai atmesti pirminį įstatymo variantą ir po to priimti su Prezidentės pataisa.
PIRMININKAS. Už – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Jurgi, galiu pasakyti, kad ir Prezidentas gali būti politiškai angažuotas į vieną ar į kitą pusę, taigi čia skaičiuoti galima įvairiai. Bet Seime yra du sparnai: pozicija ir opozicija, ir natūralu, kad Seimo Pirmininkas galėtų turėti tokią teisę paskirti du žmones, tarp jų vieną iš opozicijos, pavyzdžiui, jeigu būtų iš tikrųjų rimtai į tuos dalykus žiūrima. Tai aš vis dėlto linkęs likti prie to, kad Seimo Pirmininkas galėtų skirti du žmones, ir tai labiau atspindėtų padėtį Seime negu vienas žmogus, kuris tikrai bus tada tik iš pozicijos.
PIRMININKAS. Prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, argumentai išsakyti. Pritariu, ką pasakė J. Razma arba gerbiamoji M. Petrauskienė. Iš tikro neturėčiau ko nors naujo pasakyti.
PIRMININKAS. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas visas įstatymas be pakeitimų, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 95 Seimo nariai.
Balsavo 95: už – 38, prieš – 42, susilaikė 15. Taigi šitam įstatymui be pakeitimų yra nepritarta.
Pereiname prie antrojo balsavimo, kad pakartotinai apsvarstytas… Jeigu įstatymas be pakeitimų nepriimtas, balsuojama, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. Balsuojame už Prezidentės veto.
Užsiregistravo 90 iš 91.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo – 54, prieš – 11, susilaikė 25. Įstatymas su Prezidentės veto yra priimtas. (Gongas)
15.43 val.
Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsniui, 7 straipsnio 1 daliai, 56 straipsnio 2 daliai, 78 straipsnio 1 daliai, 135 straipsnio 1 daliai, 138 straipsnio 3 daliai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 2 daliai, demokratinės valstybės principams“ projektas Nr. XIIP-1574 (pateikimas)
Kitas 2-3 klausimas – Seimo nutarimo dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą projektas Nr. XIIP-1574. Pranešėjas – P. Gražulis. Pateikimo stadija.
P. GRAŽULIS (TTF). Tą Georgijaus mazgą, kuris tęsiasi 10 metų, turime vis tiek išrišti ir turime įgyvendinti Žmogaus Teisių Teismo sprendimą. Kai Lietuvos Respublikos Seimas kreipėsi į Konstitucinį Teismą klausdamas dėl Konstitucijos 125 straipsnio, ar šio įstatymo procedūros nėra pažeistos priimant Konstitucijos pataisą dėl banko emisijos, kai 125 straipsnyje yra pasakyta, kad tik Lietuvos bankas vykdo emisiją, deja, Konstitucinis Teismas atsakė, kad, įstojus Lietuvai į Europos Sąjungą ir esant kolizijai tarp Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų teisės aktų, yra viršesni Europos Sąjungos teisės aktai. Nepaisant to, kad Konstitucijoje yra labai akivaizdi nuostata, kad Lietuvos bankas vykdo pinigų emisiją, ir tik Lietuvos bankas, deja, Konstitucinis Teismas pasakė, kad jokių Konstitucijos pataisų nereikia koreguoti ir nėra jokių trukdžių Lietuvai įsivesti eurą.
Taigi mums kilo tokia mintis remiantis Konstitucinio Teismo sprendimu. Kadangi Europos teisės aktai viršesni ir kadangi yra Žmogaus Teisių Teismo sprendimas, kuris šiuo metu dar nėra įgyvendintas, kad vis dėlto yra neadekvati bausmė sulaužiusiam priesaiką neleidžiant jam būti renkamam visą gyvenimą, todėl mes manėme, kad ši nuostata, kaip ir dėl banko emisijos, prieštarauja aukštesnei teisei ir kad Vyriausioji rinkimų komisija vis dėlto užregistruos R. Paksą kandidatu į Prezidentus. Išdėstėme teisinius argumentus. Tuos teisinius argumentus parėmė daugiau kaip 20 teisininkų.
Kreipėmės į Vyriausiąją rinkimų komisiją, tačiau Vyriausioji rinkimų komisija atsisakė registruoti kandidatu į Prezidentus R. Paksą. Vėliau mes apskundėme Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą Vyriausiajam administraciniam teismui. Vyriausiasis administracinis teismas taip pat priėmė sprendimą ir atmetė mūsų ieškinį, ir tenkino Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą, tačiau Žmogaus Teisių Teismo sprendimas nėra įgyvendintas ir reikia ieškoti išeities ir būdo, kaip mes galime įgyvendinti Žmogaus Teisių Teismo sprendimą.
Noriu pasakyti, kad, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, kadangi Konstitucinio Teismo sprendimai dar kartą brėžia, kad Europos Sąjungos sprendimai, kada vyksta kolizija, aukštesni, manau, Konstitucinis Teismas rastų savyje jėgų ir reinterpretuotų savo 2004 m. išaiškinimą, kuris kalba, kad sulaužiusiam priesaiką negalima dalyvauti rinkimuose iki gyvos galvos, nes toks Konstitucinio Teismo sprendimas prieštarauja žmogaus teisių sprendimui.
Aš manyčiau, kad šitie išplaukę iš Konstitucinio Teismo išaiškinimai, įrašyti tiek į Seimo rinkimų įstatymą, tiek į Prezidento rinkimų įstatymo nuostatas, kuriose taip pat atkartotas Konstitucinio Teismo sprendimas… Išaiškinus Konstituciniam Teismui ir padėjus taškus, mes žinotume, kokiu keliu toliau Seimas turėtų eiti. Jeigu Konstitucinis Teismas vis dėlto pasakytų, kad būtina koreguoti Konstituciją, ką jis anksčiau pasakė, ir neužtenka keisti įstatymo, ir jeigu jis neturėtų politinės valios reinterpretuoti savo konstitucinio išaiškinimo, kuris prieštarauja žmogaus teisių sprendimui, mums būtų aiškus kelias, ką toliau turime daryti, kad būtų įgyvendintas žmogaus teisių sprendimas.
Gerbiamieji, aš manau, kad tikrai yra susidariusi gana sudėtinga situacija ir tikrai gėdą daranti mūsų valstybei Europos Sąjungos šalių teisės požiūriu. Aš noriu priminti, kad tik šiemet Europos Parlamentas priėmė sprendimą, kad jeigu Bosnija neįgyvendins žmogaus teisių sprendimo, Bosnijoje vykstantys rinkimai bus laikomi nedemokratiniais ir neteisėtais.
Kaip jūs matote, gerbiamieji Seimo nariai, kai pagal apklausas apie 40 % Lietuvos piliečių sako, kad Prezidentui R. Paksui turi būti leista dalyvauti Prezidento rinkimuose?.. Tauta sako, kad mes aukščiau Konstitucinio Teismo ir mes turime teisę, mes norime pasirinkti. Deja, atsiranda institucijų – VRK, Konstitucinis Teismas, kurie aukščiau tautos. Ir tai jau ne vieninteliu klausimu: ir žemės referendumo klausimu, ir kitais, Konstitucinis Teismas taip pat pasakė, kad jis aukščiau tautos. Bet mes šitą klausimą vis tiek turime išspręsti.
Žinoma, jeigu bus priimtas neigiamas sprendimas, perėję visus teisinius kelius Lietuvoje, vėl kreipsimės į Žmogaus Teisių Teismą, taip pat kreipsimės ir į Vienoje sudarytą komisiją, kuri tikrina, kaip įgyvendinami žmogaus teisių sprendimai. Kol nėra galutinio Konstitucinio Teismo sprendimo, mums toks teisinis būdas nėra galimas, bet aš tikiuosi, kad galbūt gera valia Konstitucinio Teismo ir teisingumu, kad jie suras jėgų ir pasakys, kad klydo ir jie reinterpretuos savo priimtą sprendimą.
Aš taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad yra gautos Teisės departamento išvados, jos yra daugiau techninio pobūdžio. Aš joms visoms pritariu. Todėl aš siūlau, atsižvelgus į Teisės departamento išvadas, pritarti šitam kreipimuisi į Konstitucinį Teismą, kuris galbūt mums ir nurodys, kokiu keliu toliau turi eiti Seimas, kad būtų įgyvendintas Žmogaus Teisių Teismo sprendimas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Klausia N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (MSNG). Kaip jūs atsakytumėte į tokį argumentą tų, kurie nori ir toliau drausti kandidatuoti? Dalis oponuojančių teigia, kad Žmogaus Teisių Teismas leido tiktai į Seimą kandidatuoti, o dėl kandidatavimo į Prezidentus nepasisakė.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš noriu pasakyti, kadangi šiandien kaip tik mes tvirtinome Konstitucinio Teismo teisėjus, šį klausimą aš uždaviau frakcijoje visiems trims Konstitucinio Teismo teisėjams. Deja, šis Žmogaus Teisių Teismo sprendimo išaiškinimas yra daug platesnio pobūdžio, kad nė į vienas pareigas neturi būti draudimo iki gyvos galvos. Tai yra aiški nuostata. Toks išaiškinimas yra ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos. Taigi šiuo konkrečiu atveju nagrinėjo tik dėl Seimo klausimų, bet kitais atvejais Žmogaus Teisių Teismas pasisakė, kad tikrai yra neadekvati bausmė žmogui taikyti mirties bausmę dėl to, kad… Aš šiuo atveju sakau, kad jis nesulaužė priesaikos, buvo politinis susidorojimas su Prezidentu R. Paksu. Sistema, kuri neleidžia dalyvauti Prezidento rinkimuose R. Paksui, ta pati sistema, be abejonės, padarė perversmą mūsų valstybėje.
PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, konkrečiau atsakykite į mano klausimą. Iš dalies į jį atsakėte. Ką tik mes patvirtinome naujus Konstitucinio Teismo teisėjus. Iš trijų du yra žmonės, kurie daug metų dirbo su žmogaus teisėmis. Jie buvo atėję į jūsų frakciją, jūs bandėte sakyti, ką jie jums atsakė, bet aš nesupratau. Sakykite, koks šių dviejų teisėjų požiūris į galimą žmogaus teisių pažeidimą Lietuvoje, dėl ko jūs dabar kreipėtės į Konstitucinį Teismą, ir kaip jūs prognozuojate šių naujų teisėjų balsavimą dėl šito mūsų kreipimosi?
P. GRAŽULIS (TTF). Taip, kalbėjome ir apie tai. Be abejonės, teisėjai pripažįsta, kad Lietuvoje nėra įgyvendintas Žmogaus Teisių Teismo sprendimas ir kad jį reikia įgyvendinti. Koks turėtų būti kelias ir kokiu keliu turėtų būti įgyvendinta, jie konkrečiai nekomentavo, bet mes pasirinkome tokį teisinį kelią, koks yra numatytas mūsų teisės aktuose. Paskutinė instancija yra Konstitucinis Teismas, kuris galbūt pats interpretuos savo priimtą ankstesnį sprendimą arba nurodys Seimui, kad jis galbūt vėl turi grįžti prie Konstitucijos keitimo arba kitokio būdo. Tam, kad žinotume, kokiu keliu eiti, mes turime kreiptis į Konstitucinį Teismą.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, kai visas Seimas kreipiasi į Konstitucinį Teismą dėl kokio nors įstatymo konkrečių straipsnių, tai tų straipsnių galiojimas yra sustabdomas. Dabar dėl tų straipsnių, dėl kurių jūs kreipėtės, ar nebus kokių nors sutrikimų organizuojant Prezidento rinkimus, nes tie straipsniai po Seimo kreipimosi, jeigu jis būtų, negalios?
P. GRAŽULIS (TTF). Aš manau, kad tikrai nesutrukdys jokių Prezidento rinkimų. Čia konkrečiai apeliuojama, ar apkaltos būdu nušalintas pareigūnas gali dalyvauti rinkimuose, ar šita įstatymo nuostata neprieštarauja Konstitucijai. Todėl, aš manau, jokių kolizijų nebus ir jokių rinkiminių trukdžių nebus.
PIRMININKAS. Klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų, kaip, beje, ir mūsų nuosaiki pozicija buvo ir, matyt, vis dar yra, kad Konstitucinis Teismas dažnai aiškina teisinius nonsensus, arba jeigu tu jo paklausi, kaip statyti baldus, tai jis pradeda aiškinti, kaip pastatyti namą, kuriame bus kambarys, kuriame tie baldai bus išdėstyti. Ar jūs nebijote, kad tokiu savo kreipimusi jūs iš to jūsų dažnai kritikuojamo Konstitucinio Teismo gausite tokį išaiškinimą, po kurio reikės ne Konstituciją keisti, bet reikės vėl kreiptis į Strasbūro Žmogaus Teisių Teismą? Jeigu Konstitucinis Teismas išaiškins, kad Strasbūro Žmogaus Teisių Teismo sprendimas galioja, pavyzdžiui, tik Seimo rinkimams, arba, kad terminas turi būti ne mažesnis nei 20 metų, arba pateiks dar kokį nors išaiškinimą, ar jūs nemanote, kad tuo savo kreipimusi jūs pakišite R. Paksui koją apskritai kada nors kandidatuoti? O galbūt būtent to jūs ir siekiate?
P. GRAŽULIS (TTF). Man atrodo, Andriau, mes tikrai to nesiekiame. Mes siekiame, kad būtų įgyvendintas žmogaus teisių sprendimas, mes siekiame, kad Seime būtų priimtos Konstitucijos pataisos. Deja, kaip jūs žinote, pritrūko politinės valios konservatoriams ir liberalams apsisprendus nebalsuoti už šias Konstitucijos pataisas. Kai pamatė, kad tai tikrai realus pretendentas į prezidentus ir gali sudaryti rimtą konkurenciją dabartinei konservatorių kandidatei D. Grybauskaitei, kad R. Paksas gali būti išrinktas prezidentu, jie neparėmė šios Konstitucijos pataisos. Pirmuoju atveju jie parėmė, po to apkaltino valdančiąją daugumą, kad mes atsiėmėme, mes suskaičiavome, kad valdančioji dauguma turi tik 87 balsus, o reikia 94 balsų. Sužinoję jų poziciją mes atsiribojome nuo šio sprendimo. Deja, kito teisinio kelio šiuo metu mes neturime. Kreipiamės į Konstitucinį Teismą. Kai Konstitucinis Teismas išaiškins, paskui yra kelias į Žmogaus Teisių Teismą.
PIRMININKAS. Klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Gerbiamasis kolega, priesaika iš tikrųjų yra ne šiaip žodžiai, na, bent aš taip manau, jos sulaužymas negali būti vertinamas vienareikšmiškai. Nekalbėkime šiuo atveju apie konkretų asmenį, nes jūs nuolat minite tik vieną asmenį. Šiuo atveju mes sukuriame precedentą ateičiai, daugeliui metų į priekį. Prašom pasakyti, ar jūs žinote tokių pavyzdžių kokioje nors kitoje Europos Sąjungos valstybėje? Prašom pasakyti, kiek kartų galima sulaužyti priesaiką, kad, jūsų manymu, tai atitiktų vadinamąsias žmogaus teises ir taip toliau?
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji Rima, jeigu aš mąstyčiau taip, kaip jūs… Aš esu įsitikinęs, kad sulaužė priesaiką tie, kurie padarė perversmą, o ne Prezidentas R. Paksas. Ir noriu pakartoti jums 20 politinių kalinių, t. y. monsinjoro A. Svarinsko, N. Sadūnaitės, A. Terlecko, profesoriaus B. Genzelio ir kitų raštą. Jie mano, kad R. Pakso turi atsiprašyti tie, kurie padarė perversmą mūsų valstybėje. Taip pasakė mūsų elitas, mūsų žmonės, kurie atidavė valstybei savo gyvenimus, tokia yra jų pozicija, kad buvo įvykdytas perversmas. Aš taip pat laikausi tokios pozicijos. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausia K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, prašom pasakyti, ar kitų būdų išspręsti Prezidento R. Pakso dalyvavimo rinkimuose jau nebeliko? Tik kreipiantis į Konstitucinį Teismą? O jeigu ten pasakys, kad nėra būdo, kaip tada?
P. GRAŽULIS (TTF). Yra kelias vėl kreiptis į Žmogaus Teisių Teismą. Konstitucinis Teismas yra paskutinė instancija, po to mes vėl galime kreiptis į Žmogaus Teisių Teismą, kad jų sprendimas neįgyvendinamas. Jeigu mes nesikreipsime į Konstitucinį Teismą, mes negalėsime kreiptis į Žmogaus Teisių Teismą.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui, jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai dėl viso. Yra tik už. Ar N. Puteikis nori? Prašau.
N. PUTEIKIS (MSNG). Seimas neseniai pataisė įstatymus taip, kad kyšį paėmęs ir nuteistas teisėjas po kažkurio laiko galėtų tapti advokatu. Anksčiau mes neleisdavome šitaip elgtis, bet dabar leidome. Tada kyla klausimas, kodėl mes taikome dvejopus standartus? Jeigu jau advokatais gali dirbti už kyšius nuteisti teisėjai ir tai priėmė Seimo dauguma, kodėl mes negalime leisti bet kokiam politikui kandidatuoti praėjus kažkiek laiko po to, kai jis buvo nubaustas?
Ir dar vienas dalykas. Iranas plačiai taiko liustraciją kandidatams, ten yra islamo sargybinių institucija ir religinė institucija, kuri neleidžia kandidatams, jeigu jie, tų institucijų manymu, neatitinka kriterijų dalyvauti rinkimuose. Aš manau, kad mes esame Europos Sąjungos dalis, o vakarietiška kultūra numato, kad atlikęs bausmę žmogus gali kandidatuoti į visas renkamas pozicijas, ir tegul žmonės nusprendžia, ar tie, kas nuteisė tą politiką, buvo teisūs, ar ne.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom balsuoti. Kas pritariate kreipimuisi į Konstitucinį Teismą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Pateikimo stadija.
Užsiregistravo 87 Seimo nariai, balsavo 87: už – 65, prieš – 4, susilaikė 18. Pateikimo stadija, yra pritarta. Seimo Pirmininkės pirmasis pavaduotojas siūlo ypatingą skubą. Ar galime, kolegos, pritarti? Prašom balsuoti. Kas pritariate skubai, ypatingai skubai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 81 Seimo narys. Balsavo 80 Seimo narių: už – 58, prieš – 16, susilaikė 6. Pritarta ypatingai skubai.
Kolegos, norėčiau… (Balsas salėje) Dėl vedimo tvarkos. Tą patį noriu pasakyti, gal pirma aš pabaigsiu. Svarstant projektą ypatingos skubos tvarka, 155 straipsnio reikalavimai netaikomi ir priėmimo procedūra po pateikimo gali būti pradėta ne anksčiau kaip po trijų valandų pertraukos. Kolegos, aš manyčiau, kad tai bus ne anksčiau kaip antradienį. Kadangi Seniūnų sueigoje buvo aptarta, kad svarstys Teisės ir teisėtvarkos komitetas, svarstytume tik antradienį. Ar galime pritarti? Galime pritarti. Ačiū.
Kitas klausimas. Kolegos, grįžtame prie rezervinio Nr. XIIP… Ne, dabar prašome pirmiausia pristatyti kitos savaitės, prasidedančios kovo 17 d., darbotvarkę. Posėdžio darbotvarkę pristato Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. Gedvilas. Prašom.
16.02 val.
Savaitės (nuo 2014-03-17) – 2014 m. kovo 18 d. (antradienio) ir kovos 20 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
V. GEDVILAS (DPF). Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, turite projektą, kitos savaitės darbotvarkes, kovo 18 d. (antradienio) ir kovo 20 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkę. Iš svarbesnių darbų antradienį yra Seimo nutarimas „Dėl sesijos darbų programos“. Programą turėtų pristatyti visų komitetų pirmininkai. Toliau kiti įstatymų projektai. Pateikimo stadija, yra daug pateikimų ir tiesiog bus paskiriami komitetai. Aš nenorėčiau, kaip sakoma, konkretinti. Dėl antradienio ar turite kokių klausimų?
PIRMININKAS. Kolegos, ar turite klausimų? Yra. Prašom, klausia A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, šią savaitę per Kovo 11-ąją ir visas šventes užmiršome vieną dalyką, dėl kurio Seimo Pirmininkė garantavo, kad prasidedant pavasario sesijai tikrai bus svarstoma. Tai aš raginu įtraukti į antradienį ir tai yra paprastas klausimas – Seimo komisija, kuri turi būti sudaroma tam, kad būtų sprendžiamas prokuroro kreipimosi dėl V. Uspaskicho neliečiamybės panaikinimo klausimas. Aš tiesiog siūlau tą klausimą įrašyti į antradienio darbotvarkę iš ryto, nes tiek daug kartų jau buvo svarstyta, matyt, galėtume tikrai labai greitai išspręsti.
V. GEDVILAS (DPF). Aš tiesiog noriu pasakyti. Aš manau, kad Seniūnų sueigoje mes turėsime tokią galimybę ir jūs turėsite tokią galimybę pasiūlyti. Jeigu yra toks pasiūlymas, reikia balsuoti.
PIRMININKAS. Kiek žinau, vis tiek Seniūnų sueiga gali tą padaryti. Galime balsuoti. Kolegos, balsuojame. Kiek suprantu, ne dabar, kai baigsime visus pasiūlymus ar paklausimus. Prašom, B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš prašau į antradienio darbotvarkę įtraukti žemės saugiklių įstatymus, kuriuos vakar Kaimo reikalų komitetas apsvarstė, t. y. nuo Nr. XIIP-1587 iki Nr. XIIP-1589. Jie yra, man atrodo, labai svarbūs ir reikėtų juos įtraukti.
V. GEDVILAS (DPF). Tiesiog aš užsirašiau, tegu sprendžia Seimo nariai. Kaip dėl A. Kubilius pasiūlymo, taip ir dėl šio pasiūlymo mes galime irgi balsuoti.
PIRMININKAS. Kolegos, kiek suprantu, buvo tik du pasiūlymai. Įtraukti į darbotvarkę dėl V. Uspaskicho neliečiamybės, mes numerį norėtume žinoti, gal tuoj pat pažiūrėsime, kad būtų tvarkingai. Ačiū pranešėjui. Ačiū.
V. GEDVILAS (DPF). Viskas.
PIRMININKAS. Mes tuoj pat balsuosime už tuos pasiūlymus, ir viskas.
V. GEDVILAS (DPF). Yra du pasiūlymai, tiesiog mums reikia apsispręsti.
PIRMININKAS. Tuoj pat balsuojame. (Balsai salėje) Kaip nereikia balsuoti? Siūlo įtraukti, o mes siūlome balsuoti. Kolegos, nerandame numerio, bet gal galime balsuoti iš karto. Kas už tai, kad į kitą savaitę būtų įtrauktas… Per šoninį mikrofoną replika.
K. DAUKŠYS (DPF). Aš manau, kad tuos įtraukimus reikia daryti per Seniūnų sueigą ar kitokiu būdu, o ne dabar Seime netikėtai balsuoti už vieną ar kitą dalyką. Bus galų gale antradienio darbotvarkė ir tada bus galima siūlyti.
PIRMININKAS. Kolegos, iš tiesų, kadangi kitos savaitės darbotvarkė yra svarstoma, galima įtraukti šiandien, bet taip pat niekas netrukdo mums kitą savaitę pabalsuoti, kai tvirtiname darbotvarkę, arba Seniūnų sueigoje kitaip. Bet šį kartą prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų įtrauktas klausimas dėl Viktoro neliečiamybės atėmimo, taip turbūt. Prašom. Kadangi numerio tikrai dar nežinome, tai prašome balsuoti. Kas palaikote A. Kubiliaus siūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Balsavo 77 Seimo nariai: už – 41, prieš – 16, susilaikė 20. Pritarta, kad būtų įtrauktas klausimas, bet numerio kol kas tikrai neradome.
O dėl B. Paužos gal galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Su pakeitimais darbotvarkė yra patvirtinta. Ačiū.
Einame prie kito klausimo, tai rezervinis pirmasis, kuris buvo… (Balsai salėje) Kas yra? Kaip sakote? Kolegos, buvo padaryta trijų valandų pertrauka. Aš atsiprašau, tik dėl to. Ar yra prieštaraujančių? Mes lenkiame grafiką, išties yra truputį laiko sutaupyta. Kolegos, dėl ekspertų grupės… (Balsai salėje)
16.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl ekspertų grupės, kuri turi pateikti išvadą dėl piliečių reikalavime paskelbti referendumą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo teikiamo sprendimo teksto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, sudarymo“ projektas Nr. XIIP-1584 (priėmimas)
Kolegos, rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo projektas Nr. XIIP-1584. Buvo padaryta trijų valandų pertrauka. „Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Referendumo įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, nutaria: 1 straipsnis. Sudaryti ekspertų grupę.“ Kolegos, pirmas – grupės vadovas yra D. Kriaučiūnas, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos generalinis direktorius. Antras – V. Sinkevičius, ekspertų grupės vadovo pavaduotojas, M. Romerio universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės ir administracinės teisės instituto profesorius. Vietoj jo yra pasiūlymas, kurį pasirašė P. Urbšys, P. Gražulis ir daug kitų Seimo narių, jie siūlo įrašyti J. Žilį, buvusį Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininką. Kolegos, yra pasiūlymas, prašom balsuoti. Vietoj V. Sinkevičiaus – J. Žilys. Kolegos, kas galite pristatyti iš šitos grupės, kurie siūlote? P. Urbšys ar gali pristatyti? Prašom į tribūną. Iš vietos. Bus gerai iš vietos. Pristatykite savo pasiūlymą.
P. URBŠYS (MSNG). Dėl V. Sinkevičiaus. Aš tikrai neabejoju jo kompetencija, bet jis jau išsakė savo išankstinę nuostatą dėl referendumo. Galiu pacituoti, ką jis pasakė apie referendumą 2014 m. sausio 30 d. LRT laidoje „Dėmesio centre“: „Šiuo atveju taisyklių yra nesilaikoma ir todėl yra pagrindas pripažinti referendumo priimtą sprendimą prieštaraujančiu Konstitucijai. Tai daro patį referendumą beprasmiu, nes jo rezultatas bus niekinis.“ Kai žmogus išsako savo išankstinę nuostatą, gal tuo tikslu jis ir yra įtraukiamas į ekspertų grupės vadovo pavaduotojo poziciją. J. Žilys tikrai turi kompetencijos. Tuo metu, kai jis pirmininkavo 1993–1999 m., ir formavosi konstitucijos doktrina dėl referendumo. Manau, kad niekas neabejoja jo kompetencija. Tas nešališkumas būtų geresnis žmonės apsispręsti, ar iš tikrųjų ekspertų komisija sudaroma tam, kad išaiškintų, o ne tam, kad iš anksto padarytą išvadą patvirtintų.
PIRMININKAS. Kolegos, ar čia už pasiūlymą užsirašė J. Sabatauskas? (Balsai salėje) Už visą projektą? Prašom. J. Sabatauskas – už pasiūlymą.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš nei už pasiūlymą, nei prieš, aš tik noriu informuoti. Labai apgailestauju, aišku, buvo padaryta pertrauka pagal Statutą, bet tada gal reikėjo paskirti komitetą. Dabar joks komitetas nepaskirtas, aš savo iniciatyva susisiekiau su ponu J. Žiliu ir paklausiau, ar su juo buvo derinta jo kandidatūra. Jis pasakė, kad niekas jam neskambino ir niekas jam nesiūlė. Jis pasakė, kad aš nesutinku dalyvauti toje ekspertų grupėje. (Balsai salėje) Aš jam dar siūliau kompromisinį variantą, gal, sakau, darome kitaip, jus įtraukiame į darbo grupę ne vietoje pono V. Sinkevičiaus, o kartu, šalia būsite darbo grupės nariu. Jis pasakė, jokiais atvejais aš nesutinku būti.
PIRMININKAS. Prašom. P. Urbšys. Kadangi jau toks yra dalykas, prašom, gal jūs pasiūlymą dėl pono J. Žilio atsiimsite ar ką darysite?
P. URBŠYS (MSNG). Taip, atsiimu.
PIRMININKAS. Atsiimate. Kolegos, kadangi yra atsiimta, tai dėl 1 straipsnio prašom… Buvo užsirašę dėl viso. Palaukite minutę. Dėl 1 straipsnio. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Galime? Prašom balsuoti. Kas pritariate 1 straipsniui, kuriame išdėstytos visos ekspertų pavardės, tai yra šešios pavardės? Visi turite. Prašom balsuoti. Kas pritariate – už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 79 Seimo nariai, balsavo 78: už – 71, prieš – 4, susilaikė 3. 1 straipsniui pritarta.
Dėl 2 straipsnio yra pasiūlymas. Prašom pristatyti P. Urbšį savo pasiūlymą.
P. URBŠYS (MSNG). Būtų iki kovo 18 d., nes jeigu būtent 18 d. ekspertų grupė pateiktų išvadas, būtų galima įtraukti į 20 d. Seimo posėdžio darbotvarkę. Iki tol dar spėtų apsvarstyti ir komitetas, nes, man atrodo, jeigu 20 d., tai aiškiai po to nusitęs dar į kitą savaitę ir tai bus ženklas žmonėms, kad sąmoningai vilkinimas klausimas dėl referendumo.
PIRMININKAS. Kolegos, kas už pataisą? K. Daukšys. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Taip, iš tikrųjų reikia tiems garbiems mūsų ekspertams pasakyti, kad turėtų dirbti greičiau, kad mes spėtume iki tos datos, kurią siūlo pataisos teikėjai. Iš tikrųjų taip išeina, kad mes šliaužiančiu būdu bandome padaryti, kad tas referendumas neįvyktų. Seimas bent jau turėtų išlaikyti garbingą veidą šiuo atveju.
PIRMININKAS. Prieš – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pasižiūrėkite, kiek jūs realiai darbo grupei duodate dienų. Lieka tik penktadienis ir pirmadienis – dvi darbo dienos. (Balsai salėje) Palaukite. Čia nerimta, čia nerimta. (Balsai salėje) Jau ir taip savaitė laiko, nuo šiandienos iki 20 d. – kalendorinė savaitė, o realiai tik 4 dienos. Ar jūs norite, kad jie rinktųsi šeštadienį ir sekmadienį, žmonėms, kurie dirbs visuomeniniais pagrindais, imam ir jiems staigiai liepiam – darykite? Žmonės ir taip sutinka dirbti, tai reikia tik dėkoti jiems.
PIRMININKAS. Balsuojame už pataisą. Kas pritariate P. Urbšio ir kitų kolegų Seimo narių pasiūlymui, kad data būtų kovo 18 d., balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 83 Seimo nariai, balsavo 81: už – 22, prieš – 29, susilaikė 30. Kolegos P. Urbšio ir kitų kolegų pasiūlymui nepritarta.
Balsuojame už projekte pateiktą kovo 20 d. datą, dėl viso 2 straipsnio. Prašom balsuoti. Kas už, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 84 Seimo nariai, balsavo 83: už – 72, prieš – 5, susilaikė 6. 2 straipsniui yra pritarta pagal projektą, kuriame numatyta, kad ekspertų grupė pateiktų Seimui išvadą iki kovo 20 d.
Kolegos, balsuojame už visą nutarimą. Už kalba V. Aleknaitė-Abramikienė. Prašom.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Nežinojau, kad esu užsirašiusi, bet siūlau pritarti. Čia yra kažkokia kompiuterinė diversija, bet maloni.
PIRMININKAS. Bet jūs vis tiek esate už?
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Taip, aš esu.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Aš suprantu jus, kad mano kalbėjimas gal jau įkyrėjo, bet aš privalau tą dalyką pasakyti. Kaip sutartinai mes balsavome dėl Ukrainos, kaip mes suprantame Ukrainos tautą ir žmones, bet kaip mes demonstruojame tai, kad nenorime suprasti ir pasitikėti Lietuvos žmonėmis. Todėl aš siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Prieš – A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (DKF). Gerbiamieji kolegos, norėčiau pacituoti 1994 m. liepos 22 d. Konstitucinio Teismo nutarimą, kuris skamba taip: „Konstitucijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, neneigiant to, kad piliečiai turi teisę būti informuojami apie referendumu priimamų įstatymų ir jų nuostatų ekonomines ir kitokias pasekmes, įvairūs referendumui teikiamų klausimų vertinimai galimi tik agitacijos ar paties referendumo metu, tačiau tuo negalima būti sąlygojamas referendumo skelbimas, vykdymas, taip pat ekspertizės dėl būsimų pasekmių atlikimas ar ribojamos suverenios Tautos galios, nes tai prieštarauja Konstitucijos 3, 4, 9 ir 23 straipsniams.“ Kolegos, aš atkreipiu jūsų dėmesį, kad tai, kas vyksta šiame Seime, aš vertinu kaip akivaizdų Tautos valios ribojimą. Yra sąmoningai vilkinamas laikas, kad būtų nebespėjama skelbti referendumo su antru Prezidento rinkimų ir Europos Parlamento rinkimų turu. Akivaizdu, kad yra bandoma jį sužlugdyti taip, kaip 1994 m., deja, konservatorių tuo metu inicijuotą referendumą dėl nuvertėjusių indėlių blokavo socdemai. Tai dabar labai gaila, kad abi šios jėgos, tiek konservatoriai, tiek socialdemokratai, yra susivienijusios prieš savo tautą ir žiūri į tautą kaip į didelius priešus. Aš nežinau, kodėl čia dabar liberalams reikia kažkokių ekspertų, dar ko nors. Žinote, mes galime šnekėti apie ekspertus prieš rinkdami parašus, bet ne tada, kai yra surinktas toks kiekis parašų ir staiga prisimenama, kad, žinot, dar kažkoks ekspertas gali tarti savo žodį. Tai yra tiesiog, atvirai kalbant, vyniojimas į vatą. Siūlau pasakyti tiesiai šviesiai taip, kaip yra.
PIRMININKAS. Motyvai už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš visiems, kurie čia taip muša pavojaus varpais, norėčiau pasakyti, kad mes esame visi vienodi tautos atstovai. Aurelija nė kiek ne didesnė negu kas nors kitas. Mes visi esame atsakingi žmonės ir stengiamės būti atsakingi, vykdydami savo pareigas.
Pažiūrėkime į Referendumo įstatymą ir mes turime jį vykdyti. Jeigu ten pasakyta, kad sudaryta komisija nieko kito nepadaro, tik paskelbia visuomenei savo nuomonę, tai kur čia yra kokia nors grėsmė arba baubas referendumui vykti? Ekspertai ir taip jie, matyt, būtų klausiami. Dabar jie yra Seimo įpareigoti padaryti tai daug atsakingiau. Taigi ekspertai susirinks, pasakys savo nuomonę, ir tai absoliučiai nėra jokia kliūtis įvykti referendumui. Tik vienas dalykas, kuris tikrai turi būti padarytas, jie pasakys nuomonę. Šita nuomonė turėtų būti paskelbta viešai. Viskas. Ir šito jūs bijote?
PIRMININKAS. Motyvai prieš – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Gražiai čia K. Masiulis kalba. Aš galiu tik jam paploti. Aš noriu paklausti kito dalyko. O kaip tada, kai įtraukiate į komisiją žmogų, kuris iš anksto yra pasakęs savo nuomonę? Tai gal tada nereikia nei tos komisijos, tiesiog surinkti šešis žmones, kurie tos pačios nuomonės, ir viskas būtų pasakyta. Kaip su tuo, kai 300 tūkst. žmonių parašų surinkti, ir mes čia visi, kaip vienodi Seimo nariai, stengiamės nežiūrėti jiems į akis, o stengiamės tą dalyką kuo toliau nustumti. Pažiūrėkite vieną kartą žmonėms į akis! Nes kai jie ateis pažiūrėti jums į akis, bus kitaip, ko gero, tada nereikės daug šnekėti. Todėl aš pasisakau prieš tokį nutarimą, nes jis realiai be visų mūsų kalbų apie tai, kaip mes turime gerbti tautos valią, tą tautos valią pastumia į šoną.
PIRMININKAS. Už – S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Nesuprantu, kodėl čia visi moralizuoja dėl tos komisijos būsimų išvadų ir dėl ekspertų, kurie iš tikrųjų tą nusimano ir pasakys aiškiai. Referendumas, kaip suprantame, vis tiek jau skinasi kelią ir įvyks. Bet reikia žmonėms dar kartą normaliai išaiškinti, ką jie padarė pasirašydami po referendumo idėja. Juk ten buvo tiek pripainiota ir tiek priviliota nesusipratusių parašų, kad mums reikia dabar išsiaiškinti, kodėl taip įvyko… (Balsai salėje) Taip, ir kad tie, kurie pasirašė, turbūt susiprato. Jau dabar turbūt jiems nelabai smagu.
Kita vertus, jeigu žmonės taip galvos, kad jie buvo teisūs, jie ateis ir pabalsuos. Kodėl mes čia vengiame dar kokių nors papildomų išvadų, kurios tikrai niekam nepakenks? Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai už – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš, gerbiamieji kolegos, tiesą sakant, nelabai suprantu čia to ginčo, prieštaravimo dėl šito sprendimo. Klausydamasis kolegės Aurelijos ir Povilo, aš supratau, kad jiems labiau rūpi ne referendumas, o rinkimai, kad per rinkimus vyktų kartu ir referendumas. Tai čia tos partijos, kurios jaučiasi silpnai per rinkimus, tai joms labai norisi, kad kartu dar vyktų kokia nors atrakcija ir referendumas. Tai čia taip tiesiai šviesiai ir kalbėkime, kad iš tikrųjų rūpi rinkimai, o ne pats referendumas. Referendumas, aš nematau įstatyme ir Konstitucijoje kokio nors skirtumo, ar yra referendumas, kuris vyksta kartu su rinkimais, ar referendumas, kuris vyksta ne su rinkimais, skirtumo nėra. Jeigu kalbame apie tautos valią, kurią pareiškiame referendume, tai kaip tik referendume, kuris vyksta ne kartu su rinkimais, ta valia yra kur kas aiškiau išsakoma.
PIRMININKAS. Prieš – L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, čia jau tiek kartų buvo kartota, kad reikia gerbti piliečių valią, kad jau nesinori dar sykį to kartoti. Galiu tik pasakyti, kad rengti kartu su antru Prezidento ir Europarlamento rinkimų turu iš tikrųjų yra logiška, pagrįsta ir įmanoma. Tai kodėl nepadaryti to, kas yra paprastai įmanoma, sutaupyti lėšų ir paraginti žmones vienu ėjimu padidinti aktyvumą visuose rinkimuose. O žmonės tikrai yra ne kokie neišmanėliai, jie puikiai supranta, tą parodė atominės elektrinės referendumas. Jie puikiai supranta, kokį biuletenį ima ir ką kuriam biuleteny tai reiškia. Galų gale mes dabar debatuojame juk ne dėl pačios esmės, ne dėl žemės, ne dėl kitų referendumui siūlomų nuostatų, o dėl pačios piliečių teisės turėti referendumą. Galbūt piliečiai ateis ir pasisakys kitaip, negu siūlo referendumo grupė. Taigi išankstinė piliečių nuomonės baimė, na, tai yra, sakyčiau, sustabarėjusių didžiųjų partijų tipiškas stagnacijos bruožas. Siūlau balsuoti prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Išsakę abi nuomones, tai, kolegos, balsuojame. Kas pritariate pateiktam projektui priėmimo stadijoje, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsuojame dėl ekspertų grupės sudarymo.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 86 Seimo nariai, balsavo 86: už – 65, prieš – 11, susilaikė 10. Taigi Seimo nutarimo „Dėl ekspertų grupės, kuri turi pateikti išvadą dėl piliečių reikalavime paskelbti referendumą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo teikiamo sprendimo teksto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, sudarymo“ yra priimtas. (Gongas)
16.28 val.
Seimo nutarimo „Dėl Kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 14 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ projektas Nr. XIIP-1565 (pateikimas)
2-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 14 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ projektas Nr. XIIP-1565. Pranešėjas – E. Masiulis. Prašom.
E. MASIULIS (LSF). Mielieji kolegos, kadangi šiandien Seimas paskyrė tris naujus Konstitucinio Teismo teisėjus, švieži teisėjai, tai mes čia jiems dabar iš karto ir darbo norime daugiau duoti.
Iš tikrųjų labai trumpai noriu pasakyti, kokiais motyvais remiantis yra siūloma kreiptis į Konstitucinį Teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai. Tai akivaizdžiai yra įtvirtinta Konstitucijos viršenybė.
Tuo tarpu šiuo metu galiojančiame Referendumo įstatyme yra nustatytas toks reguliavimas, kuris suponuoja, kad Seimas, net gavęs savo sudarytos ekspertų išvadą, kad piliečių reikalavime paskelbti referendumą teikiamo sprendimo tekstas gali neatitikti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, negali niekaip svarstyti šio klausimo ir jam nėra sudaroma galimybė užkirsti kelią priimti įstatymą ar kitą teisės aktą, prieštaraujantį Konstitucijai. Referendumo įstatymo reguliavimas leidžia Seimui spręsti tik klausimą dėl referendumo datos paskelbimo.
Todėl projekto iniciatoriai ir siūlo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 14 straipsnis ta apimtimi, kuria Lietuvos Respublikos Seimui gavus ekspertų išvadą, kad piliečių reikalavime paskelbti referendumą teikiamo sprendimo tekstas gali neatitikti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nesuteikiama teisė spręsti dėl tokio referendumo skelbimo neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 straipsnio 1 daliai ir 7 straipsnio 1 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui.
Iš tikrųjų situacija gali susidaryti tokia, kad žmonės per referendumą išreiškia savo valią keisti vieną ar kitą konstitucinę nuostatą, kuri prieštarauja jau Konstitucijoje galiojančiam kitam straipsniui, gali susidaryti tokia situacija, kad referendumu priimto sprendimo nebus galima įgyvendinti. Todėl manau, kad organizuojant tokius referendumus nereikėtų vedžioti žmonių už nosies. Jeigu referendumas įvyks, o po to paaiškės, kad žmonių valios, išsakytos referendume, nėra galimybės įgyvendinti, nes tai prieštarauja Konstitucijai, tai kad to neatsitiktų, kada jau bus išleisti pinigai referendumui, išreikšta valia, geriau tą padaryti dabar, prieš apsisprendžiant dėl referendumo paskelbimo. Ir, be jokios abejonės, kalba būtų ne tik apie šį referendumą, apie kurį mes labai daug diskutuojame, bet iš esmės žinoti ir ateityje išvengti tokių precedentų, kad piliečių iniciatyvos dėl referendumų gali prieštarauti kitoms Konstitucijoje galiojančioms nuostatomis ir kad neatsitiktų taip, jog mes turėsime Konstituciją su skirtingomis nuostatoms, kurios viena kitai prieštaraus ir nebebus aišku, kurios nuostatos mes laikysimės.
PIRMININKAS. Klausti užsirašė septyni Seimo nariai. Klausia P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai kurioziškas atvejis. Ką tik, prieš minutę, Seimas priėmė nutarimą pagal Referendumo įstatymo straipsnį, ir dabar teikiamas projektas, kuris leistų suabejoti, ar Seimo nariai balsavo pagal Konstituciją.
Aš tiktai norėčiau priminti, ką prieš 20 metų konstatavo Konstitucinis Teismas, cituoju: „Nuostata, kad pirmiausia turi būti nagrinėjamas Konstitucijos keitimo klausimas, susieja referendumo paskelbimą su Konstitucijoje nenumatyta sąlyga – Konstitucijos keitimo klausimo nagrinėjimu. Ši nuostata ydinga ir dėl to, kad Konstitucijos keitimo klausimas būtų nagrinėjamas nežinant tautos valios, kuri bus pareikšta per balsavimą dėl pateikto referendumui teisės akto projekto. Todėl ši nuostata prieštarauja Konstitucijai.“ Paaiškinsiu paprasčiau: kaip galima inicijuoti Konstitucijos pataisas, kai dar nežinai, kaip referendumas nuspręs? Gal referendumas nuspręs taip, kad turi likti, kaip yra, o prieš tai jau turi būti pakeista Konstitucija. Tai dabar Konstitucinis Teismas tą ir pasakė. Tada belieka užduoti klausimą, kodėl jūs inicijuojate kreipimąsi į Konstitucinį Teismą tuo klausimu, kuriuo jau Konstitucinis Teismas pasisakė dar 1994 m.? Nebent jau iš anksto žinoma, kad Konstitucinis Teismas priims ne teisinį, o politiškai motyvuotą sprendimą.
E. MASIULIS (LSF). Ačiū už klausimą. Na, aš iš tikrųjų neturiu tokių antgamtinių galių nuspręsti, žinoti iš anksto, kokius sprendimus priims Konstitucinis Teismas, tačiau, mielieji kolegos, sutikite, kad tam tikra teisinė problema ir teisinio neaiškumo problema egzistuoja. Jeigu mes Konstituciją, kaip ir yra numatyta, traktuojame kaip vientisą ir tiesiogiai taikomą aktą, tai pačioje Konstitucijoje negali egzistuoti atskiri straipsniai, vienas kitam prieštaraujantys.
Lygiai taip pat modeliuokime situaciją, jeigu įvyksta referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams uždraudimo ir kartu nėra pakeičiami kiti Konstitucijos straipsniai, kurie nustatė Lietuvos įsipareigojimus pagal Europos Sąjungos stojimo sutartį, tai klausimas yra tada, kuriuo straipsniu vadovautis. Ar tuo straipsniu, kurį referendumu žmonės pakeitė ir išreiškė savo valią, ar tais straipsniais, kurių niekas nesiūlo keisti ir jie lieka Konstitucijoje?
PIRMININKAS. Kadangi P. Gražulio nematau, klausia V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Gerbiamasis pranešėjau, dabar čia vyksta, kaip pastebėjau, tokios tarsi varžytuvės už tuos 300 tūkst. balsų, kurie surinkti, tarp mūsų, politikų. Aš pasistengsiu būti nešališkas. Mano klausimo esmė štai kokia: ar šitas Konstitucinio Teismo sprendimas bus nukreiptas į ateitį, ar jis galios ir dabar skelbiamam referendumui? Nes, matote, tokia yra problema. Iš tikrųjų čia yra didžiulė teisinė kolizija, kad referendumui gali būti pateikiami klausimai, kurie akivaizdžiai prieštaraus Konstitucijai. Pavyzdžiui, kas nors surinks… surengti referendumą: ar jūs sutinkate, kad Lietuva įstotų į Muitų sąjungą? Yra problema. Bet būtų turbūt nesąžininga tų piliečių jau surinktų parašų atžvilgiu, jie jau pasisakė už referendumą. Ar tai bus taikoma šitam referendumui?
E. MASIULIS (LSF). Aš manau, kad viskas yra Seimo valioje, šiandien vyksta tik pateikimo procedūra, kada Seimas šitą nutarimą priims. Jeigu Seimas šitą nutarimą priims po to, kada jau bus nustatyta šito referendumo data, tai akivaizdu, kad šitas paklausimas galios tiktai būsimiems atvejams. Jeigu įvyktų atvirkščiai ir Seimas priimtų šitą nutarimą prieš paskelbiant galutinę konkrečią referendumo datą, matyt, tada jau būtų taikoma ir šitam referendumui. Čia viskas yra mūsų valioje, aš šiandien kviečiu po pateikimo pritarti ir po to komitetuose nagrinėti.
PIRMININKAS. Klausia N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (MSNG). Jūs minėjote, kad Konstitucinio Teismo sprendimo… negali galioti teisės aktai, jeigu jie prieštarauja Konstitucijai. 2000 m. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas prieštarauja Konstitucijai, nes yra apsunkinimai nepriklausomiems kandidatams, t. y. jeigu jie nori jungtis į grupę, jie turi mokėti kiekvienas po užstatą, o partija moka vieną užstatą, ir jeigu susijungia nepriklausomi kandidatai, jie traktuojami kaip koalicija ir turi peržengti 6 % barjerą, kai partija turi peržengti 4 % barjerą. Tačiau praėjo 14 metų, Konstitucinio Teismo sprendimo Seimas neįgyvendina, savivaldybių tarybų rinkimai vienas paskui kitą vyksta pažeidžiant Konstituciją, t. y. ribojant nepriklausomiems kandidatams lygias galimybes kautis su partiniais kandidatais. Iš esmės Lietuvos Respublika yra ta reta išimtis Europos Sąjungoje, kurioje ypač skausminga, kad vietos savivaldos lygmeniu yra antidemokratiniai apribojimai.
Ar jums neatrodo analogija iš esmės tai, ką jūs dabar norite padaryti? Man susidaro įspūdis, kad jūs norite žengti tokį patį žingsnį, t. y. tęsti šituos apribojimus, jūs norite sutrukdyti rengti referendumus.
E. MASIULIS (LSF). Na, gink Dieve, aš tikrai nenoriu sutrukdyti rengti referendumus, tačiau aš noriu, kad jeigu referendumai Lietuvoje įvykę ir jeigu žmonės išreiškė juose savo valią, jų sprendimai būtų įgyvendinami. Dabar gi, neturėdami to teisinio aiškumo, mes pasiliekame interpretacijos galimybes, kad, įvykus referendumui ir žmonėms nubalsavus, išreiškus savo valią kokiu nors konkrečiu klausimu, atsiranda galimybė neįgyvendinti to sprendimo, nes jis prieštaraus kitam Konstitucijos galiojančiam straipsniui. Tai kad tokių interpretacijų nebūtų, todėl ir noriu, kad prieš referendumus žmonės žinotų, ar tikrai jų sprendimai bus įgyvendinti ir priimti.
O jūsų minėtas pavyzdys, na, iš tikrųjų yra blogas pavyzdys, bloga praktika. Aš siūlau nesivadovauti blogais precedentais, o stengtis, kad Lietuvoje tikrai nebūtų teisės aktų, kurie prieštarautų Konstitucijai.
PIRMININKAS. Klausia V. Vasiliauskas. Nėra. A. Stancikienė klausia.
A. STANCIKIENĖ (DKF). Na, Eligijau, nors labai gerbiu tamstą, vis dėlto demagogija užsiimate iš šitos tribūnos. Ką reiškia piliečių iniciatyva gali neatitikti Konstitucijos? Tai piliečių iniciatyva ir yra keisti Konstituciją. Ir kas gali uždrausti piliečiams keisti Konstituciją, jeigu yra surinktas reikiamas parašų skaičius? Ir iš tikro tuo laikotarpiu nuo parašų surinkimo iki referendumo įstatymų leidyba yra priskirta tautai, ir tai yra labai aiškiai įvardijęs Konstitucinis Teismas 1994 m. Aš neįsivaizduoju, apie kokį jūs neatitikimą Konstitucijai kalbate, jeigu būtent šituo žingsniu yra bandoma keisti Konstituciją.
Trumpiau tariant, ar negalėtų liberalai tiesiai šviesiai įvardyti, kad Konstitucijos straipsnis, kuris jiems nepatinka, konkrečiai 3 straipsnis, kad tauta yra… turi suvereną, tai tiesiog nebegalioja Lietuvoje dėl to, kad liberalai to nori, jiems taip patogiau?
E. MASIULIS (LSF). Na, ačiū už klausimą. Prašyčiau nekalbėti liberalų vardu, jums tokių įgaliojimų niekas nesuteikė. O, kalbėdamas apie jūsų klausimą, aš tikrai noriu pasakyti, kad jeigu referendumo iniciatoriai būtų sąžiningi ir neklaidintų žmonių rinkdami parašus, tai jie siūlytų keisti Konstituciją kompleksiškai. Jeigu mes norime, kad žmonės pasisakytų klausimu, kuris prieštarauja Stojimo į Europos Sąjungą sutarčiai, reikėtų šalia pateiktų klausimų pateikti ir kitus klausimus, kurie koreliuoja. Konstitucija yra vientisas ir nedalomas aktas, todėl turėtų būti tokios iniciatyvos, kurios kompleksiškai pakeistų, ir neliktų prieštaravimų Konstitucijai. Dabar iniciatoriai tokių kompleksiškai pateiktų klausimų žmonėms nepateikė rinkdami parašus, todėl ir susidaro ta teisinė dilema.
PIRMININKAS. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Dėkoju pirmininkui. Gerbiamasis kolega, aš faktiškai esu nustebęs. Jūs žinodami, kad tas 14 straipsnis prieštarauja… Žinote, kai žmonės ryžosi šitam žingsniui rengti referendumą… Nėra buvę, kad surinktų tiek parašų. Bet jūs būkite atviri – netikėjote, kad jie tuos parašus surinks. Kai dabar surinko parašus, jūs jau rodote savo išmonę, kad prieštarauja. Kam reikėjo tuos žmones durninti, kad jie leistų savo paskutinius pinigus, vargtų, ir po to pasakome, kad jūs klydote, ar ne? Nejaugi negalėjome mes pasakyti, kai tas visas jų darbas prasidėjo? Kodėl mes nerodome jokios pagarbos šitiems žmonėms, kurie iš tikrųjų gal ne viską žino? Bet mes, politikai, juos užveskime ant kelio ir neklaidinkime. Kam reikia Lietuvai šitos erzelynės?
PIRMININKAS. Aš supratau, kad klausimo nebuvo, buvo… Ačiū pranešėjui. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Kolegos, motyvai dėl viso. (Balsai salėje) Kad nebuvo. Ten ne klausimas, daugiau teiginys, kolegos. Už – V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, yra tiesa, kad Lietuvos piliečiai, susirūpinę dėl žemės, kuri gali būti parduodama užsieniečiams, sąžiningai rinko parašus. Tačiau mes gyvename tokiu laikotarpiu, kai įvykiai keičiasi jau ne dienomis, o valandomis. Aš drįstu sakyti, jog pakito geopolitinė Lietuvos situacija. Šiandien, kai jau yra atvirai grasinama karu Ukrainai, mes puikiai suprantame, jog grasinama ne tik jai, bet ir Baltijos šalims, ir Lenkijai.
Šis referendumas, kuris yra galimai antieuropietiškas (aš sakau „galimai“, nes čia kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, jis atsakys), yra toks beprasmis, juoba kad dar kartu reikalaujama sumažinti parašų kiekį iki 100 tūkstančių, o mes matome, kad karine jėga galima priversti, tarkim, Krymą balsuoti dėl atsiskyrimo nuo vienos valstybės, prisijungimo prie kitos.
Bent iškilus realiai karo grėsmei susimąstykime, ką mes iš tikrųjų darome, kad, kovodami prieš Europą, mes nepakenktume patys sau ir neatsidurtume glėbyje to, kur jau buvome. Vien dėl to aš ir kalbu už, ir balsuosiu už, puikiai suvokdama ir jausmus tų žmonių, kurie rinko parašus, ir jų baimes, bet šiandien reikia pasižiūrėti, ko iš tiesų Lietuvai verta bijoti, ko reikia bijoti ir nuo ko gintis. Tikrai ne nuo Europos. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Aš sutinku, kad iš tikrųjų yra akivaizdus pavojus, bet ištikus tam pavojui, ką mes kviesime? Mes kviesime tautą ginti valstybės. O tauta, kuri mato, kaip demonstruojamas nepasitikėjimas ja, ar norės ginti tokią valdžią? Blogiausia yra tai, kad Lietuvą sutapatina su valdžia, o tauta nesutapatina savęs, kaip pasakyta Konstitucijoje, kad būtent ji kūrė valstybę. Jeigu mes norime sustiprinti tą atsakomybę už valstybę, pasitikėkime ta tauta, nes ji išreiškė pasitikėjimą mumis. Dėl to pasitikėjimo mes tapome Seimo nariais. Tai neužkirskime kelio tos tautos valios aukščiausiai išraiškai.
Antra. Kodėl jūs įsitikinę, kad, kai įvyks referendumas, bus nubalsuota taip, kaip sumanyta referendumo organizatorių? Aš tikrai pasitikiu Lietuvos žmonėmis ir siūlau nedaryti kreipimosi dėl kreipimosi, nes galų gale ekspertų grupė ir paaiškins dėl atitikties Konstitucijai. Kam tada reikia to kreipimosi į Konstitucinį Teismą, kai jau, kaip minėjau, Konstitucinis Teismas pasakė savo poziciją?
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate pateiktam projektui po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Balsavo 68: už – 40, prieš – 9, susilaikė 19. Taigi yra po pateikimo pritarta. Siūloma svarstyti kovo 27 d. Pagrindinis ir vienintelis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galime pritarti, kolegos? (Balsas salėje) Ar norite ką pasiūlyti? Prašau.
A. STANCIKIENĖ (DKF). Atsiprašau, aš repliką po balsavimo norėjau pasakyti.
PIRMININKAS. Kolegos, gal baikime tada tą procedūrą. Ar galime sutarti, kad svarstome 27 d. ir dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto? Bendru sutarimu galime? Galime. Ačiū. Prašau. Repliką – A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (DKF). Tiesiog, žinote, atsibodo šiandien šitoje salėje klausyti vienos pusės tokio amžino gąsdinimo, kad pasikeitusi geopolitinė situacija, karinė grėsmė. Tikrai taip yra, bet konservatoriai panaikino šauktinių kariuomenę. Gal tada laikas būtų vis dėlto tą šauktinių kariuomenę atkurti ir nebūtų taip, kaip dabar yra Ukrainoje, kai iš tikro jie turi staigiai mobilizuoti savo karius? Iš esmės, kaip paaiškėjo, pagrindinė bėda ir yra ta, kad jie neturi šauktinių.
O liberalams tiesiog noriu pasakyti, kad nereikėtų svaidytis tokiais kaltinimais, kad neva referendumo iniciatoriai pasielgė nesąžiningai, nekeisdami visos Konstitucijos.
Gerbiamieji liberalai, jeigu jums kas nors nepatinka, surinkite 300 tūkstančių parašų ir keiskite tą Konstituciją. Bandykite skelbti referendumą ir keisti tą Konstituciją taip, kaip jūs norite, bet sakyti, kad kas nors padarė ne taip, kaip jūs norėjote, yra vis dėlto negražu. Iniciatoriai matė taip, kaip jie padarė.
PIRMININKAS. Kolegos, iš karto pasakau: visiems tikrai nesuteiksiu žodžio – N. Puteikiui ir opozicijos lyderiui. Prašom. Nes mes vėluojame.
N. PUTEIKIS (MSNG). Jeigu „žalieji žmogeliukai“ be skiriamųjų ženklų nusileistų Lietuvoje, jie užblokuotų visus mūsų negausius profesionalius karinius dalinius ir tada Lietuvą gintų savanoriai. Neabejoju, kad daugumą tų savanorių sudarytų dėl referendumo parašus rinkę žmonės.
Deja, vienas skirtumas nuo Ukrainos – jeigu tai nacionalinei gvardijai išduos ginklus ir bus kam pasipriešinti Rusijos agresijai, tai, pavyzdžiui, jeigu rytoj užpultų Baltarusijos tankai arba Kaliningrado malūnsparniai, ar aš turiu kulkosvaidį arba granatsvaidį, arba zenitinį kompleksą ant peties? Aš neturiu. Lietuva absoliučiai nepasirengusi atremti net elementariausios agresijos. Todėl būtų negražu įžeidinėti tuos žmones, kurie, nuoširdžiai tikėdami, kad bando apginti žemę nuo Rusijos oligarchų, kurių V. Putinas gali paprašyti nusipirkti Maltos pilietybę ir tada supirkti Lietuvos žemę iš tų 2 % lietuviškų oligarchų, kurie valdo 40 % žemės… Tai žmonės tuo tiki. O iki gegužės 1 d. jokių saugiklių nuo tokių Rusijos oligarchų nėra. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašau. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji Aurelija taip dažnai keičia partijas, kad jau užmiršo, kas iš tikrųjų kokius sprendimus priėmė. Kadangi šauktinių kariuomenę Lietuvoje panaikino dabartinis krašto apsaugos ministras J. Olekas, būdamas pirmą kartą krašto apsaugos ministru, aš tiesiog norėjau priminti A. Stancikienei, kad keičiant partijas nereikia taip greitai pamiršti istorijos.
PIRMININKAS. Ačiū už replikas.
16.50 val.
Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 81 straipsniu ir Įstatymo priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1398ES, Branduolinės energijos įstatymo 1, 2, 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1399ES (pateikimas)
Kiti 2-5a ir 2-5b klausimai – Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 81 straipsniu ir įstatymo priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1398ES ir lydimasis Branduolinės energijos įstatymo 1, 2, 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1399ES. Pateikimas. Pranešėjas – J. Neverovičius, energetikos ministras. Prašom.
J. NEVEROVIČ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Aš tik norėjau, pirmininke, pasitikslinti, ar mes kalbame dabar iš karto apie abu įstatymus, ar atskirai po vieną?
PIRMININKAS. Ne, jūs pristatykite iš karto abu.
J. NEVEROVIČ. Iš karto du. Gerai. Norėjau pradžioje pasakyti, kad poreikis keisti tuos įstatymus išplaukia iš to, kad mūsų dabartinis teisinis reguliavimas nenumato tų reikalavimų, kurie yra įrašyti į 2011 m. liepos 11 d. Tarybos direktyvą 2011/70/Euratomas. Taigi tam, kad įstatymai atitiktų tuos reikalavimus, pateikiame dviejų įstatymų koregavimo projektą. Jų esmė yra tokia: papildomi radioaktyviųjų atliekų tvarkymo principai, nustatant, kad turi būti užtikrinta, kad radioaktyviųjų atliekų susidarytų kiek įmanoma mažiau, kaip praktiškai ir pagrįstai įmanoma ir jų kiekio, ir aktyvumo požiūriu, tuo tikslu imantis atitinkamų projektavimo priemonių, taip pat eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo veiksmų, įskaitant branduolinio kuro ciklo medžiagų perdirbimą ir pakartotinį naudojimą.
Lietuvoje susidariusios radioaktyviosios atliekos turi būti dedamos į atliekyną Lietuvos Respublikos teritorijoje arba išvežamos į užsienio valstybę ir toje valstybėje esantį atliekyną. Taip pat įstatymo projektu nustatomas Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programos turinys, nurodomos direktyvoje nustatytus pranešimus ir ataskaitas Europos Komisijai teikiančios institucijos, nustatomi ataskaitų ir pranešimų teikimo terminai, nustatomas subjektas, kuris bus atsakingas už radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro, kurie buvo išvežti perdirbti, saugų, atsakingą dėjimą į atliekyną. Atsakys subjektas, kuriam tos radioaktyviosios atliekos ir panaudotas branduolinis kuras priklauso nuosavybės teise ir kuris atitinkamai veiklai turi galiojančią licenciją ir leidimą. Tiek būtų trumpai, gerbiamasis pirmininke. Prašytume pritarti.
PIRMININKAS. Kolegos, ministro nori paklausti du Seimo nariai. Klausia E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, ar šitas įstatymas turėtų apimti mūsų pasiruošimą naujos atominės elektrinės statybai, ar dabar esančios atliekų laikymui ir saugojimui, ką slepia ši direktyva? Kada mes pasižiūrime mokslininkų išvadas, tai mūsų šalies žemės gelmių geologinė sandara nėra palanki branduolinio kuro laidojimo vietoms įrengti, jeigu galite plačiau. Ačiū.
J. NEVEROVIČ. Labai dėkoju už jūsų klausimą. Iš tiesų šitas reguliavimas bus taikomas visom atliekom. Aišku, pirmiausia tom, kurios jau yra, tai yra Ignalinos atominės elektrinės atliekom, bet lygiai taip pat būtų taikomas ir visiems naujiems projektams, jeigu jie būtų vystomi Lietuvoje.
PIRMININKAS. Klausia L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Ministre, jau kolega V. Kamblevičius beveik paklausė, bet patikslinkit vis tiek, ar čia kalbama ir apie branduolinio kuro radioaktyviąsias atliekas, ir kitas radioaktyviąsias atliekas, kurios atsiranda, tarkim, ne iš atominių elektrinių, ir ką turite omenyje teigdamas, kad tikslas, kad kaip galima mažiau susidarytų? Tai to branduolinio panaudoto kuro uždarytoje Ignalinos atominėje elektrinėje yra tiek, kiek jo yra. Jo daugiau neatsiras. Ar jūs čia vėlgi prognozuojate naujos atominės statybą?
Ir dar vienas klausimas, labai trumpai. Kiek man žinoma, tai iki šiol buvo draudžiama išvežti branduolines atliekas į užsienio valstybes, nebent Europos Sąjungos ribose esant dviejų šalių susitarimui. Ar jūs čia turite omenyje išvežimą, pavyzdžiui, kur nors į Rusiją, į šių atliekų tėvynę?
PIRMININKAS. Ačiū, ministre, jūs atsakėte į visus Seimo pateiktus klausimus. Ačiū. Atsiprašau.
J. NEVEROVIČ. Trumpai, jeigu galima. Čia kalbama apie visas atliekas, taip pat ir radioaktyvųjį kurą. Šiuo atveju, sakyčiau, kad teigiamai reikia atsakyti – tai ne tik kuras, bet ir visos kitos atliekos.
Dėl kito jūsų klausimo, aš manau, mes šiuo atveju siekiame reglamentuoti Lietuvos teisinį reguliavimą, tikrai tai nėra dalis europinio reguliavimo. Lietuvoje tai bus reglamentuota taip, kaip nuspręs Seimas. Mes siūlome numatyti tokią galimybę. (Balsai salėje) Taip, dėl išvežimo.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai dėl viso? Nėra užsirašiusių. Ar galime pritarti bendru sutarimu, kolegos? (Balsai salėje) Balsuoti norite. Prašom balsuoti. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už. Kolegos, dėl abiejų iš karto balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 52 Seimo nariai, balsavo 51: už – 51, prieš ir susilaikiusių nėra. Kolegos, po pateikimo yra pritarta projektams Nr. XIIP-1398 ir Nr. XIIP-1399. Pagrindinis ir vienintelis komitetas – Europos reikalų komitetas. Svarstyti yra siūloma balandžio 17 d. Ar galime pritarti šiems pasiūlymams? Galime. Ačiū. Pritarta.
16.57 val.
Akcinių bendrovių įstatymo 19, 20, 24, 25, 30, 31, 33, 34, 35, 37, 44, 54, 59, 601, 63, 67, 69, 72 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 452 straipsniu ir Įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4757(4)ES, Finansų įstaigų įstatymo papildymo 281 straipsniu ir Įstatymo priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1359 (pateikimas)
Kiti klausimai. Du iš karto. 2-6a ir 2-6b – Akcinių bendrovių įstatymo projektas Nr. XIP-4757ES ir lydimasis Finansų įstaigų įstatymo papildymo 281 straipsniu ir įstatymo priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1359. Pranešėja – ūkio viceministrė R. Noreikienė. Prašom.
R. NOREIKIENĖ. Laba diena. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau jums pristatyti Vyriausybės teikiamus Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir Finansų įstatymo papildymo įstatymo projektą. Įstatymo projektai parengti siekiant dviejų tikslų: tobulinti akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių valdymą ir įgyvendinti Europos Sąjungos bendrovių teisės direktyvas. Kiek tai susiję su bendrovių valdymo tobulinimu, siūlomi trys esminiai pakeitimai.
Visų pirma, siekiant pagerinti investuotojų apsaugą ir stiprinti valdybų atliekamas funkcijas, siūloma racionalizuoti bendrovių valdymo sistemą, nustatant, kad bendrovės valdyba galėtų vykdyti Stebėtojų tarybos priežiūrines funkcijas, esant abiem šioms sąlygoms: pirma, bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma; antra, kad valdyba vykdys priežiūrą, turi būti nustatyta bendrovės įstatuose.
Siekiant išvengti galimo interesų konflikto, kai valdyba atlieka priežiūros funkcijas, įstatymo projekte siūloma nustatyti keletą saugiklių. Pirma. Bendrovės vadovas negalėtų būti valdybos nariu. Antra. Būtų ribojama valdybos, kuri atliks priežiūrą, narių galimybė būti bendrovės darbuotojais. Tai yra valdybose, kurios atliks priežiūrą, daugiau kaip pusė jos narių negalėtų būti susiję darbo santykiais su bendrove. Pastarasis siūlymas teikiamas ir dėl Stebėtojų tarybos narių. Bendrovės vadovas negali būti Stebėtojų tarybos nariu ir dabar. Šie pakeitimai prisidėtų prie bendrovių valdymo gerinimo, nes akcininkams būtų suteikta galimybė apsispręsti dėl optimaliausio, jų manymu, bendrovės valdymo struktūros pasirinkimo.
Lietuvos banko 2012 m. atliktoje bendrovių valdymo praktikos apžvalgoje nurodyta, kad daugumai bendrovių būtų priimtinesnė vienpakopė, vieno lygmens, valdymo sistema, kai tas pats bendrovės organas atlieka tiek valdymo, tiek priežiūros funkcijas. Tačiau šiuo metu Akcinių bendrovių įstatymas to nenumato. Pažymėtina, kad siūlomi pakeitimai papildytų esamą bendrovių valdymo sistemą, tai yra išliktų ir šiuo metu esančios galimybės. Pavyzdžiui, bendrovės galėtų formuoti valdybas, kurios vykdytų tik valdymo funkcijas.
Antra. Siekiant apsaugoti akcininkų ir pačios bendrovės interesus, įstatymo projekte siūloma apriboti valdybos narių teisę balsuoti priimant sprendimus interesų konflikto atveju. Šiuo metu apie esamą arba galimą kilti interesų konfliktą juridinio asmens valdymo organo narys privalo pranešti kitiems valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams. Siekiant gerinti akcininkų interesų apsaugą ir užtikrinti tinkamą juridinio asmens valdymo organo narių pareigų vykdymą, siūloma papildyti Akcinių bendrovių įstatymą ir nustatyti, kad valdyba spręstų dėl valdybos nario galimybės balsuoti priimant sprendimą klausimu, kuris yra susijęs su valdybos nario asmeniniais interesais, kurie prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams.
Trečia. Siekiant pagerinti akcinių bendrovių akcininkų interesų apsaugą ir įvertintus tarptautinę praktiką, siūloma nustatyti reikalavimą akcinėse bendrovėse sudaryti bent vieną kolegialų organą, valdybą arba stebėtojų tarybą. Pažymėtina, kad Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė narė, kurioje nėra prievolės akcinėms bendrovėms, kurių akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, turėti kolegialų organą.
Kiek susiję su Europos Sąjungos bendrovių teisės įgyvendinimu, svarbiausi pakeitimai siūlomi dėl finansinės pagalbos teikimo bendrovės akcijoms įsigyti. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Europos Sąjungos valstybėms narėms suteikia teisę leisti bendrovėms teikti finansinę pagalbą bendrovės akcijoms įsigyti. Lietuva nėra pasinaudojusi šia galimybe.
Galiojantis Akcinių bendrovių įstatymas nustato, kad bendrovė negali tiesiogiai ar netiesiogiai iš anksto mokėti lėšų, suteikti paskolos ar užtikrinti prievolių įvykdymo tretiesiems asmenims, jeigu šiais veiksmais siekiama sudaryti sąlygas šiems asmenims įsigyti tos bendrovės akcijų. Vis dėlto net ir tuo atveju, kai valstybė nėra suteikusi teisės bendrovėms teikti finansinę pagalbą jų akcijoms įsigyti, atskirais atvejais ši pagalba turi būti leidžiama ir šie trys atvejai yra nurodyti direktyvoje. Pirmiausia tada, kai sandorį sudaro bankai ir kitos finansų įstaigos, besiverčiančios įprastu verslu, tada, kada sandoriai vykdomi tam, kad akcijas įsigytų bendrovės ar asocijuotos bendrovės darbuotojai, arba akcijos būtų įgytos jiems, ir trečias atvejis, kai vykdomi sandoriai siekiant įsigyti visiškai apmokėtų akcijų, kurias išleido investicinė bendrovė su nekintamu kapitalu ir kurias investuotojui pareikalavus įsigijo ta bendrovė ar asocijuotoji bendrovė.
Atsižvelgus į tai, ką aš išvardijau, Akcinių bendrovių įstatymo projekte ir jo lydimajame Finansų įstaigų įstatymo projekte siūloma nustatyti atitinkamas išimtis. Visais šiais atvejais turi būti laikomasi nuosavo kapitalo dydžio reikalavimo, jis neturi tapti mažesnis už apmokėto įstatinio kapitalo privalomojo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti sumą.
Dabar labai trumpai apie Finansų įstatymo projekte siūlomus pakeitimus. Kaip minėjau, Europos Sąjungos direktyva valstybėms narėms suteikia teisę leisti bendrovėms teikti finansinę pagalbą įsigyti bendrovės akcijas, tačiau kadangi Lietuva nėra pasinaudojusi šita teise, mes siūlome tik įteisinti tai, kas yra privaloma pagal direktyvą. O kadangi du iš trijų galimų atvejų yra taikomi tik finansų įstaigoms, tai siūlome atitinkamai papildyti Finansų įstaigų įstatymą ir nustatyti, kad finansų įstaiga turi teisę teikti finansinę pagalbą fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims tiesiogiai ar netiesiogiai, iš anksto išmokėdama lėšų, suteikdama paskolą ar užtikrindama prievolių įvykdymą, kai šiais veiksmais siekiama sudaryti sąlygas šiems asmenims įsigyti tos finansų įstaigos akcijų ir kai tenkinama bent viena iš nurodytų sąlygų.
Finansinės įstaigos teisinė forma yra akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė ir šie veiksmai yra priskiriami jos teikiamoms finansų paslaugoms. Antra sąlyga – finansų įstaigos teisinė forma yra akcinė bendrovė, kuri yra investicinė bendrovė su nekintamu kapitalu, kaip apibrėžta direktyvoje. Šie veiksmai sudaro sąlygas fiziniams ir juridiniams asmenims įsigyti šios finansų įstaigos išleistų ir investuotojui pareikalavus tos finansų įstaigos ar įmonių grupei priklausančios finansų įstaigos įsigytų visiškai apmokėtų akcijų.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašau pritarti įstatymų projektams po pateikimo.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Klausia V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji viceministre, tikrai ačiū, labai sudėtingas įstatymas su daug straipsnių pakeitimų, labai kvalifikuotai ir kokybiškai parengtas. Noriu jūsų paklausti, žinoma, svarbiausia yra akcinių bendrovių akcininkų apsauga. Šį įstatymą įgyvendinus, priežiūra tampa skaidresnė ir objektyvesnė. Noriu jūsų paklausti, 19 straipsnis, 72 straipsnio 16 dalies 2 punkto pakeitimas. Čia anksčiau buvo įrašyta, kad išrinkta audito įmonė tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Dabar jūs dar įrašote „išrinktas auditorius ar audito įmonė“. Sakykite, kodėl reikėjo to pakeitimo ir kodėl negerai, kad audito įmonė, o dabar dar bus atskirai auditorius?
R. NOREIKIENĖ. Čia iš tikrųjų yra techninis pataisymas, nes yra pasikeitęs Audito įstatymas, ir dabar yra numatyta galimybė, kad auditą atlieka ne tik audito įmonė, bet ir atestuotas auditorius, tiesiog suderinamos dviejų įstatymų nuostatos.
PIRMININKAS. Klausia R. Šimašius.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Gerbiamoji viceministre, norėčiau paklausti dėl Finansinių įstaigų įstatymo. Gal jūs galite trumpai paaiškinti, kokia logika ir prasmė yra bankui suteikinėti paskolą, kurios vienintelis panaudojimo tikslas yra įsigyti to paties banko akcijas? Man atrodo, kad tai yra truputį keista užsukama spiralė ir neaišku, kur veda šis žaidimas. Bet galbūt jūs matote kažkokią didesnę prasmę?
R. NOREIKIENĖ. Aš jums pasakysiu labai paprastai. Iš tikrųjų mes to lydimojo įstatymo iš karto nebuvome rengę. Tačiau, kada derinome su Teisingumo ministerija ir kadangi dvi iš tų trijų direktyvose numatytų išimčių yra susijusios su finansų įstaigomis, tai jie pasiūlė keisti ir Finansų įstaigų įstatymą, ir toks projektas atkeliavo kartu su lydimuoju.
PIRMININKAS. Klausia R. Sargūnas.
R. SARGŪNAS (DPF). Gerbiamoji pranešėja, keletas praktinių klausimų. Kaip jūs įsivaizduojate uždarosios akcinės bendrovės valdymą, kai bendrovės vadovas yra nušalinamas iš anksto nuo tos bendrovės vadovavimo ir valdymo? Kitas klausimas – koks tai būtų uždarosios akcinės bendrovės valdymo modelis, kada į valdybą privaloma tvarka ateina dirbti daugiau negu 50 % žmonių, kurie darbo santykiais nesusiję su ta bendrove? Kokios perspektyvos lauktų tokios bendrovės, kokia jos vadovaujančio organo atsakomybė ir panašiai? Ir kaip bus priimami bendrovės sprendimai, kai apskritai vadovas yra nušalintas nuo vadovavimo, jis lieka reprezentacine persona?
R. NOREIKIENĖ. Pirmiausia aš noriu atkreipti dėmesį, kad siūlomi pakeitimai tik papildo esamą situaciją. Bendrovės akcininkas pats nuspręs, kokią valdymo sistemą pasirinkti, ar suteikti valdybai priežiūrines funkcijas ir tokiu atveju joje negali dirbti daugiau kaip 50 % bendrovės darbuotojų, ar pasilikti prie tos sistemos, kai yra valdyba, kuri neatlieka priežiūrinių funkcijų ir tokio reikalavimo nėra.
O dėl jūsų klausimo dėl to, kaip dirbti, kai nušalinamas vadovas, tai reikia skirti naują vadovą. Čia su teikiamais įstatymų projektais nelabai susiję, čia kalbama tik apie tai, kad bendrovės valdybai, jeigu to nori akcininkas ir tai numato savo įstatuose, gali būti suteikiamos stebėtojų tarybos priežiūrinės funkcijos. Taip sudaroma galimybė eiti prie vienpakopės valdymo sistemos, kokia yra daugumoje Europos Sąjungos valstybių. Tai yra tik galimybė. Pats akcininkas apsispręs, jeigu jis norės, jis galės likti prie esamo modelio.
PIRMININKAS. Ačiū viceministrei, jūs atsakėte į visus klausimus. Kolegos, dėl motyvų dėl viso nėra užsirašiusių. Gal galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Pritarta tiek 2‑6a, tiek 2-6b. Siūloma svarstyti gegužės 8 d. Ar galime pritarti? Galime. Dėl įstatymo projekto Nr. XIP-4757 pagrindinis komitetas yra Ekonomikos komitetas, papildomi komitetai yra Audito ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Ar galime pritarti tiems komitetams? Galime? Galime. Ačiū. Dėl projekto Nr. XIIP-1359 pagrindinis komitetas yra Ekonomikos komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų ir Audito komitetai. Ar galime pritarti? Galime.
Kolegos, kol suteiksiu žodį replikos teise, norėčiau grįžti prie klausimų 2-5a ir 2-5b, kuriuos neseniai svarstėme, ir aš truputį jus suklaidinau, nes ten ne Europos reikalų komitetas svarsto, pažiūrėjau, kad ten europiniai projektai, o Ekonomikos komitetas. Ar galime pritarti dėl Ekonomikos komiteto? Galime. Ačiū.
Repliką – R. Šimašius.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, jog tai, kas vyko su šių projektų pateikimais, buvo didelis nesusipratimas. Viena vertus, Akcinių bendrovių įstatymas – labai puiku, labai gerai, aiškinamasis raštas, kaip retai kada būna, iš karto yra dėl dviejų įstatymų, bet jame nė žodžio nėra apie antrąjį įstatymą: kam reikėjo pakeitimų, kam Finansinių įstaigų įstatymą reikėjo keisti. Aš atkreipiu dėmesį, kad šie klausimai yra suplakti visiškai be pagrindo, jie vienas su kitu nesusiję.
O dėl antrojo įstatymo nė žodžiu nėra argumentuojama, kodėl to reikia, ir tai buvo mūsų (aš nežinau, kokiais tikslais) maustymas lygioje vietoje. Aš kviečiu atkreipti į tai dėmesį svarstant komitetuose ir gauti atsakymus, kam reikia antrojo įstatymo.
PIRMININKAS. Supratau. Ačiū už repliką. Prašom. A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (DKF). Aš trumpą repliką ne dėl šio klausimo, bet dėl to, kuris buvo svarstomas prieš tai. Atkreipiu kolegų dėmesį, kad iš A. Kubiliaus lūpų apie mane dar kartą nuskambėjo netiesa. A. Kubilius dar kartą meluoja – aš niekada nepriklausiau jokiai kitai partijai, išskyrus Tėvynės sąjungą. Šiuo metu esu tik sustabdžiusi narystę ir viešai esu pasakiusi, kad kai šioje partijoje neliks A. Kubiliaus, aš, be abejo, atsispenduosiu. Tai tiesiog informuoju. Nereikia skleisti netiesos.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi nėra A. Kubiliaus, tai turbūt niekas neatsakys. (Balsai salėje)
17.13 val.
Turizmo įstatymo 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16 ir 18 straipsnių pakeitimo, septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 20 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 41 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-1404ES (pateikimas)
2-8 klausimas – Turizmo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1404. Pranešėjas – ūkio viceministras K. Trečiokas. Prašom pateikti.
K. TREČIOKAS. Laba diena. Teikiame svarstyti Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16 ir 18 straipsnių pakeitimo, septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 20 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 41 straipsniu įstatymo projektą. Projekto tikslas – suderinti įstatymo nuostatas su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketo direktyvos ir Paslaugų vidaus rinkoje direktyvos nuostatomis, išspręsti kelionių organizatorių, kelionių agentūrų ir kelionių agentų atsakomybės klausimus turistams ir vartotojams. Daromi šie įstatymo projekto pakeitimai.
Pirma. Siekiant užtikrinti turistų ir vartotojų teisių apsaugą, projektu siūloma nustatyti minimalią kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą: ne mažiau kaip 50 tūkst. Lt, kai verčiamasi tik vietiniu turizmu, ne mažiau kaip 150 tūkst. Lt, kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skrydžiais, ir ne mažiau kaip 350 tūkst. Lt, kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais.
Atkreipiame dėmesį, kad šių metų vasario 10 d. Ūkio ministerija buvo informuota apie metų pradžioje, sausio 16 d., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą, kuriame pažymėta, kad vartotojui, tai yra turistui, turi būti realiai užtikrinamas visų jo sumokėtų pinigų grąžinimas ir jo repatrijavimas kelionių organizatoriaus nemokumo atveju. Atsižvelgiant į šį sprendimą, Seimui pateiktas projektas turėtų būti patikslintas svarstymo komitetuose metu ir taip būtų pašalinti prieštaravimai Kelionių direktyvai.
Antra. Siekiant suderinti Turizmo įstatymo nuostatas su Civiliniu kodeksu, įtvirtinama kelionių prekybos agento sąvoka, nes būtent ši sąvoka vartojama Civilinio kodekso skirsnyje „Turizmo paslaugų teikimas“. Įtvirtinus minėtą sąvoką, kelionių prekybos agentas bus aiškiai suprantamas kaip prekybos agentas, kuriam Civiliniame kodekse nustatyta prievolė prieš pradedant veiklą apdrausti savo civilinę atsakomybę dėl galimos žalos, kuri gali kilti atstovaujamajam ar tretiesiems asmenims dėl prekybos agento veiksmų.
Trečia. Siekiant mažinti administracinę naštą, atsisakoma kelionių agentūrų ir kelionių agentų pažymėjimų.
Ketvirta. Siekiant pašalinti įstatymo prieštaravimus Paslaugų direktyvos nuostatoms, atsisakoma kelionių organizatoriams taikomų kvalifikacinių reikalavimų, tikslinama, kad turizmo informacijos centru gali būti tiek juridinis, tiek fizinis asmuo, tikslinama viešbučio sąvoka.
Penkta. Projektu tikslinami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, taikomi kelionių organizatoriams.
Šešta. Projektu tikslinamos Valstybinio turizmo departamento funkcijos.
Ir septinta. Projektu siūloma atsisakyti Lietuvos turizmo informacinės sistemos ir nustatoma, kad informacija apie valstybės reguliuojamas turizmo paslaugas būtų skelbiama Valstybinio turizmo departamento interneto svetainėje, vadovaujantis bendra e. valdžios koncepcija, o Lietuvos turizmo rinkodarai būtų efektyviai naudojama Valstybinio turizmo departamento administruojama rinkodarinė interneto svetainė www.lithuania.travel.
Priėmus teikiamą projektą būtų panaikintas Turizmo įstatymo prieštaravimas Civiliniam kodeksui, Kelionių ir Paslaugų direktyvų nuostatoms, taip pat būtų išsamiau sureguliuoti kelionių organizatoriaus veiklos ir priežiūros kriterijai, taptų aiškesnė ūkio subjektų veiklos teisinė aplinka.
Prašau pritarti pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, čia išvardijote daug pakeitimų. Jūsų manymu, kiek išaugs tas atvažiuojamasis turizmas arba išvykstamasis turizmas ir ar buvo suderinta tas su kelionių agentūromis, ar buvo bendras koks nors pasitarimas, bendri lūkesčiai? Labai ačiū.
K. TREČIOKAS. Sunku atsakyti, kiek išaugs turizmas. Tie pakeitimai tikrai ne pablogins situaciją, o pagerins, tačiau augimas priklauso nuo daugelio veiksnių. Dėl projekto mes labai glaudžiai bendradarbiavome su organizuotomis turizmo asociacijomis, kurios mūsų šalyje yra labai stiprios ir vieningos. Šitos įstatymo nuostatos yra aptartos.
PIRMININKAS. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Kai jūs pristatote, pristatykite trumpiau, nes eilė laukia paklausti, nes mes turime tas pažymas, o čia yra pateikimo stadija.
Prognozės. Kaip sakote, sumažės biurokratizmo, bet ar tai pajus tas turizmo srautas, kaip mano kolega klausė, ar padidės, ar priklausys? Jeigu biurokratizmas sumažės, tai gal pasijus, ar jūs neskaičiavote?
K. TREČIOKAS. Tokiais atvejais yra skaičiuojama administracinė našta. Iš tikrųjų mes turime įsipareigojimą Europos Sąjungai mažinti. Kai kurie pakeitimai yra skirti ir šiai naštai mažinti, bet pagrindinis projekto tikslas buvo suderinti su Civiliniu kodeksu, su Paslaugų ir Kelionių direktyvomis, kad nebūtų prieštaravimų šiems dokumentams.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu aš gerai supratau, ten bus įvesta tokia užstatų sistema verstis tomis paslaugomis. Jūs minėjote sumas. Noriu paklausti, ar tai susiję su savivaldybėms priklausančių turizmo informacinių centrų paslaugomis ir panašiai, nes jos tada negalėtų to padaryti? Gal dar kokie nors ir tarpininkai čia turėtų būti išskirti, ir jiems taip pat tie apribojimai, ar aš ką nors ne taip čia supratau? Paaiškinkite.
K. TREČIOKAS. Ne, tai susiję su kelionių organizatoriais, kurie organizuoja keliones ir įsipareigoja kitai pusei turistų įvykdyti tam tikrus įsipareigojimus. Jeigu neįvykdo, ta suma yra reikalinga apdrausti šią paslaugą, tai visiškai nebus susiję su turizmo centrų veikla.
PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus. Kadangi dėl motyvų dėl viso niekas nėra užsirašę, gal galime, kolegos, pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Nori balsuoti. Prašau. Kas pritariate projektui po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 43 Seimo nariai, balsavo 43: už – 42, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi pritarta po pateikimo.
Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar galime pritarti? (Balsai salėje) Galima. Ačiū. Siūloma svarstyti balandžio 17 d. Pagrindinis ir vienintelis – Ekonomikos komitetas. Ar galime pritarti? Galime. Ačiū. Pritarta.
17.22 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1408ES, Kelių įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 7, 10, 13, 17, 18, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIIP-1407 (pateikimas)
2-9a ir 2-9b klausimai – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1408 su jį lydinčiuoju Kelių įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 7, 10, 13, 17, 18, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektu. Pranešėjas – susisiekimo viceministras V. Kondratovičius. Prašom.
V. KONDRATOVIČ. Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1408 ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 7, 10, 13, 17, 18, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projekto Nr. XIIP-1407.
Įstatymų projektų pagrindinis tikslas – perkelti direktyvos 2011/76/ES trečiąja eurovinjetės direktyvos redakcija nustatytuose… nacionalinę teisę… suderinti teisinę sistemą ir pašalinti šiuo metu galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių didžiagabaričių ir sunkiasvorių transporto priemonių naudojimosi keliais tvarką, neaiškumus ir prieštaravimus. Taip pat detaliau ir aiškiau reglamentuoti naudojimosi keliais teisinius pagrindus ir mokesčius už naudojimąsi keliais, nustatyti mokesčius už naudojimąsi keliais didžiagabaričiais ir sunkiasvoriais, kurie viršija leidžiamus maksimalius matmenis ir svorius, traktoriais ir savaeigėmis mašinomis.
Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašau pritarti po pateikimo įstatymų projektų pasiūlymams.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Klausia E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, kiek tai palies žemdirbius? Jeigu ta informacija, kuri pasiekė mus… Papildomai planuojama surinkti apie 1 mln. Lt. Vargu ar čia apsimoka mojuoti kartais? Akivaizdu, kad įstatymo projektas neatitinka minėtos direktyvos ir kitų teisės aktų, nėra teisinio pagrindo įvesti minėtus mokesčius, susijusius su traktoriais ir savaeigėmis mašinomis. Ši direktyva nėra taikoma traktoriams, savaeigėms mašinoms, traktoriai ir savaeigės mašinos nepatenka į motorinių transporto priemonių kategoriją. Dėkui.
V. KONDRATOVIČ. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Aš tik noriu pasakyti, niekas nenori apmokestinti žemės technikos, jeigu ji neviršija leistinų kelio parametrų ir gali važiuoti tiek, kiek priklauso. Vadinasi, jeigu traktorius neperkraunamas 40 tonų, jeigu neviršijamas apkrovimas ašies, jeigu jis neprikabina 5, 6 priekabų ir taip nesudaro pavojingų atvejų keliuose, mokėti nieko nereikia. Iš tikrųjų tas mokestis yra prevencinio pobūdžio. Mes norime turėti gerus kelius ir norime turėti, kad būtų eismas saugus. Taigi aš nematau čia prieštaravimo direktyvai, niekas neapmokestina.
PIRMININKAS. B. Paužos nematau. Klausia V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs labai teisus. Mes iš tikrųjų norime turėti labai saugius, labai gerus kelius ir eismo saugumą. Sakykite, ar toms didžiagabaritėms, sunkiasvorėms mašinoms bus kokie nors kelio ženklai, reiškiantys jų apribojimus, nes dabar labai dažnai matyti, kaip tos didžiulės sunkiasvorės mašinos tiesiog kaip lenktynininkai netgi tokiame kelyje kaip Vilnius–Kaunas lenkia lengvąsias mašinas nežiūrėdamos, nei kaip, nei kur važiuoja, tiesiog jų turi saugotis? Gal dėl to tiek daug yra nelaimingų atsitikimų? Ačiū.
V. KONDRATOVIČ. Ačiū už klausimą. Jūs tikrai palietėte gerą temą. Vairuotojų kultūra keliuose yra viena pagrindinių (ypač tie lenkimai) priežasčių, dėl ko įvyksta skaudūs eismo įvykiai. Dėl didžiasvorių ir didžiagabaričių, arba viršijančių matmenis, yra parengta tvarka. Ta tvarka galioja, jeigu kelias yra ir norma yra viršijama, turi kreiptis į atitinkamas institucijas, išduodamas leidimas. Jeigu būtina palyda, tada skiriama palyda, ir ta transporto priemonė važiuoja veždama krovinius.
Dėl eismo saugumo. Tai, ką jūs palietėte, mes nuolat kalbamės ta tema, nagrinėjame įvairius variantus, kaip pažaboti būtent tokius „erelius“, kurie sudaro labai pavojingus eismo įvykius.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis viceministre, prašau pasakyti, na, žinote, Lietuvoje dėl sunkiasvorio transporto yra tikra tragedija. Yra kraštų, kur oro temperatūra siekia kur kas daugiau, tačiau mes nematome katastrofiškai blogų kelių. Na, Lietuvoje ištisai. Pažiūrėkite, kas darosi keliuose. Sakykite, priėmus šiuos įstatymus, ar kelių plėtra ir priežiūra pagerės kaip nors ir mes, eiliniai Lietuvos žmonės, tą pajusime, ar ne? Tada žinosiu, kaip balsuoti. Pavyzdžiui, imkime atkarpą Vilnius–Kaunas, kada gi baigsis amžinas remontas? Visą laiką į kelią dedami pinigai, ir nematyti pabaigos.
V. KONDRATOVIČ. Ačiū už klausimą. Aš manau, kad jūs dažnai važinėjate šiuo keliu, pati esate iš Kauno. Stengiamės tą kelią sutvarkyti ir planuojame, kad jis būtų dar greitesnis. Ponia Seimo nare, gerai, kad atkreipėte… Tikrai dirbame ta linkme. Ne, aš manau, jeigu nebus vežama daugiau sunkiasvorių krovinių ir nebus gadinami keliai, tai ir pajamų nebus. Aš noriu pasakyti, kad mūsų šalis neišsiskiria kokiais nors apribojimais sunkiasvoriams kroviniams vežti. Mes esame tokia pati kaip Vokietija, kaip Lenkija. Yra tik Švedija, ir tai yra ne visose vietose, kur leidžiama vežti daug. Padarysime, nuspręskime, ar padarome tikrai gerus kelius, kurie atlaiko 60 tonų, arba ašies apkrovą, ir važiuojame, bet tai kainuoja pinigų.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Pagrindą padedate blogą.
V. KONDRATOVIČ. Pagrindas yra tas, kad statinys yra pirmas dalykas, o po to tiek, kiek ir ką galima vežti. Turime Rygos atvejį, kai nugriuvo pastatas. Kodėl nugriuvo? Yra techninės charakteristikos, apie tai ir kalbame.
PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Šiame Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme, aš žiūriu, kaip ir ankstesniuose, lieka 55 % nuo pajamų iš akcizo ir tos lėšos eina šiai programai finansuoti. Kiek suprantu, čia daugiau tokie gal teisiniai pakeitimai yra, o ne esminiai dalykai, kad labai reikalinga norint, kad mes turėtume tikrai šiuolaikinius kelius ir atitinkamos kokybės.
Dar vienas dalykas, noriu atkreipti dėmesį. Ne kartą aš esu kalbėjęs ir per Vyriausybės valandas dėl šito. Kodėl švaistomos lėšos, tarkime, įrengiant įvairias saugumo saleles, trinkelėmis klojant, kai to visai nereikia, juo labiau ten tik koks vienas kitas kiškis perbėga per tą salelę? Milžiniškos lėšos skiriamos šitiems dalykams, kai galima kur kas racionaliau ir pigiau tai pastatyti. Ačiū.
V. KONDRATOVIČ. Ačiū už klausimą. Pradėsiu galbūt nuo antrosios dalies. Ar žinote, gerbiamasis Seimo nary, kiek yra žuvusių praeitais metais Lietuvos keliuose, kiek yra nužudyta, galbūt aš paklausiu. Nužudyta yra 50 žmonių mažiau negu 2012, t. y. 252 žmonės yra nužudyti keliuose. Mums pavyko 12 % sumažinti ir pradėti pagaliau judėti į tą sėkmę, į tą Baltojoje knygoje užsibrėžtą tikslą – nulis žuvusiųjų. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl taip sumažėjo, yra būtent inžinerinė infrastruktūra ir tos saugos priemonės, kurias jūs paminėjote kaip nereikalingas. Iš tikrųjų jos labai reikalingos. Arba sakot, jeigu teisingai supratau…
PIRMININKAS. Ne, kadangi… Viskas, čia yra klausimai.
V. KONDRATOVIČ. Arba sakote, švaistomi pinigai…
PIRMININKAS. Jūs galėsite paskui užsirašyti. Rytai, jūs galėsite užsirašyti dėl savo nuomonės prieš ar už.
V. KONDRATOVIČ. Tai tie pinigai, aš manau… Ir šiuo metu statistika rodo, kad valstybiniuose keliuose per šių metų trijų mėnesių laikotarpį 32 % mažiau žuvo negu praeitais metais, o savivaldybėse, deja, didėja. Matyti, kad savivaldybės mažai įdeda būtent į tokią pasyvią saugumo priemonę – į infrastruktūrą: į takelius, į pėsčiųjų saleles ir t. t. Į šitą mes irgi atkreipėme dėmesį, galbūt ne šitame įstatyme, bet tvirtindami finansavimo tvarką.
O dėl procentų, akcizo dalies, na, suprantame, kad mes tą projektą derinome ir su Finansų ministerija, ir buvo pastabų. Aišku, norėtųsi keliams daugiau, norėtųsi apie 80 %, bet…
PIRMININKAS. Viceministre, klausimui – minutė, atsakymui – dvi minutės. S. Jovaiša. Prašau klausti.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Manau, kad čia yra geras jūsų pasiūlymas, reikia tvarkyti kelius, kuriuos išgriauna didžiagabaritiniai tie kroviniai ir panašiai. Bet jūs žinote, kad premjeras žadėjo lyg ir neįvesti papildomų mokesčių. Kaip būtų, jeigu didžiagabaritiniai kroviniai bus vežami valstybės užsakymu, sakykim, stambios tiltų konstrukcijos ar kokios nors turbinos, ar valstybė mokėtų už tai į biudžetą mokesčius?
V. KONDRATOVIČ. Atsakau, kad dabar mokama, ir nieko naujo čia neatsirado. Čia yra tik būtent patikslinamos ribos to mokesčio, atsiranda dėl eurovinječių, būtent dėl tarifų skirtumas, kad vienos dienos vinjetė neturi būti mažesnė negu 10 % už metinę. Mes išlyginome tas proporcijas, tai nieko čia nesikeičia, jokių naujų mokesčių. O dėl žemės ūkio, jeigu jūs kalbate, kad jiems reikės mokėti, nevežkite ir negadinkite kelių, vežkite tiek, kiek atlaiko konstrukcija, nieko nereikės mokėti.
Taigi naujų mokesčių kokių nors čia neatsiranda. Truputį tvarkome, kad atsiranda galimybė, tarkim, turintiems geresnes mašinas, euro-5, euro‑6, mokėti mažiau negu tam, kuris turi euro-1, čia yra logiška, atnaujina parką. Taigi manome, kad tas įstatymas tikrai yra… Pakeitimai to įstatymo yra šiuolaikiški ir reikalingi.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai dėl viso. Prieš – K. Starkevičius. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų gal ir nebūčiau kalbėjęs prieš, bet kada yra… Nematau pateikimo iš tokios perspektyvos, nieko jūs naujo nepasakėte. Pasižiūrėkite, dėl kontrolės to stambiagabaričio transporto, kuris viršija svorį. Yra sukurta sistema, kontrolieriai. Dabar kas nori kontroliuoja – jūsų kontrolė, policija kontroliuoja ir dar muitininkai. Atvirai pasakius, vieną kitą jūs ten pasigaunate, bet pasižiūrėkite, kas toliau, kokia juodoji buhalterija vyksta.
O kodėl jūs negalite panaudoti kito? Jūs nesišypsokite, o klausykite, gerbiamasis viceministre. Yra kameros įstatytos. Kinai yra pasidarę ir kitos šalys. Nuskenuojate ten pridėję jau tų laidų, pasveriate tą mašiną ir susimoka kiekvienas, ir nevežios to viršsvorio, negadins tų kelių. Ar jūs šitą sistemą įdiegsite? Kol kas jūs apie šitą nė žodžio nepasakėte, o tiktai gąsdinate žemdirbius, kad štai tegu neveža daugiau. Jūs tik matote žemdirbius, o nematote kitų, kurie tikrai veža. Jūs sugalvojote: kai tiktai išvažiuoja, vienas kitam per raciją pasako, kad štai yra kontrolė, ir dingsta. Tai jūs įdiegsite tą sistemą ar neįdiegsite? Kodėl jūs bijote ją įdiegti?
PIRMININKAS. Aš manau, kad viceministras atsakys, kai bus… jeigu bus svarstoma toliau. Prašom balsuoti dėl pateikimo. Kas už pateiktą projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsuojame iš karto už 2-9a ir už 2-9b, lydimąjį.
Balsavo 46 Seimo nariai: už – 39, prieš nėra, susilaikė 7. Taigi po pateikimo yra pritarta tiek 2-9a, tiek 2-9b. Siūloma svarstyti balandžio 17 d. Ir komitetai, žiūriu, visi tie patys. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomi – Ekonomikos komitetas, Kaimo reikalų komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar galime pritarti šitiems komitetams ir svarstymo datai? Galime pritarti. Ačiū.
17.36 val.
Muitinės įstatymo Nr. IX-2183 IV skyriaus ketvirtojo skirsnio pavadinimo, 80 straipsnio ir Įstatymo priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 401 straipsniu ir 81, 82, 83, 84, 85, 86, 87 ir 104 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-1470ES (pateikimas)
Ir kitas 2-11 klausimas, projektas Nr. XIIP-1470 – Muitinės įstatymo pakeitimai. Pranešėjas – finansų viceministras V. Galvonas. Dešimt minučių yra duodama su klausimais, su viskuo. Būtų labai gerai, kad greitai viską padarytume, nes mažėja Seimo narių.
V. GALVONAS. Labas vakaras, gerbiamieji Seimo nariai. Jūsų dėmesiui norėčiau pateikti Muitinės įstatymo Nr. IX-2183 IV skyriaus ketvirtojo skirsnio pavadinimo, 80 straipsnio ir įstatymo priedo pakeitimo, įstatymo papildymo 401 straipsniu ir 81, 82, 83, 84, 85, 86, 87 ir 104 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad tai yra susiję su Europos Sąjungos reglamentų pakeitimais, t. y. iki šiol mes vadovaujamės Muitinės įstatymu, kur mūsų muitinė turėjo šitą, o kadangi dabar yra pasikeitę Europos Sąjungos reikalavimai, tai mes turime į savo įstatymą įtraukti Europos Sąjungos reikalavimus.
Įstatymo projekto tikslas yra pasirengti taikyti Intelektinės nuosavybės apsaugos reglamento ir jį įgyvendinančias muitų teisės aktų nuostatas, taip pat nustatyti pranešimo skolininkui apie muito sumos įtraukimą į apskaitą pateikimo terminą, kai skola atsiranda muitinėje dėl veiksmo, už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Ir įstatymo projekte yra numatomi tokie pakeitimai, t. y. reikia pagal Europos Sąjungos reikalavimus pavesti Muitinės departamentui vykdyti Intelektinės nuosavybės apsaugos reglamente nustatytas kompetentingo muitinės padalinio funkcijas. Pirmas. Antras. Suteikti Muitinės departamentui įgaliojimus priimti sprendimus ir įgyvendinti priemones, susijusias su Intelektinės nuosavybės apsaugos reglamento taikymu. Taip pat pripažinti netekusiu galios Muitinės įstatymo VII skyriuje išdėstytas techninio pobūdžio nuostatas ir 104 straipsnį bei papildyti Muitinės įstatymą 401 straipsniu, kuriame yra numatyta, kad atsiradus skolai muitinei dėl veiksmo, už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė, pranešimas skolininkui apie muito sumos įtraukimą į apskaitą gali būti pateikiamas per dešimt metų nuo skolos muitinėje tyrimo, t. y. pailginimas senaties terminas.
Yra Seimo Teisės departamento pastaba, ji redakcinio pobūdžio, tokio techninio, jai mes pritarėme. Tiek.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Klausia V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju šio posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis viceministre, noriu jūsų paklausti. Sakykite, kodėl reikia pailginti senaties terminą tiems atsiskaitymams? Jeigu per muitinę važiuoja krovinys, aišku, krovinio savininkas, aišku, kokią sumą yra skolingas, na, intelektinę nuosavybę irgi sustiprinsite. Tai kodėl dabar reikia pailginti tą terminą?
V. GALVONAS. Todėl, kad yra tokie Europos Sąjungos reikalavimai, nes mes suvienodiname savo teisę su jų teise.
PIRMININKAS. Klausia E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, buvau teikęs pataisą dėl šitų išeitinių pašalpų, kai muitininkas, pridaręs arba galimai padaręs nusikalstamą veiką, gražiai išeina su pensija, o po to iš jo išieškoti neįmanoma. Teikiau, kad kol bus išsiaiškinta, kad jam jokių išmokų nebūtų teikiama ir tik po vienokio ar kitokio teismo sprendimo būtų užbaigti darbai. Tai yra arba išmokama vadinamoji išeitinė ir po to pensija skiriama, arba jis jau patenka į…
PIRMININKAS. Ar šituo klausimu jūs? Kiek aš suprantu, visai su tuo klausimu nesusiję. Čia apie muitines ir… Ačiū, pranešėjau. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Motyvų dėl viso nėra. Ar galime, kolegos, pritarti bendru sutarimu? Galime? Ačiū. Pritarta. Yra siūloma svarstyti kovo 27 d. Pagrindinis ir vienintelis – Biudžeto ir finansų komitetas. Ar galime pritarti? Taip pat Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar galime pritarti? Galime. Ačiū. Yra pritarta.
17.42 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2, 19, 21, 26, 32, 33, 34, 35, 36, 40, 43, 44, 441, 45, 46, 492, 50, 51, 57, 58, 62, 64, 71, 94, 101, 104, 113, 128, 141 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 1411 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-1396ES, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2065, 225, 233 ir 2591 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 2066 straipsniu pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-1397 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-12a ir 2-12b klausimai, projektas Nr. XIIP-1396 ir jį lydintis Nr. XIIP-1397. Pranešėjas – vidaus reikalų viceministras E. Jankevičius. Prašom.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, pristatau įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir jį lydintį Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymo projektą. Projektai parengti atsižvelgus į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymą tobulinti teisės aktus leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo srityje. Čia aš tikrai norėčiau padėkoti visiems NSGK nariams ir jo pirmininkui už didelį darbą ir palaikymą rengiant šį įstatymo projektą.
Įstatymo projektais siūloma pakeisti leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas užsieniečiui, nustatyti atitinkamus reikalavimus dėl užsieniečių įsteigtos ir tam tikrą laikotarpį jau vykdančios veiklą įmonės, įtvirtinti pagrindą išduoti nacionalinę vizą užsieniečiui, kuris įsteigęs įmonę rengiasi atvažiuoti į Lietuvą.
Šiandien mes esame kol kas vis dar nelegalios migracijos vartai į Europą. Užsieniečiai, trečiųjų šalių piliečiai, labai lengvai įsigyja įmonę Lietuvoje ir visiškai nevykdo jokios veiklos. Deklaruoja, kad jie prekiaus, bus apyvarta, gauna leidimą laikinai gyventi, bet čia neužsibūna, išvažiuoja į kitas, turtingesnes Europos Sąjungos valstybes. Tačiau mes puikiai suprantame, kad Lietuvai reikia investicijų, verslui reikia tam tikrų darbuotojų, kurių jie neranda Lietuvoje, todėl sąžiningam verslui šis įstatymo projektas yra netgi palankesnis. Mes siūlome nustatyti palankesnes atvykimo sąlygas užsieniečiams, kurie investuoja Lietuvoje, atvyksta dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo, atvyksta mokytis, studijuoti, dėstyti.
Siekdami užkirsti nelegalią migraciją, mes norime įtvirtinti tinkamos gyventi gyvenamosios vietos patalpos sąvoką, įtvirtinti fiktyvios įmonės sąvoką ir teisinį pagrindą nustatytai tvarkai, nustatyti administracinę atsakomybę už įstatyme nustatytos pareigos pranešti vidaus ministro įgaliotai institucijai apie pasikeitimus užsieniečio… ir griežtinti sankcijas už melagingų duomenų pateikimą dėl kvietimų.
Taigi gerbiamųjų Seimo narių aš tikrai noriu paprašyti pritarti šio projekto pakeitimui, o komitetuose, matyt, bus pakoreguotas. Prieš kelias dienas dar pas mus atėjo ir vežėjai, ir Darbdavių konfederacija ir pasiūlė dėl gyvenamosios vietos truputėlį patobulinti tą sąvoką. Mes radome kompromisą, ir komiteto pirmininkas yra informuotas. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis viceministre, kadangi projektas iš dalies yra susijęs ir su europiniais reikalavimais, norėjau tiesiog pasitikslinti. Taip jau dažnai būna, kad vykdydami europinius reikalavimus mes priimame dar griežtesnius reikalavimus. Šiuo atveju leidimo atvykti kriterijuose aukštos kvalifikacijos specialistams europiniai reikalavimai siūlomi pusantro vidutinio bruto metinio užmokesčio, pas mus, jei neklystu, 3. Kokios priežastys?
E. JANKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Aš jums atsakysiu. Tai aukštos kvalifikacijos, anksčiau mes išduodavome leidimą vieniems metams. Dabar siūloma išduoti dvejiems metams. Tie, kurie uždirba vidutiniškai du atlyginimus bruto. Trejiems metams mes rengiamės išduoti tiems, kurie turi trijų mėnesių vidutinį atlyginimą. Aš žinau, ką jūs turėjote omenyje. Buvo siūloma netaikyti darbo rinkos testo tiems, kurie ne tiktai uždirba tris mėnesinius vidutinius darbo užmokesčius, bet ir du. Suprantate, darbo rinkos testas nėra tai, kad tas užsienietis turi laikyti kokį nors testą. Tai yra tai, kad…
PIRMININKAS. Viceministre, klausti minutė, atsakyti 2 minutės. 5 minutes kalbam.
E. JANKEVIČIUS. Gerai. Lietuva tikrai pirmiausia nori įdarbinti tuos žmones…
PIRMININKAS. Ačiū.
E. JANKEVIČIUS. …kurie gyvena Lietuvos Respublikoje.
PIRMININKAS. Viceministre. Klausia A. Nesteckis.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkui, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų reglamentuoti reikėtų tuos, kurie įsigyja juridines įmones, tačiau jūs paminėjote, kad fiktyvias. Ar jūs manote, kad yra tiktai fiktyvios, kurios yra įsigyjamos, ir jos vykdo nelegalią veiklą, ar iš tikrųjų įsigyja normalią įmonę, tiktai vienintelis, kad jos deklaruoja 50 Lt per metus ir iš esmės mums iš to jokios naudos nėra? Jis visiškai normaliai egzistuoja ir gauna tą gyvenamąją vietą.
E. JANKEVIČIUS. Taip, jūs iš dalies teisus. Ne tai, kad jos nelegalios. Tiesiog jos nevykdo veiklos. Yra įsigyjamos tam, kad tiktai gautų leidimą, bet paskui išvažiuoja į kitas šalis, ir mes prastai atrodome prieš visas Europos Sąjungos bendrijas.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū pirmininkui. Gerbiamasis viceministre, norėčiau paklausti, kiek fiktyvių įmonių įsteigė užsieniečiai? Ir ar yra kokia tarnyba, kuri tai reguliavo ar reguliuos? Ir kas Lietuvos verslininkams pagerės priėmus šį įstatymą, ir kokios sąlygos užsieniečiams yra lengvinamos?
E. JANKEVIČIUS. Gerai. Ačiū už klausimą. Atsakysiu trumpai. Oficialios statistikos mes neturime, nes ligšiolinis įstatymas nenumatė fiktyvios įmonės įteisinimo, supratimo. Taigi, Migracijos departamento tariamais duomenimis, apie 50 % įmonių buvo visiškai tik tam, kad gautų leidimą, nenaudojamos. O sąlygos sąžiningam verslui pagerės tuo, kad bus trumpesni ir greitesni nagrinėjimo terminai ir ilgiau išduodamas leidimas.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui viceministrui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ačiū.
Motyvai dėl viso. Gal galime nekalbėti? E. Šablinskas. Pritarėme, jūs už.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Aš tik trumpai. Pirmiausia Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas įpareigojo ilgai svarstęs, praėjusiais metais vasario mėnesį priėmė sprendimą ir po metų pagaliau atėjo įstatymas. Nekalbėsiu dėl viso. Tai iš tikrųjų labai reikalingas. Norėtume, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir toliau jį kuruotų.
PIRMININKAS. Kolegos, iš tiesų tuoj pat apsispręsime dėl šio klausimo. Kaip supratau, galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Norime balsuoti? Nenorime. Mes balsuosime tuoj pat dėl komiteto, reikės balsuoti. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Pritarta tiek 1-12a, tiek 1-12b. Balsavimo iš tiesų reikia dėl pagrindinio komiteto dėl projekto Nr. XIIP-1396. Kiek aš supratau, Eduardas ką tiktai pasakė pageidavimą, kad būtų pagrindinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir taip pat pretenduoja Žmogaus teisių komitetas. Taigi balsuojame alternatyviai. Kas už, balsuojame, kad pagrindinis komitetas būtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kas balsuojate prieš, tas balsuojate už Žmogaus teisių komitetą. (Balsai salėje)
Kolegos, užsiregistravo 38 Seimo nariai. Už (kad pagrindinis komitetas būtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas) yra 30, prieš (kad būtų Žmogaus teisių komitetas) yra 8. Taigi pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Tada papildomi komitetai: Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Užsienio reikalų komitetas ir Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 15 d. Čia būtų įstatymo projektas Nr. XIIP-1396. Ar galime pritarti? Ačiū. Pritarta.
Dėl projekto Nr. XIIP-1397 pagrindinis yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, Užsienio reikalų komitetas ir Žmogaus teisių komitetas. Svarstysime taip pat gegužės 15 d. Ar galime pritarti tokiam Seniūnų sueigos siūlymui? Ačiū, pritarta.
17.52 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo 2, 30, 302, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 351, 352, 353, 354 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-1427 ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 7 ir 8 priedėliais įstatymo projektas Nr. XIIP-1428 (pateikimas)
Kolegos, 2-14a ir 2-14b klausimai, Nr. XIIP-1427 ir Nr. XIIP-1428. Atliekų tvarkymo įstatymas ir jį lydintis Mokesčio… Pranešėjas – aplinkos viceministras A. Petkus. Prašom. 10 min. abiem klausimams pristatyti ir atsakyti į klausimus.
A. PETKUS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu pateikti Atliekų tvarkymo įstatymo 2, 30, 302, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 351, 352, 353, 354 straipsniais įstatymo projektą ir jį lydintį Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 7 ir 8 priedėliais įstatymą.
Įstatymo esmė yra efektyviau reglamentuoti atliekų tvarkymo veiklą ir atliekų sistemos kūrimą. Įstatyme siūloma visų pirma užkirsti kelią atliekų sistemos privatizavimui ir atliekų sistemos veiklą vykdyti tik per savivaldybių įmones, taip pat tikslinama administratoriaus sąvoka, grįžtama prie regioninio principo, numatomas platesnis valstybės dalyvavimas valdant regiono įmones. Įstatyme numatoma, kad ministerija galėtų skirti asmenis į atliekų tvarkymo centrų valdymo organus, taip pat numatoma savivaldybių atsakomybė dėl Strateginio atliekų plano užduočių neįgyvendinimo. Konkrečiai yra nustatomi terminai, kokias užduotis savivaldybės turi atlikti, ir numatomos sankcijos už jų nevykdymą. Taip yra dėl to, kad ir Lietuva turi tokius įsipareigojimus Europos Sąjungai.
Lydintysis įstatymas numato mokestį už sąvartyne šalinamų atliekų šalinimą sąvartyne. Jisai įsigaliotų tik nuo 2016 m. Nuo 2016 m. todėl, kad 2015 m. pabaigoje turi atsirasti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai Lietuvoje ir stipriai sumažėti tų atliekų, kurios yra šalinamos sąvartyne. Siekiant skatinti įvairesnį atliekų tvarkymą, paruošimą, perdirbimą pakartotiniam naudojimui, įvedamas sąvartyno mokestis, kuris iki 2020 m. nuo 75 Lt už toną išaugtų iki 155.
Kviečiu visus pritarti įstatymui, svarstyti komitetuose ir Seime priimti.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Klausia E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, žvelgiant į šitą įstatymo projektą matyti, kad ruošiatės labai rimtai bausti. Įdomu, kaip tos savivaldybės, kurios ko nors neatliks, nepadarys, bus nubaustos, nes, kiek suprantu, jūs labai stipriai ruošiatės siųsti žmones į vadinamuosius atliekų tvarkymo centrus. Tai kas tada atsakys? Stiprinat centrus, o savivaldybės atsakys? Kokią atsakomybę turės tie patys centrai? Dėkoju.
A. PETKUS. Savivaldybių įsteigti atliekų tvarkymo centrai yra kaip savivaldybių atliekų tvarkymo sistemos dalis. Ta savarankiškoji funkcija iš savivaldybių niekur nedingsta, visada savivaldybės bus atsakingos už atskirų užduočių įgyvendinimą. Gal skaitant įstatymą gali pasirodyti, kad, vykdydama šį įstatymą, ministerija pasiruošusi labai stipriai bausti. Tačiau yra priešingai – ministerija ir Vyriausybė šiuo atveju nori, kad būtų šitos priemonės numatytos, bet kartu tiki, kad jų panaudoti nereikės, nes visų pirma Strateginiame atliekų tvarkymo plane yra numatomos visos priemonės, taip pat finansavimas Europos Sąjungos šitoms priemonėms įgyvendinti. Lygiai taip pat įstatyme yra aiškiai išdėstyta, kad nustačius vieną ar kitą pažeidimą, už kurį gresia sankcijos, yra numatyta galimybė ir terminai tai situacijai pakeisti ir pasitaisyti. Todėl iki sankcijų dar reikia nueiti keletą žingsnių, kurių, aš tikiu, pasiekti nereikės.
PIRMININKAS. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš norėjau tik paklausti. Iš tikrųjų čia labai geras sprendimas, jeigu jį priimsime. Tik norėjau paklausti jūsų, ar jūsų deleguotas į savivaldybę žmogus, kuris priklausys valdybai, turės veto teisę, ar neturės?
A. PETKUS. Dabartinė įstatymo nuostata yra tokia, kad keturis asmenis į valdymo organą, šiuo atveju dažniausiai tai yra valdyba, deleguos ministerija ir atskiros regiono savivaldybės po vieną asmenį iš kiekvienos savivaldybės. Tai priklausys nuo to, kiek savivaldybių regione yra. Jeigu toksai regionas, pavyzdžiui, kaip Alytaus, kuriame yra 7 savivaldybės, tai 7 asmenys bus iš savivaldybių, 4 – deleguoti ministerijos. Tokiame regione ministerija persvaros neturės. Bet įstatymo tikslas ir nėra turėti persvarą balsuojant – tikslas yra visą laiką turėti žmones valdymo organuose, kadangi valdymo organai vykdo taktinę veiklą ir įgyvendina valstybės strateginius planus, kad ta veikla tinkamiau vyktų, kadangi tie žmonės, kurie bus deleguojami, turi patirties ir kasdien žino, kokia situacija yra visoje Lietuvoje. Tai būtų toks daugiau gerosios patirties, gerosios praktikos nešimas į regioninius atliekų tvarkymo centrus.
PIRMININKAS. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Labas vakaras, viceministre. Iš tikrųjų kai pristatomi jūsų, Aplinkos ministerijos, teikiami įstatymai, tai Seimo nariai, kaip ir šiandien išgirdome, sako: kokios dar bus baudos dabar padidintos? Tai jūs jau paminėjote. Dabar aš noriu paklausti jūsų, kokie trys dalykai, tokie esminiai pasikeitimai, įvyks, kai šis įstatymas bus priimtas? Kokie teigiami poslinkiai bus? Trys.
A. PETKUS. Iš tikrųjų siekiame vieno aukščiausio tikslo, ir jisai tikrai įvyks, – kad laiku būtų įgyvendintas atliekų sistemos diegimas, kad mes suspėtume iki 2020 m., kai esame susitarę su visomis Europos Sąjungos valstybėmis 2020 m. vienodai tvarkyti atliekas. Vadinasi, visose Europos valstybėse galios vienodos užduotys. Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad ne daugiau kaip 35 % atliekų galės būti šalinama sąvartyne. Kad mes suspėtume per tuos 7 metus, mums reikia labai intensyviai dirbti. Norint intensyviai dirbti, reikalingos visos šitos kompleksinės priemonės, kurios yra pateiktos įstatyme.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui, jūs atsakėte į visus klausimus.
Motyvai dėl viso. Prieš – S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš užsirašiau prieš, norėdamas išreikšti savo nuogąstavimą dėl tų 4 jūsų skiriamų valdybos narių. Jūs paminėjote gal savo patogumui Alytų, kur būtų 7 ir 4, bet bus ir atvirkščiai. Teoriškai jūs galite, praktiškai… Teoriškai taip yra, o praktiškai daugelyje smulkesnių savivaldybių galite padaryti tiesiog savo vadovus. Dėl to nuogąstavimo aš ir susilaikysiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. V. Kamblevičius – už.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Aš asmeniškai sveikinu su ta gražia iniciatyva, nes ne visose savivaldybėse yra tvarka, tvarkant atliekas, todėl įsikišimo kai kur labai reikia. Kaip minėjo gerbiamasis Almantas, turime daryti tai, kad Lietuvoje šiukšlės būtų sutvarkytos ir laiku, ir susistemintos.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos, už motyvus. Prašom balsuoti. Kas už pateiktą projektą po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 34 Seimo nariai. Balsavo 34 Seimo nariai: už – 30, prieš – 1, susilaikė 3. Pateiktiems projektams yra pritarta.
Ir dėl projekto Nr. XIIP-1427 pagrindiniu komitetu siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas. Papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 15 d. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-1428 pagrindiniu komitetu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomi – Aplinkos apsaugos komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstyti siūloma irgi gegužės 15 d. Ar galime pritarti? Galime, ačiū. Pritarta.
18.01 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo 2, 341, 342, 343, 344, 345, 3412, 3415, 3416, 3424 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 5 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1437ES (pateikimas)
Kitas 2-15 klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1437ES. Pranešėjas – aplinkos viceministras A. Petkus. Prašau.
A. PETKUS. Noriu pateikti Seimui Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2, 341, 342, 343, 344, 345, 3412, 3415, 3416, 3424 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 5 priedo pakeitimo įstatymą. Tai yra Europos Sąjungos teisės perkėlimą į Lietuvos teisę įgyvendinantis įstatymas. Jisai konkrečiai įgyvendina 2012/197 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą ir reglamentuoja elektronikos tvarkymą.
Teikiami tokie pakeitimai: yra tikslinamos elektronikos sąvokos, numatoma, kad užduotys elektronikos atliekoms tvarkyti nustatomos pagal išleidžiamą elektronikos į rinką kiekį. Šiuo metu yra tvarkoma pagal susikaupiančius kilogramus. Taip pat yra numatoma, kad atliekų surinkimas yra vykdomas tik per gamintojo ir importuotojo sukurtas atskiras sistemas. Šiuo metu gamintojai ir importuotojai gali pasirinkti, ar diegia atskiras sistemas, ar naudojasi savivaldybių sistemomis. Nuo to priklauso jų sutvarkymo užduotys. Tai būtų vienintelė galimybė, aiškesnis reglamentavimas. Ir taip pat numatoma nuo 2018 m. įpareigoti visus prekybininkus, kurie vykdo prekybą parduotuvėse, didesnėse kaip 400 kvadratinių metų ploto, priimti mažąją elektroniką iš gyventojų vartotojų. Mažoji elektronika yra suprantama kaip ne didesnė negu 25 centimetrų skersmens.
Tokie patikslinimai yra siūlomi įstatyme įgyvendinant direktyvą. Kviečiu Seimo narius pritarti.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. Klausia E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, paaiškino.
PIRMININKAS. Ačiū.
A. PETKUS. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui, jūs atsakėte į visus klausimus. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti? Ne. (Balsai salėje) Kolegos, visiems leisiu užsiregistruoti, nesijaudinkit. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritariam bendru sutarimu. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 10 d. Ar galime pritarti, kolegos? (Balsai salėje) Galime pritarti. Ačiū.
Kitas klausimas. Pranešėjo B. Bradausko nėra. Taigi nesvarstysime.
18.05 val.
Seimo narių pareiškimai
Ir Seimo narių pareiškimai. Prašom, yra vienas pareiškimas. Prašom, L. Talmontas.
L. TALMONT (LLRAF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Šiandien nuo kelių pastatų Jašiūnuose, kurių savininkai yra lenkų tautybės piliečiai, buvo nuplėštos lentelės su gatvių pavadinimais. Tokiu būdu yra pažeista privati žemės valda ir nuosavybė, kuri turi būti valstybės saugoma, kaip tai numato mūsų šalies Konstitucija ir įstatymai. Pareiškimas šiuo klausimu jau pateiktas Šalčininkų policijai.
Į šį faktą noriu atkreipti Lietuvos Seimo, kaip pagrindinio mūsų šalies teisėkūros organo, visų politikų ir visuomenės dėmesį, kuo atsiliepia visuomenės informavimo priemonėse politikų, visuomenės veikėjų ir organizacijų kurstoma nesantaika tautinių mažumų atžvilgiu.
Kreipiuosi į šalies Prezidentę, premjerą, į generalinį prokurorą, policijos vadovybę… užkirsti kelią panašiems išpuoliams, dėl kurių mūsų piliečių privati nuosavybė nėra saugi. O tokie išpuoliai taip pat turi nukreiptą prieš tautines mažumas kontekstą ir kursto tautinę nesantaiką, bandoma bauginti tautines mažumas, o tai yra ypač nepriimtina Europos Sąjungos šalyje. Lietuvos tautinės mažumos laukia skubių teisėsaugos institucijų veiksmų, užtikrinančių jų ir jų nuosavybės saugumą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau mes neturime Seimo narių pareiškimų. Prašom, registruotis.
Užsiregistravo 32 Seimo nariai. Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. kovo 13 d., ketvirtadienio, vakarinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DKF – frakcija „Drąsos kelias“; DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.