LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMŲ KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO KONSTITUCINIO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1279(2)

2022-05-25 Nr. 102-P-23

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, nariai: Kasparas Adomaitis, pavaduojantis Aušrinę Armonaitę, Irena Haase, Andrius Vyšniauskas, pavaduojantis Gabrielių Landsbergį, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, Komiteto biuro padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Kviestieji asmenys: Seimo narė Monika Ošmianskienė, Seimo narys Edmundas Pupinis, Seimo narys Valdemaras Valkiūnas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnysis patarėjas Pranas Žukauskas, Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovai: pirmininkė Jolanta Petkevičienė, pirmininkės pavaduotojas Andrius Puksas, Rinkimų organizavimo skyriaus vedėja Reda Daniškevičiūtė, Teisės ir tyrimų skyriaus vedėjas Rokas Stabingis, Politinių partijų ir politinių kompanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė, Kompiuterinių technologijų skyriaus vedėjas Darius Gaižauskas, Teisingumo ministerijos atstovai: viceministrė Jurga Greičienė, Teisinių paslaugų politikos grupės l.e.p. vadovė Jurgita Urbaitė, Baudžiamosios justicijos grupės patarėja Sonata Gendvilaitė, Teisėkūros politikos grupės patarėja Mėta Matuzevičienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė, VĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija atstovas Armen Airapetian, Interneto žiniasklaidos atstovai: pirmininkė Lina Bušinskaitė, Andžej Čaikovski.

2. – 4. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų, Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08			*	Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. I. Dėl konstitucinio įstatymo, kuriuo kodifikuojama rinkimų teisė, reguliavimo dalyko Pagal Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalį konstituciniai įstatymai priimami, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiami ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, įstatymo įtraukimas į konstitucinių įstatymų sąrašą pagal Konstituciją reiškia, kad toks įstatymas turi būti priimtas ir jame nustatytas teisinis reguliavimas turi būti keičiamas sudėtingesne (palyginti su kitų įstatymų priėmimu ir pakeitimu) tvarka, taip kartu siekiant sudaryti prielaidas užtikrinti šio teisinio reguliavimo stabilumą (2019 m. vasario 15 d., 2020 m. liepos 30 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog iš Konstitucijos, inter alia jos 69 straipsnio 3 dalies, 72 straipsnio 2 dalies nuostatų, kuriomis įtvirtinta sudėtingesnė konstitucinių įstatymų priėmimo ir keitimo tvarka, matyti, kad konstituciniais įstatymais turėtų būti reguliuojamos konstituciškai svarbios visuomeninių santykių sritys, ypač reikšmingi valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimai (2020 m. liepos 30 d. nutarimas). Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo preambulėje taip pat nustatyta, kad jis priimtas pripažįstant būtinumą konstituciniais įstatymais reglamentuoti ypač reikšmingus visuomeninius santykius ir taip užtikrinti jų stabilumą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar konstituciniu įstatymu su rinkimų organizavimu ir vykdymu susiję santykiai turėtų būti reguliuojami taip detaliai ir smulkmeniškai, kaip siūloma vertinamame Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekte. Mūsų nuomone, dėl sudėtingesnės konstitucinio įstatymo keitimo tvarkos, kuria užtikrinamas didesnis juo reguliuojamų santykių stabilumas, jame turėtų būti nustatytos tik svarbiausios rinkimų organizavimo ir vykdymo taisyklės, kuriomis būtų sureguliuoti reikšmingiausi rinkimų santykių aspektai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, Seimui priėmus konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinį įstatymą, t. y. 3/5 Seimo narių balsų dauguma nusprendus, kokie visuomeniniai santykiai dėl jų ypatingos svarbos ir poreikio užtikrinti didesnį jų reguliavimo stabilumą turi būti reguliuojami konstituciniais įstatymais, tie santykiai negali būti reguliuojami žemesnės galios teisės aktais – įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais, tačiau tai nereiškia, kad pagal Konstituciją Seimas negali priimti įstatymų, skirtų konstituciniams įstatymams įgyvendinti, ar kad poįstatyminiuose aktuose negali būti detalizuojamos konstituciniuose įstatymuose įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės (Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimas). Taigi, mūsų nuomone, konstituciniu įstatymu nustačius svarbiausias rinkimų organizavimo ir vykdymo taisykles, detalus rinkimų ir su jais susijusių santykių reguliavimas galėtų būti įtvirtintas paprastuosiuose (ordinariniuose) įstatymuose, kuriuos galima lengviau pakeisti, o kai kurie klausimai galėtų būti sureguliuoti ir poįstatyminiu lygmeniu. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad konstitucinių įstatymų sąraše yra įrašytas Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinis įstatymas, pažymėtina, jog kodeksais yra sistemiškai reguliuojamos plačios visuomeninių santykių sritys, jie pasižymi teisinio reguliavimo kompleksiškumu ir išsamumu. Visi Lietuvos Respublikoje galiojantys kodeksai turi paprastojo įstatymo galią, taigi Rinkimų kodeksas vienintelis Lietuvos teisės sistemoje išsiskirtų iš kitų kodeksų aukštesne teisine galia, nors dėl procedūrinių teisės normų gausos rinkimų teisei yra būdingas dar didesnis detalumas nei kitoms kodifikuotoms teisės sritims. Dėl šių priežasčių svarstytina atsisakyti rinkimų teisės kodifikavimo konstitucinio įstatymo lygmeniu. Pakeitus konstitucinių įstatymų sąrašą jame galėtų būti įrašytas, pavyzdžiui, Rinkimų pagrindų konstitucinis įstatymas, kuriuo būtų sureguliuoti tik patys reikšmingiausi rinkimų santykių aspektai (arba Rinkimų ir referendumo pagrindų konstitucinis įstatymas), o daugelį vertinamame projekte siūlomų teisės normų, kuriomis būtų reglamentuojamas rinkimų organizavimo ir vykdymo procesas, būtų galima nustatyti paprastuosiuose įstatymuose (arba, juos kodifikavus, – paprastojo įstatymo galią turinčiame Rinkimų kodekse), kuriuos, prireikus, pakeisti būtų gerokai lengviau negu konstitucinį įstatymą (taip pat žr. Teisės departamento 2021 m. birželio 29 d. išvadą dėl Referendumo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-658). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalyje, 105 straipsnio 3 dalies 1 punkte yra minimi „rinkimų įstatymai“, taigi iš Konstitucijos nekyla būtinybė juos kodifikuoti.	Nepritarti	Rinkimų kodeksas įrašytas į konstitucinių įstatymų sąrašą. Seimas, įrašydamas Rinkimų kodeksą į Konstitucinių įstatymų sąrašą jau apsisprendė, kad rinkimų procesus reglamentuojančios teisės normos būtų nustatytos konstituciniame įstatyme. Rinkimų procesas yra detalių ir išsamių taisyklių rinkinys, tad neišvengiamai gali būti poreikis keisti tam tikras nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad keitimai turėtų būti priimami kvalifikuota balsų dauguma, bus būtinas susitelkimas ir ieškojimas visiems labiausiai priimtino sprendimo, todėl siekiama turėti prievolę plačiam partijų sutarimui dėl rinkimų taisyklių, kas užtikrins sistemos stabilumą.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08			*	Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektu teikiamame patvirtinti Rinkimų kodekse (toliau – Kodeksas) siūloma kodifikuoti ne tik visus rinkimų įstatymus, bet ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymą. Šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) statusą, uždavinius, sudarymą, darbo organizavimo ir sprendimų priėmimo tvarką, komisijos narių teises, pareigas, veiklos garantijas ir kita, yra mechaniškai perkeltos į Kodeksą (konstitucinį įstatymą). Vertinant šio įstatymo nuostatų perkėlimą į Kodeksą (konstitucinį įstatymą) pažymėtina, kad: 1) Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas, reglamentuojantis VRK statusą, uždavinius, sudarymą, darbo organizavimo ir sprendimų priėmimo tvarką, komisijos narių teises, pareigas, veiklos garantijas ir kita, iš esmės nėra rinkimų įstatymas. Rinkimų įstatymų paskirtis – reglamentuoti politinių atstovaujamųjų institucijų (Seimo, savivaldybių tarybų, Europos Parlamento), valstybės vadovo, kitų renkamų institucijų (pavyzdžiui, savivaldybių merų) rinkimų tvarką. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 55 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas, yra pažymėjęs, jog „ši konstitucinė nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymu įtvirtinti Seimo narių rinkimų sistemą, nustatyti rinkimų organizavimo pagrindus ir tvarką, apimančią inter alia kandidatų į Seimo narius kėlimą, rinkimų agitaciją, balsavimo tvarką, rinkimų rezultatų nustatymą, rinkimų ginčų nagrinėjimo procedūras, reguliuoti kitus Seimo narių rinkimų santykius“ (2004 m. lapkričio 5 d., 2008 m. lapkričio 7 d. išvados). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad šios oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos mutatis mutandis taikytinos ir savivaldybių tarybų rinkimų santykių teisiniam reguliavimui (2007 m. vasario 9 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo kodifikavimas Kodekse (konstituciniame įstatyme) nebūtų konstituciškai pagrįstas ir neatitiktų ne tik rinkimų įstatymų, bet ir konstitucinių įstatymų paskirties. Kaip minėta, konstituciniais įstatymais turėtų būti reguliuojamos konstituciškai svarbios visuomeninių santykių sritys, ypač reikšmingi valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimai (Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimas); 2) nei Lietuvos teisės tradicijoje, nei teisės sistemoje nėra pavyzdžių, kai įstatymus vykdančios valstybės institucijos statusas, uždaviniai, darbo organizavimo ir sprendimų priėmimo tvarka, veiklos garantijos ir kita būtų reglamentuojama konstituciniu įstatymu. Net Konstitucijoje nustatytų valstybės valdžios institucijų (Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės, teismų) statusą, struktūrą, darbo organizavimo ir įgaliojimų vykdymo tvarką, veiklos garantijas – tiek, kiek jų eksplicitiškai nereguliuoja Konstitucija, – reguliuoja Seimo statutas, turintis įstatymo galią, Prezidento įstatymas, Vyriausybės įstatymas, Teismų įstatymas, Konstitucinio Teismo įstatymas, taip pat bylų nagrinėjimo teismuose procesą reglamentuojantys Civilinio proceso, Baudžiamojo proceso kodeksai, Administracinių bylų teisenos įstatymas. Visi šie įstatymai ir Seimo statutas turi paprastųjų (ordinarinių) įstatymų galią (žemesnę nei Konstitucijos ir konstitucinių įstatymų) ir yra priimami, keičiami, pripažįstami netekusiais galios Konstitucijos 69 straipsnio 2 dalyje bei Seimo statuto 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta Seimo narių balsų dauguma (išskyrus Seimo statuto 262 straipsnyje nustatytus Seimo statuto keitimo ypatumus); 3) konstitucinių įstatymų svarstymo ir priėmimo procedūra yra žymiai sudėtingesnė nei paprastųjų įstatymų: konstitucinis įstatymas priimamas, jeigu už jį balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiamas ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių (t. y. bent 85 Seimo narių) balsų dauguma; konstitucinių įstatymų projektai negali būti svarstomi ir priimami skubos ar ypatingos skubos tvarka; nepriimtas konstitucinis įstatymas Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiamas ne anksčiau kaip po 9 mėnesių ir kt. (Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalis, Seimo statuto 171^2–171^4 straipsniai); 4) jeigu VRK statusas, sudarymas, komisijos narių teisės, pareigos, veiklos garantijos ir kita būtų reglamentuojama Kodekse (konstituciniame įstatyme), ši komisija įstatymus vykdančių valstybės institucijų sistemoje būtų vienintelė, kurios statuso ir veiklos reglamentavimas būtų iškeltas į konstitucinio įstatymo lygmenį. Iškilus būtinybei pakeisti Kodekse (konstituciniame įstatyme) nustatytą teisinį reguliavimą, operatyviai to padaryti nebūtų įmanoma dėl sudėtingos konstitucinio įstatymo keitimo tvarkos, ir už pakeitimą turėtų balsuoti ne mažiau kaip 85 Seimo nariai. Pažymėtina, kad Seimo galimybes pakeisti Kodekso (konstitucinio įstatymo) nuostatas, reglamentuojančias VRK statusą, uždavinius, sudarymą, darbo organizavimą, kitus šios komisijos veiklos aspektus, ribotų ne vien konstitucinių įstatymų keitimo tvarka, bet ir tai, kad šių nuostatų nebūtų galima keisti visą rinkimų politinės kampanijos laikotarpį; 5) VRK yra ne tik rinkimų, bet ir referendumų organizavimo bei vykdymo institucija, taip pat institucija, vykdanti Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatyme (kuris pagal Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo 2 dalies 7 punktą turėtų būti priimtas kaip konstitucinis įstatymas) nustatytas funkcijas, vadinasi, jos uždaviniai ir funkcijos būtų nustatyti ne visi kartu viename institucijos statusą apibrėžiančiame įstatyme, o atskiruose rinkimų, referendumo, piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įgyvendinimo procesus reguliuojančiuose įstatymuose. Be to, kai kurie VRK uždaviniai ir jų įgyvendinimas patenka į Europos Sąjungos teisės reguliavimo sritį (žr. Kodekso priede nurodytus Europos Sąjungos teisės aktus). Pakeitus šiuos teisės aktus arba priėmus naujus Europos Sąjungos teisės aktus, dėl sudėtingos Kodekso (konstitucinio įstatymo) keitimo tvarkos būtų sunkiau operatyviai juos įgyvendinti (nustatyti naujus VRK uždavinius arba pakeisti esamas funkcijas). Atsižvelgiant į visa tai ir siekiant tinkamai inkorporuoti Kodeksą į teisės sistemą, reikėtų atsisakyti Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo kodifikavimo konstituciniame įstatyme, kuriame kodifikuojamas rinkimų santykių teisinis reguliavimas.	Nepritarti	VRK yra rinkimus organizuojanti struktūra todėl ji  taip yra jautri pokyčiams prieš rinkimus ir reikalingas stabilumas pasiruošiant rinkimams bei juos organizuojant. Įvertinus tai, kad rinkimų vykdymas susijęs su daug organizacinių procedūrų ir veiksmų ir siekiant aiškiai bei išsamiai reglamentuoti rinkimų procesą, būtina apibrėžti ir pagrindinius šiame procese dalyvaujančius  subjektus, tame tarpe Vyriausiąją rinkimų komisiją bei kitas rinkimų komisijas.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08			*	Kodekse (konstituciniame įstatyme) taip pat siūloma kodifikuoti Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą tiek, kiek būtų reguliuojami rinkimų politinės kampanijos finansavimo ir jo kontrolės santykiai (Kodekso VIII, XI ir XII skyriai). Atkreipiame dėmesį į tai, kad šis įstatymas, kuriuo yra reguliuojami ne tik rinkimų politinės kampanijos, bet ir referendumo politinės kampanijos finansavimo ir jo kontrolės santykiai, įsigaliojus Kodeksui netektų galios (Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekto 3 straipsnio 6 punktas), o referendumo politinės kampanijos finansavimo ir jo kontrolės santykiai turėtų būti reguliuojami Referendumo konstituciniame įstatyme. Taigi politinių kampanijų finansavimo ir jo kontrolės teisinis reguliavimas būtų išskaidytas į atskirus konstitucinius įstatymus (Kodeksą ir Referendumo konstitucinį įstatymą). Šį teisinį reguliavimą būtų sunku pakeisti dėl sudėtingos konstitucinių įstatymų keitimo tvarkos ir jiems pakeisti reikalingos Seimo narių balsų daugumos (ne mažiau kaip 85 Seimo narių balsų). Be to, pažymėtina, kad rinkimų politinės kampanijos finansavimo ir jo kontrolės teisinio reguliavimo nebūtų galima keisti visą rinkimų politinės kampanijos laikotarpį. Atsižvelgdami į tai, siūlytume konstituciniame įstatyme, kuriame kodifikuojamas rinkimų santykių teisinis reguliavimas, nekodifikuoti Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo nuostatų ir neišskaidyti šiame įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo į atskirus konstitucinius įstatymus (Kodeksą ir Referendumo konstitucinį įstatymą). Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo nuostatas pakeisti būtų paprasčiau nei pakeisti Kodeksą pagal sudėtingą konstitucinių įstatymų keitimo tvarką ir paisant  draudimo keisti rinkimų teisinį reguliavimą rinkimų politinės kampanijos metu.	Nepritarti	Politinės kampanijos finansavimo ir finansavimo kontrolės klausimai tampriai susiję su rinkimų procesu. Šias nuostatas įtvirtinus konstituciniame įstatyme bus pasiektas teisinio reguliavimo stabilumas. Atsiradus poreikiui keisti tam tikras nuostatas reikės didesnio palaikymo ir bendro konsensuso ieškojimo. To ir siekiama šiuo Rinkimų kodeksu, kad priimami pakeitimai būtų maksimaliai suderinti ir atitiktų daugumos interesus. Referendumo konstitucinio įstatymo projektas derinamas su Rinkimų kodekso projekto nuostatomis.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08			*	Rinkimų kodekso pavadinimas suponuoja, kad juo reguliuojami rinkimų santykiai. Toks reguliavimo dalykas nurodytas ir Kodekso 1 straipsnyje. Tačiau Kodekso XVI skyriuje reguliuojami, be kita ko, su Kodekso reguliavimo dalyku tiesiogiai nesusiję santykiai – renkamų valstybės ir savivaldybės politikų pareigų nesuderinamumas su kitomis pareigomis (Kodekso 173 straipsnis) ir išrinktų valstybės bei savivaldybės politikų įgaliojimų nutrūkimas (Kodekso 176 straipsnis). Atsižvelgiant į Kodekso paskirtį, darytina išvada, kad pareigų nesuderinamumo ir įgaliojimų nutrūkimo santykiai turėtų būti reguliuojami ne Kodekse, o atitinkamų valstybės ar savivaldybės politikų statusą reglamentuojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Pažymime, kad Seimo nario pareigų nesuderinamumas su kitomis pareigomis reglamentuojamas Seimo statuto 6 straipsnyje, o Seimo nario įgaliojimų nutrūkimas – šio statuto 8 straipsnyje. Atitinkami Respublikos Prezidento teisinio statuso aspektai turėtų būti reguliuojami Prezidento įstatyme, Europos Parlamento nario –Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatyme, o savivaldybės tarybos nario ir mero – Vietos savivaldos įstatyme. Kodekse turėtų būti reguliuojami tik tie pareigų nesuderinamumo ir mandato netekimo ar įgaliojimų nutrūkimo aspektai, kurie yra tiesiogiai susiję su rinkimų organizavimu ir vykdymu, t. y. Kodekse turėtų būti nustatyta pareigų nesuderinamumo (apibrėžto valstybės ar savivaldybės politiko statusą reglamentuojančiame įstatyme) išsprendimo procedūra (Kodekso 173 straipsnio 8–11 dalys, kurios pataisius numeraciją turėtų būti 7–10 dalys, 174, 175 straipsniai), taip pat atsiradusios laisvos vietos užėmimas, kai pagal atitinkamo politiko statusą reglamentuojantį įstatymą nutrūksta jo įgaliojimai (Kodekso 177, 178 straipsniai).	Nepritarti	Siekiant reglamentavimo nuoseklumo, manytina, kad visi mandato nesuderinamumo su kitomis pareigomis atvejai turėtų būti viename teisės akte, o ne skaidomi skirtinguose įstatymuose. Taip   pat  RK  esantys sekantys straipsniai reglamentuoja mandato nesuderinamumo išsprendimo procedūras, įgaliojimų nutrūkimo pagrindus, taip pat rinkimų užstato skirtingus dydžius, tad reikalingas  bendras sisteminis vaizdas apie mandato nesuderinamumą su kitomis pareigomis ir iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Taip pat pažymėtina, kad analogiškas reguliavimas yra šiuo metu galiojančiuose rinkimų įstatymuose.
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	8	3		II. Dėl projekto nuostatų prieštaravimo Konstitucijai Pagal Kodekso 57 straipsnio 4 dalį asmenys, turintys teisę rinkti savivaldybių tarybų (turėtų būti – savivaldybių tarybų ir merų) rinkimuose, bet neturintys gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, gali būti įrašyti į rinkėjų sąrašą toje savivaldybėje, „kurioje toks asmuo yra nuolatinis gyventojas“ arba „kurioje buvo deklaruota paskutinė jo gyvenamoji vieta“. „Nuolatinis savivaldybės gyventojas“ yra apibrėžtas Kodekso 8 straipsnio 3 dalyje, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu asmuo savo gyvenamąją vietą atitinkamos savivaldybės teritorijoje deklaravo mažiau nei prieš 60 dienų iki rinkimų dienos, „jis teisę rinkti savivaldybės tarybos narius įgyvendina toje savivaldybėje, kurios teritorijoje jis buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą arba buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą likus ne mažiau kaip 60 dienų iki rinkimų dienos“. Pažymėtina, kad vietos savivalda yra įstatymo numatytų valstybės teritorijos administracinių vienetų bendruomenių, t. y. teritorinių bendruomenių, kurias sudaro šių vienetų nuolatiniai gyventojai (Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai gyventojai), savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. vasario 9 d. nutarimai). Taigi teisę rinkti savivaldos institucijas, per kurias įgyvendinama savivaldybės bendruomenės savivaldos teisė, gali turėti tik šiai bendruomenei priklausantys asmenys, t. y. asmenys, nuolat gyvenantys tos savivaldybės teritorijoje. Manome, kad Kodekso 8 straipsnio 3 dalies nuostata „jis teisę rinkti savivaldybės tarybos narius įgyvendina toje savivaldybėje, kurios teritorijoje jis buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą arba buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą likus ne mažiau kaip 60 dienų iki rinkimų dienos“, suteikianti teisę asmeniui, nedeklaravusiam savivaldybėje gyvenamosios vietos, rinkti tos savivaldybės tarybos narius, ir 57 straipsnio 4 dalies nuostata, kad į rinkėjų sąrašą gali būti įrašytas asmuo, kurio deklaruota paskutinė gyvenamoji vieta buvo toje savivaldybėje,  nepaisant to, kad jis ten negyvena ir nėra tos savivaldybės bendruomenės narys, prieštarauja Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai.	Atitiktis Konstitucijai svarstyta 2022-03-09	Atitiktis Konstitucijai svarstyta 2022-03-09 TTK posėdyje Nr. 102-P-5. Nuspręsta, kad patobulintas antras variantas neprieštarauja Konstitucijai.
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	11	2		Pagal Konstitucijos 141 straipsnį ir oficialiąją konstitucinę doktriną draudimas būti renkamiems Seimo nariais ir Respublikos Prezidentu taikomas visiems tikrąją karo tarnybą atliekantiems asmenims. Pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą tikroji karo tarnyba yra Lietuvos Respublikos piliečių privalomoji karo tarnyba, profesinė karo tarnyba, savanoriška nenuolatinė karo tarnyba, kariūnų tarnyba (2 straipsnio 34 dalis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Kodekso 11 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nenustatyta, kad Seimo nariu ir Respublikos Prezidentu negali būti renkamas karys, atliekantis savanorišką nenuolatinę karo tarnybą ar kariūnų tarnybą, prieštarauja Konstitucijos 141 straipsniui.	Atitiktis Konstitucijai svarstyta 2022-03-09	Atitiktis Konstitucijai svarstyta 2022-03-09 TTK posėdyje Nr. 102-P-5. Nuspręsta, kad patobulintas antras variantas neprieštarauja Konstitucijai. Atsižvelgiant į Teisės departamento pateiktą  pastabą ir teisinį aiškumą bei visišką suderinamumą su  p Konstitucijos 141 str., 11straipsnio 2 d. nuostata patobulinta. Patobulintos nuostatos suderintos su 59 straipsniu.
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	32	1	10	Kodekso 32 straipsnio 1 dalies 10 punktas, kuriame nustatyti VRK įgaliojimai duoti sutikimą patraukti kandidatą baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę, prieštarauja Konstitucijai, kurioje (jos 62 straipsnio 1, 2 dalyse, 86 straipsnio 1 dalyje, 100 straipsnyje, 104 straipsnio 4 dalyje, 114 straipsnio 2 dalyje) imunitetai yra nustatyti tik tam tikras pareigas einantiems asmenims. Pagal Konstituciją imunitetas yra tam tikros papildomos asmens neliečiamumo garantijos, būtinos jo pareigoms tinkamai atlikti, kad būtų užkirstas kelias galimam neigiamam poveikiui. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog Respublikos Prezidentui, Seimo nariams, Vyriausybės nariams ir teisėjams tam, kad galėtų vykdyti jiems Konstitucijoje nustatytas funkcijas įgyvendinant valstybės valdžią, Konstitucijoje yra nustatytas ypatingas teisinis statusas, inter alia yra expressis verbis įtvirtinti imunitetai: asmens neliečiamybė, ypatinga patraukimo baudžiamojon ir (arba) administracinėn atsakomybėn tvarka (2003 m. gegužės 30 d., 2013 m. gegužės 2 d. nutarimai). Konstitucijoje nustatyta, kad Respublikos Prezidento asmuo neliečiamas, kol eina savo pareigas, jis negali būti suimtas, patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn (86 straipsnio 1 dalis); Seimo nario asmuo neliečiamas, be Seimo sutikimo jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė (62 straipsnio 1, 2 dalys); Ministras Pirmininkas ir ministrai negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti, negali būti kitaip suvaržyta jų laisvė be išankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesijų – be išankstinio Respublikos Prezidento sutikimo (100 straipsnis); Konstitucinio Teismo teisėjai turi tokią pat asmens neliečiamybės teisę kaip ir Seimo nariai (104 straipsnio 4 dalis); teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be Respublikos Prezidento sutikimo (114 straipsnio 2 dalis). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad jokie kiti asmenys, dirbantys institucijose, per kurias vykdomos valstybės funkcijos, pagal Konstituciją neturi minėtų imunitetų (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, 2013 m. gegužės 2 d. sprendimas), taip pat kad pagal Konstituciją šių imunitetų neturi savivaldybių tarybų nariai (2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai). Kaip matyti iš Konstitucinio Teismo jurisprudencijos, Konstitucijoje įtvirtintų imunitetų apimtis negali būti aiškinama plečiamai (žr. 2007 m. gruodžio 17 d., 2020 m. kovo 9 d. nutarimus). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Konstitucijoje expressis verbis nustatytų subjektų, turinčių imunitetus, rato plėtimas įstatymais yra konstituciškai nepagrįstas, su funkcijų įgyvendinant valstybės valdžią vykdymu siejami imunitetai negali būti suteikiami asmenims, įgyvendinantiems pasyviąją rinkimų teisę, todėl VRK negali turėti įgaliojimų duoti sutikimą patraukti kandidatą baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.	Atitiktis Konstitucijai svarstyta 2022-03-09	Atitiktis Konstitucijai svarstyta 2022-03-09 TTK posėdyje Nr. 102-P-5. Pastebėta, kad teikiant antrą patobulintą Rinkimų kodekso projekto XIVP-1279(2) variantą, buvo atsisakyta  kodekse plėsti asmenų, kurie neįvardyti Konstitucijoje kaip turintys imunitetą, ratą, todėl laikantis tokios esminės nuostatos, taisytinas  ir 32 str. 1 d. 10 p., kuris pritariant ir autoriams, ir Komitetui, patobulintas projekto svarstymo Komitete metu.
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	32 176	2 1	4	Kodekso 32 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 176 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimus įstatymo nustatytais atvejais priimti motyvuotą sprendimą dėl Seimo nario įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais nesuėjus terminui. Pažymėtina, kad pagal Konstituciją tik Seimas turi įgaliojimus priimti šiuos sprendimus (Seimo nutarimus), kuriems įsigaliojus Seimo nario įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui: – panaikinti Seimo nario mandatą apkaltos proceso tvarka (Konstitucijos 63 straipsnio 5 punktas, 74 straipsnis); – nutraukti Seimo nario įgaliojimus, paaiškėjus kad davęs priesaiką Seimo narys perėjo dirbti arba neatsisakė darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis (Konstitucijos 63 straipsnio 7 punktas, Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 10 d., 2011 m. vasario 23 d. sprendimai). Pagal Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalį Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato; dėl to Seimas priima nutarimą. Šių Konstitucijoje (jos 59 straipsnio 3 dalyje, 63 straipsnio 5 ir 7 punktuose, 74 straipsnyje) expressis verbis nustatytų Seimo įgaliojimų negali vykdyti jokia kita valstybės institucija. Jų vykdymo tvarka reglamentuojama Seimo statute (žr. 5 straipsnį, 8 straipsnio 1 dalies 5, 7 punktus, 2 dalį, 78 straipsnio 1 dalies 13, 14 punktus, 2, 3 dalis, VIII skyrių, kuriame reglamentuojamas apkaltos procesas Seime). Pagal Konstituciją Seimo statuto nustatyta tvarka priimtas ir pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo (6 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 19 straipsnio 2 dalies) reikalavimus Teisės aktų registre oficialiai paskelbtas Seimo nutarimas sukelia teisines pasekmes – Seimo nario mandato netekimą arba Seimo nario įgaliojimų nutrūkimą nesuėjus terminui minėtais konstituciniais pagrindais. Šie teisiniai faktai pagal Konstituciją neturi ir negali būti „pripažįstami“ jokių institucijų, tarp jų Vyriausiosios rinkimų komisijos, sprendimais. Taigi Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai turėtų būti formuluojami ne kaip įgaliojimai pripažinti Seimo nario įgaliojimus nutrūkusiais, o kaip pareiga, Seimui pripažinus, kad neprisiekęs arba prisiekęs su išlyga Seimo narys neteko mandato Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu, arba Seimui panaikinus Seimo nario mandatą Konstitucijos 74 straipsnyje nustatyta tvarka ir jo įgaliojimams nutrūkus Konstitucijos 63 straipsnio 5 punkte nustatytu pagrindu, arba Seimui nutraukus Seimo nario įgaliojimus dėl to, kad šis perėjo dirbti arba neatsisakė darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis, ir jo įgaliojimams nutrūkus Konstitucijos 63 straipsnio 7 punkte nustatytu pagrindu, per Kodekse nustatytą terminą nuo atitinkamo Seimo nutarimo įsigaliojimo dienos priimti ir Teisės aktų registre paskelbti sprendimą, kuriame būtų konstatuojama, kad atsirado laisva Seimo nario vieta, ir, jeigu Seimo narys buvo išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje, skelbiami nauji arba pirmalaikiai Seimo nario rinkimai, arba, jeigu Seimo narys buvo išrinktas daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pripažįstama, kad Seimo nariu tampa kandidatų sąraše, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Seimo narys, įrašytas pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Kodekso 32 straipsnio 2 dalies 4 punktas ir 176 straipsnio 1 dalis tiek, kiek jais sudaromos prielaidos Vyriausiajai rinkimų komisijai „įstatymo nustatytais atvejais“ priimti sprendimus, kuriais būtų „pripažįstami“ Seimo nutarimų, priimtų jam įgyvendinant savo konstitucinius įgaliojimus, sukelti teisiniai padariniai, prieštarauja Konstitucijai, būtent: – tiek, kiek pagal juos Vyriausiajai rinkimų komisijai galėtų būti suteikti įgaliojimai pripažinti Seimo nario įgaliojimus nutrūkusiais Konstitucijos 63 straipsnio 5 punkte (ir Kodekso 176 straipsnio 2 dalies 4 punkte) nustatytu pagrindu (kai Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka), – prieštarauja Konstitucijos 63 straipsnio 5 punktui, 74 straipsniui; – tiek, kiek pagal juos Vyriausiajai rinkimų komisijai galėtų būti suteikti įgaliojimai pripažinti Seimo nario įgaliojimus nutrūkusiais Konstitucijos 63 straipsnio 7 punkte (ir Kodekso 176 straipsnio 2 dalies 5 punkte) nustatytu pagrindu (kai jis pereina dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis), – prieštarauja Konstitucijos 63 straipsnio 7 punktui; – tiek, kiek pagal juos Vyriausiajai rinkimų komisijai galėtų būti suteikti įgaliojimai pripažinti Seimo nario įgaliojimus nutrūkusiais Kodekso 176 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu (kai Seimo narys įstatymo nustatyta tvarka neprisiekė arba prisiekė su išlyga), – prieštarauja Konstitucijos 59 straipsnio 3 daliai, 63 straipsniui. Nurodyti prieštaravimai Konstitucijai būtų pašalinti, jeigu, atsižvelgus į šios išvados 4 pastabą apie tai, kad valstybės ir savivaldybės politikų įgaliojimų nutrūkimo santykiai yra nesusiję su Kodekso reguliavimo dalyku ir turėtų būti reguliuojami ne Kodekse, o tų politikų statusą reglamentuojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose, Kodekso 176 straipsnio 1–5 dalių būtų atsisakyta, arba – jeigu nepaisant šios pastabos Kodekso 176 straipsnyje būtų nustatyti Seimo narių įgaliojimų nutrūkimo pagrindai – Kodekso 32 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatoje, kad Vyriausioji rinkimų komisija įstatymo nustatytais atvejais priima ir skelbia sprendimus dėl Seimo nario įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais, vietoj žodžio „įstatymo“ įrašius žodžius „šio kodekso“, o Kodekso 176 straipsnio 1 dalyje nustačius teisinį reguliavimą, pagal kurį Vyriausioji rinkimų komisija motyvuotu sprendimu pripažintų Seimo nario įgaliojimus nutrūkusiais nesuėjus terminui tik Konstitucijos 63 straipsnio 2–4 ir 8 punktuose (Kodekso 176 straipsnio 2 dalies 1–3 ir 6 punktuose) nustatytais pagrindais.	Atitiktis Konstitucijai svarstyta 2022-03-09	Atitiktis Konstitucijai svarstyta 2022-03-09 TTK posėdyje  Nr. 102-P-5. Atsižvelgiant į TD pastabą, patobulintas 32 str. 2 dalies 4 punktas ir 176 str. 1d.
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	176	2	7	Pagal Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalį Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato; dėl to Seimas priima nutarimą. Konstitucinis Teismas, atskleisdamas Seimo nario konstitucinį statusą, yra pažymėjęs, kad „tol, kol išrinktas Seimo narys neprisiekia, jis neturi visų Tautos atstovo teisių – toks išrinktas Seimo narys dar nėra Tautos atstovas, jis dar neturi Seimo nario įgaliojimų ir dar negali jų vykdyti“ (2004 m. liepos 1 d. nutarimas). Taigi Seimo nariui neprisiekus arba prisiekus su išlyga jo įgaliojimai negali nutrūkti, nes jis jų nėra įgijęs, todėl Konstitucijos 63 straipsnyje ir nėra tokio Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Kodekso 176 straipsnio 2 dalies 7 punktas, kuriame nustatytas Seimo nario įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais nesuėjus terminui pagrindas – įstatymo nustatyta tvarka Seimo narys neprisiekė arba prisiekė su išlyga, prieštarauja Konstitucijos 59 straipsnio 3 daliai, 63 straipsniui.	Atitiktis Konstitucijai svarstyta 2022-03-09	Atitiktis Konstitucijai svarstyta 2022-03-09 TTK posėdyje Nr. 102-P-5. Projektas patobulintas, atsisakant 176 str. 2 d. 7 punkto.
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	176	1		Kodekso 176 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimus įstatymo nustatytais atvejais motyvuotu sprendimu pripažinti Respublikos Prezidento įgaliojimus nutrūkusiais nesuėjus terminui. Pažymėtina, kad pagal Konstituciją tik Seimas turi įgaliojimus priimti šiuos sprendimus (Seimo nutarimus), kuriems įsigaliojus Respublikos Prezidento įgaliojimai nutrūksta nepasibaigus laikui, kuriam jis buvo išrinktas: – Respublikos Prezidentą pašalinti iš pareigų apkaltos proceso tvarka (Konstitucijos 74 straipsnis, 86 straipsnio 2 dalis, 88 straipsnio 5 punktas); – atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išvadą konstatuoti, kad Respublikos Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti savo pareigų (Konstitucijos 88 straipsnio 6 punktas). Šių Konstitucijoje (jos 74 straipsnyje, 86 straipsnio 2 dalyje, 88 straipsnio 5, 6 punktuose) expressis verbis nustatytų Seimo įgaliojimų negali vykdyti jokia kita valstybės institucija. Jų vykdymo tvarka reglamentuojama Seimo statute (žr. 29^1, 29^3 straipsnius, VIII skyrių, kuriame reglamentuojamas apkaltos procesas Seime). Pagal Konstituciją Seimo statuto nustatyta tvarka priimtas ir pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo (6 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 19 straipsnio 2 dalies) reikalavimus Teisės aktų registre oficialiai paskelbtas ir įsigaliojęs Seimo nutarimas sukelia teisines pasekmes – Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimą vienu iš nurodytų konstitucinių pagrindų, nepasibaigus laikui, kuriam jis buvo išrinktas. Šis teisinis faktas pagal Konstituciją neturi ir negali būti „pripažįstamas“ jokios institucijos, taigi ir Vyriausiosios rinkimų komisijos, sprendimu. Pagal Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalį Respublikos Prezidentui mirus, atsistatydinus, pašalinus jį iš pareigų apkaltos proceso tvarka ar tada, kai Seimas nutaria, kad Respublikos Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti pareigų, Seimas ne vėliau kaip per 10 dienų privalo paskirti Respublikos Prezidento rinkimus; Seimui negalint susirinkti ir paskelbti Respublikos Prezidento rinkimų, juos skelbia Vyriausybė. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, kiekviena iš Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių pagal Konstitucijos 88 straipsnio 3, 4, 5 arba 6 punktą nutrūksta Respublikos Prezidento įgaliojimai, yra teisinis faktas, kuris, kad kiltų Konstitucijoje numatytos teisinės pasekmės, turi būti nustatytas laikantis deramos teisinės procedūros; tai, be kita ko, – Respublikos Prezidento akto, kuriuo jis pareiškia apie savo atsistatydinimą, įsigaliojimas (Konstitucijos 88 straipsnio 3 punktas) ir Respublikos Prezidento mirties fakto nustatymas įstatymų nustatyta tvarka (Konstitucijos 88 straipsnio 4 punktas) (2002 m. birželio 19 d. nutarimas). Taigi įsigaliojęs Respublikos Prezidento aktas (dekretas) dėl atsistatydinimo iš pareigų yra teisės aktas, kuriuo išreikšta Respublikos Prezidento valia; Respublikos Prezidentas neturi patvirtinti šios savo valios jokiu Vyriausiajai rinkimų komisijai teikiamu pareiškimu ar aiškinti savo sprendimo motyvų. Respublikos Prezidento pasirašytas ir pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą Teisės aktų registre oficialiai paskelbtas dekretas dėl atsistatydinimo iš pareigų sukelia teisines pasekmes – Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimą, ir jokia valstybės institucija neturi įgaliojimų nei pakeisti ar panaikinti šio teisinio fakto, nei jo „pripažinti“ ar kitaip patvirtinti. Vyriausioji rinkimų komisija dėl Respublikos Prezidento dekrete išreikštos valios atsistatydinti negali priimti jokio sprendimo. Respublikos Prezidento mirtis yra teisinis faktas (įvykis), kurį patvirtina Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka išduotas civilinės būklės akto (mirties) įrašą liudijantis išrašas. Šis teisinis faktas pats savaime lemtų Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimą. Vyriausioji rinkimų komisija dėl Respublikos Prezidento mirties neturėtų ir negalėtų priimti jokio sprendimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad, pagal Seimo statuto 29^1 straipsnio 3 dalį, Seimui gavus įstatymų nustatyta tvarka išduotą civilinės būklės akto įrašo nuorašą, patvirtinantį Respublikos Prezidento mirtį, arba įsigaliojus Respublikos Prezidento dekretui dėl jo atsistatydinimo iš pareigų, sesijos metu nedelsiant šaukiamas nenumatytas Seimo posėdis, o laikotarpiu tarp sesijų – neeilinė sesija, kad būtų priimtas šio straipsnio 7 dalyje nurodytas Seimo nutarimas (kuriuo Seimo Pirmininkui pavedama laikinai eiti Respublikos Prezidento pareigas, o Seimo Pirmininko pavaduotojui pavedama laikinai eiti Seimo Pirmininko pareigas). Kaip minėta, pagal Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalį joje nurodyti teisiniai faktai lemia Seimo pareigą ne vėliau kaip per 10 dienų nuo atitinkamo Seimo nutarimo arba Respublikos Prezidento dekreto įsigaliojimo, arba nuo Respublikos Prezidento mirties fakto nustatymo paskirti Respublikos Prezidento rinkimus (Seimui negalint susirinkti ir jų paskelbti, tokia pareiga kyla Vyriausybei). Vyriausioji rinkimų komisija šiais atvejais privalėtų rengti bei vykdyti Seimo (arba, jeigu Seimas negalėtų susirinkti, – Vyriausybės) paskelbtus Respublikos Prezidento rinkimus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Kodekso 176 straipsnio 1 dalis tiek, kiek pagal ją Vyriausioji rinkimų komisija įstatymo nustatytais atvejais galėtų ne vėliau kaip per 15 dienų pripažinti Respublikos Prezidento įgaliojimus nutrūkusiais nesuėjus terminui, prieštarauja Konstitucijos 88 straipsniui, 89 straipsnio 1 daliai. Šis prieštaravimas Konstitucijai būtų pašalintas, jeigu, atsižvelgus į šios išvados 4 pastabą apie tai, kad valstybės ir savivaldybės politikų įgaliojimų nutrūkimo santykiai yra nesusiję su Kodekso reguliavimo dalyku ir turėtų būti reguliuojami ne Kodekse, o tų politikų statusą reglamentuojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose, Kodekso 176 straipsnio 1–5 dalių būtų atsisakyta, arba – jeigu nepaisant šios pastabos Kodekso 176 straipsnyje būtų nustatyti Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimo pagrindai – šio straipsnio 1 dalyje išbraukus žodžius „Respublikos Prezidento“.	Atitiktis Konstitucijai svarstyta 2022-03-09	Atitiktis Konstitucijai svarstyta 2022-03-09 TTK posėdyje Nr. 102-P-5. 176 str. 1 dalis patobulinta.
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	79 102	4		Kodekso 102 straipsnis tiek, kiek jame nenustatyta, kad renkant rinkėjų parašus draudžiama papirkti rinkėjus, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų parašus, dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėją pasirašyti rinkėjų parašų rinkimo lape, taip pat žadėti už parašą atsilyginti po rinkimų, turint tikslą paveikti rinkėjų valią pasirašyti ar nepasirašyti rinkėjų parašų rinkimo lape už konkretų išsikėlusį ar keliamą kandidatą arba kandidatų sąrašą, ir 79 straipsnio 4 dalis tiek, kiek joje nenustatyta, kad skaičiuojant surinktus rinkėjų parašus neįskaičiuojami parašai tų rinkėjų, kurie renkant parašus buvo tiesiogiai ar netiesiogiai papirkti, dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinami pasirašyti rinkėjų parašų rinkimo lape, taip pat rinkėjų, kuriems buvo žadama už parašą atsilyginti po rinkimų, turint tikslą paveikti rinkėjų valią pasirašyti ar nepasirašyti rinkėjų parašų rinkimo lape už konkretų išsikėlusį ar keliamą kandidatą arba kandidatų sąrašą, prieštarauja Konstitucijos 34 straipsnio 1, 2 dalims, demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principams. Demokratiški rinkimai yra svarbi piliečių dalyvavimo valdant valstybę forma, kartu ir būtinas valstybės politinių atstovaujamųjų institucijų formavimo elementas; rinkimai negali būti laikomi demokratiškais, o jų rezultatai – legitimiais ir teisėtais, jeigu jie vyksta paminant Konstitucijoje įtvirtintus demokratinių rinkimų principus, pažeidžiant demokratines rinkimų procedūras (Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d. išvada, 2008 m. spalio 1 d. nutarimas, 2008 m. lapkričio 7 d. išvada). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad „masinis ir (arba) sisteminis rinkėjų papirkimas, inter alia dovanomis ar kitokiu atlyginimu, skatinant dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą, vykstant rinkimų procesui (inter alia rinkimų agitacijos kampanijos, balsavimo laikotarpiu) laikytinas šiurkščiu demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principų pažeidimu“ (2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados); oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos dėl masinio ir (arba) sisteminio rinkėjų papirkimo taikytinos ir rinkėjų papirkimui skatinant balsuoti už arba prieš vienos ar kitos politinės partijos kandidatų sąrašą ir (arba) tam tikru būdu reitinguoti sąraše esančius kandidatus (2012 m. lapkričio 10 d. išvada). Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad masiniu rinkėjų ar rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimu vykstant rinkimų procesui laikytinas ir vienkartinis prekių, pinigų ar kitokių dovanų dalijimas ir (arba) neatlygintinis paslaugų teikimas daugeliui rinkėjų per susirinkimą ar kitokį visuomenei ar tam tikrai jos daliai skirtą renginį skatinant dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą (2012 m. spalio 26 d. išvada). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad rinkėjų parama išsikėlusiems ir (arba) keliamiems kandidatams, kurią patvirtina surinktas tam tikras rinkėjų parašų kiekis, taip pat turi būti reiškiama teisėtai, sąžiningai ir skaidriai, renkant parašus negalima paveikti rinkėjų valios, tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų parašų, kad nekiltų abejonių dėl kandidato ar kandidatų sąrašo registravimo ir dalyvavimo rinkimuose teisėtumo.	Atitiktis Konstitucijai svarstyta 2022-03-09	Atitiktis Konstitucijai svarstyta 2022-03-09 TTK posėdyje Nr. 102-P-5. Atsižvelgiant į tai, kad šia pastaba Teisės departamentas atkreipė dėmesį dėl Rinkimų kodekse galimo tobulesnio teisinių santykių sureguliavimo, todėl siūloma šią normą perkelti į Kodekso  79 str. 10 d. ir išdėstyti taip: „10. Parašus rinkęs asmuo atsako, kad parašai būtų renkami šio kodekso nustatyta tvarka. Draudžiama papirkti kandidato išsikėlimą ir (arba) keliamus kandidatus parėmusius rinkėjus, atsilyginti ar žadėti atsilyginti už kandidato išsikėlimo parėmimą, taip pat grasinant reikalauti pasirašyti parašų rinkimo lape ar elektroniniu būdu, ar kitaip pažeisti savanoriškumo principą.“
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	17			Kodekso 17 straipsnyje numatytas Pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos (tam tikrais atvejais – dviejų apygardų) sudarymas. Galima preziumuoti (nors Kodekse tai ir nenurodyta), kad tokia rinkimų apygarda būtų sudaroma tik Seimo rinkimams. Viena Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda būtų sudaroma, jeigu paskutiniuose rinkimuose dalyvavusių ir Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose balsavusių užsienyje esančių rinkėjų skaičius būtų didesnis negu 0,9 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus, o antra tokia rinkimų apygarda galėtų būti sudaryta, jeigu minėtas užsienyje balsavusių rinkėjų skaičius viršytų dviejų vienmandačių rinkimų apygardų vidutinį rinkėjų skaičių. Analizuojant Kodekso nuostatas akivaizdu, kad šios rinkimų apygardos (arba apygardų) sudarymas būtų siejamas ne su rinkėjų, įrašytų į rinkėjų sąrašus tuose rinkimuose, kuriems ji sudaroma, skaičiumi, o su anksčiau vykusiuose rinkimuose užsienyje balsavusių rinkėjų skaičiumi. Tai reiškia, kad konkrečiuose Seimo rinkimuose į Pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus galėtų būti įrašytas ir balsuoti iš esmės bet koks rinkėjų skaičius, niekaip nesiejamas su vidutiniu rinkėjų skaičiumi vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje būtent tuose Seimo rinkimuose. Be to, pagal Kodekso 17 straipsnio 2 dalį, sudarant Pasaulio lietuvių vienmandatę rinkimų apygardą, į jos rinkėjų sąrašą būtų įrašomi visi kitose valstybėse esantys Lietuvos Respublikos piliečiai. Pagal Užsienio reikalų ministerijos ir Migracijos departamento duomenis, 2019 m. tokių piliečių buvo apie 510 000.[1] Konstitucinis Teismas 2015 m. spalio 20 d. nutarime pažymėjo, kad „iš Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalies, kurioje įtvirtinta inter alia lygi rinkimų teisė, įstatymų leidėjui kyla pareiga, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės rinkimų apygardų sudarymui aplinkybes (inter alia rinkėjų migraciją, kitus demografinius veiksnius, rinkimų apygardų vientisumą), nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį rinkimų apygardos būtų sudaromos taip, kad jose būtų užtikrintas tolygus, kiek tai įmanoma, rinkėjų skaičiaus pasiskirstymas; tai yra svarbi prielaida užtikrinti visų rinkėjų balsų lygiavertiškumą ir vienodą visų rinkėjų balsų reikšmę nustatant balsavimo rezultatus“. Konstitucinis Teismas šiame nutarime taip pat konstatavo, kad Lietuvos sąlygomis 10 proc. rinkėjų skaičiaus nuokrypis nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus būtų optimalus ir kad Lietuvoje nėra aplinkybių, kurias teritorijos vientisumo ar joje gyvenančių tam tikrų asmenų grupių aspektu būtų galima traktuoti kaip ypatingas ir dėl to būtų būtina taikyti didesnį nei 10 proc. rinkėjų skaičiaus nuokrypį. Taigi, tokia situacija, jeigu rinkėjų skaičius Pasaulio lietuvių vienmandatėje rinkimų apygardoje daugiau nei 10 procentų skirtųsi nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus (kuris yra apie 35 000), – turint mintyje tai, kad po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo Lietuvoje neatsirado naujų ypatingų aplinkybių, – neatitiktų oficialiosios konstitucinės doktrinos, Konstitucinio Teismo suformuotos aiškinant Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą lygią rinkimų teisę.	Atitiktis Konstitucijai svarstyta 2022-03-09	Atitiktis Konstitucijai svarstyta 2022-03-09 TTK posėdyje  Nr. 102-P-5. Papildomai atsižvelgiant į komiteto klausymų  metu išsakytus argumentus ir TD pastabą, nuostatos patobulintos
13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	10 10 11	1 4 3		Kodekso 10 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų. Pagal galiojančios Konstitucijos 56 straipsnio 1 dalį Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų. Kodekso 11 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo, apkaltos proceso tvarka pašalintas iš pareigų arba netekęs Seimo nario mandato, gali būti renkamas Seimo nariu ar Respublikos Prezidentu, kai nuo Seimo sprendimo, kuriuo jis buvo pašalintas iš užimamų pareigų ar panaikintas jo Seimo nario mandatas, yra praėję ne mažiau kaip 10 metų. Pagal galiojančią Konstituciją asmuo, apkaltos proceso tvarka pašalintas iš pareigų arba netekęs Seimo nario mandato, negali užimti pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu. Kodekse taip pat siūloma įtvirtinti savivaldybių merų tiesioginių rinkimų institutą. Kodekso 2 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad merai būtų renkami vienmandatėse rinkimų apygardose, sutampančiose su savivaldybių teritorijomis, pagal daugumos atstovavimo (mažoritarinę) sistemą; pagal Kodekso 10 straipsnio 4 dalį meru galėtų būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris yra nuolatinis šios savivaldybės gyventojas. Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarime pažymėta, kad, nepakeitus Konstitucijos 119 straipsnio, įstatymu negali būti nustatyta teritorinės bendruomenės tiesiogiai renkama vienasmenė savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo institucija (be kita ko, mero pavadinimu). Šiame nutarime konstatuota ir tai, kad Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalyje nėra nustatytas Lietuvos Respublikos pilietybės reikalavimas aktyviajai ir pasyviajai rinkimų teisei įgyvendinti savivaldybių tarybų rinkimuose. Atsižvelgiant į tai, kad Seimas yra pradėjęs atitinkamų Konstitucijos pataisų, kurios sudarytų konstitucinį pagrindą nurodytam projektu siūlomam teisiniam reguliavimui nustatyti, priėmimo procesą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tol, kol šios pataisos nėra priimtos antru balsavimu Seime ir Respublikos Prezidento pasirašytos ir oficialiai paskelbtos, Kodeksas su jame numatytu teisiniu reguliavimu, neatitinkančiu galiojančios Konstitucijos, negali būti priimamas (t. y. dėl jo priėmimo negali būti balsuojama anksčiau nei bus priimtos ir promulguotos Konstitucijos pataisos). Jeigu kuri nors Konstitucijos pataisa nebūtų priimta, projektą reikėtų atitinkamai pakeisti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu būtų priimta ir įsigaliotų Konstitucijos pataisa, kuria būtų nustatytas tik Lietuvos Respublikos pilietybės reikalavimas pasyviajai rinkimų teisei įgyvendinti savivaldybių merų rinkimuose, o reikalavimas būti nuolatiniu atitinkamos savivaldybės gyventoju kandidatams į savivaldybių merus nebūtų keliamas (žr. Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-640(2) 2 straipsniu siūlomo pakeisti Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalį), Kodekso 10 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią meru galėtų būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, būtų konstituciškai neleistinai apribota pasyvioji rinkimų teisė savivaldybių merų rinkimuose.	Atitiktis Konstitucijai svarstyta 2022-03-09	Atitiktis Konstitucijai svarstyta 2022-03-09 TTK posėdyje Nr. 102-P-5. Atitinkamos Konstitucijos pataisos priimtos.
14.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	1 2 10 13 19 20 33 37	1 2 1 3 1 1 1 1	2 1 5 9	Rekomendacijų 112 punkte nustatyta, kad jei teisės akto, institucijos ir pan. pavadinimas, prasidedantis žodžiais „Lietuvos Respublikos“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“, papildomai neįvedant trumpinio; vieną kartą tekste nurodžius sutrumpintą pavadinimą, toliau tekste jis turi būti rašomas nuosekliai be žodžių „Lietuvos Respublikos“. Atsižvelgiant į tai, Kodekso 1 straipsnio 1 dalyje išbrauktini trumpiniai „(toliau – Seimas)“, „(toliau – savivaldybių tarybų)“, „(toliau – Vyriausioji rinkimų komisija)“, o vietoj žodžių „Respublikos Prezidento“ įrašytinas visas institucijos pavadinimas „Lietuvos Respublikos Prezidento“; Kodekso 2 straipsnio 2 dalyje išbrauktinas trumpinys „(toliau – Seimo nariai)“; Kodekso 10 straipsnio 1 dalyje išbrauktinas trumpinys „(toliau – Gyventojų registras)“, o 33 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 176 straipsnio 4 dalies 5 punkte Gyventojų registro pavadinimas rašytinas be žodžių „Lietuvos Respublikos“; Kodekso 13 straipsnio 3 dalies 2 punkte išbrauktinas trumpinys „(toliau – Vyriausybė)“, o 173 straipsnio 4 dalyje išvadapavadinimas rašytinas be žodžių „Lietuvos Respublikos“; Kodekso 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte Vyriausiosios rinkimų komisijos pavadinimas rašytinas be žodžių „Lietuvos Respublikos“; Kodekso 20 straipsnio 1 dalyje išbrauktinas trumpinys „(toliau – Konstitucija)“; Kodekso 37 straipsnio 1 dalies 9 punkte išbrauktinas trumpinys „(toliau – Konstitucinis Teismas)“; Kodekso 118 straipsnio 2 dalyje Civilinio kodekso pavadinimas rašytinas be žodžių „Lietuvos Respublikos“; Kodekso 192 straipsnio 1 dalyje dukart paminėtas institucijos pavadinimas „Seimas“ rašytinas be žodžių „Lietuvos Respublikos“.	Pritarti
14.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	1	1		Kodekso 1 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad Kodeksas nustato, be kita ko, politinių kampanijų finansavimo pagrindus ir tvarką, nors Kodekso VIII, XI, XII skyriuose siūloma reglamentuoti ne visų politinių kampanijų, o tik rinkimų politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės santykius. Be to, šios dalies nuostata, kad Kodeksas nustato Vyriausiosios rinkimų komisijos statusą, veiklos principus, uždavinius ir funkcijas, sudarymo bei darbo organizavimo tvarką, taisytina atsižvelgiant į tai, kad pagal Kodeksą rinkimus organizuoja ir vykdo ne tik VRK, bet ir kitos rinkimų komisijos, kurių veiklos principus, uždavinius ir funkcijas, sudarymo bei darbo organizavimo tvarką taip pat siūloma reglamentuoti Kodekse.	Pritarti
15.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	2 12-14 16	1 2		Kodekse vartojamos įvairios formuluotės rinkimų procesui apibūdinti (2 straipsnio 1 dalyje – „rinkimai organizuojami“, 12–14 straipsniuose – „rengiami“, 16 straipsnio 2 dalyje – „organizuojami ir vykdomi“ ir t. t.). Siūlome visame Kodekso tekste, atsižvelgiant į kontekstą, nuosekliai vartoti formuluotes „rinkimai rengiami“ ir „rinkimai rengiami ir vykdomi“.	Pritarti
16.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	2	4		Kodekso 2 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kuri sutampa su savivaldybės teritorija“ įrašytina formuluotė „daugiamandatėse rinkimų apygardose, kurios sutampa su savivaldybių teritorijomis“.	Pritarti
17.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	2	5		Kodekso 2 straipsnio 5 dalyje vietoj formuluotės „vienmandatėje rinkimų apygardoje, kuri sutampa su savivaldybės teritorija“ įrašytina formuluotė „vienmandatėse rinkimų apygardose, kurios sutampa su savivaldybių teritorijomis“; po žodžio „(mažoritarinę)“ įrašytina „rinkimų“.	Pritarti	2 straipsnio 5 dalis papildyta nuostata, kad merai renkami ne daugiau kaip trims kadencijoms iš eilės.
18.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	3			Kodekso 3 straipsnyje išdėstytą rinkimų principų sąrašą siūlytume papildyti Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytais rinkimų principais, taikytinais viešosios valdžios institucijų rinkimuose: politinės atstovaujamosios institucijos formavimui turi būti taikomi skaidrumo, viešumo reikalavimai (2010 m. lapkričio 9 d. nutarimas); rinkimų procesas turi būti grindžiamas skaidrumo, teisingumo principais (2011 m. lapkričio 17 d. nutarimas), rinkimų kampanijų, esančių rinkimų proceso dalimi, sąžiningumo ir finansavimo skaidrumo reikalavimais (2012 m. kovo 29 d. nutarimas), pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžiningos konkurencijos ir rinkėjams reikšmingos informacijos apie juos viešumo reikalavimais (2011 m. lapkričio 17 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai).	Pritarti
19.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	5	1		Kodekso 5 straipsnio 1 dalyje siūlytume įrašyti tokį pirmąjį sakinį: „Rengiant ir vykdant rinkimus visi rinkėjai traktuojami vienodai.“ Šios dalies nuostatą „Kiekvieno rinkėjo balsas yra lygiavertis kiekvieno kito rinkėjo balsui“ siūlome papildyti žodžiais „ir turi vienodą reikšmę nustatant balsavimo rezultatus“.	Pritarti
20.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	5	5		Kodekso 5 straipsnio 5 dalyje atskleidžiant kandidatų lygybės principą įrašytina nuostata „Tuose pačiuose rinkimuose į politinių organizacijų keliamų kandidatų sąrašus įrašytiems kandidatams ir vienmandatėse rinkimų apygardose kandidatuojantiems asmenims keliami vienodi reikalavimai“ (Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvada).	Pritarti
21.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08				Kodekso III skyriaus pavadinime žodis „TEISĖS“ keistinas žodžiu „TEISĖ“.	Pritarti
22.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	8 10	3 5		III. Dėl projekto nuostatų tarpusavio suderinamumo ir santykio su kitais teisės aktais Kodekse asmens gyvenamoji vieta siejama arba su Gyventojų registro duomenimis (10, 53, 129, 176 straipsniai), arba su gyvenamosios vietos deklaravimu ar „gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaita“ (8, 10, 33, 54, 55, 57, 59, 61, 76 straipsniai). Pažymime, kad pagal Gyventojų registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punktą Gyventojų registre tvarkomi duomenys apie asmens gyvenamąją vietą, o pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį asmuo laikomas deklaravusiu gyvenamąją vietą nuo deklaravimo duomenų įrašymo į Gyventojų registrą dienos. Svarstytina, ar Kodekso nuostatos neturėtų būti suvienodintos gyvenamąją vietą siejant arba su gyvenamosios vietos deklaravimu (gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaita), arba su atitinkamais Gyventojų registro duomenimis. Suvienodinimas, be kita ko, leistų vienodai nustatyti, kuris teisinis faktas (jo atsiradimo momentas) pagal Kodeksą yra reikšmingas – ar gyvenamosios vietos deklaracijos pateikimas nustatytąja tvarka, ar duomenų apie gyvenamąją vietą įtraukimas į Gyventojų registrą. Kodekso 8 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 5 dalyje, 54 straipsnio 1 dalies 5 punkte vartojama sąvoka „gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaita“ keistina Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme įtvirtinta sąvoka „gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaita“, o  Kodekso 57 ir 59 straipsniuose vartojama formuluotė „asmenys, neturintys deklaruotos gyvenamosios vietos“ keistina formuluote „gyvenamosios vietos nedeklaravę asmenys“.	Pritarti
23.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	8	3		Kodekso 8 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad asmuo laikomas nuolatiniu savivaldybės gyventoju, be kita ko, ir tais atvejais, kai jo gyvenamosios vietos „deklaravimas įstatymų nustatyta tvarka buvo panaikintas“. Pažymime, kad vadovaujantis Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatomis panaikinamas ne „deklaravimas“, o „deklaravimo duomenys“; jie gali būti panaikinami ir tais atvejais, kai asmuo netenka teisės gyventi Lietuvos Respublikoje. Manome, kad asmuo, netekęs teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, nebegalėtų būti laikomas ir nuolatiniu savivaldybės gyventoju.	Pritarti
24.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	8 10	3 5		Kodekso 8 straipsnio 3 dalyje ir 10 straipsnio 5 dalyje nustatomos trys nuolatiniais savivaldybės gyventojais laikomų asmenų grupės – Lietuvos Respublikos piliečiai, Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai ir kiti asmenys. Visų trijų grupių atveju atskirai pakartojamos identiškos sąlygos, apibrėžiančios jų gyvenamąją vietą, tačiau siekiant teisės akto glaustumo ir aiškumo, šios sąlygos kiekviename minėtame straipsnyje turėtų būti nurodomos vieną kartą ir apimti visas asmenų grupes, kurioms taikomos.	Pritarti
25.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	8	3		Kodekso 8 straipsnio 3 dalies paskutiniajame sakinyje po žodžių „savivaldybės tarybos narius“ turėtų būti įrašyta „ir merą“ (plg. su šios dalies pirmuoju sakiniu).	Pritarti
26.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	9			Kodekso 9 straipsnyje, kuriame nustatomi aktyviosios rinkimų teisės apribojimai, ir 11 straipsnyje, kuriame nustatomi pasyviosios rinkimų teisės apribojimai, turėtų būti įtvirtintas papildomas ribojimas dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą – jeigu atitinkama teisė (teisė rinkti arba teisė būti renkamam) yra apribota asmens pilietybės valstybėje narėje, kaip tai numatyta 1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyvoje 93/109/EB su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 2013/1/ES.	Pritarti
27.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	9 11 37	1 1 1	2 6	Kodekso 9 straipsnio 1 dalies nuostatoje, kad teisės rinkti Lietuvos Respublikoje neturi asmuo, teismo pripažintas neveiksniu „rinkimų teises ribojančiose srityse“, formuluotę „rinkimų teises ribojančiose srityse“ siūlome pakeisti formuluote „su rinkimų teisės įgyvendinimu susijusiose srityse“. Atitinkamai taisytini Kodekso 11 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 37 straipsnio 1 dalies 6 punktas.	Pritarti
28.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	9	3		Kodekso 9 straipsnio 3 dalies nuostata, kad teisės rinkti Europos Parlamento narius Lietuvos Respublikoje neturi asmuo, kuris rinkimų komisijos prašymu atsisako deklaruoti, „ar jis atitinka šio kodekso reikalavimus“, tikslintina, nes nėra visiškai aišku, kokius „šio kodekso reikalavimus asmuo turi atitikti“. Atitinkamai patikslintina ir Kodekso 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata.	Pritarti
29.	Vyriausioji rinkimų komisija 2022-04-25	9	3		Teisės rinkti Europos Parlamento narius Lietuvos Respublikoje neturi asmuo, kuris rinkimų komisijos prašymu atsisako deklaruoti, ar jis atitinka šio kodekso reikalavimus tokios teisės neturi savo kilmės Europos Sąjungos valstybėje.	Pritarti
30.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	10	1		Pagal Kodekso 10 straipsnio 1 dalį nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kurio duomenys apie gyvenamąją vietą įrašyti Gyventojų registre. Atkreipiame dėmesį į tai, kad šis nuolat gyvenančio Lietuvos Respublikoje piliečio požymis skiriasi nuo šio straipsnio 5 ir 7 dalyse (taip pat Kodekso 8 straipsnio 3 ir 5 dalyse) nurodyto nuolatinio gyventojo požymio – gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje deklaravimo. Diskutuotina, ar nuolatinio gyventojo požymis – duomenų apie gyvenamąją vietą įrašymas Gyventojų registre – neturėtų sutapti reguliuojant pasyviosios ir aktyviosios rinkimų teisės įgyvendinimą visuose rinkimuose.	Pritarti	Patikslinta, kad nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo Lietuvos Respublikoje, ne vėliau kaip likus 60 dienų iki rinkimų dienos.
31.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	10	1		Iš Kodekso 10 straipsnio 1 dalies nuostatų nėra aišku, ar Seimo nariu galėtų būti renkamas asmuo, įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.	Nepritarti	Kodekso 10 str. 1 d. nustatyti reikalavimai, kurie turi būti įvykdyti tam, kad kandidatas galėtų būti keliamas kandidatu – turi būti deklaruota gyvenamoji vieta. Pareiga deklaruoti gyvenamąją vietą nustatyta visų rūšių rinkimuose: Respublikos Prezidento, rinkimų į Europos Parlamentą, savivaldybių tarybų, todėl Seimo rinkimai neturėtų būti išimtis. Kodeksas neturėtų nustatyti išimtis atskirų kategorijų rinkėjams, pavyzdžiui, kurie įtraukti į apskaitą prie savivaldybių; kurie iš viso nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos.
32.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	10	5		Kodekso 10 straipsnio 5 dalyje nurodomos trys nuolatinių savivaldybės gyventojų kategorijos – „asmuo“, „teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis“ ir „kitas asmuo, kuris turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje“. Kadangi pirmoji kategorija apima visus asmenis, svarstytina ar vietoje „asmens“ neturėtų būti nurodytas „Lietuvos Respublikos pilietis“ (analogiškai Kodekso 8 straipsnio 3 dalies nuostatoms).	Pritarti	8 ir 10 straipsnių nuostatos suvienodintos
33.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	11	2	4	Kodekso 11 straipsnio 2 dalies 4 punkte žodis „specialius“ išbrauktinas.	Pritarti
34.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	11			Taisytina Kodekso 11 straipsnio 2 dalies punktų numeracija – po 4 punkto turėtų būti 5 punktas.	Pritarti
35.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	11	3		Kodekso 11 straipsnio 3 dalyje formuluotę „Seimo nariu ar Respublikos Prezidentu gali būti renkamas asmuo, kai“ siūlome pakeisti formuluote „Asmuo, apkaltos proceso tvarka pašalintas iš pareigų arba netekęs Seimo nario mandato, gali būti renkamas Seimo nariu ar Respublikos Prezidentu, kai“. Nepatikslinus Kodekso 11 straipsnio 3 dalies taip, kad ji būtų taikoma tik asmenims, pašalintiems iš pareigų apkaltos proceso tvarka, ji galėtų būti suprantama kaip nepagrįstai ir neproporcingai ribojanti kitų asmenų, kuriuos Seimas gali atleisti iš pareigų (pavyzdžiui, Seimo skiriamų ar renkamų pareigūnų, kurie pagal Konstitucijos 75 straipsnį atleidžiami iš pareigų, kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma pareiškia jais nepasitikėjimą), pasyviąją rinkimų teisę; tokia šios nuostatos samprata neatitiktų Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies.	Pritarti
36.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	11	4		Kodekso 11 straipsnio 4 dalies nuostatą „Tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės“ siūlome koreguoti atsižvelgiant į tai, kaip Konstitucijos 78 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos tokios pat nuostatos turinys yra atskleistas Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarime: „Respublikos Prezidentu negali būti renkamas asmuo, kuris du kartus iš eilės (dvi kadencijas iš eilės) buvo Respublikos Prezidentu.“	Nepritarti	Nuostatos turinys paliktinas kaip numatyta Konstitucijos78 str. 3 d.
37.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	11	5		Kodekso 11 straipsnio 5 dalies nuostata „Bet kokie kiti tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos piliečių rinkimų teisės apribojimai – dėl kilmės, įsitikinimų ar pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties, tautybės, neįgalumo, kalbos, lyties, rasės, išsilavinimo, tikėjimo, veiklos užsiėmimo rūšies ir pobūdžio – draudžiami“ dėstoma kaip baigtinis diskriminavimo pagrindų sąrašas, be to, ja draudžiami tik pasyviosios rinkimų teisės apribojimai ir neatsižvelgiama į tai, kad pasyviąją rinkimų teisę rinkimuose į Europos Parlamentą bei savivaldybių tarybų rinkimuose turi ne tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Siūlytume arba atitinkamą draudimą riboti rinkimų teisę nustatyti ir Kodekso 9 straipsnyje, kuriame yra numatyti aktyviosios rinkimų teisės ribojimai, arba šią nuostatą išbraukti, nes Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas, jos 29 straipsnyje įtvirtintas visų asmenų lygybės principas apima ir diskriminavimo draudimą.	Pritarti	Nuostata išbraukta
38.	Vyriausioji rinkimų komisija 2022-04-25	11			11 straipsnis. Pasyviosios rinkimų teisės apribojimai 1. Negali būti renkamas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) asmuo, kuris likus 65 dienoms iki rinkimų dienos yra nebaigęs atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį; 2) asmuo, kuris teismo yra pripažintas neveiksniu rinkimų teises ribojančiose srityse; 3) asmuo, kuris rinkimų komisijos prašymu atsisako deklaruoti, ar jis dėl  kandidatavimo į Europos Parlamento narius Lietuvos Respublikoje atitinka šio kodekso reikalavimus pagal savo kilmės Europos Sąjungos valstybės reikalavimus neturi teisės būti renkamas; 2. Negali būti renkamas Seimo nariu ir Respublikos Prezidentu: 4) asmuo, kuris rinkimų dieną atlieka privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą; 5) profesinės karo tarnybos karys, kuris likus 65 dienoms iki rinkimų dienos nėra išėjęs į atsargą; 6) statutinės institucijos ar įstaigos pareigūnas, kuris likus 65 dienoms iki rinkimų dienos nėra išėjęs į pensiją; 7) asmuo, kuris pagal specialius įstatymus ar statutus negali dalyvauti politinių organizacijų veikloje; 8) teisėjas tol, kol eina teisėjo pareigas.	Pritarti iš dalies	Siūlomai 1 daliai pritartina, 2 daliai pritartina  iš dalies, koreguotini 4 ir 5 punktai, derinant su Konstitucijos nuostatomis.
39.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	12	3		Kodekso 12 straipsnio 3 dalies formuluotėje „Jeigu likus keturiems mėnesiams iki savivaldybių tarybų narių, merų įgaliojimų pabaigos Seimas nepaskelbia savivaldybių tarybų, merų rinkimų datos“ sąlyga „Seimas nepaskelbia“ suformuluota nekorektiškai, esą Seimas gali nevykdyti savo konstitucinių įgaliojimų. Atkreipiame dėmesį į tai, kad pagal Konstitucijos 67 straipsnio 12 punktą Seimas „skiria savivaldybių tarybų rinkimus“ (šioje formuluotėje rinkimai neskirstomi į eilinius, pakartotinius ar pirmalaikius), o jeigu būtų priimtas ir promulguotas Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIVP-640(2)), – skirtų ir merų rinkimus. Konstitucijoje nėra expressis verbis nustatyta, kad šiuos Seimo įgaliojimus (tuo atveju, jeigu „Seimas nepaskelbia“ nurodytų rinkimų), galėtų vykdyti kita valstybės institucija – VRK. Kodekso 14 straipsnio (taip pat 32 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 182 straipsnio 2 dalies) nuostatos, pagal kurias VRK turi įgaliojimus tam tikrais atvejais skelbti pakartotinius rinkimus, taip pat diskutuotinos, ypač dėl pakartotinių Seimo ar Respublikos Prezidento rinkimų, jeigu Seimas (gavęs Konstitucinio Teismo išvadą, kad per Seimo ar Respublikos Prezidento rinkimus buvo pažeistas šis kodeksas) priimtų sprendimą „pripažinti negaliojančiais Seimo ar Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus, jeigu pagal balsų skaičiavimo protokolus negalima nustatyti tikrųjų rinkimų rezultatų“ (192 straipsnio 4 dalies 1 punktas), arba pati VRK pripažintų Seimo, Respublikos Prezidento rinkimų arba rinkimų į Europos Parlamentą rezultatus negaliojančiais. Pažymėtina, kad Konstitucijoje nustatyti šių valstybės valdžios institucijų įgaliojimai skelbti rinkimus: Seimas skiria savivaldybių tarybų rinkimus (67 straipsnio 12 punktas; kaip minėta, jeigu būtų priimta ir įsigaliotų atitinkama Konstitucijos pataisa, skirtų ir merų rinkimus); Seimas gali paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus (58 straipsnis), skelbia eilinius, pakartotinius ir pirmalaikius Respublikos Prezidento rinkimus (67 straipsnio 4 punktas, 81, 87, 89 straipsniai); Vyriausybė, esant Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalyje nurodytai aplinkybei (Seimui negalint susirinkti ir paskelbti rinkimų), skelbia pirmalaikius Respublikos Prezidento rinkimus; Respublikos Prezidentas – eilinius Seimo rinkimus (84 straipsnio 20 punktas), taip pat gali paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus (Konstitucijos 58 straipsnio 2 dalis). Konstitucinis Teismas 2019 m. vasario 15 d. nutarime pažymėjo, kad „tikslios eilinių rinkimų dienos nustatymas Konstitucijoje ir nuožiūros parinkti pakartotinių ar pirmalaikių rinkimų dieną ir trukmę ribojimas pagal Konstituciją užkerta kelią valstybės valdžios institucijoms, pagal Konstituciją turinčioms įgaliojimus skelbti rinkimus, piktnaudžiauti šiais įgaliojimais, inter alia juos įgyvendinant daryti įtaką rinkimų rezultatams“. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, mūsų nuomone, tik Seimas turi įgaliojimus skelbti eilinius rinkimus į Europos Parlamentą Lietuvos Respublikoje ir pakartotinius šios institucijos rinkimus, jeigu VRK pripažintų eilinių rinkimų rezultatus negaliojančiais. VRK yra universali rinkimus organizuojanti institucija (Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d. išvada), kuri turi užtikrinti, kad valstybės valdžios institucijų pagal kompetenciją paskelbti rinkimai būtų surengti ir įvykdyti. Taigi diskutuotina, ar iš Konstitucijos implicitiškai kyla galimybė Kodekso 12 straipsnio 3 dalyje numatyti atvejį, kad „jeigu Seimas nepaskelbia“ eilinių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų, juos skelbia VRK. Jeigu taip būtų nuspręsta, VRK įgaliojimai skelbti eilinius savivaldybių tarybų ir merų rinkimus turėtų būti formuluojami su sąlyga „jeigu Seimas negali susirinkti ir paskelbti“. Šioje dalyje žodis „datos“ išbrauktinas (nes skelbiami rinkimai ir nustatoma jų vykdymo data). Šiuo aspektu taisytina ir šio straipsnio 4 dalies nuostata dėl eilinių rinkimų į Europos Parlamentą vykdymo datos skelbimo. Kodekso 14 straipsnio (taip pat 32 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 182 straipsnio 2 dalies) nuostatos dėl VRK įgaliojimų skelbti pakartotinius rinkimus taip pat turėtų būti tikslinamos atsižvelgiant į valstybės valdžios institucijų įgaliojimus skelbti atitinkamos institucijos rinkimus ir atribojant VRK įgaliojimus skelbti rinkimus tam tikrais atvejais: pakartotinius Seimo nario rinkimus vienmandatėje rinkimų apygardoje, naujus Seimo nario rinkimus vienmandatėje rinkimų apygardoje (jeigu vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktas Seimo narys netektų mandato Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju), pakartotinius savivaldybės tarybos rinkimus, pakartotinius mero rinkimus 168 straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodytu atveju, panaikinus rinkimų rezultatus vienmandatėje rinkimų apygardoje ar mero įgaliojimams nutrūkus prieš terminą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Kodekso 12 straipsnio 1 dalyje yra nustatomas reikalavimas Respublikos Prezidento dekrete nurodyti eilinių Seimo rinkimų dieną, kitose šio straipsnio dalyse nustatytinas analogiškas reikalavimas: šio straipsnio 2 dalyje įrašytina nuostata „Seimo nutarime dėl  eilinių Respublikos Prezidento rinkimų turi būti nurodoma Respublikos Prezidento rinkimų diena“; šio straipsnio 3 dalyje – nuostata „Seimo nutarime dėl eilinių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų turi būti nurodoma savivaldybių tarybų ir merų rinkimų diena“; šio straipsnio 4 dalyje – nuostata „Šių rinkimų data nurodoma Seimo nutarime, kuris turi būti priimtas ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki nurodyto laikotarpio sekmadienio“.	Pritarti	12 str. 3 dalies nuostata patobulinta, kitos dalys patikslintos.
40.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	12	3		Kodekso 12 straipsnio 3 dalyje ir kitur Kodekso tekste vartojamą formuluotę „savivaldybių tarybų, merų rinkimai“ siūlome pakeisti Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-640(2) 1 straipsniu siūlomame pakeisti Konstitucijos 67 straipsnio 12 punkte numatyta formuluote „savivaldybių tarybų ir merų rinkimai“.	Pritarti
41.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	12	5		Kodekso 12 straipsnio 5 dalies nuostatoje „Šiuo atveju rinkimai turi būti rengiami ne vėliau kaip po trijų mėnesių karui pasibaigus“ žodis „rengiami“ keistinas žodžiu „skiriami“ (toks žodis vartojamas Konstitucijos 143 straipsnyje, ir jo prasmė, mūsų nuomone, nesutampa su žodžio „rengiami“ prasme).	Pritarti
42.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	13	3	2	Kodekso 13 straipsnio 3 dalies 2 punktas papildytinas nuostatomis, kad „Seimo nutarime dėl pirmalaikių Respublikos Prezidento rinkimų paskelbimo nurodoma Respublikos Prezidento rinkimų diena“ ir kad „Vyriausybės nutarime dėl pirmalaikių Respublikos Prezidento rinkimų paskelbimo nurodoma Respublikos Prezidento rinkimų diena“.	Pritarti
43.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	13	4		Kodekso 13 straipsnio 4 dalies nuostata „Pirmalaikiai savivaldybių tarybų rinkimai rengiami pasibaigus laikinojo tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybės teritorijoje terminui, išskyrus atvejus, kai laikinasis tiesioginio valdymo įvedimas buvo susijęs su nepaprastosios padėties įvedimu“ ir jos santykis su Kodekso 182 straipsnio 10 dalimi diskutuotinas. Pagal Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo 3 straipsnio 4 dalį Seimas, priimdamas sprendimą įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje arba pratęsdamas tiesioginį valdymą, nustato naujų savivaldybės tarybos rinkimų datą. Atsižvelgiant į tai, kad Kodekse siūloma įtvirtinti ir savivaldybių merų rinkimus (jeigu būtų priimta ir įsigaliotų atitinkama Konstitucijos pataisa), šiuo aspektu reikėtų pakeisti Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, o Kodekso 13 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „savivaldybių tarybų rinkimai“ įrašyti formuluotę „savivaldybės tarybos ir mero rinkimai“.	Pritarti	Seime registruotas Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo  pakeitimo projektas XIVP-1589,  kuriuo keičiamas 3 straipsnis, todėl svarstymo eigoje bus patobulinta 4 dalis.
44.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	13 32 46 57 58 64 65 92 111 15 190 193	5 2 5,10 4 6 1 5,6 8 1 3 5 1	5 4 2,3	Kodekso 13 straipsnio 5 dalyje formuluotė „savivaldybių tarybų rinkimų“ keistina formuluote „savivaldybių tarybų ir merų rinkimų“. Atitinkamai taisytinos 32 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 46 straipsnio  5, 10 dalių, 57 straipsnio 4 dalies, 58 straipsnio 6 dalies, 64 straipsnio 1 dalies, 65 straipsnio 5 ir 6 dalių, 92 straipsnio 8 dalies 4 punkto, 111 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų, 157 straipsnio 3 dalies, 190 straipsnio 5 dalies, 193 straipsnio 1 dalies nuostatos.	Pritarti
45.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	13	6		Kodekso 13 straipsnio 6 dalies formuluotė yra ydinga ir keistina. Pažymėtina, kad pirmalaikiai Seimo nario rinkimai vienmandatėje rinkimų apygardoje gali būti skelbiami, rengiami ir vykdomi tik tuo atveju, jeigu toje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario įgaliojimai nutrūksta nepasibaigus terminui (šio straipsnio 2 dalis).	Pritarti	13 straipsnio 6 dalis patobulinta. „6. Pirmalaikių Seimo nario, išrinkto vienmandatėje rinkimų apygardoje, ir pirmalaikių mero rinkimų datą ne vėliau kaip per 1530 dienų nuo dienos, kurią atsirado pagrindas rengti šiuos rinkimus, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. nustato Seimas.“
46.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	14 182 192			Kodekso 14 ir 182 straipsnių, pavadintų tuo pačiu pavadinimu „Pakartotiniai rinkimai“, nuostatos iš dalies dubliuojasi, iš dalies yra tarpusavyje nesuderintos. Atsižvelgiant į tai, kad tame pačiame teisės akte neturėtų būti dviejų vienodai pavadintų straipsnių, kurių reguliavimo dalykas didžiąja dalimi sutampa (plg. 14 straipsnio 1 dalį su 182 straipsnio 1 dalimi, 14 straipsnio 2 dalį su 182 straipsnio 2 dalimi, 14 straipsnio 3 dalį su 182 straipsnio 7 dalimi), svarstytina, ar vieno iš tų straipsnių atsisakytina, ar suderinus jų nuostatas taip, kad jos nesidubliuotų, tikslintinas 182 straipsnio pavadinimas. Atkreiptinas dėmesys ir į Kodekso 182 straipsnio nuostatų tarpusavio nesuderinamumą. Pavyzdžiui, šio straipsnio 2 dalies nuostatose (ir analogiškose 14 straipsnio 2 dalies nuostatose) numatyti terminai nedera su 6 dalies 1 punkte, 8, 9 dalyse numatytais terminais. Kodekso 182 straipsnio 2 dalies, 6 dalies 1 punkto ir 8 dalies nuostatos nedera ir su 192 straipsnio 5 dalimi, kurioje įtvirtinta nuostata apskritai vertintina kaip perteklinė, nes pakartotinių rinkimų rengimo terminai nustatyti Kodekso 182 straipsnyje. Pažymėtina ir tai, kad Kodekso 182 straipsnyje nėra reguliuojami pakartotiniai merų rinkimai, nors jie numatyti 168 straipsnio 4 dalies 5 punkte. Atsižvelgiant į tai, kad 182 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, jog pakartotiniai Seimo rinkimai nerengiami, jeigu skelbtina rinkimų data patenka į laikotarpį, kai iki eilinių Seimo rinkimų datos yra likę mažiau kaip vieni metai, taip pat į tai, kad pagal 13 straipsnio 5 dalį pirmalaikiai mero rinkimai nerengiami, jeigu skelbtina jų data patenka į laikotarpį, kai iki eilinių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų datos yra likę mažiau kaip vieneri metai, svarstytina, ar analogiškas reguliavimas neturėtų būti nustatytas ir dėl pakartotinių merų rinkimų. Kodekso 14 straipsnio 3 dalies nuostatos „Pakartotiniai rinkimai užsienyje, laivuose (išskyrus atvejį, kai užsienyje gyvenantys rinkėjai ar laivuose esančios įgulos įrašytos į tos rinkimų apygardos, kurioje rengiami pakartotiniai rinkimai, rinkėjų sąrašus) nerengiami“ ir 182 straipsnio 7 dalies nuostatos „Pakartotiniuose Seimo rinkimuose balsavimas užsienyje, laivuose nerengiamas“  tarpusavio santykis diskutuotinas. Pažymėtina, kad nėra tokių pakartotinių rinkimų kaip pakartotiniai rinkimai užsienyje ar laivuose, o reguliuojant balsavimo pakartotiniuose rinkimuose organizavimą užsienyje ir laivuose, būtina aiškiai nustatyti, kokių institucijų rinkimuose toks balsavimas būtų organizuojamas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Kodekso 14 straipsnio 3 dalyje vartojama formuluotė „laivuose esančios įgulos“ skiriasi nuo Kodekso 147 straipsnio 1 dalyje vartojamos formuluotės „laivo įgulos nariai ir keleiviai, esantys su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose“. Neaišku, koks santykis yra ir tarp Kodekso 182 straipsnio 8 dalies, kurioje minimas tik vienas pagrindas rengti pakartotinius Respublikos Prezidento rinkimus – pripažinus Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus negaliojančiais, bei 168 straipsnio 3 dalies 4 punkto, pagal kurį, jeigu rinkimuose dalyvavo ne daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas nesurinko reikiamo balsų skaičiaus, rengiami pakartotiniai Respublikos Prezidento rinkimai.	Pritarti	Atskirų straipsnių nuostatos suderintos ( dalis 182 str. nuostatų perkelta į 14 str.), o perteklinių nuostatų atsisakyta.
47.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	15	1		Kodekso 15 straipsnio 1 dalyje žodį „tapatų“ siūlytume pakeisti žodžiais „tokį patį“.	Pritarti
48.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	16	2	2	Kodekso 16 straipsnio 2 dalies 2 punkte vietoj žodžių „teritorijų padalijimą“ įrašytinas žodis „suskirstymą“.	Pritarti
49.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	16 17	2	2	Kodekso 16 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas reikalavimas, kad rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus, tačiau 17 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios Pasaulio lietuvių vienmandatės apygardos (apygardų) sudarymą, neužtikrina šio reikalavimo įgyvendinimo.	Pritarti	17 straipsnio 2 dalis patobulinta užtikrinant nustatytą reikalavimą dėl vienmandatės apygardos sudarymo.
50.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	16	4		Kodekso 16 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „savivaldybių tarybų rinkimai organizuojami vienmandatėje ir daugiamandatėje rinkimų apygardose: 1) savivaldybės tarybos narių rinkimai organizuojami daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kuri sutampa su savivaldybės teritorija; 2) mero rinkimai organizuojami vienmandatėje rinkimų apygardoje, kuri sutampa su savivaldybės teritorija“. Tokia šių nuostatų konstrukcija suponuoja, viena vertus, kad savivaldybių tarybų rinkimai apima vienmandatėje rinkimų apygardoje organizuojamus merų rinkimus, taigi merai įeina į savivaldybių tarybų sudėtį (analogiškos nuostatos, kuriose minimi „savivaldybių tarybų rinkimai vienmandatėje rinkimų apygardoje“, įtvirtintos ir 65 straipsnio 7 dalyje, 168 straipsnio 4 dalyje, 179 straipsnio 5 dalyje), kita vertus, priešingai, kad merai nėra savivaldybių tarybų nariai, nes vieni nuo kitų yra atriboti atskiruose punktuose. Pažymėtina, kad Kodekso 16 straipsnio 4 dalies nuostatos ne tik turi šį vidinį prieštaringumą, bet ir nesiderina su kitomis šio Kodekso nuostatomis, pagal kurias savivaldybių tarybų narių ir merų pareigos yra aiškiai atskirtos: Kodekso 2 straipsnio 4 ir 5 dalyse savivaldybių tarybų narių ir merų rinkimai reglamentuojami atskirai, kaip skirtingi rinkimai, o 173 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatyta, kad savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su mero pareigomis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, kuriomis atskleistas savivaldybės tarybos narių, kaip atitinkamos teritorinės bendruomenės atstovų, konstitucinis statusas. Konstitucinis Teismas 2021 m. balandžio 19 d. nutarime pažymėjo: kad ir kokią savivaldybių tarybų rinkimų sistemą pasirinktų, įstatymų leidėjas, įstatymu reguliuodamas savivaldybių tarybų rinkimų santykius, privalo paisyti Konstitucijoje įtvirtintų demokratinių rinkimų principų, be kita ko, lygios rinkimų teisės reikalavimų, inter alia nustatyti vienodus iš Konstitucijos kylančius ir jai neprieštaraujančius reikalavimus kandidatams į savivaldybių tarybų narius. Šiame nutarime taip pat konstatuota: savivaldos teisė įgyvendinama per demokratinį atstovavimą; vienas iš atstovaujamosios demokratijos principų yra politinių atstovaujamųjų institucijų narių mandato (statuso) lygybė, suponuojanti lygias atitinkamų institucijų narių teises ir pareigas; savivaldybių tarybų narių lygaus mandato (statuso) principas suponuoja tai, kad konstitucinis visų savivaldybės tarybos narių statusas yra vienodas, nepaisant to, ar jie išrinkti taikant vieną (proporcinę arba mažoritarinę) rinkimų sistemą, ar skirtingas rinkimų sistemas; tai reiškia, kad pagal Konstituciją kiekvienas savivaldybės tarybos narys atstovauja visai atitinkamai teritorinei bendruomenei, visi savivaldybės tarybos nariai yra lygūs, jie turi turėti vienodas galimybes dalyvauti savivaldybės tarybos darbe, inter alia vienodas teises būti išrinkti į pareigas savivaldybės taryboje. Konstitucinis Teismas pažymėjo ir tai, kad jeigu būtų imamasi Konstitucijos 119 straipsnio peržiūros, turėtų būti paisoma Konstitucijoje įtvirtintų vietos savivaldos principų, inter alia atstovaujamosios demokratijos, vykdomųjų institucijų atskaitingumo atstovaujamajai institucijai (savivaldybės tarybai), savivaldybės tarybos viršenybės kitų savivaldybės institucijų atžvilgiu ir kt. Taigi, pagal konstitucinį savivaldybių tarybų narių lygaus mandato (statuso) principą, savivaldybės taryboje negali būti išskirtinį statusą turinčių narių, vadinasi, savivaldybės bendruomenės tiesiogiai renkamas meras galėtų būti savivaldybės tarybos nariu tik jeigu jo statusas būtų visiškai lygus kitų savivaldybės tarybos narių statusui, t. y., be kita ko, jis negalėtų būti tiesiogiai renkamu savivaldybės tarybos vadovu (kaip minėta, savivaldybių tarybų narių mandato (statuso) lygybė suponuoja tai, kad visi savivaldybės tarybos nariai turi turėti vienodas teises būti išrinkti į pareigas savivaldybės taryboje, taigi ir į savivaldybės tarybos vadovo pareigas). Be to, kadangi pagal lygios rinkimų teisės principą kandidatams į savivaldybių tarybų narius rinkimuose turi būti keliami vienodi reikalavimai, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-640(2) yra numatyti skirtingi reikalavimai kandidatams į savivaldybių tarybų narius (reikalavimas būti nuolatiniu atitinkamos savivaldybės gyventoju) ir kandidatams į savivaldybių merus (Lietuvos Respublikos pilietybės reikalavimas), taigi ši Konstitucijos pataisa lemtų mero kaip atskiros savivaldos institucijos, o ne savivaldybės tarybos nario, konstitucinį statusą. Atsižvelgiant į tai, Kodekso 16 straipsnio 4 dalies, 65 straipsnio 7 dalies, 168 straipsnio 4 dalies, 179 straipsnio 5 dalies nuostatos taisytinos taip, kad būtų aišku, jog vienmandatėse rinkimų apygardose, sutampančiose su savivaldybių teritorijomis, vyksta merų (o ne savivaldybių tarybų) rinkimai, ir neliktų prielaidų klaidingai suprasti tas nuostatas kaip suponuojančias, kad merai yra savivaldybių tarybų nariai.	Pritarti	16 str. 4 dalies nuostatos patobulintos, aiškiai nustatant ir atskiriant  apygardas, kuriose renkami  savivaldybių  tarybų  nariai ir merai.
51.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	16 18 47 133	6 2 1 5	1	Kodekso 16 straipsnio 6 dalyje apibūdinant rinkimų komisijų veiklos vietą vartojama sąvoka „buveinė“, o 18 straipsnio 2 dalyje, 47 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 133 straipsnio 5 dalyje – „būstinė“. Siūlytume vartoti kurią nors vieną sąvoką.	Pritarti	Sąvokos suvienodintinos, vartojant sąvoką “buveinė“.
52.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	16 18	6 2		Kodekso 16 straipsnio 6 dalis ir 18 straipsnio 2 dalies antrasis sakinys derintini tarpusavyje.	Pritarti
53.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	17			Kodekso 17 straipsnyje nustatoma, kad sudarant Pasaulio lietuvių vienmandatę rinkimų apygardą (apygardas) reikšmingas „paskutiniuose rinkimuose dalyvavusių ir Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose balsavusių užsienyje esančių rinkėjų skaičius, kuris nustatomas iki Seimo rinkimų likus vieneriems metams“. Ši nuostata diskutuotina keliais aspektais: – nuostata neapibrėžia, pagal kokią rinkimų rūšį toks rinkėjų skaičius nustatomas. Skirtinguose rinkimuose į rinkėjų sąrašus įrašoma ir užsienyje balsuoja skirtinga rinkėjų imtis. Savivaldybių tarybų rinkimuose balsavimas užsienyje diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose nevykdomas (pagal šiuos paskutinius rinkimus užsienyje balsavusių rinkėjų skaičius būtų lygus nuliui), Seimo rinkimuose ir Respublikos Prezidento rinkimuose balsuoja Lietuvos Respublikos piliečiai, rinkimuose į Europos Parlamentą – Lietuvos Respublikos piliečiai ir Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai. Taigi, skirtingų rūšių rinkimuose balsavusių rinkėjų imtis gali būti nevienoda ir nekoreliuoti su rengiamais Seimo rinkimais; – skirtingų rūšių rinkimai skiriasi ne tik rinkėjų imtimi bei balsavimo užsienyje galimybėmis, bet ir rinkėjų aktyvumu. Svarstytina, ar būtų teisinga sieti Seimo rinkimų organizavimą ir rinkimų teritorijų sudarymą su buvusių kitos rūšies rinkimų rinkėjų aktyvumu; – galiojantys rinkimų įstatymai numato balsavimą ne tik Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose, bet ir papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos	Pritarti	17 straipsnio  nuostatos patobulintos, kad  Pasaulio lietuvių vienmandatė apygarda ar apygardos nustatomos Seimo rinkimuose.
54.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	17			Kodekso 17 straipsnyje reglamentuojant Pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos (apygardų) sudarymą turėtų būti nurodoma, kad ji sudaroma tik Seimo rinkimuose, nes Respublikos Prezidento rinkimuose sudaroma tik viena vienmandatė rinkimų apygarda, apimanti visą Lietuvos Respublikos teritoriją, savivaldybių tarybų rinkimuose vienmandatės rinkimų apygardos (kuriose renkami merai) visada sutampa su savivaldybių teritorijomis, o rinkimuose į Europos Parlamentą vienmandatės rinkimų apygardos nėra sudaromos.	Pritarti
55.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	17	2		Kodekso 17 straipsnio 2 dalyje turėtų būti nustatyta, kad sudarius vieną Pasaulio lietuvių vienmandatę rinkimų apygardą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių vienmandačių rinkimų apygardų skaičius taip pat atitinkamai turi būti mažinamas.	Pritarti
56.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	17	3		Kodekso 17 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad esant tam tikroms sąlygoms „gali būti sudaroma antra Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda, atitinkamai sumažinant Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių vienmandačių rinkimų apygardų skaičių“. Ši nuostata diskutuotina keliais aspektais: – kelia abejonių nuostatos dispozityviškumas, nes nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis turėtų būti priimtas sprendimas sudaryti antrą Pasaulio lietuvių vienmandatę rinkimų apygardą, ar jos nesudaryti. Svarstytina, ar konstituciniame įstatyme neturėtų būti apibrėžti aiškūs ir išsamūs kriterijai, lemiantys Seimo rinkimų vienmandačių apygardų sudarymą; – nėra aišku, kodėl užsienyje esančių ir balsavusių rinkėjų skaičiui viršijus dviejų vienmandačių rinkimų apygardų vidutinį rinkėjų skaičių, turėtų būti sudaroma tik viena papildoma – antroji Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda, t. y. kodėl rinkėjų skaičiui viršijus trijų vienmandačių rinkimų apygardų vidurkį neturėtų būti sudaroma atitinkamai trečia tokia apygarda ir t. t.; – sudarant daugiau nei vieną Pasaulio lietuvių vienmandatę rinkimų apygardą lieka neaišku, kokiais principais ir kriterijais vadovaujantis užsienyje balsuojantys rinkėjai būtų priskiriami skirtingoms rinkimų apygardoms. Manome, kad aiškiais kriterijais pagrįstas ir skaidrus rinkėjų priskyrimas rinkimų teritorijoms (įrašymas į konkrečius rinkėjų sąrašus) turėtų būti reglamentuotas įstatyme, nes kitaip galėtų kilti abejonių dėl rinkimų viešumo, skaidrumo ir rinkėjų lygiateisiškumo principų užtikrinimo	Pritarti	Nuostatos patobulintos, kad   Pasaulio lietuvių vienmandačių apygardų  skaičius  priklauso nuo balsavusių užsienyje esančių rinkėjų skaičius  ir  jei viršija dviejų vienmandačių rinkimų apygardų vidutinį rinkėjų skaičių gali būti sudaromos dvi, o jei viršija tris kartus,  gali būti sudaromos 3 Pasaulio lietuvių vienmandačių rinkimų apygardos, atitinkamai sumažinant Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių vienmandačių rinkimų apygardų skaičių.
57.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	18	3		Kodekso 18 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „direktoriaus“ įrašytinas žodis „direktorius“.	Pritarti
58.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	18	3 4		Kodekso 18 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos dėl reikalavimų savivaldybės administracijos direktoriaus teikimo tvirtinti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes turiniui yra iš esmės identiškos. Jos skiriasi tik tuo, kad pagal 4 dalį šiame teikime turi būti nurodytos ir apylinkės ribų koordinatės. Vienos iš šių dalių nuostatos išbrauktinos.	Pritarti
59.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	20 32	1 1	6	Atsižvelgiant į tai, kad Kodekso 20 straipsnio 1 dalyje yra įvestas trumpinys „Reglamentas“, jis vartotinas Kodekso 32 straipsnio 1 dalies 16 punkte.	Pritarti
60.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	22	1		Kodekso 22 straipsnio 1 dalyje po žodžio „nepriklausoma“ siūlytume įrašyti nuostatą „nuo valstybės ir savivaldybių institucijų, pareigūnų, politinių ir visuomeninių organizacijų, kitų asmenų“.	Pritarti
61.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	22	2		Kodekso 22 straipsnio 2 dalį siūlytume performuluoti, pavyzdžiui, taip: „Rinkimų komisijoms  negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams.“	Pritarti
62.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	24	1		Kodekso 24 straipsnio 1 dalį siūlytume performuluoti, pavyzdžiui, taip: „Rinkimų komisijų veikla ir priimami sprendimai, rengiant ir vykdant rinkimus, yra vieši.“	Pritarti
63.	Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2022-04-11	24	1		Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – Inspekcija), pagal kompetenciją išnagrinėjusi pateiktą derinti Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektą (toliau – Rinkimų kodeksas), teikia šias pastabas ir pasiūlymus: 1. Rinkimų kodekso 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „[r]rinkimų komisija apie savo veiklą ir priimamus sprendimus informuoja visuomenę. Rinkimų komisijos sprendimai skelbiami viešai“. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo[2], Europos Sąjungos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo[3] praktiką, siūlytina papildomai svarstyti, ar rinkimų komisijos sprendimai visais atvejais turi būti viešinami pilna apimtimi (pavyzdžiui, ar būtina viešinti pareiškėjo (kai jis nėra kandidatas ar rinkimus laimėjęs asmuo) asmens duomenis, kai rinkimų komisijos sprendimas priimtas dėl jo skundo ar pan.), ir, jei tikslinga, tikslinti Rinkimų kodekso 24 straipsnio 1 dalį aptariamu aspektu.	Pritarti	1 dalis papildyta nuostata, „užtikrinant pareiškėjų, kurie nedalyvauja rinkimų procese ir nėra vieši asmenys, asmens duomenų apsaugą“
64.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	24	2		Kodekso 24 straipsnio 2 dalies pradžią siūlome išdėstyti taip: „Rinkimų komisijos posėdžius gali stebėti <...>“.	Pritarti
65.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	24	2		Kodekso 24 straipsnio 2 dalies nuostata „Kiekvienas kandidatas ar jo atstovas turi teisę dalyvauti rinkimų komisijos posėdyje, jeigu jame sprendžiama dėl jo veiklos ar dėl tiesiogiai su juo susijusių aplinkybių arba jeigu jį dalyvauti posėdyje pakvietė rinkimų komisijos pirmininkas“ tiek, kiek nenustatoma kitų rinkimų politinės kampanijos dalyvių (politinės organizacijos ar jos iškelto kandidato arba kandidato sąrašo) atstovų teisė dalyvauti rinkimų komisijos posėdžiuose kai atstovaujama minėtų dalyvių interesams, yra nesuderinta su Kodekso 92 straipsnio 1 dalimi.	Pritarti	Nuostatos patobulintos.
66.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	24	3		Kodekso 24 straipsnio 3 dalyje žodis „visuomenei“ išbrauktinas, nes VRK interneto svetainėje paskelbta informacija apie rinkimų komisijos posėdį yra vieša ir nereikia nurodyti, kad ji skirta visuomenei. Siūlytume šią dalį išdėstyti taip: „Apie rinkimų komisijos posėdį paskelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje ir rinkimų komisijos nariams bei kitiems posėdyje dalyvaujantiems asmenims pranešama <...>“.	Pritarti
67.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	24	4		Svarstytina, ar projekto 24 straipsnio 4 dalyje greta transliacijos „per radiją ar televiziją“ neturėtų būti numatyti ir kiti transliavimo būdai, pavyzdžiui, internetu	Pritarti
68.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	26	3		Kodekso 26 straipsnio 3 dalyje pirmą kartą minint Lietuvos teisininkų draugiją, reikėtų nurodyti visą šios draugijos pavadinimą ir įvesti trumpinį „Teisininkų draugija“, kuris nuosekliai vartotinas toliau tekste (visas pavadinimas ir skliaustuose įvestas trumpinys perkeltini iš 34 straipsnio 2 dalies 3 punkto). Šios dalies nuostatą, kuria būtų įtvirtinti teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos, savivaldybės administracijos direktoriaus į rinkimų komisijų narius siūlomų asmenų politinės veiklos apribojimai, siūlytume išdėstyti taip: „Teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos (toliau – Teisininkų draugija), savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu paskirti rinkimų komisijų nariai, jeigu jie yra politinių organizacijų nariai, prieš pradėdami eiti pareigas rinkimų komisijoje privalo sustabdyti savo narystę politinėje organizacijoje ir negali dalyvauti jos veikloje tol, kol eina pareigas rinkimų komisijoje.“	Pritarti
69.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	26	4		Kodekso 26 straipsnio 4 dalies nuostatą, kuria siūloma įtvirtinti unifikuotus rinkimų komisijos nario pareigų nesuderinamumo su kitomis pareigomis ar statusu pagrindus, siūlytume patobulinti, papildant šiais apribojimais: būti kitos rinkimų ar referendumo komisijos pirmininku ar nariu, Lietuvos Respublikos piliečių iniciatyvinės grupės referendumui surengti nariu, rinkimų ar referendumo stebėtoju, atstovu rinkimams ar referendumui. Be to, siūlytume nustatyti ir apribojimus rinkimų komisijos nariui užsiimti veikla, susijusia su rinkėjų, remiančių kandidatą ar kandidatų sąrašą, parašų rinkimu pagal šio Kodekso 78 straipsnį, taip pat Lietuvos Respublikos piliečių, remiančių referendumo paskelbimą, parašų rinkimu.	Pritarti
70.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	26	6		Kodekso 26 straipsnio 6 dalyje nuoroda darytina ne į šio straipsnio 1–6 dalis, o į 1–5 dalis. Šios dalies formuluotė „pašalinamas iš rinkimų komisijos narių, jeigu buvo juo paskirtas“ keistina formuluote „atleidžiamas iš rinkimų komisijos narių“.	Pritarti
71.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	26	7	2	Kodekso 26 straipsnio 7 dalies 2 punkte po žodžių „iš rinkimų“ įrašytini žodžiai „ar referendumo“.	Pritarti
72.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	26	7	2	Kodekso VI skyriaus pirmajame skirsnyje „Rinkimų komisijų veiklos bendrosios nuostatos“ dėstomos bendro pobūdžio nuostatos, taikomos visoms be išimties rinkimų komisijoms, tačiau kai kuriais aspektais jos nedera su šio skyriaus antrojo skirsnio nuostatomis, kuriomis reglamentuojama Vyriausiosios rinkimų komisijos veikla: – Kodekso 26 straipsnio 7 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta asmens nelaikymo esančiu nepriekaištingos reputacijos sąlyga – „per rinkimus arba referendumą atleistas iš rinkimų komisijos už šio kodekso ar kitų įstatymų pažeidimą“, vertintinas kaip nepakankamas ir neapimantis atleidimo iš Vyriausiosios rinkimų komisijos ne rinkimų ar referendumo organizavimo ir vykdymo metu; – Kodekso 26 straipsnio 8 dalis nepritaikyta Vyriausiajai rinkimų komisijai ir nedera su Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymą ir jos narių įgaliojimų pabaigą reglamentuojančiomis nuostatomis.	Pritarti	Nuostatos patikslintos.
73.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	27	3		Kodekso 27 straipsnio 3 dalyje siūlytume nustatyti ne du, o vieną rinkimų komisijos nario rašytinio pasižadėjimo tekstą: „Aš, (vardas, pavardė), pasižadu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas rinkimų komisijoje. Tepadeda man Dievas!“ – ir nurodyti sąlygą, kad galima pasižadėti be paskutinio sakinio.	Pritarti
74.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	27	4		Kodekso 27 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „asmuo“ įrašytina „komisijos pirmininkas ar narys“.	Pritarti
75.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	29	1		Atsižvelgiant į tai, kad į konstitucinių įstatymų sąrašą yra įrašytas Referendumo konstitucinis įstatymas, ir į Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimą, kuriuo pripažinta, kad Referendumo įstatymas pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijai, o pagal formą – Konstitucinių įstatymų sąrašo konstituciniam įstatymui, Kodekso 29 straipsnio 1 dalyje nuorodos turėtų būti daromos ne į  Referendumo įstatymą, o į Referendumo konstitucinį įstatymą. Šioje dalies pirmajame sakinyje minimo rezervo pavadinimas taisytinas – turėtų būti „apylinkių rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervas“ (žr. šio straipsnio pavadinimą).	Pritarti
76.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	29	2 3		Kodekso 29 straipsnio 2 dalyje išbrauktinas žodis „atitinkamų“, o šio straipsnio 3 dalyje išbrauktini žodžiai „konkrečių“ ir „šių“.	Pritarti
77.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	30	1		Kodekso 30 straipsnio 1 dalyje žodžiai „Konstitucijoje  numatyta“ išbrauktini kaip pertekliniai.  Šios dalies antrąjį sakinį, kuriame nurodoma su rinkimų rengimu ir vykdymu nesusijusi VRK kompetencija, reikėtų, išbraukus žodžius „Be to“, išdėstyti atskiroje šio straipsnio dalyje.	Pritarti
78.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	30	2 3		Kodekso 30 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos išbrauktinos, nes VRK veikla grindžiama tais pačiais principais, kurie taikomi visų rinkimų komisijų veiklai (pagal Kodekso 20 straipsnio 2 dalį „Rinkimų komisijų veikla turi būti skaidri ir grindžiama teisėtumo, nepriklausomumo, kolegialumo, viešumo ir nešališkumo principais“).	Pritarti iš dalies	30 straipsnio  buvusi 3 dalis brauktina. Trečia dalis  (buvusi 2)laikytina, kaip papildomos (paaiškinančios) nuostatos šio kodekso 20 str. nuostatoms.
79.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	31	1	1	Kodekso 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte žodžiai „vadovaujantis Konstitucija ir demokratinių rinkimų principais“ išbrauktini kaip pertekliniai, nes VRK, kaip ir kitų rinkimų komisijų, veiklos pagrindai yra nurodyti Kodekso 20 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią rinkimų komisijos savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, šiuo kodeksu, kitais įstatymais, Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklos reglamentu ir kitais teisės aktais.	Pritarti
80.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	31 32	1 2	1 1	Kodekso 31 straipsnio 2 punkte prieš žodžius „rinkimų rezultatus“ įrašytina „galutinius“. Analogiškai tikslintinas Kodekso 32 straipsnio 2 dalies 1 punktas.	Pritarti
81.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	32	1	1	Kodekso 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte  žodis „rengia“ išbrauktinas, nes teisiškai reikšmingas yra VRK sprendimų, kuriais tvirtinami šiame kodekse nurodyti aprašai ir nustatomi rinkimų biuletenių, kitų rinkimuose naudojamų dokumentų, pažymėjimų, antspaudų formos bei pavyzdžiai (šios dalies 2 punktas), priėmimas; atsižvelgdami į tai, siūlome šiuos punktus sujungti į vieną.	Pritarti iš dalies	1 punkto pastabai pritartina. Šios dalies 2 punktas paliktinas, kaip reguliuojantis skirtingus dalykus.
82.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	32	1	3	Kodekso 32 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj formuluotės „Pasaulio lietuvių apygardą“ įrašytina formuluotė „Pasaulio lietuvių vienmandatę rinkimų apygardą“.	Pritarti
83.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	32	1	8	Kodekso 32 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostata, kad VRK registruoja rinkimų politinės kampanijos dalyvius, yra identiška šio straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatai, ir jos abi neatitinka Kodekso 68 straipsnio 6 dalies nuostatos, pagal kurią sprendimą dėl registravimo rinkimų politinės kampanijos dalyviu priima VRK pirmininkas arba jo įgaliotas šios komisijos narys.	Pritarti iš dalies	32 str. 3 dalies 2 punktas brauktinas. Kodekso 68 straipsnio 6 dalies nuostatose kalbama apie sprendimų priėmimą, o ne apie patį veiksmą.
84.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	32	1	9	Kodekso 32 straipsnio 1 dalies 9 punkte prieš žodį „parašų“ reikėtų įrašyti „rinkėjų“.	Pritarti
85.	Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2022-04-11	32	1	11	Rinkimų kodekso 32 straipsnio 1 dalies 11 punktas iš dalies dubliuoja šio straipsnio 1 dalies 22 punktą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti Rinkimų kodekso 32 straipsnio 1 dalies 11 punktą, atsisakant žodžių „skelbia kandidatus, kandidatų sąrašus, jų numerius, pareiškinius dokumentus“.	Nepritarti	11 ir 22 punkte apibrėžtos funkcijos yra skirtingos, nes 11 punkte numatytas kandidatų sąrašų paskelbimas susijęs su jų oficialia registracija, o 22 punkte aptariama informavimo interneto svetainėje tvarka. Be to, 11 punkte numatomi skelbti kandidatų sąrašų ir kandidatų numeriai, ko nėra 22 punkte.
86.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	32	1	17	Kodekso 32 straipsnio 1 dalies 17 punkte vietoj žodžių „internetinį puslapį“ įrašytini žodžiai „interneto svetainę“.	Pritarti
87.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	32	1	21	Kodekso 32 straipsnio 1 dalies 21 punkte žodžius „paaukotas sumas“ siūlome pakeisti žodžiais „paaukotų aukų vertes“, nes aukos gali būti ir nepiniginės; vietoj žodžio „partijų“ įrašytina „politinių organizacijų“.	Pritarti
88.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	32	1	22	Kodekso 32 straipsnio 1 dalies 22 punkte po formuluotės „piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos“ ir po formuluotės „Europos Sąjungos piliečių iniciatyvos“ įrašytinas žodis „įgyvendinimo“; žodžiai „rinkimų ir referendumų“ prieš žodį „procesų“ išbrauktini (nes tai jau pasakyta šio punkto pradžioje); po žodžio „tikslais“ vietoj „Vyriausiosios rinkimų komisijos“ įrašytinas žodis „savo“; vietoj „stebėtojų, atstovų“ reikėtų įrašyti „rinkimų stebėtojų, atstovų rinkimams“ (šiame punkte dukart).	Pritarti
89.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	32	1	22	Kodekso 32 straipsnio paskirtis – nustatyti Vyriausiosios rinkimų komisijos funkcijas, todėl šio straipsnio 1 dalies 22 punkte turėtų būti nustatyta tik informacijos skelbimo funkcija, o nuostatos, reglamentuojančios skelbtinos informacijos apimtį ir skelbimo tikslus, turėtų būti dėstomos atskirame straipsnyje (straipsniuose) – pavyzdžiui taip, kaip Kodekso 85 straipsnyje, kuriame išsamiai reglamentuojamas kandidato duomenų skelbimas.	Atsižvelgti
90.	Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2022-04-11	32	1	22	Rinkimų kodekso 32 straipsnio 1 dalies 22 punkte nustatyta, kad Vyriausioji rinkimų komisija (toliau – VRK) šiame punkte nurodytais tikslais skelbia politinės kampanijos aukotojų sąrašus, tačiau Rinkimų kodekse nėra nustatyta, kokie duomenys turi būti skelbiami, todėl Inspekcija negali įvertinti, kokie konkretūs duomenys, bus skelbiama aptariamu atveju. Tuo atveju, jei politinės kampanijos aukotojų sąrašuose bus tvarkomi tie patys asmens duomenys (išskyrus asmens kodą), kurie turės būti nurodyti finansavimo apskaitos žiniaraštyje (Rinkimų kodekso 114 straipsnio 3 dalis) ar aukų lape (Rinkimų kodekso 114 straipsnio 5 dalis), siūlytina tikslinti Rinkimų kodekso 32 straipsnio 1 dalies 22 punktą, įtraukiant nuorodą į Rinkimų kodekso 114 straipsnio dalį, nustatant, kokie politinės kampanijos aukotojų sąrašuose esantys duomenys turi būti skelbiami viešai.	Nepritarti	32 straipsnio paskirtis-nustatyti VRK funkcijas, o specialiosios dalies straipsniuose nurodoma kokia informacija  ir kokia apimtimi skelbiama interneto svetainėje.
91.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	32	2	3	Kodekso 32 straipsnio 2 dalies 3 punkte išbrauktini žodžiai „pirmalaikius savivaldybių tarybų narių“, nes pagal Kodekso 13 straipsnio 6 dalį Vyriausioji rinkimų komisija skelbia tik pirmalaikius Seimo nario rinkimus vienmandatėje rinkimų apygardoje ir pirmalaikius mero rinkimus, o atsiradusi laisva savivaldybės tarybos nario vieta užimama pagal kandidatų sąrašą, pirmalaikiai savivaldybės tarybos nario rinkimai apskritai nerengiami.	Pritarti
92.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	32	2	4	Kodekso 32 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata, pagal kurią VRK „pripažįsta naujų Seimo narių, išrinktų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, įgaliojimus“, keistina, nes nėra tokio Seimo nario įgaliojimų įgijimo pagrindo, kaip Seimo nario įgaliojimų pripažinimas VRK sprendimu. Pagal Konstituciją išrinkto Seimo nario įgaliojimų įgijimas yra siejamas su priesaika (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas). Neprisiekęs ar su išlyga prisiekęs Seimo narys netenka mandato Seimo nutarimu (Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalis). Taigi VRK sprendimu nustatant galutinius Seimo rinkimų rezultatus yra nustatoma, kurie kandidatai yra išrinkti Seimo nariais (jiems pripažįstamas Seimo nario mandatas). Jeigu daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktas Seimo narys iki priesaikos Seime atsisakytų Seimo nario mandato arba Seimas panaikintų jo mandatą Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu, arba daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario įgaliojimai nutrūktų nesuėjus terminui, ir atsirastų laisva Seimo nario vieta, ją užimtų kandidatų sąraše, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Seimo narys, įrašytas pirmasis mandato negavęs kandidatas, kuriam VRK savo sprendimu pripažintų Seimo nario mandatą (žr. Kodekso 178 straipsnio 1 dalį).	Pritarti	4 punkto nuostata patobulinta.
93.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	32	2	5	Kodekso 32 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostata, pagal kurią VRK pripažįsta naujų savivaldybės tarybos narių, išrinktų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, įgaliojimus, keistina. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnį išrinkto savivaldybės tarybos nario įgaliojimų pradžia siejama su jo priesaika. Jeigu išrinktas savivaldybės tarybos narys atsisakytų mandato iki priesaikos, VRK turėtų konstatuoti laisvos savivaldybės tarybos nario vietos atsiradimą ir Kodekso nustatyta tvarka pripažinti mandatą porinkiminiame kandidatų sąraše įrašytam pirmajam mandato negavusiam kandidatui (Kodekso 175 straipsnio 1 dalis). Jeigu nesuėjus terminui nutrūktų jau prisiekusio savivaldybės tarybos nario įgaliojimai (Kodekso 176 straipsnio 4 dalis), atsiradusią laisvą vietą VRK sprendimu užimtų porinkiminiame kandidatų sąraše įrašytas pirmasis mandato negavęs kandidatas, t. y. jam būtų pripažintas atitinkamos savivaldybės tarybos nario mandatas (Kodekso 178 straipsnio 1 dalis). Šio punkto nuostata, pagal kurią VRK „pripažįsta mero, išrinkto vienmandatėje rinkimų apygardoje, įgaliojimus“, išbrauktina, nes nėra tokio savivaldybės mero įgaliojimų įgijimo pagrindo, kaip jo įgaliojimų pripažinimas VRK sprendimu. VRK sprendimu nustatant galutinius merų rinkimų rezultatus yra nustatoma, kuris kandidatas išrinktas savivaldybės meru, ir jokio papildomo sprendimo dėl mero įgaliojimų pripažinimo VRK neturi ir negali priimti.	Pritarti	5 punkto nuostata patobulinta. 5) laikotarpiu tarp savivaldybių tarybų rinkimų priima ir skelbia sprendimus dėl tarybos nario, mero įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais ar mandato netekimo, pripažįsta mero, išrinkto vienmandatėje rinkimų apygardoje, naujų savivaldybių tarybos narių, išrinktų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, įgaliojimus mandatus;
94.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	32	2	5	Kodekso 32 straipsnio 2 dalies 5 punkte vietoj „savivaldybių tarybos narių“ įrašytina „savivaldybės tarybos narių“.	Pritarti
95.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	32	3	4	Kodekso 32 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostata, pagal kurią VRK vykdo politinių  kampanijų finansavimo auditą, yra diskutuotina. Pagal šios dalies 1 punktą VRK nustato rinkimų politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės ir audito metodus, pagal Kodekso 68 straipsnio 8 dalies 4 punktą – skelbia rinkimų politinės kampanijos audito įmonės, jeigu ji yra, pavadinimą ir kitus duomenis, pagal šio Kodekso 123 straipsnio 2 dalį – kontroliuoja, kaip naudojamos rinkimų politinei kampanijai skirtos lėšos, ir vykdo šių lėšų naudojimo auditą. Nei iš šių nuostatų, nei iš Kodekso 120 straipsnio 4 dalies 3 punkto, 123 straipsnio 1 dalies 8 punkto, kitų nuostatų nekyla tai, kad VRK pati vykdytų „politinių kampanijų finansavimo auditą“.	Pritarti	Siūloma patikslinti Kodekso 32 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatas: 4) vykdo politinių kampanijų finansavimo kontrolę ir organizuoja dalyvių nepriklausomą patikrinimą, vertina auditorių pastebėjimus ir priima sprendimus dėl pažeidimų).
96.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	32	4	2	Kodekso 32 straipsnio 4 dalies 2 punkte vietoj žodžių „politinių partijų“ įrašytina „politinių organizacijų“.	Pritarti
97.	Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2022-04-11	32 101	4 4	3	Rinkimų kodekso 32 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad „[į]gyvendindama [Rinkimų] kodekso 31 straipsnio 4 punkte numatytą uždavinį, [VRK] <…> apie nustatytą rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktą paskelbia savo interneto svetainėje [Rinkimų] kodekso 102 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka“. Pirma, Rinkimų kodekso 102 straipsnio 3 dalis nenustato nustatyto rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo fakto paskelbimo tvarkos – tokia tvarka nustatoma Rinkimų kodekso 102 straipsnio 4 dalyje, todėl siūlytina tikslinti Rinkimų kodekso 32 straipsnio 4 dalies 3 punkte pateiktą nuorodą į Rinkimų kodekso 102 straipsnį. Antra, iš Rinkimų kodekso 102 straipsnio 4 dalies nėra aišku, kokia konkrečiai informacija apie rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktą bus skelbiama (pavyzdžiui, tik informacija, kad buvo nustatyta papirkimo faktas, ar taip pat ir detalesnė informacija apie nustatytą pažeidimą, pavyzdžiui, pažeidimo padarymo data ir aplinkybės). Siekiant teisinio aiškumo ir tikslumo, siūlytina svarstyti dėl Rinkimų kodekso 102 straipsnio 4 dalies tikslinimo aptariamu aspektu, t. y. nurodyti, jei taikoma, kokie duomenys apie papirkimo faktą bus skelbiami.	Pritarti	Nuostata patikslinta. Atsižvelgiant į pastabą 101 str.(buvęs 102str.) 4 d. patobulinta, nurodant, kad atskirai papirkimo faktas nėra skelbiamas, o skelbiamas VRK sprendimas.
98.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	33	1	1	Kodekso 33 straipsnio 1 dalies 1 punkte žodis „partijų“ keistinas žodžiais „politinių organizacijų“.	Pritarti
99.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	33 119 122 124	1 4 1 3	4 1 2 5	Kodekso 33 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, pagal kurią VRK turi teisę „reikalauti iš šiame kodekse ir įstatymuose nustatytų asmenų pateikti šiame kodekse ir įstatymuose numatytas ataskaitas dėl rinkimų politinių kampanijų finansavimo ir politinės reklamos“, taisytina, nes Kodekse nėra numatyta ataskaitų „dėl politinės reklamos“. Kodekso 98 straipsnio 4 dalyje yra numatyta Viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo deklaracija – Vyriausiajai rinkimų komisijai privalomas pateikti dokumentas, kuriuo viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas deklaruoja paskleistą politinę reklamą, nurodo jos kainą, įkainius, skelbimo laiką (plotą) ir asmenį, kurio interesais politinė reklama buvo paskleista, taip pat asmenį, užsakiusį parengti ar paskleisti politinę reklamą, ir asmenį, sumokėjusį už politinės reklamos paskleidimą.	Pritarti	Siūloma patikslinti: Kodekso 33 straipsnio 1 dalies 4 punktą: „4) reikalauti iš šiame kodekse ir įstatymuose nustatytų asmenų pateikti šiame kodekse ir įstatymuose numatytus ataskaitas dokumentus dėl rinkimų politinių kampanijų finansavimo ir politinės reklamos;“ Kodekso 119 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir naują 2 punktą: „1) finansavimo ataskaitą ir jos priedą – aukų ir aukotojų sąrašą, ataskaitą apie politinę reklamą ir jos finansavimo šaltinius, kurioje nurodoma paties dalyvio ir jo atstovaujamųjų dalyvių interesais pagaminta ir (ar) paskleista politinė reklama; 2) politinės reklamos ataskaitą, kurioje politinės kampanijos dalyvis nurodo paties dalyvio ir jo atstovaujamųjų dalyvių interesais pagamintą ir (ar) paskleistą politinę reklamą, jos skleidėją (gamintoją), datą, kiekį, kainą, finansavimo šaltinius.“ Kodekso 122 straipsnio 1 dalies 5 punktą: „5) tvirtina finansavimo apskaitos žiniaraščio, viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo deklaracijos, politinės reklamos ataskaitos ir jos finansavimo šaltinių ataskaitos formas, jų pildymo ir pateikimo tvarkos aprašą;“ Kodekso 124 straipsnio 3 dalį:   „3. Viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų deklaracijos, finansavimo ataskaitos ir auditorių ataskaitos dėl pastebėtų faktų, aukų ir aukotojų sąrašai, rinkimų agitacijos etapu paskleistos politinės reklamos ataskaitos politinę reklamą, politinės kompanijos finansavimo apskaitos žiniaraščiai, rinkimų politinės kampanijos dalyvių sutartys su paslaugų teikėjais, reklamos gamintojais, viešosios informacijos rengėjais ar skleidėjais, užtikrinant asmens duomenų apsaugą, yra vieši ir teikiami Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.“
100.	Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2022-04-11	33	1	1, 2, 5, 6	Siūlytina pakartotinai įvertinti, ar Rinkimų kodekso 33 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktai nedubliuoja Rinkimų kodekso 33 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų.	Nepritarti	Minėti punktai nėra dubliuojami, nes kodekso 33 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai numato bendrąją teisę Vyriausiajai rinkimų komisijai gauti duomenis, o kodekso 33 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktai numato, kokius duomenis ir kokiais tikslais Vyriausioji rinkimų komisija gali gauti.
101.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	34	1	2	Kodekso 34 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose siūloma įtvirtinti VRK sudarymo tvarką ir terminus. Pagal šią tvarką, Seimas gali nutraukti VRK įgaliojimus, „vadovaudamasis šio kodekso 35 straipsnio 1 dalies 9 punktu“ (ši nuoroda neteisinga, ji turėtų būti padaryta į 37 straipsnio 1 dalies 9 punktą), t. y. pagal Konstitucinio Teismo išvadą, kad VRK sprendimu, priimtu pasibaigus balsavimui, ar kita veika, padaryta pasibaigus balsavimui, buvo pažeistos šio kodekso nuostatos (žr. pastabą dėl Kodekso 37 straipsnio 1 dalies 9 punkto). Šiuo atveju naujos sudėties VRK turėtų būti sudaroma ne anksčiau kaip po 140 dienų (beveik 5 mėnesių) ir ne daugiau kaip po 200 dienų (beveik 7 mėnesių) nuo Seimo nutarimo nutraukti VRK įgaliojimus įsigaliojimo dienos. Tai reikštų, kad jeigu Seimas, remdamasis Konstitucinio Teismo išvada, jog per Seimo ar Respublikos Prezidento rinkimus buvo pažeistas šis kodeksas, pripažintų rinkimų rezultatus negaliojančiais (Kodekso 192 straipsnio 4 dalies 1 punktas), pakartotinius Seimo ar Respublikos Prezidento rinkimus turėtų rengti ir vykdyti tos pačios sudėties VRK. Diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas atitiktų teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principus,	Pritarti	34 str. 1 d. 2 p. nuostatos patikslintos.
102.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	34	1	2	Kodekso 34 straipsnio 1 dalies 2 punkte nuoroda turėtų būti ne į 35, o į 37 straipsnio 1 dalies 9 punktą.	Pritarti
103.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	34	2	5	Kodekso 34 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostata patikslintina, prieš žodį „gavusių“ įrašant „per paskutinius Seimo rinkimus“ (atitinkamai tikslintina ir šio straipsnio 3 dalies nuostata); vietoj formuluotės „rinkimų komisijose, organizuojančiose ir vykdančiose Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų, merų rinkimus, rinkimus į Europos Parlamentą, referendumą,“ siūlome įrašyti „rinkimų ar referendumo komisijose“.	Pritarti
104.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	34	3		Kodekso 34 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „atstovą“ reikėtų įrašyti žodį „kandidatūrą“, nes partijų (jų koalicijų) pasiūlyti Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai nėra jų atstovai šioje komisijoje	Pritarti
105.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	34	6		Kodekso 34 straipsnio 6 dalyje po žodžių „Vyriausiosios rinkimų komisijos sekretoriatas“ reikėtų įrašyti trumpinį „(toliau – Sekretoriatas)“, kuris vartojamas toliau tos pačios dalies tekste ir kitose Kodekso nuostatose (pavyzdžiui, 38 straipsnio 1 dalies 7 punkte, 2 dalyje).	Pritarti
106.	Kauno, Šiaulių , Panevėžio miestų, Rokiškio  rajono, Kazlų Rūdos savivaldybių merai 2022-04-27	34 46 48			<....>Nepagrįsti rinkimų komitetų lygiateisiškumo pažeidimai yra ir RK. Pirmiausia pastebėtina, kad sudarant Vyriausiąją rinkimų komisiją niekaip nėra atstovaujami nei rinkimų komitetai, nei pvz., patys save išsikėlę ir mandatą gavę asmenys. RK 34 straipsnyje numatyta, kad tik partija, gavusi Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, turi teisę iki VRK sudarymo pasiūlyti į ją po vieną atstovą. Analogiškos nuostatos yra ir dėl rinkimų komisijų sudarymo rinkimuose į Europos parlamentą bei savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose. 46 straipsnio 4  dalis apibrėžia baigtinę savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose sudaromų komisijų sudėtį. Pastebėtina, kad politinėms partijoms sudaromos sąlygos teikti kandidatus tiek tuo atveju, kai jos gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, tiek finansuojamoms partijoms (4 punktas), tiek ir toms, kurios per paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus gavo ne mažiau kaip 2 šios savivaldybės tarybos narių mandatus (5 punktas). Tuo tarpu minėto straipsnio 5 dalis numato, kad rinkimų komitetas, jų koalicija gali siūlyti kandidatūras į savivaldybių rinkimų komisijas savivaldybių tarybų rinkimuose, jei per paskutinius savivaldybių tarybų rinkimus gavo ne mažiau kaip du šios savivaldybės tarybos narių mandatus ir rinkimuose į Europos Parlamentą, jei per paskutinius rinkimus į Europos Parlamentą gavę ne mažiau kaip vieną mandatą. Šiuo atveju yra palikta galima spraga, todėl siūlome šio straipsnio 5 dalį integruoti į 4 dalį, ir suvienodinti rinkimų komitetų ir politinių partijų siūlomų kandidatų teikimo galimybes, pvz., atsisakyti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose teisės politinėms partijoms siūlyti kandidatus, jei jos yra gavusios tik Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, ir tik finansuojamoms partijoms. Analogiškai siūlome koreguoti ir 48 straipsnio 5 dalį.	Nepritarti	Politiniai komitetai dalyvauja savivaldybių tarybų rinkimuose,  ir rinkimuose į Europos Parlamentą, todėl šis reguliavimas ir akcentuotas į šias rinkimų komisijas. Nepritarti dėl politinių komitetų siūlomų kandidatūrų į rinkimų komisijas papildomo reglamentavimo, nes tai jau yra nustatyta kodekso 46 straipsnio 5 dalyje. Nepritarti dėl galimybės politiniams komitetams siūlyti kandidatūras į VRK. Įvertinant didelį politinių komitetų skaičių, tokia nuostata būtų sunkiai įgyvendinama.
107.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	35	2		Kodekso 35 straipsnio 2 dalyje siūlytume nustatyti ne du, o vieną Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko, nario priesaikos tekstą: „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai ir garbingai  atlikti savo pareigas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir žmogaus teises. Tepadeda man Dievas!“ – ir nurodyti sąlygą, kad prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio.	Pritarti
108.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	35			Taisytina Kodekso 35 straipsnio dalių numeracija – po 2 dalies turėtų būti 3–6 dalys.	Pritarti
109.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	35	4		Kodekso 35 straipsnio 3 dalyje (pataisius numeraciją – 4 dalyje) vietoj žodžio „asmuo“ įrašytina „Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ar narys“.	Pritarti
110.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	36			Kodekso 36 straipsnio pavadinime yra nurodyti Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojai, nors šio straipsnio tekste jie neminimi. Svarstytina, ar reikėtų pakoreguoti straipsnio pavadinimą, ar į šį straipsnį perkelti 39 straipsnio 2 dalies nuostatą apie Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojams, dirbantiems vien šioje komisijoje, taikomus ribojimus.	Pritarti	Pakoreguotas straipsnio pavadinimas.
111.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	36	1	3	Kodekso 36 straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluotė „turi sustabdyti savo narystę politinėse organizacijose ir negali dalyvauti jų veikloje“ keistina formuluote „jeigu jis yra politinės organizacijos narys, prieš pradėdamas eiti šias pareigas privalo sustabdyti savo narystę politinėje organizacijoje ir negali dalyvauti jos veikloje tol, kol eina pareigas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje“.	Pritarti
112.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	36	2		Kodekso 36 straipsnio 2 dalies nuostata „Teisingumo ministro, Respublikos Prezidento ir Teisininkų draugijos siūlymu paskirti Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai, jeigu jie yra politinių organizacijų nariai, turi sustabdyti savo narystę politinėse organizacijose ir negali dalyvauti jų veikloje“ keistina nuostata „Teisingumo ministro, Respublikos Prezidento ir Teisininkų draugijos siūlymu paskirti Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai, jeigu jie yra politinių organizacijų nariai, prieš pradėdami eiti pareigas turi sustabdyti savo narystę politinėje organizacijoje ir negali dalyvauti jos veikloje to, kol eina pareigas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje“.	Pritarti
113.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	36	1	5	Kodekso 36 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas negali būti rinkimų komiteto nariu, ir šio straipsnio 3 dalies nuostata, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos narių pareigos nesuderinamos su rinkimų komiteto nario statusu, galėtų būti aktualios tik tuo atveju, jeigu ši politinė organizacija nenutoltų nuo galiojančiuose Savivaldybių tarybų rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymuose įtvirtintos rinkimų komiteto, kaip konkretiems rinkimams ad hoc susiburiančios ir Vyriausiosios rinkimų komisijos registruojamos palyginti nedidelės rinkėjų grupės, turinčios teisę kelti kandidatų sąrašą tuose rinkimuose, sampratos. Jeigu rinkimų komiteto statusas būtų toks, koks yra numatytas kartu teikiamame Politinių organizacijų įstatymo projekte Nr. XIVP-1280 (nuolat veikiantis didelį steigėjų bei narių skaičių turintis juridinis asmuo), Kodekso 36 straipsnio 1 dalies 5 punkte išbrauktini žodžiai „rinkimų komiteto nariu“, o šio straipsnio 3 dalies nuostatoje „Vyriausiosios rinkimų komisijos narių pareigos nesuderinamos su pareigomis kitose rinkimų komisijose, taip pat su kandidato, rinkimų komiteto nario, kandidato atstovo rinkimams ir rinkimų stebėtojo statusu“ išbrauktini žodžiai „rinkimų komiteto nario“, nes pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 2 dalį Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ir nurodytų šios komisijos narių, kurie yra politinių organizacijų nariai, pareigų ėjimas siejamas su reikalavimu sustabdyti savo narystę politinėje organizacijoje (taigi ir rinkimų komitete) ir draudimu dalyvauti jos veikloje tol, kol eina savo pareigas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje.	Pritarti
114.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	36	1	4 5	Kodekso 36 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktų, 3 dalies nuostatos nesuderintos su 4 dalimi, pagal kurią Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ir narių pareigos nesuderinamos ne tik su pareigomis kitose rinkimų komisijose, bet ir su referendumo komisijos nario pareigomis, taip pat ne tik su rinkimų stebėtojo ir atstovo rinkimams statusu, bet ir su piliečių iniciatyvinės grupės referendumui surengti nario, referendumo stebėtojo, atstovo referendumui statusu. Šio straipsnio 3 dalyje prieš žodį „atstovo“ išbrauktinas žodis „kandidato“, nes atstovas rinkimams gali būti ne tik kandidato, bet ir politinės organizacijos, o Vyriausiosios rinkimų komisijos nario pareigos nesuderinamos su atstovo rinkimams statusu nepriklausomai nuo to, kam jis atstovauja (plg. su šio straipsnio 1 dalies 5 punktu).	Pritarti
115.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	36 39	2		Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kodekso 36 straipsnio pavadinime yra minimi Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojai, bet tame straipsnyje nuostatų apie jiems taikomus ribojimus nėra. Svarstytina, ar Kodekso 39 straipsnio 2 dalies nuostata, kad, kai Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojai pagal pareigas dirba vien šioje komisijoje, jiems taikomi tokie pat kaip Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui nustatyti apribojimai, neturėtų būti įtvirtinta Kodekso 36 straipsnio 1 dalyje (arba Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojai neturėtų būti minimi 36 straipsnio pavadinime).	Pritarti iš dalies	36 str. pavadinimas patikslintas,  taip pat patikslintos ir kitos šio straipsnio nuostatos, derinant su kitų straipsnių nuostatomis, o Kodekso 39 str. 2 d. yra nuoroda į 36 str. 1 d. nurodytus apribojimus pirmininko pavaduotojams. Apribojimai yra taikomi tik tiems pavaduotojams, kurie dirba nuolat( tam reikalingas VRK sprendimas). Jeigu „pavaduotojai“ bus įrašyti į 36 str. 1 d., tai ji bus taikoma ir tiems pavaduotojams, kurie dirba nuolat ir tiems, kurie nedirba nuolat.
116.	Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2022-04-11	36	4		Rinkimų kodekso 36 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „[VRK] pirmininkas ar narys, ketinantys būti kandidatu arba kitos rinkimų ar referendumo komisijos pirmininku ar nariu, Lietuvos Respublikos piliečių iniciatyvinės grupės referendumui surengti nariu, rinkimų ar referendumo stebėtoju, atstovu rinkimams ar referendumui, prieš duodami reikiamą sutikimą ar pradėdami rinkti piliečių parašus, privalo ne vėliau kaip prieš 30 dienų įteikti Seimui rašytinį atsistatydinimo iš [VRK] pirmininko ar nario pareigų pareiškimą“. Siekiant teisinio aiškumo ir tikslumo, siūlytina tikslinti Rinkimų kodekso 36 straipsnio 4 dalį, nustatant, kokį konkrečiai sutikimą turi pateikti VRK pirmininkas ar narys šio straipsnio kontekste (pavyzdžiui, „<...> prieš duodami sutikimą būti kandidatu ar eiti šioje dalyje nurodytas pareigas <...>“).	Pritarti	36 str. 4 dalis patikslinta
117.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	37	1	9	Siūlome patikslinti Kodekso 37 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatą, kad Seimas priima nutarimą nutraukti Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimus pagal Konstitucinio Teismo išvadą, kad „Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyti esminiai rinkimų rezultatai yra neteisingi arba kad jos veikla neatitinka šio kodekso“, atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas teikia išvadą, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus, o pagal Kodekso 192 straipsnio 3 dalį Konstitucinis Teismas tiria ir vertina tik Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą arba jos atsisakymą nagrinėti skundą dėl šio kodekso pažeidimų tais atvejais, kai sprendimas buvo priimtas ar Vyriausiosios rinkimų komisijos veika buvo padaryta pasibaigus balsavimui (pavyzdžiui, „<...> pagal Konstitucinio Teismo išvadą, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, priimtu pasibaigus balsavimui, ar kita veika, padaryta pasibaigus balsavimui, buvo pažeistos šio kodekso nuostatos“, ar pan.).	Pritarti	37 str. 1d. 9 p. patikslintas.
118.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	37	1	10 11	Kodekso 37 straipsnio 1 dalies 10 ir 11 punktų nuostatos tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad pagal Kodekso 34 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir šio straipsnio 3 dalį teisę pasiūlyti kandidatūras į Vyriausiosios rinkimų komisijos narius turi tik partijos, o ne visos politinės organizacijos, taip pat į tai, kad partijų (jų koalicijų) pasiūlyti Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai nėra jų atstovai šioje komisijoje (siūlome 10 punkte formuluotę „pagal politinės organizacijos (jų koalicijos) motyvuotą teikimą atšaukti pasiūlytą atstovą“ pakeisti formuluote „pagal jį į šias pareigas pasiūliusios partijos (jų koalicijos) motyvuotą teikimą“, o 11 punkte vietoj formuluotės „delegavusią politinę organizaciją“ įrašyti formuluotę „pasiūliusią partiją“).	Pritarti
119.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	38	1	7	Kodekso 38 straipsnio 1 dalies 7 punkte vietoj žodžių „skiria į pareigas“ įrašyti žodžius „priima į pareigas“, nes pagal Valstybės tarnybos įstatymą valstybės tarnautojai yra priimami, o ne skiriami į pareigas.	Pritarti
120.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	38 47 64 83 121	1 1 2 3 4 3	10 11 6 1,2	Kodekso 38 straipsnio 1 dalies 10 punkte prieš žodžius „rinkimų rezultatų“ reikėtų įrašyti žodį „galutinių“. Analogiškai tikslintini Kodekso 47 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 64 straipsnio 2 dalis ir 3 dalies 6 punktas (šis punktas – dukart), 83 straipsnio 4 dalis, 121 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktai.	Pritarti
121.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	38	2		Kodekso 38 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko įsakymai ir jo arba jo įgalioto šios komisijos nario sprendimai skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka ir skundžiami šiame kodekse nustatyta tvarka, diskutuotina. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad į Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje numatytų administracinių sprendimų (teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei) apibrėžtį patenka ir VRK pirmininko personalo valdymo klausimais priimti įsakymai dėl konkrečių VRK sekretoriato darbuotojų skyrimo į pareigas ar atleidimo iš jų, darbuotojų priėmimo į darbą pagal darbo sutartis, taip pat VRK pirmininko įsakymai dėl VRK narių tarnybinių komandiruočių ir VRK pirmininko pavaduotojų kasmetinių atostogų (šio straipsnio 1 dalies 5, 7 ir 8 punktai). Diskutuotina, ar tokio pobūdžio įsakymų skelbimas derėtų su jų paskirtimi ir juose esančių darbuotojų asmens duomenų apsaugos reikalavimais. Kartu pažymėtina, kad VRK pirmininko priimti įsakymai  (pavyzdžiui, dėl darbuotojo neteisėto nušalinimo ar atleidimo iš darbo, valstybės tarnautojo nušalinimo, atleidimo iš pareigų ar tarnybinės nuobaudos skyrimo ir kt.) skundžiami ne šio kodekso, o atitinkamai Darbo kodekso, Valstybės tarnybos įstatymo, Administracinių bylų teisenos nustatyta tvarka ir kt. Taigi formuluotė dėl VRK pirmininko įsakymų skelbimo Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka ir apskundimo šiame kodekse nustatyta tvarka taisytina. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad VRK pirmininkas (arba jo įgaliotas VRK narys) priima ir kitus vienasmenius sprendimus – registruoja arba atsisako registruoti rinkimų politinės kampanijos dalyvius (Kodekso 68 straipsnio 6, 7 dalys). Šių sprendimų apskundimo ir skundų nagrinėjimo tvarka reglamentuojama šio Kodekso 184 straipsnyje, 186 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pagal Kodekso 68 straipsnio 9 dalį sprendimai įregistruoti rinkimų politinės kampanijos dalyvį būtų skelbiami VRK interneto svetainėje; sprendimų atsisakyti įregistruoti asmenį rinkimų politinės kampanijos dalyviu paskelbimas VRK interneto svetainėje nenumatytas; Kodekso 68 straipsnio 8 dalyje, be kita ko, numatytas asmenų, kuriuos atsisakyta registruoti rinkimų politinės kampanijos dalyviais, sąrašų paskelbimas. Taigi nurodytos Kodekso nuostatos šiuo aspektu yra tarpusavyje nesuderintos.	Pritarti
122.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	39	2		Kodekso 39 straipsnio 2 dalyje žodį „priima“ siūlytume pakeisti formuluote „gali priimti“.	Pritarti
123.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	39	6		Kodekso 39 straipsnio 6 dalies nuostata „Vyriausiosios rinkimų komisijos sekretorius pasirašo Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių protokolus“ ir Kodekso 42 straipsnio 7 dalies nuostata „Posėdžio protokolą pasirašo Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžio pirmininkas ir šio posėdžio sekretorius“ yra tarpusavyje nesuderintos.	Nepritarti	36 str. 6 dalis numato, kad vienas iš pavaduotojų yra skiriamas VRK sekretoriumi, kuris  šalia pirmininko pasirašo posėdžio protokolus, kaip  ir numatyta 42 str. 7 d.
124.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	40	1	5	Kodekso 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte vietoj formuluotės „teisės aktų, reglamentuojančių rinkimų organizavimą ir vykdymą bei politinių organizacijų ar politinių kampanijų finansavimo reikalavimų“ įrašytina formuluotė „teisės aktų, reglamentuojančių rinkimų organizavimą ir vykdymą bei politinių organizacijų ar politinių kampanijų finansavimą, reikalavimų“.	Pritarti
125.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	40	2		Kodekso 40 straipsnio 2 dalyje po žodžio „valstybės“ įrašytina „ir savivaldybių“.	Pritarti
126.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	41			Kodekso 41 straipsnio pavadinime žodis „pirmininkas“ keistinas žodžiu „pirmininko“.	Pritarti
127.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	41	1-4		Kodekso 41 straipsnio 1–4 dalių formuluotės „įstatymo nustatyta tvarka“, „nustato įstatymas“, „įstatymo nustatyta pareiginė alga“ yra deklaratyvios, reikėtų įvardyti konkrečius įstatymus, kuriais reguliuojami atitinkami santykiai, kaip šio straipsnio 3 dalyje yra įvardytas Darbo kodeksas (plg. su 120 straipsnio 1 dalimi, 123 straipsnio 1 dalimi, kuriose smulkmeniškai dėstomi konkretūs Vyriausiosios rinkimų komisijos priimamų poįstatyminių teisės aktų pavadinimai).	Nepritarti	Formuluotės pasirinktos, atsižvelgiant į galimus įstatymų nuostatų pakeitimus, o konkrečiai įvardinant įstatymų pavadinimus, būtų susiduriama su konstitucinio įstatymo keitimo  sudėtingomis sąlygomis.
128.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	41	4		Kodekso 41 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „už darbą po darbo valandų“ vartotina formuluotė „už viršvalandinį darbą“, kad ji būtų suderinta su Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 6 straipsnyje nustatytomis vienkartinės priemokos mokėjimo valstybės pareigūnams sąlygomis.	Pritarti
129.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	42	2 3		Kodekso 42 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos yra perteklinės, atsižvelgiant į 28 straipsnio 2 dalį.	Pritarti
130.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	42	4		Kodekso 42 straipsnio 4 dalies nuostata, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių salėje esantys asmenys iš savo vietų gali įrašinėti, stenografuoti ar užrašinėti posėdį, fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo įrašus, yra perteklinė, atsižvelgiant į 24 straipsnio 4 dalį; nuostata, kad posėdžių salėje esantys asmenys gali tiesiogiai transliuoti posėdžius per radiją ir televiziją, yra nesuderinta su 24 straipsnio 4 dalimi.	Pritarti	Ši  nuostata yra prie viešumo principo , be to išsamesnė todėl 42str.4 d. brauktina.
131.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	42	6		Kodekso 42 straipsnio 6 dalies nuostata yra perteklinė, atsižvelgiant į 28 straipsnio 5 dalį.	Pritarti	Kodekso 42 straipsnio 6 dalis brauktina.
132.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	42 43	1		Kodekso 42 straipsnio 1 dalyje ir 43 straipsnyje reglamentuojamas Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių organizavimas nuotoliniu arba mišriu būdu. Pažymime, kad „mišrus“ posėdžių organizavimo būdas iš esmės nėra atskiras posėdžio organizavimo būdas ir turėtų būti priskirtas nuotoliniu būdu organizuojamiems posėdžiams, nes nors vienam posėdžio dalyviui dalyvaujant nuotoliniu būdu, tokiam posėdžiui turėtų būti taikomi visi nuotoliniu būdu organizuojamiems posėdžiams keliami reikalavimai. Kodekse galėtų būti nustatyta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai nuotoliniu būdu organizuojamuose posėdžiuose gali dalyvauti ir tiesiogiai. Be to, svarstytina, ar Kodekse neturėtų būti nustatyti bendro pobūdžio pagrindai, leidžiantys organizuoti posėdį nuotoliniu būdu (pavyzdžiui, prieš tam tikrą laiką išreiškus pageidavimą bent vienam komisijos nariui), ir tokio posėdžio organizavimo pagrindas (sprendimas) bei jį priimantis subjektas (Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas). Kaip tokio reguliavimo pavyzdį galima pateikti Seimo statuto 33 straipsnio 5 dalies nuostatas, kuriomis reglamentuojami analogiški Seimo valdybos posėdžio organizavimo aspektai.	Nepritarti	Įtvirtinus siūlomą naują teisinį reguliavimą, bus sudarytos sąlygos Vyriausiajai rinkimų komisijai optimizuoti savo veiklą, jos nariams posėdžiaujant  šalia pagrindinio būdo- posėdžio komisijos salėje, taip pat organizuoti posėdį  nuotoliniu  ar  mišriuoju būdu, kai  dalis posėdyje dalyvaujančių komisijos narių yra salėje, o kiti posėdyje dalyvauja nuotoliniu būdu. Tuo pačiu bus  sudaryta galimybė užtikrinanti didesnį Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžiuose dalyvaujančių jos narių skaičių (kvorumą).  Papildomai pažymėtina, kad sistemiškai vertinant nustatomą teisinį reguliavimą, savaime suprantama, kad komisijos nariui, jungiantis nuotoliniu būdu prie mišriuoju būdu vykstančio posėdžio, tokiam komisijos nariui visais atvejais taikomi reikalavimai, kaip jam dalyvaujant nuotoliniu būdu organizuojamame posėdyje. Papildomai pažymėtina, kad įstatymo projektu numatomi pakeitimai sudarys sąlygas komisijai optimizuoti savo darbą ir operatyviai priimti sprendimus.
133.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	43	2		Kodekso 43 straipsnio 2 dalies nuostata yra perteklinė ir iš dalies nesuderinta su 24 straipsnio 3 dalimi.	Pritarti	43 str. 2 d. nuostata brauktina.
134.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	43	5		Kodekso 43 straipsnio 5 dalyje išbrauktinas perteklinis žodis „viešai“.	Pritarti
135.	Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2022-04-11	43	4		Vadovaujantis Reglamento 6 straipsnio 3 dalimi, siūlytina tikslinti Rinkimų kodekso 43 straipsnio 5 dalį, nustatant, kokiu tikslu ir kokį laikotarpį[4] turi būti skelbiami VRK posėdžių vaizdo ir garso įrašai. Aptariamam kontekste tikslintinas Rinkimų kodekso 68 straipsnis (šio straipsnio 8 dalyje nurodytų asmens duomenų skelbimo kontekste) ir 85 straipsnis (dėl asmens duomenų skelbimo tikslo).	Nepritarti	Netikslinga visko smulkiai reglamentuoti kodekse. Pagal kodekso 43 straipsnio 5 dalį tokie įrašai viešai paskelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje ir saugomi Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Šioje tvarkoje ir reglamentuojama, kiek laiko jie saugomi.
136.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	43	7		Kodekso 43 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžių „šio įstatymo“ įrašytina „šio kodekso“; žodis „įprastam“ keistinas žodžiais „posėdžių salėje vykstančiam“ (plg. su 42 straipsnio 1 dalimi).	Pritarti
137.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	44	4		Pagal Kodekso 44 straipsnio 2 dalį Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai būtų skelbiami „šio kodekso ir Reglamento nustatyta tvarka“. Pažymėtina, kad Kodekse nėra nustatyta nuoseklios ir aiškios Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų skelbimo tvarkos, atskirai nurodyti tik kai kurių sprendimų paskelbimo šaltiniai ir terminai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad konstituciniu įstatymu patvirtintas Kodeksas turėtų aukštesnę galią nei Teisėkūros pagrindų įstatymas, kuriame yra sistemiškai reguliuojamas teisės aktų skelbimas, taigi šio įstatymo nuostatos Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų skelbimui būtų taikomos tiek, kiek neprieštarautų Kodeksui. Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalį Teisės aktų registre turėtų būti skelbiami visi Vyriausiosios rinkimų komisijos, kaip kolegialios institucijos, norminiai teisės aktai (11 punktas) ir teisės taikymo aktai, kuriuos skelbti Teisės aktų registre privaloma pagal teisės aktus (18 punktas). Taigi, siekiant teisės sistemos nuoseklumo ir teisinio aiškumo, projektu siūlomas Kodekso nuostatas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų skelbimo Teisės aktų registre reikėtų suderinti su Teisėkūros pagrindų įstatymu. Turėtų būti nustatyta nuosekli ir aiški oficialaus šios komisijos sprendimų skelbimo tvarka, kad rinkimų politinės kampanijos dalyviams, rinkėjams, visuomenės informavimo priemonėms, kitiems asmenims būtų prieinami visi jos sprendimai dėl rinkimų organizavimo bei vykdymo ir kad asmenys, turintys teisę skusti tuos sprendimus teismui, galėtų laiku įgyvendinti šią teisę. Visi svarbiausi Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai (pavyzdžiui, dėl kandidatų, jų sąrašų registravimo; kandidatų, jų sąrašų registravimo panaikinimo; galutinių rinkimų rezultatų nustatymo; rinkimų pripažinimo negaliojančiais; mandato netekimo; įgaliojimų nutrūkimo nesuėjus terminui; mandato į atsiradusią laisvą vietą pripažinimo; pirmalaikių Seimo nario, mero rinkimų vienmandatėje rinkimų apygardoje) turėtų būti skelbiami ne tik jos interneto svetainėje, bet ir Teisės aktų registre. Jeigu su Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų, skelbiamų abiejuose šaltiniuose, oficialiu paskelbimu yra siejami jų apskundimo teismui terminai, turėtų būti aiškiai nurodoma, kad terminas skaičiuojamas nuo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre.	Pritarti	44 str. 4d. patikslinta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai skelbiami Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.
138.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	44	2		Kodekso 44 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių šios komisijos narių balsų dauguma ir kad, balsams pasidalijus po lygiai, lemia Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko balsas, yra perteklinės, atsižvelgiant į 28 straipsnio 3 dalį.	Pritarti	Šios nuostatos brauktinos.
139.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	44	2		Kodekso 44 straipsnio 2 dalies formuluotė „sprendimus dėl atsisakymo kandidatą registruoti, kandidato registravimo panaikinimo“ tikslintina – „sprendimus dėl atsisakymo registruoti šiai partijai (koalicijai) priklausantį kandidatą, tokio kandidato registravimo panaikinimo“.	Pritarti
140.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	45	1		Kodekso 45 straipsnio 1 dalies formuluotė „Vyriausiajai rinkimų komisijai nagrinėjant asmenų pranešimus, tiriant rinkimų bei politinių organizacijų ir politinių kampanijų finansavimo, politinės reklamos, rinkėjų papirkimo ir dėl kitų pažeidimų, susijusių su rinkimais, pažeidimus“ yra neaiški, ji galėtų būti taisoma taip: „Vyriausiajai rinkimų komisijai nagrinėjant asmenų pranešimus ir tiriant rinkimų ir politinių organizacijų bei politinių kampanijų finansavimo, politinės reklamos reikalavimų pažeidimus, rinkėjų papirkimo atvejus ir kitus su rinkimais susijusius pažeidimus“.	Pritarti
141.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	46	1	1 2	Kodekso 46 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose dėl didesnio teisinio aiškumo siūlytume patikslinti, kurios komisijos kuriuose rinkimuose yra sudaromos: 1 punkte po žodžio „apygardose“ įrašytina „sudaromos apygardų rinkimų komisijos“, o 2 punkte po žodžio „savivaldybėje“ įrašytina „sudaroma savivaldybės rinkimų komisija“.	Pritarti
142.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	46	2 3 4	4 4 4	Kodekso 46 straipsnio 2 dalies 4 punkte prieš žodį „gavo“ reikėtų įrašyti patikslinimą „per paskutinius Seimo rinkimus“. Analogiškai tikslintini šio straipsnio 3 dalies 4 punktas ir 4 dalies 4 punktas.	Pritarti
143.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	46	3	1 2	Kodekso 46 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktų formuluotė „savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai“ yra ydinga, nes ja neatsižvelgta į tai, kad Respublikos Prezidento rinkimai vykdomi vienmandatėje rinkimų apygardoje, apimančioje visą Lietuvos Respublikos teritoriją, o rinkimai į Europos Parlamentą – daugiamandatėje rinkimų apygardoje, apimančioje visą Lietuvos Respublikos teritoriją.	Pritarti	Šios formuluotės atsisakyta
144.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	46	3 4	1 2 1 2	Kodekso 46 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktų ir 4 dalies 1, 2 punktų nuostatos, kad teisingumo ministras ir Lietuvos teisininkų draugija į savivaldybės rinkimų komisiją siūlo „toje savivaldybėje gyvenančius ar dirbančius asmenis“ ir kad pirmenybė teikiama asmenims, kurie „gyvena ar dirba savivaldybės teritorijoje“, nedera tarpusavyje	Pritarti	Nuostatos patikslintos.
145.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	46	4	1 2	Kodekso 46 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktų formuluote „savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai“ neatsižvelgta į tai, kad savivaldybių tarybų rinkimuose daugiamandatės rinkimų apygardos sutampa su savivaldybių teritorijomis.	Pritarti	Nuostatos patobulintos
146.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	46	5		Kodekso 46 straipsnio 5 dalyje patikslintina, kiek kandidatūrų į savivaldybių rinkimų komisijas rinkimuose į Europos Parlamentą ir savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose gali siūlyti rinkimų komitetas, jų koalicija; žodis „gavę“ taisytinas į „gavo“.	Pritarti
147.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	46	6		Kodekso 46 straipsnio 6 dalyje prieš žodžius „rinkimų komisijas“ įrašytina „apygardų, savivaldybių“.	Pritarti
148.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	46	7		Kodekso 46 straipsnio 7 dalyje vietoj pirmą kartą minimos neapibrėžtos sąvokos „parlamentinė partija“ reikėtų vartoti formuluotę „partija, per paskutinius Seimo rinkimus gavusi Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje“, o vietoj antrą kartą minimos tos pačios sąvokos galėtų būti pavartota trumpesnė formuluotė „partija, gavusi Seimo narių mandatų“ (kadangi ši sąvoka daugiau niekur Kodekso tekste nevartojama, trumpinio įvesti nevertėtų). Prieš žodžius „rinkimų komisijas“ įrašytina „apygardų, savivaldybių“. Vietoj formuluotės „savo atstovą (toliau – kandidatūra)“ reikėtų įrašyti žodį „kandidatūrą“, nes partijų (jų koalicijų) pasiūlyti rinkimų komisijos nariai nėra jų atstovai šioje komisijoje. Atsižvelgiant į tai, kad pagal šią dalį partija į apygardų, savivaldybių rinkimų komisijas turi teisę pasiūlyti po vieną kandidatūrą, formuluotėje „ji kandidatūras siūlo tik pagal vieną iš šių galimybių pasirinktinai. Jeigu viena iš partijų, dalyvavusių koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti“ žodžiai „kandidatūras“, „kandidatūrų“, „jas“ keistini žodžiais „kandidatūrą“, „kandidatūros“, „ją“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje dalyje nėra visiškai aiškiai reglamentuota, kiek kandidatūrų gali siūlyti partijų koalicijos – vieną bendrą, ar kiekviena koalicijos narė – po vieną.	Pritarti
149.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	46	8		Kodekso 46 straipsnio 8 dalyje prieš žodžius „rinkimų komisijas“ įrašytina „apygardų, savivaldybių“; vietoj žodžių „šio įstatymo“ siūlytume rašyti „šio kodekso“.	Pritarti
150.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	46	9		Atsižvelgiant į Kodekso 46 straipsnio 9 dalies pirmąjį sakinį, antrasis yra perteklinis.	Nepritarti	Aiškumo dėlei siūloma esamą nuostatą palikti
151.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	46	10		Kodekso 46 straipsnio 10 dalies formuluotę „Jeigu tą pačią dieną kartu vyksta arba Seimo, arba Respublikos Prezidento, arba Europos Parlamento, arba savivaldybių tarybų rinkimai“ siūlome dėstyti lakoniškiau – „Jeigu tą pačią dieną turi būti vykdomi skirtingi rinkimai“. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad šioje dalyje nėra sureguliuota galima situacija, kai tą pačią dieną būtų vykdomi rinkimai ir referendumas.	Pritarti	Nuostatos patobulintos, atsižvelgiant , kad tą pačią dieną  gali būti vykdomi rinkimai ir referendumas.
152.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	46	14		Kodekso 46 straipsnio 14 dalyje nuoroda turėtų būti daroma ne į 18, o į 17 straipsnį.	Pritarti	Nuostatos patobulintos.
153.	Vyriausioji rinkimų komisija 2022-04-25	46			46 straipsnis. Apygardų, savivaldybių rinkimų komisijų sudarymas 1. Apygardų, savivaldybių rinkimų komisijas Vyriausioji rinkimų komisija sudaro likus ne mažiau kaip 95 dienoms iki rinkimų dienos: 1) Seimo rinkimuose – vienmandatėse Seimo rinkimų apygardose; 2) Respublikos Prezidento rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą, savivaldybių tarybų, merų  rinkimuose – kiekvienoje savivaldybėje. 2. Apygardų rinkimų komisijos Seimo rinkimuose sudaromos iš: 1) teisingumo ministro pasiūlyto aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens. Pirmenybė teikiama asmenims, kurie gyvena ar dirba savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, teritorijoje; 2) Teisininkų draugijos pasiūlyto aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens. Pirmenybė teikiama asmenims, kurie gyvena ar dirba savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, teritorijoje; 3) savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlyto kiekvienos savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, administracijoje dirbančio karjeros valstybės tarnautojo; 4) partijų, jų koalicijų, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir partijų, kurioms skiriami valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti (toliau – finansuojama partija), pasiūlytų asmenų. 3. Savivaldybių rinkimų komisijos Respublikos Prezidento rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą sudaromos iš: 1) toje savivaldybėje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo teisingumo ministras. Pirmenybė teikiama asmenims, kurie gyvena ar dirba savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, teritorijoje; 2) toje savivaldybėje gyvenančių ar dirbančių ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos pasiūlo Lietuvos teisininkų draugija. Pirmenybė teikiama asmenims, kurie gyvena ar dirba savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, teritorijoje; 3) savivaldybės administracijoje dirbančio karjeros valstybės tarnautojo, kurį pasiūlo tos savivaldybės administracijos direktorius; 4) partijų, jų koalicijų, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, ir finansuojamų partijų pasiūlytų asmenų. 4. Savivaldybių rinkimų komisijos savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose sudaromos iš: 1) vieno tos savivaldybės teritorijoje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo teisingumo ministras. Pirmenybė teikiama asmenims, kurie gyvena ar dirba savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, teritorijoje; 2) vieno tos savivaldybės teritorijoje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo Teisininkų draugija. Pirmenybė teikiama asmenims, kurie gyvena ar dirba savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, teritorijoje; 3) vieno tos savivaldybės administracijoje dirbančio karjeros valstybės tarnautojo, kurį pasiūlo tos savivaldybės administracijos direktorius; 4) partijų, jų koalicijų, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje,  ir finansuojamų partijų pasiūlytų asmenų; 5) partijų, jų koalicijų, per paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus gavusių ne mažiau kaip 2 šios savivaldybės tarybos narių mandatus, pasiūlytų asmenų. Siūlome esant galimybei papildyti 46 str. nuostata:  „Nesant toje savivaldybėje gyvenančių ar dirbančių ir reikalavimus atitinkančių asmenų, į komisija gali būti skiriamas reikalavimus atitinkantis ir gretimoje savivaldybėje gyvenantis ar dirbantis asmuo“.	Pritarti iš dalies	Nuostatos patobulintos atsisakant žodžių „ toje  savivaldybėje gyvenančio ar dirbančio“, o paliekant nuostatą ,kad pirmenybė teikiama asmenims, kurie gyvena ar dirba savivaldybės teritorijoje.
154.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	47	1	6	Kodekso 47 straipsnio 1 dalies 6 punkto formuluotę „išsikelti kandidatais nusprendusių asmenų“ siūlome pakeisti formuluote „kandidatais save keliančių asmenų“.	Pritarti
155.	Vyriausioji rinkimų komisija 2022-04-25	47	1	6	6) priima Seimo, merų rinkimuose išsikelti kandidatais nusprendusių asmenų pareiškinius dokumentus ir savivaldybių tarybų, merų rinkimuose keliamų kandidatų pareiškinius dokumentus, juos tikrina, teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai registruoti kandidatus, kandidatų sąrašus, savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose įregistruotiems kandidatams išduoda pažymėjimus;	Pritarti
156.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	47 50 63 129 133 135 138	1 1 2 2 4 2 1	8 3 2 b,c	Kodekso 47 straipsnio 1 dalies 8 punkte vietoj neapibrėžtos sąvokos „socialinės rūpybos ir globos įstaigos“ vartotina Socialinių paslaugų įstatyme apibrėžta sąvoka „socialinės globos įstaigos“. Atitinkamai tikslintini Kodekso 50 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 63 straipsnio pavadinimas ir 2 dalis, 129 straipsnio 2 dalis, 133 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalies 2 punkto b papunktis, 138 straipsnio 1 dalis.	Pritarti	Nuostatos patobulintos suderinant nuostatas  su projektais XIVP-1565-1568.
157.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	47 50 59 129	1 1 3 2	8 3 3	Kodekso 47 straipsnio 1 dalies 8 punkte vietoj neapibrėžtos sąvokos „bausmių vykdymo įstaigos“ vartotina Bausmių vykdymo kodekse įtvirtinta sąvoka „pataisos įstaigos“. Atitinkamai tikslintini Kodekso 50 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 59 straipsnio 3 dalis ir 129 straipsnio 2 dalis.	Nepritarti	Nuostatos patobulintos, atsižvelgiant į teikiamą naujos redakcijos BVK projektą XIVP-1520, kur siūloma įtvirtinti sąvoką  „laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta“.
158.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	48	3		Kodekso 48 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „partijų (partijų koalicijų)“ įrašytina „politinių organizacijų (jų koalicijų)“.	Pritarti
159.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	48	9		Kodekso 48 straipsnio 9 dalies formuluotė „Jeigu partijos, rinkimų komiteto, koalicijų kandidatūrų nebuvo pasiūlyta“ keistina formuluote „Jeigu partija, rinkimų komitetas, jų koalicija nepasiūlė kandidatūrų“. Šios dalies antrajame sakinyje išbrauktinas žodis „konkrečios“.	Pritarti
160.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	48	10		Kodekso 48 straipsnio 10 dalies nuostata „Savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, administracijos direktoriaus siūlomi asmenys, jeigu jie yra politinių organizacijų nariai, turi sustabdyti narystę jose iki apylinkės rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos“ yra perteklinė ir išbrauktina, nes Kodekso 26 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu paskirti rinkimų komisijų nariai, jeigu jie yra politinių organizacijų nariai, prieš pradėdami eiti pareigas rinkimų komisijoje privalo sustabdyti savo narystę politinėje organizacijoje ir negali dalyvauti jos veikloje tol, kol eina pareigas rinkimų komisijoje (žr. pastabą dėl Kodekso 26 straipsnio 3 dalies).	Pritarti
161.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	49	1 4		Kodekso 49 straipsnio l dalyje išbrauktina antrą kartą pavartota formuluotė „pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos“ (prieš „89 straipsnio 1 dalį“). Analogiškai taisytina ir šio straipsnio 4 dalis.	Pritarti
162.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	49	1		Kodekso 49 straipsnio l dalyje vietoj žodžių „per du mėnesius“ įrašytina „po dviejų mėnesių“, nes formuluotė „per du mėnesius“ reiškia bet kokį terminą iki dviejų mėnesių, o iš konteksto matyti (plg. su šio straipsnio 4 dalimi), kad turimas omenyje maksimalus terminas – būtent du mėnesiai. Šioje dalyje vietoj žodžių „komisija sudaroma“ reikėtų įrašyti „komisijos sudaromos“. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad chronologiškai pirmiau turėtų būti reguliuojamas apygardų, savivaldybių rinkimų komisijų sudarymas (ne vėliau kaip likus 60 dienų iki pirmalaikių rinkimų dienos), o tik po to – jų įgaliojimai nustatyti apylinkių rinkimų komisijų narių skaičių (ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki pirmalaikių rinkimų dienos).	Pritarti
163.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	49	2		Neaišku, kodėl Kodekso 49 straipsnio 2 dalyje minimos tik finansuojamos partijos (plg. su 48 straipsnio 5 dalimi), be to, Seimo ir Respublikos Prezidento rinkimuose rinkimų komitetai neturi teisės siūlyti kandidatūrų į apylinkių rinkimų komisijų narius. Atsižvelgdami į tai, kad subjektai, turintys teisę siūlyti kandidatūras į apylinkių rinkimų komisijų narius, nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas (jie nurodyti 48 straipsnio 5 dalyje), šią dalį siūlome formuluoti lakoniškiau: „Kandidatūros į apylinkių rinkimų komisijų narius apygardos, savivaldybės rinkimų komisijoms turi būti pateiktos ne vėliau kaip likus 42 dienoms iki pirmalaikių rinkimų dienos.“	Pritarti
164.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	49 80	4		Kodekso 49 straipsnio 4 dalyje formuluotė „anksčiau kaip per du mėnesius“ keistina formuluote „anksčiau kaip po dviejų mėnesių“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tas pats terminas Kodekso 80 straipsnyje rašomas ne žodžiu, o skaitmeniu.	Pritarti
165.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	52			Atsižvelgiant į Kodekso 52 straipsnio pavadinimą, šiame straipsnyje turėtų būti nuostatų ir apie papildomas balsavimo vietas užsienyje. Šio straipsnio 3 dalyje žodžiai „partijų pasiūlytų asmenų“ išbrauktini, nes šioje dalyje reglamentuojamas ne rinkimų, o balsavimo komisijų sudarymas.	Pritarti
166.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	53	4		Kodekso straipsnio 4 dalyje išbrauktini žodžiai „ir šio sąrašo“.	Pritarti
167.	Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2022-04-11	54 76	1 1	3 3	Vadovaujantis Reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punktu, siūlytina papildomai svarstyti dėl asmenų, turinčių teisę rinkti (toliau – rinkėjai), ir kandidatų gimimo datos tvarkymo būtinumo (Rinkimų kodekso 54 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 76 straipsnio 1 dalies 3 punktas), įvertinant tai, kad rinkėjų sąrašuose tvarkomas ir rkėjų asmens kodas (Rinkimų kodekso 54 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 76 straipsnio 1 dalies 2 punktas).	Nepritarti	Ne visada iš asmens kodo galima nustatyti gimimo datą, nes yra asmens kodų, kuriuose gimimo data neįrašoma. Todėl gimimo data yra reikalingas duomuo, nes yra nustatomas amžius, nuo kurio rinkėjai gali balsuoti.
168.	Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2022-04-11	54	1 2	4 5 8	Rinkimų kodekso 54 straipsnio 2 dalies 8 punktas iš dalies dubliuoja šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktus, todėl siūlytina tikslinti 54 straipsnį, suderinant minėtas nuostatas tarpusavyje.	Nepritarti	Abi įstatymo normos nėra dubliuojančios vieną kitą. Kodekso 54 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nustatyti bendrieji reikalavimai visiems rinkėjams, tuo tarpu Kodekso 54 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatoma situacija, kai Lietuvos Respublikos piliečiai balsuoja kitoje valstybės narės Europos Parlamento rinkimuose arba kitų Europos Sąjungos valstybių piliečiai balsuoja Lietuvos Respublikoje.
169.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	54	1	5	Neaišku, kodėl Kodekso 54 straipsnio „Asmenų, turinčių teisę rinkti, sąraše tvarkomi duomenys“ 1 dalies 5 punkte įrašyta nuostata „rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše gyvenamosios vietos adresas nurodomas tik rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priede“ (rinkėjų sąrašai ir jų tvarkymas yra ne šio straipsnio reguliavimo dalykas).	Pritarti iš dalies	Gyvenamosios vietos adresą rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše siūlome palikti, nes jis gali skirtis nuo deklaruotos gyvenamosios vietos adreso. Patikslinti 54 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys: gyvenamosios vietos deklaravimo data; išvykimo iš Lietuvos Respublikos data; įtraukimo į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą data rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše gyvenamosios vietos adresas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše nurodomas tik rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priede;“
170.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	54	2	8	Kodekso 54 straipsnio 2 dalies 8 punkte vietoj žodžio „parado“ įrašytina „prarado“; formuluotę „iš jo neatimta balsavimo teisė“ siūlytume pakeisti formuluote „jam nėra apribota balsavimo teisė“.	Pritarti
171.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	55	1	3	Kodekso 55 straipsnio 1 dalies 3 punkte prieš žodį „apylinkių“ įrašytina „rinkimų“.	Pritarti	Taip pat patikslinti šio straipsnio 1 dalies 2 punktą.
172.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	55	3		Kodekso 55 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas sudaromas pagal Asmenų, turinčių teisę rinkti, sąrašo duomenis, į jį perkeliant tuos asmenis, kurie turi teisę rinkti atitinkamuose rinkimuose. Šio straipsnio 4 dalyje nustačius, kad kiekvienas į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą įtrauktas asmuo priskiriamas rinkimų apygardai ir rinkimų apylinkei pagal deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, lieka neaišku, kaip rinkimų apygardai ir rinkimų apylinkei būtų priskiriami rinkėjai, nedeklaravę gyvenamosios vietos. Įrašymas į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą neturėtų būti besąlygiškai ir automatiškai siejamas su įrašymu ir į rinkimų apygardos bei rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašus, nes pastarieji sąrašai sietini su rinkimų teritorija, kurioje konkretus rinkėjas balsuoja (nedeklaravę gyvenamosios vietos rinkėjai į juos gali būti įtraukiami pareiškine tvarka, kaip numatyta galiojančiuose rinkimų įstatymuose ir Kodekse), o Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas, be kita ko, yra reikšmingas ir nustatant rinkimų rezultatus, priklausančius nuo bendro rinkėjų skaičiaus.	Nepritarti	Kodekso 55 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas paskirstymo į rinkimų apygardas, apylinkes principas. Gyvenamosios vietos neturintys asmenys į rinkėjų sąrašus pateks vadovaujantis Kodekso 57 straipsnyje nustatyta tvarka.
173.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	55	4		Kodekso 55 straipsnio 4 dalyje kalbama apie asmenis, įrašytus į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą, todėl sąvoka „asmuo, turintis teisę rinkti“ keistina sąvoka „rinkėjas“. Atsižvelgiant į tai, kad rinkimuose į Europos Parlamentą, Respublikos Prezidento rinkimuose rinkimų apygarda apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją, šios dalies nuostata apie kiekvieno rinkėjo priskyrimą rinkimų apygardai tikslintina.	Pritarti	Pritarti Teisės departamento pastabai ir Kodekso 55 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Lietuvos Respublikos rinkėjų sąraše kiekvienas asmuo, turintis teisę rinkti, rinkėjas priskiriamas rinkimų apygardai, savivaldybės rinkimų apygardai ir rinkimų apylinkei pagal deklaruotos gyvenamosios vietos adresą.“
174.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	55	5		Kodekso 55 straipsnio 5 dalies nuostatos tikslintinos, nes jomis neatsižvelgta į tai, kad apygardų rinkimų komisijos sudaromos tik Seimo rinkimuose, o savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, vykdomuose su savivaldybių teritorijomis sutampančiose rinkimų apygardose, yra sudaromos savivaldybių rinkimų komisijos.	Pritarti	Pritarti Teisės departamento pastabai ir Kodekso 55 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Išankstinis apygardos rinkėjų sąrašas sudaromas apygardos rinkimų ir savivaldybių rinkimų komisijųos veiklos teritorijoje. Išankstinius kiekvienos apygardos rinkėjų sąrašus su atitinkamų rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašais Vyriausioji rinkimų komisija elektroninio ryšio priemonėmis perduoda apygardų rinkimų ir savivaldybių rinkimų komisijoms ne vėliau kaip likus 39 dienoms iki rinkimų dienos.“
175.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	55	6		Kodekso 55 straipsnio 6 dalies paskutiniame sakinyje prieš žodį „Respublikos“ įrašytinas žodis „Lietuvos“; vietoj žodžių „saugoma ir naudojama“ įrašytini žodžiai „saugomas ir naudojamas“.	Pritarti
176.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	56	1 2 3		Kodekso 56 straipsnio 1 dalies nuostata, kad rinkėjų sąrašus tvarko Vyriausioji rinkimų komisija, neatsižvelgta į tai, kad pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis rinkėjų sąrašus gali tvarkyti ir kitos komisijos.	Nepritarti	Kodekso 56 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra nurodyta, kokius rinkėjų sąrašus tvarko apygardos, savivaldybės, apylinkės rinkimų komisijos, todėl netikslinga tas pačias nuostatas pakartoti šio straipsnio 1 dalyje.
177.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	57	3 4		Kodekso 57 straipsnio 3 ir 4 dalių formuluotės tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad asmenys gali būti įrašomi į rinkėjų sąrašą, o ne į rinkimų apylinkę.	Pritarti
178.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	58	1		Kodekso 58 straipsnio 1 dalyje prieš žodį „apygardos“ įrašytinas žodis „rinkimų“. Be to, šios dalies nuostata tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda pagal Kodekso 17 straipsnio 2 dalį sudaroma ne visada.	Pritarti	Pritarti Teisės departamento pastabai ir Kodekso 58 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Kai rengiant Seimo rinkimus sudaromas Pasaulio lietuvių vienmandatės (ių) rinkimų apygardos(-ų) rinkėjų sąrašas (-ai), užsienyje balsuojantys Lietuvos Respublikos piliečiai įrašomi į Pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos(-ų) rinkėjų sąrašą (-us).“
179.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	58	3 5		Kodekso 58 straipsnio 3 ir 5 dalyse žodis „pakartotino“ keistinas žodžiu „pakartotinio“.	Pritarti
180.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	58	7		Kodekso 58 straipsnio 7 dalyje po žodžių „diplomatinė atstovybė“ įrašytini žodžiai „arba konsulinė įstaiga“, o po žodžių „diplomatinėje atstovybėje“ – „arba konsulinėje įstaigoje“ (plg. su šio straipsnio 3 dalimi).	Pritarti
181.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	59	1		Kodekso 59 straipsnio 2 dalyje formuluotė „deklaravo gyvenamosios vietos adresą“ keistina formuluote „deklaravo gyvenamąją vietą“.	Pritarti
182.	Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2022-04-11	63	1		Siekiant teisinio tikslumo ir aiškumo, siūlytina tikslinti Rinkimų kodekso 63 straipsnio 1 dalies paskutinį sakinį ir išdėstyti jį taip: „Šių asmens duomenų rinkimų komisijos negali atskleisti neįgaliotiems jų tvarkyti asmenims ir juos naudoja tik namuose balsuojančių rinkėjų sąrašų sudarymo ir tikslinimo tikslais“.	Pritarti
183.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	64	1		Kodekso 64 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta sąvoka „rinkimų politinė kampanija“. Atsižvelgiant į tai, kad kitose Kodekso nuostatose dažnai yra vartojamos sutrumpintos sąvokos „politinė kampanija“ ir „rinkimų kampanija“, pažymėtina, kad, neįvedus atitinkamo trumpinio, Kodekso tekste reikėtų nuosekliai vartoti visą sąvoką „rinkimų politinė kampanija“.	Pritarti
184.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	64	2		Kodekso 64 straipsnio 2 dalį siūlytume formuluoti taip: „Rinkimų politinė kampanija prasideda nuo rinkimų datos paskelbimo ir baigiasi praėjus 100 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo, kuriuo nustatomi galutiniai rinkimų rezultatai arba rinkimai pripažįstami negaliojančiais, įsigaliojimo. Jos metu registruojami rinkimų politinės kampanijos dalyviai, kandidatai, kandidatų sąrašai, vykdoma rinkimų agitacija, rinkimų politinės kampanijos finansavimo ir politinės reklamos stebėsena ir kontrolė.“	Pritarti
185.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	65	2 5	3	Neaišku, kodėl pagal Kodekso 65 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir šio straipsnio 4 dalį kandidatų sąrašas rinkimų politinės kampanijos dalyviu gali būti tik savivaldybių tarybų rinkimuose.	Nepritarti	Seimo rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą yra tik 1 daugiamandatė apygarda, politinė partija gali kelti tik 1 kandidatų sąrašą. Savivaldybių tarybų rinkimuose yra 60 daugiamandačių rinkimų apygardų (tiek kiek savivaldybių) ir gali būti organizuojamos atskiros kampanijos kiekvienoje apygardoje.
186.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	65	4		Kodekso 65 straipsnio 3 dalyje žodis „turintys“ keistinas žodžiu „turintis“.	Pritarti
187.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	65	5		Kodekso 65 straipsnio 4 dalyje vietoj „politinių partijų“ turėtų būti įrašyta „politinių organizacijų“.	Pritarti
188.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	65	6 8		Neaišku, kodėl pagal Kodekso 65 straipsnio 5 dalį politinė partija negali būti registruojama rinkimų politinės kampanijos dalyve Respublikos Prezidento rinkimuose (plg. su Kodekso 71 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią politinės partijos gali kelti kandidatus į Respublikos Prezidentus, taip pat su kartu teikiamo Politinių organizacijų įstatymo projekto Nr. XIVP-1280 13 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią politinės partijos turi lygias teises dalyvauti, be kita ko, Respublikos Prezidento rinkimuose).	Pritarti	Pritarus šiai Teisės departamento pastabai, kad Prezidento rinkimuose kandidatus kelia ir politinė partija, taip pat turi būti tikslinama ir 65 straipsnio 8 dalis, atsižvelgiant ir į Teisės departamento 61 p.: „8. Teisę būti kandidatais turintys fiziniai asmenys rinkimų politinės kampanijos dalyviais gali būti registruojami savo pačių prašymu arba pagal politinės partijos arba rinkimų politinio komiteto teikimą. Šie asmenys pagal jų prašymą gali būti registruojami Respublikos Prezidento rinkimuose, vienmandatėje Seimo rinkimų apygardoje, vienmandatėje savivaldybių tarybų merų rinkimų apygardoje. Respublikos Prezidento rinkimuose, vienmandatėje Seimo rinkimų apygardoje jie gali būti registruojami politinės partijos, o vienmandatėje savivaldybių tarybų merų rinkimų apygardoje – politinės partijos arba politinio komiteto teikimu.“
189.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	65	7		Kodekso 65 straipsnio 6 dalies nuostata, pagal kurią rinkimų politinės kampanijos dalyviu rinkimuose į Europos Parlamentą ir savivaldybių tarybų (turėtų būti – ir merų) rinkimuose galėtų būti registruojamas rinkimų komitetas, įregistruotas ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų, taip pat 72 straipsnio 1, 2 dalių ir 73 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl rinkimų komitetų teisės kelti šiuose rinkimuose kandidatus yra iš esmės analogiškos kartu teikiamo Politinių organizacijų įstatymo projekto Nr. XIVP-1280 13 straipsnio 4 dalies nuostatai, pagal kurią rinkimuose galėtų dalyvauti tik politinė organizacija, įsteigta ne vėliau nei 180 dienų iki rinkimų, ir kuri yra nurodytame projekte siūlomo nustatyti rinkimų komiteto statuso (kaip nuolat veikiančio didelį steigėjų bei narių skaičių turinčio juridinio asmens) elementas, todėl atkreipiame dėmesį į tai, kad Teisės departamento 2022 m. kovo 1 d. išvadoje dėl projekto Nr. XIVP-1280 rinkimų komitetų steigimo ir veiklos teisinis reguliavimas įvertintas kaip toks, kuriuo asmenų, nesančių politinių organizacijų nariais ir nesusaistytų su jomis jokiais ryšiais, galimybės įgyvendinti savo pasyviąją rinkimų teisę savivaldybių tarybų rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą būtų neproporcingai pasunkintos, taigi kaip galintis prieštarauti Konstitucijai.	Nepritarti	Šias nuostatos detaliai reglamentuotos Politinių organizacijų įstatymo projekte Nr. XIVP-1280 ir dėl kurių yra priimtas politinis sprendimas. Tik 2023 m. įvyksiančiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, pastaboje minėtas terminas bus sutrumpintas iki 85 dienų.
190.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	65	8		Kodekso 65 straipsnio 7 dalis išbrauktina kaip perteklinė, nes jos nuostatose nėra jokio naujo norminio turinio, palyginti su šio straipsnio 2–4 dalių nuostatomis.	Nepritarti	Ši nuostata skirta nuosekliai reglamentuoti, kaip ir kokiuose rinkimuose fiziniai asmenys gali būti registruojami politinės kampanijos dalyviais. Todėl šios nuostatos reikalingos.
191.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	65 97 103	1N 9N		Kodekso VIII skyriuje įtvirtintas rinkimų politinės kampanijos dalyvio (toliau – ir kampanijos dalyvis) institutas. Nors pati kampanijos dalyvio sąvoka nėra pateikiama, yra nustatoma galimybė būti kampanijos dalyviais (65 straipsnis), nustatomos jų teisės ir pareigos (67 straipsnis), reglamentuojama registravimo tvarka (68 straipsnis) ir statuso praradimas (69 straipsnis). Kampanijos dalyvio statusas Kodekse iš esmės siejamas su rinkimų politinės kampanijos finansavimu – aukų priėmimu, įsipareigojimų prisiėmimu, teise į rinkimų užstato grąžinimą. Atkreipiame dėmesį į tai, kad, skirtingai nei galiojančiuose rinkimų įstatymuose, politinės kampanijos statuso įgijimas nėra siejamas su kandidato ar kandidatų sąrašo registravimu ir pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimu, t. y. šios dvi sąvokos – kandidato ir kampanijos dalyvio – nėra tapačios, o kandidatas gali ir nebūti registruotas politinės kampanijos dalyviu. Tokiu atveju jis neturėtų teisės rinkti aukų, prisiimti su rinkimų politine kampanija susijusių įsipareigojimų (67 straipsnis), negalėtų apmokėti su rinkimų politine kampanija susijusios atlygintinos politinės reklamos (96 straipsnis). Tačiau kandidato, nesančio kampanijos dalyviu, atžvilgiu negaliotų apribojimai skleisti jį kompromituojančią medžiagą, jei neužtikrinamas atsakomosios nuomonės skelbimas (98 straipsnio 2 dalis), lygiateisiškumo reikalavimas skleidžiant neatlygintiną informaciją (98 straipsnio 3 dalies 2 punktas), kandidatams nebūtų taikomi kampanijos dalyviams skirti rinkimų agitacijos draudimai (104 straipsnis), sankcijos už nepriimtinų aukų priėmimą (112 straipsnis), neturėdamas teisės prisiimti įsipareigojimų dėl rinkimų politinės kampanijos, neprivalėtų teikti ir šios kampanijos finansavimo ataskaitų (120 straipsnis). Kartu Vyriausioji rinkimų komisija neturėtų teisės prižiūrėti, kaip kampanijos dalyviu nesantis kandidatas laikosi Kodekso reikalavimų (122 straipsnis), o jo padaryti bet kokie rinkimų politinės kampanijos finansavimo pažeidimai nebūtų laikomi šiurkščiais Kodekso pažeidimais pagal 194 straipsnį. Projekto, kuriuo teikiamas Kodeksas, aiškinamajame rašte nėra pateikta paaiškinimų, kodėl pasirinkta iš esmės atskirti kandidato statusą nuo politinės kampanijos dalyvio statuso, todėl nėra galimybės išsamiai įvertinti šį siūlomą teisinį reguliavimą. Vis dėlto, manome, kad dėl siūlomų esamo teisinio reguliavimo pakeitimų būtų apribota rinkimų politinės kampanijos finansavimo proceso kontrolė, sumažėtų finansavimo skaidrumas ir galėtų būti neigiamai paveiktas visas rinkimų rengimo ir vykdymo procesas.	Pritarti iš dalies	Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą ir Vyriausybės siūlymą, tikslinti Kodekso 65 straipsnio reglamentavimą. 1. Pasiūlymas: Papildyti Kodekso 65 straipsnį nauja dalimi: „1. Rinkimų politinės kampanijos dalyvis – asmuo arba asmenų grupė, kurie dalyvauja rinkimų politinėje kompanijoje ir yra Vyriausiosios rinkimų komisijos įregistruoti šio kodekso nustatyta tvarka“. 2. Pasiūlymas: Papildyti Kodekso 65 straipsnį nauja dalimi: „9. Kandidatai, esantys kandidatų sąraše, neįgyja politinės kampanijos dalyvio statuso, jų rinkimų politinė kampanija organizuojama ir finansuojama jiems atstovaujančio savarankiško rinkimų politinės kampanijos dalyvio (kandidatų sąrašo ar iškėlusios politinės  organizacijos) laikantis šiame kodekse nustatytų reikalavimų. 3. Pasiūlymas: Patikslinti 97 straipsnio 2 dalies reglamentavimą, po žodžių rinkimų politinės kampanijos dalyvius įrašant žodžius „ir (ar) jų keliamus kandidatus“. Patikslinti 103 straipsnio 1 dalies antro sakinio reglamentavimą, po žodžių rinkimų politinės kampanijos dalyviams įrašant žodžius „jų iškeltiems kandidatams“.
192.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	68 67	2 3N		Neaišku, kodėl Kodekso 68 straipsnio, skirto rinkimų politinės kampanijos dalyvių registravimui, 2 dalyje apibrėžiama rinkimų politinės kampanijos sąskaita. Svarstytina, ar ši nuostata, kuria įtvirtinta savarankiško rinkimų politinės kampanijos dalyvio pareiga turėti specialią šiai kampanijai skirtą sąskaitą, negalėtų būti perkelta į 67 straipsnį, kuriame nustatytos rinkimų politinės kampanijos dalyvio teisės ir pareigos šios kampanijos finansavimo srityje.	Pritarti
193.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	68	9N		Kodekso 68 straipsnio 8 dalies 5 punkto nuostata, atsižvelgiant į jos turinį, turėtų būti dėstoma ne kaip vienas iš šios dalies punktų, kuriuose yra išvardyti Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami duomenys, o kitoje dalyje.	Pritarti
194.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	68	8		Kodekso 68 straipsnio 9 dalyje žodžiai „priėmimo ir“ išbrauktini, nes rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso įgijimas turėtų būti siejamas tik su viena aplinkybe – sprendimo paskelbimu Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje. Šioje dalyje prieš žodį „svetainėje“ įrašytina „interneto“.	Pritarti
195.	Vyriausioji rinkimų komisija 2022-04-26	68	10N 11N		69^1straipsnis. Teisė būti kandidatu 1. Tik šio kodekso nustatyta tvarka užregistruotas politinės kampanijos dalyvis turi teisę būti kandidatu arba kelti kandidatą ar kandidatų sąrašą. 2. Kandidato ar kandidatų sąrašo registracija atšaukiama nuo tos dienos, kai yra panaikinamas politinės kampanijos dalyvio statusas.	Pritarti	Nuostatas įtvirtinti kodekso 68 straipsnyje, reglamentuojančiame rinkimų politinės kampanijos dalyvių registravimą.
196.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	69	1	7	Kodekso 69 straipsnio 1 dalies 7 punkte vietoj žodžio „politinė“ įrašytina „politinės“, o prieš žodį „kampanijos“ taip pat reikėtų įrašyti „politinės“.	Pritarti
197.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	70	1	1	Kodekso 70 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj žodžio „dienoms“ įrašytinas žodis „dienų“.	Pritarti
198.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	70 72 73	1 3 4 3	2 3 2	Kodekso 70 straipsnio „Kandidatų į Seimo narius kėlimas“ 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad tam tikromis aplinkybėmis – be kita ko, „kai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba jos dalyje įvesta nepaprastoji padėtis; įstatymo nustatyta tvarka paskelbta ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis“ – vienmandatėje rinkimų apygardoje kandidatu į Seimo narius išsikėlusį Lietuvos Respublikos pilietį parašais turėtų paremti dvigubai mažiau nei įprastai tos rinkimų apygardos rinkėjų. Toks teisinis reguliavimas diskutuotinas, atsakingai įvertinant, ar tikrai visais atvejais Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje (pavyzdžiui, pasienio zonoje) įvesta nepaprastoji padėtis arba visoje teritorijoje arba jos dalyje paskelbta ekstremalioji situacija (pavyzdžiui, dėl Gedimino kalno griūties rizikos arba sausros) būtinai pasunkintų rinkėjų parašų rinkimą, ypač kitose Lietuvos Respublikos teritorijos dalyse esančiose apygardose, ir dėl to tikrai yra būtina nustatyti mažesnį nurodytomis aplinkybėmis surinktinų rinkėjų parašų skaičių. Šio punkto nuostatas dėl karantino ir ribojimų taip pat reikėtų patikslinti tuo atžvilgiu, kad karantinas turėtų būti paskelbtas ir ribojimai nustatyti būtent toje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, kurioje yra atitinkama rinkimų apygarda. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekstremalusis įvykis nėra skelbiamas – jam įvykus gali būti skelbiama ekstremalioji situacija; taisytina formuluotė „ribojimus, kurie riboja“; prieš žodį „apygardos“ reikėtų įrašyti žodį „rinkimų“ (šiame punkte dukart); žodis „paremia“ keistinas žodžiais „turi paremti“. Atitinkamai taisytina šio straipsnio 3 dalis, taip pat 72 straipsnio 4 dalies 3 punktas, pagal kurį reikalavimas parašais paremti kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą ir (arba) kandidatą į merus nurodytomis aplinkybės būtų apskritai netaikomas, bei 73 straipsnio 3 dalies 2 punktas, kuriame siūlomas analogiškas reguliavimas dėl reikalavimo parašais paremti kandidatų į Europos Parlamento narius sąrašą netaikymo.	Pritarti iš dalies	Pritarti iš dalies ir nuostatas iš dėstyti taip: „2) vienmandatėje rinkimų apygardoje kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas Seimo nariu, gali išsikelti kandidatu į Seimo narius, jeigu jo išsikėlimą parašais paremia ne mažiau kaip 1000 tos rinkimų apygardos rinkėjų. Kai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba jos dalyje įvesta nepaprastoji padėtis; įstatymų nustatyta tvarka paskelbta ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis; įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka paskelbtas karantinas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka laikinai apribota asmenų judėjimo laisvė arba nustatyti kiti ribojimai, kurie riboja galimybę trukdo rinkti rinkėjų parašus, išsikėlimą parašais turi paremti paremia ne mažiau kaip 500 tos rinkimų apygardos rinkėjų tik toje rinkimų apygardoje ar jos dalyje, kurioje taikomi šie ribojimai.“
199.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	70	2		Svarstytina, ar siekiant didesnio teisinio aiškumo Kodekso 70 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „daugiamandatėje rinkimų apygardoje partija kandidatus į Seimo narius kelia pateikdama kandidatų sąrašą“, negalėtų būti patikslinta, po žodžio „sąrašą“ įrašant „Vyriausiajai rinkimų komisijai“ arba „šio kodekso 80 straipsnio 1 dalyje nurodytai rinkimų komisijai“ (kartu atkreiptinas dėmesys į šioje išvadoje pateiktą pastabą dėl Kodekso 80 straipsnio perkėlimo į kitą vietą).	Pritarti
200.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	70	3		Pagal Kodekso 70 straipsnio 3 dalį, partijos keliamam kandidatui vienmandatėje Seimo rinkimų apygardoje reikalavimas surinkti ne mažiau kaip 1000 jį remiančių tos rinkimų apygardos rinkėjų parašų netaikomas, jeigu partija tuose Seimo rinkimuose kelia kandidatų sąrašą. Kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, rinkimai yra atsakingas politinis procesas, todėl pripažįstamas pagrįstu reikalavimas, kad pretendentai į parlamento narius įrodytų turintys tam tikrą politinę visuomenės paramą, kurią patvirtina surinktas tam tikras rinkėjų parašų kiekis (2008 m. spalio 1 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai). Pažymėtina, jog vien tai, kad partija daugiamandatėje rinkimų apygardoje kelia kandidatų sąrašą, savaime anaiptol nereiškia, kad vienmandatėje rinkimų apygardoje jos keliamas kandidatas turi tos apygardos rinkėjų paramą. Juolab kad pagal Kodekso 70 straipsnį Seimo rinkimuose partijos keliamo kandidatų sąrašo rinkėjai taip pat neturi paremti parašais, kitaip nei savivaldybių tarybų rinkimuose (plg. su Kodekso 72 straipsnio 3 dalimi) ir rinkimuose į Europos Parlamentą (plg. su Kodekso 73 straipsnio 3 dalimi). Pagal Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalį Seimo nariai renkami remiantis lygia rinkimų teise. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad lygios rinkimų teisės principas yra vienas iš Konstitucijoje įtvirtintų visuotinai pripažintų demokratinių rinkimų į politines atstovaujamąsias institucijas principų; įstatymų leidėjui pasirinkus vadinamąją mišrią parlamento rinkimų sistemą, jungiančią proporcinę ir mažoritarinę rinkimų sistemas, rinkimai daugiamandatėje ir vienmandatėse rinkimų apygardose privalo būti vykdomi taikant tuos pačius demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų standartus, o į politinių partijų sąrašus įrašytiems kandidatams ir vienmandatėse rinkimų apygardose kandidatuojantiems pavieniams asmenims turi būti keliami vienodi reikalavimai (2012 m. lapkričio 10 d. išvada, 2015 m. spalio 20 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog yra svarbu, kad rinkimų sistema nebūtų palanki tik kai kuriems pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems subjektams (2012 m. kovo 29 d., 2015 m. spalio 20 d. nutarimai), ir ne kartą pabrėžęs pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžiningos konkurencijos svarbą politinių atstovaujamųjų institucijų rinkimuose. Atsižvelgdami į tai, manome, kad Seimo rinkimuose save keliantiems ir partijų keliamiems kandidatams turėtų būti nustatytos vienodos dalyvavimo rinkimuose sąlygos, be kita ko, taikomas vienodas reikalavimas surinkti nustatytą rinkėjų parašų kiekį. Šiuo aspektu reikėtų koreguoti Kodekso 70 straipsnio 3 dalies pirmąjį sakinį, taip pat šios dalies trečiajame sakinyje atsisakytina nuostatos, pagal kurią rinkėjų paramos parašais nereikėtų partijų keliamiems kandidatams vienmandatėje rinkimų apygardoje per pirmalaikius ir pakartotinius Seimo nario rinkimus, jeigu prieš tai vykusiuose eiliniuose Seimo rinkimuose partija kėlė kandidatų sąrašą. Mūsų nuomone, lygios rinkimų teisės nepažeistų šios dalies nuostata „Šie reikalavimai netaikomi pakartotiniuose Seimo nario rinkimuose siekiantiems dalyvauti Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie prieš tai neįvykusiuose arba pripažintuose negaliojančiais rinkimuose toje vienmandatėje rinkimų apygardoje buvo įregistruoti kandidatais“.	Nepritarti	Analogiškos nuostatos yra galiojančiame Seimo rinkimų įstatyme. Visur nuostatos taikomos tik partijoms, nes joms suteikiamas išskirtinumas.
201.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	71	1		Kodekso 71 straipsnio „Kandidatų į Respublikos Prezidentus kėlimas“ 1 dalis taisytina, atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstitucijos 79 straipsnio 1 dalį 20 tūkstančių parašų turi surinkti visi asmenys, pretenduojantys tapti kandidatais į Respublikos Prezidentus, taigi ne tik tie, kurie išsikelia patys, bet ir tie, kuriuos kelia partijos. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad žodį „Kandidatais“ šioje dalyje reikėtų pakeisti žodžiu „Kandidatu“.	Pritarti
202.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	71	2		Kodekso 71 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „kelti, remti“ siūlome įrašyti žodžius „kelti ir remti“, kad šioje dalyje minima partijos parama jos keliamam kandidatui aiškiau atsiskirtų nuo šio straipsnio 3 dalyje numatytos partijų paramos kandidatams, kurių jos nekelia.	Pritarti
203.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	72	1		Kodekso 72 straipsnio 1 dalyje prieš žodžius „į merus“ įrašytinas žodis „kandidatu“; žodis „neturintys“ keistinas žodžiu „neturinčių“; vietoj žodžių „ar rinkimų komiteto“ įrašytini žodžiai „arba likviduojamo rinkimų komiteto“. Dėl šios dalies nuostatos, kad asmenį kandidatu į merus gali iškelti rinkimų komitetas, įregistruotas ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų, žr. pastabą, pateiktą dėl Kodekso 65 straipsnio 6 dalies.	Pritarti
204.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	72	2		Atsižvelgiant į Kodekso 72 straipsnio 1 dalies ir 73 straipsnio 1 dalies nuostatas, manytina, kad ir Kodekso 72 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „partija arba rinkimų komitetas“ reikėtų įrašyti patikslinimą „šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys“, tačiau kartu atkreiptinas dėmesys į pastabą, pateiktą dėl Kodekso 65 straipsnio 6 dalies. Šioje dalyje prieš žodį „pateikdami“ dėl didesnio teisinio aiškumo siūlytume įrašyti „šio kodekso 80 straipsnio 3 dalyje nurodytai rinkimų komisijai“ (atkreiptinas dėmesys ir į šioje išvadoje pateiktą pastabą dėl Kodekso 80 straipsnio perkėlimo į kitą vietą); žodis „bendrą“ išbrauktinas.	Pritarti
205.	Vyriausioji rinkimų komisija 2022-04-26	72	2		72 straipsnis. Kandidatų į savivaldybių tarybų narius, merus kėlimas 1. Asmuo į merus vienmandatėje rinkimų apygardoje gali išsikelti pats, gali būti iškeltas partijos ar rinkimų komiteto, įregistruotų įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų, atitinkančių įstatymo nustatytus reikalavimus dėl jų narių skaičiaus ir neturintys partijos ar rinkimų komiteto, kuriems inicijuojamas likvidavimas, ar likviduojamos partijos ar rinkimų komiteto teisinio statuso. 2. Kandidatus į savivaldybės tarybos narius daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali kelti partija arba rinkimų komitetas, įregistruoti įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų, atitinkantys įstatymo nustatytus reikalavimus dėl jų narių skaičiaus ir neturintys partijos ar rinkimų komiteto, kuriems inicijuojamas likvidavimas, ar likviduojamos partijos ar rinkimų komiteto teisinio statuso. Partija arba rinkimų komitetas pateikiadami bendrą kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą, kuriame kandidatai surašyti pagal partijos, rinkimų komiteto nustatytą eilę. Kandidatų sąrašas turi būti patvirtintas partijos, rinkimų komiteto įstatų nustatyta tvarka. Kandidatų sąraše kandidatų negali būti mažiau negu pusė ir du kartus daugiau negu iš viso renkama tos savivaldybės tarybos narių.	Pritarti iš dalies	Šio straipsnio 2 dalies nuostatos patikslintos pagal Teisės departamento pastabą.
206.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	72	4	1	Kodekso 72 straipsnio „Kandidatų į savivaldybių tarybų narius, merus kėlimas“ 4 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad pirmalaikiuose ir pakartotiniuose mero rinkimuose partijos keliamam kandidatui reikalavimas paremti parašais būtų netaikomas, jeigu prieš tai vykusiuose „eiliniuose mero rinkimuose partija kėlė merą ir kandidatų sąrašą“. Atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, pagal kurią asmuo kandidatu į merus gali būti iškeltas partijos ar rinkimų komiteto, ir į kandidatus rinkimuose keliančių kolektyvinių subjektų lygybės ir sąžiningos konkurencijos konstitucinius principus, akivaizdu, kad šioje nuostatoje turėtų būti kalbama ne apie partijos, o apie politinės organizacijos keliamą kandidatą (akivaizdu ir tai, kad mero rinkimuose negali būti keliamas kandidatų sąrašas; taip pat reikėtų išbraukti žodį „joje“ ir perteklinę formuluotę „pagal šio kodekso numatytą tvarką“). Tačiau, mūsų nuomone, nurodytos 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatos apskritai reikėtų atsisakyti, vadovaujantis tuo, kad save keliantiems ir politinių organizacijų keliamiems kandidatams pagal lygios rinkimų teisės principą turėtų būti nustatytos vienodos dalyvavimo rinkimuose sąlygos, be kita ko, taikomas vienodas reikalavimas surinkti nustatytą rinkėjų parašų kiekį. Manome, kad lygios rinkimų teisės nepažeistų šio punkto nuostata, pagal kurią reikalavimas paremti parašais būtų netaikomas pakartotiniuose mero rinkimuose siekiantiems dalyvauti Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie prieš tai neįvykusiuose arba pripažintuose negaliojančiais rinkimuose toje vienmandatėje rinkimų apygardoje buvo įregistruoti kandidatais.	Nepritarti	Manytina, kad jau dalyvavęs rinkimuose ir surinkęs reikiamą parašų skaičių kandidatas turi visuomenės palaikymą ir tikėtina, kad laiko tarpas iki pakartotinių ar pirmalaikių rinkimų nėra toks didelis ir visuomenės požiūris gali būti nepasikeitęs.
207.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	72	4	2	Pagal Kodekso 72 straipsnio 4 dalies 2 punktą reikalavimas paremti parašais būtų netaikomas partijos (turėtų būti – „politinės organizacijos“) keliamam kandidatui mero rinkimuose ir kandidatų sąrašui savivaldybės tarybos rinkimuose, jeigu paskutiniuose merų ir savivaldybių tarybų rinkimuose atitinkamoje savivaldybėje ta pati partija (turėtų būti – „politinė organizacija“) taip pat kėlė kandidatą mero rinkimuose ir kandidatų sąrašą savivaldybės tarybos rinkimuose. Manome, kad šios nuostatos taip pat turėtų būti atsisakyta. Be jau nurodytų argumentų, aktualių merų rinkimams, būtent kad save keliantiems ir politinių organizacijų keliamiems kandidatams pagal lygios rinkimų teisės principą turėtų būti nustatytos vienodos dalyvavimo rinkimuose sąlygos (taigi ir vienodas reikalavimas surinkti nustatytą rinkėjų parašų kiekį) ir kad kandidatų sąrašo kėlimas daugiamandatėje rinkimų apygardoje niekaip nerodo rinkėjų paramos vienmandatėje rinkimų apygardoje tos politinės organizacijos keliamam kandidatui, pažymėtina ir tai, kad eiliniuose rinkimuose apskritai neturėtų būti taikomas ankstesniuose rinkimuose surinktų rinkėjų parašų „užskaitymas“, preziumuojant politinės organizacijos ar jos keliamo kandidato tebeturimą visuomenės paramą, nes nuo praėjusių rinkimų ta parama gali būti labai pasikeitusi ar net visiškai išnykusi. Preziumuojant, kad ankstesniuose rinkimuose dalyvavusi politinė organizacija, siekianti dalyvauti naujuose eiliniuose  rinkimuose, tebeturi visuomenės paramą, ir dėl to netaikant jos keliamam kandidatui ar kandidatų sąrašui reikalavimo surinkti nustatytą rinkėjų parašų kiekį, ne tik sudaromos palankesnės dalyvavimo rinkimuose sąlygos palyginti su naujomis politinėmis organizacijomis ir jų keliamais kandidatais, bet ir iškreipiama pati rinkėjų paramos parašais instituto esmė,.	Nepritarti	Visur nuostatos taikomos tik politinėms partijoms, nes joms suteikiamas išskirtinumas nuo politinių komitetų. Taip pat nuostatos patikslintos pagal analogiją „Kandidatų į Seimo narius kėlimas“.
208.	Kauno, Panevėžio, Šiaulių miestų, Rokiškio rajono, Kazlų Rūdos savivaldybių merai 2022-04- 27	72	3 4		Nepagrįstais laikome ir reikalavimus rinkimų komitetams dėl kandidatų sąrašų paramos, kai tokie reikalavimai nėra taikomi politinėms partijoms (RK 72 straipsnio 3 ir 4 dalys). Taip pat spręstinas klausimas ar neturėtų politinė organizacija visgi pasitikrinti ar dar turi rinkėjų palaikymą, jei ji, nors ir kėlė kandidatą mero rinkimuose ir sąrašą savivaldybės tarybos rinkimuose, tačiau juose negavo mandato. Analogiškai, kandidatų sąrašo parėmimo reikalavimai neturėtų būti taikomi rinkimų komitetams ir Europos parlamento rinkimuose, kai atitinkamos išimtys yra daromos politinėms partijoms (RK 73 straipsnio 3 dalis). Kitaip tariant rinkėjų parašų rinkimas galėtų būti privalomas visoms politinėms organizacijoms, jei jie paskutiniuose rinkimuose nebuvo gavę mandato savivaldos ar Europos parlamento rinkimuose.	Nepritarti	Visur nuostatos taikomos tik politinėms partijoms, nes joms suteikiamas išskirtinumas nuo rikimų komitetų. Taip pat nuostatos patikslintos pagal analogiją „Kandidatų į Seimo narius kėlimas“.
209.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	73	1		Kodekso 73 straipsnio 1 dalyje prieš žodžius „ne vėliau“ reikėtų įrašyti žodį „įregistruoti“ (tačiau kartu dėl šios dalies nuostatos, kad kandidatus į Europos Parlamento narius gali kelti rinkimų komitetas, įregistruotas ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų, atkreiptinas dėmesys į pastabą, pateiktą dėl Kodekso 65 straipsnio 6 dalies). Šioje dalyje žodis „atitinkančių“ keistinas žodžiu „atitinkantys“; vietoj žodžių „ar rinkimų komiteto“ įrašytini žodžiai „arba likviduojamo rinkimų komiteto“; prieš žodį „pateikdami“, siekiant didesnio teisinio aiškumo, įrašytina „Vyriausiajai rinkimų komisijai“ arba „šio kodekso 80 straipsnio 4 dalyje nurodytai rinkimų komisijai“ (atkreiptinas dėmesys ir į šioje išvadoje pateiktą pastabą dėl Kodekso 80 straipsnio perkėlimo į kitą vietą).	Pritarti iš dalies	Nepritarta Teisės departamento pastabai dėl Kodekso 65 straipsnio 6 dalies. Šios nuostatos detaliai reglamentuotos Politinių organizacijų įstatymo projekte Nr. XIVP-1280 ir dėl kurių yra priimtas politinis sprendimas. Tik 2023 m. įvyksiančiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, pastaboje minėtas terminas bus sutrumpintas iki 85 dienų.
210.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	73	3	1	Pagal Kodekso 73 straipsnio „Kandidatų į Europos Parlamento narius kėlimas“ 3 dalies 1 punktą reikalavimas, kad kandidatų sąrašą parašais paremtų ne mažiau kaip 10 000 rinkėjų, netaikomas partijų, kurios dalyvavo paskutiniuose Europos Parlamento rinkimuose ir surinko daugiau rinkėjų balsų nei šiame straipsnyje numatytas reikiamas minimalus [kandidatų] sąrašą remiančių rinkėjų parašų kiekis, keliamiems [kandidatų] sąrašams. Atsižvelgiant į to paties straipsnio 1 dalį, pagal kurią kandidatus į Europos Parlamento narius gali kelti partija arba rinkimų komitetas, ir į kandidatus rinkimuose keliančių kolektyvinių subjektų lygybės ir sąžiningos konkurencijos konstitucinius principus, akivaizdu, kad šioje nuostatoje turėtų būti kalbama ne apie partijų, o apie politinių organizacijų keliamus kandidatų sąrašus. Tačiau šios nuostatos taip pat siūlytume atsisakyti, nes, mūsų nuomone, per eilinius rinkimus preziumuojant, kad politinė organizacija, ankstesniuose rinkimuose gavusi tam tikrą rinkėjų balsų kiekį, tebeturi tokią pat visuomenės paramą, kuri iš tiesų gali būti jau labai pasikeitusi, ir netaikant jos kandidatų sąrašui reikalavimo surinkti nustatytą rinkėjų parašų kiekį, ne tik sudaromos palankesnės dalyvavimo rinkimuose sąlygos palyginti su naujomis politinėmis organizacijomis ir jų keliamais kandidatais, bet ir iškreipiama pati rinkėjų paramos parašais instituto esmė.	Nepritarti	Visur nuostatos taikomos tik partijoms, nes joms suteikiamas išskirtinumas nuo politinių komitetų. Laikomės principo, kad ankščiau dalyvavęs jau turi pakankamą visuomenės palaikymą
211.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	75			Atsižvelgiant į Kodekso 75 straipsnio „Pareiškiniai dokumentai“ pavadinimą ir nuostatas, sąvoka „pareiškiniai dokumentai“ (be žodžio „rinkimų“) nuosekliai vartotina ir kitose Kodekso nuostatose.	Pritarti
212.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	75	1	2	Kodekso 75 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata galėtų būti patikslinta, atsižvelgiant į tai, kad savivaldybių tarybų rinkimuose sudaroma ne viena daugiamandatė rinkimų apygarda („daugiamandatėje (-se) rinkimų apygardoje (-se) keliamų kandidatų sąrašas (-ai)“).	Pritarti
213.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	75	1	3	Kodekso 75 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad vienmandatėje rinkimų apygardoje politinė organizacija gali kelti tik vieną kandidatą, todėl sąrašas gali būti tik „vienmandatėse rinkimų apygardose“ keliamų kandidatų („kandidatų, keliamų vienmandatėse rinkimų apygardose, sąrašas“,“).	Pritarti
214.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	75	1 2 3	4 7 9	Kodekso 75 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 2 dalies 7 punkte ir 3 dalies 9 punkte vietoj žodžio „veikiančiame“ įrašytinas žodis „veikiančio“.	Pritarti
215.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	75	2		Kodekso 75 straipsnio 2 dalies formuluotė „Kandidatų, keliamų vienmandatėse rinkimų apygardose ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje“, atsižvelgiant į tai, kad asmuo, teikiantis pareiškinius dokumentus, dar nėra kandidatas, ir derinant ją su šio straipsnio 3 dalimi, keistina formuluote „Asmens, keliamo kandidatu vienmandatėje arba daugiamandatėje rinkimų apygardoje“.	Pritarti
216.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	75 76	2 3	1 2	Kodekso 75 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 dalies 2 punkte yra nurodytas asmenų, keliamų arba keliančių save kandidatais, pareiškinio dokumento pavadinimas „anketa“, tačiau Kodekso 76 straipsnio pavadinime ir daugelyje kitų Kodekso nuostatų šis dokumentas vadinamas „kandidato anketa“; siūlome sąvoką „kandidato anketa“ nuosekliai vartoti visame Kodekso tekste.	Pritarti
217.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	75	2	2	Kodekso 75 straipsnio 2 dalies 2 punkte pirmą kartą minint instituciją, reikėtų nurodyti visą jos pavadinimą „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“ ir įvesti trumpinį „Valstybinė mokesčių inspekcija“, kuris nuosekliai vartotinas toliau tekste (visas pavadinimas ir skliaustuose įvestas trumpinys perkeltini iš 122 straipsnio 4 dalies).	Pritarti
218.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	75	2	6	Kodekso 75 straipsnio 2 dalies 6 punkte vietoj žodžio „sutikimą“ įrašytinas žodis „sutikimas“, o žodis „šios“ išbrauktinas.	Pritarti
219.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	75	2 3	8 8	Kodekso 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 3 dalies 8 punkte žodis „fotonuotrauka“ keistinas žodžiais „kandidato nuotrauka“ (arba „kandidato fotografija“), o prieš žodį „biografija“ įrašytinas žodis „kandidato“.	Pritarti
220.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	75	3		Kodekso 75 straipsnio 3 dalies formuluotė „Asmens, nusprendusio išsikelti kandidatu“ keistina formuluote „Asmens, keliančio save kandidatu“.	Pritarti
221.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	75	3 3	1 10	Pažymėtina, kad nei Kodekso 75 straipsnio 3 dalyje, nei kitose Kodekso nuostatose nėra nurodyti asmens, keliančio save kandidatu į Respublikos Prezidentus, pareiškiniai dokumentai. Jeigu šiuo atžvilgiu būtų papildyta Kodekso 75 straipsnio 3 dalis ir jos 1 punktas, reikėtų atitinkamai pakoreguoti ir šios dalies 10 punktą (kadangi Respublikos Prezidento rinkimai vyksta vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje, asmeniui, keliančiam save kandidatu į Respublikos Prezidentus, atstovaujama Vyriausiojoje rinkimų komisijoje).	Pritarti
222.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	75	3 2	7	Pagal Kodekso 75 straipsnio 3 dalies 7 punktą vienas iš asmens, keliančio save kandidatu, pareiškinių dokumentų yra pasirašytas įsipareigojimas, jeigu bus išrinktas į pareigas, nutraukti su jomis nesuderinamą veiklą. Neaišku, kodėl šio straipsnio 2 dalyje toks reikalavimas nėra nustatytas asmeniui, keliamam kandidatu. Šio straipsnio 3 dalies 7 punkte žodis „paties“ išbrauktinas kaip perteklinis, o formuluotė „veiklą, nesuderinamą su išrinkto nario statusu“ tikslintina, vietoj „išrinkto nario statuso“ nurodant konkrečias Seimo nario, mero, galbūt ir Respublikos Prezidento pareigas.	Pritarti
223.	Vyriausioji rinkimų komisija 2022-04-26	75	3	11N	Papildyti 75 straipsnio 3 dalį nauju punktu: „11) trumpa rinkimų programa pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus reikalavimus.“	Pritarti
224.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	76	1		Kodekso 76 straipsnio 1 dalyje vietoj sąvokos „kandidatas“ siūlytume vartoti sąvoką „asmuo, siekiantis tapti kandidatu“.	Nepritarti	Darbo grupės posėdžių metu diskutuota ir nutarta vartoti žodį „kandidatas“.
225.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	76	1	4	Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 5 punkte po žodžio „tapatybę“ įrašytini žodžiai „ir pilietybę“ (plg. su 85 straipsnio 4 dalimi).	Pritarti
226.	Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2022-04-11	76	1	8	Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad kandidato anketoje kandidatas turi pateikti rašytinį sutikimą, kad VRK galėtų gauti duomenis iš Lietuvos Respublikos, kitos valstybės (kitų valstybių) kompetentingų institucijų apie kandidatų į Seimo narius, Respublikos Prezidentus ir merus turimą ar turėtą kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybę, jos atsisakymą ar netekimą. Abejotina, kad konkrečiu atveju duomenų subjekto sutikimas atitiktų Reglamente įtvirtintus reikalavimus sutikimui, pavyzdžiui, laisvos valios kriterijų. Tais atvejais, kai asmens duomenys, tvarkomi įgyvendinant teisės aktuose nustatytą ir duomenų valdytojui taikytiną prievolę, o duomenų subjektai neturi faktinės galimybės priimti sprendimo, ar duomenų valdytojas gali rinkti jo asmens duomenis valstybės registrų ar valstybės informacinių sistemų, o taip pat, iš kokių konkrečiai šaltinių duomenų valdytojas gali rinkti jo asmens duomenis, toks jo sutikimas negalėtų būti laikomas laisvai duotu. Aptariamu atveju aktualu įvertinti ir neigiamų pasekmių tikimybę (Reglamento preambulės 42 konstatuojamoji dalis), t. y. „[s]utikimas neturėtų būti laikomas duotas laisva valia, jei duomenų subjektas faktiškai neturi laisvo pasirinkimo ar negali atsisakyti sutikti arba sutikimo atšaukti, nepatirdamas žalos“ (bet kokių neigiamų pasekmių dėl atsisakymo sutikti ar sutikimo atšaukimo). Rinkimų kodekso kontekste pastebėtina, kad asmeniui atšaukus sutikimą, jam apribojama galimybė būti kandidatu į Seimo narius, Respublikos Prezidentus ir merus, t. y. asmuo privalo sutikti, kad jo kandidatūra būtų svarstoma (tai matyti ir iš pačios Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies formuluotės: „Kandidato anketoje kandidatas privalo įrašyti šiuos duomenis“). Inspekcija pažymi, kad vien tai, kad duomenų subjektas gali laisvai pasirinkti, ar teikti savo asmens duomenis, siekdamas pasinaudoti tam tikra teise, savaime nereiškia, kad jo asmens duomenys tokiais atvejais būtų tvarkomi jo sutikimo pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, abejotina, kad Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies kontekste duomenų subjekto sutikimas galėtų būti tinkama teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlyga, nes VRK turi pareigą juos tvarkyti aptariamu būdu. Taigi siūlytina tikslinti Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalį, ir išdėstyti ją taip: „<...> taip pat atitinkamos formos ir turinio patvirtinimą, kad susipažino su jo asmens duomenų tvarkymu ir supranta, kad Vyriausioji rinkimų komisija turi pareigą gauti duomenis iš Lietuvos Respublikos, kitos valstybės (kitų valstybių) kompetentingų institucijų apie kandidatų į Seimo narius, Respublikos Prezidentus ir merus turimą ar turėtą kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybę, jos atsisakymą ar netekimą“^[5].	Pritarti	Pasiūlymas 8 punkto nuostatas išdėstyti taip: „8) ar jis nėra priesaika ar pasižadėjimu susijęs su užsienio valstybe, jeigu turėjo kitos (-ų) valstybės (-ių) pilietybę, turi pateikti dokumentą apie tos pilietybės atsisakymą ar netekimą, jis yra, ar buvo kitos valstybės (kitų valstybių) pilietis. Jeigu jis yra ar buvo kitos valstybės (kitų valstybių) pilietis, pateikti informaciją, kada jis buvo kitos valstybės (kitų valstybių) pilietis, taip pat kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybę patvirtinantį dokumentą, o Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu – Lietuvos Respublikos, kitos valstybės (kitų valstybių) kompetentingų institucijų išduotą dokumentą apie kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybės atsisakymą ar jos netekimą taip pat tam tikros formos ir turinio rašytinį sutikimą patvirtinimą, kad yra susipažinęs su savo asmens duomenų tvarkymu ir supranta, kad Vyriausioji rinkimų komisija galėtų turi pareigą gauti duomenis iš Lietuvos Respublikos, kitos (-ų) valstybės (-ių) kompetentingų institucijų apie kandidatų į Seimo narius, Respublikos Prezidentus ir merus turimą ar turėtą kitos (-ų) valstybės (-ių) pilietybę, jos atsisakymą ar netekimą;“
227.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	76	1 2	8 3	Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad jeigu asmuo, siekiantis tapti kandidatu, kandidato anketoje įrašo, jog jis yra arba buvo kitos valstybės (kitų valstybių) pilietis, „Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu“ jis turėtų pateikti Lietuvos Respublikos, kitos valstybės (kitų valstybių) kompetentingų institucijų išduotą dokumentą apie kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybės atsisakymą ar jos netekimą, taip pat rašytinį sutikimą, kad Vyriausioji rinkimų komisija galėtų gauti duomenis iš minėtų institucijų apie kandidatų į Seimo narius, Respublikos Prezidentus ar merus turimą ar turėtą kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybę, jos atsisakymą ar netekimą. Pažymėtina, kad informacija apie asmens, siekiančio tapti kandidatu, turimos (turėtos) kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybės atsisakymą ar netekimą yra aktuali tik Seimo ir Respublikos Prezidento rinkimuose, kuriuose yra taikomas konstitucinis reikalavimas būti nesusijusiam priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei. Asmenims, siekiantiems tapti kandidatais į savivaldybės tarybos narius, merus, Europos Parlamento narius iš Konstitucijos nekyla draudimas turėti dvigubą (daugybinę) pilietybę, todėl reikalauti iš jų pateikti dokumentą apie kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybės atsisakymą ar jos netekimą, taip pat rašytinį sutikimą, kad Vyriausioji rinkimų komisija galėtų pati gauti tokius duomenis iš kompetentingų institucijų, būtų konstituciškai nepagrįsta. Tačiau Seimo ir Respublikos Prezidento rinkimuose ši informacija yra būtina, nes pagal Konstituciją Seimo nariu ir Respublikos Prezidentu negali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris kartu yra kitos valstybės pilietis. Todėl šiuose rinkimuose atitinkami duomenys ir dokumentai turėtų būti pateikiami ne Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu, o visais atvejais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad to paties straipsnio 2 dalies 3 punkte yra nustatytas reikalavimas asmeniui, siekiančiam tapti kandidatu į Respublikos Prezidentus, anketoje „papildomai įrašyti duomenis [apie] Lietuvos Respublikos, kitos valstybės (valstybių) kompetentingų institucijų išduotą dokumentą apie kitos valstybės (valstybių) pilietybės atsisakymą ar jos netekimą“ (siūlytume formuluoti reikalavimą anketoje įrašyti duomenis, ar jis nėra priesaika ar pasižadėjimu susijęs su užsienio valstybe, ir, jeigu turėjo kitos valstybės (valstybių) pilietybę, pateikti dokumentą apie jos atsisakymą ar netekimą arba rašytinį sutikimą, kad Vyriausioji rinkimų komisija gautų atitinkamus duomenis iš kompetentingų Lietuvos Respublikos, kitų valstybių institucijų). Atsižvelgiant į tai, šio straipsnio 1 dalies 8 punkte vietoj sąlygos „Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu“ reikėtų nustatyti asmeniui, siekiančiam tapti kandidatu į Seimo narius, taikytiną reikalavimą anketoje įrašyti, ar jis nėra priesaika ar pasižadėjimu susijęs su užsienio valstybe, ir, jeigu turėjo kitos valstybės (valstybių) pilietybę, pateikti dokumentą apie jos atsisakymą ar netekimą arba rašytinį sutikimą, kad Vyriausioji rinkimų komisija gautų atitinkamus duomenis iš kompetentingų Lietuvos Respublikos, kitų valstybių institucijų (svarstytina, ar tokie bendri (vienodi) reikalavimai kandidatams į Seimo narius ir Respublikos Prezidentus neturėtų būti nustatyti kartu tame pačiame Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 8 punkte).	Pritarti	Šio punkto nuostatos patobulintos, atsižvelgiant į Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos ir į Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės pasiūlymus.
228.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2022-03-03	76	1	8	Vadovaujantis Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 8 punktu, kandidatas kandidato anketoje privalo įrašyti, ar jis yra, ar buvo kitos valstybės (kitų valstybių) pilietis, taip pat pateikti atitinkamos formos ir turinio rašytinį sutikimą, kad Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija galėtų gauti duomenis iš Lietuvos Respublikos, kitos valstybės (kitų valstybių) kompetentingų institucijų apie kandidatų į Seimo narius, Respublikos Prezidentus ir merus turimą ar turėtą kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybę, jos atsisakymą ar netekimą. Pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas) 6 straipsnio 1 dalį sutikimas yra tik viena iš sąlygų, kuriomis vadovaujantis galima tvarkyti asmens duomenis. Vadovaujantis Reglamento 4 straipsnio 11 punktu, duomenų subjekto sutikimas – bet koks laisva valia duotas, konkretus ir nedviprasmiškas tinkamai informuoto duomenų subjekto valios išreiškimas pareiškimu arba vienareikšmiais veiksmais kuriais jis sutinka, kad būtų tvarkomi su juo susiję asmens duomenys. Papildomas sąlygas sutikimui numato ir Reglamento 7 straipsnis. Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 8 punkte aptariamu atveju siūlome apsvarstyti galimybę asmens duomenis tvarkyti ne vadovaujantis Reglamento 6 straipsnio 1 dalies a punktu (t. y. duomenų subjekto sutikimu), o Reglamento 6 straipsnio 1 dalies e punktu (t. y. kai tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas). Papildomai informuojame, kad duomenų subjektai apie asmens duomenų tvarkymą turi būti informuojami (o ne gaunamas sutikimas) Reglamento 13 straipsnyje (kai duomenys gaunami iš paties duomenų subjekto) ir 14 straipsnyje (kai duomenys gaunami ne iš duomenų subjekto) numatyta tvarka.	Pritarti	Šio punkto nuostatos patobulintos, atsižvelgiant į Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos ir į Teisės departamento pasiūlymus.
229.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	76	1	8	Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 8 punkte prieš žodį „pateikti“ reikėtų įrašyti „turi“.	Pritarti
230.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	76 81	1 6 7	11	Pagal Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punktą kandidato anketoje kandidatas privalo įrašyti, „ar ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“; rinkimų plakate turi būti pažymėta „Ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“. Sąlygą „ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis“ šiose nuostatose siūlome išbraukti kaip beprasmę kalbant apie bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. Ši sąlyga niekada nebuvo ir nėra numatyta Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatyme, pagal kurį asmenys prisipažino arba buvo pripažinti bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis; rinkimų įstatymuose ji buvo siejama su anksčiau buvusia nustatyta kandidatų pareiga paskelbti apie bendradarbiavimą su kitų valstybių (ne buvusios SSRS) specialiosiomis tarnybomis, ir liko neišbraukta, kai reikalavimas paskelbti apie bendradarbiavimą su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis įstatymuose panaikintas. Ši sąlyga taip pat išbrauktina 81 straipsnio 6 dalyje ir šio straipsnio 7 dalyje, kurioje ji paminėta triskart. Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkte taip pat išbrauktina išlyga „išskyrus kandidatus, kurie yra nuolat Lietuvoje gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, bendradarbiavę su savo kilmės valstybės narės specialiosiomis tarnybomis (tarnyba)“, nes ji niekaip nesusijusi su reikalavimu pateikti duomenis apie bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis (Kodekse nenumatoma kandidatų pareiga pateikti duomenis apie bendradarbiavimą su jokių kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis). Šio punkto antrojo sakinio pradžioje, prieš nuostatą „Vyriausiosios rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta <...>“, įrašytina tikslinanti sąlyga „Jeigu kandidatas anketoje įrašo, kad yra sąmoningai bendradarbiavęs su nurodytomis tarnybomis,“. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal galiojantį Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą (žr. 36 straipsnio 14 dalį, 37 straipsnio 5 dalį), rinkimų plakatus leidžia ne Vyriausioji rinkimų komisija, o savivaldybės rinkimų komisija, todėl įvertintina, ar nurodytoje nuostatoje nereikėtų išbraukti žodžio „Vyriausiosios“. Šiame punkte vietoj žodžių „šioje dalyje“ įrašytina „šiame punkte“.	Pritarti
231.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	76	1	12	Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 12 punkte išbrauktina nuostata „Šioje dalyje numatytos informacijos nurodyti neprivaloma, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei“, nes pagal ši punktą kandidato anketoje privalo būti pateikiama informacija tik apie po 1990 m. kovo 11 d. įsiteisėjusius Lietuvos Respublikos arba užsienio valstybės teismų nuosprendžius. Šiame punkte taip pat vietoj žodžių „šioje dalyje“ įrašytina „šiame punkte“, o vietoj žodžių „teismo sprendimu“ – „teismo nuosprendžiu (sprendimu)“.	Pritarti
232.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	76	6N		Svarstytina, ar Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostata dėl rinkimų komisijos pareigos rinkimų plakate pažymėti apie kandidato sąmoningą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir analogiška šios dalies 12 punkto nuostata dėl rinkimų komisijos pareigos rinkimų plakate pažymėti apie tai, kad kandidatas po 1990 m. kovo 11 d. teismo yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, neturėtų būti įtvirtintos ne 76 straipsnyje, kurio reguliavimo dalykas yra kandidato anketa, bet kitame, pavyzdžiui, 85 straipsnyje, arba naujame atskirame straipsnyje.	Pritarti	Reikalavimai įrašui plakatuose nustatyti šio straipsnio naujoje dalyje.
233.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	76	2		Kodekso 76 straipsnio 2 dalyje vietoj sąvokos „kandidatas į Respublikos Prezidentus“ siūlytume vartoti sąvoką „asmuo, siekiantis tapti kandidatu į Respublikos Prezidentus“.	Nepritarti	Darbo grupės posėdžių metu diskutuota ir nutarta vartoti žodį „kandidatas“.
234.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	76	2	2	Kodekso 76 straipsnio 2 dalies 2 punkte po žodžio „trejus“ reikėtų įrašyti žodį „pastaruosius“, o formuluotę „deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje“ siūlytume pakeisti, pavyzdžiui, taip: „turėjęs nuolatinę gyvenamąją vietą, kaip ji suprantama pagal Civilinį kodeksą, Lietuvos Respublikoje“.	Pritarti
235.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	76	3 4		Taisytina Kodekso 76 straipsnio dalių numeracija – po 2 dalies turėtų būti 3 ir 4 dalys.	Pritarti
236.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	76 85 54	3 2 2	1 8	Kodekso 76 straipsnio 4 dalies (pataisius numeraciją – 3 dalies) 1 punkte (ir 85 straipsnio 2 dalyje; žr. pastabą dėl 85 straipsnio 2 dalies) vartojama neapibrėžta sąvoka „kilmės valstybė narė“ yra nesuderinta su šios dalies 2 punkte vartojama sąvoka „valstybė narė, kurios pilietis jis yra“ ir 54 straipsnio 2 dalies 8 punkte vartojama sąvoka „pilietybės Europos Sąjungos valstybė narė“. Siūlome visose šiose nuostatose vartoti vieną pasirinktą sąvoką, kurioje būtų minimas teisiškai tikslesnis pilietybės, o ne kilmės požymis.	Pritarti
237.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	76	3	2	Pagal Kodekso 76 straipsnio 4 dalies (pataisius numeraciją – 3 dalies) 2 punktą asmuo, esantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, siekiantis tapti kandidatu į Europos Parlamento narius, kandidato anketoje turi nurodyti, ar jo pasyvioji rinkimų teisė nėra apribota valstybėje narėje, kurios pilietis jis yra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kodekse nėra numatytos teisinės pasekmės, kurios turėtų kilti paaiškėjus, kad Europos Parlamento nariu išrinkto asmens pasyvioji rinkimų teisė yra apribota valstybėje narėje, kurios pilietis jis yra (plg. su Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 97^1 straipsniu).	Nepritarti	Pasyviosios teisės apribojimas yra nustatytas Kodekso 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Teisinės pasekmės kodekse yra numatytos 81 straipsnio 7 dalyje – kandidato registracijos panaikinimas.
238.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	77	4		Kodekso 77 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „Ta pati partija, rinkimų komitetų <...> sudarydama“ įrašytina „Ta pati partija, tas pats rinkimų komitetas <...> sudarydami“ arba vietoj „Ta pati partija, rinkimų komitetų“ įrašytina „Ta pati politinė organizacija“.	Pritarti
239.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	77	6		Kodekso 77 straipsnio 6 dalies formuluotę „partijos kandidatų sąrašas, jeigu jame yra du ir daugiau kandidatų, priklausančių kitai partijai, rinkimų komitetui ar kitoms partijoms ir rinkimų komitetams“ reikėtų patikslinti ir kartu išdėstyti lakoniškiau: „politinės organizacijos kandidatų sąrašas, jeigu jame yra du ar daugiau kandidatų, priklausančių kitai politinei organizacijai ar kitoms politinėms organizacijoms“.	Pritarti
240.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	78 79 80			Pagal Kodekso 78–80 straipsnių eiliškumą pirmiausia, 78 straipsnyje, būtų reguliuojamas rinkėjų parašų rinkimas, po to, 79 straipsnyje, – rinkėjų parašų rinkimo lapų ir pareiškinių dokumentų tikrinimas, ir tik paskiausiai, 80 straipsnyje, būtų nustatyta, kuriai rinkimų komisijai turi būti teikiami pareiškiniai dokumentai, kuriuos gavusios rinkimų komisijos išduoda rinkėjų parašų rinkimo lapus. Svarstytina, ar 80 straipsnis, atsižvelgiant į jo reguliavimo dalyką, neturėtų būti perkeltas prieš 78 straipsnį.	Pritarti
241.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	78			Kodekso 80 straipsnį siūlytume pavadinti „Pareiškinių dokumentų pateikimas“.	Pritarti
242.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	78	1		Kodekso 80 straipsnio 1 dalyje formuluotė „asmuo, nusprendęs išsikelti kandidatu“ keistina formuluote „asmuo, keliantis save kandidatu“; žodis „savivaldybės“ išbrauktinas, nes Seimo rinkimuose savivaldybių rinkimų komisijos nesudaromos.	Pritarti
243.	Vyriausioji rinkimų komisija 2022-04-26	78	1		80 straipsnis. Rinkimų pareiškinių dokumentų įteikimo terminai ir būdai 1. Seimo rinkimuose partija savo ir keliamų kandidatų pareiškinius dokumentus teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai, o asmuo, nusprendęs išsikelti kandidatu – apygardos, savivaldybės rinkimų komisijai. Pareiškinių dokumentų pateikimas pradedamas likus 83 dienoms ir baigiamas 17 valandą likus 65 dienoms iki rinkimų dienos.	Pritarti	Taip pat straipsnio nuostatos patobulintos, pagal Teisės departamento pastabą.
244.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	78	3		Neaišku, kodėl Kodekso 80 straipsnio 3 dalyje nenurodoma valanda, kurią baigiamas pareiškinių dokumentų pateikimas savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose (plg. su šio straipsnio 1, 2, 4 dalimis). Siūlome vietoj formuluotės „ne vėliau kaip likus 70 dienų“ įrašyti „ne vėliau kaip iki 17 valandos likus 70 dienų“, vietoj „ne vėliau kaip likus 65 dienoms“ – „ne vėliau kaip iki 17 valandos likus 65 dienoms“. Šios dalies paskutiniame sakinyje vietoj „teikiami savivaldybės rinkimų komisijai likus 83 dienoms ir baigiami likus 65 dienoms iki rinkimų dienos“ siūlome įrašyti „pateikiami savivaldybės rinkimų komisijai ne vėliau kaip iki 17 valandos likus 65 dienoms iki rinkimų dienos“ (pareiškinių dokumentų teikimo pradžios terminas jau nurodytas šios dalies pirmajame sakinyje). Šioje dalyje vietoj žodžių „nusprendusio išsikelti“ įrašytina „keliančio save“.	Pritarti
245.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	78	5		Taisytina Kodekso 80 straipsnio dalių numeracija – po 4 dalies turėtų būti 5–7 dalys.	Pritarti
246.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	78	5		Kodekso 80 straipsnio 3 dalyje (pataisius numeraciją – 5) išbrauktina antrą kartą pakartota formuluotė „Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos“ (prieš „89 straipsnio 1 dalį“). Vietoj formuluotės „per 2 mėnesius“ įrašytina „po 2 mėnesių“, nes iš konteksto matyti, kad turimas omenyje ne bet koks terminas iki 2 mėnesių, o maksimalus terminas – būtent 2 mėnesiai; formuluotė „anksčiau kaip per 2 mėnesius“ keistina formuluote „anksčiau kaip po 2 mėnesių“.	Pritarti
247.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	78	7		Kodekso 80 straipsnio 5 dalies (pataisius numeraciją – 7) siūloma įtvirtinti vienintelį pareiškinių dokumentų pateikimo būdą – „elektroniniu būdu“. Atkreipiame dėmesį į tai, kad rinkimų metu elektroninio ryšio priemonių veikimas gali sutrikti dėl įvairių priežasčių: gamtinių, techninių, susijusių su pareiškinių dokumentų teikimo intensyvumu, pateiktų dokumentų apdorojimo ir išsaugojimo informacinėse sistemose galimybėmis, ir kt. Rinkimų metu tokie sutrikimai gali sukelti tam tikrų abejonių dėl rinkimų proceso organizavimo tinkamumo ar pan. Siekiant užtikrinti įvairias galimybes pateikti pareiškinius dokumentus rinkimų komisijoms, jų pateikimas elektroniniu būdu nustatytinas kaip alternatyva įprastam popierinių dokumentų pateikimui. Šios dalies antrasis sakinys išbrauktinas, nes rinkėjų parama parašais nėra šio straipsnio, skirto pareiškinių dokumentų pateikimui, reguliavimo dalykas, o atitinkama teisės norma yra įtvirtinta 78 straipsnio 6 dalyje.	Pritarti iš dalies	Nepritarti pirmai siūlymo daliai, nes rinkimų procese siekiame atsisakyti popieriaus. Šiuolaikinės technologijos leidžia užtikrinti sklandų sistemų veikimą net ir sunkiomis sąlygomis. Pritarti antrai pasiūlymo daliai.
248.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	79			Atsižvelgiant į Kodekso 78 straipsnio „Rinkėjų parašų rinkimas“ pavadinimą ir 1–5 dalių nuostatas, kuriose vartojama sąvoka „rinkėjų parašų rinkimo lapas“, visame Kodekso tekste reikėtų nuosekliai vartoti sąvokas „rinkėjų parašų rinkimas“ ir „rinkėjų parašų rinkimo lapas“, nebent būtų įvesti trumpiniai „parašų rinkimas“ ir „parašų rinkimo lapas“.	Pritarti
249.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	79	1		Kodekso 78 straipsnio 1 dalyje formuluotė „priima motyvuotą atsisakymą juos išduoti“ keistina formuluote „priima motyvuotą sprendimą atsisakyti juos išduoti“.	Pritarti
250.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	79	2		Kodekso 78 straipsnio 2 dalyje siūlomas nustatyti rinkėjų parašų rinkimo lapo tekstas tikslintinas taip: – po žodžio „sąrašą“ reikėtų įrašyti žodžius „(vardai, pavardės)“, nes renkant rinkėjų parašus rinkėjams turi būti atskleista ne tik tai, kuri politinė organizacija kelia kandidatų sąrašą, bet ir tai, kurie asmenys yra į jį įrašyti (plg. su Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 36 straipsnio 6 dalimi, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 39 straipsnio 4 dalimi); – vietoj „ir (arba)“ įrašytina „(arba)“, nes tame pačiame rinkėjų parašų rinkimo lape negali būti renkami parašai ir už kandidatų sąrašą, ir už kandidatą (rinkėjas turi turėti galimybę savo parašu paremti tik vieną iš jų); – vietoj „(kandidato vardas, pavardė)“ įrašytina „keliamą (išsikėlusį) kandidatą (vardas, pavardė)“; – formuluotė „rinkimuose į (Respublikos Prezidentus, Seimo narius, (savivaldybės pavadinimas) savivaldybės tarybos narius, (savivaldybės pavadinimas) merus, Europos Parlamento narius)“ keistina formuluote „(Respublikos Prezidento, Seimo, (savivaldybės pavadinimas) savivaldybės tarybos, (savivaldybės pavadinimas) mero) rinkimuose (arba – rinkimuose į Europos Parlamentą“.	Pritarti
251.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	79	5		Kodekso 78 straipsnio 5 dalyje skliaustuose prieš „ir“ įrašytinas žodis „rinkimus“.	Pritarti
252.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	80			Kodekso 79 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „rinkimų“ įrašytinas žodis „rinkimo“.	Pritarti
253.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	80	1 3		Kodekso 79 straipsnio 1 dalies pirmasis sakinys ir šio straipsnio 3 dalis derintini tarpusavyje, nes iš dalies dubliuojasi.	Pritarti iš dalies	Kodekso 80 straipsnio 1 dalyje nustatoma Vyriausiosios rinkimų komisijos kompetencija, tikrinant kandidato užpildytus pareiškinius dokumentus.
254.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	80	2		Kodekso 79 straipsnio 2 dalies trečiajame sakinyje vietoj žodžio „Parašus“ įrašytina „Rinkėjų parašų rinkimo lapus“ (arba – „Parašų rinkimo lapus“, jeigu būtų įvestas toks trumpinys); žodžius „rinkimų apygardos“ siūlytume išbraukti (nes rinkimuose į Europos Parlamentą, Respublikos Prezidento rinkimuose rinkimų apygarda apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją); žodis „šio“ išbrauktinas; formuluotę „piliečio išsikėlimą ar partijos, rinkimų komiteto iškeltą kandidatų sąrašą (kandidatą)“ siūlome pakeisti formuluote „kandidatą ar kandidatų sąrašą“; vietoj konstrukcijos „suskaičiuoja <...> parašų skaičių“ įrašytina „suskaičiuoja šio kodekso nustatytus reikalavimus atitinkančius <...> parašus“.	Pritarti
255.	Vyriausioji rinkimų komisija 2022-04-26	80	2		79 straipsnis. Pareiškinių dokumentų ir parašų rinkimų lapų tikrinimas 1. Tikrindama kandidato užpildytus pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija nustato, ar kandidatas atitinka šio kodekso nustatytus reikalavimus. Prireikus Vyriausioji rinkimų komisija gali savo iniciatyva ar savivaldybės, apygardos rinkimų komisijos prašymu kreiptis pagalbos į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Juridinių asmenų registro tvarkytoją ar į kitas valstybės institucijas, kad šios praneštų kandidatui registruoti reikšmingus duomenis. Toks Vyriausiosios rinkimų komisijos prašymas turi būti nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka, o rašytinis atsakymas turi būti duotas per 7 dienas, bet ne vėliau kaip iki rinkimų likus 32 dienoms. 2. Parašų rinkimo lapų tikrinimo tvarką, įskaitant ir parašų, gautų elektroniniu būdu, nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Parašų rinkimo lapai turi būti patikrinti per 10 dienų nuo jų gavimo dienos, bet ne vėliau kaip likus 32 dienoms iki rinkimų. Parašus tikrinanti rinkimų komisija suskaičiuoja rinkimų apygardos rinkėjų, parėmusių šio piliečio išsikėlimą ar partijos, rinkimų komiteto iškeltą kandidatų sąrašą (kandidatą), parašų skaičių.	Pritarti	Taip pat 2 dalies nuostatos patobulintos, pagal Teisės departamento pastabą.
256.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	80	3	2	Kodekso 79 straipsnio 4 dalies 2 punkte prieš žodį „apygardos“ įrašytina „rinkimų“.	Pritarti
257.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	80	3	5	Kodekso 79 straipsnio 4 dalies 5 punkte vietoj žodžių „to paties kandidato“ įrašytina „tą patį kandidatą“, o vietoj žodžio „kandidato“ – „kandidatų“.	Pritarti
258.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	80	3	6	Kodekso 79 straipsnio 4 dalies 6 punkte vietoj žodžio „duomenis“ įrašytina „duomenų“. Neaišku, kokia „šiame straipsnyje tokiais atvejais numatyta duomenų įrašymo tvarka“ turima omenyje, nes šiame straipsnyje tokia tvarka nenustatyta.	Pritarti
259.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	80	5		Taisytina Kodekso 79 straipsnio dalių numeracija – po 4 dalies turėtų būti 5–7 dalys.	Pritarti
260.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	80	5		Kodekso 79 straipsnio 6 dalyje (pataisius numeraciją – 5) formuluotę „terminą, bet ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų dienos trūkumams pašalinti“ siūlome pataisyti taip: „terminą trūkumams pašalinti, ne vėlesnį kaip 65 dienos iki rinkimų dienos“.	Pritarti
261.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	80	6 7		Kodekso 79 straipsnio 7 ir 8 dalių (pataisius numeraciją – 6 ir 7) nuostatos tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad jos neapima tų situacijų, kai pareiškiniai dokumentai teikiami ir rinkėjų parašų rinkimo lapai grąžinami Vyriausiajai rinkimų komisijai (Respublikos Prezidento rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą ir iš dalies Seimo rinkimuose).	Nepritarti	Prezidento ir EP rinkimuose pati VRK tikrina parašus ir pati priima sprendimą registruoti ar neregistruoti. Šios dalys yra skirtos tik tiems atvejams, kai parašus tikrina ir pareiškinius dokumentus teikia apygardų, savivaldybių komisijoms.
262.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	81	4 5 6 7 N		Kodekso 81 straipsnio „Kandidatų registravimas“ 4–7 dalių nuostatų tarpusavio santykis nėra aiškus, jos iš dalies persidengia, kartoja vienos kitas, kita vertus, numatomas teisinis reguliavimas atrodo neišsamus (nenuoseklus). Šio straipsnio 4 dalies punktuose yra išvardytos aplinkybės, kai kandidatas ir (arba) kandidatų sąrašas neregistruojamas arba jų registravimas panaikinamas. To paties straipsnio 5 dalies nuostatoje, kad „jeigu po kandidato ar kandidatų sąrašo registravimo Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad kandidatas ar kandidatų sąrašas neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, Vyriausioji rinkimų komisija sprendimu panaikina tokio kandidato ar kandidatų sąrašo registravimą“, iš esmės nėra jokio naujo, palyginti su 4 dalimi, norminio turinio (išskyrus tai, kad yra nurodyta sprendimą dėl kandidato ar kandidatų sąrašo registravimo panaikinimo priimanti institucija –Vyriausioji rinkimų komisija, bet ji galėtų būti nurodyta ir 4 dalyje). Neaiškus yra ir 4 bei 5 dalių santykis su to paties straipsnio 6 dalimi: joje iš dalies dubliuojamas minėtų anksčiau išdėstytų nuostatų norminis turinys (plg. 4 dalies 1 punktą su 6 dalyje numatyta aplinkybe, kad kandidatas neatitinka šio kodekso 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų; 4 straipsnio 2, 3 punktus – su 6 straipsnio nuostatomis, kad kandidatas atsisako pateikti šio kodekso 75 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus dokumentus arba šiuos dokumentus pateikia klaidingus ar jų nepateikia Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytu laiku); kita vertus, nors 4 dalyje pateiktas aplinkybių sąrašas atrodo baigtinis, 6 dalyje nurodomos ir kai kurios papildomos aplinkybės, kai panaikinamas kandidato ir (arba) kandidatų sąrašo registravimas (jeigu partija, rinkimų komitetas, kandidatas šiurkščiai pažeidė draudimą papirkti rinkėjus, politinių kampanijų finansavimo taisykles arba kandidatas pažeidė reikalavimą pateikti informaciją apie bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis), tačiau tai daroma nenuosekliai: konkrečiai įvardijus atvejį, kad kandidato registravimas panaikinamas, jeigu jis anketoje nepateikia duomenų apie savo bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis (nors šį atvejį iš esmės apimtų plačiau suformuluota aplinkybė „jeigu kandidatas pateikia klaidingus pareiškinius dokumentus“), reikėtų įvardyti ir kitą rinkėjams reikšmingos informacijos nepateikimo anketoje atvejį, kai turėtų kilti tokios pat pasekmės, – jeigu kandidatas nenurodo apie po 1990 m. kovo 11 d. priimtą teismo nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 6 dalyje nustatyta norma, pagal kurią kandidato registravimas panaikinamas, jeigu jis anketoje nenurodo apie savo bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, visa apimtimi yra atkartota ir to paties straipsnio 7 dalyje. Be to, neaišku, kuo tarpusavyje skiriasi Vyriausiosios rinkimų komisijos atliktini veiksmai, nurodyti šio straipsnio 6 dalies nuostatoje, pagal kurią Vyriausioji rinkimų komisija po rinkimų dienos panaikina kandidato registravimą arba atšaukia kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) paskelbimą, o iki galutinių rezultatų patvirtinimo dienos priima sprendimą dėl kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo ar kandidato registravimo panaikinimo po rinkimų dienos; atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad reikėtų vartoti sąvoką „kandidatų sąrašo registravimo panaikinimas“ (vartojamą to paties straipsnio 4 ir 5 dalyse), o ne „kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimas“ (atitinkamai reikėtų pataisyti ir 44 straipsnio 2 dalį). Atsižvelgiant į visa tai, Kodekso 81 straipsnio 4–7 dalių nuostatos derintinos tarpusavyje, panaikinant jų dubliavimąsi, vidines prieštaras ir 4–6 dalis išdėstant naujai. Siekiant teisinio aiškumo, tai darant reikėtų: – atskirti aplinkybes, kai neregistruojamas kandidatas (arba jo registravimas panaikinamas), ir aplinkybes, kai neregistruojamas kandidatų sąrašas (arba jo registravimas panaikinamas), kad tos aplinkybės, dėl kurių negalėtų būti registruojamas kandidatas (pavyzdžiui, 4 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė, kad kandidatas neatitinka šio kodekso nustatytų reikalavimų), nelemtų viso kandidatų sąrašo, į kurį jis įrašytas, registravimo panaikinimo; – aiškiai, vienoje vietoje, nedubliuojant, išvardyti visas aplinkybes, dėl kurių kandidatas neregistruojamas arba jo registravimas panaikinamas, ir atitinkamai – aplinkybes, dėl kurių kandidatų sąrašas neregistruojamas arba jo registravimas panaikinamas; – aplinkybių, dėl kurių kandidatas neregistruojamas arba jo registravimas panaikinamas, sąraše įrašyti abu rinkėjams reikšmingos informacijos nepateikimo atvejus, t. y. kai kandidato anketoje nepateikiama Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodyta informacija apie kandidato sąmoningą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir kai nepateikiama šios dalies 12 punkte nurodyta informacija apie po 1990 m. kovo 11 d. priimtą teismo nuosprendį, kuriuo kandidatas pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo; –  įvertinti, ar šiame aplinkybių sąraše neturėtų būti nurodyta ir bendro pobūdžio aplinkybė – „kai pareiškiniuose dokumentuose pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija“; – Kodekso 81 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytą aplinkybę patikslinti, atsižvelgiant į tai, kad partija, rinkimų komitetas gali kelti ne tik kandidatą, bet ir kandidatų sąrašą, kurio registravimas taip pat turėtų būti panaikintas, partijai ar rinkimų komitetui praradus rinkimų politinės kampanijos dalyvio statusą.	Pritarti	Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas diskutuotinas nuostatas išdėstyti taip: „4. Kandidatas ir (arba) kandidatų sąrašas neregistruojamas arba jų jo registravimas panaikinamas jeigu yra nustatoma bent viena iš šių aplinkybių: 1) kandidatas neatitinka šio kodekso nustatytų reikalavimų; 2) pateikti ne visi pareiškiniai dokumentai ar pareiškiniuose dokumentuose pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija; 3) pateikti pareiškiniai dokumentai neatitinka šio kodekso ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų; 4) rinkėjų parašai rinkėjų parašų rinkimo lapuose suklastoti; 5) renkant parašus, buvo pažeista rinkėjų parašų rinkimo tvarka arba kiti šio kodekso reikalavimai; 6) kandidatas arba partija, iškėlusi kandidatą, politinis komitetas prarado savarankiško dalyvio statusą; 7) kandidatas yra šiurkščiai pažeidęs draudimo papirkti rinkėjus, politinių kampanijų finansavimo nuostatas, numatytas šiame kodekse. 5. Kandidatų sąrašas neregistruojamas arba jo registravimas panaikinamas jeigu yra nustatoma bent viena iš šių aplinkybių: 1) pateikti ne visi pareiškiniai dokumentai (nesumokėtas rinkimų užstatas); 2) rinkėjų parašai rinkėjų parašų rinkimo lapuose suklastoti; 3) renkant parašus, pažeista rinkėjų parašų rinkimo tvarka arba kiti šio kodekso reikalavimai; 4) kandidatų sąrašas arba politinė partija, iškėlusi sąrašą, politinis komitetas prarado savarankiško dalyvio statusą; 5) kandidatų sąrašas yra šiurkščiai pažeidęs draudimo papirkti rinkėjus, politinių kampanijų finansavimo nuostatas, numatytas šiame kodekse.“ Taip pat pagal pastabas patikslintos šio straipsnio 6, 7, 8 dalys.
263.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	81	6 7		Kodekso 81 straipsnio 5 ir 6 dalyse siūloma nustatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl kandidato arba kandidatų sąrašo registravimo panaikinimo gali priimti likus ne mažiau kaip 12 dienų iki rinkimų dienos arba po rinkimų dienos. Teisės normos, pagal kurią, jeigu pagrindas panaikinti kandidato arba kandidatų sąrašo registravimą nustatomas likus mažiau kaip 12 dienų iki rinkimų dienos, tai nebegali būti daroma ir yra leidžiama dalyvauti rinkimuose, nors iš anksto žinoma, kad po rinkimų to kandidato arba kandidatų sąrašo registravimas bus panaikintas, prasmė yra visiškai nesuprantama. Mūsų nuomone, Vyriausioji rinkimų komisija turi turėti įgaliojimus panaikinti kandidato arba kandidatų sąrašo registravimą, nesvarbu, kiek dienų yra likę iki rinkimų dienos, taip pat po rinkimų iki galutinių rinkimų rezultatų nustatymo (šiuo aspektu 81 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatas taip pat reikėtų patikslinti).	Pritarti iš dalies	Pritarti iš dalies, nustatant, kad VRK turi teisę panaikinti kandidato arba kandidatų sąrašo registravimą 12 dienų iki rinkimų. Ši nuostata buvo diskutuota darbo grupėje ir prieita išvados, kad negalima naikinti registracijos, kai jau yra atspausdinti biuleteniai ar juo labiau prasidėjęs balsavimo procesas.
264.	Vyriausioji rinkimų komisija 2022-04-26	81	7 8		81 straipsnis. Kandidatų registravimas 6. Jeigu, įregistravus kandidatą, Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad jis neatitinka šio kodekso 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu kandidatas atsisako pateikti šio kodekso 75 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus dokumentus arba šiuos dokumentus pateikia klaidingus ar jų nepateikia Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytu laiku, arba jeigu partija, rinkimų komitetas, kandidatas yra šiurkščiai pažeidę draudimo papirkti rinkėjus, politinių kampanijų finansavimo ir informacijos pateikimo apie sąmoningą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis nuostatas, numatytas šiame kodekse, Vyriausioji rinkimų komisija likus ne mažiau kaip 12 dienų iki rinkimų dienos arba po rinkimų dienos panaikina to kandidato ar kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) registravimą arba atšaukia to kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) paskelbimą, o iki galutinių rezultatų patvirtinimo dienos priima sprendimą dėl kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo (jungtinio sąrašo) ar kandidato registravimo panaikinimo po rinkimų dienos. Atšaukus Panaikinus kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) paskelbimą registravimą, už kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą) paduoti balsai, o panaikinus kandidato registravimą – už kandidatą paduoti rinkiminio reitingo balsai arba rinkėjų balsai už kandidatą į merus pripažįstami negaliojančiais. Balsus pripažinus negaliojančiais, gali būti sprendžiama dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais šio kodekso 181 straipsnyje nustatyta tvarka. 7. Jeigu asmuo, keliamas ar išsikėlęs kandidatu į Seimo narius, į Prezidentus, į savivaldybės tarybos narius, į merus, į Europos Parlamento narius kandidato anketoje nenurodo, kad yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis, Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į instituciją, kuri saugo duomenis apie asmenų bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, ir iki rinkimų dienos ne vėliau kaip iki rinkimų likus 32 dienoms šiuo aspektu patikrina kandidato duomenis. Jeigu galioja teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas (arba šį faktą įstatymų nustatyta tvarka yra patvirtinęs pats kandidatas), kad šis asmuo ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, arba Vyriausioji rinkimų komisija iš kompetentingos institucijos gavo duomenų apie asmens bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, Vyriausioji rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu o jeigu buvo jį įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registravimą ir šį sprendimą paskelbia savo interneto svetainėje. Jeigu kandidatas to nenurodė ir po rinkimų įstatymų nustatyta tvarka įrodoma, kad jis ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, tai laikoma šiurkščiu šio kodekso pažeidimu.	Pritarti	Nuostatos taip pat patobulintos pagal Teisės departamento pastabas.
265.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	81	7		Kodekso 81 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad panaikinus kandidato registravimą už jį paduoti rinkimų reitingo balsai arba rinkėjų balsai už kandidatą į merus pripažįstami negaliojančiais. Kadangi, panaikinus kandidato registravimą, už jį paduoti rinkėjų balsai turėtų būti pripažįstami negaliojančiais ne tik merų, bet ir kituose rinkimuose, vykdomuose vienmandatėse rinkimų apygardose, atitinkamą 81 straipsnio 6 dalies nuostatą siūlome formuluoti taip: „Panaikinus kandidatų sąrašo registravimą, už jį paduoti rinkėjų balsai, o panaikinus kandidato registravimą – už jį vienmandatėje rinkimų apygardoje paduoti rinkėjų balsai ir (arba) daugiamandatėje rinkimų apygardoje jo gauti rinkimų reitingo balsai pripažįstami negaliojančiais.“	Pritarti
266.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	81 85 176 194	8		Kodekso 81 straipsnio 7 dalyje siūloma įtvirtinti Vyriausiosios rinkimų komisijos pareigą iki rinkimų dienos patikrinti kandidatų, anketoje nenurodžiusių apie bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, duomenis šiuo aspektu. Svarstytina, ar šiai pareigai įvykdyti neturėtų būti nustatytas ankstesnis terminas, kad, prireikus, kandidato registravimas galėtų būti panaikinamas dar iki rinkimų, o ne jau po jų. Šios dalies nuostatos „Jeigu galioja teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas (arba šį faktą įstatymų nustatyta tvarka yra patvirtinęs pats kandidatas), kad šis asmuo ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“ išbrauktinos, nes, pirma, pakaktų šioje dalyje numatytos jas apimančios bendros sąlygos „Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija iš kompetentingos institucijos gauna duomenų apie asmens bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“, be to, tos nuostatos yra ne itin tikslios ir aiškios (jose yra minimas tik teismo sprendimas, nors pagal Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymą asmuo, neprisipažinęs apie savo bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, bendradarbiavusiu su šiomis tarnybomis pripažįstamas tarpžinybinės Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo komisijos sprendimu, kuris gali, bet neprivalo būti skundžiamas teismui; taip pat neaišku, ar formuluotė „šį faktą įstatymų nustatyta tvarka yra patvirtinęs pats kandidatas“ turėtų būti suprantama taip, kad jis pagal minėtą įstatymą yra prisipažinęs dėl bendradarbiavimo ir įrašytas į asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, įskaitą, ar kaip nors kitaip; be to, formuluotė „ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis“ yra išbrauktina sąlyga, nenumatyta minėtame įstatyme ir neturinti prasmės kalbant apie bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, o rinkimų įstatymuose įrašyta siejant ją su anksčiau buvusia nustatyta kandidatų pareiga paskelbti apie bendradarbiavimą su kitų valstybių (ne buvusios SSRS) specialiosiomis tarnybomis, ir likusi neišbraukta, kai šis reikalavimas įstatymuose panaikintas, – žr. pastabą dėl Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkto). Kodekso 81 straipsnio 7 dalies paskutiniame sakinyje siūloma nustatyti norma, atsižvelgiant į jos reguliavimo dalyką (tačiau pakoregavus formuluotę), turėtų būti perkelta į 194 straipsnį, kuriame nurodyta, kas laikoma šiurkščiais šio kodekso pažeidimais; koreguojant formuluotę atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra svarbu, kada (iki rinkimų, iki galutinių rinkimų rezultatų nustatymo ar po jų nustatymo) paaiškėja (yra nustatoma arba pripažįstama), kad asmuo bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, – šiurkštus šio kodekso pažeidimas yra Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytos informacijos apie sąmoningą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis nepateikimas kandidato anketoje. Manytina, kad šiurkščiu šio kodekso pažeidimu reikėtų laikyti (ir nurodyti Kodekso 194 straipsnyje) ir reikalavimo anketoje pateikti 76 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodytą informaciją apie po 1990 m. kovo 11 d. priimtą teismo nuosprendį, kuriuo kandidatas pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, pažeidimą.	Pritarti
267.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	81	7		Kodekso 81 straipsnio 7 dalyje prieš žodį „Prezidentus“ įrašytinas žodis „Respublikos“, o prieš žodžius „instituciją“, „institucijos“ – žodis „valstybės“.	Pritarti
268.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	82			Kodekso 82 straipsnio pavadinimas „Kandidatų į Respublikos Prezidentus rinkimų politinės kampanijos dalyvio registravimo, pareiškinių dokumentų pateikimo, parašų rinkimo sutrumpinti terminai“ tikslintinas, pavyzdžiui, taip: „Respublikos Prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyvio registravimo, pareiškinių dokumentų pateikimo, rinkėjų parašų rinkimo sutrumpinti terminai“.	Pritarti
269.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	82			Kodekso 82 straipsnyje išbrauktina antrą kartą pakartota formuluotė „Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos“ (prieš „89 straipsnio 1 dalį“); formuluotė „anksčiau kaip per du mėnesius“ keistina formuluote „anksčiau kaip po dviejų mėnesių“ (atkreiptinas dėmesys į tai, kad tas pats terminas Kodekso 80 straipsnyje rašomas ne žodžiu, o skaitmeniu); konstrukcijoje „negali būti nustatytas <...> ne trumpesnis kaip 20 dienų terminas“ dalelytė „ne“ išbrauktina.	Pritarti
270.	Vyriausioji rinkimų komisija 2022-04-26	83	1		83 straipsnis. Rinkimų numeriai 1. Partijų, rinkimų komitetų rinkimų numerius burtais nustato Vyriausioji rinkimų komisija. apygardų, savivaldybių rinkimų komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Konkrečius rinkimų komitetų rinkimų numerius iš rinkimų komitetams rezervuotų numerių burtais nustato savivaldybių rinkimų komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.	Pritarti
271.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	83	3		Kodekso 83 straipsnio 3 dalyje neatsižvelgta į tai, kad koalicijas gali sudaryti ne tik partijos, bet ir rinkimų komitetai; prieš žodį „numerį“ įrašytina „rinkimų“; formuluotėje „partijos – koalicijos dalyvėms“ vietoj žodžio „partijos“ turėtų būti žodis „partijoms“.	Pritarti
272.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	83	4		Iš Kodekso 83 straipsnio 4 dalyje siūlomo teisinio reguliavimo nėra visiškai aišku, kaip nustatomi kandidatų rinkimų numeriai vienmandatėse rinkimų apygardose (iš 130 straipsnio 3 dalies galima suprasti, kad jie nustatomi pagal abėcėlę, bet dėl teisinio aiškumo tai galėtų būti nustatyta 83 straipsnyje). Neaišku ir tai, ar šios dalies antrajame sakinyje turimas omenyje daugiamandatėje rinkimų apygardoje politinės organizacijos keliamų kandidatų sąrašas, ar visų vienmandatėje rinkimų apygardoje iškeltų ir (arba) išsikėlusių kandidatų sąrašas.	Pritarti iš dalies	Vienmandatėse apygardose rinkimų numeriai nenustatomi, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje kandidatų rinkimų numeris tai yra jo numeris kandidatų sąraše. Jau yra kodekse paminėta, kad daugiamandatėje apygardoje sąraše kandidatai turi savo numerius, tad abejojame, ar reikia kartotis. 4 dalyje nieko nereikia tikslinti
273.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	84 44	4		Pagal Kodekso 84 straipsnį Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje turėtų skelbti, be kita ko, kandidatus ir kandidatų sąrašus, tačiau nei šiame straipsnyje, nei 81 straipsnyje „Kandidatų registravimas“ nėra numatyta, kokia tvarka turėtų būti oficialiai skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl kandidatų ir kandidatų sąrašų registravimo, taip pat dėl jų registravimo panaikinimo.	Pritarti iš dalies	Patikslinta Rinkimų kodekso 44 straipsnio 4 dalis, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai skelbiami Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.
274.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	84	1		Kodekso 84 straipsnio 1 dalyje formuluotę „kandidatų sąrašų kandidatų“ reikėtų pakeisti formuluote „šiuose sąrašuose įrašytų kandidatų“. Neaišku, kodėl šioje dalyje nėra numatytas vienmandatėse rinkimų apygardose iškeltų arba išsikėlusių kandidatų rinkimų numerių skelbimas.	Pritarti iš dalies	Pritarti pirmai siūlymo daliai, nepritarti antrai, nes vienmandatininkai neturi numerių. Taip būdavo iki šiol.
275.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	85	1		Kodekso 85 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kokia informacija „pagal partijos ar rinkimų komiteto pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus“ būtų neterminuotai skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje. Ši formuluotė tikslintina, nes pagal ją nėra pagrindo skelbti išsikėlusių kandidatų duomenų. Atsakingai įvertintina, ar visą šioje dalyje nurodytą informaciją būtina skelbti neterminuotai.	Nepritarti	Analogiška nuostata yra galiojančiame Seimo rinkimų įstatyme. Nuspręsta, kad tokios informacijos skelbimo tikslas yra tinkamas visuomenės informavimas apie siekiančius dalyvauti politikoje asmenis.
276.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	85	1		Taisytina Kodekso 85 straipsnio 1 dalies punktų numeracija (po 1 punkto turėtų būti 2–4 punktai).	Pritarti
277.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	85	1	1	Kodekso 85 straipsnio 1 dalies 1 punkte taisytinas žodis „kuriuoje“.	Pritarti
278.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	85	1	2	Kodekso 85 straipsnio 1 dalies 3 punkte (pataisius numeraciją – 2 punkte) taisytina formuluotė „deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, <...> išrašai, patvirtinti tos mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos“.	Pritarti
279.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	85	2		Kodekso 85 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti duomenys, Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami iki rinkimų politinės kampanijos laikotarpio pabaigos, tarp jų – duomenys apie tai, ar kandidatui „kilmės valstybėje narėje nėra atimta teisė būti kandidatu“. Siūlome šią nuostatą patikslinti, atsižvelgiant į 76 straipsnio 4 dalies (pataisius numeraciją – 3 dalies) 2 punktą, pagal kurį asmuo, siekiantis tapti kandidatu, anketoje turi nurodyti, ar jo pasyvioji rinkimų teisė nėra apribota valstybėje narėje, kurios pilietis jis yra. Kodekso 85 straipsnio 2 dalies formuluotėje „paskutinį gyvenamosios vietos adresas“ vietoj žodžio „paskutinį“ turėtų būti žodis „paskutinės“.	Pritarti
280.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2022-03-03	85	2		Rinkimų kodekso 85 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vienas iš duomenų, skelbiamų Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos, yra kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio paskutinis gyvenamosios vietos adresas kilmės valstybėje narėje. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punktu, asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas). Reglamento 39 konstatuojamojoje dalyje pažymėta, kad „Asmens duomenys turėtų būti tinkami, susiję su tikslais, kuriais jie tvarkomi, ir riboti pagal tai, kiek jų yra būtina turėti atsižvelgiant į tikslus, kuriais jie tvarkomi; tam pirmiausia reikia užtikrinti, kad asmens duomenų saugojimo laikotarpis būtų tikrai minimalus. Asmens duomenys turėtų būti tvarkomi tik tuomet, jei asmens duomenų tvarkymo tikslo pagrįstai negalima pasiekti kitomis priemonėmis“. Atsižvelgiant į Reglamente įtvirtintą duomenų kiekio mažinimo principą, siūlytina įvertinti, kokiu tikslu skelbiamas kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio paskutinis gyvenamosios vietos adresas kilmės valstybėje narėje ir ar tokios informacijos paskelbimas yra būtinas ir proporcingas siekiamam tikslui pasiekti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Rinkimų kodekso 32 straipsnio 1 dalies 22 punkte įtvirtinta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje negali būti skelbiami kandidatų gyvenamosios vietos adresai. Be to, Rinkimų kodekso 76 straipsnyje, reglamentuojančiame kandidatų anketos turinį, nėra numatyta, kad kandidatas anketoje turi nurodyti savo paskutinį gyvenamosios vietos adresą kilmės valstybėje narėje, todėl neaišku, iš kur ši informacija būtų gaunama.	Pritarti
281.	Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2022-04-11	85	2		Rinkimų kodekso 85 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad VRK interneto svetainėje, be kitų asmens duomenų, turi būti skelbiamas ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio paskutinis gyvenamosios vietos adresas kilmės valstybėje narėje. Iš Rinkimų kodekso nėra aišku, kokiu tikslu yra būtina skelbti šiuos asmens duomenis, todėl Inspekcija negali įvertinti, ar jų skelbimas būtų suderinamas su Reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punktu, o taip pat su kitomis Rinkimų kodekso nuostatomis, pavyzdžiui, Rinkimų kodekso 32 straipsnio 1 dalies 22 punktu, 76 straipsniu ir 85 straipsnio 4 dalimi. Siūlytina papildomai svarstyti dėl šių asmens duomenų skelbimo būtinumo[6].	Pritarti
282.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	85	3		Kodekso 85 straipsnio 3 dalyje vietoj neapibrėžtos sąvokos  „priešrinkiminis numeris“ įrašytina „eilės numeris kandidatų sąraše prieš rinkimus“; vietoj neapibrėžtos sąvokos  „porinkiminis numeris“ įrašytina „eilės numeris kandidatų sąraše po rinkimų“ arba „eilės numeris kandidatų sąraše, suskaičiavus pirmumo balsus“; vietoj žodžių „gauti mandatai“ – žodžiai „gautas mandatas“.	Pritarti
283.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	85	4		Kodekso 85 straipsnio 4 dalies formuluotė „paso arba kito pilietybę patvirtinančio dokumento numeris“, atsižvelgiant į 76 straipsnio 1 dalies 5 punktą, tikslintina taip: „asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento, teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numeris“.	Pritarti
284.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	86 87			Kodekso 86 ir 87 straipsnių pavadinimuose išbrauktinas žodis „rinkimų“.	Pritarti
285.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	87	1		Svarstytina, ar Kodekso 87 straipsnio 1 dalyje nereikėtų patikslinti, kad politinės organizacijos, jų koalicijos pareiškimas atšaukti savo ar iškelto kandidato pareiškinius dokumentus turėtų būti teikiamas tai rinkimų komisijai, kuriai buvo pateikti pareiškiniai dokumentai (pavyzdžiui, po žodžio „pareiškimu“ įrašant „teikiamu rinkimų komisijai, kuriai buvo pateikti pareiškiniai dokumentai“).	Pritarti iš dalies	Patikslinti, kad „pareiškimu Vyriausiajai rinkimų komisijai“.
286.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	87			Taisytina Kodekso 87 straipsnio dalių numeracija – po 1 dalies turėtų būti 2 ir 3 dalys.	Pritarti
287.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	87	3		Kodekso 87 straipsnio 4 dalyje (pataisius numeraciją – 3 dalyje) po žodžių „savivaldybių tarybų rinkimuose“ išbrauktinas perteklinis žodis „kandidatų“.	Pritarti
288.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	88			Neaišku, kodėl Kodekso 88 straipsnyje „Rinkimų užstatas“ nėra numatytas rinkimų užstatas rinkimuose į Europos Parlamentą (plg. su Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 42 straipsniu).	Pritarti	Patikslinti Kodekso 88 straipsnio 2 dalies nuostatas ir jas išdėstyti taip: „2. Rinkimų užstatas vienam kandidatų sąrašui įregistruoti Seimo, Europos Parlamento daugiamandatėje rinkimų apygardoje yra 5 rinkimuose taikomų VMDU dydžiai.“
289.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	88	1		Kodekso 88 straipsnio 1 dalyje vietoj trumpinio „VMDU“, kurio turinys iki tol tekste neatskleistas, turėtų būti nurodyta visa sąvoka ir įvestas atitinkamas trumpinys „(toliau – VMDU)“, o formuluotės „(toliau – rinkimuose taikomas VMDU dydis)“ atsisakytina kaip perteklinės.	Pritarti
290.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	88			Taisytina Kodekso 88 straipsnio dalių numeracija – po 1 dalies turėtų būti 2–8 dalys.	Pritarti
291.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	88	2		Kodekso 88 straipsnio 1 dalyje (pataisius numeraciją – 2 dalyje) vietoj formuluotės „taikomų VMDU dydžių“ turėtų būti „taikomi VMDU dydžiai“.	Pritarti
292.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	88	4		Kodekso 88 straipsnio 4 dalyje (pataisius numeraciją – 5 dalyje) prieš žodį „sumokėtas“ įrašytina „turi būti“.	Pritarti
293.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	88	5		Kodekso 88 straipsnio 5 dalyje (pataisius numeraciją – 6 dalyje), po žodžio „vienam“, vietoj „kandidatų sąrašui“ įrašytina „kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašui“; išbrauktini pertekliniai žodžiai „vienoje savivaldybėje“.	Pritarti
294.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	88	6		Neaišku, kodėl pagal Kodekso 88 straipsnio 6 dalį (pataisius numeraciją – 7 dalį) tik savivaldybių tarybų rinkimuose siūloma taikyti dvigubai didesnį rinkimų užstatą už kandidatą, einantį su savivaldybės tarybos nario pareigomis nesuderinamas pareigas, o analogiško teisinio reguliavimo dėl didesnio rinkimų užstato kituose rinkimuose nesiūloma nustatyti. Šios dalies pirmasis sakinys derintinas su 89 straipsnio 3 dalimi, kurioje yra daroma nuoroda į Kodekso 88 straipsnio 6 dalį (pataisius numeraciją – 7 dalį) ir kurioje yra numatytas užstato, sumokėto ne tik už kandidatą į savivaldybės tarybos narius, bet ir už kandidatą į merus, grąžinimas (taip pat žr. pastabą dėl 89 straipsnio 3 dalies). Šios dalies antrasis sakinys išbrauktinas, nes savo turiniu kartoja pirmąjį sakinį ir yra suformuluotas netiksliai. Šios dalies paskutinis sakinys išbrauktinas, nes rinkimų užstato grąžinimas yra ne šio, o 89 straipsnio reguliavimo dalykas ir jo straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta ta pati nuostata.	Pritarti iš dalies	Nepritarti pirmai siūlymo daliai. Dabartinėje įstatymų redakcijoje yra taikomas didesnis užstatas tik savivaldybių tarybų nariams, nes šiuose rinkimuose yra dažni pareigų atsisakymo faktai. Kitais atvejais tokios praktikos nėra arba ji labai reta. Pritarti antrai siūlymo daliai.
295.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	88	7N		Kodekso 88 straipsnio 2 dalį (pataisius numeraciją – 3 dalį) reikėtų patikslinti, kad būtų aišku, ar ji taikytina tik Seimo rinkimuose, apie kuriuos kalbama šio straipsnio 1 ir 3 dalyse (pataisius numeraciją – 2 ir 4 dalyse), ar visuose rinkimuose, kuriuose renkama daugiamandatėse rinkimų apygardose (šiuo atveju svarstytina, ar nuostatos nereikėtų perkelti į kitą šio straipsnio vietą).	Pritarti iš dalies	Patikslinti Kodekso 88 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „27. Daugiamandatėje rinkimų apygardoje Ppakeičiant vieno kandidato vietą kandidatų sąraše, įrašant į kandidatų sąrašą naują kandidatą, užstato dydis – 1 rinkimuose taikomas VMDU dydis, sujungiant kandidatų sąrašus – po 0,3 rinkimuose taikomo VMDU dydžio už kiekvieną sujungiamą sąrašą.“
296.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	88	8		Kodekso 88 straipsnio 7 dalyje (pataisius numeraciją – 8 dalyje) vietoj žodžio „partijai“ turėtų būti įrašyta „politinei organizacijai“, o vietoj žodžio „partijos“ – „politinės organizacijos“.	Pritarti
297.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	89	1	2	Kodekso 89 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata turėtų būti formuluojama taip, kad kandidatams būtų keliama sąlyga būti nepadarius nė vieno iš šiame punkte nurodytų pažeidimų, o ne tik vieno iš jų (vietoj jungtukų „arba“ turėtų būti „ir“).	Pritarti
298.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	89	3		Kodekso 89 straipsnio 3 dalyje daroma nuoroda į 88 straipsnio 6 dalį tikslintina, atsižvelgiant į to straipsnio dalių numeracijos keitimą. Šios dalies nuostatos derintinos su 88 straipsnio dalies, į kurią daroma nuoroda, nuostata tuo aspektu, kad joje nenumatytas didesnis užstatas mero rinkimuose, jeigu kandidatas į merus eina su mero pareigomis nesuderinamas pareigas.	Pritarti iš dalies	Merui netaikom padidinto užstato, nes atsisakymo pavyzdžių iki šiol nėra ir jie menkai tikėtini.
299.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	89	5		Kodekso 89 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžio „jų“ įrašytina „juos“, o šios dalies 2 punkte išbrauktina perteklinė formuluotė „grąžina rinkimų užstatus jų sumokėjusioms partijoms, rinkimų komitetams ir kandidatui“ (tas pat nustatyta 5 dalies pradžioje).	Pritarti
300.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	89	6	5	Kodekso 89 straipsnio 6 dalies 5 punkte vietoj žodžio „koalicijų“ turėtų būti žodis „koalicijos“, o vietoj formuluotės „sąrašo kandidatų“ – „kandidatų sąrašo“.	Pritarti
301.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	89			Taisytina Kodekso straipsnių, išdėstytų po 89 straipsnio, numeracija.	Pritarti
302.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	90	3		Kodekso 91 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „Šios“ turėtų būti žodis „Šio“.	Pritarti
303.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	91	4		Kodekso 92 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „jiems“ įrašytini žodžiai „jos keliamiems kandidatams“, o vietoj žodžio „partiją“ – „politinei organizacijai“ (nes pagal Kodekso 80 straipsnio 4 dalį rinkimuose į Europos Parlamentą rinkimų komitetas savo pareiškinius dokumentus, įskaitant įgaliojimą atstovui rinkimams, teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai).	Pritarti
304.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	91	5		Kodekso 92 straipsnio 5 dalies nuostata, kad vienmandatėje rinkimų apygardoje išsikėlę kandidatai pranešimus apie atstovų rinkimams paskyrimą atstovauti jiems rinkimų komisijose Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikia kartu su pareiškiniais dokumentais, yra nesuderinta su 80 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią Seimo rinkimuose asmuo, keliantis save kandidatu, pareiškinius dokumentus teikia apygardos rinkimų komisijai, ir 3 dalimi, pagal kurią merų rinkimuose asmens, keliančio save kandidatu į merus, pareiškiniai dokumentai teikiami savivaldybės rinkimų komisijai.	Pritarti
305.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	91	6		Kodekso 92 straipsnio 6 dalyje prieš žodį „įregistruoja“ įrašytinas žodis „jį“.	Pritarti
306.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	92			Atsižvelgiant į Kodekso 93 straipsnio „Rinkimų stebėtojai“ pavadinimą ir nuostatas, visame Kodekso tekste reikėtų nuosekliai vartoti sąvoką „rinkimų stebėtojas“, o ne „stebėtojas“.	Pritarti
307.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	92	1		Kodekso 93 straipsnio 1 dalies antrasis sakinys tikslintinas, nes jame neatsižvelgta į tai, kad rinkimuose į Europos Parlamentą, Respublikos Prezidento rinkimuose rinkimų apygarda apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją. Prieš žodį „administracijos“ reikėtų įrašyti žodį „savivaldybės“.	Pritarti
308.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	92	4	2	Kodekso 93 straipsnio 4 dalies 2 punkte prieš žodžius „apygardos, savivaldybės teritorijoje“ reikėtų įrašyti tikslinančius žodžius „atitinkamos rinkimų“ (nes rinkimuose į Europos Parlamentą, Respublikos Prezidento rinkimuose rinkimų apygarda apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją).	Pritarti
309.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	92	5		Kodekso 93 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžio „partijų“ turėtų būti „politinių organizacijų“.	Pritarti
310.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	92	6		Kodekso 93 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „šio įstatymo“ įrašytina „šio kodekso“, o 7 dalyje vietoj „šiame įstatyme“ – „šiame kodekse“.	Pritarti
311.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	93	1		Kodekso 94 straipsnio 1 dalies antrasis sakinys išbrauktinas kaip perteklinis, nes jame nėra jokio naujo norminio turinio, palyginti su šios dalies pirmuoju sakiniu.	Nepritarti	Nuostata paliekama  siekiant teisinio aiškumo.
312.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	93	2		Kodekso 94 straipsnio 2 dalyje formuluotė „viešosios informacijos priemonėse“ keistina visame Kodekso tekste vartojama sąvoka „visuomenės informavimo priemonėse“.	Pritarti
313.	Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 2002-05-06	94	1		VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau – LRT), išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektą Nr. XIVP1279(2), iš esmės pritaria tvirtinamam Rinkimų kodekso projektui (toliau – RK projektas) ir atsižvelgdama į LR Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto 2022-05-04 klausymuose (toliau – Klausymai) aptartus suinteresuotų asmenų siūlymus, taip pat į LR Vyriausybės 2022-05-04 nutarimu patvirtintas išvadas dėl Rinkimų kodekso projekto (toliau – LRV išvada) pagal kompetenciją teikia šias pastabas. Pritariame LRV išvados 1.53 p. siūlomam RK projekto 95 str. 1 d. tikslinimui, nes anksčiau vykę įvairaus lygmens rinkimai ir deklaratyvi šio straipsnio formuluotė (pvz., LR Seimo rinkimų įstatymo 46 str. 1 d.: „ kandidatai į Seimo narius turi lygią teisę kalbėti valstybinėse visuomenės informavimo priemonėse ir skelbti savo rinkimų programą“) sukeldavo įvairių interpretacijų, susijusių su lygiateisiškumo tarp kandidatų užtikrinimu būtent visuomeninio, o ne kitų transliuotojų platformose. Todėl pritariame RK projekte siūlomai formuluotei (nelikus žodžio „valstybinėse“), tačiau manome, kad būtina jį tobulinti taip, kaip siūloma minėtame LRV išvados 1.53 p., išbraukiant iš formuluotės ir žodį „lygias“ bei išdėstant 1 d. taip: „1. Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, kandidatai turi lygias teises teisę pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, visuomenės informavimo priemonėse ir skelbti savo ar juos iškėlusios partijos arba rinkimų komiteto rinkimų programą.“	Pritarti
314.	Interneto žiniasklaidos asociacija 2022-03-16	94	1		Argumentai: Kandidatų skaičius neribojamas, tačiau ribotos yra naujienų portalų galimybės. Todėl kandidatų teisės visuomenės informavimo priemonių atžvilgiu negali būti suabsoliutinamos, pažeidžiant konstitucinį protingumo principą. Įprastai politikų komentarai naujienų portalų nuomonių rubrikose ir naujienų skyreliuose atrenkami pagal aktualumo kriterijų, kuris yra svarbiausias. Kai atsiųstų straipsnių padaugėja ir jie visi negali būti paskelbti, straipsniai atrenkami pagal kelis kriterijus: pagal aktualumo visuomenei aspektą, pagal iškeltų problemų mastą, pagal teksto kokybę, pagal autoriaus partinę priklausomybę (kad būtų kuo daugiau įvairesnių partijų atstovų publikuota). Pažymėtina, kad Rinkimų kodekso 100 straipsnis daro esminį skirtumą tarp specialios rinkimų agitacijos laidos ir diskusijų laidos. Netgi Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija negali organizuoti laidos, kurioje dalyvautų visos partijos ir rinkimų komitetai. Diskusijų laidos organizuojamos visuomenės informavimo priemonių iniciatyva ir svarbiausias tikslas yra diskusijos aktualumas ir nauda visuomenei. Todėl diskusijų laidos negali būti prilyginamos specialioms rinkimų agitacijos laidoms ir negali būti keliami reikalavimai, kurių praktikoje neįmanoma įvykdyti - dėl ko diskusijų laidos paprasčiausiai nerengiamos. Pasiūlymas: 1. Pakeisti 95 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, kandidatai turi lygias teises pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, specialiose rinkimų laidose ir skelbti savo ar juos iškėlusios partijos arba rinkimų komiteto rinkimų programą. Viešosios informacijos skleidėjai vykdydami savo veiklą turi teisę organizuoti diskusijas ir vykdyti dalyvių atranką, pagal viešai paskelbtas atrankos taisykles. Kandidato teisė pasisakyti nėra pažeidžiama, jeigu dėl didelio kandidatų skaičiaus ne visi kandidatai pakviečiami dalyvauti viešojo skleidėjo iniciatyva organizuojamose diskusijose.	Nepritarti	Atkreiptinas dėmesys, kad pritarta po Komiteto klausymuose vykusių diskusijų IŽA pateiktam pasiūlymui, 94 str. 1 d. vietoje žodžių „visuomenės informavimo priemonėse“ rašyti „specialiose rinkimų agitacijos laidose“.
315.	Interneto žiniasklaidos asociacija 2022-05-16	94	1		DĖL PASIŪLYMO TIKSLINTI FORMULUOTES RINKIMŲ KODEKSE Interneto žiniasklaidos asociacija teikia pasiūlymą dėl formuluočių tikslinimo 95 ir 100 straipsniuose, siekiant aiškiai atskirti specialiąsias rinkimines laidas, kurios rengiamos pagal užsakymą, nuo kasdieninių redakcijų iniciatyva organizuojamų laidų televizijose, naujienų portaluose, radijo stotyse, kadangi dabartinėje redakcijoje tiek rinkiminės, tiek nerinkiminės laidos yra suvienodintos ir joms taikomi vienodi reikalavimai. Dabartiniame įstatymo projekte minėtuose straipsniuose yra naudojama pernelyg plati sąvoka - visuomenės informavimo priemonės, kuri apima visų redakcijų (TV, portalų, radijų ir kitų) kasdien organizuojamas pokalbių laidas, žinias, rubrikas, reportažus ir užsakomąsias laidas, tarp jų ir specialiąsias rinkimų laidas, įgyvendinamas VRK užsakymu. Todėl siūlome susiaurinti ir vietoje „visuomenės informavimo priemonėse“ naudoti „specialiose rinkimų laidose“. Būtent specialiosioms rinkimų laidoms turi būti taikomi rinkimų kodekso reikalavimai, o ne absoliučiai visam redakcijų ruošiamam turiniui. Tokios nuostatos turi būti įtvirtintos įstatyme. Dabartinės formuluotės pažeidžia žodžio laisvę, įtvirtintą Konstitucijoje, ir nepalieka redakcijoms galimybės rinktis, ką jie nori kalbinti ir kviesti į kasdieninės laidas (pvz. Delfi diena, Delfi tema, LRT Labas rytas, LNK „Labas vakaras, Lietuva“, Lietuvos ryto TV „Nauja diena“, „Reporteris“, visų TV kanalų žinių laidos ir daugybė kitų laidų, kurios redakcijos rengia savo lėšomis ir savo iniciatyva), rinkiminiu laikotarpiu, kurios nėra užsakomosios rinkiminės laidos. Dabartinės įstatymo formuluotės sudaro galimybes politikams kištis iš kasdien rengiamų laidų turinį televizijose, radijo stotyse, naujienų portaluose, nes yra įtvirtinama galimybė į visas redakcijų iniciatyva nemokamai organizuojamas laidas sukviesti visus kandidatus, nepaliekant žiniasklaidai teisės pasirinkti. Lietuva yra demokratinė šalis, kurioje tokie precedentai negali būti kuriami, priešingai nei Rusijoje, Baltarusijoje, kur žodžio laisvė ribojama. Apibendrinant, mes siūlome rinkimų kodekse numatytus reikalavimus taikyti tik specialiosioms rinkiminėms laidoms, kurios rengiamos pagal užsakymą, o ne visoms naujienų portalų, televizijų, radijų redakcijų laidoms, kurias žurnalistai ir redaktoriai organizuoja kasdien nepaisant to, ar tai rinkiminis, ar ne rinkiminis laikotarpis. Siūlomos formuluotės – lentelėje.  Labai prašome atsižvelgti. Argumentai: Kandidatų skaičius neribojamas, tačiau ribotos yra naujienų portalų galimybės. Todėl kandidatų teisės visuomenės informavimo priemonių atžvilgiu negali būti suabsoliutinamos, pažeidžiant konstitucinį protingumo principą. Pažymėtina, kad Rinkimų kodekso 100 straipsnis daro esminį skirtumą tarp specialios rinkimų agitacijos laidos ir diskusijų laidos. Netgi Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija negali organizuoti laidos, kurioje dalyvautų visos partijos ir rinkimų komtetai. Diskusijų laidos organizuojamos visuomenės informavimo priemonių iniciatyva ir svarbiausias tikslas yra diskusijos aktualumas ir nauda visuomenei. Todėl diskusijų laidos negali būti prilyginamos specialioms rinkimų agitacijos laidoms ir negali būti keliami reikalavimai, kurių praktikoje neįmanoma įvykdyti - dėl ko diskusijų laidos paprasčiausiai nerengiamos. Tuo labiau Rinkimų kodekso 100 straipsnio reikalavimai negali būti keliami įprastinėms laidoms, kuriose apie einamuosius aktualius visuomenei klausimus gali pasisakyti ir valstybės politikai (pvz., Ministrė Pirmininkė, ministras, Seimo narys, meras) bei valstybės tarnautojai, net jeigu jie turi kandidato statusą. Primintina, kad šiuo metu Seimo rinkimų įstatymo 46 straipsnis įtvirtina kandidatų teisę pasisakyti tik valstybinėse visuomenės informavimo priemonėse. Išbraukus žodį „valstybinėse“, teisės normos prasmė pasikeitė ir išsiplėtė iš esmės. Taigi Rinkimų kodekso 95 straipsnio 1 dalis taisytina nustatant, kad kandidatai turi teisę pasisakyti ne bendrai visuomenės informavimo priemonėse, bet specialiose rinkimų agitacijos laidose. Pasiūlymas: 1. Pakeisti 95 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, kandidatai turi teisę pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, visuomenės informavimo priemonėse specialiose rinkimų agitacijos laidose ir skelbti savo ar juos iškėlusios partijos arba rinkimų komiteto rinkimų programą.“	Pritarti
316.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	94	2		Kodekso 95 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovų ar jų įgaliotų asmenų pareigą „padėti kandidatams organizuoti susitikimus su rinkėjais, gauti reikiamą informaciją, išskyrus informaciją, kurios teikimas apribotas pagal įstatymus ir kitus teisės aktus“. Neaišku, kokia būtent pagalba kandidatams turima omenyje, ir diskutuotina, kaip ji derėtų su Kodekso 103 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu draudimu valstybės politikams, pareigūnams, Europos Sąjungos pareigūnams, valstybės ir kitiems tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose naudotis tarnybine padėtimi – sudaryti sau ar kitiems išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas.	Pritarti	Nuostatos atsisakyta.
317.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	95	1		Kodekso 96 straipsnio 1 dalies formuluotę „partijos, partijos nario, rinkimų komiteto, rinkimų komiteto nario“ siūlytume išdėstyti glausčiau – „politinės organizacijos, jos nario“; formuluotė „partija, partijos narys, rinkimų komiteto, rinkimų komiteto narys“ keistina formuluote „politinė organizacija, jos narys“.	Pritarti
318.	Interneto žiniasklaidos asociacija 2022-03-16	95	3		Argumentai: Politinės partijos, rinkimų komitetai ir kandidatai turėtų būti įpareigoti visus mokėjimus, susijusius su socialiniais tinklais (ypač rinkiminiu laikotarpiu) vykdyti tik iš vienos, Vyriausiajai rinkimų komisijai deklaruotos banko sąskaitos. Rinkimų ataskaitose jau dabar būtina deklaruoti kiek pinigų agitacijai buvo išleista visuose žiniasklaidos kanaluose. Remiantis pateiktu siūlymu, politinės partijos nesudėtingai galėtų išskirti išlaidas agitacijai ir reklamai socialiniuose tinkluose. Tuo būtų suvienodinami reikalavimai politinių partijų finansinėse ataskaitose išskirti išlaidas skirtingose žiniasklaidos kanaluose (TV, radijo, spausdintinėje ir internetinėje žiniasklaidoje, lauko reklamos stenduose ir kt.), įtraukiant išlaidas socialiniuose tinkluose Facebook, Instagram, LinkedIn, TikTok, Google ir kituose. Tai padės užtikrinti rinkimuose dalyvaujančių kandidatų ir partijų finansinį skaidrumą, atskaitomybę visuomenei bei rinkimus prižiūrinčioms institucijoms. Pasiūlymas: 2. Pakeisti 96 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Su rinkimų politine kompanija susijusią atlygintiną politinę reklamą gali apmokėti tik pats rinkimų politinės kampanijos dalyvis. Rinkimų politinės kampanijos dalyvis privalo deklaruoti Vyriausiajai rinkimų komisijai vieną banko sąskaitą ir visus mokėjimus už politinę reklamą (įskaitant mokėjimus už politinę reklamą socialiniuose tinkluose) vykdyti tik iš šios banko sąskaitos“	Atsižvelgti iš dalies	Politinės kampanijos  sąskaita yra reglamentuota, Kodekso 67 str. 3 d. Pasiūlymas svarstytinas kartu su IŽA pasiūlymu 95 str. 7 daliai.
319.	Interneto žiniasklaidos asociacija 2022-03-16	95	4		Argumentai: Neatlygintinai skleidžiant politinę reklamą socialiniuose tinkluose, įvairiose nuotraukose, įrašuose ar pan., dalijantis svetainėse, kuriuose informacija pagal socialinio tinklo ar svetainės nuostatas skleidžiama neatlygintinai, politinės reklamos žymoje turėtų būti nurodyta, iš kokių lėšų yra ar bus apmokėtas politinės reklamos parengimas arba kad politinę reklamą parengė pats politinės kampanijos dalyvis. T.y. skleidžiant neatlygintiną reklamą socialiniuose tinkluose, ją skleidžiantis asmuo turi aiškiai pažymėti, kad tai - politinė reklama. Pasiūlymas: 3. Papildyti 96 straipsnį 5 dalimi: „5. Kai ne politinės kampanijos laikotarpiu politinę reklamą (atlygintiną ar neatlygintiną) socialiniuose tinkluose skleidžia šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, jie privalo ją pažymėti ir nurodyti, iš kokių lėšų parengta reklama arba kad reklamą parengė pats ją skleidžiantis asmuo. Politinės kampanijos laikotarpiu neatlygintina politinė reklama yra draudžiama, bet jei ji skleidžiama draudžiamu laikotarpiu, Vyriausioji rinkimų komisija sprendžia dėl socialinių tinklų įrašuose neatlygintinai skleidžiamos politinės reklamos: nustato kriterijus, vertina skundus. Nustačius ne politinės kampanijos dalyvių socialinių tinklų įrašuose neatlygintinai skleistą politinę reklamą, skleidėjui taikoma administracinė atsakomybė, numatyta ANK. Atitinkamai keistina kitų straipsnio dalių numeracija.	Nepritarti	Žymėjimas turi būti vienodas visose reklamos priemonėse (kanaluose), neišskiriant socialinių tinklų. Norma dėl VRK skundų tyrimo yra perteklinė, nes tai jau reglamentuojama kitose Kodekso dalyse.
320.	Interneto žiniasklaidos asociacija 2022-03-16	95	7		Argumentai: Siekiant teisinio apibrėžtumo ir aiškumo bei rinkėjų neklaidinimo, rinkimų politinės kampanijos dalyvis socialiniame tinkle turėtų naudoti tik vieną paskyrą politinei reklamai platinti. Jeigu rinkimų politinės kampanijos dalyvis naudojasi daugiau nei vienu socialiniu tinklu, kiekviename socialiniame tinke jis gali turėti po vieną paskyrą, per kurią gali skleisti politinę reklamą ir agitaciją. Pasiūlymas: 4. Papildyti 96 straipsnį 8 dalimi: „8. Rinkimų politinės kampanijos dalyvis turi deklaruoti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne daugiau nei vieną paskyrą socialiniame tinkle, per kurią jis skleis apmokamą politinę reklamą ir agitaciją.“	Pritarti iš dalies	Pritartina pasiūlymui, kad politinės kampanijos dalyvis deklaruotų visas naudojamas paskyras socialiniuose tinkluose, kuriuose planuoja skleisti politinę reklamą, savo interneto svetaines. Nepritartina, kad būtų deklaruojama tik viena paskyra, nes praktikoje jų gali būti daugiau, pvz. kai dalyvis yra partija, natūralu, kad politinę reklamą skleistų ne tik pagrindinėje, bet ir skyrių paskyrose, ar savo paskyrose galėtų skelbti kandidatai, esantys kandidatų sąraše, taip pat atstovaujamieji dalyviai – partijos kandidatai, iškelti  vienmandatėse rinkimų apygardose. Taip pat, iš dalies atsižvelgiant į IŽA pasiūlymą 95 str. 3 d. siūlytina sujungti normą dėl sąskaitų deklaravimo, tačiau ne jų numerius, o kas yra įgaliotas užsakyti ir apmokėti šią reklamą, nes pvz. Facebook prie mokamos reklamos nurodo ne sąskaitos numerį, o mokėtoją. Šis paskyrų sąrašas turėtų būti skelbiamas VRK svetainėje.
321.	Vyriausioji rinkimų komisija 2022-04-26	95			96 straipsnis. Politinė reklama ir jos žymėjimas 1. Politinė reklama – valstybės politiko, partijos, partijos politinės organizacijos ar jos nario, rinkimų komiteto, rinkimų komiteto nario,  rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidato, jų vardu ir (ar) interesais bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar neatlygintinai rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu ar tarp rinkimų politinių kampanijų skleidžiama teigiama ar neigiama informacija, kuria siekiama daryti įtaką rinkimų rezultatams ar paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose arba kurios skleidimu propaguojamas valstybės politikas, partija, partijos narys, rinkimų komiteto , rinkimų komiteto politinė organizacija ar jos narys, ar rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatas, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa. 2. Atlygintina politine reklama laikoma tokia politinė reklama, kuri rengiama, gaminama ir (ar) skleidžiama už užmokestį arba kurios rengimui, gaminimui ir (ar) skleidimui naudojami finansiniai resursai, pasitelkiami įprastai tokias paslaugas atlygintinai teikiantys asmenys. 3. Su rinkimų politine kampanija susijusią atlygintiną politinę reklamą gali apmokėti tik pats rinkimų politinės kampanijos dalyvis. 4. Atlygintina politinė reklama turi būti aiškiai atskirta nuo kitos skleidžiamos informacijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. 5. Politinė reklama Nnuo rinkimų politinės kampanijos pradžios iki rinkimų galutinių rezultatų paskelbimo ji turi būti aiškiai pažymėta nurodant lėšų šaltinį Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. 5.6. Nepažymėta politinė reklama laikoma paslėpta politine reklama. Politinė reklama pažymėta nesilaikant nustatytų reikalavimų ir paslėpta politinė reklama yra draudžiamos. Už jų skleidimą taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė. 6.7. Politinei reklamai, be specialių šiame kodekse nustatytų reikalavimų, taikomi ir kituose įstatymuose nustatyti principai ir reikalavimai.	Pritarti	Nuostatos taip patobulintos, atsižvelgiant į kitų subjektų pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė.
322.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	96	2		Kodekso 97 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje žodį „taikytinus“ siūlytume pakeisti žodžiu „taikomus“.	Pritarti
323.	Interneto žiniasklaidos asociacija 2022-03-16	97	3	4	Argumentai: Kodekso 98 straipsnio 3 dalis apibrėžia, kas nelaikoma politine reklama. Tačiau tai padaryta pernelyg siaurai. Politine reklama nelaikomi politinių partijų, kandidatų, kitų politinės kampanijos dalyvių pranešimai ir komentarai, kuriuose nėra skelbiama programa arba nuoroda į politinės kampanijos dalyvių interneto svetaines, kai šie pranešimai ir komentarai neatlygintinai skelbiami interneto svetainėse, naujienų portaluose veikiančiuose specialiai rinkimų laikotarpiu ar politikų nuomonėms skirtuose skyreliuose / rubrikose, kuriuose suteikiama teisė pasisakyti visiems politikams, visuomenės atstovams, rinkėjams visais aktualiais klausimais (Vyriausiosios rinkimų komisijos 2018 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. Sp-75 patvirtintų Rekomendacijų dėl politinės reklamos skleidimo politinės kampanijos laikotarpiu 3.4 punktas) Atsižvelgiant į tai, turi būti numatyta dar viena išimtis. Kaip minėta, politikų komentarai portalų naujienų rubrikose atrenkami pagal aktualumo kriterijų, kuris yra svarbiausias. Kai atsiųstų straipsnių padaugėja ir jie visi negali būti paskelbti, straipsniai atrenkami pagal kelis kriterijus: pagal aktualumo visuomenei aspektą, pagal iškeltų problemų mastą, pagal teksto kokybę, pagal autoriaus partinę priklausomybę (kad būtų kuo daugiau įvairesnių partijų atstovų publikuota). Pasiūlymas: 5. Papildyti 98 straipsnio 3 dalį 4 punktu: „4) laikraščių, televizijų, radijų, internetiniuose naujienų portaluose veikiančiuose specialiai rinkimų laikotarpiu ar nuolatiniuose politikų nuomonėms skirtuose skyreliuose / rubrikose, kuriuose lygiais pagrindais (pagal tuos pačius kriterijus) suteikiama teisė pasisakyti visiems politikams, neatlygintinai paskelbtas kandidato ar kito politiko komentaras aktualiu visuomenei klausimu“.	Nepritarti	Nepritartina, nes tai būtų išimtis iš politinės reklamos apibrėžimo, kuri gali būti aiškinama pernelyg plačiai. Tokios išimtys galėtų likti tik VRK rekomendacijose kaip praktiniai pavyzdžiai, bet ne Kodekso nuostatose. Atkreiptinas dėmesys, kad Kodeksas suteikia teisę VRK teikti tokias rekomendacijas.
324.	Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 2002-05-06	97	4		Klausymuose išdiskutavę siūlymą dėl neatlygintino politinės kampanijos dalyvių komentarų ir nuomonių skelbimo interneto svetainių politikų nuomonėms skirtuose skyreliuose (rubrikose), kur suteikiama teisė pasisakyti visiems politikams, visuomenės atstovams, rinkėjams visais aktualiais klausimais, taip pat atsižvelgdami į tai, kad VRK savo rekomendacijose šiuo klausimu pateikia gan aiškius kriterijus, kada tokios nuomonės ar komentarai gali būti vertinami kaip politinė reklama (agitacija), ir į tai, kad konstituciniu įstatymu nebūtina detaliai reguliuoti iš esmės procedūrinio klausimo, siūlome RK projekto 98 str. 3 d. palikti nepakeistą, t. y. LRV išvados 1.56 p. minimo RK projekto 98 str. 3 d. nepildyti nauju 4 punktu, kuris detalizuotų nuomonių ir komentarų turinio skelbimo interneto portaluose aspektus, susijusius su galima agitacija.	Pritarti
325.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	97	5		Kodekso 98 straipsnio 5 dalyje išbrauktinas perteklinis žodis „nuolat“ (nes deklaracija privalo būti pildoma ne nuolat, o kai paskleidžiama politinė reklama). Šios dalies nuostatos iš dalies kartoja šio straipsnio 4 dalies nuostatas (pavyzdžiui, pirmajame sakinyje išbrauktina formuluotė „kurioje nurodomi duomenys apie paskleistą politinę reklamą“, nes tai apibrėžta 4 dalyje), taip pat dubliuojasi tarpusavyje (neaiškūs skirtumai tarp pirmojo ir antrojo sakinių).	Pritarti
326.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	98	1		Kodekso 99 straipsnio 1 dalies formuluotė, kuria apibrėžiama išorinė politinė reklama – „specialiomis (stendai, skydai, stulpai, vitrinos ir panašiai) ar pritaikytomis (pastatų sienos, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės ir panašiai) vaizdo ar garso priemonėmis viešai skleidžiama politinė reklama“, – turėtų būti patikslintina (nes skliaustuose vardijami objektai nėra vaizdo ir garso priemonės), pavyzdžiui, taip: „ant reklamai skleisti skirtų specialių pateikimo priemonių (stendų, skydų, stulpų, vitrinų ir pan.) arba šiam tikslui pritaikytų objektų (pastatų sienų, stogų, laikinųjų statinių, transporto priemonių ir pan.) įrengtomis vaizdo ar garso priemonėmis viešai skleidžiama politinė reklama“ (plg. su 3 dalies 6 punktu). Atsižvelgiant į tai, kad šios dalies pirmajame sakinyje išorinė politinė reklama apibrėžta kaip ne patalpose viešai skleidžiama reklama, reikėtų patikslinti šios dalies antrojo sakinio žodžius „viešose vietose, pastatuose“, nes nėra aišku, ar jie reiškia, kad išorine reklama taip pat laikoma reklama, skelbiama viešose patalpose, ar ką kita. Patikslintina ir žodžių „transporto priemonėse“ prasmė, nes nėra visiškai aišku, ar čia turimas omenyje viešojo transporto priemonių vidus, ar kas kita (plg. su 3 dalies 2 punktu).	Pritarti	Nuostata patobulinta atsižvelgiant į Reklamos įstatyme nustatytą aptariamos sąvokos teisinį reguliavimą.
327.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	99	2	1	Kodekso 100 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotė „kandidatų sąrašų atstovai Seimo rinkimų daugiamandatėje apygardoje“ keistina formuluote „Seimo rinkimų daugiamandatėje apygardoje iškeltų kandidatų sąrašų atstovai“	Pritarti
328.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	99	2	3	Kodekso 100 straipsnio 2 dalies 3 punkto formuluotė „kandidatų sąrašų atstovai rinkimuose į Europos Parlamentą“ keistina formuluote „rinkimuose į Europos Parlamentą iškeltų kandidatų sąrašų atstovai“.	Pritarti
329.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	99	3	1	Kodekso 100 straipsnio 3 dalies 1 punkte po žodžio „iškelti“ įrašytina „ar išsikėlę“.	Pritarti
330.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	99	3	3	Neaišku, kodėl Kodekso 100 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad regioninio lygmens specialiose laidose dalyvauja partijų ir rinkimų komitetų, iškėlusių kandidatų sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje savivaldybių tarybų rinkimuose, atstovai, o ne savivaldybių tarybų rinkimuose iškeltų kandidatų sąrašų atstovai (plg. su šio straipsnio 2 dalies 1, 3 punktais).	Pritarti
331.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	99	4		Kodekso 100 straipsnio 4 dalies nuostatoje „Nacionalinio lygmens specialias laidas nemokamai rengia ir transliuoja Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ reikėtų išbraukti žodį „nemokamai“ ir šią nuostatą papildyti, nurodant, iš kokių lėšų tai finansuojama (pavyzdžiui, „<...> iš Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai skirtų valstybės biudžeto lėšų“ arba „<...> iš Vyriausiajai rinkimų komisijai rinkimams organizuoti ir vykdyti skirtų valstybės biudžeto asignavimų“).	Pritarti
332.	Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 2002-05-06	99	4		Siūlytume RK projekto 100 str. 4 d.. pakeisti ir išdėstyti taip: „Nacionalinio lygmens specialias laidas nemokamai iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų rengia ir transliuoja Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu, tvirtina šių laidų rengimo taisykles, jų trukmę ir laiką.	Pritarti
333.	Interneto žiniasklaidos asociacija 2022-03-16	99	4		Argumentai: Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija yra valstybei priklausanti viešoji įstaiga, finansuojama iš Lietuvos valstybės biudžeto lėšų. Todėl specialios laidos negali būti laikomos jos privačia nuosavybe. Be to, rinkiminės kampanijos laikotarpiu turėtų būti keliamas tikslas, kad specialios laidos pasiektų kuo daugiau žiūrovų. Todėl LRT įpareigotina dalintis specialių laidų tiesioginiu signalu su kitomis visuomenės informavimo priemonėmis. Pasiūlymas: 6. Pakeisti 100 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Nacionalinio lygmens specialias laidas nemokamai rengia ir transliuoja Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu, tvirtina šių laidų rengimo taisykles, jų trukmę ir laiką. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija turi sudaryti galimybę kitoms visuomenės informavimo priemonėms gauti specialių laidų tiesioginį signalą ir retransliuoti specialias laidas arba rodyti specialių laidų įrašus.“	Nepritarti	Nepritarta argumentui, kad būtina LRT įpareigoti tiekti iš valstybės biudžeto finansuojamų specialių laidų tiesioginį signalą,  laidų įrašus, nes ir kitos LRT programos rengiamos iš biudžeto asignavimų lėšų. Be to, kaip nurodyta LRT rašte, „Visuomeniniam transliuotojui priklauso transliuojančiosios organizacijos teisės, numatytos Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatyme (toliau – AGTĮ). Konstatuojama, kad VRK yra diskusijų programų įrašų naudotoja, kuri be atskiro diskusijų programų rengėjo ir transliuotojo sutikimo turi teisę diskusijų programų įrašus perkelti į VRK interneto svetainę, skelbti kitose visuomenės informavimo priemonėse. LRT perduoda VRK diskusijų programų įrašus. Be to, politinės kampanijos dalyviai be atskiro diskusijų programų rengėjo ir transliuotojo sutikimo turi teisę diskusijų programų įrašus skelbti savo interneto portaluose ir socialinių tinklų paskyrose, naudodami įterpimo (embed) funkciją. AGTĮ 56 ir 57 str. numato, kad transliuojančioji organizacija turi išimtines teises leisti arba uždrausti retransliuoti, įrašyti savo transliacijas, padaryti jos įrašus viešai prieinamus ir t. t. Taigi, LRT, kaip specialiąsias laidas transliuojančioji organizacija, pasirašydama specialiųjų laidų taisykles, susitaria su VRK dėl šių įrašų transliacijų, retransliavimo, įrašų panaudojimo. Visų tokių laidų įrašus iki šiol galima rasti VRK svetainėje<...>“.
334.	Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 2002-05-06	99	5		Nepritariame LRV išvados 1.57 p. numatytam siūlymui RK projekto 100 str. 5 d. 2-ojo sakinio nuostatą perkelti į šio straipsnio naują 6 d. ir ją išdėstyti taip: „6. Specialių laidų rengimas ir transliavimas finansuojamas iš Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Vyriausioji rinkimų komisija nustato tokių laidų tiesioginio signalo gavimo, retransliavimo ar įrašų rodymo kitose visuomenės informavimo priemonėse tvarką.“ Paaiškiname, kad RK projekto 100 str. 4 d. numato, jog LRT rengs tik nacionalinio lygmens specialiąsias rinkimų laidas, o VRK, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu, tvirtins šių laidų rengimo taisykles, jų trukmę ir laiką. Pažymime, kad visose rinkimų ir referendumų specialiųjų laidų rengimo taisyklėse numatoma, jog programas (specialiąsias laidas) transliuojančioji organizacija yra LRT. Visuomeniniam transliuotojui priklauso transliuojančiosios organizacijos teisės, numatytos Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatyme (toliau – AGTĮ). Konstatuojama, kad VRK yra diskusijų programų įrašų naudotoja, kuri be atskiro diskusijų programų rengėjo ir transliuotojo sutikimo turi teisę diskusijų programų įrašus perkelti į VRK interneto svetainę, skelbti kitose visuomenės informavimo priemonėse. LRT perduoda VRK diskusijų programų įrašus. Be to, politinės kampanijos dalyviai be atskiro diskusijų programų rengėjo ir transliuotojo sutikimo turi teisę diskusijų programų įrašus skelbti savo interneto portaluose ir socialinių tinklų paskyrose, naudodami įterpimo (embed) funkciją. AGTĮ 56 ir 57 str. numato, kad transliuojančioji organizacija turi išimtines teises leisti arba uždrausti retransliuoti, įrašyti savo transliacijas, padaryti jos įrašus viešai prieinamus ir t. t. Taigi, LRT, kaip specialiąsias laidas transliuojančioji organizacija, pasirašydama specialiųjų laidų taisykles, susitaria su VRK dėl šių įrašų transliacijų, retransliavimo, įrašų panaudojimo. Visų tokių laidų įrašus iki šiol galima rasti VRK svetainėje (pvz., 2020 m. Seimo rinkimų specialiųjų laidų įrašai pagal rinkimų apygardas: https://www.vrk.lt/agitaciniu-laidu-vaizdo-irasai-2020). Svarbu paminėti, kad RK projektas numato (skirtingai, nei dar galiojantis Seimo rinkimų įstatymas), kad specialiųjų laidų rengimo ir transliavimo išlaidos visiškai dengiamos vien iš LRT skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Mūsų manymu, vadovautis suinteresuotų institucijų (Interneto žiniasklaidos asociacijos) argumentais, kad jei specialioms laidoms rengti naudojamos valstybės biudžeto lėšos, būtina įpareigoti LRT tiekti tokių laidų tiesioginį signalą, laidų įrašus ir t. t., būtų ydinga praktika, nes ir kitos LRT programos rengiamos iš biudžeto asignavimų lėšų, tai neturėtų būti pagrindas reikalauti tam tikrų papildomų teisių ir kitų LRT laidų atžvilgiu. Kaip matyti iš pateiktos informacijos, tiesioginio signalo tiekimo, laidų įrašų ir retransliavimo santykiai reguliuojami kitais teisės aktais (taip pat čia neminėtu Visuomenės informavimo įstatymu). Tai iš esmės yra vienas transliuotojų, retransliuotojų ir kitų viešosios informacijos rengėjų bei skleidėjų veiklos apsektų, kuriame nedera imperatyviai, nepaisant kituose teisės aktuose nustatytų reguliacijų numatyti, kad VRK nustatys šių santykių reguliavimo tvarką, o juo labiau nedera taip detalizuoti šių aspektų konstitucinio įstatymo statusą turėsiančiame Rinkimų kodekse. Atsižvelgdami į visa tai, siūlome nepritarti LRV išvados 1.57 p. numatytam siūlymui, t. y. siūlome nekeisti 100 str. 5 d. nuostatų, taip pat nepildyti jo nauja 6 dalimi bei nepernumeruoti kitų šio straipsnio dalių – taigi, palikti RK projekto 100 str. 5 d. nepakeistą.	Pritarti
335.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	99	5		Kodekso 100 straipsnio 5 dalies paskutiniame sakinyje žodį „finansuojamos“ reikėtų pakeisti žodžiu „finansuojamas“, o po žodžių „Vyriausiajai rinkimų komisijai“ įrašyti „rinkimams organizuoti ir vykdyti“.	Pritarti
336.	Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 2002-05-06	99	6, 7		RK projekto 100 str. 6 d. numato, kad „Vyriausioji rinkimų komisija nustato specialių laidų dalyvių skaičių. Kai dėl didelio specialių laidų dalyvių skaičiaus juos reikia suskirstyti į grupes, tokios grupės gali būti sudaromos pagal rašytinį dalyvių tarpusavio susitarimą, o kai susitarimo nėra, – burtais“. Šio straipsnio 7 d. numato, kad „savo iniciatyva, laikydamiesi lygiateisiškumo principo ir laikydamiesi ir šiame kodekse nustatytų politinių kampanijų finansavimo reikalavimų diskusijų laidas turi teisę rengti visi transliuotojai. Tokių laidų rengimui netaikomos kitos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos“. 2020 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos metu po atitinkamo teismo sprendimo priėmimo fragmentas „laikydamiesi lygiateisiškumo principo“ pradėtas aiškinti taip, kad, norėdama savo iniciatyva organizuoti įdomias diskusijas, kuriose dalyvautų apylygiai pajėgios politinės organizacijos, LRT turėjo organizuoti burtus, kuriuos specialiosioms laidoms paprastai organizuoja VRK, jeigu dalyviai nepateikia susitarimų. LRT anksčiau parinktas laidų dalyvių atrankos principas – visuomenės apklausos, po kurių pirmosios 5 –6 vietos užėmusios organizacijos kviečiamos į diskusijas, o vėliau 7– 12 vieta ir t. t., pripažintas prieštaraujančiu lygiateisiškumo principui. Todėl palaikome LRV išvados 1.58 p. siūlomą pakeitimą dėl 100 str. 7 d. pakeitimo ir vietoje formuluotės „laikydamiesi lygiateisiškumo principo“ siūlome įrašyti konstrukciją „užtikrindami nuomonių įvairovę ir laidoje dalyvaujančių politinės kampanijos dalyvių ir jų atstovų lygiateisiškumą“. Tikimės, kad tokia formuluotė leis ir LRT, ir kitiems viešosios informacijos skleidėjams savo iniciatyva organizuoti įdomius debatus, skirtus rinkimams į Seimą ir kt., į kuriuos bus galima kviesti tik pajėgius politinės kampanijos varžovus, būtent tokių laidų metu užtikrinant jų (laidos dalyvių, o ne visų politinės kampanijos dalyvių) lygiateisiškumą. Tai ypač svarbu kandidatų į savivaldybių merus rinkimų politinės kampanijos kontekste, nes dėl jų rinkimų LRT pagal RK projektą neprivalės rengti specialiųjų laidų. Todėl toks svarbus visuomenei įvykis kaip merų rinkimai (ypač didžiųjų šalies miestų, kaip ir Seimo bei kitų rinkimų) galės būti tinkamai ir įdomiai pristatytas LRT iniciatyva rengiamose (su VRK nederinamose) laidose, kurios, tikėtina, sulauktų didesnio visuomenės susidomėjimo.	Pritarti
337.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	99	7		Kodekso 100 straipsnio 7 dalyje išbrauktini pertekliniai žodžiai „laikydamiesi ir“.	Pritarti	Pastabai pritartina, tačiau nuostata pakoreguota atsižvelgiant į LRV siūlymą.
338.	Interneto žiniasklaidos asociacija 2022-03-16	99	7		Argumentai: Rinkimų kodekso 100 straipsnis daro esminį skirtumą tarp specialios rinkimų agitacijos laidos ir diskusijų laidos. Netgi Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija negali organizuoti laidos, kurioje dalyvautų visos partijos ir rinkimų komitetai. Diskusijų laidos organizuojamos visuomenės informavimo priemonių iniciatyva ir svarbiausias tikslas yra diskusijos aktualumas ir nauda visuomenei. Todėl diskusijų laidos negali būti prilyginamos specialioms rinkimų agitacijos laidoms ir negali būti keliami reikalavimai, kurių praktikoje neįmanoma įvykdyti - dėl ko diskusijų laidos paprasčiausiai nerengiamos. Visuomenės informavimo įstatymo 16 straipsnis įpareigoja visuomenės informavimo priemones užtikrinti nuomonių įvairovę. Pasiūlymas: 7. Pakeisti 100 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Savo iniciatyva, užtikrindami nuomonių įvairovę ir laikydamiesi laidoje dalyvaujančių kandidatų lygiateisiškumo principo, diskusijų laidas turi teisę rengti visi transliuotojai. Tokių laidų rengimui netaikomos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos.“	Pritarti iš dalies	Interneto žiniasklaidos asociacija siūlo atsisakyti nuostatos dalies „politinių kampanijų finansavimo reikalavimų“. Šiai pasiūlymo daliai nepritartina. Pritartina pasiūlymo daliai įrašyti žodžius „užtikrindami nuomonių įvairovę“.
339.	Interneto žiniasklaidos asociacija 2022-05-16	99	9		Argumentai: Rinkimų kodekso 100 straipsnio reikalavimai negali būti keliami įprastinėms laidoms, kuriose apie einamuosius aktualius visuomenei klausimus gali pasisakyti ir valstybės politikai (pvz., Ministrė Pirmininkė, ministras, Seimo narys, meras) bei valstybės tarnautojai, net jeigu jie turi kandidato statusą. Tačiau dėl to įprastinė laida netampa rinkimine. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų Rinkimų kodekso 100 straipsnis papildytinas 10 dalimi. Pasiūlymas: 2. Papildyti 100 straipsnį 10 dalimi: „10. Rinkimų politinės kampanijos metu rengiamoms ir skelbiamoms įprastinėms laidoms šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi. Šiose laidose pagal pareigas gali dalyvauti valstybės politikai ir (ar) valstybės tarnautojai.“	Pritarti iš dalies	Siekiant išvengti normų dubliavimo, pasiūlymo antras sakinys „Šiose laidose pagal pareigas gali dalyvauti valstybės politikai ir (ar) valstybės tarnautojai.“ Perkeltas į 99 str. 7 d.
340.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	100	1		Svarstytina, ar Kodekso 101 straipsnio 1 dalies formuluotė „paskelbus kandidatų sąrašus“ neturėtų būti patikslinta – „paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus“. Šios dalies 4 sakinyje po formuluotės „Reikalavimas paskelbti atsakomąją nuomonę taip pat gali būti netenkinamas, jeigu“ reikia dvitaškio, kitaip nėra aišku, kad toliau nustatyta ne viena sąlyga.	Pritarti
341.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	100	2		Neaišku, kaip tarpusavyje dera Kodekso 101 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje numatyti 6 dienų ir 5 dienų iki rinkimų dienos terminai. Šios dalies trečiajame sakinyje vietoj žodžio „informaciją“ turėtų būti „informacijos“.	Pritarti
342.	Interneto žiniasklaidos asociacija 2022-03-16	100	2		Argumentai: Šioje dalyje pateikta prieštaringa informacija dėl paskutinės dienos, kada gali būti paskelbta kompromituojanti informacija. Bet kuriuo atveju, siūlomas reglamentavimas neatsižvelgia į naujienų portalų veiklos specifiką, dėl ko siūlomi terminai turėtų būti trumpinami. Taigi kompromituojanti informacija skelbtina ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki rinkimų dienos, o atsakomoji nuomonė - ne vėliau kaip likus vienai dienai iki rinkimų dienos. Pasiūlymas: 8. Pakeisti 101 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Kompromituojančią informaciją draudžiama skelbti visuomenės informavimo priemonėje likus 2 dienoms iki rinkimų dienos, taip pat paskutiniame periodiniame leidinyje iki rinkimų dienos. Visuomenės informavimo priemonė, paskelbusi kompromituojančią informaciją apie rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą, privalo suteikti teisę jiems pareikšti atsakomąją nuomonę. Atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos kompromituojančios informaciją trumpas išdėstymas ir atsakymas. Atsakomoji nuomonė paprastai negali būti daugiau kaip tris kartus ilgesnė už kompromituojančią informaciją. Visuomenės informavimo priemonė atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip likus 1 dienai iki draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali per šio kodekso nustatytą laikotarpį pati paskelbti atsakomosios nuomonės, ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje adekvačiu būdu.“	Pritarti iš dalies	Argumentus žiūrėti prie Vyriausybės pasiūlymo šiai nuostatai.
343.	Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 2002-05-06	100	4		RK projekto 101 str. 3 d. numato: „Jeigu rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatų sąrašas ar kandidatas laiku pateikė visuomenės informavimo priemonei atsakomąją nuomonę, bet ji nebuvo paskelbta, atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šio paskelbimo kainą.“ Kadangi galiojančiame LRT įstatyme yra įtvirtintas reklamos ir politinės reklamos draudimas, LRT nebeturi jų įkainių. Atitinkamai LRT neteikia politinės reklamos įkainių VRK. Tačiau LRT yra patvirtinusi kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos (šios informacijos skelbimą LRT įstatymas leidžia) skelbimų įkainius. Atsižvelgdami į tai, siūlytume pakeisti šio straipsnio 3 d. ir išdėstyti taip: „Jeigu rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatų sąrašas ar kandidatas laiku pateikė visuomenės informavimo priemonei atsakomąją nuomonę, bet ji nebuvo paskelbta, atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šio paskelbimo kainą.“ Atkreipiame dėmesį į tai, kad įsigaliojus siūlomam pakeitimui LRT galės neteikti skelbimo įkainių VRK tokia tvarka, kaip politinės reklamos įkainius teikia viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai.	Pritarti iš dalies	Argumentams pritartina, tačiau formuluotė patobulinta taip: už tai apmokama pagal LRT patvirtintus kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skelbimų įkainius.
344.	Interneto žiniasklaidos asociacija 2022-03-16	100	6		Argumentai: Kompromituojanti informacija gali būti paskleista ne tik per visuomenės informavimo priemonę, bet ir, pvz., interneto erdvėje per  socialinius tinklus. Toks kompromituojančią informaciją paskleidęs asmuo taip pat turėtų būti įpareigotas paskelbti atsakomąją nuomonę. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus ir administracinių teismų praktikoje socialinio tinklo paskyra prilyginama visuomenės informavimo priemonei. Pasiūlymas: 9. Papildyti 101 straipsnį 5 dalimi: „5. Jeigu kompromituojančią informaciją paskelbė ne visuomenės informavimo priemonė, atsakomąją nuomonę privalo savo lėšomis paskelbti kompromituojančią informaciją paskelbęs fizinis ar juridinis asmuo.“	Pritarti iš dalies	Pritarta LR Vyriausybės pasiūlymui papildyti straipsnį 6 dalimi: „Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos ir asmenims, kompromituojančią informaciją paskelbusiems interneto svetainėje ar socialinio tinklo paskyroje“.
345.	Vyriausioji rinkimų komisija 2022-04-26	100			101 straipsnis. Rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą kompromituojančios informacijos skelbimas ir atsakomoji nuomonė 1. Paskelbus kandidatų sąrašus, rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatų sąrašas ar kandidatas turi teisę pareikšti reikalavimą paskelbti atsakomąją nuomonę visuomenės informavimo priemonei, jeigu visuomenės informavimo priemonė ji apie juos paskelbia kompromituojančią informaciją. Kompromituojančia informacija pripažįstama tokia informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjus, kad šie nebalsuotų už rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą ir kurioje pranešama juos neigiamai apibūdinanti žinia. Visuomenės informavimo priemonės paskelbta nuomonė (skirtingai nuo žinios, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai), taip pat ir neigiama, nepripažįstama kompromituojančia informacija ir nesuteikia teisės reikalauti paskelbti atsakomąją nuomonę. Reikalavimas paskelbti atsakomąją nuomonę taip pat gali būti netenkinamas, jeigu informacija paskelbta ne apie rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą; paskelbta informacija nėra kompromituojanti; kompromituojančią informaciją apie rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą paskelbė pats rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatas; paskelbtoje informacijoje nėra jokių rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą apibūdinančių žinių; rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatų sąrašas ar kandidatas jau pasinaudojo atsakomosios nuomonės teise. Teisę į atsakomąją nuomonę su politinės organizacijos sutikimu taip pat turi ir politinės organizacijos struktūriniai padaliniai. 2. Kompromituojančią informaciją draudžiama skelbti visuomenės informavimo priemonėje likus 6 dienoms iki rinkimų dienos, taip pat paskutiniame periodiniame leidinyje iki rinkimų dienos (vėliausiai tokius duomenis galima skelbti likus 5 dienoms iki rinkimų, bet ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų agitacijos draudimo visuomenės informavimo priemonės leidinyje). Visuomenės informavimo priemonė, paskelbusi kompromituojančią informaciją apie rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą, privalo suteikti teisę jiems pareikšti atsakomąją nuomonę. Atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos kompromituojančios informaciją trumpas išdėstymas ir atsakymas. Atsakomoji nuomonė paprastai negali būti daugiau kaip tris kartus ilgesnė už kompromituojančią informaciją. Visuomenės informavimo priemonė atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali per šio kodekso nustatytą laikotarpį pati paskelbti atsakomosios nuomonės, ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje adekvačiu būdu. 3. Tyrimas dėl kompromituojančios medžiagos paskelbimo pradedamas gavus rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidatų sąrašo ar kandidato kreipimąsi. 4. Jeigu rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatų sąrašas ar kandidatas kreipėsi į visuomenės informavimo priemonę ir jai laiku pateikė visuomenės informavimo priemonei reikalavimą paskelbti atsakomąją nuomonę ir jos tekstą, bet ji nebuvo paskelbta, atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šio paskelbimo kainą. 5. 4. Atsakomoji nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu. Kompromituojančios informacijos ir atsakomosios nuomonės paskelbimas rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu užtraukia viešosios informacijos rengėjo ar platintojo vadovui atsakomybę pagal įstatymus.	Pritarti	Nuostatos taip patobulintos, atsižvelgiant į kitų subjektų pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė.
346.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	101	1		Kodekso 102 straipsnio 1 dalyje formuluotę „Prasidėjus rinkimų politinei kampanijai, tai yra nuo rinkimų datos paskelbimo“ siūlytume pakeisti formuluote „Nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios“.	Pritarti
347.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	101	1		Kodekso 102 straipsnio „Draudimas papirkti rinkėjus“ 1 dalies, taip pat 32 straipsnio 4 dalies 2 punkto, 45 straipsnio 1 dalies, 75 straipsnio 3 dalies 6 punkto ir 194 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatos, kuriose minimas „rinkėjų“ papirkimas, yra nesuderintos su 32 straipsnio 4 dalies 3 punkto ir 102 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kuriose kalbama apie „rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų“ papirkimą (sąvokų „rinkėjai“ ir „rinkimų teisę turintys asmenys“ tarpusavio santykis šiame kontekste nėra aiškus). Diskutuotina, ar Kodekso 102 straipsnyje, kuriame nustatytas draudimas papirkti rinkėjus ir apibrėžtas papirkimo turinys, neturėtų būti įtvirtintas ir draudimas papirkti kandidatais keliamus ar išsikeliančius asmenis ir kitus rinkimų politinės kampanijos dalyvius. Mūsų nuomone, teisingų, skaidrių ir sąžiningų rinkimų principai turi būti užtikrinami visose rinkimų proceso stadijose, taigi ir tuo metu, kai yra registruojami rinkimų politinės kampanijos dalyviai ir keliami arba save kelia kandidatai. Jeigu toks draudimas būtų nustatomas, reikėtų atitinkamai pakoreguoti Kodekso 102 straipsnio pavadinimą ir 1, 4 dalių nuostatas, taip pat 32 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktų, 45 straipsnio 1 dalies, 75 straipsnio 3 dalies 6 punkto, 194 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatas.	Pritarti iš dalies	Atsisakyta sąvokos „rinkimų teisę turintys subjektai“. Nepritarta dėl papildomos normos įvedimo - draudimo papirkti kandidatus. Lietuvoje niekada nebuvo tokios teisinio reguliavimo tradicijos. Tokių skundų taip pat nėra gaunama. Svarstytina, ar praktikoje yra toks reguliavimo poreikis.
348.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	32 101	4 4	2 3	Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kodekso 32 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostata, jog VRK nagrinėja asmenų pranešimus dėl rinkėjų papirkimo, nedera su Kodekso 102 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pagal kurias rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus tiria apygardų, savivaldybių rinkimų komisijos, o VRK nagrinėja skundus dėl šių komisijų tiriant tuos faktus priimtų sprendimų, todėl siūlytume šią 32 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatą išbraukti. Kodekso 32 straipsnio 4 dalies 3 punkte nuoroda turėtų būti daroma ne į 102 straipsnio 3 dalį, o į 4 dalį, tačiau svarstytina, ar šio punkto nereikėtų atsisakyti, nes jame dubliuojama Kodekso 102 straipsnio 4 dalies nuostata.	Pritarti iš dalies	101 str. 4 d. patikslinta, nurodant, kad ir VRK tam tikrais atvejais tiria rinkėjų papirkimo faktus. Tuo tarpu 32 str. 4 d. apibendrinama VRK kompetencija, įgyvendinant 31 str. 4 p. numatytą uždavinį.
349.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	101	2		Kodekso 102 straipsnio 2 dalyje skliaustuose vardijamus informacinės medžiagos pavyzdžius siūlome dėstyti kilmininko linksniu ir prieš žodį „biografijų“ įrašyti žodį „kandidatų“; vietoj formuluotės „0,002 VMDU“ turėtų būti „0,002 rinkimuose taikomo VMDU dydžio,“.	Pritarti
350.	Vyriausioji rinkimų komisija 2022-04-26	101			102 straipsnis. Draudimas papirkti rinkėjus 1. Prasidėjus rinkimų politinei kampanijai, tai yra nuo rinkimų datos paskelbimo iki rinkimų dienos, taip pat rinkimų dieną draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėją dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą asmenį numatomą kelti kandidatu, kandidatą arba kandidatų sąrašą, taip pat žadėti už balsavimą atsilyginti rinkėjams po rinkimų turint tikslą paveikti rinkėjų valią dėl konkrečių politinių organizacijų ar kandidatų arba numatomų kelti kandidatais asmenų ir taip trukdyti asmenims įgyvendinti rinkimų teisę. 2. Rinkėjų papirkimu nelaikomas informacinės medžiagos (veiklos ar rinkimų programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukai, kalendoriai, atvirukai, lipdukai ir panašiai) ir pažymėtų partijos, rinkimų komiteto, kandidatų sąrašo, kandidato ar asmens, numatomo kelti ar numatančio išsikelti kandidatu, simbolika agitacinio pobūdžio gaminių platinimas. Agitacinio pobūdžio gaminių bendra kaina vienam asmeniui negali viršyti 0,002 VMDU suapvalinto iki sveiko skaičiaus. 3. Agitacinio pobūdžio gaminiai ir jų kaina deklaruojami Vyriausiajai rinkimų komisijai jos nustatyta tvarka. Deklaruoti agitacinio pobūdžio gaminiai ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų deklaravimo skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje nurodant jų pavadinimą ir nuotrauką (ar maketą), politinės kampanijos dalyvį, kurio interesais jie bus dalinami, kiekį, kainą ir gamintoją. Agitacinio pobūdžio gaminius galima dalinti ne vėliau kaip kitą dieną po informacijos paskelbimo Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje. Šio straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų neatitinkančių, Nnedeklaruotų ar nepaviešintų agitacinio pobūdžio gaminių platinimas laikomas rinkėjų papirkimu. 4. Rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus tiria apygardų, savivaldybių rinkimų komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Šie sprendimai gali būti skundžiami Vyriausiajai rinkimų komisijai. Apie nustatytą rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia savo interneto svetainėje kartu su šį straipsnį pažeidusio kandidato pasižadėjimu laikytis draudimo papirkti rinkėjus. Rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus pripažinus šiurkščiu šio kodekso pažeidimu, atsiranda šiame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytos pasekmės.	Pritarti	Nuostatos taip patobulintos, atsižvelgiant į kitų subjektų pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė.
351.	Interneto žiniasklaidos asociacija 2022-03-16	102	2		Argumentai: Ši dalis priskiria visuomenės informavimo priemonei atsakomybę nustatyti, ar einantis atsakingas pareigas kandidatas pažeidė draudimą agituoti. Turi būti aiškiai nurodyta, kad visuomenės informavimo priemonė turi pašalinti agitaciją vykdydama Vyriausios rinkimų komisijos nurodymą. Pasiūlymas: 10. Pakeisti 103 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Kandidatas, einantis pareigas valstybės, savivaldybių ar Europos Sąjungos institucijose ar įstaigose, Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje, per regioninį transliuotoją ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse, vykdydamas rinkimų agitaciją, gali pasisakyti tik šio kodekso nustatyta tvarka. Jeigu kandidatas dėl einamų pareigų turi per visuomenės informavimo priemones pranešti svarbių žinių, tai jis gali padaryti laikydamasis draudimo agituoti. Jeigu nustatoma, kad tokio pranešimo, transliuojamo tiesiogiai, metu buvo agituojama, atsakingu asmeniu yra laikomas agitavęs asmuo. Vyriausiosios rinkimų komisijos nurodymu visuomenės informavimo priemonė privalo užtikrinti, kad skelbiant įrašą agitacija būtų pašalinta.“	Nepritarti	Siūlomuose pakeitimuose yra papildoma „Vyriausiosios rinkimų komisijos nurodymu“, t.y., kad visuomenės informavimo priemonė agitacijos pati nešalintų, o lauktų VRK nurodymo tuo klausimu. Tokiu būdu prarandamas operatyvumas. Be to, jokiais kitais klausimais VRK nesuteikti įgaliojimai nurodyti visuomenės informavimo priemonėms ką nors pašalinti.
352.	Interneto žiniasklaidos asociacija 2022-03-16	103	1		Argumentai: Kaip minėta, naujienų portaluose veikiančiuose specialiai rinkimų laikotarpiu ar politikų nuomonėms skirtuose skyreliuose / rubrikose, kuriuose lygiais pagrindais (pagal tuos pačius kriterijus) suteikiama teisė pasisakyti visiems politikams, neatlygintinai paskelbtas kandidato ar kito politiko komentaras aktualiu visuomenei klausimu nėra politinė reklama. Todėl išimtis turi būti taikoma ir politikų komentarams. Pasiūlymas: 11. Pakeisti 104 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Rinkimų agitacija, įskaitant ir kitų tuo metu vykstančių rinkimų ir referendumų agitaciją, neatsižvelgiant į jos būdus, formas ir priemones, draudžiama likus 7 valandoms iki balsavimo rinkimų dieną pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos. Išimtys taikomos išorinei politinei reklamai, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki prasidedant šiam rinkimų agitacijos draudimui iškabintai ne mažiau kaip 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, ir kampanijos dalyvių neatlygintinai skleidžiamai informacijai (pranešimams, naujienų portalų komentarams, įrašams), kuri nėra laikoma rinkimų agitacija, kampanijos dalyviams priklausančiose interneto svetainėse ir asmeninėse socialinių tinklų paskyrose.“	Nepritarti	Nepritartina pasiūlymui, kuriuo papildoma „Naujienų portalų komentarams“, nes tai nėra politinės kampanijos dalyvių kontroliuojama priemonė, išimtis taikoma turiniui, kurį rengia ir kontroliuoja patys dalyviai ar kandidatai.
353.	Vyriausioji rinkimų komisija 2022-04-26	103			104 straipsnis. Rinkimų agitacijos draudimas balsuojant rinkimuose 1. Rinkimų agitacija, įskaitant ir kitų tuo metu vykstančių rinkimų ir referendumų agitaciją, neatsižvelgiant į jos būdus, formas ir priemones, draudžiama likus 7 valandoms iki balsavimo rinkimų dieną pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos. Išimtys taikomos išorinei politinei reklamai, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki prasidedant šiam rinkimų agitacijos draudimui iškabintai ne mažiau kaip 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, ir kampanijos dalyvių neatlygintinai skleidžiamai informacijai (pranešimams, įrašams), kuri nėra laikoma rinkimų agitacija, kampanijos dalyviams priklausančiose interneto svetainėse ir asmeninėse socialinių tinklų paskyrose. 2. Balsavimo iš anksto metu rinkimų agitacija draudžiama balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsuojama. 2.3. Rinkimų agitacija nelaikoma informacija apie vykstančius rinkimus, rinkimų svarbą valstybės gyvenimui, atvykusių balsuoti rinkėjų skaičių, dokumentus, kuriuos būtina turėti balsuojant, ne kampanijos dalyvio kvietimas atvykti balsuoti ar kita informacija, kuria neraginama nedalyvauti rinkimuose, neraginama balsuoti už arba prieš kandidatą ar kandidatų sąrašą.	Pritarti	Nuostatos taip patobulintos, atsižvelgiant į kitų subjektų pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė.
354.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	106			Kodekso 107 straipsnyje vietoj „kandidatų, sąrašų“ turėtų būti „kandidatų sąrašų“.	Pritarti
355.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	107	1		Kodekso 108 straipsnio 1 dalyje prieš žodį „dalyviui“ įrašytinas patikslinimas „rinkimų politinės kampanijos“. Kadangi Kodekso 110 straipsnio „Nepiniginės aukos“ 1 dalyje yra išvardytos visos nepiniginės aukos, 108 straipsnio 1 dalyje apibrėžiant sąvoką „auka“ jų vardyti nereikėtų, pakaktų nuorodos į tą straipsnį (pavyzdžiui, „pinigai arba šio kodekso 110 straipsnio 1 dalyje nurodyta nepinigine forma suteikta nauda, skirti rinkimų politinei kampanijai“, ar pan.).	Pritarti
356.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	107	2		Svarstytina, ar Kodekso 108 straipsnio 2 dalis nėra perteklinė, nes tai, kad aukos gali būti piniginės arba nepiniginės, akivaizdžiai matyti iš šio straipsnio 1 dalies ir 110 straipsnio 1 dalies.	Nepritarti	Nepritartina siekiant nuostatos teisinio aiškumo.
357.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	108			Taisytina Kodekso 109 straipsnio dalių numeracija – po 1 dalies turėtų būti 2–6 dalys.	Pritarti
358.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	109	6	1	Kodekso 110 straipsnio 6 dalies nuostata yra perteklinė, nes iš dalies kartoja šio straipsnio 1 dalies nuostatą, iš dalies – 114 straipsnio 4 dalį.	Pritarti iš dalies	109 str. reglamentuoja, kas yra laikoma nepiniginėmis aukomis, o 113 str. – aukų apskaitą. 109 str.  6 d. koreguotina taip: „Savanoriški darbai laikomi nepinigine auka ir nurodomi Finansavimo apskaitos žiniaraštyje.“
359.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	110	2		Kodekso 111 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „taikomo“ turėtų būti „taikomų“.	Pritarti
360.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	110	3		Kodekso 111 straipsnio 3 dalyje vietoj „20 VMDU“ turėtų būti „20 rinkimuose taikomų VMDU“.	Pritarti
361.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	110	5		Kodekso 111 straipsnio 5 dalyje vietoj formuluotės „už praeitus kalendorinius metus“ reikėtų įrašyti „už užpraeitus kalendorinius metus“ (plg. su Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi).	Pritarti
362.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	110	6		Kodekso 111 straipsnio 6 dalyje vietoj formuluotės „paskutinių praėjusių kalendorinių metų“ įrašytina formuluotė „už paskutinius praėjusius kalendorinius metus“, o vietoj formuluotės „užpraeitų kalendorinių metų“ – formuluotė „už užpraeitus kalendorinius metus“.	Pritarti
363.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	110	8		Kodekso 111 straipsnio 8 dalies nuostata „Bet kokie susitarimai tarp aukotojo ir aukos gavėjo yra draudžiami“ yra pernelyg abstrakti ir tikslintina.	Pritarti
364.	Vyriausioji rinkimų komisija 2022-04-26	110	4		111 straipsnis. Aukotojai ir aukų dydžiai 4. Fizinis asmuo, aukojantis didesnę nei mažą auką, iki aukos savarankiškam dalyviui suteikimo įstatymų nustatyta tvarka privalo deklaruoti pajamas.	Pritarti
365.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	111	1		Kodekso 112 straipsnio 1 dalies ketvirtame sakinyje atsisakytina klaidinančių perteklinių žodžių „Šioje dalyje nustatyta tvarka“, nes šioje dalyje nėra nustatytos aukų grąžinimo sustabdymo tvarkos. Šiame sakinyje skliaustuose esantis žodis „vyksta“ keistinas žodžiu „vykdomas“, arba jo atsisakytina kaip perteklinio. Vietoj šios dalies ketvirtame ir paskutiniame sakiniuose pavartoto žodžio „partijos“ įrašytini žodžiai „politinės organizacijos“ (atsižvelgiant į kartu su vertinamu projektu teikiamo Politinių organizacijų įstatymo projekto Nr. XIVP-1280 29 straipsnį „Politinės organizacijos veiklos tyrimas“). Analogiškai taisytina Kodekso 123 straipsnio 3 dalis.	Pritarti
366.	Vyriausioji rinkimų komisija 2022-04-26	111	3		112 straipsnis. Nepriimtinos aukos 3. Nepriimtinomis aukomis nelaikomos ir gali būti naudojamos rinkimų politinei kampanijai finansuoti aukos, viršijančios šio kodekso 111 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytą deklaruotų metinių pajamų ir turimų lėšų dalį, jeigu pagal iždininko užklausos metu Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos turimus duomenis bendra to aukotojo, kandidato ar referendumo iniciatoriaus aukų suma (įskaitant savarankiškam dalyviui siūlomą suteikti auką) ir politinei organizacijai sumokėtų nario mokesčių suma savarankiškiems dalyviams nurodyto dydžio neviršija.	Pritarti iš dalies	Siūloma nuostata patobulinta „<..> savarankiškiems dalyviams ir politinei organizacijai sumokėtų nario mokesčių suma nurodyto dydžio neviršija.“
367.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	111	4		Kodekso 112 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „šį įstatymą“ įrašytina „šį kodeksą“, o 5 dalyje vietoj „šio įstatymo“ – „šio kodekso“	Pritarti
368.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	112	2		Kodekso 113 straipsnio 2 dalyje tikslintina nelabai aiški formuluotė „ar anksčiau praradus rinkimų politinės kampanijos dalyvio statusą“ („arba po to, kai rinkimų politinės kampanijos dalyvis neteko šio statuso“, ar pan.).	Pritarti
369.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	112	3		Kodekso 113 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „jį“ turėtų būti „jam“.	Pritarti
370.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	112	5		Taisytina Kodekso 113 straipsnio 7 dalies numeracija – tai turėtų būti 5 dalis.	Pritarti
371.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	113	3 6		Kodekso 114 straipsnio 3 dalį siūlytume patikslinti, po žodžių „atstovaujamąjį dalyvį“, po kablelio, įrašant „kuriam auka skirta“. Atitinkamai tikslintina ir šio straipsnio 6 dalis.	Pritarti
372.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	113	4		Kodekso 114 straipsnio 4 dalyje išbrauktinas perteklinis žodis „juos“.	Pritarti
373.	VDAI	113	3		Rinkimų kodekso 114 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kokie aukotojo asmens duomenys įrašomi į rinkimų politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraštį, kai paaukojama maža auka. Šią nuostatą vertinant kartu su Rinkimų kodekso 114 straipsnio 1 ir 2 dalimis, manytina, kad siekiama nustatyti, kad šiame žiniaraštyje turi būti registruojamos ir aukos, nelaikytinos mažomis (išskyrus Rinkimų kodekso 114 straipsnio 4 ir 5 dalyje nurodytų aukų rūšių atvejais). Jei taip, siūlytina papildomai svarstyti dėl Rinkimų kodekso 114 straipsnio tikslinimo aptariamu aspektu	Pritarti
374.	Vyriausioji rinkimų komisija 2022-04-26	113			114 straipsnis. Aukų apskaita 1. Auka laikoma priimta, kai iždininkas, patikrinęs, ar gauta auka atitinka šio kodekso reikalavimus, užregistruoja auką rinkimų politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraštyje (toliau – finansavimo apskaitos žiniaraštis) ir, jeigu priimama nepiniginė auka, aukotojui įteikia (išsiunčia) aukų lapą. 2. Rinkimų politinės kampanijos dalyvis neturi teisės naudoti rinkimų politinei kampanijai finansuoti gautų, tačiau finansavimo apskaitos žiniaraštyje neregistruotų aukų, taip pat nepiniginių aukų, jeigu iždininkas nėra užpildęs aukų lapo. 3. Finansavimo apskaitos žiniaraštyje mažos aukos registruojamos nurodant aukotojo asmens kodą, vardą, pavardę, aukos suteikimo datą ir sumą, atstovaujamąjį dalyvį, jeigu aukotojas jį nurodė. Registruojant mažas aukas asmens kodas nebūtinas. 4. Savanoriškai atlikti darbai registruojami finansavimo apskaitos žiniaraštyje nurodant, kokius ir kokios apimties darbus, kas ir kada juos atliko. 5. Priimant nepiniginę auką per 5 darbo dienas nuo aukos gavimo dienos turi būti užpildomas aukų lapas. Aukų lape turi būti nurodoma nepiniginė auka ir jos rinkos vertė, aukotojo vardas ir pavardė, asmens kodas. Aukų lapas surašomas 3 egzemplioriais, pirmas atiduodamas aukotojui, antras – Vyriausiajai rinkimų komisijai, trečias – aukos gavėjui. 6. Iždininkas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo aukos gavimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje paskelbia aukotojo vardą, pavardę, atstovaujamąjį dalyvį, jeigu aukotojas jį nurodė, aukos gavimo datą ir aukos vertę, mažų aukų sumas savarankiškam ir atstovaujamiesiems dalyviams, neišskiriant aukotojų, taip pat aukotojams grąžintas ar pervestas į valstybės biudžetą nepriimtas aukas.	Pritarti	Nuostatos taip patobulintos, atsižvelgiant į kitų subjektų pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė.
375.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	114	3 4		Kodekso 115 straipsnio 3 ir 4 dalyse po žodžio „didžiausias“ išbrauktinas žodis „išlaidų“; šio straipsnio 3 dalyje po žodžio „finansuoti“ įrašytinas žodis „apskaičiuojamas“ (plg. su šio straipsnio 4 dalimi).	Pritarti
376.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	114	4		Kodekso 115 straipsnio 4 dalyje dukart pavartota formuluotė „10 rinkimuose taikomo VMDU dydžiai“ taisytina taip: „10 rinkimuose taikomų VMDU dydžių“.	Pritarti
377.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	114	5		Kodekso 115 straipsnio 5 dalyje vietoj formuluotės „ne mažiau kaip vieną kandidatų sąrašą (sąrašus)“ siūlome įrašyti „bent vieną kandidatų sąrašą“.	Pritarti
378.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	114	6		Kodekso 115 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžio „taikomo“ turėtų būti „taikomą“.	Pritarti
379.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	114	8		Kodekso 115 straipsnio 8 dalies 1 punkte išbrauktinas žodis „rinkimų“, nes Kodekso 96 straipsnyje yra įtvirtinta ir apibrėžta sąvoka „politinė reklama“ (be žodžio „rinkimų“).	Pritarti
380.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	114	8	9	Kodekso 115 straipsnio 8 dalies 9 punkte formuluotę „kandidato kelionėms (transporto ir apgyvendinimo išlaidoms) į rinkimų apygardą“ siūlome pakeisti formuluote „kandidato kelionėms į rinkimų apygardą (transporto ir apgyvendinimo išlaidoms) apmokėti“.	Pritarti
381.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	114	10		Kodekso 115 straipsnio 9 dalyje žodis „šioje“ keistinas žodžiu „toje“.	Pritarti
382.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	114	11		Kodekso 115 straipsnio 10 dalyje prieš žodį „dalyvio“ įrašytina „rinkimų politinės kampanijos“. Manytina, kad išlyga šioje dalyje turėtų būti daroma ne dėl 8 dalies 7 ir 9 punktų, o dėl 7 ir 8 punktų.	Pritarti iš dalies	Nuorodos teisingos.
383.	Kauno, Šiaulių , Panevėžio miestų, Rokiškio  rajono, Kazlų Rūdos savivaldybių merai 2022-04-27	114	12		RK 115 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad politinės kampanijos išlaidomis nelaikomos išlaidos, skirtos politinės partijos patalpų nuomai, išlaikymui, personalo veiklai apmokėti, kai šios išlaidos yra įprastos šiai politinei partijai ne politinės kampanijos laikotarpiu. Ši nuostata turėtų būti koreguojama numatant ir atitinkamą reglamentavimą rinkimų komitetų atžvilgiu, tuo labiau, kai rinkimų komitetų įsisteigimas, t. y. juridinio asmens, privalančio, be kita ko, turėti ir buveinę, tampa imperatyvia įstatymo norma.	Pritarti
384.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	114	13		Neaišku, kodėl Kodekso, skirto rinkimų santykiams reguliuoti, 115 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti referendumo organizavimo finansavimo taisykles. Šioje dalyje reikėtų išbraukti žodžius „visuomeniniams“ ir „visuomeniniais“, atsižvelgiant į tai, kad pagal kartu su vertinamu projektu teikiamą Politinių organizacijų įstatymo projektą Nr. XIVP-1280 politinės organizacijos pavadinimas yra „rinkimų komitetas“; atitinkamai taisytinas ir 186 straipsnio 2 dalies 3 punktas.	Pritarti
385.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	114	13 14		Manytina, kad Kodekso 115 straipsnio 12 dalyje (triskart) ir šio straipsnio 13 dalyje nuorodos turėtų būti daromos ne į 8 dalies 7 ir 9 punktus, o į 7 ir 8 punktus. Šiose dalyse prieš žodį „padaliniai“ įrašytinas žodis „jų“.	Pritarti
386.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	114	14		Kodekso 115 straipsnio 13 dalyje patikslintina, kokią pažymą turi pateikti nurodyti subjektai, tarp jų valstybių narių piliečiai.	Pritarti	Siūlytina tikslinti taip: 14. „<...> turi pateikti valstybės, kurioje jie įsteigti arba turi buveinę, atitinkamo registro išrašą arba kompetentingos institucijos dokumentus dėl steigimo ar buveinės pažymą.“
387.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	114	15		Kodekso 115 straipsnio 14 dalyje formuluotę „sumą, lygią nedeklaruotų politinės kampanijos išlaidų dydžio sumai“ siūlome pakeisti formuluote „nedeklaruotų rinkimų politinės kampanijos išlaidų dydžio sumą“. Šioje dalyje vietoj žodžių „šio įstatymo“ įrašytina „šio kodekso“.	Pritarti
388.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	114	16		Kodekso 115 straipsnio 15 dalies nuostata, kad asmenys, nevykdantys Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų, atsako įstatymų nustatyta tvarka, yra labai bendro pobūdžio, todėl neaišku, kodėl ją siūloma nustatyti straipsnyje apie rinkimų politinės kampanijos išlaidas ir jų limitus.	Nepritarti	Nuostata šiame straipsnyje paliktina, nes jos nuostatos taikytinos ne tik dalyviams.
389.	Vyriausioji rinkimų komisija 2022-04-26	114			115 straipsnis. Rinkimų politinės kampanijos išlaidos ir išlaidų limitai Papildyti nauja dalimi ir pernumeruoti likusiais dalis: 9. Politinės partijos įsteigto analitinio centro politinės kampanijos tikslais politinei partijai, jos keliamiems kandidatams, kandidatų sąrašams suteiktų paslaugų vertė pripažįstama atitinkamo rinkimų politinės kampanijos dalyvio politinės kampanijos išlaidomis. 1110. Kiekvieno dalyvio šio straipsnio 8 dalyje, išskyrus 7 ir 9 punktus, ir 9, 10 dalyse nurodytų išlaidų dydis negali viršyti jam nustatyto išlaidų limito. 1211. Partijoms , pretendentams, kandidatams, referendumo iniciatoriams, referendumo oponentams, visuomeniniams rinkimų komitetams Politinės kampanijos dalyviams šio straipsnio 8 dalies 7 ir 9 punktuose nurodytas paslaugas gali teikti tik Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių (toliau – nustatytos valstybės) piliečiai, taip pat nustatytose valstybėse įsteigti juridiniai asmenys, organizacijos, padaliniai, išskyrus atvejus, kai 1/4 ar daugiau balsavimo teisių tokio juridinio asmens ar kitos organizacijos dalyvių susirinkime priklauso ne nustatytai valstybei, ne nustatytose valstybėse įsteigtiems juridiniams asmenims ir (ar) jų piliečiams. Paslaugų teikėjai, su partijomis, pretendentais, kandidatais, referendumo iniciatoriais, referendumo oponentais, visuomeniniais rinkimų komitetais politinės kampanijos dalyviais sudarę sutartis šio straipsnio 8 dalies 7 ir 9 punktuose nurodytoms paslaugoms teikti, gali pasitelkti tik tokius pačius kaip ir jiems patiems keliamus reikalavimus atitinkančius subjektus. Šis reikalavimas taip pat taikomas šio straipsnio 8 dalies 7 ir 9 punktuose nurodytų paslaugų, kurios buvo suteiktos iki politinės kampanijos laikotarpio pradžios, tačiau skirtos politinei kampanijai, teikėjams. 1312. Partijoms, pretendentams, kandidatams, referendumo iniciatoriams, referendumo oponentams, visuomeniniams rinkimų komitetams Politinės kampanijos dalyviams šio straipsnio 8 dalies 7 ir 9 punktuose nurodytas paslaugas gali teikti tik Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių (toliau – nustatytos valstybės) piliečiai, taip pat nustatytose valstybėse įsteigti juridiniai asmenys, organizacijos, padaliniai, išskyrus atvejus, kai 1/4 ar daugiau balsavimo teisių tokio juridinio asmens ar kitos organizacijos dalyvių susirinkime priklauso ne nustatytai valstybei, ne nustatytose valstybėse įsteigtiems juridiniams asmenims ir (ar) jų piliečiams. Paslaugų teikėjai, su partijomis, pretendentais, kandidatais, referendumo iniciatoriais, referendumo oponentais, visuomeniniais rinkimų komitetais politinės kampanijos dalyviais sudarę sutartis šio straipsnio 8 dalies 7 ir 9 punktuose nurodytoms paslaugoms teikti, gali pasitelkti tik tokius pačius kaip ir jiems patiems keliamus reikalavimus atitinkančius subjektus. Šis reikalavimas taip pat taikomas šio straipsnio 8 dalies 7 ir 9 punktuose nurodytų paslaugų, kurios buvo suteiktos iki politinės kampanijos laikotarpio pradžios, tačiau skirtos politinei kampanijai, teikėjams.	Pritarti	Nuostatos taip patobulintos, atsižvelgiant į kitų subjektų pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė.
390.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	115			Kodekso 116 straipsnio pavadinime žodis „skolas“ keistinas žodžiu „įsiskolinimus“, nes būtent šis žodis vartojamas visame šio straipsnio tekste.	Pritarti
391.	Kauno, Šiaulių , Panevėžio miestų, Rokiškio  rajono, Kazlų Rūdos savivaldybių merai 2022-04-27	116			Taip pat siūlome tikslinti RK 117 straipsnį numatant, kad būtų aiškiai apibrėžta, jog politinių organizacijų ir jų keliamų kandidatų, kandidatų sąrašų nepanaudotos lėšos gali būti skirtos  partijos ar rinkimų komitetų veiklai finansuoti.	Pritarti
392.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	116			Kodekso 117 straipsnyje formuluotė „nepanaudotos lėšos gali būti skirtos tik partijos veiklai finansuoti“ tikslintina taip: „politinei kampanijai nepanaudotos lėšos gali būti skirtos tik tų politinių organizacijų veiklai finansuoti“.	Pritarti
393.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	117 118 133	3 2	4 4	Kodekso 118 straipsnio nuostatos derintinos su nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliosiančiomis Finansinės apskaitos įstatymo nuostatomis (sąvoka „buhalterinė apskaita“ pakeista sąvoka „finansinė apskaita“ ir kt.). Atitinkamai tikslintini Kodekso 119 straipsnio 3 dalies 4 punktas bei 134 straipsnio 2 dalies 4 punktas.	Pritarti
394.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	118	2	4	Kodekso 119 straipsnio 2 dalies 4 punkte, derinant Kodekse vartojamas sąvokas, formuluotė „neveiksniu ar ribotai veiksniu“ keistina formuluote „neveiksniu su rinkimų teisės įgyvendinimu arba finansų tvarkymu susijusiose srityse“ ar pan.	Pritarti
395.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	118	3	1	Kodekso 119 straipsnio 3 dalies 1 punkte formuluotė „skolos įsipareigojimus“ keistina formuluote „prisiimtus finansinius įsipareigojimus“ (plg. su Kodekso 120 straipsnio 1–3 dalimis).	Pritarti
396.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	118	3	2	Kodekso 119 straipsnio 3 dalies 2 punkte vietoj žodžio „numeris“ turėtų būti „numerio“.	Pritarti
397.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	119	4		Kodekso 120 straipsnio 4 dalies pradžioje po žodžio „Kiekvienas“ siūlome įrašyti patikslinimą „savarankiškas“.	Pritarti
398.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	119	5		Kodekso 120 straipsnio 5 dalyje, atsižvelgiant į tai, kad pagal Kodekso 113 straipsnio 4 dalį piniginės aukos galėtų būti renkamos tik elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, o priimti tokias aukas grynaisiais pinigais būtų draudžiama, žodžius „jei tokios naudotos“ reikėtų išbraukti; kartu kaip pertekliniai išbrauktini ir žodžiai „elektroninėmis mokėjimo priemonėmis“.	Nepritarti	112 straipsnio 4 dalyje  kalbama apie du aukų rinkimo būdus: banko pavedimus ir elektronines mokėjimo priemones. Dalis dalyvių aukas renka tik į kampanijos sąskaitas ir nenaudoja papildomų mokėjimo priemonių.
399.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	120	1		Kodekso 121 straipsnio 1 dalyje išbrauktini pertekliniai antrą kartą pakartoti žodžiai „rinkimų politinės kampanijos“.	Pritarti
400.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	120	2		Kodekso 121 straipsnio 2 dalyje numatyta iždininko pareiga per 10 darbo dienų paskelbti duomenis apie rinkimų politinės kampanijos metu gautas aukas yra detaliai reglamentuota Kodekso 114 straipsnio „Aukų apskaita“ 6 dalyje, todėl abejotina, ar ją reikia kartoti 121 straipsnio 2 dalyje.	Pritarti
401.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	121	2		Kodekso 122 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „suteikta kompetencija leidžia patikrinti“ siūlome rašyti „suteikta kompetencija tikrinti“.	Pritarti
402.	Vyriausioji rinkimų komisija 2022-04-26	121	4		122 straipsnis. Rinkimų politinės kampanijos finansavimą kontroliuojančios institucijos 4. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) tikrina, ar aukotojai turėjo pakankamai pajamų aukai suteikti, ar kandidatai turėjo pakankamai pinigų pajamų ir lėšų rinkimų politinei kampanijai finansuoti. Apie atliktą patikrinimą ir jo metu nustatytus teisės aktų pažeidimus Valstybinė mokesčių inspekcija praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai.	Pritarti
403.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	122	1	3	Kodekso 123 straipsnio 1 dalies 3 punkte po „VMDU“ įrašytina „dydį“.	Pritarti
404.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	122	1	9	Kodekso 123 straipsnio 1 dalies 9 punkte vietoj žodžio „taikytiniems“ įrašytina „taikomiems“, o 11 punkte vietoj žodžio „taikytini“ – „taikomi“.	Pritarti
405.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	123	1 2		Kodekso 124 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „70 rinkimuose taikomo VMDU dydžio“ turėtų būti „70 rinkimuose taikomų VMDU dydžių“, o šio straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „70 ir mažesnę rinkimuose taikomo VMDU dydžio pajamų sumą“ turėtų būti „70 rinkimuose taikomų VMDU dydžių arba mažesnę pajamų sumą“.	Pritarti
406.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	123	4	1	Kodekso 124 straipsnio 4 dalies 1 punkte minimos auditoriaus ataskaitos dėl pastebėtų faktų pavadinimas kitose Kodekso nuostatose rašomas pradedant mažąja raide. Šios ataskaitos turinį atskleidžianti formuluotė „kurioje auditorius pateikia savarankiško dalyvio nepriklausomo patikrinimo rezultatus“ šiame punkte išbrauktina kaip perteklinė, nes tokia pat formuluotė yra ir šio straipsnio 5 dalyje, skirtoje auditoriaus ataskaitos dėl pastebėtų faktų sampratai apibrėžti.	Pritarti
407.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	123	5		Kodekso 124 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „šio įstatymo“ turėtų būti „šio kodekso“.	Pritarti
408.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	124	3		Kodekso 125 straipsnio 3 dalyje žodį „etapu“ siūlytume pakeisti žodžiu „laikotarpiu“, o vietoj „viešos ir teikiamos“ reikėtų įrašyti „vieši ir teikiami“ (nes tarp tokių dokumentų yra ne tik deklaracijos ir ataskaitos, bet ir žiniaraščiai). Kita vertus, visi šioje dalyje išvardyti dokumentai pagal kitas Kodekso nuostatas yra skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje, todėl nuostata, kad šie dokumentai yra vieši, yra perteklinė, o nuostatos dėl jų teikimo prasmė neaiški.	Pritarti iš dalies	Pastabos paskutiniam sakiniui nepritartina, nes nuostata yra reikalinga siekiant teisinio aiškumo VRK veikloje.
409.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	125			Kodekso 126 straipsnio pavadinimas iš dalies neatspindi šio straipsnio turinio (jame reguliuojama ne tik politinės reklamos, bet ir rinkimų politinių kampanijų finansavimo stebėsena).	Pritarti
410.	LVAT	125	8		Pagal įstatyme nustatytą kompetenciją susipažinę su rengiamais projektais, teikiame pastabas dėl Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektu Nr. XIVP-1279(2) teikiamo patvirtinti Rinkimų kodekso 126 straipsnio 8 dalies ir 176 straipsnio nuostatų. Dėl Rinkimų kodekso 126 straipsnio 8 dalies. Rinkimų kodekso 126 straipsnio 8 dalyje numatoma nustatyti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo įpareigoti politinės kampanijos dalyvį neprisiimti naujų turtinių prievolių dėl išlaidų politinei kampanijai, išnagrinėja ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo gavimo. Politinės kampanijos dalyvis skundą turi teisę paduoti per 7 dienas. Iš tiesų, 48 valandų skundo išnagrinėjimo terminas vertintinas kaip itin trumpas ir praktiškai neužtikrina veiksmingos teisminės gynybos, todėl siūlytume pratęsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skiriamą laiką bylai išnagrinėti bent iki 3 dienų.	Pritarti	Pritartina siūlymui dėl 3 d.: 8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytą sprendimą rinkimų politinės kampanijos dalyvis per 7 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 3 dienas 48 valandas nuo jo gavimo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo paskelbimo,
411.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	127	1		Kodekso 128 straipsnio 1 dalies trečiajame sakinyje išdėstytos nuostatos prasmė yra visiškai neaiški, siūlome šią nuostatą išbraukti (tokia nuostata galiojančiuose rinkimų įstatymuose yra likusi iš anksčiau buvusio nustatyto teisinio reguliavimo apie rinkėjo kortelę, kuri buvo vardinis pakvietimas dalyvauti rinkimuose).	Pritarti
412.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	127	2	2	Kodekso 128 straipsnio 2 dalies 2 punkto formuluotė „vienmandatės rinkimų apygardos“, tinkanti tik Seimo ir merų rinkimams, tikslintina.	Pritarti
413.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	128	2		Kodekso 129 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią „pranešimų apie rinkimus platinimo <...> tvarka nustatoma šio kodekso 138 ir 146 straipsniuose“, tikslintina, nes straipsniuose, į kuriuos daroma nuoroda, pranešimų apie rinkimus platinimo rinkėjams tvarka nėra nustatyta.	Nepritarti	Rinkėjų informavimas nustatytas 137 str. 4 d. ir 145 str. 3 d.
414.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	128	3		Kodekso 129 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „kartu yra paskelbti arba Respublikos Prezidento rinkimai, arba rinkimai į Europos Parlamentą, arba savivaldybių tarybų, merų rinkimai, arba referendumas, arba rengiamas pakartotinis balsavimas“ (kurioje nepaminėtas Seimas) siūlome įrašyti glaustesnę formuluotę „kartu yra paskelbti keli skirtingi rinkimai arba rinkimai ir referendumas“; formuluotė „pranešimas apie rinkimus“ tikslintina – „pranešimas apie rinkimus (arba apie rinkimus ir referendumą)“.	Pritarti
415.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	128	4		Kodekso 129 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „šiai“ turėtų būti „šios“.	Pritarti
416.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	129	6		Atsižvelgiant į Kodekso 130 straipsnio „Rinkimų biuleteniai“ pavadinimą ir nuostatas, visame Kodekso tekste reikėtų nuosekliai vartoti sąvoką „rinkimų biuleteniai“, todėl šio straipsnio 6 dalyje prieš žodį „biuleteniai“ įrašytinas žodis „Rinkimų“.	Pritarti
417.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	131	3	5	Kodekso 132 straipsnio 3 dalies 5 punkte vietoj žodžio „rinkimų“ įrašytina „šiuo“.	Pritarti
418.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	132	1		Kodekso 133 straipsnio 1 dalyje po žodžio „biudžetų“ įrašytina „lėšų“.	Pritarti
419.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	132	2		Kodekso 133 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje po žodžio „biudžeto“ įrašytina „lėšų“, o po žodžio „darbas“ reikia išbraukti tašką ir antrą kartą pakartotą tą pačią formuluotę „Iš valstybės biudžeto lėšų apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti“.	Pritarti
420.	Vyriausioji rinkimų komisija 2022-04-26	132	3		133 straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos 1. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos apmokamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. 2. Iš valstybės biudžeto apmokama rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti bei rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo darbas. Iš valstybės biudžeto lėšų apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti, balsavimo biuletenių ir kitos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos rinkimų medžiagos pritaikymo neįgalių rinkėjų poreikiams išlaidos. 3. Pirmalaikiams rinkimams, taip pat pakartotiniams rinkimams, kuriems lėšos valstybės biudžete nebuvo numatytos ir asignavimai valstybės biudžete Vyriausiajai rinkimų komisijai nebuvo skirti, lėšas skiria Vyriausybė. Lėšų skiriama ne mažiau kaip prieš tai buvo panaudota rengiant atitinkamus rinkimus. Jeigu likus ne daugiau kaip 60 dienų iki rinkimų dienos Vyriausybė lėšų neskiria, Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę paimti valstybės garantuotą paskolą, tačiau ne didesnę kaip prieš tai buvo panaudota lėšų rengiant atitinkamus rinkimus, iš banko arba kredito įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka. Šios nuostatos yra nesuderintos su Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo nuostatomis.	Pritarti	Nuostatos taip patobulintos, atsižvelgiant į kitų subjektų pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė.
421.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	132	4		Diskutuotina, ar Kodekso 133 straipsnio 4 dalyje neturėtų būti įtvirtinta, kad iš valstybės biudžeto lėšų apmokamos ir balsavimo su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose organizavimo išlaidos.	Nepritarti	VRK skirtos valstybės biudžeto lėšos rinkimams organizuoti naudojamos rinkimų ir balsavimo komisijų darbui apmokėti. Balsavimo patalpas ir inventorių suteikia savivaldybės. Balsavimas specialiuosiuose punktuose vykdo atsakingos rinkimų komisijos. Balsavimą laivuose vykdo ne balsavimo ar rinkimų komisijos, o laivų kapitonai, o laivo balsavimo komisijos nariams už darbą nėra atlyginama. Kodekse tokia finansavimo tvarka nėra numatyta, todėl 132 str. 4 d. negali būti pildomas dėl balsavimo laivuose. Jeigu būtų įtrauktas numatytas papildymas, tada reikėtų keisti ir Kodekso 146 str. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad su Lietuvos vėliava gali plaukioti ir privatūs laivai. Balsavimą laivuose koordinuoja Jūreivių apylinkė.
422.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	132	5		Kodekso 133 straipsnio 5 dalyje formuluotėje „savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų“ vietoj žodžio „savivaldybių“ įrašytina „apygardų, savivaldybių“.	Pritarti
423.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	132	7		Kodekso 133 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžio „biudžeto“ turėtų būti „biudžetų“.	Pritarti
424.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	133	1		Kodekso 134 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „atidarytą Vyriausiosios rinkimų komisijos“ įrašytina „Vyriausiosios rinkimų komisijos atidarytą“.	Pritarti
425.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	134	2	2	Kodekso 135 straipsnio 2 dalies 2 punkto c papunktyje vietoj jungtuko „ar“ turėtų būti jungtukas „ir“.	Pritarti iš dalies	Siūloma tokia nuostata: „c) teritorinės policijos įstaigos areštinėse, suėmimo vykdymo ir arešto bei laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietų įstaigose;.
426.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	134	2	3	Kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte vietoj žodžių „rinkėjo namuose (toliau – namuose)“ įrašytinas žodis „namuose“.	Pritarti
427.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	135	1		Kodekso 135 straipsnio 1 dalyje po žodžio „apygardos“, po kablelio, įrašytina „savivaldybės“.	Pritarti	Patikslinta redakcija įrašant žodžius  „ar savivaldybės“.
428.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	135	2		Kodekso 135 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „biuleteniais“ įrašytina „biuleteniu (biuleteniais)“, nes Respublikos Prezidento rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą rinkėjas pildo tik vieną biuletenį.	Pritarti
429.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	135	3	1 2	Kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte vietoj žodžio „biuletenius“ įrašytina „biuletenį (biuletenius)“, o šios dalies 2 punkte vietoj žodžių „užpildytus rinkimų biuletenius“ – „užpildytą (užpildytus) rinkimų biuletenį (biuletenius)“.	Pritarti
430.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	135	4 6		Kodekso 136 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „esančiais rinkimų biuleteniais“ reikėtų įrašyti žodžius „esančiu (esančiais) rinkimų biuleteniu (biuleteniais)“, o šio straipsnio 6 dalyje vietoj žodžio „biuletenius“ – „biuletenį (biuletenius)“.	Pritarti
431.	G. Stoškus	135 143	6 4		Argumentai:  Rinkimų kodekso projektas šiuo metu kalba tik apie rinkimų apylinkių prieinamumą, kas aktualu žmonėms su judėjimo negalia ir apie teisę už neįgalųjį rinkėją balsuoti kitam asmeniui, bet neregiai jau kelinti rinkimai naudoja brailio rašto įmautes, į kurias įdedamas rinkimų biuletenis, o apie jas Rinkimų kodekse nėra nė žodžio, todėl siūlau į rinkimų kodeksą perkelti Neįgaliųjų teisių konvencijos 29 str. a) punkto II papunkčio nuostatą: „prireikus sudarant jiems sąlygas naudotis pagalbinėmis ir naujausiomis technologijomis“.   Siūlau Rinkimų kodekso 136 str. 6 d. ir 144 str. 4 d. papildyti žodžiais: „Neįgaliam rinkėjui prireikus, sudaromos sąlygos jam naudotis pagalbinėmis ir naujausiomis technologijomis“. 136 straipsnis. Balsavimo iki rinkimų dienos tvarka ir dokumentai 6. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus veiksmus rinkėjas atlieka pats. Jeigu rinkėjas dėl neįgalumo šių veiksmų pats atlikti negali, jo prašymu juos atlieka rinkėjo pasirinktas asmuo. Šis asmuo rinkimų biuletenius privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį. „Neįgaliam rinkėjui prireikus, sudaromos sąlygos jam naudotis pagalbinėmis ir naujausiomis technologijomis.“	Pritarti	Nuostatos patikslintos pagal Seimo narės M. Ošmianskienės pasiūlymą.
432.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	137	2		Kodekso 138 straipsnio 2 dalies trečiajame sakinyje žodžius „krašto apsaugos ministro teikimu“ reikėtų perkelti prieš žodžius „Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka“. Šiame sakinyje skliaustuose įrašyta nuostata tikslintina, nes nėra aiški.	Pritarti	Paaiškinimo skliausteliuose visai nereikia, jis išbraukiamas, nes tai bus nustatyta VRK tvarkoje.
433.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	137	3		Kodekso 138 straipsnio 3 dalyje nuoroda turėtų būti daroma ne į Kodekso 136 straipsnio 4 dalį, o į 135 straipsnio 4 dalį.	Pritarti	Patikslinus projektą, nuoroda  yra į 134 straipsnio 4 dalį.
434.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	138	1		Kodekso 139 straipsnio 1 dalyje vartojama neapibrėžta sąvoka „speciali situacija“. Svarstytina, ar vietoj šios sąvokos, kurios turinys atskleistas tik kitame straipsnyje, negalėtų būti padaryta nuoroda į Kodekso 140 straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes.	Pritarti
435.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	138	2		Kodekso 139 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje vietoj formuluotės „gyvenančių konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje“ reikėtų įrašyti „įrašytų į rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą“.	Pritarti
436.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	139	3		Kodekso 140 straipsnio 3 dalyje išbrauktini žodžiai „ar ekstremalųjį įvykį“, nes ekstremalusis įvykis nėra skelbiamas – jam įvykus gali būti skelbiama ekstremalioji situacija.	Pritarti
437.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	139	3		Kodekso 140 straipsnio 3 dalies nuostata, kad kai „dėl rinkėjų galimybės atvykti balsuoti ribojimo nėra galimybės organizuoti rinkimų įprasta tvarka arba gali kilti grėsmė rinkimų organizavimui ir vykdymui <...>, balsavimo patalpose balsuojantys rinkėjai turi būti aprūpinami būtinosiomis apsaugos priemonėmis“ tikslintina, nes nėra aišku, kaip piliečiai balsuotų balsavimo patalpose, jeigu jų galimybė atvykti balsuoti būtų ribojama.	Nepritarti	Nuostata pakankamai aiški, besikartojanti, todėl konstituciniame įstatyme detalizuoti, kaip bus aprūpinama apsaugos priemonėmis įvairiose situacijose tikrai nėra reikalinga.
438.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	139	3		Kodekso 140 straipsnio 3 dalyje siūlomas trumpinys „paskelbus specialią situaciją“ diskutuotinas, nes jo turinys nėra visiškai aiškus, jis apima ne tik nurodytas „skelbiamas“ padėtis, bet ir tam tikras papildomas vertinamąsias aplinkybes, taigi galėtų klaidinti. Atsižvelgdami į tai, kad įvedus šį trumpinį jis toliau Kodekso tekste pavartotas tik vieną kartą, siūlytume jo atsisakyti, o šios dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „Paskelbus specialią situaciją“ įrašyti, pavyzdžiui, „Esant tokioms aplinkybėms“, ar pan.	Pritarti
439.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	139	3		Kodekso 140 straipsnio 3 dalyje žodžiai „šiose rinkimų apylinkėse gyvenantys“ išbrauktini, nes yra pertekliniai (be to, neaišku, kokios apylinkės yra „šios“, o rinkėjai turėtų būti apibūdinami ne kaip „apylinkėse gyvenantys“, o kaip į įrašyti apylinkės rinkėjų sąrašą).	Pritarti
440.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	142	3		Kodekso 140 straipsnio 3 dalyje po žodžio „apygardos“, po kablelio, įrašytina „savivaldybės“ (dukart).	Pritarti	Patikslinama, kad 142 straipsnio 3 dalyje po žodžio „apygardos“ žodis „savivaldybės“ įrašomas dukart.
441.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	142	5		Kodekso 143 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „išduodami rinkimų biuleteniai“ reikėtų įrašyti žodžius „išduodamas (išduodami) rinkimų biuletenis (biuleteniai)“.	Pritarti
442.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	142	7		Kodekso 143 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžio „balsavimo“ įrašyti žodį „rinkimų“.	Pritarti
443.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	143	1		Kodekso 144 straipsnio 1 dalies 1 punkte išbrauktinas antrasis, perteklinis žodis „už“.	Pritarti
444.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	143	1	2	Kodekso 144 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj žodžių „sąrašo kandidatų“ įrašytini žodžiai „kandidatų, įrašytų į kandidatų sąrašą“, o vietoj „šio sąrašo kandidatų“ – „į šį sąrašą įrašytų kandidatų“.	Pritarti
445.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	143	2		Kodekso 144 straipsnio „Rinkimų biuletenių pildymas“ 2 dalies paskutiniame sakinyje įtvirtinta teisės norma reguliuojamas ne rinkimų biuletenio pildymas, o balsų skaičiavimas, todėl kyla klausimas, koks šios nuostatos santykis su Kodekso 154 straipsnio „Balsų, paduotų rinkimų apylinkėje, skaičiavimas“ 9 dalimi ir 159 straipsniu „Pirmumo balsų, paduotų už kandidatus, skaičiavimas“ (taip pat žr. pastabą dėl 154 straipsnio 9 dalies).	Pritarti	Apskritai nereikia šio paskutinio sakinio. Tai eina į VRK-jos tvarką pagal 158 str. 2 d.: „2. Jeigu kandidatų sąraše, už kurį balsuoja rinkėjas, yra daugiau kaip penki kandidatai, rinkėjas gali užpildyti visus penkis laukelius, jeigu kandidatų sąraše yra penki kandidatai, – rinkėjas pildo ne daugiau kaip keturis laukelius, jeigu kandidatų sąraše yra keturi kandidatai, – rinkėjas pildo ne daugiau kaip tris laukelius, jeigu kandidatų sąraše yra trys kandidatai, – rinkėjas pildo ne daugiau kaip du laukelius, jeigu kandidatų sąraše yra du kandidatai, – rinkėjas pildo ne daugiau kaip vieną laukelį. Jeigu rinkėjas užpildo daugiau laukelių, negu nurodyta šioje dalyje, pirmumo balsai skaičiuojami tik pirmesniuose laukeliuose nurodytiems kandidatams.“
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	143	3		Kodekso 144 straipsnio 3 dalies antrajame ir trečiajame sakiniuose įtvirtintomis teisės normomis reguliuojamas ne rinkimų biuletenio pildymas, o balsų skaičiavimas, šios normos yra iš esmės tapačios toms, kurias siūloma nustatyti Kodekso 154 straipsnio 9 dalyje, todėl kyla klausimas, koks yra jų santykis su 154 straipsnio 9 dalimi ir 159 straipsniu (taip pat žr. pastabą dėl 154 straipsnio 9 dalies).	Pritarti	Išbraukta pagal pastabą: „3. Pirmumo balsams nurodyti skirti laukeliai kandidatams turi vienodą pirmumo teisę, nepaisant laukelio numerio. Jeigu rinkimų biuletenyje specialiai pirmumo balsams nurodyti skirtuose laukeliuose to paties kandidato rinkimų numeris įrašytas du ar daugiau kartų, šiam kandidatui pagal šį rinkimų biuletenį įskaitomas tik vienas pirmumo balsas. Jeigu pagal padarytas žymas negalima nustatyti rinkėjo valios dėl vieno ar daugiau kandidatų rinkimų numerių, laikoma, kad rinkėjas nepareiškė valios dėl tų kandidatų.“
447.	G. Stoškus	143	4		144 straipsnis. Rinkimų biuletenių pildymas 4. Jeigu rinkėjas dėl neįgalumo negali pats atlikti šiame straipsnyje nurodytų veiksmų, jo prašymu rinkimų biuletenius užpildo pasirinktas kitas asmuo. Šis asmuo privalo rinkimų biuletenius užpildyti rinkėjo akivaizdoje ir pagal jo nurodymą, išsaugoti balsavimo paslaptį ir rinkėjo akivaizdoje įmesti biuletenį į balsadėžę. Komisijos nariams, rinkimų stebėtojams ir atstovams rinkimams draudžiama atlikti balsavimo veiksmus už neįgalų rinkėją. „Neįgaliam rinkėjui prireikus, sudaromos sąlygos jam naudotis pagalbinėmis ir naujausiomis technologijomis“.	Pritarti	Projektas patikslintas pagal Seimo narės M. Ošmianskienės pasiūlymą.
448.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	143	5		Kodekso 144 straipsnio 5 dalyje yra pažodžiui pakartota to paties straipsnio 4 dalies paskutinė nuostata, todėl viena iš šių nuostatų išbrauktina.	Pritarti
449.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	143	6		Kodekso 144 straipsnio 6 dalyje siūlome kaip perteklines išbraukti skliaustuose pateiktas daugiskaitos formas.	Pritarti
450.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	145	2		Kodekso 146 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „jose“ turėtų būti „joje“.	Pritarti
451.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	145	5		Kodekso 146 straipsnio 5 dalyje vietoj formuluotės „ar papildomoje balsavimo vietoje“ įrašytina formuluotė „ir papildomose balsavimo vietose“.	Pritarti
452.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	145	7		Kodekso 146 straipsnio 7 dalyje išbrauktinas žodis „atitinkamai“ ir brūkšnys po jo.  Vietoj šios dalies dviejų paskutinių sakinių siūlytume įrašyti tokią nuostatą: „Išlaidos, susijusios su balsavimo organizavimu, yra apmokamos iš Vyriausiajai rinkimų komisijai rinkimams organizuoti ir vykdyti skirtų valstybės biudžeto lėšų pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos su Užsienio reikalų ministerija sudarytą valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti naudojimo sutartį.“	Pritarti
453.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	146 14 54 58 129 130	3 2 5 5 3	9	Atsižvelgiant į tai, kad pagal Kodekso 147 straipsnį balsavimas organizuojamas „su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose“, atitinkamai reikėtų patikslinti ir kitas Kodekso nuostatas dėl balsavimo organizavimo laivuose: 14 straipsnio 3 dalį, 54 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 58 straipsnio pavadinimą ir 5 dalį, 130 straipsnio 5 dalį, 131 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 7 dalį.	Pritarti	Buvęs projekto 182 straipsnis (kartu ir šio straipsnio 7 dalis) išbrauktas.
454.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	146	1		Kodekso 147 straipsnio 1 dalyje po žodžio „esantys“ išbrauktinas žodis „laive“ ir kablelis po jo. Šioje dalyje vietoj formuluotės „ne anksčiau kaip prieš 4 dienas“ turėtų būti įrašyta „likus ne mažiau kaip 4 dienoms“ (plg. su Rinkimų į Europos Parlamentą 70 straipsnio 1 dalimi, Seimo rinkimų įstatymo 69 straipsnio 1 dalimi, Referendumo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-658 58 straipsnio 1 dalimi).	Pritarti
455.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	146	4		Kodekso 147 straipsnio 4 dalyje po brūkšnio esantis patikslinimas „Lietuvos Respublikos piliečiai“ išbrauktinas kaip perteklinis, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalies pirmąją nuostatą, pagal kurią balsavimas organizuojamas tuose su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose, kurių kapitonai yra Lietuvos Respublikos piliečiai.	Pritarti
456.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	147	2		Kodekso 148 straipsnio 2 dalyje žodį „balsavo“ reikia pakeisti žodžiu „balsavimo“.	Pritarti
457.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	147	4		Kodekso 148 straipsnio 4 dalies nuostatą siūlytume formuluoti taip: „Balsai turi būti skaičiuojami taip, kad rinkimų stebėtojai, visuomenės informavimo priemonių atstovai galėtų matyti šią procedūrą, rinkėjų žymas rinkimų biuleteniuose ir įsitikinti, jog rinkėjų balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai.“	Pritarti
458.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	148	1		Atsižvelgiant į Kodekso 48 straipsnio 12 dalies nuostatą, pagal kurią apylinkės rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka šios komisijos pirmininko pavaduotoją, Kodekso 149 straipsnio 1 dalyje formuluotė „jį pavaduojantis asmuo“ keistina žodžiais „jo pavaduotojas“.	Pritarti
459.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	149			Kodekso 150 straipsnio pavadinime žodį „tvarka“ siūlome pakeisti žodžiu „eiliškumas“.	Pritarti
460.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	149	1	2,3	Kodekso 150 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriuose rinkimuose balsuojama tik vienmandatėje arba tik daugiamandatėje rinkimų apygardoje, vietoj jungtuko „ir“ įrašytini jungtukai „ir (arba)“.	Pritarti
461.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	149	1	4	Kodekso 150 straipsnio 1 dalies 4 punktas patikslintinas, prieš žodį „skaičiuojami“ įrašant sąlygą „jeigu balsuojama daugiamandatėje rinkimų apygardoje,“. Šiame punkte prieš žodžius „pirmumo balsai“ įrašytinas žodis „gauti“.	Pritarti
462.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	149	2		Kodekso 150 straipsnio 2 dalis išbrauktina kaip neturinti jokio papildomo norminio turinio palyginti su šio straipsnio 1 dalimi, be to, neaiški (nuoroda į 161 straipsnį nesuprantama).	Pritarti
463.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	150	2		Kodekso 151 straipsnio 2 dalyje formuluotę „pagal rinkėjų parašus apylinkės rinkėjų sąraše, pavirtinančius biuletenio gavimą“ siūlytume pakeisti formuluote „pagal rinkimų biuletenio gavimą pavirtinančius rinkėjų parašus apylinkės rinkėjų sąraše“.	Pritarti
464.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	151	2		Atsižvelgiant į Kodekso 152 straipsnio nuostatų turinį, jį reikėtų arba išskaidyti – 2 dalies nuostatą, neatitinkančią XV skyriaus antrojo skirsnio („Balsavusių rinkimų dieną rinkimų apylinkėje balsų skaičiavimas“) reguliavimo dalyko, perkelti į šio skyriaus ketvirtąjį skirsnį („Balsavimo rezultatų rinkimų apylinkėje skaičiavimas“) (žr. pastabą dėl 158 straipsnio), o 1 dalies nuostatą perkelti į 153 straipsnio pradžią arba palikti 152 straipsnyje, atitinkamai patikslinus jo pavadinimą, – arba visą 152 straipsnį perkelti į XV skyriaus pirmąjį skirsnį („Bendrosios nuostatos“).	Nepritarti	Tai nuosekliai išdėstyta procedūra rinkimų dieną. Straipsnio pavadinimo nereikia tikslinti, nes jis taps ilgas ir griozdiškas, o iš skirsnio pavadinimo aišku, kad balsavusių rinkimų dieną.
465.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	152	2		Kodekso 153 straipsnio 2 dalyje jungtukas „ar“ keistinas jungtuku „ir“.	Pritarti
466.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	152	3		Kodekso 153 straipsnio 3 dalyje reikėtų patikslinti, kokį sprendimą priima apylinkės rinkimų komisija, jeigu yra požymių, kad balsadėžė iki balsavimo pabaigos buvo pažeista.	Pritarti	Nuostata patikslinta: „3. Jeigu esama požymių, kad balsadėžė iki balsavimo pabaigos buvo pažeista, apylinkės rinkimų komisija ne mažiau kaip 3/5 visų jos narių balsų dauguma priima sprendimą dėl balsadėžės pažeidimo, surašo balsadėžės pažeidimo aktą ir tai pažymi balsų skaičiavimo protokole. Apie tai nedelsiant informuojama apygardos, savivaldybės rinkimų komisija, kad ši priimtų sprendimą dėl šioje balsadėžėje esančių rinkimų biuletenių skaičiavimo.“
467.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	152	4	1	Kodekso 153 straipsnio 4 dalies 1 punkte žodį „skaičiuoti“ reikėtų pakeisti žodžiu „suskaičiuoti“.	Pritarti
468.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	152	4	2	Kodekso 153 straipsnio 4 dalies 2 punkte formuluotę „priimti sprendimą, kad rinkimų biuletenius skaičiuos apygardos, savivaldybės rinkimų komisija“, siūlome pakeisti formuluote „nuspręsti pati suskaičiuoti rinkimų biuletenius“.	Pritarti
469.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	152	6		Kodekso 153 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „priima sprendimus“ įrašytina „sprendžia“; nuoroda turėtų būti daroma ne į 159 straipsnį, o į 157 straipsnį; antrajame sakinyje prieš žodžius „komisijos pirmininkas“ išbrauktinas žodis „komisija“.	Pritarti	Po patikslinto projekto, nuoroda yra į 156 straipsnį.
470.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	152 153			Atsižvelgiant į Kodekso 153 straipsnio „Balsadėžėje rastų rinkimų biuletenių skaičiavimas“ ir 154 straipsnio „Balsų, paduotų rinkimų apylinkėje, skaičiavimas“ pavadinimus ir šiuose straipsniuose siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, svarstytina, ar rinkimų biuletenių skaičiavimą reikėtų atskirti nuo paduotų balsų skaičiavimo, nes šie procesai iš dalies sutampa. Nepaisant 153 straipsnio pavadinimo, balsadėžėje rastų rinkimų biuletenių skaičiavimą siūloma reguliuoti ne šiame, o 154 straipsnyje (jo 1–6 dalyse). Manytina, kad Kodekso 153 ir 154 straipsniuose (išskyrus 154 straipsnio 8 dalį) numatytas teisinis reguliavimas turėtų būti išdėstytas viename straipsnyje, kuris galėtų būti pavadintas, pavyzdžiui, „Balsadėžėje rastų rinkimų biuletenių ir rinkėjų paduotų balsų skaičiavimas“. Jeigu į pastabą dėl Kodekso 153 straipsnio ir 154 straipsnio 1–6 dalių sujungimo į vieną straipsnį nebūtų atsižvelgta, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, atsižvelgiant į antrojo skirsnio pavadinimą („Balsavusių rinkimų dieną rinkimų apylinkėje balsų skaičiavimas“), nėra aišku, ar 154 straipsnio pavadinime („Balsų, paduotų rinkimų apylinkėje, skaičiavimas“) turimi omenyje tik rinkimų dieną balsavusių rinkėjų balsai; jeigu taip, šio straipsnio pavadinimą reikėtų atitinkamai patikslinti, nes projektu siūloma formuluotė apima ir iki rinkimų dienos balsavusiųjų balsus, kurių skaičiavimas reglamentuojamas tik kitame skirsnyje. Kodekso 154 straipsnio 8 dalies (pataisius klaidingą numeraciją – 7 dalies) nuostatos perkeltinos į to paties skyriaus trečiojo skirsnio („Balsavusių iki rinkimų dienos apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimas“) pradžią (155 straipsnio 1 dalį). Atsižvelgiant į Kodekso 154 straipsnio 9 dalies (pataisius klaidingą numeraciją – 8 dalies) nuostatų turinį (pirmumo balsų skaičiavimo taisyklės), kyla klausimas, koks yra jų santykis su 159 straipsniu „Pirmumo balsų, paduotų už kandidatus, skaičiavimas“ ir kodėl jos nustatomos ne tame straipsnyje; svarstytinas šios dalies nuostatų perkėlimas į 159 straipsnį. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios dalies paskutiniame sakinyje prieš žodį „balsas“ reikėtų įrašyti žodį „pirmumo“.	Pritarti iš dalies	Rinkimų biuletenių skaičiavimas ir paduotų balsų skaičiavimas yra skirtingi, vienas po kito, vykstantys procesai. Manytina, kad nėra tikslinga sujungti šių straipsnių. Patikslinta projekto 153 straipsnio 9 dalis perkelta į projekto 158 straipsnio 2 dalį.
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	153 160	6 1		Kodekso 154 straipsnio 6 dalyje formuluotę „į specialų voką (vokus), kuris (kurie) užklijuojamas (užklijuojami) ir laikomas (laikomi) saugiai“ siūlytume pakeisti glaustesne formuluote – „į specialius vokus, kurie užklijuojami ir laikomi saugiai“. Atitinkamai taisytina Kodekso 161 straipsnio 1 dalis („į specialius vokus“).	Pritarti
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	153			Taisytina Kodekso 154 straipsnio dalių numeracija – po 6 dalies turėtų būti 7 ir 8 dalys.	Pritarti
473.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	157 155 151	1		Nepaisant Kodekso XV skyriaus trečiojo skirsnio pavadinimo („Balsavusių iki rinkimų dienos apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimas“), šiame skirsnyje reglamentuojamas tik rinkimų biuletenių skaičiavimas, o balsų skaičiavimas – kitame skirsnyje, 158 straipsnio 1 dalyje. Manytina, kad rinkimų biuletenių skaičiavimo nereikėtų atskirti nuo paduotų balsų skaičiavimo, nes šie procesai iš dalies sutampa, ir kad 158 straipsnio 1 dalies nuostata, atsižvelgiant į jos reguliavimo dalyką (balsavimo vokuose rastuose rinkimų biuleteniuose paduotų rinkėjų balsų skaičiavimas), turėtų būti perkelta į trečiąjį skirsnį (pavyzdžiui, į 156 straipsnį), o į jos vietą galėtų būti perkelta 152 straipsnio 2 dalies nuostata (žr. pastabą dėl 152 straipsnio). (Kartu svarstytina, ar 158 straipsnio 2 dalies nuostata nėra perteklinė, nes 160 straipsnio 2 dalyje yra išvardyti visi duomenys, kurie turi būti įrašomi į rinkimų apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą, įskaitant rinkėjų paduotus balsus.).	Nepritarti	Rinkimų biuletenių skaičiavimas ir paduotų balsų skaičiavimas yra skirtingi, vienas po kito, vykstantys procesai. Pastabai nepritarė ir VVSK – papildomas komitetas.
474.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	154	2	4	Kodekso 155 straipsnio 2 dalies 4 punkte pirmiau išdėstytinos aplinkybės (nurodytos šio punkto antrojo sakinio pradžioje: jeigu  informaciniame rinkėjo lapelyje įrašytas asmuo, kurio nėra rinkėjų sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo rinkimų apylinkėje, arba yra įrašas, nurodantis, kad rinkėjas balsavo kitoje rinkimų apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties rinkėjo balsavimo vokas, arba išoriniame voke nėra informacinio rinkėjo lapelio, arba išoriniame voke yra įdėta daugiau kaip vienas vidinis balsavimo vokas), kurias reikia patikrinti prieš antspauduojant balsavimo vokus ir kurioms paaiškėjus rinkimų apylinkės antspaudas ant vidinio balsavimo voko nededamas, voke esantis rinkimų biuletenis laikomas negaliojančiu ir neskaičiuojamas, – ir tik po to, pavyzdžiui, atskirame 5 punkte, nustatytina, kad jeigu patikrinus duomenis nenustatoma šios dalies 4 punkte nurodytų aplinkybių, vidinis balsavimo vokas antspauduojamas rinkimų apylinkės antspaudu ir įmetamas į balsadėžę. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, kartu čia reikėtų įtvirtinti ir 156 straipsnio 1 dalyje siūlomą nuostatą, kad „apylinkės rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas gautas balsavimo voke, pavardės įrašoma „balsavo vokais“ arba „BV“, rinkimų apylinkėse, prisijungusiose prie elektroninio rinkėjų sąrašo, elektroniniame rinkėjų sąraše nurodoma, kad rinkėjas balsavo“. (Jeigu tai būtų padaryta, 156 straipsnio 1 dalies atsisakytina, nes antroji šios dalies nuostata kartoja nustatytąją 155 straipsnio 2 dalies 4 punkte.) Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kodekso 155 straipsnio 2 dalies 3 punkte prieš žodį „vokai“ reikėtų įrašyti „balsavimo“, o vietoj žodžio „išimama“ – „išimamas“. Šios dalies 4 punkte išbrauktini skliaustuose esantys pertekliniai žodžiai „(vidinių)“ ir „(vokų)“. Šios dalies 5 punkto atsisakytina, nes jame kartojama tas pat, kas nustatyta tos pačios dalies 4 punkte.	Pritarti iš dalies	Redakciniai pataisymai tekste padaryti. Procedūrinių dalykų nereikia keisti.
475.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	155			Kodekso 156 straipsnyje „Balsavimo vokų žymėjimas ir balsavimo vokuose gautų rinkimų biuletenių skaičiavimas“ nėra nuostatų, kuriomis būtų reglamentuojamas balsavimo vokų žymėjimas, todėl iš straipsnio pavadinimo išbrauktini žodžiai „Balsavimo vokų žymėjimas ir“. Be to, kaip minėta, rinkimų biuletenių skaičiavimo nereikėtų atskirti nuo paduotų balsų skaičiavimo, todėl į šį straipsnį turėtų būti perkelta 158 straipsnio 1 dalies nuostata dėl balsavimo vokuose rastuose rinkimų biuleteniuose paduotų rinkėjų balsų skaičiavimo, ir straipsnis galėtų būti pavadintas „Balsavimo vokuose gautų rinkimų biuletenių ir rinkėjų paduotų balsų skaičiavimas“. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kodekso 156 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „nustatyta tvarka“ įrašytina „nustatytu eiliškumu“. Šio straipsnio 6 dalyje žodį „išorinio“ reikėtų pakeisti žodžiu „išorinius“, o jungtuką „ir“ – jungtukais „ir (arba)“.	Pritarti iš dalies	Procedūrinių dalykų nereikia keisti.
476.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	156	1	1	Kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte išbrauktina nuostata „arba kuriuose pagal padarytą žymą neįmanoma nustatyti rinkėjo valios“, nes tokia pati nuostata yra įtvirtinta šios dalies 3 punkte.	Pritarti
477.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	156	1		Taisytina Kodekso 157 straipsnio 1 dalies punktų numeracija – po 4 punkto turėtų būti 5–7 punktai.	Pritarti
478.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	159			Atsižvelgiant į Kodekso 160 straipsnio „Rinkimų apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolas“ pavadinimą ir nuostatas, visame Kodekso tekste reikėtų nuosekliai vartoti sąvoką „rinkėjų balsų skaičiavimo protokolas“, o ne „balsų skaičiavimo protokolas“.	Pritarti	Patikslinti šie straipsniai: 50 str. 1 d. 7 punktas, 154 str. 2 d. 4 punktas, 157 str. 2 dalis, 160 str. 2 dalis, 163 str. 1 dalis, 164 str. 1 ir 2 dalys, 189 str. 1 dalis bei 191 str. 2 d. 2 punktas.
479.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	159	2		Kodekso 160 straipsnio 2 dalies formuluotė „vienmandatės ir daugiamandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolų pirmojoje dalyje“ tikslintina taip: „vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokole ir daugiamandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolo pirmojoje dalyje“.	Pritarti
480.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	159	2	4	Pagal Kodekso 160 straipsnio 2 dalies 3 punktą rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole, be kita ko, turėtų būti įrašomas sugadintų ir nepanaudotų rinkimų biuletenių skaičius, o pagal šios dalies 4 punktą – anuliuotų rinkimų biuletenių skaičius. Atsižvelgiant į Kodekso 151 straipsnio 5 dalies nuostatą, kad nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius apylinkės rinkimų komisija „anuliuoja nukirpdama dešinįjį viršutinį kampą“, neaišku, kokie dar, jeigu ne sugadintieji ir nepanaudotieji, anuliuoti rinkimų biuleteniai yra turimi omenyje 160 straipsnio 2 dalies 4 punkte.	Nepritarti	Anuliuotų biuletenių skaičius rašomas į protokolą, todėl jų, tai yra 4 punkto išbraukimui nepritariama.
481.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	159	2	7	Kodekso 160 straipsnio 2 dalies 7 punkte nėra visiškai aišku, ką reiškia formuluotė „šio kodekso reikalavimų neatitinkantys“ rinkimų biuleteniai – nenustatyto pavyzdžio, neantspauduoti rinkimų komisijos antspaudu, negaliojantys, ar kita.	Pritarti	Nereikia 159 str. 2 d. 7 punkto, tokios nuostatos nėra ir šiuo metu galiojančiuose įstatymuose: „7) balsadėžėje rastų ir šio kodekso reikalavimų neatitinkančių rinkimų biuletenių skaičius;“. Nes tai negaliojantys biuleteniai (7 punktas). Pakeista punktų numeracija.
482.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	159	2	9	Kodekso 160 straipsnio 2 dalies 10 punkto formuluotė „už kandidatų sąrašą ar už kiekvieną kandidatą vienmandatėje rinkimų apygardoje“ tikslintina taip: „už kiekvieną kandidatą (vienmandatėje rinkimų apygardoje) arba už kiekvieną kandidatų sąrašą (daugiamandatėje rinkimų apygardoje)“.	Pritarti
483.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	159	2	10	Kodekso 160 straipsnio 2 dalies 11 punkte žodžiai „ir specialiuose balsavimo punktuose“ yra pertekliniai, nes balsavusieji iki rinkimų dienos apima balsavusiuosius specialiuose balsavimo punktuose.	Pritarti
484.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	159	2		Kodekso 160 straipsnio 2 dalies 14 punktas išbrauktinas, nes jame kartojama šios dalies 10 punkte įtvirtinta nuostata. (Kita vertus, jeigu protokole turėtų būti atskirai nurodomi rinkėjų balsai, paduoti balsadėžėje rastais biuleteniais, ir balsai, paduoti balsavimo vokais, tai turėtų būti aiškiai nustatyta; be to, tokiu atveju atskirame punkte turėtų būti nustatytas reikalavimas įrašyti bendrus, susumuotus balsų skaičius.)	Pritarti	Išbrauktas punktas: „14) už kandidatų sąrašą, kandidatą ar kiekvieną išsikėlusį kandidatą paduotų balsų skaičius;“. Patikslinta numeracija.
485.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	159	3	5	Kodekso 160 straipsnio 3 dalies 5 punkte prieš žodį „balsai“ įrašytina „pirmumo“.	Pritarti
486.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	160	1		Kodekso 161 straipsnio 1 dalies formuluotė „Į rinkimų apylinkės vienmandatės ir daugiamandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį“ tikslintina taip: „Į rinkimų apylinkės vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą ir daugiamandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį“.	Pritarti
487.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	160	1 2		Kodekso 161 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, kad į protokolus „įrašomi visi duomenys“, prasmė nėra aiški, nes tai, kokie duomenys turi būti įrašomi į balsų skaičiavimo protokolą, nustatyta 160 straipsnio 2 dalyje. Galbūt turima omenyje tai, kad „įrašius visus duomenis“ rinkimų biuleteniai sudedami į antspauduotus paketus ir į specialiuosius vokus. Tikslintina ir šių dalių formuluotė „visi rinkimų biuleteniai“, nes jeigu pagal 1 dalį į antspauduotus paketus sudedami visi rinkimų biuleteniai, neaišku, kokie visi rinkimų biuleteniai turimi omenyje 2 dalyje.	Pritarti	Patikslinta taip: „1. Į rinkimų apylinkės vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą ir daugiamandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį įrašomi visi duomenys, nustatyti šio kodekso 159 straipsnyje, ir visi suskaičiuoti rinkimų biuleteniai sudedami į antspauduotus paketus ir į specialųjį voką (vokus), kurie užklijuojami ir laikomi saugiai. Rinkimų apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą ar jo dalį pasirašo apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai ir tik po jų – rinkimų stebėtojai. 2. Į rinkimų apylinkės daugiamandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį įrašomi visi duomenys, nustatyti šio kodekso 159 straipsnyje, ir visi suskaičiuoti rinkimų biuleteniai sudedami į antspauduotus paketus. Šią rinkimų apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolo dalį pasirašo apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai ir tik po jų – rinkimų stebėtojai.“
488.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	162			Kodekso 163 straipsnio pavadinimas („Apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos įgaliojimai“) yra tapatus 47 straipsnio pavadinimui. Atsižvelgiant į tai, kad Kodekso 47 straipsnyje yra nustatytas visas apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos įgaliojimų sąrašas, o 163 straipsnyje įtvirtinti tik su balsavimo rezultatų nustatymu susiję šios komisijos įgaliojimai, 163 straipsnio pavadinimą reikėtų patikslinti. Neaišku, koks yra Kodekso 164 straipsnio „Apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos kompetencija skaičiuojant balsavimo rezultatus“ santykis su 163 straipsniu, svarstytinas šių dviejų straipsnių nuostatų sujungimas į vieną straipsnį.	Pritarti	Patikslinta taip: „162 straipsnis. Apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos įgaliojimai nustatant balsavimo rezultatus“.
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	162	1		Kodekso 163 straipsnio 1 dalyje išbrauktinas perteklinis žodis „visus“.	Pritarti
490.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	162	2		Kodekso 163 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „apylinkės rinkėjų“ įrašytina „rinkimų“.	Pritarti
491.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	164	1		Kodekso 165 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „skaičiuoja taip: susumuoja“ įrašytina „skaičiuoja susumuodama“.	Pritarti
492.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	164	2	2 3	Kodekso 165 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 3 punkte skliaustuose vietoj jungtuko „ir“ įrašytini jungtukai „ir (arba)“, nes kai kuriuose rinkimuose balsuojama tik vienmandatėje arba tik daugiamandatėje rinkimų apygardoje.	Pritarti
493.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	164	2	4	Kodekso 165 straipsnio 2 dalies 4 punkte prieš žodžius „balsų skaičių“ įrašytina „rinkėjų“, o po žodžių „rinkėjų balsų“ įrašytina „skaičių“.	Pritarti
494.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	164	3		Kodekso 165 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „sektorius“ reikėtų įrašyti „sekretorius“.	Pritarti
495.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	166	2		Kodekso 167 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „savivaldybių ir apygardų“ įrašytina „apygardų, savivaldybių“.	Pritarti
496.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	167	2	1	Pagal Kodekso 168 straipsnio 2 dalies 1 punktą nustatant balsavimo rezultatus Seimo rinkimuose vienmandatėje rinkimų apygardoje, kitaip nei Respublikos Prezidento ir merų rinkimuose, nebūtų atsižvelgiama į rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių. Neaišku, kuo yra grindžiamas šis siūlomas Seimo rinkimų ypatumas palyginus su kitais vienmandatėse rinkimų apygardose vykstančiais rinkimais.	Pritarti	Siūlome suvienodinti visuose rinkimuose. Kodekso 167 str. 2 dalies 1 punktas: „2. Seimo rinkimų vienmandatėje rinkimų apygardoje: 1) išrinktu laikomas daugiausia rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų gavęs kandidatas, bet ne mažiau kaip 1/5 visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų;“.
497.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	167	2	2	Kodekso 168 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad jeigu Seimo rinkimų vienmandatėje rinkimų apygardoje pirmajame rate „daugiausia balsų gavo daugiau kaip du kandidatai, pakartotiniame balsavime dalyvauja visi daugiausia balsų gavę kandidatai“. Šią nuostatą reikėtų patikslinti, nes nėra aišku, ką reiškia „daugiausia balsų“ ir kiek kandidatų, surinkusių „daugiausia balsų“, gali dalyvauti pakartotiniame balsavime. Jeigu turima omenyje tokia situacija, kai pakartotiniame balsavime dalyvauja trys kandidatai, nes du kandidatai surinko po vienodą balsų skaičių, mažesnį tik už daugiausia balsų gavusio kandidato gautų balsų skaičių, tai ir turėtų būti aiškiai nustatyta.	Nepritarti	Nuostata suderinta su VRK-ja. Manome, kad norma aiškiai parašyta, nuostata aiški, nėra nelogiškumo, todėl dar papildomo aiškinimo nebereikia.
498.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	167	3 3	4	Kodekso 168 straipsnio 3 dalies pradžioje ir šios dalies 4 punkte prieš žodį „Prezidento“ įrašytina „Respublikos“.	Pritarti
499.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	167	3 4	3 4	Kodekso 168 straipsnio 3 dalies 3 punkte vietoj „1 punkte“ turėtų būti „1 arba 2 punkte“. Svarstytina, ar šio punkto nuostatos, kad išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiau balsų, nereikėtų patikslinti, papildant žodžiais „neatsižvelgiant į rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių“ (kaip siūloma Seimo rinkimų atveju). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiame punkte nėra sureguliuota situacija, jeigu abu kandidatai gautų po vienodą balsų skaičių. Tos pačios pastabos taikytinos ir šio straipsnio 4 dalies 4 punktui.	Pritarti	Pritarta Teisės departamento pasiūlytoms pataisoms. Šio straipsnio 3 dalies 3 punkte įrašoma: “Jeigu abu kandidatai yra gavę vienodą balsų skaičių, Prezidentu tampa tas kandidatas, kuris pirmą kartą balsuojant buvo gavęs daugiau balsų.“ Šio straipsnio 4 dalies 4 punkte įrašoma: „Jeigu abu kandidatai yra gavę vienodą balsų skaičių, išrinktu laikomas kandidatas, kuris pirmą kartą balsuojant buvo gavęs daugiau balsų;“.
500.	Vyriausioji rinkimų komisija 2022-04-25	167	4		168 straipsnis. Balsavimo rezultatų nustatymas vienmandatėse rinkimų apygardose 4. Savivaldybių tarybų merų rinkimų vienmandatėje rinkimų apygardoje:	Pritarti	Suderinus su Kodekso 16 str. 4 dalimi, t. b. vartojama vienaskaita – „mero“, tam pritarė ir VRK. Teikiama 167 straipsnio  4 d. pavadinimo redakcija: „4. Savivaldybių tarybų Mero rinkimų vienmandatėje rinkimų apygardoje:.“
501.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	167	4	5	Kodekso 168 straipsnio 4 dalies 5 punkte vietoj formuluotės „rinkimuose į merus“ įrašytina „mero rinkimuose“.	Pritarti
502.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	168	2 3 4	2 2 2	Kodekso 169 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 3 dalies 2 punkte, 4 dalies 2 punkte (kiekviename iš jų abiejuose skliaustuose) vietoj jungtuko „ir“ įrašytinas jungtukas „ar“. Šio straipsnio 4 dalies 2 punkte skliaustuose esanti formuluotė „(ar jam prilygintas)“ perkeltina po žodžio „jungtinis“.	Pritarti
503.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	170	2		Kodekso 171 straipsnio 2 dalyje formuluotę „mandatų skaičius nustatomas taip: to kandidatų sąrašo gautas rinkėjų balsų skaičius padalijamas iš rinkimų kvotos“ siūlytume pakeisti formuluote „mandatų skaičius nustatomas to kandidatų sąrašo gautą rinkėjų balsų skaičių padalijant iš rinkimų kvotos“.	Pritarti
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	170	7		Kodekso 171 straipsnio 7 dalies nuostata, kad mandatai kandidatams skirstomi pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą galutinę kandidatų eilę sąraše, derintina su Kodekso 172 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią galutinę kandidatų eilę sąrašuose savivaldybių tarybų rinkimuose nustato savivaldybės rinkimų komisijos. Šios dalies formuluotę „galutinę kandidatų sąrašo reitingo eilę“ siūlome pakeisti formuluote „galutinę kandidatų eilę sąraše“ (ši eilė nustatoma pagal apskaičiuotą kiekvieno kandidato, o ne jų sąrašo, rinkimų reitingą).	Pritarti
505.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	171	3		Kodekso 172 straipsnio 3 dalies paskutiniame sakinyje po žodžių „Daugiamandatėje rinkimų apygardoje“ įrašytini patikslinantys žodžiai „nustatant galutinę kandidatų eilę“.	Pritarti
506.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	171	4		Kodekso 172 straipsnio 4 dalyje reikėtų patikslinti, kur turi būti skelbiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas dėl galutinės kandidatų eilės sąraše nustatymo.	Pritarti	„4. Galutinę kandidatų eilę sąraše skelbia Vyriausioji rinkimų komisija skelbia Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.“
507.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	172			Kodekso 173 straipsnio pavadinimas „Mandato nesuderinamumas su kitomis pareigomis“ keistinas į „Pareigų nesuderinamumas“.	Pritarti
508.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	172			Neaišku, kodėl Kodekso 173 straipsnio nuostatos apie pareigų nesuderinamumą pradedamos dėstyti nuo nesuderinamumo su savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario pareigomis. Šio straipsnio 1 dalies nuostata perkeltina į straipsnio pabaigą ir tikslintina taip, kad būtų nustatyta, jog Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, savivaldybės tarybos nario, mero pareigos yra nesuderinamos su visų tikrąją karo tarnybą (taigi ne tik savanorišką nenuolatinę, bet ir privalomąją, profesinę karo tarnybą bei kariūnų tarnybą) atliekančių karių pareigomis.	Pritarti iš dalies	Esmės, kur šios nuostatos straipsnyje bus išdėstytos, nekeičia. Kadangi ši dalis skirta visiems, tolesnėse dalyse įvardintiems subjektams, siūlytina šią dalį palikti pirmąja, atitinkamai ją pakoreguojant, kaip siūlo Teisės departamentas pastaboje.
509.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	172	2		Atsižvelgiant į Konstitucijos 60 straipsnio 2 dalį, Kodekso 173 straipsnio 2 dalies nuostata dėl Seimo nario pareigų nesuderinamumo su kitomis pareigomis ir kitu darbu turėtų būti papildyta išlyga, kad Seimo narys gali būti skiriamas Ministru Pirmininku ar ministru. Šioje dalyje vietoj formuluotės „valstybės įstaigose ir organizacijose“ įrašytina „valstybės ar savivaldybės institucijose, įstaigose ir organizacijose“ (plg. su šio straipsnio 3 dalimi).	Pritarti
510.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	172	3		Kodekso 173 straipsnio 3 dalies nuostata, kad asmuo, išrinktas Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veiklą politinėse organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkimų politinės kampanijos pradžios, išbrauktina kaip perteklinė, nes ji yra analogiška nuostatai, įtvirtintai Prezidento įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje, kurioje, be to, yra nustatyta ir nurodytos pareigos įgyvendinimo tvarka.	Pritarti
511.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	172	4		Kodekso 173 straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti nuostata dėl Europos Parlamento nario pareigų nesuderinamumo su Respublikos Prezidento, Seimo nario, Vyriausybės nario, savivaldybės tarybos nario, mero pareigomis, taip pat su pareigomis Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytose Europos Sąjungos institucijose skiriasi nuo Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurią „Europos Parlamento nario pareigos, išskyrus jo pareigas Europos Parlamente, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės institucijose ar įstaigose“. Atsižvelgus į tai, kad šios nuostatos tarpusavyje nedera, taip pat į tai, kad Europos Parlamento nario statusas (įskaitant jo pareigų nesuderinamumą su kitomis pareigoms) yra ne Kodekso, o Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo reguliavimo dalykas, Kodekso 173 straipsnio 4 dalyje pakaktų nurodyti, kad Europos Parlamento nario pareigų nesuderinamumą su kitomis pareigomis nustato Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymas.	Pritarti	172 str. 4 dalis išdėstyta taip: „4. Europos Parlamento nario pareigų nesuderinamumą su kitomis pareigomis nustato Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymas.“
512.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	172	5	2	Kodekso 173 straipsnio 5 dalies 2 punkte išbrauktinas perteklinis žodis „pareigomis“.	Pritarti
513.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	172	5	6	Kodekso 173 straipsnio 5 dalies 6 punkte žodis „apskrityje“ išbrauktinas, atsižvelgiant į tai, kad Savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme yra nustatyta „Vyriausybės atstovo“, o ne „Vyriausybės atstovo apskrityje“ pareigybė.	Pritarti
514.	Vyriausioji rinkimų komisija 2022-04-26	172	5,7		173 straipsnis. Mandato nesuderinamumas su kitomis pareigomis 5. Savivaldybės tarybos nario, mero pareigos yra nesuderinamos su šiomis valstybės lygmens pareigomis: 7. Mero pareigos nesuderinamos su 6 dalies 2-13 punktuose nurodytomis pareigomis.	Pritarti
515.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	172	6		Neaišku, kodėl Kodekso 173 straipsnio 6 dalyje savivaldybės tarybos nario pareigų nesuderinamumas siejamas su kadencija, kai daugelyje šios dalies punktų nurodytos pareigos, kurioms nėra nustatyta kadencijų. Siūlome žodžius „tos kadencijos“ išbraukti kaip perteklinius, nes akivaizdu, kad pareigos būtų nesuderinamos, jeigu jos būtų einamos tuo pačiu (savivaldybės tarybos nario kadencijos) metu. Abejotina ir tai, ar savivaldybės tarybos nario pareigos gali būti suderinamos su kitos savivaldybės mero ar kitomis pareigomis.	Pritarti
516.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	172	6	1	Kodekso 173 straipsnio 6 dalies 1 punkte po žodžio „mero“ įrašytina „pareigomis“.	Pritarti
517.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	172			Taisytina Kodekso 173 straipsnio dalių numeracija – po 6 dalies 13 punkto turėtų būti 7–10 dalys.	Pritarti
518.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	172	7		Svarstytinas Kodekso 173 straipsnio 8, 9, 10 dalių (pataisius numeraciją – 7, 8, 9 dalių) nuostatų sujungimas į vieną bendrą dalį.	Nepritarti	Dalyse aptariami skirtingi dalykai, todėl dirbtinai jungti nereikėtų.
519.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	172	8		Kodekso 173 straipsnio 9 dalyje (pataisius numeraciją – 8 dalyje) reikėtų patikslinti nuorodą, nes ji apima ir Europos Parlamento narius, nors jie šioje dalyje neminimi, o su savivaldybės tarybos nario pareigomis nesuderinamos pareigos yra nurodytos ir šio straipsnio 6 dalyje.	Pritarti
520.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	172	11		Svarstytina, ar Kodekso 173 straipsnio 11 dalies (pataisius numeraciją – 10 dalies) nuostatos neturėtų būti perkeltos po 175 straipsnio, nes projektu siūloma pirmiau nustatyti sprendimo dėl mandato netekimo apskundimo tvarką ir tai, per kiek laiko skundas turėtų būti išnagrinėtas, ir tik po to (174 straipsnio 2 dalyje, 175 straipsnio 1, 3, 4 dalyse) reguliuojamas to sprendimo priėmimas.	Pritarti	172 str.10 dalis perkelta po 174 str. ir išdėstyta atskiru straipsniu: „175 straipsnis. Skundai dėl mandato netekimo Skundai dėl Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario, mero mandato netekimo šio kodekso nustatytais pagrindais paduodami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 10 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre dienos ir turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jų gavimo dienos. Teismo sprendimai šiais klausimais įsigalioja nuo jų paskelbimo dienos.“
521.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	173			Kodekso 174 straipsnio pavadinimą siūlytume formuluoti taip: „Europos Parlamento nario mandato nesuderinamumo su kitomis pareigomis išsprendimo procedūros“.	Pritarti
522.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	173 176	2 6,8		Kodekso 174 straipsnio 2 dalyje nėra nustatyta Vyriausiosios rinkimų komisijos pareiga pranešti Europos Parlamentui, kai išrinktas į Europos Parlamentą asmuo netenka mandato neatsisakęs su juo nesuderinamų pareigų. Neaišku, kodėl apie Europos Parlamento nario mandato netekimą Europos Parlamentui turėtų būti pranešama ne visais atvejais (plg. su Kodekso 176 straipsnio 6, 8 dalimis).	Pritarti iš dalies	Apie mandato panaikinimą išvis nereikia pranešti Europos Parlamentui. Pranešame tik jau apie įgaliojimų pripažinimą ar nutrūkimą nesuėjus terminui. Todėl tikslintinos 176 straipsnio 6 ir 8 dalys, atsisakant žodžių: „o panaikinus Europos Parlamento nario mandatą – pranešti Europos Parlamentui.„
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	174			Kodekso 175 straipsnio pavadinimą siūlytume formuluoti taip: „Savivaldybės tarybos nario, mero mandato nesuderinamumo su kitomis pareigomis išsprendimo procedūros“.	Pritarti
524.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	174			Kodekso 175 straipsnyje iš esmės liko nesureguliuotas mero mandato arba su juo nesuderinamų pareigų atsisakymas, išskyrus vienintelį 3 dalyje nurodytą atvejį, kai meras išrenkamas pirmalaikiuose rinkimuose.	Pritarti	Yra papildytas 172 str. 7 dalimi, kurioje nurodyta, su kokiomis pareigomis yra nesuderinamos mero pareigos. Atitinkamai papildyta 174 str. 4 d.
525.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	174	1		Kodekso 175 straipsnio 1 dalyje pavartotos neapibrėžtos sąvokos „porinkiminis kandidatų sąrašas“ atsisakytina (ji apibrėžta tik Kodekso 178 straipsnyje), formuluotę „Porinkiminio kandidatų sąrašo kandidatai“ siūlytume pakeisti formuluote „Į kandidatų sąrašą įrašyti kandidatai“.	Pritarti
526.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	174	2		Kodekso 175 straipsnio 2 dalyje žodį „pareiga“ reikėtų pakeisti žodžiu „pareigos“, o žodį „netaikomi“ – žodžiu „netaikoma“.	Pritarti
527.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	174	3		Kodekso 175 straipsnio 3 dalyje žodį „nesuderinamumų“ reikėtų pakeisti žodžiu „nesuderinamumą“.	Pritarti
528.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	174	4		Kodekso 175 straipsnio 4 dalyje po žodžių „savivaldybės tarybos nario“, po kablelio, įrašytinas žodis „mero“.	Pritarti
529.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	176			Kodekso 176 straipsnio pavadinimas „Įgaliojimų nutrūkimo pagrindai“ neatitinka šio straipsnio 1–5 dalių turinio, nes jose yra nurodyti ne visi valstybės ir savivaldybės politikų įgaliojimų nutrūkimo pagrindai, o tik jų nutrūkimo nepasibaigus įgaliojimų laikui pagrindai.	Pritarti	Papildytas straipsnio pavadinimas žodžiais „nesuėjus terminui“ ir atitinkamai suderinti kiti straipsniai, kuriuose kalbant apie tą patį vartojami skirtingi išsireiškimai: „prieš terminą“, „nesibaigus kadencijai“.
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	176	2		Kodekso 176 straipsnio 2 dalyje nenurodyti Konstitucijos 63 straipsnio 1 ir 6 punktuose nustatyti Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo nepasibaigus įgaliojimų laikui pagrindai – kai susirenka į pirmąjį posėdį pirmalaikiuose rinkimuose išrinktasis Seimas ir kai rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas rinkimų įstatymas.	Pritarti
531.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	176	2, 4, 5	2, 9, 5	Atsižvelgiant į Konstitucijos 63 straipsnio 4 punkto formuluotę, Kodekso 176 straipsnio 2 dalies 2 punkte išbrauktini žodžiai „veikloje, susijusioje su įgaliojimų vykdymu“.	Pritarti	Atitinkamai koreguotini ir kitų šio straipsnio dalių punktai – 176 str. 4 d. 9 p. ir 5 d. 5 p.
532.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	176	3		Kodekso 176 straipsnio 3 dalyje nėra nurodytas Konstitucijos 88 straipsnio 2 punkte nustatytas Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimo nepasibaigus įgaliojimų laikui pagrindas – kai įvyksta pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai.	Pritarti
533.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	176	3	3	Kodekso 176 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytas Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimo pagrindas keistinas atsižvelgiant į Konstitucijos 88 straipsnio 5 punkto formuluotę „Seimas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka“.	Pritarti
534.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	176	3	4	Kodekso 176 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostata patikslintina taip, kad Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimas būtų siejamas su Seimo nutarimo įsigaliojimu, o ne jo priėmimu.	Pritarti
535.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	176	4		Kodekso 176 straipsnio 4 dalyje dėstomi unifikuoti savivaldybės tarybos nario ir mero įgaliojimų nutrūkimo nesuėjus terminui pagrindai. Atkreipiame dėmesį į tai, kad ne visi šioje dalyje nustatyti pagrindai galėtų būti taikomi merui (pavyzdžiui, šios dalies 1, 2, 3, 5, 6 punktai). Pagal Kodekso 10 straipsnio 4 dalį meru gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 18 metų ir jis yra nuolatinis šios savivaldybės gyventojas. Kandidatams į merus reikalavimas būti Lietuvos Respublikos piliečiu būtų nustatytas Konstitucijoje, o reikalavimas būti nuolatiniu atitinkamos savivaldybės gyventoju nebūtų keliamas (žr. Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-640(2) 2 straipsniu siūlomo pakeisti Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalį). Jeigu tokia Konstitucijos pataisa būtų priimta ir promulguota, Kodekso 176 straipsnyje (arba mero teisinį statusą reglamentuojančiame Vietos savivaldos įstatyme) nustatytini ir šie mero įgaliojimų nutrūkimo pagrindai: Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas, atsistatydinimas (šioje išvadoje minėta, kad nurodyta Konstitucijos pataisa lemtų mero kaip atskiros savivaldos institucijos, o ne savivaldybės tarybos nario, konstitucinį statusą) ir kt.	Pritarti
536.	Vyriausioji rinkimų komisija 2022-04-26	176	4	1,2, 3,4	176 straipsnis. Įgaliojimų nutrūkimo pagrindai 4. Savivaldybės tarybos nario, mero įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, kai: 1) jis atsistatydina, - pagal savivaldybės tarybos nario, mero pareiškimą atsistatydinti. Šis pareiškimas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba patvirtintas notarine tvarka, arba pasirašytas mero, o jeigu tarybos narį iškėlė partija, – ir partijos (jos skyriaus) vadovo, arba savivaldybės tarybos nario asmeniškai įteiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai; 2) jis atsistatydina iki pradės eiti pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario, mero pareigomis; 5) jis išvyksta nuolat gyventi už savivaldybės, kurios tarybos nariu, meru yra išrinktas, teritorijos ribų – pagal mero pranešimą ir/ar Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis; 6) teismas priima sprendimą dėl savivaldybės tarybos nario, mero ne Lietuvos Respublikos piliečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą;	Pritarti iš dalies	Nepritartina pasiūlymui pildyti 6 punktą meru, nes pagal Rinkimų kodekso 10 str. 4 d. meru gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 18 metų ir jis yra nuolatinis šios savivaldybės gyventojas. Atsižvelgiant į LRV ir TD pastabas papildomai 4 dalis papildyta 12 punktu: „12) meras netenka Lietuvos Respublikos pilietybės.“
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	176	4	1	Pagal Kodekso 176 straipsnio 4 dalies 1 punktą savivaldybės tarybos nario pareiškimas dėl atsistatydinimo, jeigu tarybos narį iškėlė partija, turi būti pasirašytas partijos (jos skyriaus) vadovo. Atsižvelgiant į tai, kad kandidatus į savivaldybės tarybos narius daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali kelti ne tik partijos, bet ir rinkimų komitetai, šioje nuostatoje žodis „partija“ keistinas žodžiais „politinė organizacija“, o žodis „partijos“ – žodžiais „politinės organizacijos“.	Pritarti
538.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	176	4	4	Kodekso 176 straipsnio 4 dalies 4 punkte prieš žodį „įsiteisėja“ įrašytina „jam“.	Pritarti
539.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	176	4	7	Kodekso 176 straipsnio 4 dalies 7 punkte žodį „mandatu“ reikėtų pakeisti žodžiu „pareigomis“.	Pritarti
540.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	176	4, 5	9, 5	Kodekso 176 straipsnio 4 dalies 9 punkte žodį „veikloje“ reikėtų pakeisti žodžiu „srityje“. Analogiškai taisytinas šio straipsnio 5 dalies 5 punktas.	Nepritarti	Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, (kuriai pritarta) dėl 176 str.2 d. 2 p., kur jie siūlė atsisakyti žodžių „veikloje, susijusioje su įgaliojimų vykdymu“, siūlytina ir šiuose punktuose atsisakyti analogiškų žodžių.
541.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	176	4	11	Kodekso 176 straipsnio 4 dalies 11 punkte patikslintina, kokį sprendimą priima savivaldybės taryba.	Pritarti	Taip yra ir dabar galiojančiame Vietos savivaldos įstatymo 25^1 str. Patikslinta, kad tai yra „sprendimas dėl savivaldybės tarybos nario, mero įgaliojimų netekimo“.
542.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	176	5	4	Kodekso 176 straipsnio 5 dalies 4 punktą reikėtų papildyti, nurodant Europos Parlamento nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindą – „pagal įsigaliojusį Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą“.	Pritarti
543.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	176	6		Kodekso 176 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti teisinius padarinius, kurie kiltų, jeigu asmuo kandidato anketoje nepateiktų Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytos informacijos apie sąmoningą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, o „po rinkimų“ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įstatymų nustatyta tvarka pripažintų jį sąmoningai bendradarbiavus su nurodytomis tarnybomis. Atkreiptinas dėmesys į šio teisinio reguliavimo santykį su 81 straipsnio „Kandidatų registravimas“ 6, 7 dalių nuostatomis, pagal kurias Vyriausioji rinkimų komisija, gavusi duomenų, kad kandidatas, kuris anketoje to nenurodė, yra sąmoningai bendradarbiavęs su minėtomis tarnybomis, turi įgaliojimus iki galutinių rinkimų rezultatų nustatymo panaikinti jo registravimą. Tačiau jeigu tai paaiškėtų jau nustačius galutinius rinkimų rezultatus, išrinkto asmens mandatas negalėtų būti panaikintas (įgaliojimai negalėtų būti nutraukti), nes pagal 176 straipsnio 6 dalį pagrindas tam atsirastų tik jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas po galutinių rinkimų rezultatų nustatymo pripažintų asmenį sąmoningai bendradarbiavus su minėtomis tarnybomis, bet ne tuo atveju, jeigu paaiškėtų anksčiau, iki rinkimų, nustatytas bendradarbiavimo faktas, apie kurį Vyriausiajai rinkimų komisijai iki galutinių rinkimų rezultatų nustatymo nebuvo žinoma). Nors Kodekso 81 straipsnio 7 dalyje yra numatyta Vyriausiosios rinkimų komisijos pareiga kreiptis į kompetentingą valstybės instituciją ir patikrinti kandidatų duomenis dėl bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, svarstytina, ar teisinis reguliavimas gali būti grindžiamas prielaida, kad tokia situacija, kai tie duomenys dėl kokių nors priežasčių laiku nebūtų gauti, yra visiškai neįmanoma. Be to, Kodekso 176 straipsnio 6 dalyje siūlomu teisiniu reguliavimu neatsižvelgiama į tai, kad pagal Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymą asmuo, neprisipažinęs apie savo bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, bendradarbiavusiu su šiomis tarnybomis pripažįstamas tarpžinybinės Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo komisijos sprendimu, kuriuo yra Teisės aktų registre paskelbiami duomenys apie asmens bendradarbiavimą (4 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 8 straipsnio 4 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal nurodyto įstatymo 9 straipsnio 4 dalį tokio šios komisijos sprendimo paskelbimas yra pagrindas Vyriausiajai rinkimų komisijai per 14 dienų pripažinti Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimus nutrūkusiais nepasibaigus nustatytam terminui. Šios dalies formuluotė „ne pagal savo pilietybės valstybės narės užduotis“ yra nesuderinta su 76 straipsnio 1 dalies 11 punkto, 81 straipsnio 6, 7 dalių nuostatomis, tačiau, kaip pažymėta šioje išvadoje, sąlygos „ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis“ taip pat atsisakytina kaip nenumatytos minėtame įstatyme, kuriuo reguliuojamas asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimas, ir beprasmės kalbant apie šį bendradarbiavimą (žr. pastabą dėl Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkto). Atsižvelgdami į visa tai, siūlome Kodekso 176 straipsnio 6 dalies pirmajame sakinyje numatytų Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimų įgyvendinimo teisinį pagrindą apibrėžti taip: „Jeigu po galutinių rinkimų rezultatų nustatymo paaiškėja arba įstatymų nustatyta tvarka pripažįstama, kad savivaldybės tarybos narys, meras, Europos Parlamento narys yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“. Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimus pripažinti savivaldybės tarybos narį, merą, Europos Parlamento narį netekusiu mandato (arba pripažinti jo įgaliojimus nutrūkusiais) siūlytume patikslinti, papildant žodžiais „dėl šiurkštaus šio kodekso pažeidimo“; taip pat reikėtų išbraukti žodžius „po teismo sprendimo įsiteisėjimo“ ir vietoj žodžių „Vyriausioji rinkimų komisijos“ įrašyti „Vyriausiosios rinkimų komisijos“. Šios dalies antrasis sakinys tikslintinas, atsižvelgiant į tuos pačius išdėstytus argumentus, taip pat į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas asmens bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis fakto nustatymo klausimu nepriima nuosprendžio, į tai, kad  Vyriausioji rinkimų komisija neturi įgaliojimų inicijuoti apkaltos proceso, ir į Konstitucijos 63 straipsnio 6 punkte nustatytą Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindą „kai šiurkščiai pažeidžiamas rinkimų įstatymas“ (pavyzdžiui, taip: „Jeigu nustačius galutinius rinkimų rezultatus paaiškėja arba yra nustatomas asmens, išrinkto Seimo nariu arba Respublikos Prezidentu, bendradarbiavimo su nurodytomis tarnybomis faktas, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų perduoda šią informaciją Seimui, kad šis spręstų įgaliojimų nutrūkimo, šiurkščiai pažeidus rinkimų įstatymą, arba apkaltos taikymo klausimą.“; kartu svarstytina, ar 15 dienų terminas nėra per ilgas informacijai perduoti).	Pritarti iš dalies	176 straipsnio 6,7,8 dalys apjungtos į vieną ir atsižvelgiant į TD bei LRV pastabas yra dėstomos 6 dalyje, ją išdėstant taip: „6. Jeigu nustačius galutinius rinkimų rezultatus paaiškėja, kad asmuo, išrinktas Seimo nariu, Respublikos Prezidentu, savivaldybės tarybos nariu, meru, Europos Parlamento nariu, yra pažeidęs draudimą papirkti rinkėjus ar politinių kampanijų finansavimo tvarką arba kandidato anketoje pateikęs žinomai neteisingą (tikrovės neatitinkančią) informaciją (įskaitant atvejus, kai paaiškėja, kad jis atitinkamai yra priesaika ar pasižadėjimu susijęs su užsienio valstybe ar turi kitos valstybės pilietybę, yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu po 1990 m. kovo 11 d. yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo (pažeidė šio kodekso 76 straipsnio 1 dalies 7, 11 arba 12 punkto reikalavimus)), Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas: 1) priima sprendimą dėl tokio savivaldybės tarybos nario, mero, Europos Parlamento nario pripažinimo padariusiu šiurkštų šio kodekso pažeidimą ir netekusiu mandato ir apie tai paskelbia savo interneto svetainėje bei Teisės aktų registre; 2) priima sprendimą dėl pagrindo pripažinti tokį Seimo narį ar Respublikos Prezidentą padariusiu šiurkštų šio kodekso pažeidimą buvimo ir visą informaciją dėl Seimo nario ar Respublikos Prezidento padaryto šiurkštaus šio kodekso pažeidimo perduoda Seimui ir Respublikos Prezidentui, kad būtų sprendžiamas įgaliojimų nutrūkimo šiurkščiai pažeidus šį kodeksą arba apkaltos taikymo klausimas.“
544.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	176	7		Kodekso 176 straipsnio 7 dalies nuostata taisytina, vietoj žodžių „po rinkimų“ įrašant „po galutinių rinkimų rezultatų nustatymo“, taip pat suderinant paaiškėjusios informacijos apie teismo nuosprendį, kuriuo kandidatas pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, turinį („yra įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendis, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, arba yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo“) su 76 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatomis, kuriomis yra įtvirtinta kandidato pareiga anketoje nurodyti, ar jis „po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas“. Be to, šios dalies formuluotė „Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų teismo nuosprendžio dėl asmens pripažinimo kaltu ir kandidato anketos nuorašus perduoda Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kad šis priimtų sprendimą, kuriuo asmuo pripažįstamas pažeidusiu šio kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkto reikalavimus“ koreguotina šiais atžvilgiais: pirma, į teismą kreipiamasi tam tikru procesiniu dokumentu, o ne „perduodant nuorašus“; antra, tik pats teismas sprendžia, kokį sprendimą jis turi priimti; trečia, į teismą turėtų būtų kreipiamasi ne dėl bet kurio rinkimuose dalyvavusio, o tik dėl į pareigas išrinkto asmens; ketvirta, nuoroda turi būti daroma ne į 11, o į 12 punktą (pavyzdžiui, „Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų kreipiasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl asmens, išrinkto Seimo nariu, Respublikos Prezidentu, savivaldybės tarybos nariu, meru, Europos Parlamento nariu, pripažinimo pažeidusiu šio kodekso 76 straipsnio 1 dalies 12 punkto reikalavimą (padariusiu šiurkštų šio kodekso pažeidimą)“).	Pritarti iš dalies	176 straipsnio 6,7,8 dalys apjungtos į vieną ir atsižvelgiant į TD bei LRV pastabas yra dėstomos 6 dalyje (Žr. aukščiau).
545.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	176	8		Kodekso 176 straipsnio 8 dalies pirmajame sakinyje vietoj žodžio „asmenį“ įrašytina „savivaldybės tarybos narį, merą, Europos Parlamento narį“; nuoroda turėtų būti daroma ne į 11, o į 12 punktą; po žodžių „netekusiu mandato“ įrašytina „(arba pripažinti jo įgaliojimus nutrūkusiais) dėl šiurkštaus šio kodekso pažeidimo“. Šios dalies antrojo sakinio formuluotę „Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų teismo nuosprendžio ir kandidato į Seimo narius ar Respublikos Prezidentus anketos nuorašus perduoda Seimui, kad Seimas priimtų sprendimą dėl apkaltos proceso pradžios“, remdamiesi argumentais, analogiškais išdėstytiesiems dėl 176 straipsnio 6 dalies, siūlytume pakeisti formuluote „Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo perduoda jį Seimui, kad šis spręstų įgaliojimų nutrūkimo, šiurkščiai pažeidus rinkimų įstatymą, arba apkaltos taikymo klausimą“; įvertintina, ar 15 dienų terminas nėra per ilgas sprendimui perduoti.	Pritarti iš dalies	176 straipsnio 6,7,8 dalys apjungtos į vieną ir atsižvelgiant į TD bei LRV pastabas yra dėstomos 6 dalyje (Žr. aukščiau).
546.	Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas	176	6-8		Dėl Rinkimų kodekso 176 straipsnio 6–8 dalių. Rinkimų kodekso 176 straipsnio 7 dalyje iš esmės numatoma nustatyti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išimtinę kompetenciją spręsti, ar asmuo pažeidė Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatytą reikalavimą kandidato anketoje įrašyti nustatyta tvarka duomenis apie įsiteisėjusį jo atžvilgiu teismo nuosprendį. Šiuo tikslu Vyriausioji rinkimų komisija teismui pateikia teismo nuosprendžio dėl asmens pripažinimo kaltu ir kandidato anketos nuorašus. Tuomet savivaldybės tarybos narys, meras, Europos Parlamento narys Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu pripažįstamas netekusiu mandato, o dėl Seimo nario ar Respublikos Prezidento, atitinkamai, perduodami duomenys, kad būtų priimtas sprendimas dėl apkaltos proceso pradžios. Svarstytina dėl tokio kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą tvarkos apžvelgtoje procedūroje tikslingumo ir šią tvarką reglamentuojančių nuostatų sistemiškumo. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas visų pirma sprendžia ginčus dėl teisės, tuo metu tam tikrų teisinę reikšmę turinčių aplinkybių ar fakto konstatavimas paprastai nėra administracinių teismų nagrinėjamų bylų dalykas. Konstatavimas, kad asmuo nenurodė atitinkamų duomenų pateiktoje anketoje, iš esmės nėra susijęs su ginčo klausimo išsprendimu, juolab atsižvelgus į tai, kad pagal numatomą priimti reglamentavimą teismui perduodamas įsiteisėjusio kitos teisminės institucijos priimto sprendimo nuorašas ir tai yra tarpinis žingsnis visoje mandato netekimo procedūroje. Be to, nei anksčiau buvo nustatyta, nei kitais panašiais į paminėtąjį atvejį ketinama nustatyti, jog visais atvejais privaloma kreipimosi į teismą dėl pripažinimo pažeidus Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies nuostatas tvarka. Palyginimui, tokia tvarka nenumatoma kalbant apie duomenų, susijusių su bendradarbiavimu su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, nenurodymą (Rinkimų kodekso 176 str. 6 d.). Šiomis aplinkybėmis neatrodo, jog pripažinimo nenurodžius duomenų apie įsiteisėjusi teismo nuosprendį kandidato anketoje klausimu negalėtų būti formuluojami įgaliojimai Vyriausiajai rinkimų komisijai. Galiausiai, kyla klausimas dėl kreipimosi į teismą dėl pripažinimo pažeidus Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 12 punktą santykio su bendrąja Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų dėl įgaliojimų nutrūkimo apskundimo tvarka, įtvirtinančia teisę pateikti skundą teismui dėl savivaldybės tarybos narių, merų įgaliojimų nutraukimo. Kartu pažymime kai kuriuos Rinkimų kodekso 176 straipsnio 6–8 dalių nuostatų netikslumus: šio straipsnio 6 dalis turėtų būti pataisyta, pakeičiant naudojamą formuluotę „teismo nuosprendis“ į „teismo sprendimas“; šio straipsnio 7 dalis turėtų būti pataisyta, patikslinant, kad asmuo pripažįstamas pažeidusiu ne šio kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11, o 12 punktą; ta pati pastaba teiktina dėl apžvelgiamo straipsnio 8 dalies nuostatos.	Pritarti iš dalies	176 straipsnio 6,7,8 dalys apjungtos į vieną ir atsižvelgiant į TD bei LRV pastabas yra dėstomos 6 dalyje (Žr. aukščiau).
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	177			Kodekso 177 straipsnis yra perteklinis, nes neturi jokio papildomo norminio turinio palyginti su Kodekso 13 straipsniu, kuriame išsamiau sureguliuotos teisinės pasekmės, kylančios nutrūkus ne tik vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario ir mero įgaliojimams, bet ir Respublikos Prezidento įgaliojimams. Jeigu Kodekso 177 straipsnis nebūtų išbrauktas, jo pavadinimas tikslintinas, vietoj žodžio „asmens“ įrašant „Seimo nario ar mero“ (nes vienmandatėje rinkimų apygardoje renkamas ir Respublikos Prezidentas, kurio įgaliojimų nutrūkimo pasekmės šiame straipsnyje nereguliuojamos). Šiame straipsnyje prieš žodžius „Seimo nario“ įrašytina „vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto“; žodžiai „atsiranda laisva Seimo nario ar mero vieta. Tokiu atveju“ išbrauktini kaip pertekliniai; straipsnį reikėtų papildyti išlyga „išskyrus šio kodekso 13 straipsnio 2 ir 5 dalyse nustatytas išimtis“.	Pritarti iš dalies	Straipsnis nebrauktinas, nes jame reglamentuojamos įgaliojimų nutrūkimo pasekmės vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario ar mero, tuo tarpu 178 str. reglamentuoja daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinkto asmens įgaliojimų nutrūkimo pasekmes. Atsisakius 177 straipsnio nebeliktų nuoseklumo. Atitinkamai pakoreguotas pagal TD pastabas.
548.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	178	2		Kodekso 178 straipsnio 2 dalyje išbrauktinas žodis „suteikiamo“.	Pritarti
549.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08			Y	Kodekso XVII skyriaus pavadinime prieš žodį „rinkimų“ įrašytinas žodis „Galutinių“.	Pritarti
550.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	179			Kodekso 179 straipsnio pavadinime prieš žodį „rinkimų“ įrašytinas žodis „Galutinių“, o šio straipsnio 1 dalyje – „Galutiniai“.	Pritarti
551.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	179	1		Kodekso XVII skyriuje reglamentuojamas rinkimų rezultatų nustatymas. Šio skyriaus 179 straipsnio 1 dalyje rinkimų rezultatai apibrėžiami kaip „išrinktų kandidatų nustatymas pagal balsavimo rezultatus“. Su rinkimų rezultatų paskelbimu Kodekse siejamas rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolų perdavimas saugoti (32 straipsnio 1 dalies 15 punktas), Vyriausiosios rinkimų komisijos ataskaitos pateikimas (38 straipsnio 1 dalies 10 punktas), politinių kampanijų finansavimo ir politinės reklamos stebėsenos laikotarpis (47 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 126 straipsnio 1 dalis),  rinkimų politinės kampanijos laikotarpis ir jos etapai (64 straipsnio 2 dalis, 3 dalies 6 punktas), kandidato rinkimų numerio galiojimas (83 straipsnio 4 dalis), rinkimų užstato grąžinimas (89 straipsnio 5 dalies 2 punktas), atstovo rinkimams įgaliojimai (92 straipsnio 8 dalies 2 punktas), reikalavimai politinės reklamos žymėjimui, skleidimui, išorinės politinės reklamos nuėmimui (96 straipsnio 4 dalis, 97 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 4 dalis), viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo deklaracijos pateikimas (98 straipsnio 5 dalis), rinkimų kampanijos dalyvio finansavimo ataskaitų bei kitų dokumentų teikimas (121 straipsnio 3 dalis, 124 straipsnio 1 dalis), finansavimo ir politinės reklamos stebėsenos atlikimas (126 straipsnio 1 dalis). Tik su rinkimų rezultatų nustatymu siejamos ir Kodekso IX skyriaus „Rinkimų ginčai“ antrojo skirsnio nuostatos dėl rinkimų biuletenių ir (arba) rinkimų dokumentų perskaičiavimo, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų apskundimo teismui, paklausimo Konstituciniam Teismui dėl Kodekso pažeidimų Respublikos Prezidento ar Seimo rinkimuose. Pažymime, kad rinkimų procesas baigiasi ne tik nustačius galutinius rinkimų rezultatus ir juos paskelbus, bet ir Kodekso 181 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka rinkimų rezultatus pripažinus negaliojančiais. Be to, Kodekso 168 straipsnio 2 dalies 5 punktas ir 3 dalies 4 punktas nustato atvejus, kai rinkimai laikomi neįvykusiais. Abiem šiais atvejais pagal Kodekso 182 straipsnio 1 dalies nuostatas rengiami pakartotiniai rinkimai. Sistemiškai vertinant Kodekso nuostatas (dėl rinkimų datos paskelbimo, kitų Kodekso nuostatų taikymo), pakartotiniai rinkimai nelaikytini neįvykusių rinkimų, ar rinkimų, kurių rezultatai pripažinti negaliojančiais, proceso dalimi, o traktuotini kaip atskiri rinkimai. Manytume, kad nurodytos Kodekso nuostatos dėl tam tikrų veiksmų atlikimo ar procesų terminų bei nuostatos dėl rinkimų ginčų turėtų būti siejamos ne tik su galutinių rinkimų rezultatų nustatymu ir paskelbimu, bet ir su sprendimu dėl rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais ar neįvykusių rinkimų. Abiem šiais atvejais konkrečių rinkimų procesas yra iš esmės užbaigiamas, ir abu šie atvejai turi esminės įtakos renkamų valstybės valdžios ar savivaldybių institucijų sudarymui bei įgaliojimams, todėl pasekmių požiūriu turėtų būti traktuojami vienodai. Pažymime, kad toks traktavimas yra įgyvendintas tik Kodekso 195 straipsnyje, kuriame nustatytas Kodekso keitimo draudimas siejamas ne tik su galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo, bet ir su rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais data (nors tokias pat pasekmes turintis sukelti sprendimas dėl neįvykusių rinkimų ir šioje normoje nėra nurodomas).	Pritarti	179 straipsnio 1 dalis dėstytina taip: „1. Galutiniai rinkimų rezultatai –  išrinktų kandidatų nustatymas pagal balsavimo rezultatus ir paskelbimas arba sprendimo dėl rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais paskelbimas, arba neįvykusių rinkimų paskelbimas.“
552.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	179 191 38 83 89	1 1 1 4 5	10 2	Kodekso 179 straipsnio 1 dalyje rinkimų rezultatai apibrėžiami kaip „išrinktų kandidatų nustatymas pagal rinkimų rezultatus“. Galutinius rinkimų rezultatus rinkimų apygardose nustato ir skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (179 straipsnio 2, 3 dalys). Tai reiškia, kad nustatyti ir paskelbti gali būti būtent galutiniai rinkimų rezultatai, nes kitokių (ne galutinių) rinkimų rezultatų nustatymo ir skelbimo Kodeksas nenumato. Kodekse rinkimų rezultatų paskelbimo sąvoka vartojama trejopai: „rinkimų rezultatų paskelbimas“ (pavyzdžiui, 38 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 83 straipsnio 4 dalis), „galutinių rinkimų rezultatų paskelbimas“ (pavyzdžiui, 32 straipsnio 1 dalies 15 punktas, 126 straipsnio 1 dalis), „galutinių rinkimų rezultatų oficialus paskelbimas“ (89 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 192 straipsnio 1 dalis). Kodekse vartojama terminija turėtų būti suvienodinta, visais atvejais nurodant „galutinių rinkimų rezultatų paskelbimą“, nes Kodeksas nenumato „oficialaus“ ar „neoficialaus“ galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo, o kaip jau minėta, negalutiniai rinkimų rezultatai nėra nustatomi ar skelbiami.	Pritarti	Pastaba labiau skirta kitiems straipsniams. Atitinkamai taisytini 38 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 83 straipsnio 4 dalis, 89 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 191 straipsnio 1 dalis.
553.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	179	3		Pagal Kodekso 179 straipsnio 3 dalį Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl galutinių rinkimų rezultatų rinkimų apygardoje nustatymo turėtų skelbti „šio kodekso nustatyta tvarka ir savo interneto svetainėje“. Kaip pažymėta šioje išvadoje, Kodekse nėra nustatytos nuoseklios ir aiškios oficialaus šios komisijos sprendimų skelbimo tvarkos. Kodekse turėtų būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl galutinių rinkimų rezultatų nustatymo, kaip ir kiti svarbiausi šios komisijos priimami sprendimai, būtų oficialiai skelbiami Teisės aktų registre.	Pritarti	Nuostata tikslintina, kad sprendimai skelbiami Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.
554.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	179	5		Kodekso 179 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžio „kuriose“ turėtų būti „kurioje“.	Pritarti
555.	Vyriausioji rinkimų komisija 2022-04-26	179	5		179 straipsnis. Rinkimų rezultatų nustatymas ir paskelbimas  5. Jeigu savivaldybių tarybų merų rinkimuose yra rengiamas pakartotinis balsavimas vienmandatėje rinkimų apygardoje, sprendimas dėl galutinių rinkimų rezultatų tos savivaldybės daugiamandatėje rinkimų apygardoje nustatymo skelbiamas kartu su sprendimu dėl galutinių rinkimų rezultatų vienmandatėje rinkimų apygardoje, kuriose vyko pakartotinis balsavimas, nustatymo.	Pritarti
556.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	180	1 2 3		Svarstytina, ar Kodekso 180 straipsnio 1–3 dalių nuostatos negalėtų būti išdėstytos apibendrintai, nes visose jose siūlomas analogiškas teisinis reguliavimas.	Pritarti	180 straipsnio 1-3 dalys apjungtinos, pernumeruotina 4 dalis (tampa 2 dalimi) ir 1 dalis dėstytina taip: „1. Seimo nario pažymėjimus, Respublikos Prezidento pažymėjimą, Europos Parlamento nario pažymėjimus Vyriausioji rinkimų komisija įteikia per 5 darbo dienas po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.“
557.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	181	1	1	Iš Kodekso 181 straipsnio 1 dalies 1 punkte daromos nuorodos į Kodekso 111 straipsnį nėra visiškai aišku, kokie pažeidimai turimi omenyje, todėl svarstytina, ar neužtektų nuorodos į Kodekso 194 straipsnį, kuriame nustatytas šiurkščių šio kodekso pažeidimų sąrašas.	Pritarti	Atsisakyta nuorodos į Kodekso 111 straipsnį.
558.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	182	10		Svarstytina, ar Kodekso 182 straipsnio 10 dalyje turėtų būti nurodytas konkretaus Seimo komiteto pavadinimas, kad šiam pavadinimui pasikeitus nereikėtų keisti konstitucinio įstatymo.	Nepritarti	Kai kurių 182 str. nuostatų atsisakyta, kitos perkeltos į 14 straipsnį.
559.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	182	1		Kodekso 183 straipsnio 1 dalies nuostatoje, kad skundų nagrinėjimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, po žodžio „nagrinėjimo“ įrašytina „rinkimų komisijose“.	Pritarti
560.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	182	2	1	Kodekso 183 straipsnio 2 dalies 1 punkto a papunktyje po žodžio „apygardos“, po kablelio, įrašytina „savivaldybės“.	Pritarti
561.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	182	2	2	Kodekso 183 straipsnio 2 dalies 2 punkte vietoj formuluotės „Apygardos ir savivaldybės“ įrašytina „Apygardos, savivaldybės“.	Pritarti
562.	Vyriausioji rinkimų komisija 2022-04-26	182	2		183 straipsnis. Rinkimų ginčai  2. Rinkimų ginčus nagrinėja šio kodekso 19 straipsnyje nurodytos rinkimų komisijos pagal kompetenciją ir veiklos teritoriją: 1) Vyriausioji rinkimų komisija nagrinėja: a) visus ginčus ne politinės kampanijos laikotarpiu, taip pat ginčus politinės kampanijos laikotarpiu, kurie nepatenka į apygardos, savivaldybės ar apylinkės rinkimų komisijos kompetenciją; b) ginčus, kurie politinės kampanijos laikotarpiu apima dvi ir daugiau rinkimų apygardų, savivaldybių ir kai reikia užtikrinti vienodą jų išnagrinėjimą.	Pritarti
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	182	2	2	Kodekso 183 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kuriame nurodyta, kokius skundus nagrinėja apygardos, savivaldybės rinkimų komisija, nėra nurodyti Kodekso 187 straipsnio 2 dalyje minimi skundai dėl rinkėjo įrašymo į apygardos rinkėjų sąrašą.	Nepritarti	Nurodyti nereikia, nes abu straipsniai reguliuoja skirtingus dalykus. Kodekso 182 str. 2 d. 2 p. nustatyta: 2) Apygardos ir savivaldybės rinkimų komisija nagrinėja: a) politinės kampanijos laikotarpiu ginčus dėl šio kodekso pažeidimų, kurie buvo padaryti šios apygardos teritorijoje ir nepatenka į apylinkės rinkimų komisijos kompetenciją; b) ginčus, kurie politinės kampanijos laikotarpiu apima dvi ir daugiau rinkimų apylinkių ir kai reikia užtikrinti vienodą jų išnagrinėjimą. Minėtoje teisės normoje kalbama apie veiklos teritoriją, o ne skundų rūšis. Kodekso 186 straipsnio 2 dalyje minimi skundai dėl rinkėjo įrašymo į apygardos rinkėjų sąrašą pateks į apygardos veiklos teritoriją pagal Kodekso 182 str. 2 d. 2 p.
564.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	183	1		Kodekso 184 straipsnio 1 dalyje tikslintina sąvoka „Asmuo“, taip pat tikslintina formuluotė „nuo sužinojimo dienos galimo pažeidimo atsiradimo dienos“ (pavyzdžiui, „nuo sužinojimo apie galimą pažeidimą dienos“).	Pritarti iš dalies	Nekeistinas žodis „asmuo“, nes toliau kituose straipsniuose taip pat vartojamas šis terminas, tačiau išbrauktinas žodis „teisėtas“ ir vartotina formuluotė „nuo sužinojimo apie galimą pažeidimą dienos“.
565.	Vyriausioji rinkimų komisija 2022-04-26	183	1		184 straipsnis. Teisė paduoti skundą 1. Asmuo ar jo teisėtas atstovas dėl šiame kodekse nurodytų teisių ir/ar teisėtų interesų pažeidimo turi teisę paduoti skundą, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sužinojimo dienos galimo pažeidimo padarymo atsiradimo dienos. Skundai dėl politinių kampanijų finansavimo, rinkėjų papirkimo ir dėl kitų pažeidimų, susijusių su rinkimais, gali būti pateikti ne vėliau kaip per dvejus metus, o skundai dėl politinės reklamos ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo galimų pažeidimų padarymo atsiradimo dienos. 2. Skunde turi būti nurodytas asmens arba jo teisėto atstovo vardas, pavardė, pavadinimas, kontaktiniai duomenys, šio kodekso pažeidimai, skundas turi būti pasirašytas. Anoniminiai skundai gali būti nenagrinėjami.  3. Skundas gali būti nenagrinėjamas, jeigu: 1) jis pateiktas pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems  terminams; 2) skunde nurodytų aplinkybių nagrinėjimas nepriklauso rinkimų komisijos kompetencijai; 3) pareiškėjas nepateikia duomenų, be kurių nėra galimybės pradėti skundo nagrinėjimą, taip pat jeigu skundo tekstas neįskaitomas; 4) skundas tuo pačiu klausimu jau buvo išnagrinėtas, o naujų aplinkybių ar faktų nenurodoma; 5) skunde nurodytas pažeidimas nagrinėjamas teisme arba dėl skundo dalyko yra priimtas procesinis sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą. 4. Apie atsisakymą nagrinėti skundą rinkimų komisija informuoja pranešimą pateikusį asmenį per 14 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. 5. Jeigu skunde nurodyta informacija leidžia pagrįstai manyti, kad yra rengiama, daroma ar padaryta nusikalstama veika, administracinis nusižengimas arba kitas pažeidimas, rinkimų komisija persiunčia gautą informaciją apie galimus pažeidimus tokią informaciją įgaliotai tirti institucijai.	Nepritarti	Pateikti terminai projekte nėra keičiami. Laikomasi bendrų skundo padavimo principų ir terminų, nustatytų Administracinių bylų teisenos įstatyme.
566.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	183	5		Kodekso 184 straipsnio 5 dalyje patikslintina formuluotė „arba kitas pažeidimas“.	Pritarti iš dalies	Tikslintina „arba kitas teisės pažeidimas“.
567.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	184	1		Kodekso 185 straipsnio 1 dalies formuluotėje „skundas paduotas ne tai rinkimų komisijai, kuriai pagal kompetenciją ir veiklos teritoriją nepriklauso“ vietoj žodžio „nepriklauso“ turėtų būti „priklauso“.	Pritarti iš dalies	brauktini žodžiai „ne tai“
568.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	185	3	1	Kodekso 186 straipsnio 3 dalies 1 punkte reikėtų patikslinti formuluotę „dėl kitų pažeidimų, susijusių su rinkimais“, atsižvelgiant į neaiškų santykį su šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio norma, kuria nustatytas kitas skundų išnagrinėjimo terminas.	Pritarti	brauktini žodžiai „ir dėl kitų pažeidimų, susijusių su rinkimais“ ir punkto numeracija, nes dalyje vienas punktas.
569.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	185	4		Kodekso 186 straipsnio 4 dalyje tikslintina klaidinga nuoroda į Kodekso 190 straipsnio 1 ir 3 dalis (tikriausiai turėtos omenyje šio, t. y. 186, straipsnio 1 ir 3 dalys).	Pritarti	Vietoj žodžio ir skaičiaus „kodekso 190” rašytinas žodis „šio“.
570.	Vyriausioji rinkimų komisija 2022-04-26	185	4		186 straipsnis. Skundų nagrinėjimo terminai Vyriausioje rinkimų komisijoje 1. Vyriausioji rinkimų komisija gautą skundą privalo išnagrinėti per 30 dienų nuo skundo gavimo dienos, išskyrus, kai šiame Kodekse nustatyta kitaip. 2. Sutrumpinti skundų nagrinėjimo terminai: 1) dėl rinkėjo įrašymo į rinkėjų sąrašą - per 2 dienas, bet ne vėliau kaip rinkimų dieną; 2) dėl rinkimų biuletenių, atsakomosios nuomonės - per 3 dienas, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos; 3) dėl politinės kampanijos dalyvio, visuomeninio rinkimų komiteto registravimo, kandidato ar kandidatų sąrašo registravimo ar informacijos apie juos paskelbimo – per 5 dienas; 3. Prailginti skundų nagrinėjimo terminai: 1) dėl politinės kampanijos finansavimo, politinės reklamos, rinkėjų papirkimo ir dėl kitų pažeidimų, susijusių su rinkimais – per 3 mėnesius.  4. Vyriausioji rinkimų komisija gali pratęsti skundų nagrinėjimo terminus, nurodytus kodekso 190 šio straipsnio 1 ir 3 dalyse tam pačiam terminui, bet ne ilgiau kaip 9 mėnesiams. 5. Apie priimtą sprendimą skundą pateikęs asmuo informuojamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.	Pritarti
571.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	185	5		Neaišku, kodėl Kodekso 186 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti 5 darbo dienų terminą pranešti apie priimtą sprendimą, kuris yra gana ilgas pats savaime, o ypač palyginus su sutrumpintais skundų išnagrinėjimo terminais (2, 3 ar 5 dienos).	Nepritarti	Toks terminas nustatytas dabar galiojančiame VRK įstatyme. Pažymėtina, kad taip pat yra ir 3 mėn. ir ilgesni terminai, be to visi VRK sprendimai yra viešai skelbiami.
572.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	186	2		Kodekso 187 straipsnio 2 dalyje tikslintina klaidinga nuoroda į Kodekso 190 straipsnio 2 dalies 1 punktą (galbūt turėtas omenyje 186 straipsnio 2 dalies 1 punktas).	Pritarti
573.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	187	1		Kodekso 188 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „komisiją“ turėtų būti „komisija“.	Pritarti
574.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	187	2		Kodekso 188 straipsnio 2 dalies nuostata „Skundams dėl rinkėjo įrašymo į apylinkės rinkėjų sąrašą ar jame nustatytų klaidų taikomas sutrumpintas šio kodekso nustatyta tvarka“ yra nesuprantama ir taisytina.	Pritarti	vietoj žodžių „šio kodekso nustatyta tvarka“ rašytini žodžiai „šio kodekso 185 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas terminas“
575.	Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija	188	4		Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tikslinti RK projekto 189 straipsnio 4 dalį, nurodant, kokį konkrečiai adresą (gyvenamosios vietos, nuolatinės gyvenamosios vietos, korespondencijos ar kitą) skunde turi nurodyti skundą teikiantis asmuo.	Pritarti	Pagal 188 str. 3 d. skundą paduoti galintis subjektas yra ir fizinis ir juridinis asmuo: stebėtojas, atstovas rinkimams, kandidatas, partija ar rinkimų komitetas, iškėlę kandidatą ar kandidatų sąrašą rinkimuose, tai reikėtų atitinkamai duomenų ir fizinio, ir juridinio asmens. Todėl siūlytina atitinkamai koreguoti šio straipsnio 4 dalies paskutinį sakinį: „Skunde asmuo taip pat turi nurodyti savo vardą, pavardę (pavadinimą), gyvenamosios vietos (buveinės) adresą ir duomenis ryšiams palaikyti.“
576.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	189	1		Kodekso 190 straipsnio 1 dalyje formuluotę „apylinkės balsų skaičiavimo rezultatų balsų skaičiavimo protokolo“ reikėtų pakeisti formuluote „rinkimų apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolo“.	Pritarti
577.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	189	2		Kodekso 190 straipsnio 2 dalis išbrauktina, nes joje pakartota šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata.	Pritarti	atitinkamai pernumeruotinos toliau einančios dalys.
578.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	189	3		Kodekso 190 straipsnio 4 dalyje išbrauktinas perteklinis žodis „patvirtinimo“.	Pritarti
579.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	189	4		Kodekso 190 straipsnio 5 dalyje formuluotę „po sprendimo įsigaliojimo dienos“ reikėtų pakeisti formuluote „nuo sprendimo įsigaliojimo dienos“; vietoj formuluotės „arba nuo tos dienos, kai šiame kodekse nustatytais terminais sprendimas turėjo būti priimtas (neveikimas)“ įrašytina formuluotė „arba šios komisijos neveikimas per 5 dienas nuo tos dienos, kai šiame kodekse nustatytais terminais sprendimas turėjo būti priimtas“; vietoj žodžio „skundžiamas“ įrašytina „skundžiami“.	Pritarti
580.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	190	1		Kodekso 191 straipsnio 1 dalies paskutiniame sakinyje vietoj žodžių „apylinkės balsų“ įrašytina „rinkimų apylinkės rinkėjų balsų“ (dukart).	Pritarti
581.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	190	2		Kodekso 191 straipsnio 2 dalies paskutiniame sakinyje vietoj žodžių „apygardos, savivaldybės balsų“ įrašytina „rinkimų apygardos, savivaldybės rinkėjų balsų“.	Pritarti iš dalies	Atsižvelgiant į RK 47 str. 1 d. 9 p. vartojamą trumpinį, 2 dalies paskutinis sakinys išdėstytas taip: „Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi balsų skaičiavimo protokole aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus rinkimų biuletenius, surašo papildomą apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie apygardos,  savivaldybės rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolo.“
582.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	191	1 2 3		Kodekso 192 straipsnio 1–3 dalis siūlytume išbraukti, nes paklausimo Konstituciniam Teismui teikimas ir jo nagrinėjimas Konstituciniame Teisme yra ne Kodekso, kuriame kodifikuojama rinkimų teisė, o Konstitucinio Teismo įstatymo reguliavimo dalykas (šie klausimai yra sureguliuoti Konstitucinio Teismo įstatymo 76, 77, 82 straipsniuose). Kodekso 192 straipsnio 1 dalyje pakaktų nurodyti, kad Respublikos Prezidento ir Seimo paklausimo teikimo ir jo nagrinėjimo Konstituciniame Teisme tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas. Jeigu šių Kodekso 192 straipsnio nuostatų nebūtų atsisakyta, šio straipsnio 1 dalyje kreipimosi į Konstitucinį Teismą terminas turėtų būti siejamas su oficialiu Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo dėl Seimo ar Respublikos Prezidento rinkimų galutinių rezultatų nustatymo, o ne pačių rezultatų, paskelbimu. Šioje dalyje taip pat taisytinas su pirma mažąja raide parašytas žodis „prezidento“ .	Pritarti	Atsisakius 1-3 dalių, 1 dalies dėstytina taip: „1. Respublikos Prezidento ir Seimo paklausimo teikimo ir jo nagrinėjimo Konstituciniame Teisme tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas.“ Atitinkamai pernumeruotinos toliau einančios dalys.
583.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	191	5		Kodekso 192 straipsnio 5 dalis išbrauktina, nes nuostata dėl pakartotinių rinkimų rengimo nepatenka į šio straipsnio reguliavimo dalyko apimtį (straipsnis skirtas paklausimui Konstituciniam Teismui), pakartotinių rinkimų rengimo terminai nustatyti Kodekso 182 straipsnyje „Pakartotiniai rinkimai“, be to, ši nuostata ir 182 straipsnio 2 dalies, 6 dalies 1 punkto ir 8 dalies nuostatos yra tarpusavyje nesuderintos.	Pritarti
584.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	192	1		Kodekso 193 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „nariai ir merai“ įrašytina „nariais ir merais“; formuluotė „įgaliojimų naujam savivaldybės tarybos nariui, merui pripažinimo“ keistina formuluote „mandato naujam savivaldybės tarybos nariui, merui pripažinimo“.	Pritarti
585.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	192	2		Kodekso 193 straipsnio 2 dalyje žodžius „Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui“ siūlytume perkelti po žodžių „skundai gali būti paduodami“.	Pritarti	2 dalis dėstoma taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti skundai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui gali būti paduodami per 15 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo įsigaliojimo dienos arba šios komisijos neveikimas per 15 dienų  nuo tos dienos, kai šiame kodekse nustatytais terminais sprendimas dėl pareiškėjo turėjo būti priimtas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuos skundus išnagrinėja per 15 dienų.“
586.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	193	1		Kodekso 194 straipsnio 1 dalyje dėstomas baigtinis šiurkščių šio kodekso pažeidimų sąrašas, į kurį mechaniškai perkelti pažeidimai, nurodyti galiojančio Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 23 straipsnyje (neskaitant draudimo papirkti rinkėjus pažeidimo). Mūsų nuomone, šiurkščių šio kodekso pažeidimų sąrašas neturėtų būti baigtinis, ir tokiais pažeidimais neturėtų būti laikomi tik rinkimų politinės kampanijos finansavimo reikalavimų pažeidimai. Į Kodekso 194 straipsnio 1 dalyje nustatytą šiurkščių šio kodekso pažeidimų sąrašą turėtų būti įtraukti Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 ir 12 punktuose nustatytų reikalavimų kandidato anketoje pateikti informaciją apie sąmoningą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir apie po 1990 m. kovo 11 d. priimtą teismo nuosprendį, kuriuo kandidatas pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, pažeidimai, sukeliantys Kodekse numatytas teisines pasekmes. Jeigu Kodekso 102 straipsnyje būtų įtvirtintas draudimas papirkti kandidatais keliamus ar išsikeliančius asmenis ir kitus rinkimų politinės kampanijos dalyvius (žr. pastabas dėl Kodekso 102 straipsnio), šio draudimo pažeidimas taip pat turėtų būti nurodytas Kodekso 194 straipsnio 1 dalyje.	Pritarti	Atsižvelgiant į pastabą yra pakoreguotas ne 101, bet Kodekso 79 straipsnio 10 dalis: „10. Parašus rinkęs asmuo atsako, kad parašai būtų renkami šio kodekso nustatyta tvarka. Draudžiama papirkti kandidato išsikėlimą ir (arba) keliamus kandidatus parėmusius rinkėjus, atsilyginti ar žadėti atsilyginti jiems už kandidato  parėmimą, taip pat grasinant reikalauti pasirašyti parašų rinkimo lape ar elektroniniu būdu, ar kitaip pažeisti savanoriškumo principą.“ 176 str. papildytas 6 dalimi, pakoreguota 193 straipsnio 1 dalies 12 punktas.
587.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	193	1	10	Kodekso 194 straipsnio 1 dalies 10 punkte vietoj „1 VMDU“ turėtų būti „1 rinkimuose taikomą VMDU dydį“.	Pritarti
588.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	193	4		Kodekso 194 straipsnio 4 dalyje vietoj nuorodos į „šio kodekso nustatytą tvarką“ turėtų būti konkrečiai nurodyta, kaip skundžiami  Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl šiurkščių šio kodekso pažeidimų, nes tokių sprendimų apskundimo tvarka Kodekse nėra nustatyta.	Pritarti	„4. Šio straipsnio 2 dalyje priimtą sprendimą rinkimų politinės kampanijos dalyvis turi teisę apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo  šio kodekso nustatyta tvarka.“
589.	Teisės departamentas 2022-03-08	194			Kodekso 195 straipsnio nuostata „Šis kodeksas negali būti keičiamas nuo eilinių Seimo, Respublikos Prezidento, eilinių savivaldybių tarybų, merų rinkimų ir rinkimų į Europos Parlamentą datos paskelbimo dienos iki rinkimų galutinių rezultatų paskelbimo arba rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais dienos, išskyrus atvejus, kai būtina pašalinti šio kodekso ar jo dalies prieštaravimą Konstitucijai įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą arba kai reikia įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktą“ yra diskutuotina. Pažymime, kad reglamentuojant rinkimų politinės kampanijos santykius rinkimų politinės kampanijos metu (nepaisant to, ar rengiami ir vykdomi eiliniai, pakartotiniai ar pirmalaikiai rinkimai, ar pakartotinis balsavimas) turi būti paisoma teisinės valstybės principo, iš kurio kyla teisinio stabilumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos imperatyvai. Rinkimų politinė kampanija nesibaigia paskelbus galutinius rinkimų rezultatus arba juos pripažinus negaliojančiais. Pagal Kodekso 64 straipsnio 3 dalies 6 punktą rinkimų politinės kampanijos baigiamasis etapas prasideda nuo balsavimo pabaigos ir tęsiasi iki praėjus 100 dienų nuo galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo; šio etapo metu teikiamos finansavimo ataskaitos (nurodytos Kodekso 120 straipsnyje), grąžinamas rinkimų užstatas  jį sumokėjusioms politinėms organizacijoms ir kandidatams (pagal užstato grąžinimo sąlygas ir taisykles, nustatytas Kodekso 89 straipsnyje), ir kt. Kai rinkimuose vykdomas pakartotinis balsavimas, baigiamasis etapas prasideda nuo balsavimo pakartotinio balsavimo dieną pabaigos iki praėjus 100 dienų nuo rinkimų galutinių rezultatų paskelbimo. Taigi esminės Kodekso nuostatos neturėtų būti keičiamos visos rinkimų politinės kampanijos metu. Atsižvelgiant į tai, Kodekso 195 straipsnio nuostata keistina, pavyzdžiui, taip: „Šis kodeksas negali būti keičiamas rinkimų politinės kampanijos metu, išskyrus atvejus, kai būtina įgyvendinti Konstitucinio Teismo aktą arba Europos Sąjungos teisės aktą.“	Pritarti	194 straipsnis dėstytinas taip: „194 straipsnis. Baigiamosios nuostatos Šis kodeksas negali būti keičiamas rinkimų politinės kampanijos metu, išskyrus atvejus, kai būtina įgyvendinti Konstitucinio Teismo aktą arba Europos Sąjungos teisės aktą.“
590.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08			*	Kodekso pabaigoje reikėtų išbraukti sakinį „Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą“ ir teisės aktą pasirašančio subjekto pareigas, nes tai nurodyta po konstitucinio įstatymo 3 straipsnio, prieš išdėstant šiuo įstatymu tvirtinamą Rinkimų kodeksą.	Pritarti
591.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08			*	Projekto priede nurodytina, kad tai yra „Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso priedas“, o ne „Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo priedas“.	Pritarti
592.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08			*	Projekto priedo 2 ir 3 punktuose teikiamos nuorodos į Europos Sąjungos teisės aktus tikslintinos atsižvelgiant į teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72 patvirtinto Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo 6 ir 9 punktus (neturi būti nurodomas Europos Sąjungos teisės akto paskelbimo šaltinis Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje). Šio priedo 5 punkte taisytina trumpinių „ES, Euratomas“ rašyba.	Pritarti
593.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08	2			IV. Dėl projekto nuostatų atitikties teisės technikos taisyklėms ir kitos pastabos Konstitucinių įstatymų sąraše įrašyto Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pavadinimas suponuoja, kad šiame įstatyme turėtų būti reguliuojamas, be kita ko, Kodekso įgyvendinimas, tačiau teikiamame projekte jo įgyvendinimo teisinis reguliavimas nėra numatytas.	Pritarti	Nauja Rinkimų kodekso redakcija įsigaliotų 2022 rugsėjo 1 d., o kodekso   priede yra numatytos nuostatos dėl ES teisės aktų įgyvendinimo. Pažymėtina ir tai, kad nuostatos susijusios su Politinių organizacijų steigimu dėl dalyvavimo Savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose numatytos Politinių organizacijų  įstatymo įgyvendinimo nuostatose. Taip pat patobulintos  Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo įsigaliojimo ir  įgyvendinimo nuostatos.
594.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08			*	Svarstytina, ar projekto 2 straipsnyje turėtų būti nustatyta Kodekso, ar Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo įsigaliojimo data.	Atsižvelgti	Analogiška teisės technikos praktika taikyta priimant ir kitus kodeksus.
595.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08			*	Atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 178 punktą, projekto 3 straipsnio formuluotė „netenka galios šie teisės aktai“ keistina formuluote „pripažįstami netekusiais galios šie įstatymai“, o po kiekvieno pripažįstamo netekusiu galios įstatymo pavadinimo nurodytinas to įstatymo numeris ir įrašytina formuluotė „su visais pakeitimais ir papildymais“.	Pritarti
596.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08			*	Dėl aukštesnės konstitucinio įstatymo teisinės galios paprastieji įstatymai privalo būti su juo suderinti (negali jam prieštarauti). Kadangi kartu su vertinamu projektu Seimui yra teikiami tik du įstatymų projektai – Politinių organizacijų įstatymo projektas Nr. XIVP-1280 ir Administracinių nusižengimų kodekso 12, 85, 86, 88, 89, 92, 93, 544 ir 545 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1281, – pažymėtina, kad su Kodekso nuostatomis reikėtų derinti ir daugiau įstatymų (pavyzdžiui, Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje, Nepaprastosios padėties, Karo padėties, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, Viešųjų ir privačių interesų derinimo, Administracinių bylų teisenos ir kitus įstatymus, taip pat Seimo statutą). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekte nereikėtų įtvirtinti nuostatos, kuria Vyriausybė būtų įpareigota pateikti Seimui reikalingų įstatymų pakeitimų projektus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokiam pavedimui įvykdyti nustatytinas ankstesnis nei Kodekso įsigaliojimo data terminas, kad reikalingi įstatymai galėtų būti priimti ir įsigalioti kartu su juo.	Atsižvelgti	Projektai parengti ir bus registruoti kaip lydimieji, kitus parengė darbo grupė, kurie  taip pat įsigalios Kodekso įsigaliojimo dieną.
597.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08			*	Kodekso pradžioje pateiktas jo turinys išbrauktinas, nes Teisėkūros pagrindų įstatyme tokia įstatymo struktūrinė dalis nėra numatyta.	Pritarti
598.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2022-04-19 (išvada 2 variantui) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2022-03-03			*	Įvertinę Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-1279(2), kuriuo tvirtinamas Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksas (toliau – Projektas), atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad Projektui lieka aktualios pastabos, pateiktos Teisingumo ministerijos 2022 m. kovo 3 d. rašte Nr. (8.7.1Mr)4T-59. Įvertinę Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-1279, kuriuo tvirtinamas Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksas (toliau – Rinkimų kodeksas arba Konstitucinio įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame pastabų ir pasiūlymų. 1. Rinkimų kodekso VI–IX skyrių nuostatose įtvirtinamas detalus reglamentavimas, apibrėžiantis atitinkamai Vyriausiosios rinkimų komisijos, kitų rinkimų ir balsavimo komisijų statusą, jų sudarymą ir funkcijas, asmenų, turinčių teisę rinkti, sąrašus ir rinkėjų sąrašus, politinės kampanijos dalyvių ir kandidatų registravimą. Pastebėtina, kad šiuo metu svarstomi pasiūlymai dėl Tarybos direktyvos 94/80/EB, nustatančios išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus, išdėstymo nauja redakcija, taip pat dėl Tarybos direktyvos 93/109/EB, nustatančios išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems šios valstybės piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus, išdėstymo nauja redakcija, kuriuos priėmus gali reikėti keisti šias direktyvas perkeliančias nuostatas, be kita ko, dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos funkcijų, asmenų, turinčių teisę rinkti, sąrašų ir rinkėjų sąrašų sudarymo, taip pat kandidatų registravimo savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento rinkimuose. Analogiškai, Rinkimų kodekso X–XII skyriuose pateikiamose nuostatose įtvirtinami detalūs reikalavimai, susiję su rinkimų politinės reklamos ir rinkimų politinių kampanijų finansavimo klausimais ir atitinkamomis Vyriausiosios rinkimų komisijos funkcijomis. Šiuo metu svarstomu Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl politinės reklamos skaidrumo ir atrankiojo adresavimo projektu yra siūloma nustatyti politinės reklamos vienodą reguliavimą, todėl, priėmus šį pasiūlymą, gali atsirasti poreikis kai kurias Rinkimų kodekso nuostatas derinti ir keisti. Pažymėtina, kad dėl minėtų detalių nuostatų įtvirtinimo ne paprastame, o konstituciniame įstatyme gali būti sudėtinga ateityje jas pakeisti, įskaitant būtinybę suderinti su Europos Sąjungos teise.	Nepritarti	Žr. argumentus prie TD  pastabos.
599.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2022-03-03			*	Vadovaudamiesi Reglamento 36 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu, turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, bei Reglamento 57 straipsnio 1 dalies c punktu, pagal kurį priežiūros institucija pataria nacionaliniam parlamentui teisėkūros ir administracinių priemonių, susijusių su fizinių asmenų teisių ir laisvių apsauga tvarkant duomenis, klausimais, siūlome Konstitucinio įstatymo projektą suderinti su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija.	Pritarti
600.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2022-03-03			*	Dėl Konstitucinio įstatymo projekto didelės apimties ir vertintinos siūlomų detaliai reguliuoti klausimų svarbos bei tokio reguliavimo teisinės galios (įskaitant sudėtingesnę keitimo tvarką) yra poreikis gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Atsižvelgdami į tai ir remdamiesi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, siūlytume dėl Konstitucinio įstatymo projekto gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą.	Pritarti	Vyriausybė išvadą pateikė.
601.	Interneto žiniasklaidos asociacija 2022-03-16			*	Interneto žiniasklaidos asociacija, reaguodama į tai, kad š. m. kovo 10 d. Seimo plenariniame posėdyje pateikti konstitucinio įstatymo projektai - Rinkimų kodekso, Politinių organizacijų įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso 12, 85, 86, 88, 89, 92, 93, 544 ir 545 straipsnių pakeitimo įstatymo projektai, teikia pastabas ir pasiūlymus, kaip tobulinti šiuos projektus. Asociacijos teikiami pasiūlymai yra susiję su internetinės žiniasklaidos veikla ir jie yra labai svarbūs kasdieniame redakcijų darbe rinkimų laikotarpiu. Kai kurios teisės aktų formuluotės yra netikslingos, neatliepiančios žiniasklaidos rinkos specifikos ir ateityje gali sukelti nesusipratimų nuolatiniame redakcijų darbe įvairiais rinkiminiais laikotarpiais. Jei dabartinės formuluotės liktų nepakeistos, nepavyktų išvengti keblumų, o kai kuriais atvejais – net ginčų tarp politinės kampanijos dalyvių ir naujienų portalų redakcijų. Pavyzdžiui, labai svarbu patikslinti formuluotes, kurios susijusios su debatų organizavimu interneto žiniasklaidos priemonėse, nes dabartiniai Seime registruoti siūlymai įpareigoja ne tik visuomeninį transliuotoją – Lietuvos radiją ir televiziją (LRT), bet ir visas kitas žiniasklaidos priemones, tar jų ir naujienų portalus, į organizuojamas diskusijų laidas kviesti absoliučiai visus kandidatus. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad naujienų portalai neturi galimybių ir techninių išteklių į diskusijų laidas pakviesti absoliučiai visų kandidatų, priešingai nei LRT. Tokių kandidatų gali būti ir keliasdešimt, tad turi būti sudaryta galimybė redakcijoms planuoti įdomų ir kokybišką turinį pačioms, neprimetant praktiškai neįgyvendinamų pareigų tokių kaip į mažas studijas sukviesti po keliasdešimt kandidatų, kas yra neįmanoma. Taip pat norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad šiuose teisės aktų projektuose – beveik neskiriama dėmesio socialiniams tinklams ir nuomonių formuotojams, kurių darbo laukas – socialiniai tinklai ir įvairios interneto platformos. Mūsų nuomone, būtina reglamentuoti, bent jau dalinai, ir politinės reklamos teikimą socialiniuose tinkluose, įvairiose interneto platformose, kuriose nuomonių formuotojai skelbia savo kuriamą turinį. Tai leistų išvengti daugybės nesusipratimų tarp rinkimų kampanijos dalyvių, palengvintų darbą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), tiriant skundus dėl politinės reklamos interneto platformose, ir įneštų daugiau skaidrumo bei šiuolaikiškumo į rinkimų kampanijas Lietuvoje. Tad labai prašome atsižvelgti į teikiamus siūlymus dėl minėtų teisės aktų. Kilus klausimams, esame pasirengę į juos atsakyti, suteikti detalesnę informaciją apie interneto žiniasklaidos veiklos specifiką. Interneto žiniasklaidos asociaciją vienija didžiausias skaitytojų auditorijas turintys naujienų portalai www.DELFI.lt, www.15min.lt, www.Lrytas.lt, www.tv3.lt, www.madeinvilnius.lt, www.kasvyksta.lt, www.ve.lt, www.etaplius.lt.	Atsižvelgti	Bendro pobūdžio pastaba, o projektas  komitete dar tobulintas. Konkretūs sprendimai dėl Interneto žiniasklaidos asociacijos pasiūlymų nurodyti prie konkrečių pasiūlymų
602.	Lietuvos savivaldybių asociacija 2022-04-22			*	Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) susipažino su Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete svarstomais įstatymų projektais: Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektu Nr. XIVP-1279(2), Politinių organizacijų įstatymo projektu Nr. XIVP-1280, Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 12, 85, 86, 88, 89, 92, 93, 544 ir 545 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1281. Norėtume pažymėti, kad pastabų šiems teisės aktų projektams iš savivaldybių gauta labai nedaug. Kelios savivaldybės pateikė pastabas dėl Politinių organizacijų įstatymo projekte ir Rinkimų kodekse naujai reglamentuojamos rinkimų komitetų veiklos, finansavimo tvarkos bei jų statuso sulyginimo su politinėmis partijomis. <..>	Atsižvelgti
603.	Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 2002-05-06				Atkreipiame dėmesį įstatymo toliau teikiamos nuostatos nesuderinamumą su RK projektu. Šiuo metu galiojančio LRT įstatymo 5 str. 11 d. numato: „LRT suteikia laiką rinkimų politinės kampanijos metu kandidatams į Respublikos Prezidentus, politinėms partijoms, visuomeniniams rinkimų komitetams ir jų keliamiems kandidatams į Seimo arba savivaldybių tarybų narius ar savivaldybių tarybų narius – merus Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo ir Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. LRT suteikia laiką referendumų iniciatyvinėms grupėms, jų oponentams, taip pat rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvaujantiems kandidatams ir kandidatų sąrašams (kandidatų sąrašų deleguotiems atstovams) Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.“ Kadangi po RK projekto priėmimo nustos galioti LR Seimo rinkimų, LR Prezidento rinkimų įstatymai, taip pat LR rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas, be to, bus naikinama LRT pareiga rengti specialiąsias laidas regioninio lygmens rinkimuose, siūlytume pakeisti LRT įstatymo 5 str. 11 d. ir išdėstyti taip: „LRT suteikia laiką kandidatams nacionalinio lygmens rinkimų politinės kampanijos metu kandidatams į Respublikos Prezidentus, politinėms partijoms, visuomeniniams rinkimų komitetams ir jų keliamiems kandidatams į Seimo arba savivaldybių tarybų narius ar savivaldybių tarybų narius – merus Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo ir Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų kodekso įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. LRT suteikia laiką referendumų iniciatyvinėms grupėms, jų oponentams, taip pat rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvaujantiems kandidatams ir kandidatų sąrašams (kandidatų sąrašų deleguotiems atstovams) Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.“	Atsižvelgti	Projektas parengtas ir bus registruotas kaip lydintysis.
604.	Kauno, Šiaulių , Panevėžio miestų, Rokiškio  rajono, Kazlų Rūdos savivaldybių merai 2022-04-27			*	Apibendrinant aukščiau išdėstytą informaciją, nepritariame siūlomam teisiniam reguliavimui. Neatsižvelgus į pateikiamas pastabas, bus sudaryta galimybė Seimo nariams patvirtinti tokį politinių partijų ir rinkimų komitetų reguliavimą, kuris jiems nustatomų įsipareigojimų dalyje juos sulygins (ir sukurs mini partijas), tačiau veikimo principų dalyje rinkimų komitetai taps suvaržyti dar labiau nei politinės partijos. Todėl tokio Įstatymų projektuose nustatyto reglamentavimo traktuoti kaip lygių galimybių sukūrimo visoms politinėms organizacijoms konkuruoti rinkimų sistemoje negalime. Raginame Seimo narius svarstyti aukščiau išdėstytus argumentus ir į juos atsižvelgti. Esant poreikiui kviesti į teisės aktų svarstymą komitetuose.	Atsižvelgti	Bendro pobūdžio pastaba. Atskiri pasiūlymai įvertinti prie atskirų kodekso straipsnių, daliai jų –pritarta.
605.	Specialiųjų tyrimų tarnyba 2022-04-11			*	<..> Paminėtina, kad su Projektu Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas ir  Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso projektas Nr. XIVP-1279. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2019–2021 m. yra atlikusi keletą antikorupcinių vertinimų dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos veiklą, vykdomą politinių partijų finansavimo ir politinės reklamos kontrolę reglamentuojančių teisės aktų[7]. Į pateiktas pastabas, kurių dalis – kritinės antikorupcinės pastabos, nebuvo atsižvelgta, nurodant, kad dauguma nustatytų teisinio reguliavimo trūkumų ir jų sukeliamų galimų rizikų būtų pašalinta priėmus šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomą Rinkimų kodekso projektą. Vis dėlto išsamiai išanalizavus Rinkimų kodekso projektą, nustatyta, kad jo nuostatos pakankamai neprisidės prie ankstesnėse antikorupcinio vertinimo išvadose nustatytų teisinio reguliavimo ir jo taikymo rizikų pašalinimo, taip pat nebus įgyvendintos Specialiųjų tyrimų tarnybos teiktos rekomendacijos aiškesnei, išsamesnei, skaidresnei ir korupcijai atsparesnei politinių partijų finansavimo bei politinės reklamos kontrolei, taip pat labiau nepriklausomai ir nešališkai Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklai užtikrinti. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome pakartotinai svarstyti pateiktų pastabų įgyvendinimo galimybes.	Atsižvelgti	Bendro pobūdžio pastaba, o projektas komitete dar tobulintas.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04				*	Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. SV-S-419 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1–3 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektui Nr. XIVP-1279(2), kuriuo patvirtinamas Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksas (toliau – RK projektas), tačiau siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas: 1.1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarime Nr. KT135-N11/2020 konstatuota, kad konstituciniais įstatymais turėtų būti reguliuojamos tik konstituciškai svarbios visuomeninių santykių sritys, ypač reikšmingi valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimai. Pažymėtina, kad nei Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – VRK), t. y. įstatymus vykdančios valstybės institucijos, kitų komisijų sudarymo ir jų veiklos procedūrinių klausimų, nei politinių kampanijų finansavimo klausimų detaliai ir smulkmeniškai reglamentuoti būtent konstituciniu įstatymu nėra būtinybės ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančio pagrindo. Siekiant sistemiško ir nuoseklaus teisinio reguliavimo, yra ydinga tik konstitucinio įstatymo lygmeniu įtvirtinti detalų (procedūrinį) vien rinkimams skirtą teisinį reguliavimą: 1.1.1.   Šiuo metu svarstomi pasiūlymai dėl 1994 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvos 94/80/EB, nustatančios išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus, išdėstymo nauja redakcija ir dėl 1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyvos 93/109/EB, nustatančios išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems šios valstybės piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus, išdėstymo nauja redakcija, kuriuos priėmus gali reikėti keisti šias direktyvas perkeliančias nuostatas, be kita ko, dėl VRK funkcijų, asmenų, turinčių teisę rinkti, sąrašų ir rinkėjų sąrašų sudarymo, taip pat kandidatų registravimo savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento rinkimuose. Taip pat šiuo metu svarstomu Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl politinės reklamos skaidrumo ir atrankiojo adresavimo projektu yra siūloma nustatyti politinės reklamos vienodą reguliavimą, todėl, priėmus šį pasiūlymą, gali atsirasti poreikis kai kurias RK projekto nuostatas derinti ir keisti. Taigi minėtas detalias RK projekto nuostatas įtvirtinus ne paprastame, o konstituciniame įstatyme, gali būti sudėtinga ateityje pakeisti, įskaitant būtinybę suderinti su Europos Sąjungos teise.	Nepritarti	Argumentai: Rinkimų kodeksas įrašytas į konstitucinių įstatymų sąrašą. Seimas, įrašydamas Rinkimų kodeksą į Konstitucinių įstatymų sąrašą jau apsisprendė, kad rinkimų procesus reglamentuojančios teisės normos būtų nustatytos konstituciniame įstatyme.
2.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04				*	Siekiant užtikrinti, kad konstituciniu įstatymu būtų reguliuojamos tik konstituciškai svarbios visuomeninių santykių sritys, ypač reikšmingi valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimai, t. y. svarbiausios rinkimų organizavimo ir vykdymo taisyklės, kurių nereikėtų dažnai keisti, įskaitant būtinybę suderinti su Europos Sąjungos teise, siekiant VRK uždavinių ir funkcijų reguliavimą nustatyti visą kartu viename šios institucijos statusą apibrėžiančiame įstatyme, o ne atskiruose rinkimų, referendumo, piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įgyvendinimo procesus reguliuojančiuose įstatymuose, taip pat siekiant rinkimų politinės kampanijos finansavimo ir jo kontrolės santykius reguliuoti viename, o ne išskaidžius keliuose atskiruose įstatymuose, siūlytina, RK projekto VI– XII skyriuose paliekant apibrėžtus tik pagrindinius, t. y. konstituciškai svarbius, rinkimų klausimus, išbraukti detalų (procedūrinį) VI–IX skyrių nuostatose siūlomą VRK, kitų rinkimų ir balsavimo komisijų statuso, funkcijų, sudarymo, darbo organizavimo ir apmokėjimo, asmenų, turinčių teisę rinkti, sąrašų ir rinkėjų sąrašų, politinės kampanijos dalyvių ir kandidatų registravimo reguliavimą, taip pat X–XII skyrių nuostatose siūlomą rinkimų politinės reklamos ir rinkimų politinių kampanijų finansavimo bei jo kontrolės reguliavimą. Atitinkamai, atsisakant Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo kodifikavimo konstituciniame įstatyme, siūlytina išbraukti RK projekto 1 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad Rinkimų kodeksas nustato politinių kampanijų finansavimo pagrindus ir tvarką, VRK statusą, veiklos principus, uždavinius ir funkcijas, sudarymo bei darbo organizavimo tvarką, taip pat išbraukti Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-1279(2) 3 straipsnio 5 ir 6 punktus (pagal kuriuos įsigaliojus Rinkimų kodeksui, netektų galios Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas ir Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas).	Nepritarti	Argumentai: VRK yra rinkimus organizuojanti struktūra todėl ji taip yra jautri pokyčiams prieš rinkimus ir reikalingas stabilumas pasiruošiant rinkimams bei juos organizuojant. Įvertinus tai, kad rinkimų vykdymas susijęs su daug organizacinių procedūrų ir veiksmų ir siekiant aiškiai bei išsamiai reglamentuoti rinkimų procesą, būtina apibrėžti ir pagrindinius šiame procese dalyvaujančius  subjektus, tame tarpe Vyriausiąją rinkimų komisiją bei kitas rinkimų komisijas, taip pat politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės klausimus.
3.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04				*	Pažymėtina, kad dėl aukštesnės konstitucinio įstatymo teisinės galios su RK projekto nuostatomis reikėtų suderinti ir kartu su juo neteikiamus Seimo statutą, Lietuvos Respublikos tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymą, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymą, Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymą, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą, Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą ir kitus įstatymus. Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo sistemiškumą, kartu turėtų būti atliekamas ir kitų reikalingų įstatymų pakeitimų projektų parengimas bei priėmimas. Taip pat siūlytina nustatyti įpareigojimą VRK per tam tikrą terminą priimti įgyvendinamuosius poįstatyminius teisės aktus (RK projekte minimas VRK veiklos reglamentas ir įvairios VRK nustatomos tvarkos, dokumentų pavyzdžiai ir formos).	Atsižvelgti	Dalis minėtų įstatymų projektų yra pateikti prie VSĮ (XIVP-1580-89), dėl kitų kreiptasi į šiuos projektus kuruojančias ministerijas, kad paruoštų projektus.
4.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	2	4,5			1.13.  Siūlytina RK projekto 2 straipsnio 4 ir 5 dalyse išbraukti žodžius „vienu metu“, nes ne eilinių rinkimų atveju gali būti renkama ne vienu metu, o 12 straipsnio 3 dalyje iš esmės pakartotinai siūloma nustatyti, kad eiliniai savivaldybių tarybų, merų rinkimai visose savivaldybėse rengiami vienu metu.	Pritarti
5.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	3				Siūlytina RK projekto 3 straipsnį papildyti atitinkamai Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutarime byloje Nr. 26/2009, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime byloje Nr. 14/2011-35/2011, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutarime byloje Nr. 21/2010-30/2010 nurodytais viešosios valdžios institucijų rinkimuose (formuojant politines atstovaujamąsias institucijas) taikytinais skaidrumo, viešumo, sąžiningumo ir teisingumo principais.	Pritarti
6.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	8 10	3,5 5,7			Siekiant sistemiško ir nuoseklaus teisinio reguliavimo, išvengiant pasikartojimų ir nesuderinamumo, siūlytina koreguoti RK projekto 8 ir 10 straipsnių nuostatas dėl nuolatinio gyventojo sąvokų įtvirtinimo:  RK projekto 8 straipsnio 3 ir 5 dalių ir jas atitinkamai iš dalies pakartojančių 10 straipsnio 5 ir 7 dalių nuostatas įtvirtinti ne atskirose minėtose dalyse, o prieš šias dalis esančiose dalyse (kaip 10 straipsnio 1 dalis) arba viename atskirame straipsnyje;  RK projekto 8 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje ir 10 straipsnio 5 dalyje, pastarojoje vietoj žodžio „asmuo“ įrašant žodį „pilietis“, ir išdėstyti tokias nuostatas: „Nuolatiniu savivaldybės gyventoju laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kitas asmuo, kuris turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir šią teisę patvirtinantį dokumentą, jeigu jie ne vėliau kaip likus 60 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje.“;	Pritarti
7.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	8 10	5 1,7			Siūlytina RK projekto 8 straipsnio 5 dalyje, 10 straipsnio 1 ir 7 dalyse nustatyti, kad nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje galėtų būti laikomas asmuo, įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą (kaip nustatyta 8 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 5 dalyje); taip pat siūlytina 8 straipsnio 3 dalies antrąjį sakinį išbraukti kaip perteklinį (tokios nuostatos nėra 10 straipsnio 5 dalyje), o 8 straipsnio 5 dalį, 10 straipsnio 1 dalį papildyti žodžiais „ne vėliau kaip likus 60 dienų iki rinkimų dienos“ (kaip 10 straipsnio 7 dalyje).	Pritarti
8.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	9 11	3 1	3		RK projekto 9 straipsnio 3 dalyje, 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriuose atitinkamai įtvirtinti aktyviosios ir pasyviosios rinkimų teisių apribojimai bei minima kitose nuostatose neapibrėžta asmens pareiga deklaruoti, kad jis atitinka Rinkimų kodekso reikalavimus, reikėtų papildomai nustatyti, kad asmuo negali dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą (t. y. neturi teisės rinkti arba negali būti renkamas), jeigu atitinkamai jo teisė rinkti arba teisė būti renkamam yra apribota Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurios pilietis jis yra (tai numatyta Tarybos direktyvoje 93/109/EB). Atkreiptinas dėmesys ir į RK projekto 76 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatą, kad asmuo, kuris yra kitos valstybės narės pilietis, siekiantis tapti kandidatu į Europos Parlamento narius, kandidato anketoje turi papildomai nurodyti, ar jo pasyvioji rinkimų teisė nėra apribota valstybėje narėje, kurios pilietis jis yra. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti rinkėjo ir kandidato į Europos Parlamento narius Lietuvos Respublikoje pareigos deklaruoti, kad jis atitinka Rinkimų kodekso reikalavimus, ir RK projekto 9 straipsnio 3 dalyje vietoje žodžių „rinkimų komisijos prašymu atsisako deklaruoti, ar jis atitinka šio kodekso reikalavimus“ įrašyti žodžius „tokios teisės neturi savo kilmės Europos Sąjungos valstybėje“, taip pat 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoje žodžių „rinkimų komisijos prašymu atsisako deklaruoti, ar jis dėl kandidatavimo į Europos Parlamento narius Lietuvos Respublikoje atitinka šio kodekso reikalavimus“ įrašyti žodžius „savo kilmės Europos Sąjungos valstybėje neturi teisės būti renkamas“.	Pritarti
9.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	10	1			RK projekto 10 straipsnio 1 dalies nuostatoje „nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kurio duomenys apie gyvenamąją vietą įrašyti Gyventojų registre“, atsižvelgiant į siūlomas šio straipsnio 5 ir 7 dalių, taip pat 8 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas, vietoj žodžių „kurio duomenys apie gyvenamąją vietą įrašyti Gyventojų registre“ įrašyti žodžius „kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo Lietuvos Respublikoje“.	Pritarti
10.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	10	4			Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, įsigaliojus priimtam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymui (toliau – Konstitucijos pataisa dėl savivaldybės mero institucijos), pagal kurį kandidatui į merus nenustatytas reikalavimas būti nuolatiniu atitinkamos savivaldybės gyventoju, turėtų būti išbraukta RK projekto 10 straipsnio 4 dalies nuostata, kad meru gali būti renkamas „nuolatinis šios savivaldybės gyventojas“. Be to, RK projekto 18, 26, 46, 48, 50 straipsnių procedūrinėse nuostatose (ypač dėl rinkimų komisijų sudarymo) paminėtas savivaldybės administracijos direktorius ir jo funkcijos, nors Konstitucijoje tokia institucija nenumatyta, o jo funkcijos gali pasikeisti įsigaliojus Konstitucijos pataisai dėl savivaldybės mero institucijos.	Nepritarti	Argumentai: Rinkimų kodekse  praplėsta nuostata, kad  meru turėtų būti renkamas ne tik LR pilietis, bet turėtų būti ir nuolatinis šios savivaldybės gyventojas. Vietos savivaldos įstatymo naujoje redakcijoje Nr. XIVP-1580 administracijos direktoriaus institucija išlieka ir gali vykdyti šias funkcijas.
11.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	11	2			Pagal Konstitucijos 141 straipsnį ir oficialiąją konstitucinę doktriną Seimo nariais (ir Respublikos Prezidentu) negali būti renkami tikrąją karo tarnybą atliekantys asmenys. Pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą tikroji karo tarnyba yra ne tik Lietuvos Respublikos piliečių privalomoji karo tarnyba, profesinė karo tarnyba, bet ir savanoriška nenuolatinė karo tarnyba, kariūnų tarnyba (2 straipsnio 34 dalis); kariūnai būti karininkais rengiami Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, su kuria pasirašo kariūno tarnybos sutartį ir įsipareigoja studijuoti ir vykdyti kitas kariūno pareigas, o po studijų – tarnauti profesinėje karo tarnyboje, jeigu studijų baigimo dieną būtų į ją pakviesti (20 straipsnio 6 ir 12 dalys); skirtingai nuo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių, kuriems tik pratybų, mokymų ar tarnybos užduočių vykdymo metu draudžiama dalyvauti politinėje veikloje, kariūnams (kaip ir kariams, atliekantiems privalomąją pradinę ar profesinę karo tarnybą) bet kuriuo metu draudžiama dalyvauti politinėje veikloje (36 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, siūlytina RK projekto 11 straipsnio 2 dalį papildyti nuostata, kad Seimo nariu ir Respublikos Prezidentu negali būti renkamas karys, atliekantis kariūnų tarnybą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal minėtą įstatymą savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karį išrinkus Seimo nariu ar savivaldybės tarybos nariu, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties galiojimas laikomas sustabdytu nuo Seimo nario ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimų pradžios (32^2 straipsnio 1 dalis). Taigi Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, savivaldybės tarybos nario ir mero pareigos iš esmės yra suderinamos su savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario pareigomis ir šio kario statuso neatsisakius. Todėl siūlytina išbraukti RK projekto 173 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, savivaldybės tarybos nario ir mero pareigos nesuderinamos su savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario pareigomis, atitinkamai suderinant (pakeičiant) Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nuostatas, kuriomis apibrėžiama tikrosios karo tarnybos sąvoka ir savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties galiojimo sustabdymas Respublikos Prezidento, Europos Parlamento nario, mero pareigų įgaliojimų atlikimo metu.	Pritarti	Nuostatos patobulintos   ir suderintos su Konstitucijos nuostatomis .
12.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	11 59				Atsižvelgiant į Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalį ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 3 straipsnio 6 dalį, kuriose atitinkamai nustatyti ribojimai asmeniui būti renkamam savivaldybės tarybos nariu ir Europos Parlamento nariu, taip pat į Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalį, pagal kurią nurodytiems kariams ir kariūnams draudžiama dalyvauti politinėje veikloje, siūlytina sujungti RK projekto 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, pastarosios dalies punktus nurodant kaip 1 dalies 4–8 punktus ir nustatant, kad juose nurodyti asmenys (asmuo, kuris rinkimų dieną atlieka privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą; profesinės karo tarnybos karys, kuris likus 65 dienoms iki rinkimų dienos nėra išėjęs į atsargą; statutinės institucijos ar įstaigos pareigūnas, kuris likus 65 dienoms iki rinkimų dienos nėra išėjęs į pensiją; asmuo, kuris pagal specialius įstatymus ar statutus negali dalyvauti politinių organizacijų veikloje; teisėjas tol, kol eina teisėjo pareigas), papildomai tarp jų įrašius „asmuo, atliekantis kariūnų tarnybą“, negali būti renkami (ne tik Seimo nariu ir Respublikos Prezidentu, bet ir savivaldybės tarybos nariu, meru, Europos Parlamento nariu, t. y. taikytina visų rūšių rinkimuose).	Pritarti iš dalies	Argumentai: Kariūnų tarnyba yra tikrosios karo tarnybos sudėtinė dalis. Nuostatos patobulintos ir suderintos su Konstitucijos nuostatomis , išdėstant 11 straipsnio 4 punktą taip: „4) asmuo, kuris rinkimų dieną atlieka tikrąją karo privalomąją tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą; 2) profesinės karo tarnybos karys, kuris likus 65 dienoms iki rinkimų dienos nėra išėjęs į atsargą;“ Atitinkamai patobulintas ir 59 straipsnis.
13.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	11	5			Siūlytina išbraukti RK projekto 11 straipsnio 5 dalį, kurioje numatomas baigtinis kitų rinkimų teisės apribojimų – diskriminavimo pagrindų – sąrašas, taikytinas tik pasyviosios rinkimų teisės turėtojams, nes šiame straipsnyje nustatomi tik pasyviosios rinkimų teisės apribojimai, ir tik piliečiams, neatsižvelgiant į tai, kad kandidatuoti rinkimuose į Europos Parlamentą bei savivaldybių tarybų rinkimuose gali ne tik Lietuvos Respublikos piliečiai. RK projekto 11 straipsnio 5 dalyje numatomas rinkimų teisės apribojimų sąrašas vertintinas kaip perteklinė nuostata, nes Konstitucijos, kuri yra tiesiogiai taikomas aktas, 29 straipsnyje įtvirtintas visų asmenų lygybės principas apima ir diskriminavimo draudimą.	Pritarti
14.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	13	1			Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir visapusiškumo, siūlytina RK projekto 13 straipsnio 1 dalies pirmojo sakinio nuostatą, kad pirmalaikius Seimo rinkimus „gali paskelbti Respublikos Prezidentas Konstitucijos 58 straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais“, papildyti Konstitucijos 58 straipsnio trečiosios dalies nuostatomis arba šio sakinio pabaigoje įrašyti nuorodą į Konstitucijos 58 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytas išlygas. Taip pat, siekiant sistemiško ir nuoseklaus teisinio reguliavimo, siūlytina neišskirti RK projekto 13 straipsnio 6 dalies, jos nuostatas įrašant atitinkamai šio straipsnio 2 ir 5 dalyse.	Pritarti iš dalies	Pritartina pirmajai pastabai, nurodant, kad  „juos gali paskelbti Respublikos Prezidentas  Konstitucijos 58 straipsnyje numatytais atvejais“
15.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	16	4			RK projekto 16 straipsnio 4 dalies nuostatos, pagal kurias savivaldybių tarybų rinkimai organizuojami vienmandatėje (renkant merus) ir daugiamandatėje (renkant savivaldybių tarybų narius) rinkimų apygardose, sutampančiose su savivaldybės teritorija, suponuoja, kad savivaldybių tarybų rinkimai apima vienmandatėje rinkimų apygardoje organizuojamus merų rinkimus ir merai įeina į savivaldybių tarybų sudėtį. Analogiškos nuostatos iš esmės įtvirtintos ir 65 straipsnio 7 dalyje, 168 straipsnio 4 dalyje, 179 straipsnio 5 dalyje. Šios prieštaringos nuostatos nesiderina su kitomis šio RK projekto nuostatomis, pagal kurias savivaldybių tarybų narių ir merų rinkimai yra atskiri rinkimai (2 straipsnio 4 ir 5 dalys) ir savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su mero pareigomis (173 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Kaip pažymėta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarime Nr. KT59-N5/2021, savivaldybių tarybų narių lygaus mandato (statuso) principas suponuoja tai, kad konstitucinis visų savivaldybės tarybos narių statusas yra vienodas, nepaisant to, ar jie išrinkti taikant vieną (proporcinę arba mažoritarinę) rinkimų sistemą, ar skirtingas rinkimų sistemas; tai reiškia, kad pagal Konstituciją kiekvienas savivaldybės tarybos narys atstovauja visai atitinkamai teritorinei bendruomenei, visi savivaldybės tarybos nariai yra lygūs, jie turi turėti vienodas galimybes dalyvauti savivaldybės tarybos darbe, inter alia vienodas teises būti išrinkti į pareigas savivaldybės taryboje. Taigi, laikantis konstitucinio savivaldybių tarybų narių lygaus mandato (statuso) principo, jeigu savivaldybės meras būtų tiesiogiai renkamas savivaldybės tarybos vadovas, jis negalėtų būti savivaldybės tarybos nariu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina RK projekto 16 straipsnio 4 dalies, 65 straipsnio 7 dalies, 168 straipsnio 4 dalies, 179 straipsnio 5 dalies nuostatas pakeisti aiškiai nustatant, kad merų (o ne savivaldybių tarybų ir ne savivaldybių tarybų narių) rinkimai organizuojami vienmandatėse rinkimų apygardose, sutampančiose su savivaldybių teritorijomis, ir kad merai nėra savivaldybių tarybų nariai:	Atsižvelgti	Patobulinta pagal TD pastabą
16.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	16	4			16 straipsnio 4 dalies neskirti į du punktus ir joje nustatyti, kad savivaldybės tarybos rinkimai organizuojami daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kuri sutampa su savivaldybės teritorija, o mero rinkimai organizuojami vienmandatėje rinkimų apygardoje, kuri sutampa su savivaldybės teritorija;	Pritarti	Patobulinta pagal TD pastabą
17.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	17	2			1.21.  Siekiant užtikrinti rinkimų viešumo, skaidrumo ir rinkėjų lygiateisiškumo principus, siūlytina RK projekto 17 straipsnyje nustatyti aiškius, išsamius ir vienodai taikytinus kriterijus, kuriais remiantis būtų sudaroma Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda (apygardos) ir būtų galima užtikrinti RK projekto 16 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą reikalavimą, kad rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. Be to, siūlytina nurodyti, kad Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda (apygardos) sudaroma tik Seimo rinkimuose, nes Respublikos Prezidento rinkimuose sudaroma tik viena vienmandatė rinkimų apygarda, apimanti visą Lietuvos Respublikos teritoriją, merų rinkimuose vienmandatės rinkimų apygardos visada sutampa su savivaldybių teritorijomis, o rinkimuose į Europos Parlamentą vienmandatės rinkimų apygardos nėra sudaromos. Taip pat siūlytina RK projekto 17 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje nustatyti, kad, sudarius ir vieną Pasaulio lietuvių vienmandatę rinkimų apygardą (ne tik antrą tokią apygardą, kaip siūloma nustatyti antrajame sakinyje), Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių vienmandačių rinkimų apygardų skaičius atitinkamai turi būti mažinamas.	Pritarti	Nuostatos patobulintos, kad Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda (apygardos) sudaroma tik Seimo rinkimuose.
18.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	24	1			RK projekto 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rinkimų komisija apie savo veiklą ir priimamus sprendimus informuoja visuomenę ir kad rinkimų komisijos sprendimai skelbiami viešai. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją (pavyzdžiui, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimas sujungtose bylose Nr. C-92/09 ir C-93/09), Konstitucinio Teismo praktiką (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimas byloje Nr. 22/2008-31/2008-9/2010-35/2010, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarimas Nr. KT13-N5/2014), siūlytina tikslinti RK projekto 24 straipsnio 1 dalį, nustatant, kad rinkimų komisijos sprendimai tam tikrais atvejais viešinami ne visa apimtimi arba nuasmeninti, pavyzdžiui, neviešinant pareiškėjo, kuris nėra rinkimų politinės kampanijos dalyvis ar išrinktas asmuo, asmens duomenų, kai rinkimų komisijos sprendimas priimtas dėl jo skundo.	Pritarti	Valstybinė duomenų apsaugos inspekcijos pastabai pritarta.
19.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	31 32 121	3 2	3 4		Siūlytina RK projekto 31 straipsnio 3 punkte, 32 straipsnio 3 dalies 4 punkte, 123 straipsnio 2 dalyje vietoj nuostatų, pagal kurias VRK vykdo politinių kampanijų finansavimo (lėšų naudojimo) auditą, įrašyti nuostatą, kad VRK organizuoja tokį auditą (kaip numatyta 124 straipsnio 2 dalyje).	Atsižvelgti	Nuostatos patobulintos išsamesne formuluote.
20.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	32	1	10		1.19.  Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucijoje (62 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, 86 straipsnio pirmojoje dalyje, 100 straipsnyje, 104 straipsnio ketvirtojoje dalyje, 114 straipsnio antrojoje dalyje) expressis verbis nustatyti subjektai, turintys su jų funkcijų vykdymu susijusį imunitetą (neliečiamybę), ir institucijos, kurios turi teisę duoti sutikimą dėl jų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo ar kitokio jų laisvės suvaržymo, taip pat į tai, kad pagal Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo 4 straipsnį Europos Parlamento narys Lietuvos Respublikos teritorijoje turi tokią pačią asmens neliečiamybę kaip ir Seimo narys, siūlytina RK projekto 32 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatą „duoda sutikimą patraukti kandidatą baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ papildyti išlyga, kad tai netaikoma kandidatams, kurie eina Seimo nario, Respublikos Prezidento, Vyriausybės nario, Europos Parlamento nario pareigas.	Nepritarti	Argumentai: Atsisakyta Rinkimų  kodekso nuostatų dėl kandidatų neliečiamybės, kaip prieštaraujančių Konstitucijai. Konstitucijoje (62 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, 86 straipsnio pirmojoje dalyje, 100 straipsnyje, 104 straipsnio ketvirtojoje dalyje, 114 straipsnio antrojoje dalyje) expressis verbis nustatyti subjektai, turintys su jų funkcijų vykdymu susijusį imunitetą (neliečiamybę), tarp jų  kandidatai nenumatyti.
21.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	32	1	11, 22		RK projekto 32 straipsnio 1 dalies 22 punkte numatyta, kad VRK savo interneto svetainėje nuolat skelbia tam tikrų grupių asmenų duomenis, tačiau RK projekte nėra įvardyta, kokie rinkimų, referendumo komisijų narių, stebėtojų, atstovų, iniciatyvinių grupių narių sąrašuose esantys asmens duomenys skelbiami. RK projektas tikslintinas šiuo aspektu. Taip pat siūlytina tikslinti RK projekto 32 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir 22 punkto nuostatas, kad VRK atitinkamai skelbia kandidatų pareiškinius dokumentus ir pagal kandidatų ar jų atstovų pateiktus pareiškinius dokumentus parengtą informaciją, užtikrinant, kad šios nuostatos nedubliuotų viena kitos	Pritarti iš dalies	Kokie duomenys skelbiami įvardyta RK 85 str. 32 str.11 ir 22 punkte apibrėžtos funkcijos yra skirtingos, nes 11 punkte numatytas kandidatų sąrašų paskelbimas susijęs su jų oficialia registracija, o 22 punkte aptariama informavimo interneto svetainėje tvarka. Be to, 11 punkte numatomi skelbti kandidatų sąrašų ir kandidatų numeriai, ko nereglamentuoja 22 punktas.
22.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	32	2	4		1.23.  Siūlytina RK projekto 32 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatoje, pagal kurią VRK „pripažįsta naujų Seimo narių, išrinktų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, įgaliojimus“, vietoj žodžio „įgaliojimus“ įrašyti žodį „mandatus“, nes nėra tokio Seimo nario įgaliojimų įgijimo pagrindo, kaip Seimo nario įgaliojimų pripažinimas VRK sprendimu. Pagal Konstituciją išrinkto Seimo nario įgaliojimų įgijimas yra siejamas su priesaika (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas byloje Nr. 04/04). Pagal Konstitucijos 59 straipsnio trečiąją dalį neprisiekęs ar su išlyga prisiekęs Seimo narys netenka mandato Seimo nutarimu. Seimo nario mandato pripažinimas (suteikimas, gavimas, netekimas) paminėtas ir RK projekto 178 straipsnyje.	Atsižvelgti	Pritarta TD pastabai
23.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	32 176	2	4		Siekiant sistemiško ir aiškaus teisinio reguliavimo nustatymo ir atsižvelgiant į tai, kad VRK pagal Konstitucijos 63 straipsnio 2–4 ir 8 punktus tik tam tikrais atvejais (RK projekto 176 straipsnio 2 dalies 1–3 ir 6 punktuose nustatytais pagrindais) gali pripažinti Seimo nario įgaliojimus nutrūkusiais nesuėjus terminui, siūlytina RK projekto 32 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 176 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „įstatymo“ įrašyti žodžius „šio kodekso“. Taip pat siūlytina šioje dalyje nurodytą terminą „per 15 dienų“ sutrumpinti, vietoj jo įrašant „per 5 darbo dienas“ (toks terminas šio straipsnio 6 dalyje siūlomas savivaldybės tarybos nariui, merui, Europos Parlamento nariui pripažinti netekusiu mandato).	Atsižvelgti	Nuostatos patobulintos
24.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	32	2	5		1.24.  Siūlytina RK projekto 32 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatoje, pagal kurią VRK pripažįsta naujų savivaldybės tarybos narių, išrinktų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, įgaliojimus, vietoj žodžio „įgaliojimus“ įrašyti žodį „mandatus“. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnį išrinkto savivaldybės tarybos nario įgaliojimų pradžia siejama su jo priesaika. Kitose RK projekto nuostatose minimas savivaldybės tarybos nario mandato pripažinimas (suteikimas, gavimas, netekimas) (175 ir 178 straipsniai). Taip pat siūlytina išbraukti RK projekto 32 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatą, pagal kurią VRK „pripažįsta mero, išrinkto vienmandatėje rinkimų apygardoje, įgaliojimus“, nes VRK sprendimu nustatant galutinius merų rinkimų rezultatus yra nustatoma, kuris kandidatas išrinktas savivaldybės meru, ir jokio papildomo sprendimo dėl mero įgaliojimų pripažinimo VRK neturi ir negali priimti.	Atsižvelgti	Pritarta TD pastabai
25.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	32	4	3		RK projekto 32 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad, įgyvendindama Rinkimų kodekso 31 straipsnio 4 punkte numatytą uždavinį, VRK apie nustatytą rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktą paskelbia savo interneto svetainėje Rinkimų kodekso 102 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyto rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo fakto paskelbimo tvarka numatyta ne RK projekto 102 straipsnio 3 dalyje, o šio straipsnio 4 dalyje, siūlytina atitinkamai tikslinti RK projekto 32 straipsnio 4 dalies 3 punkte pateiktą nuorodą į Rinkimų kodekso 102 straipsnį. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad iš RK projekto 102 straipsnio 4 dalies nėra aišku, kokia konkrečiai informacija apie rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktą bus skelbiama (pavyzdžiui, tik informacija apie nustatytą papirkimo faktą ar ir detalesnė informacija apie nustatytą pažeidimą, įskaitant pažeidimo padarymo datą ir aplinkybes), siekiant teisinio aiškumo ir tikslumo, siūlytina patikslinti RK projekto 102 straipsnio 4 dalies nuostatas šiuo aspektu, t. y. nurodyti, kokie duomenys apie papirkimo faktą bus skelbiami.	Atsižvelgti	Patikslinta pagal VDAI pastabą.
26.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	33	1	1, 2, 5, 6		1.28.  Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti RK projekto 33 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 6 punktų nuostatas, pagal kurias VRK nustatoma teisė iš įvairių subjektų gauti funkcijoms atlikti reikalingus įvairius dokumentus, informaciją ir duomenis, įskaitant RK projekto 33 straipsnio 1 dalies 5 punkte išvardytus asmens duomenis, šias nuostatas sujungiant ir (arba) išbraukiant pasikartojančias jų formuluotes.	Nepritarti	Argumentai: Minėti punktai nėra dubliuojami, nes kodekso 33 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai numato bendrąją teisę Vyriausiajai rinkimų komisijai gauti duomenis, o kodekso 33 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktai numato, kokius duomenis ir kokiais tikslais Vyriausioji rinkimų komisija gali gauti.
27.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	34	2			Atsižvelgtina į tai, kad nėra pagrįsta ir aišku, kodėl RK projekto 34 straipsnio 2 dalyje nustatyti nevienodi reikalavimai skirtingų subjektų siūlomiems VRK nariams (VRK pirmininko teikiamam asmeniui iš viso jokie reikalavimai nėra nustatyti (RK projekto 34 straipsnio 2 dalies 1 punktas); teisingumo ministro ir Lietuvos teisininkų draugijos siūlomiems asmenims nustatytas aukštojo universitetinio išsilavinimo reikalavimas (RK projekto 34 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai); Respublikos Prezidento siūlomiems asmenims nustatytas žemesnis išsilavinimo reikalavimas – jie privalo turėti aukštąjį, bet nebūtinai universitetinį, išsilavinimą (RK projekto 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas); partijų (partijų koalicijų), gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, siūlomi asmenys turi turėti ne tik aukštąjį universitetinį išsilavinimą, bet ir darbo rinkimų komisijose, organizuojančiose ir vykdančiose Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų, merų rinkimus, rinkimus į Europos Parlamentą, referendumą, patirtį (RK projekto 34 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Siūlytina tikslinti RK projekto 34 straipsnio 2 dalį ir, jei įmanoma, suvienodinti reikalavimus visiems VRK nariams (pavyzdžiui, nustatant aukštojo universitetinio išsilavinimo reikalavimą).	Atsižvelgti
28.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	36	4			1.31.  RK projekto 36 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad VRK pirmininkas ar narys, ketinantis būti kandidatu arba kitos rinkimų ar referendumo komisijos pirmininku ar nariu, Lietuvos Respublikos piliečių iniciatyvinės grupės referendumui surengti nariu, rinkimų ar referendumo stebėtoju, atstovu rinkimams ar referendumui, prieš duodamas reikiamą sutikimą ar pradėdamas rinkti piliečių parašus, privalo įteikti Seimui rašytinį atsistatydinimo iš VRK pirmininko ar nario pareigų pareiškimą. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tikslinti RK projekto 36 straipsnio 4 dalį (joje įrašytą žodį „reikiamą“), nustatant, kokį konkrečiai sutikimą turi pateikti VRK pirmininkas ar narys šio straipsnio kontekste (pavyzdžiui, prieš duodamas sutikimą būti kandidatu ar eiti šioje dalyje nurodytas pareigas).	Pritarti
29.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	37	1	9		1.29.  Siūlytina vietoj RK projekto 34 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pagal kurį Seimas gali nutraukti VRK įgaliojimus, numatytos nuorodos į RK projekto 35 straipsnio 1 dalies 9 punktą įrašyti nuorodą į RK projekto 37 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kuriame nustatytas VRK įgaliojimų nutraukimo pagrindas – nurodyta Konstitucinio Teismo išvada. Taip pat siūlytina patikslinti RK projekto 37 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatą, kad Seimas priima nutarimą nutraukti VRK įgaliojimus pagal Konstitucinio Teismo išvadą, kad VRK nustatyti esminiai rinkimų rezultatai yra neteisingi arba kad jos veikla neatitinka Rinkimų kodekso, atsižvelgiant į Konstitucijos 105 straipsnio trečiosios dalies 1 punkto nuostatą, kad Konstitucinis Teismas teikia išvadą, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus, taip pat į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 77 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad Konstitucinis Teismas tiria ir vertina tik VRK sprendimus arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl rinkimų įstatymų pažeidimų tais atvejais, kai sprendimai buvo priimti ar kita šios komisijos veika buvo padaryta pasibaigus balsavimui renkant Seimo narius ar Respublikos Prezidentą (tai numatyta ir RK projekto 192 straipsnio 3 dalyje). Taigi siūlytina pakeisti RK projekto 37 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) Seimas priima nutarimą nutraukti Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimus pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išvadą, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu ar kita veika pasibaigus balsavimui renkant Seimo narius ar Respublikos Prezidentą buvo pažeistos šio kodekso nuostatos.“	Pritarti
30.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	43	4			1.32.  Vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas) 6 straipsnio 3 dalimi, siūlytina tikslinti RK projekto 43 straipsnio 5 dalį, nustatant, kokiu tikslu ir kokį laikotarpį turi būti skelbiami VRK posėdžių vaizdo ir garso įrašai.	Nepritarti	Argumentai: Viešumo ir skaidrumo tikslais įrašai skelbiami neribotai ir Vyriausioji rinkimų komisija skelbimo  tvarką nusistato pati.
31.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	49	1,4			1.33.  Siūlytina RK projekto 49 straipsnio l ir 4 dalyse, nurodant tikslų pirmalaikių rinkimų rengimo laiką, vietoj žodžių „per du mėnesius“ įrašyti žodžius „po dviejų mėnesių“, nes iš šio straipsnio 1–4 dalių nuostatų, įskaitant atitinkamai jose nurodytus terminus rinkimų komisijoms sudaryti, matyti, kad 1 dalyje turimas omenyje maksimalus terminas – lygiai du mėnesiai, o 4 dalyje – anksčiau kaip po dviejų mėnesių. Taip pat siūlytina 49 straipsnio l ir 4 dalyse išbraukti antrą kartą pakartotas formuluotes „pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos“. Kartu siūlytina RK projekto 80 straipsnio 3 dalyje (pataisius numeraciją – 5) ir 82 straipsnyje vietoj formuluočių „per 2 mėnesius“ ir „per du mėnesius“ įrašyti „po dviejų mėnesių“, taip pat išbraukti antrą kartą pakartotus žodžius „Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos“ (prieš „89 straipsnio 1 dalį“).	Pritarti
32.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	54 76	1 1	2 3 2 3		1.34.  Vadovaujantis Reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punktu, pagal kurį asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas), siūlytina tikslinti RK projekto 54 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus ir 76 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus, kuriuose atitinkamai nurodyta, kad tvarkomi (nurodomi) asmenų, turinčių teisę rinkti, ir kandidatų asmens kodas ir gimimo data, nurodant, kad tvarkomas asmens kodas, o gimimo data tvarkoma tik tais atvejais, kai asmuo asmens kodo neturi.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Ne visada iš asmens kodo galima nustatyti gimimo datą, nes yra asmens kodų, kuriuose gimimo data neįrašoma. Todėl gimimo data yra reikalingas duomuo, nes yra nustatomas amžius, nuo kurio rinkėjai gali balsuoti.
33.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	55	3			1.35.  RK projekto 55 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas sudaromas pagal VRK sudaryto asmenų, turinčių teisę rinkti, sąrašo duomenis, į jį perkeliant tuos asmenis, kurie turi teisę rinkti atitinkamuose rinkimuose, o šio straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad kiekvienas į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą įtrauktas asmuo priskiriamas rinkimų apygardai ir rinkimų apylinkei pagal deklaruotos gyvenamosios vietos adresą. Iš šių nuostatų neaišku, kaip rinkimų apygardai ir rinkimų apylinkei būtų priskiriami ir kaip į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą būtų įrašomi rinkėjai, nedeklaravę gyvenamosios vietos. Todėl siūlytina įtvirtinti, kad nedeklaravę gyvenamosios vietos rinkėjai į šiuos sąrašus gali būti įtraukiami pagal nustatyta tvarka pateiktus reikiamus dokumentus (kaip numatyta galiojančiuose rinkimų įstatymuose).	Nepritarti	Argumentai: Kodekso 55 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas paskirstymo į rinkimų apygardas, apylinkes principas. Gyvenamosios vietos neturintys asmenys į rinkėjų sąrašus pateks vadovaujantis Kodekso 57 straipsnyje nustatyta tvarka.
34.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	59				1.36.  Siūlytina atsisakyti perteklinės RK projekto 59 straipsnio 1 dalies, kurioje numatyta asmenų, atliekančių privalomąją pradinę karo tarnybą, įtraukimo į rinkėjų sąrašus taisyklė, nes šie asmenys, kaip ir visi atliekantys tikrąją karo tarnybą asmenys, nelaikomi pakeitusiais gyvenamąją vietą ir jų deklaruota gyvenamoji vieta išlieka tokia pati, kaip iki šios karo tarnybos pradžios, todėl jiems turėtų būti taikomos RK projekte nustatytos bendrosios įrašymo į rinkėjų sąrašus taisyklės.	Pritarti
35.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	63	1			1.37.  Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tikslinti RK projekto 63 straipsnio 1 dalies paskutinį sakinį ir jį išdėstyti taip: „Šių asmens duomenų rinkimų komisijos negali atskleisti neįgaliotiems jų tvarkyti asmenims ir juos naudoja tik namuose balsuojančių rinkėjų sąrašų sudarymo ir tikslinimo tikslais.	Pritarti
36.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	65	1N			1.38.  Siūlytina papildyti RK projekto VIII skyrių (pavyzdžiui, 65 straipsnyje), jame nustatant rinkimų politinės kampanijos dalyvio (toliau – dalyvis) sąvoką (papildomai apibrėžiant jo skirtumą nuo kandidato, kandidatų sąrašo ir įregistruoto kandidato bei kandidatų sąrašo), nes yra siūloma nustatyti tik subjektus, galinčius būti dalyviais, dalyvio statuso rūšis ir šio statuso suteikimą, dalyvių teises ir pareigas, dalyvių registravimo ir dalyvio statuso praradimo tvarką (65–69 straipsniai).	Pritarti	Pasiūlymas: Papildyti Kodekso 65 straipsnį nauja dalimi: „1. Rinkimų politinės kampanijos dalyvis – asmuo arba asmenų grupė, kurie dalyvauja rinkimų politinėje kompanijoje ir yra Vyriausiosios rinkimų komisijos įregistruoti šio kodekso nustatyta tvarka.“
37.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	68 119	2 4	3		1.39.  Pagal RK projekto 68 straipsnio 3 dalies 3 punktą asmuo, siekiantis būti registruotu rinkimų politinės kampanijos dalyviu, VRK privalo pateikti su iždininku pasirašytos turto patikėjimo sutarties nuorašą ir iždininko asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją. Iš RK projekto nuostatų neaišku, kokiu tikslu reikalaujama pateikti iždininko asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją. Atsižvelgtina ir į Reglamento 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pagal kuriuos tokios kopijos tvarkymas vertintinas kaip perteklinių asmens duomenų tvarkymas. Todėl siūlytina išbraukti RK projekto 68 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatą „ir iždininko asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją“ ir atitinkamai patikslinti RK projekto 119 straipsnio 4 dalį.	Pritarti
38.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	68	7	1		1.40.  RK projekto 68 straipsnio 8 dalies 1 punkte siūlytina įvardyti, kokie registruotų rinkimų politinės kampanijos dalyvių ir asmenų, kuriuos atsisakyta registruoti rinkimų politinės kampanijos dalyviais, duomenys yra nurodomi sąrašuose.	Nepritarti	Argumentai: Šio straipsnio 7 dalies 2 ‑ 4 punktuose yra aiškiai įvardinta kokie registruotų rinkimų politinės kampanijos dalyvių ir asmenų, kuriuos atsisakyta registruoti rinkimų politinės kampanijos dalyviais, duomenys yra nurodomi sąrašuose.
39.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	69	1	2		Siūlytina patikslinti RK projekto 69 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą neaiškią neįregistravimo kandidatu sąlygą – „pasibaigus kandidatų registravimo laikui neįregistruotas šio kodekso nustatyta tvarka“.	Nepritarti	Argumentai: Rinkimų Kodekse yra numatyta kandidatų registravimo procedūra, tai jeigu registravimo procedūra dėl tam tikrų pagrindų neužbaigiama ar užbaigiama neregistravimu (pvz. nesurenkami parašai), tai ir naikinamas dalyvio statusas.
40.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	70	1	2		1.44.  Siūlytina patikslinti RK projekto 70 straipsnio 1 dalies 2 punkto antrąjį sakinį nustatant, ar visose vienmandatėse rinkimų apygardose ir visais atvejais tik tam tikroje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje įvesta nepaprastoji padėtis, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba jos dalyje paskelbta ekstremalioji situacija, įvykęs ekstremalusis įvykis, paskelbtas karantinas arba įtvirtinti kiti ribojimai sudaro būtiną pagrindą be specialaus VRK sprendimo nustatyti mažesnį surinktinų rinkėjų parašų skaičių.	Pritarti	Argumentai: Analogiška pastaba TD 235 p., reglamentavimas patikslintas. „2) vienmandatėje rinkimų apygardoje kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas Seimo nariu, gali išsikelti kandidatu į Seimo narius, jeigu jo išsikėlimą parašais paremia ne mažiau kaip 1000 tos rinkimų apygardos rinkėjų. Kai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba jos dalyje įvesta nepaprastoji padėtis; įstatymų nustatyta tvarka paskelbta ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis; įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka paskelbtas karantinas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka laikinai apribota asmenų judėjimo laisvė arba nustatyti kiti ribojimai, kurie riboja galimybę trukdo rinkti rinkėjų parašus, išsikėlimą parašais turi paremti paremia ne mažiau kaip 500 tos rinkimų apygardos rinkėjų tik toje rinkimų apygardoje ar jos dalyje, kurioje taikomi šie ribojimai.“
41.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	75	2 3			1.42.  Siūlytina RK projekto 75 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas išdėstyti taip, kad nereikėtų ieškoti skirtumų: iš pradžių nurodyti, kas bendra (septyni punktai yra vienodi), paskui – kas skirtinga iškeltam ir išsikėlusiam kandidatui; taip pat siūlytina nustatyti, kad jiems vienodai taikytini reikalavimai, numatyti 2 dalies 9 punkte (trumpa rinkimų programa) ir 3 dalies 7 punkte (įsipareigojimas nutraukti nesuderinamą veiklą).	Nepritarti	Argumentai: Kodekso 75 straipsnio 2 ir 3 dalyse dėstymo struktūra pasirinkta siekiant teisinio aiškumo. Vyriausybės pastaboje nieko keisti nesiūloma, tačiau siūloma kitokia informacijos pateikimo tvarka, kuri nebūtinai bus aiškesnė.
42.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	76	1	8		1.46.  Vadovaujantis RK projekto 76 straipsnio 1 dalies 8 punktu, kandidato anketoje privaloma įrašyti, ar asmuo yra ar buvo kitos valstybės (kitų valstybių) pilietis, taip pat pateikti atitinkamos formos ir turinio rašytinį sutikimą, kad VRK galėtų iš Lietuvos Respublikos, kitos valstybės (kitų valstybių) kompetentingų institucijų gauti duomenis apie kandidatų į Seimo narius, Respublikos Prezidentus ir merus turimą ar turėtą kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybę, jos atsisakymą ar netekimą. Pagal Reglamento 6 straipsnio 1 dalį sutikimas yra tik viena iš sąlygų, kuriomis vadovaujantis galima tvarkyti asmens duomenis. Vadovaujantis Reglamento 4 straipsnio 11 punktu, duomenų subjekto sutikimas – bet koks laisva valia duotas, konkretus ir nedviprasmiškas tinkamai informuoto duomenų subjekto valios išreiškimas pareiškimu arba vienareikšmiais veiksmais, kuriais jis sutinka, kad būtų tvarkomi su juo susiję asmens duomenys. Papildomos sutikimo sąlygos numatytos ir Reglamento 7 straipsnyje. RK projekto 76 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyti asmens duomenys turėtų būti tvarkomi ne vadovaujantis Reglamento 6 straipsnio 1 dalies a punktu (t. y. duomenų subjekto sutikimu), o kitais Reglamento 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Be kita ko, pažymėtina, kad duomenų subjektai apie asmens duomenų tvarkymą turi būti informuojami (o ne gaunamas jų sutikimas) Reglamento 13 straipsnyje (kai duomenys gaunami iš paties duomenų subjekto) ir 14 straipsnyje (kai duomenys gaunami ne iš duomenų subjekto) numatyta tvarka.	Pritarti	Argumentai: Šio punkto nuostatos patobulintos, atsižvelgiant į Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, Teisės departamento ir į Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės pasiūlymus.
43.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	76	1	11		1.43.  RK projekto 76 straipsnio 1 dalies 11 punkte siūlytina išbraukti išlygą „išskyrus kandidatus, kurie yra nuolat Lietuvoje gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, bendradarbiavę su savo kilmės valstybės narės specialiosiomis tarnybomis (tarnyba)“, nes ji nėra susijusi su reikalavimu pateikti duomenis apie bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, taip pat RK projekte nėra numatyta kandidatų pareiga pateikti duomenis apie bendradarbiavimą su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis. Be to, siekiant sistemiško teisinio reguliavimo, RK projekto 76 straipsnio 1 dalies 11 punkto antrąjį sakinį dėl įrašo rinkimų komisijos leidžiamuose plakatuose, jo pradžioje įrašius sąlygą „Jeigu kandidatas anketoje įrašo, kad yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis,“ ir trečiąjį sakinį dėl kandidato anketos duomenų paskelbimo internete siūlytina perkelti į 85 straipsnį, taip pat suderinti tai su 85 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagal kurį skelbiami kandidato anketos duomenys, ir 85 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią viešai neskelbiamas kandidato asmens kodas, deklaruotos (nuolatinės) gyvenamosios vietos adresas, asmens tapatybę (pilietybę) ir teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (nuolatinės gyvenamosios vietos adresą) patvirtinančio dokumento numeris.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Šio punkto nuostatos patobulintos, atsižvelgiant į Teisės departamento pasiūlymus. Nepritarta siūlymui šio punkto trečiąjį sakinį (dėl kandidato anketos duomenų paskelbimo internete) perkelti į Kodekso 85 straipsnį, nes šiame punkte yra nustatoma per kiek laiko VRK savo internetinėje svetainėje turi paskelbti šiuos duomenis, o ne kiek laiko šie duomenys bus skelbiami.
44.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	76	1	12		Siekiant sistemiško ir nuoseklaus teisinio reguliavimo, siūlytina išbraukti RK projekto 76 straipsnio 1 dalies 12 punkto antrąjį sakinį, nes jis neatitinka pirmame jo sakinyje įtvirtinto reikalavimo kandidato anketoje nurodyti pripažinimo kaltu dėl nusikalstamos veikos tik po 1990 m. kovo 11 d. faktą (kai okupacinis režimas nebeegzistavo). Taip pat siūlytina išbraukti įrašytą naują (jo nebuvo Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekte Nr. XIVP-1279) šio punkto ketvirtąjį sakinį (dėl įrašo rinkimų komisijos leidžiamuose plakatuose „Teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo“), nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. KT50-A-N4/2022 analogiškos Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 3 dalies, taip pat Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 96 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 37 straipsnio 5 dalies nuostatos tiek, kiek pagal jas rinkimų komisijos leidžiamuose kandidato rinkimų plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės šių įstatymų nustatytais atvejais informacija apie kandidato pripažinimą kaltu dėl nusikalstamos veikos pateikiama vienodai, pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijos 34 straipsnio antrajai daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Siekiant įgyvendinti šį Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą, siūlytina:	Pritarti
45.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	76	1	12		1.3.1. Papildyti RK projekto 76 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jame įrašyti, kad kandidato anketoje pateikiant informaciją apie nusikalstamą veiką, už kurią asmuo buvo nuteistas, turi būti nurodoma nusikalstamos veikos rūšis (nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas), sunkumas (nesunkus, apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas), kaltės forma (padaryta tyčia ar dėl neatsargumo), kėsinimosi objektas ir dalykas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso skyriaus ir straipsnio, kuriame nurodyta ši nusikalstama veika, pavadinimai), ar ir kada yra išnykęs teistumas.	Pritarti
46.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	76	1 7N	13N		1.4.    Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutarimą Nr. KT50-A-N4/2022 ir atsižvelgiant į įsigaliosiančią Konstitucijos 74 straipsnio antrosios dalies nuostatą, taip pat siūlytina papildyti RK projekto 76 straipsnio 1 dalį nauju punktu ir jame nustatyti, kad kandidato anketoje privaloma įrašyti informaciją apie tai, kad asmuo anksčiau buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento pareigų ar neteko Seimo nario, savivaldybės tarybos nario, mero ar Europos Parlamento nario mandato už priesaikos sulaužymą, šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar nusikaltimo padarymą arba už šiurkštų šio kodekso pažeidimą, nurodant šio fakto datą. Kartu siūlytina papildyti RK projekto 85 straipsnį ir jame numatyti, kaip tokia informacija turėtų būti pateikiama kandidato plakate ar plakate su kandidatų sąrašu.	Pritarti	Argumentai: Klausymuose pritarta dėl asmens pašalinimo istorijos, t. y. kad kandidato anketoje privaloma įrašyti informaciją apie tai, kad asmuo anksčiau buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento pareigų ar neteko Seimo nario, savivaldybės tarybos nario, mero ar Europos Parlamento nario mandato už priesaikos sulaužymą, šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar nusikaltimo padarymą arba už šiurkštų šio kodekso pažeidimą, nurodant šio fakto datą. Tokia informacija bus pateikiama ir kandidato plakate ar plakate su kandidatų sąrašu, Kodekso 76 straipsnis papildytas nauja 7 dalimi.
47.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	78	7			1.48.  RK projekto 80 straipsnio 5 dalyje (pataisius numeraciją – 7 dalis) siūloma įtvirtinti tik vieną pareiškinių dokumentų pateikimo būdą – „elektroniniu būdu“, neatsižvelgiant į tai, kad rinkimų metu elektroninio ryšio priemonių veikimas gali sutrikti dėl įvairių priežasčių (gamtinių, techninių, susijusių su pareiškinių dokumentų teikimo intensyvumu, pateiktų dokumentų apdorojimo ir išsaugojimo informacinėse sistemose galimybėmis, kt.), o tokie sutrikimai gali sukelti tam tikrų abejonių dėl rinkimų proceso organizavimo tinkamumo ar pan. Todėl siūlytina nustatyti galimybę esant tokiems sutrikimams pratęsti pareiškinių dokumentų pateikimo terminą arba suteikti alternatyvią galimybę pareiškinius dokumentus rinkimų komisijoms pateikti įprastu popierinių dokumentų pateikimo būdu. Taip pat siūlytina išbraukti šios dalies antrąjį sakinį, nes rinkėjų parama parašais nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas, o jai tapati nuostata yra įtvirtinta 78 straipsnio 6 dalyje.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Nepritarti pirmai siūlymo daliai, nes rinkimų procese siekiame atsisakyti popieriaus. Šiuolaikinės technologijos leidžia užtikrinti sklandų sistemų veikimą net ir sunkiomis sąlygomis. Pritarta antram pasiūlymui išbraukti šios dalies antrąjį sakinį, nes rinkėjų parama parašais nėra šio straipsnio, skirto pareiškinių dokumentų pateikimui, reguliavimo dalykas, o atitinkama teisės norma jau yra įtvirtinta Kodekso 79 straipsnio 6 dalyje.
48.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	79	10			1.45.  RK projekte nėra nustatytos pasekmės, nustačius rinkėjų parašų pirkimo faktą, kuris gali lemti kandidato (kandidatų sąrašo) įregistravimą neatitinkant nustatytų reikalavimų, taip pat gali būti susijęs ir su balsų pirkimu arba kelti abejonių dėl tikrosios rinkėjų valios balsuojant dėl kandidato (kandidatų sąrašo). Siekiant užtikrinti rinkimų proceso sąžiningumą, skaidrumą ir teisėtumą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d. išvadoje byloje Nr. 14/2012 ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvadoje byloje Nr.15/2012-16/2012 suformuluotas oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, kad masinis ir (arba) sisteminis rinkėjų papirkimas vykstant rinkimų procesui (inter alia rinkimų agitacijos kampanijos) laikytinas šiurkščiu demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principų pažeidimu, siūlytina RK projekto 79 straipsnio 4 dalį papildyti nauju punktu ir jame nustatyti, kad neįskaičiuojami rinkėjų parašai „asmenų, kurie renkant parašus buvo tiesiogiai ar netiesiogiai papirkti, dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu arba pažadu vėliau atsilyginti skatinami pasirašyti rinkėjų parašų rinkimo lape už konkretų kandidatą arba kandidatų sąrašą“, taip pat siūlytina 102 straipsnio 1 dalį papildyti nauju sakiniu „Taip pat draudžiama, renkant parašus rinkėjų parašų rinkimo lape, tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų parašus, dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu arba pažadu vėliau atsilyginti skatinti pasirašyti rinkėjų parašų rinkimo lape už konkretų kandidatą arba kandidatų sąrašą.“	Pritarti	Argumentai: Klausymų metu nutarta šią normą perkelti į Kodekso 79 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Parašus rinkęs asmuo atsako, kad parašai būtų renkami šio kodekso nustatyta tvarka. Draudžiama papirkti kandidato išsikėlimą ir (arba) keliamus kandidatus parėmusius rinkėjus, atsilyginti ar žadėti atsilyginti už kandidato išsikėlimo parėmimą, taip pat grasinant reikalauti pasirašyti parašų rinkimo lape ar elektroniniu būdu, ar kitaip pažeisti savanoriškumo principą.“
49.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	81	4 5 6 7			1.51.  Pažymėtina, kad RK projekto 81 straipsnio 4–7 dalių nuostatos yra iš dalies pasikartojančios ir lemia dviprasmiškumą, kai nustatomos aplinkybės, kuriomis kandidatas ir (arba) kandidatų sąrašas neregistruojami arba jų registravimas panaikinamas. Siekiant sistemiško, nuoseklaus, aiškaus, nesikartojančio ir nedviprasmiško teisinio reguliavimo, vietoje pasikartojančių RK projekto 81 straipsnio 5–7 dalių nuostatų siūlytina: 1.51.1.   81 straipsnio 4 dalį papildyti nauju (-ais) punktu (punktais), nustatant tokias aplinkybes: padaryti šiurkštūs Rinkimų kodekso pažeidimai, nesilaikant draudimo papirkti rinkėjus ar politinių kampanijų finansavimo tvarkos arba kandidato anketoje pateikiant žinomai neteisingą (tikrovės neatitinkančią) informaciją; 1.51.2.   išbraukti 81 straipsnio 6 dalį; 1.51.3.   pakeisti 81 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Jeigu po kandidato ar kandidatų sąrašo įregistravimo Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad jis (jie) neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, likus ne mažiau kaip 12 dienų iki rinkimų dienos arba po rinkimų iki galutinių rinkimų rezultatų nustatymo momento priima sprendimą panaikinti tokio kandidato ar kandidatų sąrašo registravimą arba atšaukti tokio kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) paskelbimą. Tokiu atveju už tokį kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą) paduoti rinkėjų balsai arba už tokį kandidatą vienmandatėje rinkimų apygardoje paduoti rinkėjų balsai ir (arba) daugiamandatėje rinkimų apygardoje jo gauti rinkimų reitingo balsai pripažįstami negaliojančiais. Balsus pripažinus negaliojančiais, gali būti sprendžiama dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais šio kodekso 181 straipsnyje nustatyta tvarka.“; 1.51.4. išbraukti 81 straipsnio 7 dalies nuostatą „Jeigu galioja teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas (arba šį faktą įstatymų nustatyta tvarka yra patvirtinęs pats kandidatas), kad šis asmuo ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“, taip pat nuostatą „Vyriausioji rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu o jeigu buvo jį įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registravimą ir šį sprendimą paskelbia savo interneto svetainėje“. Be to, siūlytina 81 straipsnio 7 dalyje pakeisti konstrukciją „iki rinkimų dienos“ (t. y. nurodytą terminą, iki kada VRK turi patikrinti kandidatų anketoje pagal 76 straipsnio 1 dalies 11 punktą nurodytą informaciją) į kitą, nustatant ankstesnį terminą, pavyzdžiui, „ne vėliau kaip likus 12 dienų iki rinkimų dienos“ (pagal RK projekto 81 straipsnio 6 dalį), taip pat siūlytina išbraukti nuostatą „tai laikoma šiurkščiu šio kodekso pažeidimu“ ir ją įtvirtinti tik 194 straipsnyje, kuriame nurodoma, kas yra laikoma šiurkščiais Rinkimų kodekso pažeidimais.	Pritarti	Argumentai: Taip pat atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas diskutuotinos nuostatos išdėstytos taip: „4. Kandidatas ir (arba) kandidatų sąrašas neregistruojamas arba jų jo registravimas panaikinamas jeigu yra nustatoma bent viena iš šių aplinkybių: 1) kandidatas neatitinka šio kodekso nustatytų reikalavimų; 2) pateikti ne visi pareiškiniai dokumentai ar pareiškiniuose dokumentuose pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija; 3) pateikti pareiškiniai dokumentai neatitinka šio kodekso ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų; 4) rinkėjų parašai rinkėjų parašų rinkimo lapuose suklastoti; 5) renkant parašus, buvo pažeista rinkėjų parašų rinkimo tvarka arba kiti šio kodekso reikalavimai; 6) kandidatas arba partija, iškėlusi kandidatą, politinis komitetas prarado savarankiško dalyvio statusą; 7) kandidatas yra šiurkščiai pažeidęs draudimo papirkti rinkėjus, politinių kampanijų finansavimo nuostatas, numatytas šiame kodekse. 5. Kandidatų sąrašas neregistruojamas arba jo registravimas panaikinamas jeigu yra nustatoma bent viena iš šių aplinkybių: 1) pateikti ne visi pareiškiniai dokumentai (nesumokėtas rinkimų užstatas); 2) rinkėjų parašai rinkėjų parašų rinkimo lapuose suklastoti; 3) renkant parašus, pažeista rinkėjų parašų rinkimo tvarka arba kiti šio kodekso reikalavimai; 4) kandidatų sąrašas arba politinė partija, iškėlusi sąrašą, politinis komitetas prarado savarankiško dalyvio statusą; 5) kandidatų sąrašas yra šiurkščiai pažeidęs draudimo papirkti rinkėjus, politinių kampanijų finansavimo nuostatas, numatytas šiame kodekse.“ Taip pat pagal pastabas patikslintos šio straipsnio 6, 7, 8 dalys.
50.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	83	1 4			1.52.  Atsižvelgtina, kad iš RK projekto 83 straipsnio 4 dalies nuostatų nėra aišku, koks kandidato rinkimų numeris įrašomas kandidatų pažymėjimuose, taip pat – ar šios dalies antrajame sakinyje „Kandidato rinkimų numeris yra tapatus kandidato eilės numeriui kandidatų sąraše“ nurodytas kandidato rinkimų numeris yra tapatus kandidato eilės numeriui daugiamandatėje rinkimų apygardoje politinės organizacijos keliamų kandidatų sąraše (šis numeris 84 straipsnio 1 dalyje vadinamas „kandidatų sąrašo kandidato rinkimų numeriu“ ir yra svarbus paduodant pirmumo balsus) ar visų vienmandatėje rinkimų apygardoje iškeltų ir (arba) išsikėlusių kandidatų sąraše. Siekiant aiškaus teisinio reguliavimo, siūlytina RK projekto 83 straipsnio 4 dalį atitinkamai patikslinti ir papildyti nuostata, kad kandidatų rinkimų numeriai vienmandatėse rinkimų apygardose iškeltų ir (arba) išsikėlusių kandidatų sąrašuose nustatomi pagal abėcėlę (kaip nustatyta 130 straipsnio 3 dalyje).	Pritarti iš dalies	Argumentai: Klausymų metu atsižvelgta į VRK pasiūlymą patikslinti 83 straipsnio 1 dalies nuostatas ir jas išdėstyti taip: 1. Politinių partijų, politinių komitetų rinkimų numerius burtais nustato Vyriausioji rinkimų komisija. apygardų, savivaldybių rinkimų komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Politinių komitetų rinkimų numerius iš politiniams komitetams rezervuotų numerių burtais nustato savivaldybių rinkimų komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.“
51.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	85 76	5N			Papildyti RK projekto 85 straipsnį ir jame numatyti, kad kandidato plakate ar plakate su kandidatų sąrašu pateikiama informacija apie kandidato pripažinimą kaltu dėl nusikalstamos veikos, nurodant jos rūšį, sunkumą, kaltės formą, kėsinimosi objektą ar dalyką, kada asmuo dėl jos buvo pripažintas kaltu, ar ir kada yra išnykęs jo teistumas, pavyzdžiui, įrašant tokią nuostatą: „Jeigu kandidatas anketoje įrašo, kad buvo pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta „Teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nusikaltimo“, kartu nurodant pripažinimo kaltu datą, nusikaltimo sunkumą (nesunkus, apysunkis, sunkus ar labai sunkus), kėsinimosi objektą (Baudžiamojo kodekso skyriaus pavadinimą), o išnykus teistumui – jo išnykimo faktą ir datą, išskyrus tuos atvejus, jeigu asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba jeigu asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama arba už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu“.	Pritarti	Argumentai: Reikalavimai įrašui plakatuose nustatyti naujoje 76 straipsnio 5 dalyje.
52.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	85 76	2			1.47.  RK projekto 85 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vieni iš duomenų, skelbiamų VRK interneto svetainėje iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos, yra kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio paskutinis gyvenamosios vietos adresas kilmės valstybėje narėje. Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis Reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punktu, asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir „tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas)“. Reglamento 39 konstatuojamojoje dalyje pažymima, kad „Asmens duomenys turėtų būti tinkami, susiję su tikslais, kuriais jie tvarkomi, ir riboti pagal tai, kiek jų yra būtina turėti atsižvelgiant į tikslus, kuriais jie tvarkomi; tam pirmiausia reikia užtikrinti, kad asmens duomenų saugojimo laikotarpis būtų tikrai minimalus. Asmens duomenys turėtų būti tvarkomi tik tuomet, jei asmens duomenų tvarkymo tikslo pagrįstai negalima pasiekti kitomis priemonėmis.“ Atsižvelgiant į Reglamente įtvirtintą duomenų kiekio mažinimo principą, siūlytina įvertinti, kokiu tikslu skelbiamas kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio paskutinis gyvenamosios vietos adresas kilmės valstybėje narėje ir ar tokios informacijos paskelbimas yra būtinas ir proporcingas tokiam tikslui pasiekti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad RK projekto 32 straipsnio 1 dalies 22 punkte įtvirtinta, jog VRK interneto svetainėje negali būti skelbiami kandidatų gyvenamosios vietos adresai. Be to, RK projekto 76 straipsnyje, reglamentuojančiame kandidatų anketos turinį, nėra numatyta, kad kandidatas anketoje turi nurodyti savo paskutinį gyvenamosios vietos adresą kilmės valstybėje narėje, todėl neaišku, iš kur ši informacija būtų gaunama.	Pritarti
53.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	94	1			1.53.  Atsižvelgiant į tai, kad dėl didelio kandidatų skaičiaus gali būti neįmanoma užtikrinti visiems kandidatams lygių teisių pasisakyti visuomenės informavimo priemonėse, ypač diskusijų laidose, siūlytina RK projekto 95 straipsnio 1 dalyje vietoje konstrukcijos „lygias teises“ įrašyti žodį „teisę“.	Pritarti
54.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	94	2			1.54.  Siūlytina tikslinti RK projekto 95 straipsnio 2 dalį, pagal kurią numatyta valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovų ar jų įgaliotų asmenų pareiga „padėti kandidatams organizuoti susitikimus su rinkėjais, gauti reikiamą informaciją, išskyrus informaciją, kurios teikimas apribotas pagal įstatymus ir kitus teisės aktus“, nes nėra aišku, kokia būtent pagalba kandidatams pagal šią nuostatą galėtų (turėtų) būti teikiama ir kaip tai suderinama su RK projekto 103 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu draudimu valstybės politikams, pareigūnams, Europos Sąjungos pareigūnams, valstybės ir kitiems tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose naudotis tarnybine padėtimi – sudaryti sau ar kitiems išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas.	Pritarti	Nuostatos atsisakyta.
55.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	95	4			1.55.  RK projekto 96 straipsnio 4 dalies antruoju sakiniu siūloma nustatyti, kad atlygintina politinė reklama turi būti aiškiai pažymėta nurodant lėšų šaltinį (pagal šio straipsnio 3 dalį ją gali apmokėti tik pats rinkimų politinės kampanijos dalyvis) nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios iki rinkimų galutinių rezultatų paskelbimo dienos. Tačiau RK projekto 64 straipsnio 3 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad rinkimų politinės kampanijos baigiamasis etapas, prasidedantis nuo balsavimo (pakartotinio balsavimo) pabaigos, trunka 100 dienų nuo galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo dienos. Pažymėtina, kad ir paskelbus galutinius rinkimų rezultatus ši informacija visuomenei ir ją informuojančiai žiniasklaidai dar gali būti aktuali. Atsižvelgiant į tai, RK projekto 96 straipsnio 4 dalyje vietoje formuluotės „nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios iki rinkimų galutinių rezultatų paskelbimo“ siūlytina įrašyti konstrukciją „politinės kampanijos metu“. Kartu pažymėtina, kad, be kita ko, iš RK projekto 98 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatos dėl ne rinkimų metu politinės kampanijos laikotarpiu skleidžiamų informacinių pranešimų, 115 straipsnio 9 dalies dėl ne rinkimų politinės kampanijos metu turėtų išlaidų pripažinimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis, taip pat iš šiuo metu svarstomo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl politinės reklamos skaidrumo ir atrankiojo adresavimo projekto nuostatų matyti, kad politinė reklama gali būti skelbiama ne tik rinkimų politinės kampanijos metu ir kad tikslinga nustatyti reikalavimą žymėti ne tik rinkimų politinės kampanijos metu skleidžiamą politinę reklamą. Todėl siūlytina pakeisti RK projekto 96 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Atlygintina politinė reklama turi būti aiškiai atskirta nuo kitos skleidžiamos informacijos ir aiškiai pažymėta nurodant lėšų šaltinį Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.“	Nepritarti	Argumentai: Nepritarti siūlymui tobulinti nuostatą, nes Darbo grupėje buvo apsispręsta dėl teikiamos formuluotės.
56.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	97	3	4	N	1.56.  Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos 2018 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. Sp-75 „Dėl Rekomendacijų dėl politinės reklamos skleidimo politinės kampanijos laikotarpiu patvirtinimo“ 3.4 papunktyje nustatyta, jog politine reklama nelaikomi politinių partijų, kandidatų, kitų politinės kampanijos dalyvių pranešimai ir komentarai, kuriuose nėra skelbiamos programos arba nuorodų į politinės kampanijos dalyvių interneto svetaines, kai šie pranešimai ir komentarai neatlygintinai skelbiami interneto svetainėse, naujienų portaluose, veikiančiuose specialiai rinkimų laikotarpiu, ar politikų nuomonėms skirtuose skyreliuose (rubrikose), kur suteikiama teisė pasisakyti visiems politikams, visuomenės atstovams, rinkėjams visais aktualiais klausimais, siūlytina RK projekto 98 straipsnio 3 dalį papildyti nauju 4 punktu ir juo nustatyti, kad politine reklama nelaikomi „specialiuose visų asmenų nuomonėms skirtuose visuomenės informavimo priemonių ar naujienų portalų skyreliuose (rubrikose) neatlygintinai skelbiami pranešimai ar komentarai visuomenei aktualiais klausimais, išskyrus atvejus, kai agituojama“.	Nepritarti	Argumentai: Nepritartina, nes tai būtų išimtis iš politinės reklamos apibrėžimo, kuri gali būti aiškinama pernelyg plačiai. Tokios išimtys galėtų likti tik VRK rekomendacijose kaip praktiniai pavyzdžiai, bet ne Kodekso nuostatose. Atkreiptinas dėmesys, kad Kodeksas suteikia teisę VRK teikti tokias rekomendacijas.
57.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	99	5	N		1.57.  RK projekto 100 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nacionalinio lygmens specialios laidos rengiamos ir transliuojamos nemokamai, o 5 dalyje įtvirtinta, kad regioninių (taisytina „regioninio lygmens specialių“) laidų rengimas ir transliavimas finansuojamas iš VRK skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse atitinkamai nustatyta, kad tokių laidų rengimo taisykles tvirtina VRK, bet nėra numatyta, ar kitoms visuomenės informavimo priemonėms galima gauti tokių laidų tiesioginį signalą, jas retransliuoti ar rodyti jų įrašus. Siūlytina RK projekto 100 straipsnio 5 dalies antrojo sakinio nuostatą perkelti į šio straipsnio naują 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Specialių laidų rengimas ir transliavimas finansuojamas iš Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Vyriausioji rinkimų komisija nustato tokių laidų tiesioginio signalo gavimo, retransliavimo ar įrašų rodymo kitose visuomenės informavimo priemonėse tvarką.“ Atitinkamai pernumeruotinos buvusios 6–8 dalys.	Nepritarti	Argumentai: Kaip nurodyta LRT rašte, „Visuomeniniam transliuotojui priklauso transliuojančiosios organizacijos teisės, numatytos Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatyme (toliau – AGTĮ). Konstatuojama, kad VRK yra diskusijų programų įrašų naudotoja, kuri be atskiro diskusijų programų rengėjo ir transliuotojo sutikimo turi teisę diskusijų programų įrašus perkelti į VRK interneto svetainę, skelbti kitose visuomenės informavimo priemonėse. LRT perduoda VRK diskusijų programų įrašus. Be to, politinės kampanijos dalyviai be atskiro diskusijų programų rengėjo ir transliuotojo sutikimo turi teisę diskusijų programų įrašus skelbti savo interneto portaluose ir socialinių tinklų paskyrose, naudodami įterpimo (embed) funkciją. AGTĮ 56 ir 57 str. numato, kad transliuojančioji organizacija turi išimtines teises leisti arba uždrausti retransliuoti, įrašyti savo transliacijas, padaryti jos įrašus viešai prieinamus ir t. t. Taigi, LRT, kaip specialiąsias laidas transliuojančioji organizacija, pasirašydama specialiųjų laidų taisykles, susitaria su VRK dėl šių įrašų transliacijų, retransliavimo, įrašų panaudojimo. Visų tokių laidų įrašus iki šiol galima rasti VRK svetainėje<...>“. Nacionalinio lygmens specialių laidų finansavimas reglamentuojamas šio straipsnio 4 d. (pritarus LRT pasiūlymui – iš LRT skirtų valstybės biudžeto asignavimų), o regioninio lygmens laidų rengimas ir transliavimas – šio straipsnio 5 d. (iš VRK rinkimams organizuoti ir vykdyti skirtų valstybės biudžeto asignavimų), todėl šių laidų finansavimo atskirai nurodyti naujoje 6 d. yra netikslinga.
58.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	99	6, 7			1.58.  Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 16 straipsnyje nustatytą visuomenės informavimo priemonių pareigą užtikrinti nuomonių įvairovę ir į tai, kad gali būti neįmanoma rengti diskusijų laidų, jei jose dalyvauja labai daug kandidatų, siūlytina RK projekto 100 straipsnio 7 dalyje vietoje formuluotės „laikydamiesi lygiateisiškumo principo“ įrašyti konstrukciją „užtikrindami nuomonių įvairovę ir laidoje dalyvaujančių politinės kampanijos dalyvių ir jų atstovų lygiateisiškumą“.	Pritarti
59.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	100	2, 4, 5			1.59.  Atsižvelgtina į tai, kad RK projekto 101 straipsnio 2 dalyje numatytos prieštaringos nuostatos dėl kompromituojančios informacijos ir atsakomosios nuomonės skelbimo laiko, be to, tokį laiką nustatant neįvertinta naujienų portalų veiklos specifika. Pažymėtina, kad RK projekto 104 straipsnio 1 dalyje nustatytas rinkimų agitacijos draudimas likus 7 valandoms iki balsavimo rinkimų dieną pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos. Taigi siūlytina pakeisti RK projekto 101 straipsnio 2 dalies pirmąjį sakinį ir jį išdėstyti taip: „Kompromituojančią informaciją draudžiama skelbti visuomenės informavimo priemonėje likus 2 dienoms iki rinkimų dienos, taip pat paskutiniame periodiniame leidinyje iki rinkimų dienos.“ Taip pat siūlytina pakeisti šios dalies ketvirtąjį sakinį ir jį išdėstyti taip: „Visuomenės informavimo priemonė atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip likus vienai dienai iki draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios.“ Kartu siūlytina kaip perteklinę išbraukti šio straipsnio 4 dalies pirmojo sakinio nuostatą, kad atsakomoji nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu, o šios dalies antrajame sakinyje vietoje formuluotės „rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu“ įrašyti konstrukciją „draudžiamu laikotarpiu“.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Terminų trumpinimas reiškia, kad VRK negalės laiku priimti reikiamų sprendimų. Be to atkreiptinas dėmesys, kad lyginant su dabar galiojančiais įstatymais, RK numatytas trumpesnis agitacijos draudimas. Siūlome nustatyti, kad „kompromituojančią informaciją draudžiama skelbti visuomenės informavimo priemonėje likus 3 dienoms iki rinkimų dienos, taip pat paskutiniame periodiniame leidinyje iki rinkimų dienos“, o taip pat, kad „visuomenės informavimo priemonė atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios“. Antra pastabos dalis taikoma 5 sakiniui. Taip pat nepritartina nuostatos, kad atsakomoji nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu, išbraukimui.
60.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	100	6			Be to, siūlytina šį straipsnį papildyti nauja 5 dalimi ir joje nustatyti, kad „šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos ir asmenims, kompromituojančią informaciją paskelbusiems interneto svetainėje ar socialinio tinklo paskyroje“.	Pritarti
61.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	103	1			1.60.  Atsižvelgtina į tai, kad RK projekto 104 straipsnio 1 dalies nuostatos yra prieštaringos, nes pirmajame sakinyje numatytas rinkimų agitacijos draudimo laikas, o antrajame sakinyje, kur yra numatomos šio draudimo išimtys (t. y. kokia rinkimų agitacija nėra draudžiama), nurodoma, kad išimtis taikoma kampanijos dalyviams priklausančiose interneto svetainėse ir asmeninėse socialinių tinklų paskyrose „kampanijos dalyvių neatlygintinai skleidžiamai informacijai (pranešimams, įrašams), kuri nėra laikoma rinkimų agitacija“. Siūlytina patikslinti šią antrojo sakinio nuostatą, aiškiai nustatant, kad agitacijos draudimo išimtis taikoma visai, t. y. ir rinkimų agitacija laikomai, rinkimų kampanijos dalyvių neatlygintinai skleidžiamai informacijai (pranešimams, įrašams) jiems priklausančiose interneto svetainėse ir asmeninėse socialinių tinklų paskyrose, arba rinkimų agitacijos draudimo metu gali būti rinkimų kampanijos dalyviams priklausančiose interneto svetainėse ir asmeninėse socialinių tinklų paskyrose neatlygintinai skleidžiama informacija (pranešimai, įrašai), jeigu ja nėra agituojama. Taip pat siūlytina šią nuostatą perkelti į šio straipsnio 2 dalį arba 98 straipsnio 3 dalį, kuriose nustatyta, kas nelaikoma rinkimų agitacija ar politine reklama.	Nepritarti	Argumentai: Vyriausybės pasiūlymas leistų tokią agitaciją interneto svetainėse ir socialiniuose tinkluose agitacijos draudimo laikotarpiu. Toks pasiūlymas nėra motyvuotas ir iš esmės daro pačią teisės normą dėl agitacijos draudimo neveiksmingą, nes jos nebus laikomasi. Išimtys iš agitacijos draudimo turi būti kuo siauresnės, nes priešingu atveju ši teisės norma bus tik deklaratyvi teisės norma, kurios niekas nesilaikys.
62.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	108	4			1.61.  RK projekto 109 straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad „rinkimų politinės kampanijos dalyvis mažų aukų rinkimui kitomis priemonėmis turi sudaryti sutartį su paslaugų teikėju. Sutarties kopija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sutarties sudarymo perduodama Vyriausiajai rinkimų komisijai“. Siūlytina aiškiai nustatyti, kas turės pareigą sutarties kopiją perduoti Vyriausiajai rinkimų komisijai: rinkimų politinės kampanijos dalyvis ar paslaugų teikėjas.	Pritarti
63.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	113	3, 5			1.49.  RK projekto 114 straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatyta, kokie aukotojo asmens duomenys įrašomi į rinkimų politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraštį, kai paaukojama maža auka, ar aukų lapą, kai priimama nepiniginė auka. Iš RK projekto 114 straipsnio 1 ir 4 dalių nėra aišku, kokie asmens duomenys nurodomi tais atvejais, kai aukojama nemaža auka, taip pat – kai atliekami savanoriški darbai, todėl siūlytina šiuo aspektu patikslinti RK projekto 114 straipsnį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad RK projekto 114 straipsnio 6 dalyje numatytas viešas aukotojų paskelbimas interneto svetainėje. Vadovaudamiesi Reglamento 6 straipsnio 3 dalimi, siūlome šią RK projekto 114 straipsnio 6 dalies nuostatą papildyti, nurodant asmens duomenų tvarkymo, t. y. paskelbimo, tikslą ir laikotarpį, kuriuo šie duomenys bus skelbiami.	Pritarti iš dalies	Argumentai: VDAI pastabų dėl 114 straipsnio pildymo pastaboje nurodytu aspektu nepateikė. Aukų rinkimo tikslas sistemiškai seka iš projekto XI skyriaus nuostatų, kuriuo reglamentuojamas politinės kampanijos finansavimas ir siekiama, kad būtų užtikrintas jo įgyvendinimas, bei, kad nebūtų pažeisti jame nustatyti draudimai.
64.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	126	2			1.50.  Siūlytina RK projekto 127 straipsnio 2 dalyje įrašyti, kokių įstatymų (kuriose jų nuostatose) nustatyti reikalavimai taikomi šioje dalyje nurodytiems pažymėjimams.	Nepritarti	Argumentai: Pastabai nepritartina, nes ateityje, pasikeitus teisiniam reguliavimui, reikėtų keisti ir nuorodas į konkrečius įstatymus.
65.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	138	7			1.62.  Pagal RK projekto 139 straipsnio 7 dalį rinkimų komisijos narių atvykimo į namus pas rinkėjus grafikas yra viešas, jo kopija iškabinama apylinkės (apygardos, savivaldybės) rinkimų komisijos skelbimų lentoje grafiko patvirtinimo dieną. RK projekte nėra apibrėžta, kokie duomenys yra nurodomi minėtame grafike. Atsižvelgtina į Reglamento 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus asmens duomenų tvarkymo principus, ypač duomenų kiekio mažinimo principą, pagal kurį asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi, o rinkėjų asmens duomenų (pvz., vardo, pavardės, gyvenamosios vietos adreso) viešinimas būtų vertinamas kaip perteklinė priemonė. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal RK projekto 139 straipsnio 1 dalį namuose gali balsuoti neįgalūs, dėl ligos laikinai nedarbingi rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni rinkėjai, jeigu jie dėl sveikatos būklės patys negali atvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, dėl paskelbtos specialios situacijos saviizoliacijoje esantys rinkėjai, kurių gali nepasiekti informacija, pateikta rinkimų komisijos narių atvykimo į namus pas rinkėjus grafike, kurio kopija iškabinama apylinkės (apygardos, savivaldybės) rinkimų komisijos skelbimų lentoje. Todėl siūlytina patikslinti RK projekto 139 straipsnio 7 dalį, joje įrašant, kokie duomenys turi būti nurodomi minėtame grafike, taip pat nustatyti ir alternatyvų minėtų rinkėjų informavimo būdą.	Pritarti iš dalies	Tokie grafikai yra skelbiami ir VRK svetainėje, tai ir yra alternatyvus skelbimo būdas, kurį įrašome į įstatymo 138 straipsnio 7 dalį. Netikslinga į Kodeksą rašyti, kokie duomenys skelbiami minėtame grafike, nes jeigu reikės papildyti grafiką kitais, naujais  duomenimis, tai Kodeksą (konstitucinį įstatymą) vėl reikėtų keisti, kurio pakeitimo procedūra nėra tokia paprasta – konstitucinių įstatymų svarstymo ir priėmimo procedūra yra žymiai sudėtingesnė nei paprastųjų įstatymų: konstitucinis įstatymas priimamas, jeigu už jį balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiamas ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių (t. y. ne mažiau 85 Seimo narių) balsų dauguma; konstitucinių įstatymų projektai negali būti svarstomi ir priimami skubos ar ypatingos skubos tvarka; nepriimtas konstitucinis įstatymas Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiamas ne anksčiau kaip po 9 mėnesių ir kt. (Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalis, Seimo statuto 171^2–171^4 straipsniai). Pačios Vyriausybės išvados pradžioje paminėta, kad tam tikrų procedūrinių klausimų „detaliai ir smulkmeniškai reglamentuoti būtent konstituciniu įstatymu nėra būtinybės“. Taigi, VRK tvarkoje yra patvirtinta grafiko forma. Grafike yra nurodomi šie duomenys: data ir laikas, komisijos narių vardai pavardės, gatvių, kaimų, kuriuose lankys namuose balsuojančius rinkėjus, pavadinimai ir numatomas aplankyti rinkėjų skaičius. Šis grafikas yra skirtas labiau stebėtojams, kad jie matytų, kokiu laiku ir kur gali stebėti balsavimą. O rinkėjams, kurie balsuoja namuose, yra informuojama apie  balsavimo laiką. Taip pat, grafiką, kaip minėta, rinkėjai galės pažiūrėti VRK svetainėje, kurioje šie grafikai yra skelbiami.
66.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	161	2			1.63.  Siekiant racionaliai naudoti Lietuvos policijos finansinius bei žmogiškuosius resursus, siūlytina RK projekto 162 straipsnio 2 dalyje po žodžio „saugumą“ įrašyti žodžių junginį „įvertinusi grėsmes“.	Nepritarti	Argumentai: Nuostata suderinta su VRK-ja. Rinkimai yra jautrus procesas ir jeigu komisijos pirmininkas prašo, tai policijai jau nelieka vietos vertinti grėsmių – policija turi užtikrinti saugumą.
67.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	167	2	2		1.64.  Siūlytina patikslinti RK projekto 168 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą „Jeigu daugiausia balsų gavo daugiau kaip du kandidatai, pakartotiniame balsavime dalyvauja visi daugiausia balsų gavę kandidatai“, nes nėra aišku, ką reiškia „daugiausia balsų“ ir kiek kandidatų, surinkusių „daugiausia balsų“, gali dalyvauti pakartotiniame balsavime. Jeigu mintyje turima situacija, kai pakartotiniame balsavime dalyvauja daugiau nei du daugiausia balsų gavę kandidatai, kadangi keli iš jų surinko po vienodą balsų skaičių, siūlytina tai aiškiai nustatyti.	Nepritarti	Argumentai: Nuostata suderinta su VRK-ja. Norma aiškiai parašyta, nuostatos aiškios, nėra nelogiškumo, todėl dar papildomo aiškinimo nebereikia.
68.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	167	4			1.6.    RK projekto 16 straipsnio 4 dalies nuostatos, pagal kurias savivaldybių tarybų rinkimai organizuojami vienmandatėje (renkant merus) ir daugiamandatėje (renkant savivaldybių tarybų narius) rinkimų apygardose, sutampančiose su savivaldybės teritorija, suponuoja, kad savivaldybių tarybų rinkimai apima vienmandatėje rinkimų apygardoje organizuojamus merų rinkimus ir merai įeina į savivaldybių tarybų sudėtį. Analogiškos nuostatos iš esmės įtvirtintos ir 65 straipsnio 7 dalyje, 168 straipsnio 4 dalyje, 179 straipsnio 5 dalyje. Šios prieštaringos nuostatos nesiderina su kitomis šio RK projekto nuostatomis, pagal kurias savivaldybių tarybų narių ir merų rinkimai yra atskiri rinkimai (2 straipsnio 4 ir 5 dalys) ir savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su mero pareigomis (173 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Kaip pažymėta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarime Nr. KT59-N5/2021, savivaldybių tarybų narių lygaus mandato (statuso) principas suponuoja tai, kad konstitucinis visų savivaldybės tarybos narių statusas yra vienodas, nepaisant to, ar jie išrinkti taikant vieną (proporcinę arba mažoritarinę) rinkimų sistemą, ar skirtingas rinkimų sistemas; tai reiškia, kad pagal Konstituciją kiekvienas savivaldybės tarybos narys atstovauja visai atitinkamai teritorinei bendruomenei, visi savivaldybės tarybos nariai yra lygūs, jie turi turėti vienodas galimybes dalyvauti savivaldybės tarybos darbe, inter alia vienodas teises būti išrinkti į pareigas savivaldybės taryboje. Taigi, laikantis konstitucinio savivaldybių tarybų narių lygaus mandato (statuso) principo, jeigu savivaldybės meras būtų tiesiogiai renkamas savivaldybės tarybos vadovas, jis negalėtų būti savivaldybės tarybos nariu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina RK projekto 16 straipsnio 4 dalies, 65 straipsnio 7 dalies, 168 straipsnio 4 dalies, 179 straipsnio 5 dalies nuostatas pakeisti aiškiai nustatant, kad merų (o ne savivaldybių tarybų ir ne savivaldybių tarybų narių) rinkimai organizuojami vienmandatėse rinkimų apygardose, sutampančiose su savivaldybių teritorijomis, ir kad merai nėra savivaldybių tarybų nariai <...> 1.6.2. 65 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžių „vienmandatėje savivaldybių tarybų rinkimų apygardoje“ ir 168 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „savivaldybių tarybų rinkimų vienmandatėje rinkimų apygardoje“ įrašyti žodžius „vienmandatėje mero rinkimų apygardoje“; <..>“	Pritarti	Iš esmės pastabai pritarta. Suderinus su Kodekso 16 str. 4 dalimi, t. b. vartojama vienaskaita – „mero“ Teikiama 167 straipsnio 4 d. pavadinimo redakcija: „4. Savivaldybių tarybų Mero rinkimų vienmandatėje rinkimų apygardoje:“
69.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	172	1			1.17.  Pagal Konstitucijos 141 straipsnį ir oficialiąją konstitucinę doktriną Seimo nariais (ir Respublikos Prezidentu) negali būti renkami tikrąją karo tarnybą atliekantys asmenys. Pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą tikroji karo tarnyba yra ne tik Lietuvos Respublikos piliečių privalomoji karo tarnyba, profesinė karo tarnyba, bet ir savanoriška nenuolatinė karo tarnyba, kariūnų tarnyba (2 straipsnio 34 dalis); kariūnai būti karininkais rengiami Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, su kuria pasirašo kariūno tarnybos sutartį ir įsipareigoja studijuoti ir vykdyti kitas kariūno pareigas, o po studijų – tarnauti profesinėje karo tarnyboje, jeigu studijų baigimo dieną būtų į ją pakviesti (20 straipsnio 6 ir 12 dalys); skirtingai nuo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių, kuriems tik pratybų, mokymų ar tarnybos užduočių vykdymo metu draudžiama dalyvauti politinėje veikloje, kariūnams (kaip ir kariams, atliekantiems privalomąją pradinę ar profesinę karo tarnybą) bet kuriuo metu draudžiama dalyvauti politinėje veikloje (36 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, siūlytina RK projekto 11 straipsnio 2 dalį papildyti nuostata, kad Seimo nariu ir Respublikos Prezidentu negali būti renkamas karys, atliekantis kariūnų tarnybą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal minėtą įstatymą savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karį išrinkus Seimo nariu ar savivaldybės tarybos nariu, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties galiojimas laikomas sustabdytu nuo Seimo nario ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimų pradžios (32^2 straipsnio 1 dalis). Taigi Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, savivaldybės tarybos nario ir mero pareigos iš esmės yra suderinamos su savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario pareigomis ir šio kario statuso neatsisakius. Todėl siūlytina išbraukti RK projekto 173 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, savivaldybės tarybos nario ir mero pareigos nesuderinamos su savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario pareigomis, atitinkamai suderinant (pakeičiant) Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nuostatas, kuriomis apibrėžiama tikrosios karo tarnybos sąvoka ir savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties galiojimo sustabdymas Respublikos Prezidento, Europos Parlamento nario, mero pareigų įgaliojimų atlikimo metu.	Pritarti iš dalies	Pasiūlymas: 172 str. 1 dalis patobulinta taip: „1. Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, savivaldybės tarybos nario ir mero pareigos yra nesuderinamos su tikrąją karo tarnybą atliekančių karių pareigomis (išskyrus atvejį, kai kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties galiojimas laikomas sustabdytu).“
70.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	172 176	1-6 4, 11, 1-5			1.2. RK projekto XVI skyriuje siūloma reguliuoti ir su RK projekto reguliavimo dalyku – rinkimų santykiais (pagal RK projekto pavadinimą ir 1 straipsnį) – nesusijusius santykius, t. y. pareigų nesuderinamumą ir įgaliojimų nutrūkimą (RK projekto 173 straipsnio 1–6 dalys, 176 straipsnio 1–5 dalys), kurie turėtų būti reguliuojami atitinkamų politikų statusą reglamentuojančiuose teisės aktuose (Seimo statute, Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme, Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme), to nekartojant RK projekte. Taigi siūlytina RK projekto 173 straipsnio 1–6 dalių, 176 straipsnio 1–5 dalių nuostatas išbraukti, o jų neišbraukus: 1.2.1. RK projekto 173 straipsnio 4 dalies nuostata dėl Europos Parlamento nario pareigų nesuderinamumo skiriasi nuo Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos (pagal kurią „Europos Parlamento nario pareigos, išskyrus jo pareigas Europos Parlamente, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės institucijose ar įstaigose“). Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad Europos Parlamento nario statusas (įskaitant jo pareigų nesuderinamumą su kitomis pareigoms) nesusijęs su RK projekto reguliavimo dalyku, RK projekto 173 straipsnio 4 dalyje siūlytina nurodyti tik tai, kad Europos Parlamento nario pareigų nesuderinamumą su kitomis pareigomis nustato Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymas. Taip pat siūlytina RK 173 straipsnio 11 dalį, kurioje nustatomas skundų dėl Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario, mero mandato netekimo padavimas ir nagrinėjimas, perkelti po 175 straipsnio ir (arba) sujungti su kitomis RK projekto nuostatomis, kuriomis įtvirtinama skundžiamų VRK, jos pirmininko ar jo įgalioto VRK nario sprendimų (įsakymų) apskundimo tvarka (be kita ko, 44 straipsnio 4–6 dalys, 183 straipsnio 3 dalis, 190 straipsnio 5 dalis, 193 straipsnis, 194 straipsnio 4 dalis).	Pritarti iš dalies	Nepritarta siūlymui išbraukti 172 str. 1–6 dalis. Šios dalys patobulintos, atsižvelgiant į Vyriausybės išvadoje teiktas, Teisės departamento bei kitas gautas pastabas.
71.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	173	2			1.65. Siūlytina RK projekto 174 straipsnio 2 dalį papildyti nuostata, kad VRK apie priimtą sprendimą išrinktą į Europos Parlamentą asmenį dėl nesuderinamų pareigų neatsisakymo pripažinti netekusiu Europos Parlamento mandato informuoja Europos Parlamentą (kaip numatyta RK projekto 176 straipsnio 6, 8 dalyse).	Nepritarti	Argumentai: Atsižvelgiat į TD pastabą, 176 straipsnio 6 ir 8 dalyse atsisakoma šių nuostatų, kadangi apie mandato panaikinimą išvis nereikia praneši EP. Pranešama tik jau apie įgaliojimų pripažinimą arba nutrūkimą nesuėjus terminui.
72.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	176	1			1.2.2. Siekiant sistemiško ir aiškaus teisinio reguliavimo nustatymo ir atsižvelgiant į tai, kad VRK pagal Konstitucijos 63 straipsnio 2–4 ir 8 punktus tik tam tikrais atvejais (RK projekto 176 straipsnio 2 dalies 1–3 ir 6 punktuose nustatytais pagrindais) gali pripažinti Seimo nario įgaliojimus nutrūkusiais nesuėjus terminui, siūlytina RK projekto 32 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 176 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „įstatymo“ įrašyti žodžius „šio kodekso“. Taip pat siūlytina šioje dalyje nurodytą terminą „per 15 dienų“ sutrumpinti, vietoj jo įrašant „per 5 darbo dienas“ (toks terminas šio straipsnio 6 dalyje siūlomas savivaldybės tarybos nariui, merui, Europos Parlamento nariui pripažinti netekusiu mandato).	Pritarti iš dalies	Terminas projekte nekeičiamas.
73.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	176	1,3			1.2.3. Taip pat RK projekto 176 straipsnio 1 dalyje siūlytina išbraukti žodžius „Respublikos Prezidento“ ir 176 straipsnio 3 dalies 1 punkte išbraukti žodžius „Toks pareiškimas turi būti asmeniškai įteiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai“, nes Konstitucijos 89 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytais atvejais, t. y. Respublikos Prezidento įgaliojimams nutrūkus pagal Konstitucijos 88 straipsnio 3–6 punktus (kurie nustatyti ir RK projekto 176 straipsnio 3 dalyje), ne VRK, o Seimas per 10 dienų nuo atitinkamo Seimo nutarimo, Respublikos Prezidento dekreto įsigaliojimo arba nuo Respublikos Prezidento mirties fakto nustatymo privalo paskirti Respublikos Prezidento rinkimus, kurie turi būti surengti per 2 mėnesius (Seimui negalint susirinkti ir jų paskelbti, rinkimus skelbia Vyriausybė). Šiuo aspektu atsižvelgtina į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutarimo byloje Nr. 29/2000 nuostatas, kad kiekviena iš Konstitucijos 89 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių pagal Konstitucijos 88 straipsnio 3, 4, 5 arba 6 punktą nutrūksta Respublikos Prezidento įgaliojimai, yra teisinis faktas, kuris, kad kiltų Konstitucijoje numatytos teisinės pasekmės, turi būti nustatytas laikantis deramos teisinės procedūros, – tai, be kita ko, Respublikos Prezidento akto, kuriuo jis pareiškia apie savo atsistatydinimą, įsigaliojimas (Konstitucijos 88 straipsnio 3 punktas) ir Respublikos Prezidento mirties fakto nustatymas įstatymų nustatyta tvarka (Konstitucijos 88 straipsnio 4 punktas). Pastebėtina, kad teisines pasekmes – Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimą – savaime sukelia įsigaliojęs Respublikos Prezidento dekretas dėl atsistatydinimo iš pareigų, kuriuo išreikšta Respublikos Prezidento valia, taip pat Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka išduotas civilinės būklės akto (mirties) įrašą liudijantis išrašo nuorašas, patvirtinantis Respublikos Prezidento mirties teisinį faktą (įvykį); juos gavęs Seimas nedelsiant turi Seimo Pirmininkui pavesti laikinai eiti Respublikos Prezidento pareigas, o Seimo Pirmininko pavaduotojui – Seimo Pirmininko pareigas (Seimo statuto 29^1 straipsnio 3 ir 7 dalys). Taigi VRK sprendimas dėl Respublikos Prezidento įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais tokiais atvejais nėra reikalingas.	Pritarti
74.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	176	2	7		1.2.5. Siūlytina išbraukti RK projekto 176 straipsnio 2 dalies 7 punktą, pagal kurį Seimo nario įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, kai įstatymo nustatyta tvarka Seimo narys neprisiekė arba prisiekė su išlyga. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarime byloje Nr. 04/04 pažymėta, kad tol, kol išrinktas Seimo narys neprisiekia, jis neturi visų Tautos atstovo teisių – toks išrinktas Seimo narys dar nėra Tautos atstovas, jis dar neturi Seimo nario įgaliojimų ir dar negali jų vykdyti. Taigi Seimo nariui neprisiekus arba prisiekus su išlyga jo įgaliojimai negali nutrūkti, nes jis jų nėra įgijęs, todėl Konstitucijos 63 straipsnyje nėra tokio Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindo, o pagal Konstitucijos 59 straipsnio trečiąją dalį Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato, dėl to Seimui priimant nutarimą.	Pritarti
75.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	176	2,3			1.2.4. Siūlytina RK projekto 176 straipsnio 2 ir 3 dalis papildyti jame nenurodytais Konstitucijos 63 straipsnio 1 ir 6 punktuose, 88 straipsnio 2 punkte nustatytais Seimo nario ir Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimo nepasibaigus įgaliojimų laikui pagrindais, ypač Konstitucijos 63 straipsnio 6 punkte nustatytu Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo nepasibaigus įgaliojimų laikui pagrindu – kai rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas rinkimų įstatymas. Taip pat, atsižvelgiant į Konstitucijos 63 straipsnio 4 punkto ir 88 straipsnio 5 punkto formuluotes, siūlytina RK projekto 176 straipsnio 2 dalies 2 punkte išbraukti žodžius „veikloje, susijusioje su įgaliojimų vykdymu“, o 3 dalies 3 punkte vietoj žodžių „panaikina jo mandatą“ įrašyti žodžius „jį pašalina iš pareigų“.	Pritarti
76.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	176	4			1.2.6. Atsižvelgtina į tai, kad RK projekto 176 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti savivaldybės tarybos nario ir mero įgaliojimų nutrūkimo nesuėjus terminui pagrindus, tačiau merui negali būti taikomi pagrindai, nustatyti šios dalies 1, 2, 3, 5, 6 punktuose. RK projekto 176 straipsnyje siūlytina nustatyti tokius mero (atskiros savivaldos institucijos, o ne savivaldybės tarybos nario) įgaliojimų nutrūkimo pagrindus: Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas, atsistatydinimas ir kt.	Pritarti	176 straipsnio 4 dalis patobulinta, atsižvelgiant į Teisės departamento, Vyriausiosios rinkimų komisijos pastabas ir pasiūlymus.
77.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	176 76	6-8 1	12		1.8. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad RK projekto 176 straipsnio 6–8 dalyse yra kartojamų ir nesuderintų nuostatų. Siekiant sistemiško ir nuoseklaus teisinio reguliavimo, siūlytina RK projekto 176 straipsnio 7 dalį derinti su 76 straipsnio 1 dalies 12 punktu ir po žodžių junginio „kuriuo asmuo“ įrašyti konstrukciją „po 1990 m. kovo 11 d.“, o formuluotę „kitos Europos Sąjungos“ pakeisti „užsienio valstybės“, taip pat – vietoje „11 punkto“ įrašyti „12 punkto“ ir išbraukti nuostatą „arba yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo“ arba būtent tokią nuostatą įrašyti 76 straipsnio 1 dalies 12 punkte vietoje sąvokos „nusikalstamos veikos“. Pažymėtina, kad RK projekto 176 straipsnio 6 dalies nuostata „Jeigu po rinkimų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įstatymų nustatyta tvarka pripažįsta“, įvertinus ir Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo nuostatas, susijusias su specialios komisijos sprendimu dėl duomenų apie asmenis, slapta bendradarbiavusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, paskelbimo (4 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 8 straipsnio 4 dalis, 9 straipsnio 4 dalis), tikslintina įrašant nuostatą „Jeigu po galutinių rinkimų rezultatų nustatymo momento paaiškėja“. Pažymėtina ir tai, kad, esant įsiteisėjusiam teismo nuosprendžiui, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, apie kurį, pažeidžiant RK projekto 76 straipsnio 1 dalies 12 punkto reikalavimus, nebuvo nurodyta kandidato anketoje ir kuris tampa žinomas po rinkimų, nėra būtina, kad šį faktą, kaip numatoma RK projekto 176 straipsnio 7 ir 8 dalyse, dar pripažintų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Kartu pažymėtina, kad nėra aišku, koks RK projekto 176 straipsnio 6–8 dalyse siūlomų nuostatų, pagal kurias numatytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisė išrinktą Seimo narį ar Respublikos Prezidentą pripažinti pažeidusiu Rinkimų kodekso reikalavimus ir Seimo teisė taikyti jiems apkaltą, pagrindas, kai pagal Konstitucijos 105 straipsnio trečiosios dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas teikia išvadas, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus, bei turint mintyje tai, kad Konstitucijos 63 straipsnio 6 punkte nustatytas Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindas „kai šiurkščiai pažeidžiamas rinkimų įstatymas“. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvadoje byloje Nr. 15/2012-16/2012, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarime Nr. KT19-N8/2014 pažymima, kad Konstitucijos 63 straipsnio 6 punkto nuostata suponuoja Seimo įgaliojimus nutraukti Seimo nario įgaliojimus, jeigu dėl jo išrinkimo teisėtumo pagrįstų abejonių keliantys šiurkštūs demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų principų pažeidimai nustatomi tada, kai Seimo narys jau yra įgijęs įgaliojimus; pagal Konstitucijos 63 straipsnio 6 punktą Seimo nario įgaliojimai gali būti nutraukti tiek pripažinus rinkimus negaliojančiais, tiek nepripažinus rinkimų negaliojančiais (pavyzdžiui, kai įmanoma nustatyti tikrąją rinkėjų valią atspindinčius rinkimų rezultatus); pagal Konstitucijos 105 straipsnio trečiosios dalies 1 punktą, 106 straipsnio penktąją dalį, 107 straipsnio trečiąją dalį Seimas gali priimti nutarimą dėl Seimo nario įgaliojimų nutraukimo pagal Konstitucijos 63 straipsnio 6 punktą tik remdamasis Konstitucinio Teismo išvada, kad per Seimo rinkimus buvo pažeistas rinkimų įstatymas, o Konstitucinis Teismas tokią išvadą gali teikti tik pagal Seimo ar Prezidento paklausimą. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus RK projekto 81 straipsnio 4, 6 ir 7 dalyse siūlomą teisinį reguliavimą dėl aplinkybių, kurioms esant gali būti panaikintas kandidato ar kandidatų sąrašo registravimas, siūlytina vietoj RK projekto 176 straipsnio 6–8 dalių nustatyti vieną šio straipsnio 6 dalį (arba nustatyti naują 194 straipsnio dalį) ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu po galutinių rinkimų rezultatų nustatymo momento paaiškėja, kad asmuo, išrinktas Seimo nariu, Respublikos Prezidentu, savivaldybės tarybos nariu, meru, Europos Parlamento nariu, yra pažeidęs draudimą papirkti rinkėjus ar politinių kampanijų finansavimo tvarką arba kandidato anketoje pateikęs žinomai neteisingą (tikrovės neatitinkančią) informaciją (įskaitant atvejus, kai paaiškėja, kad jis yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu po 1990 m. kovo 11 d. pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo (pažeidė šio kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 arba 12 punkto reikalavimus)), Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas: 1) priima sprendimą dėl tokio savivaldybės tarybos nario, mero, Europos Parlamento nario pripažinimo padariusiu šiurkštų šio kodekso pažeidimą ir netekusiu mandato ir apie tai paskelbia Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje bei Teisės aktų registre, o panaikinus Europos Parlamento nario mandatą – praneša Europos Parlamentui; 2) priima sprendimą dėl pagrindo pripažinti tokį Seimo narį ar Respublikos Prezidentą padariusiu šiurkštų šio kodekso pažeidimą buvimo ir visą informaciją dėl Seimo nario ar Respublikos Prezidento padaryto šiurkštaus šio kodekso pažeidimo perduoda Seimui, kad šis spręstų įgaliojimų nutrūkimo šiurkščiai pažeidus rinkimų įstatymą arba apkaltos taikymo klausimą.“	Pritarti iš dalies	Pasiūlymas: 176 straipsnio 6,7,8 dalys apjungtos į vieną ir atsižvelgiant į TD bei LRV pastabas yra dėstomos 6 dalyje, ją išdėstant taip: „6. Jeigu nustačius galutinius rinkimų rezultatus paaiškėja, kad asmuo, išrinktas Seimo nariu, Respublikos Prezidentu, savivaldybės tarybos nariu, meru, Europos Parlamento nariu, yra pažeidęs draudimą papirkti rinkėjus ar politinių kampanijų finansavimo tvarką arba kandidato anketoje pateikęs žinomai neteisingą (tikrovės neatitinkančią) informaciją (įskaitant atvejus, kai paaiškėja, kad jis atitinkamai yra priesaika ar pasižadėjimu susijęs su užsienio valstybe ar turi kitos valstybės pilietybę, yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu po 1990 m. kovo 11 d. yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo (pažeidė šio kodekso 76 straipsnio 1 dalies 7, 11 arba 12 punkto reikalavimus)), Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas: 1) priima sprendimą dėl tokio savivaldybės tarybos nario, mero, Europos Parlamento nario pripažinimo padariusiu šiurkštų šio kodekso pažeidimą ir netekusiu mandato ir apie tai paskelbia savo interneto svetainėje bei Teisės aktų registre; 2) priima sprendimą dėl pagrindo pripažinti tokį Seimo narį ar Respublikos Prezidentą padariusiu šiurkštų šio kodekso pažeidimą buvimo ir visą informaciją dėl Seimo nario ar Respublikos Prezidento padaryto šiurkštaus šio kodekso pažeidimo perduoda Seimui ir Respublikos Prezidentui, kad būtų sprendžiamas įgaliojimų nutrūkimo šiurkščiai pažeidus šį kodeksą arba apkaltos taikymo klausimas.“
78.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	176 193 76				1.5.    Siūlytina RK projekto 76 straipsnį papildyti nauja dalimi, kurioje būtų nustatytas reikalavimas kandidatui į Seimo narius ar Respublikos Prezidentus kandidato anketoje papildomai įrašyti, ar jis nėra priesaika ar pasižadėjimu susijęs su užsienio valstybe, pateikti dokumentą, kad yra to atsisakęs, nes pagal RK projekto straipsnio 1 dalies 8 punktą kandidato anketoje nurodyta informacija apie pilietybę ir tik „Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu“ (ne visais atvejais) pateikiami dokumentai gali būti nepakankami įvertinti, kad toks asmuo yra nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu su užsienio valstybe (Konstitucijos 56 straipsnio pirmoji dalis, 78 straipsnio pirmoji dalis, RK projekto 10 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atsižvelgtina į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d. nutarime byloje Nr. 17/97 pažymėta, jog priesaika yra asmens iškilmingas bei tvirtas pasižadėjimas prisiimti jį saistančias pareigas ir jas vykdyti; tarp priesaikos ir pasižadėjimo nedaroma esminių skirtumų, tos sąvokos traktuojamos kaip beveik vienareikšmės; tiesa, tam tikrų skirtumų galima aptikti; antai priesaika yra apibūdinama kaip iškilmingas ir tvirtas pasižadėjimas; priesaikų būna įvairių: bažnytinių, valstybinių, tarnybinių, profesinių, teisminių ir t. t.; konstitucinė sąvoka „nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei“ yra abstraktaus pobūdžio, t. y. ją reikėtų suprasti kaip bet kurią priesaiką ar pasižadėjimą užsienio valstybei; bet kokie politinio pobūdžio įsipareigojimai užsienio valstybei – tiek kylantys iš formaliai duotos priesaikos ar pasižadėjimo, tiek atsirandantys kaip politinė pareiga ar politinio lojalumo reikalavimas, susijęs su kitos valstybės pilietybės turėjimu, turėtų būti traktuojami kaip pasižadėjimas užsienio valstybei; įstatymų leidėjas gali nustatyti ir papildomus reikalavimus šiai konstitucinei nuostatai vykdyti; tačiau bet kokiu atveju įstatymo normos turi būti suformuluotos pakankamai aiškiai. RK projekto 76 straipsnį papildžius šia nauja dalimi, siūlytina atitinkamai papildyti ir 176, 194 straipsnius, nustatant šiurkštų Rinkimų kodekso pažeidimą ir pasekmes jį padarius.	Pritarti	RK 76 straipsnis pasipildė nauju punktu. Atitinkamai papildyti ir 176, 193 straipsniai.
79.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	179	5			1.6.    RK projekto 16 straipsnio 4 dalies nuostatos, pagal kurias savivaldybių tarybų rinkimai organizuojami vienmandatėje (renkant merus) ir daugiamandatėje (renkant savivaldybių tarybų narius) rinkimų apygardose, sutampančiose su savivaldybės teritorija, suponuoja, kad savivaldybių tarybų rinkimai apima vienmandatėje rinkimų apygardoje organizuojamus merų rinkimus ir merai įeina į savivaldybių tarybų sudėtį. Analogiškos nuostatos iš esmės įtvirtintos ir 65 straipsnio 7 dalyje, 168 straipsnio 4 dalyje, 179 straipsnio 5 dalyje. Šios prieštaringos nuostatos nesiderina su kitomis šio RK projekto nuostatomis, pagal kurias savivaldybių tarybų narių ir merų rinkimai yra atskiri rinkimai (2 straipsnio 4 ir 5 dalys) ir savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su mero pareigomis (173 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Kaip pažymėta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarime Nr. KT59-N5/2021, savivaldybių tarybų narių lygaus mandato (statuso) principas suponuoja tai, kad konstitucinis visų savivaldybės tarybos narių statusas yra vienodas, nepaisant to, ar jie išrinkti taikant vieną (proporcinę arba mažoritarinę) rinkimų sistemą, ar skirtingas rinkimų sistemas; tai reiškia, kad pagal Konstituciją kiekvienas savivaldybės tarybos narys atstovauja visai atitinkamai teritorinei bendruomenei, visi savivaldybės tarybos nariai yra lygūs, jie turi turėti vienodas galimybes dalyvauti savivaldybės tarybos darbe, inter alia vienodas teises būti išrinkti į pareigas savivaldybės taryboje. Taigi, laikantis konstitucinio savivaldybių tarybų narių lygaus mandato (statuso) principo, jeigu savivaldybės meras būtų tiesiogiai renkamas savivaldybės tarybos vadovas, jis negalėtų būti savivaldybės tarybos nariu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina RK projekto 16 straipsnio 4 dalies, 65 straipsnio 7 dalies, 168 straipsnio 4 dalies, 179 straipsnio 5 dalies nuostatas pakeisti aiškiai nustatant, kad merų (o ne savivaldybių tarybų ir ne savivaldybių tarybų narių) rinkimai organizuojami vienmandatėse rinkimų apygardose, sutampančiose su savivaldybių teritorijomis, ir kad merai nėra savivaldybių tarybų nariai: 1.6.3. pakeisti 179 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Jeigu merų rinkimuose rengiamas pakartotinis balsavimas, sprendimas dėl galutinių savivaldybių tarybų rinkimų rezultatų tos savivaldybės daugiamandatėje rinkimų apygardoje nustatymo skelbiamas kartu su sprendimu dėl galutinių merų rinkimų rezultatų vienmandatėje rinkimų apygardoje, kurioje vyko pakartotinis balsavimas, nustatymo.“	Pritarti	Atsižvelgiant į VRK ir Vyriausybės pasiūlymą, 5 dalis išdėstyta taip: „5. Jeigu merų rinkimuose yra rengiamas pakartotinis balsavimas vienmandatėje rinkimų apygardoje, sprendimas dėl galutinių rinkimų rezultatų tos savivaldybės daugiamandatėje rinkimų apygardoje nustatymo skelbiamas kartu su sprendimu dėl galutinių merų rinkimų rezultatų vienmandatėje rinkimų apygardoje, kurioje vyko pakartotinis balsavimas, nustatymo.“
80.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	185 172 179 182 189 192 193	11 3, 3, 4, 4			1.66. RK projekte nėra aiškiai nustatyta nei VRK sprendimų skelbimo tvarka (pavyzdžiui, jo 81 ir 84 straipsniuose nėra numatyta, kokia tvarka turėtų būti oficialiai skelbiami sprendimai dėl kandidatų ir kandidatų sąrašų registravimo, dėl jų registravimo panaikinimo, taip pat 179 straipsnio 3 dalyje nėra numatyta, kokia tvarka skelbiami sprendimai dėl galutinių rinkimų rezultatų nustatymo), nei teisė skųsti teismui VRK sprendimus, nei jų apskundimo tvarka, ypač susijusi su skundais dėl sutrumpintų nagrinėjimo terminų. Pažymėtina ir tai, kad RK projekto 186 straipsnio 3 dalyje numatytas 3 mėnesių terminas skundams dėl rinkėjų papirkimo nagrinėti yra per ilgas, kai tai susiję su rinkimų rezultatų tikrumu ir pagrindu juos ginčyti, taip pat RK projekto 186 straipsnio 5 dalyje siūlomas 5 darbo dienų terminas sprendimui pranešti yra per ilgas dėl skundų, kuriems taikomi sutrumpinti nagrinėjimo terminai (186 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos 2–3 dienos). Todėl siūlytina susisteminti ir patikslinti atskiras RK projekto nuostatas, be kita ko, įtvirtintas 44 straipsnio 4–6 dalyse, 173 straipsnio 11 dalyje, 183 straipsnio 3 dalyje, 190 straipsnio 5 dalyje, 193 straipsnyje, 194 straipsnio 4 dalyje, ir nustatyti aiškią skundžiamų VRK, jos pirmininko ar jo įgalioto VRK nario sprendimų (įsakymų) paskelbimo ir apskundimo tvarką.	Nepritarti	Argumentai: Patobulintame projekte terminai palikti tokie, kaip pasiūlė projekto autoriai – darbo grupė.
81.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	188	4			1.67.  Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tikslinti RK projekto 189 straipsnio 4 dalį, nurodant, kokį konkrečiai adresą (gyvenamosios vietos, nuolatinės gyvenamosios vietos, korespondencijos ar kitą) skunde turi nurodyti skundą teikiantis asmuo.	Pritarti	Žr. aukščiau prie TD pastabos
82.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	191	1-3			1.9. Atsižvelgiant į tai, kad paklausimo Konstituciniam Teismui teikimas ir jo nagrinėjimas Konstituciniame Teisme yra Konstitucinio Teismo įstatymo reguliavimo dalykas (76, 77 ir 82 straipsniai), siūlytina išbraukti RK projekto 192 straipsnio 1–3 dalis ir šio straipsnio 1 dalyje nurodyti tik tai, kad Seimo ir Respublikos Prezidento paklausimai Konstituciniam Teismui dėl Rinkimų  kodekso pažeidimų per Seimo narių ar Respublikos Prezidento rinkimus teikiami ir nagrinėjami Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat siūlytina šį straipsnį papildyti, numatant Seimo sprendimus dėl įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais arba apkaltos taikymo, gavus Konstitucinio Teismo išvadą dėl šiurkštaus Rinkimų kodekso pažeidimo padarymo, paaiškėjusio po galutinių rinkimų rezultatų nustatymo momento (žinomai neteisingos RK projekto 76 straipsnyje nustatytos būtinos informacijos kandidato anketoje (dokumentų) pateikimo).	Pritarti
83.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	193 176	1			1.10.  Siūlytina RK projekto 194 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodytame šiurkščių Rinkimų kodekso pažeidimų sąraše išvardyti pažeidimai, iš esmės susiję tik su rinkimų politinės kampanijos finansavimo reikalavimų nesilaikymu, papildyti nauju punktu, kuriuo būtų nustatyta, kad šiurkščiais Rinkimų kodekso pažeidimais laikoma „žinomai neteisingas šio kodekso 76 straipsnyje nustatytos informacijos kandidato anketoje pateikimas“. Pagal tokią nuostatą šiurkščiais Rinkimų kodekso pažeidimais būtų laikomi, be kita ko, žinomai neteisingas RK projekto 76 straipsnio 1 dalies 11 ir 12 punktuose nustatytos informacijos kandidato anketoje pateikimas (atsižvelgiant ir į RK projekto 81 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatas, pagal kurias 76 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatytos informacijos nenurodymas laikomas šiurkščiu Rinkimų kodekso pažeidimu), taip pat žinomai neteisingas RK projekto 76 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytos informacijos (dėl pasyviosios rinkimų teisės kitoje valstybėje narėje apribojimo) kandidato anketoje pateikimas (kaip nustatyta Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 97^1 straipsnyje), taip pat žinomai neteisingas tam tikros kitos 76 straipsnyje nustatytos būtinos informacijos kandidato anketoje (dokumentų) pateikimas (dėl to pagal RK projekto 81 straipsnį po rinkimų dienos galėtų būti panaikintas kandidato registravimas ar atšauktas kandidatų sąrašas), nes už tai RK projekte nėra nustatytų pasekmių išrinktam asmeniui. Kartu siūlytina papildyti ir 176 straipsnį, nustatant galimybę spręsti dėl tokius pažeidimus padariusio išrinkto asmens įgaliojimų nutraukimo.	Pritartina iš dalies	Projektas pakoreguotas šiek tiek kitaip: abu straipsniai papildyti atitinkamomis nuostatomis.
84.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2022-05-04	194				1.68. RK projekto 195 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Rinkimų kodeksas negali būti keičiamas nuo eilinių tam tikrų rinkimų datos paskelbimo dienos iki rinkimų galutinių rezultatų paskelbimo arba rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais dienos, išskyrus atvejus, kai būtina pašalinti Rinkimų kodekso ar jo dalies prieštaravimą Konstitucijai įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą arba kai reikia įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktą. Tačiau RK projekto 64 straipsnio 3 dalies 6 punktu siūloma nustatyti, kad rinkimų politinės kampanijos baigiamasis etapas, prasidedantis nuo balsavimo (pakartotinio balsavimo) pabaigos, trunka 100 dienų nuo galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į tai, siūlytina pakeisti RK projekto 195 straipsnio nuostatą ir ją išdėstyti taip: „Šis kodeksas negali būti keičiamas rinkimų politinės kampanijos metu, išskyrus atvejus, kai būtina įgyvendinti Konstitucinio Teismo aktą arba Europos Sąjungos teisės aktą.“	Pritarti
85.	Seimo narys Valdemaras Valkiūnas 2022-05-24	8	3			Argumentai: siūlome pakeisti Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso projekto Nr. XIVP-1279(2) 8 ir 10 straipsnių nuostatas, kuriomis siūlomi pakeitimai dėl gyvenamosios vietos deklaravimo savivaldybės teritorijoje, kurioje asmuo turi teisę rinkti savivaldybės tarybos narius ir merus. Siūlome įstatymo projekte numatyti, kad šis terminas būtų trumpinamas iki 30 dienų. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 8 str. 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Nuolatiniu savivaldybės gyventoju, turinčiu teisę rinkti savivaldybės tarybos narius ir merus laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris likus ne mažiau kaip 6030 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravęs (buvo deklaravęs, bet deklaravimas buvo panaikintas pagal įstatymo reikalavimus šios savivaldybės teritorijoje arba kuris likus ne mažiau kaip 6030 dienų iki rinkimų dienos yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje, arba teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris likus ne mažiau kaip 6030 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravęs (buvo deklaravęs, bet deklaravimas įstatymų nustatyta tvarka buvo panaikintas) šios savivaldybės teritorijoje arba kuris likus ne mažiau kaip 6030 dienų iki rinkimų dienos yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje, arba kitas asmuo, kuris turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir turi šią teisę patvirtinantį dokumentą bei kuris likus ne mažiau kaip 6030 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravęs (buvo deklaravęs, bet deklaravimas įstatymo nustatyta tvarka buvo panaikintas šios savivaldybės teritorijoje arba kuris likus ne mažiau kaip 6030 dienų iki rinkimų dienos yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje. Jeigu šioje dalyje nurodytas asmuo atitinkamos savivaldybės teritorijoje savo gyvenamąją vietą deklaravo arba buvo deklaravęs, bet deklaravimas įstatymo nustatyta tvarka buvo panaikintas arba buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą likus mažiau kaip 6030 dienų iki rinkimų, jis teisę rinkti savivaldybės tarybos narius įgyvendina toje savivaldybėje, kurios teritorijoje jis buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą arba buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą likus ne mažiau kaip 6030 dienų iki rinkimų dienos).“	Nepritarti	Argumentai: Pažymėtina, kad vietos savivalda yra įstatymo numatytų valstybės teritorijos administracinių vienetų bendruomenių, t. y. teritorinių bendruomenių, kurias sudaro šių vienetų nuolatiniai gyventojai (Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai gyventojai), savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. vasario 9 d. nutarimai). Taigi teisę rinkti savivaldos institucijas, per kurias įgyvendinama savivaldybės bendruomenės savivaldos teisė, gali turėti tik šiai bendruomenei priklausantys asmenys, t. y. asmenys, nuolat gyvenantys tos savivaldybės teritorijoje. Manytina, kad  30 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravęs asmuo  yra per mažas  terminas, kad galėtų būti laikomas nuolatiniu šios savivaldybės gyventoju  ir galėtų naudotis aktyviąja ir pasyviąja teise šios savivaldybės teritorijoje.
86.	Seimo narys Valdemaras Valkiūnas 2022-05-24	10	5			Pasiūlymas: Pakeisti projekto 10 str. 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Nuolatiniu savivaldybės gyventoju, laikomas asmuo, kuris ne vėliau kaip likus 6030 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje arba yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje, arba teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris ne vėliau kaip likus 6030  dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje arba yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje, arba kitas asmuo, kuris turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir šią teisę patvirtinantį dokumentą ir kuris ne vėliau kaip likus 6030 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje arba yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje.	Nepritarti	Argumentai: Pažymėtina, kad vietos savivalda yra įstatymo numatytų valstybės teritorijos administracinių vienetų bendruomenių, t. y. teritorinių bendruomenių, kurias sudaro šių vienetų nuolatiniai gyventojai (Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai gyventojai), savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. vasario 9 d. nutarimai). Taigi teisę rinkti savivaldos institucijas, per kurias įgyvendinama savivaldybės bendruomenės savivaldos teisė, gali turėti tik šiai bendruomenei priklausantys asmenys, t. y. asmenys, nuolat gyvenantys tos savivaldybės teritorijoje. Manytina, kad 30 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravęs asmuo  yra per trumpas  terminas, kad galėtų būti laikomas nuolatiniu šios savivaldybės gyventoju  ir galėtų naudotis aktyviąja ir pasyviąja teise šios savivaldybės teritorijoje.
87.	Seimo nariai Rita Tamašunienė Česlav Olševski 2022-04-19	26	8	1		Argumentai: Punktą reikia papildyti, kadangi tokioje punkto redakcijoje kokia yra projekte susidaro galimybė atleisti komisijos pirmininką ar narį be jokios priežasties. Pasiūlymas:  Pakeisti projekto 26 straipsnio 8 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: 1) rinkimų komisijos pirmininką ar narį jo paties valia arba nustačius komisijos nario rašytinio pasižadėjimo sulaužymą iš pareigų komisijoje gali atleisti šios komisijos sudėtį patvirtinusi rinkimų komisija arba Vyriausioji rinkimų komisija;	Nepritarti	Argumentai: Gali būti ir kiti šio kodekso bei kitų įstatymų  pažeidimai dėl kurių komisijos narys toliau  negalėtų eiti savo pareigų, ne tik komisijos nario rašytinio pasižadėjimo sulaužymas.
88.	Seimo narys Edmundas Pupinis 2022-05-20	76	1 7N	13N		Argumentai: Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas klausimus, susijusius su rinkėjų teise gauti jiems reikšmingą informaciją, yra konstatavęs: – Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai; šis visuomenės interesas ypač svarbus politinių atstovaujamųjų institucijų rinkimų procese (2011 m. lapkričio 17 d., 2014 m. spalio 13 d., 2022 m. balandžio 27 d. ir kiti nutarimai); – iš Knstitucijos 34 straipsnio 2 dalies nuostatos įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinami rinkimų proceso skaidrumas, rinkėjams reikšmingos informacijos apie pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančius subjektus viešumas (2014 m. spalio 13 d., 2021 m. gegužės 28 d., 2022 m. balandžio 27 d. ir kiti nutarimai); – rinkimų procese turi būti sudarytos realios galimybės aktyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems asmenims, sprendžiantiems dėl kandidato tinkamumo būti Seimo nariu, gauti informaciją apie svarbius jo gyvenimo faktus, galinčius turėti reikšmės jam atstovaujant rinkėjų interesams ir tvarkant viešuosius reikalus (2012 m. kovo 29 d., 2021 m. gegužės 28 d., 2022 m. balandžio 27 d. nutarimai); – įstatymų leidėjas turi nustatyti, kad apie ypač svarbius kandidato į savivaldybės tarybos narius gyvenimo faktus, kurie gali turėti esminę reikšmę rinkėjams apsisprendžiant dėl kandidato tinkamumo renkamoms pareigoms, rinkėjai turėtų būti informuojami inter alia atitinkamai pažymint rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate ar plakate su kandidatų sąrašu (2011 m. lapkričio 17 d., 2022 m. balandžio 27 d. nutarimai); šios oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos mutatis mutandis taikytinos reguliuojant ir kitų rinkimų, inter alia Seimo rinkimų, taip pat rinkimų į Europos Parlamentą santykius (2022 m. balandžio 27 d. nutarimas). Konstitucinio Teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutarime pažymėta ir tai, kad „pagal Konstituciją informacija, galinčia turėti esminę reikšmę rinkėjams apsisprendžiant dėl kandidato tinkamumo renkamoms pareigoms, apie kurią rinkėjai turėtų būti informuojami inter alia atitinkamai pažymint rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate ar plakate su kandidatų sąrašu, turėtų būti laikoma ir tokia informacija, kad asmens, siekiančio būti išrinktu politinės atstovaujamosios institucijos nariu, anksčiau turėtas mandatas buvo panaikintas, inter alia apkaltos proceso tvarka tokį asmenį pašalinus iš pareigų ar panaikinus jo Seimo nario mandatą už priesaikos sulaužymą, šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar nusikaltimo padarymą“. Ši informacija rinkėjams yra reikšminga renkant ne tik politinių atstovaujamųjų institucijų (Seimo, savivaldybių tarybų, Europos Parlamento) narius, bet ir valstybės vadovą, kitas renkamas institucijas (savivaldybių merus). Taigi, atsižvelgiant į šias oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, darytina išvada, kad pagal Konstituciją rinkėjai turi būti informuojami apie tai, kad pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinantis asmuo anksčiau apkaltos proceso ar panašia tvarka buvo pašalintas iš pareigų arba neteko politinės atstovaujamosios institucijos nario mandato (įgaliojimų) už priesaikos sulaužymą, šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, nusikaltimo padarymą ar kitu panašiu pagrindu. Todėl būtina nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad apie šį ypač svarbų pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančio asmens gyvenimo faktą, galintį turėti esminę reikšmę rinkėjams apsisprendžiant dėl jo tinkamumo renkamoms pareigoms, būtų paskelbiama ne tik kandidato anketoje, bet ir rinkimų komisijos leidžiamame rinkimų plakate. Pasiūlymas: Papildyti Rinkimų kodekso projekto 76 straipsnio 1 dalį 13 punktu: 13) ar jis apkaltos proceso tvarka Seimo sprendimu buvo pašalintas iš pareigų arba buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas už priesaikos sulaužymą, šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, nusikaltimo padarymą arba savivaldybės tarybos sprendimu neteko savivaldybės tarybos nario ar mero įgaliojimų Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka, arba Europos Parlamento sprendimu buvo panaikintas jo Europos Parlamento nario mandatas Europos Parlamento reglamento nustatyta tvarka. Jeigu kandidatas anketoje įrašo, kad kurios nors nurodytos politinės atstovaujamosios institucijos sprendimu buvo pašalintas iš pareigų arba neteko mandato (įgaliojimų), ši informacija turi būti pateikta ir rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės, nurodant atitinkamą sprendimą priėmusią instituciją ir to sprendimo datą.c	Pritarti	Pritarta dėl asmens pašalinimo istorijos, t. y. kad kandidato anketoje privaloma įrašyti informaciją apie tai, kad asmuo anksčiau buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento pareigų ar neteko Seimo nario, savivaldybės tarybos nario, mero ar Europos Parlamento nario mandato už priesaikos sulaužymą, šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar nusikaltimo padarymą arba už šiurkštų šio kodekso pažeidimą, nurodant šio fakto datą. Informacija bus pateikiama ir kandidato plakate ar plakate su kandidatų sąrašu, Kodekso 76 straipsnis papildytas nauja 7 dalimi.
89.	Seimo narys Remigijus Žemaitaitis 2022-04-20	77	3			Argumentai: Lietuvos politiniame lauke yra politinių partijų pavadinimų įvairovė tiek turinio prasme, tiek pavadinimų ilgio prasme, todėl siūlytina dirbtinai neriboti ir nenustatyti politinių kampanijų dalyviams kaip turi pasivadinti jungtinio sąrašo sudarymo atveju. Neginčijame bazinio reikalavimo, kad turi būti žodis „koalicija“ ir kiti ribojimai dėl subjektų neįeinančių į koaliciją, tačiau manome, kad reguliuoti pilno ar nepilno koaliciją sudarančių subjektų pavadinimų nurodymą biuletenyje yra perteklinė priemonė ir konkuravimo politinėje kovoje pasirinkimo atėmimas. Svarbu pabrėžti, kad biuletenyje esantis laukelis yra visiems politinės kampanijos dalyviams vienodo dydžio, todėl natūralu, kad sujungus savo sąrašus 3 ar 4 politinės kampanijos dalyviams ir pilnai užrašius savo pavadinimus, tokios koalicijos pavadinimas bus neįskaitomas dėl mažo šrifto dydžio ir nepatrauklus rinkėjams.  Pasiūlymas: Pakeisti projekto 77 str. 3 dalį ir ją išdėstyti taip: 3. Partijų, rinkimų komitetų koalicijų pavadinime turi būti žodis „koalicija“, pilni visų koalicijoje dalyvaujančių politinių organizacijų pavadinimai arba jų sutrumpinimai iki rūšinės reikšmės žodžio ir negali būti naudojami politinių organizacijų, neįeinančių į koaliciją, pavadinimai ir asmenų vardai bei pavardės.	Nepritarti	Argumentai: Komitete patobulintas Kodekso 77 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad iki pareiškinių dokumentų pateikimo termino pabaigos partijos tarpusavyje gali sudaryti partijų koaliciją, o politiniai komitetai – politinių komitetų koaliciją ir sujungti atitinkamai partijų koalicijos arba politinių komitetų koalicijos kandidatų sąrašus į jungtinį kandidatų sąrašą. Atsižvelgiant į tokį siūlymą, 77 str. 3 dalis taip pat patobulinta: „3. Politinių partijų arba politinių komitetų koalicijų pavadinime turi būti žodis „koalicija“, pilni visų koalicijoje dalyvaujančių politinių partijų arba politinių komitetų pavadinimai ir negali būti naudojami politinių partijų arba politinių komitetų, neįeinančių į atitinkamą partijų ar politinių komitetų koaliciją, pavadinimai ir asmenų vardai bei pavardės.“
90.	Seimo nariai Rita Tamašunienė Česlav Olševski 2022-04-19	93	5			Argumentai: Siūloma neriboti politinės kampanijos dalyviams vienoje ir kitoje apylinkėje turėti savo stebėtojus net jei kiti politinės kampanijos dalyviai tose apylinkėse nepasiūlė.  Projekte esanti nuostata suponuoja į tai, kad turi būti užtikrintas stebėtojų lygiateisiškumas apylinkėse. Šis principas bus pažeidžiamas kiekvieną kartą kai viena partija išreikš norą turėti savo stebėtojų X apylinkėje, o kita partija tokio noro nepareikš. Atsižvelgiant į tai siūloma atsisakyti kodekso projekte nuostatų, kurios neveiks praktiškai. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 93 str. 5 dalį ir ją išdėstyti taip: 5. Rinkimų stebėtojai registruojami Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka., užtikrinant lygiateisiškumo tarp partijų, kandidatų ir nevyriausybinių organizacijų siūlomų rinkimų stebėtojų principo laikymąsi.	Nepritarti	Argumentai: Tokiam pasiūlymui negalima pritarti, nes galimi atvejai, kad viena partija ar kandidatas vienoje apylinkėje turės 5 stebėtojus, o kita partija 1 ar 2, todėl ir yra nuostata, kad apylinkėje gali būti ne daugiau kaip 2 stebėtojai nuo vienos partijos. Praktikoje būna atvejai, kad ne visos partijos į ne visas apylinkes pateikia stebėtojus. VRK ir neriboja užsiregistravusių stebėtojų skaičių (partija, kandidatas gali pateikti, kiek nori stebėtojų). Esmė ta, kad vienu metu fiziškai apylinkėje nuo vienos partijos negali būti daugiau nei 2 stebėtojai. Tad jei atvyktų vienu metu į apylinkę 3 ar 4 stebėtojai nuo vienos partijos, tai komisijos pirmininkas turi teisę pasakyti pastabą, kad patalpoje liktų 2 stebėtojai. Išbraukus iš konstitucinio įstatymo formuluotę „užtikrinant lygiateisiškumo tarp partijų, kandidatų ir nevyriausybinių organizacijų siūlomų rinkimų stebėtojų principo laikymąsi“, ir taip pašalinant iš teisinio reglamentavimo reikalavimą užtikrinti lygiateisiškumą tarp partijų ir kt., manytina, kad priešingai gali susidaryti situacijos, kad šis konstituciškai svarbus principas galės būti  pažeistas.
91.	Seimo nariai Rita Tamašunienė Česlav Olševski 2022-04-19	168	2	2		Argumentai: Pataisos leistų didinti politinių jėgų atstovavimą Seime, paskatintų aktyvesnį piliečių dalyvavimą šalies politiniame gyvenime. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institutų ir žmogaus teisių biuras po 2012 m. 2016 m. ir 2020 m. rinkimų pateiktose ataskaitose nurodo, kad Lietuvoje galioja per didelis rinkimų slenkstis tautinių mažumų politinėms partijoms. Esą jis sumažina galimybes tautinių mažumų partijų nariams būti išrinktiems į Seimą. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 169 str. 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: 2) kandidatų sąrašas gali gauti mandatų, jeigu už kandidatų sąrašą balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, o jungtinis (ir jam prilygintas) kandidatų sąrašas, jeigu už jungtinį (ir jam prilygintą) kandidatų sąrašą balsavo ne mažiau kaip 7 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Partijų, kurių narių tarpe ir jų valdymo organų tarpe yra ne mažiau kaip  ¾  ne lietuvių tautybės asmenų, kandidatų sąrašai gali gauti mandatų, jeigu už kandidatų sąrašą balsavo ne mažiau kaip 3 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.	Nepritarti	Argumentai: Ši nuostata gali prieštarauti Konstitucijai, nes Seimo nariai būtų renkami skirtingomis sąlygomis. Pažymėtina, kad panašios Seimo narių iniciatyvos buvo ir anksčiau (projektai Nr. XIIP-932(2), XIVP-270 ir  kiti), dėl kurių Seimo kanceliarijos Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad tokiu teisiniu reguliavimu gali būti nukrypta nuo konstitucinio asmenų lygybės, nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principo (Konstitucijos 29 straipsnis). Be to, siūlomu teisiniu reguliavimu gali būti neužtikrinama politinių partijų sąrašų lygybė ir nukrypta nuo lygios rinkimų teisės principo (Konstitucijos 34, 55 straipsniai). Šioms Teisės departamento pastaboms yra pritaręs ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas, preliminariai vertinęs minėtų įstatymų projektų atitiktį Konstitucijai.
92.	Seimo nariai Rita Tamašunienė Česlav Olševski 2022-04-19	178	6, 7, 8			Argumentai: Tikslinga yra Rinkimų kodekse suvienodinti daugiamandatėse apygardose išrinktų asmenų garantijas ir galimybes atsisakius mandato dėl nesuderinamų pareigų, atsistatyti į porinkiminį kandidatų sąrašą išnykus šioms aplinkybėms dėl kurių mandato buvo atsisakytą. Atsistačius į porinkiminį kandidatų sąrašą ir atsiradus tame sąraše laisvai vietai (taryboje, Seime ar Europos Parlamente), būtų galimybė ir pirmumas užimti šią poziciją. Priėmus pasiūlymą būtų suvienodinta tvarka visų lygių rinkimuose, kadangi dabartinė įstatyminė bazė tą numato tik savivaldybių tarybų rinkimuose ir taip sudaro nemažai spekuliacijų dėl lygiateisiškumo principų pažeidimo. Pasiūlymas: Papildyti projekto 178 str. naujomis 6 ir 7 dalimis, o iki šiol buvusią 6 dalį laikyti 8: 1. Daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinkto asmens įgaliojimams nutrūkus nesuėjus terminui, atsiradusią laisvą vietą užima kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos narys (porinkiminis kandidatų sąrašas), pirmasis mandato negavęs kandidatas. 2. Porinkiminiame kandidatų sąraše esantis kandidatas į atsiradusią laisvą vietą, apsisprendęs atsisakyti mandato, ne vėliau kaip per 7 dienas Vyriausiajai rinkimų komisijai turi asmeniškai pateikti prašymą atsisakyti suteikiamo mandato arba šį prašymą pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu ar patvirtinęs notarine tvarka išsiųsti. 3. Jeigu porinkiminiame kandidatų sąraše mandatų negavusių kandidatų nėra, mandatas perduodamas kitam sąrašui pagal kandidatų sąrašų eilę, sudarytą po rinkimų mandatams paskirstyti liekanų metodu, tai yra tam sąrašui, kuris yra pirmasis po sąrašo, kuris paskutinis gavo mandatą pagal šią eilę. Tokiu atveju laisvą vietą užima to sąrašo pirmasis mandato negavęs kandidatas. 4. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl laisvos vietos užėmimo privalo priimti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jos atsiradimo dienos. 5. Išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas pripažinti savivaldybės tarybos nario įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą šio kodekso 176 straipsnio 4 dalies 2, 4 ir 5 punktuose nustatytais pagrindais, laikotarpiu tarp rinkimų šis asmuo turi pirmumo teisę užimti atsirandančią laisvą savivaldybės tarybos nario vietą porinkiminiame kandidatų sąraše. Šiuo atveju asmuo per 15 dienų nuo šių aplinkybių išnykimo turi pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai notarine tvarka patvirtintą arba kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytą prašymą pripažinti vietą porinkiminiame savivaldybės tarybos nario mandato negavusių kandidatų sąraše. 6. Išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas pripažinti Seimo nario įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą šio kodekso 176 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytais pagrindais, laikotarpiu tarp rinkimų šis asmuo turi pirmumo teisę užimti atsirandančią laisvą Seimo nario vietą porinkiminiame kandidatų sąraše. Šiuo atveju asmuo per 15 dienų nuo šių aplinkybių išnykimo turi pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai notarine tvarka patvirtintą arba kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytą prašymą pripažinti vietą porinkiminiame Seimo nario mandato negavusių kandidatų sąraše. 7. Išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas pripažinti Europos Parlamento nario įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą šio kodekso 176 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatytais pagrindais, laikotarpiu tarp rinkimų šis asmuo turi pirmumo teisę užimti atsirandančią laisvą Europos Parlamento nario vietą porinkiminiame kandidatų sąraše. Šiuo atveju asmuo per 15 dienų nuo šių aplinkybių išnykimo turi pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai notarine tvarka patvirtintą arba kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytą prašymą pripažinti vietą porinkiminiame Europos Parlamento nario mandato negavusių kandidatų sąraše. 6 8. Pripažinti tokio asmens vietą porinkiminiame savivaldybės tarybos nario mandato negavusių kandidatų sąraše leidžiama tik vieną kartą.	Nepritarti	Argumentai: Seimo narys ar Europos Parlamento narys turi kitokį statusą nei savivaldybės tarybos narys, tad ir reikalavimai turėtų būti griežtesni. Pasirinkto apsisprendimo būti Seimo nariu ar Europos Parlamento nariu keitimas traktuotinas kaip rinkėjo klaidinimas, lūkesčių neišpildymas ir nepagarba jam.
93.	Seimo narė Monika Ošmianskienė 2022-05-24	135	6			Argumentai: 1) 2010 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos įstatymą dėl Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo ratifikavimo (įstatymo Nr. XI-854). Ratifikuotos Konvencijos (toliau – Konvencija) tikslas – skatinti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis. Konvencijos 29 straipsnio a) punkto II papunktis numato, kad valstybės, šios Konvencijos šalys, užtikrina neįgaliesiems politines teises ir galimybę jas įgyvendinti lygiai su kitais asmenimis ir įsipareigoja užtikrinti, kad: i) balsavimo procedūros, patalpos ir medžiaga būtų atitinkamos, prieinamos ir jas būtų galima lengvai suprasti ir naudoti; ii) apsaugant neįgaliųjų teisę rinkimuose ir viešuose referendumuose balsuoti slaptai be įbauginimo <...> prireikus sudarant jiems sąlygas naudotis pagalbinėmis ir naujausiomis technologijomis. Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektu (toliau – Projektas) tvirtinamo Rinkimų kodekso nuostatose šiuo metu numatytas tik rinkimų apylinkių prieinamumo užtikrinimas, kas aktualu žmonėms su judėjimo negalia ir teisė už neįgalųjį rinkėją balsuoti kitam asmeniui. Visgi, kaip matyti iš aukščiau cituoto Konvencijos 29 straipsnio a) punkto II papunkčio, valstybė yra įsipareigojusi kaip įmanoma labiau užtikrinti neįgalumą turinčių rinkėjų savarankiškumą, o neįgalaus rinkėjo teisė savo balsą atiduoti pačiam savarankiškai, užtikrinant jo balsavimo paslaptį, yra prioritetas prieš teisę balsavimo metu pasitelkti atstovą. Pvz., neregiams ir silpnaregiams rinkėjams balsavimo rinkimuose metu turi būti suteikiama galimybė naudoti Brailio rašto įmautes, į kurias įdedamas rinkimų biuletenis ar savo pačių atsineštais prietaisais (tokiais, kaip mobilusis telefonas), kurie prireikus padėtų įgarsinti aktualų tekstą. 2) Rinkimų kodekso projekto 136 straipsnio 6 dalyje taip pat numatyta, jog neįgalaus rinkėjo akivaizdoje turi būti tik užpildomas biuletenis. Kyla rizika, jog užpildžius biuletenį, į pagalbą rinkėjo pasitelktas asmuo neatliks kitų veiksmų (neįdės biuletenio į voką, jo neužklijuos ir kt.), todėl ši nuostata papildytina, numatant, jog rinkėjo akivaizdoje turi būti ne tik užpildytas rinkimų biuletenis, tačiau atlikti ir kiti Rinkimų kodekso 136 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyti veiksmai. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 136 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus veiksmus rinkėjas atlieka pats. Negalią turinčiam rinkėjui privalo būti sudarytos sąlygos balsavimo metu naudotis pagalbinėmis priemonėmis ir technologijomis. Jeigu rinkėjas dėl neįgalumo šio straipsnio 3 ir 4 dalyse veiksmų pats atlikti negali, jo prašymu juos atlieka rinkėjo pasirinktas asmuo. Šis asmuo rinkimų biuletenius privalo užpildo pagal jo rinkėjo nurodymą, o 3 ir 4 dalyse nurodytus veiksmus atlikti privalo rinkėjo akivaizdoje. Pasirinktas asmuo privalo išsaugoti jį pasitelkusio rinkėjo balsavimo paslaptį.“	Pritarti	Pritarus pasiūlymo nuostatai, kad „<...> asmuo rinkimų biuletenius privalo užpildo pagal jo rinkėjo nurodymą <...>“, gautųsi, kad asmuo rinkimų biuletenį užpildytų pagal rinkėjo nurodymą, bet ne rinkėjo akivaizdoje. Siūloma suredaguotą 135 str. 6 dalį tikslinti taip: „6. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus veiksmus rinkėjas atlieka pats. Negalią turinčiam rinkėjui privalo būti sudarytos sąlygos balsuojant naudotis pagalbinėmis priemonėmis ir technologijomis. Jeigu rinkėjas dėl neįgalumo šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų veiksmų pats atlikti negali, jo prašymu juos atlieka rinkėjo pasirinktas asmuo. Šis asmuo rinkėjo akivaizdoje privalo užpildyti rinkimų biuletenį (-ius) pagal jo nurodymą ir atlikti šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus veiksmus. Pasirinktas asmuo privalo išsaugoti jį pasitelkusio rinkėjo balsavimo paslaptį.“
94.	Seimo narė Monika Ošmianskienė 2022-05-24	143	4			Argumentai: Pasiūlymo dėl Rinkimų kodekso projekto 144 straipsnio 4 dalies pakeitimo pagrindimas atitinka 1 šio pasiūlymo dalies 1) punkte nurodytus argumentus. Papildomai pažymėtina, jog Rinkimų kodekso projekto 144 straipsnio 4 dalies paskutinis sakinys yra atkartojamas atskiroje šio straipsnio 5 dalyje, todėl šioje 4 dalyje turėtų būti ištrintas. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 144 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Negalią turinčiam rinkėjui privalo būti sudarytos sąlygos balsavimo metu naudotis pagalbinėmis priemonėmis ir technologijomis. Jeigu rinkėjas dėl neįgalumo negali pats atlikti šiame straipsnyje nurodytų veiksmų, jo prašymu rinkimų biuletenius užpildo pasirinktas kitas asmuo. Šis asmuo privalo rinkimų biuletenius užpildyti rinkėjo akivaizdoje ir pagal jo nurodymą, išsaugoti balsavimo paslaptį ir rinkėjo akivaizdoje įmesti biuletenį į balsadėžę. Komisijos nariams, rinkimų stebėtojams ir atstovams rinkimams draudžiama atlikti balsavimo veiksmus už neįgalų rinkėją.“	Pritarti

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2022-05-16				*	Iš esmės pritarti konstitucinio įstatymo projektui Nr. XIVP- 1279(2) ir Komiteto išvadai ir siūlyti pagrindiniam komitetui projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Vyriausiosios rinkimų komisijos, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pastabas, Seimo narių pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, ir Komiteto pasiūlymus.	Pritarti
2.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2022-05-16	114	12	2		Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad rinkimų komitetai pagal Politinių organizacijų įstatymo projektą tampa juridiniai asmenys ir tam tikri reikalavimai juridiniams asmenims, tame tarpe ir turėti buveinę, tampa imperatyvia įstatymo norma, siūlome suvienodinti reglamentavimą visoms politinėms organizacijoms dėl išlaidų, kurios politinės kampanijos laikotarpiu nelaikomos politinės kampanijos išlaidomis. Pasiūlymas: Pakeiti kodekso 115 straipsnio 11 dalie 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) išlaidos, skirtos politinės partijos organizacijos patalpų nuomai, išlaikymui, personalo veiklai apmokėti, kai šios išlaidos yra įprastos šiai politinei partijai organizacijai ne politinės kampanijos laikotarpiu.“	Pritarti
3.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2022-05-16	116				Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad rinkimų komitetai kaip ir partijos yra juridiniai asmenys ir dalyvauja rinkimų politinėje kampanijoje tomis pačiomis sąlygomis, politinių organizacijų nepanaudotas rinkimų politinės kampanijos lėšų likutis  turėtų būti reglamentuojamas vienodai. Taip pat, sistemiškai analizuojant 117 straipsnio paskutinį sakinį, darytina išvada, kad šiame straipsnyje kalbama apie visų politinių organizacijų nepanaudotas lėšas. Pasiūlymas: Pakeisti kodekso 117 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Jeigu save išsikėlęs kandidatas surinko lėšų daugiau, negu jų buvo panaudota rinkimų politinės kampanijos išlaidoms apmokėti, nepanaudotos lėšos iki finansavimo ataskaitos pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai turi būti pervestos į valstybės biudžetą. Politinių organizacijų ir jų keliamų kandidatų, kandidatų sąrašų nepanaudotos lėšos gali būti skirtos tik partijos politinės organizacijos veiklai finansuoti.“	Pritarti

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: Pritarti komitete patobulintam konstitucinio įstatymo projektui Nr. XIVP-1279(3) ir komiteto išvadai.

8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – nėra, susilaikė – 1.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas.

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                                              Stasys Šedbaras

Komiteto biuro patarėjos: Rita Karpavičiūtė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė.

---

[1] https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/Migracijos%20metra%C5%A1%C4%8Diai/MIGRACIJOS%20METRA%C5%A0TIS_2019%20(1).pdf

[2] Pavyzdžiui, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas sujungtose bylose Nr. C-92/09 ir C-93/09.

[3] Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. liepos 8 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2011 m. liepos 7 d., 2014 m. balandžio 14 d. nutarimai.

[4] Tuo atveju, jei asmens duomenis siekiama skelbti neterminuotai, tai taip pat turėtų būti nurodyta asmens duomenų skelbimo pareigą nustatančiame Rinkimų kodekso straipsnyje.

[5] Inspekcija taip pat palaiko Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022-03-03 išvados 2 pastabą.

[6] Inspekcija taip pat palaiko Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022-03-03 išvados 3 pastabą.

[7] 2021-08-31 antikorupcinio vertinimo išvada „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos veiklą, vykdomą politinių partijų finansavimo ir politinės reklamos kontrolę reglamentuojančių teisės aktų“ Nr. 4-01-6478. Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/46b3cfe00a3011ecb4af84e751d2e0c9?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=9da162ca-c534-4b79-8489-506a10b2e4cf;

2020-02-10 antikorupcinio vertinimo išvada „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos reglamento“ Nr. 4-01-1074.

Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/06bbbea04c0b11ea8690e43fd2ea13e3?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=9da162ca-c534-4b79-8489-506a10b2e4cf

2019-06-07 antikorupcinio vertinimo išvada „Dėl teisės aktų, reglamentuojančių politinės reklamos kontrolę“ Nr. 4-01-5261.

Prieiga internete:  https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/f7ee948288ef11e98a8298567570d639?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=9da162ca-c534-4b79-8489-506a10b2e4cf;

2019-01-28 antikorupcinio vertinimo išvada „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos reglamento pakeitimo projekto“ Nr. 4-01-871.

Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/d2ea45c222e311e9b246d9cc49389932?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=9da162ca-c534-4b79-8489-506a10b2e4cf