PASIŪLYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS

NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. X-233 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTUI NR. XVP-437(2)

 

2025-06-02

Vilnius

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

 

1.

1

6 str. 4 d.

 

Argumentai:

Šiuo metu Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projektu Nr.  XVP-437(2) (toliau – Įstatymo projektas) siūloma nustatyti, kad savivaldybės gali nustatyti pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamą dydį, kuris būtų ne mažesnis nei 10 tūkst. Eurų.

Siūlytina įstatymo projektu nustatyti 100 tūkst. Eurų pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamą dydį, kadangi   dabartinė 10 tūkst. Eurų neapmokestinamoji riba yra nepakankama, siekiant apsaugoti gyventojus, ypač tuos, kurie turi kuklesnį būstą ir ribotas pajamas, nuo nekilnojamojo turto mokesčio naštos. Toks siūlymas neprieštarautų pagrindiniam Įstatymo projekto tikslui – socialiai teisingesnės mokesčių sistemos kūrimui.

Šis siūlymas padėtų sumažinti regioninius skirtumus ir pagerinti gyvenimo kokybę mažiau išvystytuose regionuose, kur būsto vertė dažnai yra mažesnė. Padidinus neapmokestinamąją ribą, regionų gyventojai turėtų geresnes finansines sąlygas ir mažesnę mokesčių naštą.

Daugelis Europos šalių taiko žymiai aukštesnes nekilnojamojo turto mokesčio neapmokestinamąsias ribas arba išvis atleidžia nuo mokesčio už pagrindinį gyvenamąjį būstą, suprasdamos, kad tai yra pagrindinis žmonių poreikis.

Neprotingai žema mokesčių riba, kuri apmokestina net ir kuklų būstą, sukelia visuomenės nepasitenkinimą ir mažina pasitikėjimą mokesčių sistema. Didesnė neapmokestinamoji riba būtų teisingesnė ir skaidresnė, o tai didintų visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis.

Siūlymas nustatyti neapmokestinamąją ribą ne mažesnę nei 100 tūkst. Eurų  yra būtinas žingsnis, siekiant socialinio teisingumo. Šis pakeitimas palengvins finansinę naštą tūkstančiams Lietuvos gyventojų, ypač toms grupėms, kurioms ši pagalba yra ypač svarbi. Tai investicija į stipresnę ir teisingesnę visuomenę.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Savivaldybės taryba nustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius) (toliau – neapmokestinamasis dydis), ne mažesnį (mažesnius) negu 10 000 100 000 eurų, mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, atsižvelgdama į vieną arba kelis kriterijus:

1) nekilnojamojo turto mokestinę vertę;

2) fizinių asmenų ekonominę, socialinę padėtį.

2.

1

6 str. 6 d.

 

Argumentai:

Šiuo metu Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantiems ar jų įsigyjamiems, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą, vienbučiams, dvibučiams, daugiabučiams, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatams (patalpoms) ir inžineriniams statiniams (įskaitant žuvininkystės statinius) taikomi diferencijuoti mokesčio tarifai, priklausomai nuo bendros mokestinės vertės dalies.

Siūlytina atsisakyti Įstatymo projekte siūlomo nekilnojamo turto mokesčio tarifo diferencijavimo, priklausomai nuo bendros mokestinės vertės dalies ir suteikti teisę pačioms savivaldybėms reguliuoti šio nekilnojamo turto apmokestinimą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 6 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Fiziniams Savivaldybės taryba fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą, vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių (įskaitant žuvininkystės statinius) bendros mokestinės vertės daliai:

1) neviršijančiai 50 000 eurų, taikomas 0 procentų mokesčio tarifas;

2) viršijančiai 50 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų, taikomas 0,1 procento mokesčio tarifas;

3) viršijančiai 200 000 eurų, tačiau neviršijančiai 400 000 eurų, taikomas 0,2 procento mokesčio tarifas;

4) viršijančiai 400 000 eurų, tačiau neviršijančiai 600 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;

5) viršijančiai 600 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.

nustato konkretų mokesčio tarifą (tarifus) nuo 0,1  iki 1 procento šio nekilnojamo turto mokestinės vertės, atsižvelgdama į šioje dalyje nustatytus kriterijus mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“

3.

1

13 str. 3 d.

 

Argumentai:

Gynybos fondo įstatymo projekte numatyta gynybos reikmėms skirti 2 proc. pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio – dėl to reikšmingai sumažėtų savivaldybių pajamų augimas. Savivaldybėms būtinas santykinai didesnis (lyginant su valstybės biudžetu) jų biudžetų pajamų augimas, nes augant darbo užmokesčiui, ženkliai didėja ir savivaldybių išlaidų poreikis.  Išlaidos darbo užmokesčiui savivaldybių biudžetų struktūroje  sudaro apie 50 proc. Be to, savivaldybių išlaidos padidės panaikinus lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą šilumos energijai bei padidinus lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą keleivių vežimo paslaugoms. Taip pat savivaldybių išlaidas padidins ir draudimo įmokų apmokestinimas.

Atsižvelgiant į tai, siūlytina, kad savivaldybių biudžetams būtų priskirtos visos pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčio, kas leistų bent iš dalies kompensuoti savivaldybių pajamų netektis iš gyventojų pajamų mokesčio.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Mokestis, kuris apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje nustatytą tarifą 6 ir 8 dalyse nustatytus tarifus, įskaitomas į valstybės biudžetą.

4.

1

7 str.
3 d.  

 

Argumentai:

Įstatymo projekto 7 str. 3 d. siūloma nustatyti, kad mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą mažinamas 50 procentų nekilnojamojo turto mokesčio sumos, apskaičiuotos taikant šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei (arba jos daliai), neviršijančiai 450 000 eurų.

Siūlytina Įstatymo projektu atsisakyti nuostatos, sudarančios galimybę pagrindinio gyvenamojo būsto, neviršijančio 450 000 eurų mokesčio sumą mažinti 50 procentų, tačiau tokį mokesčio mažinimą pritaikyti socialiais jautresnių asmenų grupėms. Tai neprieštarautų pagrindiniam Įstatymo projekto tikslui – socialiai teisingesnės mokesčių sistemos kūrimui.

 

Pasiūlymas:

Išbraukti 7 straipsnio 3 dalį:

„3. Mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą mažinamas 50 procentų nekilnojamojo turto mokesčio sumos, apskaičiuotos taikant šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei (arba jos daliai), neviršijančiai 450 000 eurų.“

 

5.

1

7 str.

4 d.

 

Argumentai:

Įstatymo projekto 7 str. 4 d. siūloma nustatyti, kad fiziniams asmenims, auginantiems 3 ir daugiau vaikų (įvaikių, globotinių (rūpintinių), kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems vaiką (įvaikį, globotinį (rūpintinį), kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) su negalia iki 18 metų, taip pat vyresnį vaiką (įvaikį, globotinį, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) su negalia, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos I ar II individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą mažinamas 75 procentais nekilnojamojo turto mokesčio sumos, apskaičiuotos taikant šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei (arba jos daliai), neviršijančiai 450 000 eurų.

Siūlytina Įstatymo projektu išplėsti asmenų, kuriems mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą būtų mažinamas ir nustatyti visoms šioms asmenų grupėms 50 procentų nekilnojamojo turto mokesčio sumos mažinimą.

Siūlytina  nustatyti, kad ir asmenims su negalia, kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme, asmenims, gaunantiems šalpos senatvės pensiją arba šalpos kompensaciją pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą, jaunoms šeimoms, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme, bei asmenims, kurie patys ir (ar) su jais bendrai gyvenantys asmenys gauna ir (ar) turi teisę gauti piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą būtų mažinamas 75 procentais nekilnojamojo turto mokesčio sumos, apskaičiuotos taikant šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei (arba jos daliai), neviršijančiai 450 000 eurų.

Šis siūlymas padėtų užtikrinti socialinį teisingumą, sumažintų pažeidžiamumą, paskatintų demografinę plėtrą ir prisidėtų prie stabilesnės bei stipresnės visuomenės kūrimo.

Nekilnojamojo turto mokestis, net ir už vienintelį būstą, gali tapti papildoma ir sunkiai pakeliama našta. Mokesčių palengvinimas šiems asmenims padėtų išsaugoti jų finansinį stabilumą ir užtikrintų orų gyvenimą, nekeliant grėsmės baziniams poreikiams.

Mokesčių palengvinimas prisidėtų prie socialinės atskirties mažinimo ir padės išlaikytų šias grupes visuomenės ekonominiame ir socialiniame gyvenime. Tai yra investicija į bendruomenės sanglaudą ir mažesnę priklausomybę nuo socialinės paramos ateityje.

Lengvata nekilnojamojo turto mokesčiui leistų jaunoms šeimoms sutaupyti lėšų ir jas nukreipti į kitus būtinus poreikius, tokius kaip vaikų ugdymas, sveikatos priežiūra ar investicijos į savo profesinę ateitį. Tai yra svarbi paskata jaunimui kurti šeimas Lietuvoje ir stiprinti šalies demografinį potencialą. Tai būtų aiškus valstybės signalas, kad šios šeimos yra vertinamos ir remiamos.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Fiziniams asmenims, auginantiems 3 ir daugiau vaikų (įvaikių, globotinių (rūpintinių), kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems vaiką (įvaikį, globotinį (rūpintinį), kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) su negalia iki 18 metų, taip pat vyresnį vaiką (įvaikį, globotinį, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) su negalia, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos I ar II individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, asmenims su negalia, kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme, asmenims, gaunantiems šalpos senatvės pensiją arba šalpos kompensaciją pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą, jaunoms šeimoms, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme, bei asmenims, kurie patys ir (ar) su jais bendrai gyvenantys asmenys gauna ir (ar) turi teisę gauti piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą mažinamas 75 50 procentais nekilnojamojo turto mokesčio sumos, apskaičiuotos taikant šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei (arba jos daliai), neviršijančiai 450 000 eurų.“

6.

2

 

 

Argumentai:

Analogiški kaip 6 str. 4 d.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“ 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Savivaldybės taryba nustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius) (toliau – neapmokestinamasis dydis), ne mažesnį (mažesnius) negu 10 000 100 000 eurų, mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, atsižvelgdama į vieną arba kelis kriterijus:

1) nekilnojamojo turto mokestinę vertę;

2) fizinio asmens ekonominę, socialinę padėtį.

7.

2

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“ 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5.  Savivaldybių tarybos iki 2025 m. gruodžio 1 d. nustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius) ir pagrindiniam gyvenamajam būstui 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytam nekilnojamajam turtui taikomą mokesčio tarifą (tarifus). Jeigu savivaldybės taryba iki šio termino nenustato nurodyto dydžio ir mokesčio tarifo (tarifų), 2026 metais jos teritorijoje pagrindiniam gyvenamajam būstui galioja 0,1 procento mokesčio tarifas pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai 10 000 100 000 eurų, o 6 straipsnio 6 dalyje nurodytam nekilnojamo turto mokestinei vertei galioja 0,1 procento mokesčio tarifas. Jeigu savivaldybės taryba iki šio termino nenustato mokesčio tarifo (tarifų), 2026 metais jos teritorijoje galioja 0,1 procento mokesčio tarifas neapmokestinamąjį dydį viršijančiai pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei. Jeigu savivaldybės taryba iki šio termino nenustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamojo dydžio, 2026 metais savivaldybės tarybos nustatytas mokesčio tarifas (tarifai) jos teritorijoje taikomas pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai 10 000 100 000 eurų.“

Teikia

Seimo nariai: